LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra
Sigita Valentukevičiūtė
GALVOS SKAUSMO PAPLITIMAS IR DAŽNIAUSIOS JO PRIEŽASTYS
MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKAMS KAUNO MIESTO MOKYKLOSE
Magistro diplominis darbas
Visuomenės sveikata (Vaikų ir jaunimo sveikata)
Mokslinė vadovė
Doc. med.dr. Eglė Vaitkaitienė
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Vaikų ir jaunimo sveikata)
GALVOS SKAUSMO PAPLITIMAS IR DAŽNIAUSIOS JO PRIEŽASTYS MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKAMS KAUNO MIESTO MOKYKLOSE
Sigita Valentukevičiūtė
Mokslinė vadovė: doc. med.dr. Eglė Vaitkaitienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2012, 81 p.
Darbo tikslas. Nustatyti galvos skausmo paplitimą ir dažniausias jo priežastis mokyklinio amžiaus vaikams, besimokantiems Kauno miesto mokyklose.
Tyrimo metodai. Atliktas momentinis kiekybinis tyrimas, anoniminė anketinė apklausa. Apklausti 933 mokiniai. Iš jų 834 patyrė galvos skausmą per paskutinius 6 mėnesius. Analizuotos 428 mokinių, kurių amžius 11–18 m., anketos iš 11–os Kauno m. mokyklų. Atsako dažnis nuo išdalintų anketų vaikams patiriantiems galvos skausmą – 54,68 proc. Apklausai panaudotos galvos skausmo apibūdinimo anketos, VAS skalė ir Vaikų elgesio bei emocijų sunkumų įvertinimo klausimynas pagal T.M.Achenbach. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis statistine programa „SPSS 17.0“. Rezultatai. Galvos skausmo paplitimas tarp Kauno m. mokinių – 89,4 proc. Dažniausiai mokiniai galvos skausmu skundžiasi bent vieną kartą per mėnesį (40 proc.), dažniau mergaitės nei berniukai (42,6 proc. ir 36,2 proc.). Daugiau nei 15 dienų per mėnesį galvą skauda 11,7 proc. mokinių, iš jų 13,6 proc. berniukų ir 10,4 proc. mergaičių. Dauguma respondentų galvos skausmo pradžią sieja su lytine branda ir teigia, kad dažniausiai jį sukelia poilsio trūkumas (64 proc.), nervinė įtampa/stresas (56,1proc.). Net 62,6 proc. moksleivių teigia, kad galvos skausmas sustiprėja užsiimant fizine veikla. Daugiau nei 15 dienų per mėnesį galvą skauda dažniau tiems, prie kurių mokykloje priekabiaujama/tyčiojamasi (26,3 proc.), kurie jaučia nuolatinę baimę patirti nesėkmę (20,9proc.), mokykloje jaučiasi vieniši (29,4proc.), yra nelaimingi (19,6 proc.), neturi artimų draugų (39,1 proc.) (p<0,05). Mokiniai besiskundžiantys galvos skausmais, pažymi daugiau problemų visose vaikų elgesio klausimyno skalėse ir poskalėse. Dažniau nei 15 dieną per mėnesį galvą skauda tiems vaikams, kurių mamos įgiję tik vidurinį ar nebaigtą vidurinį išsilavinimą (18,2 proc.), neturi nuolatinio darbo (19,6proc.), o šeimų pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra laikino darbo pajamos (38,9 proc.; p<0,05). Išvados. Galvos skausmas tarp 11–18 m. amžiaus vaikų/paauglių yra dažnas simptomas. Dažniausiai galvos skausmas siejasi su lytine branda, fizine veikla, poilsio trūkumu, nervine įtampa/stresu, nuolatine baime patirti nesėkmę, artimų draugų stoka, priekabiavimu, patyčiomis, vienišumo jausmu mokykloje. Galvos skausmą patiriantys mokiniai turi daugiau elgesio ir emocijų sunkumų.
Raktažodžiai: galvos skausmas, galvos skausmo priežastys, galvos skausmo paplitimas, vaikai ir paaugliai, emocijų ir elgesio sunkumai.
3
SUMMARY
Public Health (Children and Youth health)
THE PREVALENCE OF HEADACHE AND ITS MOST FREQUENT CAUSES AMONG THE CHILDREN OF SCHOOL AGE IN THE SCHOOLS OF KAUNAS CITY
Sigita Valentukevičiūtė
Supervisor Assoc. Prof., Ph.D. Eglė Vaitkaitienė
Lithuanian university of health sciences Academy of medicine, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2012. 81 p.
Aim of the study. To determine the prevalence of headache and its most frequent causes among the children of school age who are learning at schools of Kaunas city.
Methods. There was carried out a momentary quantitative research, and anonymous questionnaire survey. 933 students were surveyed. 834 of them have suffered from headaches during the last 6 months. 428 questionnaires of students, aged 11-18, from 11 schools of Kaunas city. Frequency of response out of distributed questionnaires to children who suffer from headaches is 54,68%. In order to complete a survey there were used questionnaires to describe headaches, VAS scale and the Questionnaire to evaluate the difficulties of children’s behaviour and emotions in accordance with T.M.Achenbach. Statistical data analysis was performed by using the statistical programme SPSS 17.0. Results. The prevalence of headache among the students of Kaunas city is 89,4%. Most frequently, students complain of a headache at least once a month (40%), more often girls than boys (42,6% and 36,2%). 11,7% of students suffer from headaches more than 15 days per month, out of them – 13,6% of boys and 10,4% of girls. Most of the respondents relate the origin of headaches to pubescence and state that most often they are caused because of lack of rest (64%), and nervous strain/ stress (56,1%). Even 62,6% of students state that headaches become more intense when doing any physical activity. Those who experience abuse and bullying at school (26,3%), feel permanent fair to experience failure (20,9%), feel alone at school (29,4%), are unhappy (19,6%), do not have close friends (39,1%) suffer from headaches more than 15 days per month (p<0,05). Students who complain of headaches indicate more problems in the questionnaire scales of children’s behaviour. Also, it was found out that children whose mothers graduated secondary schools or even did not do that (18,2%), do not have a permanent job (19,6%), and the main living source is income from a temporary job (38,9%; p<0,05) suffer from headaches more than 15 days per month.
Conclusion. Headaches among children/ adolescents, aged 11-18, are a frequent symptom. Most often a headache relates to pubescence, physical activity, lack of rest, nervous strain/stress, permanent fair to experience failure, absence of close friends, abuse, bullying, and feeling of loneliness at school. Students who suffer from headaches have more problems with their behaviour and emotions.
Key words: cause of a headache, prevalence of a headache, children and adolescents, problems with behaviour and emotions.
4
TURINYS
ĮVADAS...6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...7
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...8
1.1. Galvos skausmas ir jo klasifikacija vaikų amžiuje ...8
1.2. Galvos skausmo paplitimas vaikams ... 10
1.2.1. Galvos skausmo paplitimas tarp skirtingų lyčių ... 10
1.2.2. Galvos skausmo paplitimas tarp skirtingų vaikų amžiaus grupių ... 12
1.2.3. Galvos skausmo pobūdis, įvairių galvos skausmo tipų paplitimas ... 13
1.2.4. Bendras dažniausių skausmų paplitimas mokyklinio amžiaus vaikams ... 15
1.3. Galvos skausmą sąlygojantys priežastiniai veiksniai ... 18
1.3.1. Galvos skausmas ir žalingi įpročiai ... 19
1.3.2. Šeima ir galvos skausmas ... 19
1.3.3. Mokykla ir galvos skausmas ... 22
1.3.4. Galvos skausmas ir maisto alergija... 23
1.3.5 Galvos skausmas ir vaistų vartojimas ... 23
1.4. Galvos skausmo sąsajos su vaiko emociniais ir elgesio sutrikimais ... 25
2. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS ... 27
3. TYRIMO REZULTATAI... 34
3.1. Bendrieji respondentų duomenys ... 34
3.2. Galvos skausmo paplitimas tarp vaikų ir paauglių Kauno miesto mokyklose ... 41
3.3. Galvos skausmo ypatumai tiriamųjų grupėje ... 45
3.4.a. Dažniausios galvos skausmo priežastys tiriamųjų grupėje ... 51
3.4.b. Mokyklinio amžiaus vaikų galvos skausmai ir šeimos socialinė – ekonominė padėtis ... 57
3.5. Dažniausi simptomai lydintys moksleivių galvos skausmą ... 61
3.6. Vaikų ir paauglių galvos skausmai ir elgesio sunkumai bei emocijos ... 64
IŠVADOS ... 72
LITERATŪRA ... 75
5
SANTRUMPOS
FA – fizinis aktyvumas
FV – fizinė veikla
GS – galvos skausmas
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
Proc. – procentai
6
ĮVADAS
Galvos skausmas (GS) yra seniai žinomas sveikatos sutrikimas. Jau 3–iame tūkstantmetyje pr. Kr. rašytiniuose šaltiniuose minimi GS. Buvo manoma, kad GS sukelia užsirūstinę ant žmonių dievai ar piktosios dvasios. Blogas oras taip pat laikytas GS priežastimi (1). GS problema yra išlikusi iki šiandienos. GS paplitimas stebimas ne tik tarp suaugusiųjų, tačiau ir tarp vaikų bei paauglių.
Tiksliai pasakyti koks yra GS paplitimas negalima. Tačiau nustatyta, kad apie 40 proc. ikimokyklinio amžiaus ir 70 proc. mokyklinio amžiaus vaikų jau yra patyrę GS (2). Nerija Vaičienė 2003 – ųjų metų straipsnyje teigia, kad apie 5 proc. ikimokyklinio amžiaus ir apie 20 proc. mokyklinio amžiaus vaikų GS vis kartojasi. Net apie 5 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų jau serga migrena (3). Įtampos tipo GS yra labiau papalitęs nei migrena visame pasaulyje (4).
Paaugliai dažnai patiria lėtinius GS, kuriuos gali sukelti nuolatinė įtampa, tai neretai būna susiję su bloga atmosfera mokykloje, namuose (5). GS gali būti sąlygotas socialinių, šeimos, aplinkos ir psichologinių faktorių (6). Prasta psichoemocinė savijauta gali sukelti įvairius susirgimus, taip pat ir GS (7). A. Fichtel ir A. Larsson teigia, jog paaugliai, kurie patyrė dažnus GS, turėjo aukštesnį nerimo lygį ir depresijos simptomų (8).
Teigiama, kad yra didelė tikimybė, jog jauname amžiuje patyrus GS, jis pasikartos ir suaugus. Asmenys, kurie kentėjo GS vaikystėje, turi 2,2 karto didesnę tikimybę patirti GS ir 1,7 karto didesnę tikimybę patirti kitų fizinių sutrikimų suaugus, lyginant su tais, kurie nesiskundė GS vaikystėje (9).
GS trikdo normalų vaiko gyvenimą, prastėja gyvenimo kokybė. Šeima vaikui turi būti kaip prieglobstis, kur jis galėtų jaustis saugus ir mylimas bei aprūpintas ne tik materialiai, bet ir meile bei šiluma. Darnūs santykiai šeimoje, stabilesnė, geresnė socialinė – ekonominė šeimos padėtis gali labai stipriai prisidėti prie vaiko gerovės ir fizinės bei dvasinės sveikatos.
Darbo tema aktuali, nes GS trikdo vaikų ir paauglių socialinę veiklą, blogina gyvenimo kokybę. Tai viena iš dažniausių priežasčių dėl ko kreipiamasi į vaikų neurologą. 2011-ųjų spalio 17-ąją 2011 – 2012 metai buvo paskelbti Pasauliniais kovos su galvos skausmu metais. Svarbu sužinoti dažniausiais vaikų GS priežastis, kad GS problema būtų kuo geriau suprasta. Tolesni tyrimai sudaro prielaidą ieškoti sąsajų tarp vaikų ir paauglių geresnės sveikatos, laimingumo ir patiriamų galvos skausmų.
7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – nustatyti galvos skausmo paplitimą ir dažniausias jo priežastis mokyklinio amžiaus vaikams, besimokantiems Kauno miesto mokyklose.
Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti galvos skausmo paplitimą mokyklinio amžiaus vaikams Kauno miesto mokyklose.
2. Išsiaiškinti galvos skausmo ypatumus ir dažniausias jo priežastis mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Galvos skausmas ir jo klasifikacija vaikų amžiuje
Galvos skausmas yra labai seniai žinomas sveikatos sutrikimas. I a. pr. Kr. senovės egiptiečių papirusuose rastas gydymo nuo migreninių ir kitokių GS aprašymas. Romos imperijos laikais manyta, kad GS sukelia dievai tiems žmonėms, ant kurių būna užsirūstinę, todėl, siekiant išvaryti visą blogį, buvo taikomas GS gydymo būdas – kaukolės trepanacijos (kaukolės kaulo segmento išėmimas arba skylės išgręžimas) (10). XIX a. pab. GS priežastimi buvo laikomas blogas oras. XX a.– židininė infekcija, regos sutrikimai, sinusitas ar alergija, galvos smegenų dangalų ar tulžies pūslės ligos, pakaušio raumenų įtempimas, dietos pažeidimas, netgi depresija (1). Šiomis dienomis į GS priežastis yra žvelgiama plačiau.
Visi GS diagnozuojami remiantis Tarptautinės galvos skausmų draugijos (angl. International Headache Society) sudarytais kriterijais, kurie pateikiami Tarptautinės galvos skausmų klasifikacijos antrojoje redakcijoje (angl. IHS Classification ICHD-II). Tačiau A. Raugalė knygoje teigia, kad visgi vaikų GS savitumai šioje klasifikacijoje nepakankamai atskleisti (2).
GS yra skirstomi į pirminius ir antrinius:
1. Pirminiai GS, dar kitaip vadinami idiopatiniais, yra: migrena, įtampos tipo GS, klasteriniai ir kiti pirminiai GS (11).
2. Antriniai GS, kitaip vadinami struktūriniai, simptominiai, yra sukeliami konkrečios organinės patologijos, pvz., galvos smegenų auglys ir kt. Dažniausios šio GS priežastys vaikams yra virusinės infekcijos (2).
Įtampos tipo galvos skausmas. Įtampos tipo GS pagal pasireiškimo dažnį gali būti: retas epizodinis (trunka mažiau nei 12 dienų per metus), dažnas epizodinis (trunka mažiau nei 15 dienų per mėnesį arba 12 – 180 dienų per metus) ir lėtinis (trunka daugiau nei 15 dienų per mėnesį, vidutiniškai tris mėnesius arba daugiau nei 180 dienų per metus) (11). Pagal skausmo pobūdį GS gali būti silpnas arba vidutinis, spaudžiančio ar veržiančio pobūdžio. Manoma, kad fizinis aktyvumas (FA) negali sukelti ar sustiprinti įtampos tipo GS. Įtampos galvos skausmas trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų ir dažniausiai yra abipusis (12), jaučiamas kaip galvos spaudimas. Tuo metu kaklo raumenys gali būti įtempti (13). Įtampos tipo GS paprastai nesusijęs su organinėmis priežastimis (2).
9
Migrena. Migrena yra skiriama į epizodinę, kai priepuoliai būna rečiau kaip 15 kartų per mėnesį, ir į lėtinę, kai priepuoliai pasireiškia daugiau nei 15 dienų per mėnesį. Manoma, kad šie skausmai yra susiję su kraujagysliniais pokyčiais (14). Migrenos priepuoliai dažniausiai trunka 4 – 72 valandas. Skausmas būna vienpusis, pulsuojantis, vidutinis arba intensyvus, gali sustiprėti užsiimant fizine veikla (FV). GS pradžią dažnai perspėja šie simptomai: pykinimas, vėmimas, garsų arba šviesos baimė. Šis skausmas nėra susijęs su jokia kita liga (11).
Klasteriniai galvos skausmai. Pasireiškia pačiu intensyviausiu skausmu iš visų GS tipų ir trunka tam tikrą dienų ar net savaičių skaičių. Tarp galvos skausmų epizodų yra laiko periodas kai neskauda galvos. Šie GS yra reti, ypač vaikams ir paaugliams (13).
Persistuojantis idiopatinis veido skausmas. Šis skausmas gali prasidėti po traumų, dantenų ar dantų operacijų, netgi po netinkamai užgydytų dantų, o pašalinus priežastį, skausmas vis tiek gali išlikti ir trukti ilgai, kartais iki metų. Esant šiems skausmams nėra jutimo, neurologinių sutrikimų, o vaizdiniuose tyrimuose nerandama jokių pakitimų. Skausmas labai gilus, vienpusis, nelokalizuotas, skauda be perstojo. Persistuojantis idiopatinis veido skausmas retesnis nei trišakio nervo neuralgija (paplitimas 0,01 proc. – 0,3 proc.) ir galbūt todėl nėra pakankamai ištirtas jo mechanizmas bei paplitimas (15).
Nepriklausomai nuo tipo, pobūdžio ir trukmės, GS vargina, trikdo kasdieninę veiklą, riboja bendravimą su aplinkiniais ir gali būti labai rimtos ligos priežastimi. Todėl labai svarbu išsiaiškinti GS priežastis ir jas kuo greičiau šalinti.
10
1.2. Galvos skausmo paplitimas vaikams
1.2.1. Galvos skausmo paplitimas tarp skirtingų lyčių
Lietuvos ir užsienio literatūroje randama nemažai tyrimų, kuriuose aptariamas GS paplitimas tarp skirtingų lyčių. E. K. Grøholt ir kiti bendraautoriai teigia, jog galvos, pilvo ir kiti skausmai dažnesni mergaitėms nei berniukams (16). Apskritai, dauguma skausmų yra labiau paplitę tarp mergaičių (8).
A.Januškevičienės, E.Vaitkaitienės ir A. Zaborskio atlikto HBSC tyrimo duomenimis, GS skundžiasi 70 proc. mokyklinio amžiaus vaikų, dažniau mergaitės nei berniukai (17).
A. Zaborskio ir I. Vareikienės tyrime nustatyta, kad dažną GS patyrė mažiau berniukų (22,1 proc.) nei mergaičių (38,3 proc.) (p<0,05), o dažną galvos svaigimą arba silpnumą – 12,4 proc. berniukų ir 21,1 proc. mergaičių (p<0,05) (18).
Kitame Lietuvoje atliktame tyrime buvo gauti panašūs rezultatai. A. Petrauskienės ir D. Matulevičiūtės tyrimo duomenys parodė, kad žymiai daugiau mergaičių nei berniukų (atitinkamai, 37,4 proc. ir 15,3 proc.; p<0,05) skundėsi GS. Skrandžio ir pilvo skausmus patyrė 18,2 proc. merginų ir 3,5 proc. vaikinų, o galvos svaigimą ir silpnumą – 14,7 proc. moksleivių (19).
V. Juškelienės ir kolegų vykdytame tyrime paaiškėjo, jog GS ir pilvo skausmu skundžiasi taip pat dažniau mergaitės nei berniukai. GS patyrė beveik du trečdaliai mergaičių ir apie trečdalis tirtų berniukų (7).
Anksčiau minėtus rezultatus patvirtina ir užsienyje, Brazilijoje, atlikto tyrimo duomenys: GS skundėsi daugiau mergaičių (36,6 proc.) nei berniukų (28,2 proc.). Kasdieninį GS patyrė net du kartus daugiau mergaičių nei berniukų (atitinkamai, 6,6 proc. ir 3,6 proc.) (20).
Pakistane vykdyto tyrimo duomenimis, GS skundėsi taip pat mažiau berniukų (84,8 proc.) nei mergaičių (86 proc.) (21). Izraelyje O. Pinhas – Hamiel ir kt. nustatė, kad GS skundėsi 14,5 proc. mergaičių ir 14 proc. berniukų (22). Švedijoje tyrimo metu rasta, jog įtampos tipo GS paplitimas buvo didesnis tarp 7 – 15 metų amžiaus mergaičių nei berniukų (atitinkamai, 12 proc. ir 8 proc.) (23).
Vokietijoje nustatyta, kad GS skundžiasi 52 proc. berniukų ir 55 proc. mokyklinio amžiaus mergaičių, nors reikšmingo skirtumo tarp skirtingų lyčių GS paplitimo nepastebėta. Tarp berniukų ir mergaičių iki 11 metų amžiaus GS dažnumo skirtumų taip pat nerasta (24).
11 Vėlgi Vokietijoje 2003 – 2007 metais, vykdant GS studiją (KiJuKo projektą) paaiškėjo, kad mergaitės dažniau nei berniukai patyrė pasikartojantį GS. Iš visų trijų projekte aptartų skausmų (nugaros, pilvo ir galvos), GS buvo dažniausias kasdienėje veikloje. Be to, skausmo pasikartojimo dažnis reikšmingai siejosi su skausmo stiprumu (25).
Detalesni duomenys apie aukščiau apžvelgtus tyrimus aprašyti 1 lentelėje.
1 lentelė. Įvairių tipų galvos skausmo paplitimas tarp skirtingų lyčių, užsienio ir Lietuvos tyrimų duomenimis. Tyrimo autoriai; metai Šalis, miestas Tiria- mųjų skaičius Tiria- mųjų amžius Pasikarto-jimo laikotarpis Rezultatai Mergaitės (proc.) Berniukai (proc.) A. Januškevičienė, E.Vaitkaitienė ir kt.; 2011 Lietuva, Kaunas 6573 11,13, 15 Per pastaruosius 6 mėnesius 45,2 36,7 O. Pinhas-Hamiel ir kt.; 2008 Izraelis 273 9 – 17 - 14,5 14,0 A.Petrauskienė, D.Matulevičiūtė; 2006 Lietuva, Kaunas
184 16 – 19 Bent kartą per savaitę 37,4 15,3 V. Juškelienė ir kt.; 2006 Lietuva 1035 16 – 19 Per pastaruosius 12 mėnesių 59,5 31,4 S.J. Siddiqui ir kt.; 2006 Pakistanas, Karači 1214 12 – 20
Bent kartą per
gyvenimą 86,0 84,8 R. Pires de Albuquerque ir kt.; 2004 Brazilija 5232 6 – 18 Per pastaruosius 12 mėnesių ne rečiau kaip kartą per mėnesį 36,6 28,2 M.Kröner-Herwing ir kt.; 2003 – 2004
Vokietija 5474 7 – 14 Bent kartą per pastaruosius 6 mėnesius 55,0 52,0 A.Zaborskis, I.Vareikienė; 2002 Lietuva 5626 11, 13, 15 Per pastaruosius 6 mėnesius ne rečiau kaip kartą per savaitę 38,3 22,1 K. Laurell ir kt.; 1997 Švedija, Upsala 1850 7 – 15 Per pastaruosius 12 mėnesių 12,0 8,0
Paaiškėjo, kad mergaičių GS ne tik dažnesni nei berniukų, tačiau ir intensyvesnis. Lietuvoje 2005 metais D. Jurgaitytė ir kiti bendraautoriai ištyrė 456 10 – 18 metų amžiaus
12 moksleivius. Mergaičių galvos ir pilvo skausmai yra intensyvesni nei berniukų. Mergaičių GS intensyvumo balų vidurkis yra 6,3, o berniukų – 5,6 (26).
M. Sillanpaa teigia, kad vaikams GS gali būti susiję su brendimo periodu. Prieš brendimą berniukai dažniau patiria GS nei mergaitės, tačiau po brendimo – GS dažniau pasitaiko mergaitėms (27).
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) 1994 – 2004 metais apklausta 10 918 asmenų 4 – 18 metų amžiaus. Nustatyta, kad prieš brendimą GS paplitimas buvo vienodas tiek tarp berniukų, tiek tarp mergaičių, tačiau nuo 12 metų mergaitės žymiai dažniau skundėsi GS nei berniukai. Didžiausias GS paplitimas buvo pastebėtas tarp 16 – 18 metų amžiaus mergaičių (27,4 proc.) (28).
Daugumos analizuotų tyrimų duomenys rodo, kad mergaitės GS skundžiasi dažniau nei berniukai ir skausmo intensyvumas mergaitėms taip pat yra ryškesnis.
1.2.2. Galvos skausmo paplitimas tarp skirtingų vaikų amžiaus grupių
H. van Gessel ir kiti bendraautoriai teigia, jog jaunesni vaikai rečiau nei vyresni skundėsi pasikartojančiais pilvo, nugaros ir galvos skausmu (25). Olandijoje C.W. Perquin ir kt. nustatė, jog nuolatinio skausmo paplitimas didėja su amžiumi (29). K. Lauren su kolegomis tyrime atskleidė, jog su amžiumi GS paplitimas didėjo tarp abiejų lyčių (23).
Jungtiniuose Arabų Emiratuose 1995 ir 1996 metais atliktas tyrimas ir nustatyta, kad GS paplitimas didėja su amžiumi, o didžiausias paplitimas buvo 13 metų amžiaus grupėje (17,5 proc.) (6).
Vokietijos mokslininkų 2003 – 2004 metais atlikto tyrimo duomenys rodo, kad GS paplitimas tarp 7 – 8 metų amžiaus vaikų buvo 38,6 proc., o 13 – 14 metų amžiaus – net 63,4 proc. vaikų skundėsi GS (24). Brazilijoje 2004 metais atliktame tyrime gauti panašūs duomenys, GS dažnėjo didėjant amžiui. Vaikų grupėje nuo 6 iki 11 metų amžiaus per gyvenimą GS keletą kartų skundėsi šiek tiek daugiau nei trečdalis, kartais – ketvirtadalis, daug kartų – beveik dvidešimtadalis moksleivių. Atitinkamai 12 – 18 metų amžiaus vaikų grupėje GS dažnis buvo pasiskirstęs taip: atitinkamai, 26,4 proc., 42,6 proc., 25,2 proc. (20).
O. Pinhas – Hamiel ir kitų bendraautorių Izraelyje atlikto tyrimo duomenimis, GS paplitimas statistiškai reikšmingai didėjo nuo 10,6 proc. 9 – 11 metų amžiaus grupėje iki 21,8 proc. 15 – 18 metų amžiaus grupėje. Įdomu tai, kad GS patyrė beveik keturis kartus daugiau antsvorį turinčių nei normalaus svorio mergaičių. Normalaus svorio grupėje galvą skaudėjo
13 7,7 proc. mergaičių, rizikos grupėje turėti antsvorį – 14,8 proc., o antsvorį jau turinčiųjų grupėje – net 20,3 proc (22).
Kitaip nei anksčiau minėtuose tyrimuose, Suomijoje atlikto tyrimo duomenys parodė, kad jaunesni vaikai dažniau skundėsi GS, ypač kasdieniniu. R. Virtanen, M. Aromaa, M. Koskenvuo ir kiti mokslininkai 1995 – 2001 metais atliko tyrimą, kuriame apklausė dvynukus. Paaiškėjo, kad 11,2 proc. 11 metų amžiaus vaikų skundėsi GS kasdien, 6 proc. teigė, kad galvą skauda dažniau nei kartą per savaitę, 14 proc. – kartą per savaitę ir 38 proc. – kartą per mėnesį. Tarp 14 metų amžiaus vaikų atitinkamai: 2 proc., 7 proc., 21 proc., 35 proc (30).
Pakistane 2004 metais apklausus moksleivius nustatyta, kad didžiausias GS paplitimas stebėtas 13 metų amžiaus vaikams (88,1 proc.), o po 13-tų metų GS paplitimas mažėjo (21).
Nežiūrint priešingų nuomonių, lytinio brendimo laikotarpio pradžia imli GS paplitimo dažnėjimui mokyklinio amžiaus vaikams.
1.2.3. Galvos skausmo pobūdis, įvairių galvos skausmo tipų paplitimas
Įtampos tipo GS ir migrena yra labiausiai paplitę pirminiai GS tarp vaikų ir paauglių (31). Migreniniai GS dažniausiai prasideda paauglystėje, tačiau kartais gali atsirasti ir jaunesniems vaikams (13).
S.J. Siddiqui ir kiti bendraautoriai 2004 metais nustatė, jog daugiau nei pusė tirtųjų (58,7 proc.) nejautė jokių simptomų prieš prasidedant GS. Retkarčiais vieną ar daugiau simptomų patyrė 36,2 proc. apklaustųjų, tuo tarpu 5 proc. visada turėjo vieną ar daugiau simptomų prieš GS epizodą. Dažniausi simptomai prieš prasidedant GS buvo jautrumas šviesai (11,5 proc.), regėjimo sutrikimas (11,2 proc.), 8,2 proc. vaikų pasireiškė šviesos blyksniai akyse, 2,8 proc. jautė dilgčiojimą ar nutirpimą, 1,3 proc. buvo sunku kalbėti. Šio tyrimo metu taip pat sužinota ir dažniausia GS lokalizacija. Kaktos srities skausmas nustatytas trečdaliui apklaustųjų. Abipusis GS pasireiškė 26,9 proc. vaikų, tuo tarpu vienpusį skausmą išsakė mažesnė dalis apklaustųjų (15,8 proc.). Vienpusis ir abipusis GS dažniau pasitaikė mergaitėms, o kaktos srities skausmu dažniau skundėsi berniukai. GS dažniausiai apibūdintas kaip geliantis ir tvinkčiojantis. Nė vienas vaikas GS neapibūdino kaip aštraus ar deginančio. Tyrime išanalizuota ir skausmo trukmė: daugiau nei pusei vaikų (56,8 proc.) GS truko mažiau nei vieną valandą, 27 proc. – 1-4 val. ir mažiausiai daliai vaikų (3,7 proc.) GS tęsėsi daugiau nei 24 valandas (21).
14 Nors nėra nuodugniai ištirta, tačiau manoma, kad mokyklinio amžiaus vaikams įtampos tipo GS yra tris kartus dažnesnis nei migrena. A. Raugalė teigia, kad migreniniai GS iki 7 metų amžiaus dažniau pasitaiko berniukams. Tiek mergaitės, tiek berniukai 7 – 15 metų amžiaus migrena serga vienodai dažnai. Vėliau sergamumas migrena pradeda didėti tarp mergaičių ir suaugusios jos serga migrena 3 kartus dažniau nei vyrai (2).
Užsienio autoriai taip pat patvirtina, kad migrena anksčiau prasideda berniukams nei mergaitėms, tačiau kai berniukai sulaukia 20 metų, mažai tikėtina, kad susirgs migrena. Prieš brendimą jos paplitimas yra dažnesnis berniukams nei mergaitėms, o paauglystėje greitai išauga tarp mergaičių (32).
T. Sasmaz, R. Bugdayci, A. Ozge ir kt. atliko tyrimą Turkijoje Mersino mieste, kur apklausė 2601 moksleivį, besiskundžiantį GS. Tyrimo duomenimis, iš visų apklaustųjų 50,1 proc. turėjo įtampos tipo GS, perpus mažiau sirgo migrena, o 28,5 proc. turėjo neklasifikuotą GS. Beveik trečdalis apklaustų tėvų teigė nežinantys apie savo vaikų GS. Tirtų vaikų tėvai daugiau žinojo apie vaikų migrenos ar įtampos GS nei apie neklasifikuotą GS. Be to, apie vaikų GS mažiau žinojo tėvai, kurie patys nebuvo patyrę GS ir tie tėvai, kurie daug dirbo (33). Įdomu tai, kad Vokietijoje 2010 metais apklausus 1025 13 – 17 metų amžiaus paauglius teorinė migrena įtariama tik mažai daliai besiskundusių GS (4,1 proc.), teoriniai įtampos tipo GS rasti 20,7 proc. tirtųjų, o kito pobūdžio GS skundėsi didžiausia dalis vaikų ir paauglių (22,9 proc.) (34).
JAV Migrenos II-osios studijos rezultatai rodo, jog 12 – 17 metų amžiaus paauglių migreniniai GS per pastaruosius 12 mėnesių tarp mergaičių buvo paplitę nežymiai dažniau nei tarp berniukų (atitinkamai, 7,1 proc. ir 5,2 proc.) (35). Panašiai teigia ir L. J. Strowneris bei kiti bendraautoriai, migrena serga 9 proc. tirtų merginų ir 7 proc. vaikinų (4). H. Fallahzadeh ir kt. nustatė, jog migrenos papalitimas buvo 12,3 proc., o įtampos tipo GS mažesnis – 4,2 proc. (36). C.C. Victorino ir A.H. Gauthier 2003 metais JAV atliktame tyrime paaiškėjo, kad migrena paplitusi tarp 5,58 proc. respondentų (37).
S. J. Wang ir kt. teigia, kad lėtinis kasdieninis GS pasitaiko 2 proc. vidurinių mokyklų mergaičių ir 0,8 proc. berniukų (38). Olandijoje C.W. Perquin ir kiti bendraautoriai nustatė, jog ketvirtadalis 0 – 18 metų amžiaus vaikų patiria lėtinį skausmą trunkantį ilgiau nei tris mėnesius (29). JAV 2004 – 2008 metais atliktas retrospektyvis tyrimas, kuriame dalyvavo 925 (5 – 18 metų amžiaus) vaikai ir paaugliai. Net 252 pacientai turėjo lėtinį kasdieninį GS (39).
15 Apibendrinant, galima teigti, kad daugumos Lietuvoje ir užsienyje atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog vaikams įtampos tipo GS yra dažnesni nei migreniniai. Taip pat moksleiviai patiria ir lėtinius kasdieninius GS.
1.2.4. Bendras dažniausių skausmų paplitimas mokyklinio amžiaus vaikams
D. Jurgaitytės ir kitų bendraautorių tyrimo duomenimis, dažniausiai moksleiviai patyrė GS (61,9 proc.), rečiau – nugaros (7,2 proc.) ir pilvo skausmus (9,2 proc.) (26). A. Petrauskienė, A. Zaborskis ir kt. nustatė, kad net 14,1 proc. vaikų turi nusiskundimų sveikata, o beveik pusė pirmaklasių skundėsi pilvo ir trečdalis GS (40).
11 – 12 klasių mokinių sveikatos ir jos pokyčių per 5 metus tyrime paaiškėjo, jog 11 – 18 metų amžiaus pusė tirtų mokinių skundėsi GS, 26,3 proc. – galvos svaigimu, o pilvo ir skrandžio skausmais skundėsi šiek tiek daugiau nei trečdalis (7).
A. Roth-Isigkeit ir kiti bendraautoriai Vokietijoje atliktame tyrime nustatė, jog trijų mėnesių laikotarpyje vaikams dažniausiai skaudėjo galvą (60,5 proc.), pilvo skausmas pasireiškė šiek tiek daugiau nei dviem ketvirtadaliam, o trečdalis tirtųjų skundėsi nugaros skausmu. Dauguma tyrimo dalyvių teigė, kad įkyriausias buvo GS (41).
Detalesni duomenys apie aukščiau apžvelgtus tyrimus pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Įvairių tipų galvos ir pilvo skausmo paplitimas Lietuvoje ir užsienyje tyrimų duomenimis
Tyrimo autoriai;
metai
Šalis Tiriamųjų skaičius Tiriamųjų amžius skausmas Galvos (proc.) Pilvo skausmas (proc.) A.Petrauskienė ir kt.; 2000-2001 Lietuva, Kaunas 574 7 – 8 32 47,7 D. Jurgaitytė ir kt.; 2005 Lietuva 456 10 - 18 61,9 9,2 V. Juškelienė ir kt.; 2006 Lietuva 1035 16-19 49,1 32,9 A.Roth-Isigkeit ir kt.; 2005 Vokietija 749 6- 18 60,5 43,3
B. Kröner-Herwing, L. Morris ir kt. epidemiologinėje studijoje nustatė, kad ketvirtadaliui tirtų vaikų ir paauglių GS pasikartojo bent kartą per mėnesį, o dvidešimtadalis tiriamųjų GS patyrė bent vieną kartą per savaitę (42).
16 D. Kernick, D. Reinhold ir J.L Campbell tyrimo duomenimis, kartą ir daugiau kartų per savaitę GS skundėsi – net ketvirtadalis tirtųjų, 1 – 3 kartus per mėnesį – beveik trečdalis vaikų (43).
Brazilijoje 2004 metais atlikto tyrimo duomenys rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių tik pusei moksleivių galvą skaudėjo vos retkarčiais, 15,6 proc. – bent kartą per mėnesį, o kiek daugiau nei dešimtadaliui – kas savaitę ir net 5,2 proc. – kasdien (20).
Detalesni aukščiau apžvelgtų tyrimų duomenys pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė. Įvairių tipų galvos skaumo dažnis užsienyje atliktuose tyrimuose Tyrimo autoriai; metai Šalis Tiria-mųjų skaičius Tiria-mųjų- amžius Laiko-
tarpis Galvos skausmo dažnis ≥1 savaitę ≥1 mėnesį <1 mėnesį niekada B. Kröner-Herwing ir kt.; 2003 – 2004
Vokietija 4043 9 – 14 Per pasku-tinius 6 mėnesius 16,7 20,8 28,5 33,7 D. Kernick ir kt.; Anglija, Exeteris 1037 12-15 Per pasta-ruosius 3 mėnesius 26,0 33,0 20,0 31,0 R. Pires de Albuquerque ir kt.; 2004
Brazilija 5232 6 – 18 Per pasta-ruosius 12 mėnesių
11,9 15,6 51,5 11,9
Mokslininkas Sundblad ir kt. Švedijoje 2001 metais apklausė 232 mokinius ir jų tėvus. Išanalizavus surinktus duomenis paaiškėjo, kad 24 proc. mergaičių ir berniukų kas savaitę ir dažniau jaučiasi pavargę, o 13 proc. moksleivių bent kartą per savaitę patiria GS (44).
I. Vareikienė ir V. Malinauskienė 2006 metais Kaune (Lietuva) atliko tyrimą kurio metu apklausė 394 vienos gimnazijos 5 – 9 klasių moksleivius. Iš apklaustųjų GS skundėsi 32,7 proc., liūdesys ir nerimas buvo užplūdęs 36 proc. moksleivių, daugiau nei 80 proc. moksleivių buvo irzlūs, blogos nuotaikos bei patyrė nervinę įtampą (45).
A. Fichtel ir B. Larsson nustatė, jog 45 proc. tiriamųjų tyrimo metu juto įvairius skausmus, labiausiai paplitęs skausmas tarp mergaičių yra GS (42 proc.), tarp berniukų – raumenų skausmas (32 proc.). Trečdalis paauglių patyrė vieną skausmą – galvos skausmą (8).
Pakistane 2004 metais atlikto tyrimo duomenys parodė, kad apie pusė vaikų (49,6 proc.) turėjo tris arba mažiau GS epizodų per mėnesį, apie trečdalis (32 proc.) – 3 arba mažiau epizodų per savaitę, o 0,7 proc. vaikų skundėsi kasdieniniu GS (21).
17 JAV 1997 – 1998 m. pasidomėta galvos ir pilvo skausmo dažnumu 6 – 10 klasių mergaitėms. Beveik 40 proc. mergaičių atsakė, jog skrandžio skausmus patiria bent vieną kartą per mėnesį, o daugiau nei trečdalis juto rytinį nuovargį bent vieną kartą per savaitę. Tiktai vienas penktadalis merginų retai arba niekada nepatyrė galvos ar skrandžio skausmo ir deja, tik 7 proc. respondenčių teigė retai arba niekada nejaučiančios rytinio nuovargio. GS dažniau nei vieną kartą per savaitę patyrė 29,1 proc. mergaičių, vieną kartą kiekvieną savaitę – 24 proc., vieną kartą kiekvieną mėnesį – 27,5 proc. tirtų mergaičių (46).
Vertinant skausmo intensyvumą, keletos studijų duomenys rodo, jog dažniausiai vaikus kankina silpno arba vidutinio sunkumo GS. S.J. Siddiqui teigia, jog daugiau nei du ketvirtadaliai vaikų kentė nežymų GS, 46,6 proc. skundėsi vidutiniu ir net 10,3 proc. patyrė sunkų GS (21). Penkiose Šiaurės Europos šalyse 1996 metais nustatyta, jog GS skundėsi 14,9 proc., iš jų, silpnu – 10 proc., vidutiniu – 4,4 proc. ir stipriu – 0,5 proc. (16).
Vizualinių analogų skalės (VAS) balais skausmo intensyvumas vertintas kaip vidutinis (5,7 balo). Iš besiskundžiančių skausmu, VAS skalėje skausmą įvertinę nuo 1 iki 3 balų buvo 17,5 proc., nuo 4 iki 6 balų – 56,9 proc., o nuo 7 iki 10 balų – 25,6 proc. (41).
Kitaip nei anksčiau minėtuose tyrimuose, Y.I. Rho ir kiti 2008 – 2009 metais multicentrinės studijos, atliktos 9 skirtingose vaikų neurologijos klinikose, metu apklausti 1562 vaikai ir paaugliai su pasikartojančiais GS. Didžioji dauguma tyrimo dalyvių GS apibūdino kaip vidutinio sunkumo (45 proc.), kaip sunkų – net 35,6 proc., kaip lengvą – 19,4 proc. (47).
GS yra plačiai paplitęs visame pasaulyje. Dažniausiai vaikai ir paaugliai patiria ne tik galvos, bet ir pilvo bei nugaros skausmus. GS yra dažnesnis nei pilvo skausmas.
18
1.3. Galvos skausmą sąlygojantys priežastiniai veiksniai
GS ir migrena yra dažni vaikystėje ir gali būti susiję su socialiniais šeimos, aplinkos ir psichologiniais faktoriais (6).
A. Milde-Busch ir kiti bendraautoriai nustatė, kad elektroninės įrangos naudojimo laikas gali turėti įtakos GS. Muzikos klausymas nuo 1 iki 2 valandų susijęs su didesne rizika turėti įtampos tipo GS ar migreną su įtampos tipo GS. Naudojimasis kompiuteriu/internetu iki 30 minučių buvo susijęs su didesne rizika patirti migreną su įtampos tipo GS, o žaidimas su valdymo pultu bent 1 – 2 valandas buvo susijęs su didesne rizika patirti įvairaus tipo GS (34). Nustatyta, kad migreninius skausmus tirtiems vaikams galėjo išprovokuoti: žaidimas kompiuteriu (45,9 proc.), buvimas triukšmingoje aplinkoje (41,5 proc.), kaštas klimatas (37,1 proc.) (6).
A. Bener ir kitų bendraautorių tyrimo duomenys atskleidė, jog 47,2 proc. respondentų migrenos simptomus apsunkino FA (6). A. Roth-Isigkeit taip pat nustatė, jog FA 21,9 proc. apklaustųjų išprovokavo GS. O berniukai dažniau nei mergaitės FA siejo su GS (41). Pakistane 2004 metais nustatyta, kad beveik pusei tirtų vaikų (48,7 proc.) FA prisidėjo prie GS stiprėjimo (21).
A. Roth-Isigkeit ir kitų bendraautorių tyrimo duomenimis, net 51,1 proc. vaikų ir paauglių dėl pilvo skausmo ir 43 proc. dėl GS praleidžia pamokas. Dėl pilvo skausmų nesusitikdavo su draugais 48,9 proc., o dėl GS panaši dalis – 45,6 proc. Šiek tiek daugiau nei pusė respondentų teigė, jog dėl galvos ir pilvo skausmų (atitinkamai, 51,8 proc. ir 51,1 proc.) turi miego sutrikimų. Šiek tiek daugiau nei trečdalis respondentų (33 proc.) skausmo priežastimi įvardijo orų permainas, 16,2 proc. – miego trūkumą, 12,8 proc. – televizoriaus žiūrėjimą arba darbą prie kompiuterio, trečdalis (30,7 proc.) skausmą susiejo su ligomis (pvz., peršalimas, susižalojimas) ir tik 10 proc. – su mityba ar gausiu saldumynų vartojimu. Mažiausia dalis tiriamųjų GS priežastimi įvardijo šeimos padėtį (9,5 proc.) ir liūdesį bei vienišumo jausmą (8,5 proc.). Mergaitės dažniau nei berniukai kaip skausmo priežastis paminėjo oro permainas, ligas, pyktį, ginčus, sąlygas šeimoje, liūdesį (41).
D. Neut, A. Fily paminėjo migrenos priežasčių skaičių. Daugiausia buvo paminėta 15, vidutiniškai – 7 migrenos priežastys. Iš jų dažniausiai minimas stresas (75,5 proc.), miego trūkumas (69,6 proc.), šiek tiek rečiau – šiltas klimatas (68,6 proc.), kompiuteriniai žaidimai (64,7 proc.), ryški šviesa (52,9 proc.), triukšmas (52,9 proc.). Mažiausiai tiriamųjų migreną
19 sąlygojančiomis priežastimis įvardijo sūrio (3,9 proc.), citrusinių vaisių (3,9 proc.), koka kolos (8,8 proc.), šokolado (11,8 proc.) vartojimą (48).
Galvos skausmas yra susijęs su miego kokybe. R. Singareddy ir kt. nustatė, jog vaikai, kurie turi miego sutrikimų, statistiškai reikšmingai dažniau skundžiasi GS (atitinkamai, 24,4 proc. ir 13,2 proc.), lyginant su tais vaikais, kurie miego sutrikimų nenurodė (49). Irano Islamo Respublikoje Yazd mieste 2008 – 2009 metais atliktame tyrime nustatytas ryšys tarp vaikų migrenos, įtampos tipo GS ir miego sutrikimų. Vaikams, kurie serga migrena ar įtampos tipo GS, nemiga paplitusi: atitinkamai, 70,1 proc. ir 64,1 proc. (36).
Klinikinėje praktikoje stebima, kad galvos skausmą sukelia įvairios ligos. D. Gilony ir kiti bendraautoriai įrodė, jog GS patiria 85 – 98 proc. pacientų su izoliuotu pleištakauliniu sinusitu (50). Prienosinių sinusų uždegimas (sinusitas) taip pat dažna vaikystės GS priežastis. (51).
1.3.1. Galvos skausmas ir žalingi įpročiai
Autorės K. Ališauskaitės tyrime rastas ryšys tarp alkoholio vartojimo, rūkymo ir GS. Dažniau GS patyrė tie moksleiviai, kurie vartoja alkoholį kas savaitę (50 proc.), lyginant su tais, kurie alkoholio nevartoja (20,7 proc.). Rūkantys moksleiviai dažniau nei nerūkantys skundėsi dažnu GS (atitinkamai, 38,3 proc. ir 23,8 proc.), galvos svaigimu ir kitais sveikatos sutrikimais (52).
R. M. Ghandour ir kt. tyrimas atskleidė, kad mergaičių galvos, skrandžio, nugaros skausmas bei rytinis nuovargis siejasi su žalingais įpročiais. Merginos, kurios vartojo alkoholį, dažniau patyrė skrandžio skausmus nei nevartojančios, o merginos, kurios suvartojo daug kofeino, 1,4 karto dažniau skundėsi galvos, skrandžio, nugaros skausmais, palyginus su tomis, kurios kofeino suvartojo mažiau (46).
1.3.2. Šeima ir galvos skausmas
Teigiama, kad dažniausiai GS sukelia problemos šeimoje: tėvų skyrybos, tėvų nebuvimas namuose, artimųjų netektis, nepriteklius (2). Nuo to kaip jaučiasi vaikas šeimoje, nuo šeimos tarpusavio santykių priklauso ne tik fizinė, bet ir dvasinė bei psichinė vaiko sveikata. Taigi, darna šeimoje – vienas iš sveikatą stiprinančių veiksnių.
20 S.J. Siddiqui ir kitų bendraautorių tyrime paaiškėjo, jog šeimos faktorius turi įtakos vaikų GS. Apie pusė (52,5 proc.) tirtųjų vaikų šeimose kas nors iš šeimos narių skundėsi GS (21). A. Bener ir kt. tyrimas atskleidė, jog GS apsunkino teigiama šeimos migrenos istorija (46,5 proc.) (6). Irane H. Fallahzadeh ir kt.teigia, jog apklaustųjų vaikų šeimos istorijoje GS turėjo 80 proc. (36). Vaikai, kurie gyvenimo eigoje įgyja migreną, tikėtina, kad turi vieną ar daugiau giminaičių sergančių šia liga (13).
Žalingi tėvų įpročiai glaudžiai susiję su vaikų sveikata. Teigiama, kad vaikai, augantys nuo alkoholio priklausančiose šeimose, neretai skundžiasi įvairiais skausmas, tarp jų ir GS (53).
Tėvai vaikus kartais mėgsta auklėti naudodami fizines bausmes, tačiau tai prie gerovės neveda, atvirkščiai, vaikas gali užslėpti savyje pyktį, kuris susikaupęs gali pasireikšti agresija, menku savęs vertinimu ir įvairiais psichosomatiniais skausmais (pilvo, galvos, krūtinės skausmu).
K. Ališauskaitės (2008 m.) ir Puerto Rike (2010 m.) atliktame tyrime pastebėtos reikšmingos sąsajos tarp atsitiktinio smurto namuose ir moksleivių GS (52, 54). Vokietijoje J. Gaßmann, N. Vath atliktame dviejų etapų 7 – 19 metų amžiaus vaikų tyrime (2003 – 2006 m.), pastebėtos sąsajos tarp nesutarimų namuose ir vaikų GS rizikos. Tarp pirmojo ir antrojo tyrimo etapų GS rizika buvo padidėjusi 1,8 karto berniukams, kurie patyrė nesutarimus šeimoje daugiau nei vieną kartą per savaitę. GS pasikartojimo rizika padidėjo 25 proc. mergaitėms, kurių tėvai tyrimo laikotarpiu su jomis elgėsi nepalankiai (55). I. Vareikienė ir kt. taip pat atskleidė, kad konfliktai šeimoje padidina galimybę patirti GS ir kitus somatinius skausmus, nors moksleiviai, patiriantys konfliktus šeimoje, GS skundėsi rečiau, lyginant su konfliktų nepatiriančiais (atitinkamai, 56,8 proc. ir 30,3 proc.) (45).
R. M. Ghandour su bendraautoriais nustatė, jog merginos, turinčios mažą paramą iš tėvų ir mokytojų, turėjo didesnę riziką patirti visus tiriamus simptomus (galvos, skrandžio, nugaros skausmus ir rytinį nuovargį). Moksleivės, turėjusios mažą paramą iš tėvų, 1,4 karto dažniau patyrė GS ir joms buvo 1,5 karto didesnė tikimybė patirti skrandžio skausmus kartą per savaitę ar dažniau, lyginant su tomis, kurios jautė didelę tėvų paramą (46).
A. Zaborskio, N. Žemaitienės ir A. Garmienės 2002 metais atliktame tyrime „Moksleivių gyvensena ir sveikata“ apklausti 5645 moksleiviai iš 105 Lietuvos mokyklų, 7–9 metų amžiaus. Tyrimo metu nustatyta, kad skųstis dažnu GS net 2,49 karto didesnę galimybę turėjo mergaitės, kurių bendravimas su motina nebuvo pilnavertis. Sutrikęs bendravimas su
21 abiem tėvais, didino galimybę tiek mergaitėms, tiek berniukams dažnai liūdėti, būti prislėgtos nuotaikos, jaustis nelaimingiems (56).
Daugumoje tyrimų, kuriuose ieškota vaikų GS sąsajų su socialine – ekonomine šeimos padėtimi, nustatyta, jog žema šeimos socioekonominė padėtis turi įtakos vaiko GS.
Ch.C. Victorino ir A.H. Gauthier 2003 – 2004 metais JAV atlikto tyrimo metu nustatė, jog vaikai, kurių abu tėvai bedarbiai, turi 1,32 karto didesnę galimybę patirti migrenos priepuolius ar sunkius GS, nei tie vaikai, kurių tėvai yra dirbantys. Taip pat vaikų migrena priklauso ir nuo to, kokia tėvų psichinė sveikata. Vaikai, kurių tėvų psichinė sveikata prasta, turi net 2,83 karto didesnę galimybę sirgti migrena. Šeimos darna taip pat turi įtakos vaiko GS. Moksleiviai, kurie auga tik su mama turi 1,24 didesnę galimybę patirti migreninius GS (37).
T. M. Lateef, K. R. Merikango ir kt. teigia, kad GS paplitimo dažnis didėja mažėjant šeimos pajamų lygiui. Atkreipta dėmesys į tai, jog stiprus GS nustatytas vaikams, kurie turėjo dėmesio sutrikimų, mokymosi sunkumų, mikčiojo arba užsikirsdavo kalba. Vaikai, kurie kenčia pasikartojančius GS turi daugiau kitų sveikatos sutrikimų ir dažniau nelanko mokyklos, lyginant su vaikais, kurie nesiskundžia GS (28).
N. Halfon, K. Larson ir kt. JAV 2003 – 2004 metais atlikę tyrimą nustatė, kad sunkus GS buvo didesnis tų vaikų, kurie gyveno šeimose su mažesnėmis pajamomis. Taip pat ir astma, ausų infekcijos, regos ir klausos problemos daugiau pasireiškė vaikams, gyvenantiems mažesnes pajamas turinčiose šeimose. Tokios pačios tendencijos stebėtos ir vaikams su emocinėmis, dėmesio sutelkimo bei elgesio problemomis, mokymosi sunkumais (57).
Anot P. Santalahti, vaikai, kurių motinos yra iš žemesnio socioekonominio sluoksnio, daug dažniau skundžiasi pasikartojančiu GS (58). Škotijoje Aberdyno mieste atliktas tyrimas atskleidė, jog 11 proc. vaikų sergančių migrena gyveno tik su vienu iš tėvų (59).
E.B. Holstein ir kt. nustatė, jog kuo aukštesnei socialinei klasei respondentai priklausė, tuo mažiau vartojo vaistų galvos, skrandžio skausmui malšinti bei miego sutrikimams ir nervingumui šalinti. GS malšinti per pastarąjį mėnesį vaistus vartojo 37,8 proc. respondentų priklausančių aukščiausiai socialinei klasei, 41,2 proc. – vidutinei ir 45,4 proc. – žemiausiai (60).
GS paplitimas buvo 30 proc. didesnis, o pilvo skausmo paplitimas apie 86 proc. didesnis mažesnes pajamas turinčių tiriamųjų grupėje, lyginant su turinčia didesnes pajamas tiriamųjų grupe. Galvos ir nugaros skausmo paplitimas buvo didesnis tarp vaikų (9 arba
22 mažiau metų amžiaus), gyvenančių žemą išsilavinimą turinčiose šeimose, lyginant su tų vaikų (daugiau nei 12 metų amžiaus) šeimomis, kurių išsilavinimas buvo aukštas (16).
1.3.3. Mokykla ir galvos skausmas
Vaikui gimus jo sveikatos būklė priklauso nuo genetinių faktorių ir nuo šeimos gerovės, vėliau prie to prisideda ikimokyklinės įstaigos aplinka ir mokykla. Pastaraisiais metais nemažai kalbama apie sąsajas tarp patiriamų patyčių mokykloje ir vaikų sveikatos sutrikimų. Deja, patyčios ne tik mokyklose, bet jau ir darželyje yra dažnas atvejis ir iš tikrųjų tai vienas iš sveikatos rizikos veiksnių.
Pradėjus lankyti mokyklą prisideda daugiau rūpesčių, prasideda paauglystė. Tai vieni iš veiksnių įtakojančių ne tik galvos, bet ir kitus psichosomatinius skausmus.
A. Zaborskio ir I. Vareikienės tyrime nustatyta, kad patyčias patiriantys mokiniai dažniau nei jų bendraamžiai skundžiasi GS. Dažnu GS, galvos svaigimu arba silpnumu, nervine įtampa reikšmingai dažniau skundėsi patyrę patyčias berniukai. Mergaitės, kurios ne tik patyrė patyčias, bet ir pačios tyčiojosi turėjo reikšmingai didesnę galimybę skųstis GS (18).
Panašūs duomenys gauti ir K. Ališauskaitės magistro diplominiame darbe, kuriame 2008 metais Kauno X mokykloje apklausta 614 5 – 9 klasių moksleivių. Tyrimo duomenimis, reikšmingai didesnę galimybę skųstis dažnu GS ir svaigimu turėjo berniukai, kurie patyrė priekabiavimą mokykloje. Priekabiavusios ir patyčias patyrusios mergaitės turėjo 4,28 karto didesnę galimybę skųstis dažnu galvos svaigimu, lyginant su priekabiavime nedalyvavusiomis mergaitėmis (52).
I. Vareikienės ir V. Malinauskienės tyrime rasta, kad priekabiavimą patiriantys moksleiviai dažniau nei priekabiavimo nepatiriantys jautė GS (atitinkamai, 52,8 proc. ir 28 proc.) bei galvos svaigimą ir silpnumą (atitinkamai, 44,4 proc. ir 17,8 proc.) (45).
Švedijoje 1999 ir 2001 metais buvo atliktas kokybinis tyrimas, apklausta 14 vaikų 10 – 12 metų amžiaus, kurie kreipėsi dėl GS pas mokyklos slaugytoją mažiausiai du kartus per paskutiniuosius du mėnesius. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikai GS sieja su mokykla, ypač su matematika ir švedų kalba, triukšminga ir netvarkinga mokyklos aplinka, nepatikimais santykiais su klasiokais. Antra, su kuo vaikai siejo GS, tai nesaugumo jausmas. Taip pat daugelis vaikų mano, kad GS nulemia ir tai, kad jie nesugeba pakankamai susidoroti su pykčiu ir įtampa (61).
23 Kanadoje 2005 metais atliktame tyrime nustatyta, kad savo sveikatą kaip puikią ir gerą įvertino 92 proc. moksleivių. Nepasitenkinimą mokykla jaučia net 30 proc. tirtų berniukų ir 21 proc. mergaičių. Stipriausios sąsajos buvo rastos tarp GS ir blogo savo sveikatos įvertinimo, pasikartojančio skausmo ir psichologinių pasekmių bei tarp pasikartojančio skausmo ir nepasitenkinimo mokykla (62).
1.3.4. Galvos skausmas ir maisto alergija
Gerai žinoma, kad tam tikri maisto produktai gali sukelti GS. K. Alpay ir kitų mokslininkų tyrime dalyvavo 30 pacientų. Po 6 savaičių pradinio laikotarpio buvo tirti IgG antikūnai prieš 266 maisto alergenus. Vėliau pacientai buvo atsitiktinai atrinkti 6 savaičių dietai, arba išimant, arba įtraukiant maisto produktus, sukeliančius IgG antikūnų didėjimą. Studija vyko trimis etapais: pradinis laikotarpis, pirmosios dietos ir antrosios dietos laikotarpiai. Praėjus dviems savaitėms po pirmosios dietos periodo tie patys pacientai gavo priešingą 6 savaičių dietą (po provokuojančios eliminuojančią dietą arba atvirkščiai). Vertinant GS dienų skaičių, rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp trijų studijos laikotarpio fazių. Reikšmingai mažesnis GS dienų skaičius buvo nustatytas eliminuojančios dietos metu, lyginant su pradinio laikotarpio ir provokuojančia dieta. Tirti pacientai dažniausiai buvo alergiški prieskoniams, riešutams, jūros produktams, krakmolui, daržovėms, sūriui, cukraus produktams, kiaušiniams, pienui ir pieno produktams (63).
T. Rees ir kiti bendraautoriai Didžiojoje Britanijoje ištyrė 61 pacientą su epizodine arba nuolatine migrena. Net 98,4 proc. pacientams įvyko reakcija su 48 skirtingais maisto produktais. Tarp dažniausiai netoleruojamų produktų buvo karvės pienas, kiaušinio baltymas ir trynys, kviečiai, javai. Daugiau nei 60 proc. pacientų pasikartojo migrenos priepuoliai, kai vėl pradėjo vartoti maisto produktus, kurie sukelia IgG antikūnų kraujyje padidėjimą (64).
1.3.5 Galvos skausmas ir vaistų vartojimas
Danijoje 1998 metais atliktame HBSC tyrime dalyvavo 5205 moksleiviai. Nustatyta, kad 40,7 proc. respondentų per pastarąjį mėnesį vartojo vaistus. Mergaitės 13 – 15 metų amžiaus vaistus vartojo dažniau nei berniukai. Didėjant amžiui vaistų vartojimas taip pat padidėjo tarp mergaičių (11 metų amžiaus vaistus vartojo – 38,2 proc. mergaičių, 13 metų amžiaus – 47,7 proc., 15 metų amžiaus – 54,9 proc.) (60).
24 S.J. Siddiqui ir kiti nustatė, jog apie du ketvirtadaliai tirtų vaikų gydėsi ne vaistais, o skausmas praeidavo tiesiog pamiegojus ar pailsėjus. Tačiau du ketvirtadaliai moksleivių (41 proc.) vartojo vaistus GS malšinti (21).
Lietuvoje 2006 metais nustatyta, jog per pastaruosius metus nuo GS vaistus vartojo 42,3 proc. berniukų ir žymiai daugiau mergaičių – 69,8 proc. Vaistai nuo GS buvo vartojami dažniau nei nuo kitų analizuotų negalavimų (pilvo skausmo, nemigos ir nervinės įtampos) (7). A. Pakalnio ir D. Kring tyrimo duomenimis, 10,8 proc. tirtų vaikų ir paauglių dėl lėtinio kasdieninio GS per dažnai naudojo vaistus. Per dažnas vaistų vartojimas buvo stebimas daugiau tarp mergaičių (72 proc.) nei tarp berniukų (28 proc.) (39).
Taigi, GS atsiradimas turi labai daug priežasčių. Šeima, mokykla, miego kokybė, elektroninės įrangos naudojimas, fizinis aktyvumas, sveikatos sutrikimai, maisto produktų netoleravimas, žalingi įpročiai, aplinka ir dar daugybė kitų priežasčių gali būti susiję su vaikų ir paauglių GS.
25
1.4. Galvos skausmo sąsajos su vaiko emociniais ir elgesio sutrikimais
Daugelyje šalių psichinės sveikatos sutrikimai vis dar nėra laikomi tokiais svarbiais kaip fizinė sveikata. Nors psichinės sveikatos sutrikimai glaudžiai susiję su fizine sveikata. Tėvai savo vaikus, kurie patiria įtampos tipo GS apibūdino kaip drovius, nepastovios nuotaikos, kupinus nerimo, nusiminusius ir jautrius (59). Tokios vaikų savybės gali labai prisidėti prie GS ir kitų somatinių susirgimų. Mokyklinio amžiaus vaikų GS siejamas su emocine įtampa, protiniu nuovargiu. GS įtakoja vaiko gyvenimą, turi daug neigiamų psichosocialinių veiksnių (26).
Aromaa ir kiti autoriai pastebėjo, kad nesugebėjimas sutelkti dėmesio, elgesio problemos, depresijos simptomai nuo ikimokyklinio amžiaus buvo susiję ir su GS vaikams mokykliniame amžiuje (65).
Puerto Rike išanalizavus surinktus tyrimo duomenis rasta, kad vaikų depresija turėjo stipresnes sąsajos su pilvo ir galvos skausmais nei su nerimo sutrikimai (54). Įrodyta GS sąsajos su depresija ir nerimo sutrikimais. R Virtanen, M Aromaa ir kitų užsienio mokslininkų tyrimo metu rastas reikšmingas ryšys tarp depresijos ir dažno GS tarp berniukų, tačiau nerasta reikšmingos sąsajos tarp agresijos ir dažno GS (30).
Italijoje buvo tirtos dvi 11 – 18 metų amžiaus paauglių grupės: klinikinė (n=48) (turintys nuolatinį įtampos tipo GS) ir kontrolinė (n=135) bei apklausti tėvai, naudojant YSR ir CBCL klausimynus. Tyrimo duomenimis, vaikai, kurie turėjo nuolatinį įtampos tipo GS, lyginant su kontroline grupe, surinko didesnį balų skaičių vidinėse poskalėse (socialinių, mąstymo, dėmesio problemų) ir agresyvaus elgesio išorinėje poskalėje. Statistiškai reikšmingo skirtumo lyginant taisyklių laužymo poskalės balus tarp tirtų grupių nerasta (66). Taigi, skirtingai nei anksčiau minėtame tyrime, šiame rasta sąsajos tarp GS ir agresyvaus elgesio.
Pastebėta tai, jog vaikai ir paaugliai, kurie sirgo migrena, atskleidė, turintys daugiau eksternalių elgesio problemų, tokių kaip pyktis, impulsyvumas, lyginant su tais, kurie skundėsi kito tipo GS (67).
Kito epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad depresija ir žema savigarba yra susijusi su mergaičių nuo 11 iki 21 metų amžiaus GS (68).
C. Busztein ir kiti bendraautoriai pastebėjo, kad vaikų, kurie skundėsi GS miego kokybė yra prastesnė ir jie dažniau skundžiasi dideliu mieguistumu dienos metu. Mergaičių, kurios patyrė GS miego kokybė buvo prastesnė, lyginant su kontroline grupe, tačiau tarp berniukų
26 gautas atvirkščias rezultatas. Vaikai, kenčiantys nuo GS turėjo daugiau elgesio sutrikimų. Taip pat nustatyta, kad vaikai, kuriems pasireiškė daugiau GS epizodų, turėjo daugiau dėmesio sutrikimų, somatinių skundų, buvo labiaus užsisklendę savyje, o nerimo/depresijos poskalės taip pat skyrėsi nuo kontrolinės grupės (69).
Manoma, kad psichoemocinė Lietuvos moksleivių savijauta nėra gera. 2006 metais atlikto tyrimo duomenimis, 75,3 proc. berniukų ir 67,8 proc. mergaičių jautėsi laimingos. Taigi, beveik trečdalis tiriamųjų nesijaučia laimingais arba jaučiasi visiškai nelaimingais. Apie savižudybę kartais arba dažnai galvoja net 43,4 proc. mergaičių ir 33 proc. berniukų (7).
Pastebėta tai, kad mergaitės ne tik dažniau skundžiasi GS, tačiau ir jaučiasi nelaimingesnės nei berniukai. Nacionaliniame sveikatos tarybos pranešime esantys duomenys tai tik patvirtina. Mergaitės Lietuvoje 1994 – 1998 metais jautėsi mažiau laimingos nei berniukai. Taip pat laimingumo jausmas mažėjo su amžiumi. Laimingumas siejosi su geresne sveikata, retesniais psichosomatiniais sveikatos sutrikimais, šeimos socialine – ekonomine padėtimi (70).
Taigi, vaikų emocijų ir elgesio sutrikimai sukelia ne tik galvos, bet ir daugelį kitų psichosomatinių skausmų. Tačiau patys sutrikimai neatsiranda iš niekur, juos taip pat sukelia kokie nors veiksniai. Be to, GS priežastys gali būti persipynusios su GS pasekmėmis.
27
2. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS
Tyrimas, tyrimo vykdymo laikas, vieta. Atliktas momentinis kiekybinis tyrimas. Apklausą planuota vykdyti 2011 metų balandžio – gegužės mėnesiais, tačiau, dėl vyresnių klasių moksleivių artėjančių mokyklinių ir valstybinių egzaminų, tyrimo vykdymo laikas buvo pakeistas. Dėl to, kad įtampa prieš artėjančius egzaminus galėjo įtakoti atsakymus į klausimus apie GS ir mokyklų direktoriai nenorėjo tuo metu leisti vykdyti anketinės apklausos vyresnėse klasėse.
Taigi, apklausa vyko 2011 metų spalio – lapkričio mėnesiais. Tyrimas atliktas 11 – oje Kauno miesto mokyklų. Tyrimo vykdymui gautas kiekvienos mokyklos direktoriaus žodinis sutikimas.
Tiriamųjų atranka. Tiriamųjų atranka organizuota remiantis tikimybiniu tiriamųjų pasirinkimo metodu: „puokštės“ principu (mokykla – klasė). Iš bendro 52 Kauno miesto pagrindinių, vidurinių mokyklų bei gimnazijų sąrašo, išdėstyto pagal seniūnijas, atrinkta kas 4 mokykla (iš jų 2 mokyklos atsisakė dalyvauti tyrime). Mokyklose atsitiktinai atrinktos klasės. Apklausti visi klasėje tą dieną buvę moksleiviai, o anketos išdalintos tik tiems, kurie patyrė GS per pastaruosius 6 mėnesius.
Remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Švietimo ir kultūros įstaigų veiklos analizės skyriaus duomenimis, 2010 m. rugsėjo 1 d. Kauno miesto savivaldybės 52 mokyklose mokėsi 35 972 moksleiviai (71).
Taigi, tiriamųjų generalinę aibę sudarė 35 972 mokiniai. Siekiant imties reprezentatyvumo, buvo pasiremta imties skaičiavimo metodu naudojant formulę:
z – koeficientas; z = 1,96, esant 95 proc. patikimumui (p = 0,05); N – žinomas populiacijos skaičius;
γ – santykinis dydis, γ = 50 proc.; Δ – maksimali paklaida, Δ = 0,05.
Apskaičiuota, jog norint, kad tyrimo rezultatai būtų reprezentatyvūs, minimalus imties tūris turi būti ne mažesnis nei 380 moksleivių.
28 Tyrimo eiga ir procedūros. Apklausai vykdyti gautas Bioetikos centro leidimas, išduotas LSMU Bioetikos centro vadovės Prof. Z. Liubarskienės, Nr. BC-VS(M)-195 (1 priedas). Taip pat tyrimui atlikti gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Švietimo ir ugdymo skyriaus leidimas, išduotas skyriaus vedėjo A. Bagdono, Nr. 35-1-54 (2 priedas).
Tiriamiesiems anketos buvo išdalintos klasėse pamokos metu. Pati darbo autorė anketinę apklausą atliko visose 11 – koje mokyklų. Keturiose mokyklose anketas išdalino mokyklų direktorių įpareigoti asmenys, nes vadovai, deja, nesutiko, kad tyrimo autorė pati išdalintų anketas ir pati tiriamiesiems suteiktų visą būtiną informaciją apie tyrimą. Didesnis atsakomumas buvo, kai anketas klasėse išdalino tyrėja.
Tyrimo dalyviams buvo suteikta išsami informacija apie tyrimo naudą, gautų duomenų panaudojimą, užtikrintas tiriamųjų konfidencialumas bei anonimiškumas, taip pat paaiškinta, kad respondentai gali atsisakyti dalyvauti tyrime.
Tiriamieji moksleiviai ir jų tėvai anketas pildė namuose. Užpildytos anketos per tris dienas buvo grąžinamos kiekvienos mokyklos vadovo įpareigotam geranoriškai sutikusiam pagelbėti tyrime asmeniui.
Anketos buvo skirtos 5 – 12 klasių mokiniams, kuriems per pastaruosius 6 mėnesius galvą skaudėjo nors vieną kartą per mėnesį, bei jų tėvams. Tiriamųjų vaikų/paauglių anketos laikytos teisingomis ir naudotos tolimesnei duomenų analizei, kai buvo atsakyta į visus anketoje pateiktus klausimus. Respondentų tėvų pildytos anketos laikytos teisingomis, kai buvo atsakyta į visus anketoje pateiktus klausimus arba, kai buvo neatsakyta tik į keletą klausimų.
Tyrimo metu iš viso apklausta 933 moksleiviai, iš jų 99 (10,6 proc.) moksleiviams galvos per pastaruosius 6 mėnesius neskaudėjo nei karto per mėnesį, todėl jie į anketos klausimus apie galvos skausmus neatsakinėjo. Iš 834 anketų tyrėjui grįžo 456 anketos (atsako dažnis – 54,68 proc.). Iš tolimesnės duomenų analizės išbrauktos dar 28 anketos (6,1 proc. nuo visų grįžusių anketų), nes jos nepilnai užpildytos. Taigi, galutinei analizei atrinktos 428 pilnai užpildytos anketos.
Tyrime dalyvavusių mergaičių ir berniukų skaičius pagal amžių ir amžiaus grupes yra panašus. Tiriamųjų imties charakteristika pateikiama 4 lentelėje.
29 4 lentelė. Tiriamųjų mergaičių ir berniukų pasiskirstymas pagal amžių bei amžiaus grupes (abs.sk.; proc.) Lytis/Amžius 11 12 13 14 15 16 17 18 Iš viso: Mergaitė 15 (6,0) 31 (12,4) 36 (14,3) 51 (20,3) 42 (16,7) 22 (8,8) 25 (10,0) 29 (11,6) 251 (58,6) Berniukas 18 (10,2) 40 (22,6) 35 (19,8) 19 (10,7) 27 (15,3) 11 (6,2) 11 (6,2) 16 (9,0) 177 (41,4) Iš viso: 33 (7,7) 71 (16,6) 71 (16,6) 70 16,4) 69 (16,1) 33 (7,7) 36 (8,4) 45 (10,5) 428 (100) Lytis/Amžiaus
grupė 11 – 14 metų 15 – 18 metų
Iš viso: Mergaitė 133 (53,0) 118 (47,0) 251 (58,6) Berniukas 112 (63,3) 65 (36,7) 177 (41,4) Iš viso: 245 (57,2) 183 (42,8) 428 (100) Tyrimo instrumentas – anoniminė anketinė apklausa. Anoniminės anketinės apklausos metodas – vienas iš dažniausiai taikomų duomenų rinkimo metodų. Ši apklausa vykdyta siekiant gauti kuo daugiau informacijos apie vaikų (paauglių) GS paplitimą ir dažniausias jo priežastis.
Anketa buvo skirta pildyti vaikams (paaugliams), kurie skundžiasi GS, ir jų tėvams. Tyrimui atlikti pasinaudota ankščiau paruoštomis anketomis tiriamiesiems ir jų tėvams (3 priedas).
Kiekvienai anketai buvo suteiktas identifikavimo kodas (pvz., ID 001V, ID 001T). Anketoje respondentai trumpai supažindinti su apklausos tikslais bei anketos užpildymo instrukcija.
Anoniminę anketą vaikui (paaugliui) sudarė dvi dalys: 1. Bendrasis klausimynas VAIKUI (paaugliui) apie GS:
Bendro pobūdžio klausimai (anketos užpildymo data, gimimo data). Klausimai apie:
GS epizodą, pradžią, pasikartojimą, laiką, trukmę, stiprumą, lokalizaciją, pečių juostos ir kaklo skausmą (13 klausimų).
Simptomus: lydinčius GS, pasireiškiančius dieną (ar keletą dienų) prieš GS bei pasireiškiančius prieš prasidedant GS (3 klausimai).
GS stiprėjimą užsiimant FV, pamokų ruošos bei darbo su kompiuteriu trukmę, numanomus veiksnius, kurie gali sukelti GS (4 klausimai).
30 Mėgstamus maisto produktus ir jų valgymo dažnį.
Nakties miegą. Savijautą mokykloje.
Vaiko (paauglio) nuomonę apie savo ir šeimos laimę, rūpesčius, draugus bei nesutarimus šeimoje.
2. 11 – 18 metų jaunuolio savęs vertinimo lapas (Youth Self Report, YSR 11/18). Anoniminę anketą respondentų tėvams sudarė trys dalys:
1. Bendrasis klausimynas apie vaiko (paauglio) GS skirtas TĖVAMS (atsako vaiko/paauglio tėvai):
Bendro pobūdžio klausimai (anketos užpildymo data, vaiko gimimo data, vaiko lytis, tėvų amžius, vaiko gimimo svoris, dabartinis vaiko svoris ir ūgis). Klausimai apie tai, ar motina rūkė besilaukdama vaikelio, koks buvo vaikelio gimimas, ar dar kas nors šeimoje skundžiasi GS (3 klausimai).
Klausimas: „Ar Jūsų vaikas per pastaruosius 6 mėnesius skundėsi GS bent kartą per mėnesį?“. Į kitus klausimus atsakinėjo tik tėvai, kurių vaikai skundėsi GS.
Klausimai, atitinkantys bendrąjį vaiko (paauglio) klausimyną apie GS (23 klausimai).
2. Klausimai apie tėvų išsilavinimą ir užimtumą (7 klausimai).
3. 6 – 18 metų vaiko elgesio tyrimo lapas (Child Behavior Checklist, CBCL 6/18). Bendrasis klausimynas vaikams susideda iš 24 klausimų, o tėvams – iš 32 klausimų bei dar 7 klausimų apie tėvų užimtumą ir išsilavinimą.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumai įvertinti naudojantis autoriaus T. M. Achenbacho sudarytais vaikų elgesio klausimynais (2001): YSR 11/18 ir CBCL 6/18. Jaunuolio savęs vertinimo lapą 11 – 18 metų amžiaus (YSR 11/18) sudaro 112 teiginių. Vaiko elgesio tyrimo lapas 6 – 18 metų amžiaus (CBCL 6/18) susideda iš 113 klausimų. CBCL klausimynas skirtas pildyti tėvams ar jų globėjams, kurie daugiausia praleidžia laiko su vaiku. Šiuose klausimynuose yra klausimų su atviromis pabaigomis, apimančių fizines problemas, nerimą (72).
Tiriamieji moksleiviai apie save, o tiriamųjų tėvai apie savo vaiką, kiekvieną teiginį turėjo įvertinti 3 balų skale: 0 – neteisingas; 1 – iš dalies arba kartais teisingas; 2 – visiškai neteisingas. Pateikti teiginiai apibūdina vaikų ir jaunuolių būseną šiuo metu arba pastarųjų šešių mėnesių laikotarpiu bei atskleidžia jų elgesio ir emocines problemas. Klausimynuose
31 galima išskirti aštuonias problemų poskales: depresiškumo/nerimastingumo, užsisklendimo/nerimastingumo (nusišalinimo), somatinių skundų, agresyvaus elgesio, delinkventinio elgesio (taisyklių laužymo), mąstymo, socialinių, dėmesio sunkumų. Išskiriamos dvi šių problemų skalės: internalios (vidinės), kurioms priskiriama depresiškumo/nerimastingumo, užsisklendimo/nerimastingumo (nusišalinimo), somatinių skundų poskalės bei eksternalios (išorinės), kurioms priskiriama agresyvaus elgesio, delinkventinio elgesio (taisyklių laužymo) poskalės. Socialinių, mąstymo ir dėmesio problemų poskalės nepriskiriamos nei vienai skalei (73).
Skalių rodikliai skaičiuoti sumuojant kiekvienos atitinkamos poskalės balus. Bendras problemų įvertinimas gautas susumavus visų teiginių įvertinimus. Pagal CBCL 6/18 klausimyno atsakymą apie GS, buvo išskirtos dvi tiriamųjų grupės: „nesiskundžiantys GS“ ir „besiskundžiantys GS“.
Teigiama, kad ASEBA metodikos klausimynai yra vieni iš pagrįsčiausių, tačiau, dėl kultūrinių, socialinių šalių skirtumų, sukurtą anketą prieš pradedant naudoti kitoje kultūroje, reikia standartizuoti. R. Žukauskienė ir I. Kajokienė CBCL ir YSR metodikas standartizavo naudodamos 6 – 18 metų amžiaus Lietuvos vaikų imties duomenis. Gautais duomenimis ir rodikliais galima naudotis norint įvertinti vaikų elgesio ir emocijų problemas. Lietuviškų klausimynų vidinio suderinamumo rodikliai (Cronbacho alfa) svyruoja nuo 0,61 iki 0,93, tai rodo gerą vidinį suderinamumą (73).
Apskaičiuotas YSR 11/18 ir CBCL 6/18 klausimynų vidinis suderinamumas. Abiejų klausimynų visų skalių vidinis suderinamumas yra aukštas. Cronbacho alfa visose poskalėse yra didesnė nei 0,70 (5 lentelė).
YSR 11/18 klausimyne didžiausi yra nerimastingumo/depresiškumo, agresyvaus elgesio bei dėmesio sunkumų poskalių įverčių vidurkiai, o CBCL 6/18 klausimyne – somatinių skundų, taip pat agresyvaus elgesio bei dėmesio sunkumų. Vidinių sunkumų skalių įverčių vidurkiai yra didesni nei išorinių. CBCL 6/18 klausimyne bendrų sunkumų skalės įverčių vidurkiai mažesni nei YSR 11/18 klausimyne (6 lentelė).
32 5 lentelė. YSR 11/18 ir CBCL 6/18 klausimynų vidinis skalių suderinamumas (Cronbacho alfa)
Skalės ir poskalės YSR 11/18 Cronbacho alfa n=428 CBCL 6/18 n=295 Nerimastingumo/depresiškumo 0,770 0,784 Užsisklendimo savyje 0,748 0,725 Taisyklių laužymo 0,799 0,797 Somatinių skundų 0,766 0,779 Agresyvaus elgesio 0,857 0,830 Socialinių sunkumų 0,779 0,757 Mąstymo sunkumų 0,794 0,763 Dėmesio sunkumų 0,752 0,818 Internalūs sunkumai 0,880 0,880 Eksternalūs sunkumai 0,902 0,887 Bendri sunkumai 0,908 0,904
6 lentelė. YSR ir CBCL probleminių skalių ir poskalių atsakymų minimalios ir maksimalios reikšmės, vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai
Skalės ir poskalės YSR 11/18 n=428
CBCL 6/18 n=295
Min/Max Vidurkis SD Min/Max Vidurkis SD Nerimastingumo/depresiškumo 0/24 7,68 4,558 0/17 3,97 3,496 Užsisklendimo savyje 0/15 3,22 2,925 0/11 2,23 2,279 Taisyklių laužymo 0/24 4,29 3,952 0/22 2,41 2,964 Somatinių skundų 0/20 4,57 3,305 0/16 4,14 3,285 Agresyvaus elgesio 0/33 7,82 5,478 0/22 5,32 4,332 Socialinių sunkumų 0/20 4,06 3,534 0/13 2,65 2,784 Mąstymo sunkumų 0/22 3,85 3,784 0/20 2,08 2,810 Dėmesio sunkumų 0/21 7,21 3,918 0/22 5,72 4,309 Internalūs sunkumai 0/49 15,46 9,121 0/37 10,35 7,564 Eksternalūs sunkumai 0/36 8,99 6,264 0/40 7,73 6,732 Bendri sunkumai 1/158 42,68 24,94 0/123 28,52 20,75
Statistinės duomenų analizės metodai. Surinkti anketinės apklausos duomenys apdoroti naudojantis statistine programa „SPSS 17.0“. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, jei paklaidos tikimybė p<0,05, esant 95 proc. patikimumui. Apskaičiuoti vidurkiai bei procentinis pasiskirstymas, standartiniai nuokrypiai (SD).
GS stiprumas (intensyvumas) buvo vertintas subjektyviai, taikant vizualinių analogų skalę (VAS) nuo 0 iki 10. Ši skalė tai 10 centimetrų ilgio atkarpa, kur nurodytas 0 cm reiškia
33 – skausmo nėra, 5 cm – yra vidutinio stiprumo skausmas, o 10 cm – pats stipriausias (nepakeliamas) skausmas. Tiriamieji skalėje turėjo apibrėžti skaičių.
Klausimynų CBCL 6/18 ir YSR 11/18 vidiniam suderinamumui nustatyti skaičiuota Cronbacho alfa. YSR 11/18 klausimynų skalės ir poskalės vertintos pasitelkus efekto dydį, Cohen‘s d reikšmę. Cohen‘s d reikšmė apskaičiuota pagal formulę (dviejų grupių vidurkių skirtumas padalinamas iš standartinio nuokrypio):
Cohen‘s d dydis laikytas mažu nuo 0,2 iki 0,5, vidutiniu – nuo 0,5 iki 0,8 ir dideliu –kai d>0,8 (74).
