1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
PSICHIATRIJOS KLINIKA
Ovidija Kanclerytė
Moterų, besitiriančių dėl nevaisingumo, nerimo, depresijos simptomų
išreikštumas ir gyvenimo kokybė
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: Lekt. A. Jaras
2
TURINYS
1 SANTRAUKA ... 3
2 SUMMARY ... 4
3 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 6
4 ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
5 SANTRUMPOS ... 7
6 SĄVOKOS ... 7
7 ĮVADAS ... 8
8 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
9 LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
9.1 Nevaisingumas, jo paplitimas ir etiologija ... 11
9.2 Nerimo ir depresijos simptomų paplitimas ir su jais susiję veiksniai... 12
9.3 Gyvenimo kokybės vertinimas ir su ja susiję veiksniai ... 15
9.4 Psichologinių simptomų įtaka moters gyvenimo kokybei ... 16
10 TYRIMO METODIKA ... 18
10.1 Tyrimo organizavimas, tyrimo objektas ir tiriamųjų atranka ... 18
10.2 Tyrimo metodai ... 18
10.3 Duomenų analizės metodai ... 19
11 TYRIMO REZULTATAI ... 20
11.1 Sociodemografiniai duomenys ... 20
11.2 Nerimo ir depresijos simptomų išreikštumas ir ryšys su sociodemografiniais ir klinikiniais veiksniais ... 21
11.3 Gyvenimo kokybės vertinimas ir ryšys su sociodemografiniais ir klinikiniais veiksniais ... 29
11.4 Emocinės būsenos įtaka gyvenimo kokybei ... 34
12 REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
13 IŠVADOS ... 39
3
1 SANTRAUKA
Ovidija Kanclerytė. ,,Moterų, besitiriančių dėl nevaisingumo, nerimo, depresijos simptomų išreikštumas ir gyvenimo kokybė‘‘.
Tyrimo tikslas – įvertinti moterų, besitiriančių dėl nevaisingumo, nerimo, depresijos simptomų
išreikštumą ir gyvenimo kokybę bei su jais susijusius veiksnius.
Tyrimo uždaviniai: 1) Nustatyti moterų, besitiriančių dėl nevaisingumo, sociodemografines ir
klinikines charakteristikas; 2) Įvertinti moterų, besitiriančių dėl nevaisingumo, nerimo ir depresijos simptomų išreikštumą bei su nevaisingumu susijusią gyvenimo kokybę; 3) Nustatyti sąsajas tarp sociodemografinių,klinikinių charakteristikų ir nerimo, depresijos simptomų bei gyvenimo kokybės vertinimo; 4) Nustatyti nerimo ir depresijos simptomų išreikštumo sąsajas su gyvenimo kokybės vertinimu.
Metodika: atliktas momentinis tyrimas apklausiant moteris, kurios lankėsi LSMUL KK
Moterų konsultacijoje ir privačioje vaisingumo klinikoje dėl vaisingumo sutrikimų. Tyrime dalyvavo 105 moterys, sutikusios užpildyti anonimines anketas. Tiriamieji pildė autorių sudarytą sociodemografinį klausimyną, HAD skalę nerimastingumo ir depresiškumo simptomų sunkumui įvertinti ir FertiQoL skalę, skirtą vertinti nevaisingumą patiriančių žmonių gyvenimo kokybę.
Rezultatai: Nerimo simptomai nustatyti 72 (68,6 %) moterims, depresijos simptomai – 22
(21%) moterims. Aukštesnis išsilavinimas buvo reikšmingai susijęs su mažesniu nerimo (p=0,01) ir depresiškumo (p=0,02) pasireiškimu. Taip pat, moterys su antriniu nevaisingumu turėjo reikšmingai mažesnį nerimo simptomų lygį nei patiriančios pirminį nevaisingumą (p=0,04). Nevaisingų moterų gyvenimo kokybė yra pablogėjusi, vidutinis įvertinimas 54,6 balai. Labiausiai pažeidžiamas emocinis moters funkcionavimas (43,1 balai), o mažiausiai – tarpusavio santykių sritis (70,9 balai). Geresnė gyvenimo kokybė buvo susijusi su aukštesniu moters išsilavinimu ir antriniu nevaisingumu (p<0,05). Nustatyta, kad moterys, turinčios žemesnį gyvenimo kokybės vertinimą, jaučia stipresnius nerimo ir depresijos simptomus ir atvirkščiai (p<0,01). Pacienčių, pasiekusių ribinį nerimo lygį HAD skalėje, vidutinis FertiQoL balas buvo 50,2 (±10,9), o depresijos – 44,8 (±11,1) FertiQoL balai.
Išvados: 1) Trečdalis moterų, patiriančių nevaisingumą, jaučia lengvus ir dar tiek pat moterų
patiria stiprius nerimo simptomus. Depresijos simptomai būdingi kas penktai moteriai. Nevaisingumo patyrimas veikia moterų gyvenimo kokybę, labiausiai pažeisdamas emocinę ir socialinę gyvenimo sritis. 2) Mažesnis nerimo ir depresijos simptomų pasireiškimas bei geresnė gyvenimo kokybė susiję su aukštesniu išsilavinimu ir antriniu nevaisingumu. 3) Išreikšti nerimo ar depresijos simptomai neigiamai veikia moterų gyvenimo kokybę.
4
2 SUMMARY
Ovidija Kanclerytė. ”Manifestation of Anxiety and Depression Symptoms as well as Life Quality of Women Undergoing Examination of Their Infertility”
The research aim is to assess manifestation of anxiety and depression symptoms as well as quality of
life and related factors of women undergoing examination of their infertility.
Research objectives: 1) to find out socio-demographic and clinical characteristics of women
undergoing examination of their infertility; 2) to assess manifestation of anxiety and depression symptoms in women undergoing examination of their infertility as well as to estimate their life quality influenced by infertility; 3) to find correlation among socio-demographic ans clinical characteristics, anxiety and depression symptoms and life quality assessment; 4) to estimate correlation between anxiety, depression symptoms and life quality assessment.
Methods: a questionnaire-based momentary survey of women has been carried out; the surveyed women
attended Women’s Consultations Centre at Kaunas Clinic of the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences and a private fertility clinic for the reasons of fertility disorders. The research involved 105 women who agreed to fill in anonymous questionnaires. The surveyed filled in the socio-demographic questionnaire designed by the authors, the HAD (Hospital Anxiety and Depression) scale to assess severity of the symptoms of anxiety and depressive and the FertiQoL scale intended to assess quality of life of people influenced by infertility.
Results: Symptoms of anxiety were diagnosed to 72 (68.6 %) women; symptoms of depression were
diagnosed to 22 (21%) women. Higher education significantly correlated with lower manifestation of anxiety (p=0.01) and depression (p=0.02). Also, women experiencing secondary infertility demonstrated a significantly lower level of anxiety symptoms to compare with women experiencing the primary infertility (p=0.04). Infertile women's quality of life is impaired, the mean reached 54.6 scores. The most fragile is emotional functioning of a woman (43.1 scores), and the least impact is made on the area of relations (70.9 scores). Better life quality of infertile women correlated with higher education of women and their secondary infertility (p<0.05). It was found out that women with a lower quality of life, feeling stronger anxiety and depression simptoms (p <0.01). The mean FertiQoL score in patients who reached the marginal level of anxiety in the HAD scale was 50.2 (±10.9) FertiQoL scores, and in the case of depression it was 44.8 (±11.1) FertiQoL scores.
Conclusions: 1) One third of women attributed with infertility undergo mild symptoms of anxiety and
the same amount of women undergo severe symptoms of anxiety. The symptoms of depression are characteristic to one of the five woman. Also, experience of infertility makes a strong impact on women’s quality of life, mostly influencing emotional and social areas of life. 2) Lower manifestation of anxiety and depression symptoms and better quality of life correlates with higher education and secondary
5 infertility. 3) More severe symptoms of anxiety and depression make a negative impact on woman’s quality of life.
6
3 INTERESŲ KONFLIKTAS
Interesų konflikto nebuvo.
4 ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimą tyrimui atlikti išdavė Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras, leidimo numeris BEC-MF-94, leidimas išduotas 2016 metų lapkričio mėnesio 9 dieną.
7
5 SANTRUMPOS
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija;
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; HAD – Klinikinė nerimo ir depresijos skalė;
FertiQoL – nevaisingumui specifinė gyvenimo kokybės skalė; GK – gyvenimo kokybė;
PAB – pagalbinio apvaisinimo būdai;
IVF – vienas iš pagalbinio apvaisinimo būdų - pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje su embriono perkėlimu į gimdą.
6 SĄVOKOS
Nevaisingumas – negalėjimas porai pasiekti sėkmingo nėštumo daugiau kaip 12 mėnesių. Nerimas – nemaloni emocinė būsena, pasireiškianti bloga nuojauta, įtampa, neramumu.
Depresija – psichikos simptomų derinys, pasireiškiantis prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimu ir aktyvumo sumažėjimu.
Gyvenimo kokybė – sąvoka, apimanti emocinę, socialinę ir fizinę gerovę. Koreliacija – statistinis ryšys tarp kintamųjų.
8
7 ĮVADAS
Tėvystė - neabejotinai yra vienas iš svarbiausių tikslų suaugus ir dauguma žmonių kuria gyvenimo planus, kuriuose yra vaikų. Tačiau ne visoms poroms, norinčioms jų susilaukti, tai pavyksta įgyvendinti ir dalis šeimų susiduria su vaisingumo problemomis.
Vaisingumo sutrikimų paplitimas Lietuvoje ir įvairiose kitose šalyse yra tarp 10 – 15 proc., o bendrai pasaulyje beveik 72-80 mln. reprodukcinio amžiaus žmonių negali susilaukti vaikų [1,2]. Nevaisingų porų skaičius didėja, todėl ši problema tampa vis aktualesne visame pasaulyje. Nevaisingumas yra ne tik vienos šeimos nelaimė, bet turi didelės socialinės reikšmės – silpsta visuomenės reprodukcinė funkcija, mažėja darbo resursai, gausėja konfliktinių situacijų šeimose. Dėl šių priežasčių nevaisingumas PSO buvo pripažintas kaip visuomenės sveikatos problema ir visame pasaulyje tapo prioritetine reprodukcinės sveikatos sritimi [3].
Vaisingumo sutrikimas yra didelė problema, bet ji gali būti gydoma ir net 65-iems proc. moterų, besikreipiančių medicininės pagalbos, pavyksta susilaukti kūdikio [4]. Vis dėlto nevaisingumo pripažinimas, įvertinimas ir gydymas yra vienas labiausiai neigiamai moterį paveikiančių veiksnių ir daugiau nei pusė pacientų tai apibūdina kaip sunkiausią savo gyvenimo patyrimą [5]. Gydymas sukelia fizinių ir psichologinių problemų, kurios neretai tampa nerimo ir depresijos išsivystymo priežastimi. Nusivylimas, savigarbos praradimas, kaltės ir nepilnavertiškumo jausmas, siejami su šia liga, stipriai veikia moters identitetą ir trikdo jos gyvenimą. Dėl to kenčia bendras gyvenimo suvokimas bei savo gyvenimo kokybės vertinimas.
Psichosocialinių sunkumų patiria iki 80 procentų nevaisingų moterų, kai kurioms iš jų reikėtų ir socialinės pagalbos bei paramos, psichoterapeuto ar psichologo konsultacijos. Pastarąjį dešimtmetį mokslinėje erdvėje daug dėmesio skiriama tyrimams, nagrinėjantiems nevaisingų pacientų fizinę, psichinę ir socialinę gyvenimo sritis. Nustatyta, kad nevaisingumas ir jo gydymas yra glaudžiai susijęs su žemesniu gyvenimo kokybės vertinimu labiausiai paveikiant psichologinę ir socialinę gerovę, seksualinę sveikatą ir santykius su partneriu [6;7]. Be to, nesėkmingi gydymo ciklai didina nerimo bei depresijos lygį ir netgi didina moterų suicido riziką [8]. Visi šie psichologiniai veiksniai, susiję su nevaisingumu, gali lemti pacientų sprendimą nutraukti gydymą ir mažinti jų šansą susilaukti kūdikio. Akivaizdu, kad psichologinė pagalba yra svarbi nevaisingoms moterims siekiant pagerinti jų psichinę sveikatą, mažinti nebaigusių gydymo ciklus skaičių ir padidinti nėštumo dažnį.
Emocinių sutrikimų paplitimas bei su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimai Lietuvoje ir pasaulyje atliekami dažnai, tačiau tarp žmonių, patiriančių vaisingumo problemas, Lietuvoje šios sritys tirtos mažai.
Apklausiant LSMUL KK Moterų konsultacinėje poliklinikoje bei privačioje vaisingumo klinikoje apsilankiusias moteris, turinčias vaisingumo sutrikimų, siekiama nustatyti jų nerimo ir
9 depresijos simptomų paplitimą ir gyvenimo kokybę bei palyginti juos atsižvelgiant į įvairius veiksnius: amžių, išsilavinimą, šeimyninę padėtį, nevaisingumo trukmę ir tipą, gretutinių ligų ir žalingų įpročių turėjimą. Tai pat siekiama įvertinti ar pacientų emocinių simptomų stiprumas turi sąsajų su gyvenimo kokybe.
10
8 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas:
Įvertinti moterų, besitiriančių dėl nevaisingumo, nerimo, depresijos simptomų išreikštumą ir gyvenimo kokybę bei su jais susijusius veiksnius.
Uždaviniai:
1. Nustatyti moterų, besitiriančių dėl nevaisingumo, sociodemografines ir klinikines charakteristikas.
2. Įvertinti moterų, besitiriančių dėl nevaisingumo, nerimo ir depresijos simptomų išreikštumą bei su nevaisingumu susijusią gyvenimo kokybę.
3. Nustatyti sąsajas tarp sociodemografinių, klinikinių charakteristikų ir nerimo, depresijos simptomų bei gyvenimo kokybės vertinimo.
11
9 LITERATŪROS APŽVALGA
9.1 Nevaisingumas, jo paplitimas ir etiologija
Nevaisingumas – yra reprodukcinės sistemos liga, apibrėžiama kaip negalėjimas porai pasiekti klinikinio nėštumo po 12 ar daugiau mėnesių reguliarų nesaugių lytinių santykių. Jis skirstomas į pirminį, kai prieš tai nėra buvę nėštumų, ir antrinį, kai prieš tai yra buvęs nors vienas sėkmingas, nenutrauktas nėštumas [1].
Nevaisingumo paplitimas neturi etninių ar rasinių skirtumų ir apie 10-15 proc. pasaulio gyventojų turi vaisingumo sutrikimų. Tai yra – kas 6-7 pora pasaulyje negali susilaukti vaikų [9]. Svarbu yra tai, kad augant gyventojų skaičiui, didėja nevaisingų porų skaičius. Taip pat tai lemia ir šiuolaikinių porų noras atidėti vaiko gimimą dėl karjeros, buitinių sąlygų, o vyresniame amžiuje vaisingumo silpnėjimas yra genetiškai nulemtas. Be to, vaisingumui pavojų kelia sergamumo lytiškai plintančiomis ligomis didėjimas, žalingi įpročiai, aplinkos užterštumas, vis dažniau darbo ir aplinkos sukeliama emocinė įtampa ir kiti veiksniai [10]. Lietuvoje vaisingumo sutrikimų paplitimas yra panašus kaip ir pasaulyje – suskaičiuojama apie 50 000 nevaisingų šeimų ir kasmet stebimas padaugėjimas dar 3 tūkstančiais naujų porų [1]. Lietuvai ši problema yra ypač aktuali ir dėl sudėtingos demografinės situacijos – Lietuva tarp sparčiausiai ne tik Europoje, bet ir pasaulyje mažėjančių populiacijų.
Išsivysčiusiose šalyse nevaisingumas dėl moters patologijos nustatomas 55 proc. porų, dėl vyro 25 proc., dėl abiejų partnerių veiksnių 40 proc. atvejų, o daliai porų priežastis lieka neaiški. Dažniausiai pagrindinės moterų vaisingumo sutrikimų priežastys: ovuliacijos sutrikimas (25%), endometriozė (15%), sąaugos mažajame dubenyje (12%), kiaušintakių nepraeinamumas (11%) ar kitokie kiaušintakių pakitimai (11%) bei hiperplolaktinemija (7%). Šių nevaisingumo veiksnių dažnis yra panašus nepaisant nevaisingumo tipo ir išsivysčiusiose šalyse mažai pasikeitė per pastaruosius 25 metus [11].
Lietuvoje epidemiologinį nevaisingumo priežasčių tyrimą atliko B. Žilaitienė (1996 metais), kuriame ištyrė 448 nevaisingas poras. Gauti rezultatai parodė, kad 39 % porų nevaisingumo priežastis buvo dėl vyro spermatogenezės sutrikimo, 38 % dėl moters ovuliacijos sutrikimų, 22% rasti kiaušintakių pakenkimai, o 4% šeimų buvo įvairios kitos problemos [12].
Vaisingumo sutrikimas yra didelė problema, tačiau, pasitelkus pažangias priemones ir įrangą, jį galima efektyviai gydyti. Įprastai moterys iki 35 metų amžiaus tirti pradedamos po vienerių metų nepastojimo, o vyresnės arba turinčios akivaizdžių vaisingumą galinčių paveikti ligų – po 6 mėnesių [1]. Nustačius diagnozę yra trys pagrindiniai gydymo keliai – medikamentinis gydymas (pvz. medikamentinė ovuliacijos indukcija), chirurginis nevaisingumo priežasčių šalinimas (pvz. laparoskopinis endometriozės židinių bei sąaugų mažajame dubenyje šalinimas) arba pagalbinio apvaisinimo būdai (PAB), kai naudojamos priemonės, padedančios pastoti ne lytinių santykių metu [1].
12 Apie 56 proc. nevaisingų porų norėdami pastoti kreipiasi dėl dirbtinio apvaisinimo technologijų pagalbos. Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija pranešė, kad iki 2011 metų apie 5 milijonai vaikų buvo gimę naudojant PAB [13].
Daugumai moterų nesugebėjimas pagimdyti vaiko – sunkiausias emocinis išgyvenimas, sukeliantis tokio lygio psichologinį stresą, kokį jaučia onkologine ar išemine širdies liga sergantis žmogus [14]. Todėl pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio pradėta skirti nevaisingumo sąsajoms su porų psichologine būkle ir gyvenimo kokybe. Dauguma studijų, tyrinėjusių vaisingumo sutrikimus patiriančių moterų gyvenimo kokybę, nustatė, jog psichologinis stresas siejamas su žemu emocinio funkcionavimo lygiu, o tai lemia prastesnę gyvenimo kokybę ar net mažesnį išgyvenamumą [15].
9.2 Nerimo ir depresijos simptomų paplitimas ir su jais susiję veiksniai
Pasak daugelio tyrimų,dvi pagrindinės psichologinės reakcijos į nevaisingumą yra nerimas ir depresija.
Nerimas yra terminas, apibūdinantis simptomų spektrą, susijusį su baimės ir blogos nuojautos emocijomis. Jam būdinga vidinė įtampa, jaudulys ir laukimas kažko negero. Žmogus negali nustygti vietoje, sutrinka jo apetitas, miegas, psichinė veikla susitelkia tik į šias mintis ir išgyvenimus. Nerimas dažniausiai pasireiškia šiais psichologiniais ir somatiniais simptomais – padidėjęs dirglumas, siaubo jausmas, nerimastis dėl smulkmenų, sumažėjusi dėmesio koncentracija, nesugebėjimas atsipalaiduoti, dilgčiojimas galūnėse ir lūpose, galvos svaigimas, spaudimas krūtinėje, dusulys, stipraus širdies plakimo jausmas, tremoras, gėlimai ir skausmai. Ši būklė yra susijusi su gąsdinančiomis situacijomis ir dažniausiai praeina, tačiau kartais gali tapti lėtiniu nerimu [16].
Nerimas yra glaudžiai susijęs su depresija ir daugeliu atvejų nerimo sutrikimai gali būti prieš atsirandant depresijai arba kartu su ja. Tokiais atvejais, net jei depresija ir gydoma, nerimas vis tiek gali išlikti. Nerimą ir depresiją gali būti sunku atskirti, tačiau skirtingai nuo depresijos pagrindinės nerimo ypatybės yra baimingumo, blogos nuojautos, baimės ir rūpesčio buvimas.
Depresija – viso organizmo susirgimas, paveikiantis nuotaiką, mintis ir fizinę gerovę. Depresiška nuotaika, liūdesys ir jausmas, kad esi nelaimingas, dažniausiai yra laikini, kylantys pablogėjus funkcijoms po ligos ar dėl kitų sudėtingų gyvenimiškų aplinkybių. Depresinio sutrikimo pagrindiniai simptomai yra nuolatinė bloga nuotaika ir interesų bei malonumo netekimas. Dažnai kartu būna ir neurologiniai simptomai, tokie kaip nuovargis ir nepaaiškinamas skausmas, taip pat apetito stoka ir svorio kritimas bei amenorėja. Depresija gali būti lengva, vidutinė ir sunki [17].
Įvairūs tyrimai, analizuojantys nevaisingų moterų emocinę ir psichologinę būklę, rodo, kad šie pacientai yra labiau linkę į depresiją bei nerimą nei bendra žmonių visuma [6;9;18]. A. Drosdzol ir V.
13 Skrzypulec atliko momentinį tyrimą su 200 nevaisingų ir kontroline vaisingų porų grupėmis, kuriame lygino jų emocinę būklę. Lyginant su vaisingais žmonėmis, nevaisingi pacientai parodė maždaug dvigubai didesnį psichologinio distreso lygį, darantį juos pažeidžiama grupe [9].
Nerimo ir depresijos simptomų paplitimas tarp moterų, turinčių vaisingumo sutrikimų, įvairiuose tyrimuose svyruoja tarp 25 ir 80 proc. [19;20]. T. Chen studijos duomenimis, 40 proc. moterų, atvykusių į pirmąją konsultaciją dėl nevaisingumo, turėjo psichologinių problemų – 23 proc. turėjo išreikštą nerimą, o 17 proc. depresijos simptomų [21]. Pasak A. Drosdzol ir V. Skrzypulec, 15,5 proc. nevaisingų moterų jautė stiprų nerimą ir 35,4 proc. depresiškumo simptomus [9]. Kiti mokslininkai pranešė apie daug didesnį psichologinių problemų paplitimą tarp nevaisingų žmonių – L. Yusuf tyrime nerimo simptomai nustatyti 70 proc. tiriamųjų, iš kurių net 29 proc. turėjo labai sunkių simptomų. Depresijos simptomai nustatyti 79 proc. moterų, iš kurių 10 proc. pasireiškė labai stiprūs simptomai [20]. Pasak F. Ramezanzadeh ir kolegų, net 86,8 proc. tiriamųjų turėjo nerimo simptomus ir 40,8 proc. depresijos [22].
Literatūroje dažnai nagrinėjama nuo kokių veiksnių priklauso šių simptomų pasireiškimas. Teigiama, kad šie psichologiniai sutrikimai gali būti susiję su moters amžiumi, išsilavinimu, kasdieniu užimtumu, socialine padėtimi, nevaisingumo trukme, gydymo būdu ar jo nesėkmėmis.
Norvegijos mokslininkė E. Biringer su kolegomis ištyrė beveik 2 tūkstančius nevaisingų moterų, panaudodami HAD nerimo ir depresijos skalę. Jie nustatė, kad didesnis psichologinis stresas buvo susijęs su vyresniu moters amžiumi [23]. Stipresnių nerimo ir depresiškumo simptomų ryšį su vyresniu amžiumi 2011 metais taip pat aprašė ir Japonijos mokslininkų grupė [24]. Tačiau F. Ramezanzadeh ir kt. atliktame momentiniame tyrime stipriau šie psichologiniai sutrikimai pasireiškė jaunesnio amžiaus žmonėms [22].
Minėtos mokslininkų grupės taip pat aprašė neigiamą simptomų ryšį su išsilavinimu – pastarajam didėjant nerimas ir depresija mažėja [22;23]. Tokius rezultatus patvirtino ir H. Sezgin savo studijoje, nustatęs, kad aukštą išsilavinimą turinčios moterys, turi žemesnį psichiatrinių simptomų lygį. Pasak jo, taip pat dirbančios moterys bei turinčios didesnį šeimos palaikymą jaučia mažesnį simptomų pasireiškimą [25].
Literatūroje pranešama, kad psichologinių simptomų lygis per visą nevaisingumo patyrimo laikotarpį kinta. A. D. Domar su bendraautoriais aprašė, kad tie, kurie buvo nevaisingi 2-3 metus, turėjo daugiau išreikštą depresiją ir nerimą nei turėję šią problemą 1 arba ilgiau nei 6 metus. Jų modelis rodo, kad pradžioje moterų viltis pasiekti sėkmingų rezultatų apsaugo jas nuo depresinių simptomų, o ilgai trunkantis nevaisingumo patyrimas ir gydymo nesėkmės didina psichiatrinių simptomų pasireiškimą. Tačiau po 6 metų moterys susitaiko su savo būkle ir šis diagnozės priėmimas apsaugo jas nuo psichologinių sutrikimų [26]. Pasak A. Drosdzol ir V. Skrzypulec, psichologiniai simptomai stipriausi 3-6 nevaisingumo metais [9]. Tačiau Ramezanzadeh su kolegomis pranešė, kad nerimas ir depresija
14 didėja ilgėjant nevaisingumo trukmei. Pasak jų, šie simptomai nėra stipriai išreikšti 3 pirmaisiais nevaisingumo metais, bet sustiprėja po 4-6 metų, ir ypač stipriai simptomai jaučiami po 7-9 metų nevaisingumo [22].
Literatūroje taip pat aprašoma, kad pirminį nevaisingumą patiriančių ir negalinčių pastoti pakartotinai moterų emocinė būklė nukenčia nevienodai. Emocinę būklę tarp šių grupių momentiniame tyrime palygino D. Upkong ir E. Orji, panaudodami HAD nerimo – depresijos ir Beko depresijos skales [27]. Jie nustatė, kad depresinius simptomus stipriau jautė moterys su pirminiu nevaisingumu, o nerimo simptomai labiau pasireiškė tarp patiriančių antrinį nevaisingumą. Y. Yakov ir H. Rosenberg taip pat lygino šias dvi grupes ir vėl gi nustatė, kad pacientai su pirminiu nevaisingumu išreiškė reikšmingai didesnį depresiškumą nei pakartotinai pastoti negalinčios moterys [28]. O H. Hassan ištyręs 399 moteris, rašė, kad ir nerimas, ir depresija žymiai stipriau paplitę tarp pacientų su pirminiu nevaisingumu [29].
Emocinė būklė taip pat glaudžiai susijusi su nevaisingumo gydymu ir sėkmingais jo rezultatais. A. D. Domar teigia, kad streso lygis nevaisingiems pacientams linkęs didėti, kai intensyvėja gydymas ir ilgėja gydymo trukmė [20]. Dėl to galima tikėtis, kad moterys, patiriančios pagalbinį apvaisinimą, jaučia didesnį stresą nei moterys, pradedančios tyrimus dėl nevaisingumo. Iš tiesų, dauguma IVF pacientų teigia, kad gydymas yra labiau psichologinis nei fizinis stresą sukeliantis veiksnys [30]. A.G. Huppelschoten su kolegomis, bendradarbiaudami su 32 Olandijos nevaisingumo klinikomis, atliko momentinį tyrimą, kuriame ištyrė 696 poras, bandančias pastoti PAB. Mokslininkai nustatė, kad 63,7 proc. moterų turėjo emocinių problemų [7]. Kitame retrospektyviniame tyrime 66 proc. moterų ir 40 proc. vyrų pranešė apie depresijos simptomus po nepavykusio IVF gydymo ir trečdalis respondentų pranešė apie depresijos simptomus po 18 mėnesių [6]. Visi šie psichologiniai faktoriai, susiję su nevaisingumu, neigiamai veikia pacientų sprendimą tęsti gydymą ir mažina jų šansą pastoti. Pranešama, kad dėl psichologinio perdegimo gydymo nebaigia apie 30-60 proc. porų [31]. Psichologinio streso poveikis sėkmingiems IVF rezultatams buvo įrodytas Vokietijoje. Nepaisant to, kad tirti pacientai buvo apdrausti keturiems IVF ciklams, nebaigusių gydymo nenėščių pacientų po pirmojo ciklo buvo 40 proc. ir 62 proc. po ketvirto ciklo [32]. Pasak Švedijos mokslininkų, 65 proc. iš 974 porų taip pat neužbaigė sveikatos draudimo dengiamų 3 IVF ciklų [33].
Apibendrinus galima teigti, kad nerimas ir depresija yra dažnos emocinės reakcijos, kurias išgyvena nevaisingumą patiriančios moterys. Stipri psichinė įtampa, stresas, baimė, beviltiškumas ir kiti neigiami išgyvenimai, kuriuos patiria nevaisingos moterys, tampa šių dviejų psichinių sutrikimų priežastimi. Daugelio autorių tyrimų duomenimis, nerimas ir depresija turi pastebimai žalingą poveikį ne tik emocinei būklei, nevaisingumo gydymo eigai ir jo rezultatams, bet ir bendrai moterų gyvenimo kokybei.
15
9.3 Gyvenimo kokybės vertinimas ir su ja susiję veiksniai
Literatūroje sparčiai daugėja tyrimų, kurie nagrinėja asmenų, turinčių vaisingumo sutrikimų, gyvenimo kokybę ir su ja susijusius veiksnius.
Gyvenimo kokybė – tai visapusiška žmogaus gerovė, kuri apima ne tik gerą sveikatos bei fizinę būklę, bet ir socialinę bei psichologinę gerovę. Sergančiojo paciento gyvenimo kokybės analizė – tai ne vien gyvenimo kokybės, kuriai daro įtaką socialinė ir psichologinė gerovė, bet ir ligos, jos sukeliamų simptomų ir pasirinktos gydymo taktikos bei efektyvumo ir nuo to priklausančios gyvenimo kokybės vertinimas. Kitaip tariant, tai yra paciento subjektyviai įvertinta jo gyvenimo kokybė, esant tokiai jo sveikatai, kokią jis ją suvokia.Todėl medicininiuose tyrimuose dažniau vartojama sąvoka – „su sveikata susijusi gyvenimo kokybė“. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės samprata turi bendrų sąlyčio taškų su sveikatos ir gyvenimo kokybės sampratomis [34]. Tai iliustruoja ir sveikatos apibrėžimas: „gera sveikata yra ne tik ligos ar negalios nebuvimas, bet visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būsena“ (PSO, 1948 m.).
J. Chachamovich sisteminėje apžvalgoje pranešė, kad nevaisingų moterų gyvenimo kokybė yra gana stipriai sutrikusi. Be to, jaunesnis amžius, žemesnis išsilavinimas bei nesėkmingas pagalbinio apvaisinimo taikymas susiję su prastesne gyvenimo kokybe [35]. Tas pats mokslininkas su kolegomis 2009 metais atliko tyrimą, kuriame ištyrė 163 nevaisingų porų gyvenimo kokybę naudodami bendrą WHOQOL-BREF skalę. Rezultatai parodė, kad moterų vidutinis gyvenimo kokybės vertinimas buvo 73,7 balai iš 100. Moterys geriau vertino fizinę ir socialinių ryšių sritis (76,2 ir 76,4 balai), o labiausiai nevaisingumas veikė moterų aplinkos sritį (63,5) [36]. Pasak tyrimo, lyginusio nevaisingų ir sveikų moterų gyvenimo kokybę, naudojant SF-36 gyvenimo kokybės klausimyną, nevaisingos moterys turi žymiai blogesnį psichologinės ir emocinės būklės, gyvybingumo, socialinio funkcionavimo bei bendrą sveikatos vertinimą [25].
Bendros gyvenimo kokybės skalės nėra specifinės nevaisingumui ir neatskleidžia tikrosios šių pacientų padėties. Todėl 2011 metais J. Boivin su tarptautine mokslininkų grupe pristatė pirmąją nevaisingumui specifinę gyvenimo kokybės vertinimo skalę – FertiQoL. Kurdami šią priemonę, mokslininkai ištyrė 1414 nevaisingų žmonių, tarp kurių daugiau nei 1000 tiriamųjų buvo moterys. Nustatytas vidutinis FertiQoL balas 55,4 iš 100 galimų. Didžiausią poveikį nevaisingumas turėjo moterų emocinei ir socialinei GK sritims, o mažiausiai veikė santykius su partneriu [37]. Vėliau atliktuose tyrimuose, kuriuose panaudotas FertiQoL instrumentas, visur taip pat nustatyta, kad stipriausiai nevaisingumas veikia moters emocinę, o mažiausiai tarpusavio santykių sritį [38;39].
A. Karabulut su kolegomis savo tyrime taip pat naudojo FertiQoL skalę įvertinti nevaisingų moterų gyvenimo kokybę. Studijos tikslas buvo palyginti gyvenimo kokybę tarp pacienčių, patiriančių pirminį ir antrinį nevaisingumą, bei nustatyti veiksnius susijusius su geresniu ar prastesniu jos vertinimu.
16 Rezultatai parodė, kad moterys, patiriančios antrinį nevaisingumą, bei įgijusios aukštesnį išsilavinimą turi geresnę gyvenimo kokybę. Taip pat nustatė, kad pasitenkinimo gyvenimu vertinimas mažėja ilgėjant nevaisingumo trukmei bei negaunant pakankamai psichologinės paramos [39]. Panašius rezultatus aprašė ir kita mokslininkų grupė, nustatę reikšmingą gyvenimo kokybės skirtumą emocinėje, psichosocialinėje, socialinėje srityse tarp moterų su pirminiu nevaisingumu ir negalinčių pastoti pakartotinai [40].
Įvairūs tyrimai rodo, kad jaunesnių, nevaisingumą patiriančių pacienčių gyvenimo kokybė yra prastesnė nei vyresnių moterų. Pasak J. Aarts ir kt. jaunesnės moterys prasčiau vertina emocinę, psichosocialinę ir socialinę sritis bei turi prastesnę visą bendrą gyvenimo kokybę [38]. S. Maroufizadeh ištyrę 155 nevaisingas moteris taip pat nustatė, kad jaunesnės moterys turėjo žemesnius emocinės ir psichosocialinės gyvenimo kokybės sričių vertinimus [41]. Tai aiškinama tuo, kad bėgant laikui moterys apsipranta su savo liga ir randa būdų kaip lengviau susidoroti su nevaisingumo sukeliamomis problemomis.
Svarbus gyvenimo kokybę įtakojantis veiksnys yra išsilavinimas. Moterys įgijusios geresnį išsilavinimą turi geresnę gyvenimo kokybę. Pasak S. Maroufizadeh tyrimo, moterys su aukštesniu išsilavinimu geriau vertino tokias gyvenimo kokybės sritis kaip emocinė, psichosocialinė, santykių, socialinė [41]. Panašius rezultatus aprašė ir A.Keramat su kolegomis. Jų tyrime geresnis išsilavinimas buvo susijęs su geresniu socialiniu, psichosocialiniu ir tarpusavio santykių sričių vertinimu [42]. Literatūroje tai siejama su tuo, jog aukštesnį išsilavinimą turinčios pacientės geba geriau ieškoti joms naudingos informacijos ir panaudoti savo žinias.
Apibendrinus nagrinėtą literatūrą, galima daryti išvadą, kad nevaisingumas yra liga, sukelianti sunkumų įvairiose sergančiojo gyvenimo srityse ir turi didelės įtakos pasikeitusio savo gyvenimo kokybės suvokimui. Dėl fizinių, socialinių ir psichologinių sunkumų moterys išgyvena didelį stresą, neretai praranda gyvenimo džiaugsmą ir prasmę, atsiriboja nuo aplinkinių, nutrūksta jų socialiniai ryšiai.
9.4 Psichologinių simptomų įtaka moters gyvenimo kokybei
Pastaraisiais metais vis dažniau pradėta domėtis, kaip nevaisingų moterų emocinė būklė paveikia jų gyvenimo kokybę. Daugelis tyrėjų nustatė, kad žemesnė gyvenimo kokybė yra susijusi su stipresniais nerimo ir depresijos simptomais. J. Aarts ir kt. Danijoje ištyrė 594 pacientus iš nevaisingumo klinikų [38]. Jų tikslas buvo nustatyti nerimo ir depresijos simptomų paplitimą ir įvertinti, kaip šie simptomai paveikia moterų gyvenimo kokybę. Gyvenimo kokybė vertinta FertiQoL klausimynu, emocinei būklei tirti naudota HAD nerimo ir depresijos skalė. Gauti rezultatai patvirtino neigiamą ryšį tarp gyvenimo kokybės ir psichologinių simptomų – nevaisingi pacientai, turintys aukštą gyvenimo
17 kokybės vertinimą, turi žemesnį nerimo ar depresijos pasireiškimą ir atvirkščiai. Didžiausia neigiama emocinių simptomų koreliacija nustatyta su psichosocialine, o mažiausia su santykių sritimis.
Sąsają tarp gyvenimo kokybės ir emocinės būklės nustatė ir H. K. Sut su P. B. Kaplan [43]. Jų tyrime labiausiai prasta psichologinė būklė veikė emocinę gyvenimo kokybės sritį. Pacientų, neturėjusių nerimo simptomų, vidutinis gyvenimo kokybės vertinimas buvo 73,4 balai, o perkopusių HAD skalės nerimo simptomų 8 balų ribą – 59,4 balai. Taip pat, tarp neturėjusių depresijos simptomų gyvenimo kokybė įvertinta 68,6 balais, o turint depresiškumo simptomų – 52,2 balais (0-100 ribose).
Ankščiau minėta Danijos mokslininkų grupė taip pat aiškinosi kaip psichologinė būklė ir gyvenimo kokybė priklausė nuo gydymo įstaigose gaunamos pagalbos. Tyrimo rezultatai parodė, kad visi šie veiksniai tarpusavyje glaudžiai susiję ir pacientai, gaunantys geresnę priežiūrą ir didesnį palaikymą sveikatos gydymo įstaigose, turi geresnę gyvenimo kokybę ir jaučia mažesnius nerimo ar depresijos simptomus [44].
Taigi nustatytos sąsajos rodo, kad pradedant nevaisingų pacientų gydymą ir norint pasiekti geriausių rezultatų svarbu visapusiškai ištirti ir įvertinti ne tik fizinę paciento būklę, bet ir psichologinę būseną bei gyvenimo kokybę ir orientuoti gydymą į labiausiai pažeistas sritis.
18
10 TYRIMO METODIKA
10.1 Tyrimo organizavimas, tyrimo objektas ir tiriamųjų atranka
Gavus LSMU Bioetikos centro leidimą (Nr. BEC-MF-24) atliktas momentinis tyrimas, kurio metu apklaustos moterys, 2016 spalio – 2017 vasario mėnesiais apsilankiusios LSMUL KK Moterų konsultacijoje ir privačioje vaisingumo klinikoje dėl vaisingumo sutrikimų. Tyrime dalyvauti buvo pakviesta 137 moterys. Atrankos kriterijai buvo >18 metų amžiaus, bandančios pastoti ilgiau nei 12 mėnesių, kalbančios ir suprantančios lietuviškai. 29 tiriamieji (21,2 %) atsisakė pildyti anketą dėl asmeninių priežasčių bei 3 anketos (2,2 %) buvo netinkamai užpildytos, todėl neįtrauktos į tolimesnę duomenų analizę. Taigi galutinei duomenų analizei naudota 105 tiriamųjų duomenys ( 76,6 %). Prieš apklausiant pacientus jie buvo informuoti, kad jų asmeniniai kontaktiniai duomenys nebus viešinami ir apklausa yra anoniminė. Sutikę su tyrimo sąlygomis pacientai pasirašė sutikimo dalyvauti tyrime formą.
10.2 Tyrimo metodai
Tiriamieji pildė autorių sudarytą sociodemografinį klausimyną, HAD skalę nerimastingumo ir depresiškumo simptomų sunkumui įvertinti ir FertiQoL skalę, skirtą vertinti nevaisingumą patiriančių žmonių gyvenimo kokybę. Sociodemografiniame klausimyne buvo klausta moterų amžiaus, išsilavinimo, ar yra ištekėjusios, ar yra ankščiau gimdžiusios, kiek laiko mėgina pastoti, ar turi gretutinių ligų ar žalingų įpročių.
HAD skalę 1983 m. sukūrė anglų psichiatrai A.S. Zigmont ir R.P. Snaith. Nuo tada ji buvo išversta į kitas kalbas ir naudojama daugiau nei 25 pasaulio šalyse. Į lietuvių kalbą HAD skalė išversta 1991 m. Skalė skirta depresijos ir nerimo sutrikimų atrankai, taip pat šių sutrikimų simptomų sunkumui nustatyti, pacientams, gydomiems nuo įvairių sutrikimų bendrojo profilio ir specializuotose ne psichiatrijos medicinos įstaigose, bendrosios populiacijos tyrimuose. HAD skalę patogu naudoti tiek klinikinėje, tiek mokslinėje praktikoje dėl to, kad ji yra nesudėtinga, trumpa, atsakyti paprastai užtrunka 2–5 min. Atliekant testą, paciento prašoma pažymėti atsakymą, kuris, jo nuomone, labiausiai apibūdina savijautą praėjusią savaitę. Nurodoma atsakymus surašyti kuo greičiau, ilgai negalvoti, nes pirma reakcija geriau atspindi emocinę būklę. Instrumentą sudaro 14 klausimų, iš kurių 7 susiję su nerimu, kiti 7 atspindi depresiją. Pasirenkamas 1 atsakymas iš 4, kuris vertinamas nuo 0 (simptomo nėra) iki 3 balų (sunkaus laipsnio simptomas). Taigi balų suma depresijos ir nerimo grupėje gali varijuoti nuo 0 iki 21. Balų suma rodo nerimo arba depresijos sunkumo laipsnį: nuo 0 iki 7 balų – normalus nerimas arba
19 nuotaika; nuo 8 iki 10 balų – lengvi simptomai; 11 ir daugiau – sunkūs nerimo arba depresijos simptomai [45].
FertiQoL ligai specifinis klausimynas, skirtas žmonių, susiduriančių su vaisingumo sutrikimais, gyvenimo ir gaunamo gydymo kokybės vertinimui. Šią skalę sukūrė Europos Žmogaus Reprodukcijos ir Embriologijos sąjunga su Amerikos Reprodukcinės Medicinos Draugija bendro tarptautinio projekto metu. Šiuo metu ji išversta į 42 kalbas, o lietuviška versija pristatyta 2014 metais. FertiQoL instrumentas tinkamas naudoti tiek specialistams, tiek patiems pacientams siekiant geriau suprasti vaisingumo problemų poveikį ir gydymo įtaką jų gyvenimo kokybei. Ši gyvenimo kokybės skalė padeda geriau nustatyti, kokia nevaisingo žmogaus gyvenimo sritis labiausiai nukentėjusi, ir nukreipti gydymą tinkama linkme. Anketą sudaro 34 klausimai, suskirstyti į dvi dalis – bazinę skalę (24 klausimai, maksimali balų suma 96) ir gydymo skalę (10 klausimų, 40 balų). Bazinės dalies atsakymai skirstomi į keturias subskales, kurių klausimai atspindi: 1) emocinę būklę; 2) psichosomatinį nevaisingumo poveikį; 3) tarpasmeninių santykių būklę; 4) socialinius gyvenimo kokybės aspektus. Gydymo skalė skiriama į dvi subskales – gydymo toleravimą ir gydymo aplinkos vertinimą. Visų jų balai konvertuojami į šimtabalę sistemą remiantis autorių sukurtomis formulėmis. Kol kas FertiQoL skalė neturi nustatytų normų, kaip galima interpretuoti gautus rezultatus, bet didesnis balas rodo geresnę gyvenimo kokybę.
10.3 Duomenų analizės metodai
Gautų duomenų apdorojimui naudotos MS Excel 2010 ir standartinis duomenų analizės paketas SPSS 22.0.
Analizuojant duomenis kiekybiniai požymiai aprašyti pateikiant jų reikšmių vidurkį, standartinį nuokrypį (SD). Kokybiniai požymiai aprašyti pateikiant jų reikšmių dažnį ir procentus. Ar kiekybinių požymių reikšmės lyginamosiose populiacijose yra pasiskirsčiusios pagal normalųjį (Gauso) skirstinį tikrinta taikant Shapir‘o – Wilk‘o kriterijų. Normalumo sąlygą tenkinusių kiekybinių požymių reikšmių palyginimui dviejose tiriamosiose grupėse taikytas parametrinis Stjudento t-kriterijus, lyginant požymius tarp daugiau nei dviejų grupių naudota ANOVA analizė. Normalumo sąlygų netenkinusių reikšmių palyginimui dviejose tiriamosiose grupėse naudotas Man-Vitnio kriterijus. Lyginant kokybinius duomenis naudotas Chi kvadrato testas. Kiekybinių požymių koreliacijai vertinti naudotas Spearman koreliacijos koeficientas. Skirtumai bei ryšys tarp požymių reikšmių laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
20
11 TYRIMO REZULTATAI
11.1 Sociodemografiniai duomenys
Tyrime dalyvavo 105 moterys, besitiriančios dėl vaisingumo sutrikimų. Respondenčių demografinės ir klinikinės charakteristikos pateikiamos 1 lentelėje.
1 lentelė. Tiriamųjų demografiniai ir klinikiniai požymiai (n=105)
Demografiniai duomenys Tiriamųjų pasiskirstymas
Vidurkis ± SN arba N (%) Amžius 29,80 ± 3,78 ≤ 30 31-35 >35 65 (61,9) 31 (29,5) 9 (8,6) Išsilavinimas: Vidurinis Aukštasis neuniversitetinis Universitetinis 20 (19) 27 (25,7) 58 (55,2) Šeimyninė padėtis: Susituokusi Nesusituokusi 96 (91,4) 9 (8,6) Nevaisingumo tipas: Pirminis Antrinis 88 (83,8) 17 (16,2) Nevaisingumo trukmė: 3,42±2,09 ≤ 3 metai > 3 metai 63 (61) 42 (39) Gretutinės ligos: Taip Ne 22 (21,0) 83 (79,0) Žalingi įpročiai: Taip Ne 11 (10,5) 94 (89,5)
Vidutinis moterų amžius buvo 29,8 metai. Jauniausia moteris buvo 24 metų, o vyriausia 43 metų amžiaus. Pranešama, kad moters vaisingumas priklauso nuo amžiaus – iki 30 metų vaisingumas yra didžiausias, sulaukus 30 pradeda palaipsniui mažėti, o nuo 35-40 metų – sumažėja staigiai [1]. Remiantis šiais kriterijais pacientės buvo suskirstytos į 3 amžiaus grupes. Didžiausią tiriamųjų dalį sudarė moterys iki 30 metų – 65 (61,9 %), 31-35 metų buvo 31 (29,5) pacientė, o vyresnės nei 35 metai buvo 9 (8,6) moterys.
Vertinant išsilavinimą daugiausiai respondenčių turėjo aukštąjį išsilavinimą – 58 (55,2%), aukštesnįjį turėjo 27 (25,7%), vidurinį 20 (19%) moterų.
21 Pagal šeimyninę padėtį dauguma tiriamųjų buvo ištekėjusios – 96 (91,4%) moterys, o 9 (8,6%) turėjo partnerius, bet nebuvo santuokoje. Vidutinis laikas santuokoje 4,4 metai.
Vertinant nevaisingumo tipą buvo klausta, ar moteris turi vaikų, ar ne. Didžioji dalis tiriamųjų 88 (83,8%) dar neturėjo palikuonių, taigi buvo priskirtos pirminio nevaisingumo grupei. 17 (16.2%) pacienčių jau turėjo vaikų, todėl priklausė antrinį nevaisingumą patiriančių moterų grupei.
Remiantis literatūros apžvalga, nevaisingumo trukmė buvo suskirstyta į 2 intervalus – iki 3 metų ir daugiau nei 3 metai. Didesnė dalis tiriamųjų vaisingumo sutrikimų turėjo nuo 1 iki 3 metų – 64 (61%) moterys, o likusios 42 (39%) mėgino pastoti daugiau kaip 3 metus. Vidutinė nevaisingumo trukmė 3,4 metai. Tarp šio tyrimo dalyvių ilgiausia nevaisingumo trukmė 13 metų, trumpiausia 1 metai.
Dauguma apklaustųjų 83 (79%) nurodė neturinčios papildomų ligų, o 22 (21%) moterys pažymėjo, kad turi gretutinių ligų.
Didžioji dalis moterų teigė neturinčios žalingų įpročių – 94 (89,5%), o dešimtadalis – 11 (10,5%) tyrimo dalyvių turėjo.
11.2 Nerimo ir depresijos simptomų išreikštumas ir ryšys su sociodemografiniais ir klinikiniais veiksniais
Įvertinus tiriamųjų emocinę būseną gauti tokie rezultatai: nevaisingumą patiriančių moterų nerimastingumo srities vidurkis 9,4±3,9 balai – nustatyti lengvi nerimo simptomai (HAD nerimas >7). Depresiškumo rodiklio vidurkis 4,8±3,1 balai – nustatytas kliniškai nereikšmingas depresiškumas (normali nuotaika) (HAD depresija <7). Stipriai išreikštą nerimą jautė 40 (38,1%) pacienčių, lengvų nerimo simptomų turėjo 32 (30,5%) moterys, o 33 (31,4%) moterys neturėjo išreikštų nerimo simptomų (1 pav.).
1 pav. Nerimo simptomų paplitimas tarp tiriamųjų
31,4 30,5 38,1 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
Nėra simptomų Silpnai išreikšti Stipriai išreikšti
Pr o ce n tai (% )
22 Vertinant depresiškmo paplitimą dauguma moterų – 83 (79%) neturėjo depresiškumo simptomų, silpnai išreikštus turėjo 16 (15,3%) moterų, o stipriai išreikštas depresiškumas nustatytas 6 (5,7%) moterims (2 pav.)
2 pav. Depresijos simptomų paplitimas tarp tiriamųjų
Analizuojant nerimo ir depresijos pasireiškimą skirtingose demografinėse ir socialinėse grupėse nustatyta, kad daugiausiai nerimo simptomus jaučia moterys iki 30 metų amžiaus. Šioje grupėje net 70,8% tiriamųjų turėjo silpnų ar stipriai išreikštų simptomų. 31-35 metų amžiaus moterys nerimo simptomus jautė šiek tiek mažiau (67,7%). Tuo tarpu moterų, vyresnių nei 35 metai, grupėje, tik pusė tiriamųjų turėjo išreikštų nerimo simptomų (55,6%). Tačiau reikšmingų skirtumų tarp grupių nebuvo (χ2=0,863; lls=2; p=0,65).
3 pav. Nerimo simptomų raiška skirtingose amžiaus grupėse
79 15,3 5,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Nėra simptomų Silpnai išreikšti Stipriai išreikšti
Pr o ce n tai (% ) 44,4 32,3 29,2 55,6 67,7 70,8 0 20 40 60 80 100 >35 31-35 <30 Procentai (%)
23 Vertinant depresijos simptomų pasireiškimą, visose amžiaus grupėse rezultatai buvo panašūs – silpnų ar stipriai išreikštų simptomų turėjo tik po penktadalį moterų (≤ 35 metų – 20%, 31-35 metų – 22,6%, >35 metai – 22,2% moterų), o likusioms tiriamosioms depresijos simptomai nebuvo būdingi (≤30 metų – 80% moterų, 31-35 metų – 77,4% moterų, >35 metai – 77,8% moterų). Daugiausiai depresijos simptomus jautė 31-35 metų moterys, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių taip pat nenustatyta (χ2=0,094; lls=2; p=0,95).
4 pav. Depresijos simptomų raiška skirtingose amžiaus grupėse
Tyrimo rezultatai parodė, kad nerimas daugiausiai pasireiškia tarp vidurinį išsilavinimą turinčių moterų – net 90% tiriamųjų šioje grupėje turėjo vidutinio stiprumo ar stiprius nerimo simptomus . Tarp moterų, turinčių aukštesnįjį išsilavinimą, silpnais ar stipriais nerimo simptomais pasižymėjo 77,8%, o tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą – 66,2% moterų. Tarp grupių nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2=8,99; lls=2; p=0,01). (5 pav.) 77,8 77,4 80 22,2 22,6 20 0 20 40 60 80 100 >35 31-35 ≤ 30 Procentai (%)
24 5 pav. Nerimo simptomų raiška tarp skirtingą išsilavinimą turinčių moterų
p=0,01
Taip pat statistiškai reikšmingas skirtumas rastas ir depresiškumo pasireiškimo tarp skirtingą išsilavinimą turinčių moterų. Dažniausiai depresijos simptomai pasireiškė tarp vidurinį išsilavinimą turinčių moterų (40%). Depresijos simptomus turėjo ir ketvirtadalis vidurinį išsilavinimą turinčių respondenčių – 25,9%, o mažiausiai simptomus jautė aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys (12,1%) (χ2=7,548; lls=2; p=0,02) (6 pav.).
6 pav. Depresijos simptomų raiška tarp skirtingą išsilavinimą turinčių moterų p=0,02
Atlikus tyrimą buvo palyginta nerimo ir depresijos pasireiškimas tarp skirtingą šeimyninę padėtį turinčių moterų. Tarp susituokusių moterų 69,8% tiriamųjų turėjo išreikštų nerimo simptomų, o
10 22,2 47,1 90 77,8 56,9 0 20 40 60 80 100 Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis Procentai (%)
Neišreikšti simptomai Silpnai/stipriai išreikši simptomai
60 74,1 87,9 40 25,9 12,1 0 20 40 60 80 100 Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis Procentai (%)
25 trečdalis – 30,2% neturėjo. Nesusituokusiųjų grupėje nerimo simptomus jautė 55,6% tiriamųjų. 7 pav. matoma, kad labiau silpnų ar stiprių nerimo simptomų pasireiškimas būdingas susituokusioms moterims, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nerasta (Fisher’s tikslusis testas p=0.45).
7 pav. Nerimo simptomų raiška tarp susituokusių ir nesusituokusių moterų grupių
Depresiškumo simptomus taip pat daugiau nurodė susituokusios (21,9%) nei nesusituokusios (11,1%) moterys. Remiantis p <0,05, šie skirtumai nelaikomi statistiškai reikšmingais (Fisher’s tikslusis testas p=0,68) (8 pav.)
8 pav. Depresijos simptomų raiška tarp susituokusių ir nesusituokusių moterų grupių
Tyrimo rezultatai parodė, kad statistiškai reikšmingai daugiau nerimo simptomus jaučia pirminį nevaisingumą patiriančios moterys (χ2=4,356; lls=1; p=0,04). Tarp moterų, patiriančių pirminį
nevaisingumą, silpnus ar stipriai išreikštus simptomus jautė 72,7% tiriamųjų, o simptomų neturėjo tik 27,3%. Grupėje su antriniu nevaisingumu nerimo simptomus jautė mažiau nei pusė tiriamųjų (47,1%), o likusi dalis (52,9%) neturėjo išreikštų simptomų (9 pav.).
30,2 44,4 69,8 55,6 0 20 40 60 80 100 Susituokusi Nesusituokusi Procentai (%)
Neišreikšti simptomai Silpnai/stipriai išreikši simptomai
78,1 88,9 21,9 11,1 0 20 40 60 80 100 Susituokusi Nesusituokusi Procentai (%)
26 9 pav. Nerimo simptomų raiška tarp pirminį ir antrinį nevaisingumą patiriančių tiriamųjų
p=0,04
Vertinat depresijos simptomų lygį, tarp grupių statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo. Tačiau 10 pav. matoma, kad nežymiai daugiau depresijos simptomus jautė vaikų neturinčios moterys – 21,6%.
10 pav. Depresijos simptomų raiška tarp pirminį ir antrinį nevaisingumą patiriančių tiriamųjų Taip pat buvo vertinama kaip priklauso nerimo simptomų pasireiškimas nuo nevaisingumo trukmės. Nustatyta, kad moterys, negalinčios pastoti daugiau nei 3 metus, turėjo daugiau išreikštus nerimo simptomus (71,4%) lyginant su bandančiomis pastoti 1-3 metus (66,7%) (11 pav.). Tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nebuvo (χ2=0,265; lls=1; p=0,61).
27,3 52,9 72,7 47,1 0 20 40 60 80 100 Pirminis Antrinis Procentai (%)
Neišreikšti simptomai Silpnai/stipriai išreikši simptomai
78,4 84,4 21,6 17,6 0 20 40 60 80 100 Pirminis Antrinis Procentai (%)
27 11 pav. Nerimo simptomų raiška skirtingose nevaisingumo trukmės grupėse
Daugiau kaip 3 metus nevaisingumą patiriančios moterys taip pat nurodė didesnį depresijos simptomų išreikštumą –silpnus ar stipriai išreikštus simptomus jautė 26,2%. Tarp moterų, bandančių pastoti 1-3 metus, depresijos simptomai pasireiškė 17,5% (12 pav.). Tačiau statistiškai reikšmingai grupių rezultatai nesiskyrė (χ2
=1,16; lls=1; p=0,28).
12 pav. Depresijos simptomų raiška skirtingose nevaisingumo trukmės grupėse
Išreikšti nerimo simptomai nustatyti 77,3% moterims, patiriančioms nevaisingumą ir turinčioms gretutinių ligų. Tarp neturinčių papildomų ligų, nerimo simptomus jautė šiek tiek mažiau moterų – 66,3% tiriamųjų (13pav.). Remiantis p<0,05, statistiškai reikšmingai grupių duomenys nesiskyrė (χ2=0,978; lls=1; p=0,32). 33,3 28,6 66,7 71,4 0 20 40 60 80 100 1-3 metai >3 metai Procentai (%)
Neišreikšti simptomai Silpnai/stipriai išreikši simptomai
82,5 73,8 17,5 26,2 0 20 40 60 80 100 1-3 metai >3 metai Procentai (%)
28 13 pav. Nerimo simptomų raiška tarp turinčių ir neturinčių gretutinių ligų tiriamųjų
Vertinant depresijos lygį, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių taip pat nerasta (Fisher’s tikslusis testas p=0.39). Tačiau 14 pav., matoma, kad moterys, turinčios gretutinių ligų, turi daugiau išreikštus depresijos simptomus (27,3%) nei ligų neturinčios (19,3%).
14 pav. Depresijos simptomų raiška tarp turinčių ir neturinčių gretutinių ligų tiriamųjų Įvertinus nerimo simptomų pasireiškimą tarp žalingų įpročių turinčių ir neturinčių moterų, rezultatai buvo panašūs: tarp turinčių žalingų įpročių nerimą jautė 72,7%, tarp neturinčių – 68,1% tiriamųjų. Statistiškai reikšmingai grupių rezultatai nesiskyrė (χ2=0,098; lls=1; p=0,75) (15pav.).
22,7 33,7 77,3 66,3 0 20 40 60 80 100 Turi gretutinių ligų Neturi gretutinių ligų Procentai (%)
Neišreikšti simptomai Silpnai/stipriai išreikši simptomai
72,7 80,7 27,3 19,3 0 20 40 60 80 100 Turi gretutinių ligų Neturi gretutinių ligų Procentai (%)
29 15 pav. Nerimo simptomų raiška tarp turinčių ir neturinčių žalingų įpročių moterų
Silpnai ar stipriai išreikštus depresijos simptomus dažniau jautė žalingų įpročių turinčios moterys (27,3%), nei jų neturinčios (20,2%). Tačiau, remiantis p<0,05, tokie skirtumai nelaikomi statistiškai reikšmingais (Fisher’s tikslusis testas p=0,69) (16 pav.)
16 pav. Depresijos simptomų raiška tarp turinčių ir neturinčių žalingų įpročių moterų
11.3 Gyvenimo kokybės vertinimas ir ryšys su sociodemografiniais ir klinikiniais veiksniais
Moterų, besitiriančių dėl nevaisingumo, gyvenimo kokybės (GK) vidurkis – 54,6 balai. Vaisingumo sutrikimai labiausiai veikia moterų emocinį funkcionavimą – šios srities vidurkis 43,1 balai. Taip pat stipriai suprastėja ir psichosocialinė bei socialinė sritys – 53,4 ir 52,5 balai. Mažiausiai paveikiama tarpusavio santykių su partneriu sritis – 70,9 balai. Gydymo sritis taip pat vertinta panašiai – 53,8 balai, o atskiros jos dalys – 52,1 ir 54,9 balais (17 pav.).
27,3 31,9 72,7 68,1 0 20 40 60 80 100 Turi žalingų įpročių Neturi žalingų įpročių Procentai (%)
Neišreikšti simptomai Silpnai/stipriai išreikši simptomai
72,7 79,8 27,3 20,2 0 20 40 60 80 100 Turi žalingų įpročių Neturi žalingų įpročių Procentai (%)
30 17 pav. GK (FertiQoL) poskalių vidurkiai
Tyrimo metu buvo palyginti atskirų GKsričių išreikštumo rodikliai tarp skirtingų demografinių grupių. Vertinant GK lygį skirtingose amžiaus grupėse (≤30, 30-35, >35 metai) statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo (visur p>0,05). Visose grupėse bendra GK vertinta vidutiniškai (54,2 vs 54,1 vs 59,3 balai; p=0,5). Iš pav. galima matyti, jog vyresnės kaip 35 metų moterys visose srityse GK vertina šiek tiek geriau nei jaunesnės, bet nežymiai. Visose grupėse geriausiai vertinta tarpusavio santykių sritis (71,5 vs 68,2 vs 75,4; p=0,4), o prasčiausiai emocinė ( 41,2 vs 45,2 vs 49,5; p=0,3).
18 pav. GK poskalių vidurkiai skirtingose amžiaus grupėse
Lyginant GK vertinimą tarp skirtingą išsilavinimą (vidurinį, aukštesnįjį ir aukštąjį) turinčių moterų, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai visose srityse, išskyrus tarpusavio santykių su
54,6 43,1 53,4 70,9 52,5 53,8 52,1 54,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 G K b al ai GK poskalės Visa
FertiQoL Bazinė Emocinė
Psichosociali
nė Santykių Socialinė Gydymas
Gydymo aplinkos Gydymo toleravimo ≤ 30 54,2 54,3 41,2 52,8 71,5 51,5 54,2 54,6 53,6 31-35 54,1 54,9 45,2 54 68,2 51 52,1 54,7 48,1 > 35 59,3 60,4 49,5 55,5 75,4 56,6 56,6 57,8 54,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 GK b ala i ≤ 30 31-35 > 35
31 partneriu. 19 paveiksle matoma, kad aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys turi geresnę bendrą GK ir geriau vertina gydymą, o blogiausią GK turi vidurinį išsilavinimą įgijusios moterys.
19 pav. GK poskalių vidurkiai pagal skirtingus išsilavinimo lygius; *p<0,05
Lyginant GK sritis pagal šeimyninę padėtį, matoma, kad susituokusios moterys visose srityse GK bei gydymą vertina prasčiau (20 pav.). Tik santykių sritį abi grupės įvertina beveik vienodai (70,8 vs 71,7). Tačiau, pritaikius Mann-Whitney statistinės analizės metodą, reikšmingų skirtumų tarp grupių nenustatyta (visur p>0,05).
20 pav. GK įvertinimo palyginimas pagal šeimyninę padėtį *Visa
FertiQoL *Bazinė *Emocinė
*Psichoso
cialinė Santykių *Socialinė *Gydymas
*Gydymo aplinkos *Gydymo toleravim o Vidurinis 45,6 46,3 32,5 40,6 68,3 43,8 43,9 44,4 43,1 Aukštesnysis 50,2 49,9 36,6 46,8 68,2 48,1 51,1 51,2 50,7 Aukštasis 59,9 60,4 49,9 60,9 73,1 57,5 58,6 60,3 55,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 G K b ala i
Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
Visa
FertiQoL Bazinė Emocinė
Psichosoci
alinė Santykių Socialinė Gydymas
Gydymo aplinkos Gydymo toleravimo Susituokusi 54,1 54,4 42,3 52,7 70,8 51,8 53,4 54,5 51,9 Nesusituokusi 59,9 60,9 52,3 60,6 71,7 59,2 57,5 59,7 54,1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 G K b ala i Susituokusi Nesusituokusi
32 Atliktas tyrimas parodė, kad GK vertinimas skiriasi priklausomai nuo nevaisingumo tipo (pirminis ar antrinis). Pirminį nevaisingumą patiriančios moterys turėjo statistiškai reikšmingai žemesnį GK vertinimą emocinės (41,6 vs 50,9; p=0,04), psichosocialinės (51,8 vs 65,1; p=0,01) ir socialinėje (50,5 vs 62,7; p=0,005) srityse. Taip pat ir bendra bei bazinė GK buvo įvertinta žemiau (53,3 vs 61,5; p=0,01 ir 53,3 vs 63,8; p=0,003). Su gydymu susijusiose GK poskalėse moterys su pirminiu nevaisingumu taip pat turėjo žemesnius balus, bet skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi (visose p>0,05) (20 pav.).
20 pav. GK įvertinimo palyginimas pagal nevaisingumo tipą; * p<0,05
Vertinant nevaisingumo trukmės įtaką moterų gyvenimo kokybei, statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo (visur p>0,05). Tačiau 21 pav.galima matyti, kad moterys, patiriančios nevaisingumą 1-3 metus, turėjo truputį gerenę GK nei ilgiau negalinčios pastoti tiriamosios.
21 pav. GK įvertinimo palyginimas pagal nevaisingumo trukmę *Visa
FertiQoL *Bazinė *Emocinė
*Psichosoci
alinė Santykių *Socialinė Gydymas
Gydymo aplinkos Gydymo toleravimo Pirminis 53,3 53,3 41,6 51,8 69,8 50,5 53,3 54,6 51,4 Antrinis 61,5 63,8 50,9 65,1 76,4 62,7 56,1 56,6 55,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 G K b ala i Pirminis Antrinis Visa
FertiQoL Bazinė Emocinė
Psichosociali
nė Santykių Socialinė Gydymas
Gydymo aplinkos Gydymo toleravimo 1 - 3 56,1 56,8 45,5 55,9 71,9 53,7 54,4 55,5 52,8 >3 52,2 52,3 39,7 50,2 68,9 50,4 52,5 53,4 51,2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 G K b ala i 1 - 3 >3
33 Tyrimo metu taip pat buvo lyginta GK tarp moterų turinčių ir neturinčių gretutinių ligų, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nebuvo rasta ( visur p>0,05) (22 pav.).
22 pav. GK įvertinimo palyginimas tarp turinčių ir neturinčių gretutinių ligų tiriamųjų
Taip pat GK rodikliai buvo palyginti tarp moterų su žalingais įpročiais ir be jų, tačiau reikšmingų skirtumų čia taip pat nenustatyta (visur p>0,05) (23 pav.).
23 pav. GK įvertinimo palyginimas tarp turinčių ir neturinčių žalingų įpročių tiriamųjų Visa
FertiQoL Bazinė Emocinė
Psichosoci
alinė Santykių Socialinė Gydymas
Gydymo aplinkos Gydymo toleravimo Turi 53 53,5 44,1 50 70,4 49,1 51,8 56,2 45,1 Neturi 55,1 55,3 42,9 54,2 71 53,4 54,3 54,6 53,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 G K b ala i Turi Neturi Visa
FertiQoL Bazinė Emocinė
Psichosoci
alinė Santykių Socialinė Gydymas
Gydymo aplinkos Gydymo toleravimo Turi 52 55,4 34,8 52,2 71,2 46,9 53,6 56,4 49,4 Neturi 54,9 51,3 44,1 53,5 70,8 53,1 53,8 54,7 52,4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 G K b ala i Turi Neturi
34
11.4 Emocinės būsenos įtaka gyvenimo kokybei
Vertinant emocinės būsenos įtaką gyvenimo kokybei, nustatyta, kad visos FertiQoL sritys neigiamai koreliuoja su nerimo ir depresijos simptomų pasireiškimu: didėjant šių simptomų išreikštumui – mažėja gyvenimo kokybė (visiems p<0,01) (2 lentelė). Tarp nerimo, depresijos dažnio ir bendro GK vertinimo rastas vidutinio stiprumo ryšys (GK su nerimu rs=-0.606; GK su depresija rs=-0.574). Taip pat
vidutinio stiprumo ryšiai nustatyti ir su bazine poskale (su nerimu rs=-0.598; su depresija rs=-0.549).
Vertinant atskiras GK sritis, nerimas ir depresija stipriausiai paveikia psichosocialinį (su nerimu rs =
-0.534; su depresija rs = -0.515) bei emocinį moters funkcionavimą (su nerimu rs=-0.520; su depresija
rs=-0.453). Mažiausiai veikia moters tarpusavio santykius su partneriu (su nerimu rs=-0.267;su depresija
rs=-0.325). Su gydymo vertinimu taip pat nustatyti silpni ryšiai (su nerimu rs=-0.424; su depresija rs
=-0.443).
2 lentelė. Koreliacija tarp FertiQoL ir HAD skalių
FertiQoL HAD – nerimas HAD – depresija
Visa -0.606* -0.574* Bazinė -0.598* -0.549* Emocinė -0.520* -0.453* Psichosocialinė -0.534* -0.515* Tarpusavio santykių -0.267* -0.325* Socialinė -0.506* -0.413* Gydymas -0.424* -0.443* Gydymo toleravimas -0.385* -0.354* Gydymo aplinka -0.279* -0.358*
*Koreliacija reikšminga, kai p<0,01
Tiriamųjų, perkopusių HAD skalės 8 balų ribą, buvo 65 (68,6%) tiriant nerimo pasireiškimą ir 22 (21%) tiriant depresiją. Kaip matoma 3 lentelėje, pacienčių, pasiekusių ribinį nerimo lygį HAD skalėje, vidutinis visos FertiQoL balas buvo 50,2 (±10,9), o depresijos – 44,8 (±11,1) FertiQoL balai. Palyginus pacientus, turėjusius HAD nerimo ir depresijos balus mažiau ar daugiau 8, jų GK vertinimas reikšmingai skyrėsi visose bazinėse srityse (visur p<0,05), išskyrus tarpusavio santykius (nerimas p=0,06, depresija p=0,31). Vertinant su gydymu susijusią GK, tarp grupių taip pat rasti statistiškai reikšmingi skirtumai (visur p<0,05). Taigi nevaisingos moterys, turinčios ribinius ar stipriai išreikštus nerimo/depresijos simptomus, turi reikšmingai žemesnę gyvenimo kokybę.
35 3 lentelė. Gyvenimo kokybės vidurkių palyginimas tarp nerimo ir depresijos pogrupių (<8, ≥ 8)
FertiQoL HAD – nerimas HAD – depresija
<8 (n=33) ≥ 8 (n=72) P <8 (n=83) ≥ 8 (n=22) P Visa 64.3(±12.3) 50.2(±10.9) <0.001 57.2(±12.3) 44.8(±11.1) <0.001 Bazinė 65.7(±14.3) 50.1(±11.4) <0.001 57.9(±13.5) 44.0(±11.8) <0.001 Emocinė 55.5(±18.7) 37.5(±14.0) <0.001 46.6(±17.0) 29.9(±13.4) <0.001 Psichosocialinė 66.9(±20.6) 47.2(±18.4) <0.001 57.9(±9.3) 36.5(±19.4) <0.001 Tarpusavio santykių 75.1(±15.0) 68.9(±16.3) 0.06 71.7(±16.2) 67.8(±15.3) 0.31 Socialinė 65.2(±16.3) 46.6(±15.5) <0.001 55.2(±17.7) 42.0(±15.0) 0.002 Gydymas 60.9(±10.3) 50.5(±14.5) <0.001 55.6(±13.5) 46.8(±14.4) 0.008 Gydymo toleravimas 60.0(±20.0) 48.5(±18.7) 0.005 54.1(±19.7) 44.6(±18.5) 0.04 Gydymo aplinka 61.6(±9.8) 51.9(±16.6) <0.001 56.7(±14.1) 48.2(±18.6) 0.02
36
12 REZULTATŲ APTARIMAS
Išanalizavus 105 moterų, kurios kreipėsi į gydytojus dėl vaisingumo sutrikimų, sociodemografinius duomenis, nustatyta, kad didesnė dalis tiriamųjų buvo iki 30 metų amžiaus (61,9%), turinčios aukštąjį išsilavinimą (55,2%) bei gyvenančios santuokoje (91,4%), neturinčios papildomų ligų (79%) ir be žalingų įpročių (89,5%). Daugeliui moterų nėra pavykę ankščiau sėkmingai pastoti ir nustatytas pirminis nevaisingumas (83,8%), trunkantis nuo 1 iki 3 metų (61%).
Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad tarp moterų, patiriančių nevaisingumą, nerimo paplitimas yra gana didelis – net 68,6% jaučia silpniau ar stipriau pasireiškiantį nerimą ir tik trečdalis (31,4%) tiriamųjų nejaučia jokių nerimo simptomų. Tuo tarpu depresiškumas nebuvo taip stipriai išreikštas ir būdingas 21% moterų. Panašūs rezultatai aprašomi ir Oddens su bendraautoriais tyrime, kur nerimas nustatytas 67% nevaisingų moterų, o depresija 24,9% tiriamųjų [46]. Ramezanzadeh ir L. Yusuf savo studijose taip pat nurodė didelį psichologinių simptomų pasireiškimą [20;22]. Tačiau kituose tyrimuose psichologinių simptomų išreikštumas tarp nevaisingų moterų yra mažesnis, lyginant su mūsų gautais rezultatais. J. Wang tyrime nerimą jautė 30,8%, o depresiją 20,8% moterų [47]. T. Chen duomenimis, 40% moterų turėjo psichologinių problemų – 23% turėjo išreikštą nerimą, o 17% depresijos simptomų [21]. A. Drosdzol ir V. Skrzypulec atliktame tyrime depresija nustatyta 35,44%, o nerimas 15,53% [9]. Tokie skirtingi rezultatai gali būti dėl skirtingų instrumentų naudojimo bei dėl kultūrinių skirtumų. O taip pat, dėl to, kad psichiatriniai simptomai tiriami skirtingais nevaisingumo etapais – vieni tyrimai atlikti pirmos konsultacijos metu, kiti prieš gydymą arba po jo.
Mūsų tyrime taip pat buvo vertinta nerimo ir depresijos simptomų ryšys su sociodemografiniais duomenimis. Nenustatyta statistiškai reikšmingo (p>0,05) nerimo ir depresijos paplitimo skirtumo pagal amžių, šeimyninę padėtį, gretutinių ligų ir žalingų įpročių turėjimą. Tačiau rezultatuose matoma, kad nors ir nereikšmingai, bet nerimą daugiau jautė jaunesnio amžiaus pacientės, o depresija stipriau pasireiškė tarp vyresnių moterų. Taip pat susituokusios moterys psichologinius simptomus jautė stipriau nei nesusituokusios. O vertinant nerimo ir depresijos ryšį su nevaisingumo trukme, gauta, kad simptomai labiau pasireiškė tarp pacienčių, patiriančių nevaisingumą ilgiau kaip 3 metus. Bei moterys, turinčios gretutinių ligų arba žalingų įpročių, taip pat turėjo aukštesnį psichologinio distreso lygį. E. Biringer su kolegomis nustatė, kad sunkesni emociniai sutrikimai susiję su vyresniu amžiumi ir žalingais įpročiais [23]. O F. Ramazanzadeh ir kt. tyrimo duomenimis, stipresni simptomai pasireiškė jaunesnio amžiaus moterims [22]. A. Domar bei A. Drosdzol su V. Skrzypulec nustatė, kad nerimo ir depresijos simptomai stipresni po 3 metų nevaisingumo patyrimo[9;26].
Statistiškai reikšmingas emocinių simptomų skirtumas rastas tarp skirtingą išsilavinimą turinčių moterų. Nustatyta, kad nerimą stipriausiai jaučia vidurinį išsilavinimą turinčios moterys, o
37 mažiausiai įgijusios aukštąjį išsilavinimą. Toks ryšys nustatytas ir su depresijos simptomų paplitimu. Tokius rezultatus gavo ir H. Zesgin bei E. Biringer su kolegomis [23;25].
Tyrimo metu nustatyta, kad pirminį nevaisingumą patiriančios moterys nerimo simptomus jaučia statistiškai reikšmingai daugiau nei moterys su antriniu nevaisingumu. O depresijos simptomų dažnis reikšmingai nesiskyrė, bet taip pat buvo didesnis pirminio nevaisingumo grupėje. Beveik 3 kartus stipresnį nerimo pasireiškimą tarp moterų su pirminiu nevaisingumu surado ir H. Hassan [29]. Jo tyrimo duomenimis 77,3% pacienčių su pirminiu nevaisingumu jautė nerimo simptomus. Mūsų tyrimo metu 72,7% jautė šiuos sutrikimus.
Įvertinus moterų, patiriančių vaisingumo sutrikimus, gyvenimo kokybę, nustatėme, kad GK vidurkis – 54,6 balai. Analizuojant gyvenimo kokybę atskirose srityse, rasta, kad gyvenimo kokybės vidurkis buvo mažiausias emocinėje subskalėje (43,1 b.) ir statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo kitų sričių vidurkių (p<0,05). Mažiausiai nevaisingumo paveikta buvo tarpusavio santykių su partneriu sritis (70,9 b.), jos vidurkis statistiškai reikšmingai didesnis už kitų sričių (p<0,05). Panašius rezultatus pranešė ir J. Boivin su kolegomis pristatydami FertiQoL instrumentą. Jų tyrimo duomenimis nevaisingų moterų gyvenimo kokybės vidurkis 55,4 balai, o įvertinus gyvenimo kokybę atskirose subskalėse blogiausiai vertinta emocinė sritis (54,1 b.), geriausiai santykių (67,7 b.) [37].
Įvertinus su gydymu susijusią gyvenimo kokybę gauta, kad gydymo toleravimas vertinamas 52,1 balu, o gydymo aplinka 54,9 balais. Šie rezultatai panašūs į S. Maroufizadeh gautus rezultatus, kur bendra gydymo skalė vertinta 61,3, gydymo toleravimas 54, o gydymo aplinka 58,4 balais [41]. Tačiau kituose tyrimuose rodomas truputi geresnis rezultatas – pavyzdžiui M. Heredia studijoje gydymo toleravimas įvertintas 75, o aplinka 66 balais [48].
Įvertinus sąsajas tarp gyvenimo kokybės ir tiriamųjų amžiaus, šeimyninės padėties, nevaisingumo trukmės, gretutinių ligų ir žalingų įpročių turėjimo statistiškai patikimų ryšių nenustatyta (p>0,05). Taigi mūsų tyrime nevaisingų moterų gyvenimo kokybė nepriklausė nuo amžiaus, šeimyninės padėties, nevaisingumo trukmės, gretutinių ligų ir žalingų įpročių. Tuo tarpu kitose studijose pranešama, kad geresnė gyvenimo kokybė susijusi su vyresniu amžiumi ir trumpesniu nevaisingumo patyrimu [41;42].
Tyrimo rezultatai parodė, kad moterų gyvenimo kokybė priklausė nuo išsilavinimo lygio – aukštesnį išsilavinimą turėjusios moterys nurodė ir geresnę gyvenimo kokybę. J. Chachamovich sisteminėje apžvalgoje bei A. Karabulut taip pat nustatė ryšį tarp geresnio išsilavinimo ir mažesnių emocinių sutrikimų [35;39].
Nustatyti statistiškai reikšmingi gyvenimo kokybės sričių skirtumai tarp pirminį ir antrinį nevaisingumą patiriančių grupių (p<0,05). Karabulut ir kolegų tyrime, antrinį nevaisingumą patiriančios moterys taip pat turėjo geresnį gyvenimo kokybės įvertinimą [39]. Panašūs rezultatai aprašyti ir O. Dural tyrime [40].
38 Pastaruoju metu mokslinėje literatūroje ypač plačiai nagrinėjamas ryšys tarp moterų, turinčių vaisingumo sutrikimų, gyvenimo kokybės ir nerimo bei depresijos simptomų. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, nustatyti vidutinio stiprumo neigiami ryšiai tarp gyvenimo kokybės ir nerimo bei tarp gyvenimo kokybės ir depresijos simptomų. Moterų, kurios jautė didesnį nerimą ar depresiškumą, bendra gyvenimo kokybė buvo mažesnė, negu tų, kurios jautė tik silpną nerimą ir depresiškumą arba visai nejautė. Stipriausiai nerimo ir depresijos simptomai veikė moterų psichosocialinę ir emocinę gyvenimo sritis, o mažiausiai įtakos turėjo tarpusavio santykių su partneriu sričiai. Panašius rezultatus pranešė ir J. Aarts su kolegomis, nustatę, kad nevaisingi pacientai, turintys aukštą gyvenimo kokybės vertinimą, turi žemesnį nerimo ar depresijos pasireiškimą ir atvirkščiai. Šie mokslininkai taip pat didžiausią neigiamą emocinių simptomų koreliaciją rado su psichosocialine, o mažiausią su santykių sritimis [38]. Šią sąsają patvirtino ir H. Sut su P. Kaplan. Jų tyrime prasta psichologinė būklė stipriausiai veikė emocinę sritį [43].
39
13 IŠVADOS
1. Dėl vaisingumo sutrikimų į gydytojus dažniau kreipiasi moterys iki 30 metų amžiaus, turinčios aukštąjį išsilavinimą bei gyvenančios santuokoje, neturinčios papildomų ligų ir be žalingų įpročių. Daugeliui moterų nėra pavykę ankščiau sėkmingai pastoti ir nustatytas pirminis nevaisingumas. Didesnė dalis moterų į gydytojus kreipėsi anksti – po 1 - 3 metų bandymų susilaukti vaiko.
2. Trečdalis moterų, patiriančių nevaisingumą, jaučia lengvus ir dar tiek pat moterų patiria stiprius nerimo simptomus. Depresijos simptomai būdingi kas penktai moteriai. Taip pat nevaisingumo patyrimas stipriai veikė moterų gyvenimo kokybę, labiausiai pažeisdamas emocinę ir socialinę gyvenimo sritis.
3. Mažesnis nerimo ir depresijos simptomų pasireiškimas susijęs su aukštesniu išsilavinimu ir antriniu nevaisingumu. Taip pat šie veiksniai susiję ir su geresniu gyvenimo kokybės įvertinimu.
4. Stipresni nerimo ar depresijos simptomai neigiamai veikia moterų gyvenimo kokybę, labiausiai pažeisdami psichosocialinį ir emocinį moters funkcionavimą, o mažiausiai santykius su
