LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA
Jurga Traknytė
LVA PRAKTINIO MOKYMO IR BANDYMŲ CENTRO
VADOVAUJANTIS PERSONALAS IR JO VAIDMUO
FORMUOJANT STUDENTŲ PRAKTINIUS ĮGŪDŽIUS
Magistro darbas
Darbo vadovas:
doc. dr. Virginijus Suveizdis
Magistro darbas atliktas 2003-2005 metais Lietuvos veterinarijos
akademijos Socialinių mokslų ir informatikos katedroje, LVA Praktiniame
mokymo ir bandymų centre.
Magistro darbą paruošė: Jurga Traknytė ________________
Magistro darbo vadovas: doc. dr. Virginijus Suveizdis ________________
(Socialinių mokslų ir informatikos katedra)
Recenzentas: prof. habil. dr. Romas Gružauskas ________________
(Gyvulininkystės katedra)
TURINYS
ĮVADAS...4
1. LVA PMBC CHARAKTERISTIKA...6
1.1. PMBC paskirtis ir veiklos ypatumai...6
1.2. Materialinė – technologinė bazė...7
1.3. Ekonominių rezultatų dinamika...9
1.4. Personalo struktūra ir sudėtis...11
1.5. LVA studentų profesinių įgūdžių formavimo ypatumai PMBC...13
2. PMBC VADOVAUJANČIOJO PERSONALO TYRIMAS...15
2.1. Tyrimo metodika...15
2.2. Vadovaujančiojo personalo kokybinė charakteristika...17
2.3. Valdymo principų įgyvendinimas konsultavimu, informavimu ir įgaliojimų delegavimu...19
2.4. Vadovaujančiojo personalo vertybinės orientacijos ir motyvavimo būdų efektyvumas...23
3. PMBC VADOVAUJANČIOJO PERSONALO VEIKLA RENGIANT GYVULININKYSTĖS SPECIALISTUS...29
3.1. Vadovaujančiojo personalo dalyvavimas studentų praktiniame mokyme...29
3.2. Praktinio studentų rengimo PMBC problemos...31
3.3. Praktinio studentų mokymo efektyvumo didinimo priemonės ir būdai...32
3.4. PMBC vadovaujančiojo personalo profesinių galimybių pritaikymo rengiant gyvulininkystės specialistus tobulinimas...34
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI...37
ZUSAMMENFASSUNG...39
LITERATŪROS SĄRAŠAS...40
ĮVADAS
Ekonomistus nuo seno domina klausimas, kodėl skirtingos šalys pasiekia skirtingą išsivystymo lygį. Viena iš galimų skirtingo šalių išsivystymo priežasčių yra skirtingo kiekio bei kokybės žmogiškojo kapitalo sukaupimas. Žmogiškasis kapitalas gali būti apibūdinamas kaip žinios, sugebėjimai, kompetencija ir kiti vertingi požymiai įkūnyti individuose, kurie prisideda prie asmeninės, socialinės ir ekonominės gerovės kūrimo. Tam, kad žmogiškasis kapitalas formuotųsi, reikalingos investicijos į jį.
Per pastaruosius 15 metų radikaliai pasikeitusios konkurencinės sąlygos reikalauja iš žemės ūkio srities specialistų esminių mąstysenos, požiūrių perkainavimų, taip pat ne tik teorinių naujausių žinių, bet, svarbiausia, mokėjimo jas pritaikyti praktikoje. Todėl vis didesnį vaidmenį vaidina studentų profesinių įgūdžių formavimo efektyvumas, kurį lemia materialinė – techninė bazė, praktinio mokymo specialistų motyvacija ir kompetencija, studentų aktyvumas bei kt. veiksniai.
Sparčiai augant Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų skaičiui aktuali išlieka specialistų parengimo kokybės problema. Vienas iš esminių faktorių, lemiančių specialistų kokybišką parengimą yra praktinių įgūdžių formavimas. Darbų apie gyvulininkystės specialistų praktinių įgūdžių formavimą bei praktinio mokymo ypatumus iki šiol nėra. Siekiant užpildyti šią spragą tyrimams pasirinkta Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) Praktinio mokymo ir bandymų centro (PMBC) veikla formuojant studentų praktinį mokymą.
Tyrimo objektas – LVA PMBC vadovaujančiojo personalo vadybinė – organizacinė
ir edukacinė veikla rengiant gyvulininkystės technologijos ir veterinarijos specialybių studentų praktinį mokymą.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti LVA PMBC vadovaujančiojo personalo valdymo,
motyvavimo ir profesinio potencialo panaudojimo būklę rengiant gyvulininkystės specialistus bei numatyti būdus ir priemones tobulinant studentų praktinį rengimą.
Tyrimo uždaviniai:
išanalizuoti LVA PMBC veiklos ypatumus ir materialinę – technologinę bazę; ištirti PMBC vadovaujančiojo personalo kokybinę sudėtį;
nustatyti kaip efektyviai PMBC įgyvendinami personalo valdymo ir motyvavimo principai;
nustatyti PMBC vadovaujančiojo personalo dalyvavimo lygį formuojant studentų profesinius įgūdžius;
išanalizuoti gyvulininkystės technologijos ir veterinarijos specialybių studentų praktinio rengimo PMBC privalumus ir trūkumus;
pateikti LVA administracijai ir PMBC vadovams rekomendacijas kaip geriau panaudoti vadovaujančiojo personalo profesinį potencialą studentų praktiniame mokyme.
Tyrimo metodai:
mokslinės literatūros analizės metodas – mokslinės literatūros analizė, tiriant vadovaujančio personalo motyvaciją ir vaidmenį studentų praktiniame mokyme;
dokumentų analizės metodas, siekiant gauti informacijos apie LVA PMBC personalo ypatumus, darbuotojų kaitą; analizuojant Statistikos departamento duomenis, liečiančius šalies darbuotojų užmokestį bei pragyvenimo lygį atskirais laikotarpiais;
kiekybinio tyrimo metodas – anketinė vadovaujančiųjų darbuotojų apklausa; duomenų sisteminimo, analizės ir apibendrinimo metodas – tyrimo metu
1. LVA PMBC CHARAKTERISTIKA
1.1. PMBC paskirtis ir veiklos ypatumai
Praktinio mokymo ir bandymų centras (PMBC) yra biudžetinis – ūkiskaitinis, Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) padalinys, turintis savo antspaudą ir sąskaitą banke, tame tarpe ir valiutinę.
PMBC savo ūkinę, gamybinę ir finansinę veiklą, tenkinant mokymo ir mokslo užsakymą, planuoja ir vykdo savarankiškai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisiniais aktais, LVA statutu bei PMBC nuostatais.
PMBC paskirtis – praktinis studentų mokymas ir mokslinių eksperimentų vykdymas, gyvulių ir paukščių veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos mokslo propagavimas, specialistų konsultavimas, veislinių gyvulių aukcionų organizavimas, ūkinė veikla. PMBC taip pat augina didelio derlingumo javų ir daugiamečių žolių sėklą, ją realizuoja Lietuvos bendrovėms bei ūkininkams.
Esant valstybiniam poreikiui ir ekonominiam pagrįstumui ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais bei įgyvendindamas įstatuose apibrėžtus uždavinius, PMBC gali:
auginti aukšto produktyvumo veislinius galvijus ir genofondinę bandą; nustatyti turimo kapitalo naudojimo būdus ir kryptis;
sudaryti sutartis dėl paskolų gavimo;
užmegzti ekonominius bei prekybinius ryšius su vidaus ir užsienio partneriais, plėtoti komercinę veiklą;
atsiskaityti už pateiktas prekes, atliktus darbus ir paslaugas bet kokia sutarta forma;
gerinti darbuotojų darbo, buities ir poilsio sąlygas;
nustatyti savo gaminamos produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, darbo apmokėjimo sistemas, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė ar LVA Tarybos ir Senato nutarimai.
auginti aukštų reprodukcijų sėklą;
Mokomųjų fermų gyvuliai naudojami moksliniam tiriamajam darbui, įvairiems eksperimentams ir studentų mokymui išlaikomi iš biudžeto lėšų ir iš mokslinių tiriamųjų programų, dalinai iš ūkinės veiklos. PMBC fermos tarnauja visos šalies žemės ūkio mokyklų moksleivių mokymui, kur nuolat lankosi Kauno, Daugų, Marijampolės ir kt. žemės ūkio mokyklų atstovai, taip pat ir patys LVA studentai. PMBC lankosi ir Žemės ūkio ministerijos,
rajonų, apskričių specialistai. Taip pat reguliariai vykdomi LVA tęstinio mokymo centro praktiniai užsiėmimai. Fermose dažnai lankosi ir užsienio šalių delegacijos, atvykusios į LVA, norinčios pasisemti patirties, o pastaruoju metu ir ieškančios pirkti sertifikuotą produkciją. (PMBC nuostatai)
1.2. Materialinė – technologinė bazė
Lietuvos veterinarijos akademijos Praktinio mokymo ir bandymų centras (PMBC) yra įsikūręs Kauno rajone. Centrinė kontora yra Giraitės gyvenvietėje. PMBC teritorija yra išsidėsčiusi keliuose netoli Giraitės esančiuose kaimuose.
Gyvulininkystės krypties Centras (anksčiau vadintas LVA mokymo – bandymų ūkis) įkurtas 1941 m. balandžio 1d. ir Kauno rajono vykdomojo komiteto nutarimu paskirtas studentų mokomosios praktikos pravedimui bei moksliniams tiriamiesiems darbams atlikti. Čia praktiką atlieka veterinarijos ir zootechnikos profilio studentai.
Iki 1990 m. LVA mokymo – bandymų ūkis turėjo 3880 ha žemės (2765 ha žemės naudmenų, 1627 ha ariamos žemės).
Derliai buvo pasiekti vieni didžiausių Respublikoje. Grūdinių kultūrų apie 50,2 cnt/ha 100 ha žemės naudmenų pagaminta po 2169 cnt pieno ir 517 cnt mėsos. Iš karvės vidutiniškai primelžiama 6256 kg pieno per metus.
Prasidėjus privatizacijai, Ūkis buvo išdalintas, privatizuotas. Po privatizacijos PMBC numatytoms funkcijoms vykdyti liko 29 proc. anksčiau priklausiusių žemių bei apie 35 proc. augalininkystėje ir gyvulininkystėje naudotų gamybos priemonių.
1991 m. gruodžio 9 dienos Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 540 Ūkiui paskirta 1000 ha žemės, o 1992 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 134 paskirtas plotas sumažintas iki 800 ha žemės ūkio naudmenų. 2001 m. kovo m. 8 d. nutarimu Nr. 266 patvirtintas bendras 815 ha naudojamos žemės plotas.
LVA Senato 1992 m. gegužės 1 dienos nutarimu vietoj privatizuojamo, juridiškai savarankiško Akademijos mokymo – bandymų ūkio buvo įkurtas biudžetinis ūkiskaitinis padalinys – Praktinio mokymo ir bandymų centras. Šis padalinys 1992 m. spalio 28 d. oficialiai pradėjo dirbti kaip Centras. Jam buvo palikta 800 ha žemės ūkio naudmenų. Tai yra tik nedidelė dalis buvusio mokymo – bandymų ūkio. Taip pat buvo palikta apie 35 proc. buvusio bandymų ūkio pagrindinių fondų. Dabar nuo teritorinio valdymo perėjus prie šakinio gamybos valdymo, PMBC turi šiuos struktūrinius vienetus:
1. Augalininkystės padalinį; 2. Gyvulininkystės padalinį:
2.1 mokomąją galvijų fermą; 2.2 mokomąją arklių fermą. 3. Aptarnavimo padalinius.
LVA praktinio mokymo ir bandymų centras, be ūkinės veiklos, yra suformavęs galvijų, arklių kolekcines bandas, jame yra laikoma ir senųjų veislių gyvulių genofondas.
Centro fermoje galima susipažinti su įvairių veislių gyvulių eksterjero, šėrimo, veisimo ypatumais. Čia auginami mėsinių veislių: Limuzinų, Šarolė galvijai; nykstančių Lietuvos vietinių šėmųjų, Lietuvos vietinių baltnugarių veislių galvijai.
PMBC šiuo metu laikoma apie 590 gyvulių, iš kurių 270 yra melžiamos karvės. PMBC daugiausiai pajamų gauna iš pieno realizacijos, todėl gana didelis dėmesys skiriamas karvių produktyvumui didinti. PMBC šiuo metu yra pasiektas gana aukštas pieno primilžis (1 lentelė): iš vienos karvės 2004 metais primelžta 6824 l, 2003 metais atitinkamai 5,8 proc. mažiau, o 2002 metais – 10,2 proc. mažiau negu 2004 metais.
1 lentelė. LVA PMBC gamybiniai rodikliai 2003 – 2004 m.
Eil.
Nr. Rodiklių pavadinimas Mato vnt. 2003 m. 2004 m. Pokytis ( + - )
1 Gyvulių skaičius vnt. 595 591 -4
2 T. sk. melžiamų karvių vnt. 274 270 -4
veislinių telyčių vnt. 241 242 +1
3 Primelžta pieno t 1767 1748 -19
4 Išmilžis iš karvės l 6452 6824 +372
5 Grūdinių kultūrų ha 245 255 +10
6 Prikulta grūdų t 746 906 +160
7 Derlingumas cnt/ha 30,4 35,5 +5,10
8 Pagaminta siloso ir šienainio t 3800 3830 +30
Centro grūdinių kultūrų derlingumas geriausiais metais siekė net 44,6 cnt/ha, tuo tarpu 2003 metais dėl blogų meteorologinių sąlygų derlingumas buvo net 31,5 proc. mažesnis negu geriausiais metais, o 2004 metais 20,4 proc. mažesnis nei geriausiais metais. PMBC vadovybė turėtų atkreipti dėmesį ir į augalininkystės sektorių didinant derlingumus, o tuo pačiu ir pajamas. Artimiausiu metu PMBC vadovybė turėtų siekti grūdinių kultūrų derlingumą padidinti iki 45 cnt/ha.
PMBC 2001 – 2002 metais rekonstruota Muniškių karvių ferma. Dabar joje sumontuota nauja firmos De Laval pieno melžimo įranga, automatinė pieno linijų plovimo
linija, firmos Westfalia pieno šaldymo įranga, suremontuotos pagalbinės patalpos, išasfaltuoti privažiavimo keliai. Fermoje įdiegta pieno gamybos savikontrolės sistema pagal gero ūkininkavimo reikalavimus ir Muniškių fermai, pirmajai Lietuvoje, 2002 06 01 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba suteikė teisę parduoti savo produkciją, pažymėtą sveikatingumo ženklu LT – 01 – 01 F.
2003 06 04 Užliedžių ir Giraitės galvijų bandoms suteikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimai Nr. 1 a ir 1 b (1 ir 2 priedai), dėl galvijų bandos sveikatos statuso. Šioms fermoms suteikta neapimtos galvijų tuberkuliozės, galvijų bruceliozės, enzootinės galvijų leukozės, infekcinio gyvulių rinotracheito ir virusinės diarėjos bandų statusai pagal ES Tarybos direktyvą 64/432/EEB.
PMBC ir toliau planuoja propaguoti mokslo pasiekimus. Šiuo metu Giraitėje yra statoma 130 vietų modelinė pieno ferma su pieno bloku, mokomosiomis patalpomis. Šioje fermoje turi būti sumontuota naujausia Švedijos firmos DeLaval gyvulių melžimo, šėrimo ir pieno šaldymo įranga. Tai bus palaido gyvulių laikymo ferma.
Apibendrinant galima teigti, kad PMBC turi pakankamai geras gamybines – technologines sąlygas studentų profesiniams įgūdžiams formuoti. Įmonė pasižymi gana aukštais gamybiniais rodikliais, diegiamos modernios karvių laikymo, šėrimo bei melžimo sistemos.
1.3. Ekonominių rezultatų dinamika
Žemės ūkio įmonės veikla yra tikslo nustatymo ir dinamiško jo siekimo procesas, todėl jos veiklą vertinant kaip naudos siekimą, svarbu apskaityti ūkinius finansinius rodiklius ir įvertinti socialines ekonomines sąlygas.
PMBC išsilaiko iš ūkinės veiklos, valstybinių subsidijų, firmų, bendrovių ir privačių asmenų lėšų. Moksliniai eksperimentai ir studentų praktinio mokymo laboratorijos įkūrimas finansuojamos iš valstybinių subsidijų.
2004 metais PMBC pajamos padidėjo 1,1 proc. lyginant su 2003 metais (2 lentelė). 75,7 proc. pajamų 2003 metais Centras gavo iš žemės ūkio veiklos, 2004 metais atitinkamai 80,3 proc. Sąnaudos analizuojamaisiais metais padidėjo 1,3 proc., tačiau Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parama padidėjo net 100 proc.
2 lentelė. LVA PMBC finansiniai rodikliai 2003-2004 m.
Eil.
Nr. Rodiklių pavadinimas Mato vnt. 2003 m. 2004m. Pokytis ( + - )
1 Pajamos viso: tūkst.Lt 1971 1993 +22
2 T. sk. pajamos iš ž.ū. veiklos tūkst.Lt 1492 1600 +108 3 Viso sąnaudų: tūkst.Lt 1737 1760 +23
4 Ilgalaikio turto vertė tūkst.Lt 5225 5424 +199
5 ŽŪM parama tūkst.Lt 350 700 +350
6 Investicijos tūkst.Lt 200 400 +200
7 Savos lėšos investuotos į Giraitės fermos statybą tūkst.Lt 30 102 +72
Pagal PMBC pelno (nuostolio) ataskaitų1 duomenis, 1998-2000 metais Centro veikla buvo nuostolinga (atitinkamai -47 453 Lt, -624 684 Lt ir -429 349 Lt). 2001 metais nuostolis peraugo į pelną ir siekė 371 046 Lt. Lyginant pelningumo dinamiką 2001-2003 metais nustatyta, kad 2001-2002 metais 38,9 proc. pelningumas išaugo, o 2002-2003 metais sumažėjo net 61,0 proc. (1 pav.).
515,189 200,861 371,046 -429,349 -624,684 -47,453 -800 -600 -400 -200 0 200 400 600 1998 1999 2000 2001 2002 2003 metai tū ks t. L t
1 pav. PMBC grynojo pelno (nuostolio) dinamika 1998-2003 metais.
G. Bennet-Stewart (1994) atkreipė dėmesį į tai, jog valdymo apskaita ir valdymas nepagrįstai didžiausią dėmesį skiria vienam rodikliui – grynajam pelnui. Šis mokslininkas
1 Pelno (nuostolio) ataskaita – speciali finansinės atskaitomybės forma, skirta per ataskaitinį laikotarpį
uždirbtoms pajamoms ir jas uždirbant patirtoms sąnaudoms fiksuoti. Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiamas žemės ūkio įmonės ataskaitinio laikotarpio ūkininkavimo rezultatas, t.y. ataskaita perduoda žinias apie įmonės veiklos turto įplaukas (vadinamas pajamomis) ir turto sąnaudas (vadinamas išlaidomis). Šios ataskaitos objektas – pelnas, kurį įmonė gavo per tam tikrą laikotarpį, arba nuostolis, patirtas nagrinėjamu laikotarpiu.
teigia, kad tai „paskatina vadovus priimti sprendimus, orientuotus į trumpalaikius tikslus, ilgalaikio organizacijos išlikimo ir augimo sąskaita.“
Reziumuojant galima teigti, kad Centras orientuojasi į ilgalaikius tikslus, todėl grynasis pelnas (nuostolis) yra gana dinamiškas. Reikia akcentuoti, jog PMBC metinis pelnas sudaro apie 10 proc. pajamų (2003 metais).
1.4. Personalo struktūra ir sudėtis
Pastaruoju metu pastebima, kad ne tik vadybos (žmogaus santykių, žmogaus išteklių, visuotinės kokybės vadybos), bet ir ekonominės (agentų, išteklių, transakcinių kaštų) teorijos akcentuoja žmogaus svarbą organizacijoje. Kaip teigia ekonominė išteklių teorija, organizacijoje vyrauja vienas vidinis išteklius – žmonės, kurie jeigu yra gerai vadovaujami, yra vertingi, reti bei sunkiai ir brangiai pakeičiami. (Čiutienė R., Kumpikaitė V., 2002)
PMBC valdymas yra centralizuotas. Centrui vadovauja direktorius, kurį LVA rektoriaus teikimu tvirtina akademijos Senatas ir darbo sutartį įformina rektorius. Gamybinių padalinių vadovus, specialistus bei darbuotojus į darbą priima ir atleidžia Centro direktorius.
Direktorius ir padalinių vadovai bei centro darbuotojai išlaikomi iš ūkinės veiklos ir dalinai iš biudžeto.
Centro direktorius organizuoja praktinį studentų mokymą, mokslinių eksperimentų vykdymą ir ūkinę veiklą. Jis užtikrina efektyvų pagrindinių priemonių ir apyvartinių fondų naudojimą, kontroliuoja materialinių ir piniginių vertybių panaudojimą bei apskaitą.
Direktorius turi teisę atstovauti Centrą kitose organizacijose visais gamybiniais, finansiniais ir kitais klausimais. Jis, pagal galiojančius įstatymus, disponuoja Centro turtu, priima ir atleidžia iš darbo darbuotojus ir specialistus.
Centro direktorius atsako už praktinio studentų mokymo planų įgyvendinimą ir sąlygų moksliniams eksperimentams sudarymą, gyvulininkystės ir veterinarijos mokslo propagavimą, ūkinę veiklą, už pavaldžių specialistų darbą, darbų saugos, gamybinės sanitarijos, priešgaisrinės apsaugos ir gamtosauginių taisyklių laikymąsi.
Įmonės organizacinė struktūra turi atitikti tos įmonės tikslus, būti lanksti ir derėti prie besikeičiančių rinkos reikalavimų. Organizacinė struktūra – optimalus padalinių ir tarnybų, atliekančių atskiras funkcijas, derinys, gera kadrų struktūra (Sūdžius V., 2001).
Šiuo metu LVA PMBC yra suskirstytas į sekančius padalinius: administracija;
statybos padalinys;
augalininkystės padalinys; gyvulininkystės padalinys:
Giraitės karvių ferma; Muniškių karvių ferma;
Užliedžių veislinių telyčių ferma.
Kaip teigia I. A. Blank (1997) vienas pagrindinių personalo valdymo principų yra personalo sudėties stabilumo užtikrinimas. PMBC didžiausias darbuotojų skaičiaus sumažėjimas pastebimas 1999-2001 metais (2 pav.), kuomet šis skaičius sumažėjo net 43 proc. Po to personalo kaita yra gana tolygi, kintanti 9 proc. ribose. 2005 m. sausio 1 d. visuose PMBC padaliniuose dirbo 71 darbuotojas; iš jų 12 – administracijoje ir padalinių vadovais.
94 71 78 73 73 70 123 0 20 40 60 80 100 120 140 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 metai da rbuotoj ų sk ai čius
2 pav. PMBC darbuotojų skaičiaus dinamika 1999-2005 metais (sausio 1 d.).
Čia reikėtų pažymėti, kad 2000 metų rugsėjo mėnesį buvo pakeistas PMBC direktorius. Galima daryti prielaidą, kad personalo kaitos stabilizavimui įtakos turėjo naujo direktoriaus valdymo metodai ir stilius. Šiuo metu Centras darbuotojų priėmimą vykdo pagal sekančias programas:
viešųjų darbų programa;
naujų darbo vietų steigimo programa; remiamų darbų programa.
Šios programos yra dalinai arba visiškai remiamos Valstybės. Pvz., pagal viešųjų darbų programą iš Užimtumo fondo padengiama 50 procentų darbo užmokesčio sąnaudų, pagal naujų darbo vietų steigimo programą savivaldybė moka po 1000 Lt už vieną naujai įsteigtą darbo vietą ir t.t. Galima teigti, kad tokia darbuotojų priėmimo tvarka yra
ekonomiškai naudinga Centrui, nes sumažinami darbuotojų išlaikymo kaštai.
Įmonės personalo veiksnys yra lemiamas, turi didžiausią įtaką. Šio veiksnio išraiška – kadrai, jų sudėtis, kaita, kvalifikacinė struktūra. Personalo vieta ir reikšmė atsiskleidžia savo indėliu ūkinėje komercinėje veikloje bei savęs išlaikymo išlaidų dydžiu ir dalimi. Personalo išlaikymo išlaidos, įskaitant kalkuliacines įmonininkų bei jiems padedančių šeimos narių algas, sudaro 55-60 proc. visų veiklos išlaidų. (Sūdžius V., 2001)
1.5. LVA studentų profesinių įgūdžių formavimo ypatumai PMBC
Profesinių įgūdžių formavimo praktikų (mokomųjų ir gamybinės praktikos) turinys, periodiškumas ir trukmė numatyta studijų planuose.Profesinių įgūdžių formavimo praktikas LVA studentai atlieka valstybinėse ir privačiose įstaigose, Lietuvos veterinarijos akademijos Praktinio mokymo ir bandymų centre, Stambių ir smulkių gyvūnų klinikose, maisto įmonėse, laboratorijose, mokslinio tyrimo įstaigose, individualiuose ūkiuose, bendrovėse ir užsienio valstybėse (užsienio valstybėse praktiką gali atlikti tik turėdami oficialų valstybinės ar privačios, profilį atitinkančios, įstaigos kvietimą).
Pagal Lietuvos veterinarijos akademijos Statutą PMBC yra pagrindinė studentų praktinio mokymo ir mokslinių eksperimentų bazė.
2005 m. sausio 1 d. Lietuvos veterinarijos akademijoje studijavo 1551 studentai; iš jų veterinarinės medicinos studijose – 641, veterinarinės maisto saugos – 45, gyvulininkystės technologijos – 865 (iš jų 239 neakivaizdinėse studijose) studentai.
Veterinarijos fakulteto studentai praktiką PMBC atlieka IV, V kursuose vadovaujant Centro veterinarijos gydytojui. Tai reglamentuoja studentų praktinių įgūdžių formavimo stambių gyvulių ir d. L. Kriaučeliūno klinikose bei praktinio mokymo ir bandymų centre darbo tvarka. PMBC praktiką atlieka vidutiniškai po 3-4 studentus 3 kartus per savaitę nuo 8 iki 15 h. Iš viso veterinarijos fakulteto studentams praktikai (d. L. Kriaučeliūno klinikose bei PMBC) yra skirta 240 h/metus. Studentai taip pat į PMBC vyksta ir kartu su atitinkamų disciplinų dėstytojais. Praktikos metu studentai atlieka diagnostines procedūras, padeda veterinarijos gydytojui – ordinatoriui gydomajame darbe, tvarko bei valo darbo vietą, vykdo kitus veterinarijos gydytojo nurodymus, periodiškai gauna užduotis, kurias atlieka prižiūrint veterinarijos gydytojui arba savarankiškai.
Gyvulininkystės technologijos fakulteto studentai PMBC profesinius įgūdžius formuoja III kurse vadovaujant gyvulininkystės padalinio vadovui ir fermų vedėjams. Tai
reglamentuoja studentų praktinių įgūdžių formavimo LVA Praktinio mokymo ir bandymų centre darbo tvarka. Šio fakulteto studentai PMBC praktiką atlieka po tris dienas per semestrą (iš viso 6 dienos) nuo 8 iki 15 val. Kiekvienam studentui praktikai skiriama po 64 h/metus. Taip pat studentai PMBC lankosi su atskirų disciplinų dėstytojais siekiant praktiškai susipažinti su tam tikromis gyvulininkystės sritimis. Praktinis darbas atliekamas rudens ir pavasario semestruose po 3 kartus. Profesinių įgūdžių formavimo PMBC metu studentai dalyvauja pašarų paruošimo – dalijimo procesuose, karvių melžime, padeda valyti, pašerti gyvulius, prižiūri buitines patalpas, koridorius, tvarko bei valo darbo vietą, vykdo kitus nurodymus, periodiškai gauna užduotis, kurias atlieka savarankiškai arba prižiūrint fermos vedėjui, susipažįsta su veislininkystės apskaita, gyvulių ženklinimo dokumentais, racionų sudarymu ir vykdo kitas Gyvulininkystės technologijos fakulteto (GTF) katedrų paruoštas užduotis.
2. PMBC VADOVAUJANČIO PERSONALO TYRIMAS
2.1. Tyrimo metodika
Apie darbuotojų valdymą sukaupta teorinių ir praktinių mokslinių sprendinių, tačiau neaišku ar minėti sprendiniai yra patikimi tomis sąlygomis, kuriomis reikia juos takyti. Kyla klausimas, kuriuos iš sprendinių, rastų užsienio literatūroje bei taikomų Lietuvoje, galima taikyti tokioje specializuotoje įmonėje, kaip LVA padalinyje – PMBC. Tai ne tik pelno siekianti, bet ir mokslinę – praktinę veiklą vykdanti organizacija. Literatūros šaltinių analizė rodo, kad tokią dvigubą veiklą vykdančių įmonių darbuotojų valdymo tyrimų nėra. Siekiant užpildyti šią spragą, neatsitiktinai tyrimams pasirinktas PMBC.
Atliekant mokslinius tyrimus svarbu išsiaiškinti, kas sudaro tiriamąją visumą. (Tiriama visuma šiame magistro darbe apibrėžiama kaip aibė išskirtų pagal tam tikrą požymį objektų, iš kurių norima gauti informacijos). Nagrinėjamu atveju, tiriamą visumą sudarė administracija ir padalinių vadovai – direktorius, direktoriaus referentė – personalo inspektorė, gyvulininkystės padalinio vadovė – selekcininkė, buhalterė – kasininkė, buhalterė, vyr. finansininkas, vyr. veterinarijos gydytojas, mechanizacijos padalinio vadovas, statybų padalinio vadovas, augalininkystės padalinio vadovas, Giraitės karvių fermos vedėja – veterinarijos felčerė, Muniškių karvių fermos vedėja.
Tiesiogiai su LVA studentų praktikos organizavimu susiję – direktorius, gyvulininkystės padalinio vadovė – selekcininkė, vyr. veterinarijos gydytojas, Giraitės karvių fermos vedėja – veterinarijos felčerė, Muniškių karvių fermos vedėja.
PMBC vadovaujančiojo personalo valdymo ypatumams tirti bei pagrindiniams veiklos motyvams su studentų praktika nustatyti naudota anketinė apklausa ir interviu. Anketos konstravimas pagrįstas užsienio ir Lietuvos mokslininkų darbuotojų valdymo srities literatūroje pateiktų įvairių praktinių tyrimų charakteristikomis, sąryšyje su tyrimo instrumentų elementų ar fragmentų panaudojimu.
Atliekant tyrimą buvo paruošta anketa (1 priedas) ir išdalinta LVA PMBC vadovaujančiam personalui (imties aibė – 12). Taip pat yra surinkti pirminiai duomenys apie darbuotojų skaičiaus ir pareigybių kitimą 1999-2004 metais, pelno (nuostolio) ataskaitos 1999-2003 metais, 2004 metais priimtų ir atleistų darbuotojų sąrašas, Praktinio mokymo ir bandymų centro nuostatai, Lietuvos veterinarijos akademijos teisės aktai, reglamentuojantys Centro veiklą bei studentų praktinį mokymą.
Anketinės apklausos duomenys nagrinėjami procentine išraiška arba respondentų skaičiumi.
Anketos klausimus stengtasi formuluoti kaip nuomonės klausimus, nes klausimų tikslas – nuodugniai ištirti PMBC vadovaujančiojo personalo veiklos motyvus, valdymo ypatumus ir gauti kuo išsamesnę informaciją apie studentų praktinio mokymo efektyvumą bei tobulinimą.
Visi anketų klausimai, priklausomai nuo jų turinio, suskirstyti į dvi grupes:
klausimai apie faktus, iš šių klausimų gautos objektyvios žinios apie apklausiamąjį;
klausimai apie darbuotojo motyvus, vertinimus, nuomones. Tokiu būdu siekta sužinoti respondento nuomonę vienu ar kitu klausimu, išsiaiškinti ką jis ketina daryti artimiausioje ateityje.
Anketą sudaro 36 klausimai: 11,1 proc. klausimų sudaro demografinę anketos dalį; 69,4 proc. klausimų apima PMBC vadovaujančiojo personalo valdymą (motyvavimas, poveikio priemonių taikymas, bendradarbių pažinimas, valdymo stilius ir metodas); 19,4 proc. klausimų yra susiję su studentų praktiniu mokymu (3 lentelė).
3 lentelė. Anketos struktūra.
Klausimų tipai Klausimų
skaičius
Personalo kokybinė charakteristika 4
Valdymas konsultavimu, informavimu ir įgaliojimų delegavimu 6 Darbuotojų vertybinės orientacijos ir motyvavimas 11 Profesinių galimybių pritaikymas rengiant gyvulininkystės specialistus 8
Studentų profesinių įgūdžių formavimas 7
Iš viso: 36
Anketos duomenų interpretavimui naudotas ekspertinių įvertinimų metodas. Šio metodo naudojimas paremtas hipoteze, kad apibendrinus ekspertų, t.y. apklausoje dalyvaujančių darbuotojų nuomones, galima susidaryti PMBC veiklos motyvų hierarchijos modelį.
Objektyvumas, kaip metodologinė charakteristika, argumentuoja tai, kad tyrėjo asmenybė nedaro įtakos rezultatams. Dėl žemiau išvardintų priežasčių laikytina, kad tyrimo objektyvumo rodiklis yra patenkinamas:
tyrėja neturi jokios įtakos respondentams, nes anketos anoniminės;
tyrėja neturi jokios įtakos respondentams, nes asmeniškai respondentų nepažįsta ir neturi jokių institucinių ar asmeninių poveikio priemonių padaryti įtaką jų atsakymams;
respondentai laikomi kompetentingais objektyviai atsakyti į anketos klausimus.
2.2. Vadovaujančiojo personalo kokybinė charakteristika
Spartėjanti globalizacija, stiprėjanti konkurencija, informacinės visuomenės bei žinių ekonomikos kūrimasis, technologijų tobulėjimas, pasaulinės demografinės padėties kitimas sąlygoja naujų reikalavimų personalui įmonėje formavimąsi. Darbuotojas tampa svarbiausiu veiksniu, lemiančiu įmonės veiklos efektyvumą. Todėl labai svarbi kokybinė personalo charakteristika.
Tyrimo metu nustatyta, kad PMBC vadovaujantį personalą sudaro 50 proc. moterų bei 50 proc. vyrų (3 pav.). 50 proc. moterų yra 35-44 metų amžiaus, po 16,7 proc. atitinkamai 25 metų, 52 metų ir 62 metų amžiaus. 66,7 proc. vyrų yra 45-54 metų amžiaus, 33,3 proc. 35-44 metų amžiaus. Palyginus vyrų ir moterų amžių pastebima, kad amžiaus skirtumas tarp jauniausio ir vyriausio vyro yra 17 metų skirtumas, tuo tarpu tarp jauniausios ir vyriausios moters – 37 metai. Tačiau net 66,7 proc. vyrų yra vyresni negu 49 metai, tuo tarpu vyresnių nei 50 metų amžiaus moterų yra tik 33,3 proc.
0 1 2 3 4 re sp onde nt ų sk ai čiu s 1941-1950 1951-1960 1961-1970 1971-1980
respondentų gimimo metai
moterys vyrai
3 pav. PMBC vadovaujančiojo personalo struktūra pagal amžių ir lytį.
Apibendrinant galima teigti, jog analizuojant PMBC vadovaujančio personalo lytį ir amžių nustatyta, kad daugiau vadovaujantį darbą dirba vyresnio amžiaus vyrai ir jaunesnio amžiaus moterys. Visuotinai pripažinta, kad vyresnio amžiaus darbuotojai turi žymiai daugiau patirties, o jaunesni – imlesni naujoms, šiuolaikinėms technologijoms, energingesni. Todėl
PMBC labai svarbu patirtį tinkamai derinti su naujomis technologijomis siekiant pagrindinio tikslo – įmonės pelningumo didėjimo bei efektyvaus praktinio studentų mokymo.
Anot G. Dessler (2001), darbo įvairovė ir toliau didės, nes moterys, mažumų atstovai bei vyresnio amžiaus žmonės užtvindo darbo rinką. Pvz., 1979 m. JAV moterys sudarė 42,1 proc. visos darbo jėgos, 1994 m. – jau 46,0 proc., o 2005 m. tikimasi, jog šis skaičius sieks 47,8 proc. Darbo jėga taip pat sensta. 1979 m. vidutinis darbuotojų amžius buvo 34,7 metų. Jų amžius nuolatos didėjo, 1995 metais pasiekdamas 37,8 metus. Prognozuojama, jog 2005 metais jis bus 40,5 metų. Tuo tarpu PMBC vidutinis vadovaujančiųjų darbuotojų amžius yra net 44,8 metų.
Analizuojant vadovaujančiųjų darbuotojų išsilavinimo lygį nustatyta, kad tik vienas respondentas vadovaujantįjį darbą dirba neturintis aukštojo išsilavinimo. Šis 40 metų vyras teigia baigęs technikumą ir jau 16-20 metų dirba pagal įgytą specialybę. Kiti respondentai (91,7 proc.) teigia turintys aukštąjį išsilavinimą.
0 1 2 3 re sponde nt ų sk ai čiu s iki 1 m. 1-3 m. 4-5 m. 6-10 m. 11-15 m. 16-20 m. 21-25 m. 25-30 m.
darbo stažas, metais
moterys vyrai
4 pav. PMBC vadovaujančiojo personalo darbo stažas dabartinėje specialybėje pasiskirstymas pagal lytį.
Tiriant PMBC vadovaujančiųjų darbuotojų darbo patirtį nustatyta analogiška tendencija darbuotojų amžiaus pasiskirstymui. 66,7 proc. vyrų turi daugiau kaip 15 metų darbo stažą (4 pav.), tuo tarpu daugiau kaip 15 metų darbo stažą turi tik 33,3 proc. moterų. Vadinasi, 50 proc. vadovaujančiojo personalo turi iki 15 metų darbo stažo dabartinėje specialybėje ir 50 proc. daugiau kaip 15 metų.
Reziumuojant galima teigti, kad vadovaujantis personalas yra vidutinio amžiaus, tolygiai pasiskirstęs pagal lytį.
2.3. Valdymo principų įgyvendinimas konsultavimu, informavimu ir
įgaliojimų delegavimu
Jungtinių Tautų Vystymo Programos ekspertai teigia, kad pereinamojo laikotarpio šalys smarkiai atsilieka nuo demokratinių industrinių valstybių valdymo kokybe. Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad iš sovietinės sistemos jos paveldėjo neefektyvų valdymo aparatą bei netobulą viešojo administravimo patirtį. Verčiamos dabarties sąlygų, atkūrusios nepriklausomybę ar naujai susikūrusios Lietuvos žemės ūkio paskirties įmonės dažnai pasyvios yra ten, kur neturėtų būti, ir veržiasi į sritis, kuriose reguliavimas yra neefektyvus tiek rinkos ekonomikos, tiek darbuotojo socialinės raidos požiūriu. Kyla vis didesni reikalavimai darbuotojų profesionalumui. (Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje, 2000)
Tiriant PMBC darbuotojų požiūrį į sudėtingą (5 pav.) ir atsakingą (6 pav.) darbą nustatyta, kad 75 proc. respondentų mano, jog sudėtingas darbas garantuoja didesnį atlyginimą bei suteikia galimybę geriau išreikšti save. Tuo tarpu 25 proc. respondentų teigia, kad sudėtingą darbą įdomiau dirbti, galima geriau panaudoti savo sugebėjimus.
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 re sponde nt ų sk ai čius garantuoja didesnį uždarbį įdomiau dirbti, galima geriau panaudoti savo sugebėjimus garantuoja didesnį uždarbį ir suteikia galimybę geriau išrreikšti save nesuteikia nei džiaugsmo, nei pinigų
5 pav. PMBC vadovaujančiojo personalo požiūris į sudėtingą darbą.
Analizuojant vadovaujančiojo personalo požiūrį į atsakingą darbą nustatyta, kad 58,3 proc. respondentų mano, kad atsakingas darbas geriau apmokamas ir užtikrina dirbančiam autoritetą, 33,3 proc. teigia, jog toks darbas suteikia didesnį autoritetą bei pripažinimą kolektyve.
0 1 2 3 4 5 6 7 re spon de nt ų sk ai čiu s geriau apmokamas suteikia didesnį autoritetą, pripažinimą kolektyve geriau apmokamas ir užtikrina dirbančiam autoritetą neužtikrina nei autoriteto, nei pinigų
6 pav. PMBC vadovaujančiojo personalo požiūris į atsakingą darbą.
Visuotinai pripažįstama, kad šiuolaikinės moderniosios kokybės vadybos paradigma vienareikšmiškai aktualizuoja humanistinį pradą darbo santykiuose, lygiavertiškumą ir partnerystę, darbuotojo motyvacijos, saviraiškos ir tobulėjimo skatinimą kaip įmonės veiklos efektyvumo garantą, tačiau Lietuvos žemės ūkio įmonių vadovai, mano, kad savo pavaldinius sistemingai ir pastoviai konsultuoti reikia kiekvieną dieną. Kaip pastebi A. Sakalas (1996), į mokymosi, konsultavimo ir profesionalumo procesą turi būti integruojami įvairūs gamybinio proceso elementai. Adaptavimasis, nurodymai, instrukcijos yra šio proceso elementai, diegiant technines priemones, technologijas, naujus gamybos ir darbo metodus. Mokymasis vyksta keičiantis informacija, rūpinantis mokymu, labai svarbu tinkamai organizuoti patį darbuotojų mokymo procesą. Ypač tai svarbu įmonėje, kurioje praktiką atlieka studentai.
7 pav. PMBC vadovaujančiojo personalo kvalifikacijos kėlimo dinamika per pastaruosius 2-3 metus.
1 kartą per 3-jus metus 8% 1 kartą per 2-jus metus 25% 1 kartą metuose 25% visai nekėliau 42%
Tyrimai parodė, kad 50 proc. respondentų kvalifikacijos arba visai nekelia, arba tai darė ne dažniau kaip 1 kartą per trejus metus (7 pav.). Kiti 50 proc. respondentų kvalifikaciją kelia kasmet arba kas du metai. Kad tęstinis mokymas užtikrina geresnę profesinę kvalifikaciją mano tik 18 proc. respondentų. Net 55 proc. jų teigia, kad kvalifikacijos kėlimas užtikrina pagarbą ir reikalingumą kolektyve (8 priedas).
Visuotinai žinoma, kad šiandieninė, o tuo labiau ateities visuomenė – tai informacinė, nuolat besimokanti, žinių visuomenė. Tokios visuomenės formavimas neįmanomas be jos sudedamųjų elementų – visuomeninių ir valstybinių institucijų, mokslo – mokymo organizacijų bei verslo įmonių – personalo ugdymo sistemų persiorientavimo į naujus reikalavimus. Kadangi analizuojamasis Centras yra atsakingas už LVA studentų praktinį mokymą, svarbu nustatyti darbuotojų, betarpiškai dirbančių su studentais kompetenciją, kuri gali būti lyginama su nuolatiniu kvalifikacijos kėlimu. Tyrimo metu nustatyta, jog vadovaujantys darbuotojai, dirbantys su studentais kėlė kvalifikaciją (8 pav.). Taip pat nustatyta, kad 16,7 proc. respondentų, tiesiogiai su studentais nedirbančių, kėlė kvalifikaciją. 41,7 proc. vadovaujančiojo personalo su studentais tiesiogiai nedirba ir kvalifikacijos per pastaruosius 3 metus nekėlė. Galima teigti, kad PMBC nepakankamas dėmesys skiriamas darbuotojų kvalifikacijai kelti.
0 1 2 3 4 5
su studentais tiesiogiai dirba
su studentais tiesiogiai nedirba iš dalies tiesiogiai dirba su
studentais
kvalifikaciją kėlė kvalifikacijos nekėlė
8 pav. Respondentų kvalifikacijos kėlimo intensyvumas sąryšyje su studentų praktiniu mokymu.
Pagal tyrimo duomenis, tokie darbuotojų apmokymo metodai, kaip grupiniai aptarimai, idėjų mugės, praktinių situacijų analizės, testai ir viktorinos, dalykiniai žaidimai, referatai, PMBC netaikomi. Galima daryti prielaidą, kad už to slypi nesugebėjimas skatinti darbuotojų vidinės motyvacijos bei savikontrolės, nesugebėjimas ugdyti personalo profesionalumą.
Mokslinėje literatūroje yra teigiama, kad vyrauja glaudi teigiama jungtis tarp informuotumo ir pasisakymų įmonės gyvavimo klausimais.
Atlikti tyrimai parodė, kad PMBC net 84 procentai vadovaujančiojo personalo dažniausiai gali išsakyti savo nuomonę ir pasiūlymus visais įmonės gyvavimo klausimais (9 pav.). Tiriamoje įmonėje darbuotojų informuotumas nėra didelis, o išsakyti savo nuomonę jie gali. Taigi, tyrimas paneigė minėtą teigimą, jog kuo didesnis informuotumas įmonėje, tuo dažniau darbuotojai gali išsakyti savo nuomones darbo klausimais.
Giliau analizuojant darbuotojų informuotumą, galima pastebėti, jog šiuolaikinių žemės ūkio įmonių valdymas akcentuoja žinių ir informacijos svarbą ir informacijos trūkumas tampa pagrindine kliūtimi valdymo sistemoje, apsprendžia sprendimų kokybę, savalaikiškumą, valdymo efektyvumą. Vadybos specialistai rekomenduoja informuoti darbuotojus apie ateities planus, pabrėžiant jų realias pasiekimo galimybes. Taip skatinamas optimizmas. Pasitikėjimas ir informavimas suteikia galimybę pasireikšti atsakomybei bei norui prisiimti didesnius įsipareigojimus bei įgaliojimus.
0 1 2 3 4 5 6 7 re spon de nt ų sk ai čiu s
visda gali daugiausiai gali negali
valdymas - administracijos reikalas
darbuotojų dalyvavimas valdyme gali pagerinti įmonės darbą
kuo aktyviau darbuotojai dalyvaus valdyme, tuo geriau klostysis reikalai 9 pav. Darbuotojų galimybės pasisakyti PMBC gyvenimo klausimais.
Tiriant personalo dalyvavimą valdyme (7 priedas), nustatyta, kad 69 proc. respondentų mano, jog PMBC valdyme gali dalyvauti visi darbuotojai; jie gali pagerinti įmonės darbą. Tačiau į tai nereikia dėti daug vilčių. 23 proc. mano, kad kuo aktyviau darbuotojai dalyvaus valdyme, tuo geriau klostysis reikalai. 8 proc. vis dėl to mano, kad valdymas – administracijos reikalas, nėra kitiems ko kištis, kiekvienas turi atlikti savo pareigas.
Respondentų atsakymai rodo, kad PMBC vadovaujantis personalas gana teigiamai vertina pavaldinių įtraukimo į valdymą idėją. Tyrimo rezultatai paneigia teiloristinę XX šimtmečio pradžioje (1910-1930 metais) klestėjusią administracijos pažiūrą į darbuotojus,
kaip į vykdytojus, kuriuos reikia nuolatos kontroliuoti, nesuteikiant jiems savarankiškumo. Šis faktas rodo, kad PMBC vadovybė bent iš dalies įmonės gerovės augimą sieja su tarnautojų kompetencija, pažanga, kūrybingumu. Centro vidinė politika suteikia teisę darbuotojams dalyvauti darbo gerinimo procese.
Reziumuojant galima teigti, kad PMBC neegzistuoja kvalifikacijos kėlimo sistema, todėl vadovaujantis personalas kvalifikaciją kelia retai, o daugiau kaip 40 proc. visiškai nekelia. Tiesa, kvalifikacijos nekėlė per pastaruosius 2-3 metus tie specialistai, kurie tiesiogiai nedirba su studentais. Reikia akcentuoti, kad labiausiai kvalifikuoti, t.y. nuolat save tobulinantys kvalifikacijos kursuose, yra betarpiškai su studentais dirbantys centro darbuotojai. Atsižvelgiant į centro paskirtį – studentų praktinis mokymas – derėtų susirūpinti esama padėtimi, labiau skatinti darbuotojų tęstinį mokymą.
2.4. Vadovaujančiojo personalo vertybinės orientacijos ir motyvavimo
būdų efektyvumas
Galima konstatuoti, kad vadovai yra vienos svarbiausių asmenybių, kai vykdomi pokyčiai įmonėse, kai persiorientuojama nuo planinės prie rinkos ekonomikos. Vertybių sistemų (tiek vadovų, tiek pavaldinių) žinojimas yra būtina prielaida kuriant įmonių struktūrą, aiškinantis efektyviausius vadovavimo modelius, o ypač kalbant apie darbuotojų motyvavimą. Pastebima, kad tam tikri procesai darbuotojų darbo vietose, tokie kaip grupės elgsena, sprendimų priėmimas, konfliktų sprendimas, yra veikiami visų kartu dirbančiųjų vertybinių orientacijų. Darbuotojai ateina į įmonę su išankstinėmis nuostatomis apie tai, kas yra gerai ir kas – blogai. Svarbu žinoti vyraujančias vertybes, kad būtų sukurtos sprendimų priėmimų sistemos įmonėse.
Mokslinėje literatūroje tyrimų, parodančių, kokie faktoriai lemia vadovų darbo sėkmę, rezultatai – nevienareikšmiai. Vieni autoriai vadovavimo sėkmę sieja su asmenybės savybėmis, kiti – su tam tikros elgsenos ypatumais (pagarba), treti teigia, kad vadovavimo sėkmę lemia ne tik vadovo asmenybės bruožai ar elgsena, bet ir situaciniai kintamieji – užduoties pobūdis, pavaldinių charakteristikos.
Skirtingų šalių darbuotojai skirtingai suvokia, kas yra sėkmingas vadovavimas, skirtingai vertina vienus ar kitus vadovų poelgius, įtakos išraiškos būdus, tikisi skirtingų dalykų iš vadovų. Vienos šalies vadovavimo praktika negali būti aklai pritaikoma kitur.
Tyrimai rodo, kad vadovams nepakanka išmanyti technologiją, jiems būtina pažinti darbuotojų valdymo mokslo ir meno pagrindus, jo sudedamąsias dalis: psichologiją, etiką,
pedagogiką, logiką. Be to, reikia ne tik išmanyti, bet ir mokėti naudoti šių mokslų žinias kasdieninėje savo veikloje, organizuojant kolektyvinį darbą ir bendraujant gamybos procese su pavaldiniais. Iš respondentų atsakymų, kurie įvardijo gerus santykius tarp PMBC darbuotojų (55 proc.), labiausiai akcentuojama buvo tai, kad artimesnė bendradarbių pažintis, jų abipusės simpatijos ar antipatijos tiesiogiai veikia įmonės, taip pat ir asmeninius interesus. Kuo daugiau bendradarbiai žino vienas apie kitą, tuo labiau jie linkę atsisakyti kategoriškų vienas kito vertinimų, tuo daugiau jų bendravimas praturtėja teigiamomis emocijomis, todėl vadovaujantis personalas privalo domėtis pavaldinių tarpusavio santykiais ir mėginti surasti būdus, kurie padėtų atnaujinti tarpasmeninį bendravimą PMBC. Net 45 proc. respondentų darbuotojų tarpusavio santykius vertina patenkinamai.
Formuojant palankius tarpusavio santykius efektyviomis priemonėmis galėtų būti renginiai, kurių dėka bendradarbiai vienas kitą geriau pažintų. Tokiais renginiais galėtų būti, pavyzdžiui vakarai ar vakaronės (į kuriuos kviečiami ir darbuotojų šeimos nariai), kolektyvinės kelionės, turistiniai žygiai, ekskursijos, sveikinimai asmeninėmis darbuotojo gyvenimo progomis ir pan., nes tyrimo metu nustatyta, kad 59 proc. respondentų laisvalaikį labai retai praleidžia su PMBC darbuotojais; 8 proc. – iš viso laisvalaikio kartu su bendradarbiais neleidžia; 33 proc. – kartu švenčia švenčių dienas.
Siekiant nustatyti, ar PMBC vadovaujantis personalas domisi savo darbuotojų buitinėmis sąlygomis, laisvalaikio praleidimo būdais, interesais, nustatyta, kad 50 proc. respondentų žino beveik visų darbuotojų, kiti 50 proc. teigia nežinantys.
Analizuojant PMBC darbuotojų charakterių savybes (10 pav.) nustatyta, kad labiausiai darbuotojams trūksta iniciatyvumo ir pasitikėjimo kolektyvo nariais (61 proc.); 29 proc. – atidumo, draugiškumo, atsakingumo, sąžiningumo; 10 proc. respondentų mano, jog jų bendradarbiams nieko netrūksta. Visi respondentai mano, jog bendradarbiai yra kultūringi, išsilavinę ir darbštūs.
Psichologinis pasirengimas valdyti personalą – tai pirmiausia pasirengimas spręsti atsirandančias problemas ar konfliktus, tai situacijų analizavimo įgūdžiai, mokėjimas prognozuoti jų pasekmes, surandant kažką teigiamo. Reziumuojant galima teigti, kad PMBC vis dar nepakankamas dėmesys skiriamas darbuotojų tarpusavio santykiams.
Visuotinai pripažįstama, kad įvairių tautų darbuotojai yra skirtingų charakterių ir nuostatų. Pasaulyje egzistuoja nevienodos motyvavimo priemonės darbuotojams, kurios priveda prie pasitenkinimo darbu. Pasirinkti efektyvias motyvavimo priemones vadovams yra gana sudėtinga, nes ne visos priemonės teigiamai veikia darbuotojus.
atidumas 10% sąžiningumas 5% draugiškumas 10% išsilavinimas 0% pasitikėjimas kolektyvo nariais 23% nieko netrūksta 10% atsakingumas 5% darbštumas 0% iniciatyvumas 37% kultūringumas 0%
10 pav. Charakterio savybės, kurių labiausiai trūksta PMBC darbuotojams.
Remiantis literatūros analize, galima konstatuoti, kad istoriniais laikotarpiais darbuotojų motyvavimo priemonės skyrėsi.
Išanalizavus darbuotojų motyvavimo priemones galima teigti, kad ankstesniais istoriniais periodais buvo taikomos tik atskiros motyvavimo priemonės. Šiuo metu motyvavimo priemonių įvairovė didesnė, todėl darbuotojų motyvavime turėtų būti taikomi jungtiniai kelių motyvavimo priemonių deriniai. Įvairūs autoriai siūlo skirtingas motyvavimo priemonių klasifikacijas. Yra žinomos ekonominės, teisinės, psichologinės motyvavimo priemonės (Berelson A., 1998), nepiniginės, piniginės ir materialinės bei demotyvuojančios (Bučiūnienė I., 1995), formalios, neformalios, piniginės ir moralinės (Hofstade G., 1999) ir kt. Galima konstatuoti, kad taikomos motyvavimo priemonės turi tenkinti darbuotojų tikslus, lūkesčius, interesus ir poreikius. Poreikius galima įvardinti kaip tam tikrą jaučiamą įtampą, kuri paprastai išreiškiama mintimi „man reikia“. Apie jų egzistavimą galima spręsti iš to, kaip darbuotojas elgiasi. Kai darbuotojas jaučia poreikį, tai šis skatina (motyvuoja) jo norą veikti ir pasiekti tikslą. Pasiekęs tikslą, darbuotojas savo poreikius arba patenkina, arba nepatenkina, arba iš dalies patenkina.
Siekiant išsiaiškinti kokias skatinimo formas labiausiai tikslinga taikyti PMBC nustatyta, kad 83,3 proc. respondentų teigia, jog tikslingiausia taikyti moralines ir materialines skatinimo priemones (9 priedas). 16,7 proc. respondentų mano, kad efektyviausios yra materialinės skatinimo formos.
Literatūros analizės duomenimis, darbdaviai suinteresuoti gauti kuo didesnį pelną, taupydami darbo jėgos kaštus. Kartais tai daroma slepiant dalį darbo apmokėjimo, išmokant jį per „juodąją“ kasą, plečiant darbo užmokestį indėlių palūkanomis ar dividendais. Siekiant
išsiaiškinti taikomas paskatų rūšis PMBC, buvo nustatyta, kad 58,3 proc. respondentų išmokamos premijos, kiti 41,7 proc. respondentų jokių paskatinimų negauna. Tyrimais nustatyta, kad visi respondentai, nepriklausomai ar gauna premijas, ar negauna, mano, jog tikslingiausia PMBC taikyti moralines ir materialines skatinimo priemones kartu, arba tik materialines. Visi respondentai teigia, kad vien tik moralines skatinimo priemones nėra tikslo taikyti, nes tai neefektyvu (11 pav.).
0 1 2 3 4 5 gauna premiją negauna premijos retai gauna premiją
materialinės moralinės materialinės ir moralinės
11 pav. Respondentų, gaunančių (negaunančių) premijas, nuomonė apie skatinimo formas PMBC.
Analizuojant premijos įtaką darbo kokybei nustatyta, kad 49 proc. respondentų mano, jog premijos yra per mažos, todėl geriau dirbti jos neskatina; 38 proc. mano, kad premija visiškai neįtakoja atliekamo darbo kokybės; 13 proc. respondentų premija sužadina norą geriau dirbti.
Greta analizuojamų skatinimo formų tikslinga išanalizuoti ir poveikio priemonių taikymo efektyvumą darbo drausmės pažeidėjams PMBC. Taigi, tyrimo metu nustatyta, jog efektyviausios yra materialinės poveikio priemonės (58,4 proc.). Po lygiai (20,8 proc.) respondentų teigia, kad efektyvios priemonės gali būti drausminės arba moralinės.
Apibendrinant galima teigti, kad PMBC vadovaujančiųjų darbuotojų pagrindinė motyvavimo priemonė yra materialinė. Taigi, tikslinga būtų paanalizuoti darbuotojų atlyginimų dydį.
Tyrimų rezultatai rodo, kad PMBC vadovaujančiojo personalo atlyginimai svyruoja gana plačiose ribose, t.y. nuo 590 iki 1500 Lt per mėnesį ir vidutinis atlyginimas yra 953 Lt. (12 pav.) Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2004 metų IV ketvirtyje vidutinis
mėnesinis bruto darbo užmokestis žemės ūkio, medžioklės bei miškininkystės valstybiniame sektoriuje siekė 1458,4 Lt, iš jų darbininkams – 1067,6 Lt, tarnautojams – 1870,5 Lt.
Tyrimo metu nustatyta, kad 75 proc. respondentų nepatenkinti darbo užmokesčio dydžiu, o tik 25 proc. darbo užmokestis pilnai tenkina. Taip pat 75 proc. respondentų mano, kad gaunamas darbo užmokestis negali būti vieninteliu pragyvenimo šaltiniu; 25 proc. gaunamas atlyginimas PMBC – gali būti vieninteliu pragyvenimo šaltiniu (9 priedas).
1000 900 800 900 1200 1500 1100 1000 700 1000 750 590 500 600 700 800 900 1000 1100 1200 1300 1400 1500 1600 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 darbuotojai at lygi ni m as , L t
12 pav. PMBC vadovaujančiųjų darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Lt.
Įdomu tai, kad ne visi respondentai, nepatenkinti darbo užmokesčiu, mano, kad gaunamas atlyginimas negali būti vieninteliu pragyvenimo šaltiniu, t.y., nustatyta netiesioginė priklausomybė tarp gaunamo uždarbio patenkinimo bei gaunamo uždarbio vienintelio pragyvenimo šaltinio. Tyrimo duomenimis, 75 proc. respondentų nepatenkinti darbo užmokesčiu ir mano, kad toks užmokestis negali būti vieninteliu pragyvenimo šaltiniu; 17 proc. patenkinti darbo užmokesčiu, tačiau tai negali būti vieninteliu pragyvenimo šaltiniu; 8 proc. nepatenkinti gaunamu darbo užmokesčiu, tačiau toks darbo užmokesčio dydis gali būti vieninteliu pragyvenimo šaltiniu (13 pav.).
0 2 4 6 8 patenkintas nepatenkintas galėtų būti didesnis
gali būti vieninteliu pragyvenimo šaltiniu negali būti vieninteliu pragyvenimo šaltiniu nei taip, nei ne
13 pav. Darbo PMBC, kaip vienintelio pragyvenimo šaltinio, sietinumas su pasitenkinimu gaunamu uždarbiu.
Reziumuojant galima teigti, jog nuo 2001 metų PMBC yra pakitusi personalo valdymo sistema, tačiau darbo užmokesčiu darbuotojai vis dar nėra patenkinti. Galbūt derėtų daugiau dėmesio skirti darbuotojų paskatinimui išmokant didesnes premijas. Tyrimo rezultatai rodo, kad darbo užmokestis vis dar yra pagrindinis darbo motyvas ir nepraranda savo motyvacinės vertės. Tai dar kartą patvirtina I. Bučiūnienės 1994-1997 metų ir kt. autorių tyrimų rezultatus Lietuvos įmonėse.
3. PMBC VADOVAUJANČIOJO PERSONALO VEIKLA RENGIANT
GYVULININKYSTĖS SPECIALISTUS
3.1. Vadovaujančiojo personalo dalyvavimas studentų praktiniame
mokyme
Pagal LVA statutą PMBC yra pagrindinė studentų praktinio mokymo ir mokslinių eksperimentų bazė. Todėl labai svarbu kaip efektyviai centras gali būti išnaudojamas studentų praktiniam pasirengimui.
Kaip jau minėta, tiesiogiai studentų profesinių įgūdžių formavime dalyvauja gyvulininkystės padalinio vadovė – selekcininkė, fermos vedėja, veterinarijos gydytojas bei fermos vedėja – veterinarijos felčerė. Šių darbuotojų pareigybinėse instrukcijose be kitų pareigų įrašytos ir pareigos „priimti ir praktiškai mokyti LVA veterinarijos fakulteto studentus pagal nustatytas programas“. Viena iš Centro direktoriaus pareigų – organizuoti praktinį studentų mokymą. Deja, pareigybinėse instrukcijose nėra minimas gyvulininkystės technologijos fakulteto studentų praktinis mokymas. Taigi, nėra aišku, kas atsakingas už šio fakulteto studentų profesinių įgūdžių formavimą.
Analizuojant anketos duomenis nustatyta, kad 33,3 proc. respondentų dalyvauja asmeniškai studentų praktiniame mokyme, 8,3 proc. teigia, jog iš dalies dalyvauja, 58,4 proc. – asmeniškai nedalyvauja (14 pav.).
0 1 2 re spon de nt ų sk ai či u 1940-1945 1946-1950 1951-1955 1956-1960 1961-1965 1966-1970 1971-1975 1976-1980 respondentų gimimo metai
dalyvauja nedalyvauja iš dalies dalyvauja
14 pav. PMBC vadovaujančiųjų darbuotojų tiesioginis dalyvavimas studentų praktinių įgūdžių formavime priklausomai nuo amžiaus.
Darbuotojų amžių siejant su dalyvavimu studentų praktiniame mokyme nustatyta, kad šį darbą atlieka 44-52 metų amžiaus vadovaujantys darbuotojai. Iš dalies studentų praktiniu mokymu užsiima 37 metų respondentė.
Siekiant išsiaiškinti ar gerai informuoti PMBC vadovaujantieji darbuotojai apie studentų praktinį mokymą nustatyta, kad 50 proc. respondentų teigia esantys informuoti, po 25 proc. respondentų atitinkamai gerai informuoti arba menkai apie tai žino (15 pav.). Galima daryti prielaidą, jog vadovaujantis personalas ne itin gerai informuotas apie studentų praktinį mokymą, nes paprasčiausiai jie tuo nesidomi.
0 1 2 3 4 dalyvauja nedalyvauja iš dalies dalyvauja
gerai informuotas informuotas menkai žino
15 pav. Darbuotojų informuotumas apie studentų praktinį mokymą sąryšyje su tiesioginiu dalyvavimu šiame mokyme.
Vadovaujančiųjų darbuotojų pasyvumas domintis studentų praktiniu mokymu akivaizdus. Jau vien tai, kad tiesiogiai dalyvaujanti studentų praktiniame mokyme respondentė teigia menkai žinanti apie studentų profesinių įgūdžių formavimą, kelia abejonę apie mokymo efektyvumą.
Reziumuojant galima teigti, kad PMBC vadovaujantis personalas mažai suinteresuotas studentų profesinių įgūdžių formavimu, nors net 33,3 proc. darbuotojų pareigybinėse instrukcijose įvardintos pareigos tiesiogiai sietinos su studentų praktiniu mokymu.
3.2. Praktinio studentų rengimo PMBC problemos
Analizuojant Lietuvos veterinarijos akademijos rektoriaus prof. H. Žilinsko 2004 metų veiklos ataskaitą pastebėta, kad kaip vienas iš studijų prioritetų įvardintas studentų profesinių įgūdžių formavimo pagerinimas ir organizavimas.
Tyrimo duomenimis 59 proc. PMBC vadovaujančiojo personalo patenkinamai vertina studentų praktinį mokymą; po 8 proc. – atitinkamai vertina efektyviai arba blogai. Tuo tarpu net 25 proc. studentų praktinio mokymo organizavimo negali įvertinti, teisindamiesi, kad apie tai yra menkai informuoti. Čia derėtų akcentuoti, kad analizuojama įmonė yra praktinio mokymo ir bandymų centras, kurio vienas iš prioritetų – studentų profesinių įgūdžių formavimas. Deja, kaip rodo užpildytų anketų duomenys, net ketvirtadalis respondentų informuotumą apie praktinį mokymą Centre vertina menku žinojimu. Galima daryti prielaidą, jog dalis vadovaujančio personalo nesuinteresuoti domėtis PMBC veikla, jie tiesiog atlieka tam tikras savo funkcijas, didelio dėmesio neteikdami įmonės „švietėjiškai“ veiklai. Akivaizdu, kad kai kurie darbuotojai PMBC dirba pagal principą „aš darau savo darbą, kiti – savo ir vieni į kitų nesikišame“.
0 1 2 3 4 5 6 re sponde nt ų sk ai čiu s 1 2 3 4 5 6 7 8 vertinimas balais
studentai per mažai praleidžia laiko PMBC
prastas studentų praktinio mokymo organizavimas ir planavimas
PMBC specialistai negali skirti pakankamai laiko studentams
studentai per mažai rodo iniciatyvos
LVA dėstytojai menkai dalyvauja praktinio mokymo procese
PMBC neturi tinkamos materialinės bazės
trūksta glaudesnės veiksmų koordinacijos tarp LVA ir PMBC
PMBC specialistai materialiai nesuinteresuoti daugiau dėmesio skirti studentams
16 pav. Studentų praktinio mokymo trūkumų intensyvumas PMBC.
Analizuojant studentų praktinio mokymo trūkumus (16 pav.), nustatyta, kad didžiausi trūkumai yra PMBC specialistų materialinis nesuinteresuotumas daugiau dėmesio skirti studentams (5 respondentai įvertino 1 balu), studentai per mažai laiko praleidžia PMBC (4 respondentai įvertino 1 balu), per mažas studentų iniciatyvumas (6 respondentai įvertino 2 balais). Prie mažesnių trūkumų priskirtini tokie trūkumai: LVA dėstytojai menkai dalyvauja praktinio mokymo procese (2 respondentai vertino 5-6 balais), PMBC tinkamos materialinės bazės neturėjimas (1 respondentas įvertino 7 balais, 3 respondentai 3-4 balais).
3.3. Praktinio studentų mokymo efektyvumo didinimo priemonės ir būdai
Kaip jau minėta, vienas iš studijų prioritetų yra studentų profesinių įgūdžių formavimo pagerinimas ir organizavimas. Tiriant priemones, leidžiančias pagerinti studentų praktinio mokymo efektyvumą (17 pav.), nustatyta, jog svarbiausia priemonė yra materialinis PMBC specialistų, dirbančių su studentais, skatinimas (6 respondentai įvertino 1 balu). Taip pat paminėtinos geresnio studentų praktinio mokymo organizavimo bei planavimo (3 respondentai vertino 2 balais) ir studentų praktinio mokymo vadovo etato įsteigimo (po 2 respondentus vertino atitinkamai 2 ir 3 balais) priemonės.0 1 2 3 4 5 6 re sponde nt ų sk ai čiu s 1 2 3 4 5 6 7 vertinimas balais
geresnis studentų praktinio mokymo organizavimas ir planavimas
materialinis PMBC specialistų dirbančių su studentais skatinimas
studentų praktinio mokymo vadovo etato įsteigimas
aktyvesnis LVA administracijos ir dėstytojų dalyvavimas praktinio mokymo procese
PMBC materialinės bazės stiprinimas
griežtesnė studentų kontrolė
geresnis veiksmų koordinavimas tarp LVA administracijos ir PMBC
17 pav. Priemonės, leidžiančios pagerinti studentų praktinio mokymo efektyvumą.
Tarp rečiau minimų priemonių yra glaudesnis veiksmų koordinavimas tarp LVA administracijos ir PMBC (minėjo 2 respondentai) bei griežtesnė studentų kontrolė (taip pat minėjo 2 respondentai). Šias priemones respondentai vertino 4-6 balais.
Visuotinai pripažįstama, kad elgsena ir bendravimas priklauso nuo darbuotojo individualybės, tikslų ir interesų, kuriuos formuoja ta aplinka, kurioje jis veikia ir gyvena. Ji kaip bendravimas su aplinka yra tautos kultūros sudėtinė dalis, besiremianti tradicijomis. Elgsenos nuoseklumą diktuoja tiek moralinės sankcijos ar draudimai bei su jais susijusi viešoji nuomonė, tiek vidinė būtinybė, poreikis išreikšti save (Želvys R., 1991). Literatūros analizės tyrimais nustatyta, kad darbuotojų būdo formavimui įtaką daro šie veiksniai: dorovinis brendimas, papročiai ir elgsenos normos, tolerancija, išorinio pasaulio suvokimas ir vertinimas (Berger L., 1999).
A. Maceina, J. Vabalas-Gudaitis ir kt. mano, kad lietuviai melancholiško temperamento. Tai siejama su krašto saulėtumu, drėgme, gausiais miškais. Daugiaamžės pastovios klimatinės sąlygos lietuviui galėjo padovanoti įgimtą melancholiškumą (Kregždė S., 1994). Suprantama, tai tik melancholiškumo tendencija. Yra visų tipų temperamentų atstovų, tačiau melancholiškos natūros lietuvių tarpe pastebimai dažnesnės. Galima konstatuoti, kad tarp charakterio ir temperamento yra glaudus ryšys. Temperamentas išreiškia psichinių procesų intensyvumą. Nuo temperamento priklauso ir psichinės veiklos kryptingumas į tam tikrus apibrėžtus objektus (pavyzdžiui, vieno temperamento darbuotojas ryškiai linkęs aktyviai veiklai, imlus naujovėms, naujiems įspūdžiams, pažintims, tuo tarpu kito temperamento – labiau susikaupęs savyje, įsigilinęs į savo mintis, išgyvenimus).
Žvelgiant į PMBC, kaip į įmonę, kurioje studentai formuoja savo praktinius įgūdžius, labai svarbu, kad specialistai, dirbantys su studentais, turėtų ne tik geram darbuotojui reikalingų savybių, bet ir gilių profesinių, specialių psichologijos bei pedagogikos žinių.
Tyrimais nustatyta (18 pav.), kad pati svarbiausia savybė, reikalinga specialistui, betarpiškai dirbančiam su studentais, yra gilios profesinės žinios (net 10 respondentų vertino 1 balu). Tarp dažnai minimų taip pat yra komunikabilumas (po 3 respondentus vertino atitinkamai 2 ir 3 balais, 2 respondentai – 4 balais), specialios pedagogikos ir psichologijos žinios (5 respondentai įvertino 2 balais, po 1 respondentą atitinkamai 3 ir 4 balais).
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 re sponde nt ų sk ai čiu s 1 2 3 4 5 6 vertinimas balais komunikabilumo gilių profesinių žinių griežtumo
pedagogikos ir psichologijos žinių
geranoriškumo gyvenimiškos patirties
18 pav. Savybės, labiausiai reikalingos specialistui, betarpiškai dirbančiam su studentais. (Vertinama 1-6 balų sistemoje; svarbiausios savybės – 1 balas, mažiau svarbios –
7 balai.)
Tarp mažiausiai reikalingų savybių šiems specialistams priskirtinos griežtumas ir gyvenimiška patirtis.
Reziumuojant galima teigti, jog studentų profesinių įgūdžių formavimas PMBC yra nepakankamai efektyvus. Tam didžiausios įtakos turi per mažas studentų dėmesys savo praktiniam pasirengimui, PMBC specialistų materialinis nesuinteresuotumas daugiau dėmesio skirti studentams. Čia pat reikėtų akcentuoti, kad svarbiausia priemonė, leidžianti pagerinti studentų praktinį mokymą yra materialinis šių specialistų skatinimas. Tam didesnį dėmesį turėtų skirti Lietuvos veterinarijos akademija. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kuriant efektyvesnį studentų praktinį mokymą bei realiai įgyvendinamas PMBC veiklos strategijas visų pirma būtina panaudoti beveik vienintelius atnaujinamus nematerialiuosius resursus – Lietuvos resursus – naujausias žinias, etiką, racionalų bei logišką mąstymą, t.y. „žmogiškąjį veiksnį“ bei fundamentaliąsias ir taikomąsias žinias.
3.4. PMBC vadovaujančiojo personalo profesinių galimybių pritaikymo
rengiant gyvulininkystės specialistus tobulinimas
Vyrauja nuomonė, kad žemės ūkio įmonės sėkmę lemia darbuotojų susidomėjimas gamybos uždaviniais, jų noras aktyviai panaudoti savo profesines žinias, patyrimą ir
asmenines savybes. Visa tai reikalauja nustatyti kokias priemones naudoja šių įmonių vadovai, maksimaliai pritaikantys darbuotojų asmenines savybes bei profesinius polinkius darbe.
Išanalizavus užsienio autorių literatūrą (Berger L., Cole G., Landier H.) apie darbuotojų potencialių galimybių panaudojimą, galima teigti, kad ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, darbuotojų galimybių funkcijas tiria psichologai arba sociologai, intensyviai bendradarbiaujantys su įmonių vadovais. Tuo tarpu Lietuvoje iki šiol apie darbuotojų galimybes daugeliu atvejų nutylima. Tai leidžia daryti prielaidą, jog šalies žemės ūkio įmonėse nepakankamai dėmesio skiriama profesinėms galimybėms.
Remiantis respondentų atsakymais galima teigti, kad dirbamas darbas PMBC tik iš dalies atitinka darbuotojų galimybes. 50 proc. teigia, jog darbas centre visiškai atitinka galimybes; 25 proc. – jog neatitinka; 25 proc. – negali atsakyti (kai kurie iš jų teigia, kad niekada apie tai net nesusimąstė).
0 1 2 3
galvojama keisti darbą
negalvojama keisti darbo sunku atsakyti
dirbamas darbas atitinka galimybes dirbamas darbas neatitinka galimybių respondentai negali atsakyti
19 pav. Dirbamo darbo galimybės sąryšyje su naujo darbo paieškomis.
25 proc. respondentų teigia, jog darbas PMBC atitinka jų galimybes ir neketina keisti darbo (19 pav.). 16,7 proc. respondentų neturi nuomonės nei apie dirbamo darbo galimybes, nei apie darbo keitimą. Įdomu tai, jog vienas respondentas, teigiantis, kad dirbamas darbas visiškai atitinka jo galimybes, ketina keisti darbą. Jis teigia, kad norėtų dirbti lengvesnį, geriau apmokamą darbą, kur jo darbas būtų tinkamai vertinamas. Reikia akcentuoti, kad tai žmogus, tiesiogiai susijęs su studentų praktiniu mokymu. Kiti darbuotojai, ketinantys keisti darbą teigia, jog norėtų dirbti geriau apmokamą, sudėtingesnį, įdomesnį, įvairesnį darbą, leidžiantį panaudoti kūrybines galimybes bei daryti profesinę karjerą.
Visuotinai pripažinta, kad vienas svarbiausių įmonės našumo rodiklių yra darbuotojų suinteresuotumas kuo geriau atlikti savo darbą. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip įmonės vidinė atmosfera, pavaldinių ir vadovų bendravimo, tačiau svarbiausia – pačio darbuotojo psichologijos bei požiūrio į darbą.
už blogus darbo rezultatus galima netekti darbo 0% malonu gerai dirbti 8% gerai atliktas darbas turi tiesioginę įtaką darbo užmokesčiui 0% didžiuojamasi PMBC veikla 15% siekiama turėti autoritetą bendradarbių, vadovų tarpe 8%
bet kurį darbą reikia stengtis gerai dirbti
69%
20 pav. Kodėl vadovaujantis personalas stengiasi gerai dirbti PMBC?
Gautų tyrimo rezultatų pagalba daroma išvada, kad PMBC vadovaujantys darbuotojai stengiasi gerai dirbti, manydami, jog kiekvieną darbą reikia atlikti gerai (69 proc.). 15 proc. respondentų stengiasi gerai dirbti didžiuodamiesi PMBC veikla, kurioje yra ir jų darbo dalis; po 8 proc. respondentų stengiasi gerai dirbti siekiant autoriteto bendradarbių, vadovų tarpe arba tiesiog tai daryti malonu (20 pav.).
Reziumuojant galima teigti, kad PMBC disponuoja daugybe išteklių: pinigais, pastatais, įrengimais, gyvuliais, medžiagomis, pašarais, energija, tačiau veiklos rezultatyvumą daugiausiai sąlygoja darbuotojai. Tyrimo rezultatai rodo, kad vienas svarbiausių pelningumo rodiklių yra tinkamas personalo valdymas.
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
LVA PMBC turi pakankamai geras gamybines – technologines sąlygas studentų profesiniams įgūdžiams formuoti. Įmonė pasižymi gana aukštais gamybiniais rodikliais, diegiamos modernios karvių laikymo, šėrimo bei melžimo sistemos.
Tiriant vadovaujančiojo personalo kokybinę charakteristiką nustatyta, kad LVA PMBC vidutinis vadovaujančiųjų darbuotojų amžius yra 44,8 metų, visi, išskyrus vieną respondentą, turi aukštąjį išsilavinimą, 50 proc. vadovaujančiojo personalo turi daugiau kaip 15 metų darbo stažo dabartinėje specialybėje.
LVA PMBC neegzistuoja kvalifikacijos kėlimo sistema, todėl vadovaujantis personalas kvalifikaciją kelia retai, o daugiau kaip 40 proc. visiškai nekelia. Tiesa, kvalifikacijos nekėlė per pastaruosius 2-3 metus tie specialistai, kurie tiesiogiai nedirba su studentais. Atsižvelgiant į centro paskirtį – studentų praktinis mokymas – derėtų labiau skatinti darbuotojų tęstinį mokymą.
Analizuojant anketos duomenis nustatyta, kad 33,3 proc. respondentų dalyvauja asmeniškai studentų praktiniame mokyme, 8,3 proc. teigia, jog iš dalies dalyvauja, 58,4 proc. – asmeniškai nedalyvauja. Darbuotojų amžių siejant su dalyvavimu studentų praktiniame mokyme nustatyta, kad šį darbą atlieka 37-52 metų amžiaus vadovaujantys darbuotojai.
Tyrimais nustatyta, kad pačios svarbiausios savybės, reikalingos specialistui, betarpiškai dirbančiam su studentais, yra gilios profesinės žinios, komunikabilumas, specialios pedagogikos ir psichologijos žinios. Tarp mažiausiai reikalingų savybių šiems specialistams priskirtinos griežtumas ir gyvenimiška patirtis.
PMBC vadovaujantis personalas mažai suinteresuotas studentų profesinių įgūdžių formavimu, nors net 33,3 proc. darbuotojų pareigybinėse instrukcijose įvardintos pareigos tiesiogiai sietinos su LVA veterinarijos fakulteto studentų praktiniu mokymu. Darbe rekomenduojama LVA administracijai ir PMBC vadovams darbuotojų pareigybinėse instrukcijose numatyti gyvulininkystės technologijos fakulteto studentų praktinio mokymo organizavimą.
Didžiausia problema formuojant studentų praktinius įgūdžius yra LVA PMBC specialistų materialinis nesuinteresuotumas daugiau dėmesio skirti studentams. Kiti trūkumai yra tai, kad studentai per mažai laiko praleidžia LVA PMBC, per mažas studentų iniciatyvumas. Prie mažesnių trūkumų priskirtini: LVA dėstytojai menkai dalyvauja praktinio mokymo procese, LVA PMBC tinkamos materialinės bazės neturėjimas.
Keliant praktinio mokymo efektyvumą darbe rekomenduojamas materialinis PMBC specialistų, dirbančių su studentais, skatinimas, geresnis studentų praktinio mokymo
organizavimas bei planavimas ir studentų praktinio mokymo vadovo etato LVA PMBC įsteigimas. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kuriant efektyvesnį studentų praktinį mokymą bei realiai įgyvendinamas PMBC veiklos strategijas visų pirma būtina panaudoti beveik vienintelius atnaujinamus nematerialiuosius resursus – naujausias žinias, etiką, racionalų bei logišką mąstymą, t.y. „žmogiškąjį veiksnį“ bei fundamentaliąsias ir taikomąsias žinias.
