GASTROEZOFAGINIO REFLIUKSO LIGA: PACIENTO TAKTIKA SPRENDŽIANT PROBLEMĄ

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

GASTROEZOFAGINIO REFLIUKSO LIGA: PACIENTO TAKTIKA

SPRENDŽIANT PROBLEMĄ

Medicinos studijų programos magistro baigiamasis darbas

Darbą parengė: LSMU MA MF VI k. 12 gr. studentė Aistė Osipovaitė

Darbo vadovas: Dr. Gediminas Raila Darbas atliktas: LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje

2

TURINYS

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6

SANTRUMPOS ... 7

ĮVADAS ... 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10 1.1. APIBRĖŽIMAS ... 10 1.2. AKTUALUMAS ... 10 1.3. EPIDEMIOLOGIJA ... 10 1.4. ETIOLOGIJA... 11 1.5. DIAGNOSTIKA ... 11 1.6. GYDYMAS ... 12 1.6.1. Nemedikamentinis gydymas ... 13 1.6.2. Medikamentinis gydymas ... 15 1.6.3. Chirurginis gydymas ... 17 2. TYRIMO METODIKA ... 18 2.1. Tyrimo organizavimas ... 18 2.2. Tyrimo objektas ... 18 2.3. Tiriamųjų atranka ... 18 2.4. Tyrimo metodai ... 19

2.5. Duomenų analizės metodai ... 20

3. REZULTATAI ... 21

3.1. Tiriamosios grupės charakteristika ... 21

3.2. GerdQ klausimynas ir GERL diagnozė ... 22

3.3. Kiti virškinimo sutrikimo simptomai bei jų dažnis ... 23

3.4. Nemedikamentinis gydymas ... 24 3.5. Medikamentinis gydymas ... 29 REZULTATŲ APTARIMAS ... 34 IŠVADOS ... 36 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 37 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 38

3

4. PRIEDAI ... 41

4.1. Bioetikos leidimas ... 41

4.2. Anketa ... 42

4

SANTRAUKA

Autorius: Aistė Osipovaitė

Darbo pavadinimas: ,,Gastroezofaginio refliukso liga: paciento taktika sprendžiant problemą‘‘

Tyrimo tikslas: Įvertinti pacientų naudojamus GERL gydymosi metodus.

Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti nemedikamentinio gydymosi taikymą pacientų tarpe; 2. Išanalizuoti virškinimo sutrikimams skirtų vaistų vartojimą.

Metodika: Į tyrimą (internetinę anoniminę anketą) įtraukti LSMU MA MF VI kurso studentai, sutikę dalyvauti, atsitiktinai parinkti ir užpildę anoniminę anketą, sudarytą iš 20 klausimų, nagrinėjančių patiriamus GERL simptomus ir gydymosi metodus. Tolimesni anketos klausimai sudaryti remiantis nagrinėtos literatūros rezultatais.

Rezultatai: Iš visų tyrime dalyvavusių asmenų (n=206), GERL diagnozė nustatyta gydytojo 64 (31 proc.) respondentams. Nestebėta statistiškai reikšmingo ryšio tarp sergamumo GERL ir lyties, persivalgymo, prigulimo po valgio, galvūgalio pakėlimo (p<0,05). Gautos statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp sergamumo GERL ir nereguliaraus valgymo, retesnio (<1 k./sav.) aštraus maisto bei alkoholio vartojimo (p<0,05). Dažniausias vaistų vartojimo dažnis- 1-2 k./sav. (60 proc., n=38), daugiausiai vartojami ir efektyviausi (p<0,05) medikamentai GERL gydymui - PSI (n = 29; 45 proc.).

Išvados: Didžioji dalis respondentų, sergančių gastroezofaginio refliukso liga, dėl patiriamų virškinimo sutrikimo simptomų nekeitė gyvenimo būdo ir mitybos įpročių. Pacientai, nurodę sergantys GERL, vartojo gydytojo paskirtus vaistus dažniausiai 1-2 k./sav., daugiausiai vartojami ir efektyviausi medikamentai rėmens, regurgitacijos, epigastriumo skausmo, pykinimo gydymui – protonų siurblio inhibitoriai.

5

SUMMARY

Author: Aistė Osipovaitė

Title: ,,Gastroesophageal reflux disease: problem solving patients tactics‘‘

Aim of the study: To evaluate the methods used by patients for the treatment of GERD.

Tasks: 1. To evaluate the usage of non-medical treatment among patients; 2. Analyze the use of medicines for digestive disorders.

Methods: The study (online anonymous questionnaire) included LSMU MA MF VI course students who agreed to participate in an anonymous questionnaire, consisting of 20 questions on the symptoms and treatment methods of GERD. Further questionnaire questions were made based on the results of the analyzed literature.

Results: The diagnosis of GERD was identified for the 64 (31%) respondents. There was no statistically significant correlation between morbidity and sex, overeating, post-meal nap, raise of the head of a bed in the study (p <0,05). There was a statistically significant correlation between the morbidity of GERD and irregular eating, rarer (<1 time per week) spicy food and alcohol consumption (p <0,05). The most common frequency of drug use is 1-2 times per week (60%, n = 38), the most effective (p <0,05) and mostly used medication for the treatment of GERD - PPI (n = 29; 45%).

Conclusions: The majority of respondents with gastroesophageal reflux disease did not change their lifestyle and dietary habits due to the symptoms of indigestion. Patients who reported having GERD were taking medications prescribed by their doctor usually 1-2 times per week, most commonly used and most effective medications for the treatment of heartburn, regurgitation, epigastric pain and nausea – proton pump inhibitors.

6

PADĖKA

Dėkoju savo magistro baigiamojo darbo vadovui dr. Gediminui Railai už pagalbą rašant magistro darbą.

INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Leidimą išdavė: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bioetikos centras. Leidimo numeris: BEC-MF-91

7

SANTRUMPOS

CD- cukrinis diabetas

GERL- gastroezofaginio refliukso liga

H2RB- histamino2 receptorių blokatoriai

JAV- Jungtinės Amerikos Valstijos

k./d.- kartai per dieną

KMI- kūno masės indeksas

k./sav.- kartai per savaitę

m.- metai

mėn. – mėnesis/ mėnesiai

n- atvejų skaičius/ imties dydis

NVNU- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

p- statistinis patikimumas

pav.- paveikslėlis

proc.- procentai

PSI- protonų siurblio inhibitoriai

SD- standartinis nuokrypis

TCA- tricikliai antidepresantai

8

ĮVADAS

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)- tai būklė, kai skrandžio turinio refliuksas sukelia nemalonius simptomus ar komplikacijas [1]. Sergamumas GERL pasaulyje didėja [2], tačiau skiriasi tarp šalių, nors ir naudojami panašūs GERL apibrėžimai [6]. Apie 13-19% visos pasaulio populiacijos nustatomas GERL [7], paplitimas Europoje varijuoja 8,8%- 25,9% [8]. Remiantis Lietuvos higienos instituto statistiniais duomenimis, 2017 metais sergančių asmenų skaičius stemplės ligomis (TLK-10 žymimomis K20-K23 kodu) buvo 71 642 [41].

GERL- viena dažniausių tiek jaunų, tiek senesnių pacientų kreipimosi į gydytojus priežasčių, kadangi tai lėtinė būklė, trikdanti kasdienę žmogaus veiklą- valgymą, miegą, fizinį aktyvumą, nuotaiką- ir taip bloginanti pacientų gyvenimo kokybę. Todėl svarbu tinkamai diagnozuoti ir efektyviai gydyti GERL [2].

Svarbią dalį gydyme turi tiek medikamentinis, tiek nemedikamentinis gydymas. Gyvenimo būdo keitimas yra vienas pirmųjų gydymo etapų, priklausantis nuo pačio paciento ir stipriai koreliuojantis su medikamentiniu gydymu [4]. Vertinga išsiaiškinti, kokią taktiką pacientai renkasi, norėdami kontroliuoti ligą, todėl šio tyrimo tikslas yra įvertinti pacientų naudojamus gastroezofaginio refliukso ligos gydymosi metodus.

9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas: Įvertinti pacientų naudojamus gastroezofaginio refliukso ligos gydymosi metodus.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti nemedikamentinio gydymosi taikymą pacientų tarpe. 2. Išanalizuoti virškinimo sutrikimams skirtų vaistų vartojimą.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.

APIBRĖŽIMAS

Gastroezofaginis refliuksas- normali fiziologinė būklė, atsirandanti per ir po valgio, tuo tarpu gastroezofaginio refliukso liga (GERL) - tai būklė, kai skrandžio turinio refliuksas sukelia nemalonius simptomus ar komplikacijas [1].

1.2.

AKTUALUMAS

GERL- viena dažniausių tiek jaunų, tiek senesnių pacientų kreipimosi į gydytojus priežasčių, kadangi tai lėtinė būklė, trikdanti kasdienę žmogaus veiklą - valgymą, miegą, fizinį aktyvumą, nuotaiką - ir taip bloginanti pacientų gyvenimo kokybę [2]. JAV atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 533 pacientai, sergantys gastroezofaginio refliukso liga, lyginta sergančiųjų GERL gyvenimo kokybė su JAV populiacijos normatyvais, pasitelkus SF-36 sveikatos testą ir nustatyta, jog tiriamieji, turintys GERL, išgyvena daugiau emocinių, socialinių, fizinių sunkumų, jaučia mažesnę gyvenimo pilnatvę, lyginant su bendrąja šalies populiacija [3]. Todėl svarbu tinkamai diagnozuoti ir efektyviai gydyti GERL [2]. Svarbią dalį gydyme turi tiek medikamentinis, tiek nemedikamentinis gydymas. Gyvenimo būdo keitimas yra vienas pirmųjų gydymo etapų, priklausantis nuo pačio paciento ir stipriai koreliuojantis su medikamentiniu gydymu [4]. Todėl vertinga išsiaiškinti, kokią taktiką pacientai renkasi, norėdami kontroliuoti ligą.

1.3.

EPIDEMIOLOGIJA

Atliktos epidemiologinės studijos parodė, jog GERL - viena dažniausių ambulatorinių pacientų virškinimo sutrikimų priežasčių [5]. Sergamumas GERL pasaulyje didėja [2], tačiau skiriasi tarp šalių, nors ir naudojami panašūs GERL apibrėžimai [6]. Apie 13-19% visos pasaulio populiacijos nustatomas GERL [7], paplitimas Europoje varijuoja 8,8%- 25,9% [8]. Apie 25% vakarų gyventojų kenčia nuo rėmens ar regurgitacijos mažiausiai kartą per mėnesį, 12% patiria simptomus kiekvieną

11 savaitę ir 5% - kasdien [7]. Vienmomentinio tyrimo metu Sirijoje atsitiktinai buvo apklausti 320 savanorių studentų, pasitelkiant klausimynus, kuriuose dėmėsys skirtas gyvenimo būdui (kavos, arbatos gėrimas, alkoholis, rūkymas) bei virškinimo sutrikimams būdingiems simptomams (skausmas epigastriume, regurgitacija ir kt.). Gauti anketų duomenys parodė, jog net 16% apklaustųjų patiria simptomus bent du kartus per savaitę ir tai buvo kriterijus, leidžiantis nustatyti GERL paplitimo dažnį tiriamojoje grupėje [5].

1.4.

ETIOLOGIJA

GERL - daugiafaktorinė liga. Manoma, jog klinikinės intervencijos, pažeidžiančios virškinamąjį traktą, bei ligos, veikiančios apatinį stemplės sfinkterį, skrandžio klirensą ir skrandžio ištuštinimą (CD, skleroderma,..), turi įtakos GERL išsivystymui [9]. Sergamumas GERL didesnis moterims (p<0.001) [10], vyresnio amžiaus pacientams (≥50 metų), rūkantiems [6], esant teigiamai šeiminei anamnezei (GERL atvejai šeimoje), mažo fizinio aktyvumo žmonėms, valgantiems riebų, greitą maistą [11]. Kiti svarbūs rizikos faktoriai - nutukimas [12], tam tikrų grupių vaistų vartojimas (pvz, NVNU, estrogenai, kalcio kanalų blokatoriai, nitratai, benzodiazepinai, TCA, anticholinerginiai vaistai, Teofilinas, Albuterolis) [13]. Taigi, GERL atsiradimui svarbūs rizikos veiksniai daugiausiai susiję su pacientų gyvenimo būdu [11].

1.5.

DIAGNOSTIKA

GERL gali būti diagnozuojama:

1. Kliniškai (pagal esančius tipinius požymius- rėmenį, regurgitaciją); 2. Funkciškai (pagal antacidinių medikamentų klinikinį atsaką); 3. Fiziologiškai (tiriant pH distalinėje stemplės dalyje);

4. Anatomiškai (endoskopiškai nustatant ezofagitą ar pakitimų nebuvimą) [14].

Vienas dažniausių metodų, nustatant GERL diagnozę - medicininė istorija - tipiniai GERL simptomai [15], jų atsiradimo laikas, trukmė, dažnumas, ryšys su maistu, stresu, kūno padėtimi bei

12 poveikis gyvenimo kokybei. Jei pacientai patiria simptomus bent du kartus per savaitę keturių - aštuonių savaičių laikotarpyje ar daugiau - galima mąstyti apie GERL [16].

Tolesnis vertinimas gali būti atliktas, remiantis patvirtintais klausimynais, įtraukiančiais tiek tipinius (rėmuo, regurgitacija) [15], tiek atipinius (kosulys, astma, balso užkimimas, krūtinės skausmas, dispepsija, pykinimas [4]) simptomus [15]. Vienas paprasčiausių ir lengviausiai atliekamų klausimynų, naudojamas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose - GerdQ klausimynas, kuriame užduodami 6 klausimai - prašoma pažymėti patiriamų simptomų (rėmuo, regurgitacija, epigastriumo skausmas, pykinimas, miego sutrikimai bei nereceptinių vaistų vartojimo GERL sukeltiems simptomams mažinti) dažnį paskutinių septynių dienų laikotarpyje. Kiekvienas atsakymas vertinamas balais nuo nulio iki trijų, gauti taškai sudedami ir vertinama galutinė balų suma (0-18 balų). GERL nustatoma, jei balų suma >8 [17]. Atliktos studijos įrodė, jog GerdQ klausimynas palengvina ligos diagnostiką ir yra reikšmingas GERL diagnostikai pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose [18] bei leidžia sumažinti endoskopijų atlikimo dažnį [17].

Pacientams su tipiniais GERL simptomais, aiškinantis diagnozę, gali būti atliekama PSI terapija - 6-8 savaičių protonų siurblio inhibitorių kursas. Jei po minėto kurso yra atsakas į vaistus - rėmens, regurgitacijos sumažėjimas ar išnykimas – nebereikia atlikti daugiau tyrimų, siekiant išsiaiškinti GERL diagnozę. Kita vertus, toliau turi būti tiriami pacientai, turintys atipinius simptomus, nesant atsako į PSI terapiją ar svarstant chirurginio gydymo galimybę [4].

Po PSI terapijos, gali būti atliekamas pH monitoravimas. Tyrimo metu specialios programinės įrangos dėka apskaičiuojama, kaip paciento simptomai koreliuoja su skrandžio rūgščių išsiskyrimu. Vertinimui naudojamas simptomų indeksas (SI), kuriam esant >50proc., jis laikomas teigiamu, o kartu patvirtinama ir GERL diagnozė [4].

Endoskopinis tyrimas – vienas iš gastroezofaginio refliukso diagnostikos metodų, kurio metu gali būti nustatomi tipiniai, GERL būdingi pakitimai – stemplės erozijos. Vertinant erozinio ezofagito sunkumą, naudojama Los Andželo klasifikacijos sistema (nuo A iki D, kur D- sunkiausia stadija) [4].

1.6.

GYDYMAS

Pagrindiniai GERL gydymo tikslai yra:

 slopinti simptomų pasireiškimą ir pagerinti gyvenimo kokybę;

 gydyti endoskopiškai nustatytas erozijas, opas, striktūras ar kitus pakitimus;  recidyvo ir komplikacijų profilaktika [19].

13 Reikalingas ilgalaikis gydymas, galimi būdai:

 nemedikamentinis gydymas;  medikamentinis gydymas;

 chirurginis gydymas (tam tikram pacientų pogrupiui, taikoma gana retai) [20].

1.6.1. Nemedikamentinis gydymas

Valgymo greičio, persivalgymo, gulėjimo po valgio bei pakeltu galvūgaliu įtaka:

Pasak atliktų gastroezofaginio refliukso vertinimų ilgą laiką matuojant stemplės spaudimą bei pH, refliuksas dažniausiai sukeliamas dėl laikinos apatinio stemplės sfinkterio relaksacijos, ko pasekoje atsiranda oro ar oro ir rūgščių refliuksas. Laikina apatinio stemplės sfinkterio relaksacija atsiranda persivalgant, valgant riebų maistą ar valgant per greitai, taip kartu su maistu nuryjant ir oro, todėl norint sumažinti gastroezofaginio refliukso ligos simptomų išsivystymą reikėtų vengti anksčiau išvardintų veiksnių [21]. Kito tyrimo metu lyginant maisto suvartojimo greitumą (per 5min. ir per 30min.) su refliukso simptomais, išsiaiškinta, jog refliuksų skaičius buvo didesnis greitai valgančių asmenų grupėje [22]. Kadangi gastroezofaginis refliuksas atsiranda iki 3val.po valgio, svarbu iškart pavalgius neiti gulti ar miegoti, taip pat nevalgyti prieš miegą 3-4val. [21]. Galvūgalio pakėlimas taipogi daro teigiamą įtaką slopinant GERL simptomus. Randomizuoti klinikiniai tyrimai parodė, jog galvūgalio pakėlimas apie 30cm sumažina stemplės pH<4 laiką lyginant su plokščia galvos padėtimi (p<0,05), taip išvengiant naktinių refliukso simptomų [23].

Alkoholis ir GERL:

Įvairūs tyrimai ieškant ryšio tarp mitybos ir GERL simptomų pateikia prieštaringus rezultatus, galbūt todėl nes skirtingiems individams įvairūs maisto produktai pasunkina simptomus skirtingai [24]. Studijos, kuriose dalyvavo daugiau nei 40 000 žmonių, parodė, jog alkoholis nepadidina refliukso atsiradimo epizodų bei nerasta ryšio tarp alkoholio vartojimo, suvartoto jo kiekio ir refliukso simptomų nebuvimą [22]. Tačiau kitų studijų metu išaiškinta, jog alkoholis gali sumažinti apatinio stemplės sfinkterio tonusą ir taip dalyvauti refliusko atsiradime [24].

Šokolado, gazuotų gaiviųjų gėrimų, mėtų vartojimas ir GERL:

Ieškant ryšio tarp šokolado, gazuotų gaiviųjų gėrimų ir GERL simptomų, buvo atlikti tik keli tyrimai, matuojant stemplės pH po šokolado ar gaiviųjų gėrimų suvartojimo, ir buvo išaiškinta, jog šie produktai padidina gastroezofaginį refliuksą, o gazuoti gėrimai taip pat lemia ir naktinių GERL

14 simptomų atsiradimą [22]. Nors mėtų vartojimas sumažina apatinio stemplės sfinkterio tonusą, tačiau atliktuose dvigubai-akluose randomizuotuose GERL pacientų tyrimuose, nebuvo stebimas ligos simptomų pablogėjimas vartojant mėtas [25].

Kitų maisto produktų įtaka GERL:

Kitas tyrimas- kohortinė studija- buvo atliktas Meksikoje skiriant gydymą omeprazoliu GERL pacientams 4 savaites ir stebint veiksnius, kurie sukelia GERL simptomus bei ligos atkritį. Tam pasitelkti ReQuest ir rizikos veiksnių klausimynai. Iš viso tyrime dalyvavo 83 pacientai, iš kurių po 4 savaičių gydymo omeprazoliu simptomai pasikartojo 36 pacientams (48,64%). Atlikta analizė parodė, jog 4-12 puodelių kavos per mėnesį suvartojimas, citrusiniai vaisiai, šokoladas, aštrus maistas padidina GERL simptomų atsiradimą (net ir skiriant gydymą) bei pačios GERL atkritį [26].

2006 metais PubMed duomenų bazėjė buvo atlikta angliškos literatūros straipsnių apie gyvenimo būdo įtaką GERL analizė, siekiant gauti įrodymais grįstas išvadas. Susisteminus gautus rezultatus, išaiškinta, jog reikia vengti kavos, kofeino, šokolado, aštraus, riebaus bei rūgštaus maisto, taip užkertant kelią apatinio stemplės sfinkterio relaksacijai bei GERL simptomų atsiradimui [27].

Riebus maistas ir GERL:

Siekiant išsiaiškinti, ar riebaus maisto vartojimas gali išprovokuoti GERL simptomus, atvejo kontrolės studijoje 217 tyrimo dalyvių (106 patiriančių GERL simptomus, 111-kontrolinė grupė), atitinkančių parinktus kriterijus, buvo prašoma 3 dienas detaliai aprašyti savo mitybą. Abiejų grupių maisto medžiagų (riebalų, baltymų, angliavandenių) suvartojimas buvo daugiau mažiau toks pat, valgymo dažnumas taip pat reikšmingai nesiskyrė. Tačiau tyrimas parodė, jog maistas, suvartojamas pietų metu ir vakare turi įtakos GERL. Suvartotas riebalų kiekis per pietus tiesiogiai veikia GERL, o gausus makroelementų maistas vakare sumažina simptomų atsiradimą. Todėl GERL pacientams rekomenduojama mažai riebalų turintys patiekalai, tai yra kliniškai svarbu ir turėtų būti atsižvelgiama, stengiantis suvaldyti ligą [28].

Svorio įtaka GERL:

Tikintis efektyvaus ligos gydymo svarbią vietą užima ir svorio kontrolė. 2014-2015 metais atlikta lyginamoji studija tarp dviejų tiriamųjų grupių- 285 GERL pacientai ir 220 sveiki tiriamieji. Visi dalyviai užpildė struktūrizuotą klausimyną apie mitybos įpročius, gyvenimo būdą, socio-demografinį statusą, vertinant nutukimą buvo įtraukti antropometriniai indeksai- KMI bei liemens apimtis. Studija parodė, jog tiek bendrinis, tiek centrinis nutukimas padidina GERL atsiradimo tikimybę, o tuo tarpu didesnis išsilavinimo lygis, reguliarus fizinis aktyvumas >2val./sav. Mažina GERL išsivystymo tikimybę [29].

15 Nepaisant literatūros, pabrėžiančios įrodymų trūkumą tarp GERL ir gyvenimo būdo, nemedikamentinis gydymas yra rekomenduojamas kaip neatsiejama ir pirmoji GERL gydymo dalis [27].

1.6.2. Medikamentinis gydymas

Pacientams, kuriems gyvenimo būdo keitimas nesumažina GERL simptomų, rekomenduojamas medikamentinis gydymas [30]. Naturopatinėje medicinoje GERL gydymui gali būti skirtos įvairios žolelės- saldymedis, ramunėlės, svilarožė, raudonoji guoba- kurios mažina simptomus, tačiau nėra atlikta jokių išsamių studijų, įvertinant šių priemonių efektyvumą [24].

GERL gydymo pagrindas yra skrandžio rūgščių slopinimas, kuris gali būti pasiekiamas kelių grupių vaistais: maisto papildais, antacidais, histamino receptorių antagonistais (H2RB) ar protonų siurblio inhibitoriais (PSI) [20].

Patiriantys virškinimo sutrikimus pacientai neretai vartoja įvairius maisto papildus. Natrio hidrokarbonatas, alginatai, pektinas- tai medžiagos, kartu su skrandžio sultimis suformuojančios polimerus, kurie sudaro barjerą, saugantį stemplę nuo refliukso [24]. 2015m. PubMed, Embase ir Cochrane duomenų bazėse atlikus metaanalizę, vertinant alginatų turinčių junginių įtaką GERL gydymui ir lyginant juos su placebo, antacidų, PSI bei H2RB efektyvumu, gauti rezultatai, jog alginatai turi geresnį poveikį gydant tipinius GERL simptomus nei placebas ar antacidai, tačiau PSI ir H2RB yra efektyviausi vaistai simptomų kontrolei [31]. Kitos studijos buvo atliktos Kinijoje lyginant placebo ir preparato Gaviscon (sudėtyje yra natrio alginato, kalio bikarbonato) naudą simptominiams GERL pacientams, kurie vartojo po dvi tabletes vaisto keturis kartus per dieną septynias dienas. Efektyvumas vertintas stebint refliukso ligos klausimyno (RDQ) surinktų balų pokytį prieš ir po gydymo. Gautos išvados patvirtino statistiškai reikšmingą Gaviscon tablečių (alginatų) efektyvumą mažinant refliukso sukeliamus simptomus [32].

Antacidai- dar viena virškinimo sutrikimų gydymui vartojama vaistų grupė, tačiau jų veikimas laikinas. Jie veikia vos kelias minutes- valandą po pavartojimo, tik trumpam sumažina rėmenį, neutralizuodami skrandžio rūgštį, todėl pagrindiniam GERL gydymui jie nėra rekomenduojami [33].

Kita vaistų grupė- histamino receptorių blokatoriai (ranitidinas, famotidinas ir kt.)- skrandžio parietalinėse ląstelėse blokuoja histamino 2 receptorius ir mažina rūgščių sekreciją, tačiau jiems greitai išsivysto tolerancija ir tai sumažina jų terapinį panaudojimą. H2RB dažniausiai yra naudojami kaip

16 papildomi vaistai sunkiai PSI gydomiems pacientams. H2RB vartojami prieš miegą ir yra efektyvūs mažinant naktinius refliukso sukeliamus simptomus [33].

Šiuo metu PSI- pantoprazolis, ezoprazolis, omeprazolis ir kt.- yra vartojami kaip pirmo pasirinkimo vaistai GERL gydymui [34]. PSI veikimo mechanizmas- skrandžio sulčių sekrecijos slopinimas. Per pastarąjį dešimtmetį PSI vartojimas padvigubėjo [25]. 2015 metais pateiktoje Baltijos šalių vaistų statistikoje 2013-2015 metais stebėta, jog vaistai virškinimo sutrikimams gydyti užima antrąją vietą pagal pardavimų skaičių, o H2RB ir PSI vartojimas Lietuvoje išaugo net 7%. Tuo tarpu populiariausias vaistas virškinimo sutrikimams gydyti- omeprazolis [34]. Daugelis metaanalizių parodė, jog nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp protonų siurblio inhibitorių atstovų veikimo efektyvumo [35]. PSI, siekiant maksimalios pH kontrolės, vartojamas 30-60min.prieš pirmąjį dienos valgį, terapijos kursas yra 8 savaitės, tačiau jei praėjus šiam laikui tebėra simptomai ar yra GERL komplikacijos (erozinis ezofagitas, Bareto stemplė), gydymas turi būti tęsiamas kasdien ir toliau [33]. Svarbu tai, jog PSI yra saugūs vartoti ilgą laiką [34]. Tyrimai parodė, jog standartinis 6-8 savaičių PSI kursas sumažina tipinius simptomus iki 70-80% pacientams su erozine GERL forma ir iki 60%, esant neerozinei ligos formai. Ezofagito gijimas buvo vertintas tiriamiesiems atlikus endoskopiją po 8 savaičių gydymo PSI kurso ir palyginus su endoskopiniu vaizdu, darytu prieš tyrimą. Neradus jokių stemplės opų ir neišsakant jokių skundų dėl rėmens, regurgitacijos- gydymas laikytas efektyviu [4]. Tačiau norint pasiekti maksimalų gydymo efektą, svarbu laiku ir kasdien vartoti medikamentus. Neseniai atliktos studijos įrodė, jog nuoseklus vaistų vartojimas buvo didesnis, jei pacientams vaistus išrašė gydytojas, ir mažesnis, jei pacientai patys nusipirko nereceptinį vaistą, todėl gydytojams svarbu edukuoti pacientus [30]. Vertinant vaistų efektyvumą atlikta dvigubai akla randomizuota studija, lyginanti pantoprazolį (PSI) bei ranitidiną (H2RB) dviejose GERL tiriamųjų grupėse- be ezofagito ir su ribotais pažeidimais. Viena grupė vartojo 20mg pantoprazolio, kita- 150mg ranitidino per dieną. Rezultatas buvo vertintas po 2 ir 4 savaičių atlikus palyginimą tarp tiriamųjų grupių tik tiems pacientams, kurie vaistus vartojo visą tyrimo laiką, pagrindinis vertinimo kriterijus- simptomų (rėmens, regurgitacijos) sumažėjimas tarp tiriamųjų po 4 savaičių gydymo. Analizė parodė, jog GERL simptomai sumažėjo 69% ir 80% tiriamųjų po 2 ir 4 savaičių, vartojusių pantoprazolį, o tuo tarpu vartojusiems ranitidiną- 47% ir 65% [36]. Ir kitas analogiškai atliktas tyrimas parodė PSI pranašumą lyginant su H2RB, nepaisant vaisto dozės ar gydymo trukmės. PSI vartojimas lėmė greitesnį sveikimą, didesnį efektyvumą gydant erozinį ezofagitą, taip pat geresnę simptomų bei recidyvavimo kontrolę [35]. Taigi, protonų siurblio inhibitoriai yra efektyviausi ir pirmo pasirinkimo vaistai virškinimo sutrikimams gydyti [36].

17

1.6.3. Chirurginis gydymas

Kitas ilgalaikio GERL gydymo variantas - chirurginis gydymas - laparoskopinė fundoplikacija. Indikacijos antirefliuksinei chirurgijai: pacientų išreikštas noras gydytis medikamentais visą gyvenimą ar medikamentų netoleravimas, GERL kartu su diafragmos išvarža. Atlikta studija parodė, jog didžiajai daliai tiriamųjų laporoskopinė fundoplikacija sumažino ar išnaikimo rėmenį (90 proc.), regurgitaciją (92 proc.) [20].

18

2.

TYRIMO METODIKA

2.1.

Tyrimo organizavimas

Tyrimas pradėtas gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centro komisijos leidimą Nr. BEC – MF – 91 (žr. 4.1. priedą). Tyrimas- internetinė anoniminė anketa (žr. 4.2. priedą)- patalpintas į viename iš socialinių tinklų esančią LSMU MA MF VI kurso studentų grupę.

2.2.

Tyrimo objektas

Į tyrimą įtraukti LSMU MA MF VI kurso studentai, sutikę dalyvauti, atsitiktinai pasirinkti ir užpildę anoniminę anketą, sudarytą iš 20 klausimų, nagrinėjančių patiriamus GERL simptomus (naudotas GerdQ klausimynas (žr. 4.3. priedą)) ir gydymosi metodus.

2.3.

Tiriamųjų atranka

Populiacija- LSMU MA MF VI kurso studentai- 38 grupės, kiekvienoje grupėje +/- 10 žmonių, viso-380 studentų.

Siekiant užtikrinti, kad būtų užpildytas reprezentatyvus anketų skaičius, imties dydis nustatytas atsižvelgiant į 5% paklaidą ir naudojantis formule:

19 p- paplitimas populiacijoje.

Remiantis higienos instituto duomenimis, 2017m. ligotumas stemplės ligomis (K20-K23) buvo 71 642, o Lietuvoje buvo 2 847 904 gyventojų (2017m. duomenimis), todėl vedant proporciją ligos paplitimas nustatytas (71 642/ 2 847 904)x 100% = 2,5%.

Atsižvelgiant į paplitimą ir naudojantis aukščiau pateikta formule, apskaičiuota, jog reikalingas imties dydis yra 38 tiriamieji.

2.4.

Tyrimo metodai

Pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas- internetinė anoniminė anketa. Tyrimo instrumentas (anketa) buvo sudarytas iš 20 klausimų: atviro tipo 6 klausimai (2; 4; 6; 8; 18; 20), pusiau atviro tipo 4 klausimai (5; 10; 16; 17), 10 uždaro tipo klausimų (1; 3; 7; 9; 11; 12; 13; 14; 15; 19).

Anketoje tiriamieji buvo prašomi nurodyti savo lytį, amžių, užpildyti GerdQ klausimyną (žr. prieduose), leidžiantį įtarti ir padedantį nustatyti GERL diagnozę. Klausimynas sudarytas iš 6 klausimų apie patiriamus tipinius gastroezofaginio refliukso ligos simptomus paskutinių septynių dienų laikotarpyje. Kiekvienas atsakymas vertinamas 0-3 balais, galiausiai balai sudedami ir įvertinama GERL tikimybė. Jei suma <8 ar 8 balai- GERL tikimybė maža, jei >8 balų- GERL tikimybė didelė. Respondentų, surinkusių >8 balus, skaičius palygintas su respondentų skaičiumi, kurie nurodė, jog gydytojas diagnozavo GERL, toliau analizuota didesnė tiriamųjų grupė.

Tolimesni anketos klausimai sudaryti remiantis nagrinėtos literatūros rezultatais. Siekiant išsiaiškinti, kuri dalis respondentų serga GERL, užduotas klausimas, kokią ligą jiems nustatė

20 gydytojai, vertinta, kokius virškinimo sutrikimo simptomus patiria respondentai užduodant atitinkamą klausimą. Vertinant patiriamų virškinimo simptomų (išvardintų GerdQ klausimyne) trukmę, gauti duomenys sugrupuoti į 4 laikotarpius: 0-6 mėn., 7-12 mėn., 1-3 metai, ≥4 metus. Analizuoti ir tiriamųjų gyvenimo būdo bei mitybos įpročiai, todėl pateikti klausimai, siekiant išsiaiškinti, kiek kartų per dieną respondentai valgo, ar reguliariai, ar persivalgo, kaip dažnai vartoja įvairius maisto produktus (siekiant mažesnio duomenų išsibarstymo, maisto vartojimo dažniai buvo suskirstyti į 2 grupes: ≥1k./sav. ir <1k./sav.), ar prigula po valgio, ar miega pakeltu galvūgaliu. Rezultatai suskirstyti į grupes analizuojant valgymo dažnio (1-2 kartai per dieną (k./d.), 3-4 k./d., 5-6 k./d.) bei persivalgymo dažnio (1-2 k./sav., 3-4 k./sav., 5-7 k./sav.) klausimus. Siekiant išsiaiškinti medikamentinio gydymosi ypatybes tiriamųjų tarpe, užduoti klausimai apie vaistų vartojimą, jų vartojimo dažnį bei siekta nustatyti, kuriuos medikamentus ar kitas priemones GERL gydymui dažniausiai vartoja sergantieji. Galiausiai pateiktas klausimas siekiant nustatyti patiriamų virškinimo sutrikimo simptomų kitimus, taikant gydymą.

Sudarius anketą, atliktas tiriamasis darbas- studentai (gavus jų sutikimą) atsitiktine tvarka užpildė internetinę anoniminę apklausą. Prieš vykdant tyrimą, respondentai informuoti apie tyrimo tikslą, jiems garantuotas duomenų anonimiškumas.

2.5.

Duomenų analizės metodai

Duomenų analizė atlikta naudojantis Microsoft Excel 2016 programa bei IBM SPSS Statistics 22.0 programiniu paketu. Grafikai ir lentelės sudarytos naudojantis Microsoft Office 2016 ir Microsoft Excel 2016 biuro programomis. Duomenų pasiskirstymo pasirinktoje imtyje vertinimui naudota aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai (proc.) dažniai. Kiekybiniai duomenys pateikti aritmetiniu vidurkiu, procentais bei standartiniu nuokrypiu. Kokybiniams požymiams palyginti taikytas Pearson Chi kvadrato (χ2), statistinis reikšmingumas (p reikšmė). Gauti rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, jei rezultatų skirtumų reikšmė p < 0,05. Pagal tai sudarytos diagramos ir lentelės, atspindinčios rezultatus.

21

3.

REZULTATAI

3.1. Tiriamosios grupės charakteristika

Tyrimo metu visų VI kurso medicinos studentų (n = 380) buvo prašoma užpildyti anketą, tačiau studijoje sudalyvavo 206 studentai (atsako dažnis- 54proc.), iš kurių 62,14 proc. sudarė moterys (n = 128) ir 37,86 proc. vyrai (n = 78) (1pav.).

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį

Vertinant vyrų ir moterų ligotumo GERL pasiskirstymą (2 pav.), tyrimo rezultatai parodė, jog didžioji dalis sergančiųjų GERL sudarė moterys 56,2 proc. (n= 36). Vyrų ligotumas GERL sudarė 43,8 proc. sergančiųjų (n=28). Tyrimo rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p<0,05).

p<0,05

2 pav. Sergamumo GERL priklausomybė nuo lyties

62,14% 37,86% Moteris Vyras 56,2 43,8 64,6 35,4 0% 20% 40% 60% 80% Moterys Vyrai Serga Neserga

22 Tiriamųjų- VI kurso medicinos studentų- amžius svyravo nuo 23 iki 28 metų (3 pav.). Amžiaus vidurkis- 24,78 m. (SD = 0,837)

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių

3.2. GerdQ klausimynas ir GERL diagnozė

Įvertinus GerdQ klausimyno rezultatus, gauta, jog 155 respondentai (75 proc.) surinko <8 ar 8 balus- GERL tikimybė maža, o >8 balus- 51 studentas (25 proc. tiriamųjų), kuriems galima įtarti GERL diagnozę (4 pav.).

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal GerdQ klausimyne surinktų balų skaičių

4 (2 proc.) 75 (36 proc.) 100 (49 proc.) 20 (10 proc.) 4 (2 proc.) 3 (1 proc.) 0 20 40 60 80 100 120

23 metai 24 metai 25 metai 26 metai 27 metai 28 metai

75 25 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% ≤ 8 balai > 8 balai H un dr eds

23 Uždavus klausimą, kokią ligą pacientams nustatė gydytojai, GERL diagnozę pasirinko 64 tiriamieji (31,0 proc.), gastritą, žarnyno bakterinę infekciją, vaistų sukeltą nepageidaujamą poveikį – po 1 (po 0,5 proc.), 17 respondentų (8,3 proc.) teigė nežinantys savo ligos, o net 6 (2,9 proc.) tiriamiesiems gydytojai diagnozės nepasakė, tačiau 116 respondentų (56,3 proc.) atsakė, jog neserga, nesityrė/nesikreipė į gydytoją, keli iš jų atsakė, jog nesityrė, nors simptomus ir patiria. Įdomu tai, jog GERL nurodė sergantys 64 (31 proc.) studentai, o 51 (25 proc.) iš visų respondentų (n=206) įtarta GERL diagnozė naudojant GerdQ klausimyną. Pastarosios grupės (n=51) respondentai visi nurodė sergantys GERL. Toliau detaliau buvo analizuoti GERL diagnozę nurodę respondentai (n=64).

3.3. Kiti virškinimo sutrikimo simptomai bei jų dažnis

Paklausus GERL sergančių respondentų, kokius dar (be GerdQ klausimyne minėtų) virškinimo sutrikimo negalavimus patiria, buvo išsakyti tokie simptomai: po 1 (po 1,6 proc.) studentą iš atsakiusiųjų į šį klausimą įvardino pilvo raižymą, laktozės netoleravimą, nemalonų jausmą/skonį burnoje, galvos skausmą sustojus virškinimui, po 2 (po 3,1 proc.) studentus - pilnumo jausmą, kosulį, po 3 (po 4,7 proc.) - dujų kaupimąsi, gerklės graužimą/ perštėjimą/ užkimimą, viduriavimą, 5 (7,8 proc.) studentai įvardijo patiriantys pilvo skausmą, 8 (12,5 proc.) studentai- aptinkantys baltą su apnašu liežuvį, po 9 (po 14,1 proc.) studentus- vidurių užkietėjimą, net 17 (26,6 proc.) studentų skundėsi suprastėjusiu virškinimu (,,sustojęs’’ skrandis), o 21 (32,8 proc.) respondentas įvardijo patiriantys pilvo pūtimą (5 pav.).

5 pav. Kitų virškinimo sutrikimo simptomų dažnis GERL sergančių respondentų tarpe

1,6 1,6 1,6 1,6 3,1 3,1 4,7 4,7 4,7 7,8 12,5 14,1 26,6 32,8 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% pilvo raižymas laktozės netoleravimas nemalonus jausmas burnoje galvos skausmas sustojus virškinimui pilnumo jausmas kosulys dujų kaupimasis gerklės perštėjimas, prikimimas viduriavimas pilvo skausmas su apnašu liežuvis vidurių užkietėjimas ,,sustojęs'' skrandis pilvo pūtimas

24 Vertinant patiriamų virškinimo sutrikimo simptomų (išvardintų GerdQ klausimyne) trukmę, gauti rezultatai: 45 (70 proc.) respondentai patiria simptomus 0-6 mėn., 7 (11 proc.) - 7-12 mėn., 7 (11 proc.)- 1-3 metus, o 5 (8 proc.) studentų- >4 ar 4 metus (6 pav.).

6 pav. Respondentų pasiskirtymas pagal patiriamų virškinimo sutrikimo simptomų trukmę

3.4. Nemedikamentinis gydymas

Analizuojant sergančiųjų GERL (n=64) nemedikamentinio gydymo taikymą, nustatyta, kad net 66 proc. respondentų (n = 42) įvardijo dėl patiriamų virškinimo sutrikimų mitybos ar gyvenimo būdo nekeičiantys, o 34 proc. (n = 22) teko keisti mitybą, norint išvengti negalavimų (7 pav.).

7 pav. Mitybos pokyčiai dėl patiriamų virškinimo sutrikimo simptomų

70 11 11 5 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 0-6 mėn. 7-12 mėn. 1- 3 metus 4 ar >4 metus 34% 66% Pakito Nepakito

25 Vertinant, kaip dažnai, reguliariai ar ne tiriamieji valgo, ar persivalgo ir kaip dažnai, gauta, jog 64 proc. (n = 41) respondentų teigė valgantys nereguliariai, tuo tarpu 36 proc. (n = 23) - reguliariai.

Valgymo dažnis tiriamųjų tarpe: 13 proc. (n = 8) studentų valgo 1-2 kartus per dieną (k./d.), 70 proc. (n = 45) - 3-4 kartus, o likę 17 proc. (n = 11)- 5-6 k./d. (8 pav.).

8 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal valgymo dažnį

55 proc. (n = 35) tiriamųjų teigė persivalgantys, iš kurių net 55 proc. (n = 19) persivalgo 1-2 kartus per savaitę, 31 proc. (n = 11)- 3-4k./sav., 14 proc. (n = 5)- 5-7k./sav. (9 pav.).

9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal persivalgymo dažnį

Lyginant, ar persivalgymas turi įtakos sergamumui GERL, rezultatai parodė, jog 54,7 proc. (n=35) persivalgančiųjų serga gastroezofaginio refliukso liga, o sergamumas GERL nepersivalgančiųjų tarpe - 45,3 proc. (n=29) (10 pav.). Duomenys statistiškai reikšmingai nesiskyrė. (p<0,05).

13 70 17 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 1-2 k./d. 3-4 k./d. 5-6 k./d. 55 31 14 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

26 p<0,05

10 pav. Sergamumo GERL priklausomybė nuo persivalgymo

Vertinant respondentų mitybos įpročius, rezultatai parodė, jog nereguliariai besimaitinantys statistiškai reiškmingai (p<0,05) dažniau serga GERL lyginant su reguliariai besimaitinančiais (11 pav.)

ꭓ2_{=7,822, lls=1, p<0,05}

*- p<0,05 lyginant su reguliariai besimaitinančiais respondentais

11 pav. Sergamumo GERL priklausomybė nuo reguliarios mitybos

Analizuojant respondentų vartojamų maisto produktų (galinčių turėti įtakos GERL atsiradimui) dažnio ir sergamumo gastroezofaginio refliukso liga priklausomybę, gauta, jog aštrų maistą bei alkoholį rečiau (<1k./sav.) vartojantys respondentai statistiškai reikšmingai nurodė sergantys GERL dažniau (p<0,05) (1 lentelė).

54,7 45,3 41,7 58,3 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Persivalgau Nepersivalgau Serga Neserga 35,9 64,1* 20,1 79,9 0% 20% 40% 60% 80% 100% Reguliariai Nereguliariai Serga Neserga

27

1 lentelė. Sergamumo GERL priklausomybė nuo įvairių maisto produktų vartojimo dažnio

Produktas ≥1k./sav. <1k./sav.

Serga (proc.) Neserga (proc.) Serga (proc.) Neserga (proc.)

Kava 28,8 71,2 32,8 67,2 Aštrus maistas 23,8 76,2 39,3* 60,7 Šokoladas 27,1 72,9 35,1 64,9 Riebus maistas 29,1 70,9 31,6 68,4 Česnakai 25,3 74,7 33,3 66,7 Pomidorai ar patiekalai su jais 30,7 69,3 28,8 71,2 Mėtos 29,7 70,3 30,3 69,7 Apelsinai 32,8 67,2 26,2 73,8 Obuoliai 31,1 68,9 28,2 71,8 Alkoholis 14,3 85,7 35,0* 65,0 Gazuoti gėrimai, apelsinų sultys 25,0 75,0 37,2 62,8 Patiekalai su actu 29,2 70,8 30,5 69,5 Rauginti pieno produktai 28,2 71,8 34,4 65,6

*-p<0,05 lyginant su ≥1k./sav. valgančiais atitinkamą maisto produktą

Detaliau aiškinantis pacientų įpročius, užduoti klausimai. Iš 64 respondentų, nurodžiusių, jog serga GERL 16 (25,0 proc.) teigė po valgio prigulantys kasdien, 43 (67,2 proc.)- retai, o likę 5 (7,8 proc.)- niekada (12 pav.). Paklausus, ar miega pakeltu galvūgaliu (taip gerokai sumažėja maisto atpylimas iš skrandžio į stemplę), 28 (43,8 proc.) tiriamųjų atsakė teigiamai, o likę 36 (56,2 proc.) miega nepakeltu galvūgaliu.

12 pav. Prigulimo po valgio pasiskirstymas pacientų tarpe

25,0%

67,2% 7,8%

28 Analizuojant, ar prigulimas po valgio turi įtakos gastroezofaginio refliukso ligos diagnozės pasireiškimui, gauta, jog kasdien (25,0 proc., n=16) ar retai (67,2 proc., n=43) prigulantys tiriamieji statistiškai reikšmingai GERL dažniau nesirgo (p<0,05) (13 pav.).

p<0,05

13 pav. Sergamumo GERL priklausomybė nuo prigulimo po valgio

Vertinant respondentų miegojimo įpročius, rezultatai parodė, jog miegančių pakeltu galvūgaliu (43,8 proc., n=28) bei nepakeltu (56,2 proc., n= 36) galvūgaliu sergamumas GERL statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p<0,05) (14 pav.).

p<0,05

14 pav. Sergamumo GERL priklausomybė nuo miegojimo pakeltu galvūgaliu

25,0 67,2 7,8 27,1 61,1 11,8 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

Kasdien Retai Niekada

Serga Neserga 43,8 56,2 37,5 62,5 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Pakeltu galvūgaliu Nepakeltu galvūgaliu

29

3.5. Medikamentinis gydymas

Vertinant medikamentinio gydymo taikymą pacientų tarpe, gauta, jog gydytojo paskirtus vaistus per paskutinį mėnesį nurodė vartoję 64 respondentai (31 proc.), kuriems gydytojo nustatytas GERL, o savo nuožiūra nusipirktus vaistus vartojo 58 (28 proc.) (15 pav.). Tie respondentai, kurie nurodė sergantys GERL, taip pat vartojo ir gydytojo paskirtus vaistus (n=64), didžioji dalis sergančiųjų GERL (n=58, 91proc.) vartojo ir savo nuožiūra nusipirktus vaistus.

15 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal vaistų vartojimo dažnį per paskutinį mėnesį

Dažniausiai vartojami medikamentai sergančiųjų GERL studentų tarpe- PSI (n = 29; 45 proc.), dažnas respondentas gydosi vaistažolių arbatomis, užpilais (n = 21; 33 proc.), neretai renkasi ir H2RB (n = 12; 19 proc.) ar maisto papildus virškinimui gerinti (n = 11; 17 proc.), šiek tiek rečiau nurodė besigydantys antacidais (n = 7; 11 proc.), maisto papildais rūgščių- šarmų pusiausvyrai palaikyti (n = 5; 8 proc.), soda (n = 3; 5 proc.). 2 (3 proc.) studentai nepamena, kokius vaistus vartoja, 2 (3 proc.) respondentai virškinimo sutrikimų gydymui renkasi Espumisan, 2 (3 proc.) - aktyvintąją anglį, 3 (5 proc.) - Mezym forte.

Vertinant vaistų vartojimo dažnumą, nustatyta, jog 9 (14 proc.) respondentai nurodė medikamentus vartojantys kasdien, 19 (30 proc.)- 1k./sav., 19 (30 proc.)- 2k./sav., 7 (11 proc.)- 3k./sav., 4 (6 proc.)- 4k./sav., 6 (9 proc.)- esant simptomams/ nereguliariai (16 pav.).

31 ₂₈ 69 72 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

Gydytojo paskirti vaistai Savo nuožiūra nusipirkti vaistai

30

16 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal vaistų vartojimo dažnį

Uždavus klausimą, kokiais būdais be anksčiau minėtų tiriamieji gydosi virškinimo sutrikimus, gauti rezultatai: 32 (50 proc.) respondentai gydosi tinkama mityba, 9 (14 proc.) - fiziniu aktyvumu, 6 (9 proc.) - tiesiog laukia, kol virškinimo problemos praeis pačios savaime, 4 (6 proc.) renkasi žarnyno valymą, 2 (3 proc.) studentai simptomus sieja su stresu, todėl stengiasi valdyti stresą.

Aiškinantis, kaip kito patiriami negalavimai pacientams, vartojusiems medikamentus (n=64), nustatyta, kad rėmuo išliko toks pat 18 (28 proc.) studentams, sumažėjo – 30 (47 proc.), išnyko – 13 (20 proc.), pablogėjo – 3 (5 proc.); regurgitacija išliko tokia pati 17 (27 proc.) respondentų, 32 (50 proc.) - sumažėjo, 15 (23 proc.) - išnyko; epigastriumo skausmas išliko toks pat 19 (30 proc.), sumažėjo – 28 (43 proc.), išnyko – 17 (27 proc.); pykinimas išliko toks pat 23 (36 proc.), sumažėjo – 17 (26 proc.), išnyko – 21 (33 proc.), pablogėjo – 3 (5 proc.) tiriamiesiems (17 pav.). Taip pat tiriamieji įvardino kitus išlikusius virškinimo sutrikimo simptomus – 4 (6 proc.) - pilvo pūtimą, po 2 (po 3 proc.) respondentus - vidurių užkietėjimą bei suprastėjusį virškinimą, po 1 (po 2 proc.) - dujų kaupimąsi, pilvo skausmą, liežuvį su baltomis apnašomis.

17 pav. Respondentų, vartojusių medikamentus, pasiskirstymas pagal simptomų pokyčius po taikyto gydymo 14 30 30 11 6 9 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% Kasdien 1 k./sav. 2 k./sav. 3 k./sav. 4 k./sav. Nereguliariai/ esant simptomams

28% 27% 30% 36% 47% 50% 43% 26% 20% 23% 27% 33% 5% 5% Rėmuo Regurgitacija Epigastriumo skausmas Pykinimas

31 Buvo vertinta, kaip pakito vaistus vartojusių respondentų vienas iš negalavimų – rėmuo. Tyrimo rezultatai parodė, jog statistiškai reikšmingai efektyviausi medikamentai rėmes gydymui buvo PSI, kurie rėmens intensyvumą sumažino 39,9 proc. (n=25) respondentų, o 49,5 proc. (n=32) - šis negalavimas išnyko (p<0,05). Taip pat buvo pastebėta statistiškai reikšmingas rėmens sumažėjimas (43,8 proc., n=28) bei išnykimas (41,9 proc., n=27), vartojant vaistažolių arbatas, H2RB (sumažėjo 35,5 proc., n=23, išnyko 39 proc., n=25) bei antacidus (sumažėjo 42,2 proc., n=27, išnyko 27 proc., n=17) (p<0,05). Mažoji dalis (1,2 proc., n=1) nurodė, jog vartojant sodą rėmens gydymui, negalavimas pablogėjo (18 pav.).

*- p<0,05

18 pav. Rėmens intensyvumo pokyčiai taikant skirtingas medikamentines priemones

Vertinant regurgitacijos intensyvumo kitimą vartojant įvairias medikamentines priemones, nustatyta statistiškai reikšmingas didžiausias efektyvumas regurgitacijos gydymui vartojant protonų siurblio inhibitorius: regurgitacija sumažėjo 41,9 proc. (n=27) tiriamųjų, o 45,2 proc. (n=29) - šis negalavimas išnyko (p<0,05) (19 pav.).

10,6 25,5 30,8 74,7 70,4 14,3 48,8 66,7 44,3 39,9* 35,5* 42,2* 25,3 28,4 43,8* 36,7 28,6 39,4 49,5* 39* 27* 1,2 41,9* 13,3 1,3 11,7 1,2 3,4 4,6 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Protonų siurblio inhibitoriai - PSI

H2 receptorių blokatoriai - H2RB Antacidai Maisto papildai rūgščių-šarmų… Maisto papildai virškinimui gerinti

Vaistažolių arbatos Soda Nepamena vaisto pavadinimo Kiti vaistai

32 *- p<0,05

19 pav. Regurgitacijos intensyvumo pokyčiai taikant skirtingas medikamentines priemones

Analizuojant viršutinės pilvo dalies - epigastriumo - skausmo intensyvumo pokyčius, taikant skirtingas medikamentines priemones, buvo gauta, jog kaip ir rėmens, regurgitacijos gydyme, taip ir epigastriumo skausmo malšinimui statistiškai reikšmingai efektyviausi vaistai buvo PSI (skausmas sumažėjo 38,9 proc. (n=25) tiriamųjų, o išnyko- 46,9 proc. (n=30), p<0,05). Taip pat pastebėtas statistiškai reikšmingas epigastriumo skausmo sumažėjimas (43,9 proc., n=28) ir išnykimas (40,6 proc., n=26) vartojant vaistažolių arbatas (p<0,05) (20 pav.).

*- p<0,05

20 pav. Epigastriumo skausmo intensyvumo pokyčiai taikant skirtingas medikamentines priemones

Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog vartojant PSI, antacidus, vaistažolių arbatas pykinimas sumažėjo (PSI- 39,6 proc. respondentų, n=25, antacidai- 59,0 proc., n=38, vaistažolių arbatos- 42,9 proc., n=27) arba išnyko (PSI- 49,6 proc. respondentų, n=32, antacidai- 27,2 proc., n=17, vaistažolių arbatos- 40,6 proc., n=26) statistiškai reikšmingai (p<0,05) (21 pav.).

12.9 27 34.7 73.3 68.9 18.8 50,0 63.8 42.5 41,9* 32,4* 37,0* 24.9 26.7 45,4* 37.4 34.9 38,0 45,2* 40,6* 28,3* 1.8 4.4 35.8 12.6 1.3 19.5 0% 20% 40% 60% 80% 100%

Protonų siurblio inhibitoriai- PSI H2 receptorių blokatoriai- H2RB Antacidai Maisto papildai rūgščių- šarmų… Maisto papildai virškinimui gerinti

Vaistažolių arbatos Soda Nepamena vaisto pavadinimo Kiti vaistai

Išliko toks pat Sumažėjo Išnyko pablogėjo

14.2 26.3 35.7 75,0 67.3 15.5 51.5 66.7 48.9 38,9* 31,4* 38,9* 24,0 26.7 43,9* 36.7 32,0* 40.4 46,9* 42,3* 25,4* 1,0 6,0 40,6* 11,8* 1.3 10.7 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Protonų siurblio inhibitoriai- PSI

H2 receptorių blokatoriai- H2RB Antacidai Maisto papildai rūgščių- šarmų… Maisto papildai virškinimui gerinti

Vaistažolių arbatos Soda Nepamena vaisto pavadinimo Kiti vaistai

33 *- p<0,05

21 pav. Pykinimo intensyvumo pokyčiai taikant skirtingas medikamentines priemones

10.8 28.5 33,8* 75.7 72.2 16.5 51.2 67.7 47.9 39,6* 33.5 59,0* 23.3 27.4 42,9* 36.2 26.4 38,4* 49,6* 38 27,2* 1,0 0.4 40,6* 12,6* 1,2* 13.7 4.7 0% 20% 40% 60% 80% 100%

Protonų siurblio inhibitoriai- PSI H2 receptorių blokatoriai- H2RB Antacidai Maisto papildai rūgščių- šarmų… Maisto papildai virškinimui gerinti

Vaistažolių arbatos Soda Nepamena vaisto pavadinimo Kiti vaistai

34

REZULTATŲ APTARIMAS

Siekiant įvertinti pacientų, sergančių gastroezofaginio refliukso liga, gydymosi tendencijas, buvo atliktas kiekybinis tyrimas (internetinė anoniminė anketa), kuriame dalyvavo 206 LSMU MA MF VI kurso studentai. Didžiąją dalį respondentų sudarė moterys, daugiausia respondetų- 25 metų amžiaus Iš visų tyrime dalyvavusių asmenų, gastroezofaginio refliukso diagnozė, naudojant GerdQ klausimyną, įtarta 51 studentui (25 proc.), o gydytojo nustatyta - 64 (31 proc.) respondentams, todėl galima daryti prielaidą, jog GerdQ klausimynas gali būti vartojamas šeimos gydytojų kaip pagalbinė priemonė gastroezofaginio refliukso ligos skriningui. Panašūs rezultatai gauti ir užsienio autorių aprašomuose tyrimuose, kur Norvegijoje atliktos studijos parodė, jog GerdQ klausimyno diegimas gali sumažinti endoskopijų atlikimo skaičių ir gali būti taikomas kaip papildoma priemonė GERL diagnostikai pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose [17].

Tyrime vyrų ir moterų ligotumas GERL statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p<0,05), tačiau literatūros šaltiniuose pateikiami kontraversiški rezultatai. 2013 metais Švedijoje atliktoje studijoje nustatyta, jog sergamumas gastroezofaginio refliukso liga didesnis moterims (p<0,001) [10]. Tačiau 2017 metais atliktoje retrospektyvinėje studijoje gauti priešingi rezultatai - vieno faktoriaus analizė parodė, kad GERL koreliuoja su vyriška lytimi (p<0,05) [37].

Analizuojant pacientų taikomas nemedikamentines gydymosi priemones, nustatyta, jog didžioji dalis respondentų (66 proc., n=42) dėl patiriamų virškinimo sutrikimo simptomų nekeitė mitybos įpročių, net 64 proc. (n=41) teigė valgantys nereguliariai, 55 proc. (n=35) respondentų persivalgo. Ieškant sergamumo GERL priklausomybės nuo persivalgymo, gauta, jog persivalgantys ir nepersivalgantys tiriamieji vienodai dažnai nurodė sergantys GERL, rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p<0,05). Kitokius rezultatus pateikia analizuotos studijos. 2010 metais atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 2500 žmonių, iš kurių 420 turėjo GERL simptomus, nustatyta, jog persivalgymas yra rizikos faktorius gastroezofaginės ligos simptomų pasireiškimui [38]. Vertinant respondentų mitybos įpročius, rezultatai parodė, jog nereguliariai besimaitinantys statistiškai reiškmingai (p<0,05) dažniau serga GERL. Taip pat tyrimo rezultatai parodė statistiškai reikšmingą maisto produktų vartojimo dažnio ir sergamumo gastroezofaginio refliukso liga priklausomybę tik tarp aštrų maistą bei alkoholį rečiau (<1k./sav.) vartojusių respondentų (p<0,05). Užsienio studijos, kuriose dalyvavo daugiau nei 40 000 žmonių, parodė kiek kitokius rezultatus, jog alkoholis nepadidina refliukso atsiradimo epizodų bei ryšio tarp alkoholio vartojimo, suvartoto jo kiekio ir refliukso simptomų nebuvimą [22]. Tačiau kitų studijų metu išaiškinta, jog alkoholis gali sumažinti apatinio stemplės sfinkterio tonusą ir taip dalyvauti refliusko atsiradime [24]. 2017 metais Korėjoje atliktame tyrime nustatyta, jog aštrus maistas turi įtakos GERL atsiradimui [39].

35 Toliau aiškinantis gyvenimo būdo įpročius, nustatyta, jog didžioji dalis respondentų (67,2 proc., n=43) po valgio prigula retai, 56,2 proc. (n=36) miega nepakeltu galvūgaliu. Analizuojant, ar prigulimas po valgio turi įtakos gastroezofaginio refliukso ligos atsiradimui, gauta statistiškai nereikšminga koreliacija (p<0,05). Tačiau užsienio tyrėjai teigia priešingai, aiškindami, jog gastroezofaginis refliuksas atsiranda iki 3val.po valgio, todėl svarbu iškart pavalgius neiti gulti ar miegoti [21]. Tyrimo rezultatai parodė, jog miegančių pakeltu galvūgaliu (43,8 proc., n=28) ir nepakeltu (56,2 proc., n= 36) galvūgaliu sergamumas GERL statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p<0,05). Užsienio literatūros teigimu, atlikus atvejo kontrolės tyrimą, galvūgalio pakėlimas turi įtakos gastroezofaginio refliukso ligos pagerėjimui [40], tačiau duomenų apie sergamumo priklausomybę nerasta.

Vertinant medikamentinio gydymo taikymą pacientų tarpe, rezultatai parodė, jog daugiausiai vartojami medikamentai - PSI (n = 29; 45 proc.), dažnas respondentas gydosi vaistažolių arbatomis, užpilais (n = 21; 33 proc.), neretai renkasi ir H2RB (n = 12; 19 proc.). 2015 metais pateiktoje Baltijos šalių vaistų statistikoje 2013-2015 metais stebėta, jog histamino receptorių blokatorių bei protonų siurblio inhibitorių vartojimas Lietuvoje išaugo net 7%, o populiariausias vaistas virškinimo sutrikimams gydyti- omeprazolis (PSI) [34]. Tyrime buvo vertinta, kaip pakito vaistus vartojusių respondentų patiriami virškinimo sutrikimo negalavimai ir gauta, jog statistiškai reikšmingai efektyviausi medikamentai rėmens, regurgitacijos, epigastriumo skausmo gydymui buvo PSI (p<0,05). Taip pat buvo pastebėtas statistiškai reikšmingas rėmens, epigastriumo skausmo sumažėjimas ir išnykimas vartojant vaistažolių arbatas (p<0,05). Panašūs rezultatai gauti ir užsienio autorių aprašomuose tyrimuose, kur atliktos studijos parodė, kad protonų siurblio inhibitoriai yra efektyviausi ir pirmo pasirinkimo vaistai virškinimo sutrikimams gydyti. Gauta, jog GERL simptomai sumažėjo 69% ir 80% tiriamųjų po 2 ir 4 savaičių, vartojusių pantoprazolį, o tuo tarpu vartojusiems ranitidiną- 47% ir 65% [36].

36

IŠVADOS

1. Didžioji dalis respondentų, sergančių gastroezofaginio refliukso liga, dėl patiriamų virškinimo sutrikimo simptomų nekeitė gyvenimo būdo ir mitybos įpročių.

2. Pacientai, nurodę sergantys GERL, vartojo gydytojo paskirtus vaistus dažniausiai 1-2 k./sav., daugiausiai vartojami ir efektyviausi medikamentai rėmens, regurgitacijos, epigastriumo skausmo, pykinimo gydymui – protonų siurblio inhibitoriai.

37

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. GerdQ klausimynas gali būti vartojamas šeimos gydytojų kaip pagalbinė priemonė gastroezofaginio refliukso ligos skriningui.

2. Gastroezofaginio refliukso ligos gydyme svarbu nepamiršti reguliarios, subalansuotos mitybos.

3. Rekomenduojama GERL gydymui kaip pirmo pasirinkimo vaistus vartoti protonų siurblio inhibitorius, kadangi jie efektyviausiai sumažina tipinius ligos simptomus - rėmenį, regurgitaciją, epigastriumo skausmą, pykinimą. Taip pat simptomų slopinimui yra efektyvūs ir histamino receptorių blokatoriai, vaistažolių arbatos.

38

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Kahrilas P, Yadlapati R, Roman S. Emerging dilemmas in the diagnosis and management of gastroesophageal reflux disease. F1000Res 2017 Sep 25;6:1748.

2. Nakada K, Matsuhashi N, Iwakiri K, Oshio A, Joh T, Higuchi K, et al. Development and validation of a simple and multifaceted instrument, GERD-TEST, for the clinical evaluation of gastroesophageal reflux and dyspeptic symptoms. World J Gastroenterol 2017 Jul 28;23(28):5216-5228.

3. Revicki D, Wood M, Maton P, Sorensen S. The Impact of Gastroesophageal Reflux Disease on Health-related Quality of Life. 1998 March;104(3):252-258.

4. Alzubaidi M, Gabbard S. GERD: Diagnosing and treating the burn. Cleve Clin J Med 2015 Oct;82(10):685-692.

5. Al Saadi T, Idris A, Turk T, Alkhatib M. Epidemiology and risk factors of uninvestigated dyspepsia, irritable bowel syndrome, and gastroesophageal reflux disease among students of Damascus University, Syria. J Epidemiol Glob Health 2016 Dec;6(4):285-293.

6. Eusebi LH, Ratnakumaran R, Yuan Y, Solaymani-Dodaran M, Bazzoli F, Ford AC. Global prevalence of, and risk factors for, gastro-oesophageal reflux symptoms: a meta-analysis. Gut 2018 Mar;67(3):430-440.

7. Kubo A, Block G, Quesenberry CP,Jr, Buffler P, Corley DA. Dietary guideline adherence for gastroesophageal reflux disease. BMC Gastroenterol 2014 Aug 14;14:144-230X-14-144. 8. El-Serag HB, Sweet S, Winchester CC, Dent J. Update on the epidemiology of

gastro-oesophageal reflux disease: a systematic review. Gut 2014 Jun;63(6):871-880.

9. Akyuz F, Mutluay Soyer O. Which diseases are risk factors for developing gastroesophageal reflux disease? Turk J Gastroenterol 2017 Dec;28(Suppl 1):S44-S47.

10. Peat CM, Huang L, Thornton LM, Von Holle AF, Trace SE, Lichtenstein P, et al. Binge eating, body mass index, and gastrointestinal symptoms. J Psychosom Res 2013 Nov;75(5):456-461. 11. Alkhathami AM, Alzahrani AA, Alzhrani MA, Alsuwat OB, Mahfouz MEM. Risk Factors for

Gastroesophageal Reflux Disease in Saudi Arabia. Gastroenterology Res 2017 Oct;10(5):294-300.

12. Chang P, Friedenberg F. Obesity and GERD. Gastroenterol Clin North Am 2014 Mar;43(1):161-173.

13. Mungan Z, Pinarbasi Simsek B. Which drugs are risk factors for the development of gastroesophageal reflux disease? Turk J Gastroenterol 2017 Dec;28(Suppl 1):S38-S43.

39 14. Mark H. Ebell, MD, MS. Diagnosis of Gastroesophageal Reflux Disease. 2010

May:1278-1280.

15. Lee AL, Goldstein RS. Gastroesophageal reflux disease in COPD: links and risks. Int J Chron Obstruct Pulmon Dis 2015 Sep 14;10:1935-1949.

16. Henry MA. Diagnosis and management of gastroesophageal reflux disease. Arq Bras Cir Dig 2014 Jul-Sep;27(3):210-215.

17. Jonasson C, Wernersson B, Hoff DA, Hatlebakk JG. Validation of the GerdQ questionnaire for the diagnosis of gastro-oesophageal reflux disease. Aliment Pharmacol Ther 2013 Mar;37(5):564-572.

18. Suzuki H, Matsuzaki J, Okada S, Hirata K, Fukuhara S, Hibi T. Validation of the GerdQ questionnaire for the management of gastro-oesophageal reflux disease in Japan. United European Gastroenterol J 2013 Jun;1(3):175-183.

19. Adamonis K. Gastroezofaginio refliukso liga. Farmacija ir laikas 2005;3:17-18.

20. Badillo R, Francis D. Diagnosis and treatment of gastroesophageal reflux disease. World J Gastrointest Pharmacol Ther 2014 August;5(3):105-112.

21. Iwakiri K. Treatment Strategy for Standard-Dose Proton Pump Inhibitor-Resistant Reflux Esophagitis. J Nippon Med Sch 2017;84(5):209-214.

22. Dagli U, Kalkan IH. The role of lifestyle changes in gastroesophageal reflux diseases treatment. Turk J Gastroenterol 2017 Dec;28(Suppl 1):S33-S37.

23. Ness-Jensen E, Hveem K, El-Serag H, Lagergren J. Lifestyle Intervention in Gastroesophageal Reflux Disease. Clin Gastroenterol Hepatol 2016 Feb;14(2):175-82.e1-3.

24. Dossett ML, Cohen EM, Cohen J. Integrative Medicine for Gastrointestinal Disease. Prim Care 2017 Jun;44(2):265-280.

25. Patrick L. Gastroesophageal reflux disease (GERD): a review of conventional and alternative treatments. Altern Med Rev 2011 Jun;16(2):116-133.

26. Colombo A, Pacio-Quiterio MS, Jesus-Mejenes LY, Rodriguez-Aguilar JE, Lopez-Guevara M, Montiel-Jarquin AJ, et al. Risk factors associated with gastroesophageal reflux disease relapse in primary care patients successfully treated with a proton pump inhibitor. Rev Gastroenterol Mex 2017 Apr - Jun;82(2):106-114.

27. Kaltenbach T, Crockett S, Gerson LB. Are lifestyle measures effective in patients with gastroesophageal reflux disease? An evidence-based approach. Arch Intern Med 2006 May 8;166(9):965-971.

28. Ebrahimi-Mameghani M, Sabour S, Khoshbaten M, Arefhosseini SR, Saghafi-Asl M. Total diet, individual meals, and their association with gastroesophageal reflux disease. Health Promot Perspect 2017 Jun 14;7(3):155-162.

40 29. Eslami O, Shahraki M, Bahari A, Shahraki T. Dietary habits and obesity indices in patients with gastro-esophageal reflux disease: a comparative cross-sectional study. BMC Gastroenterol 2017 Nov 28;17(1):132-017-0699-1.

30. Sandhu DS, Fass R. Current Trends in the Management of Gastroesophageal Reflux Disease. Gut Liver 2018 Jan 15;12(1):7-16.

31. Leiman DA, Riff BP, Morgan S, Metz DC, Falk GW, French B, et al. Alginate therapy is effective treatment for GERD symptoms: a systematic review and meta-analysis. Dis Esophagus 2017 May 1;30(5):1-9.

32. Sun J, Yang C, Zhao H, Zheng P, Wilkinson J, Ng B, et al. Randomised clinical trial: the clinical efficacy and safety of an alginate-antacid (Gaviscon Double Action) versus placebo, for decreasing upper gastrointestinal symptoms in symptomatic gastroesophageal reflux disease (GERD) in China. Aliment Pharmacol Ther 2015 Oct;42(7):845-854.

33. Fox RK, Muniraj T. Pharmacologic Therapies in Gastrointestinal Diseases. Med Clin North Am 2016 Jul;100(4):827-850.

34. Sakalytė U. Protonų siurblio inhibitoriai- efektyviausi, saugiausi ir plačiausiai Baltijos šalyse vartojami vaistai su skrandžio hipersekrecija susijusioms ligoms gydyti. Šių vaistų vartojimo Baltijos šalyse 2013-2015 metais statistika. Gastroenterologija 2017;Nr. 1 (16):46-50.

35. Pandit S, Boktor M, Alexander JS, Becker F, Morris J. Gastroesophageal reflux disease: A clinical overview for primary care physicians. Pathophysiology 2018 Mar;25(1):1-11.

36. Kaspari S, Biedermann A, Mey J. Comparison of pantoprazole 20 mg to ranitidine 150 mg b.i.d. in the treatment of mild gastroesophageal reflux disease. Digestion 2001;63(3):163-170. 37. Yuan L, Tang D, Peng J, Qu N, Yue C, Wang F. Study on lifestyle in patients with

gastroesophageal reflux disease. Zhong Nan Da Xue Xue Bao Yi Xue Ban 2017 May 28;42(5):558-564.

38. Vossoughinia H, Salari M, Mokhtari Amirmajdi E, Saadatnia H, Abedini S, Shariati A, et al. An epidemiological study of gastroesophageal reflux disease and related risk factors in urban population of mashhad, iran. Iran Red Crescent Med J 2014 Dec 9;16(12):e15832.

39. Choe JW, Joo MK, Kim HJ, Lee BJ, Kim JH, Yeon JE, et al. Foods Inducing Typical Gastroesophageal Reflux Disease Symptoms in Korea. J Neurogastroenterol Motil 2017 Jul 30;23(3):363-369.

40. Eherer A. Management of gastroesophageal reflux disease: lifestyle modification and alternative approaches. Dig Dis 2014;32(1-2):149-151.

41. Higienos institutas, 2017m. Sergančių asmenų skaičius - ligotumas - K20-K23 ligomis. Elektroninė prieiga https://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=239.

41

4. PRIEDAI

42

4.2. Anketa

ANKETA

Gerb.respondente,

Kviečiu Jus atsakyti į klausimus apie virškinimo sutrikimų gydymo būdus.

Šios apklausos tikslas- išsiaiškinti pacientų naudojamus virškinimo sutrikimų gydymo metodus. Mokslinis tyrimas yra anoniminis, Jūsų asmeniniai duomenys nebus renkami.

Prašau pažymėti atsakymus arba jų variantus, labiausiai atitinkančius Jūsų nuomonę.

Tyrimą atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto studentė Aistė Osipovaitė.

Kilus klausimams ar neaiškumams galite kreiptis el. paštu: aiste.osipovaite@gmail.com. DĖKOJAME UŽ NUOŠIRDŽIUS ATSAKYMUS.

1. Jūsų lytis:

o Moteris

o Vyras

2. Jūsų amžius ________(įrašykite)

3. Pažymėkite, kaip dažnai patyrėte žemiau išvardintus simptomus per paskutinę savaitę:

Simptomai Kiek dienų per paskutinę savaitę jautėte simptomą? 0 dienų 1 diena 2-3 dienos 4-7 dienos Deginantis, graužiantis

skausmas už krūtinkaulio (rėmuo)

Skrandžio turinio grįžimas į stemplę (regurgitacija) Viršutinės pilvo dalies-epigastriumo- skausmas Pykinimas

43 Kaip dažnai turite sunkumų

užmiegant/miego metu dėl regurgitacijos ir/ar rėmens? Kaip dažnai gėrete

papildomų vaistų (kitų negu išrašė gydytojas) dėl rėmens ir/ar regurgitacijos (pvz., Maalox)?

4. Kokius dar (be anksčiau minėtų) virškinimo sutrikimo negalavimus patiriate? __________________________________________________________________(įrašykite)

5. Kokią ligą Jums nustatė gydytojai?

o Gastroezofaginio refliukso liga o Gastritas- skrandžio uždegimas

o Skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa o Skrandžio ar žarnyno vėžys

o Vartojamų vaistų nepageidaujamas poveikis o Žarnyno bakterinė infekcija

o Gydytojai diagnozės nepasakė o Nežinau

o Kita liga_______________________(įrašykite)

6. Kiek laiko patiriate aukščiau minėtus simptomus ? _____metus _____ mėnesius (įrašykite) 7. Ar dėl patiriamų virškinimo sutrikimųpakito jūsų mityba bei gyvenimo būdas?

o Taip

o Ne

8. Kiek kartų per dieną valgote? _______(įrašykite) 9. Ar valgote reguliariai:

o Taip

o Ne

10. Ar dažnai persivalgote? o Nepersivalgau

44 11. Pažymėkite, kaip dažnai vartojate šiuos maisto produktus:

Produktas / dažnis

kasdien 2-3k./sav. 1k./sav. 2-3k./mėn. 1k./mėn. nevartoju Kava Aštrus maistas Šokoladas Riebus maistas Česnakai Pomidorai ar patiekalai su jais Mėtos Apelsinai Obuoliai Alkoholis Gazuoti gėrimai, apelsinų sultys Patiekalai su actu Rauginti pieno produktai (kefyras, jogurtas ir kt.)

12. Kaip dažnai po valgio prigulate? o Kasdien

o Retai o Niekada

13. Ar miegate pakeltu galvūgaliu (taip gerokai sumažėja maisto atpylimas iš skrandžio į stemplę)?

o Taip

o Ne

14. Ar vartojote gydytojo paskirtus vaistus per paskutinį mėnesį? o Taip

o Ne

15. Ar per paskutinį mėnesį vartojote savo nuožiūra nusipirktų vaistų (pats pasiskyrėte sau vaistus)?

o Taip

45 16. Kokias medikamentines priemones naudojate gydydami virškinimo sutrikimus? (pažymėkite jums tinkamus variantus)

o Protonų siurblio inhibitoriai- PSI (Nolpaza, Omep, Ultop, Gasec ir kt.) o H2 receptorių blokatoriai- H2RB (Ranigast, Raniberl, Quamatel, Ranitidinas,,..)

o Antacidai (Maalox, Almagel, Rennie ir kt.)

o Maisto papildai rūgščių- šarmų pusiausvyrai palaikyti-_________________(įrašykite)

o Maisto papildai virškinimui gerinti _______________________(įrašykite) o Vaistažolių arbatos, užpilai _____________________________(įrašykite) o soda

o Nepamenu

o Kiti______________________(įrašykite) 17. Kaip dažnai vartojate vaistus virškinimo sutrikimams gydyti?

o Kasdien

o ______kartus per savaitę (įrašykite)

18. Kokiais būdais be anksčiau minėtų gydote virškinimo sutrikimus? __________________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________(įrašykite)

19. Kaip pakito patiriami negalavimai, taikant gydymą?

Simptomas Išliko toks

pat

sumažėjo išnyko pablogėjo

Deginantis, graužiantis skausmas už krūtinkaulio (rėmuo) Skrandžio turinio grįžimas į stemplę (regurgitacija) Viršutinės pilvo dalies -epigastriumo – skausmas Pykinimas

46

4.3. GerdQ klausimynas ir jo vertinimo balai

Kiek dienų per paskutinę savaitę jautėte simptomą?

Simptomai

0 dienų 1 diena 2-3 dienos 4-7dienos

Deginantis, graužiantis skausmas už krūtinkaulio (rėmuo)

0 1 2 3

Skrandžio turinio grįžimas į stemplę (regurgitacija)

0 1 2 3

Viršutinės pilvo dalies-epigastriumo- skausmas

3 2 1 0

Pykinimas 3 2 1 0

Kaip dažnai turite sunkumų užmiegant/miego metu dėl regurgitacijos ir/ar rėmens?

0 1 2 3

Kaip dažnai gėrete papildomų vaistų (kitų negu išrašė gydytojas) dėl rėmens ir/ar regurgitacijos (pvz., Maalox)?

0 1 2 3