SLAUGOS PASLAUGŲ NORMAVIMO ETINIAI IR PRAKTINIAI ASPEKTAI

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

RIMA ROZENBERGAITĖ

SLAUGOS PASLAUGŲ NORMAVIMO ETINIAI IR PRAKTINIAI

ASPEKTAI

Magistro studijų programos „Slaugos lyderystė“(valst. kodas 6211GX009) baigiamasis darbas

Darbo vadovė: Prof. dr. Olga Riklikienė

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 14

1. LITERATŪROS APŽVALGA...15

1.1.Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai: sąvoka ir priežastys...15

1.2.Pasekmės pacientų priežiūrai, sąlygotos neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų...18

1.3.Slaugos normavimas: krūviai, profesiniai ir etiniai aspektai...19

1.4.Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai: bendravimo ir komandinio darbo reikšmė...22

1.5.Užsienio šalių patirtis, nagrinėjant neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus...25

1.6.Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai: A. Donabedian kokybės sistemų modelio transformacija pagal B. Kalisch...27

2. TYRIMO METODIKA...29

2.1.Tyrimo organizavimas...29

2.2.Tiriamųjų imtis ir atranka...30

2.3.Tyrimo instrumentas...31

2.4.Tyrimo etika...32

3. REZULTATAI...34

3.1.Sociodemografinių tiriamosios imties charakteristikų analizė...36

3.2. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimčių universiteto ligoninėje analizė...38

3.3.Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų priežasčių universiteto ligoninėje analizė...40

3.4.Slaugos personalo komandinio darbo ypatumai universiteto ligoninėje...43

3.5.Slaugos personalo komandinio darbo ypatumų vertinimas, atsižvelgiant į sociodemografines ir profesines tiriamosios imties charakteristikas...44

3.6.Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir slaugos personalo komandinio darbo sąsajos...47

4. REZULTATŲ APTARIMAS...53

IŠVADOS...56

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...57

PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS...58

LITERATŪROS SĄRAŠAS...59

SANTRAUKA

Rozenbergaitė R. Slaugos paslaugų normavimo etiniai ir praktiniai aspektai, magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė prof. O. Riklikienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra- Kaunas, 2020, -78.

Darbo tikslas - Išanalizuoti slaugos paslaugų normavimo etinius ir praktinius aspektus.

Darbo uždaviniai: 1.Ištirti neatliktų arba uždelstų slaugos veiksmų apimtis bei priežastis universiteto ligoninėje. 2.Ištirti slaugytojų komandinio darbo ypatumus ir susieti juos su neatliktais arba uždelstais slaugos veiksmais. 3.Išnagrinėti etines slaugos paslaugų normavimo dilemas slaugytojų požiūriu. Metodika: Vykdytas kiekybinis tyrimas (2018-04-02 iki 2018-06-30). Tyrimo vieta - Vilniaus universiteto Santaros klinikos ir Vaikų ligoninė. Tyrime dalyvavo 376 slaugytojai. Tyrimui naudota Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir Slaugos personalo komandinio darbo anketa (Kalisch, Lee, & Salas, 2010). 2019 m. lapkričio mėn. atliktas kokybinis grupinis interviu , kuriame dalyvavo aštuoni bendrosios praktikos slaugytojai.

Rezultatai: Dažniausiai neatliekamas arba uždelsiamas paciento vedžiojimas ( 30,2 proc.), emocinės paramos pacientui ir jo šeimai teikimas (26,6 proc.), paciento mokymas apie ligą ir tyrimus (25,4 proc.), paciento išrašymo planavimas (25,1 proc.). Dažniauios priežastys, kurios trukdo arba skatina neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius veiksmus yra: personalo trūkumas (78,6 proc.), slaugos priemonės nepritaikomos ir įranga neveikia kaip turėtų (72,5 proc.), nepakankamas pagalbinio personalo skaičius (86,0 proc.). Grupinis interviu parodė, kad: a) slaugytojų darbo organizavimas ir esamas personalo skaičius sudaro sąlygas slaugytojams neatlikti arba uždelsti slaugos veiksmus, b) aktyvesnis slaugytojų padėjėjų įtraukimas į paciento priežiūros procesą mažintų netaliktos slaugos dažnį ir skatintų komandinį darbą, c) neatlikti arba uždelsti slaugos veiksmai veikia slaugytojo emocinę būklę ir sukelia nepasitenkinimo atliekamu darbu jausmą, d) prisitaikyti prie pokyčių sudėtinga, tačiau būtent jie kelia slaugos, kaip profesijos, prestižą, didina slaugytojo savivertę ir skatina tobulėti. Slaugytojų darbo krūviai yra daugiausia įtakos turintis veiksnys neatliktiems arba uždelstiems standartiniams slaugos veiksmams atsirasti.

Išvados: pacientų vedžiojimas, emocinės paramos teikimas pacientui ir jo šeimai, paciento mokymas ir jo išrašymo planavimas yra dažniausiai neatliekami arba uždelsiami standartiniai slaugos veiksmai universiteto ligoninėje. Priežastys, kurios dažniausiai lemia neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų atsiradimą siejasi su materialinių ir darbo išteklių veiksniais. Slaugytojai išgyvena etines dilemas, negebėdami laiku atlikti paciento slaugos veiksmų ir įvykdyti savo tiesioginių profesinių įsipareigojimų. Aktyvesnis dalies slaugytojo funkcijų perdavimas slaugytojo padėjėjams padėtų slaugytojams geriau planuoti ir laiku atlikti slaugos veiklas bei skatintų komandinį darbą.

SUMMARY

Rozenbergaite R. Ethical and Practical Aspects of Nursing Care Rationing. Master's Thesis. Supervisor – professor Olga Riklikienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2020, – 77.

The aim of the study was to explore ethical and practical aspects of nursing care rationing.

Objectives: 1. To determine an extent and the reasons of missed nursing care at university hospital. 2. To assess a team work and it association with missed nursing care at university hospital. 3. To explore the perspective of nurses on the ethical dilemmas in relation to nursing care rationing. Methodology: The quantitative study was conducted in Vilnius University ‘Santara‘ Clinics and Children Hospital during April - June, 2018. In total, 376 nurses participated in the study. Missed Nursing Care and Team work (MISSCARE) Scale was applied (Kalisch, Lee, & Salas, 2010). Qualitative focus group with eight participant-nurses was arranged in November, 2019.

Results: The care that was missed or delayed the most often was: patient ambulation (30.2 %), emotional support for patient and family (26.6 %), patient education about disease and examination (25.4 %) and patient discharge planning (25.1 %). The main reasons for nursing care being missed or delayed were: shortage of staff (78.6 %), inappropriate nursing equipment or material resources (72.5 %), shortage of nurse-assistants (86.0 %). The focus group findings revealed that: a) organization of nurses‘ work and current number of nursing staff determine the missed or delayed nursing care, b) the more active involvement of nurse-assistants into care process would help to manage missed nursing care and improve team work, c) missed or delayed nursing care affects nurses emotionally and enhances their feeling of work dissatisfaction, d) it is difficult to adapt to changes although it is essential to accept them for professional prestige and growth, for nurses‘ self-esteem and improvement. The nursing workload is the most influential factor for the extent of missed or delayed nursing care.

Conclusions: Ambulation of the patient, emotional support to the patient and the family, patient education and discharge planning are the dominant types of missed and delayed nursing care at university hospital. The main reasons why nursing care is missed relate to material and labour resources. Nurses experience ethical dilemmas while they are not able to provide nursing care and to fulfill their direct professional obligations in a timely manner. The more active task delegation from nurses to nurse-assistants would enable nurses to plan nursing care better, to provide care in a right time and to improve team work.

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju baigiamojo darbo vadovei prof. Olgai Riklikienei už patarimus, pamokymus, kantrybę bei pagalbą rašant magistrinį darbą.

Nuoširdžiai dėkoju savo bendradarbiams ir studijų kolegėms už supratimą bei palaikymą studijų laikotarpiu.

Pagarbiai,

SANTRUMPOS

COST – Europos organizacija mokslo ir technologijų bendradarbiavimo srityje. ES – Europos sąjunga.

NĮ – nepageidaujamas įvykis.

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija VšĮ – viešoji įstaiga.

VL – Vaikų ligoninė SK – Santaros kinikos SN – standartinis nuokripis

ŽODYNĖLIS

Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai – tai bet kurio priežiūros aspekto visiškas ar dalinis neįvykdymas arba pavėluotas jo atlikimas, kuris skatina nepageidaujamus pacientų slaugos rezultatus [15].

Pacientų sauga – pacientų teisė apsisaugoti nuo galimos žalos, teikiant sveikatos priežiūros paslauga [2].

Komanda – tai grupė, pasiekusi aukštesnę pakopą, kurioje drauge dirbantys žmonės turi specifines užduotis ir siekia to paties tikslo bendrai numatytu būdu [60].

Komandinis darbas – tai vienas iš pagrindinių organizacijos sėkmę lemenčių veiksnių [41]. Profesinės vertybės – tai vertybės, kurios yra taikomos darbo aplinkoje [45].

LENTELIŲ SĄRAŠAS

3 lentelė. Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai.

4 lentelė. Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai „Vertinimo“ poskalyje atsižvelgiant į tyrimo vietą.

5 lentelė. Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai „ Intervencijos“ poskalyje, atsižvelgiant į tyrimo vietą.

6 lentelė. Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai. Palyginimas. Bendrosios priežiūros skalė.

7 lentelė. Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai. Poskalės „ Bendravimas“ vertinimu. 8 lentelė. Slaugos personalo komandinio darbo ypatumų analizė. Įstaiga.

9 lentelė. Slaugos personalo komandinio darbo ypatumų analizė. Stažas

10 lentelė. Slaugos personalo komandinio darbo ypatumų analizė. Darbo trukmė per savaitę. 11 lentelė. Slaugos personalo komandinio darbo ypatumų analizė. Amžius.

12 lentelė. Komandinio darbo ir neatliktų arba uždelstų slaugos veiksmų sąsąjos.

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. B. Kalisch (2009) Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų modelis. 2 pav. Dešimt dažniausiai praleidžiamų arba vėluojamų atlikti slaugos veiksmų. 3 pav. Poskalės „ Vertinimas“ palyginimo teiginių įvertinimo analizė pagal grupes. 4 pav. Poskalės „ Planavimas“ palyginimo teiginių įvertinimo analizė pagal grupes.

5 pav. Bendrosios neatliktų arba uždelstų slaugos standartinių priežasčių poskalių vidurkių pasiskirstymas(m±SN).

6 pav. Poskalio „ Materialiniai ištekliai“ teiginių įvertinimo tarp grupių analizė. 7 pav. Poskalio „ Vertinimas“ teiginių įvertinimo tarp grupių įvertinimo analizė. 8 pav. . Komandinio darbo poskalių vertinimo vidurkiai( m±SN).

ĮVADAS

Pacientų priežiūros kokybė ir jos užtikrinimas sveikatos priežiūros įstaigose yra vienas svarbiausių tikslų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse bei pasaulyje. Greita paskutiniųjų metų mokslo ir praktikos pažanga, spartus technologijų sveikatos priežiūroje vystymasis, nuolat kintanti teisinė bazė bei vykstantys sveikatos priežiūros struktūrų ir procesų pertvarkymai daro sveikatos priežiūrą sudėtingesnę ir rizikingesnę, o tai sudaro prielaidas techninių ir organizacinių veiksnių sąlygotoms klaidoms atsirasti. Net elementariausios iš jų gali tapti tragiškų pasekmių priežastimis, todėl sveikatos priežiūros kokybė, jos užtikrinimas, gerinimas bei ypatingas dėmesys pacientų saugai tampa svarbiausiu iššūkiu visoms valstybėms organizuojant ir pertvarkant sveikatos priežiūros sistemas.

Pacientų sauga – platus terminas, apimantis paciento priežiūros aspektus, kur jie besigydytų: ligoninėje, poliklinikoje ar namuose. Visa, kas susiję su pacientų sauga, dažniausiai turi sąsajų su priežiūros kokybe ir rizikos valdymu. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) atkreipia dėmesį į pacientų saugos problemą ir skatina ją spręsti ne tik praktiškai, bet ir integruoti į klinikinio mokymo programas, t.y. medicinos, slaugos ir kitas su pacientų priežiūra sietinas disciplinas [2].

Paskutiniaisiais metais Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, jaučiamas slaugytojų stygius. Lietuvoje 1000-iui gyventojų tenka 7 slaugytojai (ES šalių vidurkis – 8) [3]. Slaugytojų trūkumas atsiranda dėl emigracijos, vyresnio slaugytojų amžiaus, mažo slaugytojo profesijos populiarumo, didelių darbo krūvių, emociškai sekinančio darbo. Greitai kintanti slaugytojo darbo aplinka, sunki paciento būklė, personalo trūkumas ar jo kaita, didelis darbo krūvis ir ilgos darbo valandos, neefektyvus darbo organizavimas, komandinio darbo nebuvimas, prastas komunikacijos lygis – visa tai gali sąlygoti klaidų ir profesinių nesėkmių atsiradimą slaugytojo darbe.

Slauga – sudėtingas procesas, todėl slaugytojai dažnai imasi keleto skirtingų veiklų, atlieka dvi ir daugiau užduočių vienu metu [1]. Todėl kasdieniame darbe slaugytojams tenka rinktis, kokius slaugos veiksmus būtina įvykdyti iškart, kokius galima atlikti vėliau, t.y. uždelsti, o kurių galima neatlikti [5]. Tai reiškia, kad slaugytojai privalo nusistatyti savo praktinės veiklos prioritetus. Slaugytojams tenka susidurti ir su etiniais pacientų priežiūros iššūkiais. Florens Naitingeil (angl.

Florence Nightingale) laikoma moderniosios slaugos įkūrėja, kuri savo užrašuose apie slaugą aptarė etines konfidencialumo, bendravimo ir pacientų poreikių tenkinimo veiklas, kurias atlieka slaugytojai (Nightingale, 1859; Ulrich ir Zeitzer, 2009). Panašiai ir šiandienos slaugytojai privalo puoselėti svarbiausias slaugytojo profesijai pamatines moralines vertybes ir pareigas. Slaugytojams visame

pasaulyje tampa vis sunkiau praktikuoti sąžiningai, atsižvelgiant į sudėtingus etinius bei moralinius sprendimus ir spaudimą, su kuriuo neretai susiduria.

Dabartinė sveikatos priežiūrai reikia slaugytojų, kad būtų patenkinti daugialypiai pacientų poreikiai. Etikos problema gali kilti bet kurioje sveikatos priežiūros situacijoje, kai profesionalių sprendimų priėmimas ir pacientų priežiūra yra susiję su moraliniais teisingumo ar neteisybės klausimais. Pavyzdžiui, reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai dažnai patiria stresą, susidurdami su dilema tarp bandymo išsaugoti paciento gyvybę ir agresyvių fiziologinių priemonių, kurios, atrodo, ilgina kančią ir neduoda vaisingų rezultatų. Kitos etinės problemos kyla tuomet, kai slaugytojai dėl objektyvių priežasčių negeba laiku ir tinkamai atlikti avo darbo, todėl dalis slaugos lieka neįvykdyta arba uždelsta.

Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai – tai bet kuris paciento slaugos veiksmas, kuris yra neatliktas arba labai pavėluotas atlikti, tokiu būdu tapdamas klaida dėl neveikimo paciento saugos požiūriu [2]. Komandinio darbo nebuvimas skyriuose yra dažna neatliktų slaugos veiksmų priežastis. 2006 m. amerikiečių mokslininkė B. Kalish atliko kokybinius tyrimus neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmus priežastims nustatyti [8]. Vėliau šį reiškinį slaugoje imta nagrinėti Australijoje bei Europoje. Subert (2008) sukūrė Baselio neatliktų arba uždelstų slaugos veiksmų vertinimo instrumentą (angl. Basel Extent of Radioning of Nursing Care (BERNECA) instrument) [11]. 2016 m. Europos mokslo ir technologijų bendradarbiavimo

organizacija (COST, 2016-2020) pradėjo vykdyti projektą, kuriame dalyvauja 31 šalis. Šio projekto tikslas – paskatinti diskusiją apie slaugos normavimą ir metodologinius iššūkius, vertinant ir tiriant slaugos normavimo reiškinį. Projektą sudaro keturios dalys, kurios nagrinėja konceptualizavimą, organizavimą ir metodologines problemas; įrodymais pagrįstas intervencijas ir intervencijų projektavimą; slaugos normavimo etinius klausimus bei pacientų saugos kompetencijų ugdymą būsimiems slaugytojams.

Neatliktų arba uždelstų slaugos veiksmų problematika Lietuvoje tik pradedama nagrinėti, atlikta vos keletas darbų, nustatant praleistos slaugos apimtis ir priežastis slaugos ligoninėje bei ryšį su komandiniu darbu (Grigoniene, 2017). Šis tyrimas naujas tuo, kad atliktas universiteto ligoninėje, kur vykdoma daugiafunkcinė sudėtinga pacientų priežiūra.

Darbo aktualumas. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų problematika yra nauja slaugoje, todėl būtinas šio reiškinio tyrimas ne tik slaugos ar palaikomojo gydymo ligoninėse, bet ir kitose sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose, t.y. ten, kur yra didelės slaugytojų darbo apimtys, intensyvus slaugos procesas, daug sunkios būklės pacientų, kuriems reikia tiesioginės ir netiesioginės slaugos veiksmų. Komandinis darbas šiose įstaigose itin svarbus, nes jose dirba įvairių sričių specialistai, o jų darnus darbas yra visos komandos veiklos rezultatas.

Praktinė tyrimo reikšmė. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų sisteminis tyrimas yra reikalingas ir naudingas, nes leidžia nustatyti neatliktų arba uždelstų slaugos veiksmų apimtis, pobūdį ir priežastis. Tai leis suvokti pacientų saugos ir paslaugų rizikos mastą bei paskatins slaugytojus analizuoti ir planuoti savo darbą. Slaugos administratoriai gaus informacijos, kurioms slaugos praktikos sritims kyla pavojus būti apleistoms dėl išteklių stokos ar netinkamo komandinio darbo. Tinkamai organizuotas slaugos personalo darbas leis užtikrinti į pacientą orientuotą priežiūrą [14] bei laiku suteikti slaugos paslaugas.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: Išanalizuoti slaugos paslaugų normavimo ir komandinio darbo aspektus.

Uždaviniai:

1. Ištirti neatliktų arba uždelstų slaugos veiksmų apimtis bei priežastis universiteto ligoninėje.

2. Ištirti slaugytojų komandinio darbo ypatumus ir susieti juos su neatliktais arba uždelstais slaugos veiksmais.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Neatlikti arba uždelsti slaugos veiksmai: sąvoka ir priežastys.

Slaugytojams yra keliami dideli reikalavimai užtikrinant pacientų sauga ir kokybiškos slaugos rezultatus. Kokybiška slauga – laiku įvykdytos visos slaugos užduotys, užtikrinti visi pacientų poreikiai bei patenkinti jų lūkesčiai [1]. Kai slaugytojų darbo intensyvumas viršija jų fizines ir psichologines galimybes, dalis slaugos lieka neįvykdyta. Tyrėjai [1] nurodo, kad dėl neatliktų slaugos veiksmų gali vykti pacientų griuvimai, prastėti judrumas, kilti hospitalinė infekcija. Pabrėžiama, kad slaugytojai dažnai atlieka daugiau negu vieną užduotį tuo pačiu metu, todėl mažėja jų atidumas ir pajėgumas.

Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai – tai bet kuris paciento slaugos veiksmas, kuris yra neįvykdytas arba ženkliai pavėluotas ir tampa klaida dėl neveikimo paciento saugos požiūriu [2]. Lietuvoje neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai yra sąlyginai nauja sąvoka slaugos profesijoje. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų fenomenas, jo terminas bei apibrėžimas slaugos praktikoje (ir sveikatos priežiūroje apskritai) tik visai neseniai pradėtas naudoti aplaidumo/neveikimo klaidoms apibūdinti. Pacientų sveikimo rezultatus lemia slaugos personalo žinios ir įgūdžiai – kvalifikuotas personalas užtikrina teigiamus slaugos rezultatus (mažą griuvimų dažnį, žemą infekcijos riziką, mažesnę pragulų išsivystymo tikimybę) [6].

Kalisch [5] nustatė dažniausiai neatliekamus arba uždelsiamus slaugos veiksmus: pacientų vedžiojimas, vartymas, maitinimas, pacientų mokymas, išrašymo planavimas, emocinė parama, higiena, paciento atvykimo ir išvykimo dokumentavimas, pacientų priežiūros sekimas. Taip pat nustatyti septyni veiksniai, skatinantys neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų atsiradimą: per mažas darbuotojų skaičius, per mažai laiko skiriama slaugos intervencijai atlikti, blogai naudojami turimi personalo ištekliai, sindromas „tai ne mano darbas“, neefektyvus informacijos perdavimas, įprotis, užduočių atsisakymas [7].

Per mažas dėmesys fiziniam paciento aktyvumui ligoninėje gali lemti tai, kad vyresnio amžiaus pacientai negalės savarankiškai vaikščioti. Trečdaliui vyresnio amžiaus suaugusiųjų dėl hospitalizacijos pablogėja jų gebėjimas atlikti kasdienio gyvenimo veiksmus [9, 10] ir maždaug 1 iš 7 tampa priklausomi nuo kitų, norėdami vaikščioti net mažais atstumais[11, 12]. Funkcijų ir mobilumo sumažėjimas skatina daugialypes neigiamas pasekmes, įskaitant griuvimus [13, 14], apsigyvenimą globos namuose [18] ir nuolatinę priklausomybę nuo kitų apsitarnaujant ir vaikščiojant [9, 11]. Sunku nustatyti, kas turi didesnės reikšmės paciento mobilumui ir funkcijos sumažėjimui - pagrindinė liga ar fizinio aktyvumo stoka? Įrodymai rodo, kad lovos rėžimas iš esmės prisideda prie

funkcinės būklės pablogėjimo [13, 16]. Nors tyrimų su žmonėmis trūksta, gyvūnų modelių duomenys rodo, kad dažnas vaikščiojimas gali padėti išlaikyti ilgalaikes fizines galimybes pailginto lovos režimo metu [23-25].

JAV mokslininkai nurodo, kad slaugytojai turi skirti daugiau dėmesio pacientų, kurie yra stacionarizuoti dėl sveikatos sutrikimų, vaikščiojimui pagal sudarytą planą. Slaugytojų arba gydytojų aktyvumo nurodymai pacientui jį labiau įpareigotų (pvz., vaikščioti vieną kartą per pamainą, judėti kėdėje ar lovoje). Pacientų ir šeimos mokymas, atskleidžiantis vaikščiojimo svarbą, turėtų būti taikomas visiems pacientams, galintiems vaikščioti su pagalba arba be pagalbos. Raginimas naudoti patogius drabužius vietoje ligoninės rūbų, kai tai yra įmanoma, paskatina savarankiškesnį ir dažnesnį pacientų vaikščiojimą. Pastato vidaus pritaikymas, siekiant užtikrinti, kad vaikščiojimas būtų saugi ir įprastinė priežiūros dalis, lems tai, kad tiek reikalingi pagalbos pacientai, tiek nepriklausomi pacientai daugiau laiko praleis vaikščiodami [23].

Pacientų maitinimas ir mityba yra svarbūs paciento sveikimui. Vidaus ligų ir gastroenterologijos skyriuje gydomiems pacientams mitybos įvertinimas yra esminis priežiūros planavimo elementas. Mityba turi didelę įtaką dauguma vėžio ligų, gydymui (pvz., skrandžio, kasos ir kepenų vėžys). Prastos mitybos neigiama įtaka gydant pacientus, kenčiančius nuo tokių ligų, buvo įrodyta japonų mokslininkų [19],

Tyrimai nurodo, kad Italijoje Vidaus ligų ir Gastroenterologijos departamente daugiau kaip pusė (52,3 proc.) pacientų turėjo prastos mitybos riziką [23], o daugiau kaip trečdalis pacientų (38,7 proc.) atvyko turėdami mitybos nepakankamumą [24]. Australų mokslininkai patikslina, kad slaugytojai turi geriau informuoti savo pacientus ir klientus apie mitybos įtaką sveikatai ir tinkamą maitinimą [32]. Slaugytojai vaidina svarbų vaidmenį informuojant pacientus apie mitybos pagrindų ir sveiko maisto svarbą. Iš slaugytojų tikimasi, kad jie informuos ir mokins pacientus sveikai ir reguliariai maitintis, kad užtikrinti gerą mitybos būklę [32, 33]. Vis tik patys slaugytojai, dirbantys pirminėje ir antrinėje sveikatos priežiūros grandyje, dažnai stokoja žinių apie mitybą ir svarbų jos vaidmenį siekiant pagerinti pacientų sveikatos būklę [34]. Atsižvelgiant į tai, kad daugėja ryšių tarp dietos ir ligų, slaugytojams rekomenduojama mokytis mitybos, kad jie galėtų tiksliai konsultuoti pacientus mitybos klausimais [26], naudoti mitybos būklės vertinimo skales.

Objektyvios priežastys, sukeliančios neatliktų arba uždelstų veiksmų pasireiškimą, kyla dėl finansinių apribojimų, didelių išlaidų, medicininių technologijų stygiaus [35]. Komandinis darbas ir siekis, kad slaugytojų darbe nebūtų įtampos, matomi kaip strategijos, galinčios pagerinti slaugos veiksmų savalaikį atlikimą [30, 31]. JAV mokslininkai atliko tyrimą, pasinaudodami MISSCARE instrumentu; jie nustatė praleistų slaugos priežiūros paslaugų tipą ir mąstą [38].

Vaistų vartojimas – kita slaugos veikla, kuri uždelsiama arba neatliekama. Tyrėjai nustatė, kad 6 proc. medikamentų dozių gali būti pamirštamos išdalinti [39].

Odos ir gleivinių priežiūra – nors ir svarbi slaugos sritis, tačiau nėra prioritetinė. Pacientas, jeigu taip nurodyta gydytojo paskyrimuose, turi būti vartomas tiksliu laiku ir periodu. Vartymas – tai slaugos priežiūros standartas, kai nejudantys pacientai vartomi kas 2 valandas. Slaugytojams privalu žinoti, kaip skirtingos gulėjimo pozicijos veikia pacientų kūno ląstelių prisotinimą deguonimi [46].

Italijos mokslininkai, nagrinėdami neatliktus slaugos veiksmus, pripažįsta, kad pacientų mokymas yra vienas svarbesnių slaugos aspektų. Pacientas turi būti supažindinamas su jo ištyrimo ir priežiūros planu ir gauti nurodymus, kokiais atvejais kreiptis į slaugytoją [46]. Priežiūros tęstinumui pacientai turi būti ruošiami išrašymui iš ligoninės. Apie tai slaugytojai turi informuoti pacientą, jo šeimą [47].

Slaugytojai, nors ir suvokdami dokumentavimo reikšmę slaugos procesui, dažnai išsako kritiką dėl to, kad jiems tenka didelis popierinis darbas dokumentuojant slaugą. Surinkti įrodymai apie tai, kad slaugytojai dažnai netiksliai dokumentuoja pragulos atsiradimą, gijimo eigą ir patį gydymą [49]. Galima manyti, kad tai vyksta skubant bei tausojant darbo laiką, kurį slaugytojai mieliau paskirs didesniam prioritetui – tiesioginei paciento priežiūrai.

Paciento higiena apima paciento odos preižiūrą, maudymąsi, patalynės keitimą, burnos higieną. Odos ir gleivinių higiena yra svarbi infekcijų kontrolei bei paciento komfortui. Svarbu, kad besikeičiant slaugytojų pamainoms, pacientas nebūtų paliktas be šios priežiūros. JAV ligoninėse (459 ir 639 lovos) buvo nustatyta, kad paciento maudymas(is) ir odos priežiūra buvo praleista 63,1 proc ir 57,7 proc atvejų. Dažniausia neatliekama paciento burnos priežiūra, rankų plovimas, maudymas. Rezultatai parodo, kad slaugytojus reikia mokyti individualios slaugos ir priežiūros, ypač akcentuojant paciento švarinimosi užtikrinimą [50].

Slauga apima didelę dalį kasdienių veiklų, teikiant priežiūrą pacientui. Neretai atsitinka, kad ištekliai yra ribojami, todėl suplanuotus slaugos veiksmus ne visada pavyksta atlikti. Dažniausi praleidžiami slaugos veiksmai – paciento vedžiojimas ir padėties keitimas (vartymas), vaistų administravimas, rankų higiena, maudymas ir odos priežiūra, emocinė parama, išrašymo planavimas, pacientų mokymas, maitinimas. Neturint galimybių atlikti visus veiksmus, slaugytojams tenka spręsti, kuriam pacientui riboti ištekliai yra svarbesni. Kitaip tariant, slaugytojams tenka prioritizuoti slaugą, kurią jie vykdo. Slaugytojai tada neatlieka slaugos veiksmų arba juos uždelsia ir taip kyla rizika paciento sveikimui.

1.2. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų pasekmės pacientų priežiūrai

Pastaraisiais metais sveikatos priežiūros kokybė, jos užtikrinimas ir nuolatinis gerinimas, ypatingą dėmesį skiriant pacientų saugai, tapo svarbiu iššūkiu visoms pasaulio valstybėms. Ši problema paskatino Europos Sąjungos politikus, valstybių vadovus ir tarptautines organizacijas kurti teisinius pagrindus pacientų saugai gerinti. Pacientų sauga, kurios tikslas apsaugoti pacientą nuo galimos žalos, yra viena svarbiausių ir aktualiausių sveikatos priežiūros problemų. Pasaulinė sveikatos organizacija šią problemą rekomenduoja spręsti ne tik sveikatos priežiūros praktikoje, bet integruoti į klinikinį studentų (medicinos, slaugos ir kitų disciplinų) mokymą, plečiant tarpdalykinį bendradarbiavimą [2].

Darbo aplinka, kurioje dirba slaugytojas, nuolat kintanti ir nenuspėjama, dažnai skatina atotrūkius nuo darbo ir iššaukia slaugos klaidas [16]. Profesiniai slaugytojų darbo veiksniai: sunki paciento būklė, didelis darbo krūvis, personalo stoka, nuolatinė darbuotojų kaita, ilgos darbo valandos, bloga tarpusavio komunikacija ir netinkamas darbų delegavimas taip pat gali turėti įtakos slaugos profesinėms nesėkmėms ir klaidoms atsirasti [5]. Todėl pagrindinis uždavinys, siekiant gerinti pacientų saugą, yra tikslas išvengti klaidų, vedančių prie nepageidaujamų įvykių (NĮ). Neatlikti arba uždelsti standartiniai veiksmai priskiriami gydymo NĮ grupei (procedūrų netinkamas atlikimas, neteisingas vaistų skyrimas ir vartojimas, netinkama slauga / priežūra) [saltinis]. Kanapeckienė ir Jurkuvėnas (2009).

Visi standartiniai slaugos veiksmai yra labai svarbūs pacientų priežiūrai, nes jų neatlikimas arba uždelsimas turi įtakos gydymo ir sveikimo rezultatams. Remiantis tyrimų duomenimis ir literatūros šaltinių apžvalga, galima tvirtinti, kad neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai turi įtakos paciento praguloms atsirasti, žaizdų gijimui, netinkamos mitybos sukeltoms sveikatos problemoms, ilgesnei buvimo ligoninėje trukmei ir sveikimo rezultatams [51-53].

Neatlikti slaugos veiksmai gali neigiamai paveikti slaugytojų pasitenkinimą darbu, dėl to atsiranda slaugytojų noras pakeisti savo ligoninę arba net profesiją. Autoriai nurodo, kad Italijoje daug pagrindinių ir kliniškai svarbių slaugos veiksmų praleidžiama tuose skyriuose, kur gydomi vyresnio amžiaus pacientai, esantys sudėtingos klinikinės būklės. Neatlikus pagrindinių slaugos veiksmų, gali padidėti pacientų funkcinė priklausomybė, o jei neatsižvelgiama į tokius veiksnius, kaip vaistų vartojimas laiku, – gali kilti pavojus komplikacijoms ir mirties rizikai atsirasti [49].

1.3. Slaugos normavimas: krūviai, profesiniai ir etiniai aspektai.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų pagrindinis tikslas yra teikti prieinamas, geros kokybės ir saugias paslaugas. Mokslinėje literatūroje išsamiai aprašomas personalo trūkumo poveikis teikiamų paslaugų saugumui ir prieinamumui. Didėjant slaugytojų darbo krūviui, didėja klaidų rizika, mažėja pacientų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis. Siekiant užtikrinti tinkamas slaugos paslaugas bei sumažinti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų riziką, įstaigoje turi dirbti adekvatus medicinos bei aptarnaujančio personalo skaičius. Slaugytojų darbo krūviai yra daugiausia įtakos turintis veiksnys neatliktiems arba uždelstiems standartiniams slaugos veiksmams atsirasti. Kad šis klausimas yra aktualus daugeliui šalių, galima spręsti iš atliekamų tyrimų.

Slaugos normavimo reiškinį tyrinėjo šveicarė Schubert (2008) [9]. Slaugos normavimą iš etiniu ir moraliniu aspektu tyrė ir analizavo kipro mokslininkė Papastavrau (2012).

Atlikti tyrimai Jungtinėje Karalystėje parodė, kad net 60 procentų slaugytojų dėl didelio darbo krūvio neturi laiko atlikti tam tikrų slaugos darbų, pavyzdžiui, spręsti pacientų nerimo, baimės problemų bei teikti jiems visą reikalingą informaciją [51]. Šveicarijoje 30 proc. slaugytojų (iš vio tyrime dalyvavo 1 954 slaugytojų) nurodė, kad laiko stoka pirmiausia paveikė bendravimą su pacientu [52].

Kitas Šveicarijos tyrimas, kuriame dalyvavo 20 Šveicarijos ligoninių administracijos vadovų, kvalifikuoto slaugos personalo trūkumą siejo su būtinųjų slaugos terapijos veiksmų praleidimu ir bendravimo stoka su pacientais, padidėjusiu klaidų skaičiumi trumpalaikio gydymo laikotarpiu, kartu su sumažėjusia slaugos kokybe ilgalaikio gydymo laikotarpiu[53].

Nėra gerai žinoma, kaip slaugytojai sprendžia, kurių slaugos veiksmų pacientams galima neatlikti, o kuriuos galima uždelsti, kai viskam trūksta išteklių: nepakanka laiko, trūksta personalo [54]. Slaugos normavimas – tai paciento ir slaugytojo sąveika, kuri daro įtaką paciento sveikimo rezultatams.

Pasigedusi priimtino apibrėžimo ir teorinių slaugos normavimo pagrindų, Shubert (2007) sukūrė Baselio neatliktų arba uždelstų slaugos veiksmų apimties vertinimo priemonę (angl. Basel Extent of Rationing of Nursing Care (BERNCA) instrument). Rezultatai rodo, kad BERNCA gali būti naudojama įvertinant netiesioginę slaugos normavimo įtaką paciento slaugos rezultatams [58].

Europos mokslo ir technologijų bendradarbiavimo organizacija (COST) 2016 m. rugsėjo 20 d. pradėjo vykdyti projektą „Normavimas: neatlikti arba uždelsti slaugos veiksmai: tarptautinė daugiaaspektė problema“ (angl. „Rationing = Missed Nursing care: An international and multidimensional problem“). Projekte dalyvauja 31 Europos šalis [59]. Šio projekto tikslas – paskatinti debatus apie slaugos normavimą; sukurti bei išbandyti įvertinimo metodus. Siekiama

suaktyvinti steigėjus vykdyti mokslo tyrimus, kad būtų išsiaiškinti ir rasti racionalūs sprendimai, orientuoti į pacientų slaugą normuojant slaugytojų darbo krūvį. Veiklos metu inicijuota bendra e-platforma, kurioje skelbiami moksliniai įrodymai ir sprendimų priėmimo priemonės.

Tikimasi, kad bus surasti ir siūlomi sprendimų keliai, kokie turi būti slaugytojų darbo krūviai. Tai neatleidžia pačių šalių atsakomybės vykdant mokslinius tyrimus ir projektus, kas leistų geriau ir išsamiau atskleisti šios problemos aspektus bei padėtų greičiau surasti tinkamus sprendimus, siekiant sumažinti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų skaičių.

Ne mažiau svarbūs yra profesiniai bei etiniai slaugos aspektai. Slaugą galime apibūdinti kaip žinių ir įgūdžių, kurie yra reikalingi veiksmingai profesinei priežiūrai, derinį. Slaugytojai dirba greitai besikeičiančioje aplinkoje, kuriai reikia greitų sprendimų veiksmingai pacientų priežiūrai, tenka nuolat bendrauti ne tik su pacientais, bet ir su kitais sveikatos priežiūros specialistais. Slaugytojų darbo etika yra viena pagrindinių slaugos dalių. Taigi galima teigti, kad pacientų priežiūra turi būti etiška ir grindžiama profesinėmis vertybėmis. Profesinės vertybės – tai vertybės, kurios yra taikomos darbo aplinkoje [45].

Profesinės vertybės slaugytojo darbe užima svarbią vietą. Butėnas ir Žydžiūnaitė (2011) teigia, kad dominuojančios vertybės slaugytojų veikloje yra parama, savarankiškumas, atsakomybės jausmas, rūpestingumas, jautrumas, gailestingumas ir kt. [9].Vadovaudamiesi šiomis vertybėmis, slaugytojai gali suteikti pacientams tinkamas slaugos ir priežiūros paslaugas.

Darbo etikos sąvoka buvo pradėta vartoti jau prieš kelis amžius. Šiuolaikiniai tyrinėtojai darbo etiką apibrėžia kaip kultūrinę normą, kuri atspindi asmens jaučiamą atsakomybę ir jo požiūrį ne tik į darbą, bet ir į vertybines nuostatas darbe [56]. Nors slaugytojų, kaip profesijos, pripažinimas nebuvo stiprus, tačiau tai nereiškė, jog slaugytojai savo praktikiniame darbe nesprendė klausimų, susijusių su darbo etika [23]. Autoriai teigė, jog etika yra susijusi ne tik su įvairiomis vertybėmis bei principais, kurie priklauso nuo paties asmens, bet taip pat ir nuo to, kaip grupė asmenų laikosi tos profesinės etikos [22].

Darbo etika tarp slaugytojų yra pagrįsta jų profesijos atstovų darbo etika, kuri įtvirtinta slaugytojo profesinės etikos kodekse. Šis kodeksas reglamentuoja slaugytojų profesinę, etinę bei moralinę atsakomybę ir apibrėžia slaugytojų darbo etiką. Siekiant suprasti tokios etikos esmę tarp slaugytojų profesijos atstovų, darbo etiką slaugoje galima analizuoti pacientų, bendradarbiavimo su kolegomis bei visuomenės kontekste [5].

Anot Brok (2015), medicinos etika apima drausmes ir metodikas atsižvelgiant į etines pasekmes, ypatingą dėmesį skiriant tam, kas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta ir kas ne. Todėl dalis autorių medicinos etiką sieja su teise. Anot jų, įvairios valstybės yra priėmusios tam tikras nuostatas, įstatymus, kurie apibrėžia tai, kaip slaugytojai turi išspręsti atsiradusias etines problemas, susijusias su medicininiais tyrimais bei pacientų priežiūra [8]. Tačiau vis dėlto medicininė etika ir teisė skiriasi, nes medicininė etika yra taikoma neatsižvelgiant į valstybės ir tautų skirtumus, bet įstatymai gali kardinaliai skirtis [36].

Yra skiriami keturi pagrindiniai medicinos etikos principai [44]:

Autonomijos. Šis principas apibrėžia paciento nepriklausomybę ir laisvę. Kompetentingas suaugęs žmogus turi teisę pats priimti sprendimus apie tai, kas vyksta su jo kūnu. Autonomijos principas pacientui suteikia penkias reikšmingiausias jo teises, t. y. teisę pasirinktu, teisę gauti informaciją, teisę į privatumą, teisę, garantuojančią jo konfidencialumą, teisę būti nediskriminuojamam. Todėl sveikatos priežiūros įstaigose būtina suteikti informaciją pacientui apie jo diagnozę, gydymo bei tyrimų planą, įmanomas pasekmes, šalutines reakcijas ir t.t [44].

Nepakenkimo. Iš sveikatos priežiūros specialistų reikalaujama, jog jie nepakenktų pacientams. Šis principas apima ne tik žalos padarymą pacientui dėl netinkamų veiksmų atlikimo (aplaidumo, neatsargumo), bet taip pat ir dėl nieko neveikimo (nedarymo). Todėl reikia užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros standartą, kad būtų išvengta arba padaryta kuo mažesnė žala pacientui. Tačiau medicinoje gali pasitaikyti klaidų, todėl šis principas reiškia asmeninį sveikatos priežiūros specialistų įsipareigojimą, siekiant apsaugoti savo pacientus nuo galimos didelės žalos [44].

Geradarystės. Šiuo principu nusakoma tai, jog sveikatos priežiūros specialistai turi veikti

pacientų interesų labui, t. y. privalo jiems padėti. Medicinos personalas privalo rūpintis pacientų sveikata bei jų gerove [44].

Teisingumo. Sveikatos priežiūros sistemoje šis principas paprastai apibrėžiamas kaip teisingumo norma. Šis principas remiasi etikos, teisės ir visuomenės politika. Dedamos pastangos, jog medicininiai ištekliai būtų paskirti tinkamai [44].

Kalisch ir kt. (2011) pabrėžia, kad slaugytojo profesijos subtilumas reikalauja priimti organizacijoje vyraujančią kultūrą, dėl kurios vyksta slaugytojo profesinės elgsenos pokyčiai - asmeninė būsena, praktinė klinikinė veikla ir edukacinio poreikio svarba [21].

Slaugytojo profesija yra neatsiejama nuo stresinių situacijų, empatijos reiškimo pacientams, atsidavimo, slaugos organizavimo bei įgyvendinimo bendradarbiaujant tiek su kitomis įstaigomis, tiek su pacientais. Apibendrinant darbo etiką ir jos reikšmę slaugytojams, pirmiausia reikėtų vadovautis slaugytojų darbo etikos kodeksu, apibrėžiančiu slaugytojų profesinę, etinę bei moralinę atsakomybę. Etikos kodeksas yra būtinas vykdant tokias slaugytojo pareigas, kaip pacientų sveikatos stiprinimą, ligų prevenciją, sveikatos grąžinimą ar skausmo sumažinimą. Tokiu būdu užtikrinami tinkami šios profesijos atstovų veiklos principai, jų santykis su pacientais, pareigos bei atsakomybė.

1.4. Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai: bendravimo ir komandinio darbo reikšmė

Mokslinėje literatūroje komandos ir grupės sąvokos apibūdinamos skirtingai. Komanda – tai grupė, pasiekusi aukštesnę pakopą, kurioje drauge dirbantys žmonės turi specifines užduotis ir siekia to paties tikslo bendrai numatytu būdu. Komandos narius jungia bendras tikslas, kuris padeda atlikti itin svarbų vaidmenį sveikatos priežiūros organizacijos veikloje. Grupė – tai žmonių bendrija, kurios narius jungia koks nors bendras požymis. Grupinio darbo požymiais gali būti bendra veikla, tarpusavio santykiai, bendri interesai bei priklausymas tai pačiai organizacijai. Nustatyta, kad pagrindinis skirtumas tarp grupės ir komandos yra požiūris į sutelktumą ir iš to išplaukiančiais aspektais: tinkamas vadovavimas, bendravimas, pasitikėjimas ir veiklos efektyvumas. Mokslinėje literatūroje skelbiama, kad gaunami komandinės veiklos rezultatai ženkliai skiriasi nuo atskirai dirbančių individų arba grupių darbo rezultatų (mažesnės sąnaudos, daugiau galimybių atsiskleisti kiekvieno individo gabumams, lankstumas, gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, savikontrolė). Svarbus slaugytojų komandos veiklos stebėjimo aspektas – asmeninės kontrolės jausmas (savikontrolė), kuris apibrėžia asmens mokėjimą kontroliuoti aplinką bei suvokimą, kad aplinka irgi kontroliuoja jį. Tai pasireiškia kruopščiai planuojant asmenybės ir aplinkos sąveiką kontrolės atžvilgiu, kuri skirstoma į vidinę (žmogaus) ir išorinę [60]. Tyrimai parodė, kad tie, kurie optimistiškai žvelgė į kliūtis, laikydami jas laimingu atsitiktinumu arba naujo požiūrio galimybe, dirbo efektyviau. Vis dėlto, susidūrus su nemaloniomis aplinkybėmis, naudingas ne tik pozityvus mąstymas, bet ir realistinis pesimizmas, kuris neleistų nusiraminti ir būti patenkintam savimi.

Yra duomenų apie tai, kad medicinos priežiūros įstaigose, kuriose ryški hierarchijos ir rinkos kultūra, yra žemesnis darbuotojų pasitenkinimas darbu bei darbo efektyvumas. Priešingai, dominuojanti komandos kultūra pasižymėjo aukštesniu sutelktumo lygiu, darbuotojų pasitenkinimu darbu ir veiklos efektyvumu [61].

Sutelktą slaugytojų komandos veiklą nulemia: komandos narių efektyvus darbas, bendras tikslas, problemų sprendimas, kolektyvinė ir asmeninė kontrolė bei atsakomybė. Darytina prielaida, kad slaugytojų komandiniame darbe yra itin svarbūs savireguliacijos ir atsakomybės aspektai. Atsakomybė – tai pajėgumas aktyviai priimti sprendimus ir imtis veiksmų savo ir kitų gerovei saugoti bei sutikimas prisiimti pasekmes. Savikontrolė – vidinis asmenybės pajėgumas stebėti ir vertinti savo veiklą bei rezultatus. Sugebėjimas prisiimti atsakomybę – labai individuali savybė, priklausanti ne vien nuo asmens ypatybių, bet ir nuo sukauptos patirties bei kitų komandos narių. Negebėjimas jaustis atsakingam ir savęs kontroliuoti gali nulemti komandinių veiklos rezultatų kokybę bei gali turėti

įtakos komandos narių sutelktumui. Sutelktos komandos formavimo refleksijos principas – bendrumas, kuris leidžia išnaudoti turimą žmogišką potencialą.

Bendrumas – darbas kartu, pasitikint vienas kitu, susitelkus, tinkamai pasirinkus vaidmenis, bendru sutarimu (konsensusu) priimant sprendimus bei pozityviai bendraujant ir bendradarbiaujant. Komandos formavimo principas lemia darbuotojo pasitenkinimą darbu bei profesinę naudą, ypač nuolatinio tobulėjimo, svarbių sprendimų priėmimo ir darbo rezultatų pasidalijimo srityse. Slaugos vadovas turi būti pajėgus skatinti slaugytojus tobulėti, dalyvauti sprendimų priėmimo procese, sudaryti galimybes profesinėms kompetencijoms ugdyti ir sukurti darniam komandiniam sutelktumui palankią aplinką. Slaugytojų komandos sutelktumui svarbu bendravimo įgūdžiai, probleminių situacijų sprendimai, bendri tikslai, veiksmų planas bei bendra veikla. Efektyvus bendravimas slaugytojų komandoje lemia aukštą pasitikėjimo, sutelktumo ir pasitenkinimo lygį. Slaugytojų komandos sutelktumo pagrindas yra kiekvieno nario individualus savo ir komandos narių gebėjimų suvokimas. Nuolatinis ir kasdienis sutelktumo puoselėjimas duoda veiklos rezultatų: pasitikėjimą savimi ir komandos nariais, darbo efektyvumą, paslaugų kokybę bei pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis, užtikrinantis ne tik skyriaus, bet ir visos sveikatos priežiūros organizacijos veiklos kokybę [62].

Marmienė (2015) disertacijoje nurodo, kad beveik trys ketvirtadaliai (71,8 proc.) tyrimo dalyvių pritarė, kad gydytojas ir slaugytojas dirba kaip koordinuota komanda. Tačiau analizuojant tyrimo duomenis pagal pareigas nustatyta, kad gydytojai dažniau savo ir slaugytojų darbą vertino kaip komandinį, palyginti su tyrime dalyvavusiais slaugytojais [63].

Formuojant sutelktą tarpusavyje bendraujančią slaugytojų komandą, reikia įvertinti veiklos pobūdį, personalo politiką, kultūrą, etiką, puoselėjamas vertybes, technologinius procesus ir jų poveikį komandos narių vaidmenų pasiskirstymui, nuostatoms bei elgesiui. Teigiama, kad slaugytojams gebėjimas bendrauti nulemia sėkmę profesinės veiklos srityje bei tampa darbo įrankiu, kurio pagalba įgyjamas pasitikėjimas bei tobulinami profesiniai įgūdžiai [64]. Janušonis (metai) teigia, kad sveikatos priežiūros darbuotojams yra sunku keistis ar priimti pokyčius. Kuo darnesnė komanda, tuo sunkiau keisti joje susiformavusias normas [65]. Komandos sutelktumas slaugoje turi aiškias sąsajas su sveikatos priežiūros kokybe [66], pacientų sauga [67] ir slaugytojų pasitenkinimu darbu [68]. Komandos sutelktumui yra svarbus ne tik narių bendravimas ar tarpusavio pagalba, bet ir duoto žodžio (pažado) įvykdymas. Slaugytojų komandos sutelktumui yra būtinas psichologinis aspektas, tai yra emocinis suderinamumas, nes tik darnus darbas bei bendra atsakomybė gali sukurti aukštus ir kokybiškus rezultatus [60]. Puikūs bendradarbiavimo įgūdžiai, gebėjimas dalytis požiūriais stiprina komandinį darbą [69]. Lietuvos tyrėjų darbuose menkai nagrinėta gydytojo ir slaugytojo bendravimo klinikinėje praktikoje svarba. Kadangi sėkminga komandinė veikla grindžiama

komandos narių bendradarbiavimu ir vienų iš kitų mokymusi, o ligoninėje gydytojas ir slaugytojas yra pagrindiniai komandos nariai, kokybiškas jų bendravimas yra reikšmingas veiksnys, siekiant užtikrinti efektyvų komandinį darbą ir kokybišką sveikatos priežiūrą [70]. Komandinio darbo efektyvumui itin svarbus optimalus darbuotojų skaičius, nes dėl personalo trūkumo kyla grėsmė pacientų saugumui ligoninėse [71].

Dauguma mūsų šalies gydytojų ir slaugytojų žino, už ką yra atsakingi - dažniau tam pritarė rajoninėse ligoninėse dirbantys asmens sveikatos priežiūros specialistai, o daugiau respondentų, abejojančių, už ką yra atsakingi, dirba respublikos lygmens ligoninėse. Gydytojų ir slaugytojų bendravimo su bendradarbiais vertinimas skiriasi: gydytojai dažniau nei slaugytojai gali išsakyti savo nuomonę bendraudami su gydytojais, slaugytojais, skyriaus vedėjais. Daugiau nei pusė (56,3 proc.) slaugytojų pritarė, kad gali atvirai pasitarti su gydytojais [72].

2011 m. Kalisch su kolegomis įvardino septynis komandinio darbo veiksnius, kurie sąlygoja slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų bendravimą bei turi įtakos kokybiškiems slaugos rezultatams ir pacientų saugumui. Pirmasis komandinio darbo veiksnys susijęs su neaiškiu vaidmenų paskirstymu, t.y. komandos nariai ne visada supranta vieni kitų vaidmenis ir atsakomybes. Slaugytojų padėjėjai nepatenkinti tuo, kad slaugytojai praleidžia daug laiko pildydami medicininę dokumentaciją, kai jų nuomone prioritetas turėtų būti standartinių slaugos veiksmų atlikimas [29].

Antrasis komandinio darbo veiksnys – komandinio darbo stoka. Nesant konkrečiam darbų

pasidalijimui, stokojant paramos ir pagalbos iš komandos narių, didėja neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnis. Komanda yra labai svarbus aspektas slaugoje. Slaugytojai dirbdami kartus su slaugytojų padėjėjais, formuoja slaugos tikslus [29].

Trečiasis komandinio darbo veiksnys – nesugebėjimas suvaldyti konfliktinių situacijų.

Slaugos komandai trūksta konfliktų valdymo ir grįžtamojo ryšio įgūdžių. Slaugytojai nėra patenkinti slaugytojų padėjėjų darbo kokybe, žinių stoka, prasta darbo etika, dėl to slaugytojų padėjėjai nepajėgūs padėti slaugytojams spręsti problemų, susijusių su pacientų priežiūra. Kalich (2015) teigimu, ir slaugytojai, ir slaugytojų padėjėjai vengia spręsti konfliktus ir nesugeba teikti naudingo ir efektyvaus grįžtamojo ryšio, o tai rodo, kad ir vieniems, ir kitiems trūksta žinių ir įgūdžių [16].

Ketvirtasis komandinio darbo veiksnys – slaugytojų padėjėjai nėra įtraukiami į slaugos

procesą. Slaugytojų padėjėjai nedalyvauja perduodant pamainą kartu su slaugytojais ir gydytojais, todėl jų pranešimai apie suteiktą priežiūrą pacientui nėra išklausomi. Tai skatina nusivylimo jausmą ir nenorą būti tokios komandos dalimi [29].

Penktasis komandinio darbo veiksnys – neefektyvus informacijos perdavimas. Deleguodami

Slaugytojai paprašo slaugytojų padėjėjų palydėti pacientą į tualetą, tačiau dažniausiai pacientai eina vieni, dėl to krenta, patiria traumas – nuo lengvų sumušimų iki kaulų lūžių.

Šeštasis komandinio darbo veiksnys – daugiau nei vienas viršininkas. Slaugytojų padėjėjai

dažniausiai dirba su dviem ir daugiau slaugytojų, jie nėra konkrečiai priskirti vienam slaugytojui, dėl to negali suteikti efektyvaus grįžtamojo ryšio.

Septintasis komandinio darbo veiksnys – sindromas „tai ne mano darbas“, pasireiškiantis tada,

kai slaugytojai mažiau dėmesio skiria bendrosios priežiūros veiksmams (paciento asmens higienai, burnos priežiūrai, odos priežiūrai) [73].

Atlikus literatūros analizę galime daryti išvadą, kad komandinis darbas ir specialistų bendravimas yra reikšmingi ir turi tiesioginę įtaką neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų prevencijai.

1.5. Užsienio šalių patirtis nagrinėjant neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus.

Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai yra aktuali problema daugeliui šalių, kuri gali pasireikšti ne vienoje, o keliose klinikinėse situacijose, nepriklauso nuo aplinkos skirtumų ir gali turėti įtakos bei kelti grėsmę pacientų sveikimo rezultatams.

Nagrinėjant įvairių šalių patirtį neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų tema yra priimta naudoti MISSCARE klausimyną, kuriuo galima būtų įvertinti atsiradusias problemas atliekant slaugos veiksmus (Kalisch s& Williams, 2009) [2]. Šios anketos versija anglų kalba buvo išbandyta JAV, Australijoje, Libane, Islandijoje, Brazilijoje [7.38,39]. Lietuvoje šią anketą (autorė Kalisch 2009, 2010) į lietuvių kalbą išvertė ir adaptavo prof. O Riklikienė, J. Damošiūtė (2016).

Jones, Hamilton ir Murry (2015) atliko literatūros analizę, iš kurios paaiškėjo, kad didelė dalis slaugos personalo (55-98 proc.) nurodo, kad buvo praleidę mažiausiai vieną slaugos veiksmą [74]. Neatliekami arba uždelsti slaugos veiksmai buvo susiję su emocinės paramos teikimu pacientui ir jo šeimai, paciento mokymu. Neatlikti arba uždelsti slaugos veiksmai gali turėti žalingų padarinių pacientams (pvz., paciento kritimas, nepageidaujami reiškiniai, medikamentinio gydymo neigiami padariniai) [75-79], slaugytojams (pavyzdžiui, mažesnis pasitenkinimas ir didesnis ketinimas mesti profesiją) [74, 80] ir organizacijoms (pavyzdžiui, didesni gydymo kaštai dėl ilgesnės gulėjimo trukmės arba pakartotinės hospitalizacijos) [74].

Izraelio mokslininkų tyrimas pateikė įrodymų, kaip plėsti ir įgyvendinti vietinius ir nacionalinius pakeitimus slaugoje, siekiant padidinti asmeninę slaugytojo atskaitomybę, taip sumažinant neatliktų slaugos veiksmų skaičių [81].

Yra tyrimų, kurie nagrinėja, kaip slaugytojų asmeninė atsakomybė gali padidinti darbo motyvaciją [84], rekomenduojant slaugytojams dirbti pagal etinius standartus, kuriuos jie įgijo per asmeninį ir profesinį tobulėjimą, taip sumažinant neatliktų slaugos veiksmų [85, 86].

Slaugytojų asmeninės atskaitomybės pranašumas prieš jų supratimą apie palatos slaugytojų bendrą atskaitomybę buvo akivaizdus ir kokybiniame tyrime, kurį atliko Leonenko ir Drach-Zahavy (metai). Pavyzdžiui, slaugytoja pažymėjo: „Man nesvarbu, ką apie mane galvoja kiti žmonės, man nerūpi, kiek aš erzinu kitus žmones; tai manęs netrikdo... Protestuosiu prieš tai, kas neatrodo gerai. Tiesiog tokia aš esu.

Siekta ištirti ryšį tarp neatliktos slaugos veiksmų, slaugytojų kaitos ir ketinimo keisti darbo vietą. Atlikta MISSCARE apklausa, kai imtį sudarė 110 skyrių 10-yje ligoninių, teikiančių skubią pagalbą. Iš ligoninių surinkti personalo duomenys, apyvartos rodikliai ir kiti reikalingi duomenys. Įstaigos, kuriose buvo daugiau neatliktos slaugos ir buvo pravaikštų, turėjo daugiau darbuotojų, ketinančių palikti įstaigą. Įstaigose kur slaugos darbuotojai dirbo viršvalandžius ir buvo vyresni nei 35 metų, maženė dalis darbuotojų ketino keiti darbą. Sumažindamos neatliktų slaugos veiksmų skaičių, organizacijos gali pagerinti slaugytojų pasitenkinimą ir sumažinti jų ketinimą keiti darbą [88].

Tyrėjai siekė geriau suprasti slaugos protokolų įgyvendinimą, įskaitant organizacinių veiksnių įtaką įgyvendinimo metodams. Šis tyrimas buvo atliktas Ontarijuje, Kanadoje, veikiančiuose ilgalaikės slaugos namuose. Gauti apklausos duomenys buvo papildyti antriniais organizaciniais duomenimis apie gyvenamą vietą, slaugos namų dydį, nuosavybės tipą ir akreditacijos būklę. Slaugos protokolų naudojimas slaugos namuose pirmiausia grindžiamas įsitikinimais apie nuolatinį tobulėjimą ir įrodymais pagrįstos priežiūros užtikrinimą. Išoriniai informacijos šaltiniai buvo svarbūs įgyvendinant protokolus, o kvalifikacijos tobulinimas laikytas pagrindine darbuotojų mokymo ir lavinimo priemone. Buvo nustatyti trys pagrindiniai sėkmės veiksniai protokolų įgyvendinimui: praktinės patirties pasidalijimas, pakankami ištekliai įgyvendinimui ir pademonstruotas praktinės patirties ir rezultatų ryšys.

Kiti tyrimai analizavo neatliktos slaugos svarbą lemiančius veiknius, tokius kaip skyriaus tipas, darbo valandos, darbo tvarka, personalo lygis ir komandinis darbas [48, 90, 91]. Islandijoje nustatyta, kad ligoninės, padaliniai ir personalas turi įtakos neatliktiems slaugos veiksmams atsirasti [91]. Daugelio šalių mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė neatliktų pacientų slaugos veiksmų pasekmes pacientams ir darbuotojams [3, 90, 92, 93]. Nepakankami darbo ir materialiniai ištekliai yra klasifikuojami kaip dažniausiai pasitaikančios neatliktų slaugos veiksmų priežastys, antroje vietoje yra bendravimas [94].

1.6.Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai: A. Donabedian kokybės sistemų modelio transformacija pagal B. Kalisch

B. Kalisch „Neatliktų arba uždelstų standartinių veiksmų modelis“ yra sukurtas A. Donbedian kokybės sistemų modelio pagrindu [27]. Modelis pagrįstas „Donabedian“ trimate kokybės sveikatos priežiūros struktūra - struktūros, proceso ir rezultato vertinimu [94].

B. Kalisch(2009) pakeitė A. Donabedian kokybės sistemos modelį, į jį įtraukdama slaugytojų veiksnius ir praleistą slaugą – neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus. Slaugytojų darbą lemiantys veiksniai turi įtakos priežiūros veiksmui ir lemia jo rezultatą (1 pav.) [48].

1 pav. B. Kalisch (2009) Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų modelis.

Keturi veiksniai, sąlygojantys slaugytojų pasirinkimą neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus, yra komandos normos, prioritetų paskirstymas, vertybės ir įsitikinimai bei įpročiai.

Pirmasis veiksnys yra susijęs su komandos normomis, kurios veikia komandos narius. Kai kurių normų griežtai ir tiksliai laikomasi, o kitos priklauso nuo personalo požiūrio.

Antrasis veiksnys – prioritetų paskirstymas. Per savo darbo pamainą slaugytojos keičia vieną veiklą kita ir valdo iš įvairių šaltinių gautą informaciją, taip pat dažnai dirba su dviem ir daugiau užduočių tuo pačiu metu, o tai rodo, kad jų veikla nuolat patiria didelius trikdžius. Atsižvelgdami į daugelį keliamų reikalavimų, sudėtingas situacijas, nepakankamą aprūpinimą personalu ir įranga, slaugytojai dažniausiai nusistato prioritetus, kurį slaugos veiksmą atlikti, o kurį uždelsti ar neįvykdyti [1].

Trečiasis veiksnys – vertybės ir įsitikinimai. Vertybės ir nuostatos skatina slaugytojus atlikti savo vaidmenis ir laikytis atsakomybės. Slaugytojų įsitikinimai, jausmai ir lūkesčiai, susiję su jų savarankišku vaidmeniu, formuoja jų elgesį. Slaugytojų vertybės ir įsitikinimai nulems, kuriems pacientams tas ar kitas standartinis slaugos veiksmas bus neįvykdytas arba uždelstas.

Ketvirtasis veiksnys – įpročiai. Pasak slaugos personalo, neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus skatina įprotis, pavyzdžiui, linkstama atsisakyti paciento vedžiojimo. Pasiteisinimu slaugytojams tampa neįvykdyto arba uždelsto slaugos veiksmo pasekmių žinojimas ir pamatavimas (pavyzdžiui, kad bus padaryta tik minimali žala paciento sveikatai), tačiau ilgainiui toks elgesys taps blogu įpročiu, kuris lems neigiamus slaugos rezultatus [4].

Šie keturi slaugytojų veiksniai lemia slaugos komandos narių tarpusavio sąveiką; kuo geresnė komandos sąveika, tuo mažiau neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų galima tikėtis kasdienėje praktikoje.

Apibendrinus literatūros apžvalgą, galima teigti, kad Lietuvoje neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai yra dar nauja sąvoka slaugos profesijoje. Šia tema Lietuvoje atlikta nedaug tyrimų. Siekdami geresnių pacientų gydymo rezultatų, turime žinoti, kokią įtaką daro gydymui ir jo rezultatams slaugos veiksmai, jų neatlikimas arba jų uždelsimas.

Siekiant užtikrinti, kad slaugos veiksmai būtų atlikti laiku ir tinkamai, o paciento priežiūra taptų prioritetiniu uždaviniu, reikalinga atsakingiau planuoti slaugos personalo paskirstymą, mokymą, palankių darbo sąlygų sudarymą.

2. TYRIMO METODIKA

2.1.

Tyrimo organizavimas

Empirinio tyrimo eigą sudarė 5 etapai:

1. Anketos adaptavimas tyrimo sričiai.

2. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir Slaugos personalo komandinio darbo klausimyno išplatinimas VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės filialo slaugos darbuotojams ir jų surinkimas; Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir Slaugos personalo komandinio darbo klausimyno sukūrimas elektroninėje Google formoje.

3. Duomenų bazės sukūrimas.

4. Rezultatų analizė, rezultatų pateikimas ir palyginimas.

5. Grupinio interviu atlikimas, duomenų transkribavimas ir analizė, rezultatų pateikimas.

Tyrimui pasirinkta metodų trianguliacija, t.y. vykdyta apklausa ir grupinis interviu. Apklausai pasirinkti du universiteto ligoninės padaliniai: Vilniaus universiteto Santaros klinikos ir Vaikų ligoninė. Google formoje klausimynas buvo patalpintas VUL Santaros klinikų vidiniame tinkle nuo 2018-04-02 – 2018-04-14. Vaikų ligoninės filiale apklausa atlikta 2018- 05 - 02 – 2018- 06-30.

Grupinis interviu vyko 2019 m. lapkričio mėn. Interviu klausimai:

1) Kokius nekokybiškos pacientų priežiūros sprendimus slaugytojams tenka priimti dirbant pamainoje?

2) Kaip slaugytojai kasdieninėje praktikoje nusprendžia (t.y. suskirsto prioritetus), kuriuos slaugos veiksmus būtina atlikti ir kuriuos galima palikti neatliktus arba deleguoti slaugos padėjėjams?

3) Kaip slaugytojai reaguoja neatlikdami arba uždelsdami dalį savo veiklos?

4) Kaip slaugytojai susitaiko su sudėtingais slaugos praktikos sprendimais, kurie neatitinka jų profesinių įsitikinimų? Kokiais būdais jie prisitaiko prie organizacinių apribojimų, kaštų mažinimo padarinių?

Interviu vyko ligoninėje, pasitarimų kambaryje, ramioje, draugiškoje aplinkoje. Prieš pradedant interviu dalyvėms buvo paaiškinta, kad interviu atliekamas mokslo tyrimo tikslais, todėl jų

asmeniniai duomenys nebus naudojami. Visos dalyvės jautėsi gerai, noriai atsakinėjo į klausimus. Interviu dalyvavo 8 bendrosios praktikos slaugytojos. Interviu truko 40 min. ir buvo įrašomas į diktofoną.

2.2.

Tiriamųjų imtis ir jos atranka

Generalinę aibę sudarė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose ir Vaikų ligoninės filiale dirbantis slaugos personalas. Slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų įtraukimo į tyrimą kriterijus: pareigos VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės filiale.

VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės filiale pasirinkti visi devyni centrai: Vaikų onkohematologijos, Pediatrijos, Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos, Neonatologijos, Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos, Vaiko raidos, Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos, Vaikų retųjų ligų koordinavimo centras ir Vaikų konsultacijų poliklinika. Tyrimo metu šiuose skyriuose iš viso dirbo 343 slaugytojai.

Vaikų ligoninėje išdalinta 224 anketų, teisingai užpildytos 188 anketos, kurios buvo panaudotos statistinei analizei, atsako dažnis – 94 proc.

Tyrimo imtis sudaryta taip, kad jos savybės atspindėtų generalinės visumos savybes, t.y. būtų reprezentatyvi. Tyrimo reprezentatyvumui reikalinga imtis nustatyta pagal formulę:

n= 1/(Δ2 +1/N)

n – atvejų skaičius atrankinėje grupėje. N – generalinė aibė.

Δ – paklaidos dydis.

Santaros klinikose dirba 880 slaugytojų, patalpinus anketą vidiniame Google tinkle, ją užpildė 188 respondentai (atsako dažnis - ).

2.2.2. Grupinis interviu

Taikyta patogioji tikslinė imtis. Grupiniame interviu dalyvavo Vaikų ligoninėje ir Santaros klinikose dirbantys bendrosios praktikos slaugytojai (n-8).

2.3.

Tyrimo instrumentas

Tyrimui naudotas klausimynas, kurį sudarė: Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų anketa (angl. MISSCARE Survey, Kalisch & Williams, 2009) ir Slaugos personalo komandinio darbo anketa (angl. Nursing Teamwork Survey (NTS), Kalisch, Lee, & Salas, 2010).

Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir Slaugos personalo komandinio darbo anketą sudaro 4 dalys:

Bendroji dalis – darbuotojų charakteristika (išsilavinimas, patirtis, lytis, amžius), darbo grafikas (pamaina, darbo valandos), personalas (pravaikštos, skyriaus aprūpinimas personalu, pacientų skaičius tenkantis vienam slaugytojui ir slaugytojo padėjėjui). Šioje dalyje Lietuvos praktikai pakeisti/pritaikyti klausimai apie išsilavinimą ir pareigas. Originalioje anketos versijoje buvo pateikti septyni įgyto išsimokslinimo pasirinkimai, tuo tarpu lietuviškoje anketos versijoje išsimokslinimas suskirstytas į: pradinį, vidurinį, aukštąjį universitetinį arba neuniversitetinį, magistro laipsnį. Pareigoms pažymėti originalioje anketos versijoje pateikti penki pareigų įvardijimai, išverstame klausimyne buvo palikti du pasirinkimai, nes klausimynas skirtas tik slaugytojams ir slaugytojų padėjėjams. Taip pat tiriamųjų buvo klausiama, kiek darbo dienų per pastaruosius 3 mėn. jie praleido dėl ligos arba atostogų, ar jie yra patenkinti dabartinėmis pareigomis ir komandiniu darbu skyriuje.

Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų anketą (A dalis) sudaro 24 neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai (24 klausimai), kur prašoma tiriamųjų identifikuoti, ar dažnai tam tikras slaugos elementas yra neatliekamas (pacientų vedžiojimas, vartymas, maitinimas, pacientų mokymas, išrašymo planavimas, emocinė parama, higiena, atvykimo ir išvykimo dokumentacija, priežiūros sekimas ir t.t.). Teiginiams vertinti naudota 5 balų Likert skalė. Respondentai galėjo pasirinkti vieną iš penkių galimų atsakymų nuo „visada atliekamas arba niekada neuždelsiamas“ (0) iki „visada neatliekamas arba uždelsiamas“ (4). Kad standartinis slaugos veiksmas neatliktas arba uždelstas laikoma, jei respondentas pasirenka atsakymus „kartais“, „dažnai“ ar „visada“ neatliekamas arba uždelsiamas. Skaičiuojamas neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnumas (proc.).

Anketos A dalyje yra keturios dalys: a) vertinimas;

b) intervencijos; c) bendroji priežiūra; d) planavimas.

Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų priežasčių anketa (B dalis). Originalioje anketos versijoje Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų priežasčių anketos B dalis sudaryta iš 17 teiginių. Išversta anketa sudaryta iš 16 teiginių, kurie vertinami 4 balų Likert skale – nuo „tai nėra priežastis neatlikti arba uždelsti slaugos veiksmus“ – (1), iki, tai yra „ženkli priežastis“ (4).

Anketoje išskiriamos trys dalys: a) bendravimas;

b) materialiniai ištekliai; c) darbo ištekliai.

Slaugos personalo komandinio darbo anketa (angl. Nursing Teamwork Survey (NTS), Kalisch, Lee, & Salas, 2010) – tai matavimo priemonė, skirta ištirti respondentų nuomonę apie komandos bendradarbiavimą tam tikrame skyriuje. Anketą sudaro 33 teiginiai, kuriems vertinti naudota Likert 5 balų skalė. Respondentai galėjo pasirinkti vieną iš penkių galimų atsakymų nuo niekada – (0), iki visada – (4).

Šioje dalyje išskiriamos penkios dalys: a) pasitikėjimas komandos nariais; b) komandos orientacija;

c) komandos narių pagalba; d) komandos narių pareigos; e) lyderiavimas komandoje.

Buvo skaičiuojamas visų teiginių bei bendras kiekvienos dalies balų vidurkis su jo standartiniu nuokrypiu (m±SN).

2.4.Tyrimo etika

Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC–SL(M)–177, 2018–02-13. Lietuviškos anketos vertimo autorė – LSMU Slaugos ir rūpybos katedros profesorė Olga Riklikienė.

Renkant klausimyno atsakymus respondentams buvo paaiškintas tyrimo tikslas, nurodoma, kam bus panaudoti surikti duomenys, kaip bus užtikrintas tyrimo duomenų konfidencialumas. Tiriamiesiems klausimynas išdalintas per centrų vyr. slaugos administratores. Užpildytas anketas tiriamieji grąžino per vyr. slaugos administratores.

VUL Santaros klinikų tiriamiesiems klausimynas patalpintas vidiniame tinkle ir atsakymai surinkti Google formoje. Anketos preambulėje buvo nurodyta, kad anketa anoniminė ir bus užtikrintas tyrimo duomenų konfidencialumas.

2.5. Duomenų analizės metodai

Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS 20 ir Excel 2010 programas.

Duomenų pasiskirstymas įvertintas pateikiant aprašomąją statistiką – kategorinių duomenų atveju išreikštą absoliučiais (n) ir procentiniais dažniais (proc.), kiekybinių duomenų atveju pateikiami, kaip vidurkis (Vid.) su standartiniu nuokrypiu (SN), duomenų mediana (mediana), 25-toji procentilė (1-oji kvartilė) (K1), 75-t(1-oji procentilė (3-(1-oji kvartilė) (K3). Požymių ryšiai įvertinti kategoriniams duomenims sudarytomis susijusių požymių lentelėmis, priklausomybei nustatyti apskaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus, tais atvejai, kai duomenys buvo aprašomi (2x2) dažnių lentele ir nors vienas tikėtinas stebėjimų skaičius buvo mažesnis nei penki, skaičiuotas tikslusis Fišerio kriterijus. Kiekybinių kintamųjų skirstinio normalumas vertintas Kolmogorovo-Smirnovo testu.

Dviejų nepriklausomų imčių parametrinių kintamųjų, kurie nėra pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį reikšmėms palyginti naudotas Mann-Whitney U testas. Požymių ryšio stiprumui vertinti apskaičiuotas Spearman‘o koreliacijos koeficientas (rs). Koreliacijos stiprumas vertintas koreliacijos koeficientą priskiriant į vieną iš 5 grupių nuo labai silpnos iki labai stiprios koreliacijos (3 priedas). Koreliacijos koeficientas teigiamas, kai vienam dydžiui didėjant, didėja ir kitas, neigiamas – kai vienam dydžiui didėjant, kitas mažėja. Požymių skirtumas laikomas statistiškai reikšmingu, jei reikšmingumo lygmuo p<0,05.

3. REZULTATAI

3.1. Sociodemografinių tiriamosios imties charakteristikų analizė

Didžioj tyrimo dalyvių dalis buvo moterys. Aukštąjį išsilavinimą ar magistro laipsnį turėjo 50,1 proc. apklaustųjų. 70,8 proc. apklaustųjų buvo 45 metų ar vyresni.

1 lentelė. Sociodemografinės tiriamosios imties charakteristikos

n %

Ar šiame skyriuje Jūs praleidžiate didžiąją dalį savo darbo laiko:

Taip 335 96,5

Ne 12 3,5

Koks yra aukščiausias Jūsų išsimokslinimas:

Vidurinis 9 2,4

Aukštesnysis (med. mokykla) 177 47,5

Aukštasis ( universitetinis arba neuniversitetinis)

146 39,1

Magistro laipsnis 41 11,0

Kokios Jūsų pareigos? Bendrosios praktikos slaugytojas 357 97,8

Slaugytojo padėjėjas 8 2,2

Kokia Jūsų lytis? Vyras 2 0,5

Moteris 369 99,5

Koks Jūsų amžius? mažiau nei 25 m. 6 1,6

25-34 m. 14 3,7

35-44 m. 89 23,8

45-54 m. 174 46,5

55-64 m. 89 23,8

Daugiau nei 65 m. 2 0,5

Kiek valandų per savaitę Jūs įprastai dirbate?

Mažiau nei 30 valandų per savaitę. 20 5,5

Daugiau nei 30 valandų per savaitę. 344 94,5

Jūsų darbo patirtis metais (stažas): Mažiau nei 6 mėn. 3 0,8

Nuo 6 mėn. iki 2 m. 5 1,4

Daugiau nei 2 m. ir mažiau nei 5 m. 5 1,4

Daugiau nei 5 metai ir mažiau nei 10 m. 13 3,5

Daugiau nei 10 m. 342 92,9

Jūsų darbo patirtis metais (stažas) dabartiniame skyriuje:

Mažiau nei 6 mėn. 6 1,6

Nuo 6 mėn. iki 2 m. 10 2,7

Daugiau nei 2 m. ir mažiau nei 5 m. 24 6,4

Daugiau nei 5 metai ir mažiau nei 10 m. 36 9,6

Daugiau nei 10 m. 298 79,7

Nagrinėjant slaugos personalo darbo laiko pasiskirstymo rezultatus paaiškėjo, kad daugiau nei 30 valandų per savaitę dirbo 94,5 proc. apklaustųjų, 15,8 proc. tiriamųjų darbo pamaina užtruko iki 8