Įvairių veiksnių įtakos žalio pieno sudėties ir kokybės rodikliams analizė vienoje iš Lietuvos kooperatinių bendrovių

VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS

VETERINARINĖS MAISTO SAUGOS STUDIJŲ PROGRAMA MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA

Rimvydas Palubinskas

Įvairių veiksnių įtakos žalio pieno sudėties ir kokybės rodikliams analizė vienoje iš Lietuvos kooperatinių bendrovių

Factors influencing raw milk structure and quality indexes analysis in one of Lithuanian cooperative company

Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Loreta Šernienė Maisto saugos katedra

KAUNAS, 2016

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Įvairių veiksnių įtakos žalio pieno sudėties ir kokybės rodikliams analizė vienoje iš Lietuvos kooperatinių bendrovių“:

1. Yra atliktas mano paties.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2016.__.__. Rimvydas Palubinskas

(parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2016.__.__. Rimvydas Palubinskas

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

2016.__.__. prof. dr. Loreta Šernienė

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

2016.__ .__. ________________________________________ __________________

(katedros/instituto vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

_____________________________________________________ ______________________

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

_____________________________________________________ ______________________

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS __________________________________

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

SANTRAUKA

ĮVAIRIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKOS ŽALIO PIENO SUDĖTIES IR KOKYBĖS RODIKLIAMS ANALIZĖ VIENOJE IŠ LIETUVOS KOOPERATINIŲ BENDROVIŲ

Rimvydas Palubinskas Magistro baigiamasis darbas Darbo vadovas: prof. Dr. Loreta Šernienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Veterinarijos akademija, Veterinarijos fakultetas Maisto saugos ir kokybės katedra

Kaunas, 2016

Darbo apimtis: 62 puslapiai, 4 lentelės, 36 paveikslai.

Darbo tikslas buvo išsiaiškinti, kokie veiksniai įtakoja žalio pieno sudėties ir kokybės rodiklius vienoje iš Lietuvos kooperatinių bendrovių.

Tyrimo metu vienos kooperatinės bendrovės buvo analizuojami ir įvertinti pieno sudėties ir kokybės rodikliai už 2013-2014 metus analizuojant įvairių veiksnių (metų įtaka, sezono įtaka, ūkio dydis) įtaka.

Šiuo periodu analizuoti 29 pieno ūkių duomenys, įvertinant šiuos pieno rodiklius: pieno riebumas ir baltymingumas, somatinių ląstelių skaičius, bendras bakterinis užterštumas, inhibitorinės medžiagos ir užšalimo taško temperatūra.

Atlikti tyrimai parodė, kad kooperatinėje bendrovėje visų ūkių riebalų ir baltymų vidurkių reikšmės tvartiniu laikotarpiu kito panašiai kaip ir ganykliniu laikotarpiu, ir jos buvo didesnės už bazinius pieno kokybės rodiklius. Sezono įtaka rodiklių reikšmėms įtakos neturėjo. Išnagrinėtų smulkių ūkių pieno baltymų vidurkiai ganyklinio laikotarpio nuo tvartinio laikotarpio skiriasi tik 0,01 punkto. Stambių ūkių pieno baltymų vidurkių reikšmės tiek tvartiniu, tiek ganykliniu laikotarpiais yra žemesnės nei pieno baltymų bazinio rodiklio reikšmė. Smulkiuose ūkiuose pieno riebalų vidurkiai yra 4,3 proc., o stambiuose ūkiuose – 4 proc., atitinkamai pieno baltymai – 3,15 proc. ir 3,03 proc. Aukštesni rodikliai gauti, kai laikomų karvių skaičius ūkyje yra mažesnis. Atlikus duomenų statistinę analizę ir tikrinant veiksnį „metų įtaka“ pagal ūkio stambumo duomenis pieno sudėties ir kokybės rodikliams nustatyta, kad tarp INH ir BBU skaičiaus yra patikimas skirtumas (p<0,05), kitiems rodikliams įtakos nenustatyta. Ūkio dydžio įtaka turi reikšmės tarp rodiklių: pieno riebalai ir SLS, nes nustatytas patikimas skirtumas (p<0,05). Sezono įtaka pieno riebalams įtakos turi, nes skirtumų patikimumas yra mažesnis nei 0,05. Kitiems pieno sudėties ir kokybės rodikliams įtakos neturėjo, nes patikimas skirtumas yra p>0,05. Metų įtaka pieno sudėties rodikliams įtakos neturi, nes skirtumų patikimumas yra didesnis nei 0,05 (p>0,05). Tarp rodiklių INH ir BBU yra patikimas skirtumas (p<0,05).

Raktažodžiai: pieno sudėtis, pieno kokybė, veiksniai, analizė

SUMMARY

FACTORS INFLUENCING RAW MILK STRUCTURE AND QUALITY INDEXES ANALYSIS IN ONE OF LITHUANIAN COOPERATIVE COMPANY

Rimvydas Palubinskas Final work of Master Thesis

Managed by prof. Dr. Loreta Šernienė Lithuanian university of health sciencies Academy of Veterinary, Veterinary faculty Food Safety and Quality Management Kaunas, 2016

Scope of work: 62 pages, 4 tables, 36 pictures.

The aim of this work was to find out factors influencing raw milk structure and quality index from one of Lithuanian cooperative companies.

During studies it was analysed and valued one cooperative company’s milk structure and quality index of 2013-2014 year, analysing various factors such as year influence, season influence and farm size. By this time this survey covers 29 milk farm indexes by evaluating these factors: fat content of milk and protein, somatic cell counts (SCC), bacterial contamination, inhibitory substances and freezing point of milk.

Analyzing years, farm size and season factors influence to milk structure and quality indicators, we found that inhibitory substances and bacterial contamination were larger in 2013 than in 2014. Milk fat content was larger and somatic cells were less in the small farms than in larger one. Milk fat content was statistically less than in other seasons (p<0,05). During cow-shed period the average meanings of all farms fat and protein were similar as in the pasture period and were higher than the basic milk quality indicators. Examining the small farms, the averages of milk protein during pasture period differ only 0,01 point from the cow-shed one. The large farms milk protein average indexes both during pasture and cow-shed periods are lower than the basic index meaning of protein. The averages of milk fat are 4,3 percent in the small farms and 4 percent in the larg one, according to milk protein -3,15 percent and 3,03 percent. The higher indicators are got when the number of cows are less in the farms. To sum up the indexes of the years it was identified that the averages of milk fat were higher in 2013 than in 2014. The average implication of milk protein were lower than the basic protein index in some farms. In 2013 and 2014 the average of SLS limit was lower than SLS one in all farms.

In 2013 and 2014 the average of BBU did not outbid BBU limit.

Key words: milk structure, quality of milk, factors, analysis

MAGISTRO STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO VERTINIMAS RECENZENTO VERTINIMAS

Darbo autorius: Rimvydas Palubinskas Baigiamojo darbo

pavadinimas:

Įvairių veiksnių įtakos žalio pieno sudėties ir kokybės rodikliams analizė vienoje iš Lietuvos kooperatinių bendrovių

Studijų programa: Veterinarinė maisto sauga Darbo apimtis: ___ puslapiai.

Eil.

nr.

Baigiamojo darbo vertinimo kriterijai:

(jei nevertinama TAIP – toje pačioje eilutėje po teiginiu privaloma parašyti komentarą)

Vertinimas Taip Iš dalies Ne 1. Baigiamasis darbas turi visas struktūrines dalis.

2. Darbo apimtis atitinka rekomenduojamą apimtį (35–50 p. be priedų).

3. Baigiamajame darbe išskirti skyrių, skirsnių ir poskyrių pavadinimai.

4. Darbas apipavidalintas pagal nustatytus reikalavimus.

5. Ar baigiamasis darbas yra be esminių gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų?

6. Tekstas nuoseklus, moksliškas, logiškas, lakoniškas.

7. Turinys sudarytas teisingai.

8. Pateiktas svarbiausių terminų ir santrumpų žodynėlis.

9. Santrauka informatyvi, parašyta taisyklinga užsienio kalba, pateikti raktažodžiai.

10. Įvade atskleistas temos aktualumas.

11. Darbo tikslas ir tyrimo uždaviniai atspindi darbo temą ir yra teisingai suformuluoti.

12. Literatūros apžvalga atitinka darbo temą ir yra išsami.

13. Literatūros apžvalgoje yra atskleidžiama tyrimo problema.

14. Literatūros apžvalgoje pateikta mokslinės literatūros analizė.

15. Tekste panaudoti informacijos šaltiniai cituojami teisingai.

16. Ar baigiamajame darbe tinkamai ir išsamiai aprašyta darbo atlikimo eiga ir tyrimo metodai?

17. Metodikoje aprašyta statistinė duomenų analizė ir parinkti tinkami statistiniai metodai.

18. Darbe yra pateikti svarbiausi tyrimų rezultatai.

19. Darbo rezultatai yra aprašyti aiškiai ir nuosekliai.

20. Lentelės ir paveikslai pateikti pagal reikalavimus.

21. Tekste ir lentelėse ir (arba) paveiksluose pateikti nesikartojantys rezultatai.

22. Ar atlikta statistinė duomenų analizė?

23. Tyrimo rezultatų apibendrinime aptarti gauti tyrimų rezultatai juos pagrindžiant ir lyginant su kitų mokslininkų tyrimų rezultatais.

24. Rezultatų aptarime studentas pateikia ir savo nuomonę.

25. Rezultatų aptarime nekartoja savų tyrimo rezultatų aprašymo, o juos palygina su kitų mokslininkų gautais rezultatais.

26. Darbo išvados atitinka iškeltą darbo tikslą ir uždavinius.

27. Darbo išvados tinkamai parašytos (konkrečios, informatyvios).

28. Bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas teisingai.

29. Visi literatūros šaltiniai susiję su darbo tema.

Recenzento klausimai:

_________________________________________________________________________________________

Recenzento išvada:

Baigiamojo darbo įvertinimas balais:

( vardas, pavardė) (parašas) (data)

MAGISTRO STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO VERTINIMAS BAIGIAMŲJŲ DARBŲ KOMISIJOS NARIO VERTINIMAS

Veterinarinės maisto saugos studijų programos grupės Kurso Studento (-ės)

Baigiamojo darbo pavadinimas

___________________________________________________________________________________

Eil.

Nr. Baigiamojo darbo pristatymo vertinimo kriterijai: Vertinimas Taip Iš dalies Ne 1. Pristatė pagrindinę baigiamojo darbo problemą.

2. Pagrindė darbo tikslą ir uždavinius.

3. Nuosekliai pateikė tyrimo metodiką, nurodė pagrindinius tyrimo būdus, tyrimo eigą.

4. Nuosekliai pristatė gautus rezultatus.

5. Rezultatų vaizdinė medžiaga informatyvi, lengvai suprantama.

6. Pateikė savo rezultatų interpretaciją.

7. Išvados pagrįstos, konkrečios.

8. Išlaikyta pranešimo loginė seka.

9. Teisingai ir išsamiai atsakyta į klausimus:

a) pateiktus recenzento (jei buvo);

b) pateiktus komisijos narių (jei buvo).

10. Baigiamasis darbas atitinka pasirinktos studijų programos esmę.

11. Redakcinio pobūdžio pristatymo kokybė yra gera (iliustracijų kokybė, teksto dydis ir t. t.).

12. Pristatymas buvo vizualus.

13. Studentas darbo pristatymo metu elgėsi etiškai.

14. Pranešimo kalba buvo sklandi.

15. Pranešimo trukmė buvo tinkama (ne ilgiau kaip 12 min.).

Kiti baigiamųjų darbų komisijos nario pastebėjimai ir argumentai:

Komisijos nario užduoti klausimai:

Magistro baigiamojo darbo įvertinimas balais

________________________________________________________________________________

(Vertinimo komisijos nario įvertinimas pažymiu (10 balų sistemoje))

(pareigos, mokslinis laipsnis) (parašas) (vardas, pavardė)

TURINYS

SANTRAUKA ... 2

SUMMARY ... 4

ĮVADAS ... 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1. Veiksniai, įtakojantys pieno riebumą ir baltymingumą ... 11

1.1.1. Pašarų įtaka pieno sudėties rodikliams... 14

1.1.2. Ūkiniai veiksniai, įtakojantys pieno sudėtį ir kokybę ... 16

1.1.3. Zootechniniai veiksniai, įtakojantys pieno sudėtį ir kokybę ... 17

1.1.4. Veterinariniai veiksniai, įtakojantys pieno sudėtį ir kokybę ... 21

1.1.5. Aplinkos veiksniai, įtakojantys karvių pieno kiekį ir kokybę ... 21

2. TYRIMO METODIKA ... 23

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 27

3.1. Tyrimo metų, sezono, ūkio stambumo įtaką pieno sudėties ir kokybės rodikliams ... 27

3.2. Pieno sudėties rodiklių kaita ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiais pagal ūkio stambumą ... 29

3.3. Pieno kokybės rodiklių kaita ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiais pagal ūkių stambumą ... 34

3.4. Sezono įtaka pieno sudėties ir kokybės rodikliams ... 40

3.5. Pieno sudėties ir kokybės rodiklių kaita 2013-2014 metų laikotarpiais ... 50

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 53

IŠVADOS ... 59

LITERATŪRA ... 60

ĮVADAS

Pieninės galvijininkystės produkcija Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, užima svarbią vietą žemės ūkyje. Pienas – biologiškai vertingas maisto produktas, kuris gaunams iš pieninės galvijininkystės. Kokybiškas pienas gaunamas tik iš sveikos karvės [28].

Pienas – pagrindinė ūkininkų prekė, kuri yra gamintojų pajamų šaltinis, o karvių melžimas yra vienas svarbiausių darbų pieno ūkyje. Pieno produkcijos vertę nulemia kokybiška pieno produkcija ir tešmens sveikumas [42]. Tyrimais įrodyta, kad pieno kokybė ir sudėtis priklauso nuo daugybės įvairių veiksnių.

Stebėjimai parodė, kad karvių, apsiveršiavusių rudenį bei žiemos pradžioje, pienas būna riebesnis, nes vasarą ir rudenį yra pakankamai geros kokybės pašarų, vertingų maisto medžiagų ir ląstelienos, iš kurios ir sintetinamos pirminės pieno riebalų medžiagos. Pavasarį pašarai būna blogesni.

Kai karvė anksti išginama į ganyklą, tuo metu žolėje dar yra mažai ląstelienos. Pieno kokybei taip pat įtakos turi ir laikymo sąlygos, karvių veislės, melžimas. Vienas iš svarbesnių veiksnių, įtakojantys gyvulių organizmą, yra ne tik šėrimas, bet ir aplinkos oras. Gyvulininkystės laimėjimus 50–60 proc.

lemia šėrimas, 20 proc. – veisimas ir amžius, 20–30 proc. – mikroklimatas ir laikymo sąlygos [19].

Laikymo sąlygos, priežiūra ir pašarai – svarbiausi veiksniai, darantys įtaką gyvulių sveikatai [3].

K. Pauliukas su kolegomis ištyrė, kad sezonas turi įtakos žaliavinio pieno kokybės rodikliams [27], tačiau mūsų šalyje trūksta išsamesnių analizių apie sezono įtaką pieno produktyvumo rodikliams [21].

Norint išlaikyti pieno ūkių konkurencingumą, būtina didinti karvių produktyvumą, gerinti gyvulių laikymo ir priežiūros sąlygas, laikytis pieno gamybos technologijos reikalavimų. Ūkiai, parduodantys pieną valstybei, turi tinkamai prižiūrėti gyvulius, pagal veterinarinius higienos ir sanitarijos reikalavimus įrengti karvių laikymo, melžimo, pieno aušinimo, laikymo vietas ir pan. Karvių produktyvumo didinimas, pieno kokybės gerinimas, veterinarinių higienos bei sanitarinių reikalavimų laikymasis, mėšlo tvarkymas, atitinkantis gamtosaugos reikalavimus – svarbiausi veiksniai plėtojant konkurencingą pieno ūkį [40]. Veiksniai, įtakojantys pieno sudėtį ir kokybę, savo įtakos stiprumu skiriasi tarp skirtingų pieno ūkių, todėl šio darbo tikslas buvo išsiaiškinti, kokie veiksniai įtakoja žalio pieno sudėties ir kokybės rodiklius vienoje iš Lietuvos kooperatinių bendrovių.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti tyrimo metų, sezono, ūkio stambumo įtaką pieno sudėties ir kokybės rodikliams:

riebalams, baltymams, bendram bakteriniam užterštumui, somatinių ląstelių skaičiui, urėjai, inhibitorinėms medžiagoms.

2. Įvertinti superkamo pieno sudėties ir kokybės rodiklių kaitą atskirais tvartiniu ir ganiavos laikotarpiais X kooperatinėje bendrovėje, atsižvelgiant į ūkio dydį.

3. Įvertinti sezono įtaką superkamo pieno kokybei, atsižvelgiant į ūkio dydį.

4. Nustatyti tyrimo metų įtaką superkamo pieno sudėties ir kokybės rodikliams, atsižvelgiant į

ūkių dydį .

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Veiksniai, įtakojantys pieno riebumą ir baltymingumą

Viena iš vertingiausių ir labiausiai kintanti pieno sudėtinių dalių yra pieno riebalai. Pieno riebalų kiekį sąlygoja įvairūs veiksniai. Juos žinant, galima pašalinti priežastis, dėl kurių pieno riebumas mažėja, arba neleisti joms atsirasti.

Galvijų veislė turi didžiausią įtaką pieno riebumui. Vienų veislių (Džersių, Lietuvos žalųjų ir kt.) karvės gamina riebesnį pieną, kitų (Holšteinų, Lietuvos juodmargių ir kt.) – mažesnio riebumo.

Mokslininkai pastebėję, kad karvių pienas būna riebesnis tų, kurios veršiuojasi rudenį bei žiemos pradžioje, nes vasarą ir rudenį yra pakankamai geros kokybės pašarų. Pašaruose yra daug vertingų maisto medžiagų ir ląstelienos, iš kurios sintetinamos pirminės pieno riebalų medžiagos.

Pavasarį, karves išginus į ganyklas, dažnai staiga sumažėja pieno riebumas. Nepatyrę gyvulių augintojai mano, kad tai kokios nors ligos požymis. Tačiau tos tariamos ligos priežastis visai kita – pavasarį dažnai sutrinka galvijų pieno riebalų sintezė. Norint suprasti šio sutrikimo priežastį, reikia žinoti, kaip vyksta riebalų sintezė.

Gaminantis riebalams pirmuoju būdu karvių prieskrandžiuose esanti mikroflora (jų fermentai) skaldo pašarų angliavandenius ir pasigamina vadinamosios lakiosios riebiosios rūgštys – acto, propiono, sviesto. Iš šių rūgščių pasigaminusios druskos – acetatai, propionatai, butiratai yra pagrindinės pirminės pieno riebalų medžiagos. Jos iš virškinamojo trakto patenka į limfą, vėliau į kraują, kuris jas perneša į pieno liaukos alveolių ląsteles, kuriose vyksta pieno bei pieno riebalų sintezė.

Kuo daugiau pieno liaukoje pasigamina ir susikaupia acetato, tuo daugiau pasigamina pieno riebalų, ir atvirkščiai.

Dažniausiai karvės pavasarį pradedamos ganyti, kai žolė būna 10-15 cm aukščio. Jauna žolė vandeninga, joje nedaug sausųjų medžiagų – tik 14-16 proc., ląstelienos – 16-18 proc. Tvartiniu laikotarpiu šeriamuose pašaruose yra daug ląstelienos, todėl karvių prieskrandžiuose esanti mikroflora yra prisitaikiusi ją virškinti. Staiga pradėjus ganyti karves jaunoje žolėje, sutrinka virškinimas. Jos pradeda viduriuoti, sumažėja produktyvumas. Bet svarbiausia tai, kad jaunoje žolėje, kaip minėjome, mažai ląstelienos. Sumažėjus jos kiekiui, sumažėja žaliavos, iš kurios pasigamina pirminės pieno riebalų medžiagos. Dėl to sumažėja ir pieno riebumas [35].

Nustatyta, kad staiga pakeitus pašarus mikrofloros veikla prieskrandžiuose normalizuojasi

maždaug per dvi savaites. Todėl pradėjus karves ganyti jaunoje žolėje, pereinamasis periodas trunka

10-14 dienų. Pirmą dieną karvės ganomos apie dvi valandas, o tvarte papildomai duodamas visas tvartinio laikotarpio davinys. Antrą dieną ganoma dvigubai ilgiau, o tvarte duodamas mažesnis sultingųjų pašarų kiekis. Taip pamažu ilginamas ganymo laikas, mažinant sultingųjų ir stambiųjų pašarų kiekį.

Taigi norint, kad pieno riebumas staiga nesumažėtų, pavasarį karves reikia papildomai šerti tvartinio laikotarpio pašarais. Kai žolėje ląstelienos kiekis padidėja (20 proc. ir daugiau), susidaro pakankamas žaliavos kiekis pieno riebalų sintezei ir pieno riebumas padidėja [38].

Riebesnis pienas gaunamas tuomet, kai karvės šeriamos subalansuotais ir pilnaverčiais pašarais nei šeriant nepilnaverčiais ir blogos kokybės pašarais. Pastebėta, kad gausiai šeriant karves kopūstų lapais sumažėja pieno riebumas, bet padidėja pieno primilžiai [11].

Šėrimo įtaka pieno kokybei yra tiesioginė ir netiesioginė. Pirmuoju atveju suvirškinti pašarai tampa pieno gamybos ir energijos šaltiniu, antruoju – didžiojo prieskrandžio mikroflora skaldo pašarus į sudėtines dalis ir susidaro pradiniai pieno elementai.

Daug geros kokybės pieno primelžiama, kai šėrimas pilnavertis: racione subalansuoti baltymai, angliavandeniai, riebalai, mineralinės ir kitos medžiagos. Šėrimas vienos rūšies pašarais mažina primilžius ir blogina pieno kokybę, todėl racionas turi būti sudarytas iš įvairių pašarų [12].

Norint gauti riebesnio pieno, reikia karvę gerai išmelžti. Be to, pienas būna riebesnis, jei prieš melžiant masažuojamas tešmuo.

Žinoma, kad gausūs primilžiai mažina pieno riebumą, o mažesni – didina. Todėl ūkyje parenkamos tam tikrų veislių karvės, duodančios daug, bet liesesnio pieno arba mažiau, bet riebesnio.

Užtrūkimo laikas taip pat turi įtakos pieno riebumui. Jeigu užtrūkimo laikas yra normalus (45-60 d.), tai po apsiveršiavimo gaunamas riebesnis pienas negu tuomet, kai užtrūkimo laikas trumpesnis kaip 45 dienos [35].

Vasarą pieno riebumas truputį sumažėja. Manoma, kad tai priklauso nuo aukštos oro temperatūros, padidėjusios drėgmės ir kitų veiksnių. Reguliariai karves išleidžiant pasivaikščioti, pagerėja jų medžiagų apykaita, padidėja ir pieno riebumas [11].

Pieno riebumą mažina blogos melžimo sąlygos (pašaliniai asmenys, triukšmas, grubus elgesys su galvijais ir kt.), melžimo laiko nesilaikymas, nekvalifikuotas melžimas ir kt.

Pieno baltymingumas taip pat yra svarbi pieno sudėtinė dalis bei galvijų produktyvumo rodiklis.

Nuo seno nebuvo domimasi pieno baltymingumu, nes jo rodiklis neįėjo į pieno kainos sudėtį ir

nebuvo tinkamos aparatūros jiems nustatyti. Tačiau atsirado ekonominis stimulas tirti karvių pieno

baltymingumą ir vykdyti selekciją pagal pieno baltymingumą ir kitus požymius, o ne tik pagal pieningumą ir pieno riebumą.

Tarp pieno riebalų ir baltymų kiekių santykis kartais pakinta. Tai įvyksta dėl įvairių priežasčių.

Pavyzdžiui, dėl virškinimo sutrikimų bei šėrimo klaidų, kadangi kai kurie pašarai mažina pieno riebumą, didina pieno baltymingumą arba atvirkščiai. Klinikinis arba slaptasis mastitas padidina pieno baltymų kiekį. Baltymų ir riebalų santykis piene turi būti 0,85 – 0,88:1. Jei jis didesnis, racione trūksta baltymų arba netinkamas skaidomų ir neskaidomų baltymų balansas. Jei mažesnis – racione yra per daug riebalų. Daugelio autorių yra nustatyta neigiama koreliacija tarp pieningumo ir pieno baltymingumo. Vykdant karvių selekciją pagal pieningumą pieno baltymingumas nedidėja, o vienpusė selekcija pagal pieno baltymingumą žymiai sumažina pieningumą. Vykdant selekciją pagal pieno baltymingumą, galima padidinti ir karvių pieno riebumą.

Baltymų kiekį piene lemia:

Sezonas. Baltymų piene padaugėja rudenį, spalio – lapkričio mėnesį, o mažiausiai – kovo mėnesį.

Veršiavimosi laikas. Vasarą ir rudenį apsiveršiavusių karvių pieno baltymingumas būna nežymiai mažesnis, lyginant su apsiveršiavusiomis žiemą ir pavasarį. Pieno baltymingumas didėja nuo 4 iki 8 laktacijos mėnesio, o pagal kitus duomenis, baltymų kiekis piene po apsiveršiavimo mažėja iki 12 laktacijos savaitės, tačiau tai lemia ir apsiveršiavimo sezonas. Pavyzdžiui, kovo mėnesį apsiveršiavusios karvės pieno baltymų mažiausiai bus 7 savaitę, o apsiveršiavusios spalį 23 savaitę.

Riebiapienių karvių pieno baltymingumas laktacijos metu kinta labiau nei liesapienių [19].

Paveldimumas – genetika. Yra nustatyta, kad pieno baltymingumas ir riebumas yra paveldimi labiau nei pieno kiekis.

Produktyvumas. Kuo didesnis išmilžis, tuo mažiau būna pieno baltymų.

Šėrimas. Pieno baltymingumas didėja jeigu gyvuliai šeriami daug energijos ir mažai

ląstelienos turinčiais pašarais. Šie pašarai dažniausiai sumažina pieno riebulų kiekį. Pieno baltymų

kiekis mažėja, kai gyvulių racione trūksta proteinų (baltymų). Didelis riebalų kiekis pašaruose

sumažina pieno baltymų kiekį 0,1–0,3 proc. Susmulkinti stambieji pašarai didina baltymų kiekį, tačiau

per smulkus mažina pieno riebumą. Be to, gali pakenkti gyvulio sveikatai. Karvių, šeriamų tik iš

varpinių augalų paruoštais pašarais (miežiais, kviečių atliekomis, pašariniais rugiais), šakniavaisiais

(runkeliais, ropėmis, kitais), pieno baltymingumas mažėja. Kai karvės gerai šeriamos žiemą, tuomet

mažiau kinta baltymų procentas piene ganiavos metu. Norint padidinti karvių pieno baltymingumą

reikia: kontroliuoti ir vesti karvių produktyvumo apskaitą, telyčios turi būti atrenkamos ne tik pagal tėvų pieno riebumą, bet ir pagal baltymingumą.

Taigi karvių pieno baltymingumą, kaip ir pieningumą bei pieno riebumą, taip pat lemia daugelis veiksnių, kuriuos žinant galima šiek tiek padidinti pieno baltymingumą.

1.1.1. Pašarų įtaka pieno sudėties rodikliams

Tyrimais yra nustatyta, kad pieno sudėtis ir kokybė priklauso nuo daugelio kitų veiksnių ir ypač nuo pašarų kokybės ir šėrimo [30].

Didžiąją dalį gyvulininkystėje naudojamų pašarų sudaro augalinės kilmės pašarai. Gyvulinės ir mikrobiologinės kilmės pašarai naudojami kaip priedai visaverčiams racionams sudaryti [24].

Daug geros kokybės pieno primelžiama, kai šėrimas pilnavertis: racione subalansuoti baltymai, angliavandeniai, riebalai, mineralinės ir kitos medžiagos. Šėrimas vienos rūšies pašarais mažina primilžius ir blogina pieno kokybę, todėl racionas turi būti sudarytas iš įvairių pašarų.

Ilgai ir vienapusiškai šeriamiems baltymingais pašarais (baltyminis peršėrimas) gali atsirasti įvairių organizmo sutrikimų: kaupiantis amoniakui, inkstai perkraunami baltymų metabolizmo produktais. Sutrikus medžiagų apykaitai, susikaupia rūgščios reakcijos junginiai, kurie neutralizuojami nepakankamai. Tada organizme sutrinka šarmų - rūgščių pusiausvyra gali išsivystyti acidozė. Sušėrus karvei iš karto daug koncentrantų, prieskrandžių pH staiga sumažėja ir sutrinka pašarų virškinimas.

Atsiradus karvių racione jodo, vario, kobalto, tose žarnose, kuriose jo trūksta, padidėja pieno primilžiai, pagerėja pieno kokybė, jo technologinės savybės [31].

Pašarų ir šėrimo reikšmė karvių produktyvumui, pieno sudėčiai ir savybėms tyrinėjama visame pasaulyje. Šėrimas ir pašarai turi didžiausią įtaką melžiamų karvių produktyvumui. Tinkamai šeriamų karvių primilžiai dideli, karvės sveikesnės. Naudojant nesubalansuotus racionus, karvės bus neproduktyvios, kadangi pašarus jos sunaudos neefektyviai [18].

Siekiant didžiausios pieno gamybos, labai svarbu, kad kiekvienas gyvulys būtų prižiūrimas

atsižvelgiant į jo produktyvumą, ir į laktacijos stadiją. Teigiama, kad galvijų produktyvumas labiausiai

priklauso nuo pašarų ir šėrimo būdo. Kad ir kaip būtų šeriamos primityvios veislės karvės, iš jų per

metus vis tiek nebus galima primelžti 15 tūkstančių kilogramų pieno, o iš labai produktyvių veislių, bet

nepakankamai šeriamų karvių bus primelžiama nedaug pieno, nes labai produktyvūs gyvuliai daug

reiklesni šėrimui ir jautresni aplinkos sąlygoms. Tinkamai šeriamų gyvulių veislinės savybės lemia

gaunamos produkcijos kiekį ir kokybę. Todėl visame pasaulyje stengiamasi gerinti ne tik

veislininkystės darbą, bet kuriamos tobulesnės bei pažangesnės pašarų ruošimo, gyvulių šėrimo, melžimo bei laikymo technologijos [19].

Pieno sintezei karvės sunaudoja didžiąją dalį pašaruose esančių maisto medžiagų, todėl labai svarbu šerti vertingais pašarais. Pieno kiekiui, jo sudėčiai ir savybėms didelės reikšmės turi raciono maistingumas, baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralinių, biologiškai aktyvių medžiagų kiekis ir jų tarpusavio santykiai. Jei maisto medžiagų trūksta trumpą laiką, pieno sudėtis beveik nepakinta, nes maisto medžiagų trūkumas kompensuojamas iš organizmo atsargų.

Nekokybiškais pašarais šeriamų karvių pienas yra blogesnių juslinių, biocheminių, technologinių savybių. Iš tokio pieno pagaminti produktai yra blogesnės kokybės, greičiau genda. Šerti nevisaverčiais pašarais ūkiui labai nuostolinga, nes karvių produktyvumui ir pieno cheminei sudėčiai atstatyti reikia beveik dukart daugiau pašarų ir darbo sąnaudų [36].

Norint tinkamai šerti, reikia ne tik kokybiškų pašarų, bet būtina subalansuoti racioną. Karvė turi gauti reikiamą kiekį pagrindinių maisto medžiagų, subalansuotų tinkamu santykiu, atsižvelgiant į laktacijos laikotarpį. Kiek maisto ir kitų medžiagų reikia karvei, priklauso nuo jos amžiaus, laktacijos laikotarpio, pieningumo, aplinkos ir kitų veiksnių. Karvės virškinamasis traktas yra labai sudėtinga

„gamykla“, kurios veikla priklauso nuo to, kiek, ir kaip ir kokios kokybės pašarų sušeriama ir koks jų santykis [18].

Šeriant pašarais, turinčiais daug angliavandenių galvijų piene padaugėja sočiųjų riebiųjų rūgščių.

Jei racione yra šakniavaisių perteklius, sumažėja pieno riebumas, pablogėja jo juslinės ir technologinės savybės [5].

Norint gauti vitaminingą pieną, į racionus reikia dėti pakankamai žaliųjų pašarų, geros kokybės šieno, siloso, daugiamečių žolių miltų ir kitų vitaminingų pašarų. Geras vitamino D šaltinis yra ultravioletiniais spinduliais švitintos pašarinės mielės. Daugelį B grupės vitaminų sintetina galvijų prieskrandžių ir žarnyno mikroflora, todėl jų piene yra ir tada, kai pašaruose nėra. Vienpusiškai šeriant karves koncentruotaisiais pašarais (koncentratinis šėrimas), kai į racioną pridedama daug saulėgrąžų sėmenų, medvilnės išspaudų, smarkiai pakinta pieno technologinės savybės, pailgėja kazeino koaguliavimo trukmė, sutraukai gauti reikia daugiau šliužo fermento, sutraukos kokybė būna blogesnė.

Stambieji pašarai yra būtinas atrajotojų raciono komponentas. Su šiais pašarais pieningos karvės 100-

tui kg kūno masės turėtų gauti 0,3-0,4 kg ląstelienos. Didžiojo prieskrandžio mikroorganizmai ją

suskaido iki lakiųjų riebalų rūgščių – acto, propiono, sviesto. Šios rūgštys naudojamos pieno riebalams

bei cukrui susidaryti, taip pat tiekia apie 70 proc. visos organizmui reikalingos energijos [4].

1.1.2. Ūkiniai veiksniai, įtakojantys pieno sudėtį ir kokybę

Laikantis ūkinių, veterinarinių, zootechninių ir technologinių reikalavimų pienas bus geros kokybės.

Ūkiniai reikalavimai:

1. Tinkamai sutvarkyti pieno fermos ir karvidės aplinką (apželdinimas, kieta kelių bei jų aplinkos danga).

2. Statyti tipines (pritaikytas) pieno fermas ir karvides, atitinkančias zoohigienos ir veterinarinės sanitarijos reikalavimus.

3. Aprūpinti geros kokybės vandeniu (pakankamas šalto ir karšto vandens tiekimas bei naudojimas).

4. Tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti melžimo, pieno šaldymo, laikymo ir kitus įrenginius.

5. Apsirūpinti plovimo, dezinfekavimo, įrenginių mechaninio valymo ir kitomis būtinomis priemonėmis.

Pageidautina, kad pieno fermos ir karvidės teritorija būtų apsodinta medelių juosta, o laisvas jos plotas būtų švarus, apželdintas. Teritorija turėtų būti išasfaltuota, kelių danga kieta. Laikantis šių rekomendacijų, gerokai sumažėja pieno mechaninis ir bakterinis užterštumas [36].

Labai svarbu, kad pieno fermoje arba karvidėje būtų izoliuota patalpa pienui tvarkyti, laikyti, melžimo įrenginiams plauti, dezinfekuoti, skalbikliams ir dezinfekavimo priemonėms laikyti.

Pieno fermoje pašaliniams asmenims lankytis draudžiama, išskyrus būtinus atvejus. Pagrindinė priežastis – siekimas apsaugoti pieno fermą nuo įvairių užkrečiamų ligų paplitimo.

Karvidėms iš esmės taikomi tokie pat reikalavimai.

Pieno fermoje bei karvidėje sunaudojama daug vandens pieno blokui, kitoms patalpoms valyti, plovimo ir dezinfekavimo tirpalams ruošti. Vanduo turi atitikti galiojančio geriamojo vandens standarto reikalavimus. Juos atitinka gerai įrengtų artezinių šulinių vanduo. Pieno fermoje bei karvidėje turi būti karšto vandens melžimo įrenginiams, aparatams, pieno indams bei tešmenims plauti, patalpoms valyti [34].

Melžimo, pieno šaldymo ir kiti įrenginiai turi būti tinkamai eksploatuojami ir prižiūrimi.

Norint, kad pienas būtų geros kokybės, būtina maksimaliai sumažinti jo bakterinį užterštumą.

Todėl reikia turėti įvairių ploviklių ir dezinfekavimo priemonių. Plovikliai pašalina pieno liekanas,

dezinfekavimo priemonės sunaikina piene, pieno įrenginiuose bei induose esančius mikroorganizmus.

Nepašalinus pieno liekanų, susidariusioje riebalų ir baltymų plėvelėje pradeda sparčiai daugintis mikroorganizmai. Jie skaldo pieno liekanų organinius junginius, atsiranda nemalonus specifinis kvapas.

Eksploatuojant tokius neišplautus ir neišdezinfekuotus įrenginius, į pieną patenka labai daug mikroorganizmų [36].

Lietuvoje vyrauja smulkūs pieno ūkiai - 97,7 proc. pieno gamintojų laiko 1 - 5 karves, t.y. 81,7 proc. nuo bendro karvių skaičiaus. Vidutinis somatinių ląstelių skaičius piene mažiausias buvo mažuose, 1 - 5 karvės turinčiuose ūkiuose - 293,9 ± 11,6 tūkst./ml ir didžiausias 101 - 200 karvių laikančiuose ūkiuose - 425,l ± 20,4 tūkst./ml. Didesnis produktyvumas, geresnė pieno kokybė, somatinių ląstelių atžvilgiu, siejama su geresne individualia karvių priežiūra. Vidutinis bandos dydis Lietuvoje yra dvi karvės. Mažo ūkio sąlygomis sudėtinga taikyti masinės selekcijos priemones bandų gerinimui, naujausias pieno gamybos technologijas ir gaminti aukštos kokybės pieną, tačiau karves galima geriau prižiūrėti [45].

1.1.3. Zootechniniai veiksniai, įtakojantys pieno sudėtį ir kokybę

Zootechniniai reikalavimai:

1. Tikslingas ir nuoseklus selekcinis darbas.

2. Apsirūpinimas geros kokybės pašarais, optimalus karvių šėrimo racionų sudarymas atsižvelgiant į produktyvumą.

3. Zoohigienos reikalavimų laikymasis pieno fermoje ar karvidėje:

a) optimalaus mikroklimato sudarymas;

b) geras karvių paruošimas melžimui.

4. Karvių melžimo taisyklių laikymasis (melžiant mechanizuotai arba rankomis).

5. Tinkamas melžimo įrenginių ir pieno indų sanitarinio apdorojimo priemonių paruošimas.

6. Tinkamas melžimo įrenginių ir pieno indų sanitarinis apdorojimas.

Karvių laikymas ir priežiūra. Kad būtų gaunama maksimali pieno produkcija per parą karvės turi gauti iki 60–100 kg įvairaus pašaro ir jį suvirškinti. Galvijų laikymas pirmiausia suprantamas, kaip gyvulininkystės pastatų mikroklimatas, jo svarbiausi parametrai (patalpų temperatūra °C, apšvietimas, santykinis oro drėgnumas proc., ventiliacija, oro judėjimo greitis m/s, patalpų oro sudėtis, kanalizacija ir kt.) [23].

Laikant gyvulius fermose gali būti taikomos tokios gyvulių laikymo sistemos:

1) tvartinė - ganyklinė (gyvuliai žiemą laikomi tvarte, vasarą - ganykloje):

2) tvartinė (gyvuliai žiemą ir vasarą laikomi tvarte).

Kad gyvuliai būtų produktyvūs vasarą, reikia žolynus išlaikyti itin aukštos kokybės visą ganymo sezoną. Pagrindinės rekomendacijos: padalyti ganyklas į aptvarus, ganymą pradėti, kai žolės aukštis siekia 8-10 centimetrų, aptvaruose ganyti po 1-2 dienas.

Ganiava trunka 145-155 dienas, t.y. nuo gegužės pradžios iki spalio pradžios [1].

Nustatyta, kad pereinamuoju nuo tvartinio prie ganyklinio laikotarpio metu pieno riebumas gali sumažėti. Tai priklauso nuo to, kaip karvės šeriamos prieš išgenant i ganyklą ir kaip pirmosiomis ganymo dienomis. Jeigu pirmomis ganymo dienomis karvės gaus gero šieno, pakankamai angliavandenių ir jų racione bus subalansuotos mineralinės medžiagos, pieno riebumas ir baltymingumas nesumažės [19].

Palaidai laikomos karvės melžiamos specialiose melžimo aikštelėse (melžyklose). Melžyklų privalumai tie, kad melžiant karvės stovi arti viena kitos, sutrumpėja vakuumo ir pieno surinkimo vamzdžiai, todėl vakuumas būna pastovesnis, o melžėjos nueinamas kelias trumpesnis. Karvių tešmenys apiplaunami po dušu, todėl melžiamas labai švarus pienas.

Siekiant gauti daugiau riebaus ir baltymingo pieno, vykdoma karvių selekcija. Pagrindinis požymis, pagal kurį karvės atrenkamos – pieningumas. Jis labiausiai kinta dėl įvairių priežasčių.

Daugeliu atvejų nustatyta neigiama koreliacija tarp pieno primilžių ir jo riebumo bei baltymingumo, t.y. kuo daugiau primelžiama pieno, tuo jis būna liesesnis ir ne toks baltymingas. Tarp karvių riebumo ir baltymingumo nustatyta teigiama koreliacija. Vienoje galvijų kartoje selekcijos būdu pieno riebumą galima padidinti 0,05-0,1 proc. Tačiau pieno baltymingumas padidėja tik 26-40 proc. atvejų, todėl selekcionuojant karves reikia atkreipti dėmesį į pieno baltymingumą [36].

Galvijai būna sveiki ir produktyvūs, o pienas geros kokybės, jei laikomasi zoohigienos taisyklių.

Zoohigienos pagrindą sudaro optimalių gyvulių laikymo, priežiūros, šėrimo ir aplinkos sąlygų sudarymas. Geros kokybės pienas gaunamas, jei:

a) fermoje ir karvidėje sudaromas optimalus mikroklimatas;

b) karvės gerai paruošiamos melžimui.

Pagrindiniai pieno fermos mikroklimato parametrai yra temperatūra – 12 ⁰ C (10-14 ⁰ C), santykinis oro drėgnumas – 70 proc. (50-80 proc.). Vienam galvijui skiriama 1,7-2,3 m ² stovėjimo vietos ir bokso.

Patalpų tūris galvijui – 24 m ³ , apšvietimo koeficientas – 1:10 – 1:15. Geras apšvietimas padeda gauti geros kokybės pieną [36].

Optimalūs stovėjimo vietos parametrai tokie: ilgis – 150-180 cm, plotis – 1,2 m. Galvijų

stovėjimo vietos ilgį galima nustatyti išmatavus galvijo įstrižą kūno ilgį ir pridėjus 20 cm. Jei stovėjimo

vieta per ilga arba per trumpa, karvė teršia mėšlu užpakalines kojas ir tešmenį. Tokiais atvejais piene būna gausu mechaninių priemaišų ir mikroorganizmų.

Apie 60-80 proc. visų pieninės galvijininkystės darbų sudaro karvių melžimas. Tai sunkus ir labai atsakingas darbas. Nuo melžėjos patirties labai daug priklauso, ar bus sveikas tešmuo ir ar nekris karvių produktyvumas [19]. Karves rekomenduojama melžti nuolat, ne rečiau kaip kas 12-14 val. [37].

Sveikos karvės tešmenyje mikroorganizmų beveik nebūna. Daugiausia jų pasitaiko spenio kanale, o tešmens gilumoje jų beveik nėra. Pienas mikroorganizmais daugiausia užteršiamas melžimo metu nuo nešvarios odos ar netinkamai nuplauto tešmens, nuo melžėjos rankų, nuo nešvaraus kraiko.

Po melžimo būtina dezinfekuoti spenius, nes spenio sfinkteriai melžiant išsitampo ir 15-25 min.

po melžimo dar būna praviri. Pamerkus juos į specialų dezinfekcinį tirpalą, ant spenio galo susidaro šio tirpalo lašas, kuris apsaugo tešmenį nuo bakterijų. Tai sumažina apie 50 proc. karvių susirgimų mastitu [17].

Mastitas - viena iš brangiausių pieninio tipo karvių ligų. 60-70 proc. visų nuostolių, patiriamų dėl karvių ligų, tenka mastitui. Slaptuoju mastitu Lietuvoje serga apie 50 proc. laktuojančių karvių. Karvei sergant slaptuoju mastitu, dėl pieno produkcijos sumažėjimo per laktaciją patiriama apie 130 € nuostolių [19].

Pieno liaukos uždegimą lydi pieno sudėties bei kokybės pakitimai. Karvėms sergant mastitu (padidėjus somatinių ląstelių skaičiui), sumažėja laktozės ir riebalų kiekis piene. Nors bendras baltymų kiekis gali pasikeisti nedaug, tačiau piene esantys baltymai smarkiai pasikeičia. Pagrindinių didelės maistinės vertės baltymų- kazeino sumažėja, o mažiau vertingų (pieno produktų gamybos atžvilgiu) išrūgų baltymų padaugėja.

Apie pieno kokybę ir tešmens sveikatingumą sprendžiama iš SLS kiekio piene. Superkamo iš ūkininkų pieno standartuose nustatyta, kiek ir kokios rūšies piene gali būti SLS. Kuo daugiau SLS piene, tuo jis žemesnės kokybės ir vertės.

Melžiant iš kiekvieno karvės spenio numelžiamos pirmosios pieno čiurkšlės į indelį su juodos spalvos plokštele (arba tinkleliu) klinikiniam mastitui nustatyti. Pastebėjus varškės konsistencijos krešulį, kraujo priemaišų, pūlių, t.y. klinikinio mastito požymių, karvė izoliuojama ir melžiama rankomis arba atskiru aparatu, skirtu sergančioms karvėms melžti. Draudžiama pirmąsias pieno čiurkšles numelžti stovėjimo vietoje ant grindų bei pakratų, nes taip sudaromos sąlygos ligai plisti [35].

Vienas didžiausių pieno bakterinio užteršimo šaltinių yra blogai prieš melžimą paruoštas karvių

tešmuo. Tešmens paruošimas laikantis reikalavimų pagerina sanitarinę pieno kokybę. Jeigu prieš

melžimą iš spenių išmelžiamos ir patikrinamos pirmosios pieno čiurkšlės, tešmuo plaunamas ir

dezinfekuojamas, tai ne tik mažiau mikroorganizmų patenka į pieną, bet ir skatinamas aktyvus pieno atleidimas.

Dabartiniu metu karvių tešmenų valymui prieš melžimą siūloma visa eilė priemonių.

Tešmenims valyti prieš melžimą siūlomos vienkartinės tvirtos struktūros popierinės servetėlės, kurias galima drėkinti arba plauti vandens srove.

Pagrindiniai pieno bakterinio užterštumo šaltiniai - karvės tešmuo bei melžimo įranga. Mastitu sergančios karvės piene BU yra labai didelis (milijonai bakterijų 1 ml pieno). Jei jis supilamas į bendrą pieno talpą, tai joje mikroorganizmų kiekis gali padidėti iki 100 000 bakterijų mililitre. Todėl mastitų kontrolė labai svarbi pieno sanitarinei kokybei [39].

Rankinis melžimas šiuo metu yra naudojamas tik mažose fermose. Vidutinio dydžio ir stambiose fermose yra melžiama vakuuminiais melžimo aparatais. Melžiant aparatais labai svarbu stebėti, kad melžikliai nenukristų ir į pieną nebūtų pritraukta nešvarumų nuo žemės. Neseniai apsiveršiavusios, pažeistais speniais, mastitu sergančios, antibiotikais gydomos karvės turi būti melžiamos individualiais melžimo aparatais, jų pienas į bendrą talpą neturi patekti.

Užterštas bakterijomis pieno inventorius yra vienas didžiausių pieno bakterinio užteršimo šaltinių. Nešvarūs pieno indai gali padidinti bendrą bakterinį pieno užterštumą iki 10 tūkstančių bakterijų/ml. Švariai pamelžus pieną svarbu ir išlaikyti jį švarų, neužteršti iki atvėsinimo. Bakterijų yra visur – ore, dulkėse ir vandenyje, ypač jei tame vandenyje yra pieno likučių, ir jis buvo paliktas per naktį. Tokiu būdu pieno indai gali stipriai padidinti pieno bakterinį užterštumą. Rūpestingas pieno indų plovimas ir dezinfekavimas gali užtikrinti pieno sanitarinę kokybę [12].

Melžimas automatizuotais ir naujais melžimo įrenginiais turi didelės reikšmės pieno kokybei.

Tokiu atveju gaunamas geresnės kokybės pienas, jame mažiau bakterijų, ne taip jaučiasi fermos kvapai, nes nėra sąlyčio su fermos oru. Taip pat, mechanizuotas karvių melžimas turi privalumų dėl to, kad geriau išnaudojamas pieno atleidimo refleksas, nes melžiama vienu metu iš visų keturių spenių, karvė pamelžiama kol dar veikia hormonas oksitocinas, melžtuvų melžikliai imituoja veršelio žindimą [37].

Mokslininkai teigia, kad automatizuoti melžimo įrenginiai, kur po tešmens ir spenių nuvalymo melžikliai papildomai spenius masažuoja apie 1 min., maksimaliai sužadina pieno atleidimą [8]. Nuo melžimo techninės įrangos labai priklauso melžimo trukmė ir pieno atidavimo greitis, karvės melžimas trunka 3-6 minutes [10].

Kaip teigia mokslininkai, jeigu taikomas mechanizuotas melžimas, tuomet gerėja pieno kokybė ir

didėja karvių produktyvumas [20], [32], primelžiama daugiau riebesnio ir baltymingesnio pieno [26].

Lietuvos mokslininkai, taip pat kalba apie pieno kiekio didėjimą, pritaikius automatizuotą melžimą [44]. Kroatijos mokslininkai ištyrę ir palyginę pieno primilžį, kokybinius ir sudėties rodiklius piene, melžiant rankomis ir mechanizuotai įrodė, kad mechanizuotas melžimas mažina SLS ir BBU piene. Didesnis pieno riebumas ir baltymingumas buvo nustatytas melžiant rankomis. Pieno primilžiai gauti didesni taikant automatizuotą karvių melžimą. Panašiai teigia ir kiti mokslininkai A. K. Dang ir S.

K. Anand [9]. Kaip teigia Hemsworth [14], kad pieno kokybiniai rodikliai ir pieno kiekis koreliuoja neigiamai ir tai siejama su patiriamu stresu melžimo metu kai karvės yra melžiamos mechanizuotai.

1.1.4. Veterinariniai veiksniai, įtakojantys pieno sudėtį ir kokybę

Veterinariniai reikalavimai:

1. Nuolatinė pieno fermos arba individualių ūkininkų karvių sveikatos kontrolė (profilaktinės priemonės ir gydymas).

2. Veterinarinės sanitarijos, asmens higienos ir sanitarijos taisyklių laikymasis melžiant pieną.

3. Sanitarinė melžimo indų kontrolė.

Karves turi nuolat apžiūrėti veterinarijos specialistai, periodiškai tikrinti, ar jos neserga tuberkulioze, brucelioze, leukoze, mastitais ir kitomis ligomis. Priklausomai nuo to, kokia liga karvė serga, pienas gali būti sunaikinamas, virinamas ar pasterizuojamas.

Melžėjos privalo griežtai laikytis veterinarinės sanitarijos taisyklių karves melždamos, palaikyti švarą melžimo vietoje, nuolat stebėti galvijų tešmens būklę. Melžėjos turi tikrintis sveikatą. Jos privalo turėti darbinius drabužius ir avalynę.

Melžėja, prieš melždama karvę, privalo trumpai nusikirpti nagus, šiltu vandeniu nusiplauti rankas ir nusišluostyti švariu individualiu rankšluosčiu, apsivilkti švarų chalatą ir apsirišti galvą skarele.

Pamelžusi karvę, melžėja gerai turi nusiplauti rankas. Tiriant melžimo įrenginių ir pieno indų sanitarinę būklę, apžiūrimas jų paviršius ir nustatomas nuoplovų bakterinis užterštumas [36].

1.1.5. Aplinkos veiksniai, įtakojantys karvių pieno kiekį ir kokybę

Metų laikas.

Ryškiausi pieno cheminės sudėties pakitimai yra kovo–birželio ir rugsėjo–vasario mėnesiais.

Kovo-birželio mėnesiais cheminių medžiagų piene sumažėja. Tai sąlygoja dvi priežastys: racionuose

trūksta geros kokybės pašarų ir veršiavimosi sezoniškumas.

Antruoju periodu pieno cheminės sudėties rodikliai padidėja.

Nuo vitamino D sintezės intensyvumo galvijų organizme, gyvulio fiziologinės būklės, saulėtų dienų skaičiaus, aplinkos temperatūros priklauso pieno cheminės sudėties pakitimai [15].

Klimato sąlygos.

Vasarą, per didelius karščius, padidėjus santykinei oro drėgmei, dažnai griaudžiant perkūnijoms, sumažėja pieno primilžiai ir pieno riebumas. Karvės geriau pakenčia žemą temperatūrą (0° C) negu karštį. Pvz., Holšteino fryzų ir juodmargių pieningumas sumažėja esant 24° C. Pieno riebumas paprastai krinta oro temperatūrai pakilus iki 21–23° C [33].

Pereinant iš ganyklų į tvartų periodą pirmiausia galvijus reikia apsaugoti nuo šaltų darganotų orų, ypač naktimis, ir kiek tik galima duoti žaliųjų pašarų – tik tokiomis sąlygomis primilžiai nesumažėja.

Produktyvios karvės yra jautresnės šaltam lietingam orui. Tokiu oru ganomos, nemažai pašarų jos sunaudoja normaliai kūno temperatūrai palaikyti. Tyrimais nustatyta, kad rudenį primilžių sumažėjimą nulemia ne žolės stoka, o nepalankios oro sąlygos [45] .

Paros laikas.

Vakarinio melžimo pienas, lyginant su rytiniu, turi daugiau riebalų ir baltymų. Vakarinio melžimo pienas sudaro apie 42 proc., o rytinio melžimo – 58 proc. per parą primelžto pieno.

Žema gyvulininkystės patalpų temperatūra sumažina pieno primilžius ir truputį padidina pieno riebumą. Norint gauti kuo daugiau ir geros kokybės pieno, fermų patalpose oro temperatūra turi būti 8 – 12° C, santykinis oro drėgnumas 60–75 proc. Svarbu, kad karvės kasdien pavaikščiotų po 2–3 kartus 1–2 h. Tuomet padidėja jų pieno riebumas [7].

Sezono įtaka.

Sezonas įtakoja pieno kiekį, sudėtį ir SLS piene [29]. Įtakos pieno sudėčiai ir SLS piene

sumažėjimui turi padidėjęs primilžis per parą [37], [6].

2. TYRIMO METODIKA

Mokslinis tiriamasis darbas buvo atliktas 2013–2016 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Maisto saugos katedroje bei X kooperatinėje bendrovėje.

Pirmajame tyrimų etape buvo atlikta specialiosios literatūros paieška, jos sisteminimas ir analizė.

Antrajame tyrimų etape buvo analizuotas tiriamųjų ūkių bendras pieno sudėties (riebalų proc., baltymų proc.) ir kokybės rodiklių (bendro bakterinio užterštumo tūkst/ml, somatinių ląstelių skaičiaus tūkst/ml, inhibitorinių medžiagų, pieno užšalimo temperatūros) rodiklių kitimas. Taip pat buvo lyginami ganyklinis ir tvartinis laikotarpiai, jų įtaka tiriamiems rodikliams.

Tyrimo metu buvo analizuojami ir įvertinti smulkių ūkių pieno sudėties ir kokybės rodikliai, lyginant juos tarpusavyje skirtingu metų laikotarpiu. Smulkus ūkis laikomas kuomet laikomas galvijų skaičius neviršija 20. Nagrinėjamu atveju mažiausias laikomų karvių skaičius ūkyje buvo – 1, didžiausias – 16. Kad būtų patogiau analizuoti ūkiai padalinti taip: smulkus ūkis, kai laikomų karvių skaičius yra 1-5, stambus ūkis, kai laikomų karvių skaičius yra 6-16. Nagrinėjamu atveju, smulkių ūkių yra 25, stambių - 4. Tyrimų metu buvo išanalizuoti 29 gamintojų ūkiai. Kiekvienas ūkis yra pažymėtas skaičiumi (Nr.1, Nr.7 ir t.t.), t.y. ūkio atitikimas X kooperatinės bendrovės pieno supirkimo knygelės numeriui. Kiekvienas ūkis buvo aplankytas, analizuojamas, t.y. kalbėtasi su ūkio šeimininkais (surašytas ūkyje esančių karvių skaičius, kokius pašarus naudoja gyvuliams, kokiomis sąlygomis gyvuliai laikomi, kaip melžiami). Pieno sudėties ir kokybės rodikliai kiekvieno ūkio buvo gauti iš VĮ

“Pieno tyrimai” už 2013-2014 laikotarpį.

Kiekvienas gamintojas ir ūkio savininkas laikosi ūkinių, zootechninių, veterinarinių ir

technologinių reikalavimų. Egzistuoja įvairių veiksnių tiek tiesioginių, tiek netiesioginių, kurie turi

įtakos pieno kokybei. Pagrindiniai tiesioginiai veiksniai, kurie įtakojo pieno kokybės rodiklius, buvo

nepažeisti: gyvuliai sveiki, naudojamas vanduo kokybiškas, pieno įrenginių ir indų sanitarinė būklė

gera, melžėjos laikosi asmens higienos reikalavimų, pienas aušinamas, laikomas ir transportuojamas

pagal reikalavimus. Netiesioginiai veiksniai, kurie įtakojo pieno kokybės rodiklius, buvo taip pat

nepažeisti: karvidžių aplinkos sutvarkytos, po kiekvieno melžimo vykdomas melžimo, pieno aušinimo,

kitų įrenginių tinkamas eksploatavimas ir priežiūra, ūkiai apsirūpinę plovimo, dezinfekavimo ir kitomis

būtinomis priemonėmis, tinkamai naudojamos plovimo, dezinfekavimo priemonės, karvės aprūpinimas

geros kokybės pašarais, jie tinkamai prižiūrimi ir laikomi.

Moksliniame darbe yra tvartinio laikotarpio duomenys fiksuoti nuo 2013 m. sausio iki balandžio, ir nuo lapkričio iki gruodžio mėnesio. Taip pat fiksuojami ir 2014 m. duomenys. Ganyklinis laikotarpis truko nuo gegužės iki spalio mėnesio.

Tiriamajame darbe duomenys analizuojami ir sezonais, t.y. rudens, pavasario, vasaros ir žiemos. Traktuojame, kad rudens sezonas yra rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais. Pavasario sezonas – kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais. Vasaros sezonas – birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais.

Žiemos sezonas – gruodžio, sausio ir vasario mėnesiais.

Tiriamojo darbo metu kiekvienas ūkis buvo išanalizuotas pagal laikomų galvijų skaičių, karvių šėrimo ir laikymo būdą. Bendras tirtuose ūkiuose laikomų karvių skaičius – 100.

Skirtingo dydžio ūkiuose yra laikoma įvairių vietinių ir įvežtinių veislių karvių, pasižyminčių skirtingu produktyvumu, kokybiniais pieno rodikliais. Didžiąją dalį nagrinėjamų ūkių karvių sudaro Lietuvos juodmargės ir Lietuvos žalosios.

Karvės ganykliniu laikotarpiu yra ganomos pievose, dažniausiai palaidu laikymo būdu.

Pagrindinis karvių pašaras - žolė, koncentruotieji pašarai, juos papildant mineraliniais – vitamininiais papildais.

Tvartiniu laikotarpiu smulkiuose ūkiuose karvės laikomos pririštos, taikomas saitinis laikymo būdas. Karvės ūkininkų ūkiuose dažniausiai šeriamos šiais pašarais: šienu, runkeliais, šienainiu, miltais, silosu, koncentruotaisiais pašarais ir šalutiniais pramonės gamybos produktais. Maisto ir gėrimų pramonės šalutiniai produktai daugiausia naudojami gyvūnams šerti. Daugybės sektorių (pvz., cukraus, aliejinių augalų sėklų spaudimo, krakmolo ir salyklo) gamybos procesų metu susidaro medžiagų, kurias ūkininkai tiesiogiai naudoja gyvūnams šerti arba kurias naudoja gyvūnų pašarų mišinių gamintojai.

Gautiems tyrimo rezultatams apdoroti buvo taikytas matematinės statistikos metodas bei atlikta gautų duomenų interpretacija. Skaičiavimai atlikti naudojant “Microsoft Office 2010” programinį paketą, “Microsoft Excel” skaičiuoklę. Skaičiuoklės pagalba buvo atlikta išsami duomenų analizė, kurios metu kiekvienam vertinamam požymiui (riebalai, baltymai, somatinių ląstelių skaičius, bakterijų skaičius, inhibitorinės medžiagos ir užšalimo temperatūra) buvo paskaičiuoti skaičiaus aritmetiniai vidurkiai, vidurkio paklaida.

Statistiniam tirtų veiksnių (sezono, ūkio dydžio, metų) įtakos tirtiems sudėties ir kokybės

rodikliams įvertinimui buvo naudotas SPSS statistinis paketas (SPSS Inc., 17 versija), pavienių

veiksnių įtakos analizės (ANOVA) metodas. Somatinių ląstelių skaičiaus ir bakterinio užterštumo

duomenys buvo normalizuoti juos logaritmuojant. Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (p)

nustatytas pagal daugybinio palyginimo (Bonferonni) metodą. Skirtumai laikomi patikimais, kai p<0,05.

Tyrimas ir analizė atliekama pagal schemą, pateiktą 1 paveikslėlyje.

1 pav. Baigiamojo darbo tyrimo ir analizės schema.

Tyrimo metu analizuoti VĮ “Pieno tyrimai“ 2013 - 2014 metų žaliavinio pieno riebumo ir baltymingumo procentų, pieno laktozės procentų ir urėjos mg procentų, somatinių ląstelių skaičiaus tūkst/ml, bakterinio užterštumo tūkst/ml, ir inhibitorinių medžiagų tyrimų rezultatai. Riebalų, baltymų, laktozės, urėjos kiekio tyrimas atliekamas infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities matuokliu LactoScopeFTIR. Somatinių ląstelių skaičiaus tyrimas mikroskopiniu SomaScope (CA-3A4, 2004, Delta Instruments, Olandija, Fluoro-opto-electroninis ) metodu.

Bakterijų skaičiavimas piene - mėginio filtravimas per membraninį filtrą. Bakterijos sulaikomos ant filtro paviršiaus, nudažomos ir skaičiuojamos mikroskopu. Šis metodas greitai ir tiksliai nustato bakterijų skaičių piene. Visa tai atliekama prietaisu Cobra ir trunka apie 7 min. Bakterijų amžius yra trumpas, todėl piene nuolat yra apie 80 proc. gyvų ir apie 20 proc. jau žuvusių bakterijų. Gyvos bakterijos nusidažo oranžine spalva, o negyvosios - pilka ar žalsva. Prietaisu Asteria per 12-15 min.

automatiškai suskaičiuojamos tik oranžine spalva nusidažiusios bakterijos, o negyvos bakterijos susilieja su pilka filtro spalva ir jų nesimato.

Literatūros paieška, sisteminimas ir analizė

Duomenų rinkimas

Tiriamųjų ūkių pieno sudėties ir kokybės rodiklių rinkimas

Pokalbiai su tiriamųjų ūkių savininkais

Tyrimų rezultatų apdorojimas Tyrimų rezultatų

analizė

Išvados

VĮ "Pieno tyrimai" inhibitorinėms medžiagoms piene nustatyti naudoja savos gamybos preparatą LPT. Šis preparatas - tai polimerinės medžiagos plokštelė, kurios duobutės užpildytos standžia violetinės spalvos mitybine terpe su jautrios antibiotikams ir sulfamilamidams kultūros sporomis. Inhibitorių nustatymas preparatu LPT pagrįstas tuo, kad dauginantis preparate esančioms sporoms, susidaro rūgštis, pakeičianti terpės spalvą iš violetinės į geltoną. VĮ "Pieno tyrimai"

gaminamu preparatu LPT tiriami žalio pieno mėginiai yra išdozuojami automatiniu dozatoriumi po 0,05 ml į kiekvieną plokštelės duobutę. Po dvi duobutes kiekvienoje plokštelėje skiriama kontroliniams mėginiams: neigiamai kontrolei ir teigiamai kontrolei. Plokštelė inkubuojama nuo 4,5 iki 5 h (63,5 ± 0,5) ^o C temperatūroje termostate. Pagal mitybinės terpės spalvą duobutėje yra vertinami rezultatai.

Tirtame piene bus inhibitorių medžiagų, jei terpės spalva yra violetinė, ir nėra antibiotikų, sulfamidų,

kai terpės spalva bus geltona arba tarpinė tarp violetinės ir geltonos.

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Tyrimo metų, sezono, ūkio stambumo įtaką pieno sudėties ir kokybės rodikliams

Analizuojant metų įtaką pieno sudėties ir kokybės rodikliams, nustatėme, kad metų įtaka reikšminga tik inhibitorinių medžiagų (INH) ir bendram bakteriniams užterštumui (BBU) piene (p<0,05; 1 lentelė).

1 lentelė. Metų įtakos (ūkių stambumo duomenimis) pieno sudėties ir kokybės rodikliams analizė Rodikliai, metai Imtis Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Reikšmingumo lygmuo (p)

Riebumas, proc 2013 100 4,33 0,474 0,428

2014 113 4,28 0,414

Baltymingumas, proc

2013 100 3,13 0,343 0,477

2014 113 3,10 0,313

Urėja, mg/proc 2013 100 22,07 3,830 0,231

2014 113 21,29 5,385

Inhibitorinės medžiagos

2013 100 0,13 0,338 0,0001*

2014 113 0,01 0,094

Somatinių ląstelių skaičius

2013 100 2,46 0,211 0,861

2014 113 2,45 0,254

Bendras bakterinis užterštumas

2013 99 1,87 0,272 0,001*

2014 113 1,73 0,323

* skirtumas statistiškai patikimas, kai p<0,05

Didesnis INH medžiagų kiekis bei BBU buvo nustatyti 2013 m.

Analizuojant ūkio dydžio įtaką pieno sudėties ir kokybės rodikliams nustatėme, kad ūkio dydis turi įtakos tik pieno riebumui ir somatinių ląstelių skaičiui piene (p<0,05; 2 lentelė).

2 lentelė. Ūkio dydžio įtakos pieno sudėties ir kokybės rodikliams analizė Rodikliai, ūkiai Imtis Vidurkis Standartinis

nuokrypis

Reikšmingumo lygmuo

Riebumas, proc 1 47 4,37 0,367 0,013*

2 7 4,00 0,074

Baltymingumas, 1 47 3,14 0,259 0,097

proc 2 7 2,97 0,115

Urėja, mg/proc 1 47 21,72 3,181 0,210

2 7 20,14 2,116

Inhibitorinės medžiagos

1 47 0,19 0,398 0,572

2 7 0,29 0,488

Somatinių ląstelių skaičius

1 47 2,45 0,187 0,012*

2 7 2,63 0,037

Bendras bakterinis užterštumas

1 47 1,87 0,123 0,846

2 7 1,86 0,121

* skirtumas statistiškai patikimas, kai p<0,05

Smulkiuose ūkiuose pieno riebumas didesnis, o somatinių ląstelių mažiau, nei stambiuose (p<0,05, 3 lentelė).

3 lentelė. Sezono įtakos pieno sudėties ir kokybės rodikliams analizė

Rodikliai, sezonas Imtis Vidurkis Standartinis nuokrypis

Riebumas, proc Pavasaris 51 4,29 * Vasara, ruduo 0,492

Vasara 54 4,09 * ^Pavasaris 0,364

Ruduo 54 4,34* ^Pavasaris 0,395

Žiema 54 4,49 0,431

Baltymingumas, proc

Pavasaris 51 3,08 0,390

Vasara 54 3,09 0,294

Ruduo 54 3,14 0,277

Žiema 54 3,15 0,342

Urėja, mg/proc Pavasaris 51 22,333 5,421

Vasara 54 20,611 3,838

Ruduo 54 21,889 3,689

Žiema 54 21,833 5,626

Inhibitorinės medžiagos

Pavasaris 51 0,039 0,196

Vasara 54 0,037 0,190

Ruduo 54 0,093 0,292

Žiema 54 0,093 0,292

Somatinių ląstelių skaičius

Pavasaris 51 2,434 0,237

Vasara 54 2,497 0,238

Ruduo 54 2,441 0,253

Žiema 54 2,436 0,206

Bendras bakterinis užterštumas

Pavasaris 51 1,835 0,294

Vasara 54 1,699 0,408

Ruduo 54 1,839 0,240

Žiema 54 1,798 0,243

* skirtumas statistiškai patikimas, kai p<0,05

Pavasarį pieno riebumas statistiškai patikimai žemesnis nei kitais sezonais.

3.2. Pieno sudėties rodiklių kaita ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiais pagal ūkio stambumą

Šiame tyrimų etape buvo atliktas tiriamųjų ūkių bendras pieno sudėties (riebalų proc., baltymų proc.) ir kokybės rodiklių (bendro bakterinio užterštumo tūkst./ml, somatinių ląstelių skaičiaus tūkst./ml, inhibitorinių medžiagų, pieno užšalimo temperatūros) rodiklių kitimas. Taip pat buvo lyginami ganyklinis ir tvartinis laikotarpiai, jų įtaka tiriamiems rodikliams. Visi ūkiai buvo nagrinėjami pagal turimų galvijų skaičių, šėrimo būdą, laikymą ir ganymą.

Lietuvoje galvijų tvartinis laikotarpis trunka 210-220, o ganyklinis – 145-155 dienas. 2014 m.

žiema buvo trumpa, o vasaros ir rudens klimatas leido ūkininkui ganiava džiaugtis daug ilgiau nei įprastai. Analizuojamuose ūkiuose tvartinis laikotarpis truko 170-182, o ganyklinis 183-195 dienas.

Pieno sudėtinės dalys ir jų kiekiai piene kinta priklausomai nuo metų laiko, nes skirtingu metų laiku karvės šeriamos skirtingos maistinės vertės pašarais. Analizuojami pagrindinių pieno sudėtinių dalių (riebalų (proc.), baltymų (proc.)) kiekiai ganyliniu ir tvartiniu laikotarpiais pateikti 2 ir 3 paveiksluose.

2 pav. Riebalų ir baltymų kiekiai (proc.) ganykliniu laikotarpiu.

2 pav. pateikti riebalų ir baltymų kiekiai ganykliniu laikotarpiu rodo, kad X kooperatinėje bendrovėje riebalų kiekio vidurkis buvo žymiai didesnis už bazinę pieno riebalų kiekio normą.

Lyginant pieno baltymų vidurkių reikšmes jos kito įvairiai: vienur viršijo bazinį rodiklį, kitur jo net nesiekė. Didžiausias ganykliniu laikotarpiu pieno riebumo vidurkis buvo ūkyje Nr.1, mažiausias – Nr.64. Didžiausias pieno baltymingumo rodiklis ganykliniu laikotarpiu buvo ūkyje Nr.1, mažiausias – Nr.44.

Kooperatinėje bendrovėje visų ūkių karvių pieno riebalų ir baltymų vidurkių reikšmės tvartiniu laikotarpiu kito panašiai kaip ir ganykliniu laikotarpiu. Tvartiniu laikotarpiu didžiausia pieno riebalų vidurkio reikšmė buvo ūkyje Nr.1, mažiausia – Nr. 45. Pieno baltymų vidurkio reikšmė didžiausia ūkyje Nr.14, mažiausia – Nr.2 ir Nr.7. Grafinis vaizdas pateiktas 3 pav.

3 pav. Riebalų ir baltymų kiekiai (proc.) tvartiniu laikotarpiu.

Pieno riebalų vidurkių rodiklių kaita, priklausomai nuo laikomų ūkio stambumo ganykliniu

laikotarpiu pateikiama 4 paveiksle. Lyginant rodiklių reikšmes matyti, kad jie kinta labai įvairiai, nors

laikomų karvių skaičius ūkyje yra įvairus. Visų ūkių karvių pieno riebalų rodiklio vidurkių reikšmė yra

didesnė už pieno riebalų bazinio rodiklio reikšmę.

4 pav. Pieno riebalų vidurkių reikšmės stambiuose ir smulkiuose ūkiuose ganykliniu laikotarpiu (4 paveiksle stambūs ūkiai – Nr.25, Nr.31, Nr.36, Nr.82)

Pieno baltymų vidurkių reikšmė taip pat svyruoja labai įvairiai: kai kuriuose ūkiuose ji žemesnė už pieno baltymų bazinę reikšmę, kai kuriuose - aukštesnė. Pieno baltymų vidurkis ganykliniu laikotarpiu smulkiuose ūkiuose yra aukštesnis nei stambiuose ūkiuose, t.y. pieno baltymų vidurkis smulkiuose ūkiuose yra 3,15 proc., o stambiuose ūkiuose – 3,03 proc.

Grafinis vaizdas pateiktas 5 paveiksle.

5 pav. Pieno baltymų vidurkių reikšmės ganykliniu laikotarpiu smulkiuose ir stambiuose ūkiuose.