1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
AKUŠERIJOS IR GINEKOLOGIJOS KLINIKA
Moterų informuotumas apie gimdos kaklelio vėžio patikrą
Darbo autorius: Viltė Matusevičiūtė, Medicinos fakultetas, 6 kursas, 23 grupė Mokslinio darbo vadovas: Prof. Daiva Vaitkienė
2
Turinys
1. Santrauka ... 3 2. Summary ... 5 3. Padėka ... 7 4. Interesų konfliktas ... 75. Etikos komiteto leidimas ... 7
6. Santrumpos ... 8
7. Sąvokos ... 9
8. Įvadas ... 10
9. Darbo tikslas ir darbo uždaviniai ... 11
10. Literatūros apžvalga ... 12
10.1 Epidemiologija ... 12
10.2 Rizikos veiksniai ... 13
10.3 Etiologija ir patogenezė ... 14
10.4 Prevencinių programų svarba ... 16
10.4.1 Pirminė prevencija ... 17
10.4.2 Antrinė prevencija ... 18
11. Tyrimo metodika ... 20
11.1 Tyrimo metodai ... 20
11.2 Tyrimo organizavimas ... 20
11.3 Tyrimo procedūra ir imties sudarymas ... 21
11.4 Statistinės analizės metodai ... 21
12. Rezultatai ... 22
12.1 Žinios apie gimdos kaklelio patikros programą ... 22
12.2 Moterų elgsena ir įpročiai dalyvaujant gimdos kaklelio patikroje ... 27
12.3 Žinios apie ŽPV infekciją ir ŽPV vakciną ... 30
12.4 Informuotumas apie ŽPV tyrimą ... 36
13. Rezultatų aptarimas ... 40
14. Išvados ... 45
15. Praktinės rekomendacijos ... 47
16. Literatūros sąrašas ... 48
3
1. Santrauka
Viltė Matusevičiūtė
Moterų informuotumas apie gimdos kaklelio vėžio patikrą
Tyrimo tikslas: Įvertinti tikslinės gimdos kaklelio vėžio patikros grupės moterų (25-60 metų
amžiaus) žinias apie gimdos kaklelio vėžį bei jo prevencijos galimybes. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti sveikų ar sergančių ginekologinėmis ligomis nesusijusiomis su gimdos kakleliu tikslinės gimdos kaklelio vėžio patikros grupės moterų (25-60 m.) žinias apie gimdos kaklelio vėžį bei jo prevencijos galimybes. 2. Įvertinti tikslinės gimdos kaklelio vėžio patikros grupės moterų (25-60 m.) sergančiųjų gimdos kaklelio ikivėžinėmis ligomis ar vėžiu žinias apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevencijos galimybes. 3. Palyginti 25-60 m. amžiaus moterų, sveikų ar sergančių ginekologinėmis ligomis nesusijusiomis su gimdos kakleliu, žinias apie gimdos kaklelio patikrą bei aktyvumą dalyvaujant patikroje su to paties amžiaus sergančių gimdos kaklelio ikivėžinėmis ligomis ar vėžiu moterų žiniomis bei jų ankstesnės patikros įpročiais (iki nustatant gimdos kaklelio ligą). Tyrimo metodai: Tyrimas - anketinės apklausos analizė. Dalyvauti tyrime buvo kviečiamos 25-60 metų amžiaus moterys konsultuotos LSMUL KK moterų konsultacijoje nuo 2020-12-01 iki 2021-04-01. Sutiko dalyvauti ir klausimyną užpildė 304 moterys. Tyrimo rezultatai: 96,7% apklaustųjų žinojo apie patikros programą. Mažiau nei trečdalis moterų manė, kad citologinis tepinėlis skirtas aptikti lytiniu keliu plintančioms ligoms (27,2%). Panašiai tiek respondenčių galvojo, kad jis yra pilno ginekologinio ištyrimo sudedamoji dalis (34,8%). Moterys turėjusios gimdos kaklelio problemų dažniau nei sveikos ar sergančios ginekologinėmis ligomis nesusijusiomis su gimdos kakleliu klaidingai manė, kad citologinis tyrimas atliekamas lytiškai plintančioms infekcijoms nustatyti (34,7% ir 23,4%, p<0,05); daugiau jų nurodė girdėjusios apie ŽPV (94,1% ir 80,7%, p=0,002), daugiau jų buvo skiepytos ŽPV vakcina (p=0,008) ar girdėjusios apie ŽPV vakciną (p<0,05), geriau žinojo, kad paauglėms mergaitėms Lietuvoje skiepas nuo ŽPV kompensuojamas (45,1% lyginant su 32,2%, p<0,05), buvo geriau informuotos, kad ŽPV testas gali būti atliktas kartu su gimdos kaklelio citologiniu tyrimu (65,7% lyginant su 34,7%, p<0,001). Jos taip pat buvo geriau informuotos apie ŽPV infekciją: daugiau jų žinojo, kad yra daug ŽPV tipų (69,8% ir 41,1%), kad ŽPV gali turėti įtakos lytinių organų karpų atsiradimui (60,4% ir 44,8%), kad 4/5 seksualiai aktyvių žmonių bent kartą gyvenime užsikrečia ŽPV (40,6% ir 17,2%) ar, kad daugeliu atvejų ŽPV infekcija yra besimptomė (82,3% ir 60,1%). Tyrimo išvados: 1. Moterys yra gerai informuotos apie dalyvavimo gimdos kaklelio vėžio patikros programoje galimybę, bet joms trūksta žinių apie patikros programos pradžios amžių, patikros metodą. 2. Moterų turinčių gimdos kaklelio pokyčių
4 žinios apie gimdos kaklelio patikrą, ŽPV infekciją, ŽPV vakciną, paauglių skiepijimą geresnės nei sveikų ar sirgusių kitomis ginekologinėmis ligomis, išskyrus tai, kad gimdos kaklelio problemų turinčios moterys dažniau nei kitos klaidingai galvoja, jog citologinio tyrimo pagrindinis tikslas - aptikti lytiniu keliu plintančias infekcijas. 3. Šeimos gydytojo suteikta informacija arba pakvietimas dalyvauti programoje nepriklausomai nuo moterų išsilavinimo, darbinės ar šeimyninės padėties yra svarbiausias informacijos apie patikros programą šaltinis. 4. Visų moterų aktyvumas dalyvaujant patikroje labai geras, bet neturinčios gimdos kaklelio problemų moterys dažniau renkasi papildomą patikrą ne programos metu, nes tyrimus galima kartoti dažniau, juos atlieka gydytojas ginekologas, tuo pačiu metu gali būti atliktas pilnas ginekologinis ištyrimas. 5. Nors didžioji dauguma tyrimo dalyvių žino, kad ŽPV gali sukelti gimdos kaklelio vėžį, moterų žinios apie ŽPV paplitimą, užsikrėtimo kelius yra nepakankamos. Gimdos kaklelio problemų turinčių moterų žinios reikšmingai geresnės. 6. Visų moterų žinios apie patikros programą, ŽPV infekciją bei vakciną susijusios tarpusavyje. Moterys geriau informuotos apie patikros programą, daugiau žino ir apie ŽPV, vakcinaciją bei ŽPV tyrimo ypatumus.
5
2. Summary
Viltė Matusevičiūtė
Women‘s Awareness Towards Cervical Cancer Prevention
The aim of the study: To evaluate the knowledge of women in the target cervical cancer
screening group (25-60 years old) about cervical cancer and its prevention possibilities. Objectives of the
study: 1. To evaluate the knowledge of cervical cancer and its prevention in the target cervical cancer
screening group women (25-60 years old) that are healthy or suffering from non-cervical gynecological diseases. 2. To evaluate the knowledge of the target cervical cancer screening group women (25-60 years) with cervical precancerous diseases or cancer about cervical cancer and its prevention. 3. To compare the knowledge about cervical cancer screening and screening activity in women aged 25-60 year, healthy or with non-cervical gynecological diseases, with the knowledge and previous screening habits of the same age women with cervical dysplasia or cervical cancer (prior to diagnosis of cervical disease). Methods: Research - analysis of a questionnaire survey. 25-60 years aged women consulted at the Outpatient Unit of the LSMUL KK Obstetrics and Gynecology Clinic from 01-12-2020 to 01-04-2021 were invited to participate in the study. 304 women agreed to participate and completed the questionnaire. The results: 96.7% of respondents were aware of the screening program. Less than a third of women believe that a cytological smear is intended for the detection of sexually transmitted diseases (27.2%). Similarly, so many respondents thought it was an integral part of a full gynecological examination (34.8%). Women with cervical problems more often than healthy or those with non-cervical diseases mistakenly thought that a cytological examination is performed to detect sexually transmitted infections (34.7% and 23.4%, p<0.05), more of them reported hearing of HPV (94.1% vs. 80.7%, p=0.002), more of them were vaccinated with HPV vaccine (p=0.008) or had heard of HPV vaccine (p<0.05), they knew better that HPV vaccine is reimbursed for teenage girls in Lithuania (45.1% compared to 32.2%, p<0.05), were better informed that the HPV test can be performed from the same sample in conjunction with cervical cytology (65.7% vs. 34.7%, p <0.001). They were also better informed about the HPV infection: more were aware that there are many types of HPV (69.8% and 41.1%), that HPV could affect the development of genital warts (60.4% and 44.8 %, respectively), that 4/5 sexually active people become infected with HPV at least once in their lifetime (40.6% vs. 17.2%) or that in many cases HPV infection is asymptomatic (82.3% vs. 60.1%). Conclusions of the study: 1. Women are well informed about the possibility of participating in the cervical cancer screening program, but they lack knowledge about the starting age of the screening
6 program, the screening method. 2. Women with cervical changes have better knowledge of cervical screening, HPV infection, HPV vaccine, vaccination of adolescents than healthy ones or those with other gynecological diseases, except those women with cervical problems are more likely than others to think wrongly that the main purpose of cytological smear is to detect sexually transmitted infections. 3. The information provided by the general practitioner or the invitation to participate in the program is the most important source of information about the screening program regardless of the women's education, employment, or marital status. 4. The participation of all women in the cervical screening is very good, but women without cervical problems are more likely to choose an additional check-up outside the program because the tests can be repeated more often, performed by a gynecologist, and a full gynecological examination can be performed at the same time. 5. Although most study participants were aware that HPV can cause cervical cancer, women’s knowledge of the prevalence and transmission routes of HPV is insufficient. 6. All women's knowledge of the screening program, HPV infection, and vaccine is interrelated. Women who are better informed about the screening program are also more aware of HPV, vaccination, and the features of the HPV test.
7
3. Padėka
Nuoširdžiai dėkoju savo mokslinio darbo vadovei prof. Daivai Vaitkienei už kantrybę, patarimus ir idėjas rengiant baigiamąjį magistro darbą.
Nuoširdus ačiū visiems Akušerijos ginekologijos klinikos gydytojams, gydytojams rezidentams bei akušerėms padėjusiems surinkti medžiagą šiam magistriniam darbui. Be jų pagalbos šis darbas būtų neįmanomas.
4. Interesų konfliktas
Interesų konflikto neturiu.
5. Etikos komiteto leidimas
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos leidimas 2020.12.14 Nr. BEC-MF-1588
6. Santrumpos
ŽPV - Žmogaus papilomos virusas PSO - Pasaulinė Sveikatos Organizacija IARC - Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra ŽIV - Žmogaus imunodeficito virusas GK - gimdos kaklelio
SKT - sudėtinės kontraceptinės tabletės Mot. - moterų
atv. - atvejai gyv. - gyventojai t.y. – tai yra m.- metai
CIN – gimdos kaklelio intraepitelinė neoplazija
LSMUL KK- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos TATV - teisingai atsakytų teiginių vidurkis
LPI - lytiškai plintanti infekcija
ULAC - Užkrečiamų ligų ir AIDS centras ŠG – šeimos gydytojas
AG – akušeris ginekologas
GKP - gimdos kaklelio problemos KP - kitos priežastys
9
7. Sąvokos
PAP tyrimas - gimdos kaklelio citologinis tepinėlis dažytas Papanicolaou būdu CIN - gimdos kaklelio displazija sąlygota sutrikusio epitelio augimo ir formavimosi
Carcinoma in situ - epitelinio sluoksnio displazija neišplitusi už pamatinės membranos ribų
ASCUS - citologinio tyrimo metu rastos nenustatytos reikšmės plokščiojo epitelio ląstelės LSIL - nežymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai
HSIL - žymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai
Onkogenas - genas lemiantis normalių eukariotinių ląstelių virtimą piktybinėmis
Onkoproteinas - virusinių ir ląstelinių onkogenų koduojamas baltymas skatinantis ląstelės piktybėjimą, vėžio vystymąsi.
10
8. Įvadas
Gimdos kaklelio vėžys pagal diagnozuojamus onkologinius susirgimus pasaulyje užima ketvirtą vietą ir išlieka viena pagrindinių mirties nuo onkoginekologinių ligų priežasčių [1]. Didžiausias sergamumas yra 35-45 metų amžiaus moterų grupėje, tačiau gimdos kaklelio vėžio galima išvengti laiku įdiegiant efektyvias pirminės ir antrinės prevencijos priemones: ŽPV vakcinaciją ir gimdos kaklelio organizuotą patikrą [1]. Beveik visi gimdos kaklelio vėžio atvejai (99 proc.) yra susiję su didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos virusine (ŽPV) infekcija, perduodama lytinio kontakto metu. Veiksmingi pirminės (vakcinacija nuo ŽPV) ir antrinės prevencijos metodai (ikivėžinių pažeidimų savalaikis aptikimas ir gydymas) gali padėti išvengti daugelio gimdos kaklelio vėžio atvejų. Gimdos kaklelio vėžį diagnozavus labai anksti, jo gydymas taip pat yra efektyvus [2].
Lietuvoje organizuota gimdos kaklelio vėžio patikros programa vykdoma jau 16 metų. Nors ir stebimas žymus sergamumo gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumo nuo šios ligos sumažėjimas, tačiau šie rodikliai lyginant su Europos vidurkiu dar išlieka aukšti. Nuo patikros programos įvedimo pradžios nustatoma daugiau ikivėžinių GK pakitimų ir mažiau invazinio GK vėžio atvejų. Nuo 2004 metų, kuomet patikros programa pradėta vykdyti, GK vėžio dažnis 100000 mot. sumažėjo 19, o mirtingumas nuo GK vėžio visose amžiaus grupėse 100000 mot. - 26,3. 2019 metų duomenimis per 15 patikros programos vykdymo metų bent kartą programoje dalyvavo apie 63% tikslinės populiacijos moterų. Žinoma, kad sėkmingai programai būtinas bent 70% tikslinės populiacijos dalyvavimas, o 80% neabejotinai garantuoja programos sėkmę. Pastaraisiais metais moterų dalyvavimas patikros programoje išlieka stabilus ir didėja nežymiai. Įvertinus svarbius rodiklius lemiančius programos veiksmingumą, reikėtų ieškoti būdų kaip į dalyvavimą patikros programoje įtraukti daugiau moterų ir nustatyti priežastis lemiančias nepakankamą moterų aktyvumą. Viena iš galimų nepakankamo sergamumo ir mirtingumo mažėjimo priežasčių - nepakankamos moterų žinios apie gimdos kaklelio susirgimų prevencijos galimybes ir nepakankamas moterų aktyvumas dalyvaujant prevencijos programoje [3]. Nemažai atliktų tyrimų nurodo glaudų ryšį tarp moterų informuotumo ir jų dalyvavimo patikroje aktyvumo. Todėl labai svarbu įvertinti tikslinės patikros grupės moterų žinias apie pačią ligą, ją lemiančius veiksnius ir jos patikros galimybes.
11
9. Darbo tikslas ir darbo uždaviniai
Darbo tikslas:
Įvertinti tikslinės gimdos kaklelio vėžio patikros grupės moterų (25-60 metų amžiaus) žinias apie gimdos kaklelio vėžį bei jo prevencijos galimybes.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti tikslinės gimdos kaklelio vėžio patikros grupės moterų (25-60 metų amžiaus) sveikų ar sergančių ginekologinėmis ligomis nesusijusiomis su gimdos kakleliu, žinias apie gimdos kaklelio vėžį bei jo prevencijos galimybes.
2. Įvertinti 25-60 metų amžiaus moterų sergančiųjų gimdos kaklelio ikivėžinėmis ligomis ar vėžiu žinias apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevencijos galimybes.
3. Palyginti tikslinės patikros grupės moterų (25-60 m.), sveikų ar sergančių ginekologinėmis ligomis nesusijusiomis su gimdos kakleliu, žinias apie gimdos kaklelio patikrą bei aktyvumą dalyvaujant patikroje su sergančiųjų gimdos kaklelio ikivėžinėmis ligomis ar vėžiu žiniomis bei ankstesnės patikros įpročiais (iki nustatant gimdos kaklelio ligą).
12
10.
Literatūros apžvalga
10.1 Epidemiologija
2020 metais pasaulyje registruota apie 604 127 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, 341 837 moterų pasaulyje kasmet miršta nuo šio ligos mirė [1].
Sergamumas ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio labai priklauso nuo šalies ekonominio lygio [4]. Mažų pajamų šalys gimdos kaklelio vėžio prevencijai ir gydymui išleidžia 5% visų pasaulyje šiam tikslui išleidžiamų lėšų, nors jose gyvena apie 90% visų gimdos kaklelio vėžiu sergančių pasaulio moterų. Per pastaruosius 30 metų dėl gimdos kaklelio vėžio patikros programų įvedimo dideles pajamas gaunančiose šalyse gimdos kaklelio vėžio dažnis ir mirštamumas nuo šios ligos sumažėjo daugiau nei per pusę [5]. Atlikti tyrimai 38 pasaulio šalyse, penkiuose žemynuose, parodė, kad dideles pajamas gaunančiose valstybėse gimdos kaklelio vėžio 30-74 metų amžiaus grupėje reikšmingai sumažėjo, tuo tarpu mažus finansinius išteklius turinčiose valstybėse tie patys rodikliai nekito arba didėjo [6].
Nors sergamumo nuo onkoginekologinių ligų struktūroje gimdos kaklelio vėžys užima ketvirtą vietą, mažas pajamas gaunančiose šalyse gimdos kaklelio vėžys yra antroje vietoje tarp dažniausiai aptinkamų onkologinių ligų ir sudaro net 85% visų naujai diagnozuojamų atvejų pasaulyje. PSO duomenimis, dėl gimdos kaklelio vėžio miršta 7,5% moterų, 90% šių atvejų sudaro mirštamumas mažas pajamas gaunančiose valstybėse. Pagal PSO didelės rizikos regionams priskiriama Rytų, Pietų ir Vidurio Afrika bei Melanezija [7]. Afrikoje ir Centrinėje Amerikoje gimdos kaklelio vėžys yra pagrindinė mirties nuo onkoginekologinių ligų priežastis. Rizika išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui iki 74 metų amžiaus mažų finansinių išteklių valstybėse yra du kartus didesnė (1,9% lyginant su 0,9%,), o mirties dėl gimdos kaklelio vėžio rizika - tris kartus didesnė (0,9% lyginant su 0,3%,) nei dideles pajamas gaunančiose šalyse [6].
Lietuva - ne išimtis. Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra trečioje - ketvirtoje vietoje tarp moterų susirgimų piktybiniais navikais. Liga dažniausiai paliečia 30-60 metų amžiaus moteris [8]. Analizuojant prognozuojamas regionines tendencijas Europoje 2020 metų duomenimis, Lietuva užima aukščiausią vietą pagal gimdos kaklelio vėžio paplitimą ir yra antroje vietoje pagal mirtingumą tarp Baltijos šalių. Pagal 2016 metais pateiktą prieinamą naujausią realią statistiką, lyginant gimdos kaklelio vėžio sergamumą Lietuvoje su kitomis Baltijos šalių valstybėmis, Lietuva išlieka pirmoje vietoje (26,1 atv./100 000 gyv.) lyginant su kaimyninėmis Estija (21,1 atv./100 000 gyv.) ir Latvija (23 atv./100 000
13 gyv.). Pagal mirštamumą Lietuva taip pat išlieka lyderiaujančioje pozicijoje (8,7 atv./100 000 gyv.) tarp Baltijos kaimynių (Latvija - 8,1 atv./ 100 000 gyv., o Estija - 5,7 atv./100 000 gyv.) [9].
10.2 Rizikos veiksniai
Pagrindinis rizikos veiksnys susijęs su gimdos kaklelio displazijos ir vėžio išsivystymu yra ŽPV infekcija bei sąlygos sudarančios galimybes infekcijai progresuoti ir vystytis [5]. Užsikrėtimas didelės onkogeninės rizikos ŽPV, sąlygos didinančios riziką užsikrėsti ŽPV ir sutrikęs imuninis atsakas yra pagrindiniai rizikos veiksniai predisponuojantys gimdos kaklelio vėžio išsivystymą [10]. Naujausiais duomenimis 15 ŽPV tipų priskiriama aukštos rizikos grupei: 16, 18, 31,33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59, 68, 73 ir 82. Iš visų didelės onkogeninės rizikos tipų 16 tipas pasižymi stipriausiomis onkogeninėmis savybėmis ir labiausiai iš visų ŽPV tipų linkęs sukelti CIN3/Cis ir gimdos kaklelio vėžį [11].
Kitas svarbus veiksnys didinantis užsikrėtimo ŽPV infekcija riziką yra nesaugi lytinė elgsena: ankstyva lytinių santykių pradžia [12–14] daug lytinių partnerių, dažna lytinių partnerių kaita ar lytinis partneris, turintis daug kitų lytinių partnerių ar teikiantis seksualines paslaugas [15]. Nesaugus seksualinis elgesys glaudžiai susijęs su padidėjusia rizika užsikrėsti ŽPV, o ankstyva lytinių santykių pradžia asocijuojama su rizikinga lytine elgsena: nesaugūs lytinis aktas, daug lytinių partnerių. Biologiniu aspektu ankstyvi lytiniai santykiai taip pat didina riziką, nes dėl nebrandaus gimdos kaklelio paauglystėje ŽPV infekcija persistuoja ilgiau [16]. Junginėje Karalystėje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad moterims turėjusioms pirmąjį lytinį aktą ≤17 metų amžiaus, rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu buvo 2-3 kartus didesnė nei moterims, kurios lytinį gyvenimą pradėjo 20 metų amžiuje ar vėliau [14]. Didelis moterų ir jų pirmojo seksualinio partnerio amžiaus skirtumas taip pat yra reikšmingas rizikos veiksnys, nes vyresni partneriai dažniau gali būti ŽPV nešiotojai [17].
Dėl imunodeficito (būklė po organų transplantacijos, chemoterapijos, ŽIV) ŽPV gali ilgiau persistuoti, todėl ši būklė taip pat padidina gimdos kaklelio vėžio riziką [18]. ŽIV užsikrėtusių moterų rizika užsikrėsti didelės rizikos ŽPV tipais yra didesnė [19]. Moterys infekuotos ŽIV turi didesnę riziką užsikrėsti ŽPV infekcija ankstyvame amžiuje (13-18 m.) [20] Joms dažniau nei sveikoms moterims diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys jaunesniame amžiuje (15-49 m.) [21].
Kiti gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai: kita lytiškai plintanti infekcija (LPI) praeityje (Herpes virusas - 2, Chlamydia trachomatis) [22], rūkymas, ilgalaikis (>5 metus) sudėtinių kontraceptinių
14 tablečių (SKT) vartojimas [23], daugiau kaip 3 gimdymai [24] ir pirmasis gimdymas jauname amžiuje [13]. Moterys pirmąjį kartą pastojusios 15-19 metų, turėjo dvigubai didesnę riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu lyginant su moterimis, kurios pirmą kartą pastojo sulaukusios 25 ar daugiau metų amžiaus [14]. Rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu yra tris kartus didesnė ŽPV užsikrėtusioms moterims gimdžiusioms 7 ar daugiau kartų [25].
Infekuotumas kita lytiškai plintančia infekcija didina riziką užsikrėsti ŽPV dviem būdais: tiesioginiu - LPI patekimas į gleivinę ir replikacija aktyvina ŽPV viruso dalijimąsi, ir netiesioginiu- uždegimas sutrikdo apsauginį gleivinės barjerą, susidaro geresnes sąlygas ŽPV įsiskverbimui į epitelio pamatinio sluoksnio ląsteles [22].
European Prospective Investigation into Cancer and Nutrition kohortos tyrime (buvo tirtos 300000 moterų) nustatyta, kad rūkymas yra vienas svarbiausių CIN3/CIS ir gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių. Nustatyta, kad rūkymo trukmė ir per dieną surūkytų cigarečių kiekis tiesiogiai koreliuoja su gimdos kaklelio displazijos ir karcinomos išsivystymo rizikos dydžiu [26]. Mityba praturtinta vaisiais ir daržovėmis, tikėtina, turi apsauginį poveikį [27].
Ilgalaikis SKT vartojimas yra svarbus gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys. Tarptautiniame epidemiologiniame tyrime nustatyta reliatyvi gimdos kaklelio vėžio rizika moterims naudojančioms SKT, didėjo ilgėjant vartojimo trukmei. Vartojant kontraceptines tabletes ilgiau nei 5 metus, gimdos kaklelio vėžio rizika išauga dvigubai [28]. Kitame tyrime ŽPV užsikrėtusioms moterims naudojančioms SKT ≥5 metus, rizika išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui buvo 3 kartus didesnė [29]. Neseniai atlikta meta-analizė parodė, kad SKT yra nepriklausomas rizikos veiksnys, didinantis gimdos kaklelio vėžio, ypač adenokarcinomos, išsivystymą [30].
Šalyse kuriose GK vėžio patikros programa veikia, nedalyvavimas patikroje ar neatvykimas ginekologo konsultacijai patikros metu nustatant pokyčių, yra reikšmingas gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys. Tokie atvejai sudaro du trečdalius visų gimdos kaklelio vėžio atvejų šiose šalyse [31,32].
10.3 Etiologija ir patogenezė
ŽPV yra dažniausia lytiškai plintanti infekcija, tačiau gali būti perduodama ir kontaktiniu būdu [18,27]. Prezervatyvo naudojimas sumažina riziką užsikrėsti ŽPV, tačiau kontaktiniu būdu ŽPV gali būti perduodamas liečiantis prie užkrėstojo lytinių lūpų, kapšelio, ar analinės srities audinių, t.y. sričių
15 neapsaugotų prezervatyvu [33]. Manoma, kad apie 80% seksualiai aktyvių moterų ir vyrų iki 45 metų amžiaus bent kartą gyvenime užsikrečia ŽPV [34]. Metaanalizės rezultatai parodė, kad didžiausias ŽPV paplitimas yra tarp 25 metų amžiaus žmonių. Tai galima sieti su seksualiniu elgesiu [10]. ŽPV taip pat didina riziką vystytis išangės, vulvos, varpos, burnos ir ryklės vėžiniams pakitimams [35]. Dažniausiai ŽPV užsikrečiama paauglystėje arba jaunystėje [36]. Išsivysčiusiose pasaulio valstybėse ŽPV labiausiai paplitęs tarp moterų iki 35 metų amžiaus [37]. Dauguma atvejų infekcija pasireiškia be jokių simptomų ir savaime pasišalina per 18-24 mėnesius. Vis dėlto 3-5% užsikrėtusių moterų ŽPV išlieka ir gali sukelti ikivėžinius, o iki 1% infekuotųjų - gimdos kaklelio vėžį [36].
Persistuojanti didelės rizikos ŽPV infekcija yra pagrindinis gimdos kaklelio vėžio rizikos [38]. Tarptautinės vėžio tyrinėjimo agentūros (IARC) duomenimis ŽPV yra klasifikuojami į keturias grupes: 1 grupė - karcinogeniniai (carcinogenic), dar vadinami didelės onkogeninės rizikos, 2a grupė - tikriausiai karcinogeniniai (probably carcinogenic), 2b grupė - galimai karcinogeniniai (possibly carcinogenic), 3 grupė - neklasifikuojami (not classifiable) ir 4 grupė - tikriausiai nekarcinogeniniai (probably not
carcinogenic), dar vadinami mažos onkogeninės rizikos [39]. Didelės rizikos ŽPV tipai laikomi
kancerogeniniais ir dažnai siejami su invaziniu gimdos kaklelio vėžiu. Mažos rizikos ŽPV tipai daugiausia siejami su genitalijų karpomis [40]. Beveik visus gimdos kaklelio vėžio atvejus (daugiau kaip 99%) sukelia didelės rizikos ŽPV infekcija [38].
Tarp visų didelės rizikos ŽPV genotipų ŽPV 16 ir 18 tipai pasižymi didžiausiu onkogeniškumu ir yra atsakingi už maždaug 70% invazinių gimdos kaklelio vėžio atvejų visame pasaulyje. Dažniausiai gimdos kaklelio vėžį sukelia ŽPV 16 tipas - daugiau nei 50% gimdos kaklelio vėžio atvejų. ŽPV 18 tipas sąlygoja 10% gimdos kaklelio vėžio atvejų ir yra svarbus liaukinio gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys. Tipai 31, 33 ir 45 kartu yra atsakingi už maždaug 5% gimdos kaklelio vėžio atvejų. ŽPV 18 ir ŽPV 45 tipai yra siejami su vėžinio proceso vystymusi jaunesniame amžiuje [22]. Nuolatinė vieno iš didelės rizikos ŽPV infekcija ilgainiui sukelia gimdos kaklelio intraepitelinę neoplaziją (CIN) [41]. Manoma, kad visi gimdos kaklelio vėžio tipai – tiek plokščialąstelinis, tiek liaukinis, tiek adenoskvamozinis vėžys yra susiję su ŽPV infekcija [18].
ŽPV yra dalis Papillomaviridae šeimos, kuri priklauso heterogeninių virusų grupei. Šerdinę viruso dalį sudaro dviguba DNR, kurią koduoja 8 genai. ŽPV E6 ir E7 genai yra pagrindiniai onkogenai atliekantys svarbiausią vaidmenį karcinogezėje ir aptinkami beveik visuose didelės rizikos ŽPV tipuose [42,43]. Viruso onkoproteinai E6 ir E7 sąveikauja ir inhibuoja šeimininko pagrindinius naviko slopinimo genus (antionkogenus) p53 ir retinoblastomos baltymą, kurie reguliuoja ląstelės dalijimosi ir replikacijos
16 procesus. Šie baltymai yra svarbūs kontroliuojant ląstelės ciklą ir apoptozę, todėl šių genų inhibicija gali sukelti malignines ląstelių transformacijas [44]. Persistuojant ŽPV infekcijai, vėžiniai pakitimai formuojasi keliais etapais. Virusas dauginasi subrendusiose epitelio ląstelėse. Dėl pirminės infekcijos epitelio pamatinėse ląstelėse susiformuoja žiedinė chromosoma, kurios informacija koduoja karcinogeninius baltymus. Chromosomai skylant (dažniausiai ŽPV E2 srityje), susidaro sąlygos virusiniams E6 ir E7 genams integruotis į šeimininko ląstelių genomą. Šie procesai lemia ląstelės pokyčius. Veikdami kartu E6 ir E7 baltymai sukelia ląstelių proliferaciją, ilgina ląstelių ciklą ir inhibuoja apoptozę. Tokiu būdu yra sutrikdoma normali ląstelės ciklo kontrolė, sukeliamos genetinės pažaidos ir nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis [42]. Citologiškai aptinkami plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai (SIL), histologiškai nustatoma gimdos kaklelio intraepitelinė neoplazija (CIN) [45]. Ikiinvazinės ir invazinės gimdos kaklelio neoplazijos rizika didėja, jei ŽPV persistuoja ilgiau nei vienerius-dvejus metus [18].
CIN apibūdina plokščiojo epitelio pokyčius pagal ląstelių diferenciacijos laipsnį bei branduolių atipiją. Ikivėžiniai gimdos kaklelio pokyčiai gali apimti visą epitelį, tačiau neperauga bazinės membranos. Gimdos kaklelio plokščiojo epitelio ląstelių ikivėžiniai pokyčiai nustatomi atlikus PAP testą (gimdos kaklelio ląstelių citologinį tyrimą). Pagal tarptautinę Bethesda klasifikaciją plokščiojo epitelio pokyčiai klasifikuojami į kategorijas: ASC – atipinės plokščiojo epitelio ląstelės, LSIL – nedidelio laipsnio, arba nežymus, intraepitelinis pažeidimas, ASC-H - atipinės plokščiojo epitelio ląstelės tikėtina didelio laipsnio, HSIL – didelio laipsnio, arba žymus intraepitelinis pažeidimas (carcinoma in situ) ir SCC - plokščiųjų ląstelių karcinoma. Jei atlikus PAP tepinėlį aptinkami nežymūs intraepiteliniai pokyčiai (LSIL) ar žymūs intraepiteliniai pokyčiai (HSIL), atliekama gimdos kaklelio biopsija. Nežymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai žymimi CIN1, žymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai - CIN2, CIN3 arba CIS – carcinoma in situ. LSIL per 3-10 metų gali progresuoti į HSIL, tačiau užsikrėtus didelės rizikos ŽPV tipais (16, 18) HSIL gali vystytis iš karto. Apie 40% CIN1 (LSIL) be gydymo gali išnykti per 6 mėnesius, ypač jauno amžiaus grupėje.
10.4
Prevencinių programų svarba
Gimdos kaklelio vėžio galima išvengti efektyviai taikant pirminę ir antrinę prevenciją. Visgi prevencijos taikymas visame pasaulyje yra labai netolygus. 2020 metų duomenimis <30% mažas pajamas gaunančių šalių įdiegė ŽPV vakcinacijos programą, lyginant su >80% šias programas įdiegusių dideles
17 pajamas gaunančių valstybių. 44% moterų žemos ekonomikos šalyse yra dalyvavusios GK vėžio patikros programose. Tuo tarpu didelių pajamų šalyse >60% moterų yra bent kartą dalyvavusios patikros programoje [1]. Tiek vakcinacijos, tiek ir patikros programos yra labai svarbios mažinant gimdos kaklelio vėžio sąlygotą sergamumą ir mirtingumą.
Nuolatinė ŽPV infekcija sukelia ikinavikinius gimdos kaklelio epitelio pokyčius vadinamus gimdos kaklelio intraepiteline neoplazija (CIN). Kadangi ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų progresavimas iki invazinio gimdos kaklelio vėžio dažnai trunka 10-20 metų, taikant veiksmingas prevencines priemones, šį laikotarpį galima išnaudoti aptinkant ir gydant ikinavikinius gimdos kaklelio pakitimus.
10.4.1 Pirminė prevencija
Pirminės ligų prevencijos tikslas - užkirsti kelią ligai, kol jos dar nėra. Tai daroma užkertant kelią rizikos veiksnių poveikiui, keičiant nesveiką ar nesaugų elgesį, galintį sukelti ligą, ir didinant organizmo atsparumą ligoms ar žalingiems veiksniams, jei su jais organizmas susidurtų.
Pirminė gimdos kaklelio vėžio prevencija yra saugi lytinė elgsena ir ŽPV vengimas. Susilaikymas nuo lytinių santykių, vienas lytinis partneris nuo lytinio gyvenimo pradžios, monogamija ir barjerinės kontracepcijos naudojimas, nors visiškai nuo ŽVP infekcijos neapsaugo, bet užsikrėtimo riziką sumažina reikšmingai. Vis dėlto pagrindinė ir efektyviausia pirminė prevencijos priemonė yra ŽPV vakcina [5]. Dvivalentė vakcina skirta dviem didelės rizikos potipiams - ŽPV 16 ir 18, keturvalentė vakcina apima tuos pačius du dažniausiai gimdos kaklelio vėžį sukeliančius didelės rizikos potipius (ŽPV 16 ir 18) ir dar du mažos rizikos potipius (ŽPV 6 ir 11) sukeliančius 90% genitalijų karpų atvejų visame pasaulyje [46,47]. Profilaktinės vakcinos pirmą kartą licencijuotos 2006 ir 2007 metais. Jų efektyvumas apsaugant nuo ŽPV 16 ir 18 tipų siejamų su žymiais intraepiteliniais pokyčiais (HSIL) siekia 90% [5,10]. Šios vakcinos apima 16 ir 18 onkogeninius ŽPV tipus, kurie visame pasaulyje sukelia maždaug 70% gimdos kaklelio vėžio atvejų. Devynvalentė vakcina, kaip ir dvivalentė bei keturvalentė, saugo nuo jau minėtų ŽPV tipų ir dar nuo penkių papildomų didelės rizikos virusų (ŽPV 6, 11, 16, 18, 31, 33, 45, 52 ir 58). Ši vakcina potencialiai galėtų užkirsti kelią 90% gimdos kaklelio vėžio atvejų visame pasaulyje [48].
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad didžiausias vakcinos veiksmingumas pasireiškia ŽPV neinfekuotoms moterims, vakcina neturi terapinio poveikio prieš jau esamą infekciją [49–51].
18 Reikšmingas gimdos kaklelio vėžio rizikos mažėjimas paskiepytųjų grupėje siejamas su skiepijimu jaunesniame amžiuje, prieš lytinio gyvenimo pradžią [51,52]. Lytiškai aktyvių 15-20 metų amžiaus moterų skiepijimas taip pat veiksmingai mažina ne tik ikinavikinių gimdos kaklelio pakitimų, bet ir gimdos kaklelio vėžio išsivystymą, nors vakcinos veiksmingumas yra mažesnis lyginant su moterimis skiepijamomis prieš lytinio gyvenimo pradžią. Šalyse, kuriose vakcinacijos programa apima 50% tikslinės moterų populiacijos, užsikrėtimo dažnis ŽPV 16 ir 18 tipu sumažėjo 68 % [53]. Nustatyta, kad ŽPV vakcinavimas, apimantis didelę dalį paauglių populiacijos, gali žymiai sumažinti gimdos kaklelio vėžio dažnį [54].
Šalyse, kur ŽPV vakcinacijos programos įdiegtos, ateityje numatomas reikšmingas gimdos kaklelio vėžio dažnio sumažėjimas, tačiau pirmaisiais metais vakcinos efektyvumas nebus stebimas dėl latentinio laikotarpio tarp lėtinės ŽPV infekcijos ir piktybinių navikų atsiradimo [55]. Australija yra pirmoji šalis pasaulyje 2007 metais įdiegusi ŽPV vakcinavimo programą, kurios metu 12-13 metų mergaitės ir berniukai pradėti skiepyti keturvalente ŽPV vakcina. Australijoje per tris metus nuo vakcinacijos pradžios didelio laipsnio gimdos kaklelio displazijų (HSIL) skaičius jaunesnių nei 18 metų amžiaus moterų grupėje sumažėjo 38% [55]. Švedijoje vakcinacijos programa veikia nuo 2007 metų. Tiriant merginas ir moteris paskiepytas ŽPV vakcina 10-30 metų amžiuje, Švedijoje nustatytas reikšmingas invazinio gimdos kaklelio vėžio dažnio sumažėjimas[51].
Lietuvoje vakcina nuo ŽPV į skiepų kalendorių įtraukta 2016 metais. Nuo 2016 metų valstybė kompensuoja vakciną nuo ŽPV vienai 11 metų amžiaus mergaičių kohortai. Naujausiais Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, skiepijimo apimtys 2017-2019 metais išaugo: pirmąja doze - nuo 43,2% iki 77.2% ir antrąja doze - nuo 27,2% iki 65,7% [56].
10.4.2 Antrinė prevencija
Antrinės prevencijos tikslas – kuo anksčiau aptikti jau įvykusius organizmo pokyčius, sumažinti jų neigiamą poveikį sveikatai. Tai daroma kuo greičiau nustatant ir gydant būkles ar ligas, kad sustabdyti ar sulėtinti neigiamų pokyčių progresą, išvengti ilgalaikių problemų, siekiant išsaugoti ar sugrąžinti žmonėms jų pirminę sveikatą ir funkciją.
Gimdos kaklelio vėžio antrinės patikros tikslas - nustatyti priešvėžinius gimdos kaklelio pažeidimus ir juos laiku pagydyti, taip sustabdant progresavimą į invazinį gimdos kaklelio vėžį. Pagrindiniai efektyvūs gimdos kaklelio patikros metodai yra tradicinis citologinis (PAP) tepinėlis,
19 citologinis (PAP) tepinėlis skystoje terpėje ir ŽPV tyrimas. Gimdos kaklelio citologinis tepinėlis yra auksinis tyrimo standartas gimdos kaklelio patikros programoje. Jo specifiškumas siekia 98%, jautrumas varijuoja tarp 55-88%, tačiau tyrimo tikslumas priklauso nuo visų jo vertinimo grandžių kokybės. Skystos terpės citologija yra modernesnis tyrimo būdas, pašalinantis kai kuriuos tradicinio tepinėlio trūkumus (tepinėliai paruošiami kokybiškiau, rečiau tyrimui trukdo kraujas, gleivės ar bloga fiksacija, tyrėjui lengviau tyrimą vertinti). Lyginant su tradiciniu citologiniu (PAP) tepinėliu, skystos terpės citologinis tyrimas yra jautresnis nustatant neoplazinius gimdos kaklelio pakitimus, mažiau būna mėginių netinkamų vertinimui.
Gimdos kaklelio citologinis tepinėlis (PAP) daug metų buvo pirminis gimdos kaklelio vėžio atrankos testas. Remiantis išsamiais įrodymais rodančiais didesnį žmogaus papilomos viruso (ŽPV) pagrindu atliekamo patikrinimo jautrumą ir tikslumą palyginti su įprastine ar skystos terpės citologija, naujausiose Europos gairėse rekomenduojama GK vėžio patikrai naudoti ŽPV testavimą. Be to, ŽPV pagrindu atliekama patikra gali suteikti galimybę pačioms moterims atlikti tyrimą, taip pat suteikia ilgesnius patikros intervalus moterims, kurių patikros rezultatai yra neigiami [57]. Keturiuose atsitiktinių imčių kontroliuojamuose tyrimuose Europoje ŽPV testavimu grįsta patikros programa, lyginant su gimdos kaklelio citologija paremta patikra, buvo 60-70% efektyvesnė nustatant priešvėžinius susirgimus [58].
Lietuvoje organizuota nacionalinė gimdos kaklelio patikros programa įdiegta jau prieš 16 metų (nuo 2004.07.01). Tikslinė 25-59 metų amžiaus moterų populiacija yra kviečiama dalyvauti programoje kas 3 metus. Pirminėje sveikatos priežiūros srityje dirbantys specialistai yra atsakingi už moterų pakvietimą, patikros tyrimo atlikimą, moterų informavimą apie tyrimo rezultatus bei, esant reikalui, jų nukreipimą specialisto konsultacijai, aptikus pokyčių patikros tyrime. Nuo 2022.01.01 35-59 metų amžiaus moterims patikros testui bus naudojamas didelė onkogeninės rizikos ŽPV tyrimas, ir patikra, neaptikus ŽPV infekcijos, bus kartojama kas 5 metus. Nustačius infekuotumą AR ŽPV, iš to paties patikros mėginio bus atliktas GK citologijos tyrimas. Moterims nuo 25-34 metų amžiaus nei GK patikros metodas, nei patikros intervalai nesikeis. Joms bus atliekamas įprastinis gimdos kaklelio citologinis (PAP) tepinėlis kas 3 metus [59]. Reguliarus dalyvavimas patikros programoje yra svarbus siekiant sumažinti riziką mirti nuo gimdos kaklelio vėžio, nes programos sėkmei būtinas bent 70% tikslinės populiacijos dalyvavimas [60].
20
11.
Tyrimo metodika
11.1 Tyrimo metodai
1. Tyrimas - anketinės apklausos analize.
2. Statistinio tyrimo metodas – duomenų analizė atlikta naudojant Statistical Package for Social Science (SPSS) 20.0 versiją bei MS Excel 2003.
Anketa yra originalus darbo autorės ir jos vadovės kūrinys. Anketos klausimai buvo suformuluoti pagal panašius tyrimus atliktus kitose šalyse [61]. Anketą sudarė 23 klausimai:
• 4 klausimai su keliais pasirinkimais apie demografinius rodiklius; • 8 klausimai su keliais pasirinkimais apie gimdos kaklelio patikrą; • 7 klausimai su keliais pasirinkimais apie ŽPV infekciją;
• 4 teiginių-mitų klausimai apie gimdos kaklelio citologinį tepinėlį, ŽPV infekciją, ŽPV tyrimus ir ŽPV vakciną.
Visas moteris suskirstėme į dvi grupes pagal siunčiančiojo gydytojo nurodytą siuntimo priežastį: konsultacijai atvykusios dėl gimdos kaklelio problemų ir konsultacijai atvykusios dėl kitų priežasčių ar pasitikrinti profilaktiškai. Apklaustos pacientės vertindamos teiginius-mitus, turėjo pažymėti tik teisingus faktus. Vertindami šias respondenčių žinias, skaičiavome teisingai įvertintų teiginių-mitų santykinį skaičių (teisingą atsakymą pasirinkusių respondenčių dalis). Taip pat skaičiavome teisingai atsakytų teiginių vidurkį (TATV), kurį naudojome žinių palyginimui tarp grupių, ieškant ryšio tarp moterų žinių ir jų sveikatos (atvykimo į konsultaciją priežastis) bei demografinių (išsilavinimo, šeimyninės ir darbo padėties) rodiklių.
11.2 Tyrimo organizavimas
Tyrime dalyvavo moterys 25-60 metų amžiaus, konsultuojamos LSMUL KK moterų konsultacijoje, sutikusios dalyvauti ir užpildžiusios klausimyną, gavus Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos leidimą (2020.12.14 Nr. BEC-MF-158). Anketinėje apklausoje dalyvavusios pacientės buvo supažindintos su tyrimo tema, tikslu, galimybe rinktis dalyvauti apklausoje ar ne. Apklausoje dalyvavo ir įtyrimą buvo įtrauktos tik pacientės užpildę tiriamojo asmens sutikimo formą.
21 Konfidencialumas ir asmens duomenų apsauga užtikrinta, kadangi tyrime naudojami tik nuasmeninti sveikatos duomenys, anketa buvo anoniminė.
11.3 Tyrimo procedūra ir imties sudarymas
Tyrimo objektas - 25-60 metų amžiaus moterys konsultuojamos gydytojo akušerio ginekologo LSMUL KK moterų konsultacijoje nuo 2020-12-01 iki 2021-04-01. Iš viso apklausoje sutiko dalyvauti ir klausimyną užpildė 304 moterys. Apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti ir įvertinti tikslinės gimdos kaklelio vėžio patikros grupės moterų (25-60 metų amžiaus) žinias apie gimdos kaklelio vėžį bei jo prevencijos galimybes, taip pat įvertinti moterų elgseną patikros programos metu.
11.4 Statistinės analizės metodai
Tyrimo duomenys suvesti, sugrupuoti ir koduoti duomenų lentelėje Excel 2003. Duomenų analizė atlikta SPSS 20.0 bei MS Excel 2003 programomis. Taikyta aprašomoji statistika (kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti procentai, kiekybiniams – vidurkiai, standartinis nuokrypis, mediana, minimali ir maksimali reikšmė imtyje). Požymių skirstiniai lyginti taikant chi kvadrato kriterijų (χ2). Jei dažnių lentelėje (2x2) nors vienas stebėjimų skaičius buvo mažiau 5, papildomai skaičiuotas tikslusis Fišerio kriterijus. Statistinių hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo α = 0,05. Skirtumas laikomas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Intervalinių kintamųjų reikšmių pasiskirstymas pagal normalųjį skirstinį buvo tikrinamas Kolmogorov-Smirnov testu (p>0,05- skirstinys normalus, p<0,05- skirstinys nenormalus). Kadangi normalumo sąlyga nebuvo tenkinama, tikrinant hipotezes apie dviejų nepriklausomų kintamųjų skirstinių lygybę taikytas neparamentrinis Mann-Whitney testas, o lyginant tris ir daugiau kintamųjų grupes taikytas Kruskal-Wallis testas. Tiesinei priklausomybei tarp kintamųjų įvertinti buvo atlikta koreliacinė analizė naudojant Spearman koreliacijos koeficientą. Sąsajos laikomos statistiškai reikšmingomis, kai paklaidos tikimybė p<0,05. Gauti rezultatai pateikti lentelėse ir diagramose.
22
12.
Rezultatai
Analizavome 304 tyrime sutikusių dalyvauti ir į anketos klausimus atsakiusių pacienčių apklausos duomenis. 33,6% (n=102) anketą užpildžiusių moterų į ginekologą kreipėsi dėl su gimdos kakleliu susijusių ginekologinių problemų, 66,4% (n=202) moterų į ginekologo konsultaciją atvyko dėl kitų nusiskundimų ar pasitikrinti profilaktiškai. 96,7% (n=294) žinojo apie galimybę reguliariai ir nemokamai atlikti gimdos kaklelio citologinį tyrimą savo šeimos klinikoje. Detalesnė apklausoje dalyvavusių pacienčių charakteristika pateikta 1 lentelėje. Tiek dėl gimdos kaklelio problemų, tiek dėl kitų priežasčių konsultuotų moterų demografiniai rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskyrė, kas rodo, kad abi grupės šiuo požiūriu buvo vienalytės.
Lentelė 1. Tyrime dalyvavusių moterų charakteristika
Demografiniai rodikliai Atvykimo konsultacijai priežastis GK problemos (GKP) n=102 Kitos priežastys (KP) n=202 Išsilavinimas Magistras 44,1% 44,1% Bakalauras 26,5% 28,2% Technikinis/profesinis 10,8% 8,4% Vidurinis 18,6% 19,3% Darbinė padėtis Dirbanti 83,2% 83,7% Bedarbė 6,9% 10,8% Namų šeimininkė 6,9% 9,4% Šeimyninė padėtis Ištekėjusi/pastovus partneris 79,4% 85,1% Vieniša/nepastovus partneris 20,6% 14,9%
Amžius (m.) Mediana (intervalas) 35 (25-59) 43 (25-59)
Vidurkis 37 42
12.1 Žinios apie gimdos kaklelio patikros programą
Moterų žinios apie gimdos kaklelio patikros programą pateiktos 2 lentelėje. 95,4% moterų žino, kad gimdos kaklelio citologinis tepinėlis skirtas priešvėžinių ląstelių pokyčių ar GK vėžio nustatymui.
23 Reikšminga neigiama koreliacija nustatyta tarp moterų amžiaus ir žinių apie GK citologinio tepinėlio pagrindinį tikslą: didėjant moterų amžiui teisingai įvertintų teiginių kiekis mažėjo (p<0,05). Trečdalis moterų mano, kad citologinis tepinėlis skirtas aptikti lytiniu keliu plintančioms ligoms (27,2%) ar yra pilno ginekologinio ištyrimo sudedamoji dalis (34,8%). Tarp visų manančių, kad citologinis gimdos kaklelio tepinėlis skirtas lytiškai plintančioms ligoms diagnozuoti, dėl GK problemų konsultuojamų moterų dalis yra reikšmingai didesnė (34,7% ir 23,4% atitinkamai, p<0,05).
Lentelė 2. Moterų žinios apie gimdos kaklelio patikros programą
Iš viso Konsultacijos priežastis P GKP* KP** Kokiu tikslu atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis? Nustatyti priešvėžinius pakitimus ir GK vėžį Taip 95,4% 95% 95,5% >0,05 Ne 4,6% 5% 4,5%
Aptikti (LPI***) Taip 27,2% 34,7% 23,4% <0,05
Ne 72,8% 65,3% 76,6%
Būtina ginekologinio tyrimo dalis
Taip 34,8% 34,7% 34,8% >0,05
Ne 65,2% 65,3% 65,2%
Žino, kad patikros programa Lietuvoje finansuojama valstybės Taip 96,7% 97,1% 96,5% >0,05 Ne 3,3% 2,9% 3,5% Pirminis informacijos šaltinis apie patikros programą
ŠG, gavo pakvietimą pasitikrinti (pirminė sveikatos priežiūros grandis)
87,4% 87,9% 87,2% >0,05
Informacinė sklaida, studijos, draugai, literatūra, AG
12,6% 12,1% 12,8%
Patikros programos pradžios amžius (mediana, intervalas) 25 (9-50) 25 (18-50) 25 (9-50) -
Patikros programos pradžios amžius (25m.) Teisingai 46,7% 51,0% 44,6% >0,05 Neteisingai/
nežinojo
56,3% 49,0% 55,4%
Patikros programoje dažnis (kas 3 m.) Teisingai 64,1% 60,8% 65,8% >0,05 Neteisingai 35,9% 39,2% 34,2%
24 Tyrime dalyvavusių moterų pagrindinis žinių apie gimdos kaklelio vėžio patikros programą šaltinis – pirminė sveikatos priežiūros grandis (Pav. 1). Net 87% apklaustųjų pirmą kartą apie programą sužinojo iš savo šeimos gydytojo arba gavusios pakvietimą dalyvauti programoje. Tai, kad tik dešimtadalis moterų pirmą kartą apie programą sužinojo gavusios pakvietimą dalyvauti joje, rodo, kad visos likusios apie patikrą informaciją jau anksčiau buvo gavusios iš kitų šaltinių, kurių pagrindinis – pats šeimos gydytojas (ŠG).
Pav. 1 Pirminis žinių apie gimdos kaklelio vėžio patikros programą šaltinis
Pirminį žinių šaltinį apie patikros programą suskirstėme į dvi grupes:
I. pirmoji grupė - informacija gauta iš ŠG, ar gavus pakvietimą dalyvauti programoje (pirminė sveikatos priežiūros grandis),
II. antroji grupė - informacinė sklaida, studijos, draugai, gydytojai akušeriai ginekologai (AG).
Pirminė sveikatos priežiūros grandis buvo pagrindinis informacijos apie patikros programą šaltinis tiek moterų besikreipiančių dėl GKP grupėje (87,9%), tiek tarp moterų į ginekologą besikreipusių dėl kitos priežasties (87,2%). Reikšmingo ryšio tarp išsilavinimo, darbinės ar šeimyninės padėties ir pirminio šaltinio apie patikros programą nenustatyta (p>0,05).
73.50% 6.10%
13.90% 6.50%
Šeimos gydytojas
draugas, informacinė sklaida, literatūra, studijos gavo pakvietimą pasitikrinti
25 Kviestų ir nekviestų dalyvauti patikros programoje moterų pirminių žinių apie patikros
programą šaltinių analizė pateikiama 3 lentelėje.
Lentelė 3. Kviestų ir nekviestų dalyvauti patikros programoje moterų pirminis žinių apie patikros programą šaltinis
Pirminis žinių šaltinis apie GK patikros programą
ŠG, kvietimas
pasitikrinti į programą
Informacinė sklaida, studijos, draugas, literatūra, AG ŠG kvietė dalyvauti Taip 91,9% 8,1% Ne 78,1% 21,9% Iš viso: 87,4% 12,6% p 0,001
Nors pirminė sveikatos priežiūros grandis informuojant moteris apie gimdos kaklelio patikrą yra žymiai svarbesnė nei kiti šaltiniai abejose grupėse (87,4% ir 12,6%, p<0,01), tačiau moterys kviestos dalyvauti ar dalyvavusios patikros programoje, apie GK patikrą iš ŠG informaciją gavo reikšmingai dažniau, nei tos, kurios į programą nebuvo kviestos (91,9% ir 78,1%, p=0,01). Reikšmingai daugiau moterų, kurios ŠG nebuvo kviestos dalyvauti programoje, apie gimdos kaklelio patikrą sužinojo iš informacinės sklaidos, draugo, studijų ar AG (21,9% ir 8,1%, p=0,01) (lentelė 3).
Kiek daugiau nei pusė apklaustųjų (53,3%) nežinojo arba neteisingai atsakė į klausimą apie patikros programos pradžios amžių. Reikšmingai daugiau ištekėjusių ar pastovų partnerį turinčių moterų (49,4%), lyginant su vienišomis ar nepastovų partnerį turinčiomis moterimis (33,3%), žinojo, kad patikros programos pradžios amžius 25 metai (p<0,05) (lentelė 4). Geriausiai apie programos pradžios amžių buvo informuotos bakalauro (53,7%) ir magistro (50,0%) studijas baigusios moterys (p<0,05).
26 Lentelė 4. Žinių apie patikros programos pradžios amžių pasiskirstymas pagal išsilavinimą ir
šeimyninę padėtį
Patikros programos pradžios amžius
Teisingai (25 m.) Neteisingai/nežinojo
Išsilavinimas Magistras 50% 50%
Bakalauras 53,7% 46,3%
Technikinis/profesinis 25,0% 75,0%
Vidurinis 44,1% 58,6%
Šeimyninė padėtis Ištekėjusi/pastovus parneris 49,4% 50,6% Išsiskyrusi/nepastovus partneris 33,3% 66,7%
Iš viso: 46,7% 53,3%
p <0,05
Moterų žinių apie patikrų dažnį programoje priklausomybė nuo moterų išsilavinimo pateikta 5 lentelėje. Didesnė dalis moterų (64,1%) žinojo, kad Lietuvoje patikra atliekama kas 3 metai. Bakalauro ir magistro studijas baigusių moterų žinios buvo geriausios (atitinkamai 75,6% ir 70,9%, p<0,001).
Ryšio tarp moters padėties darbo rinkoje ir konsultacijos priežastis su žinioms apie patikros programos amžiaus pradžią ir dažnį nebuvo stebima (p>0,05).
Lentelė 5. Žinių apie patikrų programoje dažnį pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Patikros programos pradžios dažnis
Teisingai (3 m.) Neteisingai Išsilavinimas Magistras 71,3% 28,7% Bakalauras 75,6% 24,4% Technikinis/profesinis 35,7% 64,3% Vidurinis 44,8% 55,2% Iš viso: 64,1% 53,3% p <0,001
27 Moterų informuotumas apie patikros programos pradžios amžių ir patikros dažnį tarpusavyje susiję (lentelė 6). Moterys, žinojusios, kad į patikros programą pirmą kartą kviečiamos 25 metų amžiaus sulaukusios merginos, geriau nei kitos žinojo ir kad dalyvavimo patikros programoje dažnis - 3 metai (75,4% lyginant su 53,3%, p<0,001) (lentelė 6).
Lentelė 6. Žinių apie patikros programos pradžios amžių ir patikros programos dažnį tarpusavio priklausomybė
Patikros programos dažnis
Teisingai (3 m.) Neteisingai Patikros programos pradžios amžius Teisingai (25 m.) 75,4% 24,6% Neteisingai/ nežinojo 53,3% 45,7% Iš viso: 64,1% 35,9% p <0,001
12.2 Moterų elgsena ir įpročiai dalyvaujant gimdos kaklelio patikroje
Apklaustų moterų dalyvavimo gimdos kaklelio patikroje elgsena ir įpročiai pateikiami 7 lentelėje. Virš 90% respondenčių gimdos kaklelio citologinis tyrimas atliktas bent kartą gyvenime ir paskutinį kartą - ne seniau nei 3 metų laikotarpyje. Ištekėjusios ar pastovų partnerį turinčios moterys patikroje aktyvesnės nei vienišos ar turinčios nepastovų partnerį. Joms bent kartą gyvenime gimdos kaklelio citologija atlikta 96,8% ir 88,2 % atitinkamai (p<0,05).
Tiek konsultuotų dėl GKP, tiek dėl kitų priežasčių, aktyvumas atliekant gimdos kaklelio patikrą nesiskyrė. Bent kartą gimdos kaklelio citologinis mėginys buvo atliktas panašiam kiekiui moterų besikreipiančių dėl GKP (97,1%) ir atvykusių dėl kitos priežasties (94,6%) ir visoms paskutinį kartą tepinėlis atliktas ne seniau nei 3 metų laikotarpyje (p>0,05).
28 Lentelė 7. Moterų dalyvavimo gimdos kaklelio patikroje elgsena ir įpročiai
Iš viso Konsultacijos priežastis
P
GKP* KP** Ar jums kada nors buvo atliktas/imtas
gimdos kaklelio citologinis tepinėlis?
Taip 95,4% 97,1% 94,6% >0,05
Ne 4,6 2,9% 5,4%
Kada paskutinį kartą jums atliktas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis?
0-3 metus 90% 90,9% 89,5% >0,05 >4 metus 10% 9,1% 10,5% Kokiomis aplinkybėmis jums imtas tepinėlis paskutinį kartą?
Dalyvaujant patikros programoje (šeimos klinikoje)
38,1% 34,3% 40,0% >0,05
Ginekologo konsultacijos metu, kreipiantis dėl nusiskundimų
40,1% 40,4% 40,0%
Pačiai pageidaujant, apmokant tyrimą savomis lėšomis
21,8% 25,3% 20,0%
Ar buvote kviečiama dalyvauti gimdos kaklelio vėžio patikros programoje?
Taip 65,8% 66,7% 65,3% >0,05
Ne/neprisimenu 34,2% 33,3% 34,7%
Ar gavus pakvietimą dalyvauti programoje atvykstate?
Taip 89,0% 86,8% 90,2% >0,05
Ne/neprisimenu 11,0% 13,2% 9,8%
Jei gimdos kaklelio patikros tyrimus atliekate ne
patikros programos metu, tai kodėl:
Patogiau atlikti 15,5% 13,0% 16,4% >0,05
Galiu tepinėlius pasidaryti dažniau 32,3% 41,3% 27,0% <0,05
Testas yra atliekamas ginekologo 50,2% 52,2% 49,1% >0,05 Tuo pačiu metu gali būti atliktas
pilnas ginekologinis patikrinimas
68,1% 58,7% 73,6% <0,05
Neatlieku 17,4% 9,8% 21,3% <0,05
Kaip dažnai atliekate gimdos kaklelio patikros tepinėlį? Kas 2-3 metus 69,7% 54,3% 78,6% <0,05 Kasmet 24,7% 32,6% 20,1% Dažniau nei 1 kartą metuose 5,6% 13% 1,3%
29 Nors reikšmingo skirtumo tarp paskutinį kartą atlikto tepinėlio aplinkybių abejose grupėse nebuvo nenustatyta, reikia paminėti, kad beveik du trečdaliai moterų gimdos kaklelio citologinį tepinėlį paskutinį kartą atliko ne patikros programos metu.
Pav. 2. Paskutinį kartą atlikto citologinio tepinėlio atlikimo aplinkybės
89,0% ŠG pakviestų moterų dalyvauja programoje, bet taip pat net 82,6% respondenčių gimdos kaklelio tepinėlio tyrimus atlieka ne patikros programos metu. Priežastys dėl kurių moterys tyrimą atlieka ne patikros programos metu yra skirtingos. Dažniausiai moterys tyrimą ne patikros metu renkasi dėl to, kad testas atliekamas gydytojo ginekologo (50,2%) arba todėl, kad tuo pačiu metu gali būti atliktas pilnas ginekologinis ištyrimas (68,1%).
Nors du trečdaliai respondenčių GK tepinėlio tyrimą atlieka kas 2-3 metus, tačiau reikia pažymėti, kad net ketvirtadalis apklaustųjų jį kartoja kasmet. Dėl GK problemų besikreipiančios moterys, dažniau nei kitos moterys, GK tepinėlį atlieka ne patikros metu, nes gali tepinėlį atlikti dažniau (p<0,05). Daugiau dėl GK besikreipiančių moterų, dažniau nei kitos moterys, tyrimus atlieka kasmet (32,6%) ar dažniau nei kartą metuose (13,0%) (p<0,05).
Remiantis mūsų turimais duomenimis negalime atsakyti ar moterys konsultuojamos dėl gimdos kaklelio problemų dažniau atlieka citologinį tyrimą todėl, kad turi rizikos veiksnių ir tai būtina, ar dėl jų
38.10%
40.10%
21.80%
30 dažniau atliekamų tyrimų būtent ir buvo nustatyti pokyčiai atvedę ginekologo konsultacijai. Analizuodami moterų konsultuotų dėl kitų su gimdos kaklelio problemomis nesusijusių priežasčių dažnesnių patikrų įpročius pastebėjome, kad jos dažnesnę gimdos kaklelio patikrą dėl dviejų pagrindinių priežasčių: testas atliekamas gydytojo ginekologo (49,1%) arba todėl, kad tuo pačiu metu gali būti atliktas pilnas ginekologinis ištyrimas (73,6%).
12.3 Žinios apie ŽPV infekciją ir ŽPV vakciną
Respondenčių žinios apie ŽPV ir vakciną nuo šios infekcijos pateikiamos 8 lentelėje. Statistiškai reikšmingai daugiau moterų susidūrusių su gimdos kaklelio problemomis buvo girdėjusios apie ŽPV infekciją, ŽPV vakciną, dažniau buvo skiepytos šia vakcina, žinojo, kad ŽPV testas gali būti atliktas tuo pačiu metu imant gimdos kaklelio citologinį tepinėlį, taip pat jos geriau žinojo apie paauglių mergaičių nemokamą skiepijamą ŽPV vakcina Lietuvoje.
Lentelė 8. Moterų žinios apie ŽPV infekciją
Iš viso Konsultacijos priežastis P GKP* KP**
Ar jūs girdėjote apie ŽPV? Taip 85,2% 94,1% 80,7% 0,002
Ne 14,8% 5,9% 19,3%
Ar jūs esate paskiepyta ŽPV vakcina? Taip 3% 6,9% 1,0% 0,008
Ne 97% 93,1% 99,0%
Ar jūs girdėjote apie ŽPV vakciną? Taip 63,5% 72,5% 58,9% <0,05
Ne 36,5% 27,5% 41,1%
Ar paaugles mergaites Lietuvoje ŽPV vakcina skiepijamos nemokai?
Taip 36,5% 45,1% 32,2% <0,05
Ne/nežinau 63,5% 54,9% 67,8%
GKP* - gimdos kaklelio problemos. KP** - kitos priežastys.
Reikšmingai daugiau moterų ginekologo konsultacijai atvykusių dėl GK problemų buvo girdėjusios apie ŽPV viruso infekciją (Pav. 3).
31 Pav. 3. Moterų informuotumas apie ŽPV
Analizuojant moterų išsilavinimo įtaką informuotumui apie ŽPV, buvo pastebėta, kad daugiau magistro studijas baigusių moterų (93,3%) yra girdėjusios apie ŽPV, lyginant su bakalauro (84,1%) ar techninio/profesinio (78,6%) ir vidurinio (72,4%) išsilavinimo moterimis (p=0,001).
Tik trečdalis respondenčių žino, kad Lietuvoje paauglės mergaitės yra nemokamai skiepijamos ŽPV vakcina. Moterys į AG konsultaciją atvykusios dėl GK problemų (45,1%), geriau nei kitos moterys (32,2%), žinojo, kad paauglės mergaitės Lietuvoje skiepijamos nemokamai (p<0,05).
Magistro studijas baigusių moterų žinios apie paauglių vakcinaciją (46,3%) taip pat buvo žymiai geresnės nei turinčių bakalauro (32,9%), techninį/profesinį (21,4%) ar vidurį išsilavinimą (25,9%) (p<0,05).
Namų šeimininkės (10,0%) reikšmingai mažiau nei dirbančios (40,3%) ar bedarbės (28,6%) žino, kad Lietuvoje paauglės mergaitės nemokamai skiepijamos vakcina nuo ŽPV (p<0,05).
Šeimyninė padėtis žinioms apie paauglių skiepijimą įtakos neturėjo.
Konsultacijai dėl GKP ir dėl kitų priežasčių atvykusių moterų žinių apie ŽPV analizė pateikiama 9 lentelėje. Didžioji dauguma tyrimo dalyvių žinojo, kad ŽPV gali sukelti GK vėžį. Nors dauguma apklaustųjų žinojo, kad ŽPV galima užsikrėsti lytinio akto metu (75,7%), bet mažiau nei penktadalis jų (17,8%) žinojo, kad ŽPV gali plisti kontaktiniu būdu, prisilietus lytinių organų srityje. Daugiau kaip pusė
94.10%
80.70% 5.90%
19.30%
atvyko dėl GK atvyko dėl kitos priežasties
Ar girdėjote apie ŽPV?
taip ne
32 moterų žinojo, kad yra daug ŽPV infekcijos tipų, statistiškai reikšmingai geriau į klausimą atsakė dėl GK atvykusios moterys (p<0,001). 50,6% respondenčių teisingai įvertino teiginį, kad ŽPV gali turėti įtakos lytinių karpų atsiradimui, statistiškai reikšmingai geriau šį klausimą atsakė moterys, atvykusios konsultacijai dėl GK problemų (<0,05). Apklaustų moterų žinios apie ŽPV epidemiologiją buvo prastos: tik ketvirtadalis (25,9 %) moterų žinojo, kad ŽPV yra dažnai sutinkama lytiškai plintanti infekcija ir kad 4/5 seksualiai aktyvių žmonių bent kartą gyvenime užsikrečia ŽPV. Moterų turinčių GKP žinios buvo geresnės (p<0,001).
Lentelė 9. Mitai ir tiesa apie ŽPV infekciją
Iš viso Konsultacijos priežastis
P
GKP* KP**
ŽPV yra labai retai sutinkama infekcija Taip 2,3% 2,1% 2,5% >0,05
Ne 97,7% 97,9% 97,5%
Užsikrėtus ŽPV, visada jaučiami simptomai Taip 1,9% 0% 3,1% >0,05
Ne 98,1% 100% 96,9%
ŽPV gali sukelti gimdos kaklelio vėžį Taip 86,5% 91,7% 83,4% >0,05
Ne 13,5% 8,3% 16,6%
ŽPV galima užsikrėsti prisilietus lytinių organų srityje
Taip 17,8% 20,8% 16,0% >0,05
Ne 82,2% 79,2% 84,0%
Yra daug ŽPV tipų Taip 51,7% 69,8% 41,1% <0,001
Ne 48,3% 30,2% 58,9%
ŽPV galima užsikrėsti lytinio akto metu Taip 75,7% 80,2% 73,0% >0,05
Ne 24,3% 19,8% 27,0%
ŽPV gali turėti įtakos lytinių organų karpų atsiradimui
Taip 50,6% 60,4% 44,8% <0,05
Ne 49,4% 39,6% 55,2%
Vyrai negali užsikrėsti ŽPV Taip 4,2% 4,2% 4,3% >0,05
Ne 95,8% 95,8% 95,7%
Naudojant prezervatyvus rizika užsikrėsti ŽPV sumažėja
Taip 59,8% 62,5% 58,3% >0,05
33
ŽPV galima išgydyti antibiotikais Taip 3,5% 2,1% 4,3% >0,05
Ne 96,5% 97,9% 95,7%
Turint daug seksualinių partnerių, rizika užsikrėsti labai padidėja
Taip 73,7% 78,1 71,2 >0,05
Ne 26,3% 21,9% 28,8%
Paprastai ŽPV gydymas nereikalingas Taip 12,4% 15,6% 10,4% >0,05
Ne 87,6% 84,4% 89,6%
4 iš 5 seksualiai aktyvių žmonių bent kartą gyvenime užsikrečia ŽPV
Taip 25,9% 40,6% 17,2% <0,001
Ne 74,1% 59,4% 82,8%
Žmogus daugelį metų gali būti užsikrėtęs ŽPV to pats nežinodamas
Taip 68,3% 82,3% 60,1% <0,001
Ne 31,7% 17,7% 39,9%
Labai anksti pradėjus lytinį gyvenimą rizika užsikrėsti ŽPV padidėja
Taip 47,9% 47,9% 47,9% >0,05
Ne 52,1% 52,1% 52,1%
GKP* - gimdos kaklelio problemos. KP** - kitos priežastys.
Visų moterų teisingai atsakytų teiginių vidurkis (TATV) 9,58 (±2,77) iš 15 galimų. Tik 1,2% (n=3) teisingai įvertino visus 15 teiginių ir pademonstravo labai geras žinias apie ŽPV. Labai mažai apie ŽPV žinojo 24,3% (n=63) moterų iš 15 teiginių teisingai įvertinusios ≤7.
Moterys atvykusios pasitikrinti dėl gimdos kaklelio problemų reikšmingai geriau atsakė į klausimus apie ŽPV virusą (TATV 10,42 ± 0,27) nei kitos moterys (TATV 9,09 ± 0,21) (z= -3,476, p=0,001) (Pav. 4).
Reikšmingai pasiskirstė teisingų atsakymų skaičius pagal respondentų išsilavinimą. Magistro studijas baigusios moterys apie ŽPV buvo informuotos reikšmingai geriau nei kitos (TATV 10,23 ± 0,23, p=0,001) (Pav. 5).
34 Pav. 4. Teisingų atsakymų apie ŽPV pasiskirstymas pagal konsultacijos priežastį
35 Žinios apie ŽPV reikšmingai nesiskiria tarp skirtingas padėtis darbo rinkoje užimančių moterų. Dirbančios (TATV 9,66 ± 0,19), bedarbės (TATV 9,5 ± 0,71) ir namų šeimininkės (TATV 8,96 ± 0,54) panašiai informuotos apie ŽPV (p>0,05). Šeimyninė padėtis, įtakos žinioms apie ŽPV taip pat neturėjo. Tiek ištekėjusios ar pastovų partnerį turinčios (TATV 9,74 ± 0,19), tiek ir vienišos ar nepastovų partnerį turinčios moterys (TATV 9,5 ± 0,42) apie ŽPV žinojo panašiai.
Moterys žinojusios patikros programos pradžios amžių, dažnį ir kad Lietuvoje paauglės mergaitės skiepijamos nemokamai, teisingai įvertino daugiau teiginių apie ŽPV. Reikšmingai koreliuoja moterų amžius ir teisingai įvertintų teiginių skaičius: vyresnės moterys, teisingai įvertina mažiau teiginių apie ŽPV (p=0,001).
Lentelė 10. Koreliacija tarp skirtingų moterų žinių apie patikros programą ir skiepijimą nuo ŽPV
Patikros programos pradžios amžius
Patikros programos dažnis Paauglės mergaitės Lietuvoje skiepijamos nemokamai Teisingai (25 m.) Neteisingai/ nežinojo
Teisingai (3 m.) Neteisingai Taip Ne
TATV 10,41 ± 0,24 10,41 ± 0,24 10,4 ± 0,21 9,08 ± 0,29 10,22 ± 0,26 9,15 ± 0,22 z -3,789 -2,639 -3,052 p <0,001 <0,05 =0,002
Moterių žinios apie mitus ir faktus liečiančius ŽPV vakciną pateikiamos 11 lentelėje.
Visų respondenčių žinios apie ŽPV vakciną yra labai geros (TATV 4,79 ± 0,58 iš šešių teiginių). Visus teiginius teisingai įvertino 5,6% (n=10) apklaustųjų, o 2,8% (n=5) apie vakciną žinojo labai mažai, įvertinusios teisingai ≤3 teiginius.
Abi grupės moterų - atvykusių ginekologo konsultacijai dėl GK (TATV 4,77 ± 0,72) ar dėl kitų priežasčių (TATV 4,79 ± 0,06), apie ŽPV vakciną žinojo vienodai gerai.
36 Lentelė 11. Mitai ir tiesa apie ŽPV vakciną
Iš viso Konsultacijos priežastis
P
GKP* KP** ŽPV pilną vakcinaciją sudaro trys skiepų
injekcijos
Taip 47,8% 53,6% 44,0% >0,05
Ne 52,2% 46,4% 56,0%
ŽPV vakcina apsaugo nuo visų, lytiniu keliu plintančių, ligų
Taip 3,9% 4,3% 3,7% >0,05
Ne 96,1% 95,7% 96,3%
ŽPV vakcina veiksmingiausia tiems žmonėms, kurie dar nėra turėję lytinio akto
Taip 71,9% 75,4% 69,7% >0,05
Ne 28,1% 24,6% 30,3%
Pasiskiepijus ŽPV vakcina gimdos kaklelio vėžys neišsivystys
Taip 16,3% 14,5% 17,4% >0,05
Ne 83,7% 85,5% 82,6%
ŽPV vakcina apsaugo nuo visu ŽPV tipų Taip 31,5% 31,9% 31,2% >0,05
Ne 68,5% 68,1% 68,6%
Pasiskiepijus ŽPV vakcina dalyvauti gimdos kaklelio vėžio patikroje nebūtina
Taip 1,7% 1,4% 1,8% >0,05
Ne 98,3% 98,6% 98,2%
GKP* - gimdos kaklelio problemos. KP** - kitos priežastys.
Nustatyta reikšmingas ryšys tarp šeimyninės padėties ir žinių apie ŽPV vakciną. Ištekėjusios ar turinčios pastovų partnerį moterys buvo geriau informuotos apie ŽPV vakciną (TATV 4,83 ± 0,05) nei vienišos ar turinčios nepastovų partnerį (TATV 4,54 ±0,13) (z= -2,202, p<0,05). Darbo padėtis ir išsilavinimas žinioms apie ŽPV vakciną įtakos neturėjo. Reikšmingai koreliavo amžius ir teisingai įvertintų teiginių apie ŽPV vakciną skaičius - didėjant amžiui, teisingų atsakymų skaičius reikšmingai mažėjo (p<0,001).
12.4 Informuotumas apie ŽPV tyrimą
Daugiau nei pusė 54,9% (n=167) apklaustųjų nežinojo, kad ŽPV testas gali būti atliktas tuo pačiu metu atliekant GK tepinėlį (lentelė 12). Dėl GK konsultacijai atvykusios moterys, buvo geriau informuotos
37 (65,7%), kad ŽPV testas gali būti atliktas tuo pačiu metu atliekant gimdos kaklelio tepinėlį, lyginant su kitomis moterimis (34,7%) (p<0,001) (lentelė 12).
Magistro laipsnį turinčios moterys reikšmingai daugiau (54,5%) nei bakalauro (40,2%) ar techninio/profesinio (35,7%) bei vidurinio išsilavinimo (32,8%) moterys žinojo, kad ŽPV testas gali būti atliktas tuo pačiu metu, atliekant GK citologinį tepinėlį (p<0,05). Reikšmingai daugiau bedarbių (81,0%) moterų to nežinojo. Dirbančios moterys (47,8%) apie ŽPV ištyrimo kartu su PAP galimybę buvo informuotos geriau nei bedarbės (19%) ar namų šeimininkės (40%).
Lentelė 12. Moterų žinios apie ŽPV tyrimo ypatumus
Iš viso Konsultacijos priežastis
P
GKP* KP** Ar Jūs žinojote, kad ŽPV testas gali būti
atliktas tuo pačiu metu imant gimdos kaklelio tepinėlį?
Taip 45,1% 64,7% 34,7% <0,001 Ne 54,9% 34,3% 65,3%
Testas gali nustatyti kiek laiko jūs esate užsikrėtus šią infekciją
Taip 12,2% 9,1% 14,0% >0,05 Ne 87,8% 90,9% 86,0%
Jei tyrimas teigiamas ir rodo infekciją, moteris susirgs gimdos kaklelio vėžiu
Taip 11,8% 12,1% 11,7% >0,05 Ne 88,2% 87,9% 88,3%
ŽPV testas neatliekamas patikros programos metu
Taip 25,7% 22,2% 27,8% >0,05 Ne 74,3% 77,8% 72,2%
ŽPV testas gali būti atliekamas paciento lėšomis
Taip 72,1% 76,5% 69,5% >0,05 Ne 27,9% 23,5% 30,5%
Jei ŽPV testas neigiamas, reiškia rizika moteriai susirgti gimdos kaklelio vėžiu yra maža
Taip 47,7% 50,5% 46,0% >0,05 Ne 52,3% 49,5% 54,0%
GKP* - gimdos kaklelio problemos. KP** - kitos priežastys.
Apklausiant moteris apie ŽPV tyrimo ypatumus, 10,3% teisingai įvertino visus 5 teiginius ir pademonstravo geras žinias, 19,8% moterų teisingai įvertino 2 teiginius ar mažiau. Bendras visų moterų
38 TATV - 3,22 (±1,13). Aukštesnis išsilavinimas ir darbo padėtis turėjo įtakos moterų informuotumui apie ŽPV tyrimo ypatumus (Pav. 6, 7). Reikšmingo ryšio tarp teisingų atsakymų skaičiaus apie ŽPV tyrimus ir šeimyninio statuso bei konsultacijos priežasties nenustatyta.
39 Pav. 7. Teisingų atsakymų apie ŽPV tyrimą pasiskirstymas pagal darbo padėtį
Moterys, žinojusios, kad paauglės mergaitės Lietuvoje skiepijamos ŽPV vakcina nemokamai, reikšmingai geriau žinojo ir apie ŽPV tyrimo ypatumus lyginant su nežinojusiomis (TATV 3,43 ± 0,12 ir 3,08±0,09 atitinkamai) (z=-2,431, p<0,05). Žinančios patikros programos pradžios amžių (TATV 3,41 ± 0,08 ir 3,03 ± 0,11 atitinkamai, z=-2,426; p<0,05) ir dažnį (TATV 3,40 ± 0,08 ir 2,87 ±0,12 atitinkamai, z=-3,674; p<0,001) lyginant su nežinojusiomis yra geriau informuotos apie ŽPV tyrimo ypatumus. Reikšmingos koreliacijos tarp teisingai įvertintų teiginių skaičiaus ir amžiaus nenustatyta. Nustatyta reikšminga teigiama koreliacija tarp žinių apie ŽPV ir informuotumo apie ŽPV tyrimą: didėjant teisingai įvertintų teiginių skaičiui apie ŽPV, didėjo teisingai įvertintų teiginių skaičius apie ŽPV tyrimą (p<0,001).
