• Non ci sono risultati.

Visuomenės sveikatos specialistų poreikio ir pasitraukimo studijų metu tyrimas

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "Visuomenės sveikatos specialistų poreikio ir pasitraukimo studijų metu tyrimas"

Copied!
62
0
0

Testo completo

(1)

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

Socialinės medicinos katedra

AUŠRA ŠUKAITIENĖ

Visuomenės sveikatos specialistų poreikio ir pasitraukimo

studijų metu

tyrimas

MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS (Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinė vadovė: Dr. L.Starkienė

(2)

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

Visuomenės sveikatos specialistų poreikio ir pasitraukimo studijų metu tyrimas Aušra Šukaitienė

Mokslinė vadovė dr. Liudvika Starkienė

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Socialinės medicinos katedra. Kaunas; 2006. 65 p.

Darbo tikslas. Nustatyti VS specialistų poreikį bei įvertinti jų pasitraukimą studijų metu.

Uždaviniai: 1. Įvertinti VS specialistų skaičiaus ir pasiskirstymo pokyčius Lietuvoje 1993–2002 m. 2.

Įvertinti KMU VS fakulteto studentų pasitraukimą ikidiplominių studijų metu. 3. Įvertinti KMU VS fakulteto studentų pasitraukimą podiplominių studijų metu. 4. Nustatyti VS specialistų poreikį iki 2015 m.

Tyrimo metodika. Vertinant VS specialistų skaičių ir pasiskirstymą Lietuvoje buvo analizuojami

LSIC surinkti duomenys. Vertinant VS studentų pasitraukimą ikidiplominių ir podiplominių studijų metu buvo atlikti kohortiniai studentų, priimtų studijuoti į KMU VS fakultetą, tyrimai. Visuomenės sveikatos specialistų poreikis buvo apskaičiuotas atliekant Delfi tyrimą.

Rezultatai. 1993–2002 m. Lietuvoje VS specialistų skaičius 10 tūkst. gyventojų mažėjo: daugiausia

sumažėjo VS specialistų su aukštesniuoju medicinos išsilavinimu. KMU VS fakultete 1994–2000 m. iš priimtų studijuoti 272 studentų studijas baigė 84,9 proc. 2,5 proc. studentų studijas baigė anksčiau negu po 4 metų, nes buvo perėję iš medicinos fakulteto į trečią ar ketvirtą VS studijų kursą. Perėjusiųjų į kitus fakultetus studentų buvo 2,9 proc. Dalies (1,5 proc.) studentų nepavyko sužinoti studijų baigties. Iš viso studijų nepabaigė 10,7 proc. studentų. KMU VS fakulteto magistrantūros studijose 1998–2001 m. iš priimtų studijuoti 179 studentų studijas baigė 94,4 proc. 1,7 proc. studentų nepavyko sužinoti studijų baigties. Iš viso studijų nepabaigė 3,9 proc. studentų. Remiantis Delfi tyrimo duomenimis, VS specialistų poreikis iki 2015 m. yra 5,8 / 10 tūkst. gyventojų.

Išvados. 1. Lietuvoje 1993-2002 m. geografinis VS specialistų pasiskirstymas buvo netolygus. Per šį

laikotarpį Lietuvoje VS specialistų skaičius 10 tūkst. gyventojų mažėjo. 2. 1994–2000 m. KMU VS fakultete ikidiplominių studijų nebaigė kas dešimtas (10,7 proc.) studentas. 3. 1998–2001 m. KMU VS fakultete podiplominių studijų nebaigė 3,9 proc. studentų. 4. Visuomenės sveikatos specialistų poreikis iki 2015 m. yra 5,8 / 10 tūkst. gyventojų.

(3)

SUMMARY

Management of Public Health

Study of public health specialists requirement and withdrawal during the studies Aušra Šukaitienė

Supervisor Dr. Liudvika Starkienė

Department of Social medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2006. 65 p.

Aim of the study. To estimate the requirement for public health (PH) specialists and to evaluate their

withdrawal during the studies.

Objectives. 1. To evaluate the changes in number and distribution of PH specialists in Lithuania in

1993-2002. 2. To evaluate the withdrawal of students of Faculty of PH of KUM during pre-diploma studies. 3. To evaluate the withdrawal of students of Faculty of PH of KUM during post-diploma studies. 4. To estimate the requirement for PH specialists until 2015.

Methods. While estimating the number and distribution of PH specialists in Lithuania the data of

LHIC were analyzed. While estimating the withdrawal of PH students during pre-diploma and post-diploma studies, cohort analysis of the matriculates of Faculty of PH of KUM was carried out. The requirement for PH specialists was evaluated by carrying out the Delphi survey.

Results. In 1993-2002 the number of PH specialists per 10 thousand population decreased in

Lithuania: mostly the number of PH specialists with non-university medical education. In 1994-2000 84.9 percent of 272 matriculates graduated from Faculty of PH of KUM. 2.5 percent of students graduated earlier than after 4 years, because they had moved from Faculty of Medicine to the third or the fourth course of PH studies. The number of students who left for other faculties was 2.9 percent. It was impossible to find out the outcome of studies of 1.5 percent of students. Totally, 10.7 percent of students have not graduated from the university. In 1998-2001 94.4 percent of 179 matriculates graduated from postgraduate studies in Faculty of PH of KUM. It was impossible to find out the outcome of studies of 1.7 percent of students. Totally, 3.9 percent of students did not graduate. According to the results the Delphi survey, the requirement for PH specialists is 5.8 per 10 thousand population until 2015.

Conclusions. 1. Geographic maldistribution of PH specialists was observed in Lithuania in 1993-2002.

During this period the number of PH specialists per 10 thousand population decreased. 2. Every tenth student dropped out from pre-diploma studies at the Faculty of PH of KUM in 1994-2000. 3. Almost four (3.9) percent of students dropped out from postgraduate studies at the Faculty of PH of KUM in 1998-2001. 4. The requirement for PH specialists by 2015 is 5.8 per 10 thousand population.

(4)

TURINYS

1. ĮVADAS... 8

2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9

3. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

3.1. Visuomenės sveikata. Visuomenės sveikatos žmonių ištekliai ... 10

3.2. Visuomenės sveikatos žmonių išteklių planavimas užsienyje. Planavimo modeliai... 12

3.3. Užsienio šalių tyrimai atlikti planuojant visuomenės sveikatos specialistus ... 20

4. TYRIMO METODAI ... 23

5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS... 27

5.1. Visuomenės sveikatos specialistų skaičiaus ir pasiskirstymo pokyčiai Lietuvoje 1993–2002 metais... 27

5.2. Licencijuotų burnos higienistų skaičius 2002-2003 metais... 32

5.3. Studentų priimtų į VS bakalauro ir magistrantūros studijas skaičius 1994-2005 metais . 34 5.4. Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto studentų pasitraukimo ikidiplominių ir podiplominių studijų metu tyrimas ... 36

5.5. Visuomenės sveikatos specialistų poreikio iki 2015 m. tyrimas ... 45

5.6. Visuomenės sveikatos specialistų planavimas Lietuvoje ... 46

6. IŠVADOS ... 52

7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 53

LITERATŪRA ... 54

(5)

SANTRUMPOS

KMU – Kauno medicinos universitetas

MF – Medicinos fakultetas OF – Odontologijos fakultetas

PSO - Pasaulinė sveikatos organizacija SAM - Sveikatos apsaugos ministerija

(6)

LENTELĖS

1 lentelė. Apklaustųjų grupių apie VS specialistų poreikį aktyvumas... 26 2 lentelė. VS specialistų su burnos higienos specializacija pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir licencijos išdavimo metus... 32 3 lentelė. Visuomenės sveikatos studentų, priimtų studijuoti į VS bakalauro studijas skaičius

1994-2005 metais ... 34 4 lentelė. Visuomenės sveikatos studentų, priimtų studijuoti į VS magistrantūros studijas skaičius 1996-2005 metais ... 35 5 lentelė. KMU visuomenės sveikatos studentų pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir įstojimo metus

(7)

PAVEIKSLAI

1 pav. Pagrindiniai veiksniai, veikiantys žmonių išteklių pasiūlą... 13

2 pav. VS specialistų pasiskirstymas Lietuvoje 1993 m. ... 27

3 pav. VS specialistų pasiskirstymas Lietuvoje 2002 m. ... 27

4 pav. VS specialistų pagal specialybes skaičius 10 tūkst. gyventojų Lietuvoje ... 28

5 pav. VS specialistų skaičius 10 tūkst. gyventojų Lietuvos miestuose ir rajonuose ... 28

6 pav. VS specialistų pagal specialybes skaičius 10 tūkst. gyventojų Lietuvos miestuose ... 29

7 pav. VS specialistų pagal specialybes skaičius 10 tūkst. gyventojų Lietuvos rajonuose... 29

8 pav. VS specialistų skaičius 10 tūkst. gyventojų Lietuvos apskrityse 1998–2002 m. ... 30

9 pav. VS specialistų užimamų etatų skaičius pagal specialybes Lietuvoje 1993–2002 m. ... 30

10 pav. Išduotų 2002-2003 m. burnos higienistų licencijų skaičiaus (proc.) pasiskirstymas ... 32

11 pav. Studentų priimtų į VS bakalauro ir magistrantūros studijas skaičiaus kitimas ... 35

12 pav. KMU visuomenės sveikatos studentų pasitraukimas iš studijų 1994–2000 m... 38

13 pav. KMU visuomenės sveikatos studentų, pasitraukusių iš studijų 1994–2000 m. pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ir lytį... 38

14 pav. KMU visuomenės sveikatos studentų pasitraukimas iš podiplominių studijų ... 42

(8)

1. ĮVADAS

Sveikatos priežiūros ir farmacijos žmonių išteklių planavimas yra problematiškas ir sudėtingas uždavinys visame pasaulyje. Ilgą laiką jam buvo skiriama per maža dėmesio. Bandymai planuoti SPFŽI daugelyje šalių buvo pradėti tik per pastaruosius dvidešimt metų. Pagal PSO priimtą apibrėžimą SPFŽI planavimas – tai asmenų skaičiaus, jų žinių, įgūdžių ir požiūrių, reikalingų siekiant sveikatos priežiūros tikslų, numatymo procesas. Vėliau šis apibrėžimas buvo papildytas ir žmonių išteklių politikos formavimu (20).

Visuomenės sveikatos specialistų poreikio planavimas yra aktualus, sudėtingas ir ilgalaikis procesas, reikalaujantis naujausių mokslo žinių bei nuolatinės priežiūros. VS specialistų poreikio planavimas susideda iš esamų ir ateityje planuojamų turėti VS žmonių išteklių, bei juos įtakojančių politinių sprendimų, struktūrinių pokyčių, naujų teisės aktų ir naujų veiklos sričių (21).

VS specialistų planavimas pasaulyje yra nauja sritis, todėl nėra paskelbta daug darbų ir mokslinių tyrimų šia tema, nėra sukurtas vieningas planavimo modelio ar programa. Žmonių išteklių planavimas priklauso nuo šalies ekonominio lygio, kultūrinių charakteristikų, demografinės situacijos ir daugelio kitų veiksnių. Dažniausiai planuojant VS žmonių išteklius yra remiamasi tradiciniais žmonių išteklių planavimo modeliais, pritaikant juos VS sričiai. Šiame darbe buvo apžvelgti du žmonių išteklių planavimo modeliai: pasiūlos ir poreikio bei kompetencija paremto žmonių išteklių planavimo. Taip pat apžvelgti kitose šalyse atlikti moksliniai tyrimai.

Lietuvos patirtis žmonių išteklių planavimo srityje nėra didelė. Šiame darbe pirmą kartą buvo atliktas Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto studentų pasitraukimo ikidiplominių ir podiplominių studijų metu tyrimas. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kokia dalis VS studentų nebaigia studijų. Siekiant kuo tikslesnių rezultatų, tirta ne po vieną studentų kohortą, tačiau pasirinktos septynios ikidiplominių studijų ir keturios podiplominių studijų kohortos. Pirmą kartą buvo atliktas tyrimas siekiant nustatyti VS specialistų poreikį. Nepaisant didelės šiame darbe atliktų tyrimų apimties, jų nepakako, kad būtų galima prognozuoti VS pasiūlą. Todėl buvo pateikti VS specialistų pasiūlos planavimui būtinų rodiklių, galimų duomenų šaltinių ir būtinų atlikti tyrimų aprašymai.

(9)

2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Nustatyti visuomenės sveikatos specialistų poreikį bei įvertinti jų pasitraukimą ikidiplominių ir podiplominių studijų metu.

Uždaviniai:

1. Įvertinti visuomenės sveikatos specialistų skaičiaus ir pasiskirstymo pokyčius Lietuvoje 1993–2002 m.

2. Įvertinti Kauno medicinos universiteto visuomenės sveikatos fakulteto studentų pasitraukimą ikidiplominių studijų metu.

3. Įvertinti Kauno medicinos universiteto visuomenės sveikatos fakulteto studentų pasitraukimą podiplominių studijų metu.

(10)

3. LITERATŪROS APŽVALGA

3.1. Visuomenės sveikata. Visuomenės sveikatos žmonių ištekliai

Visuomenės sveikata ilgą laiką buvo suvokiama kaip visuma priemonių, skirtų kovai su infekcinėmis ligomis bei aplinkos tarša. Tačiau vis labiau plintant lėtinėms neinfekcinėms ligoms buvo būtina ieškoti kovos su šių ligų epidemija būdų. Mokslui sukaupus pakankamai įrodymų apie gyvensenos (mitybos, tabako, alkoholio vartojimo, fizinės aplinkos) ir socialinės aplinkos (išsilavinimo, šeimyninės padėties, ekonominių veiksnių) įtaką šiai patologijai atsirasti, pirmiausia Vakarų šalyse ėmė sparčiai plėtotis vadinama naujoji visuomenės sveikata (12).

Visuomenės sveikata - tai mokslas ir menas organizuotomis visuomenės pastangomis išvengti ligų, prailginti gyvenimą, sustiprinti fizinę bei psichinę sveikatą, rūpinantis aplinkos sauga, kontroliuojant infekcines ligas, mokant individualios higienos, organizuojant medicinos ir slaugos tarnybas, anksti diagnozuojant bei gydant ligas, plečiant, tobulinant socialines tarnybas, garantuojančias, kad kiekvieno individo gyvenimo standartai sudarytų jam galimybes palaikyti sveikatą, suteiktų teisę į sveikatą ir ilgą gyvenimą (13).

Šis visuomenės sveikatos apibrėžimas atspindi esminius modernios VS bruožus, pabrėžia kolektyvinę atsakomybę už sveikatą, ligų prevenciją ir kt. (31). Galima teigti, kad visuomenės sveikata - tai sveikatos gerinimo veikla apimanti daugelį gyvenimo sričių (13). Visuomenės sveikatos misija yra visuomenės interesų patenkinimas, sudarant sąlygas, kuriose žmonės gali išlikti sveiki (29). Pagrindiniai visuomenės sveikatos tikslai yra ligų prevencija, sveikatos stiprinimas, sveikatos ir geros savijautos išsaugojimas (23).

Visuomenės sveikatos mokslas, sujungdamas ir naudodamasis antropologijos, biologijos, epidemiologijos, sociologijos, psichologijos, biostatistikos, informatikos, medicinos, vadybos bei kitų mokslų pažanga, padeda spręsti šiuolaikinės žmonijos sveikatos sutrikimus. Naujoji visuomenės sveikatos paradigma diktuoja būtinybę spręsti sveikatos problemas, įtraukiant visą socialinę visuomenės struktūrą (12).

(11)

Kiekviena šalis turi savo VS žmonių išteklius, tačiau jie yra skirtingai apibūdinami. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje VS fakulteto pranešime VS žmonių ištekliai buvo skirstyti į asmenis, kurie vykdo ligų prevenciją (mokytojai, socialiniai darbuotojai, gydytojai, slaugytojos bei kiti sveikatos specialistai) ir profesionalus, kurie dirba su individu, grupėmis ir bendruomenėmis bei VS konsultantus ir specialistus. Pastarieji asmenys dirba visuomenės sveikatos statistikos ir kt. įstaigose (23).

Jungtinėse Amerikos Valstijose 2000 m. atliktame „Visuomenės sveikatos žmonių išteklių tyrime“ VS specialistai buvo suskirstyti į 4 pagrindines grupes: administratorius (sveikatos administratoriai), VS profesionalus (VS edukologai, VS slaugytojos, statistikai, VS gydytojai ir kt.), techninius specialistus (kompiuterių specialistai, VS laboratorijų specialistai, tyrinėtojai ir kt. ) ir kanceliarijos darbuotojus (profesinių sąjungų darbuotojai, savanoriai ir kt.) (35).

Australijoje, Naujajame Pietų Velse, 1998 m. VS darbuotojai buvo suskirstyti į tris pagrindines grupes: VS specialistus be specializacijos, tam tikros VS srities specialistus ir kitus VS darbuotojus, kurie yra įgiję VS žinių iš kitų profesijų (40).

Galima pastebėti, kad VS žmonių išteklių profesinis išsilavinimas yra įvairus: gydytojai, slaugytojos, sveikatos vadybininkai, sveikatos ekonomistai, aplinkos sveikatos specialistai ir kt. (29). Todėl yra svarbu, kad šalys turėtų vieningą VS specialistų klasifikacijos sistemą.

(12)

3.2.

Visuomenės sveikatos žmonių išteklių planavimas užsienyje.

Planavimo modeliai

2000 m. buvo sukurtas žmonių išteklių vystymo modelis, kurį sudaro trys tarpusavyje susiję veiksmai: žmonių išteklių planavimas, mokymas ir valdymas (30). Žmonių išteklių planavimas yra viena iš žmonių išteklių vystymo proceso dalių.

Žmonių išteklių planavimas turi daugybę apibrėžimų. Paprasčiausias ir trumpiausias apibrėžimas yra toks: „Žmonių išteklių planavimas yra suradimas reikiamo skaičiaus kvalifikuotų darbuotojų reikiamu momentu“ (25).

Šiek tiek platesnis žmonių išteklių planavimo apibrėžimas teigia, kad tai yra sistemingas procesas, nustatantis reikalingus žmonių išteklius, būtinus norint pasiekti įstaigos tikslus, ir politikos formavimas, norint pasiekti šiuos reikalavimus (26).

Panašų apibrėžimą pateikia ir Nacionalinė Visuomenės Valdymo Akademija (The National Academy of Public Administration (NAPA)). Žmonių išteklių planavimas yra sistemingas procesas, kurio metu numatomas reikalingas žmonių išteklių skaičius, kvalifikacija bei nurodoma, kur ir kada žmonių ištekliai bus reikalingi (27).

Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinis Sveikatos institutas (National Institutes of Health (NIH)) pažymi, kad žmonių išteklių planavimas gali būti lengvas arba labai sudėtingas procesas. Tai priklauso nuo organizacijos siekiamų tikslų. Šis procesas yra įvairus, dinamiškas ir jam reikalinga informacija iš daugelio šaltinių. Žmonių išteklių planavimas organizacijai suteikia informaciją apie jos darbuotojų demografines charakteristikas, išėjimo į pensiją planus, apie sąnaudas, susijusias su išėjimu į pensiją ir kitą naudingą informaciją, kuri padeda organizacijai sėkmingai siekti savo užsibrėžtų planų (32).

Apibendrinant galima pasakyti, kad efektyvus žmonių išteklių planavimas yra nuolat vykstantis procesas, kuris užtikrina, kad organizacija laiku turės reikiamą darbuotojų skaičių ir galės sėkmingai teikti paslaugas savo klientams.

3.2.1. VS specialistų pasiūlos ir paklausos planavimo modelis

Šie aukščiau pateikti apibrėžimai nusako bendruosius žmonių išteklių planavimo principus. VS žmonių išteklių planavimas šiek tiek skiriasi nuo kitų sveikatos priežiūros žmonių išteklių planavimo proceso (28).

(13)

poreikis ir paskutiniajame lyginama VS žmonių išteklių pasiūla ir poreikis bei pasirenkama žmonių išteklių planavimo politika (23).

VS žmonių išteklių pasiūlos nustatymas

Planuojant VS žmonių išteklių pasiūlą siekiama išsiaiškinti, kiek bus specialistų ateityje. VS žmonių išteklių pasiūlą gali papildyti kasmet studijas baigiantys studentai (atmetus tuos, kurie pasitraukia iš studijų) bei atvykstantys VS specialistai iš kitų šalių. VS specialistų skaičius gali sumažėti, dėl darbuotojų mirčių, specialistų emigracijos į kitas šalis, profesijos pakeitimo, išėjimo į pensiją (1 pav.) (28). Žmonių išteklius papildo Žmonių išteklius sumažina Dabartiniai žmonių ištekliai Baigę studijas studentai Imigracija Mirtys/ nedarbingumas Migracija (kvalifikuoto personalo išvykimas dirbti į kitas šalis) Išėjimas į pensiją Išoriniai žmonių

ištekliai

Nedirbantys žmonių ištekliai

1 pav. Pagrindiniai veiksniai, veikiantys žmonių išteklių pasiūlą

Kiekvienais metais studijas baigę studentai. Kiekvienais metais studijas baigę studentai gali

papildyti VS žmonių išteklių gretas. Tačiau VS specialistai yra nelicencijuojami, jų mokymas vyksta įvairiose srityse (medicinoje, slaugoje ar odontologijoje), todėl gali atsirasti sunkumų vertinant baigiančių absolventų skaičių. (28).

Sveikatos specialistų migracija. Daugybė veiksnių veikia netolygų geografinį sveikatos

specialistų pasiskirstymą šalyje. Vietovės, kuriose yra didelės specializuotos ligoninės ir gyventojai, galintys susimokėti už teikiamas sveikatos paslaugas, labiau traukia sveikatos specialistus negu tos vietovės, kuriose tokių sąlygų nėra (47). Todėl kvalifikuoti sveikatos specialistai dažniau ieško darbo miestuose negu kaimuose ir šalyje gali atsirasti netolygus sveikatos specialistų pasiskirstymas (42).

(14)

Kartais šalys, norėdamos sumažinti žmonių išteklių trūkumą, stengiasi tokius specialistus prisitraukti iš kitų valstybių (37).

Žmonių išteklių pasiūlą taip pat įtakoja darbuotojų mirtys, išėjimas į pensiją, darbuotojų perėjimas dirbti į kitus sektorius ar profesijos pakeitimas. (28).

VS žmonių išteklių poreikio nustatymas

Šiame etape yra siekiama nustatyti, koks bus VS specialistų poreikis ateityje, remiantis būsimu sveikatos priežiūros paslaugų poreikiu. VS specialistų poreikio planavimas susideda iš esamų ir ateityje planuojamų turėti VS priežiūros žmonių išteklių, juos įtakojančių politinių sprendimų, struktūrinių pokyčių, naujų teisės aktų bei naujų veiklos sričių (21).

Planuojant VS priežiūros specialistų poreikį, reikia atsižvelgti į globalizaciją, nacionalinę ir vietinę politiką (ne tik sveikatos, bet ir kitų sektorių politiką), socialinius – demografinius pokyčius, epidemiologinę situaciją, struktūrinę sistemą, geografinį pasiskirstymą, kultūrinius veiksnius (21).

Žmonių išteklių poreikį gali lemti bendri aplinkos veiksniai (ekonomika, sociodemografinė situacija, politiniai ir kt. veiksniai). Pavyzdžiui, toks ekonominis veiksnys, kaip šalies bendrasis vidaus produktas, gali daryti įtaką žmonių išteklių poreikiui. Įvairūs atlikti tyrimai parodė, kad šalys, kurių bendrasis vidaus produkto rodiklis yra aukštesnis, daugiau pinigų skiria sveikatos apsaugai negu tos šalys, kurių pajamos yra mažesnės. Valstybių ekonominės krizės gali sumažinti sveikatos žmonių išteklių poreikį (38).

Žmonių išteklių poreikį gali lemti ir sociodemografinis rodiklis - amžius. Šiuo metu šalys susiduria su populiacijos senėjimo problema. Jungtinės Tautos numato, kad Europos populiacija (įskaitant ir Rusijos Federaciją) sumažės nuo 726 milijono 2003 m. iki 696 milijono 2025 m., o europiečių dalis pasaulio populiacijoje sumažės nuo 11,5 proc. iki 9 proc. Penkiolikoje šalių, priklausančių Europos Sąjungai, populiacijos amžiaus vidurkis padidės nuo 38,3 metų 1995 m. iki 41,8 metų 2015 m. (43). Senėjant populiacijai reikės teikti daugiau sveikatos paslaugų, prireiks daugiau kvalifikuotų sveikatos darbuotojų (38).

Žmonių išteklių poreikis gali būti apskaičiuojamas įvairias metodais. PSO pateikia pagrindinius modelius, kuriais remiantis gali būti apskaičiuotas žmonių išteklių poreikis.

Darbuotojų/gyventojų santykio metodas (population-to-personnel ratio method). Taikant šį

(15)

Sveikatos poreikių metodas (health needs method). Taikant šį metodą yra vertinamas ligų,

nedarbingumo, sužeidimų paplitimas, jų paplitimas amžiaus grupėse, pagal lytį, suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų skaičius ir kt. veiksniai (48,28).

Paslaugų poreikio metodas (service demands method). Šiuo metodu yra nustatomas paslaugų

naudojimo dažnis populiacijoje pagal amžiaus grupes, lytį, pajamas, gyvenamąją vietą ir kt. veiksnius. Tuomet įvertinama, kiek ir kokių paslaugų reikės suteikti ateityje bei įvertinama kiek reikės darbuotojų.(48).

Paslaugų teikimo metodas (service targets method). Šis metodas numato kiek vidutiniškai turi

būti suteikta tam tikrų paslaugų ir kiek reikia personalo, kad tos paslaugos būtų suteiktos (48).

Žmonių išteklių poreikis gali būti nustatytas remiantis gairių nustatymo metodu (benchmarking method). Šio metodo tikslas yra numatyti ateityje reikiamą žmonių išteklių skaičių ir struktūrą. Taikant šį metodą gali būti numatytas sveikatos darbuotojų/populiacijos santykis visai šaliai, ar atskiram regionui. Paprastai taikant šį metodą žmonių išteklių poreikis nustatomas, remiantis tam tikros srities ekspertų susitarta nuomone (28).

Žmonių išteklių pasiūla gali būta nustatyta remiantis įvairiais metodais. Koks bus pasirenkamas metodas apskaičiuoti žmonių išteklių poreikį, priklauso nuo to kokie šalyje yra renkami duomenys.

VS žmonių išteklių pasiūlos ir poreikio palyginimas

Lyginant žmonių išteklių pasiūlą ir poreikį nustatoma, ar šaliai ateityje trūks ar bus per daug specialistų. Po to imamasi tokių veiksmų, kad ateityje šalis turėtų reikiamą darbuotojų skaičių (28). Kiekviena šalis pasirenką sau priimtiną politiką, kad turėtų reikiamą skaičių kvalifikuotų darbuotojų.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje esant VS specialistų trūkumui VS fakultetas rekomendavo VS žmonių išteklių planus glaudžiai sieti su mokymo sistemomis ir didinti priimamų studijuoti studentų skaičių. Tačiau buvo pastebėta, kad tai yra per lėtas būdas (vidutinė VS specialistų paruošimo trukmė Jungtinėje Karalystėje yra 5 metai). Per trumpą laikotarpį papildyti VS specialistų gretas galima apmokant žmones darbe (23,24).

Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose norint pritraukti ir išlaikyti pakankamą skaičių kompetentingų VS darbuotojų yra naudojamos įvairios strategijos: lankstaus darbo grafiko ir galimybių dirbti namuose sudarymas, konkurencinė darbo apmokėjimo sistema ir privilegijų suteikimas, bendradarbiavimas su mokymo įstaigomis, sąlygų mokytis sudarymas ir kt. (39).

(16)

Planuojant VS specialistus tradiciniu pasiūlos – poreikio modeliu galima susidurti su tam tikrais sunkumais, nes šis modelis turi trūkumų. Pavyzdžiui, 1997 m. Jungtinių Tautų Sveikatos Departamentas ir Žmonių Tarnyba (Department of Health & Human Services), nurodė dažniausiai iškylančius sunkumus, kurie atsiranda, kai norima įvertinti VS pasiūlą. VS žmonių išteklių profesinis išsilavinimas yra įvairus ir platus (gydytojai, slaugytojos, sveikatos vadybininkai, sveikatos ekonomistai, aplinkos sveikatos specialistai ir kt.), nėra aiškių ribų tarp visuomenės sveikatos ir kitų žmonių išteklių, todėl yra sunku įvertinti esamą VS specialistų skaičių. Nėra nuoseklių VS profesijos kvalifikacijos reikalavimų. VS specialistų mokymas vyksta įvairiose disciplinose (medicinoje, slaugoje, odontologijoje, administravime), todėl yra trūkumas specialistų, ruošiamų formaliose VS mokyklose (28).

Jungtinėse Amerikos Valstijose vykdant įvairius žmonių išteklių planavimo tyrimus taip pat buvo susidurta su panašiomis problemų grupėmis: nėra aiškios ir glaustos VS profesinės klasifikacijos schemos, nėra pastovių VS profesijos kvalifikacijos reikalavimų, VS specialistai yra nelicencijuojami, profesinis VS žmonių išteklių mokymas vyksta įvairiose srityse (medicinoje, slaugoje ar odontologijoje), trūksta VS specialistų, paruoštų oficialiose VS mokymo įstaigose (33).

Taigi apibendrinant galima teigti, kad planuojant VS žmonių išteklius susiduriama su įvairiais sunkumais, nes VS sritys yra įvairiapusiškos ir sudėtingos. VS specialistų mokymas vyksta įvairiose mokymo disciplinose. Trūksta VS specialistų, ruošiamų formaliose VS mokyklose. VS profesinės grupės yra plačios. Nėra bendros, koordinuotos VS strategijos. Egzistuoja platus VS srities organizacijų tinklas: vyriausybinės įstaigos, nevyriausybinės, privačios organizacijos. Daugeliui iš šių organizacijų VS yra viena iš jų funkcijų, bet dažnai ne pagrindinė (28).

3.2.2. VS specialistų planavimo modelis paremtas kompetencija ir užduotimis

(17)

bendradarbiaujant su mokymo įstaigomis, kurios rengia pageidaujamos kvalifikacijos specialistus ir kt. (23).

Šis modelis praktiškai buvo išbandytas Naujajame Pietų Velse, tačiau nėra publikuojamų rezultatų apie modelio naudą praktikoje.

3.2.3. VS specialistų planavimas Lietuvoje. Teisės aktų apžvalga

Nuo sveikatos apsaugos sistemos reformos pradžios Lietuvoje (1991 m.) sveikatos priežiūros žmonių išteklių problemos analizei buvo skiriamas nepakankamas dėmesys. Iki šiol nėra aiškaus modelio, kuriuo būtų apibrėžtas moksliniais tyrimais paremtas ilgalaikis sveikatos žmonių išteklių planavimas, jų poreikis ir geografinis bei specialybių pasiskirstymas. Taip pat nėra ilgalaikių priėmimo į medicinos, stomatologijos, slaugos, visuomenės sveikatos bei farmacijos studijas planų (11).

Lietuvoje iki 1940 m. VS specialistų rengimas nebuvo išskiriamas kaip atskira medicinos specialistų rengimo atšaka. 1940–1990 m. iki nepriklausomybės atkūrimo šie specialistai, taikant sovietinį modelį, buvo rengiami kaip sanitarijos ir higienos specialistai, epidemiologai Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių VS specialistų rengimas prasidėjo 1994 m. KMU atidarius VS fakultetą ir pradėjus rengti VS bakalaurus. Nuo 1997-1998 m. pradėtos VS vadybos magistrų ir VS magistrų dieninės studijos. Nuo 2000 m. pradėtos tęstinės trejų metų VS magistrantūros studijos, skirtos asmenims ir VS priežiūros įstaigų vadybininkams. VS fakulteto katedrose ir mokslinių tyrimų bazėse taip pat vyksta doktorantūros studijos (22).

VS specialistai taip pat yra ruošiami Vilniaus universitete, Klaipėdos universitete, Lietuvos žemės ūkio universitete, Lietuvos veterinarijos akademijoje, Lietuvos kūno kultūros universitete bei Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos kolegijose.

Teisės aktų, reglamentuojančių VS specialistų rengimą, apžvalga

1991 m. spalio 31 d. Atkuriamasis Seimas patvirtino Lietuvos Nacionalinę sveikatos koncepciją, kuri tapo pagrindiniu dokumentu, grindžiančiu sveikatos politikos formavimą Lietuvoje (2).

1994 m. išleistame sveikatos sistemos įstatyme (nauja redakcija buvo priimta 1998 m.), Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos ištekliais buvo pripažinti ir žmonių ištekliai (16, 17).

(18)

studijų krypties reglamentą, kurį tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija” (14,15).

Tais pačiais metais birželio mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų ir profesinės kvalifikacijos vertinimą ir pripažinimą vykdančių institucijų ir reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo“. Šiame nutarime yra nurodomas, sąrašas organizacijų, kurios gali vykdyti profesinės kvalifikacijos vertinimą ir pripažinimą. Tarp šių organizacijų yra ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) (5,4). Šis nutarimas kartu su Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymu nurodo, kad SAM gali reguliuoti sveikatos specialistų mokymo procesą.

2000 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl slaugos, fizinės medicinos ir reabilitacijos, burnos priežiūros, dietologijos, laboratorinės diagnostikos, patologijos ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų atestavimo kvalifikacinei kategorijai įvertinti tvarkos tvirtinimo“. Šiame įsakyme numatoma sveikatos priežiūros specialistų atestavimo tvarka (6, 9).

2001 m. balandžio 2 d. buvo priimtas Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl visuomenės sveikatos priežiūros specialybių, subspecialybių sąrašo patvirtinimo“. Šiuo įsakymu yra numatyta 18 aukštojo medicininio išsilavinimo specialybių (sveikatos ugdymas, sveikatos priežiūros vadyba, aplinka ir sveikata, vaikų sveikata, burnos higiena, mityba ir sveikata, socialinis darbas sveikatos priežiūros srityje, visuomenės sveikata, sveikatos statistika, informatika ir kt.) ir 7 kito aukštojo išsilavinimo specialybės (biologija, fizika, chemija, sveikatos ugdymas, aplinka ir sveikata, sveikatos priežiūros vadyba, socialinis darbas) (10).

2001 m. liepos mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos patvirtinimo“. Šiame nutarime teigiama, kad visuomenės sveikatos specialistų rengimas ir tobulinimas yra organizuojamas atsižvelgiant į PSO regioninės sveikatos politikos ir strategijos principus ir Europos Sąjungos naujosios sveikatos politikos reikalavimus. Todėl rengiant VS specialistus reikėtų atsižvelgti į šių organizacijų siūlomus reikalavimus: teisinės bazės, reglamentuojančios VS specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo reikalavimus sukūrimas, siekti, kad specialistų rengimas, tobulinimas ir perkvalifikavimas atitiktų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos poreikius, kad VS specialistų rengimo lygiai sudarytų bendrą nepertraukiamą procesą ir kt. (3).

(19)

priežiūros specialistų profesinis tobulinimas (18).

Lietuvoje VS priežiūros specialistai yra nelicencijuojami, išskyrus burnos higienistus. 2004 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 35: 2004 „Burnos higienistas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Ši medicinos norma nustato burnos higienisto veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę. Ji yra privaloma burnos higienistams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms šiuos specialistus bei kontroliuojančioms jų veiklą (1).

2003 m. (nauji pakeitimai buvo priimti 2005 m.) patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl strateginio sveikatos priežiūros ir farmacijos žmonių išteklių planavimo Lietuvoje 2003–2020 m. programos tvirtinimo“. Šiame įsakyme yra patvirtinama strateginė sveikatos priežiūros ir farmacijos žmonių išteklių planavimo Lietuvoje 2003–2020 m. programa. Šia programa yra siekiama parengti sveikatos priežiūros ir farmacijos žmonių išteklių planavimo strategiją Lietuvoje (8,7).

(20)

3.3. Užsienio

šalių tyrimai atlikti planuojant visuomenės sveikatos

specialistus

Šalys atlieka įvairius tyrimus tam, kad įvertintų savo sveikatos žmonių išteklius. Šiame darbe buvo apžvelgti tyrimai atlikti Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje. Jų metu buvo analizuojamas VS specialistų skaičius, darbo vietos, amžius ir kt. rodikliai.

2000 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atliktas kokybinis-aprašomasis VS žmonių išteklių tyrimas. Remiantis šio tyrimo duomenimis buvo nustatyta, kad per dvidešimt metų beveik pusantro karto sumažėjo bendras dirbančių VS specialistų skaičius: 1980 m. 100 tūkst. gyventojų teko 219 VS specialistų, o 2000 m. 100 tūkst. gyventojų teko 158 VS specialistai. Iš jų 34 proc. dirbo vietinėse sveikatos įstaigose, 33 proc.–valstijų, 19 proc.-federalinės valstybės sveikatos įstaigose ir 14 proc.– kitose srityse, pavyzdžiui, VS mokyklos. (44).

Tais pačiais metais Vašingtono universitetas atliko „Kaimo ir miesto VS žmonių išteklių skirtumai“ tyrimą. Šio tyrimo metu buvo lyginama kaimo ir miesto VS specialistų pasiūla. Buvo tiriamos Aliaskos, Montanos ir Vajomingo valstijų 96 kaimo ir 10 miesto vietinių sveikatos įstaigų. Šis tyrimas parodė, kad kaimo vietinės sveikatos įstaigos yra labai mažos, jose vidutiniškai dirba apie 5 VS specialistus, tuo tarpu mieste vidutiniškai dirba 32 VS specialistai. VS specialistų pasiūla yra šiek tiek didesnė kaime (32 VS specialistai 100 tūkst. gyventojų) negu mieste (29 VS specialistai 100 tūkst. gyventojų). Kaimo vietinėse sveikatos įstaigose daugiausia dirba VS slaugytojos, tuo tarpu mieste dirbantys asmenys turi įvairesnes VS profesijas. Dažniausiai kaime dirbančios VS slaugytojos neturi specialaus VS išsilavinimo. Teikiamų VS paslaugų įvairovė yra didesnė miesto sveikatos įstaigose negu kaimo sveikatos įstaigose (34).

(21)

2005 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atliktas studentų, baigusių podiplomines VS studijas tyrimas. Šio tyrimo metu buvo analizuojami 1993-2003 m. Visuomenės sveikatos mokyklų asociacijos (The Association of Schools of Public Health (ASPH)) dokumentai, vėlesnių metų duomenys buvo gauti iš Jungtinių Amerikos Valstijų Visuomenės sveikatos asociacijos (The American Public Health Association (APHA)) bei kitų šaltinių. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad per maždaug 30 metų studentų, baigusių akredituotas VS mokymo įstaigas, skaičius didėjo apie 5 proc. kasmet. Baigusių studentų skaičius 1960 m. buvo 770, o 2003 m. – 5906. Moterys 1960-1961 m. sudarė 26 proc.visų baigusių VS specialistų, o 2002-2003 m. - 69 proc. Nežymiai pasikeitė procentas žmonių, kurie buvo baigę medicinos ir slaugos studijas prieš pradėdami studijuoti visuomenės sveikatą. Pavyzdžiui, 1960 m. medicinos studijas, prieš pradėdami studijuoti VS fakultete, buvo baigę 26 proc. studentų, o 2002 m. – 19,1 proc. (41).

Iš atliktų tyrimų galima pastebėti, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose yra VS specialistų trūkumas, susiduriama su senėjančiais VS žmonių ištekliais (amžiaus vidurkis yra 46,6 metų), kai kuriose valstijose laisvų VS darbo vietų skaičius yra apie 20 proc. ir kt. problemomis. Norint pritraukti ir išlaikyti esamą VS darbuotojų skaičių yra naudojamos įvairios skatinimo priemonės (lankstus darbo grafikas, sudaromos sąlygos mokytis ir pan.).

Jungtinėje Karalystėje planuojant VS sveikatos specialistų skaičių VS fakultetas 2003 ir 2005 m. atliko VS žmonių išteklių tyrimus.

(22)

2005 m. VS fakulteto atliktame tyrime buvo išsiųsti 2166 klausimynai, po pakartotinio siuntimo buvo gauti 1637 atsakymai (atsakomumas 76 proc.). Bendras VS specialistų ir konsultantų skaičius sumažėjo: 2003 m. vienam milijonui gyventojų teko 22,2 VS specialistai, o 2005 m. - 18,5 VS specialistai. VS specialistų pasiskirstymas Jungtinės Karalystės regionuose kaip ir 2003 m. buvo panašus, didžiausias VS specialistų skaičius išliko Škotijoje, Šiaurės Airijoje ir Londone. Iš visų tyrime dalyvavusiųjų respondentų apie 17,6 proc. nurodė, kad jie gali palikti VS sritį per ateinančius penkerius metus (tai apima visų amžiaus grupių asmenis, ne tik tuos, kurie yra netoli pensijinio amžiaus). (24).

Per 2003-2005 m. laikotarpį Jungtinėje Karalystėje VS specialistų skaičius mažėjo. 2003 m. viena iš VS fakulteto rekomendacijų buvo didinti VS specialistų pasiūlą, didinant priimamų studentų skaičių mokytis, tačiau taip pat buvo pastebėta, kad tai yra per lėtas būdas (vidutinė VS specialistų paruošimo trukmė Jungtinėje Karalystėje yra 5 metai). 2005 m. VS fakultetas rekomendavo, kad kiekviena Jungtinės Karalystės šalis turėtų savo žmonių išteklių planus glaudžiai sieti su vietine mokymo sistema. Per trumpą laikotarpį papildyti VS specialistų gretas galima, apmokant žmones darbe. (23,24).

Apžvelgus atliktus tyrimus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje galima pastebėti, kad šiose šalyse yra nustatytas VS specialistų trūkumas. Valstybės susiduria su senėjančiais VS žmonių ištekliais (Jungtinėje Karalystėje amžiaus vidurkis 2003 m. buvo 48 metai, o Jungtinėse Amerikos Valstijose – 46,6 metų). Taip pat nemaža dalis VS specialistų ruošiasi palikti VS profesiją arba išeiti į pensiją: 2003m Jungtinių Amerikos Valstijų atliktame tyrime net 45 proc. žmonių išeis į pensiją per ateinančius penkerius metus, tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje 2003 m. 9,5 proc. (įskaitant ir asmenis, kuriems virš 50 metų), o 2005 m. 17,6 proc. ruošiasi nepasilikti VS srityje. Šalyse egzistuoja netolygus VS specialistų pasiskirstymas šalies regionuose.

(23)

4. TYRIMO METODAI

Duomenų šaltiniai:

Atliekant literatūros apžvalgą informacijos apie VS specialistus buvo ieškoma naudojantis tokiais interneto šaltiniais: PubMed (Medline) (www.ncbi.nlm.nih.gov/PubMed/), BMJ (www.bmj.com), Lancet ( www.lancet.com), Healthgate (www.healthgate.co.uk) ir kt. Pagrindiniai raktažodžiai buvo „visuomenės sveikata“, „visuomenės sveikatos specialistai“, „visuomenės sveikatos žmonių išteklių planavimas“, „visuomenės sveikatos specialistų pasiūla ir paklausa“, „žmonių išteklių planavimas“, „žmonių išteklių pasiūla ir paklausa“. Ieškant informacijos buvo užduodamas paieškos raktažodis ir analizuojami visi atrinkti straipsniai. Taip pat informacijos buvo bandoma rasti pasirenkant vieną straipsnį, susijusį su nagrinėjama problema ir ieškant jame cituojamų straipsnių arba jam giminingų straipsnių. Renkant informaciją pirmenybė buvo teikiama tiems informacijos šaltiniams, kurie yra nesenesni kaip penkeri metai. Kiti literatūros apžvalgoje naudoti informacijos šaltiniai yra apžvelgiami nuo 1991 iki 2006 metų.

Atliekant teisės aktų, reglamentuojančių VS specialistų rengimą apžvalgą informacija buvo gauta iš Lietuvos Respublikos Seimo duomenų bazės (www.lrs.lt). Ieškant teisinių aktų pagrindiniai raktažodžiai buvo „visuomenės sveikata“, „visuomenės sveikatos specialistai“. Informacijos buvo ieškoma nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo (1991 m.) iki paskutinių išleistų teisės aktų. Šioje duomenų bazėje buvo ieškoma dokumentų, reglamentuojančių VS specialistų rengimą, mokymo organizavimą, skirstymą į specialybes ir kt.

VS specialistų skaičiaus ir pasiskirstymo pokyčiai Lietuvoje 1993 – 2002 metais

(24)

duomenys nebuvo nagrinėjami, nes tokia informacija apie VS priežiūros specialistus nėra pateikiama Lietuvos sveikatos informacijos centro kasmetiniame leidinyje „Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla“.

Licencijuotų burnos higienistų skaičius 2002-2003 metais

Lietuvoje VS specialistai yra nelicencijuojami, išskyrus VS specialistus su burnos higienos specialybe. Duomenys apie licencijuotų burnos higienistų skaičių 2002-2003 metais buvo gauti iš SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus. VS specialistams su burnos higienos specializacija 2002-2003 metais buvo išduotos 132 burnos higienistų licencijos. Buvo analizuojamas išduotų burnos higienistų licencijų skaičius pagal lytį, amžių ir licencijos išdavimo metus.

Studentų priimtų į VS bakalauro ir magistrantūros studijas skaičius 1994-2005 metais

Duomenis apie studentų, priimtų į VS bakalauro ir magistrantūros studijas, skaičių 1994-2005 metais pateikė SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyrius. 1994-2005 metais į VS bakalauro studijas buvo priimti studijuoti 915 studentų, o į VS magistrantūros studijas - 849 studentai. Buvo analizuojamas 1994-2005 metais priimtų studijuoti į VS bakalauro ir magistrantūros studijas studentų skaičius, studijų forma (valstybės finansuojama, mokamos studijos, neakivaizdinės studijos).

Studentų pasitraukimo ikidiplominių visuomenės sveikatos studijų metu tyrimas

Norint įvertinti VS studentų pasitraukimą ikidiplominių studijų metu buvo atliktas 1994-2000 metais priimtų studijuoti į KMU VS fakultetą studentų tyrimas. Kohortinio tyrimo metu buvo tiriamos 7 kohortos (įstoję 1994, 1995, 1996, 1997, 1998, 1999 ir 2000 m.). Iš KMU archyvo buvo imtos ir peržiūrėtos studentų bylos, siekiant nustatyti studijų baigimo arba studijų nutraukimo metus, bei pasitraukimo priežastis. Tyrimas buvo atliktas 2005 m. kovo - rugsėjo mėnesiais.

Šiame tyrime buvo analizuojama 272 studentų, studijavusių 1994-2000 metais KMU VS fakultete, bylos. Į analizę buvo neįtraukta 1 studento byla, kadangi jis į VSF įstojo 2001 metais, o paskutinė analizuojama kohorta buvo įstojusiųjų 2000 metais. Šis studentas 2001 m. perėjo iš MF į antrą VSF kursą ir studijas baigė 2004 metais.

(25)

atsiradus galimybei perstodavo į OF. Studentams pradėjus studijuoti kitame fakultete, rektorato įsakymu jie buvo braukiami iš studijuojančių VSF sąrašų.

Studentų pasitraukimo podiplominių visuomenės sveikatos studijų metu tyrimas

Norint įvertinti VS studentų pasitraukimą podiplominių studijų metu buvo atliktas 1998-2001 m. priimtų studijuoti į KMU VS fakulteto magistrantūros studijas studentų tyrimas. Kohortinio tyrimo metu buvo tiriamos 4 kohortos (įstoję 1998, 1999, 2000 ir 2001 m.). Iš KMU VSF archyvo buvo imtos ir peržiūrėtos studentų bylos, siekiant nustatyti studijų baigimo arba studijų nutraukimo metus, bei pasitraukimo priežastis. Tyrimas buvo atliekamas 2005 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais.

Šio tyrimo metu buvo analizuojamos 179 studentų, studijavusių 1998-2001 m. KMU VSF magistrantūros studijose, bylos. Buvo analizuojama kiek studentų baigė studijas, kiek nebaigė, kokiame universitete ir kokią bakalauro programą studentai baigė, koks buvo studijuojančiųjų amžius ir kt.

Visuomenės sveikatos specialistų poreikio tyrimas

(26)

1 lentelė. Apklaustųjų grupių apie VS specialistų poreikį aktyvumas

Apklaustų grupių atstovai Išsiųstų anketų skaičius Atsakymų skaičius (proc.) (I etapas) Atsakymų skaičius (proc.) (II etapas) Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai 7 1(14,3) 1(14,3) Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai 2 1(50,0) 0(0,0)

Savivaldybių gydytojai 54 14(25,9) 13(24,1)

Nacionalinės sveikatos tarybos nariai 10 4(40,0) 4(40,0)

Apskričių gydytojai 10 4(40,0) 3(30,0)

VLK ir TLK vadovai / pavaduotojai 11 4(36,4) 2(18,2) Visuomenės sveikatos centrų direktoriai 10 6(60,0) 5(50,0)

Universitetų dekanai / katedrų vedėjai 3 3(100) 2(66,7)

Viso: 107 37(34,6) 30(28,0)

Antras apklausos etapas vyko balandžio mėnesį. Laikantis Delfi metodikos anketos buvo siunčiamos tik pirmojo rato respondentams, t. y. buvo išsiųstos 37 anketos. Anketos buvo išsiųstos balandžio 8 dieną, atsakyti prašoma iki balandžio 23 dienos, atsakymų laukta iki balandžio 29 dienos. Antrame etape buvo gauta 30 atsakymų (81,1 proc.). Bendras atsakomumas buvo 28 proc.

Aktyviausiai apklausoje dalyvavo visuomenės sveikatos centrų direktoriai - 60 proc. atsakė pirmame etape, 50 proc. – antrame etape. Mažiausiai aktyvūs buvo Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai – tik 14,3 proc.

Visiems apklausos dalyviams buvo siunčiami klausimynai su keturiais klausimais, išskyrus visuomenės sveikatos centrų direktorius, sveikatos specialistų profesinių draugijų bei universitetų ir kolegijų atstovus, kuriems buvo siunčiami klausimai tik apie atitinkamų specialistų poreikį.

(27)

5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

5.1. Visuomenės sveikatos specialistų skaičiaus ir pasiskirstymo

pokyčiai Lietuvoje 1993–2002 metais

Lietuvoje 1993–2002 m. VS specialistų skaičius kito nežymiai. 1993 m. didžiausią dalį (62 proc.) sudarė VS specialistai su aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (3,7/10 tūkst. gyventojų). VS specialistų su aukštuoju medicinos išsilavinimu 10 tūkst. gyventojų buvo 1,6 (27 proc.), o su aukštuoju nemedicinos išsilavinimu – 0,7 (11 proc.) (2 pav.).

Error! Not a valid link.

2 pav. VS specialistų pasiskirstymas Lietuvoje 1993 m.

2002 m. VS specialistų su aukštesniuoju medicinos išsilavinimu skaičius 10 tūkst. gyventojų buvo 2,2 (tai sudarė 48 proc. iš visų VS specialistų). VS specialistų su aukštuoju medicinos išsilavinimu skaičius 10 tūkst. gyventojų buvo 1,5 (31 proc.), o su aukštuoju nemedicinos išsilavinimu – 0,9 (21 proc.) (3 pav.). Su aukštesniuoju med. Išsilav. 48 proc. Su aukštuoju medicinos išsilav. 31 proc. Su aukštuoju nemedicinos išsilav. 21 proc.

3 pav. VS specialistų pasiskirstymas Lietuvoje 2002 m.

(28)

0 1 2 3 4 5 6 7 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 V S s pec ia lis tai 10 t ūkst. g yve nt oj ų Su aukštesniuoju med. Išsilav. Su aukštuoju medicinos išsilav. Su aukštuoju nemedicinos išsilav. Bendras skaičius

4 pav. VS specialistų pagal specialybes skaičius 10 tūkst. gyventojų Lietuvoje 1993–2002 m.

1998–2002 m. geografinis VS specialistų pasiskirstymas buvo netolygus (5 pav.). 1998 m. miestuose dirbančių VS specialistų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų (8,3) buvo daugiau negu du kartus didesnis negu dirbančių rajonuose (3,7). Tuo tarpu 2002 m. miestuose dirbančių VS specialistų skaičius 10 tūkst. gyventojų (8,0) buvo tris kartus didesnis negu dirbančių rajonuose (2,3). Per šiuos penkerius metus VS specialistų skaičius rajonuose sumažėjo beveik pusantro karto, tuo tarpu miestuose jis kito nežymiai.

0,0 2,0 4,0 6,0 8,0 10,0 1998 1999 2000 2001 2002 V S s pec ial is ta i 10 t ūk st . gy vent oj ų Miestai Rajonai

5 pav. VS specialistų skaičius 10 tūkst. gyventojų Lietuvos miestuose ir rajonuose 1998-2002 m.

Miestuose 1998–2002 m. VS specialistų skaičius su aukštesniuoju medicinos išsilavinimu 10

0,0 0,5 1998 1999 2000 2001 2002 V S s pec 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0 4,5 5,0 ial is ta i 10 t ūk st . gy ve nt oj ų S u

(29)

tūkst. gyventojų sumažėjo pusantro karto. VS specialistų su aukštuoju medicinos išsilavinimu skaičius kito nežymiai. VS specialistų su aukštuoju nemedicinos išsilavinimu skaičius išaugo daugiausiai – beveik du kartus (6 pav.).

6 pav. VS specialistų pagal specialybes skaičius 10 tūkst. gyventojų Lietuvos miestuose 1998–2002 m.

Rajonuose VS specialistų skaičius su aukštesniuoju medicinos išsilavinimu 10 tūkst. gyventojų sumažėjo beveik du kartus, VS specialistų su aukštuoju medicinos išsilavinimo padidėjo 1,2 karto, o VS specialistų su aukštuoju nemedicinos išsilavinimu skaičius padidėjo 1,3 karto (7 pav.). Palyginus VS specialistų pagal specialybes pokyčius 1998–2002 m. miestuose ir rajonuose matyti, kad VS specialistų su aukštesniuoju medicinos išsilavinimu skaičius mažėjo ir miestuose, ir rajonuose. Rajonuose šis mažėjimas buvo didesnis negu miestuose. Per šį laikotarpį ir rajonuose, ir miestuose VS specialistų su aukštuoju medicinos ir aukštuoju nemedicinos išsilavinimu skaičiai augo: VS specialistų su aukštuoju medicinos išsilavinimu augimas buvo didesnis rajonuose, o VS specialistų su aukštuoju nemedicinos išsilavinimu augimas didesnis buvo miestuose.

0,0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0 1998 1999 2000 2001 2002 V S s pe cia lis ta i 1 0 t ūks t. g yv en to jų Su aukštesniuoju medicinos išsilav. Su aukštuoju medicinos išsilav. Su aukštuoju nemedicinos išsilav.

7 pav. VS specialistų pagal specialybes skaičius 10 tūkst. gyventojų Lietuvos rajonuose 1998–2002 m.

Apskrityse 1998–2002 m. didžiausias VS specialistų skaičius 10 tūkst. gyventojų buvo Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskrityse. Likusiose 7 apskrityse vidutinis VS specialistų skaičius 10 tūkst. gyventojų buvo mažesnis (8 pav.). 2002 m. VS specialistų skaičius 10 tūkst. gyventojų Vilniaus apskrityje buvo 8,3. 2002 m. Klaipėdos apskrityje VS specialistų buvo du kartus mažiau negu Vilniaus

(30)

apskrityje, Kauno – beveik du kartus mažiau, o likusiose 7 apskrityse – beveik tris kartus mažiau.

8 pav. VS specialistų skaičius 10 tūkst. gyventojų Lietuvos apskrityse 1998–2002 m.

Apskrityse 1998–2002 m. VS specialistų pagal specialybes skaičius 10 tūkst. gyventojų kito panašiai. VS specialistų su aukštesniuoju medicinos išsilavinimu skaičius visose apskrityse mažėjo. VS specialistų su aukštuoju medicinos išsilavinimu skaičius augo visose apskrityse išskyrus, Klaipėdos apskritį, kur šis skaičius mažėjo. VS specialistų su aukštuoju nemedicinos išsilavinimu skaičius visose apskrityse didėjo.

VS specialistai buvo linkę dirbti daugiau negu vieno etato krūviu – 1993 m. vienam asmeniui teko 1,2 etato, o 2002 m. – 1,1 etato. Daugiausiai etatų teko vienam VS specialistui su aukštuoju medicinos išsilavinimu: 1,2 etato 2002 m., o VS specialistams su aukštuoju nemedicinos ir aukštesniuoju medicinos išsilavinimu teko po 1 etatą (9 pav.). Nuo 1995 metų etatų skaičius vienam asmeniui palaipsniui mažėjo.

0,9 1,0 1,1 1,2 1,3 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 1 as m ens už im am ų et at ų sk. Suaukštesniuoju med. išsilav. Su aukštuoju medicinos išsilav. Su aukštuoju nemedicinos išsilav.

9 pav. VS specialistų užimamų etatų skaičius pagal specialybes Lietuvoje 1993–2002 m.

Lietuvoje kaip ir kitose užsienio valstybėse yra stebimas VS specialistų skaičiaus mažėjimas. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje 1993–2002 m. VS specialistų skaičius 10 tūkst. gyventojų sumažėjo 1,3 karto. Mažėjantys VS specialistų skaičiai taip pat buvo nustatyti Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Jungtinėje Karalystėje. Jungtinėje Karalystėje bendras VS specialistų skaičius sumažėjo 1,2 karto: 2003 m. vienam milijonui gyventojų teko 22,2 VS specialistai, o 2005 m. – 18,5 VS specialistai (23,24). Jungtinėse Amerikos Valstijose per dvidešimt metų VS specialistų skaičius sumažėjo beveik pusantro karto: 1980 m. 100 tūkst. gyventojų teko 219 VS specialistų, o 2000 m. - 158 VS specialistai (44). Palyginus su kitomis šalimis Lietuvoje VS specialistų skaičius tenkantis 10 tūkst. gyventojų yra mažesnis. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose 2000 m. net tris kartus daugiau VS specialistų teko 10 tūkst. gyventojų negu Lietuvoje.

(31)

studentų ir jaunų VS specialistų susidomėjimas dirbti VS įstaigose. Visų šių veiksnių sąveika sąlygojo sumažėjusių VS specialistų skaičių Jungtinėse Amerikos Valstijose (39).

Lietuvoje VS specialistų skaičiaus mažėjimui turėjo įtakos sumažėjęs VS specialistų su aukštesniuoju medicinos išsilavinimu skaičius. Tačiau kokios priežastys lėmė VS specialistų su aukštesniuoju medicinos išsilavinimu skaičiaus mažėjimą nėra aišku. Todėl Lietuvoje ateityje atliekant tyrimus reikėtų stebėti veiksnius, kurie įtakoja VS specialistų skaičių.

2006 m. PSO metinėje ataskaitoje yra teigiama, kad egzistuoja ne tik netolygus sveikatos žmonių išteklių pasiskirstymas tarp šalių, bet sveikatos žmonių ištekliai yra netolygiai pasiskirstę ir šalies viduje (47). Lietuvoje kaip ir kitose užsienio valstybėse taip pat yra susiduriama su netolygiu VS darbuotojų pasiskirstymu šalies regionuose. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje 1998 m. miestuose dirbančių VS specialistų skaičius 10 tūkst. gyventojų buvo daugiau negu du kartus didesnis rajonuose, o 2002 m. – tris kartus didesnis negu rajonuose. 2000 m. Vašingtono universiteto atliktame tyrime taip pat didesnis skaičius (32 VS specialistai 100 tūkst. gyventojų) VS specialistų dirbo miesto vietinėse sveikatos įstaigose negu kaimo (5 VS specialistai 100 tūkst. gyventojų) (34). Jungtinėje Karalystėje 2003-2005 m. VS specialistai taip pat buvo netolygiai pasiskirstę šalies regionuose: daugiausiai VS specialistų ir konsultantų dirbo Škotijoje, Šiaurės Airijoje, o mažiausiai – pietvakarių Anglijoje (23,24).

Daugybė veiksnių veikia netolygų geografinį sveikatos specialistų pasiskirstymą šalyje. Vietovės, kuriose yra didelės ligoninės (kuriose vyksta ir studentų mokymas) ir gyventojai, galintys susimokėti už teikiamas sveikatos paslaugas labiau traukia sveikatos specialistus negu tos vietovės, kuriose tokių sąlygų nėra (47). Todėl būtina ir toliau stebėti VS specialistų skaičių ir pasiskirstymą Lietuvoje, sekti veiksnius, kurie veikia netolygų geografinį sveikatos specialistų pasiskirstymą šalyje bei ieškoti būdų sumažinti pasiskirstymo netolygumus.

(32)

5.2. Licencijuotų burnos higienistų skaičius 2002-2003 metais

2002-2003 metais VS specialistams su burnos higienos specialybe buvo išduotos 132 burnos higienistų licencijos. 2002 metais buvo išduotos 38 burnos higienisto licencijos: 1 – vyrui ir 37 – moterims, 2003 metais - 94 burnos higienisto licencijos: 5 – vyrams ir 89 moterims. Asmenų, kuriems per šį laikotarpį buvo išduotos burnos higienisto licencijos, amžiaus vidurkis buvo 30,2 metų (2 lentelė). Vyrų amžiaus vidurkis buvo 40,8 metų, o moterų – 29,6 metų.

2 lentelė. VS specialistų su burnos higienos specializacija pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir licencijos išdavimo metus

Licencijos išdavimo metai Rodiklis 2002 (n=38) 2003 (n=94) Viso (n=132) Amžius, m. (vidurkis) 29,4 30,4 30,2 Vyrai (proc.) (2,6) 1 (5,3) 5 (4,5) 6 Moterys (proc.) (97,4) 37 (94,7) 89 (95,5) 126

Lietuvoje 2002 ir 2003 m. daugiausia licencijų buvo išduota dviejose amžiaus grupėse: iki 26 m. buvo išduota 36,4 proc. licencijų, 27-31 m. amžiaus grupėje buvo išduota 44,7 proc. licencijų. Kitose amžiaus grupėse išduotų burnos higienistų licencijų skaičius buvo ženkliai mažesnis (10 pav.).

Error! Not a valid link.

10 pav. Išduotų 2002-2003 m. burnos higienistų licencijų skaičiaus (proc.) pasiskirstymas amžiaus grupėse

Lietuvoje licencijuotų burnos higienistų amžiaus vidurkis (30,2 metų) buvo mažesnis negu kitų užsienio šalių VS specialistų. Pavyzdžiui, Oregono valstijoje licencijuotų burnos higienistų amžiaus vidurkis buvo 41,2 metų (45), o Kanzaso valstijoje – virš 40 metų buvo daugiau negu pusė (54,4 proc.) burnos higienistų (46).

(33)
(34)

5.3. Studentų priimtų į VS bakalauro ir magistrantūros studijas

skaičius 1994-2005 metais

1994-2005 metais į VS bakalauro studijas (Vilniaus universitete, Kauno medicinos universitete ir Klaipėdos universitete) buvo priimta studijuoti 915 studentų: iš jų 893 studijavo valstybės finansuojamose vietose ir 22 studentai mokamose. Daugiausiai studentų (133) buvo priimta 2002 metais, mažiausiai (30 studentų) - 1995 metais (3 lentelė).

3 lentelė. Visuomenės sveikatos studentų, priimtų studijuoti į VS bakalauro studijas skaičius 1994-2005 metais

Studentų, priimtų studijuoti į VS bakalauro studijas, skaičius Priėmimo

metai Valstybės finansuojamų vietų skaičius Mokamų vietų skaičius Viso 1994 40 - 40 1995 30 - 30 1996 32 - 32 1997 45 - 45 1998 60 - 60 1999 89 1 90 2000 93 5 98 2001 81 - 81 2002 118 15 133 2003 112 1 113 2004 94 - 94 2005 99 - 99 Viso 893 22 915

(35)

4 lentelė. Visuomenės sveikatos studentų, priimtų studijuoti į VS magistrantūros studijas skaičius 1996-2005 metais

Studentų, priimtų studijuoti į VS magistrantūros studijas, skaičius Priėmimo metai VS magistrantūra VS vadybos magistrantūra VS vadybos neakivaizdinė magistrantūra VS magistrantūros

mokamos studijos Viso

1996 - - - 3 3 1997 - 21 - 3 24 1998 22 21 - 4 47 1999 33 20 - 7 60 2000 58 20 30 36 144 2001 56 20 27 40 143 2002 43 23 36 57 159 2003 42 20 - 42 104 2004 35 - 23 43 101 2005 15 20 25 4 64 Viso 304 165 141 239 849

1994-2005 metais studentų priimtų studijuoti į VS bakalauro ir magistrantūros studijas skaičius iki 2002 metų tiek ikidiplominėse, tiek podiplominėse studijose augo, o nuo 2002 metų po truputį pradėjo mažėti (11 pav.).

Error! Not a valid link.

11 pav. Studentų priimtų į VS bakalauro ir magistrantūros studijas skaičiaus kitimas 1994-2005 metais

(36)

5.4. Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto

studentų pasitraukimo ikidiplominių ir podiplominių studijų metu tyrimas

5.4.1. Studentų pasitraukimas ikidiplominių studijų metu.

KMU visuomenės sveikatos fakultete 1994–2000 metais iš viso buvo priimta studijuoti 272 studentai. Daugiausiai studentų (po 45) buvo priimta 1994 ir 2000 metais, o mažiausiai (30) – 1995 metais. Per visą šį laikotarpį moterų studijavo 4 kartus daugiau negu vyrų, o 1995 metų kohortoje nebuvo nė vieno studijuojančio vaikino. Studijuojančių amžiaus vidurkis buvo 19,6 metų. Mažiausias studijavusiųjų amžiaus vidurkis (18,8 metų) buvo užfiksuotas 1994 ir 1995 metų kohortose. Didžiausias amžiaus vidurkis buvo 1997 (20,3 metų) ir 1998 (20,2 metų) metų kohortose (5 lentelė).

(37)

6 lentelė. KMU visuomenės sveikatos studentų pasiskirstymas pagal įstojimo metus ir gyvenamąją vietą, iš kurios atvykstama mokytis

(38)

7 lentelė. KMU visuomenės sveikatos studentų pasiskirstymas pagal įstojimo metus ir studijų baigtį Įstojimo metai Ikidiplominių studijų baigtis 1994 (n/ proc.) 1995 (n/ proc.) 1996 (n/ proc.) 1997 (n/ proc.) 1998 (n/ proc.) 1999 (n/ proc.) 2000 (n/ proc.) Viso (n/ proc.) Studijas baigė po 4 metų 27/60 24/80 26/78,8 24/55,8 26/68,5 30/79 39/86,7 196/72,1

Studijas baigė vėliau (akademinės atostogos, mainų programa, kurso

kartojimas)

5/11,1 3/10 5/15,2 8/18,6 7/18,4 0/0,0 0/0 28/10,3 Studijų nebaigė 8/17,8 1/3,3 1/3 9/21,0 4/10,5 4/10,5 2/4,4 29/10,7 Perėjo į kitus fakultetus 5/11,1 2/6,7 0/0 1/2,3 0/0 0/0 0/0 8/2,9 Studentai perėję iš MF į

VSF ir studijas baigę ankščiau nei per 4 m.

0/0 0/0 1/3 1/2,3 1/2,6 0/0 4/8,9 7/2,5 Nepavyko sužinoti

studijų baigties 0/0 0/0 0/0 0/0 0/0 4/10,5 0/0 4/1,5

Viso 45/100 30/100 33/100 43/100 38/100 38/100 45/100 272/100 Didžiausias pasitraukimas iš studijų buvo 1994 metais ir 1997 metais. 1994 metais studijų nebaigė 17,8 proc. (8) studentų, o 1997 metais - 20,9 proc. (9) studentų. Mažiausias pasitraukimas iš studijų buvo 1995 ir 1996 metais: studijų nebaigė po 3 proc. (1) studentų (12 pav.).

Error! Not a valid link.

12 pav. KMU visuomenės sveikatos studentų pasitraukimas iš studijų 1994–2000 m.

Per 1994-2002 metų laikotarpį dažniausiai iš studijų pasitraukdavo asmenys iki 20 metų: 50 proc. vyrų ir net 76,2 proc. moterų. Kitose amžiaus grupėse pasitraukimas iš studijų buvo žymiai mažesnis (13 pav.).

Error! Not a valid link.

(39)

5.4.2. Studentų pasitraukimas podiplominių studijų metu.

KMU visuomenės sveikatos fakulteto magistrantūros studijose 1998–2001 metais iš viso buvo priimta studijuoti 179 studentai. Daugiausiai studentų (54) buvo priimta 2000 metais, o mažiausiai (32) – 1998 metais. Per visą šį laikotarpį moterų studijavo 3,6 kartus daugiau negu vyrų. Studijavusiųjų amžiaus vidurkis buvo 28,0 metų. Mažiausias studijavusiųjų amžiaus vidurkis (27,4 metų) buvo užfiksuotas 1998 metų kohortoje. Likusiose trijose kohortose amžiaus vidurkis buvo panašus (apie 28,2 metų) (8 lentelė).

8 lentelė. KMU visuomenės sveikatos podiplominių studijų studentų pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir įstojimo metus 1998-2001 metais

Įstojimo metai Rodiklis 1998 (n=32) 1999 (n=40) 2000 (n=54) 2001 (n=53) Viso (n=179) Amžius, m. (vidurkis) 27,4 28,1 28,2 28,2 28,0 Vyrai (proc.) 7 (21,9) 6 (15) 13 (24,1) 13 (24,5) 39 (21,8) Moterys (proc.) (78,1) 25 (85) 34 (75,9) 41 (75,5) 40 (78,2) 140

KMU visuomenės sveikatos fakulteto podiplominėse studijose 1998–2001 metais daugiausiai (89,9 proc.) studijavo asmenys, kurių gyvenamoji vieta buvo Kaunas ir Kauno rajonas. 5,1 proc. studentų atvyko mokytis iš įvairių Lietuvos miestų, 2,2 proc. studentų - iš įvairių gyvenviečių, 2,2 proc. iš Lietuvos didžiųjų miestų (Vilnius, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys), vieno studento gyvenamoji vieta nebuvo nurodyta. Iš kitų apskričių centrų nebuvo nė vieno studijuojančio studento (9 lentelė).

9 lentelė. KMU visuomenės sveikatos podiplominių studijų studentų pasiskirstymas pagal įstojimo metus ir gyvenamąją vietą, iš kurios atvykstama mokytis

Įstojimo metai Vietovė 1998 (n/proc.) 1999 (n/proc.) 2000 (n/proc.) 2001 (n/proc.) Viso (n/proc.) Kaunas ir Kauno rajonas 27/84,3 36/90,0 52/96,2 46/86,8 161/89,9

Vilnius - Klaipėda –

Šiauliai – Panevėžys 1/3,1 0/0 1/1,9 2/3,8 4/2,2

Kitų apskričių centrai 0/0 0/0 0/0 0/0 0/0

Kiti miestai 2/6,3 3/7,5 0/0 4/7,5 9/5,1

Kitos gyvenvietės 2/6,3 1/2,5 1/1,9 0/0 4/2,2

Nenurodyta 0/0 0/0 0/0 1/1,9 1/0,6

(40)

KMU visuomenės sveikatos fakulteto podiplominėse studijose 1998-2001 metais daugiausiai (79,3 proc.) studijavo asmenys, kurie buvo baigę bakalauro studijas Kauno medicinos universitete. 6,7 proc. studentų buvo baigę Lietuvos kūno kultūros akademiją, 5 proc. – Vilniaus universitetą, 5 proc. – Kauno technologijos universitetą, 1,7 proc. – Vytauto Didžiojo universitetą, 1,1 proc. - Šiaulių universitetą, po vieną studentą buvo baigę Vilniaus pedagoginį universitetą ir Lietuvos veterinarijos akademiją (10 lentelė).

10 lentelė. KMU visuomenės sveikatos podiplominių studijų studentų pasiskirstymas pagal įstojimo metus ir kokioje mokymo įstaigoje buvo baigtos ikidiplominės studijos

Įstojimo metai Mokymo įstaigos 1998 (n/proc.) 1999 (n/proc.) 2000 (n/proc.) 2001 (n/proc.) Viso (n/proc.) Kauno medicinos universitetas 29/90,6 37/92,5 37/68,5 39/73,6 142/79,3 Lietuvos kūno kultūros

akademija 0/0 2/5 3/5,5 7/13,3 12/6,7 Vilniaus universitetas 2/6,3 0/0 6/11,1 1/1,9 9/5,0 Kauno technologijos universitetas 0/0 1/2,5 5/9,2 3/5,5 9/5,0 Vytauto Didžiojo universitetas 0/0 0/0 1/1,9 2/3,8 3/1,7 Šiaulių universitetas 0/0 0/0 1/1,9 1/1,9 2/1,1 Vilniaus pedagoginis universitetas 0/0 0/0 1/1,9 0/0 1/0,6 Lietuvos veterinarijos akademija 1/3,1 0/0 0/0 0/0 1/0,6 Viso 32/100 40/100 54/100 53/100 179/100

(41)

11 lentelė. KMU visuomenės sveikatos magistrantūros studijų studentų pasiskirstymas pagal įstojimo metus ir baigtą ikidiplominių studijų programą

Įstojimo metai Ikidiplominių studijų programa 1998 (n/proc.) 1999 (n/proc.) 2000 (n/proc.) 2001 (n/proc.) Viso (n/proc.) Visuomenės sveikata 16/50,0 15/37,5 24/44,4 23/43,4 78/43.6 Medicina 11/34,4 15/37,5 9/16,7 12/22,6 47/26,3 Slauga 4/12,5 7/17,5 4/7,4 2/3,8 17/9,5 Sveikata (LKKA) 0/0 2/5 3/5,6 5/9,4 10/5,5 Pedagogika 0/0 0/0 5/9,3 4/7,6 9/5,0 Socialiniai mokslai 0/0 0/0 4/7,4 5/9,4 9/5,0 Automatika/ Elektrotechnika/ Radioelektronika 0/0 1/2,5 3/5,6 1/1,9 5/2,8 Farmacija 0/0 0/0 1/1,8 1/1,9 2/1,1 Administravimas 0/0 0/0 1/1,8 0/0 1/0,6 Veterinarija 1/3,1 0/0 0/0 0/0 1/0,6 Viso 32/100 40/100 54/100 53/100 179/100

KMU visuomenės sveikatos fakulteto magistrantūros studijose 1998–2001 metais iš priimtų studijuoti 179 studentų studijas baigė 94,4 proc. (169). Didžioji dalis studijavusiųjų (91,6 proc.) studijas baigė laiku, t. y. po dvejų metų. Vieneriais metais vėliau studijas baigė 2,8 proc. studentų, nes buvo akademinėse atostogose. 1,7 proc. studentų nepavyko sužinoti studijų baigties. Iš viso studijų nebaigė 3,9 proc. (7) studentų (12 lentelė).

12 lentelė. KMU visuomenės sveikatos magistrantūros studijų studentų pasiskirstymas pagal įstojimo metus ir studijų baigtį

Įstojimo metai Podiplominių studijų baigtis 1998

(n/proc.) 1999 (n/proc.) 2000 (n/proc.) 2001 (n/proc.) Viso (n/proc.) Studijas baigė po 2 metų 29/90,6 38/95,0 49/90,7 48/90,6 164/91,6

Studijas baigė vėliau

(akademinės atostogos) 0/0 1/2,5 4/7,4 0/0 5/2,8

Studijų nebaigė 3/9,4 1/2,5 0/0 3/5,7 7/3,9

Nepavyko sužinoto studijų baigties 0/0 0/0 1/1,9 2/3,7 3/1,7

(42)

Daugiausiai studentų iš podiplominių studijų pasitraukė 1998 metų kohortoje, studijų nebaigė 9,4 proc. studentų (3), 2001 metais studijų nebaigė 5,7 proc. studentų (3), 1999 metais – 2,5 proc. studentų (1), o 2000 metų kohortoje nei vienas studentas nepasitraukė iš podiplominių studijų (14 pav.).

Error! Not a valid link.

14 pav. KMU visuomenės sveikatos studentų pasitraukimas iš podiplominių studijų 1998–2001 m.

Remiantis tyrimo duomenimis, KMU visuomenės sveikatos fakultete ikidiplominių studijų nebaigė 10,7 proc. studentų (t.y. kas dešimtas studentas), podiplominių studijų - 3,9 proc. studentų. Duomenų apie VS studentų pasitraukimą iš studijų kitose šalyse surasti nepavyko. Todėl šie rezultatai buvo palyginti su Lietuvos ir Jungtinės Karalystės medicinos studentų pasitraukimo iš studijų duomenimis.

Lietuvos metinis medicinos studentų pasitraukimas ikidiplominių studijų metu buvo 17,3 proc., o podiplominių studijų metu – 1-2 proc. (11). VS specialistų pasitraukimas ikidiplominių studijų metu buvo mažesnis negu medicinos studentų. Tačiau VS studentų podiplominis pasitraukimas buvo didesnis už medicinos studentų.

Jungtinėje Karalystėje buvo atlikta keletas tyrimų, kurių metu buvo tiriamas medicinos studentų pasitraukimas iš studijų. J. Parkhouse atliktame tyrime buvo teigiama, kad 1989-1994 m. kohortos medicinos studentų pasitraukimas iš studijų svyravo nuo 11,7 proc. iki 14,1 proc. (50). Vėliau Jungtinėje Karalystėje atliktuose tyrimuose buvo teigiama, kad J. Parkhouse netiksliai įvertino medicinos studentų pasitraukimą iš studijų, kadangi naudojo du skirtingus informacijos šaltinius ir juose galėjo dubliuotis informacija (51).

Kiti Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai parodė, kad iš 1991 m. įstojusiųjų medicinos studentų kohortos ikiklinikinių studijų nebaigė 4,9 proc., palyginimui 1981 m. ikiklinikinių medicinos studijų nebaigė 7,0 proc., o 1986 m. – 6,8 proc. medicinos studentų. Taip pat panašūs duomenys buvo pateikti ir Vyriausiosios medicinos tarybos (General Medical Council): 1990 m. ikiklinikinių studijų nebaigė 6,8 proc., o klinikinių studijų - 1,5 proc. medicinos studentų. Taigi bendras Jungtinės Karalystės medicinos studentų pasitraukimas iš studijų 1990 m. buvo 8,2 proc. (51). Palyginus Lietuvos VS studentų pasitraukimas iš studijų, pastarasis taip pat buvo didesnis negu Jungtinės Karalystės medicinos studentų.

Riferimenti

Documenti correlati

Palyginus įvairių pacientų ir paslaugų teikėjų nuomones apie sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės techninius ir funkcinius aspektus, galima daryti išvadą, kad

gerai vertinančių savo sveikatą teisingų atsakymų procentiniu dažniu skirtumas statistiškai patikimas (p< 0,01). Apie tai, jog genetiškai modifikuoti maisto

13 Rašant šį mokslinį darbą buvo pasirinktas tikslas: ištirti skausminių pojūčių maţėjimo dinamiką, taikant kineziterapijos ir masaţo procedūras, sergantiems

Daugiau nei trys ketvirtadaliai (85,6 proc.) respondenčių dalyvavo profesiniuose mokymuose. Mokymuose gautas ţinias slaugytojos pritaikė savame darbe. Slaugytojų

Didžiausias stebėtas teigiamų biologinių indikatorių parodymų dažnis (0,05 – 0,06 atvejų vienam sterilizacijos ciklui), kai biologinė sterilizatorių darbo kontrolė

Mokytojai manė, kad vidutiniškai ar pakankamai visuomenės sveikatos specialistai vykdė šias funkcijas: vykdė profilaktinių sveikatos tikrinimų priežiūrą ir analizavo

Lyginant tyrimo dalyvių nuomonę, kad bendradarbiavimas galimas konsultuojantis su visuomenės sveikatos specialistais ar šeimos gydytojais sveikatos stiprinimo, ligų

Buvo atliktas tėvų ir sveikatos priežiūros specialistų, kurie atlieka profilaktinį vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimą (šeimos gydytojų, vaikų ligų gydytojų bei