Sigita Pedišienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS Aplinkos ir darbo medicinos katedra

Sigita Pedišienė

CIVIQ–20 KLAUSIMYNO, SKIRTO SERGANČIŲJŲ LĖTINIU VENŲ

NEPAKANKAMUMU GYVENIMO KOKYBEI VERTINTI,

PSICHOMETRINIŲ SAVYBIŲ VERTINIMAS

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)

Darbo mokslinis vadovas

Prof. dr. G. Vanagas 2015 - 05 - 04

Pedišienė S. CIVIQ–20 klausimyno, skirto sergančiųjų lėtiniu venų nepakankamumu gyvenimo kokybei vertinti, psichometrinių savybių vertinimas: Visuomenės sveikatos antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas Prof. dr. Giedrius Vanagas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra.- Kaunas, 2015.- 81 p.

SANTRAUKA

Lėtinis venų nepakankamumas – dažna problema, kurios simptomus jaučia beveik pusė visų gyventojų. Dėl įvairių, su liga susijusių simptomų, esmingai pablogėja sergančiųjų gyvenimo kokybė. CIVIQ–20 tai plačiausiai LVN tyrimams naudojams specifinis klausimynas, leidžiantis įvertinti ligos ir jos simptomų įtaką gyvenimo kokybei. Iki šiol šis klausimynas nebuvo pritaikytas Lietuvos populiacijai.

Darbo tikslas - adaptuoti Lietuvoje CIVIQ–20 klausimyną ir įvertinti jo psichometrines savybes lėtiniu venų nepakankamumu sergančiųjų tarpe.

Tyrimo metodika. Nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2015 m. kovo 31 d. buvo atliekama asmenų, sergančių lėtiniu venų nepakankamumu ir tyrimo vykdymo metu besigydžiusių Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje apklausa. Vertintos pagrindinės psichometrinės klausimynų savybės – pagrįstumas (konstrukcijos ir kriterijaus), patikimumas (vidinis nuoseklumas, stabilumas laiko atžvilgiu), jautrumas skirtingoms būklėms. Pakartotiniam tyrimui reposndentai apklausti praėjus 4 savaitėm po pirmosios anketos užpildymo, klausimyno pagrįstumo vertinimui CIVIQ–20 klausimyno balai lyginti su SF-36 ir EQ-5D klausimynais.

Rezultatai. Pagrindinio tyrimo metu apklausti 165 respondentai, pakartotinio – 20. Visų klausimyną sudarančių klausimų Spirmeno koreliacijos koeficientai su savo skale buvo didesni už 0,4, taip pat koreliacija su sava skale buvo stipresnė, nei su kitomis klausimyno skalėmis. Koreliacija tarp CIVIQ–20 skausmo, fizinės sveikatos skalių ir atitinkamų SF-36 skalių buvo stipri (>0,7). Taip pat nustatyta stipri (r=-0,757) koreliacija tarp CIVIQ–20 ir EQ-5D bendros gyvenimo kokybės balų. Cronbach‘o alfa bendrai gyvenimo kokybei buvo 0,942, o atskirų skalių 0,765-0,886. Tarpklasinis koreliacijos koeficientas tarp dviejų matavimų bendrai gyvenimo kokybei 0,940, atskiroms skalėms - 0,852-0,949. Nustatyta neigiama priklausomybė tarp gyvenimo kokybės balų ir respondentų jaučiamų su liga susijusių simptomų.

Išvados. Lietuviška CIVIQ–20 klausimyno versija pasižymi geromis psichometrinėmis savybėmis. Klausimyno konstrukcijos ir kriterijaus pagrįstumas, patikimumas (vidinis nuoseklumas ir stabilumas laiko atžvilgiu), jautrumas skirtingoms ligos būklėms atitinka klausimynams keliamus reikalavimus.

Raktiniai žodžiai: CIVIQ–20, SF–36, EQ-5D, pagrįstumas, patikimumas, jautrumas, vidinis nuoseklumas, venų nepakankamumas, gyvenimo kokybė.

Pedisiene S. Evaluation of Psychometric Characterisics of CIVIQ–20 Questionnaire for Patients with Chronic Venous Insufficiency for the Assessment of the Quality of Life: Public health second cycle studies graduation work / the scientific supervisor of work Prof. Dr. Giedrius Vanagas, Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. – Kaunas, 2015 – 81 p.

SUMMARY

Chronic venous insufficiency is a common problem, the symptoms of which feels nearly half population of the world. For a variety of disease-related symptoms the quality of life of these individuals seriously deteriorates. CIVIQ–20 is widely usable a specific questionnaire which allows assess the influence of the disease and its symptoms on patients' quality of life. So far, this questionnaire has not been adapted for Lithuanian population.

The objective of the work is to adapt CIVIQ–20 questionnaire to Lithuania population and to evaluate its psychometric characteristics in patients with chronic venous insufficiency.

Research methodology. During the period from October 10, 2014 till March 31, 2015 was made inquiry of the individuals who had chronic venous insufficiency and who were treated in Kaunas Clinics of Cardiac, Thoracic and Vascular Surgery Clinic during the period of the research. It was assessed the basic psychometric properties of the questionnaire such as validity (of construction and criterion), reliability (internal-consistency, reproducibility), sensitivity for different conditions. For the re-examination respondents were interviewed after 4 weeks after the first questionnaire filling. For the validity of the questionnaire, the points of CIVIQ–20 questionnaire were compared with SF-36 and EQ-5D questionnaires.

Results. During the basic study period there were interviewed 165 respondents, during the second one – 20. In all questionnaire comprising questions, Spearman’s correlation coefficients were greater than 0,4. In addition, correlation with its own scale was stronger than with other questionnaire’s scales. Correlation among CIVIQ–20 pain, physical health scales and the corresponding SF-36 scales is strong (>0,7). It was also established a strong (r=0,757) correlation between CIVIQ–20 and EQ-5D overall quality of life scores. Cronbach alpha for the common quality of life was 0,942 and of separate scales 0,765-0,886. Intraclassical correlation coefficient between the two measurements for the overall quality of life was 0,940, for the separate scales - 0,852-0,949. It was identified a negative correlation between the quality of life scores and disease-related complaints of the respondents.

Conclusions. Lithuanian version of CIVIQ–20 questionnaire is characterized with good psychometric characteristics. The validity of construction and criterion, reliability (internal-consistency, reproducibility), sensitivity for different conditions of this questionnaire meets the requirements of the questionnaires.

Keywords: CIVIQ–20, SF–36, EQ-5D, validity, reliability, sensitivity, internal-consistency, venous insufficiency, quality of life.

TURINYS

SANTRUMPOS ... 5

ĮVADAS ... 8

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1. Lėtinio venų nepakankamumo epidemiologija ir gydymas ... 11

1.1.1. Paplitimas ... 11

1.1.2. Priežastys ir išsivystymo mechanizmas ... 12

1.1.3. Simptomai ir požymiai ... 13

1.1.4. Gydymas ir profilaktika ... 16

1.1. Gyvenimo kokybės apibrėžimas ir vertinimas ... 18

1.2. Lėtinis venų nepakankamumas ir gyvenimo kokybė ... 20

1.3. Gyvenimo kokybės klausimynų psichometrinių savybių vertinimas ... 22

1.3.1. Klausimynų psichometrinės savybės ... 24

1.1.2. Kitų šalių patirtis vertinant CIVIQ–20 psichometrines savybes... 29

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 36

2.1. Tyrimo metodika ... 36

2.2. Tyrimo instrumentas ... 36

2.3. Tiriamųjų kontingentas ... 41

2.4. Apklausos organizavimas ... 41

2.5. Statistinė duomenų analizė ... 43

3. REZULTATAI ... 46

3.1. Pirminio klausimyno psichometrinių savybių analizė ... 46

3.1.1. Pirminio klausimyno pagrįstumas... 46

3.1.2. Pirminio klausimyno patikimumas ... 49

3.1.3. Pirminio klausimyno redakcijos apžvalga ... 49

3.2. Galutinio klausimyno psichometrinių savybių analizė ... 50

3.2.2. Galutinio klausimyno pagrįstumas ... 51

3.2.3. Galutinio klausimyno patikimumas ... 54

3.2.4. Galutinio klausimyno jautrumas ... 58

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 63

5. DARBO TRŪKUMAI, PRIVALUMAI, TOLESNĖS TYRIMO GALIMYBĖS ... 69

IŠVADOS ... 70

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 71

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 72

SANTRUMPOS

AVVQ – Aberdeen Varicose Vein Questionnaire klausimynas BGK – bendras gyvenimo kokybės balas

BSV – bendras sveikatos vertinimas

CEAP – lėtinio venų nepakankamumo klasifikacijos sistema, besiremianti klinika, etiologija, anatomija ir patofizilogija.

CIVIQ–20 - Chronic Venous Insufficiency Quality of Life Questionnaire CXVUQ – Charing Cross Venous Ulceration Questionnaire

EB – emocinė būsena

EG – energingumas/ gyvybingumas

EQ–5 D - EuroQol Group asociacijos penkių dimencijų klausimynas FA – fizinis aktyvumas

FS – fizinė sveikata GK – Gyvenimo kokybė

ICC – tarpklasinis koreliacijos koeficientas (angl. Intraclass Correlation Coefficient) JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

LVN – lėtinis venų nepakankamumas MD- mediana

NHP – Nottingham Health Profile gyvenimo kokybės klausimynas PS – psichinė sveikata

PSDF – privalomojo sveikatos draudimo fondas PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija

RELIEF - Reflux assessment and quality of life improvement with micronized Flavonoids in chronic venous insufficiency tyrimas.

rs – Spirmeno koreliacijos koeficientas S – skausmas

SF–36 – Medical Outcomes Study Short Form –36 klausimynas SF–12 - Medical Outcomes Study Short Form –12 klausimynas SP – standartinė paklaida

VAS – vizualinė analoginė skalė

VEINES – Venous Insufficiency Epidemiological and Economic Study gyvenimo kokybės klausimynas

VEP – veiklos apribojimas dėl emocinių problemų VFP – veiklos apribojimas dėl fizinių probemų

PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNAS

Gyvenimo kokybė - tai individo savos pozicijos gyvenime suvokimas, jo tikslų, lūkesčių, interesų bei kultūros vertybių sistemoje, kurioje jis gyvena/ žmogaus pasitenkinimas esamo gyvenimo rodikliais, juos lyginant su siekiamu ar idealiu gyvenimo lygiu.

Jautrumas – klausimyno psichometrinė savybė, rodanti klausimyno gebą aptikti gyvenimo kokybės skirtumus tarp skirtingos būklės pacientų (jautrumas skirtingoms būklėms) ir jos pokyčius laikui bėgant (jautrumas pokyčiui).

Lėtinis venų nepakankamumas – tai veninės sistemos funkcijos sutrikimas (kraujotakos sulėtėjimas ir mikrocirkuliacijos sutrikimas), atsirandantis dėl venų vožtuvų nepakankamumo.

Pagrįstumas – klausimyno psichometrinė savybė, rodanti, ar klausimynas atitinka savo paskirtį, ar vertina tai, ką norima juo vertinti. Pagrįstumas skiriamas į matavimo ir tyrimo pagrįstumą.

Patikimumas – klausimyno psichometrinė savybė, atspindinti matavimų tikslumą ir pastovumą. Patikimumas skiriamas į vidinį nuoseklumą ir stabilumą laiko atžvilgiu.

Psichometrinės klausimynų savybės – kiekybiniai klausimyno požymiai, paremti statistine matavimo duomenų analize. Šios savybės apima klausimyno pagrįstumą, patikimumą, jautrumą.

Stabilumas laiko atžvilgiu – klausimyno psichometrinė savybė (patikimumo vertinimo dalis), atspindinti matavimų pastovumą ir vertinama taikant pakartotinės apklausos metodą.

Vidinis nuoseklumas – klausimyno psichometrinė savybė (patikimumo vertinimo dalis), rodanti klausimyną sudarančių klausimų homogeniškumą.

ĮVADAS

Tiriamoji problema. Lėtinė venų liga apibrėžiama kaip veninės sistemos funkcijos sutrikimas, atsirandantis dėl venų vožtuvų nepakankamumo [57]. Lėtinis veninės kraujotakos nepakankamumas – plačiai paplitusi sveikatos problema, kuri vieniems pacientams tesukelia kosmetinį defektą, kitiems reiškiasi nemaloniais simptomais, dėl išsiplėtusių venų, odos pokyčių ar net atsivėrusių opų [5].

Tyrimai rodo, kad beveik kas antras (apie 40-50 proc.) suaugusių žmonių skundžiasi kojų nuovargiu, maudimu ir pabrinkimais. Šie negalavimai dažniau vargina moteris ir žmones, kurių darbas susijęs su ilgu stovėjimu ar vaikščiojimu [52, 57]. Sulaukę 50 metų amžiaus 40 proc. moterų ir 20 proc. vyrų skundžiasi venų negalavimais [5].

Įvairūs su liga susiję simptomai, dikomfortas, skausmas, gėda ir nepasitikėjimas dėl prasto estetinio vaizdo riboja sergančiųjų darbinę, visuomeninę, socialinę ir kitą veiklą. Dėl visų šių priežasčių stipriai blogėja sergančių asmenų gyvenimo kokybė.

Gyvenimo kokybė apibrėžiama kaip individo savos pozicijos gyvenime suvokimas, jo tikslų, lūkesčių, interesų bei kultūros vertybių sistemoje, kurioje jis gyvena [104, 51]. Ją lemia ne tik objektyvus, bet ir subjektyvus vertinimas (kaip pats asmuo supranta savo būseną). Todėl gyvenimo kokybė dažniausiai vertinama pasitelkiant specialius klausimynus. Deja, dauguma klausimynų, vertinančių gyvenimo kokybę yra sukurti anglų ar kitomis užsienio kalbomis, pritaikyti vertinti tik tų šalių gyventojų gyvenimo kokybę. Siekiant kokybiškai ir patikimai vertinti tam tikros šalies (ar tam tikra liga sergančiųjų) gyvenimo kokybę, pasirinktas klausimynas, laikantis rekomendacijų, pirmiausia turi būti išverstas, adaptuotas tam tikrai populiacijai ir įvertintos jos psichometrinės savybės, įsitikinta klausimyno tinkamumu vertinti pasirinktos populiacijos gyvenimo kokybei.

Darbo naujumas ir aktualumas. Gyvenimo kokybės (GK) tyrimai plačiai naudojami visuomenės sveikatos, medicinos srityse, o jų poreikis vystantis naujoms technologijoms tik didėja. GK gali būti vertinama kelių tipų klausimynais: visuminiais, bendriniais ir specifiniais. Specifiniai klausimynai geriausiai atspindi konkrečios ligos, kuriai jie yra sukurti, įtaką sergančiojo gyvenimo kokybei.

Lietuvoje įvairiuose tyrimuose (vertinant tiek tam tikromis ligomis sergančiųjų, tiek bendrosios populiacijos gyvenimo kokybę) dažniausiai naudojami bendriniai, jau Lietuvos populiacijai adaptuoti gyvenimo kokybės klausimynai, tokie kaip EQ–5D, SF–36, SF–12 ir pan.

Būtent šiais klausimynais Lietuvoje vertinama ir asmenų, sergančių LVN, gyvenimo kokybė, nes į Lietuvių kalbą nėra išversta ir Lietuvos populiacijai adaptuota nei vieno specifinio lėtiniam venų nepakankamumui GK klausimyno. Tuo tarpu bendriniai klausimynai negali atskleisti tikrojo konkrečios ligos ir jos sukeliamų nusiskundimų poveikio sergančiojo gyvenimo kokybei.

Pasaulyje, vertinant sergančiųjų letiniu venų nepakankamumu gyvenimo kokybę dažniausiai naudojami šie specifiniai klausimynai CXVUQ, VEINES, AVVQ bei CIVIQ–20. Dėl optimalaus klausimų skaičiaus, gebėjimo gyvenimo kokybę įvertinti skirtingose keturiose srityse (fizinės ir psichinės sveikatos, skausmo ir socialinių ryšių), CIVIQ–20 laikomas vienu geriausiu klausimynu, vertinančiu sergančiųjų LVN gyvenimo kokybę. Taip pat kitų šalių patirtis rodo, jog šis klausimynas pasižymi geromis psichometrinėmis savybėmis, yra jautrus gyvenimo kokybės pokyčiams po gydymo, nėra pernelyg nukreiptas tik į ligos simptomus. Tai rodo klausimyno tinkamumą vertinant asmenų, sergančių LVN, gyvenimo kokybę.

Taigi, visame pasaulyje dažniausiai naudojamas klausimynas sergančiųjų lėtiniu venų nepakankamumu gyvenimo kokybei vertinti yra CIVIQ–20. Deja, šis klausimynas nėra išverstas į Lietuvių kalbą ir mūsų šalyje jis nenaudojamas.

Darbo praktinė reikšmė. CIVIQ–20 gyvenimo kokybės klausimynas, jį adaptavus Lietuvos populiacijai galėtų būti naudinga priemonė įvairiuose klinikiniuose, visuomenės sveikatos, ekonominiuose ir kituose tyrimuose.

Šis klausimynas galėtų būti naudojamas vertinant kasdienę sergančiųjų LVN gyvenimo kokybę, ligos ir su ja susijusių nusiskundimų bei simptomų įtaką paciento gyvenimo kokybei, analizuojant ligos sukeliamus negalavimus. Klinikinėje praktikoje CIVIQ–20 galėtų padėti nustatyti gydymo poveikį sergančiojo gyvenimo kokybei, vertinti skirtingų gydymo alternatyvų efektyvumą. Lyginant gydymo ir slaugos efektyvumą galėtų padėti įvertinti šių paslaugų naudą pacientui. Taip pat CIVIQ–20 klausimynas galėtų būti naudojams klinikiniuose vaistų tyrimuose. Šis klausimynas vertingas ir sveikatos politikoje, vertinant paslaugų efektyvumą, didinant pacientų pasitenkinimą paslaugomis. Tokie tyrimai naudingi diegiant naujus gydymo būdus, ieškant kainos – poveikio atžvilgiu efektyviausios gydymo alternatyvos, skirstant PSDF lėšas, organizuojant gydymo kompensavimą.

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas – adaptuoti Lietuvoje CIVIQ–20 klausimyną ir įvertinti jo psichometrines savybes lėtiniu venų nepakankamumu sergančiųjų tarpe.

Uždaviniai:

1. Įvertinti CIVIQ–20 klausimyno pagrįstumą (konstrukcijos ir kriterijaus) lėtiniu venų nepakankamumu sergančiųjų tarpe.

2. Įvertinti CIVIQ–20 klausimyno patikimumą: vidinį nuoseklumą, stabilumą laiko atžvilgiu, lėtiniu venų nepakankamumu sergančiųjų tarpe.

3. Įvertinti CIVIQ–20 klausimyno jautrumą skirtingoms būklėms lėtiniu venų nepakankamumu sergančiųjų tarpe.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Lėtinio venų nepakankamumo epidemiologija ir gydymas

Lėtinis venų nepakankamumas (LVN) – tai veninės kraujotakos sulėtėjimas ir mikrocirkuliacijos sutrikimas [58].

Sergamumas šia liga skiriasi atskirose populiacijose priklausomai nuo rizikos faktorių paplitimo, diagnostikos kriterijų tikslumo, medicininės diagnostikos bei gydymo kokybės ir prieinamumo. Nustatyti šie rizikos faktoriai: vyresnis amžius, moteriška lytis, nėštumas, artimieji sergantys LVN, nutukimas, specialybė susijusi su ortostaze. Taip pat yra keletas rizikos faktorių, galinčių turėti įtakos LVN išsivystymui ir klinikiniam pasireiškimui, kurie dar nėra gerai ištirti, tai: mityba, fizinis aktyvumas, hormonų vartojimas [6].

Nors bet koks nepakankamumas daugumai asocijuojasi su vyresniu amžiumi, tačiau epidemiologiniai klinikiniai tyrimai parodė, kad pradinių lėtinių venų nepakankamumo požymių atsiranda jau 32–35 metų amžiuje, o vidutinis sergančiųjų amžius – 45 metai. Deja, tai darbingo amžiaus žmonių liga. Ši liga gali pažeisti vieną ar abi kojas [43].

1.1.1. Paplitimas

Veninės kraujotakos sutrikimai yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių ligų, jie vis dar nėra laiku diagnozuojami ir dažnai nesulaukia deramo gydytojų bei pacientų dėmesio [90]. Lėtinė venų liga dažna priežastis, dėl kurios kreipiamasi į gydytoją Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Šios ligos paplitimas labai skiriasi priklausomai nuo geografinės padėties, didžiausias sergamumas stebimas Vakarų šalyse [6].

Lėtinio venų nepakankamumo požymių patiria apie pusė pasaulio populiacijos, apie ketvirtis serga venų varikoze [30]. Nustatyta, kad net iki 50 proc. į polikliniką dėl kitų priežasčių besikreipiančių žmonių turi lėtinio venų nepakankamumo požymių [43]. Vakarų Europoje bei JAV LVN serga 35,0 – 58,9 proc. visų gyventojų (50 – 55 proc. moterų ir apie 40 – 50 proc. vyrų) [90]. Bonos studija Vokietijoje, parodė, kad 44 proc. vyrų ir 56 proc. moterų turi LVN požymių [80], visoje Europoje ja serga 24 – 58 proc. moterų ir 12 – 46 proc. vyrų [43]. Moterys dėl hormoninių ir fiziologinių ypatumų venų ligomis serga 5 – 6 kartus dažniau negu vyrai [52]. Manoma, kad kiekvienais metais visame pasaulyje lėtinių venų susirgimų padaugėja 2,6 proc.

tarp moterų ir 2,0 proc. tarp vyrų [106]. Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad tik 14 proc. suaugusiųjų neturi jokių veninės kraujotakos sutrikimų [90].

Kiek gyventojų LVN serga Lietuvoje, tikslios statistikos nėra, tačiau, remiantis Europos duomenimis, Lietuvoje faktiškai turėtų būti apie 500 – 600 tūkst. tokių ligonių. Kauno medicinos universiteto bendrosios praktikos gydytojų duomenimis, LVN serga apie 57,2 proc. apklaustų gyventojų [54]. Lietuvoje, apklausus 5195 pacientus (2041 vyrą ir 3154 moteris), net 8 iš 10 asmenų nustatyta lėtinė venų liga, tačiau vos trečdalis iš jų yra gydomi [58]. Pagal Lietuvos Valstybinės ligonių kasos pranešimą [48] 2012 m. Lietuvoje atliktos 6544, 2013m. – 6677 LVN gydymo operacijos.

Trofinių opų dažnis iki 5 proc. vyresniems ir 3 proc. visose amžiaus grupėse. Manoma, kad Lietuvoje ligonių, kuriems yra tropinių opų, yra du kartus daugiau nei kitose Europos šalyse [90]. Lietuvoje ligonis trofinėms opoms gydyti išleidžia nuo 200 iki 500 litų savo lėšų per metus [43].

Taigi, lėtinė venų liga – Europoje, kartu ir Lietuvoje paplitusi problema. Nors dažnai manoma, kad tai – tik vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau įrodyta, kad šios ligos požymiai atsiranda jau darbingo amžiaus žmonėms. Nerimą kelia ir tai, kad sergamumas šia liga nuolat auga. Nors nėra tikslių duomenų, koks sergamumas LVN yra Lietuvoje, vykdytos apklausos rodo, kad ši liga Lietuvoje gali būti netgi labiau paplitusi nei kitose Europos šalyse. Situacija yra dar prastesnė, nes Lietuvoje tik nedidelė dalis sergančiųjų LVN yra gydomo, dėl to daugėja šios ligos sukeliamų komplikacijų (tarp jų trofinių opų), o kartu didėja ir Privalomojo sveikatos draudimo fordo (PSDF) išlaidos šios ligos gydymui.

1.1.2. Priežastys ir išsivystymo mechanizmas

Lėtinis venų nepakankamumas apibrėžiamas kaip veninės sistemos funkcijos sutrikimas, atsirandantis dėl venų vožtuvų nepakankamumo [56]. Jis pasireiškia veninės kraujotakos sulėtėjimu ir mikrocirkuliacijos sutrikimais [52]. LVN gali pažeisti: paviršinių, giliųjų venų sistemą ar abi venines sistemas [52, 56, 57, 58].

Dažniausia lėtinės venų ligos priežastis – venų vožtuvų tikras arba santykinis (reliatyvus) nesandarumas [52]. Jei vožtuvai pažeisti, deformuoti arba vena išsiplėtusi, vožtuvai nebeuždaro kraujagyslės spindžio, ir kraujas, atsipalaidavus kojų raumenims, grįžta atgal, kaupiasi kojose. Ryškėja veninė hipertenzija, progresuoja lėtinis venų nepakankamumas [52, 56, 58 ]. Sutrikus

normaliai veninės sistemos veiklai, vystosi veninė hipertenzija [5]. Ji lemia morfologinius kapiliarinės ir limfinės mikrocirkuliacijos pokyčius [32]. Tai ilgainiui sukelia lėtinio veninės kraujotakos nepakankamumo simptomus ir vėlyvąsias ligos komplikacijas [5], pakanka mikrotraumos, kad atsivertų opa [90]. Sunkus LVN gali sąlygoti ir galūnės netekimą [36].

LVN priežastys kol kas dar nėra visiškai aiškios [58]. Šiandien jau išaiškinta ir kai kurių naujų duomenų apie ligos priežastis. Nustatyta, kad ši liga yra paveldima. Ją lemia kelios genų mutacijos, kurių potenciali vieta jau yra nustatyta [57, 58]. Lėtinę venų ligą skatina šie veiksniai: ilgas stovėjimas, sėdėjimas, nejudrus gyvenimo būdas, karštis [52, 57, 58, 56], vyresnis amžius, moteriška lytis, antsvoris ir nutukimas, rūkymas, lėtinis vidurių užkietėjimas, geriamųjų kontraceptikų vartojimas, buvusi giliųjų venų trombozė, cukrinis diabetas, ankštų aptemptų drabužių dėvėjimas, kelionės [57].

Apibendrinant, galima pasakyti, kad pagrindinė lėtinio venų nepakankamumo priežastis – venų vožtuvų nesandarumas, atsirandantis dėl įvairių priežasčių. Laiku nepastebėtas ir negydytas venų vožtuvų nepakankamumas sukelia įvairius nemalonius simptomus, sutrikimus bei komplikacijas.

1.1.3. Simptomai ir požymiai

Venų išsiplėtimas siejamas su venų sienelių pokyčiais, jų vožtuvų sandarumo mažėjimu bei veninio kraujo sąstoviu. Dėl šių priežasčių vystosi audinių hipoksija (deguonies trūkumas audiniuose) bei lėtinis uždegimas [43].

Neretai žmonės per visą gyvenimą nepatiria jokių nemalonių simptomų, išskyrus tamsiai violetinės ar mėlynos spalvos venas, kurios gali būti susiraičiusios ar mazguotos. Tačiau atsiradę simptomai būna varginantys ir nemalonūs [43]. Ligos simptomai, ypač skausmas ir sunkumo jausmas, išryškėja labai anksti [57].

LVN simptomai ir objektyvūs pakitimai priklauso nuo pažeidimo laipsnio, t.y. vožtuvų nesandarumo laipsnio, venų sienelių patvarumo, blauzdos raumenų – aponeurozių siurblio funkcijos, paviršinių bei perforuojančių venų ir jų vožtuvų būklės, kiek laiko jau yra LVN, bendros ligonio būklės, ūgio, svorio, gyvenimo būdo, darbo pobūdžio [90].

Liga ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais, o jos pradžią ir trukmę nustatyti sunku. Kojų venos paprastai išsiplečia anksčiau, nei atsiranda negalavimai. Liga vystosi ir sunkėja iš lėto, dėl to žmonės ,,pripranta“ prie simptomų ir labai dažnai neišsako jų gydytojui. Šie veiksniai

lemia tai, kad tik maža dalis žmonių pradedama gydyti laiku. Nepastebėta liga progresuoja, pasėkmės būna vis sunkesnės, o gydymas sudėtingesnis ir ženkliai brangesnis [90].

Lėtinė venų liga vystosi laipsniškai, pereidama tam tikras stadijas – fazes. Iš pradžių sergantieji jaučia kojų sunkumą, blauzdų deginimą, kojos naktimis pabrinksta (vaikštant edemos sumažėja), vargina mėšlungis [58, 57, 56], kojų dilgčiojimą, skausmą, tvinkčiojimą, odos perštėjimą, kojų nuovargį, neramumą [5]. Pradiniai simptomai stiprėja ilgiau pabuvus vienoje padėtyje, atšilus orams – pavasarį, vasarą [43], o palengvėja ilsintis ir/ ar pakėlus kojas [5]. Ilgainiui kojų skausmas, tinimas stiprėja ir tik vėliau pradeda ryškėti varikozinis paviršinių venų išsiplėtimas, kojos pabrinkusios būna nuolat, atsiranda trofinių odos pakitimų (oda tampa plona, lygi, blizganti, išnyksta kojų, ypač blauzdų plaukuotumas). Tokia oda esti lengvai pažeidžiama, žaizdos sunkiai ir ilgai gyja, formuojasi opos [58, 57, 56], gali vystytis tromboflebitas [43]. Sergant lėtine kojų venų liga padidėja tromboflebito, venų trombozės bei plaučių embolijos pavojus [58, 57].

Galima išskirti tris ligos stadijas:

 I stadija: kojų sunkumas, nuovargis, tirpimas, ,,skruzdžių bėgiojimo jausmas”, patinimas, mėšlungis.

 II stadija: odos pakitimai – telangiektazės, retikulinės venos, venų varikozė, edema, pigmentacija, lipodermatosklerozė, skaumas.

 III stadija: trofinės opos [43].

Užsienio šalyse ypač populiari CEAP lėtinio venų nepakankamumo klasifikacija (7 priedas), besiremianti klinika, etiologija, anatomija ir patofiziologija [52]. Klinikinėje jos dalyje nurodoma, ar liga asimptominė, ar pasireiškia kokiais nors simptomais (sunkumo jausmas kojose, odos niežulys ir pan.). Etiologinėje nustatoma, ar venų liga įgimta, pirminė ar antrinė. Anatominėje – pažeistos paviršinės, giliosios, perforuojančios venos ar yra minėtų pažeidimų derinys. Patofiziologinėje dalyje nurodoma venų disfunkcijos priežastis: refliuksas, obstrukcija, ar abiejų veiksnių derinys [44]. Tačiau Lietuvoje ši klasifikacija nėra paplitusi ir plačiai nenaudojama.

Ligos simptomų stiprumas taip pat gali būti vertinamas VVCSS (Varicose Venous Clinical Severity Score) instrumentu [60]. Juo vertinami klinikiniai simptomai [15]. Instrumentas paremtas devynių pagrindinių ligos simptomų: skausmo, varikozinių venų, edemos, odos

pigmentacijos, uždegimo, šiurkštumo, opų (skaičius, būklė, dydis) vertinimu [50]. Tačiau šis instrumentas taip pat Lietuvoje nėra oficialiai ir plačiai naudojamas.

Būdingiausi venų nepakankamumo simptomai:

 apsunkusios, pavargusios, ypač vakare, kojos [57];

 kojų skausmas, deginimas ar mėšlungis [90, 58, 57, 56, 52];

 niežėjimas [58, 57, 56];

 nuolatinis varginantis diskomfortas, sunkumo jausmas stovint, sėdint;

 paviršinių venų išsiplėtimas, mazgai;

 apatinės galūnės patinimas (edema);

 rudos pigmentinės dėmės, opos;

 ,,skruzdžių bėgiojimo“ jausmas, niežėjimas [90].

 greitas kojų nuovargis [52].

Tyrimuose lyginant varikozių sukeltus vyrų ir moterų simptomus, vyrai dažniausiai skundėsi niežėjimu, o moterys – sunkumu, tempimu, skausmu ir niežėjimu [90]. Būdinga, kad simptomai ir nemalonūs pojūčiai sustiprėja ilgiau pastovėjus, pavaikščiojus ar pasėdėjus. Lėtinės venų ligos simptomai taip pat paryškėja dienos pabaigoje, ilgiau pabuvus vienoje padėtyje, karštoje aplinkoje [52].

Apžiūrint lėtine venų liga sergantį pacientą nustatomi šie ligos požymiai:

 telangiektazės, retikulinės venos;

 varikozinės venos;

 edema;

 odos pakitimai;

 neužgijusios ar užgijusios opos [52, 56, 57, 58 ].

Objektyviai įvertinti venų būklę ir kraujotaką padeda ultragarsinis doplerio tyrimas [52]. LVN simptomus jaučia apie 50 proc. bendros populiacijos. Ligos simptomai, ypač skausmas ir sunkumo jausmas, išryškėja labai anksti [56]. Palyginti ankstyvųjų ligos stadijų požymiai – telangiektazės ir retikulinės venos – atsiranda daugiau nei 80 proc. pacientų. Varikozinis kamieninių venų išsiplėtimas atsiranda 25–33 proc. moterų ir 10–20 proc. vyrų. Lėtinės opos išsivysto 1 proc. visos populiacijos. Tik 50 proc. opų pagydoma per 4 mėnesius [56, 57]. Deja, net trys ketvirtadaliai sergančiųjų lėtine venų liga negydomi [57]. Negydant gali kilti pavojingų komplikacijų – venų uždegimas, egzema, tromboembolija. Sutrikus odos mitybai

galutinai, ji išplonėja, atsiveria sunkiai gyjančios opos, gali kraujuoti iš išsiplėtusių veninių mazgų, o retais atvejais – atsirasti ir piktybinių pakitimų. Todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją, kad kuo greičiau būtų galima gauti racionalią pagalbą [56].

Pagrindinės LVN komplikacijos:

 Kojų diskomforto simptomus sukelta veninė hipertenzija apatinių galūnių raumenų ir fascijų struktūrose.

 Varikozinės venos – ne tik kosmetinė problema, bet ir svarbus veninės hipertenzijos požymis.

 Kojų edema – dėl pažeistos kapiliarų membranos kojos ima tinti. Paviršinių venų pažeidimui būdingas epizodinis kulkšnių tinimas, o edema virš jų rodo pažeistas giliąsias venas.

 Negyjančios opos – paprastai būna aplink vidinę kulkšnį, nes šioje srityje veninis spaudimas didžiausias dėl stambių perforuojančių venų [5]. Trofinės opos – dažniausia komplikacija, dėl kurių galima susirgti infekcine liga, pavyzdžiui, rože [90, 43].

 Lipodermatosklerozė – apatinių galūnių odos pokyčiai vystosi dėl kapiliarų proliferacijos, riebalų nekrozės, odos ir poodinio sluoksnio audinių fibrozės. Oda tampa paraudusi ar rudos spalvos dėl hemosiderino sankaupų [5].

 Viena pavojingiausių būklių – kojų venų tromboflebitas (išsivysto uždegimas aplinkiniuose audiniuose, venoje susidaro krešulys) [90, 43].

 Ypač pavojinga komplikacija – giliųjų venų trombozė bei galima pasėkmė – plaučių arterijos tromboembolija [90, 43].

Taigi, pirmieji LVN simptomai yra kojų sunkumas, deginimo jausmas, mėšlungis, kojų nuovargis. Vėliau pasireiškia skausmas, tinimas, atsiranda išsiplėtęs venų tinklas ar mazgai. Negydant vystosi tolesni audinių pažeidimai, kurie sukelia komplikacijas – opas, įvairius uždegiminius procesus.

1.1.4. Gydymas ir profilaktika

Ankstyvas lėtinės venų ligos diagnozavimas ir gydymas padeda išvengti vėlesnių sunkių komplikacijų, todėl ypač svarbu kuo anksčiau nustatyti šią patologiją ir laiku pradėti gydyti [57]. Gydant siekiama sumažinti venų kraujo spaudimą, slopinti infekciją ir uždegimą, gerinti

deguonies tiekimą odos ir poodžio audiniams, skatinti trofinius reparacinius procesus [52]. Tad gydant LVN siekiama mažinti ar šalinti ligos simptomus ar bent sulėtinti jos progresavimą [58, 57, 56]. Svarbiausias LVN gydymo tikslas yra gyvenimo kokybės pagerinimas [14].

Lėtinė venų liga gydoma ilgai, kompleksiškai ir pakopomis. Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, ligos fazes, komplikacijų ir gali būti konservatyvus ar chirurginis [52, 58]. Konservatyvus lėtinės venų ligos gydymas apima medikamentinį, kompresinį [52, 57, 56] bei bendro pobūdžio priemones [57, 56]. Medikamentinis gydymas taikomas esant bet kokio sunkumo laipsnio LVN. Plačiai vartojami geriamieji preparatai, tepalai ir geliai, kurie pagerina kojų veninę kraujotaką, sumažina tinimą, sunkumą, skausmą, padeda apsisaugoti nuo sunkių šios ligos komplikacijų [90]. Kompresinės priemonės stipriai suspaudžia galūnę, kartu – paviršines venas (pagerėja veninio kraujo nuotėkis į giliąsias venas) ir audinius [58].

Nors konservatyvus gydymas gali sumažinti pacientų jaučiamą diskomfortą ir sulėtinti ligos progresavimą, tačiau negali išgydyti ir pašalinti ligos priežasties [79]. Maždaug vienam trečdaliui sergančiųjų lėtiniu venų nepakankamumu reikalingas intervencinis venų gydymas [94]. Chirurginis LVN gydymas laikomas auksiniu standartu [81]. Jis įprastai apima pažeistų kraujagysių perrišimą ar jų pašalinimą (išpjovimą) [102, 22]. Pastaraisiais dešimtmečiais buvo išrastos ir imtos taikyti minimaliai invazyvios intraveninės operacijos kaip alternatyva chirurginiam venų varikozės gydymui [22, 105]. Trys pagrindinės naujosios minimaliai invazyvios LVN operacinio gydymo procedūros tai – lazerinis gydymas, radioažnuminis gydymas, skleroterapija [73]. Dažniausiai iš naujų procedūrų taikomas lazerinis gydymas [15].

Siekiant išvengti LVN išsivystymo bei jos progresavimo būtina laikytis šių profilaktikos priemonių: nesimaudyti karštoje vonioje, nesikaitinti ilgai saulėje, palaikyti normalų kūno masės indeksą, sportuoti ir sveikai maitintis [43, 52, 58], nevilkėti stipriai aptempiančių, spaudžiančių drabužių, dėvėti patogią avalynę su ne aukštesne nei 5 cm pakulne [43, 58, 90], ilgai nestovėti ar nesėdėti vienoje vietoje, nesėdėti sukryžiavus kojas [43, 52, 90], nerūkyti [43; 90], ilsėtis ir miegoti truputį pakeltomis kojomis [58].

Taigi, lėtinio venų nepakankamumo gydymas yra kompleksinis. Labai svarbu gydymą pradėti kuo anksčiau, dar ligai nepažengus. Tik taip bus išvengta ligos progresavimo bei komplikacijų, maksimaliai išsaugota bei pagerinta sergančiųjų gyvenimo kokybė.

1.1. Gyvenimo kokybės apibrėžimas ir vertinimas

Gyvenimo kokybė – tai plati sąvoka, apimanti ir fizinę žmogaus sveikatą, ir psichologinę būseną, nepriklausomumą, socialinius santykius, asmenines pažiūras, tikėjimą bei aplinką [104]. 1993 m. PSO pasiūlė tokį gyvenimo kokybės apibrėžimą: gyvenimo kokybė – tai individo savos pozicijos gyvenime suvokimas, jo tikslų, lūkesčių, interesų bei kultūros vertybių sistemoje, kurioje jis gyvena [104, 51].

Subjektyvioji sveikatos būklė ar sveikatos sąlygota GK apima įvairius simptomus: skausmą, fiziologinius duomenis (kraujo spaudimą,gliukozės koncentraciją kraujyje), fizinę būklę (vaikščiojimą, judrumą), jutimo funkcijas, lytinį aktyvumą, negalią, fizinius trūkumus, pažinimo funkciją bei emocinę būklę – depresiją, nerimą ar priešingai – teigiamus pojūčius, suvokimą apie savo esamą ir būsimą sveikatą; pasitenkinimą sveikatos priežiūra [63].

Klinikinėje praktikoje dažniau vartojamas terminas sveikatos sąlygota (su sveikata susijusi) GK, apibūdinama kaip integrali fizinė, psichologinė, emocinė ir socialinė paciento būsena, paremta jo subjektyviaisiais pojūčiais. Akcentuojama, kad pagrindinės sveikatos sąlygotos GK dalys yra psichologinė, socialinė, fizinė ir dvasinė gerovė [78, 88, 89]. Medicinoje priimta gyvenimo kokybę nagrinėti siauresne prasme, apsiribojant tais jos aspektais, kurie tiesogiai susiję su tiriamų žmonių sveikata. Kadangi sveikatos priežiūros darbuotojus mažiau domina kiti gyvenimo kokybės aspektai, ne taip labai susiję su sveikata ar jos priežiūra, pvz., pajamos ar aplinkos kokybė, vartojamas terminas „su sveikata susijusi gyvenimo kokybė“ [100, 39].

Gyvenimo kokybė yra svarbus visuomenės sveikatos veiksnys. Jos užtikrinimas ir gerinimas yra vienas iš Lietuvos sveikatos programos [26], Lietuvos 2006 – 2013 metų Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos [25] tikslų.

GK vertinimui naudojami klausimynai sudaromi remiantis skirtingais GK apibrėžimais, modeliais. Nors vieningos nuomonės ir nėra, GK tyrėjai sutaria, kad visi GK tyrimų instrumentai turėtų matuoti tiriamojo fizinę būklę, psichologinį gerbūvį, bendravimą su kitais žmonėmis ir kasdienę veiklą [72]. Fizinis gerbūvis apima intervalą nuo specifinių simptomų sukelto diskomforto iki žvalumo ar bendro pasitenkinimo savo sveikata. Psichinis gerbūvis – tai nerimo, depresijos bei pykčio nebuvimas, geros emocijos ir pasitenkinimas socialine parama [34].Kai kurie autoriai kaip atskirą sritį siūlo įtraukti skausmo įvertinimą [74,99].

Individų ir jų grupių GK įvertinimui yra naudojami klausimynai [34]. Jie plačiai naudojami norint įvertinti ligos poveikį asmens gyvenimui [1].

Gyvenimo kokybės klausimynai skirstomi į tris pagrindines grupes:

 Visuminiai (globalūs)

 Generiniai (bendrieji)

 Specifiniai [95].

Visuminiai klausimynai – vertina GK plačiausiu ir bendriausiu būdu. Tai gali būti vieno klausimo klausimynas, skalė, kuri vertina bendrą paciento gyvenimo kokybę [95].

Bendriniai klausimynai leidžia įvertinti universalius sveikatos aspektus, turinčius įtakos GK, bei leidžia palyginti skirtingų grupių GK [42]. Bendriniai klausimynai sveikatos priežiūroje apibrėžia ligos ar simptomų įtaką paciento gyvenimui. Jie matuoja bendrą sveikatos aspektų ir sričių spektrą, kurie yra taikomi plačiai ir įvairiai apibūdinti populiacijos būklę ir dažniausiai apima šias sferas: psichinę, fizinę ir socialinę būklę, yra tinkami visos populiacijos GK vertinti [95]. Bendriniai GK tyrimo klausimynai dažniausiai naudojami epidemiologinių tyrimų metu, tačiau tinka ir įvairioms pacientų grupėms tirti bei įvairioms ligoms ir būklėms palyginti. Dažniausiai naudojami bendriniai GK tyrimo instrumentai: Sickness Impact Profile (SIP), Nottingham Health Profile (NHP), Medical Outcomes Study Short Form 36 (SF-36), European quality of life (EQ-5D), World Health Organization quality of life 100 (WHOQOL-100) [72].

Specifiniai klausimynai yra skirti pacientų, sergančių tam tikromis ligomis, GK tyrimui. Bendrojo pobūdžio klausimynai puikiai įvertina bendrą žmogaus būklę, tačiau nėra pakankamai jautrūs specifiniams sutrikimams, atsirandantiems sergant tam tikromis ligomis arba lyginant skirtingus gydymo metodus, todėl tam tikroms ligoms tirti kuriami specifiniai klausimynai [31]. Specifiniai klausimynai skirti kokios nors vienos ligos ar būklės (dusulio, skausmo, silpnumo) intensyvumui išmatuoti, vertinti funkcijos sutrikimus (miego, darbingumo). Daugeliui ligų yra sudaryti specifiniai klausimynai, skirti tik tam tikra liga sergančiųjų vertinimui [87]. Specifinių ligai instrumentų yra geresnis turinio pagrįstumas, klausimyno specifiškumas bei jautrumas. Tačiau šie klausimynai negali būti naudojami norint palyginti sergančiųjų tam tikra liga ir bendros populiacijos (kontrolinės ir tiriamųjų grupių) GK [95]. Jie yra svarbūs vetinant ekonominę ligos naštą, taip pat naudingi vertinant sveikatos priežiūros priemonių poveikį sergančiųjų gyvenimo kokybei [35].

Bendriniai klausimynai nesukurti nustatyti specifinių ligos aspektų įtakai GK, kurie dažnai yra esminiai vertinant tam tikros ligos įtaką sergančiųjų gyvenimo kokybei [95]. Bendrojo pobūdžio klausimynai geriau apibūdina bendrą GK bei jos pokyčius, o specifiniai tam tikrai ligai – subtilesnį ligos poveikį GK [31].

Renkantis, kokį klausimyną naudoti būtina atsižvelgti į tyrimo tikslą ir uždavinius, metodiką ir praktinius tyrimo apribojimus [95]. Tačiau vertinant sergančių konkrečia liga pacientų GK ir neturint tikslo jos palyginti su bendros populiacijos GK – visuomet daug naudingiau rinktis ligai specifišką instrumentą.

1.2. Lėtinis venų nepakankamumas ir gyvenimo kokybė

Lėtinis venų nepakankamumas – tai svarbi klinikinė būklė, turinti svarbias epidemiologines bei socialines – ekonomines pasėkmes. Vakarų šalyse, dėl didelio šios ligos paplitimo, jos diagnozavimo bei gydymo išlaidų, prarastų darbo valandų ir įtakos sergančiųjų gyvenimo kokybei ligos kaina yra gerai žinoma [2]. Venų varikozės gydymas yra didelė finansinė ir darbinė našta nacionalinei sveikatos sistemai [53].

Pacientų savo sveikatos suvokimo vertinimas vis dažniau naudojamas tiriant gydymo poveikį, ypač tarp sergančiųjų lėtinėmis ligomis [64]. Pacientų pasitenkinimas, apimantis simptomų sumažėjimą ir GK pagerėjimą yra laikomi vis svarbesniais gydymo rezultatų rodikliais, ypač tarp sergančiųjų LVN, kur pacientų mirtingumas yra žemas [21]. Šiuolaikinėje flebologijoje LVN įtakos sergančiojo kasdieninei veiklai analizė, gydymo ryšio su gyvenimo kokybe vertinimas tapo ypač svarbus [16].

LVN – tai būklė, sukelianti žymius somatinius simptomus, kurie savo ruožtu gali turėti įtakos psichologiniams sutrikimams ir socialinės funkcijos sunkumams. Dar visai neseniai vertinant gydymo įtaką sergančiųjų gyvenimui visas dėmesys buvo skiriamas funkcinei būklei ir fizioterapijos poveikiui fiziniam pasirengimui. Intensyvi gyvenimo kokybės tyrimų plėtotė medicinos moksluose suteikė galimybę vertinti GK asmenims, sergantiems lėtine venų liga. Tai naudingas diagnostinis metodas, padedantis nustatyti ligos sunkumą bei gydymo poveikį [36].

Lėtinis venų nepakankamumas paliečia apie 50 proc. vakarų šalių gyventojų ir yra susijęs su prastesne gyvenimo kokybe [76]. Įrodyta, kad sergančiųjų LVN asmenų gyvenimo kokybė visame pasaulyje yra sutrikdyta ir prastesnė nei bendroje populiacijoje [85].

Matoma venų varikozė yra susijusi su prastesne sergančiųjų GK [53]. Be pablogėjusio kosmetinio vaizdo, kuris gali turėti įtakos psichologiniam diskomfortui, LVN simptomai yra skaudančios, pavargusios, neramios kojos, nepatogumas, patinimas bei mėšlungis. Galimos LVN komplikacijos: egzema, lipodermatosklerozė, tromboflebitas, veninės opos. Tad nenuostabu, kad asmenų, sergančių LVN, gyvenimo kokybė yra ženkliai suprastėjusi dėl varikozinėmis venomis išvagotų kojų, kitų ligos simptomų bei komplikacijų [62]. Gyvenimo kokybės tyrimai parodė, kad lėtinės venų ligos susijusios su padidėjusiu skausmu, sumažėjusiomis fizinėmis funkcijomis ir judrumu, padidėjusia depresija bei socialine izoliacija [86]. Venų išsiplėtimas dažnai yra diskomforto, skausmo, darbingumo sumažėjimo, neįgalumo ir pablogėjusios su sveikata susijusios gyvenimo kokybės priežastis [36].

Nustatyta, kad sunkėjant lėtinės venų ligos formai (remiantis CEAP klasifikacija) blogėja ir sergančiųjų gyvenimo kokybė [67, 65]. Taip pat esant didesniam skaičiui ligos simptomų ir nusiskundimų, GK tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos srityse yra prastesnė. Asmenų, kurie patiria dilgčiojimą, mėšlungį, neramių kojų požymius, tinimą, sunkumą, gyvenimo kokybė fizinės sveikatos srityje yra prastesnė, nei tų, kurie šių simptomų nejaučia. Prastesnė GK psichinės sveikatos srityje susijusi su tais pačiais simptomais [21].

Tarp asmenų, sergančių lėtine venų liga, vyresnis amžius, anksčiau buvusios paviršinių ir giliųjų venų trombozės yra susiję su prastesne gyvenimo kokybe (naudojant SF-12 klausimyną). Tuo tarpu naudojant specifinį ligai CIVIQ–20 klausimyną, nustatyta, kad prastesnė gyvenimo kokybė yra susijusi su vyresniu amžiumi, anksčiau buvusia paviršinių venų tromboze bei didesniu kūno svoriu [67].

Nustatyta, kad esant venų opoms dėl lėtinio venų nepakankamumo, respondentų GK (naudojant tiek SF–12, tiek CIVIQ–20 klausimynus) yra reikšmingai prastesnė, nei jų nesant [66]. Opos, ypač lėtinės, pasikartojančios, labiau paplitusios tarp mažas pajamas gaunančių pacientų. Tai rodo, kad gerinant pacientų priežiūrą ir chirurginį gydymą, siekiant pagerinti opų gijimą bei sumažinti jų pasikartojimą, pagerėtų sergančiųjų GK [24].

JAV atliktas tyrimas parodė, kad prastesnė sergančiųjų LVN gyvenimo kokybė taip pat yra susijusi su žinių trūkumu apie jų ligą, patiriamu diskomfortu, skausmu ir nepatogumais. Respondentai nurodė, kad šeimos, draugų bei artimųjų parama yra ypač svarbi padedant jiems susidoroti su liga [103].

Lėtinio venų nepakankamumo gydymas sumažina simptomų pasireiškimą, komplikacijų dažnį bei pagerina su sveikata susijusią gyvenimo kokybę [76]. Gydant varikozinius pacientus, nustatyta, kad tiek lazerinis gydymas, tiek skleroterapija bei operacinis gydymas yra reikšmingai susiję su pacientų gyvenimo kokybės pagerėjimu po gydymo [76]. Taip pat nustatyta, kad kompresinių kojinių bei specialių vidpadžių naudojimas padeda pagerinti LVN sergančiųjų gyvenimo kokybę [93]. Venų varikozės gydymas padeda pagerinti pacientų gyvenimo kokybę bent vieneriems metams [53].

Taigi lėtinis venų nepakankamumas neabejotinai turi neigiamą įtaką sergančiųjų gyvenimo kokybei. Dėl jo ne tik sumažėja asmens darbingumas, bet ir suprastėja psichologinė būsena, socialinis funkcionavimas. Ligos simptomų pasireiškimo stiprumas, komplikacijų ir nusiskundimų kiekis tiesiogiai susiję su prastesne GK. Tuo tarpu, įrodyta, kad gydymas efektyviai pagerina sergančiųjų gyvenimo kokybę. Tačiau tam, kad GK būtų įvertinta tiksliai ir patikimai, reikalingas ligai specifinis ir tiramosios populiacijos kultūrai adaptuotas klausimynas.

1.3. Gyvenimo kokybės klausimynų psichometrinių savybių vertinimas

Kiekvienas mokslininkas, nagrinėjantis su sveikata susijusią gyvenimo kokybę arba subjektyviai vertinamą sveikatos būklę, susiduria su problema, kokį klausimyną pasirinkti, kaip rasti tinkamiausią konkrečiam tyrimui ir kaip interpretuoti gautus duomenis. Nemažą painiavą sukelia angliška terminologija, apibūdinanti klausimynų savybes [34].

Visi tyrimuose naudojami gyvenimo kokybės klausimynai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus, jų psichometrinės savybės turi būti tinkamos. Stambiausios ir dažniausiai literatūroje aprašomos psichometrinių savybių grupės yra pagrįstumas, patikimumas ir jautrumas. Kiekviena jų dar skirstoma į smulkesnes grupes (1 pav.).

Klausimyno pagrįstumas naudojamas siekiant nustatyti ar klausimynas vertina tikrai tai, kam vertinti ir buvo sukurtas, ar jis atitinka savo paskirtį. Klausimyno patikimumas atspindi matavimų tikslumą ir pastovumą. Jautrumas apibūdina ar klausimynas geba aptikti skirtingas respondentų būkles ar jų pasikeitimą po tam tikro laikotarpio.

Literatūroje rekomenduojama naudoti standartizuotus klausimynus, verstus iš originalo kalbos ir adaptuotus tikslinei kultūrai, laikantis metodologinių nuorodų [83]. Mechaninis verstų klausimynų taikymas neužtikrina patikimų duomenų surinkimo ir patikimų tyrimo išvadų. Turėtų būti verčiama klausimo esmė, o ne tekstas pažodžiui [47]. Vargu, ar vyresnio amžiaus Lietuvos

kaimo gyventojas atsakytų į klausimą, ar labai jis pavargsta, laisvalaikiu žaisdamas kėgliais ar golfą [34].

1 pav. Klausimynų psichometrinės savybės.

Dauguma GK tyrimo instrumentų buvo sukurti Anglijoje ir JAV, todėl juos būtina tiksliai ir suprantamai išversti iš anglų kalbos. Klausimyną turėtų versti mažiausiai du vertėjai. Vienas arba du vertėjai turėtų versti klausimyną iš anglų kalbos į lietuvių atskirai vienas nuo kito, vėliau savo vertimus suderinti. Vertėjai turėtų gerai suprasti verčiamą dokumentą bei žmonių grupę, kuri bus tiriama. Keleto žmonių (mažiausiai 4), atstovaujančių kontingentui, kuriam ruošiamas GK tyrimo instrumentas, paprašoma perskaityti ir pakomentuoti išverstą klausimyną. Jie skaito dokumentą savo gimtąja kalba ir nežino, kaip buvo sudaryti klausimai anglų kalba. Pagal šios grupės pastabas klausimynas taisomas ir atiduodamas atgalinam vertimui iš lietuvių kalbos į anglų. Šį darbą atlieka kitas vertėjas, kuris žino, kam klausimynas bus naudojamas, tačiau nėra matęs jo originalo kalba. Originalusis ir verstasis iš lietuvių kalbos į anglų kalbą klausimynai sulyginami. Radus neatitikimų, šis procesas kartojamas tol, kol paruošiamas tikslus, aiškus ir priimtinas klausimyno variantas. Prieš taikant klausimyną visam kontingentui, atliekamas bandomasis tyrimas nedidelėje žmonių grupėje ir neaiškūs klausimai dar kartą koreguojami (kultūrinė adaptacija) [91]. Visas klausimyno vertimo ir kultūrinio adaptavimo procesas privalo būti dokumentuojamas [69]. Tik laikantis šių taisyklių klausimyno vetimas bus laikomas pilnaverčiu.

GK klausimynai, kuriais naudojantis nustatomos populiacinės GK normos, turėtų atitikti šiuos reikalavimus:

 turėtų apimti kuo daugiau GK sričių;

 būti lengvai užpildomi;

 turėti tam tikras psichometrines ypatybes;

 klausimynas turėtų būti tinkamas tarptautiniams bei klinikiniams GK tyrimams [4]. Taigi, norint naudoti iš orginalo kalbos išverstą klausimyną nepakanka tik pažodinio vertimo. Tam, kad būtų įsitikinta, kad instrumentas yra patikimas, būtina įvertinti jo psichometrines savybes.

1.3.1. Klausimynų psichometrinių savybių rūšys

Patikimo ir tinkančio gyvenimo kokybės tyrimams klausimyno parengimas yra sudėtingas procesas, kuris reikalauja daug laiko, pastangų ir, žinoma, lėšų, todėl geriau naudoti jau sukurtus klausimynus [34]. Kalbinė klausimyno adaptacija reiškia ne tik formalų gramatinį vertimą, bet ir klausimyno pirminių indikatorių tinkamumo naujoje kultūroje ekspertinį įvertinimą. Minėtą tinkamumą užtikrina tik specialios metodinės technikos [71]. Kokio nors klausimyno panaudojimo galimybės įvairiomis aplinkybėmis nustatomos palaipsniui, remiantis loginėmis sąsajomis tarp jo turinio ir vertinamo reiškinio, tarp klausimyno skalių įverčių ir kitais metodais gautų matavimų duomenų. Taip pat atsižvelgiama į įverčių skirtumus, lyginant žinomas (pvz., psichikos ir somatinių ligonių) grupes arba tiriant tuos pačius asmenis skirtingu laikotarpiu (pvz., iki gydymo ir baigus gydymą) [100,10,68,102,12,40]. Būtina psichometrinių tyrimų dalis – klausimyno stabilumo ir pagrįstumo įvertinimas [76].

Paprastai vertinamos šios psichometrinės GK tyrimo instrumento savybės:

 praleistų atsakymų procentas visiems klausimynams;

 respondentų, atsakiusių mažiau nei į 50 proc. anketos klausimų, skaičius;

 klausimynų be loginių nesutapimų procentas;

 statistiškai reikšmingi klausimyno stabilumo duomenys;

 daugumos klausimų koreliacija turėtų būti stipresnė su ta sritimi, kuriai jie priklauso ir silpnesnė su kitomis sritimis [4].

Gyvenimo kokybės klausimynas turi atitikti jam keliamus psichometrinius reikalavimus [83]. Klausimynas privalo pasižymėti šiomis pakankamomis psichometrinėmis charakteristikomis: turinio pagrįstumas, stabilumas (vidinis nuoseklumas, stabilumas laiko atžvilgiu), jautrumas [64].

1. Pagrįstumas (angl. validity) – tai klausimyno patikimumas pagrindinėms charakteristikoms įvertinti, kurias numatoma tirti. Tai instrumento tinkamumo matas, rodantis, ar klausimynas atitinka savo paskirtį [13], ar vertina tai, ką norima juo vertinti [28, 27, 68]. Klausimynas pagrįstas tik tuo atveju, jei matuoja tai, kam ir buvo sukurtas matuoti [95].

Terminas „pagrįstumas“ apibūdina ne tiek paties klausimyno savybę, bet, jį naudojant, daromų išvadų pagrįstumą. Nereikėtų klausimyno, skalės vertinti „tinkama, pagrįsta“ apskritai. Tiksliau būtų vertinti, ar tinkamai (pagrįstai) pasirinktas klausimynas konkrečiam moksliniam tyrimui, ar pagrįstas surinktų duomenų interpretavimas. Remiantis to paties instrumento, naudoto skirtingomis aplinkybėmis, rodmenimis, galima padaryti išvadas, kurių pagrįstumą dar reikia įrodyti [68]. Pagrįstumas nusako įrodymų, kuriais galima pagrįsti anketavimo duomenimis paremtas išvadas, kilmę [34]. Pagrįstumas skirstomas į tyrimo ir matavimo pagrįstumą.

1.1. Matavimo pagrįstumas – matavimo kokybės apibūdinimas, rodantis, ar tikrai išmatuojama tai, kas norima išmatuoti. Matavimo pagrįstumas skirstomas į turinio, konstrukcijos ir kriterijaus pagrįstumą.

1.1.1. Turinio (angl. content validity) pagrįstumas – matas, kuriuo matuojami visi tiriamojo reiškinio dėmenys. Norint sukurti tinkamą GK instrumentą, būtina siekti, kad jis aprėptų visus svarbiausius aspektus. Tiriant GK, būtina vertinti kasdieninę, darbinę asmens veiklą, santykius šeimoje, socialinius santykius ir t. t. [55]. Reikia įsitikinti, kad egzistuoja aiškus logiškas ryšys tarp klausimyną sudarančių klausimų bei vertinamo reiškinio (pvz., gyvenimo kokybės). Nuspręsti, ar jo turinys atitinka tyrimo objektą, turi potencialūs vartotojai - tyrėjai. Be to, svarbu, ar šis apibrėžimas yra gerai žinomas, ar galima logiškai jį susieti su klausimyną sudarančiais klausimais [68].

1.1.2. Konstrukcijos pagrįstumas (angl. construct validity) – matavimo ir teoriško tiriamojo reiškinio modelio standarto atitikimas [55]. Vidinė (loginė) klausimyno struktūra turi atitikti klausimynu vertinamos sudėtingos sąvokos teorinę struktūrą [68,12]. Konstrukcijos pagrįstumas tikrina kokią konstrukciją ar charakteristiką skalė vertina [27]. Pirmiausiai bandoma nustatyti, ar teisingai parinktas teorinis GK modelis, vėliau tikrinama, ar sudaryta GK vertinimo

skalė jį atitinka. Konstrukcijos pagrįstumas tiesiogiai neišmatuojamas ir tik ilgalaikė įvairių duomenų analizė jį patvirtina arba paneigia [55]. Dabar konstrukcijos pagrįstumas vis dažniau nagrinėjamas statistinės analizės metodais: faktorine analize, klasterine analize. Jas atlikus, galima nustatyti, ar klausimų grupė apima tą pačią sąvoką, ar keletą skirtingų, taip pat patikrinti, ar klausimyno loginė struktūra atitinka vertinamo reiškinio įsivaizduojamą teorinę struktūrą [68,12]. Konstrukcijos tinkamumo vertinimas atliekamas naudojant konvergencijos tinkamumą ir diskriminantinį (divergencijos) tinkamumą [27].

1.1.2.1. Konvergentinis pagrįstumas rodo, kaip tarpusavyje koreliuoja tos pačios srities ar giminingų sričių klausimai (pvz.: fizinė ir nepriklausomumo arba psichologinė ir dvasingumo sritys) [55].

1.1.2.2. Diskriminantinis pagrįstumas nustatomas, įvertinus ryšius tarp skirtingų sričių klausimų ar tarpusavyje nesusijusių sričių. Jei GK tyrimo metodika parengta tinkamai, koreliacija tarp skirtingų sričių klausimų turėtų būti silpnesnė nei srities viduje [55].

1.2. Kriterijaus pagrįstumas (angl. criterion validity) rodo, ar gauti GK klausimyno tam tikros srities vertinimai atitinka standartą [55], ar skalė vertina tinkamai atsižvelgiant į kitus prasmingus kriterijus (demografinės ir psichografinės savybės ir ar atitinkamas vertinimas) [27]. Jis skirstomas į konkurencinį ir prognozuojamąjį [55, 33].

1.2.1. Konkurencinis kriterijaus pagrįstumas (angl. concurrent validity) rodo matavimo ir tam tikro standarto atitikimą tuo pačiu laiko momentu. Tiriant GK, konkurencinis kriterijaus pagrįstumas vertinamas ieškant sąsajų tarp skirtingų metodikų giminingų sričių [55]. Alternatyvus klausimynas, su kuriuo lyginamas naujasis prilyginamas ,,auksiniam standartui” [33]. Jei bandomojo klausimyno įverčiai stipriai koreliuoja su kito instrumento, kuriuo vertinama ta pati sąvoka, įverčiais ir silpnai koreliuoja su logiškai netapataus (vertinančio skirtingą sąvoką) instrumento įverčiais, daroma išvada, kad klausimyno struktūra atitinka tiriamą sąvoką [100, 12, 68, 11, 40].

1.2.2. Prognozuojamasis kriterijaus pagrįstumas – tai galimybė numatyti matavimo standartą (pvz.; intelekto testo naudojimas profesinei karjerai numatyti) [55].

1.3. Tyrimo pagrįstumas – tai tyrimo apibūdinimas, rodantis nustatytų tirtos žmonių grupės dėsningumų tikrumą ir tinkamumą visai populiacijai. Tyrimo pagrįstumas skirstomas į vidinį ir išorinį.

1.3.1. Vidinis tyrimo pagrįstumas (angl. internal validity) – tai tyrimo apibūdinimas, rodantis tirtos grupės nustatytų dėsningumų tikrumą.

1.3.2. Išorinis tyrimo pagrįstumas (angl. external validity) – tai tyrimo apibūdinimas, rodantis, ar dėsningumai, nustatyti tiriant tam tikrą asmenų grupę, tinka visai populiacijai [55].

2. Patikimumas (angl. reliability) – tai matavimo kokybės apibūdinimas, rodantis, kaip kartotinių matavimų reikšmės išsidėsto apie medianą [55]. Klausimyno patikimumas atspindi matavimų tikslumą ir pastovumą [37]. Jei matavimų reikšmės yra panašios į medianos, vadinasi, matavimų stabilumas yra didelis [55]. Bet kokio matavimo instrumento patikimumas rodo matavimo tikslumą, t.y . rodo, kiek stabilūs yra pakartotinio tyrimo metu gauti dominančio reiškinio įverčiai. Klausimynų patikimumą galima patikrinti keliais būdais [34].

Patikimumas vertinamas vidiniu nuoseklumu (angl. internal consistency) ir stabilumu

laiko atžvilgiu (angl. reproducibility) testo-retesto ( angl. test-retest reliability) metodu [31].

2.1. Klausimyno vidinis nuoseklumas rodo jį sudarančių klausimų homogeniškumą, t.y., kaip stipriai koreliuoja atsakymų į klausimus, sudarančių klausimyną ar tam tikrą loginę jo dalį, įverčiai. Jei koreliacijos pakankamai stiprios, galima manyti, kad tie klausimai patikimai apibūdina tiriamą reiškinį arba sąvoką. Nestiprios koreliacijos rodo esant matavimo paklaidą. Tačiau, jei klausimynas skirtas sudėtingesniems reiškiniams įvertinti ir apima keletą komponentų, vieną komponentą apibūdinančių klausimų įverčiai tarpusavyje turėtų koreliuoti stipriau negu su kitą komponentą apibūdinančių klausimų įverčiais. Nustatant klausimyno (skalės) vidinį nuoseklumą, apskaičiuojamas Cronbacho alfa koeficientas: α reikšmės gali būti nuo 0 iki 1 [82]. Atliekant grupinius gyvenimo kokybės tyrimus, klausimyno vidinis pastovumas laikomas pakankamai geru, kai Kronbacho α koeficientas yra lygus arba didesnis už 0,70. Atliekant individualaus tipo vertinimą, šis koeficientas turi būti lygus arba didesnis už 0,90 [77].

Cronbacho alfa koeficientas remiasi atskirų klausimų, sudarančių klausimyną, koreliacija ir įvertina, ar visi skalės klausimai pakankamai atspindi tiriamąjį dydį bei įgalina patikslinti reikiamų klausimų skaičių skalėje. Jeigu atskirų klausimų dispersijų suma yra artima visos skalės dispersijai, reiškia atskiri klausimai tarpusavyje nekoreliuoja, t. y. jie neatspindi to paties dalyko. Šiuo atveju, klausimyno skalė yra sudaryta iš atsitiktinių klausimų ir Cronbacho alfa koeficientas yra artimas 0. Jeigu visos skalės dispersija yra ženkliai didesnė už atskirų klausimų dispersijų sumą, reiškia atskiri klausimai tarpusavyje koreliuoja, t. y. jie atspindi tą patį dalyką. Šiuo atveju, Cronbacho alfa koeficientas yra artimas 1 [82].

Cronbacho alfa koeficientas didėja didinant klausimų, sudarančių klausimyną, skaičių. Todėl klausimynai su didesniu klausimų skaičiumi yra patikimesni. Taip pat, negalima lyginti pagal Cronbacho alfa koeficientą dviejų skalių su skirtingu elementų skaičiumi [82].

2.2. Klausimyno stabilumas laiko atžvilgiu vertinamas taikant pakartotinės apklausos test-retest metodą. Priklausomai nuo protokolo apklausa kartojama po kelių dienų arba savaičių [82,92]. Testo-retesto stabilumas nustatomas, įvertinus sąsajas tarp pirminio ir pakartotinio tyrimo, taikant tą pačią metodiką [76]. Apklausiant tą patį asmenį po tam tikro laiko, balai turi koreliuoti, jei nėra ryškių sveikatos arba kitokių būklės pokyčių [92]. Jei negaunamas panašus įvertis (kai yra visos prielaidos to tikėtis), galima spręsti apie nepatikimą skalę, klausimyną [76]. Tačiau šis metodas netinka, jei egzistuoja didelė tikimybė, kad antrąjam matavimui didelės įtakos gali turėti pirmasis (atminties įtaka), matuojamas požymis gali kisti dėl išorinių priežasčių ar linkęs keistis savaime laikui bėgant, taip pat, jei tiriamą reiškinį vertina keli stebėtojai (šiuo atveju apskaičiuojamas Cohen Kappa koeficientas) [11,10,68,102]. Nors kai kurie tyrinėtojai skeptiškai vertina stabilumo laiko atžvilgiu patikimumą, klausimyno stabilumas pakartotiniams vykdymams vis dar yra gana populiarus [82].

3. Jautrumas – ši savybė ypač svarbi renkantis klausimyną gyvenimo kokybės pokyčiui vertinti laikui bėgant. Klausimyno jautrumas pokyčiui rodo jo gebą aptikti įvykusį ligonių sveikatos būklės pasikeitimą, pvz., po gydymo [100]. Jautrumas pokyčiui tiesiogiai susijęs su gydymo grupės tiriamųjų gyvenimo kokybės įverčių kaitos dydžiu („signalu") ir kontrolinės grupės tiriamųjų gyvenimo kokybės įverčių svyravimu („triukšmu") [40]. Dažniausiai išskiriamas 2 rūšių jautrumas:

3.1. Jautrumas skirtingoms būklėms (angl. sensitivity) – vertina ar klausimynas geba aptikti gyvenimo kokybės skirtumus tarp skirtingos būklės pacientų (darant prielaidą, kad sunkesnės būklės asmenų gyvenimo kokybė yra prastesnė).

3.2. Jautrumas būklės pokyčiams (angl. responsiveness) – lyginama gyvenimo kokybės balai (jų vidurkiai) prieš iš po gydymo. Šiuo metodu siekiama įvertinti ar klausimynas geba aptikti gyvenimo kokybės pokyčius kintant respondentų klinikinei būklei (gerėjant būklei gerėja GK ir atvirkščiai).

„Grindų ir lubų" fenomenas. Šis reiškinys gali gerokai sumažinti galimybę klausimynu

nustatyti reikšmingą sveikatos pokytį. Ligonis, kuris savo sveikatą įvertino mažiausiu balu, vėlesnio tyrimo metu gali teigti, kad jo sveikata dar labiau pablogėjo. Žinoma, klausimyne šis

pasikeitimas neatsispindės („grindų" fenomenas). Ir priešingai, jei kokia nors tiriamųjų funkcija įvertinama maksimaliu balų skaičiumi viename klausimyne, gali būti, kad kitame ši funkcija bus įvertinta ne vien didžiausiais balais, o tai rodo, jog pirmąjį klausimyną veikia „lubų" fenomenas [100,12]. Jei didelė dalis respondentų pasirenka aukščiausią arba žemiausią atsakymo variantą daroma išvada, kad klausimyno (klausimo, skalės) jautrumas yra prastas ir todėl jis negali nustatyti gyvenimo kokybės pokyčių bei skirtumų.

Bandant GK klausimynus, dažniausiai daroma prielaida, kad sunkiau sergančių ligonių gyvenimo kokybės įverčiai turi būti mažesni (arba didesni, priklausomai nuo vertinimo skalės gradacijos), o žinomas efektyvus gydymo metodas priešingai - siejasi su gyvenimo kokybės įverčių padidėjimu (sumažėjimu). Taigi galima apskaičiuoti koreliaciją tarp gyvenimo kokybės klausimyno įverčių ir klinikinių ar funkcinių ligos sunkumo rodiklių. Arba lyginti gydytų ir negydytų pacientų gyvenimo kokybės įverčius, o šie turėtų neprieštarauti klinikiniams pacientų duomenims, taip pat kitų (jau išbandytų) gyvenimo kokybės klausimynų įverčiams. Nereikia tikėtis labai stiprios sąsajos tarp fiziologinių parametrų ir GK įverčių - tarp jų negali būti tiesioginės priklausomybės, nes net būdami fiziologiškai panašios būklės, ligoniai gali labai skirtingai vertinti funkcinę būklę bei GK. Kai tiek daug įvairių veiksnių daro įtaką gyvenimo kokybės įverčiams, stiprios sąsajos tarp fiziologinio parametro ir klausimyno įverčio neradimas dar nepaneigia nei GK vertinimo, nei fiziologinio rodmens matavimo pagrįstumo [68].

Taigi literatūroje aprašyta daug skirtingų klausimynų psichometrinių savybių. Jos skiriasi savo metodika, paskirtimi. Individualaus tyrimo klausimynui vertinti skirtos psichometrinės savybės turi būti pasirinktos pagal tyrimo tikslus, klausimyno tipą. Tačiau visgi dažniausiai vertinamos klausimynų charakteristikos yra patikimumas (vidinis nuoseklumas ir stabilumas laiko atžvilgiu), pagrįstumas (matavimo ir tyrimo) bei jautrumas (skirtingoms būklėms, pokyčiams).

1.3.2. Kitų šalių patirtis vertinant CIVIQ–20 psichometrines savybes

Dėl sparčiai besivystančio medicinos mokslo ir technologijų, nuolat didėja GK klausimynų, kurie būtų išversti į daugelį kalbų, poreikis visame pasaulyje [29]. Tyrimuose, vertinančiuose sergančiųjų LVN gyvenimo kokybę, naudojami tiek bendriniai, tiek specifiniai GK klausimynai [59].

Vienas dažniausiai naudojamų bendrųjų klausimynų yra SF-36 klausimynas (trumpa sveikatos apklausos forma, angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire) [101].

Įrodyta, kad SF – 36 klausimynas yra tinkamas naudoti sergančiųjų LVN gyvenimo kokybei vertinti [96]. Taip pat naudojama ir trumpesnė šio klausimyno versija (SF-12) [65].

Dar vienas iš plačiausiai naudojamų bendrinių klausimynų - Nottingham Health Profile (NHP) [96]. NHP klausimynas pasižymi geromis psichometrinėmis savybėmis, tačiau nustatyta, kad SF – 36 klausimyno jautrumas ir vidinis nuoseklumas yra geresnis [97].

Tačiau bendriniai klausimynai negali visiškai identifikuoti sergančiųjų LVN specifinių nusiskundimų [62]. Nei vienas iš bendrinių GK klausimynų nevertina svarbių faktorių sergantiesiems LVN, kaip stovėjimas ar sėdėjimas ilgą laiko tarpą [64]. Todėl specifiniai klausimynai tampa svarbesni ir populiaresni vertinant sergančiųjų LVN gyvenimo kokybę [96].

Dažniausiai naudojami specifiniai klausimynai sergančiųjų LVN gyvenimo kokybei tirti yra: Charing Cross Venous Ulceration Questionnaire (CXVUQ), Venous Insufficiency Epidemiological and Economic Study (VEINES), Aberdeen Varicose Vein Questionnaire (AVVQ) bei Chronic Venous Insufficiency Quality of Life Questionnaire (CIVIQ–20).

CXVUQ – buvo sukurtas vertinti asmenų, turinčių kojų opų, gyvenimo kokybei. Tačiau šis klausimynas nepasižymėjo dideliu jautrumu GK pokyčiams po gydymo [96].

VEINES klausimyną sudaro 35 klausimai: 25 iš jų vertina LVN simptomų poveikį gyvenimo kokybei ir 10 – ligos simptomų stiprumą. Šis klausimynas akcentuoja fizinius simptomus ir nevertina psichologinių bei socialinių GK aspektų [49].

AVVQ klausimyną sudaro 13 klausimų, vertinančių venų varikozės simptomus. Jis išsamiai vertina LVN simptomų pasireiškimą [23]. Klausimynas vertina specifinių ligos simptomų įtaką sergančiųjų gyvenimo kokybei. Klausimynas vertinamas taškais nuo 0 (jokio LVN poveikio gyvenimo kokybei) iki 100 [14].

CIVIQ–20 – klausimyną sudaro 20 klausimų, kurie vėliau grupuojami į keturias kategorijas: fizinės ir psichinės sveikatos, skausmo bei socialinių ryšių. Taip pat vertinama bendra GK [61, 20]. CIVIQ–20 pasižymi geru vidiniu nuoseklumu ir patikimumu. Jis taip pat yra jautrus gyvenimo kokybės pokyčiams po gydymo [61]. GK vertinama taškais nuo 0 iki 100.

Visi keturi specifiniai GK klausimynai įvertinti kaip tinkami tirti sergančių lėtine venų liga gyvenimo kokybei. AVVQ ir CXVUQ klausimynai yra plačiai naudojami, tačiau jie pernelyg nukreipti į specifinius ligos elementus, bet ne į platesnę ligos įtaką gyvenimo kokybei, ligos išeitims ir gydymo veiksmingumui [70]. VEINES klausimynas palyginus yra ilgas, todėl optimaliausias tiek tyrėjui, tiek respondentui išlieka CIVIQ–20 GK klausimynas.

CIVIQ–20 klausimynas buvo sukurtas 1995 m. Prancūzijoje. Originali jo kalba – pancūzų [62]. CIVIQ–20 klausimynas yra išverstas ir adaptuotas 28 skirtingoms populiacijoms. Iš jų 17 – kultūriškai adaptuoti naudojant rekomenduojamą ,,forward-backward” vertimo metodologiją (1 lentelė), likę 11 – jos nenaudojant (2 lentelė) [19].

1 lentelė CIVIQ–20 klausimyno versijos išverstos naudojant ,,forward-backward” metodologiją

Eil.Nr. Šalis Kalba Metai

1 Austrija Vokiečių 1996 2 Kanada Prancūzų 2002 3 Kanada Anglų 2002 4 Prancūzija Prancūzų 1995 5 Graikija Graikų 2004 6 Italija Italų 1996 7 Nyderlandai Olandų 2009 8 Lenkija Lenkų 1996 9 Portugalija Portugalų 1996 10 Singapūras Anglų 1996 11 Rumunija Rumunų 2013 12 Slovėnija Slovėnų 2013 13 Ispanija Ispanų 1996

14 Jungtinė Karalystė Anglų 2002

15 JAV Anglų 2002

16 JAV Ispanų 2002

17 Vietnamas Vietnamiečių 2013

2 lentelė CIVIQ–20 klausimyno versijos išverstos nenaudojant ,,forward-backward” metodologijos

Eil.Nr. Šalis Kalba Metai

1 Brazilija Portugalų 2 Kinija Kinų 2006 3 Čekija Čekų 4 Egiptas Arabų 5 Vengrija Vengrų 6 Indija Anglų 7 Japonija Japonų 2006 8 Rusija Rusų 9 Slovakija Slovakų 10 Šveicarija Prancūzų 11 Turkija Turkų