X GYDYMO ĮSTAIGOJE DIRBANČIŲ GYDYTOJŲ PATIRIAMO STRESO DARBO APLINKOJE VERTINIMAS IR JO SĄSAJOS SU SVEIKATA

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA

DARIUS PIOTR BALUNAS

X GYDYMO ĮSTAIGOJE DIRBANČIŲ GYDYTOJŲ PATIRIAMO

STRESO DARBO APLINKOJE VERTINIMAS IR JO SĄSAJOS SU

SVEIKATA

Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas

Mokslinė vadovė: dokt. asistentė Rasa Žutautienė

(2)

2

Turinys

SANTRAUKA ... 3

SUMMARY ... 4

INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5

BIOETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

SANTRUMPOS ... 6

SĄVOKOS ... 7

ĮVADAS ... 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1. Stresas bei jo samprata ... 11

1.2. Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai ir profesinis stresas ... 12

1.3. Stresas gydytojo darbe ... 14

1.4. Streso patofiziologija ir poveikis sveikatai ... 17

2. TYRIMO METODIKA ... 19

2.1. Tyrimo imtis ... 19

2.2. Tyrimo organizavimas ... 19

2.3. Tyrimo instrumentas ... 20

2.4. Duomenų statistinės analizės metodai ... 21

3. TYRIMO REZULTATAI ... 22

3.1. Tiriamųjų demografinės charakteristikos ... 22

3.2. Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių vertinimas ... 23

3.2.1. Perdegimo darbe vertinimas ... 32

3.3. Gydytojų subjektyvios sveikatos vertinimas ... 36

3.3. Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių sąsajos su subjektyvia sveikata ... 38

REZULTATŲ APTARIMAS ... 45

IŠVADOS ... 47

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 48

LITERATŪRA ... 49

(3)

3

SANTRAUKA

Tyrimą atliko 6 kurso medicinos studentas Darius Piotr Balunas.

Tema: X gydymo įstaigoje dirbančių gydytojų patiriamo streso darbo aplinkoje vertinimas ir jo sąsajos su sveikata.

Tyrimo tikslas: Ištirti X gydymo įstaigoje dirbančių gydytojų patiriamą stresą darbo aplinkoje ir jo sąsajas su sveikata.

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti pagrindinius gydytojų psichosocialinius veiksnius. 2. Ištirti gydytojų savo sveikatos vertinimą.

3. Palyginti skirtingų specialybių gydytojų patiriamo streso intensyvumą ir jo sąsajas su sveikata. Tiriamieji: X gydymo įstaigos gydytojai.

Metodai: Anoniminės, anketinės X gydymo įstaigos gydytojų apklausos pagalba atliktas vienmomentinis epidemiologinis tyrimas. Hipotezėms, kad požymiai tarpusavyje susiję buvo skaičiuotas Chi (χ2) kvadrato kriterijus ir jo laisvės laipsnių skaičius (lls). Hipotezės apie požymių priklausomumą tikrintos naudojant z kriterijų. Rezultatų skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05.

Rezultatai: Beveik trečdalis (29,1 proc.) gydytojų skundžiasi maža sprendimų priėmimo laisve, o mažą įtaką priimant darbo sprendimus turi net 38,3 proc. respondentų. Su dideliais darbo reikalavimais susiduria 45,7 proc. medikų, o 26,9 proc. mano, kad jų darbas reikalauja didelio specifinių darbo įgūdžių poreikio. Maža vadovo parama skundžiasi 30,3 proc., o maža bendradarbių parama – 17,1 proc. gydytojų. Nesaugūs ir neužtikrinti dėl savo darbo vietos jaučiasi 22,3 proc. apklaustųjų. Asmeninį perdegimą patiria 60,6 proc. medikų, darbo sukeltą perdegimą – 74,9 proc., o perdegę dėl darbo su pacientais jaučiasi ketvirtadalis gydytojų (25,7 proc.). Didžioji dalis gydytojų savo sveikatą vertina gerai (42,3 proc.), o tik 0,6 proc. jų mano, kad yra blogos sveikatos. Labai geros fizinės ir psichinės sveikatos yra atitinkamai 82,3 proc. ir 69,7 proc. Statistiškai reikšmingai dažniau aukštą kognityvinį stresą patiria gydytojai terapeutai, o žemą kognityvinį ir elgsenos stresą dažniau patiria chirurginio profilio specialistai. Žemą somatinį, kognityvinį ir elgsenos stresą dažniau patiria gydytojai, kurie savo sveikatą vertina labai gerai arba puikiai. Respondentai, kurie savo sveikatą vertino pakankamai gerai dažniau patiria aukštą anksčiau minėtų streso išraiškų lygį. Gydytojai esantys labai geros fizinės ir psichinės sveikatos dažniau patiria žemo intensyvumo stresą, o prastesnės savijautos medikai – aukšto intensyvumo stresą.

(4)

4

SUMMARY

The research was conducted by 6th year medicine student Darius Piotr Balunas. Supervisor: PhD student. assist. Rasa Žutautienė

Topic: Assessment of the workplace stress experienced by doctors working in X hospital and its relation to health.

Aim of the research: To investigate the stress in the work environment of doctors working in X medical institution and its relation to health.

Tasks of the study:

1. Identify main psychosocial factors of doctors. 2. Investigate health assessment of doctors.

3. Compare the intensity of stress experienced by doctors of different specialties and its relation to health.

Research object: Physicians working in X hospital.

Methods: An epidemiological study conducted by using an anonymous questionnaire survey. Connection between signs was checked using the chi (χ²) square and its degree of freedom (dF). Signs’ dependence was checked using z criterion. Difference between signs was statistically significant, when p<0,005.

Results: Almost a third (29,1%) of doctors have low decision-making freedom, while 38,3% have little influence on making job decisions. 45,7% of doctors experience very high job demands, while 26,9% feels, that their work requires a high level of specific work skills. Nearly a third (30,3%) complains of a small manager's support, while 17,1% complains of a small co-workers’ support. 22,3% feel insecure and unassured of their workplace. 60,6% of physicians experience personal burnout, work-related burnout affects 74,9%, and patient-related burnout is experienced by a quarter of doctors (25.7%). The majority of doctors rates their health “well” (42,3%). Very good physical and mental health has 82,3% and 69,7% of physicians respectively. Doctors of therapeutic specialties are more likely to experience high cognitive stress, while low levels of cognitive and behavioral stress are more often experienced by specialists in the surgical profile. Low somatic, cognitive and behavioral stress is more often experienced by doctors who value their health very well or perfectly, and those who assessed their health as “well enough” often experience a high level of the above-mentioned stress expression. Physicians in worse physical and mental shape are more likely to experience high-intensity stress.

(5)

5

INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konfliktų nekilo.

BIOETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Etikos komiteto pavadinimas: LSMU Bioetikos centras Leidimo numeris: BEC-MF-221

(6)

6

SANTRUMPOS

proc – procentai (%)

AKS – arterinis kraujo spaudimas p – reikšmingumo lygmuo

lls – laisvės laipsnių skaičius pav – paveikslas

(7)

7

SĄVOKOS

Stresas – tai galimai grėsmingos organizmui situacijos suvokimas ir nespecifinė reakcija į ją sukelianti nerimą, emocinę ir fizinę įtampą, bei prisitaikymo sunkumus [1].

Psichosocialinis veiksnys – aplinkybė, veiksmas, situacija, kuri turi įtaką darbuotojo fizinei sveikatai, tuo pačiu sukeldama jam psichologinį stresą [2].

(8)

8

ĮVADAS

Stresas darbo aplinkoje tampa vis dažniau ir plačiau plėtojama tema. Tam yra keliolika priežasčių. Pirma, su stresu darbe susiduria praktiškai kiekvienas dirbantis žmogus. Pagal Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros 2013 m. duomenis 51 proc. europiečių stresą darbe patiria dažnai. Tokiose šalyse kaip Kipras ir Graikija net daugiau nei aštuoni iš dešimties gyventojų mano, kad jie darbe stresą patiria dažnai. Lietuvoje, pagal tą pačią apklausą, 59 proc. gyventojų teigia kad stresą patiria retai, o 38 proc. teigia, kad dažnai [4]. Didžiojoje Britanijoje atliktame tyrime nustatyta, kad 2017/2018 metais apie 600 000 šalies darbuotojų skundėsi darbo sukeltu stresu, nerimu, depresija. Be to, dėl šių priežasčių buvo prarasta 15,4 milijono darbo dienų. Šie skaičiai iš metų į metus kyla [5]. Antra, daugybė mokslinių darbų įrodė, kad stresas turi neigiamą poveikį sveikatai. Žmonės patiriantys stresą skundžiasi galvos, sąnarių bei raumenų skausmais, nuovargiu, miego sutrikimu, nuotaikų kaita ir nerimu [6]. Trečia, darbe patiriamas stresas turi įtakos ne tik darbuotojui bet ir darbo kokybei. Pastebėta, kad tokioje darbovietėje yra prastesni rezultatai ir sumažėjęs darbo našumas [7;8].

Gydytojo užduotis – diagnozuoti sveikatos sutrikimus, gydyti pacientą, bei mokyti jį, kaip pats turėtų rūpintis savo sveikata. Gydytojų sėkmės ir nesėkmės nuolat plačiai aptarinėjamos viešojoje erdvėje. Dėl milžiniškos atsakomybės, slegiančios medikų pečius, stresas, su kuriuo susiduriama kiekvieną dieną, galimai suintensyvėja. Gydytojas kasdien susiduria su bloga psichosocialine aplinka: sunkiais sprendimais ir dilemomis darbe, dideliu darbo krūviu, neadekvačiu atlygiu už jį, prastomis sąlygomis darbe. Tai streso šaltiniai, kurie ilgainiui gali sukelti sveikatos problemas [9].

Temos aktualumas. Nors per pastaruosius dešimt metų pasirodė daug mokslinių darbų, kuriuose tiriama slaugytojų darbo aplinka, tačiau vis dar trūksta darbų, kuriuose būtų tiriama gydytojų psichosocialinė darbo aplinka. Siekiant užtikrinti aukštą teikiamų sveikatos paslaugų kokybę jau daugėja mokslinių darbų siekiančių išsiaiškinti, kas gydytojų darbe sukelia stresą, kokie jo požymiai, kokios yra jo pasekmės gydytojui ir mūsų visuomenei, bei kaip užkirsti stresui bei jo pasekmėms kelią. Bloga gydytojo savijauta ir sveikata turi didžiulę įtaką jo teikiamų paslaugų kokybei, sveikatos sistemos organizacijai. [10]. Pastebėta, kad stresas gydytojų darbe turi įtakos jų sveikatai. Medikai jaučiasi pervargę, nusilpę, turi miego sutrikimų. Taip pat dėl streso dažnesni tampa galvos skausmai, susirgimai išemine širdies liga, hipertenzija, insultu. Be to, streso veikiami gydytojai dažniau pasirenka vartoja psichotropines medžiagas. [11]

(9)

9

(10)

10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: ištirti X gydymo įstaigoje dirbančių gydytojų patiriamą stresą darbo aplinkoje ir jo sąsajas su sveikata.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti pagrindinius gydytojų psichosocialinius veiksnius. 2. Ištirti gydytojų savo sveikatos vertinimą.

(11)

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Stresas bei jo samprata

Stresas – tai galimai grėsmingos organizmui situacijos suvokimas ir nespecifinė reakcija į ją sukelianti nerimą, emocinę ir fizinę įtampą, bei prisitaikymo sunkumus [1].

Vienas žymiausių streso tyrinėtojų buvo Hansas Seljė. Jis pastebėjo, kad daugelį pacientų sergančių skirtingomis ligomis sieja panašūs simptomai, kuriuos dabar galėtume priskirti streso išraiškoms.

Pagal H. Seljė yra išskiriamos trys streso fazės:

1. Pavojaus fazė, kai individas paveiktas stresinio veiksnio išsigąsta ir nerimauja nes konfrontuoja su situacija kuriai nėra pasiruošęs.

2. Antra fazė – prisitaikymo. Individas mokosi sėkmingai susidoroti su stresu. Jeigu jam pavyksta – viskas grįžta į norma, o jeigu ne – pereinama į trečiąją fazę.

3. Trečioji, išsekimo, fazė – nuolatinė organizmo sujaudinimo fazė (lėtinis stresas), kuri lemia apsauginių resursų išsekimą, kas gali privesti prie psichosomatinių ligų atsiradimo.

Pagal H. Seljė stresas tai bendrasis adaptacinis sindromas. Taip pat mokslininkas pastebėjo, kad padidėja antinksčių žievė, susilpnėja čiobrialiaukės ir limfinės sistemos funkcija, atsiranda skrandžio ir dvylikapirštės žarnos kraujuojančių opų. H. Seljė nustatė, kad nėra svarbus pats veiksnys sukeliantis stresą o tai, kaip organizmas į jį reaguoja. Todėl stresą tyrinėtojas padalino į dvi grupes – distresą („blogas“ stresas) ir eustresas („geras“ stresas). Stresas pereina į distresą kai sutrinka pusiausvyra tarp stresą sukeliančio veiksnio ir individo galimybių su juo susidoroti. Individas suvokia, kad jam yra keliami per dideli reikalavimai, bei kad jis ne geba tinkamai prisitaikyti ir įveikti ištikusią grėsmę [13].

Stresas yra daugiareikšmė ir įvairialypė sąvoka. Tuo įsitikino daugelis Seljė pasekėjų tiriančių stresą. Mokslininkai tokie kaip D. Myers, A. Fingret, R. Lazarus, T. Holmes ir R. Rahe kėlė savo streso sąvokas, aprašinėjo savo pastebėjimus. Kiekvienas iš anksčiau minėtų tyrinėtojų stresą aprašinėjo savaip, priklausomai nuo to, kokias stresines situacijas analizavo ir kas jų manymu streso aspekte yra svarbiausia. Išnagrinėjus daugelio autorių streso definicijas galime suskirstyti jas į tris grupes [14;15]:

(12)

12 2. Stresas kaip atsakas – tai fiziologinis ir/ar psichologinis atsakas į stresorių (situacijų sukeliančių stresą) poveikį. Teorijos susiję su šia apibrėžimo rūšimi yra homeostatinė W. Cannono teorija, bei H. Seljė koncepcija (bendrasis adaptacinis sindromas).

3. Stresas kaip procesas – santykis tarp individo ir aplinkos. Šiuo apibrėžimu remiasi R. Lazaruso modelis, T. Tomaševskio sunkiųjų situacijų koncepcija.

Stresas tai individo reakcija į netikėtą, sukeliantį nerimą ir įtampą stimulą. Vienu iš streso tyrinėjimo pradininkų buvo Hansas Seljė. Jis stresą padalino į tris fazes: pavojaus, prisitaikymo ir nuolatinio sujaudinimo. Paskutinė fazė pasireiškia, jei individui nepavyksta susidoroti su streso poveikiu antros fazės metu. Streso sąvoka yra labai plati ir individuali kiekvienam žmogui, nes visi skirtingai jaučiame stresą. Todėl daugeliui šios būklės tyrinėtojų nepavyko pasiekti bendro kompromiso ir pristatyti universalios streso sąvokos.

1.2. Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai ir profesinis stresas

Psichosocialinis veiksnys – tai aplinkybė, veiksmas, situacija, kuri turi įtaką darbuotojo fizinei sveikatai, tuo pačiu sukeldama jam psichologinį stresą [2]. Darbo psichosocialinius veiksnius galime suskirstyti į aštuonias kategorijas: nepasitenkinimas darbu, saugumo stoka, socialinės paramos trūkumas, per didelis darbo intensyvumas, nepakankamas darbo savarankiškumas, atlygio trūkumas, diskriminacija bei smurtas. Įrodyta, kad darbo psichosocialiniai veiksniai gali būti streso šaltiniais ir stresas yra didžiausia jų pasekmė. [16].

(13)

13

1 pav. Stresinės darbo aplinkos vertinimo tyrimo metodų modelis [17].

Psichosocialiniai rizikos veiksniai Lietuvoje yra tiriami pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintus metodinius nurodymus. Pagal įsakymą Nr. V-669/A1-241 išleistą 2005 m. rugpjūčio 24 d. darbovietėse yra identifikuojami, tiriami ir nustatomi psichosocialiniai rizikos veiksniai. Jie skirstomi [18]:

• veiksniai, susiję su darbo aplinkos sąlygomis, reikalaujančiomis didesnių pastangų, siekiant gauti tą patį darbo rezultatą (darbas veikiant kenksmingiems ir pavojingiems veiksniams, darbas naudojant asmenines apsaugines priemones ir kt.);

• veiksniai, susiję su darbo reikalavimais: darbo krūvis (pernelyg didelis ar pernelyg mažas), didelis darbo tempas, darbuotojų sugebėjimų ir galimybių atlikti užduotis neatitikimas, neaiškios darbo užduotys;

• veiksniai, susiję su darbo organizavimu: darbo laiko trukmė, paskirstymas (naktinis, pamaininis darbas, viršvalandžiai), darbo sutarties rūšis (terminuota, laikinoji), per didelė ar per maža darbo kontrolė, darbo apmokėjimo ypatumai;

• veiksniai, susiję su darbo turiniu: darbuotojo per didelė ar per maža įtaka darbui planuoti ir vykdyti, sprendimų priėmimo laisvės stoka, per didelis informacijos kiekis, didžiulė atsakomybė, emocinė įtampa, mažas pasitenkinimas atliekamu darbu, monotoniškas darbas;

(14)

14

Pagal 2014 Eurobarometro duomenis Europos Sąjungos šalių gyventojai iš visų sveikata žalojančių veiksnių dažniausiai susiduria su stresu – taip atsakė 53 proc. respondentų. Taip pat 27 proc. respondentų teigia, kad jų darbas kėlė nerimą, depresiją, stresą, jie patirdavo taip pat raumenų, kaulų ir sąnarių skausmus [19].

Pagal PSO stresas, susijęs su darbu, tai žmogaus reakcija į didelį darbo krūvį bei keliamus reikalavimus, kurie nėra suderinami su žmogaus žiniomis, gebėjimais [3]. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra 2013 metais atliko apklausą, kurioje vertino stresą darbe. Tyrime dalyvavo 31 Europos šalis, imtį sudarė 16,622 respondentai. Buvo nustatyta, kad streso darbe nepatiria vos 3 proc. apklaustųjų, 1 proc. neatsakė, o 96 proc. respondentų patiria stresą įvairiu intensyvumu: 16 proc. labai dažnai, 35 proc. dažnai, 28 proc. retai, 17 proc. labai retai. Apklaustieji dažniausiai, kaip streso atsiradimui turinčius įtaką veiksnius, įvardina saugumo jausmo darbe trūkumą, darbo netekimo baimę, ilgas darbo valandas, didelį darbo krūvį, žeminimo ar priekabiavimo atvejus darbe, palaikymo stoką iš bendradarbių ar vadovų. Svarbu yra tai, kad stresas dažnai yra tapatinamas su darbe patiriamu spaudimu ar iššūkiu, tačiau tai dažnai būna tik pateisinimas blogam vadovavimui ar palaikymo ir pagalbos formų trūkumui darbo aplinkoje. Darbe dėl streso nukenčia ne tik darbuotojas, bet ir darbdavys. Dėl darbuotojų patiriamo streso prastėja darbo rezultatai, didėja nedarbingumo dienų per metus. Šią problemą pastebėjo Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija, kuri nustatė, kad 50-60 proc. visų nedarbingumo dienų įtakos turi stresas [17]. Dažnai dėl didelės įtampos darbe darbuotojai, nors ir sirgdami, ateina į darbą, bet dirba dėl to neefektyviai, dažniau dėl neatsargumo ir skubėjimo pasitaiko traumos ir nelaimingi atsitikimai. Paskaičiuota, kad įmonės ir visuomenė dėl to patiria milijardų eurų vertės žalą [4].

Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai tokie kaip nepasitenkinimas darbu, saugumo bei paramos stoka, dideli darbo reikalavimai ir maža sprendimų priėmimo laisvė gali sukelti psichologinį stresą. Norint gerinti darbo sąlygas ir mažinti patiriamo streso darbe intensyvumą, pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintus metodinius reikalavimus psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai yra nustatomi, identifikuojami ir tiriami. Pagal Europos sąjungoje atliktus tyrimus įvairaus intensyvumo stresą darbe patiria 96 proc. darbuotojų. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija nustatė, kad 50-60 proc. praleistų darbo dienų yra susiję su patiriamu stresu.

1.3. Stresas gydytojo darbe

(15)

15

medikų visapusiška gėrove bei jų įnašu į sveikatos sistemos kokybę. Šio dėmesio dalimi tapo pripažinimas, kad gydytojai savo darbo aplinkoje yra veikiami faktorių, didinančių streso darbe riziką. Tokiais faktoriais gali būti ilgos darbo valandos, dideli darbo krūviai, miego stoka ar konfliktai darbe. Taip pat pastebėta, kad dideli reikalavimai darbe, žemas darbo pasitenkinimas, ir mažas organizacinis įsipareigojimas yra siejami su emociniu nuovargiu gydytojų tarpe. C.S. Dewa ir kt. 2014 m., Kanada, ištyrė, kad ilgalaikė ekspozicija stresinėje aplinkoje gali sukelti perdegimo sindromą. Jie savo tyrime nurodo, kad 50,2 proc. gydytojų dėl ilgalaikio lėtinio streso sukelto perdegimo sindromo buvo nedarbingi daugiau nei tris dienas [10].

2 pav. Stresą darbe sukeliančių priežasčių ir pasekmių modelis [4].

R.Collier, 2017 m., Kanada, rašo, kad stresą patiriantys gydytojai dažniau galvoja apie gydytojo praktikos keitimą kita profesija. Collier pastebėjo, kad ilgalaikė kelių stresorių sąveika gali taip pat sąlygoti ankstyvą gydytojų išėjimą į pensiją [20].

(16)

16

rezultatai, efektyvumas. Gebėjimą atlikti savo darbą M.M. Ruitenburgas ir kiti apibūdina tai kaip laipsnį, iki kurio darbuotojas gali fiziškai ir psichiškai susidoroti su darbo reikalavimais. Jis taip pat savo tiriamųjų grupėje nustatė, kad net 42 proc. gydytojų jaučiasi pervargę, 29 proc. serga depresija, 24 proc. jaučia nerimą, 15 proc. jaučia stresą ir turi potrauminį streso sindromą, o 6 proc. gydytojų yra perdegę [21].

Gydytojai, patiriantys stresą, linkę į rizikingą sveikatai elgesį. Rizikingo sveikatai elgesio gydytojų tarpe pavyzdžiais gali būti: miego, poilsio ir fizinio aktyvumo trūkumas, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, netinkama dieta, ligų profilaktikos stoka. Paradoksalu, nes gydytojai yra įpareigoti skatinti sveiką gyvenseną. Specialistas, linkęs į rizikingą sveikatai elgesį, ne tik yra blogu pavyzdžiu pacientui, bet ir vengia pacientų mokymo, kaip sveikai gyventi. Galima teigti, kad toks gydytojas nebus patikimas pacientų tarpe, o tuo pačiu gydymas nebus efektyvus. M. Bąk-Sosnowska ir kt., 2015 m., Lenkija, savo tyrime pastebėjo, kad rizikingo elgesio sveikatai rizika būna didesnė pirmais rezidentūros metais, metams bėgant rizika mažėja [22].

B.E. Goldhagen ir kt., 2015 m., JAV, pastebi, kad patiriamas stresas turi įtaką ne tik gydytojų sveikatai, bet ir mūsų kaip visuomenės gėrovei [23]. Viso pasaulio šalys savo atliktais tyrimais įrodo, kad svarbu atkreipti dėmesį į medikų patiriamą stresą, nes tai turi įtakos darbo produktyvumui, sveikatos sistemos sklandžiam veikimui – mūsų visos populiacijos bendrai gėrovei [10]. Įrodyta, kad kovojant su stresu bei perdegimo sindromu geriname pacientų priežiūros kokybę, mažiname klaidų tikimybę [24]. Daug streso patiria ir mūsų jaunieji gydytojai rezidentai. Stresą rezidentūros (ir ne tik) metu galime suskirstyti į tris komponentus: situacinį (darbo krūvis, miego trūkumas, silpna mokymosi aplinka), asmeninį (šeima, izoliacija, finansai) ir profesinį (slegianti atsakomybė už žmogaus gyvybę bei nuolatinis profesinis tobulėjimas). A. Joaquim ir kt, 2018 m., Portugalija, pastebi, kad 42 proc. rezidentų turi perdegimo sindromą, o 50 proc. patiria stresą darbo metu [25]. Asmeninių idealų ir sunkios darbo realybės neatitikimas lemia perdegimo sindromą, o kuo didesnis perdegimo lygis, tuo mažiau dėmesio yra skiriama pacientui ir jo problemos sprendimui [23]. Tai leidžia konfrontuoti su problema ir imtis veiksmų. Tokio aktyvaus kovojimo su stresu gydytojų tarpe pavyzdžiai: veikimas problemos sprendimo link, planavimas kaip užkirsti kelią streso poveikiui ir pozityvus mąstymas [22].

(17)

17

sąlygomis jie sieja taip pat tokius simptomus kaip: galvos skausmas, miego sutrikimas, nuovargis, padidėjęs kraujo spaudimas ir nepastovi nuotaika [26]. I. Ramanuskienė, 2010 m. nustatė, kad šeimos gydytojai, kaip pagrindinius stresorius įvardina per didelį darbo krūvį, darbą po darbo valandų, biurokratiją, mažą atlygį už darbą, bei blogus darbo organizavimo metodus. 73,9 proc. šeimos gydytojų teigia, kad stresą patiria ne dažniau nei kiti žmonės, o 19,9 proc. teigia, kad patiria jo daugiau nei kiti. Kaip streso pasėkmes jie nurodo padidėjusį irzlumą, nervingumą ir net pyktį. Taip pat skundžiasi miego sutrikimais ir nerimastingumu [27].

Gydytojai darbo aplinkoje yra veikiami faktorių, didinančių streso darbe riziką. Tokiais faktoriais gali būti ilgos darbo valandos, dideli keliami reikalavimai ar žemas darbo pasitenkinimas. Šie faktoriai gali būti siejami su emociniu nuovargiu gydytojų tarpe. Taip pat, ilgalaikė ekspozicija stresinėje aplinkoje gali sukelti perdegimo sindromą. Be to, ilgai veikiami stresą sukeliančių veiksnių gydytojai dažniau pasirenka ankstyvą išėjimą į pensiją. Yra tyrimų rodančių, kad didelis stresas negatyviai veikia medikų darbo našumą, prastėja darbo rezultatai. Tai turi įtakos ne tik gydytojo darbui, bet ir visuomenės gėrovei. Tyrimų duomenimis, dėl streso gydytojai dažniausiai patiria galvos skausmus, miego sutrikimus, nuovargį.

1.4. Streso patofiziologija ir poveikis sveikatai

Veikiant stresoriui pogumburis skatina streso hormonų (adrenalino, kortizolio) išsiskyrimą iš antinksčių. Aktyvuojama pavojaus fazė ir organizmas pasiruošia susidorojimui su stresoriumi – padažnėja kvėpavimas, pagerėja skeleto raumenų kraujotaka, padažnėja širdies plakimas, pakyla cukraus kiekis kraujyje, didėja kraujospūdis, vyzdžiai išsiplečia, žarnyno raumenys atsipalaiduoja. Ūmaus streso atveju tokia reakcija yra naudinga, tačiau esant lėtiniam stresui hormonų nuolatinis išsiskyrimas lemia jų didelio kiekio kraujyje susidarymą. Tai gali įtakoti aukšto kraujospūdžio (o vėliau net kardiomiopatijų) atsiradimą. Kadangi streso hormonai yra išskiriami antinksčių, šie veikiami lėtinio streso ir skatinami nuolat išskirti hormonus pradeda didėti, blužnis bei užkrūčio liaukos mažėja, atsiranda skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos.

(18)

18

straipsnių įrodančių, kad ilgalaikis stresas gali turėti neigiamą įtaką miego kokybei, mokymosi procesui, pasunkėja gebėjimas įsiminti informacija. Stresas yra vienas didžiausių rizikos faktorių nemigos išsivystymui [29]. Taip pat ilgą laiką patiriant stresą nukenčia darbinė atmintis [30]

Daugelis tyrimų nurodo ryšį tarp streso ir vėžio išsivystymo. J. Kruk, 2012 m., Lenkija, ištyrė, jog moterys gyvenime patyrusios stresinius įvykius turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu [31]. C. Cabaniols ir kt., 2011 m., Prancūzija, pastebėjo, jog staigus ir ūmus stresas gali turėti įtakos piktybinių smegenų auglių atsiradimui bei jų klinikinėms išraiškoms [32]. Tokiomis aplinkybėmis besivystantys navikai yra blogesnės prognozės, todėl labai svarbu kovojant su vėžiu kartu kovoti su stresoriais ir psichosocialiniais veiksniais [33] .

Moksliniais tyrimais nustatytos sąsajos tarp emocinio streso ir virškinimo trakto patologijų. Pastebėta, kad stresas gali prisidėti prie funkcinės dispepsijos, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opų, dirglios žarnos sindromo ar refliuksinio ezofagito atsiradimo. [34] Pastarosios patologijos sunkumas tiesiogiai koreliuoja su patiriamo streso sunkumu. [35].

Nuolatinis stresas veikia mūsų imuninei sistemai. 2004 m. S.C. Segerstrom ir G.E. Miller, JAV, atliktoje metaanalizėje pastebėta, kad trumpalaikis stresas turi netgi skatinamąjį poveikį imuninei sistemai, tačiau kuo ilgiau stresas užsitęsdavo ilgiau, tuo labiau ir daugiau imuninės sistemos komponentų buvo pažeidžiama. Lėtinio streso atveju mažėja imuninių ląstelių gebėjimas atsakyti į priešuždegiminį signalą. Tai gali turėti įtakos dažnesniems lėtinių ligų atsiradimams (išsetinė sklerozė, reumatoidinis artritas), bei jų paūmėjimams (astma). [36]

2013 m., Y.H.C. Yay ir M.N. Potenza, JAV, ištyrė, kad stresas yra siejamas taip pat su valgymo sutrikimais. Pastebėta, kad veikiant stresui keičiasi mitybos įpročiai ir ilgainiui žmogus pradeda valgyti dažniau, atsiranda įprotis valgyti esant stresui. Tai gali tapti sunkiai kontroliuojama būkle, toks žmogus gali nutukti, susirgti metaboliniu sindromu. [37]

(19)

19

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo imtis

Įgyvendintas vienmomentinis epidemiologinis tyrimas, kurio metu siekiama įvertinti medikų psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius, ištirti gydytojų savo sveikatos vertinimą ir palyginti skirtingų specialybių gydytojų patiriamo streso intensyvumą ir jo sąsajas su sveikata. Tiriamieji – X ligoninės gydytojai. Tyrimo imtis sudaryta remiantis šios įstaigos personalo skyrių pateiktais darbuotojų sąrašais. Remiantis duomenimis gautais 2018 m. balandžio mėnesį iš Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninės Kauno Klinikų Žmogiškųjų išteklių tarnybos apklaustose klinikose dirbo 289 gydytojai. Siekiant imties reprezentatyvumo apskaičiavome kiek žmonių reikėtų apklausti. Naudojama formulė:

n – populiacijos dydis;

1,96 atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc. pasikliovimo lygmenį;

p – numatoma įvykio baigties tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamoje populiacijoje (p=0,5);

q – tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1–p=0,5); ε – pageidautinas tikslumas, dažniausiai ε=0,05.

Formulės pagalba nustatėme, jog reikės apklausti 165 gydytojus.

2.2. Tyrimo organizavimas

2018-02-08 d. buvo gautas Bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą (1 priedas). Leidimo numeris: BEC-MF-221.

(20)

20

Buvo išdalinta 200 anketų, iš kurių tinkamų statistinei duomenų analizei buvo 175 anketos. Atsako dažnis – 87,5 proc.

2.3. Tyrimo instrumentas

Tyrimo metu buvo naudojama anoniminė anketa, kurioje buvo naudojami uždari klausimai (2 priedas). Anketa sudaryta iš penkių dalių. Pirma dalis – klausimai atspindintys respondentų demografines charakteristikas. Antroji dalis – „Kopenhagos perdegimo klausimynas“ (angl. Copenhagen Burnout

Invenotory), kurio tikslas įvertinti tiriamųjų perdegimo lygį. Trečioji dalis – „Pasitenkinimo darbu

klausimynas“ (angl. Job Content Questionnaire), kurio rezultatai padės įvertinti psichosocialinius gydytojų darbo aplinkos veiksnius. Ketvirtoji anketos dalis – „SF-36 sveikatos klausimynas“ (angl. Short Form 36

Medical Outcomes Study questionnaire), kurio pagalba respondentas subjektyviai įvertina savo sveikatą bei

savijautą paskutinių keturių savaičių laikotarpiu. Penktoji dalis – Kopenhagos psichosocialinio klausimyno dalis apie stresą (angl. Copenhagen Psychosocial Questionnaire).

Pirma anketos dalis yra skirta išsiaiškinti tiriamųjų demografinius rodiklius tokius kaip lytis, amžius, šeiminė padėtis, vaikų skaičius, užimamos pareigos, darbo profilis bei stažas, darbo krūvis ir darbo naktimis dažnis per mėnesį.

Antrojoje dalyje esantis „Pasitenkinimo darbu klausimynas“ sudarytas iš 27 klausimų, kurie atspindi psichosocialinės aplinkos aspektus tokius kaip: darbui specifinių įgūdžių poreikis, sprendimų priėmimo laisvė bei įtaka juos priimant, darbo reikalavimai, bendradarbių bei vadovo parama bei saugumas darbe ir užtikrintumas dėl darbo. Atsižvelgiant į klausimyno autorių metodiką, skalės atspindinčios anksčiau minėtus veiksnius buvo įvertintos balais naudojant specialias formules [38]. Norėdami ištirti psichosocialinių veiksnių intensyvumo lygį, gautus skalių rezultatus padalijome tercilių principu į tris dalis.

1 lentelė. Formulės naudojamos „Pasitenkinimo darbu“ klausimyne [38].

Skalė Formulė Galima reikšmė

Tam tikrų įgūdžių reikalingų darbo atlikimui poreikis

(13.1+13.3+13.5+13.7+13.9+5– 3.21)*2

12-48 Įtaka priimant darbo

sprendimus

4*(13.4+13.6+13.8) 12-48

Darbo reikalavimai 3*(13.10+13.11)+2*(15-13.13+13.14-13.15)

12-48 Sprendimų priėmimo laisvė (13.1+13.3+13.5+13.7+13.9+5–

13.21)*2+4*(13.4+13.6+13.8)

(21)

21 Bendradarbių parama 13.17+13.18+13.19+13.20 4-16 Vadovo parama 13.21+13.22+13.23+13.24 4-16 Darbuotojų saugumas dėl darbo 14+16+5-13.16 3-12

„Kopenhagos perdegimo klausimynas“ naudojamas profesiniam perdegimui įvertinti. Perdegimas – tai fizinių ir protinių resursų išsekimas sukeltas ilgai besitęsiančio streso [24]. Pateikta 19 klausimų iš kurių sudarytos trys skalės vertins perdegimą trimis aspektais: asmens perdegimas, perdegimas dėl darbinės aplinkos bei asmens perdegimui dėl darbo su pacientais. Atsakymų į klausimus variantai pakaitėme skaičiais nuo 0 iki 100. Kiekvienos skalės vertinimą atitiko paskirų skalės balų vidurkis. Respondentus vertinome kaip patyrusius perdegimą, jei paskaičiuotos skalės balų vidurkis viršijo 50 balų [39].

SF-36 klausimynas yra sudarytas iš 36 klausimų, kurių pagalba įvertinsime respondentų savijauta pastarųjų keturių savaičių laikotarpiu. Anketa yra sudaryta taip, kad jos klausimai sudarytų aštuonias sritis kurios apibūdina individo sveikata – fizinis aktyvumas, veiklos apribojimas dėl fizinių problemų, skausmas, bendros sveikatos vertinimas, energingumas ir gyvybingumas, socialinė funkcija, veiklos apribojimas dėl emocinių problemų ir emocinė būklė. Šios aštuonios sritys vėliau yra apjungiamos į dvi apibendrintas sritis – fizinę ir psichinę sveikatą. Atsakymai į klausimus buvo koduojami pagal atitinkamus metodinius reikalavimus, vėliau pagal atitinkamas formules buvo apskaičiuojami rezultatai, pateikiami balų sistemoje nuo 0 iki 100 (kuo didesnis balas, tuo geresnis įvertinimas) ir vėliau interpretuojami pasitelkiant rekomendacijas [40].

Stresui įvertinti naudojame tris streso išraiškų skales iš Kopenhagos psichosocialinio klausimyno: elgsenos streso (8 klausimai), somatinio streso (7 klausimai), kognityvinio streso (4 klausimai). Atsakymų į klausimus variantus pakeitėme skaičiais nuo 0 iki 100. Kiekvienos skalės įvertinimas tai paskirų skalės balų vidurkis. Vėliau šie įvertinimai buvo paskirstyti į tris dalis pagal tercilių ribas – didelis, vidutinis ar žemas stebimo reiškinio intensyvumas [41].

2.4. Duomenų statistinės analizės metodai

(22)

22

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Tiriamųjų demografinės charakteristikos

Tyrime dalyvavo 175 X ligoninės gydytojų specialistų bei rezidentų. Didžiąją dalį respondentų sudarė moterys (61,1 proc.). Apklaustųjų gydytojų amžiaus vidurkis – 31,6 ± 8,7 metai. Didžiausia jų dalis – jaunieji gydytojai (70,3 proc.). Darbo stažo vidurkis – 6,7 ± 8,2 metai. Beveik tris ketvirčius respondentų sudarė gydytojai rezidentai – 70,3 proc., ir daugiau nei pusę respondentų sudarė terapinio profilio gydytojai – 63,4 proc. Daugiau nei trys ketvirčiai gydytojų dirba daugiau vieno etato krūviu – 77,1 proc., o naktimis nuo 3 iki 5 kartų per mėnesį dirba daugiau nei pusė gydytojų – 58,8 proc.

2 lentelė. Tiriamųjų demografinės charakteristikos.

Charakteristika N proc. Lytis Vyrai 68 38,9 Moterys 107 61,1 Amžiaus grupės 24-30 123 70,3 31-44 34 19,4 45-65 18 10,3

Šeiminė padėtis Nevedęs (netekėjusi) 101 57,7

Vedęs (ištekėjusi 68 38,9

Išsiskyręs (išsiskyrusi) 5 2,9

Našlys (našlė) 1 0,6

Vaikų skaičius Neturi vaikų 120 68,9

Vienas vaikas 22 12,6

Du ir daugiau vaikai 33 18,8

Statusas Gydytojas 52 29,7

Rezidentas 123 70,3

Sritis Chirurginis profilis 53 30,3

Terapinis profilis 111 63,4

Kita 11 6,3

Darbo krūvis Iki 1 etato 40 22,9

Daugiau nei 1 etato 135 77,1

Darbas naktimis Nedirba 21 12,0

1-2 kartus 40 22,9

3-5 kartus 103 58,8

6-7 kartus 7 4,0

daugiau nei 7 kartus 4 2,3

Darbo stažas iki 11 metų 137 78,3

12-25 metai 28 16,0

(23)

23

3.2. Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių vertinimas

Panaudojus pasitenkinimo darbu klausimyną vertinome psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius bei jų paplitimą gydytojų darbe. Gautus klausimyno rezultatus išanalizavome ir įvertinome sekančius darbo aplinkos veiksnius: darbo reikalavimai, sprendimų priėmimo laisvė, įtaka priimant darbo sprendimus, darbui specifinių įgūdžių poreikis. Šie psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai gali sukelti stresą bei įtampą.

Atlikus statistine duomenų analize galime pastebėti, jog net 45,7 proc. apklaustųjų gydytojų skundžiasi dideliais darbo reikalavimais, o maža sprendimų priėmimo laisvę išsako 29,1 proc. respondentų. Maža įtaka priimant sprendimus skundžiasi 38,3 proc. gydytojų, o 26,9 proc. gydytojų mano, kad jų darbe yra būtinas didelis specifinių darbo įgūdžių poreikis.

3 pav. Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių skirstinys (proc.)

Labai svarbūs psichosocialiniai veiksniai tai vadovo ir bendradarbių parama. Palaikantys vadovai ir bendradarbiai sukuria gerą darbo aplinką, kurios padariniais yra geresni darbo rezultatai ir geresnė darbuotojų savijauta. Tuo tarpu paramos trūkumas sukuria stresinę darbo aplinką, didėja įtampa ir nepasitenkinimas darbu. Duomenų analizė atskleidė, kad apie trečdalis respondentų skundėsi maža vadovo parama (30,3 proc.), tačiau maža bendradarbių parama skundėsi mažiau nei ketvirtadalis apklaustųjų (17,1 proc.). 44,6 38,3 32,6 29,1 28,6 14,9 21,7 34,9 26,9 46,9 45,7 36 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Specifinių darbo įgūdžių poreikis Įtaka priimant darbo sprendimus Darbo reikalavimai Sprendimų priėmimo laisvė

(24)

24

4 pav. Vadovo bei bendradarbių paramos, kaip psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių, skirstinys

(proc.)

Prisidėti prie darbe patiriamo streso gali ir neužtikrintumas dėl darbo. Klausiami, ar jaučiasi saugūs ir užtikrinti dėl savo darbo vietos 22,3 proc. apklaustųjų gydytojų atsakė, jog nesijaučia saugiai jaučiasi dėl savo ateities šiame darbe.

5 pav. Saugumo ir užtikrintumo dėl darbo skirstinys (proc.) 17,1 30,3 55,4 48,9 27,4 21,1 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Bendradarbių parama Vadovo parama

Maža Vidutinė Didelė

46,3

31,4 22,3

(25)

25

Duomenų analizė rodo, kad statistiškai reikšmingai dažniau maža bendradarbių parama skundėsi gydytojai dirbantys iki 1 etato krūviu, nei gydytojai dirbantys didesniu krūviu.

3 lentelė. Bendradarbių paramos paskirstymas lyginant su respondentų demografinėmis

charakteristikomis. Bendradarbių parama Charakteristika Maža (N/proc.) Vidutinė (N/proc.) Didelė (N/proc.) χ², lls, p Lytis Vyrai 8/11,8 38/55,9 22/32,4 χ²=2,864, lls=2, p=0,239 Moterys 22/20,6 59/55,1 26/24,3 Amžius 24-30 metai 16/13,0 69/56,1 38/30,9 χ²=8,546, lls=4, p=0,074 31-44 metai 11/32,4 16/47,1 7/20,6 45-65 metai 3/16,7 12/66,7 3/16,7

Šeimyninė padėtis Nevedęs (netekėjusi) 16/15,8 55/54,5 30/29,7 χ²=8,160, lls=6, p=0,227 Vedęs (ištekėjusi) 11/16,2 39/57,4 18/26,5 Išsiskyręs (išsiskyrusi) 2/40,0 3/60,0 0/0,0 Našlys (našlė) 1/100,0 0/0,0 0/0,0

Vaikų skaičius Nebeturi vaikų 16/13,3 67/55,8 37/30,8 χ²=7,066, lls=4, p=0,132 Vienas vaikas 6/27,3 14/63,6 2/9,1

Daugiau nei du 8/24,2 16/48,5 9/27,3

Darbo stažas 1-11 metų 23/16,4 78/55,7 39/27,9 χ²=1,873, lls=4, p=0,759 12-25 metai 6/24,0 12/48,0 7/28,0 26-40 metų 1/10,0 7/70,0 2/20,0 Pareigos Gydytojas 7/13,5 33/63,5 12/23,1 χ²=1,957, lls=2, p=0,376 Rezidentas 23/18,7 64/52,0 36/29,3

Darbo sritis Chirurgija 11/20,8 23/43,4 19/35,8 χ²=7,403, lls=4, p=0,116

Terapija 18/16,2 69/62,2 24/21,6

Kita 1/9,1 5/45,5 5/45,5

Darbas naktimis 1-2 kartus 7/17,5 24/60,0 9/22,5 χ²=11,938, lls=8, p=154 * 3-5 kartus 15/14,6 56/54,4 32/31,1

6-7 kartus 2/28,6 2/28,6 3/42,9

>7 kartus 3/75,0 1/25,0 0/0,0

Nedirba 3/14,3 14/66,7 4/19,0

Darbo krūvis Iki 1 etato 18/45,0* 18/45,0 4/10,0 χ²=8,397, lls=2, p=0,015 Daugiau nei 1

etato

30/22,2 79/58,5 26/19,3 * p<0,05 lyginant su gydytojais dirbančiais daugiau nei 1 etato krūviu.

(26)

26

4 lentelė. Vadovo paramos pasiskirstymas lyginant su respondentų demografinėmis

charakteristikomis. Vadovo parama Charakteristika Maža (N/proc.) Vidutinė (N/proc.) Didelė (N/proc.) χ², lls, p Lytis Vyrai 14/20,6 36/52,9 18/26,5 χ²=5,384, lls=2, p=0,068 Moterys 39/36,4 49/45,8 19/17,8 Amžius 24-30 metai 36/29,3 60/48,8 27/22,0 χ²=3,374, lls=4, p=0,497 31-44 metai 10/29,4 15/44,1 9/26,5 45-65 metai 7/38,9 10/55,6 1/5,6

Šeimyninė padėtis Nevedęs (netekėjusi) 34/33,7 43/42,6 24/23,8 χ²=7,342, lls=6, p=0,290 Vedęs (ištekėjusi) 16/23,5 39/57,4 13/19,1 Išsiskyręs (išsiskyrusi) 2/40,0 3/60,0 0/0,0 Našlys (našlė) 1/100,0 0/0,0 0/0,0

Vaikų skaičius Nebeturi vaikų 35/29,2 58/48,3 27/22,5 χ²=2,313, lls=4, p=0,678 Vienas vaikas 8/36,4 12/54,5 2/9,1

Daugiau nei du 10/30,3 15/45,5 8/24,2

Darbo stažas 1-11 metų 42/30,0 67/47,9 31/22,1 χ²=2,961, lls=4, p=0,571 12-25 metai 7/28,0 12/48,0 6/24,0 26-40 metų 4/40,0 6/60,0 0/0,0 Pareigos Gydytojas 14/26,9 25/48,1 13/25,0 χ²=0,801, lls=2, p=0,670 Rezidentas 39/31,7 60/48,8 24/19,5

Darbo sritis Chirurgija 12/22,6 28/52,8 13/24,5 χ²=6,344, lls=4, p=0,175

Terapija 36/32,4 55/49,5 20/18,0

Kita 5/45,5 2/18,2 4/36,4

Darbas naktimis 1-2 kartus 7/17,5 21/52,5 12/30,0 χ²=10,194, lls=8, p=0,252 3-5 kartus 33/32,0 48/46,6 22/21,4

6-7 kartus 3/42,9 3/42,9 1/14,3

>7 kartus 3/75,0 1/25,0 0/0,0

Nedirba 7/33,3 12/57,1 2/9,5

Darbo krūvis Iki 1 etato 10/25,0 19/47,5 11/27,5 χ²=1,482, lls=2, p=0,477 Daugiau nei 1

etato

43/31,9 66/48,9 26/19,3

(27)

27

5 lentelė. Įtakos priimant darbo sprendimus pasiskirstymas atsižvelgiant į gydytojų demografines charakteristikas.

Įtaka priimant darbo sprendimus

Charakteristika Maža (N/proc.) Vidutinė (N/proc.) Didelė (N/proc.) χ², lls, p Lytis Vyrai 31/45,6 11/16,2 26/38,2 χ²=3,444, lls=2, p=0,179 Moterys 36/33,6 15/14,0 56/52,3 Amžius 24-30 metai 54/43,9* 19/15,4 50/40,7 χ²=10,205, lls=4, p=0,037 31-44 metai 6/17,6 4/11,8 24/70,6 45-65 metai 7/38,9 3/16,7 8/44,4 Šeimyninė

padėtis (netekėjusi) Nevedęs

51/50,5** 20/19,8 30/29,7 χ²=30,549, lls=6, p<0,001 Vedęs (ištekėjusi) 16/23,5 6/8,8 46/67,6 Išsiskyręs (išsiskyrusi) 0/0,0 0/0,0 5/100,0 Našlys (našlė) 0/0,0 0/0,0 1/100,0

Daugiau nei du 10/30,3 5/15,2 18/54,5

Darbo stažas 1-11 metų 56/40,0 22/15,7 62/44,3 χ²=4,737, lls=4, p=0,315 12-25 metai 10/40,0 2/8,0 13/52,0 26-40 metų 1/10,0 2/20,0 7/70,0 Pareigos Gydytojas 2/3,8 5/9,6 45/86,5 χ²=49,15, lls=2, p<0,001 Rezidentas 65/52,8*** 21/17,1 37/30,1

Terapija 42/37,8 19/17,1 50/45,0

Kita 4/36,4 2/18,2 5/45,5

Darbas naktimis 1-2 kartus 13/32,5 5/12,5 22/55,0 χ²=7,201, lls=8, p=0,515 * 3-5 kartus 44/42,7 17/16,5 42/40,8

6-7 kartus 2/28,6 0/0,0 5/71,4

>7 kartus 0/0,0 1/25,0 3/75,0

Nedirba 8/38,1 3/14,3 10/47,6

Darbo krūvis Iki 1 etato 17/42,5 7/17,5 16/40,0 χ²=1,005, lls=2, p=0,605 Daugiau nei 1

etato

50/37,0 19/14,1 66/48,9

* p<0,05 lyginant su 31-44 metų amžiaus grupe. ** p<0,05 lyginant su vedusiais gydytojais/ištekėjusiomis gydytojomis. *** p<0,05 lyginant su gydytojų grupe.

(28)

28

6 lentelė. Darbo saugumo ir užtikrintumo pasiskirstymas atsižvelgiant į gydytojų demografines charakteristikas.

Darbo saugumas ir užtikrintumas

Charakteristika Saugus (N/proc.) Vidutiniškai saugus (N/proc.) Nesaugus (N/proc.) χ², lls, p Lytis Vyrai 43/63,2 17/25,0 8/11,8 χ²=13,889, lls=2, p=0,001 Moterys 38/35,5 38/35,5 31/29,0* Amžius 24-30 metai 62/50,4 34/27,6 27/22,0 χ²=4,301, lls=4, p=0,367 31-44 metai 14/41,2 13/38,2 7/20,6 45-65 metai 5/27,8 8/44,4 5/27,8

Šeimyninė padėtis Nevedęs (netekėjusi) 42/41,6 34/33,7 25/24,8 χ²=7,060, lls=6, p=0,315 Vedęs (ištekėjusi) 36/52,9 19/27,9 13/19,1 Išsiskyręs (išsiskyrusi) 3/60,0 2/40,0 0/0,0 Našlys (našlė) 0/0,0 0/0,0 1/100,0

Daugiau nei du 13/39,4 15/45,5 5/15,2

Darbo sritis Chirurgija 34/64,2 10/18,9 9/17,0 χ²=15,073, lls=4, p=0,005 Terapija 46/41,4 38/34,2** 27/24,3

Kita 1/9,1 7/63,6 3/27,3

6-7 kartus 1/14,3 3/42,9 3/42,9

>7 kartus 1/25,0 1/25,0 2/50,0

Nedirba 9/42,9 5/23,8 7/33,3

etato

63/46,7 44/32,6 28/20,7

(29)

29

Pastebėjome taip pat, kad su didesniais darbo reikalavimais dažniau susiduria moterys, nei vyrai.

7 lentelė. Darbo reikalavimų pasiskirstymas lyginant su respondentų demografinėmis charakteristikomis. Darbo reikalavimai Charakteristika Maža (N/proc.) Vidutinė (N/proc.) Didelė (N/proc.) χ², lls, p Lytis Vyrai 38/55,9 17/25,0 13/19,1 χ²=6,910, lls= 2, p=0,032 Moterys 43/40,2 24/22,4 40/37,4* Amžius 24-30 metai 54/43,9 32/26,0 37/30,1 χ²=6,544, lls= 4, p=0,162 31-44 metai 18/52,9 3/8,8 13/38,2 45-65 metai 9/50,0 6/33,3 3/16,7

Šeimyninė padėtis Nevedęs (netekėjusi) 42/41,6 27/26,7 32/31,7 χ²=5,696, lls= 6, p=0,458 Vedęs (ištekėjusi) 34/50,0 13/19,1 21/30,9 Išsiskyręs (išsiskyrusi) 4/80,0 1/20,0 0/0,0 Našlys (našlė) 1/100,0 0/0,0 0/0,0

Daugiau nei du 18/54,5 7/21,2 8/24,2

Darbo sritis Chirurgija 26/49,1 12/22,6 15/28,3 χ²=1,700, lls= 4, p=0,791

Terapija 49/44,1 28/25,2 34/30,6

Kita 6/54,5 1/9,1 4/36,4

Darbas naktimis 1-2 kartus 15/37,5 14/35,0 11/27,5 χ²=8,532, lls= 8, p=0,383 3-5 kartus 52/50,5 21/20,4 30/29,1

6-7 kartus 3/42,9 1/14,3 3/42,9

>7 kartus 1/25,0 0/0,0 3/75,0

Nedirba 10/47,6 5/23,8 6/28,6

etato

63/46,7 27/20,0 45/33,3 * p<0,05 lyginant su vyrais.

(30)

30

8 lentelė. Specifinių darbo įgūdžių poreikio pasiskirstymas lyginant su respondentų

demografinėmis charakteristikomis.

Specifinių darbo įgūdžių poreikis

Charakteristika Maža (N/proc.) Vidutinė (N/proc.) Didelė (N/proc.) χ², lls, p Lytis Vyrai 28/41,2 29/42,6 11/16,2 χ²=9,497, lls=2, p=0,009 Moterys 29/27,1 38/35,5 40/37,4* Amžius 24-30 metai 45/36,6 48/39,0 30/24,4 χ²=7,745, lls=4, p=0,101 31-44 metai 6/17,6 12/35,3 16/47,1 45-65 metai 6/33,3 7/38,9 5/27,8

Šeimyninė padėtis Nevedęs (netekėjusi) 36/35,6 36/35,6 29/28,7 χ²=2,902, lls=6, p=0,821 * Vedęs (ištekėjusi) 20/29,4 28/41,2 20/29,4 Išsiskyręs (išsiskyrusi) 1/20,0 2/40,0 2/40,0 Našlys (našlė) 0/0,0 1/100,0 0/0,0

Daugiau nei du 9/27,3 12/36,4 12/36,4

Darbo stažas 1-11 metų 47/33,6 53/37,9 40/28,6 χ²=2,733, lls=4, p=0,603 12-25 metai 8/32,0 8/32,0 9/36,0 26-40 metų 2/20,0 6/60,0 2/20,0 Pareigos Gydytojas 16/30,8 26/50,0 10/19,2 χ²=6,761, lls=2, p=0,034 Rezidentas 35/28,5 41/33,3 47/38,2**

Darbo sritis Chirurgija 16/30,2 26/49,1*** 11/20,8 χ²=10,267, lls=4, p=0,036

Terapija 38/34,2 40/36,0 33/29,7

Kita 3/27,3 1/9,1 7/63,6

6-7 kartus 1/14,3 5/71,4 1/14,3

>7 kartus 0/0,0 2/50,0 2/50,0

Nedirba 7/33,3 8/38,1 6/28,6

etato

44/32,6 54/40,0 37/27,4

* p<0,05 lyginant su vyrais. ** p<0,05 lyginant su gydytojų grupe. *** p<0,05 lyginant su terapinio profilio specialistais.

(31)

31

9 lentelė. Sprendimų priėmimo laisvės pasiskirstymas lyginant su gydytojų demografinėmis

charakteristikomis.

Sprendimų priėmimo laisvė

Charakteristika Maža (N/proc.) Vidutinė (N/proc.) Didelė (N/proc.) χ², lls, p Lytis Vyrai 18/26,5 18/26,5 32/47,1 χ²=6,762, lls=2, p=0,034 Moterys 42/39,3* 35/32,7 30/28,0 Amžius 24-30 metai 50/40,7 36/29,3 37/30,1 χ²=7,236, lls=4, p=0,124 31-44 metai 6/17,6 11/32,4 17/50,0 45-65 metai 6/33,3 6/33,3 6/33,3 Šeimyninė

padėtis (netekėjusi) Nevedęs

44/43,6** 30/29,7 27/26,7 χ²=13,809, lls=6, p=0,021 * Vedęs (ištekėjusi) 18/26,5 21/30,9 29/42,6 Išsiskyręs (išsiskyrusi) 0/0,0 1/20,0 4/80,0 Našlys (našlė) 0/0,0 1/100,0 0/0,0

Vaikų skaičius Nebeturi vaikų 48/40,0 34/28,3 38/31,7 χ²=3,630, lls=4, p=0,458

Vienas vaikas 6/27,3 7/31,8 9/40,9

Daugiau nei du 8/24,2 12/36,4 13/39,4

Darbo stažas 1-11 metų 52/37,1 40/28,6 48/34,3 χ²=2,794, lls=4, p=0,593 12-25 metai 8/32,0 10/40,0 7/28,0 26-40 metų 2/20,0 3/30,0 5/50,0 Pareigos Gydytojas 4/7,7 19/36,5 29/55,8 χ²=26,979, lls=2, p<0,001 Rezidentas 58/47,2*** 34/27,6 31/25,2

Terapija 36/32,4 35/31,5 40/36,0

Kita 5/45,5 3/27,3 3/27,3

6-7 kartus 1/14,3 4/57,1 2/28,6

>7 kartus 0/0,0 2/50,0 2/50,0

Nedirba 6/28,6 8/38,1 7/33,3

etato

46/34,1 43/31,9 46/34,1

* p<0,05 lyginant su vyrais. ** p<0,05 lyginant su vedusių (netekėjusių) gydytojų grupe. *** p<0,05 lyginant su gydytojais.

(32)

32

veiksnių (maža sprendimų priėmimo laisvė, mažas darbo užtikrintumo jausmas, dideli darbo reikalavimai) statistiškai reikšmingai dažniau patiria moterys, nei vyrai. Taip pat, maža darbo sprendimų priėmimo laisve ir maža įtaka priimant sprendimus dažniau skundžiasi gydytojai rezidentai. Tam įtakos gali turėti vyresnių kolegų nepasitikėjimas, kompetencijos stoka, rezidento statusas.

3.2.1. Perdegimo darbe vertinimas

Mūsų apklausos analizė rodo, jog asmeninį perdegimą patyrė 60,6 proc. apklaustųjų, darbo sukeltą perdegimą patyrė net 74,9 proc. gydytojų, o perdegimą dėl darbo su pacientais jaučia trečdalis medikų – 25,7 proc.

6 pav. Trijų perdegimo aspektų skirstinys (proc.)

Vertinome perdegimo pasiskirstymą pagal demografinius tiriamųjų rodiklius: amžių, lytį, šeimyninę padėtį, vaikų skaičių, darbo stažą, pareigas, darbo sritį, darbą naktimis ir darbo krūvį. Atlikus statistinę analizę paaiškėjo, jog moterys statistiškai reikšmingai dažniau nei vyrai jaučia asmeninį perdegimą. Taip pat pastebėta, jog terapinio profilio gydytojai statistiškai reikšmingai dažniau jaučia asmeninį perdegimą nei chirurginio profilio ir kitų profilių gydytojai.

60,6 74,9 25,7 39,4 25,1 74,3 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Asmeninis perdegimas Darbo sukeltas perdegimas

Perdegimas dėl darbo su pacientais

(33)

33

10 lentelė. Asmeninio perdegimo pasiskirstymas atsižvelgiant į gydytojų demografines charakteristikas. Asmeninis perdegimas Charakteristika Perdegę (N/proc.) Neperdegę (N/proc.) χ², lls, p Lytis Vyrai 35/51,5 33/48,5 χ²=3,857, lls=1, p=0,049 Moterys 71/66,4* 36/33,6 Amžius 24-30 metai 76/61,8 47/38,2 χ²=2,280, lls=2, p=0,320 31-44 metai 22/64,7 12/35,3 45-65 metai 8/44,4 10/55,6

Šeimyninė padėtis Nevedęs (netekėjusi) 61/60,4 40/39,6 χ²=2,626, lls=3, p=0,453 Vedęs (ištekėjusi) 43/63,2 25/36,8 Išsiskyręs (išsiskyrusi) 2/40,0 3/60,0 Našlys (našlė) 0/0,0 1/100,0

Vaikų skaičius Nebeturi vaikų 74/61,7 46/38,3 χ²=0,395, lls=2, p=0,821

Vienas vaikas 12/54,5 10/45,5

Daugiau nei du 20/60,6 13/39,4

Darbo stažas 1-11 metų 85/60,7 55/39,3 χ²=0,592, lls=2,

p=0,744 12-25 metai 16/64,0 9/36,0 26-40 metų 5/50,0 5/50,0 Pareigos Gydytojas 31/59,6 21/40,4 χ²=0,028, lls=1, p=0,866 Rezidentas 75/61,0 48/39,0

Darbo sritis Chirurgija 24/45,3 29/54,7 χ²=7,505, lls=2,

p=0,023

Terapija 75/67,3* 36/32,4

Kita 7/63,6 4/36,4

Darbas naktimis 1-2 kartus 21/52,5 19/47,5 χ²=4,628, lls=4, p=0,328

3-5 kartus 68/66,0 35/34,0

6-7 kartus 4/57,1 3/42,9

>7 kartus 1/25,0 3/75,0

Nedirba 12/57,1 9/42,9

Darbo krūvis Iki 1 etato 20/50,0 20/50,0 χ²=2,426, lls=1, p=0,119 Daugiau nei 1

etato

86/63,7 49/36,3

* p<0,05 lyginant su vyrais. ** p<0,05 lyginant su chirurginio profilio gydytojais.

(34)

34

analizuojant darbo sukelta perdegimą ir darbo stažo trukmę. Dažniau perdegimą dėl darbo jaučia jaunieji gydytojai, kurių darbo stažas yra nuo 1 iki 11 metų, nei gydytojai, kurių darbo stažas didesnis nei 11 metų.

11 lentelė. Darbo sukelto perdegimo pasiskirstymas atsižvelgiant į demografines respondentų

charakteristikas.

Darbo sukeltas perdegimas

Charakteristika Perdegę (N/proc.) Neperdegę (N/proc.) χ², lls, p Lytis Vyrai 50/73,5 18/26,5 χ²=0,104, lls=1, p=0,747 Moterys 81/75,7 26/24,3 Amžius 24-30 metai 95/77,2* 28/22,8 χ²=6,654, lls=2, p=0,036 31-44 metai 27/79,4 7/20,6 45-65 metai 9/50,0 9/50,0

Šeimyninė padėtis Nevedęs (netekėjusi) 77/76,2 24/23,8 χ²=3,667, lls=3, p=0,300 Vedęs (ištekėjusi) 51/75,0 17/25,0

Išsiskyręs (išsiskyrusi) 3/60,0 2/40,0 Našlys (našlė) 0/0,0 1/100,0

Vaikų skaičius Nebeturi vaikų 90/75,0 30/25,0 χ²=2,725, lls=2, p=0,256 Vienas vaikas 19/86,4 3/13,6

Darbo stažas 1-11 metų 108/77,1** 32/22,9 χ²=6,862, lls=2, p=0,032

12-25 metai 19/76,0 6/24,0

26-40 metų 4/40,0 6/60,0

Pareigos Gydytojas 35/67,3 17/32,7 χ²=2,240, lls=1, p=0,134

Rezidentas 96/78,0 27/22,0

Darbo sritis Chirurgija 38/71,7 15/28,3 χ²=1,422, lls=2, p=0,491

Terapija 86/77,5 25/22,5

Kita 7/63,6 4/36,4

Darbas naktimis 1-2 kartus 28/70,0 12,30/0 χ²=3,844, lls=4, p=0,428 3-5 kartus 82/79,6 21/20,4

6-7 kartus 5/71,4 2/28,6

>7 kartus 2/50,0 2/50,0

Nedirba 14/66,7 7/33,3

Darbo krūvis Iki 1 etato 30/75,0 10/25,0 χ²=0,001,lls=1, p=0,981 Daugiau nei 1 etato 101/74,8 34/25,2

(35)

35

Vertinant perdegimą dėl darbo su pacientais statistiškai reikšmingi skirtumai nebuvo nustatyti (p>0,05).

12 lentelė. Perdegimo dėl darbo su pacientais pasiskirstymas atsižvelgiant į gydytojų demografines charakteristikas.

Perdegimas dėl darbo su pacientais

Charakteristika Perdegę (N/proc.) Neperdegę (N/proc.) χ², lls, p Lytis Vyrai 13/19,1 55/80,9 χ²=2,534, lls=1, p=0,111 Moterys 32/29,9 75/70,1 Amžius 24-30 metai 33/26,8 90/73,2 χ²=4,694, lls=2, p=0,096 31-44 metai 11/32,4 23/67,6 45-65 metai 1/5,6 17/94,4

Šeimyninė padėtis Nevedęs (netekėjusi) 27/26,7 74/73,3 χ²=0,505, lls=3, p=0,918 Vedęs (ištekėjusi) 17/25,0 51/75,0 Išsiskyręs (išsiskyrusi) 1/20,0 4/80,0 Našlys (našlė) 0/0,0 1/100,0

Vaikų skaičius Nebeturi vaikų 34/28,3 86/71,7 χ²=1,435, lls=2, p=0,488

Vienas vaikas 4/18,2 18/81,8

Darbo stažas 1-11 metų 38/27,1 102/72,9 χ²=3,679, lls=2,

p=0,159 12-25 metai 7/28,0 18/72,0 26-40 metų 0/0,0 10/100,0 Pareigos Gydytojas 13/25,0 39/75,0 χ²=0,020, lls=1, p=0,888 Rezidentas 32/26,0 91/74,0

Darbo sritis Chirurgija 10/18,9 43/81,1 χ²=2,238, lls=2, p=0,327

Terapija 31/27,9 80/72,1

Kita 4/36,4 7/63,9

Darbas naktimis 1-2 kartus 8/20,0 32/80,0 χ²=2,604, lls=4, p=0,626

3-5 kartus 28/27,2 75/72,8

6-7 kartus 1/14,3 6/85,7

>7 kartus 2/50,0 2/50,0

Nedirba 6/28,6 15/71,4

Darbo krūvis Iki 1 etato 9/22,5 31/77,5 χ²=0,280, lls=1,

p=0,596 Daugiau nei 1

etato

(36)

36

Perdegimo vertinimas rodo, kad gydytojų tarpe dominuoja darbo sukeltas perdegimas (74,9 proc. apklaustųjų), o mažiausiai gydytojai patyrė perdegimą dėl darbo su pacientais (25,7 proc.). Dažniau asmeninį perdegimą patiria moterys, nei vyrai, o darbo sukeltą perdegimą dažniau patiria trumpiausią stažą turintys gydytojai.

3.3. Gydytojų subjektyvios sveikatos vertinimas

SF-36 klausimyno pagalba vertinome gydytojų subjektyvią sveikatą. Nustatėme, jog subjektyviai vos 9.7 proc. respondentų vertina savo sveikata puikiai. Dauguma jų mano, kad jų sveikata gera (n=74, 42,3 proc.).

7 pav. Gydytojų subjektyvaus sveikatos vertinimo skirstinys (proc.)

Įvertinus apibendrintą fizinės sveikatos skalę nustatėme, jog labai geros sveikatos yra 82,3 proc. gydytojų, o atsižvelgus į psichinės sveikatos įvertinimo rezultatus pastebėjome, jog labai geros psichinės sveikatos yra 69,7 proc. gydytojų.

(37)

37

8 pav. Fizinės gydytojų sveikatos vertinimo skirstinys (proc.)

9 pav. Psichinė gydytojų sveikatos vertinimo skirstinys (proc.)

Vertindami savo sveikatą subjektyviai didžioji dalis gydytojų mano jog yra geros sveikatos (42,3 proc.). Blogos sveikatos mano esą tik 0,6 proc. gydytojų. Analizuodami gydytojų sveikatos

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Fizinė sveikata Fizinė sveikata Bloga 0 Pakankamai gera 0,6 Gera 17,1 Labai gera 82,3

Bloga Pakankamai gera Gera Labai gera

0 10 20 30 40 50 60 70 80 Psichinė sveikata Psichinė sveikata Bloga 0 Gera 30,3 Labai gera 69,7

(38)

38

vertinimo rezultatus pastebėjome, jog nei vienas respondentas nėra blogos fizinės ar psichinės sveikatos. Dauguma yra labai geros fizinės ir psichinės sveikatos.

3.3. Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių sąsajos su subjektyvia sveikata

Nepalanki psichosocialinė aplinka dažnai yra streso šaltinis. Todėl, norėdami įvertinti gydytojų patiriamą stresą, naudojome Kopenhagos psichosocialinio klausimyno dalį apie stresą ir vertinome jį trimis streso išraiškomis – elgsenos, somatine ir kognityvine. Nustatėme, kad dažniausios tarp gydytojų yra somatinės streso išraiškos – 36 proc. gydytojų patyrė aukštą, o 38,9 proc. gydytojų patyrė vidutinį somatinį stresą.

10 pav. Gydytojų streso intensyvumo skirstinys (proc.)

Statistinės analizės pagalba nustatėme, kad statistiškai reikšmingai dažniau aukštą kognityvinį stresą patiria gydytojai 24-30 metų amžiaus grupėje, o žemą dažniau patiria kitų amžiaus grupių gydytojai – 31-45 metų ir 46-65 metų. Taip pat aukštą kognityvinį stresą statistiškai reikšmingai dažniau patiria gydytojai neturintys vaikų, nei turintys vieną ar daugiau vaikų. Respondentai turintys du ir daugiau vaikų patiria žemą kognityvinį stresą statistiškai reikšmingai dažniau nei gydytojai neturintys vaikų. Medikai, kurių darbo stažas iki 10 metų statistiškai reikšmingai dažniau patiria aukštą kognityvinį stresą, nei tie, kurie dirba nuo 11 iki 25 metų ir nuo 26 iki 40 metų. Moterys statistiškai reikšmingai dažniau patiria aukštą kognityvinį stresą, lyginant su vyrais. Aukštą kognityvinį stresą statistiškai reikšmingai dažniau patiria

34,3 25,1 36,6 34,3 38,9 32 31,4 36 31,4 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Elgsenos stresas Somatinis stresas Kognityvinis stresas

(39)

39

vieniši gydytojai, nei gyvenantys santuokoje. Aukštą kognityvinį stresą statistiškai reikšmingai dažniau patiria gydytojai rezidentai, nei rezidentūrą pabaigę gydytojai. Aukštą kognityvinį stresą statistiškai reikšmingai dažniau patiria terapinio profilio lyginant su kitų profilių gydytojais.

13 lentelė. Kognityvinio streso pasiskirstymas atsižvelgiant į respondentų demografines

charakteristikas. Kognityvinis stresas Charakteristika Žemas (N/proc.) Vidutinis (N/proc.) Aukštas (N/proc.) χ², lls, p Lytis Vyrai 37/54,4 22/32,4 9/13,2 χ²=21,396, lls=2, p=0,001 Moterys 27/25,2 34/31,8 46/43,0 Amžius 24-30 metai 31/25,2 44/35,8 48/39,0 χ²=24,200, lls=4, p=0,001 31-44 metai 21/61,8 8/23,5 5/14,7 45-65 metai 12/66,7 4/22,2 2/11,1

Šeimyninė padėtis Nevedęs (netekėjusi) 26/25,7 38/37,6 37/36,6 χ²=16,414, lls=6, p=0,012 Vedęs (ištekėjusi) 35/51,5 15/22,1 18/26,5 Išsiskyręs (išsiskyrusi) 3/60,0 2/40,0 0/0,0 Našlys (našlė) 0/0,0 1/100,0 0/0,0

Vaikų skaičius Nebeturi vaikų 31/25,8 43/35,8 46/38,3 χ²=25,393, lls=4, p=0,001 Vienas vaikas 9/40,9 7/31,8 6/27,3

Daugiau nei du 24/72,7 6/18,2 3/9,1

Darbo stažas 1-11 metų 42/30,0 47/33,6 51/36,4 χ²=15,977, lls=4, p=0,003 12-25 metai 15/60,0 8/32,0 2/8,0 26-40 metų 7/70,0 1/10,0 2/8,0 Pareigos Gydytojas 31/59,6 12/23,1 9/17,3 χ²=17,277, lls=2, p=0,001 Rezidentas 33/26,8 44/35,8 46,37,4

Darbo sritis Chirurgija 28/52,8 16/30,2 9/17,0 χ²=10,694, lls=4, p=0,030

Terapija 33/29,7 36/32,4 42/37,8

Kita 3/27,3 4/36,4 4/36,4

6-7 kartus 0/0,0 3/42,9 4/57,1

>7 kartus 1/25,0 1/25,0 2/50,0

Nedirba 7/33,3 6/28,6 8/38,1

etato

52/38,5 40/29,6 43/31,9

(40)

40

14 lentelė. Somatinio streso pasiskirstymas atsižvelgiant į respondentų demografines

charakteristikas. Somatinis stresas Charakteristika Žemas (N/proc.) Vidutinis (N/proc.) Aukštas (N/proc.) χ², lls, p Lytis Vyrai 19/27,9 37/54,4 12/17,6 χ²=17,677, lls=2, p=0,001 Moterys 25/23,4 31/29,0 51/47,7* Amžius 24-30 metai 29/23,6 47/38,2 47/38,2 χ²=1,906, lls=4, p=0,753 31-44 metai 9/26,5 13/38,2 12/35,3 45-65 metai 6/33,3 8/44,4 4/22,2

Šeimyninė padėtis Nevedęs (netekėjusi) 27/26,7 36/35,6 38/37,6 χ²=4,056, lls=6, p=0,669 Vedęs (ištekėjusi) 17/25,0 28/41,2 23/33,8 Išsiskyręs (išsiskyrusi) 0/0,0 3/60,0 2/40,0 Našlys (našlė) 0/0,0 1/100,0 0/0,0

Vaikų skaičius Nebeturi vaikų 32/26,7 40/33,3 48/40,0 χ²=7,611, lls=4, p=0,107 Vienas vaikas 4/18,2 14/63,6 4/18,2

Daugiau nei du 8/24,2 14/42,4 11/33,3

Darbo stažas 1-11 metų 34/24,3 55/39,3 51/36,4 χ²=0,386, lls=4, p=0,984 12-25 metai 7/28,0 9/36,0 9/36,0 26-40 metų 3/30,0 4/40,0 3/30,0 Pareigos Gydytojas 14/26,9 20/38,5 18/34,6 χ²=0,136, lls=2, p=0,934 Rezidentas 30/24,4 48/39,0 45/36,6

Darbo sritis Chirurgija 13/24,5 27/50,9 13/24,5 χ²=6,422, lls=4, p=0,170

Terapija 27/24,3 38/34,2 46/41,4

Kita 4/36,4 3/27,3 4/36,4

6-7 kartus 1/14,3 2/28,6 4/57,1

>7 kartus 0/0,0 2/50,0 2/50,0

Nedirba 5/23,8 7/33,3 9/42,9

etato

31/23,0 55/40,7 49/36,3 * p<0,05 lyginant su vyrais.

(41)

41

Gydytojai neturintys vaikų dažniau patiria aukštą elgsenos stresą, nei tie, kurie turi vieną ir daugiau vaikų. Jaunieji gydytojai, kurių amžius nuo 24 iki 30, statistiškai reikšmingai dažniau patiria aukštą elgsenos stresą, nei vyresnieji gydytojai.

15 lentelė. Elgsenos streso pasiskirstymas atsižvelgiant į respondentų demografines

charakteristikas. Elgsenos stresas Charakteristika Žemas (N/proc.) Vidutinis (N/proc.) Aukštas (N/proc.) χ², lls, p Lytis Vyrai 35/51,5 21/30,9 12/17,6 χ²=16,676, lls=2, p=0,001 Moterys 25/23,4 39/36,4 55/31,4* Amžius 24-30 metai 31/25,2 47/38,2 45/36,6** χ²=16,891, lls=4, p=0,002 31-44 metai 17/50,0 10/29,4 7/20,6 45-65 metai 12/66,7 3/16,7 3/16,7 Šeimyninė padėtis Nevedęs (netekėjusi) 22/21,8 43/42,6 36/35,6*** χ²=23,121, lls=6, p=0,001 Vedęs (ištekėjusi) 36/52,9 14/20,6 18/26,5 Išsiskyręs (išsiskyrusi) 2/40,0 3/60,0 0/0,0 Našlys (našlė) 0/0,0 0/0,0 1/100,0

Vaikų skaičius Nebeturi vaikų 28/23,3 49/40,8 43/35,8**** χ²=23,469, lls=4, p=0,001

Vienas vaikas 10/45,5 5/22,7 7/31,8

Daugiau nei du 22/66,7 7/31,8 5/15,2

Darbo stažas 1-11 metų 39/27,9 52/37,1 49/35,0***** χ²=16,223, lls=4, p=0,003 12-25 metai 14/56,0 8/32,0 3/12,0 26-40 metų 7/70,0 0/0,0 3/30,0 Pareigos Gydytojas 29/55,8 11/21,2 12/23,1 χ²=15,322, lls=2, p=0,001 Rezidentas 31/25,2 49/39,8 43/35,0******

Darbo sritis Chirurgija 27/50,9******* 15/28,3 11/20,8 χ²=10,320, lls=4, p=0,035

Terapija 31/27,9 41/36,9 39/35,1

Kita 2/18,2 4/36,4 5/45,5

Darbas naktimis 1-2 kartus 15/37,5 12/30,0 13/32,5 χ²=8,215, lls=8, p=0,413

3-5 kartus 36/35,0 40/38,8 27/26,2

6-7 kartus 1/14,3 1/14,3 5/71,4

>7 kartus 1/25,0 1/25,0 2/50,0

Nedirba 7/33,3 6/28,6 8/38,1

etato

48/35,6 44/32,6 43/31,9