LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJASLAUGOS FAKULTETAS SPORTO MEDICINOS KLINIKA
KAROLIS ŠUMAUSKAS
JAUNO AMŽIAUS FUTBOLININKŲ LIEMENS IR
APATINIŲ GALŪNIŲ RAUMENŲ DISBALANSAS IR
NEKONTAKTINĖS TRAUMOS RIZIKOS ĮVERTINIMAS
Magistro studijų programos ,,Sveikatinimas ir reabilitacija” (valst. kodas 6211GX010)baigiamasis darbas
Darbo vadovas Med. dr. doc. Renata Žumbakytė Šermukšnienė
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 7 ŽODYNĖLIS ... 8 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1. Futbolas lietuvoje, pasaulyje, jo istorija ... 10
1.2. Sportinės traumos ir jas lemiantys veiksniai ... 11
1.3. Sportinių traumų epidemiologija futbole ... 14
1.4. Raumenų disbalansas, simptomai, paplitimas ... 16
1.5. Raumenų disbalanso rizikos veiksniai ... 17
1.6. Raumenų disbalanso ištyrimo būdai ... 18
1.7. Raumenų disbalanso įtaka sportinėms traumoms ... 19
1.8. Raumenų disbalanso profilaktika ... 20
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 22
2.1. Tyrimo planavimas (organizavimas) ... 22
2.2. Tiriamieji ... 22
2.3. Tyrimo metodai ir priemonės ... 23
2.5.1. Blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų jėgos matavimas dinamometru... 23
2.5.2. Thomas testas ... 24
2.5.3. Ito ir Sorensono testas ... 25
2.5.4. Y arba modifikuotas žvaigždės nuokrypio testas (angl. Y Balance Test) ... 26
2.5.5. Funkcinių judesių testavimas naudojant FMS (angl. Functional Movement Screen) ... 27
2.5.6. Duomenų analizės metodai ... 31
3. TYRIMO REZULTATAI ... 32
3.1. Šlaunį lenkiančių raumenų ilgio (Thomas test) testo rezultatai ... 32
3.2. Liemenį tiesiančių ir lenkiančių raumenų ištvermės (Ito ir Sorensen test) testo rezultatai .... 33
3.3. Blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų jėgos rezultatai ... 34
3.3.1. Blauzdą lenkiančių raumenų jėgos rezultatai ... 34
3.3.2. Blauzdą tiesiančių raumenų jėgos rezultatai ... 37
3.3.3. Dešinę blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų jėgos tarpusavio rezultatai ... 40
3.3.4. Kairę blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų jėgos tarpusavio rezultatai ... 45
3.4. Y-balance testo rezultatai ... 50
3.5. Funkcinių judesių testo (FMS) rezultatai ... 54
IŠVADOS ... 59
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 60
PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 61
SANTRAUKA
Karolis Šumauskas. Jauno amžiaus utbolininkų liemens ir apatinių galūnių raumenų disbalansas ir nekontaktinės traumos rizikos įvertinimas. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas – doc. dr. Renata Žumbakytė Šermukšnienė Lietu os s eikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2020; 65p.
Darbo tikslas – Į ertinti jauno amžiaus utbolininkų liemens ir apatinių galūnių raumenų
disbalansą ir nekontaktinės traumos riziką
Uždaviniai:
1. Į ertinti jauno amžiaus futbolininkų liemens raumenų būklę;
2. Į ertinti jauno amžiaus futbolininkų apatinių galūnių raumenų būklę;
3. Į ertinti jauno amžiaus futbolininkų nekontaktinės traumos riziką, atsiž elgiant į liemens ir apatinių galūnių raumenų būklę
Tyrimo metodai: atlikta Mann – . buvo laikyti statisti iuotas reik - ) buvo ma nei pasirinktasis lygmuo α=0 05) Tiriamųjų raumeninio disbalanso vertinimui buvo naudojami šie testai blauzdos lenkėjų ir tiesėjų raumenų jėgos matavimas – dinamometras; Tomo testas; Ito ir Sorenseno testas; Y- balance testas, FMS. Tiriamieji: Tyrime dalyvavo jauno futbolininkai berniukai, kurie aid arba Garliavos futbolo mokyklose daugiau kaip 2 metus, kuri 13,85 ± 0,65. Darbo išvados:
1. Įvertinus jauno amžiaus futbolininkų liemens raumenų būklę, buvo nustatyta, kad traumų pre enciją taikančių utbolininkų raumenų jėga ir ištvermė yra geresnė už traumų prevencijos netaikančius futbolininkus.
2. Įvertinus jauno amžiaus futbolininkų apatinių galūnių raumenų būklę buvo nustatyta, kad traumų prevencijos netaikančių utbolininkų raumenų jėga buvo mažesnė už traumų pre enciją taikančius futbolininkus.
3. Įvertinus jauno amžiaus futbolininkų nekontaktinės traumos riziką, atsiž elgiant į unkcinių judesių atlikimą buvo nustatyta, kad traumų prevencijos netaikiusių utbolininkų rizika patirti nekontaktinę traumą buvo didesnė už traumų pre enciją taikančius futbolininkus.
SUMMARY
Karolis Šumauskas. Young age soccer player’s waist and lower limb muscle imbalance and non-contact injury risk evaluation. Master thesis. Thesis supervisor – Associate professor PhD. Renata Žumbakytė-Šermukšnienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Sports medicine clinic. Kaunas, 2020; 65p.
Thesis aim – to evaluate young age soccer player waist and lower limb muscle imbalance and non-contact injury risk.
Objectives:
4. To evaluate waist muscle condition of young age soccer players 5. To evaluate lower limb muscle condition of young age soccer players 6. To evaluate non-contact injury risk
Research methods: The following tests were used to evaluate the muscle imbalance and non-contact injury risk of the research subjects: measurement of the calve flexor and extensor muscle strength – dynamometer; Thom's test; Ito and Sorensen test; Y-balance test, FMS Research subjects: Young age soccer players, playing in the Garliava’s and Prienai’s football
schools. Number of research subjects: 40 subjects.
Thesis conclusions:
1. After evaluating waist muscle condition of young soccer players it was established that waist muscle strength and endurance of players who participated in injury prevention was better than payers who did not participated in injury prevention.
2. After evaluating lower limb muscle condition of young soccer players it was established that lower limb muscle condition of players who participated in injury prevention was better than payers who did not participated in injury prevention.
3. After evaluating non-contact injury risk it was established that players who participated in injury prevention had less risk of non-contact injury than players who did not participated in injury prevention.
PADĖKA
Noriu padėkoti darbo vadovei doc. dr. Renatai Žumbakytei-Šermukšnienei už ertingus patarimus ir skirtą laiką, taip pat tyrime dalyvavusiems futbolininkams ir Garliavos bei Prienų futbolo mokyklų ado ybėms už suteiktą galimybę atlikti tyrimą.
SANTRUMPOS
LFF–Lietuvos futbolo federacija FIFA – Tarptautinė futbolo federacija FMS – Funkcinių judesių testas p – Statistinis reikšmingumas
UEFA – Europos utbolo ederacijų asociacija GEE – Apibendrintos vertinimo lygtys
ŽODYNĖLIS
Sportinė trauma - tai sužalojimai, kurie atsiranda daly aujant izinėje veikloje Iliopsoas – klubinis juosmens raumuo
ĮVADAS
Darbo tikslas - į ertinti jauno amžiaus futbolininkų liemens ir apatinių galūnių raumenų disbalansą ir nekontaktinės traumos riziką
Uždaviniai:
1. Į ertinti jauno amžiaus futbolininkų liemens raumenų būklę;
2. Į ertinti jauno amžiaus futbolininkų apatinių galūnių raumenų būklę;
3. Į ertinti jauno amžiaus futbolininkų nekontaktinės traumos riziką, atsiž elgiant į liemens ir apatinių galūnių raumenų būklę
Darbo temos aktualumas ir naujumas
Futbolo pasaulyje sportinė trauma yra dažnas reiškinys, todėl specialistai skiria ypatingą dėmesį greitam ir veiksmingam sportinių traumų gydymui ir reabilitacijai - tobulinama medicininė įranga, plečiamas traumų gydymui ir pravencijai skirtų priemonių pasirinkimas, atliekami mokslianiai tyrimai. Viena iš prevencinių priemonių sumažinti nekontaktinės traumos riziką, yra laiku nustatyti raumenų disbalansą, tinkamai jį į ertinti ir skirti atitinkamą izinių pratimų ar procedūrų programą Pagal atliktus tyrimus, raumenų disbalansas turi didelę įtaką nekontaktinės traumos atsiradimo rizikai (1).
UEFA atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad vidutiniškai kiekvienas žaidėjas per sezoną patiria apie dvi traumas, todėl galima tikėtis, jog komanda turinti 25 žaidėjus per vieną sezoną susidurs su maždaug 50 traumų. Todėl prevencinės priemonės yra labai svarbios siekiant mažinti potencialių traumų skaičių sezonui. Vienas iš būdų yra utbolininkų liemens ir apatinių galūnių raumenų jėgos nustatymas ir pagal tai savalaikis agonistų ir antagonistų raumenų jėgos disbalanso įvertinimas ir, esant būtinybei, skirti kineziterapijos programą raumenų jėgos, ištvermės ir elastingumo gerinimui (2).
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Futbolas lietuvoje, pasaulyje, jo istorija
Lietuva futbolo pasaulyje yra palyginti jauna ir dar nespėjusi pasireikšti šalis Lietuvos futbolo istorija pradedama skaičiuoti nuo 1922 m., kai buvo įkurta pirmoji futbolo organizacija - Lietuvos sporto lyga - ir vyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas. 1923m. birželio 24d. Lietuvos futbolo rinktinė sužaidė pirmas oficialias rungtynes su Estijos futbolo rinktine, Lietuva pralaimėjo rezultatu 0:5. 1924m. Lietuva dalyvavo Olimpinių žaidynių futbolo turnyre, bet jau per pirmas rungtynes Lietuva buvo sutriuškinta 0:9 Šveicarijos komandos. 1928m. buvo pradėtas Baltijos taurės turnyras, kuriame žaidė Estija, Latvija ir Lietuva, kuriai pavyko iškovoti taurę 1930 ir 1935 metais (3).
Futbolas yra iena populiariausių sporto šakų pasaulyje FIFA atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad utbolą aktyviai žaidžia apie milijonai žmonių milijonai yrų ir milijonų moterų), taip pat pasaulyje yra apie milijonus utbolo arbitrų. Šie skaičiai sudaro apie 4 procentus viso pasaulio žmonių populiacijos Ta pati FIFA ederacija paskaičia o, kad idutiniškai utbolą žaidžiantis asmuo šį žaidimą žaidžia alandų per metus. Kada futbolas pasieks sa o limitą nėra aišku, bet tai tikrai greitai neį yks Kiek ienais metais rengiami is nauji čempionatai, taip dar labiau populiarinant šią sporto šaką (4).
Futbolas daro teigiamą įtaką isuomenės sveikatingumui, aikų fiziniam bei psichiniam tobulėjimui ir aikų užimtumui Todėl gerai, kad vaikai yra įtraukiami į sportinę eiklą nuo pat aikystės Futbolą žaidžia ir vyrai, ir moterys. Komanda susideda iš 11 žaidėjų iš kurių ienas artininkas ra ienas yriausias teisėjas ir du pagalbininkai teisėjai skirtingose aikštelės pusėse. Paprastai žaidimas susideda iš d iejų kėlinių, kurių kiek ienas trunka minutes tarp kurių yra minučių pertrauka Futbole rezultatas gali baigtis lygiosiomis, tačiau turnyrų atkrintamosiose ar finaliniuose etapuose kažkuri komanda turi laimėti, negali būti lygiųjų Tokiu at eju, jei per pagrindinį laiką rezultatas baigiasi lygiosiomis yra žaidžiami papildomi du kėliniai po minučių Jeigu rungtynių nugalėtojas per papildomą laiką nepaaiškėja, yra mušami metrų baudiniai po smūgius kiekvienai komandai, jei rezultatas ir po baudinių serijos yra lygus, mušami baudiniai toliau iki kol pirmoji komanda suklys (5).
1.2. Sportinės traumos ir jas lemiantys veiksniai
Patiriamų traumų pobūdis dažniausiai priklauso nuo sporto šakos stiliaus – ar sporto šaka yra kontaktinė ar ne, tai individuali ar komandinė, ar naudojamos apsauginės priemonės, lauko ar uždarų patalpų (6). Mokslininkai išskiria dažniausiai į ykstančias traumas, kurios skiriasi sužalojimo sunkumu: sąnarių išnirimai, raiščių plyšimai ir kitų minkštųjų audinių patempimai. Tai sudaro apie 60 procentų patiriamų traumų (6).
Lėtinės traumos, taip pat dar vadinamos perkrovos traumomis, į yksta dėl besikartojančių, ilgalaikių audinių perkro ų ir smulkių pažeidimų kartojimosi Įvykus tokio tipo traumai dažniausiai būna sunku atrasti aiškų momentą, kuriuo metu trauma į yko (7 Ūminės traumos, priešingai nei lėtinės, dažniausiai patiriamos dėl vieno konkretaus trauminio įvykio. Dažnai lėtinės traumos, tokios kaip stresinis kauno lūžis, bursitas, tendinitas atsiranda, kai dėl nepakankamo laiko, skirto išgydyti esamiems pažeidimams, futbolininkai per anksti gržta į sportinę eiklą ir patiria pakartotinę traumą arba atsinaujina buvusios traumos simptomai (7, 8). Tose sporto šakose, kuriose sportininkai daugiausia naudoja pasikartojančius judesius (pvz.: irklavimas, bėgikai) dažniausiai patiriamos lėtinės traumos, o tose, kuriose reikalingas didelis sportininko greitis ir sporto šaka yra kontaktinė (pvz.: krepšinis, futbolas, ledo ritulys) – patiriamos ūminės traumos (9 Kadangi lėtinės traumos susijusios su laipsniškai (priklausomai nuo patiriamo krū io didėjančiais simptomais, sportininkai dažnai nejaučia, kad yra susižeidę (10).
Traumų rizikos eiksniai yra skirstomi į dvi kategorijas - vidines ir išorines (11 Taip pat rizikos eiksniai gali būti pakeičiami bei nepakeičiami ir nors kai kurie veiksnia (pvz.: lytis, amžius yra nepakeičiami, tačiau tikimybė patirti traumą gali būti sumažinta, atsiž elgiant į tokius veiksnius kaip pusiaus yrą, jėgą ir kūno unkcionalumą (12). Siekiant į ertinti vidinius ir išorinius sportines traumas lemiančius veiksnius, būtina ištirti ir jų atsiradimo mechanizmus, taip bus galima išsiaiškinti patirtos traumos priežastį Kitaip tariant, sportinės traumos patiriamos dėl sudėtingos daugelio rizikos eiksnių ir trauminių į ykių są eikos (13 Dėl to sportinių traumų etiologijos tyrimams reikalingas modelis, kuris atsiž elgtų į daugelį eiksnių, taip pat įtrauktų ir minėtą traumą sukeliantį į ykį (14, 15). Tiriant sportinių traumų atsiradimo priežastis buvo dar 1994 metais Meeuwisse aprašytas daugiafaktorinis sportinių traumų rizikos eiksnių modelis (1 pav.) (16).
1 pav. Dinaminis daugiafaktorini etiologijos modelis (16)
Nors ir neretai sportininkai patiria traumas dėl atskirų šiame modelyje pažymėtų rizikos eiksnių, tačiau dažnu atveju sportinė trauma į yksta kaip idinių ir išorinių rizikos eiksnių są eika (16 Teigiama, kad pagrindinė sportinių traumų atsiradimo priežastis yra anksčiau minėtų rizikos eiksnių „susikaupimas“ traumai į ykti palankioje vietoje ir situacijoje (15 Meeu isse traumą skatinantį į ykį apibūdina kaip galutinę ir būtiną grandį traumos etiologijos sc emoje ir toks į ykis paprastai yra laikomas tiesiogiai susijęs su traumos atsiradimu (16).
Taip pat, tiriant sportinių traumų atsiradimo priežastis yra pateikiamas mec aninių reiškinių sekos modelis (2 pav.) (17). Šiame modelyja pavaizduota visa priežasčių seka nuo pirminio kontakto iki galutinės sportinės traumos patyrimo Pagrindinė tokio modelio mintis yra tai, kad sportininko kūną veikiančios nuolatinės išorinės apkrovos deformuoja ir struktūrų biomechaninis atsakas deformacijoms iršijus atgautinas ribas, tuo pačiu iršijamas ir traumos tolerancijos lygis, dėl ko atsiranda anatominiai struktūrų pažeidimai ir dėl tokio traumos mechanizmo sportininkas patiria sportinę traumą (17).
rei sekos modelis (17)
Pasak mokslininkų, norint geriau suprasti sportinių traumų etiologiją, reikia išsiaiškinti ir į ertinti jų atsiradimo priežastinius veiksnius, kurie yra kiekviename etape dar prieš joms į ykstant Sportinę traumą atletas dažniausiai patiria, kai kūno audiniai, dėl savo galimybių, negali atlaikyti didesnių apkro ų Tai priklauso nuo kelių aktorių, kurie yra išdėstyti priklausomybės grandinėje (3 pav.) (17).
3 pav. Kontekst sekos modelis (17)
Perkrova pasireiškia tam tikroje struktūroje priklausomai nuo audinio tipo (pvz.: raumuo ir iziologinių eiksnių p z nuo argis , tai priklauso ir nuo audinių reakcijos į jį pasikeitusį eiksnį p z smūgis ir yra susijęs su pasipriešinimu (pvz. inercija). Toks modelis atspindi traumą nulemiančius ryšius tarp sportininko kūno fiziologijos ir poveikio mechanizmo bei rizikos eiksnių, atsirandančių tam tikroje situacijoje (17).
1.3. Sportinių traumų epidemiologija futbole
Futbolas daro teigiamą įtaką isuomenės s eikatingumui, aikų iziniam bei psic iniam tobulėjimui ir aikų užimtumui, todėl gerai, kad aikai yra įtraukiami į sportinę eiklą nuo pat aikystės Dėl kūno funkcijos sutrikimų, atsirandančių sportinės eiklos metu Sportinė trauma – tai treniruočių ar varžybų metu išorinių eiksnių sukeltas organizmo pažeidimas Trauma į yksta, kai audiniai neatlaiko didesnio nei gali absorbuoti ūmaus arba lėtinio streso (18). Viena populiariausių patiriamų traumų sezono pradžioje yra pusplė inio ir pusgyslinio raumenų patempimas ir plyšimas (18).
Vienos iš populiarausios sporto šakos pasaulyje traumatizmas yra labai dažnas į ykis ne tik suaugusiųjų tarpe, gal ir aikų bei paauglių. Kiekvienais metais medicininės pagalbos skyrius visame pasaulyje pasiekia daugiau nei 187 000 jauno amžiaus utbolininkų patyrusių traumas (18).
4 pav. Jauno žiaus futbolinink pasiskirstymas pagal obūdį (18)
Remiantis Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo statistiniais duomenimis, didžiausią traumų paplitimą, tarp jauno amžiaus utbolininkų, (50%) sudaro sumušimai, (16,7%) raiščių patempimai, , raumenų patempimai. Taip pat nemažą dalį (4,45%) sudaro žaizdos, lūžiai tik 2,5 procentus Sporte traumos neretai skirstomos į dvi dalis, vienos priskiriamos grupei, kurioms išgyti reikalingas laikas be sporto, kitos sportinės traumos priskiriamos smulkioms, kurias pavyksta greitai išgydyti ir sportininkas gali toliau sportuoti neprarasdamas laiko (18).
5 pav. Jauno amžiaus futbolininkų traumų pasiskirstymas pagal kūno vietą (18)
Atlikti tyrimai rodo, kad jauno amžiaus futbolininkai dažniausiai patiria smulkias rankos traumas išskiriant ir riešą , Kita daugiausiai traumų patiriama vieta yra koja kartu
išskiriant čiurną , , bei kelio traumas , Sudėjus kojos traumas gauname , procentus, kas yra ganėtinai nemažai, bet didelio išsiskyrimo nėra, statistika rodo, kad futbolininkai daugmaž traumas patiria visose kūno ietose, tačiau kojos, bei rankos traumos truputi daugiau (18).
6 pav. Jauno amžiaus futbolininkų sportinių traumų pasiskirstymas, atsižvelgiant ar buvo prarastas laikas gydant sportinę traumą ar ne.
Taip pat galima skirstyti pagal tai, ar ę sportininkas turi praleisti sporto mimus (treniruotes, var ybas) (18). Remiantis Jungtin Amerikos V
atlikto tyrimo rezultatais, pastebima, kad (58,6%) dalis patirtų traumų buvo momentinės ir ilgalaikio gydymo buvo išvengta. Nors didžioji patirtų sportinių traumų dalis buvo nereikalaujančios praleisti treniruočių ar varžybų, tačiau sportinės traumos, dėl kurių atletas turėjo praleisti sportinę eiklą buvo taip pat didelė dalis (36,1%) (18).
1.4. Raumenų disbalansas, simptomai, paplitimas
Tradicinis požiūris į raumenų disbalansą priklauso biomec anikai S arbiausia griaučių raumenų sistemos unkcija yra mec aninė Ji ykdo iso kūno lokomocijos judesių ėjimo, bėgimo , statikos sto ėjimo, sėdėjimo ar kūno dalių judėjimo unkcijas Vienos raumenų grandies išsi ystęs disbalansas labai dažnai pa eikia kitas kūno raumenų grandis, todėl galima teigti, kad disbalasas atsiranda jau ir tarp raumenų grandžių (19).
Išsi ysčius raumenų disbalansui simptomai dažnai nėra greitai pastebimi. Pagrindiniai simptomai yra šlaunį tiesiančių, lenkiančių, pritraukiančių, atitraukiančių, rotuojančių raumenų ir blauzdą tiesiančių bei lenkiančių raumenų ilgių skirtumas tarp agonistų ir antagonistų bei dominuojančios ir nedominuojančios kojos, tempimo jausmas, skausmas raumens t irtinimosi ietose, trigerinių taškų susidarymas, agonisto raumens jėgos sumažėjimas ir antagonisto jėgos padidėjimas Šie simptomai yra pasekmės arba kompensacinės reakcijos į pasikeitusius raumenų grandžių tonusus Tai daro įtaką kaulų padėčiai (20) Jei ienos raumenų grandies raumenys nusilpsta, priešingos dalies raumenys turi papildomai įsitempti, kad kompensuotų ir galėtų išlaikyti nors dalinai tinkamą sąnario padėtį Tokiu at eju išsi ysto disbalansas tarp raumenų grandžių (20). Futbolo sporto šakoje raumeninis disbalansas dažniausiai išsi ysto dėn netolygaus jėgos pasiskistymo tarp kūno pusių kairės ir dešinės) (20).
Dažniausiai futbolininkai naudoja ieną koją, kuria atlieka smūgia imus, ir kitą koją kuri yra atraminė Pagal unkciją prisitaiko raumenys, todėl smūgiuojančios kojos keturgalvis šlaunies ir klubinis juosmens raumenys, bei pritraukiamieji šlaunies bus stipresni už atraminės kojos tuos pačius raumenis Taip pat atraminės kojos sėdmens raumenys bus stipresni už smūgiuojančios kojos Dėl šių raumenų prisitaikymo išsivysto asimetrija tarp abiejų kojų tų pačių raumenų, tai yra priežastis kodėl futbolininkui skauda atraminės kojos sėdmens raumenis, skausmas plinta į nugarą Smūgiuojančios kojos izoliuotai sustiprėję keturgalvis šlaunies ir klubinis juosmens raumenys, bei pritraukiamieji šlaunies, dažniausiai sukelia sausgyslių uždegimus ties jungimusi prie dubens kaulų. Raumenys tampa spazmuoti, skauda (22).
1.5. Raumenų disbalanso rizikos veiksniai
Raumenų disbalansas yra ienas pagrindinių rizikos eiksnių, dėl ko gali į ykti sportinė trauma Rizika patirti sportinę trauma prasideda dar prieš sezoną, kadangi organizmas tarpsezonio metu ilsisi, sportininkai dažnai neatlieka sa arankiškai reikalingų pratimų, arba tai daro netaisyklingai. Sezonas prasideda greitai, kaikurie žaidėjai nespėja pasiekti optimalios ormos, skiriasi raumenų jėga tarp kuno pusių, taip pat s arbu raumenų elastingumas, kuris sezono pradžioje yra sumažėjęs. Silpnas fizinis pasiruošimas prieš sezoną, jau suteikia galimybę sportininkui patirti traumą (23).
UEFA Europos lygos komandų žaidėjams buvo atlikti izinio krū io po eikio tyrimai raumenų sistemai. Tyrime dalyvavo 171 žaidėjas, bu o testuojamos labiausiai į krū į reaguojantys raumenys ir naudodamiesi EE generalised estimating e uations sistema, nustatė atitinkamų raumenų padidėjusį polinkį gauti traumą. Šios raumenų grupės bu o apjungtos į isumą ir sudarytos “raudonos zonos kiek ienam pratimui, kurie raumenys kenčia labiausiai Bu o nustatyta, kad kasdieninės treniruotės aukštu intensy umu, kurios apjungda o daugiau raumenų sistemų, buvo mažiau pa ojingos, negu du kartus per sa aitę yksiančios treniruotės atskirom raumenų sistemoms (24).
Futbolo treniruotės ir rungtynės dažniausiai yksta ant natūralios žolės, tačiau priklausomai nuo sezoniškumų, kuomet natūrali žolė nėra paruošta ant jos žaisti, kaip alternaty a yra naudojama dirbtinės žolės danga. Šių dangų pa iršius skiriasi, nors ir bandoma kaip įmanoma labiau su ienodinti jų standumą Dirbtinės žolės danga yra kietesnė lyginant su natūralios žolės danga Dangos kietumo skirtumai labai atsiliepia utbolininkų izinei ir iziologinei būklei (25 Lietu oje jau yra įprasta utbolo sezoną pradėti ant dirbtinės dangos, o ėliau pereiti žaisti ant natūralios žolės, tačiau yra ir taip, kad ne visos komandos gali ienu metu pakeisti dangą, todėl komandoms tenka žaisti ant skirtingų pa iršių Tarkim treniruotės namų stadione yksta ant natūralios dangos, o iš ažia us į rungtynes pas kitą komandą ten žaidimas yksta ant dirbtinės dangos ar at irkščiai. Šių dangų keitimas sukelia raumenų bandymą prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, kas sukelia raumenų kompensacinius procesus (išsi ysto raumenų disbalansas), bei didina tikimybę patirti sportinę traumą (24).
Patirta futbolininko trauma yra didelis rizikos eiksnys išsi ystyti raumeniniui disbalansui Sportinė trauma su aržo judesius, apriboja kasdieninių pareigų atlikimą Raumenų jėga silpsta pažeistoje ietoje, mažėja amplitudė, raumuo trumpėja, praranda elastingumą, kenčia raiščiai, sąnariai Pas eikus po traumos yra ypač s arbu atstatyti raumenų balansą, kitaip išbėgus į aikštelę, dėl sutrumpėjusio raumens, susidariusių sąaugų, nesunku patirti pakartotinę traumą. Kineziterapeutas turi komunikuoti su fizinio rengimo treneriu, kad į ertinus raumenų disbalansą,
bei kitas susidariusias problemas dėl traumos, būtų galima kuo e ekty iau atstatyti utbolininko pažesitos ietos unkciją (25).
1.6. Raumenų disbalanso ištyrimo būdai
Norint įvertinti raumenų disbalansą, reikalingi specialūs testai alima tirti izoliuotus raumenis, galima tirti raumenų grandinę, galima tirti raumenų grupę, galima tirti atliekamą unkciją, išt ermę ir t t Siekiant ištirti atkirą izoliuotą raumenį, patogiausia yra naudoti dinamometrą Šiuo prietaisu į ertinama raumens jėga, galima tirti ir raumenų grupės jėgą Į ertinus ienos kojos blauzdos lenkėjų jėgą ir kitos kojos blauzdos lenkėjų jėgą ir gavus žymius raumenų jėgos skirtumus, daroma iš ada, kad tarp abiejų kojų blauzdos lenkėjų yra raumens jėgos disbalansas (26).
Raumenų disbalansą taip pat galima įvertinti išmatuojant raumens ilgį. Šiam būdui vienas iš testų yra “Thomas Test , siekiant į ertinti klubinio-juosmens raumens ilgį. Šis testas tinka į ertinti ir keturgal io raumens tiesiosios gal os ilgį Tyrimas nesunkus, pacientas guli ant nugaros, iena koja paėmus už kelio yra lenkiama per klubo sąnarį, kita koja nuleista ant kušetės iki kelio sąnario, nes blauzda atpalaiduota ir nuleista Jei padėta koja pasikelia nuo kušetės tuo metu, kai kita koja lenkiama prie krūtinės, tai reiškia, kad yra klubinio-juosmens raumens sutrumpėjimas Atlikus tą patį testą kitai kojai ir išsiaiškinus, kad rezultatai skiriasi, yra teigiama, jog yra raumens ilgių disbalansas (27). (7 pav.)
Ito ir Sorensono testai skirti ertinti pil o ir nugaros raumenų išt ermę Tiriamasis guli ant pil o ir minimaliai atkelia pečius, krūtinę ir smakrą nuo žemės, reikia išlaikyti minutes Tą patį atliekame gulint ant nugaros, minimaliai atkeliame gal ą, pečius ir taip pat reikia išlaikyti 5 minutes. Testas vertinamas teigiamai, jei tiriamasis išlaiko skirtingus laikus. Tuomet teigiame, jog tarp nugaros lenkėjų ir tiesėjų yra raumenų išt ermės disbalansas (29).
Y arba modifikuotas žvaigždės nuokrypio testas angl Balance Test , yra naudojamas norint į ertinti dinaminiio stabilumo balansą šiuo at eju ertiname stabilumą tarp dešinės ir kairės kojų Taip pat dažnai naudojamas ir reabilitacijoje iksuojant s eikimo progresą Modi ikuotą žvaigždės nuokrypio testą tinkama naudoti norint į ertinti tiek iršutinės tiek apatinės galūnių traumų riziką (30).
Funkcinių judesių testa imas naudojant FMS įrangą yra patikima priemonė į ertinti sportininkus, kurie turi didelę riziką patirti traumą. FMS sudaro 7 pagrindiniai judesio modeliai, kurie reikalauja mobilumo, stabilumo ir pusiausvyros – koordinacijos. Judesiai vertinami nuo iki balų. 3 balai yra didžiausias galimai gautas balas, balų yra skiriama jei testuojamasis neatlieka testo dėl skausmo, 1 balas skiriamas jei testas neatliekamas net naudojant kompensacinius judesius, 2 balai skiriami jei testas atliekamas, tačiau naudojamos kompensacijos ir 3 balai, kai testas atliekamas puikiai (31).
1.7. Raumenų disbalanso įtaka sportinėms traumoms
Raumenų disbalansas yra viena iš pagrindinių priežaščių, kuomet patiriama sportinė trauma nekontakto metu. Disbalansas tarp blauzdos tiesėjų ir lenkėjų raumenų dažnai sukelia raumens plyšimus, patempimus, uždegimus Kiek ienų rungtynių metu utbolininkai nubėga apie kilometrų, jiems reikalinga didelė išt ermė, raumenų jėga, gebėjimas greitai pailsėti ir atsistatyti rungtynių metu Raumenų disbalansas tarp agonistų ir antagonistų mažina išt ermę, greitina nuo argį, gali sukelti skausmus, raumenų spazmus. Šie faktoriai yra pirmas žingsnis patirti sportinę traumą. Prieš futbolo sezono pradžią yra tikrinami sportininkų iziniai duomenys, raumenų jėga, išt ermė, elastingumas Raumenų jėga yra ienas pagrindinių izinių sa ybių, kurią reikia gerai paruošti sportininkui, kad šis galėtų konkurencingai aržytis, tačiau gretimai reikia nepamiršti išt ermės ir elastingumo, kitaip gali pradėti ystytis raumeninis disbalansas ir sportininkui padidės rizika patirti sportinę traumą (32).
8 pav. Šlaunį pritraukiančių ir atitraukiančių raumenų tarpusavio ryšys (32)
Raumenų disbalansas gali sukelti tokias skausmingas ligas kaip osteitis pubis Šią pasireiškiančią ligą dėl raumenų disbalanso tyrė kineziterapeutai iš Egipto Tyrimui atlikti bu o atrinkti utbolininkų, kuriems pasireiškė ši liga Skausmui į ertinti buvo naudojama VAS skalė skausmui nustatyti, taip pat Biode įranga testuojama šlaunies pritraukėjų, atitraukėjų, lenkėjų ir tiesėjų raumenų jėga iki skausmo, kuri bu o lyginama su s eikais sportininkais atrinktųjų Futbolininkų, kurie serga osteitis pubis, bu o nustatyta ženkliai mažesnė šlaunį lenkiančių ir pritraukiančių raumenų jėga nei s eikų sportininkų Tikslas atstatyti raumenų jėgos ir elastingumo balansą Tikslui įgy endinti bu o skirta speciali pritaikyta pratimų programa. Rezultatai išryškėjo praėjus d iems sa aitėms, Biode įranga nustatyta, kad šlaunį lenkiančių ir pritraukiančių raumenų jėga tapo minimaliai skirtinga, bei rodikliais priartėjo prie kontrolinės grupės, skausmas procentam tiriamųjų buvo visiškai išnykęs, likusiai daliai sumažėjęs iki minimumo Rezultatai atskleidė, jog atstačius raumenų balansą, sportininkams praėjo osteitis pubis simptomai, kas reiškia, jog tas pats raumenų disbalansas sukelią šią ligą (33).
1.8. Raumenų disbalanso profilaktika
Atletams, siekiantiems maksimalių rezultatų traumų iš engti neįmanoma. Nepageidaujamas traumatizmas yra dažnas reiškinys, todėl is labiau yra kreipiamas dėmesys į traumų pre enciją, specialistai analizuoja organizmą, audinius ir bando pritaikyti prevencines priemones traumai iš engti Naudojant specialias prevencijos priemones, tikimasi, kad sumažinus lėtinių traumų dažnumą, bus užkirstas kelias sunkioms traumoms Tyrimai atskleidžia, jog pratimų
programos, skirtos traumų prevencijai, yra efektyvios (34 Taip pat pre encinės programos atliekamos prieš aržybiniame etape ir sezono metu sumažina traumų dažnumą Specialistai atkreipia dėmesį, kad tempimas, kaip vienas iš apšilimo elementų, naudojamas norint iš engti traumų treniruotės aržybų metu yra ienas populiariausių pre encijos priemonių, tačiau is daugėja tyrimų, kurie įrodo, jog vien tempimas apšilimo metu neužtikrina sportininko, jog šis negaus sportinės traumos (34).
Kiekvienas sportininkas turi bendrauti su sporto gydytojais, reguliariai atlikti testus sa o izinei būklei įvertinti, bei pradedant jausti simptomus, pasakyti tai gydytojui arba kineziterapeutui. (35).
Sportinių traumų pre encija prasideda dar prieš sezoną, kuomet yra pasiruošimo laikas. Šiuo periodu yra labai svarbu atlikti tyrimus sportininkams, išsiaiškinti jų silpnasias grandis, raumenų disbalansą, izinį pasiruošimą Tai suteikia galimybę sportininką tinkamai paruošti sezonui ir sumažinti tikimybę patirti sportinę traumą (36).
Bendrai, traumų prevencijos metodus, kuriais siekiama užkirsti kelią sporto traumoms, galima išskirti kelias kategorijas:
• Mokymas ir fizinis pasirengimas - bendras fizinis pasirengimas, apšilimas, treniruočių metodika, neuroraumeninė technika;
• Techniniai bei politiniai veiksniai - informuotumo didinimas, š ietimo programų pritaikymas, aržybų t arkaraščio pritaikomumas atsiž elgiant į komandų lygį ir galimybes;
• Įranga ir įrenginiai – įt arai, teipavimas, fizioterapija
• Medicinos ir nemedicinos pagalba - priešsezoninis patikrinimas, testa imas Laikantis rekomenduojamų pre encinių priemonių, sportinių traumų patyrimo rizika labai sumažės, pagerės sportininkų izinė ir psic ologinė būklė (37, 38).
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA
2.1. Tyrimo planavimas (organizavimas)
Tyrimas atliktas 2019 metais gegužės mėnesį Garliavos futbolo mokykloje ir Prienų futbolo mokykloje. Garliavos futbolo mokykloje buvo tiriama kaip utbolininkų traumų prevencinių priemonių netaikanti grupė (1 grupė , Prienų futbolo mokykloje buvo tiriama kaip utbolininkų traumų prevencines priemones taikanti grupė (2 grupė
Tyrimui atlikti Lietu os s eikatos mokslų universiteto Bioetikos centras 2019 – – išda ė leidimą Nr. BEC – SR(M) – 226 (1 priedas). Taip pat gautas leidimas iš Prienų ir Garliavos futbolo mokyklų direktorių Tyrimo ykdymo laikas bu o suderintas su komandų treneriaias.
Tiriamiesiems buvo pateikta tiriamojo asmens informavimo forma, kurioje buvo supažindinama su tyrimo tikslu ir metodais. Taip pat buvo informuojama, jog taikant tyrimo metodus rizikos bei žalos tiriamieji nepatirs O asmenų ištyrimas gali sukelti tik mažus nepatogumus, susijusius su sugaištu laiku. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas buvo garantuojamas.
Tiriamieji daly auti tyrime bu o k iečiami savanoriškai, laisva valia.
2.2. Tiriamieji
Tyrime dalyvavo jauno futbolininkai, aid ir Garliavos U-15 (12 - 14) komandose. Tyrimo dalyvi ius: 40 .
Tyrimo atrankos kriterijai:
1. Jauno am futbolininkai, aid futbolo mokykloje; 2. Jauno am futbolininkai, aid iantys Garliavos futbolo mokykloje; 3. sportine veikla futbolu daugiau kaip 2 metus;
4. Tiriamasis testavimo metu neturi ū i ęs sportin s traumos; 5. F : 12 - 14 ;
Visi tiriamieji buvo jauno am futbolininkai vyrai, kurie aid arba Garliavos futbolo mokyklose daugiau kaip 2 metus ir yra 12 – 14
2.3. Tyrimo metodai ir priemonės
Taikomi tyrimo metodai:
1. Blauzdos ties ir raumen gos matavimas dinamometru; 2. Thomo testas;
3. Ito ir Sorensono testas:
4. Y arba modifikuotas vaig nuokrypio testas (angl. Y Balance Test); 5. F testas (FMS);
6. Statistin
2.5.1. Blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų jėgos matavimas dinamometru
raumen buvo naudojamas rankinis matuoklis Lafayette.
9 pav. Jėgos matuoklis Lafayette (39)
Šis dinamometras geba išmatuoti raumenų jėgą vos 0.2% (kg) paklaida. Prietaisas matuoja raumenų jėgą aukščiausiame spaudimo taške ir laiką, per kurį jį pasiekė Taip pat duomenys yra išsaugomi idinėje atmintyje. Blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų jėgos testas atliekamas tiriamąjį paguldžius ant pil o, kojos juosta prit irtinamos prie pagrindo, kad neatkiltų
kompensacinių judesių testo atlikimo metu Koja sulenkta per kelį laipsnių kampu ir įrėmus dinamometrą ties distaline blauzdos dalim yra atliekamas testas (9 pav.).
Buvo testuojama abiejų kojų blauzdą lenkiančių ir tiesiančių raumenų jėga ir rezultatai lyginti tarp:
• abiejų kojų blauzdą lenkiančių raumenų jėgos, • abiejų kojų blauzdą tiesiančių raumenų jėgos,
• dešinės kojos blauzdą lenkiančių ir tiesiančių raumenų jėgos, • kairės kojos blauzdą lenkiančių ir tiesiančių raumenų jėgos.
Tiriamasis atlieka blauzdos lenkimą maksimalia jėga, taip pat ir blauzdos tiesimą Testas atliekamas abiemis kojomis Atlikti užtenka ieną kartą, nes aparatas už iksuoja didžiausią jėgą automatiškai (39 Šiuo testu siekiama į ertinti ar yra jėgos skirtumas tarp tų pačių raumenų skirtingose kojose.
2.5.2. Thomas testas
Šis testas yra naudojamas siekiant į ertinti ar nėra sutrumpėjęs klubinis juosmens raumuo Testas atliekamas tiriamajam gulint ant nugaros ir pasislinkus link kušetės galo, kad galėtų kabėti blauzdos lais ai, reikalinga kušetė Tiriamasis pasiima sau už blauzdos ir traukia sau prie krūtinės, žiūrima į kitą koją, jei ji pakyla nuo kušetės, reiškiasi tiriamajam yra sutrumpėjęs klubinis juosmens raumuo, jei lieka kabėti, reiškia nėra sutrumpėjęs. Taip pat šiuo testu gali pasireikšti ir kiti simptomai, pa yzdžiui jei testo atlikimo metu tiriamajam pradeda tiestis paguldyta koja per kelį, reiškia yra sutrumpėjęs keturgal io šlaunies raumens tiesioji gal a Šis testas yra atliekamas abiejomis kojomis ir žiūrmas skirtumas, ar testas teigiamas buvo tik vienai kojai, ar abiem kojom, o gal ir nei vienai (40)
10 pav. Thomas testo atlikimo pavyzdys (40)
2.5.3. Ito ir Sorensono testas
Testas skirtas į ertinti nugaros tiesėjų raumenų išt ermę Tiriamasis atsigula ant pil o, rankos prie šonų Tiriamasis atkelia krūtinės ląstą Jei tiriamojo krūtinkaulis paliečia pagrindą, testas stabdomas. Išlaikius padėtį 5 minutes testas baigiamas (41).
11 pav. Liemenį tiesiančių raumenų ištvermės testo pavyzdys (41)
Kita testo dalis yra ištirti pil o raumenų išt ermę. Tiriamasis atsigula ant nugaros, keliai sulenkti 90 laipsnių kampu, rankos sukryžiuotos ant krūtinės Tiriamasis lenkia krūtininę dalį, užtenka atkelti mentės apatinį kampą nuo paviršiaus ir išlaikyti šią poziciją minutes Testas nutraukiamas, jei apatinis mentės kampas paliečia pagrindą arba jei tiriamasis neišlaiko padėties 5 minutes (41).
12 pav. Liemenį lenkiančių raumenų ištvermės testo pavyzdys (42)
Testo tikslas yra įvertinti ar nėra raumenų ištvermės disbalanso tarp liemenį lenkiančių ir tiesiančių raumenų Jei tiek liemenį lenkiančių ir liemenį tiesiančių raumenų ištvermė buvo vienoda (vertinta pagal išlaikomą laiką , skaitoma, kad disbalanso nėra, jeigu skyrėsi išlaikomo laiko rezultatas - yra disbalansas. Taip pat buvo vertinamas ir skausmas, jei testavimo metu buvo pajuntamas skausmas - testavimas stabdomas.
2.5.4. Y arba modifikuotas žvaigždės nuokrypio testas (angl. Y Balance Test)
Šis testas yra naudojamas norint į ertinti dinaminį stabilumą testą tinkama naudoti norint į ertinti tiek iršutinės tiek apatinės galūnių traumų riziką, tačiau šiuo at eju testas bu o taikytas tik apatinei galūnei Dinaminė pusiaus yra bu o ertinama naudojant testą Vertinant dinaminės laikysenos kontrolę Y testu galima daryti iš adą, kiek tiriamasis gali pasiekti, išlaikydamas atramos tašką, į ertinti skirtumą tarp abiejų pusių ir išsiaiškinti ar yra disbalansas. Šiame teste naudojamą prietaisą sudaro plat orma ir nuo jos nusitęsiantys amzdžiai trimis kryptimis: priekine, šonine ir skersine Testas atliekamas be batų Tiriamasis sto i iena koja ant plat ormos, kojos pirštai turi būti ties raudona linija Išsilaikydamas ant ienos kojos, asmuo kita koja siekia ir stumia kaladėlę tolyn, šonine, skersine bei tiesiai kryptimis. Atliekami 3 bandymai viena kryptimi sto int ant ienos kojos, tada pakeičiama atraminė koja ir siekiama ėl ta pačia kryptimi. Matuojamas nustumtas atstumas (38, 43).
13 pav. Y-Balance testo atlikimo pavyzdys (43)
Rezultatas neužskaitomas jeigu:
1. Nepavyksta išsilaikyti ant platformos (paliečiama žemė su siekiančia koja, nukrentama nuo platformos);
2. Stumiama kaladėlė yra nuspiriama;
3. Stumiama kaladėlė yra naudojama kaip atrama pėda uždedama ant kaladėlės iršaus ;
4. Siekiama koja nesugrąžinama į pradinę padėtį nustūmus kaladėlę yra nuvirstama arba padedama siekiančioji koja ant žemės ar kaladėlės (38, 43).
Vertinamas rezultatų skirtumas tarp abiejų kojų, jei skirtumas padalinus mažesnę reikšmę iš didesnės yra gaunamas mažiau už , , tokiu at eju skaitoma, kad testas yra teigiamas (48).
2.5.5. Funkcinių judesių testavimas naudojant FMS (angl. Functional Movement Screen) Funkcinių judesių testa imas naudojant FMS įrangą yra patikima priemonė į ertinti sportininkus, kurie turi didelę riziką patirti traumą. FMS sudaro 7 pagrindiniai judesio modeliai, kurie reikalauja mobilumo, stabilumo ir pusiaus yros – koordinacijos Judesiai ertinami nuo iki balų. 3 balai yra didžiausias galimai gautas balas, balų yra skiriama jei testuojamasis neatlieka testo dėl skausmo, 1 balas skiriamas jei testas neatliekamas net naudojant kompensacinius judesius, balai skiriami jei testas atliekamas, tačiau naudojamos kompensacijos ir 3 balai, kai testas atliekamas puikiai (44).
pimas Tiriamojo pradinė padėtis pėdos pečių plotyje, nukreiptos tiesiai Lazda paimama taip, kad padėjus ant gal os būtų laipsnių kampas peties ir alkūnės sąnariuose. Tiriamasis iškelia lazdą į iršų ir atlieka maksimalai įmanomą pritūpimą jei pa yksta skiriami balai Pritūpimo metu negali atkilti nuo žemės kulnai Jei pacientui nesigauna, padedama pakyla po kulnais balai už atlikimą Jei isai nesigauna, pacientui skiriama balas, – jei būtų skausmas (45).
Žingsnis per ba je ą Tiriamojo pradinė padėtis: pirštų galais atsiremti į barjero stačiakamio pagrindą. Barjero aukštis parenkamas pagal blauzdikaulio įlgį Lazdą reikia paimti abiem rankom ir užsidėti už galvos ant sprando. Testas atliekamas 3 balams, jei tiriamasis perkialia koją per barjerą tiesiai, neprarasdamas pusiaus yros, nežiūrėdamas į kojas ir pastato ant kolno, bei taip pat grąžina koją į pradinę padėti testą turi atlikti abiem kojom balai skiriami, jei testas į ykdomas, tačiau matomi kompensaciniai judesiai balas jei tiriamajam nepa yksta atlikti testo, – nepa yksta atlikti dėl skausmo (45).
15 pav. Ž g o per b j ą atlikimo pavyzdys (45)
a Tiriamasis testą pradeda pastatydamas ieną koją ties nuline atžyma, kitos kojos kulnas turi būti ties atstumu, koks bu o išmata us blauzdos ilgį. Lazda dedama vertikalai už nugaros, rankomis ją laikant viena iš iršaus, kita iš apačios Pakaušis, krūtininė nugaros dalis ir kryžkaulis turi glaustis prie lazdos, taip išlaikant taisyklingą padėtį Judesys atliekamas darant įtūpsta, kai galinė koja leidžiasi ant lentos, bei grįžtama atgal į pradinę padėtį balai skiriami, jei judesys atliekamas sklandžiai, be kompensacinių judesių ir tiksliai sugrįžtama į pradinę padėtį (lazda išlieka prigludusi).
Peties paslankumas. Testui atlikti išmatuojamas tiriamojo plaštakos ilgis, pastarasis turi sugniaužti delnus į kumštį ir suvesti už nugaros viena ranka per viršų, kita per apačią, ir tą patį pakartoti sukeitus rankas Trimis balais testas ertinamas, kai atstumas tarp rankų kumščių yra mažesnis nei vienos rankos delno ilgis. Du balai rašomi tada, jei atstumas didesnis nei delno ilgis, bet mažesnis pusantro delno atstumui. Vienu balu vertinsime, jei atstumas didesnis nei pusantro delno ilgis. Taip pat yra atliekamas peties ankštumo provokacinis testas, kuomet vienos rankos delnu yra padedama ant priešingos pusės peties ir tada alkūnę keliama kiek įmanoma aukščiau Jei pacientas pajaučia skausmą, skiriama balų (45).
17 pav. Peties paslankumo testo atlikimo pavyzdys (45)
e j limas Tiriamojo pradinė padėtis yra gulima ant nugaros, neutralioje padėtyje Įrangos pagrindas dedamas po pakinkliais, sukuriant minimalų sulenkimą per kelį Tyrėjas turi susirasti priekinį iršutinį klubakaulio dyglį ir kelio sąnario liniją ir ertikaliai pastatyti lazdą ties šių taškų viduriu. Tada keliama tiesi koja, o kita turi likti prispausta prie pagrindo Pakelta koja grąžinama į pradinę padėtį Vertinama ta koja, kuri yra keliama į iršų Jei judesys sklandus, pasiekia lazdą, o kūnas nepakeičia padėties – vertinama 3 balais. Prastesnis judesio alikimas yra ertinamas balais, jei judesys neatliekamas dėl skausmo, vertinama 0 balų (45).
18 pav. Aktyvaus tiesios kojos ėl o testo atlikimo pavyzdys (45)
Liemens stabilumas pasikeliant. Tiramasis turi atsigulti ant pilvo, rankos ištiesiamos virš galvos, nykščiai kaktos lygyje moterims smakro lygyje , pečių plotyje, keliai turi būti pilnai ištiesti Tiriamasis turi pasikelti iki kol pilnai išsities rankos, kūnas turi pakilti tolygiai, kaip isuma Už sklandžiai atliktą testą skiriami 3 balai, jei atlieka iš paleng intos padėties (nykščiai ties raktikauliais skiriami balai, jei neatlieka testo dėl skausmo – balų (45).
19 pav. Liemens stabilumo testo atlikimo pavyzdys (45)
Liemens rotacinis stabilumas Tiriamojo pradinė padėtis atsistojus keturiomis Klubų, pečių ir kelių kampas laipsnių lenkimo padėtyje Rankos, keliai bei pėdos turi liesti įrangos konstrukciją iš šonų. Tiriamasis sinchroniškai tos pačios kūno pusės p z dešinės) tiesia žastą ir šlaunį. Tada nepriliesdamas pagrindo, suglaudžia alkūnę ir kelį tiesiai virš pakylos, ėl ištiesia ir koją, ir sugrįžta į pradinę padėtį Jeigu į ertinimas nėra balai, tai judesį atlieka iš paleng intos padėties Paleng inta padėtis yra, kai tiriamasis atlieką tą patį tik su priešinga ranka ir koja balai
Jei tiriamasis neatlieka testo, skiriamas balas Jei yra jaučiamas skausmas atliekant pro okacinį judesį, skiriama balų (45).
20 pav. Liemens rotacinio stabilumo testo atlikimo pavyzdys (45)
Jei tiriamasis surenka mažiau nei 15 balų iš 21, skaitoma, kad yra rizika patirti nekontaktinę traumą (46).
2.5.6. Duomenų analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics paketą. Kiekybinio požymio su išreikšta standartine paklaida, netenkinančio normaliojo skirstinio sąlygų, reikšmės d iejose nepriklausomose grupėse lygintos taikant neparametrinį Mann – itney U kriterijų. Neparametrinio kriterijaus taikymo rezultatai aprašyti pateikiant kiekybinio požymio medianą lyginamuosiose tyrimo imtyse Stebėti skirtumai tarp požymių buvo laikyti statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotas reikšmingumo lygmuo p<0,05.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Šlaunį lenkiančių raumenų ilgio (Thomas test) testo rezultatai
Siekiant į ertinti kairės ir dešinės kojų šlaunį lenkiančių raumenų ilgio asimetriją buvo taikytas Thomas testas. Testas atliktas tiek traumų pre enciją taikiusiems futbolininkams, tiek traumų prevencijos netaikiusiems futbolininkams. Ištesta us futbolininko šlaunį lenkiančių raumenų ilgį abiejose kojose buvo vertinama ar raumenų ilgis yra vienodas. Jei raumenų ilgis yra vienodas, skaitoma, kad raumenų asimetrijos nėra, jei ilgių skirtumai yra nevienodi, tuomet futbolininkas yra vertinams kaip turintis šlaunį lenkiančių raumenų asimetrija lyginant abi kojas. Šį testą atlikti galėjo visi futbolininkai, kas reiškia, kad skausmo šis testas neišprovokavo nei vienam futbolininkui.
ra asimetrija Nėra asimetrijos
21 pav. Jauno ž f bol , ir ją, l į l č ilgio asimetrija, vertinta Thomas testu.
Thomas testo rezultatai parodė, kad traumų pre enciją taikiusiųjų utbolininkų šlaunį lenkiančių raumenų ilgio asimetriją turėjo mažiau utbolininkų, nei traumų prevencijos netaikę futbolininkai. Šlaunį lenkiančių raumenenų asimetrija, traumų pre enciją taikiusioje komandoje, buvo pastebėtas 5 futbolininkams, o traumų prevencijos netaikiusioje komandoje buvo 12 šlaunį lenkiančių raumenų ilgio asimetriją turinčių utbolininkų. Šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p=0,027, U=130). Rezultatai parodyti 21 pa eikslėlyje
3.2. Liemenį tiesiančių ir lenkiančių raumenų ištvermės (Ito ir Sorensen test)
testo rezultatai
Siekiant į ertinti liemenį tiesiančių ir lenkiančių raumenų išt ermės disbalansą, buvo naudojamas Ito ir Sorenseno testas. Testas buvo atliekamas tiek traumų pre enciją taikantiems futbolininkams, tiek traumų prevencijos netaikantiems futbolininkams. Ištesta us liemenį tiesiančių raumenų ištvermę ir liemenį lenkiančių raumenų ištvermę buvo vertinama ar yra ištvermės disbalansas.
22 pav. Traum ją taikiusios ir netaikiusios jauno ž f bol o d l į l č ir tiesianč raumen jėgos disbalansas
Testo rezultatai parodė, kad iš 20 traumų pre enciją taikančius futbolininkus liemenį lenkiančių ir tiesiančių raumenų iš ermės disbalansą turėjo 5 tiriamieji, o traumų prevencijos netaikę futbolininkai liemenį tiesiančių ir lenkiančių raumenų ištvermės disbalansą turėjo 11 tiriamųjų Šis skirtumas tarp traumų pre enciją taikiusių ir traumų prevencijos netaikiusių utbolininkų buvo statistiškai reikšmingas lyginant liemenį tiesiančių ir lenkiančių raumenų ištvermės disbalansą - p=0,048, U=140. Rezultatai pateikti 22 pa eikslėlyje
3.3. Blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų jėgos rezultatai
Šiame rezultatų skyriuje apž elgiame jauno amžiaus utbolininkų, iš kurių vienai grupei buvo taikyta traumų prevencija, o kitai nebuvo taikyta traumų prevencija, kairės ir dešinės kojų blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų jėgos skirtumus.
3.3.1. Blauzdą lenkiančių raumenų jėgos rezultatai Kairės kojos rezultatai:
Ištesta us jauno amžiaus futbolininkų, kur vienai komandai buvo taikyta traumų prevencija, o kitai komandai nebuvo taikyta traumų prevencija, buvo gauti kairės kojos blauzdą lenkiančių raumenų jėgos rezultatai (18, 19, 20 pav.).
Traumų pre enciją taikiusių jauno amžiaus futbolininkų kairės kojos blauzdą lenkiančių raumenų vidutinė jėga buvo 37,25kg ± 1,08 (MEAN: 37,25). Mažiausia gauta jėga šioje komandoje buvo 30kg (MIN: 30), o didžiausia 45kg (MAX: 45). (23 pav.)
23 pav. Traum ją taikiusi jauno ž f bol ę bl zdą l č raumen jėga.
Traumų prevencijos netaikiusių jauno amžiaus futbolininkų kairės kojos blauzdą lenkiančių raumenų vidutinė jėga buvo 36,6kg ± 1,26 (MEAN: 36,6) . Mažiausia gauta jėga šioje komandoje buvo 28kg (MIN: 28), o didžiausia 46kg (MAX: 46). (24 pav.)
24 pav. Traum prevencijos netaikiusi jauno ž f bol ę bl zdą l č raumen jėga.
25 pav. Traum ją taikiusios ir netaikiusios jauno ž f bol ė kojos bl zdą l č raumen jėga.
Jauno amžiaus futbolininkų, iš kurių viena komanda taikė traumų pre enciją, o kita netaikė, buvo į ertintas kairės kojos blauzdą lenkiančių raumenų jėgos skirtumas tarp komandų (25pav.). Šie rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi (p=0,883).
Dešinės kojos rezultatai:
Ištesta us jauno amžiaus futbolininkų, kur vienai komandai buvo taikyta traumų prevencija, o kitai komandai nebuvo taikyta traumų prevencija, buvo gauti dešinės kojos blauzdą lenkiančių raumenų jėgos rezultatai (26, 27, 28 pav.).
Traumų pre enciją taikiusių jauno amžiaus futbolininkų dešinės kojos blauzdą lenkiančių raumenų vidutinė jėga buvo 34,55kg ± 1,35 (MEAN: 34,55). Mažiausia gauta jėga šioje komandoje buvo 25kg (MIN: 25), o didžiausia 40kg (MAX: 40). (26 pav.)
26 pav. Traum ją taikiusi jauno ž aus f bol de ę bl zdą l č raumen jėga.
Traumų prevencijos netaikiusių jauno amžiaus futbolininkų dešinės kojos blauzdą lenkiančių raumenų vidutinė jėga buvo 35kg ± 1,28 (MEAN: 35) . Mažiausia gauta jėga šioje komandoje buvo 27kg (MIN: 27), o didžiausia 45kg (MAX: 45). (27 pav.)
27 pav. Traum prevencijos netaikiusi jauno ž f bol d ę bl zdą l č raumen jėga.
Jauno amžiaus futbolininkų, iš kurių viena komanda taikė traumų pre enciją, o kita netaikė, buvo įvertintas dešinės kojos blauzdą lenkiančių raumenų jėgos skirtumas tarp komandų (28 pav.). Šie rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi (p=0,795).
28 pav. Traum ją taikiusios ir netaikiusios jauno ž o d d ė kojos bl zdą l č raumen jėg
3.3.2. Blauzdą tiesiančių raumenų jėgos rezultatai Kairės kojos rezultatai:
Ištesta us jauno amžiaus futbolininkų, kur vienai komandai buvo taikyta traumų prevencija, o kitai komandai nebuvo taikyta traumų prevencija, buvo gauti kairės kojos blauzdą tiesiančių raumenų jėgos rezultatai (29, 30, 31 pav.).
Traumų pre enciją taikiusių jauno amžiaus futbolininkų kairės kojos blauzdą tiesiančių raumenų vidutinė jėga buvo 56,9kg ± 1,97 (MEAN: 56,9). Mažiausia gauta jėga šioje komandoje buvo 40kg (MIN: 40), o didžiausia 75kg (MAX: 75). (29 pav.)
29 pav. Traum ją taikiusi jauno ž f bol ę bl zdą č raumen jėga.
Traumų prevencijos netaikiusių jauno amžiaus futbolininkų kairės kojos blauzdą tiesiančių raumenų vidutinė jėga buvo 50,75kg ± 1,50 (MEAN: 50,75) . Mažiausia gauta jėga šioje komandoje buvo 39kg (MIN: 39), o didžiausia 61kg (MAX: 61). (30 pav.)
30 pav. Traum prevencijos netaikiusi jauno ž f bol ę bl zdą č raumen jėga.
31 pav. Traum ją taikiusios ir netaikiusios jauno ž f bol ė kojos bl zdą č raumen jėga.
Jauno amžiaus futbolininkų, iš kurių viena komanda taikė traumų pre enciją, o kita netaikė, buvo į ertintas kairės kojos blauzdą tiesiančių raumenų jėgos skirtumas tarp komandų (31 pav.). Šie rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi (p=0,537).
Dešinės kojos rezultatai:
Ištesta us jauno amžiaus futbolininkų, kur vienai komandai buvo taikyta traumų prevencija, o kitai komandai nebuvo taikyta traumų prevencija, buvo gauti dešinės kojos blauzdą tiesiančių raumenų jėgos rezultatai (32, 33, 34 pav.).
Traumų pre enciją taikiusių jauno amžiaus futbolininkų dešinės kojos blauzdą tiesiančių raumenų vidutinė jėga buvo 56,2kg ± 2,75 (MEAN: 56,2). Mažiausia gauta jėga šioje komandoje buvo 40kg (MIN: 40), o didžiausia 82kg (MAX: 82). (32 pav.)
32 pav. Traum ją taikiusi jauno ž f bol de ę bl zdą č raumen jėga.
Traumų prevencijos netaikiusių jauno amžiaus futbolininkų dešinės kojos blauzdą tiesiančių raumenų vidutinė jėga buvo 51,7kg ± 1,53 (MEAN: 51,7) . Mažiausia gauta jėga šioje komandoje buvo 39kg (MIN: 39), o didžiausia 60kg (MAX: 6). (33 pav.)
33 pav. Traum prevencijos netaikiusi jauno ž futbol d ę bl zdą č raumen jėga.
Jauno amžiaus futbolininkų, iš kurių viena komanda taikė traumų pre enciją, o kita netaikė, buvo įvertintas dešinės kojos blauzdą tiesiančių raumenų jėgos skirtumas tarp komandų (34pav.). Šie rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi (p=0,093).
34 pav. Traum ją ir jauno ž f bol d ė kojos bl zdą č raumen jėga.
3.3.3. Dešinę blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų jėgos tarpusavio rezultatai Traumų prevenciją taikiusių futbolininkų rezultatai:
Ištesta us jauno amžiaus futbolininkų, kuriems taikyta traumų prevencija, buvo gauti dešinės kojos blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų jėgos rezultatai (35, 36, 37 pav.).
Traumų pre enciją taikiusių jauno amžiaus futbolininkų dešinės kojos blauzdą lenkiančių raumenų vidutinė jėga buvo 34,55kg ± 1,35 (MEAN: 34,55). Mažiausia gauta jėga šioje komandoje buvo 25kg (MIN: 25), o didžiausia 40kg (MAX: 40). (35 pav.)
35 pav. Traum ją taikiusi jauno ž f bol de ę bl zdą l č raumen jėga.
Traumų pre enciją taikiusių jauno amžiaus futbolininkų dešinės kojos blauzdą tiesiančių raumenų vidutinė jėga buvo 56,2kg ± 2,75 (MEAN: 56,2). Mažiausia gauta jėga šioje komandoje buvo 40kg (MIN: 40), o didžiausia 82kg (MAX: 82). (36 pav.)
36 pav. Traum ją taikiusi jauno ž f bol de ę bl zdą l č raumen jėga.
37 pav. Traum ją jauno ž f bol d ę bl zdą č ir l č raumen jėga.
Jauno amžiaus futbolininkų, iš kurių viena komanda taikė traumų pre enciją, buvo įvertintas dešinės kojos blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų jėgos (37 pav.). Šie rezultatai buvo statistiškai reikšmingi (p=0,008).
Traumų prevencijos netaikiusių futbolininkų rezultatai:
Ištesta us jauno amžiaus futbolininkų, kuriems netaikyta traumų prevencija, buvo gauti dešinės kojos blauzdą tiesiančių raumenų jėgos rezultatai (38, 39, 40 pav.).
Traumų prevencijos netaikiusių jauno amžiaus futbolininkų dešinės kojos blauzdą lenkiančių raumenų vidutinė jėga buvo 35kg ± 1,28 (MEAN: 35) . Mažiausia gauta jėga šioje komandoje buvo 27kg (MIN: 27), o didžiausia 45kg (MAX: 45). (38 pav.)
38 pav. Traum prevencijos netaikiusi jauno ž f bol k ę bl zdą l č raumen jėga.
Traumų prevencijos netaikiusių jauno amžiaus futbolininkų dešinės kojos blauzdą tiesiančių raumenų vidutinė jėga buvo 51,7kg ± 1,53 (MEAN: 51,7) . Mažiausia gauta jėga šioje komandoje buvo 39kg (MIN: 39), o didžiausia 60kg (MAX: 6). (39 pav.)
39 pav. Traum prevencijos netaikiusi jauno ž f bol d ę bl zdą l č raumen jėga.
Jauno amžiaus futbolininkų, iš kurių viena komanda netaikė traumų prevencios, buvo įvertintas dešinės kojos blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų jėgos skirtumas (40 pav.). Šie rezultatai buvo statistiškai reikšmingi (p=0,029).
40 pav. Traum prevencijos jauno ž f bol d ę bl zdą č ir l č raumen jėga.
Apibendrinimas:
Jauno amžiaus futbolininkai, kur vienai komandai buvo taikoma traumų prevencija, o kitai traumų prevencija netaikoma, buvo suskirstyti į dvi grupes - „Nėra disbalanso ir „ ra disbalansas Dešinę blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų jėgos tarpusavio disbalansas buvo apskaičiuojamas pagal blauzdą lenkiančių (pusplevinis, pusgyslinis ir dvigalvis šlaunies raumenų jėgos ir blauzdą tiesiančių (keturgalvio šlaunies raumenų jėgos reitingą Jei padalinus blauzdą lenkiančių raumenų jėgą iš blauzdą tiesiančių raumenų jėgos ir gaunamas rezultatas mažiau už 0,6 (0,6>) skaitoma, kad yra raumenų jėgos disbalansas (47).
41 pav. Traum ją ir jauno ž f bol d ė kojos bl zdą l č ir tiesianč raumen jėgos disbalansas.
Lyginant jauno amžiaus futbolininkų, kur vienai komandai buvo taikoma traumų prevencija, o kitai nebuvo taikoma traumų prevencija, tarpusavio esamo dešinę blauzdą lenkiančių ir tiesiančių raumenų jėgos disbalansą, buvo nustatyta, kad traumų prevenciją taikiusios komandos futbolininkų, kuriem nebuvo dešinės kojos blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų jėgos disbalanso buvo 5 iš 20, o traumų prevencijos netaikiusios komandos buvo 2 futbolininkai iš 20. Šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,334). Rezultatai pavaizduoti 41 pa eikslėlyje, tarpusavio ryšį žymi juoda linija.
Lyginant jauno amžiaus futbolininkų, kuriems buvo taikoma traumų prevencija, dešinę blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų disbalanso pasiskirstymą komandoje, buvo gauti tokie duomenys: disbalanso neturėjo 5 futbolininkai, o disbalansą turėjo 15 utbolininkų Šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p=0,048). Rezultatai pavaizduoti 41 pa eikslėlyje, tarpusavio ryšį žymi mėlyna linija.
Lyginant jauno amžiaus futbolininkų, kuriems nebuvo taikoma traumų prevencija, dešinę blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų disbalanso pasiskirstymą komandoje, buvo gauti tokie duomenys: disbalanso neturėjo 2 futbolininkai, o disbalansą turėjo 18 utbolininkų Šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p=0,019). Rezultatai pavaizduoti 41 pa eikslėlyje, tarpusavio ryšį žymi žalia linija.
3.3.4. Kairę blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų jėgos tarpusavio rezultatai
Traumų prevenciją taikiusių futbolininkų rezultatai:
Ištesta us jauno amžiaus futbolininkų, kuriems taikyta traumų prevencija, buvo gauti kairės kojos blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų jėgos rezultatai (42, 43, 44 pav.).
Traumų pre enciją taikiusių jauno amžiaus futbolininkų kairės kojos blauzdą lenkiančių raumenų vidutinė jėga buvo 37,25kg ± 1,08 (MEAN: 37,25). Mažiausia gauta jėga šioje komandoje buvo 30kg (MIN: 30), o didžiausia 45kg (MAX: 45). (42 pav.)
42 pav. Traum ją taikiusi jauno ž f bol ę bl zdą l č raumen jėga.
Traumų pre enciją taikiusių jauno amžiaus futbolininkų kairės kojos blauzdą tiesiančių raumenų vidutinė jėga buvo 56,9kg ± 1,97 (MEAN: 56,9). Mažiausia gauta jėga šioje komandoje buvo 40kg (MIN: 40), o didžiausia 75kg (MAX: 75). (43 pav.)
43 pav. Traum p ją taikiusi jauno ž f bol ę bl zdą č raumen jėga.
Traumų pre enciją taikiusių utbolininkų vidutinė kairę blauzdą tiesiančių raumenų jėga buvo didesnė 19,65kg, mažiausia gauta jėga didesnė 10kg, didžiausia gauta jėga didesnė 30kg ir bendra gauta 20 tiriamųjų jėga didesnė 393kg lyginant su dešinę blauzdą lenkiančių raumenų jėga (44 pav.). Šie rezultatai buvo statistiškai reikšmingi (p=0,024).
44 pav. Traum ją jauno ž f bol ę bl zdą č ir l č raumen jėga.
Traumų prevencijos netaikiusių futbolininkų rezultatai:
Ištesta us jauno amžiaus futbolininkų, kuriems netaikyta traumų prevencija, buvo gauti kairės kojos blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų jėgos rezultatai (45, 46, 47 pav.).
Traumų prevencijos netaikiusių jauno amžiaus futbolininkų kairės kojos blauzdą lenkiančių raumenų vidutinė jėga buvo 36,6kg ± 1,26 (MEAN: 36,6) . Mažiausia gauta jėga šioje komandoje buvo 28kg (MIN: 28), o didžiausia 46kg (MAX: 46). (45 pav.)
45 pav. Traum prevencijos netaikiusi jauno ž f bol ę bl zdą l č raumen jėga.
Traumų prevencijos netaikiusių jauno amžiaus futbolininkų kairės kojos blauzdą tiesiančių raumenų vidutinė jėga buvo 50,75kg ± 1,50 (MEAN: 50,75) . Mažiausia gauta jėga šioje komandoje buvo 39kg (MIN: 39), o didžiausia 61kg (MAX: 61). (46 pav.)
46 pav. Traum prevencijos netaikiusi jauno ž f bol ę bl zdą č raumen jėga.
47 pav. Traum prevencijos jauno ž f bol ę bl zdą č ir l č raumen jėga.
Jauno amžiaus futbolininkų, iš kurių viena komanda netaikė traumų prevencijos, buvo įvertintas kairės kojos blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų jėgos skirtumas (47 pav.). Šie rezultatai buvo statistiškai reikšmingi (p=0,037).
Apibendrinimas:
Jauno amžiaus futbolininkai, kur vienai komandai buvo taikoma traumų prevencija, o kitai traumų prevencija netaikoma, buvo suskirstyti į dvi grupes - „Nėra disbalanso ir „ ra disbalansas Kairę blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų jėgos tarpusavio disbalansas buvo apskaičiuojamas pagal blauzdą lenkiančių (pusplevinis, pusgyslinis ir dvigalvis šlaunies raumenų jėgos ir blauzdą tiesiančių (keturgalvio šlaunies raumenų jėgos reitingą Jei padalinus blauzdą lenkiančių raumenų jėgą iš blauzdą tiesiančių raumenų jėgos ir gaunamas rezultatas mažiau už 0,6 (0,6>) skaitoma, kad yra raumenų jėgos disbalansas (48).
48 pav. Jauno ž f bol k ė kojos bl zdą l č ir tiesianč raumen jėgos disbalansas.
Lyginant jauno amžiaus futbolininkų, kur vienai komandai buvo taikoma traumų prevencija, o kitai nebuvo taikoma traumų prevencija, tarpusavio esamo kairę blauzdą lenkiančių ir tiesiančių raumenų jėgos disbalansą, buvo nustatyta, kad traumų pre enciją taikiusios komandos futbolininkų, kuriem nebuvo dešinės kojos blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų jėgos disbalanso buvo 6 iš 20, o traumų prevencijos netaikiusios komandos buvo 2 futbolininkai iš 20. Šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,383). Rezultatai pavaizduoti 48 pa eikslėlyje, tarpusavio ryšį žymi juoda linija.
Lyginant jauno amžiaus futbolininkų, kuriems buvo taikoma traumų prevencija, kairę blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų disbalanso pasiskirstymą komandoje, buvo gauti tokie duomenys: disbalanso neturėjo 6 futbolininkai, o disbalansą turėjo 14 utbolininkų Šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,057). Rezultatai pavaizduoti 48 pa eikslėlyje, tarpusavio ryšį žymi mėlyna linija.
Lyginant jauno amžiaus futbolininkų, kuriems nebuvo taikoma traumų prevencija, kairę blauzdą tiesiančių ir lenkiančių raumenų disbalanso pasiskirstymą komandoje, buvo gauti tokie duomenys: disbalanso neturėjo 2 futbolininkai, o disbalansą turėjo 18 futbolininkų Šis skirtumas
buvo statistiškai reikšmingas (p=0,019). Rezultatai pavaizduoti 48 pa eikslėlyje, tarpusavio ryšį žymi žalia linija.
3.4. Y-balance testo rezultatai
Traumų prevenciją taikiusių futbolininkų rezultatai:
Sieniant į ertinti jauno amžiaus utbolininkų, iš kurių vienai komandai buvo taikyta traumų prevencija, o kitai nebuvo taikyta, kojų koordinaciją buvo naudojamas Y-Balance testas. Lyginant jauno amžiaus futbolininkų, kuriems buvo taikyta traumų prevencija, kairės ir dešinės kojų rezultatus buvo pastebėta, kad dešinės kojos (MIN: 66; MAX: 91; MEAN: 80,63 ± 1,38) reikšmių svyravimas buvo mažesnis už kairės kojos (MIN: 58; MAX: 99; MEAN: 80,62 ± 2,06), tačiau nebuvo rasta statistiškai reikšmingo skirtumo (p=0,809). Rezultatai pavaizduoti 49 ir 50 pa eikslėliuose.
49 pav. Traum ją jauno ž f bol ės ir de ė oj rezultatai (Y-Balance).
