PIENINIŲ DANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ MECHANINIO FORMAVIMO SISTEMŲ PALYGINIMAS. MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖ APŢVALGA

(1)

Greta Drakšaitė

5 kursas, 11 grupė

PIENINIŲ DANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ MECHANINIO

FORMAVIMO SISTEMŲ PALYGINIMAS. MOKSLINĖS

LITERATŪROS SISTEMINĖ APŢVALGA

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas Asist. Ţivilė Kristina Matulaitienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŢIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

PIENINIŲ DANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ MECHANINIO FORMAVIMO SISTEMŲ PALYGINIMAS. MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖ APŢVALGA

Baigiamasis magistrinis darbas

Da atliko

magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas) ... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

(3)

TURINYS

SANTRAUKA...11

SUMMARY...12

ĮVADAS...13

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI, PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA....15

1.1.Sisteminės apţvalgos protokolas...15

1.2.Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai...15

1.3.Paieškos metodika...17

1.4.Duomenų kaupimas...17

1.5.Kintamieji, prielaidos, supaprastinimai...17

1.6.Tyrimų sisteminių klaidų rizika...18

1.7.Pagrindiniai matavimo rodikliai...18

1.8.Kiekybinė duomenų analizė...18

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ...19

2.1.Duomenų paieškos rezultatai...19

2.2.Įtrauktų tyrimų charakteristika...20

2.3.Sisteminių klaidų rizikos vertinimas...20

2.4.Tyrimuose pateiktų rezultatų apţvalga...21

2.4.1. Pieninių dantų šaknų kanalų mechaninio formavimo sistemų palyginimas in vivo...21

2.4.2. Pieninių dantų šaknų kanalų mechaninio formavimo sistemų palyginimas ex vivo..21

2.4.3. Kiekybinė rezultatų analizė...22

3. REZULTATŲ APTARIMAS...23

IŠVADOS...26

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...27

LITERATŪROS SĄRAŠAS...28

(4)

PIENINIŲ DANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ MECHANINIO FORMAVIMO SISTEMŲ PALYGINIMAS. MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖ APŢVALGA

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Vaikų odontologijoje viena svarbiausių uţduočių yra išsaugoti pieninius dantis iki jų fiziologinės eksfoliacijos, kad būtų pasiektas pilnavertis kramtymas, artikuliacija, taisyklingi lieţuvio judesiai bei būtų uţtikrinama nuolatinių dantų taisyklinga padėtis. Infekcijai išplitus į pulpos audinius, endodontinis gydymas tampa vienintele galimybe išsaugoti dantį. Pulpektomijos atlikimo specifika pieniniuose dantyse skiriasi nuo nuolatinių dantų. Dėl šios prieţasties išsikėlėme tikslą - nustatyti, kuri dantų šaknų kanalų mechaninio paruošimo metodika tinkamiausia pieniniams dantims.

Medţiaga i metodai. Publikacijos buvo ieškomos dviejose duomenų bazėse – PubMed Medline, Science Direct, pagal tai bazei pritaikytą paieškos strategiją, atitinkamus raktinius ţodţius bei jų derinius. Straipsniai atrinkti pagal iš anksto numatytus įtraukimo ir atmetimo kriterijus. Įtraukti straipsniai anglų kalba, eksperimentiniai tyrimai, atlikti su vaikų pieniniais dantimis, kurių metu buvo vertinamas pieninių dantų šaknų kanalų instrumentavimo laikas bei išvalymo efektyvumas. Naudojantis kompiuterine programa „Review Manager 5.3“, atlikta kiekybinė duomenų analizė.

Rezultatai. Į sisteminę apţvalgą įtraukti 6 straipsniai. Vienas iš jų in vivo, kiti - ex vivo.

In vivo tyrime nustatyta, kad K - failais kanalai formuojami reikšmingai lėčiau nei su Kedo-S ir

ProTaper. Išanalizavus ex vivo tyrimus, trys tyrimai parodė, kad K - failų instrumentavimo laikas yra statistiškai reikšmingai ilgesnis nei mašininių sukamųjų instrumentų. Kiekybinės duomenų analizės metu nustatyta, kad nėra reikšmingo skirtumo tarp K - failų ir Mtwo instrumentų lyginant išvalymo efektyvumą visuose danties šaknies kanalo trečdaliuose.

Išvados. Instrumentavimo laikas trumpiausias pieninių dantų šaknų kanalus formuojant mašininiais instrumentais. Kanalų išvalymo efektyvumo skirtumas tarp mechaninio formavimo sistemų nenustatytas.

(5)

COMPARISON OF DIFFERENT ROOT CANAL PREPARATION TECHNIQUES IN PRIMARY TEETH. SYSTEMATIC REVIEW

SUMMARY

Revalence of the problem and the aim of the work. In pediatric dentistry saving primary teeth until their physiological exfoliation is one of the most important tasks to achieve full-fledged mastication, articulation, correct thong movement and ensure the correct position of permanent teeth. After infection spreads into the pulp, endodontic treatment becomes the only method to save the tooth. Specifity of pulpectomy in primary teeth differs from pulpectomy in permanent dentition thats why the aim of this systematic review was to define which root canal preparation system is the best suited for primary dentition.

Materials and methods. PubMed Medline and Science Direct databases were used for data searching. Publications were assessed and included following inclusion and exclusion criteria set in advance. Articles written in English, experimental studies with children primary teeth, which evaluated root canal mechanical preparation time and efficiency were included. Review Manager 5.3 was used to perform quantitative data synthesis.

Results. Six publications were included in a systematic review. One of them in vivo, other – ex vivo. Included in vivo study find out that root canal preparation with K - file is significantly slower than with rotary instruments. Our quantitative data synthesis showed that there is no significant difference between K - file and Mtwo systems when evaluating root canal preparation efficiency.

Conclusions. Root canal mechanical preparation time is shortest when using rotary instruments. There is no significant difference between root canal shaping systems when evaluating preparation efficiency.

(6)

13

ĮVADAS

Pieniniai dantys atlieka svarbią funkciją natūraliam vietos uţlaikymui dantų lanke, kad vėliau dygstantys nuolatiniai dantys išsidėstytų taisyklingose padėtyse.Viena svarbiausių uţduočių vaikų odontologijoje tampa išlaikyti pieninius dantis burnoje iki jų fiziologinės eksfoliacijos. Taip uţtikrinamas dantų lanko vientisumas, kuris turi įtakos pilnaverčiam kramtymui, padeda išvengti problemų, susijusių su artikuliacija, netaisyklingais lieţuvio judesiais. Pacientas nepatiria psichologinio diskomforto dėl netektų dantų bei estetinio vaizdo [1].

Endodontinis gydymas laikomas viena paskutinių galimybių išsaugoti pieninius dantis, ėduonies infekcijai paveikus pulpos audinius [2]. Pulpektomija – tai gydymo metodas, kurio metu infekuota pulpa pašalinama iš dantų šaknų kanalų. Pagrindinis tikslas, atliekant pulpos ekstirpaciją - uţtikrinti fiziologinę pieninio danties eksfoliaciją bei nuolatinio danties išdygimą arba, esant būtinybei, (pvz.: nėra nuolatinio danties uţuomazgos) kuo ilgiau išlaikyti pieninį dantį dantų lanke [3]. Šis gydymo metodas ypatingai svarbus vaikams, kurių šaknys dar nerezorbuotos ir uţdegimas apima pulpos audinius. Taip dantys išsaugomi iki jų fiziologinio netekimo.

Pieninių dantų šaknų kanalų gydymas yra sudėtingas procesas, dėl to, siekiant sėkmingo gydymo rezultato, gydytojas odontologas turi išmanyti anatominius aspektus, kurie skiriasi tarp pieninių ir nuolatinių dantų. Pieniniai dantys pasiţymi plonesniu emalio ir dentino sluoksniu, daug maţesniu atstumu nuo okliuzinio paviršiaus iki pulpos kameros, todėl reikia būti ypatingai atsargiems atveriant endodontinę ertmę, kad išvengti galimų komplikacijų, tokių kaip –

perforacijos [4]. Pieniniai dantys daţniausiai turi tokį patį skaičių šaknų kaip ir nuolatiniai. Priekiniai pieniniai kandţiai beveik visada turi vieną šaknį, kurioje randamas vienas kanalas [5]. Kalbant apie krūminius dantis, jiems būdingos įvairesnės anatominės variacijos, todėl jų

gydymas tampa sudėtingesnis. Viršutiniai krūminiai dantys gali turėti nuo dviejų iki keturių šaknų, tačiau daţniausias variantas yra trys šaknys, o apatiniai pieniniai krūminiai dantys gali turėti nuo vienos iki keturių šaknų, bet daţniausiai aptinkami su dviem. Paprastai vienoje šaknyje yra vienas kanalas, nors viršutiniuose krūminiuose dantyse 95 procentų tikimybė rasti du

meziobukalinius kanalus, o apatinių krūminių dantų mezialinės šaknys beveik visada turi du kanalus [4]. Pridėtiniai kanalai neretai aptinkami pieniniuose dantyse. Tyrimai rodo, kad 83 procentai išrautų pieninių krūminių dantų turi papildomą kanalą furkacijos srityje [6], o apatinių krūminių dantų medialinės ir distalinės šaknys gali turėti lateralinius kanalus [7]. Endodontinį pieninių dantų kanalų gydymą apsunkina fiziologinė šaknų rezorbcija, kuri keičia danties šaknies viršūnės morfologiją, todėl tampa sudėtinga nustatyti kanalo darbinį ilgį [3]. Siekiant išvengti

(7)

14 periodonto audinių paţeidimo, darbinis kanalo ilgis turėtų būti 2 - 3 mm trumpesnis nei

radiologinis šaknies ilgis. Derėtų atkreipti dėmesį ir į pieninių dantų šaknų sienelių plonumą, todėl rekomenduotina vengti dirbti grubiais instrumentais bei per daug neišplatinti kanalų dėl sienelės perforavimo rizikos [4].

Šiais laikais pulpos ekstirpacija gali būti atliekama panaudojant ne tik rankinius instrumentus, tokius kaip K - failai ar H - failai, tačiau ir mašininius instrumentus: ProTaper, Kedo-S, Mtwo, Revo-S ar lazerį [8,9]. Nors instrumentų įvairovė didelė, tačiau nėra aišku, kuri dantų šaknų kanalų mechaninio formavimo sistema yra tinkamiausia pieniniams dantims, kad būtų pasiektas efektyvus kanalo išvalymas bei trumpiausias instrumentavimo laikas, kadangi jaunesnių vaikų dėmesį išlaikyti sunku. Dėl šių prieţasčių ši tema yra aktuali ir reikšminga. Be to, Lietuvoje tokie tyrimai nėra atlikti, o jei ir yra – tai nebuvo aprašyti, publikuoti. Taigi, mūsų darbo tikslas yra susisteminti turimus mokslinius duomenis bei išsiaiškinti, kuri šaknų kanalų formavimo metodika efektyviausia pieniniams dantims, su dar nerezorbuotomis šaknimis.

Darbo tikslas :

Atlikus sisteminę literatūros apţvalgą nustatyti, kuri dantų šaknų kanalų mechaninio paruošimo metodika tinkamiausia pieniniams dantims.

Da o uţdaviniai:

1. Suţinoti, kokios dantų šaknų kanalų formavimo metodikos naudojamos pieniniams dantims. 2. Įvertinti, kurios dantų šaknų kanalų formavimo metodikos instrumentavimo laikas yra

trumpiausias.

3. Nustatyti, kuri dantų šaknų kanalų formavimo sistema efektyviausiai išvalo pieninių dantų kanalus.

(8)

15

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI, PAIEŠKOS METODAI BEI

STRATEGIJA

1.1. Sisteminės apţvalgos p otokolas

Sisteminei apţvalgai atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bioetikos centro leidimas (Nr. BEC – OF – 67 ţiūrėti priede Nr. 1). Sisteminės literatūros

apţvalgos protokolas parengtas iš anksto laikantis PRISMA rekomendacijų (Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) [10]. Klinikinis (angl. PICO) klausimas buvo formuluojamas orientuojantis į pacientą, jam taikytą intervenciją, kontrolę ir pasekmes : kokia pieninių dantų šaknų kanalų mechaninio formavimo sistema yra tinkamiausia 4 - 6 metų amţiaus vaikams siekiant trumpiausio instrumentavimo laiko ir efektyvaus kanalų išvalymo?

Mokslinių straipsnių paieška atlikta nuo 2019 metų spalio 25 dienos iki 2019 metų lapkričio 25 dienos duomenų bazėse : PubMed Medline, Science Direct pagal tai bazei

pritaikytą paieškos strategiją. Naudojantis MeSH (angl. Medical Subject Headings) ţodynu buvo patvirtinti raktaţodţiai ir surasti visi galimi sinonimai bei ţodţių deriniai. Nagrinėjamos viešai prieinamos publikacijos.

1.2. St aipsnių įt aukimo i atmetimo k ite ijai

Pagal pasirinktus raktinius ţodţius straipsnių atranką vykdėme remiantis PICOS modeliu. Į mokslinės literatūros sisteminę analizę įtraukti tyrimai, kurie atitiko kriterijus, pateiktus 1

(9)

16 Lentelė N . 1 Straipsnių atrankos kriterijai pagal PICOS

P Populiacija Įtraukiami straipsniai, jei:

 tyrimai atlikti su pieniniais dantimis, nerezorbuotomis šaknimis;

 tiriami 4 - 6 m vaikai;

Atmetami straipsniai, jei:

 tyrimai atlikti su gyvūnais;

 neatitinka tiriamųjų amţius (vaikai iki 4 m ir vyresni nei 6 m amţiaus vaikai); I Intervencija (dalyviai)

Įtraukiamos publikacijos, kurios:

 susijusios su mechaniniu dantų šaknų kanalų paruošimu;

Atmetamos publikacijos, kurios:

 susijusios su kitais dantų šaknų kanalų gydymo būdais;

 susijusios su vaikų dantų ėduonies ir jo komplikacijų gydymu;

C Kontrolė (palyginimas) Įtraukiami straipsniai, jei juose:

 aprašomi tyrimai, kuriuose lygintos skirtingos dantų šaknų kanalų mechaninio formavimo sistemos;

Atmetami straipsniai, jei:

 aprašomi tyrimai, kuriuose nelyginami skirtingi šaknų kanalų mechaninio formavimo būdai;

O Rezultatas Įtraukiamos publikacijos, kuriose aprašomas:

 instrumentavimo laikas  kanalų išvalymo efektyvumas

Atmetamos publikacijos, kuriose:  stebima vidinė ir išorinė šaknų

rezorbcija;

 dantys, turintys anomalijas; S Studijų charakteristika

Įtraukiamos publikacijos, kurios:  parašytos anglų kalba;

 ne senesnės nei 11 metų (publikuotos 2008-2019 metais imtinai);

 publikuojamos recenzuojamuose ţurnaluose;

 tyrimo tipas: eksperimentiniai prospektyviniai tyrimai.

Atmetamos publikacijos, kurios:  ne anglų kalba;

 straipsniai, publikuoti iki 2008 metų;  tyrimo tipas: retrospektyvinės

studijos, sisteminės literatūros apţvalgos, observacinės studijos, klinikinių atvejų pristatymai.

 nėra aiškiai apibrėţtos bei statistiškai patikimos.

(10)

17 1.3. Paieškos metodika

Straipsnių paieška bei atranka buvo vykdoma vieno tyrėjo, konsultuojantis su darbo vadovu. Atranka buvo atliekama dviem etapais. Pirmojo etapo metu perţiūrėti publikacijų pavadinimai ir santraukos, atrinkti galimai atitinkantys atrankos kriterijus straipsniai, atmesti besidubliuojantys, atrankos kriterijų neatitinkantys straipsniai. Antrojo etapo metu perţiūrėti pilno teksto straipsniai, į literatūros apţvalgą įtrauktos atrankos kriterijus atitinkančios publikacijos, atmesti kriterijų neatitinkantys straipsniai, nurodant jų kiekį bei prieţastis.

Duomenų paieška atlikta Pubmed ir Science Direct duomenų bazėse, naudojantis raktinių ţodţių eilute: „root canal preparation“[MeSH] IR „primary teeth“. Terminas „primary teeth“ į raktinių ţodţių eilutę buvo vedamas nesinaudojant MeSH ţodynu, nes paieškos metu taip buvo rastas didesnis kiekis publikacijų. Dėl maţo straipsnių skaičiaus filtrai nebuvo naudojami, siekiant nepraleisti naudingų publikacijų.

Uţbaigus straipsnių atranką, perţiūrėti įtrauktų publikacijų literatūros sąrašai dėl galimo jų įtraukimo į sisteminę apţvalgą.

1.4. Duomenų kaupimas

Uţbaigus straipsnių paiešką iš įtrauktų publikacijų atrinkome svarbiausią informaciją:  Pagrindinis autorius;  Publikacijos metai;  Tyrimo tipas;  Imties dydis;  Tiriamosios grupės;  Vertinimo kriterijai;  Rezultatai, išvados.

1.5. Kintamieji, prielaidos, supaprastinimai

Straipsniuose ieškojome duomenų apie dantų šaknų kanalų mechaninio formavimo sistemas. Atrinkome tik tokias publikacijas, kuriose buvo aprašomas 4 - 6 metų amţiaus vaikų pieninių dantų su nerezorbuotomis šaknimis kanalų mechaninis paruošimas.

Prielaida: Mašininiais instrumentais pieninių dantų šaknų kanalai išformuojami greičiau nei rankiniais.

(11)

18 1.6. Ty imų sisteminių klaidų izika

Įtrauktų tyrimų sisteminių klaidų rizikos vertinimas buvo atliktas naudojantis Cochrane randomizuotų tyrimų sisteminių klaidų vertinimo įrankiu „Risk of bias 2 “ versija (RoB 2) [11]. Naudojantis standartizuota priemone vertintos įtrauktų tyrimų galimos sisteminės klaidos dėl atsitiktinės sekos sudarymo bei paskirstymo į grupes, nukrypimų nuo planuotos intervencijos, trūkstamų duomenų, matavimo rodiklių vertinimo, selektyvaus rezultatų dokumentavimo, kitų veiksnių.

1.7. Pagrindiniai matavimo rodikliai

Pagrindiniai šio tyrimo matavimo rodikliai: instrumentavimo laikas, pieninių dantų šaknų kanalų išvalymo efektyvumas. Straipsniuose instrumentavimo laikas vertintas sekundėmis.

1.8. Kieky inė duomenų analizė

Kiekybinei rezultatų analizei (metaanalizei) atlikti bei Foresto diagramoms sudaryti buvo naudota kompiuterinė programa „Review Manager 5.3“. Metaanalizei atlikti pasirinktas

atsitiktinio efekto modelis (angl. random-effect). Instrumentavimo laiko vidurkio palyginimui tarp skirtingų mechaninio paruošimo sistemų naudota atvirkštinė dispersija (angl. inverse variances). Mechaninio kanalų paruošimo efektyvumo palyginimui panaudotas dvinarių kintamųjų Mantel - Haenzel metodas. Lyginta efektyvaus dantų šaknų kanalų išvalymo tikimybė tarp skirtingų instrumentavimo metodų. Įtrauktų publikacijų statistinis

heterogeniškumas vertintas nustatant nenuoseklumo indeksą (angl. inconsistency index - I2 ). Pasirinktas reikšmingumo lygmuo p < 0.05.

(12)

19

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

2.1. Duomenų paieškos rezultatai

Atlikus straipsnių paiešką „Pubmed“ ir „Science Direct“, iš viso identifikuoti 1335 straipsniai. Pašalinus besidubliuojančias publikacijas liko 1264 straipsniai. Išanalizavus pavadinimus ir santraukas pašalinti 1243 straipsniai. Likusios publikacijos perţiūrėtos ir išanalizuotos, perskaičius pilnus straipsnių tekstus. Pritaikius atrankos kriterijus galutinei

analizei, buvo atrinktos 6 mokslinės publikacijos [8,9,12-15], o likę 15 straipsnių atmesti dėl šių prieţasčių : 4 straipsniai [16-19] atmesti dėl netinkamo vaikų amţiaus (jaunesni nei 4 metų arba vyresni nei 6 metai), o likę 11 straipsnių [20-30] – dėl prasidėjusios šaknų rezorbcijos. Išsami literatūros atranka pateikta 1 paveiksle.

1 pav. PRISMA flow diagrama

(13)

20 2.2. Įt auktų ty imų charakteristika

Į tyrimą įtrauktos 6 publikacijos, iš kurių 1 [12] – in vivo, o likę 5 straipsniai [8,9,13-15] – ex vivo. Visi tyrimai eksperimentiniai prospektyviniai. Tirti pieniniai dantys: dviejuose

straipsniuose [8,12] priekiniai pieniniai dantys, o keturiuose [9,13-15] – krūminiai dantys. Imties dydis svyravo nuo 35 iki 100 dantų. Iš viso ištirti 384 dantys.

Straipsniuose lygintos skirtingos pieninių dantų šaknų kanalų mechaninio formavimo sistemos. Mašininiai instrumentai, tokie kaip : ProTaper, ProTaper Next, Kedo – S, Mtwo, Revo – S, Pro-failai, reciprokiniai instrumentai bei lazeris Er,Cr:YSGG lyginti su rankiniais

instrumentais K - failais.

Keturiuose straipsniuose [8,12-14] vertintas instrumentavimo laikas, penkiuose

straipsniuose [8,9,13-15] – išvalymo efektyvumas. L. Govindaraju ir bendraautorių tyrime [12] taip pat dar vertintas skausmas bei uţplombavimo kokybė, o N. Ramazani ir bendraautorių tyrime [13] – kanalo suformavimas bei instrumentų atsidalinimas.

Detalesnė straipsnių, įtrauktų į sisteminę literatūros apţvalgą, informacija pateikta priede Nr. 2.

2.3.Sisteminių klaidų izikos ve tinimas

Sisteminių klaidų rizikos vertinimas buvo atliktas tik L. Govindaraju ir bendraautorių atliktam tyrimui, nes tai vienintelis straipsnis, kuris buvo atliktas in vivo [12]. Šališkumas vertintas atsiţvelgiant į standartizuotus kriterijus. Analizė pavaizduota 2 paveiksle.

2 pav. Standartizuota sisteminių klaidų rizikos vertinimo lentelė (ROB 2.0)

Pagal duomenis paveiksle matome, kad nei vienam kriterijui nėra būdinga aukšta klaidų rizika. Apibendrinant, šiai publikacijai priskiriama vidutinė sisteminių klaidų rizika.

Likę straipsniai, įtraukti į sisteminę literatūros apţvalgą, atlikti ex vivo. Kadangi ex vivo tyrimams neegzistuoja pripaţinti ir objektyvūs sisteminių klaidų rizikos vertinimo metodai, tai įtrauktų studijų klaidų rizikos nusprendėme nevertinti [31].

(14)

21 2.4. Ty imuose pateiktų ezultatų apţvalga

2.4.1. Pieninių dantų šaknų kanalų mechaninio fo mavimo sistemų palyginimas in

vivo

L. Govindaraju ir bendraautorių tyrimas [12] – vienintelis iš atrinktų straipsnių, kur atlikto tyrimo tipas – in vivo. Iš viso ištirti 45 pieniniai priekiniai dantys 4 - 6 metų amţiaus vaikams. Tiriamieji atstiktine tvarka buvo suskirstyti į 3 grupes : 1 grupė - darbas atliekamas su K – failais, 2 – su ProTaper ir 3 – Kedo–S mašininiais instrumentais. Tyrime vertintas

instrumentavimo laikas, skausmas bei kanalo uţplombavimo kokybė. Instrumentavimo laiką matavo asistentas sekundėmis, skausmas vertintas pagal Wong Baker veidukų skalę [32], o uţplombavimo kokybė, naudojantis Coll ir Sadrian kriterijais [33]. Rezultatai parodė, kad vertinant instrumentavimo laiką stebimas statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant darbą rankiniais K - failais su mašininiais ProTaper ir Kedo–S. K - failų instrumentavimo laiko vidurkis - 41,93 sekundės, tuo tarpu ProTaper – 19,6 s, o Kedo–S – 14,8 s. Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas ir vertinant skausmą – dirbant su Kedo–S mašininiais

instrumentais vaikai patyrė maţesnį skausmą lyginant su kanalų valymu ProTaper ir rankiniais K - failais.

2.4.2. Pieninių dantų šaknų kanalų mechaninio fo mavimo sistemų palyginimas ex

vivo.

Į sisteminę literatūros apţvalgą įtraukti 5 ex vivo tyrimai [8,9,13,14,15]. Trijuose straipsniuose vertintas instrumentavimo laikas pieninių dantų šaknų kanalų mechaninio formavimo metu [8,13,14]. Visuose trijuose straipsniuose stebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp mašininių ir rankinių instrumentų – mašininiais instrumentais formuota greičiau nei rankiniais. Lyginant konkrečias instrumentų grupes tarpusavyje, du straipsniai parodė statistiškai reikšmingą skirtumą tarp Mtwo instrumentų ir K – failų [13,14]. N. Ramazani ir bendraautorių tyrime [13] K - failais formuota 179,85 sekundes, o su Mtwo 53,75 sekundes, o Ramezalani F. ir bendraautorių tyrime [14] K - failais formuota 131,05 sekundes, o su Mtwo 65,45 sekundes. Statistiškai reikšmingas skirtumas stebėtas lyginant reciprokinius instrumentus, kuriais išformuotas kanalas per 17,34 sekundes, su Mtwo instrumentais, kuriais formavo 53,75 sekundes [13]. Viename straipsnyje lygintas formavimas lazeriu su mašininiais bei rankiniais instrumentais – gautas statistiškai reikšmingas skirtumas grupėse [8]. Lazeriu Er,Cr:YSGG

(15)

22 kanalas mechaniškai apdorotas vos per 80 sekundţių, kuomet su mašininiais - per 307,4

sekundes, o su rankiniais per 431,6 sekundes.

Visi 5 įtraukti ex vivo tyrimai nagrinėjo dantų šaknų kanalų išvalymo efektyvumą [8,9,13,14,15]. Skirtinguose straipsniuose buvo lygintos šios dantų šaknų kanalų mechaninio formavimo sistemos : K - failai, ProTaper, ProTaper Next, Pro-failai, Mtwo, Revo-S,

reciprokiniai instrumentai bei lazeris Er,Cr:YSGG. Iš viso ištirti 339 dantys. Lyginant Mtwo instrumentus su K - failais, dviejuose straipsniuose gautas statistiškai reikšmingas skirtumas viršutiniame trečdalyje – Mtwo išvalė geriau nei K – failai [13,14]. Viename iš jų Mtwo statistiškai reikšmingai geriau išvalė kanalus visuose trečdaliuose [14]. G. Topcuoglu ir

bendraautorių tyrime teigiama, kad Mtwo instrumentais statistiškai reikšmingai maţiau pašalinta pulpos likučių bei droţlių lyginant su K – failais [9]. M. Reza Azar ir bendraautorių tyrime nestebimas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp Mtwo ir K - failų dirbant visuose dantų kanaluose trečdaliuose [15].

2.4.3. Kieky inė ezultatų analizė

Įvertinus tyrimų metodologinį heterogeniškumą į kiekybinę rezultatų analizę (metaanalizę) buvo įtrauktos 4 publikacijos [8, 13-15].

Lyginant vidutinį instrumentavimo laiko vidurkį tarp mašininių instrumentų bei K - failų, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas. Danties šaknies kanalai mašininiais instrumentais išformuojami vidutiniškai 102 s greičiau nei naudojant K - failus (vidurkių skirtumas = -102.12; pasikliautinas intervalas = nuo -105.94 iki -53.29; p < 0.0001; I2 = 89%). Analizė grafiškai pavaizduota priede Nr. 3. Lyginant instrumentavimo laiko vidurkį tarp Mtwo bei K - failų, taip pat nustatytas reikšmingas skirtumas Mtwo metodikos naudai (vidurkių skirtumas = -93.5; pasikliautinas intervalas = nuo -152.61 iki -34.39; p = 0.002; I2 = 92%). Analizė grafiškai pavaizduota priede Nr. 4.

Į kiekybinę analizę įtrauktos publikacijos, vertinusios danties šaknies kanalų išvalymo efektyvumą, rezultatų interpretavimui naudojo skalę nuo 0 iki 3, kai 0 optimalus šaknies mechaninis paruošimas, o 3 - netenkinantis. Atliekant metaanalizę, buvo lyginta Mtwo instrumentų bei K - failų tikimybė optimaliai (0 balų) išformuoti danties šaknies kanalus skirtinguose trečdaliuose. Nei viename iš trečdalių nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant mechaninio formavimo sistemų (Mtwo ir K - failų) išvalymo efektyvumą. Tai grafiškai pavaizduota prieduose Nr. 5 - Nr. 7.

(16)

23

3. REZULTATŲ APTARIMAS

Sisteminė mokslinės literatūros apţvalga atlikta atrinkus 6 straipsnius, nagrinėjančius pieninių dantų šaknų kanalų mechaninio formavimo sistemas. Šia apţvalga buvo siekiama išsiaiškinti, kokios dantų šaknų kanalų mechaninio paruošimo sistemos yra naudojamos pieniniams dantims, palyginti šių sistemų instrumentavimo laiką bei išvalymo efektyvumą.

Pieninių dantų šaknų kanalų mechaninio fo mavimo sistemos. Mokslinėje literatūroje aprašytos šios kanalų formavimo sistemos pieniniams dantims : K - failai, Pro-failai, ProTaper, ProTaper Next, Revo-S, Kedo-S, Mtwo, reciprokiniai instrumentai bei lazeris Er,Cr:YSGG.

Instrumentavimo laikas. Vaikų odontologas kasdienėje praktikoje susiduria ne tik su sudėtingais manualinio darbo uţdaviniais, bet taip pat yra tiesiogiai priklausomas nuo paciento gebėjimo išlikti ramiu, išsėdėti kėdėje visą procedūrai skirtą laiką. Dėl šios prieţasties, vaikų odontologams renkantis darbo metodikas, vienu svarbiausių aspektų tampa darbo laikas. Šioje sisteminėje mokslinės literatūros apţvalgoje analizavome 4 publikacijas, kurios lygino skirtingų dantų šaknų kanalų mechaninio paruošimo protokolų darbo laiką [8,12-14]. Viena iš jų in vivo [12], likusios – ex vivo [8,13,14]. In vivo tyrime nustatyta, jog Kedo-S bei ProTaper sistemomis reikšmingai greičiau atliekamas mechaninis šaknies kanalo paruošimas nei K - failais [12]. Ex

vivo studijų straipsniuose lyginti K - failai, Mtwo, Protaper Next, Kedo-S, Pro-failai,

reciprokiniai instrumentai bei lazeris Er,Cr:YSGG [8,13,14]. Nustatyta, jog Mtwo instrumentais reikšmingai greičiau išformuojami dantų šaknų kanalai nei K - failais, reciprokiniais

instrumentais greičiau nei Mtwo, o lazeriu greičiau nei mašininiais instrumentais [8,13,14]. Straipsnių analizės metu pastebėta, jog skirtinguose tyrimuose formuojant dantų šaknų kanalus tomis pačiomis sistemomis, darbo laikas labai skiriasi. Tai galėjo nutikti dėl to, kad straipsniuose neatsiţvelgiama į intervenciją atlikusių tyrėjų darbo patirtį. Nei vienoje įtrauktoje publikacijoje nebuvo aprašyta dantų šaknų kanalų formavimą atlikusių tyrėjų klinikinio darbo patirtis, patirtis dirbant su viena ar kita kanalų formavimo sistema, tai labai apsunkino objektyvų straipsnių rezultatų palyginimą. Įdomu tai, jog tiek in vivo, tiek ex vivo studijų metu nustatyta, jog

mašininiais instrumentais danties šaknies kanalų mechaninis paruošimas atliekamas greičiau nei rankiniais instrumentais. Tokie rezultatai leidţia teigti, jog ex vivo studijų metu, lyginant

skirtingų mechaninio kanalų paruošimo sistemų darbo laiką, gautos išvados galėtų būti ekstrapoliuojamos klinikinei praktikai, be abejo, atsiţvelgiant į tai, jog klinikinio darbo metu visų sistemų darbo laikas bus ilgesnis nei dirbant ex vivo.

Išvalymo efektyvumas. Dantų šaknų kanalų išvalymo efektyvumas yra ne ką maţiau svarbus kriterijus renkantis mechaninio kanalų paruošimo sistemą. Kadangi pieninių dantų šaknų kanalų anatomija skiriasi nuo nuolatinių dantų, nepakanka pasikliauti vien turimais duomenimis

(17)

24 apie kanalų paruošimo efektyvumą nuolatiniuose dantyse, būtina sistemas lyginti formuojant

pieninių dantų kanalus. Ruošdami sisteminę literatūros apţvalgą nustatėme, jog, deja, bet šiai dienai mokslinėje literatūroje dantų šaknų kanalų mechaninio paruošimo efektyvumas daţnai vertinamas skirtingais metodais, trūksta standartizuotų priemonių rezultatams fiksuoti. Išsiskiriančios tyrimų metodikos labai apsunkina galimybę kokybiškai palyginti konkrečias dantų šaknų kanalų formavimo sistemas. Pagal šioje sisteminėje literatūros apţvalgoje surinktus duomenis ţinome, jog šiuo metu nėra nustatytas reikšmingas skirtumas tarp rankinių ir mašininių dantų šaknų kanalų formavimo metodų, tačiau tam, kad būtų galima palyginti konkrečias

formavimo sistemas (o ne jų grupes) reikalingi tolimesni tyrimai, kurie naudotųsi standartizuotais metodais vertinant kanalų išvalymo kokybę.

Rezultatų palyginimas su panašiomis sisteminėmis apţvalgomis. S. Manchanda ir bendraatoriai 2019 metais atliko sisteminę literatūros apţvalgą, kurioje buvo lyginamas pieninių dantų šaknų kanalų mechaninis formavimas rankiniais bei mašininiais instrumentais in vivo [34]. Įtraukimo kriterijai buvo šie : randomizuoti klinikiniai tyrimai, kuriuose lyginti rankiniai

instrumentai su mašininiais, skirtais šaknų kanalų formavimui, bei tyrimai anglų kalba. Nebuvo įtraukti eksperimentiniai tyrimai – tuo ši apţvalga skyrėsi nuo mūsų. Šioje apţvalgoje vaikų amţius svyravo nuo 3 iki 9 metų imtinai, taigi S. Manchanda ir bendraautoriai įtraukė ir tuos tyrimus, kuriuose stebima pieninių dantų šaknų rezorbcija. Vertinant instrumentavimo laiką, tiek šioje, tiek mūsų atliktoje sisteminėje apţvalgoje rezultatai sutapo : mašininiais instrumentais danties šaknies kanalai išformuojami reikšmingai greičiau nei rankiniais. Kanalų išvalymo efektyvumo tarp apţvalgų palyginti negalėjome, nes S. Manchandos ir bendraautorių tyrime buvo įtraukta tik viena studija, lyginanti kanalų išvalymą. Apibendrinant galime teigti, kad statistiškai reikšmingi rezultatai gauti lyginant mašininių ir rankinių instrumentų darbo laiką tiek mūsų apţvalgoje, kurioje įtraukti ex vivo tyrimai, tiek šioje apţvalgoje, kurioje mechaninio formavimo sistemos lygintos tik in vivo.

Sisteminės apţvalgos t ūkumai. Kiekybinės duomenų analizės metu, vertinant

instrumentavimo laiką, gavome didelį duomenų statistinį heterogeniškumą. Taip galėjo nutikti, nes labai skyrėsi darbo laiko vidurkis tais pačiais instrumentais bei standartiniai nuokrypiai. Rezultatai taip skirtis galėjo dėl skirtingos specialistų patirties, nes tyrimo metodikoje pasigedome informacijos apie tai. Taip pat įtakos galėjo turėti nevienodos imtys – gydytojas vienu metu išformuodamas daugiau dantų šaknų kanalų galėjo patobulėti, o tai pagerina rezultatą.

Mokslinėse duomenų bazėse trūksta tyrimų, kuriuose būtų lyginama daugiau skirtingų dantų šaknų kanalų formavimo sistemų. Tokiu būdu būtų galima kokybiškiau palyginti skirtingas dantų šaknų kanalų formavimo metodikas, išvengtume paklaidų, atsirandančių dėl skirtingų

(18)

25 studijų klinikinio, metodologinio bei statistinio heterogeniškumo. Nagrinėjant straipsnius

pasigedome standartizuoto dantų šaknų kanalų išvalymo efektyvumo vertinimo, dėl to ne visus tyrimus buvo galima palyginti tarpusavyje. Negalėjome įvertinti eksperimentinių studijų sisteminių klaidų rizikos, nes nėra standartizuoto ir visiems priimtino įrankio.

(19)

26

IŠVADOS

1. Pieninių dantų šaknų kanalų mechaniniam paruošimui yra naudojamos šios sistemos : K - failai, Pro-failai, ProTaper, ProTaper Next, Revo-S, Kedo-S, Mtwo, reciprokiniai instrumentai bei lazeris Er,Cr:YSGG.

2. Instrumentavimo laikas trumpiausias danties šaknies kanalą formuojant mašininiais instrumentais. Konkrečiai sistemai nustatyti trūksta daugiau tyrimų.

3. Pieninių dantų šaknų kanalų išvalymo efektyvumui nenustatytas skirtumas lyginant skirtingas dantų šaknų kanalų formavimo metodikas.

(20)

27

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Rekomenduojame gydytojams vaikų odontologams, endodontologams, bendrosios praktikos gydytojams odontologams rinktis mašininius instrumentus pieninių dantų šaknų kanalų mechaniniam formavimui, jeigu reikalingas greitesnis darbo laikas. 2. Visais atvejais endodontinis gydymas turi būti atliekamas kartu su gydytojo odontologo

padėjėju. Taip uţtikrinamas geresnis ir kokybiškesnis darbas.

3. Rekomenduojame atlikti ir aprašyti panašias pieninių dantų šaknų kanalų mechaninio formavimo sistemas Lietuvoje.

(21)

28

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. López-Gómez S, Villalobos-Rodelo J, Ávila-Burgos L, Casanova-Rosado J, Vallejos-Sánchez A, Lucas-Rincón S et al. Relationship between premature loss of primary teeth with oral hygiene, consumption of soft drinks, dental care and previous caries experience. Scientific Reports. 2016;6(1).

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4768248/

2. Madan N, Rathnam A, Shigli A, Indushekar K. K-file vs ProFiles in cleaning capacity and instrumentation time in primary molar root canals: An in vitro study. Journal of Indian Society of Pedodontics and Preventive Dentistry. 2011;29(1):2.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21521910

3. Ahmed H, Musale P, El Shahawy O, Dummer P. Application of a new system for classifying tooth, root and canal morphology in the primary dentition. International Endodontic Journal. 2019;53(1):27-35.

4. Ahmed H. Anatomical challenges, electronic working length determination and current developments in root canal preparation of primary molar teeth. International Endodontic Journal. 2013;:n/a-n/a.

5. Berscheid M. Presence of accessory canals in the furcation region of primary molars. Master of Dentistry Thesis. University of Manitoba, Canada. 2015

URL:https://mspace.lib.umanitoba.ca/bitstream/handle/1993/31249/Presence%20of%20

Accessory%20Canals%20in%20the%20Furcation%20Region%20of%20Primary%20Mol ars.pdf?sequence=1

6. El Hachem C, Kaloustian M, Nehme W, Ghosn N, Abou Chedid J. Three-dimensional modeling and measurements of root canal anatomy in second primary mandibular molars: a case series micro CT study. European Archives of Paediatric Dentistry.

2019;20(5):457-465.

7. Cleghorn B, Boorberg N, Christie W. Primary human teeth and their root canal systems. Endodontic Topics. 2010;23(1):6-33

(22)

29 8. Soares F, Varella C, Pileggi R, Adewumi A, Guelmann M. Impact of Er,Cr:YSGG Laser

Therapy on the Cleanliness of the Root Canal Walls of Primary Teeth. Journal of Endodontics. 2008;34(4):474-477.

9. Topçuoğlu G, Topçuoğlu H, Akpek F. Evaluation of apically extruded debris during root canal preparation in primary molar teeth using three different rotary systems and hand files. International Journal of Paediatric Dentistry. 2015;26(5):357-363.

10. Liberati A, Altman D, Tetzlaff J, Mulrow C, Gotzsche P, Ioannidis J et al. The PRISMA statement for reporting systematic reviews and meta-analyses of studies that evaluwsate healthcare interventions: explanation and elaboration. BMJ. 2009;339(jul21 1):b2700-b2700.

11. Sterne JAC, Savović J, Page MJ, Elbers RG, Blencowe NS, Boutron I, Cates CJ, Cheng H-Y, Corbett MS, Eldridge SM, Hernán MA, Hopewell S, Hróbjartsson A, Junqueira DR, Jüni P, Kirkham JJ, Lasserson T, Li T, McAleenan A, Reeves BC, Shepperd S, Shrier I, Stewart LA, Tilling K, White IR, Whiting PF, Higgins JPT. RoB 2: a revised tool for assessing risk of bias in randomised trials. BMJ 2019; 366: l4898.

12. Govindaraju L, EMG S, Vishawanathaiah S. Assessment of Quality of Obturation, Instrumentation Time and Intensity of Pain with Pediatric Rotary File (Kedo-S) in

Primary Anterior Teeth: A Randomized Controlled Clinical Trial. International Journal of Clinical Pediatric Dentistry. 2018;11(6):462-467.

13. Ramazani N, Mohammadi A, Amirabadi F, Ramazani M, Ehsani F. In vitro investigation of the cleaning efficacy, shaping ability, preparation time and file deformation of

continuous rotary, reciprocating rotary and manual instrumentations in primary molars. Journal of Dental Research, Dental Clinics, Dental Prospects. 2016;10(1):49-56. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27092215

14. Ramezanali F, Afkhami F, Soleimani A, Kharrazifard MJ, Rafiee F. Comparison of Cleaning Efficacy and Instrumentation Time for Primary Molars: Mtwo Rotary Instruments vs. Hand K-Files. Iran Endod J. 2015;10(4):240-3.

(23)

30 15. Azar M, Nikaein A, Safi L. Comparison of the cleaning capacity of Mtwo and ProTaper

rotary systems and manual instruments in primary teeth. Dental Research Journal. 2012;9(2):146.

16. Morankar R, Goyal A, Gauba K, Kapur A, Bhatia S. Manual versus rotary

instrumentation for primary molar pulpectomies- A 24 months randomized clinical trial. Pediatric Dental Journal. 2018;28(2):96-102.

URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0917239417301738

17. Jeevanandan G, Govindaraju L. Clinical comparison of Kedo-S paediatric rotary files vs manual instrumentation for root canal preparation in primary molars: a double blinded randomised clinical trial. European Archives of Paediatric Dentistry. 2018;19(4):273-278.

18. Govindaraju L. Clinical Evaluation of Quality of Obturation and Instrumentation Time using Two Modified Rotary File Systems with Manual Instrumentation in Primary Teeth. JOURNAL OF CLINICAL AND DIAGNOSTIC RESEARCH. 2017.

19. Nekoofar M, Sheykhrezae M, Meraji N, Jamee A, Shirvani A, Jamee J et al. Comparison of the Effect of Root Canal Preparation by Using WaveOne and ProTaper on

Postoperative Pain: A Randomized Clinical Trial. Journal of Endodontics. 2015;41(5):575-578.

20. Mehlawat R, Kapoor R, Gandhi K, Kumar D, Malhotra R, Ahuja S. Comparative evaluation of instrumentation timing and cleaning efficacy in extracted primary molars using manual and NiTi rotary technique – Invitro study. Journal of Oral Biology and Craniofacial Research. 2019;9(2):151-155.

21. Musale P, Jain K, Kothare S. Comparative assessment of dentin removal following hand and rotary instrumentation in primary molars using cone-beam computed tomography. Journal of Indian Society of Pedodontics and Preventive Dentistry. 2019;37(1):80. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30804312

(24)

31 22. Shaikh S, Goswami M. Evaluation of the Effect of Different Root Canal Preparation

Techniques in Primary Teeth Using CBCT. Journal of Clinical Pediatric Dentistry. 2018;42(4):250-255.

23. Jeevanandan G, Thomas E. Volumetric analysis of hand, reciprocating and rotary instrumentation techniques in primary molars using spiral computed tomography: An in vitro comparative study. European Journal of Dentistry. 2018;12(01):021-026.

24. Deshpande A, Joshi N, Naik K. In vitro comparative evaluation of cleaning efficacy and volumetric filling in primary molars: Cone beam computed tomography evaluation. Contemporary Clinical Dentistry. 2017;8(1):33

.

25. Katge F, Patil D, Pimpale J, Poojari M, Shitoot A, Rusawat B. Comparison of

instrumentation time and cleaning efficacy of manual instrumentation, rotary systems and reciprocating systems in primary teeth: An in vitro study. Journal of Indian Society of Pedodontics and Preventive Dentistry. 2014;32(4):311.

26. Musale P, Mujawar S. Evaluation of the efficacy of rotary vs. hand files in root canal preparation of primary teeth in vitro using CBCT. European Archives of Paediatric Dentistry. 2013;15(2):113-120.

27. Pinheiro S, Araujo G, Bincelli I, Cunha R, Bueno C. Evaluation of cleaning capacity and instrumentation time of manual, hybrid and rotary instrumentation techniques in primary molars. International Endodontic Journal. 2011;45(4):379-385.

28. Madan N, Rathnam A, Shigli A, Indushekar K. K-file vs ProFiles in cleaning capacity and instrumentation time in primary molar root canals: An in vitro study. Journal of Indian Society of Pedodontics and Preventive Dentistry. 2011;29(1):2.

29. Kummer T, Calvo M, Cordeiro M, de Sousa Vieira R, de Carvalho Rocha M. Ex vivo study of manual and rotary instrumentation techniques in human primary teeth. Oral

(25)

32 Surgery, Oral Medicine, Oral Pathology, Oral Radiology, and Endodontology.

2008;105(4):e84-e92.

30. Alnassar I, Alsafadi A, Kouchaji C. Assessment of the apically extruded debris between a rotary system, a reciprocating system and hand files during the root canal instrumentation of the deciduous molars. Dental and Medical Problems. 2019;56(1):53-57.

31. Zeng X, Zhang Y, Kwong J, Zhang C, Li S, Sun F et al. The methodological quality assessment tools for preclinical and clinical studies, systematic review and meta-analysis, and clinical practice guideline: a systematic review. Journal of Evidence-Based Medicine. 2015;8(1):2-10.

32. Baker, C. And Wong, D.: Q.U.E.S.T.: A process of pain assessment in children, Orthopaedic Nursing, 6(1):11-21, 1987.

33. Coll JA, Sadrian R. Predicting pulpectomy success and its relationship to exfoliation and succedaneous dentition.Pediatr Dent 1996;18(1):57-63.

34. Manchanda S, Sardana D, Yiu C. A systematic review and meta‐analysis of randomized clinical trials comparing rotary canal instrumentation techniques with manual

instrumentation techniques in primary teeth. International Endodontic Journal. 2019;53(3):333-353.

(26)

33

PRIEDAI

(27)

34 Priedas Nr. 2 Mokslinių straipsnių bendroji charakteristika

Nr Pagrindinis autorius, metai

Tyrimo tipas

Imtis G upės Vertinimo

kriterijai Išvada 1 Lavanya Govindaraju 2018m. In vivo 45 priekiniai dantys K-failai ProTaper Kedo-S 1.Instrumentavimo laikas 2.Skausmas 3.Uţplombavimas 1.K-failų ilgiausias instrumentavimo laikas. 2.Maţiausias skausmas su Kedo-S . 2 Gamze Topcuoglu 2016m. Ex vivo 60 krūminių dantų K-failai Mtwo Protaper Next Revo-S Pulpos likučiai, droţlės – išvalymo efektyvumas K-failais daugiausia išgramdoma droţlių. 3 Nahid Ramazani 2016m. Ex vivo 64 krūminiai dantys K-failai, Mtwo Reciprokiniai Kontrolė 1.Išvalymo efektyvumas 2.Instrumentavimo laikas 3.Instrumentų lūţiai 4.Kanalo suformavimas 1.Efektyviausias išvalymas reciprokiniais 2.Lėčiausiai valo K - failai, greičiausiai reciprokiniai. 4 Fatemeh Ramezanali 2015m. Ex vivo 100 krūminių dantų K-failai Mtwo Irigacija Kontrolė 1.Instrumentavimo laikas 2.Išvalymo efektyvumas Efektyviausiai išvalyti kanalai su Mtwo. Instrumentavimo laikas trumpiausias su Mtwo. 5 Mohammad Reza Azar 2012m. Ex vivo 80 krūminių dantų K-failai Mtwo ProTaper Kontrolė Valymo efektyvumas ProTaper efektyviausiai išvalo. 6 Flavio Soares 2008m. Ex vivo 35 priekiniai dantys Profile Er,Cr:YSGG lazeris K-failai Kontrolė 1.Išvalymo efektyvumas 2.Instrumentavimo laikas Lazerio instrumentavimo laikas trumpiausias. K - failai išvalo blogiausiai.

(28)

35 Priedas Nr. 3 Instrumentavimo laiko vidurkių palyginimas tarp mašininių instrumentų bei K - failų

Priedas Nr. 4 Instrumentavimo laiko vidurkių palyginimas tarp Mtwo bei K - failų

Priedas Nr. 5 Danties šaknies kanalų išvalymo efektyvumo palyginimas tarp Mtwo ir K - failų (viršutiniame trečdalyje)

Priedas Nr. 6 Danties šaknies kanalų išvalymo efektyvumo palyginimas tarp Mtwo ir K - failų (viduriniame trečdalyje)

(29)

36 Priedas Nr. 7 Danties šaknies kanalų išvalymo efektyvumo palyginimas tarp Mtwo ir K – failų (viršūniniame trečdalyje)