PERI-IMPLANTO IR PERIODONTO AUDINIŲ MIKROBIOLOGINIŲ IR KLINIKINIŲ POŽYMIŲ PALYGINIMAS. MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖ APŽVALGA

Iveta Šablevičiūtė

PERI-IMPLANTO IR PERIODONTO AUDINIŲ

MIKROBIOLOGINIŲ IR KLINIKINIŲ POŽYMIŲ

PALYGINIMAS. MOKSLINĖS LITERATŪROS

SISTEMINĖ APŽVALGA

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

PERI-IMPLANTO IR PERIODONTO AUDINIŲ MIKROBIOLOGINIŲ IR KLINIKINIŲ POŽYMIŲ

PALYGINIMAS. MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖ APŽVALGA

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantė ... Darbo vadovas... (parašas) (parašas)

... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)

Recenzavimo data: ... Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?

0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus?

0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas, tikslas

uždaviniai (1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)

Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8

Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)

0,4 0,2 0

9

Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?

0,2 0,1 0

10

Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir

atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius?

0,4 0,1 0

11 Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas

(skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?

0,4 0,2 0

12 Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš

straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?

13

Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?

0,4 0,2 0

14

Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši

informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?

0,2 0,1 0

15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo

rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16

Duomenų sisteminimas

bei analizė (2,2 balo)

Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?

0,6 0,3 0

17

Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo

laikotarpis, tiriamųjų tipas)?

0,6 0,3 0

18

Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?

0,4 0,2 0

19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys

lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20

Rezultatų aptarimas (1,4 balo)

Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir

nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0

21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos

trūkumai? 0,6 0,3 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

26

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?

0,4 0,2 0

27

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0 28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas

moksliniam darbui?

0,2 0,1 0

29

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni

kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0 Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. 31

Praktinės

rekomendacijos Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar _{jos susiję su gautais rezultatais?} +0,4 +0,2 0

32

Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?

+1 +0,5 0

33

Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?

+2 +1 0

34

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)

35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2

balai -1 balas 36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus?

-1 balas

-2 balai

37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų? -2 balai

-1 balas

39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo

-0,5 balo

40 Plagiato kiekis darbe

>20% (never t.) 41

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? -0,2 balo -0,5 balo 42

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo

-0,5 balo 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo

-0,5 balo 44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo

-0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):

Recenzento pastabos:

TURINYS

SANTRAUKA ... 8

SUMMARY ... 9

ĮVADAS ... 10

1.STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA………...12

1.1.Sisteminės apžvalgos protokolas ... 12

1.2. Straipsnių atrankos kriterijai ... 12

1.3. Paieškos metodika ... 13

1.4. Duomenų atranka ... 13

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 15

2.1. Duomenų paieškos rezultatai ... 15

2.2. Įtrauktų tyrimų metodikų analizė ... 15

2.3. Straipsnių šališkumo rizikos įvertinimas ... 18

2.4. Tyrimų rezultatų analizė ... 19

2.4.1. Bakterijų dažnių skirtumai sveikuose periodonto ir peri-implanto audiniuose ... 19

2.4.2. Bakterijų dažnių skirtumai periodonto ir peri-implanto audiniuose uždegimo metu ...20

2.4.3. Klinikinių požymių periodonto ir peri-implanto audiniuose palyginimas ... 23

3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 26

IŠVADOS ... 29

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 30

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: sparčiai augant implantų naudojimui, didėja ir pasireiškiančių biologinių komplikacijų skaičius. Siekiant sumažinti šių komplikacijų riziką, svarbu parinkti tinkamas prevencinės priemonės ir gydymo protokolą. Peri-implanto ligų gydymas daugiausiai paremtas moksliniais įrodymais apie periodonto ligų gydymą arba empiriniu klinikinių požymių gydymu. Todėl yra svarbu išsiaiškinti mikrobiologinių ir klinikinių požymių panašumus bei skirtumus peri-implanto ir periodonto audiniuose, siekiant parinkti efektyviausias prevencines ir gydymo priemones implantų ilgaamžiškumui užtikrinti. Šio darbo tikslas – atrinkus ir išanalizavus mokslinius tyrimus, susisteminti ir palyginti mikrobiologinius ir klinikinius požymius peri-implanto ir periodonto audiniuose.

Medžiaga ir metodai: mokslinių studijų paieška buvo atliekama 2018 m. rugsėjo – 2019 m. vasario mėnesiais PubMed (Medline), ScienceDirect ir Cochrane Library elektroninėse duomenų bazėse, remiantis PRISMA sistemos reikalavimais.

Rezultatai: į mokslinės literatūros sisteminę apžvalgą iš viso įtraukta 10 in vivo tyrimų, kuriuose buvo tiriami bakterijų P. gingivalis, T. denticola ir T. forsythia paplitimo dažniai sveikuose ir uždegiminiuose peri-implanto ir periodonto audiniuose. Dvi studijos tyrė tik peri-implanto audinius, o viena – tik periodonto audinius. Septyniuose iš dešimt tyrimų buvo išanalizuoti bei palyginti ir klinikiniai požymiai tiriamosiose grupėse.

Išvados: „raudonojo komplekso“ bakterijų paplitimo dažnis sveikuose peri-implanto ir periodonto audiniuose statistiškai reikšmingai nesiskiria. Uždegimo metu bakterijos P. gingivalis paplitimo dažnis tarp tiriamųjų grupių taip pat nesiskiria, tačiau nėra vieningos nuomonės dėl bakterijų T. denticola ir T. forsythia paplitimo dažnių skirtumo periodonto ir peri-implanto audiniuose uždegimo metu. Klinikinių požymių skirtumai tarp sveikų tiriamųjų grupių studijose nebuvo vieningi, tačiau nustatyta, kad uždegimo metu peri-implanto ir periodonto audiniuose klinikinių požymių reikšmės statistiškai reikšmingai nesiskiria.

Raktiniai žodžiai: „periodontitis“, „periodontal disease“, „peri-implantitis“, „peri-implant disease“, „bacteria“, „microbiology“.

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work: with the rapid growth of implants use, the number of biological complications increases too. It is important to select a suitable preventive and treatment protocol in order to reduce the risk of these complications. The treatment of peri-implant disease is mainly based on scientific evidence of periodontal disease treatment or empirical treatment of clinical signs. It is important to find out the similarities and differences between the microbiological and clinical signs in the peri-implant and periodontal tissues in order to select the most effective prevention and treatment for the longevity of the implants. The aim of this study is to do the systemic analysis of reviewed articles and compare microbiological and clinical signs in peri-implant and periodontal tissues.

Material and methods: the search of articles in PubMed (Medline), ScienceDirect and Cochrane Library databases was performed from September 2018 until the end of February 2019. Including of articles was based on PRISMA statements.

Results: A total of 10 in vivo studies were included in this systematic review. The prevalence of P. gingivalis, T. denticola and T. forsythia in healthy and inflammatory peri-implant and periodontal tissues was investigated in the included studies. Two studies explored only peri-implant tissues and one studied only periodontal tissues. Seven of ten studies also compared the clinical signs of the study groups.

Conclusions: There was no statistically significant difference in the prevalence of “red complex” bacteria in healthy peri-implant and periodontal tissues. Comparing the prevalence of P. gingivalis in the inflamed peri-implant and periodontal tissues there was no statistically significant difference too but there is no consensus on the difference between the prevalence rates of the bacteria T. denticola and T. forsythia between the inflamed groups. Differences of the clinical signs between healthy groups were not unanimous. Comparing the differences of the clinical signs in inflamed peri-implant and periodontal tissues groups no statistically significant difference was occur.

Keywords: „periodontitis“, „periodontal disease“, „periimplantitis“, „periimplant disease“, „bacteria“, „microbiology“

10

ĮVADAS

Pastaruoju metu implantai yra plačiai naudojami dalinių ir pilnų dantų eilių defektų gydymui. Nors implantacijos sėkmė siekia iki 98 proc., biologinių komplikacijų grėsmė vis dar išlikusi [1]. Dėl rizikos faktorių ir klinikinių požymių panašumo peri-mukozito ir peri-implantito etiopatogenezė mokslinėje literatūroje yra siejama su gingivito ir periodontito etiopatogeneze [2]. Tiek peri-implanto, tiek periodonto audinių uždegimai yra multifakorinės ligos, pasireiškiančios sąveikaujant patogeniniams mikroorganizmams, makroorganizmo imuniniam atsakui ir aplinkos veiksniams [3]. Nors periodonto ir peri-implanto audiniai kliniškai ir histopatologiškai turi panašumų [4], kartu randama ir skirtumų, kurie neleidžia tikėti šių audinių ligų tapatumu. Vienas iš pagrindinių skirtumų – implantas yra tiesiogiai osteointegruotas į kaulą, o tarp danties šaknies cemento ir kaulo yra periodonto plyšys, kuriame išsidėstę iš skaidulų sudaryti periodonto raiščiai jungia dantį su kaulu [5]. Taigi peri-implanto audiniuose nėra Šarpėjaus skaidulų, kurios randamos periodonto audiniuose įsiterpusios statmenai į šaknies cementą [6,7]. Apie implantą yra išsidėsčiusios jungiamojo audinio skaidulos, tačiau jos eina lygiagrečiai, todėl peri-implanto vagelė yra gilesnė nei dantenų vagelė, o tai lemia gilesnę mikroorganizmų penetraciją [7]. Periodonto skaidulų nebuvimas taip pat lemia ir prastesnę peri-implanto audinių kraujotaką, kas apsunkina imuninių ląstelių patekimą kovai su mikroorganizmais [1,7].

Dantų ir implantų paviršiai pasižymi dideliu imlumu bakterinio biofilmo formavimuisi [8]. Bakterinės apnašos yra pagrindinis patogeninių mikroorganizmų, sukeliančių periodonto ir peri-implanto audinių uždegimą, šaltinis [9]. Nors burnos ertmės mikrobiotą sudaro daugiau nei 700 bakterijų rūšių, tik 10-15 iš jų yra susiję su periodonto audinių uždegimo incijavimu ir progresavimu [9]. Teigiama, kad Porphyromonas gingivalis, Treponema denticola ir Tannerella forsythia bakterijų rūšys turi didžiausią ryšį su periodonto ligos sunkumu. Šios trys patogeninės bakterijų rūšys bendrai vadinamos „raudonuoju kompleksu“ [10]. Nėra iki galo aišku, ar yra specifinės bakterijų rūšys susijusios su implanto audinių uždegimu [11], tačiau pastebėta, kad mukozito ir peri-implantito metu yra randami ir periodonto audinių uždegimą sukeliantys patogeniniai mikroorganizmai [12,13].

Tikslios žinios apie ligos etiologiją ir klinikinius požymius yra svarbios prevencinių priemonių parinkimui ir gydymo protokolo sudarymui. Periodonto audinių uždegimo gydymui yra taikomi tarpusavyje suderinti gydymo metodai, kurie sumažina ligos progresavimo riziką [9]. Peri-implanto audinių uždegimo gydymas daugiausiai yra paremtas turimais įrodymais apie gingivito ir periodontito

11 gydymo būdus ir jų efektyvumą arba empiriškai gydant klinikinius požymius, o ne konkrečiomis mokslinėmis išvadomis [14]. Atsižvelgiant į tai, kad periodonto ir peri-implanto audinių ligas sieja panaši etiopatogenezė, svarbu išsiaiškinti mikrobiologinius ir klinikinius panašumus bei skirtumus, siekiant parinkti geriausius prevencijos ir gydymo budus peri-mukozito ir peri-implantito gydymui ir užtikrinti implantų ilgaamžiškumą.

Darbo tikslas:

Atrinkus ir išanalizavus mokslinius klinikinius tyrimus, susisteminti ir palyginti jų rezultatus apie „raudonojo komplekso“ bakterijų paplitimo dažnius ir klinikinius požymius peri-implanto ir periodonto audiniuose.

Darbo uždaviniai:

1. Susisteminti mokslinių tyrimų rezultatus ir palyginti „raudonojo komplekso“ bakterijų paplitimo dažnius sveikuose peri-implanto ir periodonto audiniuose.

2. Išanalizuoti klinikinių tyrimų rezultatus ir palyginti „raudonojo komplekso“ bakterijų paplitimo dažnius peri-implanto ir periodonto audiniuose uždegimo metu.

12

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI

STRATEGIJA

1.1. Sisteminės apžvalgos protokolas

Mokslinės literatūros sisteminė apžvalga atlikta remiantis PRISMA sistemos reikalavimais [15]. Sukūrus duomenų analizės ir sisteminimo protokolą pradėta duomenų, tinkamų šiai apžvalgai, atranka.

1.2. Straipsnių atrankos kriterijai

Į sisteminę apžvalgą buvo įtraukti moksliniai straipsniai, kuriuose tiriami bakterijų paplitimo dažniai ir klinikiniai požymiai peri-implanto ir periodonto audiniuose. Straipsnių tinkamumui įvertinti buvo taikomi šie kriterijai:

Įtraukimo kriterijai:

 Ne senesni nei 10 metų straipsniai (2009 – 2019 metų)  Klinikiniai in vivo tyrimai

 Anglų kalba parašyti straipsniai

 Tyrimo dalyviai turėjo bent 1 implantą, kurį supa sveiki ir/arba uždegiminiai peri-implanto audiniai

 Tyrimo dalyviai turėjo bent 1 dantį, kurį supa sveiki ir/arba uždegiminiai periodonto audiniai

 Implantų funkcionavimo laikas ne mažiau nei 1 metai

Atmetimo kriterijai:

 Sisteminės literatūros apžvalgos ir meta-analizės  Tyrimai atlikti su gyvūnais

 Nėra prieinamas visas straipsnio tekstas

 Moksliniame tyrime dalyvavo imunosupresinės būklės asmenys

13  Moksliniame tyrime dalyvavo asmenys, vietiškai arba sistemiškai vartoję antibiotikus

per paskutinius 6 mėnesius iki tyrimo pradžios

 Moksliniame tyrime dalyvavo asmenys, kuriems buvo taikytas periodontologinis gydymas per paskutinius 12 mėnesių iki tyrimo pradžios

1.3. Paieškos metodika

Mokslinių straipsnių paieška buvo atliekama 2018 m. rugsėjo - 2019 m. vasario mėnesiais. Paskutinė paieškos diena 2019 m. vasario 28. Paiešką ir rastų straipsnių analizę atliko vienas nepriklausomas tyrėjas. Straipsnių paieška buvo atliekama trijose elektroninėse duomenų bazėse: PubMed (Medline), ScienceDirect ir Cochrane Library. Kiekvienoje duomenų bazėje straipsniai ieškoti įvedus šiuos raktinius žodžius ir jų derinius: Periodontitis AND Peri-implantitis OR Peri implantitis AND Bacteria. Pagal šiuos raktinius žodžius iš viso buvo rasti 1724 straipsniai. Iš jų buvo atmesti pasikartojantys, senesni nei 10 metų straipsniai ir su gyvūnais atlikti tyrimai. Perskaičius likusių straipsnių pavadinimus ir santraukas, atmesti netinkamo turinio straipsniai. Likusių studijų buvo perskaityti pilni tekstai ir peržiūrėti literatūros šaltiniai. Šio etapo metu straipsniai buvo atrenkami pagal nustatytus straipsnių tinkamumo kriterijus. Detalus straipsnių atrinkimas pavaizduotas 1 paveiksle. Dėl duomenų patikslinimo, buvo bandoma susisiekti su vieno straipsnio autoriais, tačiau atsakymo gauti nepavyko.

1.4. Duomenų atranka

Analizuojant kriterijus atitinkančius mokslinius straipsnius, buvo renkami šie duomenys:  Mokslinio tyrimo atlikimo šalis, metai

 Mokslinio tyrimo dalyvių skaičius, amžius, rūkymo įprotis  Mokslinio tyrimo atlikimo metodika

 P. gingivalis, T. denticola ir T. forsythia bakterijų paplitimo dažniai aplink implantus ir dantis

14

Ident

ifi

k

a

v

im

a

s

A

tra

nk

a

Ti

nk

a

m

u

m

a

s

Įtr

auk

im

as

Elektroninėse duomenų bazėse identifikuoti straipsniai (n=1724)

Atmesti straipsniai:

 Senesni nei 10 metų senumo (n=435)

 Atlikti su gyvūnais (n=84)  Dublikatai (n=192)

Atrinkti straipsniai (n=1013)

Atmesti straipsniai:

 Netinkami pagal pavadinima (n=638)

 Netinkami pagal turinį (n=302)

Atrinkti straipsniai (n=73)

Atmesti straipsniai:

 Literatūros apžvalgos, meta-analizės (n=33)

 Prieinama tik santrauka (n=25)

 Ne anglų kalba (n=6)

Į mokslinės literatūros sisteminę apžvalgą įtraukti straipsniai (n=10)

1 pav. Straipsnių atrankos schema Atrinkti straipsniai (n=9)

Įtraukti straipsniai:  Iš kitų tyrimų literatūros

15

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

2.1. Duomenų paieškos rezultatai

Pasirinktose elektroninėse duomenų bazėse iš viso buvo rasti 1724 moksliniai straipsniai. Iš jų 435 buvo senesni nei 10 metų, 84 tyrimai buvo atliekami su gyvūnais. Taip pat rasti ir skirtingose duomenų bazėse pasikartojantys straipsniai, todėl 192 dublikatai buvo pašalinti. Atrinktų 1013 straipsnių buvo perskaityti pavadinimai ir santraukos. Pagal juos vertinama, ar straipsnio turinys atitinka atliekamos sisteminės mokslinės literatūros apžvalgos temą. 73 straipsniai buvo atrinkti kaip tinkamo turinio ir buvo pasirinkti perskaityti visą tekstą, tačiau 25 straipsnių viso teksto gauti nepavyko, o 6 studijos parašytos ne anglų kalba. Iš viso perskaičius 42 straipsnius buvo atmestos 33 literatūros apžvalgos ir meta-analizės, tačiau analizuojant neįtrauktų į tyrimą studijų literatūros sąrašus rasta dar 1 šiai apžvalgai tinkama studija. 10 tyrimų buvo įtraukti į tolimesnę duomenų analizę.

2.2. Įtrauktų tyrimų metodikų analizė

Iš 10 į mokslinės literatūros sisteminę apžvalgą įtrauktų tyrimų 2 buvo atlikti Švedijoje, 2 Ispanijoje ir po vieną Brazilijoje, Kinijoje, Vokietijoje, Irane, Turkijoje ir Japonijoje. Iš viso tyrimuose dalyvavo 762 žmonės nuo 18 iki 90 metų amžiaus. Tyrimuose viso buvo ištirti 376 dantis supantys periodonto audiniai, iš kurių 134 dantis supo sveiki audiniai, 81 dantį supantiems audiniams diagnozuotas gingivitas ir 161 dantį supantiems audiniams – periodontitas. Taip pat buvo ištirti 658 implantus supantys peri-implanto audiniai, iš kurių 218 implantų supo sveiki audiniai, 82 implantus supantiems audiniams diagnozuotas mukozitas ir 358 implantų supantiems audiniams – peri-implantitas.

Visiems tyrimų dalyviams buvo atliktas klinikinis, rentgenologinis ir mikrobiologinis tyrimai. Remiantis klinikinio ir rentgenologinio tyrimo rezultatais, dantys ir implantai, pagal juos supančių audinių būklę, atitinkamai buvo suskirstyti į grupes: sveiki, pažeisti gingivito ir pažeisti periodontito dantis supantys audiniai bei sveiki, pažeisti peri-mukozito ir pažeisti peri-implantito implantus supantys audiniai. Trijuose straipsniuose buvo tiriamos visos trys dantų ir implantų grupės [16,17,18], dviejuose – dvi dantų grupės (sveiki ir periodontito pažeisti audiniai) bei dvi implantų grupės (sveiki ir peri-implantito pažeisti audiniai) [19,20], dviejuose – viena dantų grupė (periodontito pažeisti audiniai) ir viena implantų grupė (peri-implantito pažeisti audiniai) [21,22], dviejuose tyrimuose buvo tirti tik

16 implantus supantys audiniai [23,24] ir viename buvo tiriami tik dantis supantys audiniai [25]. Trijuose iš dešimt straipsnių tam pačiam pacientui buvo priskirta daugiau negu viena tiriamoji dantų ir implantų grupė [21,22,18]. Likusiuose straipsniuose kiekviena iš trijų dantų arba implantų grupių buvo tiriama skirtinguose pacientuose. Nei vienas iš tiriamųjų nesirgo bendrinėmis ligomis, nevartojo antibiotikų per pastaruosius 3 mėnesius ir jiems nebuvo taikytas periodontologinis gydymas per paskutinius 12 mėnesių, tačiau šešiuose straipsniuose buvo nurodyta, kad dalis pacientų rūkė.

Bakterijų paplitimo dažnis peri-implanto ir dantenų vagelėse visuose tyrimuose buvo tiriamas taikant panašią metodiką. Prieš imant vagelės skysčio mėginį, naudojant sterilią kiuretę, buvo pašalintos viršdanteninės ir podanteninės apnašos. Sterilų sauskaištį įvedus į dantenų ar peri-implanto vagelę buvo paimtas bakterinis mėginys. Dviejuose straipsniuose sauskaištis vagelėje laikytas 10 sekundžių [19,24], viename – 15-20 sekundžių [20], viename – 20 sekundžių [23], trijuose – 30 sekundžių [21,17,18], dviejuose – 60 sekundžių [16,22] ir viename straipsnyje sauskaisčio laikymo vagelėje trukmė nenurodyta [25]. Visose studijose mikrobiologinis tyrimas atliktas tiriant gautus mėginius polimerazės grandininės reakcijos (PCR) būdu, taip nustatant bakterijų ląstelių DNR ir jų kiekybinį pasiskirstymą. Atlikę statistinę gautų duomenų analizę tyrėjai gavo tiriamųjų bakterijų rūšių dažnį tiriamosiose grupėse. Šie duomenys buvo pateikti procentais, tačiau viename tyrime tikslios rezultatų reikšmės procentais nenurodytos, bet pateikti galutiniai rezultatai [18]. Informaciją apie tyrimų charakteristikas pateikta 1 lentelėje.

Lentelė Nr. 1. Tyrimų charakteristikų aprašymas Autorius, metai, šalis Tiriamųjų žmonių skaičius Amžius, Metais Ištirtų dantų skaičius Ištirtų implantų skaičius Tiriamųjų grupės Sauskaisčio laikymo trukmė, sekundėmis Rūkantys tiriamieji 1 2 3 4 5 6 7 8 Cortelli ir kt., 2013, Brazilija 306 26-52 S - 53 G - 50 P - 50 S - 53 PM - 50 PI - 50 Dantų: S, G, P Implantų: S, PM, PI 60 Neįtraukti Zhuang ir kt., 2014, Kinija 22 21-80 S - 22 P - 22 S - 22 PI - 22 Dantų: S,P Implantų: S, PI 10 Įtraukti 2 rūkantys tiriamieji Persson ir kt., 2014, Švedija 213 18-88 - S - 47 PI - 166 Dantų: netyrė Implantų: S, PI 20 Įtraukti rūkantys tiriamieji

17 Lentelės Nr. 1. tęsinys 1 2 3 4 5 6 7 8 Koyanagi ir kt., 2013, Japonija 6 56-70 m. P - 6 PI - 6 Dantų: P Implantų: PI Tame pačiame paciente 30 Neįtraukti Ata–Ali ir kt., 2015, Ispanija 35 Vidutinis amžius 58 m. - S - 54 PI - 24 Dantų: netyrė Implantų: S, PI 10 PI grupėje buvo rūkančių tiriamųjų Laugisch ir kt., 2012, Vokietija 31 Nėra duomenų S - 9 G - 7 P - 10 AgP - 5 - Dantų: S, G, P Implantų: netyrė Nėra duomenų Neįtraukti Rios ir kt., 2014, Ispanija 33 32-90 m. P - 33 PI - 48 Dantų: P Implantų: PI Tame pačiame paciente 60 Įtraukti rūkantys tiriamieji Ebadian ir kt., 2012, Iranas 69 35-65 m. S - 21 P - 22 S - 13 PI - 13 Dantų: S, P Implantų: S, PI 15-20 Neįtraukti Eckert ir kt., 2018, Švedija 32 Nėra duomenų G - 12 S - 10 P - 10 S - 10 PM - 12 PI - 10 Dantų: S, G, P Implantų: S, PM, PI 30 Nėra duomenų Lappin ir kt., 2017, Turkija 15 Nėra duomenų S - 19 G - 12 P - 8 S - 19 PM - 20 PI - 19 Dantų: S, G, P Implantų: S, PM, PI Tame pačiame paciente 30 Neįtraukti

S – sveiki dantis/implantus supantys audiniai. G – gingivito pažeisti dantis supantys audiniai. P – periodontito pažeisti dantis supantys audiniai.

PM – peri-mukozito pažeisti implantus supantys audiniai. PI – peri-implantito pažeisti implantus supantys audiniai. AgP – agresyvus periodontitas

18 2.3. Straipsnių šališkumo rizikos įvertinimas

Remiantis „The Cochrane Collaboration‘s“ [26] straipsnių šališkumo rizikos įvertinimo nurodymais buvo įvertinta pasirinktų studijų kokybė. Tai buvo vertinama atsižvelgiant į klaidų rizikos įvertinimą. Vertinimo simboliai: „+“ – vertinamas aspektas neturi įtakos sisteminių klaidų rizikai, „-“ – vertinamas aspektas turi įtakos sisteminių klaidų rizikai ir „?“ – vertinamo aspekto įtaka sisteminių klaidų rizikai nėra aiški. Šešių straipsnių šališkumo rizika įvertinta kaip žema [19,21,25,20,17,18] ir likusių keturių kaip vidutinė [16,23,24,22]. Straipsnių šališkumo rizikos įvertinimas pateiktas 2 lentelėje.

Lentelė Nr. 2. Straipsnių šališkumo rizikos įvertinimas Autorius Atsitiktinis grupių sudarymas Pasiskirstymo slėpimas Aklas rezultatų vertinimas Nepilni rezultatai Atrinktas rezultatų pateikimas Straipsnio šališkumo rizika Cortelli ir kt. - ? + + + Vidutinė Zhuang ir kt. + - + + + Žema Persson ir kt. - ? + + + Vidutinė Koyanagi ir kt. + + ? + + Žema Ata-Ali ir kt. - ? + + + Vidutinė Laugisch ir kt. + ? + + + Žema Rios ir kt. + ? ? + + Vidutinė Ebadian ir kt. + + + + + Žema Eckert ir kt. + + + + + Žema Lappin ir kt. + + + + + Žema

19 2.4. Tyrimų rezultatų analizė

Į apžvalgą įtrauktų tyrimų rezultatai buvo išanalizuoti atrinkus informaciją, tinkamą pagal iškeltus uždavinius. Bakterijų paplitimo dažnis skirtingose tiriamųjų grupėse buvo nurodytas procentais. Klinikiniai požymiai - kraujavimo zonduojant dažnis taip pat nurodytas procentais, o kiti du – zondavimo gylis bei klinikinės jungties gylis nurodyti milimetrais. Studijų rezultatai palyginti 3-8 lentelėse.

2.4.1. Bakterijų dažnių skirtumai sveikuose periodonto ir peri-implanto audiniuose Šešiuose straipsniuose buvo tiriamas bakterijų P. gingivalis ir T. forsythia paplitimo dažnis sveikuose implantus supančiuose audiniuose ir penkiuose straipsniuose – sveikuose dantis supančiuose audiniuose. Dvi studijos tyrė visų bakterijų dažnius tik aplink implantus [23,24] ir viena - tik aplink dantis supančius sveikus audinius [25]. P. gingivalis dažnis tyrimuose varijavo nuo 11,1 proc. iki 30,8 proc. implantą supančiuose sveikuose audiniuose ir nuo 0 proc. iki 52,4 proc. dantį supančiuose sveikuose audiniuose. Cortelli ir bendraautorių tyrimo rezultatai pateikti 3 lentelėje rodo, kad aplink implantą supančius audinius šios rūšies bakterijos dažnis yra didesnis [16], tačiau kitose trijose studijose P. gingivalis dažniau aptinkama aplink dantis negu implantus [19,20,17]. Bakterija T. forsythia sveikuose peri-implanto audiniuose tyrimuose buvo rasta 10,0 proc. - 46,1 proc. dažniu, kai periodonto audiniuose tik 0 proc. - 23,1 proc dažniu. Dviejų studijų rezultatai rodo, kad šios bakterijos paplitimo dažnis aplink dantis yra didesnis [16,19], o kitų dviejų – kad ši bakterija dažniau aptinkama aplink implantus [20,17].

Keturiuose straipsniuose buvo tiriamas bakterijos T. denticola paplitimo dažnis dantis supančiuose sveikuose audiniuose, o penkiuose – implantus supančiuose sveikuose audiniuose. Sveikuose peri-implanto audiniuose ši bakterija buvo randama nuo 7,7 proc. iki 30,0 proc. atvejų, o periodonto audiniuose paplitimo dažnio rezultatai buvo nuo 0 proc. iki 33,3 proc. Cortelli ir bendraautorių bei Ebadian ir bendraautorių tyrimų rezultatuose stebima, kad aplink dantis šios rūšies bakterija buvo aptinkama dažniau negu aplink implantus [16,20], tačiau Eckert su bendraautoriais tyrime T. denticola paplitimo dažnis didesnis yra aplink implantus [17]. Cortelli ir kiti bei Ata-Ali su bendraautoriais tyrė ir bendrą „raudonojo komplekso“ bakterijų paplitimo dažnį sveikuose audiniuose, kur gavo didesnį šio bakterijų komplekso paplitimo dažnį aplink implantus, tačiau Cortelli su

20 bendraautoriais nurodė, kad šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05) [16,24]. Bakterijų paplitimo dažniai sveikuose audiniuose nurodyti 3 lentelėje.

Lentelė Nr. 3. Bakterijų paplitimo dažniai sveikuose audiniuose

Autorius P. gingivalis (proc.) T. denticola (proc.) T. forsythia (proc.) „Raudonasis kompleksas“

(proc.)

Dantys Implantai Dantys Implantai Dantys Implantai Dantys Implantai

Cortelli ir kt. 6,0 12,0 32,0 8,0 12,0 10,0 6,0 8,0 Zhuang ir kt. 27,3 22,7 - - 22,7 13,6 - - Persson ir kt. - 27,7 - 14,9 - 25,5 - - Ata-Ali ir kt. - 11,1 - 16,7 - 22,2 - 11,0 Laugisch ir kt. 0 - 0 - 0 - - - Ebadian ir kt. 52,4 30,8 33,3 7,7 23,8 46,1 - - Eckert ir kt. 30,0 20,0 10,0 30,0 20,0 40,0 - -

2.4.2. Bakterijų dažnių skirtumai periodonto ir peri-implanto audiniuose uždegimo metu

Keturi tyrimai analizavo bakterijų paplitimų dažnius dantenų vagelėse gingivito metu ir trys – peri-implanto vagelėse peri-mukozito metu. Laugisch su bendraautoriais tyrė tik dantis supančius audinius, o Lappin su bendraautoriais nenurodė tikslių procentinių reikšmių, tik galutinius palyginimo rezultatus, todėl šios studijos duomenys į lentelę neįtraukti, bet įtraukti į bendrą visų studijų rezultatų palyginimą. P. gingivalis bakterijos paplitimo dažnis aplink dantis gingivito metu varijavo nuo 20,0 proc. iki 57,0 proc., o aplink implantus peri-mukozito metu nuo 16,7 proc. iki 26,0 proc. Iš 3 lentelėje nurodytų procentinių reikšmių matoma, kad studijų rezultatai nevieningi – Cortelli ir jo bendraautorių tyrime P. gingivalis dažnio reikšmės didesnės aplink implantus, Eckert ir kiti - aplink dantis, o Lappin su bendraautoriais savo tyrime nurodė, kad šios bakterijos paplitimo dažnis tarp tiriamų grupių nesiskiria [16,17,18].

21 Bakterija T. denticola tyrimuose dantenų vagelėje buvo aptinkama 41,7 proc. – 62,0 proc. dažniu, o peri-implanto vagelėje 22,0 proc. – 50,0 proc. dažniu. Procentinės reikšmės rodo, kad Eckert su bendraautoriais tyrime T. denticola dažnis didesnis peri-mukozito metu, tačiau Cortelli ir bendraautorių procentinės reikšmės ir Lappin su bendraautoriais tyrime aprašytas palyginimas teigia, kad didesnis šios bakterijos paplitimo dažnis yra aplink dantis gingivito metu [17,16,18]. Trečioji „raudonojo komplekso“ bakterijų rūšis T. forsythia dantenų vagelėje gingivito metu buvo aptinkama 30,0 proc. – 86,0 proc. dažniu, kai peri-implanto vagelėje peri-mukozito metu 26,0 proc. – 50,0 proc. dažniu. Šios bakterijos tyrimų rezultatai tarp studijų taip pat skyrėsi. Cortelli ir bendraautorių studijos rezultatai rodo, kad gingivito metu dantenų vagelėje bakterija T. forsythia randama dažniau nei peri-mukozito metu peri-implanto vagelėje, Eckert su bendraautoriais tyrime stebimas priešingas bakterijos dažnių pasiskirstymas, o Lappin ir kiti savo tyrime teigė nenustatę šios rūšies bakterijos paplitimo dažnio skirtumo tarp grupių [16,17,18].Cortelli su bendraautoriais taip pat palygino bendrą „raudonojo komplekso“ bakterijų paplitimo dažnį aplink dantis ir implantus gingivito ir peri-mukozito metu. Nors rezultatų lentelėje stebimas didesnis viso komplekso bakterijų paplitimo dažnis aplink implantus, autoriai nurodė, jog šis skirtumas tarp grupių nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,05) [16]. Bakterijų paplitimo dažniai gingivito ir peri-mukozito metu pateikti 4 lentelėje.

Lentelė Nr. 4. Bakterijų paplitimo dažniai gingivito ir perimukozito metu

Autorius P. gingivalis (proc.) T. denticola (proc.) T. forsythia (proc.) „Raudonasis kompleksas“ (proc.) Dantys Implantai Dantys Implantai Dantys Implantai Dantys Implantai

Cortelli ir kt. 20,0 26,0 62,0 22,0 30,0 26,0 6,0 16,0

Laugisch ir kt.

57,0 - 57,0 - 86,0 - - -

Eckert ir kt. 33,4 16,7 41,7 50,0 41,7 50,0 - -

Visuose į mokslinę literatūros sisteminę apžvalgą įtrauktuose straipsniuose buvo tiriamas bakterijų P. gingivalis ir T. forsythia, o devyniuose straipsniuose - bakterijos T. denticola paplitimo dažnis dantenų vagelėje periodontito metu ir peri-implanto vagelėje peri-implantito metu. Persson ir kiti bei Ata-Ali su bendraautoriais savo tyrimuose analizavo visų bakterijų paplitimo dažnius tik peri-implanto vagelėse, o Laugisch ir kiti – tik dantenų vagelėse. Lappin su bendraautoriais savo studijoje

22 rezultatų reikšmių procentais nepateikė, todėl šie rezultatai į lentelę neįtraukti, tačiau įtraukti į galutinį palyginimą. P. gingivalis paplitimo dažnis implantus supančiuose audiniuose peri-implantito metu svyravo nuo 31,8 proc. iki 66,7 proc., o dantis supančiuose audiniuose periodontito metu – nuo 31,8 proc. iki 90,9 proc. Bakterijos T. forsythia paplitimo dažnis aplink implantus buvo nuo 18,2 proc. iki 100 proc., kai aplink dantis nuo 22,7 proc. iki 90,9 proc., o T. denticola – nuo 8,3 proc. iki 100 proc. aplink implantus ir nuo 27,0 proc. iki 100 proc. aplink dantis. Lyginant bakterijų paplitimo dažnius periodontito ir peri-implantito metu rezultatų reikšmės studijose labai skyrėsi. 5 lentelėje pateiktuose tyrimų rezultatuose matoma, kad vienų autorių studijose tiriamos bakterijų rūšys dažniau buvo rasta periodontito metu, kitų autorių – peri-implantito metu ir buvo autorių, kurių rezultatai rodė, jog skirtumo tarp bakterijų paplitimo dažnio šiose grupėse nėra.

Cortelli ir kiti, Ata-Ali su bendraautoriais ir Rios ir kiti savo tyrimuose taip pat tyrė bendrą „raudonojo komplekso“ bakterijų paplitimą periodontito ir peri-implantito metu. Nors gauti rezultatai skyrėsi, autoriai teigė, jog statistiškai reikšmingas bendras visų „raudonojo komplekso“ bakterijų paplitimo dažnio skirtumas tarp implantus supančių audinių peri-implantito metu ir dantis supančių audinių periodontito metu nenustatytas (p>0,05) [16,22]. Bakterijų paplitimo dažniai periodontito ir peri-implantito metu pateikti 5 lentelėje.

Lentelė Nr. 5. Bakterijų paplitimo dažniai periodontito ir periimplantito metu

Autorius P. gingivalis (proc.) T. denticola (proc.) T. forsythia (proc.) „Raudonasis kompleksas“ (proc.) Dantys Implantai Dantys Implantai Dantys Implantai Dantys Implantai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 Cortelli ir kt. 72,0 54,0 100 40,0 76,0 54,0 64,0 40,0 Zhuang ir kt. 31,8 31,8 - - 22,7 18,2 - - Persson ir kt. - 56,0 - 45,2 - 61,4 - - Koyanagi ir kt. 33,3 66,7 33,3 16,7 50,0 33,3 - - Ata-Ali ir kt. - 37,5 - 33,7 - 33,3 - 25,0

23 Lentelės Nr. 5. tęsinys 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Laugisch ir kt. 90,0 - 60,0 - 80,0 - - - Rios ir kt. 48,0 66,0 27,0 39,0 60,0 75,0 9,0 18,0 Ebadian ir kt. 90,9 53,8 68,2 8,3 90,9 61,5 - - Eckert ir kt. 50,0 60,0 80,0 100 80,0 100 - -

2.4.3. Klinikinių požymių periodonto ir peri-implanto audiniuose palyginimas

Šešiose studijose taip pat buvo ištirti klinikiniai požymiai aplink sveikus dantis ar implantus supančius audinius. Laugisch ir kiti klinikinius požymius tyrė tik aplink sveikus dantį supančius audinius, o Persson ir kiti bei Ata-Ali su bendraautoriais - tik aplink sveikus implantą supančius audinius. Penkiose iš šešių studijų nustatyti zondavimo gylio vidurkiai. 6 lentelėje pateiktos šių studijų rezultatų reikšmės rodo, kad zondavimo gylis aplink implantus yra didesnis nei aplink dantis. Kraujavimas zonduojant sveikuose audiniuose buvo tiriamas Cortelli su bendraautoriais tyrime, kur šio klinikinio požymio pasireiškimo tiriamosiose grupėse nenustatė [16], tačiau Laugisch ir kiti, tirdami sveikų periodonto audinių grupę šį požymį nustatė 7,2 proc. dažniu [25]. Trys studijos tyrė klinikinės jungties gylį, kurių rezultatai rodo, kad klinikinės jungties gylis didesnis aplink implantus nei aplink dantis. Cortelli su bendraautoriais tyrė ir eksudato išsiskyrimo dažnį, tačiau šio požymio sveikuose audiniuose nenustatė [16]. Klinikinių požymių palyginimas sveikuose audiniuose pateiktas 6 lentelėje.

Lentelė Nr. 6. Klinikinių požymių sveikuose audiniuose palyginimas Autorius Zondavimo gylis (mm) Kraujavimas zonduojant

(proc.)

Klinikinės jungties gylis (mm)

Dantys Implantai Dantys Implantai Dantys Implantai

Cortelli ir kt. 2,01 3,02 0 0 1,05 2,76 Laugisch ir kt. 1,65 - 7,2 - - - Ebadian ir kt. 1,83 3,12 - - - - Lappin ir kt. 1,86 2,09 - - 1,29 2,3 Persson ir kt. - - - 1,3 Ata-Ali ir kt. - 2,72 - - - -

24 Tik trys tyrimai iš dešimties tyrė klinikinius požymius gingivito ir peri-mukozito metu. Laugisch su bendraautoriais studijoje buvo tiriamos tik gingivito grupės. 7 lentelėje pateikti tyrimų rezultatai rodo, kad zondavimo gylio ir klinikinės jungties gylio reikšmės didesnės perimukozito nei gingivito grupėse. O kraujavimo zonduojant dažnis gingivito grupėje varijavo nuo 39,0 proc. iki 80,3 proc. ir nuo 45,0 proc. iki 63,0 proc. perimukozito grupėje, kas rodo didelį šio požymio pasiskirstymo intervalą gingivito grupėje. Cortelli ir kiti taip pat palygino eksudato išsiskyrimo dažnį gingivito ir perimukozito metu, bet šio klinikinio požymio pasireiškimo tarp tiriamųjų grupių neužfiksavo [16].

Lentelė Nr. 7. Klinikinių požymių gingivito ir perimukozito metu palyginimas Autorius Zondavimo gylis (mm) Kraujavimas zonduojant

(proc.)

Klinikinės jungties gylis (mm)

Dantys Implantai Dantys Implantai Dantys Implantai

Cortelli ir kt. 3,18 3,42 39,0 45,0 1,96 3,05

Laugisch ir kt. 2,23 - 80,3 - - -

Lappin ir kt. 2,75 2,8 40,0 63,0 2,75 2,80

Septyniuose straipsniuose autoriai lygino klinikinius požymius aplink dantis periodontito metu ir aplink implantus peri-implantito metu. Persson su bendraautoriais ir Ata-Ali ir kiti tyrė klinikinius požymius tik peri-implantito grupėse, o Laugisch ir kiti - tik periodontito grupėse. Visų autorių, kurie tyrė zondavimo gylį, rezultatai rodo, kad šis klinikinis požymis yra didesnis peri-implantito grupėje lyginant su periodontito grupe. Keturiose studijose buvo tiriamas kraujavimo zonduojant dažnis ir klinikinės jungties gylis. 8 lentelėje pateikti tyrimų rezultatai rodo, kad šių klinikinių rezultatų skirtumai tarp grupių studijose nebuvo vieningi. Cortelli su bendraautoriais taip pat palygino eksudato išsiskyrimo dažnį procentais ir nustatė, kad aplink implantus peri-implantito metu eksudatas išsiskiria dažniau nei aplink dantis periodontito metu – 22,0 proc. ir 5,0 proc. dažniu atitinkamai grupėse, tačiau šis skirtumas nebuvo užfiksuotas kaip statistiškai reikšmingas (p>0,05) [16]. Klinikinių požymių palyginimas periodontito ir peri-implantito metu pateiktas 8 lentelėje.

25 Lentelė Nr. 8. Klinikinių požymių periodontito ir peri-implantito metu palyginimas

Autorius Zondavimo gylis (mm) Kraujavimas zonduojant (proc.)

Klinikinės jungties gylis (mm)

Dantys Implantai Dantys Implantai Dantys Implantai

Cortelli ir kt. 5,78 6,06 97,0 84,0 5,06 5,26 Persson ir kt. - 5,90 - - - 5,40 Koyanagi ir kt. 6,00 7,20 100 100 - - Ata-Ali ir kt. - 5,15 - - - - Laugisch ir kt. 4,40 - 90,6 - - - Ebadian ir kt. 5,95 6,81 - - 5,34 4,44 Lappin ir kt. 4,67 5,47 58,0 67,0 4,67 6,79

26

3. REZULTATŲ APTARIMAS

Periodonto ir peri-implanto audinių uždegimo etiologiją ir patofiziologiją analizuojančių ir lyginančių tyrimų rezultatai padeda gydytojui parinkti tinkamą prevencijos ir gydymo būdą, siekiant išsaugoti dantų ir implantų ilgaamžiškumą. Pagal nustatytus įtraukimo kriterijus šiai mokslinės literatūros sisteminei apžvalgai buvo atrinktos dešimt tinkamų studijų, tiriančių bakterijų paplitimo dažnius periodonto ir peri-implanto audiniuose, esant skirtingai šių audinių būklei. Septynios iš dešimties studijų taip pat tyrė ir klinikinių požymių pasireiškimą.

Lyginant „raudonojo komplekso“ bakterijų dažnius dantenų ir peri-implanto vagelėse, kai dantis ir implantus supantys audiniai yra sveiki, studijose gauti skirtingi bakterijų paplitimo dažnių skirtumai tarp tiriamųjų grupių. Tačiau visose studijose nustatyta, kad P. gingivalis, T. denticola ir T. forsythia bakterijų paplitimo dažniai tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskiria (p>0,05). Tik trys studijos palygino ir klinikinių požymių tarp šių tiriamųjų grupių reikšmes, tačiau čia jų nuomonė, dėl klinikinių požymių skirtumo, nebuvo vieninga. Lappin su bendraautoriais nustatė, kad tokių klinikinių požymių kaip zondavimo gylis ir klinikinės jungties gylis reikšmės aplink implantus buvo statistiškai reikšmingai didesnės nei aplink dantis (p<0,05) [18]. Kituose dviejuose tyrimuose autoriai statistiškai reikšmingo skirtumo tarp sveikų tiriamųjų grupių nenustatė (p>0,05) [16,20]. Šį rezultatų išsiskyrimą galėjo lemti nepagrįstai maža Lappin su bendraautoriais studijos imtis (N=15) lyginant su kitų dviejų tyrimų (Cortelli ir kiti – N = 306, Ebadian ir kiti – N = 69).

Bakterijų dažnių skirtumai tarp gingivito ir peri-mukozito grupių skyrėsi priklausomai nuo bakterijos rūšies. Nors visų trijų bakterijų procentinės rezultatų reikšmės įtrauktose studijose rodė skirtingus skirtumus tarp grupių, visi autoriai, tyrę P. gingivalis paplitimo dažnį, nustatė, kad šios bakterijos paplitimo dažnis gingivito ir peri-mukozito metu statistiškai reikšmingai nesiskiria (p>0,05). Tai reiškia, kad tiek aplink dantis, tiek aplink implantus uždegimo, kurio metu nepažeistas alveolinis kaulas, metu šios patogeninės bakterijos paplitimas nesiskiria arba jo skirtumą lemia kiti veiksniai. Kitų dviejų „raudonojo komplekso“ bakterijų paplitimo dažnių gingivito ir peri-mukozito metu rezultatai tyrimuose nebuvo vieningi. Trys T. denticola ir T. forsythia bakterijas tyrę studijos nenustatė statistiškai reikšmingo šių bakterijų paplitimo dažnių skirtumo tarp tiriamųjų grupių (p>0,05) ir tik Lappin su bendraautoriais ištyrė, kad T. denticola bei Cortelli ir kiti - kad T. forsythia bakterijų dažniai statistiškai reikšmingai didesni yra gingivito nei peri-mukozito metu (p<0,05) [18,16]. Trys iš šių studijų tyrė ir klinikinius požymius gingivito ir peri-mukozito metu. Nors klinikinių požymių reikšmės peri-mukozito grupėje buvo didesnės nei gingivito, visi tyrėjai nustatė, kad zondavimo gylis ir

27 kraujavimo zonduojant dažnis statistiškai reikšmingai tarp grupių nesiskyrė (p>0,05). Klinikinės jungties gylį tyrė tik Cortelli ir kiti bei Lappin ir kiti, kurių nuomonės dėl šio klinikinio požymio reikšmės skirtumo gingivito ir peri-mukozito metu nesutapo. Lappin su bendraautoriais savo tyrime nustatė, kad peri-mukozito metu klinikinė jungtis yra statistiškai reikšmingai gilesnė nei gingivito metu (p<0,05) [18], kai Cortelli su bendraautoriais statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatė (p>0,05) [16]. Šiuos bakterinių ir klinikinių rezultatų skirtumus tarp studijų galėjo lemti dideli tiriamųjų imties skirtumai ir vidutinė Cortelli ir jo bendraautorių straipsnio šališkumo rizika.

Visi į mokslinės literatūros sisteminę apžvalgą įtraukti tyrimai analizavo P. gingivalis, ir T. forsythia bakterijų paplitimo dažnius aplink dantis ir implantus periodontito ir peri-implantito metu. Nors bakterinių rezultatų reikšmės tarp tų pačių grupių studijose skyrėsi, visi autoriai, lyginę bakterijos P. gingivalis skirtumą tarp periodontito ir peri-implantito grupių, gavo tą patį rezultatą – P. gingivalis paplitimo dažnis periodontito metu statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo šios bakterijos paplitimo dažnio peri-implantito metu (p>0,05). Lyginant T. forsythia bakterijos paplitimo dažnį tarp tiriamųjų grupių tyrėjų nuomonės nesutapo. Penkiuose tyrimuose nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tiriant šios bakterijos paplitimo dažnį periodontito ir peri-implantito metu (p>0,05) [19,21,22,17,18], tačiau Cortelli ir Ebadian su savo bendraautoriais nustatė, kad statistiškai reikšmingai dažniau T. forsythia randama aplink dantis periodontito metu nei aplink implantus peri-implantito metu (p<0,05) [16][20]. Devynios iš dešimties į analizę įtrauktų studijų tyrė T. denticola bakterijos paplitimo dažnį dantenų vagelėje periodontito ir peri-implanto vagelėje peri-implantito metu. Išanalizavus tyrimų rezultatus matoma, kad vieningos nuomonės tarp tyrėjų, tiriant šios bakterijos paplitimą, taip pat nėra. Cortelli ir Lappin su savo bendraautoriais nustatė, kad statistiškai reikšmingai dažniau T. denticola aptinkama dantenų vagelėje periodontito metu nei peri-implanto vagelėje peri-implantito metu (p<0,05) [16,18], kai keturi tyrimai statistiškai reikšmingo šios bakterijos paplitimo dažnio skirtumo tarp tiriamųjų grupių nenustatė (p>0,05) [21,22,20,17]. Šių dviejų „raudonojo komplekso“ bakterijų – T. forsythia ir T. denticola rezultatų tarp studijų išsiskyrimą galėjo lemti nepagrįstai mažos aštuonių tyrimų imtys [19,21,24,25,22,17,18], vidutinė Cortelli, Persson, Ata-Ali ir Rios ir jų bendraautorių studijų šališkumo rizika ir tai, kad dalis keturiuose tyrimuose dalyvavusių pacientų rūkė [19,23,24,22]. Septyniuose tyrimuose buvo tiriami ir klinikiniai požymiai - zondavimo gylis, kraujavimo zonduojant dažnis ir klinikinės jungties gylis aplink dantis periodontito ir aplink implantus peri-implantito metu. Cortelli su bendraautoriais savo tyrime taip pat palygino ir eksudato išsiskyrimo dažnį tarp šių tiriamųjų grupių. Nors to paties klinikinio požymio reikšmės toje pačioje tiriamųjų grupėje skirtingose

28 studijose skyrėsi, visi autoriai nustatė, kad visi keturi klinikiniai požymiai periodontito metu statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo tų pačių požymių pasireiškimo periimplantito metu (p>0,05).

Lyginant bakterijų paplitimo dažnio rezultatus, nustatytus tai pačiai tiriamųjų grupei skirtinguose straipsniuose, stebimas rezultatų pasiskirstymas dideliame intervale. Todėl galima daryti prielaidą, kad bakterijų paplitimo dažnį ar klinikinių požymių reikšmes gali lemti ir daugiau veiksnių negu tai, ar bakterijos lokalizuojasi ir klinikiniai požymiai pasireiškia aplink dantį ar implantą. Pirmasis šios sisteminės apžvalgos trūkumas – į analizę įtraukti tyrimai, kurių tiriamieji neteko dantų implantų vietoje dėl įvairių priežasčių. Jeigu tai lėmė periodonto liga, tai yra vienas iš rizikos veiksnių peri-implanto audinių uždegimui vystytis [27]. Antras trūkumas – dėl per mažo įtraukimo kriterijus atitinkančių tyrimų skaičiaus, į analizę įtraukti ir tie tyrimai, kuriuose dalyvavo rūkantys pacientai. Rūkymas taip pat yra vienas iš rizikos veiksnių periodonto ir peri-implanto audinių uždegimams vystytis [28,29]. Trečias trūkumas – įtraukti tyrimai, su nepagrįstai maža tyrimo imtimi, kas galėjo lemti atsiradusius rezultatų skirtumus tarp studijų. Ketvirtas apžvalgos trūkumas – skirtinga sauskaisčio laikymo trukmė, imant bakterinį mėginį iš dantenų ar peri-implanto vagelės. Šis metodinės dalies skirtumas gali turėti įtakos galutiniams bakterijų paplitimo dažnių rezultatams. Nors ši mokslinės literatūros sisteminė apžvalga turi keletą trūkumų, jos rezultatai gali būti naudingi atliekant tyrimus šia tema ateityje.

29

IŠVADOS

1. Sveikuose peri-implanto ir periodonto audiniuose „raudonojo komplekso“ bakterijų paplitimo dažnis statistiškai reikšmingai nesiskiria.

2. Uždegimo metu bakterijos P. gingivalis paplitimo dažnis periodonto ir peri-implanto audiniuose nesiskiria, tačiau bakterijų T. denticola ir T. forsythia duomenys nevieningi, todėl negalima teigti, ar yra šių bakterijų rūšių paplitimo dažnių skirtumas tarp grupių. 3. Klinikiniai požymiai periodonto ir peri-implanto audiniuose uždegimo metu statistiškai

reikšmingai nesiskiria, tačiau lyginant šių požymių reikšmes sveikuose audiniuose vieningos nuomonės nėra.

30

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Apibendrinus mokslines studijas ir nustačius, kad sveikuose periodonto ir peri-implanto audiniuose patogeninių mikroorganizmų paplitimo dažnis nesiskiria, galima teigti, kad peri-implanto audinių uždegimo prevencijai galima rinktis tokius pat metodus ir medžiagas kaip periodonto audinių uždegimo prevencijai.

31

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Pokrowiecki R, Mielczarek A, Zaręba T, Tyski S. Oral microbiome and peri-implant diseases: where are we now? Therapeutics and Clinical Risk Management Dove Press; 2017;13:1529–42.

2. Moimaz SAS, Zina LG, Saliba O, Garbin CAS. Smoking and periodontal disease: clinical evidence for an association. Oral Health and Preventive Dentistry 2009;7:369–76.

3. Saremi L, Esmaeilzadeh E, Ghorashi T, Sohrabi M, Ekhlasmand Kermani M, Kadkhodazadeh M. Association of Fc gamma‐receptor genes polymorphisms with chronic periodontitis and Peri‐ Implantitis. Journal of Cellular Biochemistry 2019; jcb.28486.

4. Heitz-Mayfield LJA, Lang NP. Comparative biology of chronic and aggressive periodontitis vs. peri-implantitis. Periodontology 2000. 2010;53:167–81.

5. de Jong T, Bakker AD, Everts V, Smit TH. The intricate anatomy of the periodontal ligament and its development: Lessons for periodontal regeneration. Journal of Periodontal Research 2017;52:965–74. 6. Charalampakis G, Belibasakis GN. Microbiome of peri-implant infections: lessons from conventional, molecular and metagenomic analyses. Virulence. Taylor & Francis; 2015;6:183–7. 7. Belibasakis GN. Microbiological and immuno-pathological aspects of peri-implant diseases. Archyves of Oral Biology 2014;59:66–72.

8. Laosuwan K, Epasinghe DJ, Wu Z, Leung WK, Green DW, Jung HS. Comparison of biofilm formation and migration of Streptococcus mutans on tooth roots and titanium miniscrews. Clinical and Experimenral Dental Research. Wiley-Blackwell; 2018;4:40–7.

9. Hasan A, Palmer RM. A clinical guide to periodontology: Pathology of periodontal disease. British Dental Journal. Nature Publishing Group; 2014;216:457–61.

10. Ata-Ali J, Eugenia Candel-Marti M, Juan Flichy-Fernández A, Peñarrocha-Oltra D, Francisco Balaguer-Martinez J, Peñarrocha Diago M, et al. Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2011;16:937–80. 11. Lang NP, Berglundh T. Periimplant diseases: where are we now? - Consensus of the Seventh European Workshop on Periodontology. Journal of Clinical Periodontology 2011;38:178–81.

12. Tallarico M, Canullo L, Caneva M, Özcan M. Microbial colonization at the implant-abutment interface and its possible influence on periimplantitis: A systematic review and meta-analysis. Journal

32 of Prosthodontic Research 2017;61:233–41.

13. Casado PL, Otazu IB, Balduino A, de Mello W, Barboza EP, Duarte MEL. Identification of Periodontal Pathogens in Healthy Periimplant Sites. Implant Dentistry 2011;20:226–35.

14. Prathapachandran J, Suresh N. Management of peri-implantitis. Dent. Res. J. (Isfahan). Wolters Kluwer -- Medknow Publications; 2012;9:516–21.

15. Moher D, Liberati A, Tetzlaff J, Altman DG, PRISMA Group TP. Preferred reporting items for systematic reviews and meta-analyses: the PRISMA statement. PLoS Med. Public Library of Science; 2009;6:e1000097.

16. Cortelli SC, Cortelli JR, Romeiro RL, Costa FO, Aquino DR, Orzechowski PR, et al. Frequency of periodontal pathogens in equivalent peri-implant and periodontal clinical statuses. Archyves of Oral Biology. Pergamon; 2013;58:67–74.

17. Eckert M, Mizgalska D, Sculean A, Potempa J, Stavropoulos A, Eick S. In vivo expression of proteases and protease inhibitor, a serpin, by periodontal pathogens at teeth and implants. Molecular Oral Microbiology 2018;33:240–8.

18. Lappin DF, Nile CJ, Gümüş P, Gürlek Ö, Buduneli N. Biomarkers and Bacteria Around Implants and Natural Teeth in the Same Individuals. Journal of Periodontology 2017;88:752–61.

19. Zhuang L-F, Watt RM, Mattheos N, Si M-S, Lai H-C, Lang NP. Periodontal and peri-implant microbiota in patients with healthy and inflamed periodontal and peri-implant tissues. Clinical Oral Implants Research 2016;27:13–21.

20. Ebadian AR, Kadkhodazadeh M, Zarnegarnia P, Dahlén G. Bacterial analysis of peri-implantitis and chronic periodontitis in Iranian subjects. Acta Medica Iranica 2012;50:486–92.

21. Koyanagi T, Takeuchi Y, Ohkuma M, Izumi Y, Maruyama N, Sakamoto M. Comprehensive microbiological findings in peri-implantitis and periodontitis. Journal of Clinical Periodontology 2012;40:218–26.

22. Ríos V, Albertini M, López-Cerero L, Herrero-Climent M, Chereguini CF, O’Sullivan MG, et al. Assessment of periodontal and opportunistic flora in patients with peri-implantitis. Clinical Oral Implants Research 2014;26:937–41.

33 Dentistry and Related Research 2014;783–93.

24. Ata-Ali J, Flichy-Fernández AJ, Alegre-Domingo T, Ata-Ali F, Palacio J, Peñarrocha-Diago M. Clinical, microbiological, and immunological aspects of healthy versus peri-implantitis tissue in full arch reconstruction patients: a prospective cross-sectional study. BMC Oral Health. BioMed Central; 2015;15:43.

25. Laugisch O, Schacht M, Guentsch A, Kantyka T, Sroka A, Stennicke HR, et al. Periodontal pathogens affect the level of protease inhibitors in gingival crevicular fluid. Molecular Oral Microbiology. NIH Public Access; 2012;27:45–56.

26. Cochrane C. Assessing risk of bias in included studies Steps of a Cochrane review. Cochrane Handbook for Systematic Reviews of Interventions 2008;1–24.

27. Ferreira SD, Martins CC, Amaral SA, Vieira TR, Albuquerque BN, Cota LOM, et al. Periodontitis as a risk factor for peri-implantitis: Systematic review and meta-analysis of observational studies. Journal of Dentistry 2018;79:1–10.

28. Joaquim CR, Miranda TS, Marins LM, Silva HDP, Feres M, Figueiredo LC, et al. The combined and individual impact of diabetes and smoking on key subgingival periodontal pathogens in patients with chronic periodontitis. Journal of Periodontal Research 2018;53:315–23.

29. Schwarz F, Derks J, Monje A, Wang H-L. Peri-implantitis. Journal of Periodontology 2018;89:S267–90.