1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
PSICHIATRIJOS KLINIKA
MANTAS GUZEVIČIUS
BURNOS IR VEIDO SRITIES SKAUSMŲ RYŠYS SU
SOCIODEMOGRAFINĖMIS CHARAKTERISTIKOMIS,
ASMENYBĖS DIMENSIJOMIS IR GYVENIMO KOKYBE
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė: Prof. Dr. V. Adomaitienė Konsultantas: Prof. Habil. Dr. R. Kubilius
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4 2. SUMMARY ... 5 3. PADĖKA ... 6 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 65. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
6. SANTRUMPOS ... 7
7. SĄVOKOS ... 8
8. ĮVADAS ... 9
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
10.1 Burnos ir veido srities skausmų paplitimas ... 11
10.2 Burnos ertmės, seilių liaukų ir žandikaulių ligų statistika Lietuvoje ... 11
10.3 Burnos ir veido srities skausmo raiška ... 11
10.4 Burnos ir veido srities skausmų ryšys su sociodemografinėmis charakteristikomis ir su liga susijusiais veiksniais ... 12
10.5 Burnos ir veido srities skausmų ryšys su asmenybės dimensijomis ... 13
10.6 Burnos ir veido srities skausmų ryšys su gyvenimo kokybe ... 13
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 15
11.1 Tyrimo objektas ... 15
11.2 Tiriamųjų atranka ... 15
11.3 Tyrimo metodai ... 15
11.4 Tyrimo organizavimas ... 16
11.5 Tyrimo duomenų analizės metodai ... 17
12. REZULTATAI ... 18
3
12.2 Pacientų, patiriančių burnos ir veido srities skausmus, skausmo raiškos vertinimas ... 19
12.3 Patiriamo skausmo intensyvumo ryšys su tiriamųjų, patiriančių burnos ir veido srities skausmus, sociodemografinėmis charakteristikomis ir su liga susijusiais veiksniais ... 20
12.4 Patiriamo skausmo intensyvumo ryšys su tiriamųjų, patiriančių burnos ir veido srities skausmus, asmenybės dimensijomis ... 22
12.5 Patiriamo skausmo intensyvumo ryšys su tiriamųjų, patiriančių burnos ir veido srities skausmus, gyvenimo kokybe ... 22
13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 24
13.1 Burnos ir veido srities skausmu besiskundžiančių pacientų skausminė raiška ... 24
13.2 Burnos ir veido srities skausmų ryšys su sociodemografinėmis charakteristikomis ... 24
13.3 Burnos ir veido srities skausmų ryšys su asmenybės dimensijomis ... 25
13.4 Burnos ir veido srities skausmų ryšys su gyvenimo kokybe ... 25
14. IŠVADOS ... 27
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 28
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 29
4
1. SANTRAUKA
Mantas Guzevičius ,,Burnos ir veido srities skausmų ryšys su sociodemografinėmis charakteristikomis, asmenybės dimensijomis ir gyvenimo kokybe”
Darbo tikslas: nustatyti ir įvertinti burnos ir veido srities skausmų ryšį su
sociodemografinėmis charakteristikomis, asmenybės dimensijomis ir gyvenimo kokybe.
Uždaviniai: 1.Nustatyti tiriamųjų, patiriančių burnos ir veido srities skausmą,
sociodemografines charakteristikas. 2.Nustatyti tiriamųjų, patiriančių burnos ir veido srities skausmą, patiriamo skausmo intensyvumą. 3.Nustatyti ir įvertinti patiriamo skausmo intensyvumo ryšį su tiriamųjų sociodemografinėmis charakteristikomis ir su liga susijusiais veiksniais. 4.Nustatyti ir įvertinti patiriamo skausmo intensyvumo ryšį su tiriamųjų asmenybės dimensijomis. 5.Nustatyti ir įvertinti patiriamo skausmo intensyvumo ryšį su tiriamųjų subjektyvia gyvenimo kokybe.
Metodika: tyrime dalyvavo >18 metų pacientai, stacionarizuoti į LSMUL Kauno klinikų
Veido ir žandikaulių chirurgijos kliniką dėl patiriamo burnos ir veido srities skausmo. Sociodemografiniai duomenys buvo renkami individualių pokalbių metu. Patiriamas skausmas vertintas naudojant skausmo vertinimo skales, asmenybės dimensijos - naudojant standartizuotą DPAD klausimyną, gyvenimo kokybė - naudojant standartizuotą gyvenimo kokybės klausimyną.
Rezultatai: tyrime dalyvavo 122 tiriamieji, iš kurių 73,0 proc. buvo moterys. Bendras
tiriamųjų amžiaus vidurkis 63,84 (SN 15,204) metai. Poroje gyveno 54,9 proc., vidurinį ir žemesnį išsilavinimą turėjo 59,8 proc., mieste gyveno 76,2 proc., pastovius darbo santykius turėjo 36,9 proc. tiriamųjų. Stiprų ir nepakeliamą burnos ir veido srities skausmą jautė 73,8 proc tiriamųjų. Nepriklausomai nuo lyties skausmo intensyvumas tiriamųjų buvo įvertintas 6,69 (SN 2,0) balais, truko 6,1 (SN 7,33) metus, o skausmo gydymosi trukmė siekė 6,64 (SN 7,47) metus. Skausmo intensyvumas nepriklausė nuo tiriamųjų sociodemografinių charakteristikų ir asmenybės dimensijų. Nustatytas reikšmingas ryšys tarp skausmo intensyvumo ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės: kuo intensyvesnis skausmas, tuo blogesnė tiriamųjų fizinė sveikata, ypač veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų ir psichikos sveikata, ypač veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų.
Išvados: du trečdalius tiriamųjų sudarė moterys, amžiaus vidurkis, nepriklausomai nuo lyties, buvo 63,84 (SN 15,204) metai, didesnė dalis gyveno poroje, buvo vidurinio ir žemesnio išsilavinimo, gyveno mieste ir nedirbo. Stiprų ir nepakeliamą skausmą, nepriklausomai nuo lyties, patyrė du trečdaliai tiriamųjų, skausmas truko vidutiniškai šešis metus, analogišką laiko tarpą taikant gydymą. Skausmo intensyvumas nebuvo susijęs su tiriamųjų sociodemografinėmis charakteristikomis ir asmenybės dimensijomis. Burnos ir veido srities skausmas daro poveikį su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei: kuo intensyvesnis skausmas, tuo blogesnė fizinė sveikata, ypač veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų ir psichikos sveikata, ypač veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų.
5
2. SUMMARY
Mantas Guzevičius ‘’Orofacial pain related to sociodemographic characteristics, character dimensions and quality of life”- master’s thesis.
Aim of the study: to identify and evaluate the association between orofacial pain and
sociodemographics characteristics, character dimensions and quality of life.
Objectives: 1.To determine the the sociodemographic characteristics of patients experiencing
orofacial pain. 2.To determine the intensity of orofacial pain experienced by the patients. 3.To determine and evaluate the relationship between the intensity of orofacial pain and sociodemographic characteristics and disease – related factors of the patients. 4.To determine and evaluate the relationship between the intensity orofacial pain and character dimensions of the patients. 5.To determine and evaluate the relationship between the intensity orofacial pain and the subjective quality of life of the patients.
Methods: the study involved patients over 18 years of age hospitalized at the Clinic of Facial and Maxillofacial Surgery of LUHS hospital Kaunas Clinics due to orofacial pain. Sociodemographic data were collected through individual interviews. Pain was assessed using pain assessment scales, personality dimensions were assessed using the standardized Big Five questionnaire, quality of life was assessed using the standardized SF – 36 quality of life questionnaire.
Results: 122 patients participated in the study, 73.0% were women. The mean age was 63.84 (SD 15.204) years. 54.9% of the patients lived in a couple, 59.8% had a secondary and lower level of education, 76.2% lived in cities, and 36.9% were employed. Severe and unbearable pain affected 73.8% of the patients. Regardless of gender, pain intensity was 6.69 (SD 2.0) points, lasted 6.1 (SD 7.33) years and the duration of treatment was 6.64 (SD 7.47) years. No correlation was found between pain intensity and the sociodemographic characteristics and character dimensions of the patients. There was a correlation between pain intensity and health-related quality of life: the more severe the pain, the worse the patients' physical health, especially limitation of activity due to physical ailments and mental health, especially limitation of activity due to emotional disorders.
Conclusions: two-thirds of the patients were women. The mean age of the patients, regardless of gender, was 63.84 (SD 15.204) years, the majority lived in a couple, had secondary and lower education, lived in the city, and were unemployed. Severe and unbearable pain, regardless of gender, was experienced by two-thirds of the patients. The duration of pain was an average of six years, with a similar duration of treatment. There was no correlation between pain intensity and the sociodemographic characteristics and character dimensions of the patients. There was a correlation between pain and health-related quality of life: the more severe the pain, the worse the physical health, especially the limitation of activities due to physical ailments and mental health, especially the limitation of activities due to emotional disorders.
6
3. PADĖKA
Autorius dėkoja savo baigiamojo darbo mokslinei vadovei prof. dr. V. Adomaitienei už visokeriopą pagalbą rengiant darbą, pastabas, skirtą laiką konsultacijoms ir bendradarbiavimą. Autorius taip pat reiškia padėką prof. habil. dr. R. Kubiliui už konsultacijas renkant tiriamąją grupę ir galimybę kreiptis iškilus diskusiniams klausimams bei diskusijoms skirtą laiką.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Tiriamajam darbui atlikti 2018-11-22 išduotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-MF-113 (1 priedas).
7
6. SANTRUMPOS
LSMUL – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė. PSO – Pasaulio sveikatos organizacija.
DPAD – didžiojo penketo asmenybės dimensijos. SAŽS – smilkininio apatinio žandikaulio sąnario ligos. ŽAS – žodine analogijos skalė.
SAS – skaitmeninė analogijos skalė. VGS – veido grimasų skalė.
8
7. SĄVOKOS
1. Skausmas - nemalonus sensorinis ir emocinis patyrimas, susijęs su esamu ar galimu audinių pažeidimu, ar nusakomas kaip toks pažeidimas (Tarptautinė skausmo tyrimų asociacija).
2. Lėtinis skausmas – skausmas, besitęsiantis ilgiau kaip 3 mėnesius. 3. PSO – pasaulio sveikatos organizacija.
4. Gyvenimo kokybė – asmens suvokimas apie savo padėtį gyvenime atsižvelgiant į jo tikslus, lūkesčius, standartus ir rūpesčius, įterptus į kultūrinį kontekstą ir vertybių sistemą (PSO, 1993).
9
8. ĮVADAS
Skausmas - visuotinė patirtis, turinti gilias pasekmes [1, 2]. Skausmas gali būti ūmus, lėtinis, protarpinis ar jų kombinacija [3].
Burnos ir veido skausmas apima skausmą burnoje, žandikauliuose ir veide [2]. Tai vienas dažniausių vietinių skausmo sindromų [4]. Veido skausmas skirstomas į dvi kategorijas: su dantimis susijęs ir su dantimis nesusijęs skausmas. Dantų skausmas yra dažniausia burnos ir veido skausmo priežastis [5–7]. Su dantimis susijęs skausmas siejamas su puvimu po negydytos dantų ligos. Tai apima lūžusius dantis ir atidengtą dentiną, kas sukelia stiprų veido skausmą. Dažniausia nepaaiškinamo burnos ir veido skausmo priežastis yra įtrūkę apatinių žandikaulių krūminiai dantys dėl nepakankamos dantų priežiūros. Su dantimis nesusijęs veido skausmas skirstomas į dvi kategorijas: smilkininio apatinio žandikaulio sąnario ligos (toliau – SAŽS) ir neuropatinis veido skausmas [7]. SAŽS ligos yra dažniausia lėtinio skausmo priežastis. Net iki 70% žmonių yra jautę šių ligų simptomus [8]. Neuropatinis veido skausmas susijęs su nervų pažeidimais ar sužalojimais. Trišakio nervo neuralgija yra dažniausia ir bene labiausiai žinoma neuropatinio veido skausmo forma [7].
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO), trečdaliui pasaulio gyventojų būdingas ūmus arba lėtinis skausmas [1]. Apskaičiuota, jog 1 iš 5 suaugusiųjų kenčia nuo skausmo ir 1 iš 10 suaugusiųjų yra diagnozuojamas lėtinis skausmas [3]. Lėtinis skausmas yra dažna priežastis, dėl ko pacientai konsultuojasi pas sveikatos priežiūros specialistą [9]. Nors skausmas paveikia visus, neatsižvelgiant į amžių, lytį, uždirbamą atlyginimą, rasę, jis nėra vienodai paplitęs pasauliniu mastu [3]. Skausmas gali turėti socialinių, fiziologinių, psichologinių ir ekonominių pasekmių asmenims bei visuomenei. Negydytas lėtinis skausmas susijęs su padidėjusiu nedarbingumu, depresija, miego trūkumu, sumažėjusia gyvenimo kokybe ir socialine atskirtimi [10]. Lėtinis skausmas taip pat sukelia negalią, gali trikdyti kognityvines funkcijas, pvz.: atmintį, dėmesio koncentraciją; gali sukelti pokyčius asmenybėje, sumažinti produktyvumą, dalyvavimą įvairiose socialinėse veiklose [8].
Šio tyrimo metu numatoma tirti pacientus, besigydančius LSMUL Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje dėl burnos ir veido srities skausmo. Siekiama įvertinti patiriamo skausmo ryšį su tiriamųjų sociodemografinėmis charakteristikomis, asmenybės dimensijomis bei gyvenimo kokybe.
10
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: nustatyti ir įvertinti burnos ir veido srities skausmų ryšį su
sociodemografinėmis charakteristikomis, asmenybės dimensijomis ir gyvenimo kokybe.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti tiriamųjų, patiriančių burnos ir veido srities skausmą, sociodemografines charakteristikas.
2. Nustatyti tiriamųjų, patiriančių burnos ir veido srities skausmą, skausmo intensyvumą. 3. Nustatyti ir įvertinti patiriamo skausmo intensyvumo ryšį su tiriamųjų sociodemografinėmis charakteristikomis ir su liga susijusiais veiksniais.
4. Nustatyti ir įvertinti patiriamo skausmo intensyvumo ryšį su tiriamųjų asmenybės dimensijomis.
5. Nustatyti ir įvertinti patiriamo skausmo intensyvumo ryšį su tiriamųjų subjektyvia gyvenimo kokybe.
11
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1 Burnos ir veido srities skausmų paplitimas
Dažniausias pacientų skundas, apsilankant odontologijos klinikoje, yra burnos ir veido srities skausmas [5]. Negydytas ūmus skausmas išsivysto į lėtinį [6]. Dažniausia burnos ir veido srities skausmų rūšis yra dantų skausmas, sudarantis iki 26.8% atvejų [5]. Burnos skausmo paplitimas 12 mėnesių laikotarpyje svyruoja nuo 8 - 40.4%. Burnos ir veido srities skausmo paplitimas svyruoja tarp 10 – 66%, o mėnesio laikotarpyje tarp 26 - 41.6%. Žandikaulių skausmo paplitimas mėnesio laikotarpyje svyruoja tarp 5.7 - 14%. SAŽS ligų paplitimas svyruoja tarp 3% - 62% [11, 12].
10.2 Burnos ertmės, seilių liaukų ir žandikaulių ligų statistika Lietuvoje
Higienos instituto duomenimis 2018 metais užregistruoti 396328 susirgimai burnos ertmės, seilių liaukų ir žandikaulių ligomis, iš jų 366423 susirgimai dantų ligomis ir 29905 susirgimai burnos ertmės, seilių liaukų ir žandikaulių ligomis. Užregistruoti 303283 sergantieji burnos ertmės, seilių liaukų ir žandikaulių ligomis, iš jų 284368 sergantieji dantų ligomis ir 29035 sergantieji burnos ertmės, seilių liaukų ir žandikaulių ligomis. Užregistruoti 104861 naujai susirgę asmenys burnos ertmės, seilių liaukų ir žandikaulių ligomis, iš jų 94753 susirgimai dantų ligomis ir 13300 susirgimų burnos ertmės, seilių liaukų ir žandikaulių ligomis. Užregistruoti 1829322 apsilankymai pas odontologą, 8403 apsilankymai pas veido ir žandikaulių chirurgą, 68432 burnos chirurgą [13]. Higienos instituto duomenimis, burnos ertmės, seilių liaukų ir žandikaulių ligos yra opi problema.
10.3 Burnos ir veido srities skausmo raiška
Literatūroje vertinta burnos ir veido srities skausmo lokalizacija, intensyvumas, trukmė. Labiausiai vyraujanti burnos ir veido srities skausmo lokalizacija yra žandikauliai. Taip pat būdinga lokalizacija yra veido sritis, liežuvis, smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys. Būdinga burnos ir veido srities skausmo trukmė, iki pirmo apsilankymo gydymo įstaigoje, buvo nuo 3 mėnesių iki 2 metų [6, 14]. Vidutinė skausmo trukmė buvo nuo 5 iki 7,5 metų. Vertinant intensyvumą, labiausiai būdingas stiprus ir labai stiprus skausmas [6, 15].
12 10.4 Burnos ir veido ir srities skausmų ryšys su sociodemografinėmis charakteristikomis ir su liga susijusiais veiksniais
Nustatyta, jog vyresnis amžius susijęs su didesne rizika išsivystyti stipriam lėtiniam skausmui [6, 9, 16]. Burnos ir veido srities skausmo paplitimas skirtingais amžiaus tarpsniais priklauso nuo skausmo tipo, lokalizacijos bei skausmo kilmės. Stebėta, jog burnos ir veido skausmas dažnesnis
jaunesniame amžiuje tarp suaugusiųjų bei 45 – 60 metų amžiaus grupėje ir retesnis vyresniame nei 60 metų amžiuje [6, 17, 18]. SAŽS ligų paplitimas didėja iki 60 metų amžiaus ir yra dvigubai dažnesnis tarp moterų [18].
Moteriška lytis yra rizikos veiksnys burnos ir veido srities skausmui išsivystyti [6, 9].
Lyginant su vyrais, moterys dažniau kenčia nuo burnos ir veido srities skausmų ir kitų lėtinių skausmo ligų [6, 12, 14, 17, 19].Nenustatytas reikšmingas skirtumas vertinant skausmo intensyvumą tarp lyčių [10].
Literatūroje vertintas ir kitų sociodemografinių charakteristikų (gyvenamosios vietos, buvimo santykiuose, darbinės padėties, rasės, etninės grupės) ryšys su burnos ir veido srities skausmo paplitimu. Atliktuose tyrimuose tarp bendruomenių nustatyta, jog burnos ir veido srities skausmo paplitimas susijęs su etnine grupe ir ekonomine padėtimi [16]. Didelę riziką išsivystyti skausmui turi studentai ir retkarčiais dirbantys asmenys. Sociodemografiniai faktoriai, tokie kaip gyvenamoji vieta, buvimas santykyje, nebuvo reikšmingai susiję su burnos ir veido srities skausmo paplitimu [18, 19].
Skausmas yra susijęs su didelėmis tiesioginėmis ir netiesioginėmis visuomenės išlaidomis. Pagrindinės priežastys yra didelis produktyvumo sumažėjimas, nedarbingumas dėl ligos, invalidumo pensija. Žemas išsilavinimo lygis, nedarbas, išėjimas į pensiją reikšmingai susijęs su stipraus skausmo
paplitimu [9]. Nustatyta jog burnos ir veido srities skausmas labiau paplitęs tarp pacientų, lankančių viešas gydymo įstaigas, lyginant su pacientais, kurie lankė privačias gydymo įstaigas. Toks skirtumas gali rodyti ekonominės padėties (darbo turėjimo, uždirbamo atlygio dydžio) svarbą išsivystyti burnos ir veido srities skausmui [16]. Galima manyti, jog pacientai, kurių yra prastesnė ekonominė padėtis (neturi darbo, uždirba nedidelį atlyginimą, neturi prieigos prie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų.
Remiantis literatūros duomenimis, burnos ir veido srities skausmų paplitimas su amžiumi didėja iki 60 metų amžiaus, o paskui mažėja. Šis skausmas labiau paplitęs tarp moteriškos lyties pacientų. Nustatytas ryšys tarp burnos ir veido srities skausmų ir tiriamųjų lyties. Tačiau, nėra nustatytas reikšmingas skausmo intensyvumo skirtumas tarp vyriškos ir moteriškos lyties pacientų. Žema ekonominė padėtis (nedarbas, žemos pajamos) vertinta kaip rizikos veiksnys išsivystyti burnos ir veido srities skausmui. Kitos sociodemografinės charakteristikos, pvz.: gyvenamoji vieta, buvimas santykyje, nesusijusios su burnos ir veido srities skausmo paplitimu.
13 10.5 Burnos ir veido srities skausmų ryšys su asmenybės dimensijomis
Yra ribotas kiekis mokslinių tyrimų, tiriančių sąsajas tarp pacientų jaučiamo skausmo ir asmenybės dimensijų.
Neurotiškumas, ekstravertiškumas ir sąmoningumas yra pagrindinės dimensijos siekiant prognozuoti pacientų, besiskundžiančių lėtiniu skausmu, gyvenimo kokybę. Asmenybės aspektai ir jų vertinimas yra svarbūs pacientų susidorojimui su skausmu ir gyvenimo kokybei. Svarbu atsižvelgti į asmenybę vertinant pacientus, besiskundžiančius lėtiniu skausmu bei nustatant sveikatos priežiūros paslaugas, ne tik iš psichopatologinės perspektyvos, bet ir kaip įveikos ir gyvenimo kokybės kriterijų, kuris yra svarbiausias tikslas gydant lėtinį skausmą [20]. Neurotiškumas turi didelę reikšmę žmogaus psichinei būklei ir prisideda prie prastesnės gyvenimo kokybės vertinimo. Kuo labiau pacientai jaučia nerimą ir yra pažeidžiami neigiamų emocijų, tuo didesnis jų polinkis kurti neigiamus jausmus, susijusius su lėtiniu skausmu. Ši išvada sutampa su ankstesniais tyrimais, kuriuose nustatė, kad neurotiškumas turi neigiamą poveikį gyvenimo kokybei [21]. Stebimas žemas savo sveikatos vertinimas tarp asmenų, kurių neurotiškumas didesnis ir (arba) yra žemesnis sąmoningumo, nuoširdumo, ekstravertiškumo ir atvirumo naujovėms lygis [22].
Remiantis literatūros duomenimis, neurotiškumas, kaip asmenybės dimensija, yra susijęs su prastu savo sveikatos, įskaitant ir skausmo, vertinimu. Kitos asmenybės dimensijos nesusijusios su prastesniu sveikatos vertinimu, tačiau išlieka svarbios pacientus, besiskundžiančius lėtiniu skausmu.
10.6 Burnos ir veido srities skausmų ryšys su gyvenimo kokybe
Nors dantų kilmės skausmas nėra vienintelė priežastis, sąlygojanti skausmą burnos ir veido srityje, šios srities skausmas apibūdinamas kaip dažniausiai neigiamai veikiantis gyvenimo kokybę [23]. Burnos ligų poveikis gyvenimo kokybei akivaizdus, nes bet kuri liga, galinti trukdyti kasdieniniam gyvenimui, neigiamai veiks gyvenimo kokybę. Jos prisideda prie bendros savijautos, veikdamos gebėjimą valgyti, kalbėti ir bendrauti su kitais be aktyvių ligų ar gėdos [4]. Ligoms, sukeliančioms burnos ir veido srities skausmą, progresuojant, labiau prastėja gyvenimo kokybė [24].
Ligų sukeltas burnos ir veido srities skausmas gali turėti socialinių, psichologinių ir ekonominių pasekmių asmenims bei visuomenei, taip pat turi reikšmingą poveikį kasdienei, socialiniai ir darbiniai veiklai [10, 17, 25]. Jaučiamas skausmas taip pat gali trikdyti kognityvines funkcijas, miego ciklą, gali sukelti fizinę, socialinę ir psichologinę negalią, nerimą, depresiją, asmenybės pokyčius, gali turėti poveikį funkcijai, išvaizdai, tarpasmeniniams santykiams [4, 8, 10, 11, 26]. Šis skausmas gali būti nepakeliamas ir sukelti visišką nedarbingumą [27]. Nustatyta, jog pacientai, besiskundžiantys šiuo skausmu, vidutiniškai 12 kartų daugiau atžymi neįgalumo dienas [11].
Burnos ir veido srities skausmas susijęs su prasta gyvenimo kokybe, naudojant įvairias vertinimo priemones [27, 28]. Vertinant 7 skausmo charakteristikų sąsają su gyvenimo kokybe, tik
14 skausmo intensyvumas turėjo reikšmingą neigiamą poveikį [28, 29]. Ankstesniame tyrime nustatyta, jog ne tik skausmo intensyvumas susijęs su prasta tiriamųjų gyvenimo kokybe, bet ir skausmo dažnis bei trukmė [29, 30]. Nustatyta, jog kuo intensyvesnis tiriamųjų jaučiamas skausmas burnos ir veido srityje, tuo prastesnė jų gyvenimo kokybė [27, 28].
Burnos ir veido srities skausmas, pasireiškiantis įvairių ligų metu, sukelia taip pat ir psichologines problemas, tokias kaip nerimą, stresą, socialinius sutrikimus, sumažėjusį darbingumo lygį, fizinę negalią, sumažėjusias ekonomines pajamas, kurios sukeltos padidėjusio medicininių paslaugų poreikio [27]. Socioekonominis statusas, įvairūs su dantimis susiję veiksniai, odontologijos įstaigų lankymas, asmeninė dantų priežiūra yra svarbūs bei gali paveikti asmens su burnos sveikata susijusią gyvenimo kokybę [31]. Žemo socioekonominio statuso pacientai atžymi žymiai didesnį skausmo neigiamą poveikį gyvenimo kokybei [29].
Yra stebimi gyvenimo kokybės skirtumai tarp lyčių, esant burnos ir veido srities skausmui. Moterų, besiskundžiančių burnos ir veido srities skausmu, gyvenimo kokybė prastesnė, lyginant su vyrais [26, 28]. Atsižvelgiant į amžių, vyresnio amžiaus pacientų, sergančių SAŽS ligomis, gyvenimo
kokybė (vertinama SF-36) yra prastesnė, palyginus su jaunesnio amžiaus pacientais [32].
Skausmo trukmė taip pat turi reikšmingą poveikį tiriamųjų, besiskundžiančių burnos ir veido srities skausmu, gyvenimo kokybei. Pacientai, kuriems skausmas trunka ilgiau nei metus, turi labiau išreikštus fizinius negalavimus [33].
Remiantis literatūros duomenimis, burnos ir veido srities skausmas turi reikšmingą sąsają su gyvenimo kokybe, kadangi veikia tiriamųjų gebėjimą atlikti kasdienes veiklas. Skausmas neigiamai veikia gebėjimą valgyti, kalbėti ir bendrauti, gali sukelti fizinę, socialinę ir psichologinę negalią bei nedarbingumą, gali turėti poveikį funkcijai, išvaizdai, tarpasmeniniams santykiams.
15
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI
11.1 Tyrimo objektas
LSMUL Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos pacientai, stacionarizuoti dėl burnos ir veido srities skausmų laikotarpyje nuo 2019 – 01 – 01 iki 2020 – 12 – 30.
11.2 Tiriamųjų atranka
Įtraukimo į tyrimą kriterijai: pacientai, vyresni nei 18 metų amžiaus, kurie buvo stacionarizuoti į LSMUL Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių dėl patiriamo burnos ir veido srities skausmo. Netinkamumo tyrimui kriterijai: gretutinių lėtinių somatinių ligų paūmėjimas, kuris sukeltų skausmą. Tyrimas kiekybinis, metodas - anketinė apklausa. Dalyvauti tyrime buvo pakviestas kas penktas pacientas, atitinkantis įtraukimo kriterijus ir nesant netinkamumo tyrimui kriterijų, pasirašęs tiriamojo asmens sutikimo dalyvauti tyrime formą (3 priedas) bei pilnai atsakę į visus pateiktus klausimus.
11.3 Tyrimo metodai (žr. priedus):
1. Sociodemografinių charakteristikų klausimynas (autoriaus sudarytas) (4 priedas).
2. Skausmo intensyvumo vertinimo skalės: veido grimasų skalė (VGS), skaitmeninė analogijos skalė (SAS), žodinė analogijos skalė (ŽAS) (5 priedas)
3. Didžiojo penketo asmenybės dimensijų klausimynas (6 priedas). 4. SF – 36 gyvenimo kokybės vertinimo klausimynas (7 priedas).
Sociodemografinės charakteristikos nustatytos naudojant autoriaus sudarytą klausimyną. Buvo renkami duomenys apie tiriamųjų lytį, amžių, išsilavinimą, šeimyninę padėtį, gyvenamąją vietą, darbinę padėtį, gyvenimo sąlygas, skausmo trukmę, skausmo gydymo trukmę.
Lietuvoje, sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis (SAM, 2008), taikomos 3 skalės skausmo intensyvumui vertinti: 1) Skaitmeninė analogijos skalė (SAS) – skausmą vertina skaitmenimis nuo 0 iki 10. 2) Žodinė analogijos skalė (ŽAS), kurią sudaro penkių žodžių seka: ,,nėra skausmo, silpnas skausmas, vidutinis skausmas, stiprus skausmas, nepakeliamas skausmasˮ. 3) Veido grimasų skalė (VGS), kurią sudaro penki nuotaiką atspindintys veidukai [34].
16
Veido grimasų, skaitmeninė analogijos ir žodinė analogijos skalės yra tinkamos ir vienos iš dažniausiai naudojamų skausmo intensyvumo vertinimo instrumentų [35, 36]. Vakarų šalyse rekomenduojamos naudoti šios skalės skausmo intensyvumui vertinti: skaitmeninė analogijos skalė ir žodinė analogijos skalė [37].
Tiriamųjų asmenybės bruožai nustatyti naudojant DPAD klausimyną. Didžiojo penkteto asmenybės dimensijos yra: ekstraversija, sąmoningumas, nuoširdumas, neuroziškumas, atvirumas naujovėms. Naudojant instrumentuotę nustatoma viena vyraujanti asmenybės dimensija. Asmenybės dimensijos apsprendžia mūsų elgesio tipą, reakcijų į aplinką pobūdį ir turi įtakos mūsų sveikatai [38]. Penkių modelių skalės gali būti naudingos gydytojams, norint suprasti pacientą, suformuluoti diagnozę, numatyti terapijos eigą ir parinkti optimalų paciento gydymo būdą [39].
Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė vertinta naudojant SF – 36 klausimyną (ang. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire). Klausimynu vertinama pastarųjų keturių savaičių savijauta. Instrumentuotė susideda iš 36 klausimų, atspindinčių aštuonias gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų ir emocinių sutrikimų, socialinius ryšius, emocinę būseną, energingumą, skausmą ir bendrąjį sveikatos vertinimą. Atsakymai suskirstyti į fizinės sveikatos (sudaro 3, 4, 7, 8, 1, 10 klausimai) ir psichinės sveikatos (sudaro 9, 6, 5 klausimai) dalis. Fizinė sveikatos dalis susideda iš fizinio aktyvumo (FA), veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų (VF), skausmo (S), bendro sveikatos vertinimo (BSV). Psichinės sveikatos dalis sudaryta iš energingumo (EG), socialinės funkcijos (SF), veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų (VE) bei emocinės būklės (EB) [40]. Klausimyno jautrumas pokyčiui rodo jo gebėjimą aptikti įvykusį pacientų sveikatos būklės pasikeitimą. Rezultatai, gauti klinikinių tyrimų, parodė gerą SF-36 sričių tinkamumą vertinti gyvenimo kokybei [41, 42].
11.4 Tyrimo organizavimas
Laikotarpyje nuo 2019.01.01 iki 2020.12.30 dienos imtinai dalyvauti tyrime buvo pakviestas kas penktas pacientas, stacionarizuotas į LSMUL Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių dėl patiriamo burnos ir veido srities skausmo, atitinkantis įtraukimo kriterijus ir nesant netinkamumo tyrimui kriterijų, pasirašęs tiriamojo asmens sutikimo dalyvauti tyrime formą bei pilnai atsakę į visus pateiktus klausimus. Sociodemografiniai ir kiti anketiniai duomenys buvo renkami individualių pokalbių metu. Pacientams pateikta tiriamojo asmens informavimo forma (2 priedas), informuoto sutikimo dalyvauti tyrime forma (3 priedas). Tyrimui reikalingi duomenys buvo renkami naudojant aukščiau minėtus instrumentus. Dalyvauti tyrimui atrinkti 122 tiriamieji, atitinkantys visus aukščiau minėtus kriterijus.
17 11.5 Tyrimo duomenų analizės metodai
Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 26.0 programų paketus ir Microsoft Office Excel 2010. Tolydžiųjų kintamųjų skirstinių normalumas buvo tikrinamas Kolmogorovo-Smirnovo testu. Kiekybinių požymių, netenkinusių normalumo sąlygų, reikšmių tiriamosiose nepriklausomosiose grupėse palyginimui taikytas neparametrinis Mann-Whitney kriterijus (dviem grupėms) ir Kruskal-Wallis ranginis kriterijus (trims ir daugiau grupių). Normalinių kiekybinių dydžių lyginimas atliktas naudojant ANOVA arba Stjudento t kriterijų. Kokybinių požymių analizei taikytas susijusių lentelių metodas. Dviejų kokybinių požymių tarpusavio priklausomumui vertinti imtas tikslus χ2 kriterijus. (mažoms imtims) ir asimptotinis χ2 kriterijus. Poriniai palyginimai atlikti naudojant z kriterijų. Tikrinant statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikti lentelėse ir grafikuose. Pateikiant rezultatus nurodytas statistinių hipotezių reikšmingumas. Naudoti tokie statistinių hipotezių išvadų reikšmingumo lygiai: p>0,05–statistiškai nereikšminga, p<0,05-reikšminga (p*), p<0,01– labai reikšminga (p**), p<0,001 - itin reikšmingi statistiniai ryšiai (p***).
18
12. REZULTATAI
12.1 Pacientų, patiriančių burnos ir veido srities skausmus, sociodemografinės charakteristikos
Tyrime dalyvavo 122 tiriamieji, patiriantys burnos ir veido srities skausmu: 27,0 proc. (n=33/122) vyrų ir 73,0 proc. (n=89/122) moterų (1 lentelė). Bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis 63,84 (SN 15,204) metai: atitinkamai vyrų - 65,70 (SN 14,014) ir moterų - 63,16 (SN 15,642) metai. Vyrų ir moterų grupės pagal amžių tarpusavyje reikšmingai nesiskyrė (p=0,415).
Nustatyta, kad 54,9 proc. (n=67/122) tiriamųjų gyveno poroje, o 45,1 proc. (n=55/122) buvo vieniši: atitinkamai 6,6 proc. (n=8/122) buvo nevedę/netekėjusios, 9,8 proc. (n=12/122) - išsiskyrę ir 28,7 proc. (n=35/122) buvo našliai. Tolesniame darbe naudojome du kintamuosius: „gyvena poroje“ ir „vieniši“.
Nustatyta, kad 59,8 proc. (n=73/122) tiriamųjų buvo vidurinio ir žemesnio išsilavinimo: atitinkamai 3,3 proc. (n=4/122) atžymėjo baigę pradinį, 9,0 proc. (n=11/122) – pagrindinį, 47,5 proc. (n=58/122) – vidurinį mokslą. Aukštąjį išsilavinimą atžymėjo 40,2 proc. (n=49/122) visų tiriamųjų: atitinkamai 25,4 proc. (n=31/122) aukštąjį universitetinį ir 14,8 proc. (n=18/122) aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Tolesniame darbe naudojome du kintamuosius: „≤vidurinis“ ir „aukštasis“.
1 lentelė. Pacientų, besiskundžiančių burnos ir veido srities skausmu, sociodemografinės
charakteristikos
Kategorijos Kintamieji n (proc.)
Lytis Vyrai Moterys 33 (27,0) 89 (73,0) Amžiaus vidurkis metais (SN) Vyrai Moterys 65,70 (14,014) 63,16 (15,642) Šeimyninė padėtis Vedęs/ištekėjusi Nevedęs/netekėjusi Išsiskyręs/išsiskyrusi Našlys/našlė 67 (54,9) 8 (6,6) 12 (9,8) 35 (28,7) Išsilavinimas Pradinis Pagrindinis Vidurinis Aukštasis universitetinis Aukštasis neuniversitetinis 4 (3,3) 11 (9,0) 58 (47,5) 31 (25,4) 18 (14,8) Gyvenamoji vieta Miestas
Kaimas
93 (76,2) 29 (23,8) Darbiniai santykiai Dirba
Nedirba
45 (36,9) 77 (63,1)
Apibendrinant galime teigti, kad pagrindinę tiriamųjų, stacionarizuotų dėl burnos ir veido srities skausmų, dalį sudarė moterys (73,0 proc. vs 27,0 proc.), bendras tiriamųjų amžius,
19
nepriklausomai nuo lyties buvo 63,84 (SN 15,204) metai, didesnė dalis tiriamųjų gyveno poroje (54,9 proc. vs 45,1 proc.), buvo vidurinio ir žemesnio išsilavinimo (59,8 proc. vs 40,2 proc.), gyveno mieste (76,2 proc. vs 23,8 proc.) ir nedirbo (63,1 proc. vs 36,9 proc.).
12.2 Pacientų, patiriančių burnos ir veido srities skausmus, skausmo raiškos vertinimas
Vertindami, kokio intensyvumo skausmą jautė tiriamieji, besiskundžiantys burnos ir veido skausmu, nustatėme, kad silpną skausmo pojūtį sau prisiskyrė 7,4 proc. (n=9/122), vidutinį – 18,9 proc. (n=23/122), stiprų – 54,1 proc. (n=66/122), nepakeliamą – 19,7 proc. (n=22/122) tiriamųjų (1 paveikslas).
1 paveikslas. Burnos ir veido srities skausmo raiškos diagrama
Vertindami patiriamo skausmo intensyvumą, nustatėme (2 lentelė), kad bendras visų tiriamųjų patiriamo skausmo balų vidurkis buvo 6,69 (SN 2,0; mediana – 7,0) balų, vyrų patiriamo skausmo balų vidurkis buvo 6,58 (SN 2,092; mediana – 7,0), o moterų - 6,73 (SN 1,976; mediana – 7,0) balai. Patiriamo skausmo balų vidurkis pagal lytį reikšmingai nesiskyrė (p=0,647).
Vertindami tiriamųjų patiriamo skausmo trukmę, nustatėme, kad visų tiriamųjų patiriamas skausmas truko vidutiniškai 6,1 (SN 7,33; mediana – 3,0) metus, vyrų patiriamo skausmo trukmė buvo 7,92 (SN 8,42; mediana – 5,0) metai, o moterų - 6,17 (SN 7,07; mediana – 3,0 metų) metai. Patiriamo skausmo laikas pagal lytį reikšmingai nesiskyrė (p=0,160).
Vertindami tai, kiek laiko tiriamieji gydosi patiriamą skausmą, nustatėme, kad tiriamieji patiriamą skausmą gydėsi vidutiniškai 6,64 (SN 7,47; mediana – 3,5) metus, vyrų vidutinė skausmo gydymo trukmė buvo 7,45 (SN 8,46: mediana – 4,0), o moterų - 5,6 (SN 6,84: mediana – 3,0) metų. Patiriamo skausmo gydymosi trukmė pagal lytį reikšmingai nesiskyrė (p=0,256).
7,40%
18,90%
54,10% 19,70%
Skausmo intensyvumas
20
2 lentelė. Tiriamųjų patiriamo skausmo charakteristikos
Kategorija Vyrai vidurkis (SN) Moterys vidurkis (SN) p Vidutinis skausmo intensyvumas (balais) 6,58 (2,092) 6,73 (1,976) 0,647 Vidutinė skausmo trukmė
(metais) 7,92 (8,42) 6,17 (7,07) 0,160 Vidutinė skausmo gydymo
trukmė (metais) 7,45 (8,46) 5,6 (6,84) 0,256
Apibendrinant galime teigti, kad 73,8 proc. (n=90/122) visų tiriamųjų sau priskyrė stiprų ir nepakeliamą, o 26,2 proc. (n=32/122) silpną ir vidutinį skausmo pojūtį burnos ir veido srityje, kad nepriklausomai nuo lyties skausmo intensyvumas buvo vidutiniškai 6,69 (SN 2,0; mediana – 7,0) balų, truko vidutiniškai 6,1 (SN 7,33; mediana – 3,0) metus, o vidutinė skausmo gydymosi trukmė siekė 6,64 (SN 7,47; mediana – 3,5) metus.
12.3 Patiriamo skausmo intensyvumo ryšys su tiriamųjų, patiriančių burnos ir veido srities skausmus, sociodemografinėmis charakteristikomis ir su liga susijusiais veiksniais
Vertindami patiriamo skausmo raiškos ryšį su tiriamųjų sociodemografinėmis charakteristikomis, skausmo intensyvumą sugrupavome į dvi kliniškai reikšmingas grupes: silpną ir vidutinį bei į stiprų ir nepakeliamą (3 lentelė).
Nustatėme, kad silpną ir vidutinį skausmą patyrė 26,2 proc. (n=32/122), o stiprų ir nepakeliamą 73,8 proc. (n=90/122) visų tiriamųjų. Patiriamo skausmo intensyvumas nuo lyties nepriklausė: silpną ir vidutinį skausmą patyrė 30,3 proc. vyrų ir 24,7 proc. moterų, o stiprų ir nepakeliamą atitinkamai 69,7 proc. vyrų ir 75,3 proc. moterų (p=0,533).
Patiriamo skausmo intensyvumas nuo išsilavinimo nepriklausė: silpną ir vidutinį skausmą patyrė 30,1 proc. (n=22/73) tiriamųjų su viduriniu ir žemesniu išsilavinimu ir 20,4 proc. (n=10/49) turinčių aukštąjį išsilavinimą, o stiprų ir nepakeliamą, atitinkamai 69,9 proc. (n=51/73) tiriamųjų su viduriniu ir žemesniu išsilavinimu ir 79,6 proc. (n=39/49) turinčių aukštąjį išsilavinimą (p=0,231).
Vertindami patiriamo skausmo intensyvumo ryšį su partneryste, šeimyninę tiriamųjų situaciją suskirstėme į dvi grupes: gyvenančius poroje ir vienišus. Įvertinę gautus rezultatus, nustatėme, kad patiriamo skausmo intensyvumas nuo šeimyninės tiriamųjų padėties nepriklausė: silpną ir vidutinį skausmą patyrė 28,4 proc. (n=19/67) gyvenančių poroje ir 23,6 proc. (n=13/55) vienišų tiriamųjų, o
21
stiprų ir nepakeliamą atitinkamai 71,6 proc. (n=48/67) gyvenančių poroje ir 76,4 proc. (n=42/55) vienišų tiriamųjų (p=0,555).
Vertindami patiriamo skausmo intensyvumo ryšį su gyvenamąja vieta, nustatėme, kad patiriamo skausmo intensyvumas nuo gyvenamosios tiriamųjų vietos nepriklausė: silpną ir vidutinį skausmą patyrė 26,9 proc. (n=25/93) miesto ir 24,1 proc. (n=7/29) kaimo gyventojai, o stiprų ir nepakeliamą skausmą patyrė 73,1 proc. (n=68/93) miesto ir 75,9 proc. (n=22/29) kaimo gyventojai (p=0,769).
Vertindami skausmo intensyvumo ryšį su darbinių santykių turėjimu, nustatėme, kad patiriamo skausmo intensyvumas nuo darbinių santykių turėjimo nepriklausė: silpną ir vidutinį skausmą patyrė 28,9 proc. (n=13/45) dirbančių ir 24,7 proc. (n=19/29) nedirbančių tiriamųjų, o stiprų ir nepakeliamą skausmą patyrė 71,7 proc. (n=32/45) dirbančių ir 75,3 proc. (n=58/77) nedirbančių tiriamųjų (p=0,610).
3 lentelė. Patiriamo skausmo raiškos ryšys su tiriamųjų, patiriančių burnos ir veido srities
skausmus, sociodemografinėmis charakteristikomis ir su liga susijusiais veiksniais.
Kategorija Kintamieji Silpnas/vidutinis skausmas n (proc.) Stiprus/nepakeliamas skausmas n (proc.) Viso n (proc.) p Lytis Vyras Moteris 10 (30,3) 22 (24,7) 23 (69,7) 67 (75,3) 33 (27,0) 89 (73,0) 0,533 Išsilavinimas ≤Vidurinis Aukštasis 22 (30,1)
10 (20,4) 51 (69,9) 39 (79,6) 73 (59,8) 49 (40,2) 0,231 Šeimyninė padėtis Gyvena poroje Vieniši 19 (28,4) 13 (23,6) 48 (71,6) 42 (76,4) 67 (54,9) 55 (45,1) 0,555
Gyvenamoji vieta Miestas Kaimas 25 (26,9) 7 (24,1) 68 (73,1) 22 (75,9) 93 (76,2) 29 (23,8) 0,769 Darbiniai santykiai Dirba Nedirba 13 (28,9) 19 (24,7) 32 (71,7) 58 (75,3) 45 (36,9) 77 (63,1) 0,610 Amžius metais Vidurkis
(SN) 63,28 (15,012) 64 (15,351) 122
0,808 Įvertinę patiriamo skausmo intensyvumo ryšį su tiriamųjų amžiumi, nustatėme, kad patiriamo skausmo intensyvumas nuo tiriamųjų amžiaus nepriklausė: silpną ir vidutinį skausmą patyrusių amžiaus vidurkis buvo 63,28 (SN 15,012) metai, o stiprų ir nepakeliamą skausmą patyrusių atitinkamai 64,04 (SN 15,351) metai (p=0,808).
Apibendrinant galime teigti, kad patiriamo skausmo intensyvumas nebuvo susijęs su tiriamųjų lytimi, išsimokslinimu, šeimynine padėtimi, gyvenamąja vieta, darbinių santykių turėjimu bei amžiumi.
22 12.4 Patiriamo skausmo intensyvumo ryšys su tiriamųjų, patiriančių burnos ir veido srities skausmus, asmenybės dimensijomis
Vertindami patiriamo skausmo raiškos ryšį su tiriamųjų asmenybės dimensijas, skausmo intensyvumą sugrupavome į dvi kliniškai reikšmingas grupes: silpną ir vidutinį bei į stiprų ir nepakeliamą.
Vertindami patiriamo burnos ir veido srities skausmų ryšį su tiriamųjų asmenybės dimensijomis, sugrupavome tiriamuosius pagal vyraujančią asmenybės dimensiją: ekstravertiškumą, sąmoningumą, nuoširdumą, neuroziškumą ir atvirumą naujovėms. Vertinome kiekvienai grupei priklausančių tiriamųjų, suskirstytų pagal vyraujančią asmenybės dimensiją, burnos ir veido srities skausmo intensyvumą. (4 lentelė).
4 lentelė. Patiriamo skausmo raiškos ryšys su tiriamųjų, patiriančių burnos ir veido srities
skausmus, asmenybės dimensijomis. Vyraujanti asmenybės dimensija Silpnas/vidutinis skausmas n (proc.) Stiprus/nepakeliamas skausmas n (proc.) Viso n (proc.) p Ekstravertiškumas 8 (6,6) 23 (18,9) 31 (25,5) 0,922 Sąmoningumas 13 (10,6) 34 (27,8) 47 (38,4) Nuoširdumas 4 (3,2) 13 (11) 17 (14,2) Neuroziškumas 2 (1,6) 3 (2,4) 5 (4) Atvirumas naujovėms 5 (4,1) 17 (14) 22 (18,1)
Vertindami patiriamo burnos ir veido srities skausmų ryšį su tiriamųjų asmenybės dimensijomis, nustatėme, kad patiriamo skausmo intensyvumas su tiriamųjų asmenybės dimensijomis nesusijęs (χ2 – 6,204; df 12; p=0.922).
12.5 Patiriamo skausmo intensyvumo ryšys su tiriamųjų, patiriančių burnos ir veido srities skausmus, gyvenimo kokybe
Vertindami patiriamo skausmo raiškos ryšį su tiriamųjų gyvenimo kokybe, skausmo intensyvumą sugrupavome į dvi kliniškai reikšmingas grupes: silpną ir vidutinį bei į stiprų ir nepakeliamą.
Pagal klausimyno atsakymus vertinome kiekvienos gyvenimo kokybės srities raiškos vidurkius ir standartinius nuokrypius, kintamaisiais pasirenkant atitinkamą skausmo intensyvumą: silpnas/vidutinis ar stiprus/nepakeliamas (5 lentelė).
5 lentelė. Patiriamo skausmo raiškos ryšys su tiriamųjų, patiriančių burnos ir veido srities
23
Gyvenimo kokybės sritis
Skausmo
intensyvumas N (proc.) Vidurkis (SN) p Fizinis aktyvumas Silpnas/vidutinis
Stiprus/nepakeliamas 32 (26,2) 90 (73,8) 56,88 (24,487) 55,33 (23,545 0,568 Veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų Silpnas/vidutinis Stiprus/nepakeliamas 32 (26,2) 90 (73,8) 50,78 (37,289) 30,00 (32,282) 0,008 Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų Silpnas/vidutinis Stiprus/nepakeliamas 32 (26,2) 90 (73,8) 56,25 (40,994) 37,76 (40,352) 0,034 Energingumas Silpnas/vidutinis Stiprus/nepakeliamas 32 (26,2) 90 (73,8) 44,84 (16,238) 44,89 (16,692) 0,367 Emocinė būsena Silpnas/vidutinis
Stiprus/nepakeliamas 32 (26,2) 90 (73,8) 55,06 (15,297) 49,07 (17,796) 0,222 Socialinis funkcionavimas Silpnas/vidutinis Stiprus/nepakeliamas 32 (26,2) 90 (73,8) 55,07 (19,535) 50,172 (21,613) 0,236 Skausmas Silpnas/vidutinis Stiprus/nepakeliamas 32 (26,2) 90 (73,8) 44,141 (17,741) 32,778 (19,184) 0,008 Bendra sveikata Silpnas/vidutinis
Stiprus/nepakeliamas
32 (26,2) 90 (73,8)
39,56 (15,729)
39,84 (14,543) 0,893 Fizinė sveikata Silpnas/vidutinis
Stiprus/nepakeliamas
32 (26,2) 90 (73,8)
47,83 (15,0492)
39,48 (14,148) 0,004 Psichikos sveikata Silpnas/vidutinis
Stiprus/nepakeliamas
32 (26,2) 90 (73,8)
52,80 (15,452)
45,47 (17,877) 0,016
Vertindami patiriamo skausmo raiškos ryšį su tiriamųjų gyvenimo kokybe, nustatėme, jog kuo intensyvesnis patiriamas skausmas, tuo blogesnė tiriamųjų fizinė sveikata (p=,004), ypač veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų (p=,008) ir psichikos sveikata (p=,016), ypač veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų (p=,034).
24
13. REZULTATŲ APTARIMAS
Pagrindinis šio darbo tikslas buvo atrinkti pacientus, patiriančius burnos ir veido srities skausmus ir įvertinti kokią įtaką tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos bei asmenybės dimensijos turi skausmo raiškai, jo pasireiškimui bei paplitimui, taip pat įvertinti kokį poveikį burnos ir veido srities skausmas turi gyvenimo kokybei.
13.1 Burnos ir veido srities skausmu besiskundžiančių pacientų skausminė raiška
Mūsų tyrimo duomenimis, 73,8%. tiriamųjų sau prisiskyrė stiprų ir nepakeliamą skausmo pojūtį burnos ir veido srityje. Užsienio literatūroje aprašoma, jog pacientams labiausiai būdingas stiprus (38,1% pacientų) ir labai stiprus (42,6% pacientų) burnos ir veido srities skausmas [15]. Vertinant pagal VAS, tiriamieji savo skausmą vertino vidutiniškai 72,8, SN – 21.6 balais [10]. Mūsų duomenimis, skausmas burnos ir veido srityje truko vidutiniškai 6,1 metus, o vidutinė skausmo gydymosi trukmė siekė 6,64 metus. Literatūroje aprašoma, jog tiriamiesiems būdingas stiprus skausmas, trunkantis nuo 0,2 mėnesio iki 40 metų, o vidutinė skausmo trukmė aprašoma nuo 5 iki 7 metų [6, 15, 43]. Iki apsilankymo gydymo įstaigoje, stipriu burnos ir veido srities skausmu tiriamieji vidutiniškai skundėsi nuo 6 mėnesių iki 2 metų [6, 14].
13.2 Burnos ir veido srities skausmų ryšys su sociodemografinėmis charakteristikomis
Atlikus tyrimą, nustatėme, kad patiriamo burnos ir veido srities skausmo intensyvumas nuo tiriamųjų amžiaus nepriklausė: silpną ir vidutinį skausmą patyrusių amžiaus vidurkis buvo 63,28 metai, o stiprų ir nepakeliamą skausmą patyrusių atitinkamai 64,04 metai. Literatūros duomenimis, burnos ir veido srities skausmas labiau paplitęs tarp jauno (16 – 24 metų amžiaus) ir vyresnio (55 – 65 amžiaus) amžiaus pacientų. Vidutinis tiriamųjų amžius yra 52,48, SN – 16,08 metai [15]. Duomenys panašūs su kitu tyrimu, kuriame vidutinis tiriamųjų amžiaus buvo 56,6, SN – 16,7 metai [14]. Tiriamųjų, kuriems būdingas šios srities skausmas, amžiaus diapazonas buvo nuo 14 iki 92 metų [6, 14, 15]. Taip pat yra tyrimų, kurie nenustatė reikšmingo ryšio tarp burnos ir veido srities skausmo ir tiriamųjų amžiaus [18].
Atlikę tyrimą nustatėme, jog patiriamo skausmo intensyvumas nebuvo susijęs su tiriamųjų lytimi. Mūsų tyrime 73% dalyvių buvo moteriškos lyties. Literatūros duomenimis, burnos ir veido srities skausmas paplitęs labiau tarp moteriškos lyties pacientų [6, 14, 15, 18]. Stebimas net iki 3 kartų didesnis šios srities skausmo paplitimas tarp moterų, lyginant su vyrais [14, 19]. Taip pat yra tyrimų,
25
kurie nenustatė statistiškai reikšmingo ryšio tarp burnos ir veido srities skausmo ir tiriamųjų lyties, taip skausmo intensyvumo skirtumo tarp lyčių [10, 11].
Atlikę tyrimą nenustatėme ryšio tarp burnos ir veido srities skausmų ir sociodemografinių charakteristikų (tiriamųjų lyties, išsilavinimo, šeimyninės padėties, gyvenamosios vietos, darbo turėjimo). Literatūros duomenimis, burnos ir veido srities skausmas yra labiau paplitęs tarp nedirbančių ir gyvenančių labiausiai nepasiturinčiuose miestuose [6, 11]. Literatūros duomenimis, nebuvo nustatytas ryšys tarp burnos ir veido srities skausmo ir gyvenamosios vietos bei buvimo poroje [19, 29].
13.3 Burnos ir veido srities skausmų ryšys su asmenybės dimensijomis
Literatūroje trūksta duomenų, aprašančių asmenybės dimensijų ryšį su burnos ir veido srities skausmu. Taip pat trūksta tyrimų, kurie tirtų skausmo ryšį su asmenybės dimensijomis. Atlikus tyrimą, daugumos pacientų (47% ir 38,4%) vyraujanti asmenybės dimensija buvo atitinkamai sąmoningumas ir ekstravertiškumas. Atlikę tyrimą mes nustatėme, jog patiriamo skausmo intensyvumas su asmenybės dimensijomis nesusijęs (χ2 – 6,204, df 12, p=0.922). Literatūroje minimas atliktas tyrimas, kuriame buvo tirti pacientai, kurie skundėsi lėtiniu apatinės nugaros dalies skausmu. Tyrime nustatyta, jog neurotiškumas turi didelę reikšmę žmogaus psichinei būklei ir prisideda prie prastesnės gyvenimo kokybės vertinimo [21]. Literatūros duomenimis, neurotiškumas taip pat yra asmenybės dimensija, turinti neigiamą poveikį sveikatos problemoms, gyvenimo kokybei [44,45]. Stebėtas žemas savo sveikatos vertinimas tarp asmenų, kurių neurotiškumas didesnis ir (arba) yra žemesnis sąmoningumo, nuoširdumo, ekstravertiškumo ir atvirumo naujovėms lygis [22].
Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, stebima, jog neurotiškumas yra svarbi asmenybės dimensija, veikianti tiriamųjų, sergančiųjų lėtinėmis ligomis, sveikatos vertinimą, taip pat ir gyvenimo kokybę.
13.4 Burnos ir veido srities skausmų ryšys su gyvenimo kokybe
Atlikę tyrimą ir įvertinę patiriamo burnos ir veido srities skausmo raiškos ryšį su tiriamųjų gyvenimo kokybe, apskaičiavome, jog kuo intensyvumas patiriamas skausmas, tuo blogesnė tiriamųjų fizinė sveikata, ypač veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų ir psichikos sveikata, ypač veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų. Literatūros duomenimis, lėtinis skausmas burnos ir veido srityje susijęs su prasta gyvenimo kokybe, naudojant SF-36 instrumentuotę [27,31,46,47]. Nustatyta, jog žemas sociodemografinis statusas turėjo neigiamą poveikį gyvenimo kokybei pacientams, jaučiantiems
26
burnos ir veido srities skausmą [31]. Didėjantis skausmo intensyvumas susijęs su prastesne gyvenimo kokybe [28]. Nustatyta, jog lėtinis burnos ir veido srities skausmas turi reikšmingą neigiamą poveikį gyvenimo kokybei [46].
27
14. IŠVADOS
1. Du trečdalius pacientų, stacionarizuotų dėl burnos ir veido srities skausmų, sudarė moterys. Bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis, nepriklausomai nuo lyties, buvo 63,84 (SN-15,204) metai, didesnė dalis tiriamųjų gyveno poroje, buvo vidurinio ir žemesnio išsimokslinimo, gyveno mieste ir nedirbo.
2. Stiprų ir nepakeliamą skausmą, nepriklausomai nuo lyties, patyrė du trečdaliai tiriamųjų, stacionarizuotų dėl burnos ir veido srities skausmų. Burnos ir veido srities skausmo trukmė buvo vidutiniškai šeši metai, analogišką laiko tarpą taikant gydymą.
3. Patiriamo burnos ir veido srities skausmo intensyvumas nebuvo susijęs su tiriamųjų lytimi, išsimokslinimu, šeimynine padėtimi, gyvenamąja vieta, darbinių santykių turėjimu.
4. Patiriamo burnos ir veido srities skausmo intensyvumas nebuvo susijęs su tiriamųjų asmenybės dimensijomis.
5. Burnos ir veido srities skausmas daro poveikį su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei: kuo intensyvesnis tiriamųjų jaučiamas skausmas, tuo blogesnė fizinė sveikata, ypač veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų ir psichikos sveikata, ypač veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų.
28
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Skausmas, o nagrinėjamu atveju – lėtinis burnos ir veido srities skausmas, įtakoja tiek fizinę, tiek ir psichinę sveikatą, tuo pačiu ir gyvenimo kokybę. Savalaikė gydytojo specialisto konsultacija, ištyrimas, skausmo priežasties nustatymas bei optimalaus tolimesnio gydymo plano sudarymas padeda išvengti ūminio burnos ir veido srities skausmo perėjimo į lėtinį. Gydymo efektas priklauso nuo ankstyvos diagnostikos, todėl būtina informuoti gyventojus ir pacientus apie neigiamą burnos ir veido srities skausmo poveikį gyvenimo kokybei, pirminės profilaktikos priemones bei glaudžiai bendradarbiauti su pirminės sveikatos priežiūros grandies specialistais, kad šie išklausytų ir įvertintų pacientų nusiskundimus bei laiku juos nukreiptų specialisto konsultacijai.
29
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Halpern L, Willis P. Orofacial Pain. Pharmacologic Paradigms for Therapeutic Intervention. Dent Clin North Am [Internet]. 2016;60(2):381–405. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.cden.2015.11.011
2. Gupta R, Mohan V. Orofacial Pain: A Review. Dentistry. 2016;06(03).
3. Goldberg DS, McGee SJ. Pain as a global public health priority. BMC Public Health [Internet]. 2011;11(1):770. Available from: http://www.biomedcentral.com/1471-2458/11/770
4. Nagarajappa AK, Bhasin N, Reddy S. The Association Between Psychological Factors and Orofacial Pain and its Effect on Quality of Life: A Hospital Based Study. J Clin Diagnostic Res. 2015;9(5):ZC39–43.
5. Sajjanhar I, Goel A, Tikku AP, Chandra A. Odontogenic pain of non-odontogenic origin : A review. ~ 1 ~ Int J Appl Dent Sci [Internet]. 2017;3(3):1–4. Available from: www.oraljournal.com 6. Study YR. AJMPR Evaluation of Chronic Orofacial Pain in Dental Patients ; A 10. Asian J Med
Pharm Res [Internet]. 2017;7(1):1–5. Available from: https://pdfs.semanticscholar.org/6c53/8e89b8d6a30d4e86f06720a853bd54b1ac9f.pdf
7. Weiss AL, Ehrhardt KP, Tolba R. Atypical Facial Pain: a Comprehensive, Evidence-Based Review. Curr Pain Headache Rep. 2017;21(2):1–5.
8. Su N, Lobbezoo F, van Wijk A, van der Heijden GJMG, Visscher CM. Associations of pain intensity and pain-related disability with psychological and socio-demographic factors in patients with temporomandibular disorders: a cross-sectional study at a specialised dental clinic. J Oral Rehabil. 2017;44(3):187–96.
9. Dorner TE, Stein KV, Hahne J, Wepner F, Friedrich M, Mittendorfer-Rutz E. How are socio-demographic and psycho-social factors associated with the prevalence and chronicity of severe pain in 14 different body sites? A cross-sectional population-based survey. Wien Klin Wochenschr. 2018;130(1–2):14–22.
10. Oberoi SS, Hiremath SS, Yashoda R, Marya C, Rekhi A. Prevalence of Various Orofacial Pain Symptoms and Their Overall Impact on Quality of Life in a Tertiary Care Hospital in India. J Maxillofac Oral Surg. 2014;13(4):533–8.
11. Joury E, Bernabe E, Gallagher JE, Marcenes W. Burden of orofacial pain in a socially deprived and culturally diverse area of the United Kingdom. Pain. 2018;159(7):1235–43.
12. Sipilä K, Tolvanen M, Mitrirattanakul S, Sitthisomwong P, Järvelin MR, Taanila A, et al. Orofacial pain and symptoms of temporomandibular disorders in Finnish and Thai
30
populations. Acta Odontol Scand. 2014;73(5):330–5.
13. Higienos instituto duomenys [Internet]. Available from: https://stat.hi.lt/
14. Tomoyasu Y, Higuchi H, Mori M, Takaya K, Honda Y, Yamane A, et al. Chronic orofacial pain in dental patients: Retrospective investigation over 12 years. Acta Med Okayama [Internet]. 2014;68(5):269–75. Available from: https://openathens.ovid.com/secure-ssl/home.oa?idpselect=https://kclidp.kcl.ac.uk/idp/shibboleth&entityID=https://kclidp.kcl.ac.u k/idp/shibboleth&?T=JS&CSC=Y&NEWS=N&PAGE=fulltext&D=emed16&AN=60525841 4%0Ahttp://sfx.kcl.ac.uk/kings?sid=OVID:embase&id=pmid:&
15. Bektas-Kayhan K, Selvi F, Ozdemir M, Talu GK. A Retrospective Study on Patients with Orofacial Pain. J Oral Maxillofac Surg [Internet]. 2018;76(10):e65. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.joms.2018.06.139
16. Horst O V., Cunha-Cruz J, Zhou L, Manning W, Mancl L, DeRouen TA. Prevalence of pain in the orofacial regions in patients visiting general dentists in the Northwest Practice-based REsearch Collaborative in Evidence-based DENTistry research network. J Am Dent Assoc [Internet]. 2015;146(10):721-728.e3. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.adaj.2015.04.001
17. Au TSY, Wong MCM, McMillan AS, Bridges S, McGrath C. Treatment seeking behaviour in southern Chinese elders with chronic orofacial pain: A qualitative study. BMC Oral Health. 2014;14(1).
18. Visscher CM, Ligthart L, Schuller AA, Lobbezoo F, Jongh A de, van Houtem CMHH, et al. Comorbid Disorders and Sociodemographic Variables in Temporomandibular Pain in the General Dutch Population. J Oral Facial Pain Headache. 2015;29(1):51–9.
19. Smiljić S, Savic S, Stevanovic J, Kostic M. Prevalence and characteristics of orofacial pain in university students. J Oral Sci. 2016;58(1):7–13.
20. Soriano J, Monsalve V, Gómez-Carretero P, Ibañez E. Vulnerable personality profile in patients with chronic pain: relationship with coping, quality of life and adaptation to disease. Int J Psychol Res. 2012;5(1):42.
21. Semeru GM, Halim MS. Acceptance versus catastrophizing in predicting quality of life in patients with chronic low back pain. Korean J Pain. 2019;32(1):22–9.
22. Jerant A, Franks P. Personality and EQ-5D scores among individuals with chronic conditions. 2010;17(9):1195–204.
31
conditions related to the impact on the quality of life of adolescents. Pesqui Bras Odontopediatria Clin Integr. 2016;16(1):35–42.
24. Oliveira LK attine., Almeida G de A, Lelis ÉR, Tavares M, Fernandes Neto AJ úli. Temporomandibular disorder and anxiety, quality of sleep, and quality of life in nursing professionals. Braz Oral Res. 2015;29(1):1–7.
25. Yang SE, Park YG, Han K, Min JA, Kim SY. Dental pain related to quality of life and mental health in South Korean adults. Psychol Heal Med [Internet]. 2016;21(8):981–92. Available from: http://dx.doi.org/10.1080/13548506.2015.1098781
26. Cioffi I, Perrotta S, Ammendola L, Cimino R, Vollaro S, Paduano S, et al. Social impairment of individuals suffering from different types of chronic orofacial pain. Prog Orthod. 2014;15(1):1–5.
27. Bitiniene D, Zamaliauskiene R, Kubilius R, Leketas M, Gailius T, Smirnovaite K. Quality of life in patients with temporomandibular disorders. A systematic review. Stomatologija. 2018;20(1):3–9.
28. Haviv Y, Zini A, Etzioni Y, Klitinich V, Dobriyan A, Sharav Y, et al. The impact of chronic orofacial pain on daily life: the vulnerable patient and disruptive pain. Oral Surg Oral Med Oral Pathol Oral Radiol [Internet]. 2017;123(1):58–66. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.oooo.2016.08.016
29. Zheng J, Wong MCM, Lam CLK. Key factors associated with oral health-related quality of life (OHRQOL) in Hong Kong Chinese adults with orofacial pain. J Dent [Internet]. 2011;39(8):564–71. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.jdent.2011.06.002
30. Masood M, Newton T, Bakri NN, Khalid T, Masood Y. The relationship between oral health and oral health related quality of life among elderly people in United Kingdom. J Dent [Internet]. 2017;56(2017):78–83. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.jdent.2016.11.002
31. Kim TY, Shin JS, Lee J, Lee YJ, Kim MR, Ahn Y, et al. Gender difference in associations between chronic temporomandibular disorders and general quality of life in Koreans: A cross-sectional study. PLoS One. 2015;10(12):1–13.
32. Roberto D, Antonella ML, Alice M, Giuseppe LT. ITALIAN OF PUBLIC HEALTH Measuring Quality of Life in TMD : use of SF-36 OF PUBLIC. 2009;6(2).
33. Tjakkes GHE, Reinders JJ, Tenvergert EM, Stegenga B. TMD pain: The effect on health related quality of life and the influence of pain duration. Health Qual Life Outcomes. 2010;8:1–8. 34. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. V – 608
32
[Internet]. Available from: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.240501
35. Ferreira-Valente MA, Pais-Ribeiro JL, Jensen MP. Validity of four pain intensity rating scales. Pain [Internet]. 2011;152(10):2399–404. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.pain.2011.07.005
36. Thong ISK, Jensen MP, Miró J, Tan G. The validity of pain intensity measures: What do the NRS, VAS, VRS, and FPS-R measure? Scand J Pain. 2018;18(1):99–107.
37. Pathak A, Sharma S, Jensen MP. The utility and validity of pain intensity rating scales for use in developing countries. Pain Reports. 2018;3(5):1–8.
38. McCrae RR. The Five-Factor Model and Its Assessment in Clinical Settings. 2010;399–414. 39. Costa PT, McCrae RR. Normal Personality Assessment in Clinical Practice: The NEO Personality
Inventory. Psychol Assess. 1992;4(1):5–13.
40.SF-36 klausimynas [Internet]. Available from: http://biological-psychiatry.eu/wp-content/uploads/2014/06/2007_9_Staniūtė.pdf
41. March L., Cross M. TK et al. Cost of joint replacement surgery for osteoarthritis: the patients’ perspective. J Rheumatol. 2002;29(5):1006–14.
42. Ostendorf M., van Stel H.F. BE et al. Patient-reported outcome in total hip replacement. A comparison of five instruments of health status. J Bone Joint Surg Br. 2004;86(6):801–8. 43. Miller VE, Poole C, Golightly Y, Barrett D, Chen DG, Ohrbach R, et al. Characteristics Associated
With High-Impact Pain in People With Temporomandibular Disorder: A Cross-Sectional Study. J Pain [Internet]. 2019;20(3):288–300. Available from: https://doi.org/10.1016/j.jpain.2018.09.007
44. Hajek A, Bock JO KH. The role of personality in health care use: results of a population-based longitudinal study in Germany. PLoS One. 2017;12.
45. Widiger TA OJ. Neuroticism is a fundamental domain of personality with enormous public health implications. World Psychiatry. 2017;16:144–5.
46. Shueb SS, Nixdorf DR, John MT, Alonso BF, Durham J. What is the impact of acute and chronic orofacial pain on quality of life? J Dent [Internet]. 2015;43(10):1203–10. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.jdent.2015.06.001
47. Bäck K, Hakeberg M, Wide U, Hange D, Dahlström L. Orofacial pain and its relationship with oral health-related quality of life and psychological distress in middle-aged women. Acta Odontol Scand [Internet]. 2019;0(0):1–7. Available from: https://doi.org/10.1080/00016357.2019.1661512
33
17. PRIEDAI
34 2. Priedas. Tiriamojo asmens informavimo forma
TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA
Laba diena. Esu Lietuvos sveikatos mokslu universiteto medicinos fakulteto studentas, Mantas Guzevičius. Magistrinio darbo rengimo metu atliksiu tyrimą, skirtą nustatyti ir įvertinti veido ir žandikaulių srities skausmų ryšį su asmenybės dimensijomis ir gyvenimo kokybe.
Tyrimo dalyviai - pacientai, 18 metų ar vyresni, stacionarizuoti į LSMUL Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos kliniką dėl patiriamo skausmo.
Tyrimo metodai:
• Skausmo intensyvumo vertinimo skalė. • Sociodemografinių charakteristikų anketa.
• Didžiojo penkteto asmenybės dimensijų skalė, skirta įvertinti tiriamųjų pacientų asmenybės savybes.
• SF-36 klausimynas, skirtas įvertinti tiriamųjų pacientų gyvenimo kokybę.
Tiriamųjų atrankos kriterijai: pacientai, stacionarizuoti į LSMUL Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos kliniką, dėl patiriamo skausmo.
Galimas tyrimo procedūros nepatogumas yra sugaištas laikas, atsakant į anketoje pateiktus klausimus.
Iškilus neaiškumams, galite kreiptis į LSMU medicinos fakulteto 5 kurso studentą Mantą Guzevičių, telefonu 863634391, el. Paštu: mantas.guzevicius@gmail.com.
Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.
Tiriamasis ... _______________________ (parašas)
Studentas (-ė) ... Mantas Guzevičius (parašas)
Darbo mokslinis vadovas ... Prof. Dr. Virginija Adomaitienė (parašas)
35 3. Priedas. Tiriamojo asmens sutikimo forma
TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA
Aš,__________________________________, sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos fakulteto studento Manto Guzevičiaus atliekamame baigiamojo darbo tyrime ,,Veido žandikaulių srities skausmų ryšys su sociodemografinėmis charakteristikomis, asmenybės dimensijomis ir gyvenimo kokybe’’.
Tiriamojo asmens vardas, pavardė
_________________ (parašas)
36 4. Priedas. Sociodemografinių duomenų anketa
SOCIODEMOGRAFINIŲ DUOMENŲ ANKETA
Prašome pasirinkti vieną iš pateiktų atsakymo variantų 1. Lytis: moteris/vyras.
2. Amžius metais (įrašykite kiek Jums metų, pvz.: 48):_______________ 3. Išsilavinimas (pažymėkite varnele, pvz.: √ ):
Pradinis Pagrindinis Vidurinis Aukštasis Kita (įrašykite) Universitetinis Neuniversitetinis Nebaigtas
4. Šeimyninė padėtis (pažymėkite varnele, pvz.: √ ):
Vedęs/ištekėjusi Nevedęs/netekėjusi Išsiskyręs/išsiskyrusi Našlys/našlė Kita (įrašykite)
5. Gyvenamoji vieta: miestas/kaimas. 6. Ar dirbate? Taip/ne.
7. Gyvenimo sąlygos (pažymėkite varnele, pvz.: √ ):
Labai geros Geros Vidutiniškos Blogos Labai blogos 8. Kiek laiko skundžiatės skausmu veido ir žandikaulių srityje?
Parašykite, kiek laiko:_____________________________________________ . 9. Kiek laiko lankotės pas gydytojus dėl patiriamo skausmo?
37 5. Priedas. Didžiojo penketo asmenybės dimensijos (DPAD)
DIDŽIOJO PENKETO ASMENYBĖS DIMENSIJOS (DPAD)
Data:
Kiekvienai būdvardžių porai apibraukite skaitmenį skalėje, kuris tiksliausiai atspindi jūsų asmenybę. Pavyzdžiui: sąžiningas 1 2 3 4 5 6 7 nesąžiningas.
Jeigu laikote save labai sąžiningu, apibraukite 1 arba 2, jeigu laikote save labai nesąžiningu, apibraukite 6 arba 7.
Jeigu Jūsų sąžiningumas priklauso nuo aplinkybių, apibraukite 3, 4 arba 5, priklauso nuo to, kas jums labiau tinka.
38 6. Priedas. Skausmo intensyvumo vertinimo skalės
