ASMENŲ, PATIRIANČIŲ GALVOS ĮTAMPOS SKAUSMĄ, GALVĄ LENKIANČIŲ RAUMENŲ IR MIOFASCIJINIŲ TAŠKŲ SĄSAJOS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA

AGNĖ GELŪNĖ

ASMENŲ, PATIRIANČIŲ GALVOS ĮTAMPOS SKAUSMĄ,

GALVĄ LENKIANČIŲ RAUMENŲ IR MIOFASCIJINIŲ

TAŠKŲ SĄSAJOS

Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 6211GX010) baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Doc. dr. Gražina Krutulytė

TURINYS

1.1 Galvos skausmo klasifikacija, statistika. ... 12

1.2 Įtampos galvos skausmas: lemiantys veiksniai bei gydymas ... 13

1.3 Trigeriniai miofascijiniai taškai ir spaudimo jėga ... 18

1.4 Raumenų vaidmuo įtampos galvos skausmo atsiradimui, sąsajos su įtampos galvos skausmu ... 20

1.5 Moksliniai tyrinėjimai įtampos galvos skausmo srityje ... 23

2 TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 27

2.1 Tyrimo organizavimas... 27

2.2 Tiriamųjų charakteristikos... 28

2.3 Tyrimo metodika ... 30

2.4 Statistinė analizė ... 37

3 REZULTATAI ... 39

3.1 Galvą lenkiančių raumenų jėgos vertinimas ... 39

3.2 Spaudimo jėgos vertinimas miofascijiniuose trigeriniuose taškuose ... 40

3.3 Patiriamo skausmo vertinimas ... 40

3.4 Dominuojančios rankos nervų mobilumo vertinimas ... 42

3.5 Sąsajos ... 44

4 REZULTATŲ APTARIMAS... 48

IŠVADOS ... 50

PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 52 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 53

SANTRAUKA

Agnė Gelūnė. Asmenų, patiriančių galvos įtampos skausmą, galvą lenkiančių raumenų ir

miofascijinių taškų sąsajos. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc. dr. Gražina Krutulytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas. Kaunas, 2019; 60p.

Tikslas: nustatyti asmenų, patiriančių galvos įtampos skausmą, galvą lenkiančių raumenų ir

miofascijinių taškų sąsajas.

Uždaviniai: 1. Nustatyti sąsajas tarp galvą lenkiančių raumenų jėgos ir miofascijinių taškų

skausmo. 2. Nustatyti sąsajas tarp galvą lenkiančių raumenų jėgos ir dominuojančios rankos nervų mobilumo. 3. Nustatyti sąsajas tarp galvą lenkiančių raumenų jėgos ir patiriamo skausmo.

Tyrimo metodai: Skausmo intensyvumas vertintas SAS skale, skausmo slenkstis vertintas

algometru, galvos lenkiamųjų raumenų jėga vertinta su „Chattanooga“ stabilizavimo prietaisu, taikyti neurodinaminiai testai trims dominuojančios rankos nervams: alkūninio, stipininio ir vidurinio. Duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 22 programa. Nominaliųjų kintamųjų požymių priklausomybei nustatyti taikytas Fišerio tikslus kriterijus. Siekiant nustatyti, ar buvo ryšys tarp galvą lenkiančių raumenų jėgos ir miofascijinių trigerinių taškų bei patiriamo skausmo rezultatų, atitinkamai skaičiuoti Pearson‘o ir Spearmen‘o koreliacijos koeficientai. Skirtumas arba ryšys tarp rodiklių statistiškai reikšmingas, kai p<0,05.

Tiriamieji: Tyrime dalyvavo tiriamieji (N=36) 18-58 metų amžiaus, patiriantys įtampos

galvos skausmą. Pacientai tyrime dalyvavo savo noru pasirašę asmens informavimo formą, kurioje buvo supažindinti su tyrimo tikslu bei eiga. Tiriamiesiems buvo užtikrintas asmeninių duomenų konfidencialumas. Tyrimas buvo atliekamas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tiriamųjų atmetimo kriterijai: stuburo kaklinės dalies operacijos, žinomos patologijos kakle, raumeninio ar jungiamojo audinio sutrikimai, vėžys, traumos kaklinėje stuburo dalyje, nėštumas, galvos traumos. Tiriamųjų įtraukimo kriterijai:

18-58 metų amžiaus asmenys, kuriems yra diagnozuotas įtampos galvos skausmas.

Išvados: 1. Nustatyta, kad galvą lenkiančių raumenų jėga turi silpną ryšį su trigeriniais

miofascijiniais taškais suboksipitaliniame regione bei galvos diržiniame raumenyje, tačiau neturi sąsajų su trigeriniu tašku trapeciniame raumenyje. 2. Nustatyta, kad galvą lenkiančių raumenų jėga turi silpną ryšį su nervų mobilumu rankoje. 3. Nustatyta, kad galvą lenkiančių raumenų jėga turi silpną ryšį su patiriamu skausmu.4. Nustatyta, kad skausmas miofascijiniuose taškuose, nervų mobilumas rankoje bei skausmo stiprumas turi įtakos įtampos galvos skausmo atsiradimui.

ABSTRACT

Agnė Gelūnė. Strength of the flexor muscles of the head interfaces with myofascial points for individuals that suffer in tension type headache. Master‘s thesis. Supervisor – doc. dr. Gražina Krutulytė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation, Kaunas, 2019; 60p.

Aim: To investigate strength of the flexor muscles of the head interfaces with myofascial

points in individuals that suffer from tension type headache.

Tasks: 1. To investigate strength of the flexor muscles of the head interfaces with myofascial

points in individuals that suffer from tension type headache. 2. To investigate strength of the flexor muscles of the head interfaces with nerv mobolity of the arm. 3. To investigate strength of the flexor muscles of the head interfaces with pain.

Methodology: Pain intensity was measured by SAS, pressure pain treasholds evaluated by

algometer, strength of the flexor muscles of the head was evaluated with „Chattanooga“ stabilizer, was evaluated nerv mobility by neurodynamic tests: elbow neurodynamic test, radial and middle neurodynamic tests. Data was processed by using the SPSS 22.0 program. To evaluate normality was used Fisher‘s exact test. To find the correlations were used Pearson‘s and Spearmen correlations. Difference and correlation were statistically significant if p<0,05.

Participants: This study included (N=36) 18-58 years old, that suffers from tension type

headache. Participants were asked to fill in form of which they were introduced to study aim and process. Study was designed in health care institutions. Study participants personal data was confidential. Exclusion criteria: intervention in neck vertebrae, neck pathologies, muscle disorders, cancer, trauma in neck region, pregnancy, head trauma.

Conclusion: 5. There was found weak correlation between strength of the head flexor

muscles and myofascial points in suboccipital region muscles and splenius cervicis, but there was not found any correlation with myofascial point in trapezius muscle, in individuals that suffer from tension type headache. 6. There was found weak correlation between strength of the flexor muscles of the head and nerv moility of dominant hand. 7. There was found a

weak correlation between strength of the flexor muscles and pain. 4. It was determined that paini n myofascial points, nerv mobility and pain intensivity has influece in tension type headache.

PADĖKA

Noriu padėkoti savo baigiamojo magistro darbo vadovei doc. dr. Gražinai Krutulytei už pagalbą rengiant darbą, konsultacijas ir nuoširdžią pagalbą. Taip pat Marek Kiljanski ir Renata Szczepaniak už pagalbą viešinant darbą.

SANTRUMPOS

ICHD-1 — International Classification of Headache Disorders;

ĮVADAS

Galvos skausmas šiandieninėje visuomenėje yra dažna ir paplitusi problema, kurią neretai sukelia ne tik patologijos ar ligos, bet ir įtampa, stresas, netinkama kasdienio gyvenimo ergonomika. Skirtingi galvos skausmo mechanizmai išskiria keletą galvos skausmo tipų, tokių kaip: migreninis skausmas, klasterinis skausmai, įtampos galvos skausmas. PSO duomenimis, kad galvos skausmą patiria 50% žemės gyventojų. Pusė iš trijų ketvirčių suaugusiųjų 18 - 65 metų amžiaus patyrė galvos skausmą per pastaruosius metus, 30% iš jų – migreninį galvos skausmą. Galvos skausmą bent 15 dienų per mėnesį patiria maždaug 1,7 - 4 % suaugusiųjų populiacijos [4]. Statistiniai duomenys rodo, jog galvos skausmas bendrai yra gana opi ir plačiai paplitusi problema. Su šia problema dažniau susiduria moterys nei vyrai. Manoma, kad tai susiję su menstruaciniu ciklu [17]. Taip pat yra įrodyta, jog įtampos galvos skausmo atsiradimui turi įtakos žmogaus išsilavinimas, tai yra, kuo didesnis žmogaus išsilavinimas tuo didesnė tikimybė patirti šį galvos skausmo tipą [12]. Galvos įtampos skausmas apibūdinamas kaip spaudimo ar ankštumo pojūtis galvoje, plintantis į kaklą [3]. Įtampos galvos skausmas lyginant su kitais galvos skausmo tipais – rečiausias, nustatomas 3% visų galvos skausmo atvejų, tačiau pasireiškia daugiausiai dienų per metus [10]. Didelė dalis patiriančiųjų įtampos galvos skausmą skundžiasi sumažėjusiu produktyvumu darbe ir kasdienėje veikloje, [11].

Tarp mokslininkų nesutariama, koks yra įtampos galvos skausmo atsiradimo mechanizmas. Vyrauja nuomonė, kad šio skausmo pradžia yra raumenyse – miofascijiniuose taškuose, iš kurių perduodama informacija į centrinę nervų sistemą. Ši savo ruožtu taip pat yra dirginama, o dirginimas pasireiškia įtampos galvos skausmu [14]. Kita teorija teigia, kad sumažėjusi galvos ir kraniocervikalinių lenkiamųjų raumenų jėga sukelia įtampos galvos skausmą [31]. Šią teorija patvirtina tyrimai, kuriuose nustatyta, kad treniruojant kaklo ir gavos lenkiamųjų raumenų jėgą sumažėja įtampos galvos skausmo dažnumas tiek ilguoju tiek trumpuoju periodais [31]. Miofascijinių taškų atsiradimą gali sąlygoti ir pakitimai periferijoje – nepakankamai mobilūs nervai viršutinėse galūnėse. Yra įrodyta, kad nervo užspaudimai rankoje gali turėti įtakos miofascijinių taškų formavimuisi kakle ar pečių juostoje [60].

Šiuo metu iš visų galvos skausmo tipų bene mažiausiai yra žinoma apie įtampos galvos skausmo atsiradimo tikslią priežastį. Galbūt taip yra dėl sudėtingos diagnostikos, sunkumų rasti homogeniškas tiriamųjų grupes, o gal dėl to, jog įtampos galvos skausmą

išprovokuoja tam tikras priežasčių kompleksas. Šis sutrikimas gydomas kaip ir kitos galvos skausmo rūšys – priešuždegiminiais nesteroidiniais vaistais, tačiau reikia daugiau pagrįstų duomenų norint efektyviau ir tiksliau, sukeliant mažesnę žalą organizmui, rasti tikslingą gydymo būdą [33]. Baigiamąjį magistro darbą nuspręsta rašyti būtent šia tema, nes norėta geriau suprasti įtampos galvos skausmo atsiradimo priežastis bei sąsajas su kitomis patologijomis.

Tikslas: nustatyti asmenų, patiriančių galvos įtampos skausmą, galvą

lenkiančių raumenų ir miofascijinių taškų sąsajas.

Uždaviniai: 1. Nustatyti sąsajas tarp galvą lenkiančių raumenų jėgos ir miofascijinių taškų

skausmo. 2. Nustatyti sąsajas tarp galvą lenkiančių raumenų jėgos ir dominuojančios rankos nervų mobilumo. 3. Nustatyti sąsajas tarp galvą lenkiančių raumenų jėgos ir patiriamo skausmo.

1 LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Galvos skausmo klasifikacija, statistika.

Tarptautinės galvos skausmo asociacijos galvos skausmo klasifikacijų komitetas 1988 metais pirmą kartą suklasifikavo galvos sutrikimus (ICHD-1), pateikė galvos skausmo rūšių aibrėžimus[1] . Dokumente pateikta ir plati įtampos galvos skausmo klasifikacija, kuri laikui bėgant buvo koreguojama papildytuose leidimuose [2]. Iki šiol vyksta diskusijos ar pateikta klasifikacija yra teisinga todėl planuojama išleisti naują, trečiąjį leidimą. Nepaisant galvos skausmo klasifikacijos įtampos galvos skausmą nustatyti sunku, nes apibrėžimas yra pagrįstas tik subjektyviais simptomais, kurie panašūs į migrenos tik ne taip stipriai išreikšti. Dėl per mažo ligos specifiškumo galvos skausmo tipas lengvai gali būti nustatytas neteisingai[3].

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, galvos skausmas - vienas iš labiausiai paplitusių sutrikimų žmonių populiacijoje. Galvos skausmą gali sukelti įvairiausios priežastys. Šio regiono skausmas skirstomas į keletą rūšių: migreną, įtampos galvos skausmą, klasterinį skausmą. Buvo nustatyta, kad galvos skausmą (simptomatinį skausmą per paskutinius metus) patiria 50% žemės gyventojų. Pusė iš trijų ketvirčių suaugusiųjų 18-65 metų amžiaus patyrė galvos skausmą per pastaruosius metus, 30% iš jų – migreninį galvos skausmą. Galvos skausmą bent 15 dienų per mėnesį patiria maždaug 1,7 - 4 % suaugusiųjų populiacijos [4]. Įtampos galvos skausmas yra pirminis galvos skausmas, kuris epizodiškai, iki 15 dienų per mėnesį, pasireiškia 70% populiacijos, o chroniškai – 1-3% suaugusiųjų. Lyngberg su bendraautoriais savo darbe nustatė, kad pacientams su patvirtinta įtampos galvos skausmo diagnoze, 45% pacientų liga perėjo į remisijos stadiją, 39% - būklė išliko stabili, 16% būklė pablogėjo [5]. Nustatyta, kad suaugusiųjų, patiriančių įtampos galvos skausmą yra 46 %. Jaunesnė žmonių populiacijos dalis – vaikai, taip pat susiduria su šia liga, tačiau dažniausiai nuo jo kenčia 40 – 49 metų amžiaus asmenys [6]. Skausmo santykis tarp moterų ir vyrų yra 5:4. Tačiau susiduriančiu su šiuo sutrikimu asmenų skaičius didėja tiek vyrų tiek moterų tarpe. Taip nutinta todėl, jog skausmas tampa lėtinis.

Vos su bendraautoriais atliktame tyrime [7], kuriame buvo sisteminami duomenys nuo 1990 iki 2013 metų, nustatyta, kad įtampos galvos skausmą šiame laikotarpyje patyrė 2,4 milijardo žmonių. Duomenys rodo, kad ši problema kasmet didėjo,

todėl autoriai mano, kad ir toliau išliks proporcingas augimas. Taip pat šio straipsnio duomenys rodo, kad iš neurologinių susirgimų įtampos galvos skausmas yra šeštas pagal dažnumą. Iki 1998 metų jis buvo nustatytas 9% gyventojų, tarp 1998 ir 2005 metų susirgimas šia liga sumažėjo iki 6,4%. Nuo 2006 iki 2013 metų vėl išaugo iki 10,6%.

Vienas iš ilgiausiai trukusių regioninės reikšmės tyrimų galvos skausmo tematika buvo vykdytas 1990-2017 metais Kinijoje. Per ilgą, 27 metų, laikotarpį tyrėjai surinko duomenis, kurie parodo kokio masto problema egzistuoja šiuolaikinėje visuomenėje. Įtampos galvos skausmas nuo 1990 metų iki 2017 metų diagnozuotas 29,5% dažniau. Vyrų, kuriems buvo diagnozuotas įtampos galvos skausmas padaugėjo 27,9%, o moterų – 30,9% [8]. Šis sutrikimas pasireiškia dar paauglystėje kas antram vyrui ir kas trečiai moteriai dėl streso arba kaulų – raumenų problemų kakle. Įdomu tai, kad asmenys, kuriems nustatytas įtampos galvos skausmas, vaikystėje turėjo blogesnius socialinius įgūdžius bei buvo mažiau agresyvūs paauglystėje bei jaunystėje, lyginant su tais, kurie nepatyrė šio skausmo. Tai įrodo, kad įtampos galvos skausmą išgyvenantys asmenys blogiau kovoja su vidiniu pykčiu ir įtampa, kuris, kaip manoma ir sukelia galvos skausmą [9]. Patiriantieji galvos įtampos skausmą jį apibūdina kaip spaudimo ar ankštumo pojūtį galvoje, plintantį į kaklą [3]. Įtampos galvos skausmas lyginant su kitais galvos skausmo tipais – rečiausias, nustatomas 3% visų galvos skausmo atvejų, tačiau vidutiniškai pasireiškiantis apie 180 dienų per metus [10]. Didelė dalis patiriančiųjų įtampos galvos skausmą skundžiasi sumažėjusiu darbo produktyvumu (priežastį įvardindami galvos skausmą), prarandamu darbo laiku, o tai sukelia visuomenės sveikatos problemas, prarandami pinigai [11]. Tyrimais įrodyta, kad galvos skausmo periodiškumas taip pat priklauso nuo išsilavinimo lygio [12]. Tai yra, kuo aukštesnį išsilavinimą yra įgijęs žmogus, tuo dažniau jam pasireiškia įtampos galvos skausmas.

1.2 Įtampos galvos skausmas: lemiantys veiksniai bei gydymas

Nepaisant to, kad įtampos galvos skausmas yra plačiai paplitusi problema, jo patofiziologija yra neaiški. Dabartinėmis žiniomis apie skausmo receptorių sistemą, manoma, kad įtampos galvos skausmo pradžia – raumenyse. Raumeninis arba miofascialinis skausmas yra bukas, sunkiai lokalizuojamas ir iradijuojantis, kitaip nei skausmas sklindantis iš odos struktūrų, kuris yra aštrus, lokalizuotas ir neiradijuojantis. Prielaida, kad įtampos galvos

skausmo pradžia raumenyse yra susijusi su padidėjusia nejudančio raumens įtampa tuo metu kai kiti raumenys yra aktyvūs ir dalyvauja judesyje. Tačiau prieštaravimai šiai teorijai prasideda tada, kai elektromiograma nefiksuoja padidėjusios nejudančio raumens įtampos pacientams patiriantiems galvos įtampos skausmą [13]. Kitame tyrime minėtiems pacientams buvo nustatyta padidėjusi perikranialinių raumenų įtampa esant toms pačioms sąlygoms [14]. Tyrime dalyvavo dvi grupės: tiriamoji (tiriamieji su lėtiniu įtampos galvos skausmu) ir kontrolinė. Tiriamieji buvo vertinti dvi dienas: vieną dieną kai jiems skaudėjo galvą ir kitą dieną kai skausmo nebuvo.

Bendrai, tyrinėjimai šioje srityje vystosi gana lėtai. Taip yra todėl, kad sunku surasti homogeniškas tiriamųjų grupes, kurios turėtų bendrus klininius bruožus ir diagnozes, būtų iš tos pačios socialinės aplinkos. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio kreipiama į miofascijinius trigerinius taškus, kurie, kaip manoma, yra susiję su įtampos galvos skausmo patofiziologija. Pacientai, patiriantys įtampos galvos skausmą pasižymi miofascijinių trigerinių taškų jautrumu perikranialiniuose raumenyse [15]. Miofascijiniai taškai kartu su skeleto raumenimis yra susiję. Miofascijinis taškas gali būti apibūdinamas kaip raumenyje palpuojamas jautrus guzelis kartu su įtempta raumenų juosta, jautrumas tam tikroje raumens vietoje, charakteringas patirto skausmo modelis ir trūkčiojantis atsakas kai yra stimuliacija. Miofascijinius taškai kaip itin jautrios vietos skeleto raumenų apvalkale – fascijose, kurios turi specifinį duriantį skausmą, autonomiją bei motorinius simptomus kai yra stimuliacija [16] (1 pav.). Tyrimais įrodyta, kad statistiškai reikšmingo skirtumo nėra lyginant vyrų ir moterų trigerinių miofascijinių taškų buvimą [17]. Tyrime dalyvavo vienuolika vyrų ir vienuolika moterų. Tiriamiesiems buvo matuojama spaudimo jėga 36 miofascijiniuose taškuose trapeciniame raumenyje dominuojančios rankos pusėje ir 12 taškų priešingos pusės apatinėje trapecinio raumens dalyje. Tyrėjai nustatė, kad viršutinė trapecinio raumens dalis yra statistiškai reikšmingai jautresnė nei apatinė. Autoriai teigė, kad nepaisant mažos tiriamųjų imties, moterų skausmo slenkstis yra didesnis nei vyrų, tai yra, moterys skausmą pajunta vėliau, spaudžiant didesne jėga nei vyrai. Vyrai skausmą jaučia labiau lyginant su moterimis. Mokslininkai nustatė, kad skausmo slenkstis trapeciniame raumenyje moterų tarpe yra geresnis. Autoriai tai sieja su menstruaciniu ciklu, kurio metu pakinta hormonų pusiausvyra. Taip pat jie mano, kad reikėtų išsamesnių tyrimų lyginant moteris su vyrais, moteris išskirstant pagal menstruacinio ciklo laiką. Taip pat autoriai svarsto, kad didesnis moterų pakantumas skausmui gali būti dėl to, kad moterų raumenys yra mažesni lyginant su vyrų.

1 pav. Trigeriniai miofascijiniai taškai.

(http://www.easyvigour.net.nz/trigger_points/ptriggerpointdiagram.gif)

Miofascijiniai taškai gali būti kelių tipų: aktyvūs – kurie sukelia sensorinius ar motorinius simptomus (pacientai skausmą apibūdina kaip įprastą ar pažįstamą) ir latentiniai – tie, kurie nesukelia jokio motorinio ar sensorinio atsako ir neprovokuoja skausmo. Siekiant išsiaiškinti ar miofascijinis taškas yra aktyvus ir yra susijęs su galvos skausmu, palapuojant jį, pacientas turi jausti bent pusę skausmo, kurį jaučia galvos skausmo metu [17]. Tyrimais įrodyta, kad įtampos galvos skausmą patiriantys asmenys turi daugiausia aktyvių miofascijinių taškų. Jie randami kaklo ir pečių srityje (2 pav.). Dažniausiai miofascijiniai taškai aptinkami viršutinėje trapecinio raumens dalyje, galvos sukamuosiuose raumenyse ir suboksipitaliniuose raumenyse [18]. Palacios-Ceña su bendraautoriais [19] ieškojo sąsajų tarp trigerinių miofascijinių taškų ir galvos skausmo, bandė aptikti juos bilateraliai smilkininiame raumenyje, galvos sukamajame raumenyje, viršutinėje trapecinio raumens dalyje, suboksipitaliniuose raumenyse bei diržiniame galvos raumenyje. Trigerinių taškų buvimą jie laikė teigiamu, kai spaudžiant tašką 10 sekundžių buvo jaučiamas skausmas, o atliekant galvos tiesimą skausmas padidėdavo [20].

Normalios raumeninės skaidulos

Trigeriniai miofascijiniai taškai raumeninėse skaidulose

2 pav. Miofascijiniai taškai raumenyse, iš kurių skausmas iradijuoja į galvą (A.). Įtampos galvos skausmo plitimas, kurį jaučia pacientai (B.).[21]

Ne viena studija nurodė, kad miofascijiniai taškai galvoje, kakle ar pečių juostoje susiję su įtampos galvos skausmu [22,23]. Vieno miofascijinio taško atsiradimas gali lemti motorinę disfunkciją, tokią kaip: raumenų silpnumą, raumenų sudirginimus, raumenų spazmą [24]. Kitos atliktos studijos taip pat nurodė, kad miofascijinės struktūros yra jautresnės tų, kurie patiria įtampos galvos skausmą lyginant su sveikais individais. Buvo nustatyta, kad miofascijinių struktūrų jautrumas koreliuoja su įtampos galvos skausmo buvimo dažniu bei stiprumu [25]. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kuri teigė, kad ilgalaikis raumens susitraukimas miofascijiniuose taškuose sukelia hipoksiją ir išemiją, dėl kurių padidėja kalcitonino ir substancijos P kiekiai. Padidėjusi šių medžiagų koncentracija lemia periferinį jautrumą. Dar viena mokslininkų teorija teigia, kad padidėjęs periferinis nocicepcinis skausmas dirgina CNS, tuo pat metu iš CNS siunčiami signalai apie didesnį periferinį skausmą [26] (3 pav.).

3 pav. Padidėjęs nociceptinis periferinis perdavimas įjaudrina centrinę nervų sistemą, kuri sumažina skausmo slenkstį (raudona). Tuo tarpu mėlyna rodo kitą teoriją, kad būtent įtampos galvos skausmas suteikia pretekstą miofascijinių trigerinių taškų susidarymui.[27]

Mokslininkai nustatė, kad gydant miofascijinius taškus sumažėja ir galvos skausmas [28]. Tyrime, kuriame nagrinėjo aštuonis faktorius, nuo kurių galėtų priklausyti įtampos galvos skausmo gydymo efektyvumas buvo ir jau minėti miofascijiniai taškai. Buvo pasirinkti šeši požymiai, kurie identifikuotų problemą: miofascijiniai trigeriniai taškai suboksipitaliniuose raumenyse, kairiajame galvos sukamajame raumenyje, kairiajame viršutiniame įstrižiniame galvos raumenyje, skaudantis miofascijinis trigerinis taškas dešinėje viršutinėje trapecinio raumens dalyje, bendras raumenų jautrumo balas, kaklinės stuburo dalies pasisukimas į kairę pusę. Pacientai buvo mažiau nei 44,5 metų amžiaus. Kaklo negalios indekso bendras balas buvo 18,5 ar mažiau. Tiriamieji, kurie turėjo 5 ir daugiau požymių, autorių teigimu, turėjo didesnę tikimybė, kad miofascijinių taškų gydymo terapija padės jų galvos skausmo sumažinimui. Fernandez-de-las-Penas su Schoenen [29] padarė išvadą, kad gydant miofascijinius trigerinius taškus galima sumažinti galvos įtampos skausmą, tačiau, autoriai mini, jog nėra tyrimų, kurie įvertintų vien tik miofascijinių trigerinių taškų atpalaidavimo naudą galvos skausmo sumažėjimui.

Mokslininkai teigia, kad treniruojant kraniocervikalinių raumenų jėgą sumažėja įtampos galvos skausmo dažnumas tiek ilguoju tiek trumpuoju periodais [30]. Castien su bendraautoriais [31] nustatė, kad kraniocervikalinių raumenų treniravimo mechanizmas stimuliuoja centrinę ir periferinę sensibilizaciją . Centrinė sensibilizacija turi įtakos įtampos galvos skausmo patofiziologijai todėl, kad galvos skausmas gali būti įvardijamas kaip nesibaigiantis nociceptinis aferentinis stimulas iš kaklinių miofascijinių struktūrų (periferinė sensibilizacija), kuri dirgina antros eilės neuronus nervinėje ganglijoje dorzaliniame rage, trišakiame nerve. Dorzalinio rago neadekvatus dirginimas (centrinė sensibilizacija) gali tapti nuolatine aferentine stimuliacija iš dorzalinio rago į supraspinalines sistemas antros eilės neuronais ir galiausi nukeliauti iki trečios eilės neuronų, kurie siunčia impulsus į smegenų žievę. Centrinę sensibilizaciją galima pamatuoti spaudimo jėga [32].

Įtampos galvos skausmas gali būti gydomas ne tik fizinių veiksnių, kineziterapijos bei reabilitacijos pagalba bet ir medikamentais. Jo gydymui naudojami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai bei acetaminofenas. Viename tyrime, kuris buvo vykdytas kaip telefoninė apklausa rezultatai parodė, kad 98% apklaustųjų patiriančių įtampos galvos skausmą vartoja vaistus nuo skausmo. Dažniausiai vartojamas acetaminofenas (59%), aspirinas (15%), kiti vaistai nuo skausmo (17%) [33]. Pacientams, kuriems diagnozuotas chroninis įtampos galvos skausmas, gydymo tikslas – vykdyti prevenciją tam, kad sumažinti medikamentinių vaistų vartojimo dažnį [34]. Labiausiai ištirtas medikamentas mažinantis įtampos galvos skausmą – amitriptyline. Įprastai vartojamas 10 dozių po 75mg, viena arba dvi valandas prieš miegą siekiant sumažinti svaigimą pabudus, tačiau kaip ir kiekvienas medikamentas jis turi pašalinių efektų, tokių kaip išsausėjusi burnos gleivinė, suprastėjusi rega, svorio priaugimas [35].

1.3 Trigeriniai miofascijiniai taškai ir spaudimo jėga

Trigerinių taškų atsiradimo priežastys gali būti įvairios, tai gali atsirasti nuo pernelyg didelės raumenų apkrovos, dėl pasikartojančio pobūdžio raumenų darbo, dėl pasikartojančių raumens traumų, psichologinio streso, nervo sutrumpėjimo ar nepakankamo jo paslankumo rankoje [36]. Tyrimai rodo, kad galvą ir kaklą lenkiančių raumenų jėgos

lavinimas padeda padidinti skausmo trigeriniuose taškuose toleravimą susiduriantiems su įtampos galvos skausmu [37]. Moksliniuose straipsniuose pastebėta, kad raumenų juosta, kurioje yra trigerinis taškas yra žymiai standesnė [38], turi mažesnę vibracijos amplitudę [39], padidėjusį spaudimą kraujagyslėse sistolės metu bei neigiamą diastolinį spaudimą lyginant su normaliu raumeniniu audiniu [40]. Manoma, kad nenormali motorinių neuronų membranos depoliarizacija sukelia hipoksiją susijusią su sensorinėmis ir autonominėmis refleksinėmis arkomis ir turi ilgalaikį poveikį kompleksiniams sensibilizacijos mechanizmams. Spontaninio elektrinio aktyvumo buvimas ir klinikiniai įrodymai, kad trigerinių taškų gydymas jį panaikina, leidžia daryti prielaidą, kad trigeriniai taškai yra arti disfunkcinių raumens skaidulos ir neurono susikirtimo taškų [41]. Atlikti tyrimai rodo, kad trigeriniai taškai esantys viršutinėje trapecinio raumens dalyje yra gerai žinomose vietose - išsidėstę proksimaliai raumens inervacijos zonos [42].

Castien su Blankenstein ir De Hertogh [37] bandė išsiaiškinti kaklo lenkiamųjų raumenų jėgos ir miofascijinių taškų sąsajas. Tyrime dalyvavo 145 tiriamieji patiriantys galvos įtampos skausmą. Autoriai rado mažą, tačiau statistiškai reikšmingą neigiamą koreliaciją tarp kaklo lekiamųjų raumenų ir spaudimo jėgos įtampos miofascijiniuose taškuose tiek trumpuoju tiek ilguoju laikotarpiais. Panašius rezultatus pateiki ir keli kiti panašūs tyrimai: tiriamiesiems patiriantiems lėtinį kaklo skausmą, reikšmingi duomenys buvo fiksuoti matuojant spaudimo jėgą miofascijiniuose trigeriniuose taškuose jau po vienos kraniocervikalinės koordinacijos ir jėgos lavinimo treniruotės [43], Ylinen su bendraautoriais tyrime, kuriame dalyvavo 180 moterų su lėtiniu kaklo skausmu, surado statistiškai reikšmingą skirtumą tarp spaudimo jėgos miofascijiniuose taškuose tiek ištvermės tiek jėgos lavinimo grupėse lyginant peties ir kaklo raumenis su kontrolinės grupės duomenimis [44].

Manoma, kad spaudimo jėgos matavimas algometrijos metodu yra tikslus, validus ir reprezentatyvus būdas diagnozuoti jautrius taškus bei sekti gydymo eigą, vertinti jo rezultatus [45]. Spaudimo jėgos matavimą trigeriniuose taškuose autoriai nurodo panašiai: spaudimo jėgai matuoti naudojamas algometras. Algometru spaudžiamas taškas, tiriamasis yra instruktuojamas sakyti „stop“ kai pajus skausmą. Matuojama 3 kartus darant tarp matavimų 30 sekundžių tarpus. Rezultatų vidurkis yra laikomas spaudimo jėgos rezultatu [46].

1.4 Raumenų vaidmuo įtampos galvos skausmo atsiradimui,

sąsajos su įtampos galvos skausmu

Fernandez-de Las Penas su bendraautoriais [47] tyrime nustatyti galvos lenkiamųjų raumenų jėga panaudojo giliųjų kraniocervikalinių raumenų lenkimo testą. Jis skirtas įvertinti ilgojo kaklo raumens ir ilgojo galvos raumens susitraukimo jėgą. Autorių nurodytame tyrimo protokole buvo nurodyta pripumpuoti manžetę iki 20 mm/Hg ribos. Tiriamojo padėtis ant nugaros, stabilizavimo prietaisas padėtas po lordoziniu kaklo linkiu. Toliau tiriamasis prašomas atlikti galvos lenkimo judesį stebint ar tiriamasis nekompensuoja judesio kitais raumenimis. Reikėjo stebėti ir palpuoti galvos sukamuosius raumenis taip at ar tiriamasis neatlieka galvos sukimo į šoną (4 pav.).

4 pav. Kraniocervikalinio testo tiriamojo padėtis. [47]

Autoriai nustatė, kad turintys įtampos galvos skausmą asmenys atliko blogiau nei kontrolinė grupė. Falla su bendraautoriais [48] savo tyrime išsiaiškino, jog egzistuoja tiesinė priklausomybė tarp galvos lenkimo ir spaudimo jėgos pasikeitimo miofascijiniuose taškuose. Tyrimo metu spaudimo jėgos pokyčiams matuoti buvo naudojamas oro pripildytas sensorinis matuoklis (The Pressure Biofeedback Unit (PBU) Chattanooga Group Inc., Hixson, TN). Jis buvo dedamas po tiriamojo kaklu (tiriamasis tyrimo metu gulėjo ant

nugaros), buvo prašoma atlikti galvos lenkimą. Lenkimo metu matuoklis parodydavo kokia jėga spaudžiama atliekant kaklo lenkimą (mm/Hg).

Nustatyta, kad 70% galvos skausmus patiriančiųjų žmonių taip pat patiria ir kaklo skausmus, sumažėjusią judesių amplitudę kakle, sumažėjusią kaklo raumenų jėgą galvos sukamuosiuose raumenyse, trapeciniame raumenyje, giliuosiuose kaklo lenkiamuosiuose raumenyse, todėl yra manoma, kad nusilpę kaklo ir galvos lenkiamieji raumenys ir yra faktorius, kuris sukelia kaklo ir galvos skausmus [49]. Viename randomizuotame tyrime nurodyta, kad tiriamiesiems, kurie skundėsi kaklo ir galvos skausmais, buvo taikytos multimodalinės intervencijos, kurias sudarė kaklo ir galvos lenkėjų ištvermės lavinimo treniravimas, statistiškai reikšmingai sumažėjo kaklo ir galvos skausmų dažnumas lyginant su kontroline grupe [50]. Tuo tarpu Lluch su bendraautoriais [51] atlikto tyrimo išvados teigia, kad tiek pratimai tiek mobilizacijos iš karto sumažina skausmą ir jautrumą trigeriniuose taškuose. Tyrimai rodo, kad tiek kaklo tiek galvos skausmams įtakos turi nusilpusi raumenų jėga, kuri yra kontroliuojama pasirenkant skirtingas metodikas. Madsen su bendraautoriais atliktame tyrime dalyvavo 60 tiriamųjų patiriančiųjų įtampos galvos skausmą. Tyrimo tikslas buvo palyginti kaklo ir peties raumenų jėgą pacientams, patiriantiems įtampos galvos skausmą lyginant su sveikais žmonėmis matuojant maksimalų valingą izometrinį raumenų susitraukimą žasto atitraukimo metu, kaklo lenkimo ir tiesimo metu. Šio tyrimo išvados parodė, kad tiriamiesiems, kurie patyrė įtampos galvos skausmą buvo sumažėjusi raumenų jėga kaklą tiesiančiuose ir lenkiančiuose raumenyse lyginant su kontroline grupe [52].

Andersen su bendraautoriais [53] tyrime teigia, kad nespecifinis skausmas kaklo regione neretai yra klasifikuojamas kaip trapecino raumens mialgija. Žmonės su šia diagnoze turi sumažėjusią raumenų jėgą žastą judinančiuose raumenyse. Tyrime, kuriame 10 savaičių buvo taikomi raumenų jėgos stiprinimo pratimai žmonėms, kuriems nustatyta trapecinio raumens mialgija, statistiškai reikšmingai sumažėjo kaklo skausmas bei padidėjo raumenų jėga. Antrinė panašių treniruočių analizė parodė, kad tiriamiesiems, kurie patiria įtampos galvos skausmą, minėtos treniruotės sumažina galvos skausmą [54]. Raumenų skausmo sumažėjimas gerinant raumenų jėgą gali būti baltymų sintezės padarinys, kuris sutvarko pažeistas raumenines skaidulas, taip pat padidėjusi raumenų jėga gali sumažinti su darbu susijusio nuovargio poveikį raumenims. Tačiau nėra atlikta tyrimų, kurie įvertintų jėgos pastovumą ir jėgos dažnio vystymąsi kaip pablogėjusios neuroraumeninės kontrolės indikatorių įtampos galvos skausmą patiriantiems pacientams [55]. Madsen su

bendraautoriais [56] įrodė, kad įtampos galvos skausmą patiriančių asmenų galvą lenkiančių raumenų jėga buvo statistiškai reikšmingai mažesnė lyginant su kontroline grupe. Kai kuriuose tyrimų išvadose teigiama, jog kaklo propriorecepcinis treniravimas sumažina skausmą bei pagerina galvos padėtį, tuo tarpu koordinacijos treniravimas sumažina skausmą bei pagerina kaklo lenkėjų koordinacijos aktyvaciją [57].

Marcand su bendraautoriais [58] bandė išsiaiškinti ar raumenų jėga turi įtakos įtampos galvos skausmo atsiradimui jau tyrimo pradžioje iškėlė hipotezę, jog patiriančiųjų įtampos galvos skausmą kaklo tiesėjų raumenų jėga bus panaši į kontrolinės grupės, tačiau jie turės reikšmingai mažesnę kaklo tiesėjų ištvermę. Kita hipotezė – tiems, kuriems įtampos galvos skausmas pasireiškė stipriau, pasižymės mažesne raumenų jėga bei ištverme. Tyrime dalyvavo 84 tiriamieji: 44 - tiriamoji grupė (patiriantys įtampos galvos skausmą), 40 – kontrolinė grupė (neturintys galvos skausmo patologijų). Tiriamoji grupė vertinta HIT-6 klausimynu, siekiant įvertinti skausmo sukeliamą neigiamą įtaką gyvenimo kokybei. Tyrimo išvados atskleidė, jog negalima teigti, kad tiriamosios grupės kaklo lenkėjų jėga mažesnė lyginant su kontroline grupe, nes skirtumas tarp jų yra pernelyg mažas. Išskyrus tais atvejais, kai įtampos galvos skausmas pasireiškia dažnai ir sukelia didelę negalią. Minėti mokslininkai mano, jog reikia detalesnių studijų norint nustatyti tikslias priežastis. Šio tyrimo rezultatai oponuoja kitam tyrimui, kurio išvadose teigiama, kad padidėjusi kaklo lenkiamųjų raumenų jėga sumažina centrinį jautrumą, kurio sumažėjimas lemia retesnį įtampos galvos skausmą [37].

Diniz su bendraautoriais [59] tyrime teigė, kad žmogaus laikysena priklauso nuo fascijų, raumenų grandinių, raiščių ir kaulų struktūrų, kurios yra glaudžiai susiję ir veikia viena kitą. Bet kokie pasikeitimai gali lemti pokyčius struktūroje, kuri yra miofascijinės grandinės dalis. Įtampa miofascijinėje grandinėje gali sukelti dirginimą CNS, kuris sukelia judesių amplitudės pokyčius bei sumažėjusį struktūrų elastingumą. Galima ir atvirkštinė seka. CNS yra kaip vienas audinys, kuris yra išsidėstęs žmogaus kūne, todėl bet kokie pokyčiai joje sukelia disfunkcijas. Nervų mobilumas tai gebėjimas prisitaikyti prie žmogaus kūno judesių siekiant išvengti sužeidimų. Nervų mobilizacija gali būti tiek diagnostikos tiek gydymo metodas. Sharma su Verma ir Agarwal [60] tyrimo išvadoje teigė, kad neuromobilizacija yra veiksmingas metodas miofascijinės grandinės mobilumui gerinti. Basson su bendraautoriais [61] nustatė, kad neuro mobilumas turi įtakos kaklo skausmui. Autoriai naudojo neurodinaminius testus bei mobilizavo užspaustus nervus. Tačiau mokslininkai teigė, kad yra

per mažai informacijos šia tema, todėl negalima teigti, kad tai būtų veiksmingas būdas gydyti skausmą.

Neurodinaminiai testai viršutinėse galūnėse atliekami 3 nervams: alkūniniam nervui, stipininiam nervui ir viduriniam nervui. Alkūninio nervo neurodinaminio testo atlikimas: paciento padėtis ant nugaros, tyrėjas atsisukęs veidu į pacientą mobilizuojamos rankos pusėje. Tyrėjas viena ranka stabilizuoja mentę prie krūtinės ląstos tam, kad būtų išvengta kompensuojamo judesio pečių kėlimo į viršų. Kita ranka apima tiriamojo plaštaka ties smiliumi ir mažyliu pirštais. Dilbis horizontalioje padėtyje kušetės atžvilgiu. Atliekamas žasto atitraukimas iki 90° kampo. Atliekama žasto rotacija į išorę, plaštaka tiesiama. Testas yra teigiamas jei pasireiškia skausmas, deginimas, dilgčiojimas, maudimas [62]. Vidurinio nervo neurodinaminis testas atliekamas: paciento padėtis ant nugaros, tyrėjas atsisukęs veidu į pacientą mobilizuojamos rankos pusėje. Tyrėjas ranka stabilizuoja mobilizuojamos rankos peties sąnarį, kad nevyktų kompensacinis judesys pečių kėlimas į viršų. Žastas atitraukiamas 90° kampu, rotuojamas į išorę, plaštaka supinuojama į išorę. Tokioje padėtyje ranka tiesiama per alkūnės sąnarį. Testas yra teigiamas jei pasireiškia skausmas, deginimas, dilgčiojimas, maudimas. Atliekant stipininio nervo neurodinaminį testą: paciento padėtis ant nugaros, tyrėjas atsisukęs nugara į pacientą mobilizuojamos rankos pusėje. Tyrėjas savo klubu stabilizuoja peties sąnarį, tam, kad nevyktų kompensacinis judesys pečių kėlimas į viršų. Žastas atitrauktas 10° kampu, dilbis 90°, plaštaka nugręžta. Tiriamasis prašomas sugniaužti kumštį. Tokioje padėtyje dilbis tiesiamas per alkūnės sąnarį. Testas yra teigiamas jei pasireiškia skausmas, deginimas, dilgčiojimas, maudimas [63]. Yra galimos ir kitos stipininio nervo neurodinaminio testo variacijos, kai tiriamojo žastas atitrauktas 90° kampu, dilbis sulenktas 90° kampu, plaštaka nugręžta. Tyrėjas tiesia dilbį. Norint pasunkinti padėtį galima sulenkti tiriamojo pirštus į nykštį [64].

1.5 Moksliniai tyrinėjimai įtampos galvos skausmo srityje

Kaip jau aptarta prieš tai, įtampos galvos skausmą, manoma, sukelia bent kelios priežastys. Šiuos priežastys gali būti sąlygotos ne tik anatominių pokyčių, bet ir depresijos ar netinkamo miego režimo. Palacios-Ceña su bendraautoriais [65] tyrė ar yra susijęs įtampos galvos skausmas su miegu bei depresija. Jų tyrime dalyvavo 193 tiriamieji, iš kurių 73%

sudarė moterys. Duomenys parodė netiesioginį depresijos miego kokybės poveikį įtampos galvos skausmo dažnumui. Autoriai nurodė, kad taip yra todėl, kad depresija ir netinkama miego kokybė didina jautrumą, o prasta miego kokybė gali būti įtakota psichologinio streso. Kaip bebūtų keista, šį sutrikimą, įtampos galvos skausmą, patiria ir jauno, iki 18 metų amžiaus, populiacijos dalis. Tornøe su bendraautoriais [66] tyrė 49 mergaites (9-18 metų amžiaus), kurioms buvo diagnozuotas vaikystės įtampos galvos skausmas. Vienai grupei buvo taikytos pečių juostos raumenų jėgos stiprinimo treniruotės, kitai – sveiko gyvenimo būdo konsultacijos (įskaitant psichologinę sveikatą). Tyrimo duomenys parodė, kad abejose grupėse skausmo dažnumas sumažėjo. Autoriai siūlo derinti abu metodus siekiant geriausio rezultato ir mano kad metodiką būtina išbandyti su kitomis tiriamosiomis grupėmis.

Lipchik su bendraautoriais [69] mano, kad didelę įtaką įtampos galvos skausmui turi raumenų minštumas. Autoriai pastebėjo, kad tų, kurie neturi problemų su galvos skausmais raumenys yra minkštesni. Tyrime buvo testuojamas pasirinktas bilateralus perikranialinių raumenų minkštumas ir buvo nustatyta, kad patiriantieji įtampos galvos skausmus ir 52% kontrolinės grupės tiriamųjų turėjo minėtą požymį. Taip pat buvo pastebėta, kad moterų raumenys yra minkštesni nei vyrų, tai pat kaip ir jaunų individų lyginant su vyresniais. Patiriantieji įtampos galvos skausmą 3 kartus dažniau turėjo raumenų minkštumo pakitimų lyginant su kontroline grupe. Taip pat nustatyta, kad patiriantieji lėtinį įtampos galvos skausmą turėjo statistiškai reikšmingai minkštesnius raumenis lyginant su epizodinį įtampos galvos skausmą ir migreną patiriančiais tiriamaisiais. Perikranialinių raumenų minkštumas nebuvo statistiškai reikšmingas kuriam nors ar kuriems nors raumenims ar jų grupėms. Ištirta, kad trapecinis raumuo buvo minkštesnis įtampos galvos skausmą patiriančių tiriamųjų tarpe, tačiau lyginant su kontroline grupe šis reikšmingumas nebuvo nustatytas. Autoriai teigia, kad nors raumenų minkštumas ir įtampos galvos skausmas yra susiję, savo tyrimo išvadose jie to teigti negali, nes galbūt, tyrimo metu testuoti tiriamieji nejautė skausmo, buvo išgėrę nuskausminamųjų. Yra nustatyta, kad statistiškai reikšmingas raumenų minkštumas yra nustatomas tada, kad tiriamieji jaučia įtampos galvos skausmą, o ne tame periode, kai laikinai neskauda. Mokslininkai teigia, kad jų atliktame tyrime jie nerado statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp raumenų minkštumo ir įtampos galvos skausmo periodiškumo.

Romanenko su bendraautoriais [70] savo tyrime tyrė 108 tiriamuosius, kuriuos suskirstė į dvi grupes: lėtinį įtampos galvos skausmą patiriantieji ir epizodinį įtampos galvos skausmą patiriantys tiriamieji. Grupėms buvo atliekama perikranialinių raumenų bilaterali

palpacija, skausmas vertintas naudojant SAS skalę bei McGill klausimynas skausmo tipui nustatyti. Autoriai nustatė, kad lyginant skausmo balus tarp grupių statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo. Skausmas nurodytas kaip mišrus, labiau išreikštas grupėje, kurioje buvo lėtinį įtampos galvos skausmą patiriantieji asmenys. Palpuojant raumenis buvo rastas stiprus ir vidutinis skausmas tik trapeciniame raumenyje ir diržiniuose raumenyse. Lyginant grupes buvo rasta statistiškai reikšmingi duomenys tarp perikranialinių ir kaklo raumenų minkštumo kairėje pusėje. Nustatyta, kad raumenų minštumas didėja su amžiumi tiems, kurie turi epizodinį įtampos galvos skausmą. Lėtinį įtampos galvos skausmą patiriančių asmenų psichoemociniai rodikliai turėjo sąsajas su skausmo intensyvumu, periodiškumu ir trukme.

Ashina su bendraautoriais [71] tyrė priklausomybę tarp psichikos sutrikimų ir migrenos bei įtampos galvos skausmo. Tyrime sutiko dalyvauti 547 tiriamieji, kurie pagal skausmo tipą buvo suskirstyti į grupes. Tiriamiesiems buvo vertintas raumenų minštumas ir spaudimo jėga miofascijiniuose taškuose. Rezultatai parodė, kad daugiausia depresija sergančių tiriamųjų patiria lėtinį skausmą. Lėtinį ir epizodinį skausmą patiriantys asmenys buvo labiau linkę į neuroticizmą lyginat su kontroline grupe. Buvo rastos sąsajos tarp raumenų minkštumo ir spaudimo jėgos bei neuroticizmo ir depresijos patiriantiems lėtinį skausmą. Tuo tarpu Asina su bendraautoriais [72] ieškojo sąsajų tarp galvos skausmo ir nugaros skausmo. Tyrime dalyvavo 796 tiriamieji, kurie pagal ICHD kriterijus buvo suskirstyti į grupes. Viena grupė buvo sudaryta iš lėtinį skausmą patiriančių asmenų, kita – iš epizodinį galvos skausmo patiriančių asmenų. Koks skausmo tipas bus buvo vertinama pagal tai, kiek dienų skauda. Jei skausmas trunka 15 ar daugiau dienų per mėnesį – jis klasifikuojamas kaip lėtinis, jei mažiau – epizodinis. Tyrimo išvadose teigiama, kad nugaros skausmas dažniau pasireiškia patiriantiems lėtinį galvos skausmą. Nugaros skausmas turi sąsajas su žemesniu spaudimo jėgos miofascijiniuose taškuose balu tiriamiesiems, kuriems pasireiškia lėtinis skausmas.

Kolding su bendraautoriais [73] tyrė dvi tiriamųjų grupes. Tiriamoji grupė buvo sudaryta iš 17 tiriamųjų su lėtiniu įtampos galvos skausmu. Kontrolinėje grupėje buvo 29 tiriamieji, kurie buvo sveiki. Raumenų įtampa buvo tiriama echoskopu, o raumenų minkštumas – klausimynu. Palpacijos būdu buvo tiriamos 8 raumenų poros. Raumenų jautrumas vertintas 4 balų sistemoje nuo 0 iki 3, kai didžiausias maksimalus balas gali būti 48. Tyrimo išvados teigia, kad nebuvo rasta padidėjusi perikranialinių raumenų įtampa nei kontrolinėje nei tiriamojoje grupėje. Mokslininkai nerado konkrečių raumenų tonuso padidėjimo patiriantiems lėtinį įtampos galvos skausmą. Autoriai nurodo, kad norint tiksliau

ir detaliau įvertinti raumenų įtampą reikia naudoti tikslesnius tyrimo prietaisus tokius kaip magnetinis rezonansas, neurodializę ar kita.

Bendraautoriai su Palacios-Ceña [75] bandė įrodyti, kad įtampos galvos skausmas yra susijęs su emocinė ir fizine našta, o ne su depresija ir nerimu. Tyrime dalyvavo 99 tiriamieji. Tyrimo išvadose nurodoma, kad skausmo pasireiškimo dažnis priklauso nuo amžiaus, taip pat nuo emocinio ir fizinio krūvio. Tyrėjai nerado ryšio tarp skausmo dažnio ir spaudimo jėgos miofascijiniuose taškuose.

2 TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1 Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliekamas gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos komiteto leidimą (BEC-SR(M)-198) (1 Priedas). Šiuo tyrimu buvo norima nustatyti asmenų, patiriančių įtampos galvos skausmą, galvą lenkiančių raumenų jėgos ir miofascijinių taškų sąsajas. Tyrime dalyvavo tiriamieji (N=36) 18-58 metų amžiaus, patiriantys įtampos

galvos skausmą.

Pacientai tyrime dalyvavo savo noru pasirašę asmens informavimo formą, kurioje buvo supažindinti su tyrimo tikslu bei eiga. Tiriamiesiems buvo užtikrintas asmeninių duomenų konfidencialumas. Tyrimas buvo atliekamas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tyrimo eigoje nebuvo patirtos jokios finansinės išlaidos susijusios su tyrimo atlikimu.

Tiriamųjų atmetimo kriterijai:

 stuburo kaklinės dalies operacijos  žinomos patologijos kakle

 raumeninio ar jungiamojo audinio sutrikimai  vėžys

 traumos kaklinėje stuburo dalyje  nėštumas

 galvos traumos Tiriamųjų įtraukimo kriterijai:

 18-58 metų amžiaus asmenys, kuriems yra diagnozuotas įtampos galvos skausmas

5 pav. Tyrimo organizavimo schema.

2.2 Tiriamųjų charakteristikos

Tyrime dalyvavo 36 tiriamieji, iš kurių 9 vyrai ir 27 moterys. 25 % tiriamųjų sudarė vyrai , o 75 % sudarė moterys (6 pav.).

6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį (proc.).

Vidutinė tiriamųjų skausmo trukmė 6 mėnesiai. Vidutinis tiriamųjų amžius 36,42 (±10,86) metai (1 lentelė).

1 lentelė. Tiriamųjų charakteristikos

Požymis x̅ (±SD) xme(xmin-xmax; x̅)

Amžius (m.)* 36,42 (±10,86)

Skausmo trukmė (mėn.)** 6(3-28; 7,81)

* Duomenys pasiskirstę normaliai, p=0,069 (Shapiro-Wilk).

**Duomenys pasiskirstę nenormaliai, p<0,001 (Shapiro-Wilk), todėl ranguojami ir pateikiami kaip mediana.

Tiriamųjų amžius svyravo nuo 19 iki 58 metų amžiaus. Moterų amžius svyravo nuo 19 iki 58 metų amžiaus. Detalesnis tiriamųjų pasiskirstymas pavaizduotas diagramoje (7 pav.). Vyrų amžius svyravo nuo 25 iki 57 metų amžiaus. Detalesnis tiriamųjų pasiskirstymas pavaizduotas diagramoje (8 pav.).

7 pav. Tiriamųjų (moterų) pasiskirstymas pagal amžių.

8 pav. Tiriamųjų (vyrų) pasiskirstymas pagal amžių.

2.3 Tyrimo metodika

1. Skausmo intensyvumo vertinimas (9 pav.)

 Skaitmeninė skausmo analogų vertinimo skalė (SAS). Skaičius 0 reiškia, kad

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 19-29 30-39 40-49 50-59 T ir iam ųj ų sk aičiu s Amžius

Moterų pasiskirstymas pagal amžių

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 19-29 30-39 40-49 50-59 T iriam ųj ų sk aičiu s Amžius

skausmo nėra, o 10 – nepakeliamą, patį intensyviausią skausmą.

 Pacientas subjektyviai įvertina ir pažymi jo skausmo stiprumą atitinkančią skalės vietą.

9 pav. Skaitmeninė skausmo analogų skalė. (Račienė, 2009)

2. Skausmo slenksčio vertinimas.

 Vertinamas raumenų skausmas trigeriniuose miofascijiniuose taškuose (suboksipitaliniame regione TrP1, viršutinėje trapecinio raumens dalyje TrP2, diržiniame galvos raumenyje TrP3) taškuose [67].

 Tyrėjas čiuopia tris regionus, kuriuose ieško trigerinių miofascijinių taškų. Juos radęs algometru spaudžia tašką algometro galvute (10 pav.).

 Tiriamasis instruktuojamas pajutus skausmą sakyti „stop“.

 Algometras rodo spaudimo jėgą, kuri laikoma skausmo slenksčiu.  Duomenys fiksuojami tyrimo protokole.

10 pav. Algometras -Wagner FPX.

3. Galvos lenkiamųjų raumenų jėgos matavimas.

 Tiriama galvos lenkiamųjų raumenų jėga.  Paciento padėtis ant nugaros.

 Po tiriamojo kaklu dedamas „Chattanooga“ stabilizavimo prietaisas (11 pav.).  Tyrėjas pripučia manžetę iki 20 mm/Hg ribos.

 Tiriamasis prašomas atlikti galvos lenkimo judesį.

 Stebima ar tiriamasis neatlieka kompensacinių judesių kaklo pagalba, ar nekelia pečių.

 Veiksmas kartojamas 3 kartus. Išvestas vidurkis, kuris laikomas galvos lenkiamųjų raumenų jėga.

11 pav. Kaklo lekiamųjų raumenų jėgos matavimas su „Chattanooga“ stabilizavimo prietaisu.

4. Goniometrija.

 Goniometru pamatuojamas laipsnis, kuriame pasireiškė skausmas.  Goniometro nejudanti dalis yra ties žastikauliu

 Goniometro judanti dalis – ties alkūnkauliu  Centras – alkūnės sąnarys (12 pav.)[74]

 Goniometrija naudota norint kokybines neurodinaminių testų reikšmes paversti kiekybinėmis.

12 pav. Goniometras.

5. Neurodinaminiai testai

Alkūninio nervo neurodinaminis testas:

 Pradinė padėtis - tiriamasis guli ant nugaros  Tyrėjas atsisukęs veidu į tiriamąjį.

 Tyrėjas stabilizuojančia ranka stabilizuoja peties sąnarį, tam, kad nevyktų kompensacinis judesys pečių kėlimas, mobilizuojančia ranka apima tiriamojo plaštaką.

 Tiriamojo mobilizuojamosios rankos padėtis: žastas atitrauktas 90 ir rotuotas į išorę, dilbis sulenktas 90° kampu. Plaštaka tiesime.

 Tiriamasis prašomas lenkti galvą į priešingą pusę tuo pat metu kai jo mobilizuojamosios rankos dilbis artinamas prie žasto.

 Testas laikomas teigiamu jei pasireiškia skausmas, maudimas, deginimas ar jaučiamas pasipriešinimas.

13 pav. Alkūninio nervo neurodinaminis testas.

Stipininio nervo neurodinaminis testas:

 Pradinė padėtis - tiriamasis guli ant nugaros  Tyrėjas atsisukęs veidu į tiriamąjį.

 Tyrėjas stabilizuojančia ranka stabilizuoja peties sąnarį, mobilizuojančia ranka apima tiriamojo plaštaką.

 Tiriamojo mobilizuojamosios rankos padėtis: žastas atitrauktas 90, dilbis nepilnai ištiestas pilnoje pronacijoje, plaštaka lenkime.

 Testas laikomas teigiamu jei pasireiškia skausmas, maudimas, tirpimas, deginimas ar jaučiamas pasipriešinimas.

14 pav. Stipininio nervo neurodinaminis testas.

Vidurinio nervo neurodinaminis testas:

 Pradinė padėtis - tiriamasis guli ant nugaros,

 Tyrėjas stabilizuojančia ranka stabilizuoja peties sąnarį, mobilizuojančia ranka apima tiriamojo plaštaką.

 Tiriamojo mobilizuojamosios rankos padėtis: žastas atitrauktas 90° kampu ir rotuotas į išorę, dilbis nepilnai ištiestas supinacijoje, plaštaka tiesime.

 Testas laikomas teigiamu jei pasireiškia skausmas, tirpimas, dilgčiojimas ar deginimas.

15 pav. Vidurinio nervo tempimo technika.

2.4 Statistinė analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta IBM SPSS Statistics 22 programa. Duomenims aprašyti taikytos įprastinės skaitinės charakteristikos (min, max reikšmės, vidurkis, standartinis nuokrypis, mediana, procentai). Kokybiniai duomenys pateikiami imties elementų dažniu (n) ir procentais (proc.) – n (proc.). Kiekybiniai duomenys pateikiami kaip aritmetinis vidurkis (x̅) ir standartinis nuokrypis (SD) - x̅ (±SD).

Norint patikrinti ar duomenys pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį naudotas Shapiro-Wilk testas, kadangi imtis yra didesnė nei 20 tiriamųjų. Nominaliųjų kintamųjų požymių priklausomybei nustatyti taikytas Fišerio tikslus kriterijus. Siekiant nustatyti, ar buvo ryšys tarp galvą lenkiančių raumenų jėgos ir miofascijinių trigerinių taškų bei patiriamo skausmo rezultatų, atitinkamai skaičiuoti Pearson‘o ir Spearmen‘o koreliacijos koeficientai. Spearmen‘o koreliacijos koeficiento (r) absoliutinio dydžio (modulio) reikšmės:

 [0 – 0,2) – labai silpna koreliacija (ryšio nėra);  [0,2 – 0,4) – silpna koreliacija (silpnas ryšys);

 [0,4 – 0,7) – vidutinė koreliacija (vidutinis ryšys);  [0,7 – 0,9) – stipri koreliacija (stiprus ryšys);  [0,9 –1) – labai stipri koreliacija;

 1 – tiesinis ryšys.

3 REZULTATAI

3.1 Galvą lenkiančių raumenų jėgos vertinimas

Išmatavus tiriamųjų kaklo lenkiamųjų raumenų jėgą visų tiriamųjų duomenys pavaizduoti 16 paveikslėlyje. Analizuojant bendrai buvo nustatyta, kad vidutinė kaklo lenkiamųjų raumenų jėga yra 18,6(±8,0). Duomenys pasiskirstę normaliai pagal Shapiro-Wilk testą kai p=0,034 (2 lentelė).

16 pav. Visų tiriamųjų galvos lenkiamųjų raumenų jėga mm/Hg.

2 lentelė. Tiriamųjų galvą lenkiančių raumenų jėgos rezultatai.

Požymis x̅ (±SD)

3.2 Spaudimo jėgos vertinimas miofascijiniuose trigeriniuose

taškuose

Vertinant spaudimo jėgą trigeriniuose miofascijiniuose taškuose Trp1 vidutinė spaudimo jėga 3,2 (±1,4) kilogramo, TrP2 - 3,5(±1,5) kilogramo, Trp3 - 3,5 (±1,3) (3 lentelė).

3 lentelė. Tiriamųjų spaudimo jėgos miofascijiniuose taškuose rezultatai

Požymis x̅ (±SD)

TrP1 (kg) 3,2 (±1,4) TrP2 (kg) 3,5(±1,5) TrP3 (kg) 3,5 (±1,3)

Miofascijinis trigerinis taškas TrP1 buvo rastas 27 tiriamiesiems (N=27) ir jame išmatuota spaudimo jėga. Duomenys pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį mažiausia normalumo riba kai p=0,687. TrP2 miofascijinis trigerinis taškas buvo rastas 32 (N=32) tiriamiesiems ir jame išmatuota spaudimo jėga. Duomenys pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį mažiausia normalumo riba kai p=0,582. TrP3 miofascijinis trigerinis taškas buvo rastas 22 (N=22) tiriamiesiems ir jame išmatuota spaudimo jėga. Duomenys pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį mažiausia normalumo riba kai p=0,548. Po vieną miofascijinį trigerinį tašką buvo rasta 4 tiriamiesiems, du trigeriniai miofascijiniai taškai buvo rasti 19, visi trys - 13 tiriamųjų.

3.3 Patiriamo skausmo vertinimas

Įvertinus tiriamųjų patiriamą skausmą SAS skale vidutinis patiriamas skausmas buvo 5(2-8; 5,2) balo (4 lentelė). Mažiausias patiriamas skausmas buvo 2 balai, kurį įvertino 2 tiriamieji, didžiausias – 8 balai, kurį patyrė 4 tiriamieji (17 pav.). Moterų vidutinis patiriama skausmas 5,2 balo. Vyrų vidutinis patiriamas skausmas 5,5 balo.

4 lentelė. Tiriamųjų patiriamo skausmo vertinimo rezultatai

Požymis xme(xmin-xmax; x̅)

SAS balais 5(2-8; 5,2)

17 pav. Skausmo vertinimas balais.

Vertinant skausmo trukmę, daugiausiai tiriamųjų (N=11) įvardijo savo skausmą trunkant 6 mėnesius. Po vieną tiriamąjį skausmą trunkant 8, 13, 16 ir 28 mėnesius (18 pav.).

18 pav. Skausmo trukmė mėnesiais

3.4 Dominuojančios rankos nervų mobilumo vertinimas

Įvertinus tiriamųjų dominuojančią ranką, nustatyta, kad 16,7% dominuojanti ranka yra kairė, o 83,3% tiriamųjų dominuojanti ranka yra dešinė (19 pav.).

Atlikus alkūninio nervo neurodinaminį testą teigiamas testas rastas 14 tiriamųjų, kurių dominuojanti ranka yra dešinė ir 2 tiriamiesiems, kurių dominuojanti ranka yra kairė. Iš viso teigiamas alkūninio nervo neurodinaminis testas buvo rastas 16 tiriamųjų, kai p=0.672 (5 lentelė).

5 lentelė. Tiriamųjų alkūninio nervo neurodinaminio testo rezultatų pasiskirstymas pagal dominuojančią ranką n (proc.)

Dominuojanti ranka Atsakas į testą n (proc.) Teigiamas Neigiamas Dešinė 14 (46,7) 16 (53,3) Kairė 2 (33,3) 4 (66,7) Viso 16 (44,4) 20 (55,6)

Atlikus vidurinio nervo neurodinaminį testą teigiamas testas rastas 23 tiriamiesiems, kurių dominuojanti ranka yra dešinė ir 4 tiriamiesiems, kurių dominuojanti ranka yra kairė. Iš viso teigiamas vidurinio nervo neurodinaminis testas buvo rastas 27 tiriamųjų, kai p=0.627 (6 lentelė).

6 lentelė. Tiriamųjų vidurinio nervo neurodinaminio testo rezultatų pasiskirstymas pagal dominuojančią ranką n (proc.)

Dominuojanti ranka Atsakas į testą n (proc.) Teigiamas Neigiamas Dešinė 23 (76,7) 7 (23,3) Kairė 4 (66,7) 2 (33,3) Viso 27 (75) 9 (25)

Atlikus stipininio nervo neurodinaminį testą teigiamas testas rastas 18 tiriamųjų, kurių dominuojanti ranka yra dešinė ir 2 tiriamiesiems, kurių dominuojanti ranka yra kairė. Iš viso teigiamas stipininio nervo neurodinaminis testas buvo rastas 20 tiriamųjų, kai p=0.374 (7 lentelė).

7 lentelė. Tiriamųjų stipininio nervo neurodinaminio testo rezultatų pasiskirstymas pagal dominuojančią ranką n (proc.)

Dominuojanti ranka Atsakas į testą n (proc.) Teigiamas Neigiamas Dešinė 18 (60) 12 (40) Kairė 2 (33,3) 4 (66,7) Viso 20 (55,6) 16 (44,4)

Bendrai tiriamųjų, kuriems buvo rastas tik vienas teigiamas neurodinaminis testas buvo 15, tiriamųjų, kuriems buvo rasti du teigiami neurodinaminiai testai – 15, o visi trys – 6 tiriamieji.

3.5 Sąsajos

Galvą lenkiančių raumenų jėgos ir miofascijinio trigerinio taško TrP1 koreliacija rodo silpną ryšį, remiantis Pearson‘o koreliaciją, kai r(27)=-0,269; p=0,174 (20 pav.).

20 pav. Galvą lenkiančių raumenų jėgos ir TrP1 (trigerinio miofascijinio taško suboksipitaliniame regione) sąsajos.

Galvos lenkiamųjų raumenų jėgos rezultatai nekoreliuoja su TrP2 miofascijiniu tašku, kai r(32)=-0,090; p=0,626 (21 pav.).

21 pav. Galvą lenkiančių raumenų jėgos ir TrP2 (trigerinio miofascijinio taško viršutinėje trapecinio raumens dalyje) sąsajos.

Koreliacijos tarp galvą lenkiančių raumenų jėgos bei TrP3 taško stiprumas silpnas, kai r(22)= -0,33; p=0,885 (22 pav.).

22 pav. Galvą lenkiančių raumenų jėgos ir TrP3 trigerinio miofascijinio taško (diržiniame galvos raumenyje) sąsajos.

Galvos lenkiamųjų raumenų duomenys, remiantis Pearson‘o koreliacija, turi silpnas koreliacijas su TrP1 ir TrP3, tačiau neturi su TrP2(8 lentelė).

8 lentelė. Ryšys tarp galvą lenkiančių raumenų jėgos ir miofascijinių taškų rezultatų

Kintamieji TrP1 (kg) r(n); p TrP2 (kg) r(n); p TrP3 (kg) r(n); p Galvą lekiančių raumenų jėga (mm/Hg) r(27)=-0,269; p=0,174 r(32)=-0,090; p=0,626 r(22)=-0,33; p=0,885

Galvą lenkiančių raumenų jėga turi silpną koreliacinį ryšį su nervų mobilumo sutrikimais, kai r=0,245(23 pav.).

23 pav. Galvą lenkiančių raumenų jėgos ir nervų mobilumo laipsniais sąsajos.

Koreliacija tarp galvą lenkiančių raumenų jėgos bei patiriamo skausmo silpna, kai r(36)=0,224; p=0,188 (24 pav.).

4 REZULTATŲ APTARIMAS

Mūsų tyrime vidutinė įtampos galvos skausmo trukmė buvo 6 mėnesiai, tuo tarpu panašiame tyrime tiriamieji dažniausiai nurodė 8,9 metų trunkantį skausmą [68]. Ilgesnė skausmo trukmė rodo lėtinį skausmą. Asmenims, kurie patiria lėtinį skausmą, tikėtina, yra labiau išreikštos patologijos, tokios kaip trigeriniai miofascijiniai taškai ar sumažėjusi galvos lenkiamųjų raumenų jėga. Būtent dėl sąlyginai neilgos vidutinės skausmo trukmės šio tyrimo rezultatai galėjo skirtis nuo kitų tyrimo rezultatų. Kituose mokslo šaltiniuose [70], panašiuose tyrimuose buvo išskirta ar asmenys turi lėtinį ar epizodinį įtampos galvos skausmą, tačiau šiame tyrime tai nebuvo atlikta.

Šiame tyrime buvo nustatyta silpna sąsaja tarp galvos lenkiamųjų raumenų jėgos ir skausmo intensyvumo, tuo tarpu Ashina su bendraautoriais [55] nustatė koreliacijas tarp patiriamo skausmo stiprumo ir įtampos galvos skausmo. Kaip ir šiame tyrime autoriai nurodė, kad didžiąją dalį tiriamųjų kontingento sudarė moterys. Taip pat minėtame tyrime buvo pasirinkti panašūs miofascijiniai taškai matuoti spaudimo jėgą: trapeciniame raumenyje ir suboksipitaliniame regione. Mokslininkai tyrė ar yra ryšys tarp kaklo skausmo ir galvos skausmo, tačiau šiame tyrime nebuvo pasirinkta ieškoti tokios koreliacijos dėl per didelės rizikos kaklinėje stuburo dalyje, kadangi tiriamieji pateikia savo subjektyvią informaciją apie savo sveikatos būklę.

Šiame tyrime gauti tiriamųjų algometrijos (spaudimo jėgos miofascijiniuose taškuose jėga) vidutiniai rezultatai buvo panašūs į Fern ́andez-de-las-Pe ̃nas su bendraautoriais [21] atlikto tyrimo rezultatams. Šiame tyrime gauta vidutinė spaudimo jėga buvo 3,5 kilogramo, o minėtame panašiame tyrime 3,7 kilogramo. Tiesa, tiriamųjų imtys buvo skirtingos. Autorių tyrime dalyvavo 2 grupės po 15 asmenų, tuo tarpu šiame – 36 tiriamieji. Panašius rezultatus nurodė ir kitas tyrimas, kuriame dar konkrečiau buvo tiriamas epizodinis įtampos galvos skausmas ir lėtinis įtampos galvos skausmas [19]. Nors mūsų atliktame tyrime nebuvo rasta stiprių sąsajų tarp miofascijinių taškų ir įtampos galvos skausmo, tačiau kitas tyrimas nustatė, kad toks ryšys yra ir teigė, kad miofascijiniai taškai yra svarbūs gydant įtampos galvos skausmą [68].

Šio tyrimo rezultatai prieštarauja kitiems tyrimams, kuriuose buvo nustatyta, jog treniruojant galvos lenkiamuosius raumenis sumažėja įtampos galvos skausmas. Kitaip tariant autoriai rado sąsajas tarp padidėjusios tolerancijos spaudimui miofascijiniuose taškuose bei

galvą lenkiančių raumenų jėgos. Autoriai įvardijo galimus limituojančius veiksnius tyrimo rezultatams, tokius kaip: galėjo būti neteisingai diagnozuotas įtampos galvos skausmas, galėjo būti pasirinktas nepakankamai efektyvus centrinės sensibilizacijos matavimo metodas – algometrija, kuris neparodė tikrosios situacijos [31]. Galvos lenkiamųjų raumenų jėgos vertinimas skyrėsi ir kitų autorių tyrime, kuriame buvo naudojama tikslesnė kompiuterinė įranga, kuri turėjo įtakos tikslesniems rezultatams, kadangi buvo objektyvesnė [48]. Tuo tarpu Marchand su bendraautoriais [58] gavo panašius duomenis, kurie parodė, kad galvos lenkiamųjų raumenų jėga neturi įtakos įtampos galvos skausmui.

IŠVADOS

1. Nustatyta, kad galvą lenkiančių raumenų jėga turi silpną ryšį su trigeriniais miofascijiniais taškais suboksipitaliniame regione bei galvos diržiniame raumenyje, tačiau neturi sąsajų su trigeriniu tašku trapeciniame raumenyje.

2. Nustatyta, kad galvą lenkiančių raumenų jėga turi silpną ryšį su nervų mobilumu rankoje. 3. Nustatyta, kad galvą lenkiančių raumenų jėga turi silpną ryšį su patiriamu skausmu.

4. Nustatyta, kad skausmas miofascijiniuose taškuose, nervų mobilumas rankoje bei skausmo stiprumas turi įtakos įtampos galvos skausmui atsiradimui.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Mūsų tyrimas atskleidė, kad ieškant sąsajų tarp galvą lenkiančių raumenų jėgos ir miofascijinių taškų reikėtų didesnio tiriamųjų skaičiaus. Svarbu tiksli įtampos galvos skausmo diagnozė. Taip pat reikėtų išskirti epizodinį ir lėtinį įtampos galvos skausmą. Kaklo lenkiamųjų raumenų jėga reikėtų matuoti labiau kontroliuojamu metodu. Miofascijinių taškų nustatymui rekomenduotumėm naudoti tikslesnį metodą, tokį kaip ultragarsą ar infraraudonųjų spindulių termografą. Mūsų tyrime buvo naudota palpacija, kuri labai priklauso nuo tyrėjo patirties ir įgūdžių.

PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS

Gelūnė A., Krutulytė G., Kiljanski M., Szczepaniak R. Strenght of the flexor muscles of the head interfaces with myofascial points for individuals that suffer in tension type headache. 17th CONGRESS OF POLISH SOCIETY OF PHYSIOTHERAPY; 2019 gruodžio 6-7, Lenkija. (3 priedas)

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Headache Classification Committee of the International Headache Society. Classification and diagnostic criteria for headache disorders, cranial neuralgias and facial pain. Cephalalgia. 1988; 8(7): 1-96.

2. Lima M, Padula N, Santos L, Oliveira L, Agapejev S, & Padovani C. Critical analysis of the international classification of headache disorders diagnostic criteria (ICHD I-1988) and (ICHD II-2004), for migraine in children and adolescents. Cephalalgia. 2005; 25(11): 1042-1047.

3. Fumal A, & Schoenen J. Tension-type headache: current research and clinical management. The Lancet Neurology. 2008; 7(1): 70-83.

4. Headache disorders [cited 2017 Dec 17] Available from: https://www.who.int/en/news-room/fact-sheets/detail/headache-disorders.

5. Lyngberg A, Rasmussen B, Jørgensen T & Jensen R. Secular changes in health care utilization and work absence for migraine and tension-type headache: a population based study. European journal of epidemiology. 2005; 20(12): 1007

6. Laurell K, Larsson B & Eeg-Olofsson O. Prevalence of headache in Swedish schoolchildren, with a focus on tension-type headache. Cephalalgia. 2004; 24(5): 380-388.

7. Vos T, Barber R, Bell B, Bertozzi-Villa A, Biryukov S, Bolliger I, ... & Duan L. Global, regional, and national incidence, prevalence, and years lived with disability for 301 acute and chronic diseases and injuries in 188 countries, 1990–2013: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study. The Lancet. 2015; 386(9995):743-800.

8. YAO C et al. Burden of headache disorders in China, 1990–2017: findings from the Global Burden of Disease Study 2017. The journal of headache and pain. 2019; 20(1): 102.

9. Oz O, Erdem M, Yucel M, Durukan I, Akgun H, Ulas U & Odabasi Z. Evaluation of anger, anger expression style and mood profile in tension-type headache/Gerilim tipi basagrilarinda ofke duzeyi, ofke ifade tarzi ve duygu durum profilinin degerlendirilmesi. Archives of Neuropsychiatry.2011; 48(3): 171-175.