Rūta Krušinskaitė
5 kursas, 2 grupėDantų nusidėvėjimas: ar galima ir būtina saugiai kelti sąkandį?
Mokslinės literatūros sisteminė apžvalga
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas asist. Eglė Ivanauskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
Dantų nusidėvėjimas: ar galima ir būtina saugiai kelti sąkandį? Mokslinės literatūros sisteminė apžvalga
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)
Rūta Krušinskaitė, 5 kursas, 2 grupė asist. Eglė Ivanauskienė
(vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:
... Recenzentas:
...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil .N r.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai,
kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos
data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir
atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių
derinius)? 11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši
informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo
rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16
Duomenų sisteminimas
bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo
laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys
lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0
20
Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos
trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
tinkamas moksliniam darbui? 29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
31
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar
jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?
+1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo
-0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
) 41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir
yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo 42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
Recenzento pastabos:
TURINYS
SANTRAUKA SUMMARY SANTRUMPOS
ĮVADAS...11
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA...13
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ...17
2.1 Dantų nudilimas - amžinis procesas... 17
2.2 Dantų nudilimo įtaka smilkininio–apatinio žandikaulio sąnario pokyčiams... 22
2.3 Sąkandžio aukščio pakėlimo poreikis ir privalumai...28
2.4 Tyrimų kokybė... 33
3. REZULTATŲ APTARIMAS...33
3.1 Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos...33
3.2 Sisteminės apžvalgos trūkumai... ...35
DISKUSIJA...36
IŠVADOS...38
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...39
LITERATŪROS SĄRAŠAS...40
Dantų nusidėvėjimas: ar galima ir būtina saugiai kelti sąkandį?
Mokslinės literatūros sisteminė apžvalga
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: per gyvenimą dantys yra nuolat veikiami įvairaus laipsnio cheminių ir fizinių veiksnių, kurie sukelia dantų kietųjų audinių nusidėvėjimą [1]. Pats dantų nusidėvėjimas laikomas kompensacinio proceso rezultatu, kurio metu organizmo audiniai prisitaiko prie kintančių sąlygų ir adaptuojasi [5]. Žinoma, jog dylant dantims, galimas vertikalaus okliuzinio aukščio sužemėjimas, todėl svarbu žinoti, ar vykstant amžiniams procesams įmanoma visos stomatognatinės sistemos adaptacija ir ar reikalingas prarasto dantų vertikalaus okliuzinio aukščio atstatymas keliant sąkandį. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti mokslinius tyrimus apie dantų nudilimą, jo ryšį su amžiumi ir įtaką antrinei smilkininio–apatinio žandikaulio sąnario patologijai atsirasti bei aptarti sąkandžio aukščio pakėlimo poreikį ir privalumus.
Medžiaga ir metodai: mokslinės literatūros sisteminės apžvalgos straipsnių paieškai ir atrinkimui buvo panaudotos PubMed, PMC, Plos One, Science Direct ir Google Scholar duomenų bazės. Publikacijos atrinktos taikant PRISMA sistemos reikalavimus, paieška atlikta nuo 2017 metų spalio iki 2018 metų kovo mėnesio.
Rezultatai: įtraukti in vivo [11, 13-16] ir in vitro [8-10,12] tyrimai, publikuoti anglų kalba. Viso tyrimuose ištirti 765 žmonės, 956 dantų modeliai [8,12] ir 161 žmogaus kaukolė [9,10]. Penkiuose tyrimuose [8-12] buvo vertintas dantų nusidėvėjimo didėjimas didėjant tiriamojo amžiui. Trijuose tyrimuose [10-11,13] vertintas dantų nusidėvėjimo poveikis smilkinio–apatinio žandikaulio sąnariui. Kituose trijuose [14-16] apžvelgti sąkandžio aukščio pakėlimo privalumai.
Išvados: dantų nudilimas yra adaptacinis procesas, proporcingai didėjantis kartu su asmens amžiumi. Ryšio tarp dantų amžinio nudilimo ir smilkininio–apatinio žandikaulio sąnario antrinių ligų šiuose tyrimuose sąsaja nerasta. Gydymas keliant sąkandį, kuomet yra vertikalaus okliuzinio aukščio sužemėjimas, sukelia tik teigimą poveikį – pagerėja paciento veido estetika, kaulinių struktūrų proporcijos, stomatognatinės sistemos veikla bei bendra gyvenimo kokybė.
Raktiniai žodžiai: „tooth wear“, „worn dentition“, „vertical occlusal dimension“, „temporomandibular joint“ , „adaptation“, „increasing“.
Tooth wear: is it possible and necessary to safely increase the vertical occlusal
dimension? Systematic review
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: during the lifetime teeth are exposed to a varying degree of chemical and physical factors which cause the tooth wear [1]. The tooh wear is an example of how the human organism is adapted to the changing conditions [5]. It is known, that wear of teeth usually causes the loss of the vertical occlusal dimension, so it is important to know, if during the natural aging processes it is available to adapt for the whole stomatognathic system and if it is necessary to increase the lost vertical occlusal dimension. The aim of this study was to analyze the researches about tooth wear with extinction, it‘s connection with age and influence to the secondary diseases of the temporomandibular joint and also to discuss the need and the benefits of increasing the lost vertical occlusal dimension.
Material and methods: PubMed, PMC, Plos One, ScienceDirect, Google Scholar were searched from October 2017 to March 2018 to include articles according to the PRISMA Statement.
Results: the search resulted in 9 [8-16] articles meeting the inclusion criteria. In those studies 765 people, 965 plaster casts [8,12] and 161 human skull [9,10] were included. Five researches [8-12] analyzed the connection between increasing age of the patient and one‘s tooth wear degree. Three researches [10-11,13] analyzed the connection between the tooth wear and the secondary diseases of the temporomandibular joint. Other three [14-16] describe the benefits of increasing the lost vertical occlusal dimension.
Conclusions: tooth wear is a natural process, proporcional to a person‘s age. After analyzing tooth wear with extinction and it‘s connection with temporomandibular joint‘s secondary diseases, there was not found any connection between them. When there is a loss of the vertical occlusal dimension, the treatment of increasing it causes only the positive effects – it improves the aesthetics of the face, proportions of the face angles, activity of the stomatognathic system and overall quality of life.
Keywords: tooth wear, worn dentition, vertical occlusal dimension, temporomandibular joint, adaptation, increasing.
SANTRUMPOS
DN – dantų nudilimas
SĄŽS – smilkininis–apatinio žandikaulio sąnarys
11
ĮVADAS
Per gyvenimą dantys yra nuolat veikiami įvairaus laipsnio cheminių ir fizinių veiksnių, kurie sukelia dantų kietųjų audinių nusidėvėjimą ir pokyčius histologinėje ir anatominėje struktūroje [1]. Pagal etiologiją dantų nusidėvėjimas yra kompleksinis, multifaktorinis procesas, sukeliamas ne tik specifinių paciento mitybos įpročių, bet ir jėgų, veikiančių dantims kontaktuojant tarpusavyje, asmens kramtomųjų raumenų jėgos bei esančių restauracijų burnos ertmėje [2-3]. Svarbu atskirti, kada toks su amžiumi progresuojantis danties audinių netekimas yra fiziologinis senėjimo procesas [4], o kada tampa patologiniu dėl didelio ir spartaus kietųjų dantų audinių netekimo [31]. Fiziologinio dantų nusidėvėjimo sąvoka neapima stomatognatinės sistemos patologinių būklių – bruksizmo, dantų gniuždymo bei patologinių dantų nusidėvėjimo mechanizmų – erozijos, abrazijos ir atricijos [1-2].
Žmogaus stomatognatinė sistema veikia kaip viena vientisa sistema, sudaryta ne tik iš dantų okliuzijos, bet ir viršutinio ir apatinio žandikaulių, smilkininio–apatinio žandikaulio sąnarių, raumenų, kraujgyslių, nervų, gleivinės ir netgi seilių liaukų. Šios sistemos prenatalinis ir postnatalinis vystymasis, augimas, persitvarkymas pasižymi kompleksinėmis adaptavimosi savybėmis, kurios veikia audinių ląsteliniame ir molekuliniame lygmenyse. Dantų nusidėvėjimas yra pavyzdys, kaip visa stomatognatinė sistema prisitaiko prie kintančių sąlygų: formuojasi antrinis/tretinis (pakaitinis) dentinas ir cementas, atraminiame aparate vyksta kaulo persimodeliavimas, kramtomoji sistema adaptuojasi veikiant neuromoskuliarinei sistemai. Į šiuos pokyčius reikėtų žiūrėti teigiamai, nes jie leidžia visam stomatognatiniam „tinklui“ funkcionuoti ir adaptuotis vykstant amžiniams pokyčiams [5]. Tačiau, kai nesistengiama ar negebama išanalizuoti predisponuojančius ir priežastinius esamo DN veiksnius, neatskiriamas fiziologinis ir patologinis DN pobūdis, į amžinį dantų nusidėvėjimą gali susiformuoti klaidingas neigiamas požiūris, ir dažniausiai jis priskiriamas prie smilkininio–apatinio žandikaulio sąnario ligų kaip vienas iš SAŽS atrinių susirgimų etiologinių faktorių [6].
Nusidėvėjus dantims ir sužemėjus jų aukščiui, dažnam gydytojui iškart kyla noras atstatyti dantų anatomiją [4]. Suprantama, kad norint atstatyti anatominius dantų parametrus juos paaukštinant, reikėtų pakelti sąkandžio aukštį prarasto vertikalaus dantų parametro dydžiu arba dantų anatominius parametrus sukurti atlikus klinikinį dantų vainikų prailginimą, kas galėtų bloginti dantų ilgaamžiškumo prognozę [4,32]. Yra žinoma, kad paciento neuromuskulinė sistema gali adaptuotis prie besikeičiančių denta-alveoliarinio komplekso sąlygų pokyčių, tačiau turi ribas. Todėl, svarbu yra tinkamai įvertinti sąkandžio aukščio pakėlimo reikalingumą ir galimybes [4]. Taip pat žinoma,
12 jog sužemėjęs vertikalus veido aukštis daro neigiamą įtaką paciento veido estetiniam vaizdui ir dėl to galimai prastėjančiai psichologinei būklei, socialinei gerovei [6]. Tyrimai patvirtina, kad depresija yra susijusi su pakitusiu apatiniu veido trečdalio vaizdu, dėl ko tokie asmenys nėra patenkinti šypsenos ir veido estetika, jaučiasi nepilnaverčiais [6].
Šiais laikais, kai grožis ir estetika yra siekiamybė, o odontologija siekia maksimalių stomatognatinės sistemos funkcinių ir estetinių rezultatų, svarbu suvokti dantų nusidėvėjimo amžinio proceso išraiškos bruožus ir žinoti bei gebėti teisingai pasirinkti sužemėjusių dantų atstatymo variantus.
Darbo tikslas: išanalizuoti ir susisteminti mokslinius tyrimus apie dantų nusidėvėjimą su dantų sužemėjimu (dantų nudilimą), jo ryšį su amžiumi ir įtaką antrinei smilkininio–apatinio žandikaulio sąnario patologijai atsirasti bei aptarti sąkandžio aukščio pakėlimo poreikį ir privalumus.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinių straipsnių rezultatus apie dantų nudilimą ir jo sąsają su tiriamųjų amžiumi.
2. Išanalizuoti dantų nudilimo daromą įtaką smilkininio–apatinio žandikaulio sąnario būklei. 3. Apžvelgti sąkandžio aukščio pakėlimo reikalingumą ir privalumus nudilus dantims.
13
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI
BEI STRATEGIJA
Šios mokslinės literatūros sisteminės apžvalgos planavimo bei duomenų analizės ir aptarimo metu buvo laikomasi PRISMA sistemos reikalavimų [7]. Straipsnių paieškai ir atrinkimui buvo panaudotos penkios elektroninės duomenų bazės – PubMed/Medline, PMC/Medline, Plos One, Science Direct ir Google Scholar. Minėtose duomenų bazėse atlikta mokslinių publikacijų paieška, įvedant šiuos raktinius žodžius: „tooth wear“ OR „worn dentition“ OR „vertical occlusal dimension“ AND „temporomandibular joint“ OR „adaptation“ OR „increasing“. Visose duomenų bazėse straipsnių paieška tęsėsi nuo 2017 m. spalio mėnesio 1 dienos iki 2018 m. kovo mėnesio 1 dienos. Straipsnių atranką atliko vienas nepriklausomas tyrėjas.
Į šios mokslinės literatūros sisteminę analizę įtrauktos publikacijos buvo parinktos pagal šiuos atrankos kriterijus:
In vivo ir in vitro tyrimai.
Įtrauktos mokslinės publikacijos anglų kalba.
Įtrauktos tik tos mokslinės publikacijos, kurios publikuotos 2008 – 2018 metais, didesnis dėmesys tyrimams, kurie ne senesni nei penkerių metų.
Įtraukti tie moksliniai straipsniai, kuriuose analizuojamas dantų nusidėvėjimo ryšys su tiriamųjų amžiumi.
Įtraukti tie moksliniai straipsniai, kuriuose tiriamas ryšys tarp dantų nusidėvėjimo ir jo įtakotų smilkininio–apatinio žandikaulio sąnario disfunkcijų.
Įtraukti tie moksliniai tyrimai, kurie analizuoja stomatognatinės sistemos pokyčius po vertikalaus sąkandžio aukščio pakėlimo ir jų svarbą paciento estetikai, psichoemocijoms ir kramtymui.
Į mokslinės literatūros sisteminę analizę neįtrauktos publikacijos, dėl šių atmetimo kriterijų: Tyrimai su gyvūnais.
Tyrimai, kuriuose analizuojami bedančių pacientų burnos amžiniai pokyčiai ar sąsaja su smilkininio–apatinio žandikaulio sąnario ligomis.
14 Tyrimai, kuriuose analizuoti bedančių pacientų stomatognatinės sistemos ar estetiniai veido
pokyčiai po vertikalaus sąkandžio aukščio atstatymo.
Tyrimai, kuriuose tiriami pacientai, griežiantys dantimis (bruksistai) ir šios patologijos sąsaja su stomatognatine sistema.
Tyrimai, kuriuose tiriami pacientai, turintys pirmines SAŽS komplekso patologijas.
Sisteminės analizės.
Mokslinių straipsnių buvo ieškoma pagal pasirinktus raktinius žodžius. Tyrimų tinkamumas nustatytiems kriterijams, buvo vetintas dviem etapais. Pirmojo etapo metu iš gautų 6226 publikacijų, paieškoje pašalintos senesnės nei 10 metų ir neatitinkančios analizės tikslo ir uždavinių. Išsamesniam vertinimui atrinktas 801 tyrimas, tačiau įvertinus straipsnių atmetimo kriterijus, į sisteminę analizę įtraukti 9 straipsniai [8-16], kitos tikusios publikacijos panaudotos įvade ir diskusijoje. Mokslinių publikacijų rezultatai pateikti lentelėse (lentelė nr1., nr.2, nr.3, nr.4), informacija susisteminta pagal PICOS metodą: „imtis“, „intervencija“, „lyginimas“, „rezultatai“, „tyrimo tipas“. Pirmoje lentelėje (lentelė nr.1), aprašyti tyrimų rezultatai, kurie susieja didėjantį pacientų amžių su didėjančiu DN. Antroje (lentelė nr.2), rezultatai paneigiantys ryšį tarp DN ir SAŽS antrinių ligų. Trečioje ir ketvirtoje (lentelė nr.3, nr.4), lentelėse aprašyti rezultatai, įrodantys sąkandžio aukščio pakėlimo poreikį ir privalumus.
Įtrauktų in vivo ir in vitro tyrimų metodologinė kokybė buvo vertinta atsižvelgiant į rekomenduojamus Cochrane reikalavimus [30]. Remiantis sistema buvo vertinama: atsitiktinė tiriamųjų seka, jų paskirstymo maskavimas, nurodyta, ar buvo vertintas tyrimo vertinimo patikimumas, ar tyrimų rezultatai selektyvūs, ar vertinimai atlikti vieno tyrėjo bei ar tyrėjai buvo maskuoti. Duomenys buvo vertinti nurodant žodžius „taip“ (jei kriterijus atitinka), arba „ne“ (jei kriterijus neatitinka arba jei duomenys nepateikti). Tyrimai, kuriuose atitiko tik 1-2 kriterijai buvo vertinami kaip didelės šališkumo rizikos, 3-4 - vidutinės ir 5-6 - žemos šališkumo rizikos publikacijos.
Į mokslinės literatūros sisteminę analizę įtrauktiems tyrimams apžvelgti taikytas tik duomenų sintezės metodas - rezultatų aprašymas, nes tyrimuose panaudotos per daug skirtingos metodikos, todėl metaanalizė nebuvo atlikta. Atliekant aprašomąją analizę, rezultatų reikšmingumas buvo grindžiamas vadovaujantis nustatytu statistiškai reikšmingu tyrimo rezultatų skirtumu tarp grupių, kai reikšmingumo lygmuo buvo P < 0.05. Tyrimų rezultatai pateikiami lentelėse (lentelė nr.1, nr.2, nr.3, nr.4), nurodant tiriamųjų skaičių [9,11] arba statistinės analizės koreliacijos koeficiento
15 reikšmę [8,10,12-13] (lentelės nr.1 ir nr.2). Lentelėje nr.3 vieno [14] tyrimo rezultatai pateikti micro-voltais ir sekundėmis su SN, kitame [15] pateiktos rezultatų pagrindinių skirtumų vidutinės reikšmės milimetrais, paskutiniame tyrime [16] vidutinės reikšmės balais su SN, lentelėje nr.4 rezultatai pateikiami milimetrais arba laipsniais su SN, visų lentelių rezultatai pateikiami nurodant statistinį reikšmingumą.
16
Ifjf
jgjg
fnjbv
nm
jd
en
tif
ik
Id
en
tif
ika
ci
ja
aci
ja
1 pav. Tyrimų atrankos schema, atitinkanti PRISMA reikalavimus
A
fjd
jd
tr
an
ka
Tin
ka
m
um
as
Įt
ra
uk
Įt
ra
ukt
iimas
Paieška PubMed/Medline, PMC/Medline, PLOS One, Science Direct, Google Scholar(n = 6226 )
Likę straipsniai (n = 3618)
Straipsniai, atrinkti išsamesniam vertinimui (n = 801)
Tyrimai, pasirinkti pagal tinkamumą (n = 9)
Tyrimai, įtraukti į sisteminę apžvalgą (n = 9)
Paieškos sistemoje pašalinti senesni nei 10 metų straipsniai (n = 2608)
Pagal pavadinimą ir netinkamą turinį atmesti straipsniai (n = 2817)
Atmesti negauti viso teksto straipsniai, sisteminės apžvalgos, dublikatai, tyrimai su gyvūnais, tyrimai, kuriuose tirti bedančiai pacientai arba turintys pirminę SAŽS disfunkciją bei bruksistai (n = 792) Id en tif ik ac ija At ran k a T in k amumas Įtr au k imas
17
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
Atlikus mokslinių straipsnių paiešką, iš viso rasti 6226 moksliniai straipsniai. Paieškos sistemoje pašalinti senesni nei 10 metų, atmesti pagal pavadinimą ir netinkamą turinį straipsniai. Išsamesniam vertinimui atrinktas 801 straipsnis. Atmesti negauti viso teksto tyrimai, sisteminės apžvalgos, dublikatai, tyrimai su gyvūnais, tyrimai, kuriuose tirti bedančiai pacientai bei pacientai, turintys pirminę SAŽS disfunkciją ir kuriems nustatytas bruksizmas. Į mokslinės literatūros sisteminę analizę įtraukti 9 straipsniai (5 in vivo, 2 ex vivo ir 2 model study tyrimai) [8-16], publikuoti 2008 – 2018 metais. Iš 9 į sisteminę apžvalgą įtrauktų tyrimų, po 2 buvo iš Olandijos (22,22%) [15-16], Lenkijos (22,22%) [13-14], Izraelio (22,22%) [9-10], ir Indijos (22,22%) [8,11], 1 tyrimas iš Vokietijos (11,11%) [12]. Viso tyrimuose ištirti 765 žmonės, 956 dantų modeliai [8,12] ir 161 žmogaus kaukolė [9,10]. Penkiuose tyrimuose [8-12] buvo vertintas dantų nusidėvėjimo didėjimas didėjant tiriamojo amžiui. Trijuose tyrimuose [10-11,13] vertintas dantų nusidėvėjimo poveikis smilkininio–apatinio žandikaulio sąnariui. Kituose trijuose [14-16] apžvelgti sąkandžio aukščio pakėlimo privalumai. Dviejuose tyrimuose [13,16] rezultatai buvo vertinami lyginant su kontroline grupe, viename jų [16] rezultatai buvo pakartotinai įvertinti po vienerių metų. Dar kitame tyrime [14] rezultatai pakartotinai įvertinti po 3-ijų mėnesių pertraukos.
2.1 Dantų nudilimas – amžinis procesas
Lahari A. Telang ir bendraautoriai 2014 m. atliko tyrimą analizuodami dantų modelius. Jų tyrimo tikslas buvo susieti žmogaus amžių su dantų nudilimo laipsniu. Į tyrimą įtraukti 120 žmonių nuo 13 iki 70 metų amžiaus, jie suskirstyti pagal 6 amžiaus grupes (žiūrėti lentelę nr.1), ir lytis (vyrai, n = 60 ir moterys, n = 60), įvertintas kiekvieno danties audinių netekimo laipsnis. Rezultatai patvirtino, kad esant didesniam žmogaus amžiui, randamas didesnio laipsnio DN (P < 0.05). Atlikta regresinė analizė (r2) patvirtinusi, jog kiekvieno atskiro danties nudilimo laipsnis taip pat didėjo, didėjant paciento amžiui (vyrų (r2 = 0.959) ir moterų (r2 = 0.971)), ir regresinė analizė (r2) atsisitktinai bandžiusi pagal nusidėvėjimo laispnį, atspėti paciento amžių. Pastarosios rezultatai parodė, jog programa didesnį DN laipsnį tiksliai susiejo su didėjančiu amžiumi gana sėkmingai – vyrams pataikė 70%, o moterims 68,3%. Reikėtų pabrėžti, jog tyrime nustatyta, kad vyrų grupėse dantų nusidėvėjimas buvo didesnis, rezultatai susilygino tik vyriausiųjų tyriamųjų grupėje (61 – 70 metų amžiaus) [8].
18 Tokius pačius rezultatus savo tyrime gavo ir S. Levartovsky su bendraautoriais. Jie 2015 m. atliko morfologinį tyrimą su žmonių kaukolėmis. Buvo atrinktos 103 kaukolės ir suskirstytos į tris grupes pagal amžių, bei į 2 grupes pagal dantų nusidėvėjimo stiprumą (žiūrėti lentelę nr.1). Atskirai lyginti vyrų (n = 52) ir moterų (n = 51) rezultatai. Atlikus statistinę analizę, gauti rezultatai įrodė, kad DN didėjo kartu su amžiumi (P < 0.01), o skirtumo tarp lyčių beveik nebuvo (P = 0.321). [9] S. Levartovsky ir kt. 2012 m. atliko kitą morfologinį tyrimą su žmonių kaukolėmis. Buvo atrinktos 58 kaukolės, nuo 19 iki 63 metų amžiaus, į amžiaus grupes šiame tyrime atskirai nebuvo suskirstytos, tačiau atskirai vertintos lytys (n = 36 vyrų kaukolės; n = 22 moterų kaukolės). Dantų nusidėvėjimas įvertintas pagal 5 (0 – 4) laipsnius (žiūrėti lentelę nr.1), dantys, kurie pažeisti po mirties, nevertinti. Atlikus tyrimą ir įvertinus statistinės analizės rezultatus, viena tyrimo išvadų buvo, jog didėjant amžiui, randamas didesnis DN laipsnis (P < 0.001 ), šiame tyrime statistiškai reikšmingas skirtumas tarp lyčių nerastas [10].
Sangeeta Yadav 2011 m. atliko in vivo tyrimą, kuriame dalyvavo 500 žmonių (moterys, n = 260; vyrai, n = 240), nuo 18 iki 55 metų amžiaus. Vienas šio tyrimo tikslų buvo įvertinti tiriamųjų dantų nusidėvėjimo stiprumą skirtingų lyčių skirtingose amžiaus grupėse ir palyginti tarpusavyje. Pacientai buvo suskirstyti į 4 amžiaus grupes, kiekvienam pacientui buvo kliniškai įvertintas dantų nudilimo laispnis (žiūrėti lentelę nr.1). Atlikus pilną vertinimą ir analizę, rezultatai patvirtino autorių hipotezę, kad DN laipsnis didės proporcingai didėjant paciento amžiui (P < 0.00). Taip pat reikėtų išskirti, kad šiame tyrime nustatyta, jog vyrų grupėse DN buvo didesnis (P < 0.01) nei moterų grupėse [11].
Oliver Schierz su bendraautoriais 2014 m. atliko tyrimą, siekdamas nustatyti ryšį tarp žmogaus amžiaus ir dantų nusidėvėjimo stiprumo laipsnio. Tyrime sutiko dalyvauti 836 žmonės, nuo 20 iki 59 metų amžiaus. Tiriamiesiems nuimti abiejų žandikaulių atspaudai su hidrokoloidine atspaudine medžiaga, modeliai atpilti naudojant kietą gipsą. DN stiprumas buvo vertinamas ant gipsinių modelių, pagal 6 balus (0 – 5, žiūrėti lentelę nr.1). Tiriamieji suskirstyti į 4 grupes pagal amžiaus dekadas, atliekant statistinę analizę, atskirai palygintos lytys (tačiau tikslus vyrų ir moterų skaičius nenurodytas), ir jų amžiaus grupės bei bendrai tik amžiaus grupės. Rezultatai parodė, jog rasta stipri sąsaja tarp tiriamojo amžiaus ir jo dantų nusidėvėjimo laipsnio (regresinė analizė, r = 0.51), nusidėvėjimas didėja kiekvienoje amžiaus dekadoje (+ 0.22 nusidėvėjimo balo; regresinė analizė, P <0.001). Palyginus lytis, moterims būdingas mažesnis dantų nusidėvėjimas nei vyrams (R2 = 0.01; P < 0.001) [12].
19 Autoriai, metai Studijos
tipas
Imtis Tiriamoji medžiaga Amžiaus grupės Matuotas dantų nusidėvėjimo laipsnis
Įvertinimo metodai Rezultatai
S. Levartovsky ir kt. 2015 m. [9] Ex vivo n = 103
Visi dantys (išskyrus pažeistus po mirties) I - 20 - 34m. II - 35 - 49m. III - 50 > m. 1 grupė (0 – 2 balai) – vidutinis nudilimas 2 grupė (3 – 4 balai) – sunkus nudilimas
0 – nėra dantų nudilimo;
1 – nudilimo požymiai ant emalio; 2 – nuo lengvo iki vidutinio nudilimo, atsidengęs dentinas;
3 – sunkus nudilimas, pasiekęs dentiną, pažeista danties okliuzinė anatomija; 4 – atsidengusi pulpa arba pasiektas kaklelinis danties trečdalis.
Amžiaus grupė -nusidėvėjimo laipsnis I–1 28 (47,5 %) I–2 1 (2,3%) II–1 26 (44,1%) II- 2 32 (72,7%) III-1 5 (8.5%) III-2 11 (25%) P < 0.01 Lahari A. Telang ir kt. 2014 m. [8] Model study n = 120 v/ž 14 – 17d.; 24 – 27d. a/ž 34 – 37d.; 44 – 47d. priekiniai dantys nevertinti – siekiant išvengti klaidų dėl skirtingų skeletinių veido struktūrų, veido kampų ir žandikaulio rotacijų, kurios gali lemti padidėjusį patologinį priekinių dantų dilimą;
tirti nepažeisti karieso, intaktiniai dantys. I - 13 - 20m. II - 21 - 30m. III - 31 - 40m. IV - 41 - 50m. V - 51 - 60m. VI - 61 - 70m.
Išvesti kiekvieno tirto danties vidurkiai pagal amžiaus grupę
P – taškinis pažeidimas, skersmuo <1mm; L – linijinis pažeidimas, skersmuo <1mm; S – „paviršinis“ pažeidimas > 1mm; B – „juostinis“ pažeidimas > 1mm arba pažeidimas, įtraukiantis du paviršius; C – nudilimas pasiekęs dentiną.
Prieškrūminiai |Krūminiai dantys:
0 – nėra matomo nudilimo 1 – 1P/1L | 1 - 1P/1L/2P/2L 2 - 2P/2L/1S/1B |
3P/3L/4P/4L/1S/1B/2S/2B
3 - 2S/2B | 3S/3B/4S/4B
4 – nusidėvėjimas pažeidęs > nei 2/3 okliuzinio pav.
5 - 1Pc/1Lc | 1Pc/1Lc/2Pc/2Lc 6 - 2Pc/2Lc/1Sc/1Bc |
3Pc/3Lc/4Pc/4Pc/1Sc/1Bc/2Sc/2Bc 7 - 2Sc/2Bc | 3Sc/3Bc/4Sc/4Bc
8 – pažeista > nei 2/3 dentino.
Rezultatai pateikti pagal koreliacijos koeficientą (r²).
Žiūrėti lentelės nr.1, priedą nr.1. P < 0.05 Sangeeta Yadav ir kt. 2011 m. [11] In vivo n = 500
Visi turimi dantys
I - <25m. II – 25 – 35m. III – 35 – 45m. IV - >45m. Grupės: <0.5 0.5 – 1.0 1.0 – 1.5 1.5 – 2.0 O – okliuzinis paviršius I – kandamasis kraštas
0 – O/I – nematomas emalio paviršiaus pažeidimas;
Rezultatai pateikti pagal Chi-Square testą,
nurodytas tirtųjų skaičius. Žiūrėti lentelės nr.1, priedą nr.2
20 2.0 – 2.5
>2.5
1 – O/I – matomas emalio paviršiaus praradimas;
2 – O – matomas prarastas emalis, atsidengęs dentinas, pažeidimas iki 1/3 danties
I – prarastas emalis, matomas dentinas; 3 – O - atsidengęs dentinas, pažeista daugiau nei 1/3 danties vainiko I – matoma daug netekto dentino, bet pulpa nepažeista;
4 – O – visiškas emalio netekimas, gali būti pažeista pulpos kamera ar antrinis dentinas
I – pažeista pulpa arba antrinis dentinas
P < 0.00 S. Levartovsky ir kt. 2012 m. [10] Ex vivo n = 58
Visi dantys (išskyrus pažeistus po mirties) 19 – 63m. Išvedus vidurkį, kiekvienam individui buvo priskirtas nudilimo stiprumo laipsnis
0 – nėra nusidėvėjimo požymių 1 – nudilimas emalio ribose 2 – nežymiai pažeistas dentinas 3 – stipriai nudilimo pažeistas dentinas 4 – nudilimas pasiekęs danties kaklelį
Spearman koreliacijos koeficientas R – 0.70, statistinis reikšmingumas P < 0.001. (tikslesni rezultatai nepateikiami) Oliver Schierz ir kt. 2014m. [12] Model study n = 836
Visi turimi dantys (išskyrus trečiuosius krūminius dantis, dalinai ar pilnai protezuotus, kurių 75% okliuzinio pav. atstatyta plombinėmis medžiagomis) I - 20 – 29m. II - 30 – 39m. III - 40 – 49m. IV - 50 – 59m. Išvedus vidurkį, kiekvienam individui buvo priskirtas nudilimo stiprumo laipsnis
0 – nėra nudilimo požymių 1 – minimalūs kaubūrų/kandamųjų kraštų pažeidimai tik emalio ribose 2 – pažeidimai eina paraleliai kauburo ar kandamojo krašto kontūrui, tik emalio ribose
3 – matomas kauburo ar kandamojo krašto suplokštėjimas tik emalio ribose 4 – prarasta kauburo ar kandamojo krašto anatomija, dentinas pažeistas iki pusės vainiko aukščio
5 – prarasta kauburo ar kandamojo krašto anatomija, dentinas pažeistas daugiau nei pusė vainiko aukščio
Amžiaus grupė – vidutinis nudilimo balas I – 2.6 II - 2.8 III - 3.0 IV - 3.3 r = 0.51, P < 0.001 Žiūrėti lentelės nr.1, priedą nr.3
21
Lentelės Nr.1, priedas nr.1
Danties skaičius Koreliacijos koeficientas (r²)
Vyrai Moterys 14 0.884 0.918 15 0.888 0.884 16 0.864 0.920 17 0.807 0.870 24 0.859 0.900 25 0.862 0.872 26 0.857 0.908 27 0.845 0.879 34 0.897 0.911 35 0.873 0.910 36 0.840 0.881 37 0.878 0.873 44 0.887 0.918 45 0.900 0.896 46 0.823 0.894 47 0.823 0.868 Lentelės Nr.1, priedas nr.2 Nusidėvėjimo balas Amžiaus grupės <25 25-35 35-45 >45 <0.5 27 0.5-1.0 44 8 6 1.0-1.5 42 84 12 6 1.5-2.0 23 58 44 16 2.0-2.5 8 20 39 24 >2.5 14 17 8 X² = 254.43666 (Chi-Square testas) Lentelės Nr.1, priedas nr.3
r = 0.51, P < 0.001; (Oliver Schierz diagrama) [5]. Vidutinis
nudilimas
22
2.2 Dantų nudilimo įtaka smilkininio–apatinio žandikaulio sąnario pokyčiams
Jau paminėtame Sangeeta Yadav ir bendraautorių in vivo tyrime, atliktame 2011 m., buvo tirta sąsaja ne tik tarp tiriamųjų dantų nudilimo stiprumo ir amžiaus, bet ir tarp DN ir galimo ryšio su SAŽS patologijomis. Tiriamųjų imtis ta pati - 500 žmonių, nuo 18 iki 55 metų amžiaus. Kliniškai įvertinus sąnario patologinius garsus (traškėjimą, krepitaciją), atlikus sąnario palpaciją, ir atlikus statistinę duomenų analizę, nebuvo rastas ryšys tarp didėjančio DN laipsnio ir didėjančių sąnario patologinių garsų atsiradimo (P = 0.086) bei sąnario skausmų (P = 0.242). Palpuoti kramtomieji raumenys (m. temporalis., m. pterygoideus medialis, m. pterygoideus lateralis, m. masseter), bei užpakaliniai kaklo raumenys (m. sternocleidomastoideus, m. trapezius, m. splenius capitis, m. semispinalis capitis), tyrimo išvadose taip pat nesiejami su padidėjusiu skausmingumu ir padidėjusiu DN (P = 0.000). Tirtas sąnario skausmingumas išsižiojant (P = 0.05) ar apsunkintas išsižiojimas (P = 0.05) rezultuose neigia bet kokį ryšį su mažesnio ar didesnio laipsnio dantų nudilimu [11].
Kitame, taip pat jau dalinai aptartame S. Levartovsky ir kt. tyrime, atliktame 2012 m., buvo tirta sąsaja tarp DN ir SAŽS kaulinių pakitimų pasireiškimo ir sunkumo. Atliekant šią morfologinę analizę, tyrimui buvo panaudotos tos pačios 58 kaukolės (vyrai, n = 36; moterys, n = 22), nuo 19 iki 63 metų amžiaus, įvertinti sąnarinės galvos sąnarinio paviršiaus ir užpakalinio paviršiaus kauliniai pakitimai, esamų dantų nusidėvėjimo laipsnis. Buvo vertintas vienas, labiau pažeistas sąnarys, vertinti makroskopiniai morfologiniai sąnarinės galvos sąnarinių paviršių kauliniai pakitimai pagal 4 (0-3) balų sistemą, o užpakalinio paviršiaus kauliniai pakitimai pagal 3 balų sistemą (0-2, žiūrėti lentelę nr.2). Įvertinus tiriamuosius, gauti rezultatai parodė stiprų ryšį tarp sąnarinės galvos sąnarinių paviršių ir užpakalinių paviršių kaulinių pakitimų (P < 0.001). Išvadose pateikta statistiškai nereikšminga sąsaja tarp didesnio amžiaus ir didesnių sąnarinių bei užpkalinių paviršių pokyčių (P < 0.60; P < 0.3), testas (U-test) taip pat neparodė rezultatų skirtumo tarp lyčių. Teigiama, jog tarp didėjančio dantų nudilimo ir didėjančių morfologinių sąnarinės galvos užpakalinio ir sąnarinio paviršių pakitimų ryšio nėra (NS) [10].
Teresa Sierpinska ir bendraautoriai 2015m. atliko in vivo tyrimą, kurio tikslai buvo palyginti tiriamųjų, turinčių stiprų DN, su pacientais, turinčiais minimalų DN, okliuzijos laiką ir m. masseter bei m. temporalis anterior raumenų aktyvumą maksimalios interkuspidacijos metu. Tyrimui buvo atrinkti 50 žmonių (vyrai, n = 34; moterys, n = 16), nurodytas jų vidutinis amžius – 49.5+9 m. Tiriamųjų dantys turėjo būti stipriai pažeisti nusidėvėjimo, atmesti pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis ar SAŽS ligomis, tyrimo rezultatai lyginti su kontroline grupe. Atliekant elektromiografiją,
23 elektrodai uždėti ant 4 porų kramtomųjų raumenų: m. masseter centrinės dalies, m. temporalis priekinio krašo, m. digastricus priekinio pilvelio, m. sternocleidomastoideus vidurinės dalies. Raumenų akyvumas įrašytas, naudojant „BioEMG II“, okliuzinė jėga įrašyta naudojant skaitmeninę okliuzinės analizės sistemą „T-Scan II“. Tiriamieji turėjo sukąsti į maksimalios interkuspidacijos padėtį 3-5 s, išsižioti ir viską pakartoti 3 kartus, rezultatai iš „BioEMG II“ ir „T-Scan II“ buvo įrašyti ir sinchronizuoti. Tyrimo rezultatai parodė, jog vidutinis okliuzijos laikas (momentas nuo pirmo okliuzinio kontakto iki maksimalios interkuspidacijos), buvo statistiškai reikšmingai ilgesnis tiriamojoje grupėje lyginant su kontroline (P < 0.05). Vidutinės m. masseter (r=-0.4467, p=0.002) ir m. temporalis (r=-0.3834, p=0.009) raumenų akyvumo reikšmės buvo statistiškai reikšmingai mažesnės tiriamųjų grupėse lyginant su kontroline grupe (r=0.0529, p=0.8246; r=0.1677, p=0.4797).Vidutinės m. digastricus priekinio pilvelio (r=-0.2563, p=0.0856) ir m. sternocleidomastoideus (r=-0.1742, p=0.2580) raumenų akyvumo reikšmės statistiškai beveik nesiskyrė nuo kontrolinės grupės reikšmių (r=0.0529, p=0.8810; r=-0.0634, p=0.7907) [13].
24 Autorius,
metai
Studijos tipas
Imtis Tiriamoji medžiaga Amžius Dantų nudilimas/dantų vertinimas
Įvertinimo metodai Rezultatai Sangeeta Yadav ir kt. 2011m. [11] In vivo n = 500 SAŽS; kramtomieji raumenys (m. temporalis., m. pterygoideus medialis, m. pterygoideus lateralis, m. masseter); užpakaliniai kaklo raumenys (m. sternocleidomastoide us, m. trapezius, m. splenius capitis, m. semispinalis capitis). 18 – 55m. Amžiaus grupės: I - <25m. II – 25 – 35m. III – 35 – 45m. IV - >45m. O – okliuzinis paviršius I – kandamasis kraštas
0 – O/I – nematomas emalio paviršiaus pažeidimas; 1 – O/I – matomas emalio paviršiaus praradimas;
2 – O – matomas prarastas emalis, atsidengęs dentinas, pažeidimas iki 1/3 danties
I – prarastas emalis, matomas dentinas;
3 – O - atsidengęs dentinas, pažeista daugiau nei 1/3 danties vainiko
I – matoma daug netekto dentino, bet pulpa nepažeista;
4 – O – visiškas emalio netekimas, gali būti pažeista pulpos kamera ar antrinis dentinas
I – pažeista pulpa arba antrinis dentinas Palpacija, garsai (traškėjimas, krepitacija), sąnario skausmingumas, skausmas išsižiojant, apsunkintas išsižiojimas, kramtomųjų ir kaklo raumenų skausmingumas. Rezultatai pateikti pagal Chi-Square testą, nurodytas tirtųjų skaičius. Žiūrėti lentelės nr.2 priedus nr.1 P < 0.05 S. Levartovsky ir kt. 2012m. [10]
Ex vivo n = 58 Vienas, labiau pažeistas SAŽS. Sąnarinės galvos sąnarinis ir
užpakalinis paviršiai.
19 – 63m. Išvedus vidurkį, kiekvienam individui buvo priskirtas nudilimo stiprumo laipsnis 0 – nėra pokyčių, sąnariniai paviršiai be matomų morfologinių pokyčių; 1 – lengvas persimodeliavimas, g.b. nedidelis formos pasikeitimas, be žymesnių sąnarinio paviršiaus pažeidimų ir/ar sąnarino pav. suplokštėjimo; 2 – pažeidimai apima daugiau nei ¼ sąnarinio
Dantų nudilimo sąsaja su sąnarinių paviršių pokyčiais (R = 0.10, NS); su užpakalinių paviršių pokyčiais (R = 0.13, NS) NS – statistiškai Lentelė Nr.2. PICOS lentelė
25 paviršiaus ir/ar yra
morfologiniai sąnarinio paviršiaus formos pokyčiai;
3 – sunkūs morfologiniai pakitimai formoje, pažeidimai apima visą sąnarinį paviršių. nereikšminga. Žiūrėti lentelės nr.2, priedą nr.2 Teresa Sierpinska ir kt. 2015m . [13] In vivo n = 50 Kontroli nė n = 30 Kramtomieji raumenys (m. masseter, m. temporalis, m. digastricus) ir m. sternocleidomastoide us Tiriamųjų vidutinis amžius: 49.5+9 m Kontrolinės grupės vidutinis amžius – 48.5+6 m. Dantys su stipraus nudilimo laipsniu, su matomu atsivėrusiu dentinu > 2 (balų sistema nenurodyta); kiti dantų paviršiai sveiki,
kiekviename dantų lanke bent 14 dantų, kurie nepažeisti karieso, periodonto ligos ir nėra protezuoti.
Kontrolinės grupės pacientų dantų
nusidėvėjimo laipsnis <1 (balų sistema nenurodyta).
Raumenų akyvumas įrašytas, naudojant „BioEMG II“, okliuzinė jėga įrašyta naudojant skaitmeninę okliuzinės analizės sistemą „T-Scan II“. Rezultatai
sinchronizuoti.
Vidutinis okliuzijos laikas tiriamojoje grupėje buvo statistiškai reikšmingai ilgesnis lyginant su kontroline (p < 0.05); Vidutinės m. masseter (r=-0.4467, p=0.002) ir m. temporalis (r=-0.3834, p=0.009) raumenų akyvumo reikšmės buvo statistiškai reikšmingai mažesnės tiriamųjų grupėse lyginant su kontroline grupe; m. digastricus (r=-0.2563, p=0.0856) ir m. sternocleidomastoideus (r=-0.1742, p=0.2580) raumenų akyvumo reikšmės statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo kontrolinės grupės reikšmių.
26
Lentelės Nr.2, priedai nr.1
Nudilimo balas SAŽS patologiniai garsai
Yra Nėra <0.5 12 15 0.5-1.0 16 42 1.0-1.5 60 84 1.5-2.0 38 103 2.0-2.5 34 57 >2.5 12 25 X² = 9.63243 (Chi-Square testas)
Nudilimo balas Raumenų skausmingumas
Yra Nėra <0.5 27 0.5-1.0 6 52 1.0-1.5 16 128 1.5-2.0 14 127 2.0-2.5 21 70 >2.5 39 X² = 21.15453
Nudilimo balas SAŽS skausmingumas
Yra Nėra <0.5 27 0.5-1.0 4 54 1.0-1.5 6 138 1.5-2.0 8 133 2.0-2.5 8 83 >2.5 39 X² = 6.71575
Nudilimo balas Skausmingas išsižiojimas
Yra Nėra <0.5 27 0.5-1.0 4 54 1.0-1.5 2 142 1.5-2.0 6 135 2.0-2.5 8 83 >2.5 39 X² = 12.03791
Nudilimo balas Ribotas išsižiojimas
Yra Nėra <0.5 27 0.5-1.0 4 54 1.0-1.5 8 136 1.5-2.0 4 137 2.0-2.5 2 89 >2.5 39
27 X² = 6.61992 Lentelės Nr.2, priedas nr.2 Kauliniai pokyčiai (sąnarinio paviršiaus) Visi tirtieji Kaukolės (skaičius, (%)*)
Dantų nusidėvėjimas Kauliniai pokyčiai (užpakalinis paviršius)
0 24 (41.37) 1.8 0.04
1 21 (20) 1.9 0.05
2 4 (6.89) 1.80 1.00
3 9 (15.51) 2.17 1.33
Rezultatai pateikti vidutinėmis reikšmėmis
28
2.3 Sąkandžio aukščio pakėlimo poreikis ir privalumai
Teresa Sierpinska su bendraautoriais 2013m. atliko in vivo tyrimą, norėdami įvertinti morfologinius ir funkcinius veido skeleto ir okliuzinių parametrų pasikeitimus atlikus sąkandžio aukščio pakėlimą. Buvo atrinkti 50 žmonių su sunkiu dantų nudilimo laipsniu, prarastu vertikaliu okliuziniu aukščiu ir matomu atsivėrusiu dentinu. Atliekant elektromiografiją, elektrodai uždėti ant 4 porų kramtomųjų raumenų: m. masseter centrinės dalies, m. temporalis priekinio krašo, m. digastricus priekinio pilvelio, m. sternocleidomastoideus vidurinės dalies. Raumenų akyvumas įrašytas, naudojant „BioEMG II“, okliuzinė jėga įrašyta naudojant skaitmeninę okliuzinės analizės sistemą „T-Scan II“. Tiriamieji turėjo sukąsti maksimalia jėga ir išsižioti po 3 kartus su 1 minutės pertrauka tarp tyrimų. Atlikus pradinį tyrimą, pacientams buvo atliktas sąkandžio aukščio atstatymas fiksuotomis laikinomis restauracijomis, kliniškai sąkandžio aukštis buvo pakeltas 4.5+1.5 mm. Raumenų aktyvumo tyrimas pakartotas uždėjus laikinas restauracijas. Praėjus 3-ijų mėnesių adaptacijos laikotarpiui, laikinos restauracijos buvo pakeistos nuolatinėmis ir buvo pakartotas raumenų aktyvumo tyrimas. Rezultatai parodė, jog laikinų restauracijų uždėjimo dieną m. masseter, m. temporalis ir m. digastricus vidutinė aktyvumo reikšmė atliekant maksimaliai stiprų sukandimą sumažėjo, tačiau m. sternocleidomastoideus padidėjo. Praėjus 3-ijų mėnesių adaptacijos laikotarpiui, m. masseter (84.9 ± 31.8 μV; 102.8 ± 34.8 μV; P < 0.05) ir m. temporalis (70.9 ± 29.3 μV; 80.0 ± 34.4 μV; P < 0.05) akyvumas reikšmingai padidėjo lyginant su rodmenimis prieš gydymą. Atlikus gydymą taip pat sutrumpėjo okliuzijos laikas (momentas nuo pirmo okliuzinio kontakto iki maksimalios interkuspidacijos); 0.31 ± 0.15s; 0.16 ± 0.04s; P < 0.05), jis pasiekė beveik idealų (< 0.2 s). Tačiau lateralinių apatinio žandikaulio judesių laikas po gydymo statistiškai reikšmingai nesiskyrė [14].
Kita šio tyrimo dalis buvo prieš ir po restauracinio gydymo atlikti pacientų šonines veido rentgenogramas ir cefalometrinę analizę tam, kad įvertinti morfologinius veido skeletinių struktūrų pokyčius. Po gydymo, pakėlus vertikalų sąkandžio aukštį, cefalometrinė analizė parodė teigiamus bei statistiškai reikšmingus skirtumus daugelyje matuotų veido linijų ir kampų (P < 0.05, žiūrėti lentelę nr.4, paveikslą nr.1).
Bernadette A. M. M. Sterenborg ir kt. 2016m. atliktas 3-D minkštųjų veido audinių simuliacinis tyrimas pritaria, jog pakėlus vertikalų okliuzinį aukštį, vizualiai matomi estetiniai paciento veido pokyčiai. Tyrime dalyvavo 11 savanorių (amžiaus vidurkis 25+3m.), kuriems nebuvo nustatytas DN, tačiau buvo simuliuotas okliuzinio aukščio pakėlimas su skirtingo aukščio šaltos polimerizacijos plastmasės blokeliais. Simuliaciniai blokeliai buvo 1mm, 3mm ir 5mm aukščio,
29 dedami simetriškai ant pirmųjų krūminių dantų. Tyrimas atliktas naudojant 3D-stereofotografijas (3dMDfaceSystem). Rezultatai parodė, jog apatinio veido trečdalio aukštis (Sn-Gn (žiūrėti paveikslą nr.2)), didėjo eksponentiškai, priklausomai nuo blokelių aukščio (p < 0.001). Veido plotis (nuo kairiojo iki dešiniojo m. masseter (R-L)), taip pat statistiškai reikšmingai didėjo (p < 0.001). Išskyrus atskiras veido dalis ir palyginus su pradiniais veido aukščio rodmenimis, atstumas tarp Subnasale-Stomion (Sn-St), buvo statistiškai reikšmingai didesnis (p < 0.02) panaudojus 3mm ir 5mm blokelius, Stomion-Gnathion (St-Gn) buvo statistiškai reikšmingai didesnis su visais trimis blokeliais (p < 0.01) [15].
Kitas Bernadette A. M. M. Sterenborg ir bendraautorių 2018m. atliktas in vivo tyrimas analizavo ryšį tarp dantų nusidėvėjimo ir jo įtakos gyvenimo kokybei. Iš viso tyrime dalyvavo 124 žmonės, 46 pacientai savo noru sudarė kontrolinę grupę ir atsisakė restauracinio gydymo, 78 pacientai savo noru buvo įtraukti į gydomąją grupę, jiems buvo pakeltas vertikalus okliuzinis aukštis, naudojant kompozicines medžiagas. Abi pacientų grupės atsakė į apklausą dėl savo gyvenimo kokybės, susijusios su DN pradžioje tyrimo, o po to pakartotinai praėjus vieneriems metams. Klausimyną sudarė klausimai apie funkcinius stomatognatinės sistemos sutrikimus, skausmą, psichologinį diskomfortą, fizinį ir psichinį nepilnavertiškumą, socialinį nepilnavertiškumą. Atlikus tyrimą ir įvertinus rezultatus, po metų gautas statistiškai rekšmingas skirtumas restauracinėje grupėje (-0.5, (SN 0.5; p < 0.001)), tirtųjų bendra gyvenimo kokybė ženkliai pagerėjo, o kontrolinėje grupėje nebuvo jokio pasikeitimo (0.01 (SN 0.3; p = 1.0). Pacientai, atlikę gydymą, po metų parodė daug teigiamesnį bendrą savijautos rezultatą (vid. 19; p < 0.001) ir didesnį pasitenkinimo gyvenimu rezultatą(vid.2.5;p<0.001)[16].
30 Autorius,
metai
Studijos tipas
Imtis Tiriamoji medžiaga Amžius Dantų nusidėvėjimas/dantų
vertinimas
Įvertinimo metodai Rezultatai
Teresa Sierpinska ir kt. 2013 m. [14] In vivo n = 50 m. masseter, m. temporalis, m. digastricus, m. sternocleidomastoid eus; pacientai, kuriems sužemėjęs vertikalus sąkandžio aukštis (bent 4 mm) Vidutinis amžius: 49.5 ± 9m. dantys su stipraus nusidėvėjimo laipsniu, su matomu atsivėrusiu dentinu > 2 (balų sistema
nenurodyta); kiti dantų paviršiai sveiki,
kiekviename dantų lanke bent 14 dantų, kurie nepažeisti karieso, periodonto ligos ir nėra protezuoti
Raumenų akyvumas įrašytas, naudojant „BioEMG II“, okliuzinė jėga įrašyta naudojant skaitmeninę okliuzinės analizės sistemą „T-Scan II“. Rezultatai sinchronizuoti. m. masseter (84.9 ± 31.8 μV; 102.8 ± 34.8 μV; P < 0.05) ir m. temporalis (70.9 ± 29.3 μV; 80.0 ± 34.4 μV; P < 0.05) akyvumas reikšmingai statistiškai padidėjo; reikšmingai sutrumpėjo okliuzijos laikas (0.31 ± 0.15s; 0.16s ± 0.04s; P < 0.05); m. digastricus ir m. sternocleidomastoideus rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Bernadette A. M. M. Sterenborg ir kt. 2016 m. [15]
In vivo n = 11 Profilio išvaizda, sukandus 1mm, 3mm, 5mm storio šaltos polimerizacijos plastmasės blokelius amžiaus vidurkis: 25+3m
Nėra dantų nusidėvėjimo 3D-stereofotografijos (3dMDfaceSystem)
Atstumai proporcingai didėjo su blokelių storiu: Sn-Gn (vidutinis skirtumas - 3.2mm; 5.2 mm; 6.7 mm.; p < 0.001); veido plotis ((R-L) p < 0.001); St-Gn (p < 0.01); Sn-St statistiškai reikšmingai didesnis (p < 0.02) panaudojus 3mm ir 5mm blokelius. Bernadette A. M. M. Sterenborg ir kt. 2018 m. [16]
In vivo n = 124 Pacientai (atliktas restauracinis gyd., n = 78; neatliktas, n = 46), turintys vidutinį – sunkų dantų nusidėvėjimą, lyginti su kontroline grupe prieš gydymą ir praėjus 1 metams. vidutinis amžius - 40.3 ± 8.5m; kontrolinė s grupės vidutinis amžius - 40.8 ± 9.3 m. vidutinis dantų nusidėvėjimo laipsnis 3.3 ± 0.4 ( lentelės nr.2 11 tyrimo DN vertinimo balų sistema) kotrolinės grupės:
2.9 ± 0.5
Anketa apie funkcinius stomatognatinės sistemos sutrikimus, skausmą, psichologinį diskomfortą, fizinį ir psichinį nepilnavertiškumą, socialinį nepilnavertiškumą
Po metų gautas statistiškai rekšmingas skirtumas
tiriamojoje grupėje (-0.5, (SN 0.5; p < 0.001)); pagerėjo bendra savijauta (19; p < 0.001) ir gautas didesnis pasitenkinimo gyvenimu rezultatas ( 2.5; p < 0.001), lyginant su kontroline grupe.
31 Struktūra Apibūdinimas Prieš gydymą
n = 50 Po gydymo n = 50 Reikšmė P< Linijiniai matmenys (mm) G-Me Priekinis vertikalus veido aukštis 118.7 ± 9.0 121.5± 10.2 Nustatomas priekinis vertikalus veido aukštis
0.001 L1-NB A/ž kandžių padėtis a/ž atžvilgiu 3.0 ± 1.9 3.5±2.8 (norma – 4.0)
Rezultatai rodo priekinę ar galinę a/ž kandžių padėtį.
Po gydymo padėtis yra normos ribose. 0.05 Kampiniai matmenys ( ᵒ ) ANB V/ž ir a/ž žandikaulių padėtis vienas kito atžvilgiu 1.5 ± 2.0 2.6 ± 2.9 (norma – 2+1)
Jei <, tai a/ž mezialinė padėtis v/ž atžvilgiu; Jei >, tai a/ž distalinė padėtis v/ž atžvilgiu. Po gydymo normos ribose.
0.002
Sn-GoGn Vertikalus a/ž santykis su kranialine baze
23.6 ± 6.8 27.5 ± 6.1 (norma – 32.0)
Jei <, tai sumažėjęs vertikalus veido aukštis; Jei >, tai padidėjęs. Po gydymo arčiau normos ribose, būdinga a/ž medialinė rotacija.
0.001 U1-L1 V/ž ir a/ž kandžių tarpusavio santykis 141.1 ± 9.1 138.7 ± 13.3 (norma – 130.0)
Jei <, tai kandžių protruzinė padėtis; Jei >, tai retruzinė. Po gydymo arčiau normos, tačiau kandžių padėtis retruzinė.
0.002
ANS-PNS
– Go-Gn Pamatinis apatinio
žandikaulio kampas
18.8 ± 6.8 25.6±5.7 ( norma – 25.0)
Rodo kampą tarp a/ž ir v/ž, apatinio veido trečdalio aukščio proporcingumą. Po gydymo normos ribose, kampas padidėjęs.
0.001
N-PT-Gn Veido ašinis
kampas
92.3 ± 4.7 89.7±9
(norma – 90.0)
Parodo smakro padėtį – ar pakilęs ir atsikišęs (jei >), ar nusileidęs ir atsitraukęs (jei <). Po gydymo normos ribose.
0.001
Linijiniai ir kampiniai veido skeleto skirtumai, statistiškai reikšmingai pakitę po gydymo. A/ž – apatinis žandikaulis
V/ž – viršutinis žandikaulis
32
Paveikslas Nr.1. Cefalometrinė analizė
Teresa Sierpinska tyrimo [14] paveikslas Paveikslas Nr.2. Veido profilis
33
2.4 Tyrimų kokybė
Į šią mokslinės literatūros sisteminę analizę įtraukti tyrimai buvo vertinami, nustatant jų šališkumo riziką ir metodologinę kokybę. Remiantis pritaikytomis Cochrane rekomendacijomis, 6 tyrimų šališkumo rizika įvertinta kaip vidutinė (66,66%) [8,11,13-16], o 3-ių tyrimų šališkumo rizika įvertinta kaip žema (33,33%) [9-10,12]. Didžiausią šališkumo buvimą lėmė nenurodytas tiriamųjų vertintojų kiekis bei nepateikta informacija apie tyrėjo maskavimą. Publikacijų kokybinis vertinimas pateiktas priede nr.1.
3. REZULTATŲ APTARIMAS
3.1 Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos
Remiantis nagrinėtų mokslinių straipsnių medžiaga ir tyrimų rezultatais, galima teigti, kad dantų nusidėvėjimas yra amžinis procesas, proporcingai didėjantis kartu su asmens amžiumi, kai veido-burnos-dantų-žandikaulių sistemos neveikia papildomi patologiniai veiksniai (bruksizmas, gniuždymas, erozija, abrazija, abfrakcija). Visi penki aptarti tyrimai apie DN savo rezultatuose patvirtino, kad toks DN tai su amžiumi progresuojantis natūralus reiškinys. Trijuose [8,11-12] iš penkių [8-12] aptartų tyrimų, rezultatuose pabrėžiama, jog DN stipriau pasireiškė vyriškos lyties tirtiesiems asmenims, tačiau tai paaiškinama geresniu vyrų kramtomųjų raumenų išsivystumu, didesne raumenų mase, stipresniais raiščiais ir stipresne kramtomąja jėga, kuri ir nulemia didesnį amžinį dantų dilimą [8].
Remiantis aptartais tyrimais [10-11] apie dantų nusidėvėjimo ryšį su jo įtakotais SAŽS pokyčiais, galima teigti, jog palaipsniui didėjantis DN nėra statistiškai patikimas sąnario disfunkcijų ar struktūrinių patologijų priežastinis veiksnys. Rezultatai rado statistiškai nereikšmingą sąsają (P < 0.6; P < 0.3) tarp dantų nusidėvėjimo intensyvumo didėjimo ir sąnario kaulinių struktūrų morfologinių pokyčių atsiradimo, autoriai [10] tai paaiškina fiziologiniais amžiniais procesais vykstančiais natūraliai visame organizme, o tuo pačiu ir SAŽS. Sangeeta Yadav [11] tyrime nuosekliai didėjantis DN (tyrime patvirtinta, jog jis didėja proporcingai kartu su amžiumi, P < 0.00), taip pat yra nesusietas su patologiniais sąnario garsais (traškėjimu, krepitacija), skausmingumu išsižiojant ar apsunkintu išsižiojimu, paties SAŽS skausmais bei kramtomųjų raumenų (m. temporalis., m. pterygoideus medialis, m. pterygoideus lateralis, m. masseter), ir užpakalinių kaklo raumenų (m. sternocleidomastoideus, m. trapezius, m. splenius capitis, m. semispinalis capitis) skausmingumu. Pasitikėjimą šiuo tyrimu padidina labai didelė tirtųjų
34
imtis (n = 500), palyginimas skirtingose amžiaus grupėse.
Viename iš Teresa Sierpinska [13] aptartų tyrimų, rezultatuose gauta, jog pacientams (lyginant su kontroline grupe, turėjusia bent perpus mažesnį DN), turėjusiems didelį dantų nusidėvėjimo laipsnį, būdingas ilgesnis okliuzijos laikas bei statistiškai reikšmingai mažesnis m. masseter ir m. temporalis raumenų aktyvumas maksimalios interkuspidacijos metu (m. digastricus priekinio pilvelio ir m. sternocleidomastoideus raumenų akyvumo reikšmės statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo kontrolinės grupės reikšmių). Pačios autorės teigimu, lėtiniai patologiniai stomatognatinės sistemos procesai tokie kaip, pvz.: bruksizmas, sukelia padidėjusį, žalingą kramtomųjų raumenų aktyvumą, kuris skatina SAŽS persitvarkymą ir degeneracinius procesus. Taigi, šiuo atveju, tyrimo rezultatai parodo, jog kramtomųjų raumenų aktyvumas esant didesniam dantų nusidėvėjimui yra sumažėjęs ir netgi iš dalies įrodo, jog nereikėtų DN tiesiogiai sieti su sąnario patologijomis. Šios pačios autorės, tik kitame tyrime [14], kuriame vėlgi buvo vertintas okliuzijos laikas ir tų pačių raumenų aktyvumo reikšmės, tirta, kaip pasikeis šie rodikliai pacientams su dideliu dantų nusidėvėjimu atlikus jiems gydymą ir pakėlus vertikalų okliuzinį aukštį. Rezultatai parodė, jog laikinų restauracijų uždėjimo dieną (iškart po sąkandžio aukščio pakėlimo), suaktyvėjo tik m. sternocleidomastoideus, o m. masseter, m. temporalis ir m. digastricus vidutinės aktyvumo reikšmės netgi sumažėjo. Tačiau, praėjus 3-ijų mėnesių adaptaciniam laikotarpiui m. digastricus ir m. sternocleidomastoideus pasiekė savo pradinius rodmenis, o m. masseter ir m. temporalis aktyvumas reikšmingai padidėjo lyginant su rodmenimis prieš gydymą. Atlikus gydymą, taip pat sutrumpėjo okliuzijos laikas, jis pasiekė beveik idealų (< 0.2 s). Autorės teigimu, toks raumenų suaktyvėjimas po restauracinio gydymo, yra visiškai normalus ir laukiamas, nes buvo atkurti pažeisti dantų okliuziniai paviršiai, sudarytos sąlygos taisyklingai artikuliacijai, antagonistų kontaktavimui tarpusavyje. Aiškinama [17], jog taškinių kontaktų atsiradimas, kuomet atstatomi suplokštėję dantų paviršiai, padidina kramtomųjų raumenų aktyvumą maždaug trims mėnesiams, tačiau vėliau jis palaipsniui sumažėja iki normos netapdamas patologiniu, kadangi stomatognatinė sistema adaptuojasi prie naujų okliuzinių sąlygų.
Kita pastarojo tyrimo [14] dalis buvo cefalometrinės analizės pagalba įvertinti pacientų, su sužemėjusiu vertikaliu okliuziniu aukščiu, veido skeletinius pokyčius prieš gydymą ir po gydymo, kuomet prarastas vertikalus okliuzinis aukštis buvo atstatytas. Remiantis rezultatais, galima teigti, jog gydymas pacientų išvaizdą turėjo pakeisti tik teigiamai. Reikšmingai padidėjus apatiniam veido trečdalio kampui, veido ašiniam kampui bei vertikaliam apatinio žandikaulio santykiui su kranialine baze, objektyviai pastebimi fiziologiškai simetriško veido bruožai, atsiranda proporcingumas tarp veido aukščių, dingsta „seno veido“ bruožai – smakras kiek nusileidžia, išsilygina raukšlės aplink burną, pakyla lūpų kampai [18].
35 Viename iš Bernadette A. M. M. Sterenborg aptartų tyrimų [15] gautų rezultatų, galima teigti, jog pakėlus vertikalų sąkandžio aukštį, paciento profilyje vizualiai iškart bus matomas to rezultatas. Nors tyrime dalyvavo pacientai be dantų nusidėvėjimo ir tyrimas buvo simuliacinis, autorės teigimu, tai puiki proga palyginimui. Jei pastebimi estetiniai skirtumai žmonių veiduose, kuriems nereikalingas gydymas, tuomet kai gydomi pacientai su iš tikrųjų sužemėjusiu apatiniu veido trečdaliu, pagilėjusiomis raukšlėmis aplink burną ar atsikišusiu smakru, okliuzinio aukščio atstatymas iškart akivaizdžiai bus pastebimas paciento veido profilyje. Kitame autorės tyrime [16] aptarta sąsaja tarp DN ir jo įtakos gyvenimo kokybei. Gauti rezultatai rodo, jog pacientai, kuriems buvo atliktas restauracinis gydymas su vertikalaus okliuzinio aukščio pakėlimu, praėjus metams po gydymo, džiaugiasi ženkliai geresne gyvenimo kokybe, geresne bendra savijauta bei pasitenkinimu lyginant su kontroline grupe. Galima teigti, kad šypsenos estetika ir bendra veido estetika yra labai svarbi asmens gyvenimo kokybei, komfortui ir socialiniam pilnavertiškumui. Nors tirtiesiems gydymas nebuvo privalomas, o pasirinktas savanoriškai, psichologinės ir socialinės savijautos rezultatai statistiškai reikšmingai išaugo (P < 0.001).
3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai
Apžvelgtuose tyrimuose buvo panaudotos labai skirtingos tyrimo metodikos, todėl dėl didelio jų heterogeniškumo, neįmanoma atlikti duomenų metaanalizės. 2 iš aptartų tyrimų buvo ex vivo ir 2 model study, būtų didelis privalumas, jei visi susisteminti tyrimai būtų atlikti in vivo (apžvalgoje apžvelgti 5 in vivo), tuomet būtų galima gauti svaresnius rezultatus bei išvadas. Aptarto Bernadette A. M. M. Sterenborg [15] tyrimo imtis buvo labai maža ir autorių nepagrįsta kodėl. Taip pat visuose tyrimuose nepateikta informacija apie tyrėjo maskavimą. Skirtingi tyrėjai terminus ,,dantų nudilimas“, ,,dantų nusidėvėjimas‘‘ (anglų k. – ‚attrition‘, ‚tooth wear‘), naudojo sinonimine prasme. Daugelyje tyrimų autoriai neišskyrė jokių svarbių į tyrimą įtrauktų dantų nudilimą sukėlusių poveikio kriterijų, buvo nurodoma, tik kurie dantys tirti, kokia jų būklė ir kad DN – natūralus adaptacinis procesas, nesukeliantis jokių patologijų. Tuo tarpu kiti autoriai teigia, kad sąkandžio aukščio pakėlimas esant DN būtinas ir teigiamas, nurodant ilgą proceso trukmę (tiksliai neįvardijama), bet nenurodoma, ar tai amžinio DN atveju. Dėl tyrimuose egzistuojančios sumaišties, rezultatai yra pateikiami gana skirtingai, todėl yra gana sunku suformuoti jų apibendrintą reikšmę.
Įvertinus minėtus duomenis, galima teigti, kad šios sisteminės apžvalgos rezultatai yra tik vidutinio reikšmingumo.
36
DISKUSIJA
Šios mokslinės literatūros sisteminės apžvalgos tikslas – įrodyti, jog dantų nusidėvėjimas būdamas natūralaus amžinio proceso ribose, nesukelia patologinių pokyčių stomatognatinėje sistemoje ir jam esant aptarti sąkandžio aukščio kėlimo esamą reikalingumą ir privalumus, kai sąkandžio aukštis yra sužemėjęs.
Penkiuose [8-12] aptartuose tyrimuose patvirtinta, jog dantų nusidėvėjimas didėja proporcingai kartu su asmens amžiumi, kad tai nėra patologija, o natūralus su amžiumi progresuojantis procesas. Paaiškinama, jog tai vyksta dėl organizmo senėjimo procesų, kuomet burnoje didėja rūgštinė terpė, emalis palaipsniui demineralizuojasi, „minkštėja“ ir tampa nebeatsparus mechaninių jegų poveikiui [1]. Rūgštinę terpę padidina seilių kiekybinis ir kokybinis sumažėjimas, skrandžio rūgštingumo padidėjimas [26]. Pagrindiniai per gyvenimą dantis paveikiantys veiksniai yra: eroziniai (sulčių, gazuotų saldžių gaiviųjų gėrimų vartojimas), atricija (ne tik fiziologinė, pasireiškianti nuo maisto kramtymo, bet gali būti ir patologinė, pvz.: griežimas dantimis, stiprus sukandimas), bei abrazija (laikoma patologiniu nusidėvėjimu, kuris atsiranda kramtant labai kietą maistą ar daiktus, pvz.: kramtant rašiklį, dantimis atidarinėjant butelių kamštelius ir t.t.) [27]. Kadangi daugybė faktorių gali lemti dantų nusidėvėjimą viso gyvenimo metu, dažnai kliniškai yra sunku įvertinti, ar matomas dantų nusidėvėjimas yra fiziologinis ar patologinis, todėl tokiu atveju diferencijuoti padeda išsami paciento anamnezė, sąsaja su jo amžiumi bei tolimesnis dantų stebėjimas [1].
Smilkininio - apatinio žandikaulio sąnario ligos yra siejamos su daugeliu etiologinių faktorių, šiuo laikotarpiu, vienas pagrindinių yra bruksizmas. Kadangi, bruksizmas sukelia greitą patologinį dantų nudilimą, į tokį reiškinį kaip dantų nusidėvėjimas bendrai imama žiūrėti kaip į patologiją. Nors šioje apžvalgoje aptarti tyrimai [10-11,13] teigia, jog tarp SĄŽS disfunkcijų ir DN sąsajos nėra, yra ir tyrimų, teigiančių priešingai [29,33], pvz.: savo tyrimo rezultatuose Eglė Mickevičiūtė [33] susiejo patologinį šoninių dantų nudilimą su SAŽS disfunkcijomis, todėl būtini tolimesni tikslesni tyrimai. Yra įrodymų [22], jog krūminių dantų praradimas padidina sąnario disfunkcijų pasireiškimo dažnumą ir netgi sukelia kaulinių struktūrų pokyčius. Oginni [23], savo tyrime rado tiesioginį ryšį tarp kaplių ir krūminių dantų praradimo ir sąnario ligų atsiradimo. Autoriai mano, jog dantų praradimas lemia raumenų sistemos funkcinius sutrikimus, kurie predisponuoja patologinius sąnario pokyčius. Oana Cristina Almasan [24] savo tyrime teigia, jog SĄŽS disfunkcijas lemia netaisyklingas sąkandis – rezultatuose minimi kryžminiai, žirkliniai, atviri sąkandžiai, taip pat skeletinės Angle II ir Angle III klasės. Taigi, pastebėjus paciento dantų nusidėvėjimą ir nustačius SĄŽS disfunkciją, nereikia skubėti jų tiesiogiai susieti – būtina įvertinti bendrą burnos sveikatos
