KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
Visuomenės sveikatos fakultetas
Socialinės medicinos katedra
Artūras Romanis
Psichosocialinio streso paplitimas tarp
pirminės sveikatos prieţiūros įstaigos
gydytojų
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS (Visuomenės sveikatos vadyba)
Darbo vadovė: Dr. Jurgita Vladičkienė
SANTRAUKA Visuomenės sveikatos vadyba
“Psichosocialinio streso paplitimas tarp pirminės sveikatos prieţiūros įstaigos gydytojų”. Artūras Romanis
Mokslinė vadovė biomed. m. dr. Jurgita Vladičkienė
Kauno Medicinos Universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Socialinės medicinos katedra. Kaunas; 2006. - 51 p.
Darbo tikslas: įvertinti psichosocialinio streso paplitimą tarp pirminės sveikatos prieţiūros įstaigos gydytojų.
Uţdaviniai: 1. Nustatyti streso paplitimo lygį tarp sveikatos prieţiūros įstaigos gydytojų; 2. Išsiaiškinti psichosocialinio streso veiksnius.
Tyrimo metodika: Tyrimo tipas - anoniminė vienmomentinė apklausa. Tyrimo objektas: visi pirminės sveikatos prieţiūros įstaigos gydytojai. Statistinės analizės metodai: statistinė analizė atlikta statistinės analizės paketu „SPSS 11 for Macintosh― (SPSS Inc.). Statistinis duomenų reikšmingumas tikrintas pagal χ2
kriterijų, laisvės laipsnių skaičių ir statistinį reikšmingumą (p). Rezultatai: Nustatytas psichosocialinio streso paplitimas tarp pirminės sveikatos prieţiūros įstaigos gydytojų: stresą darbe patiria 93 proc., apklaustų medikų, iš jų nuolat darbe stresą patiria 8,8 proc. apklaustų medikų; iš viso streso nepatiriantys teigė tik 7 proc. respondentų.
Išaiškinti psichosocialinio streso veiksniai, sąlygojantys psichosocialinio streso atsiradimą gydytojams. Tyrimo rezultatai rodo, kad pagrindiniai streso veiksniai tirtos įstaigos gydytojams buvo: per didelis darbo krūvis (66,7 proc. respondentų teigė, kad jų krūvis darbe yra per didelis); per maţas atlygis uţ darbą (94,8 proc. respondentų nepatenkinti gaunamu atlyginimu) bei agresija iš pacientų pusės (91,4 proc. medikų teigė susiduriantys savo darbe su visokio tipo agresija). Išvados: Didţioji dalis pirminės sveikatos prieţiūros įstaigos gydytojų patiria stresą darbe. Pagrindiniai stresą darbe sąlygojantys veiksniai – per didelis darbo krūvis, per maţas atlygis uţ darbą bei agresija iš pacientų pusės.
SUMMARY
„Psychosocial stress prevalence among physicians in primary care institution“. Artūras Romanis
Supervisor Jurgita Vladičkienė, Ph. D.
Departament of Social medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2006. - 51 p.
Aim of the study: Identify psychosocial stress prevalence level among physicians in primary care and investigate factors of psychosocial stress;
Objectives: 1. Investigate factors of psychosocial stress; 2. Identify psychosocial stress prevalence level among physicians in primary care.
Methods
Study design: Cross – sectional study. The data collected by using anonymous questionnaire filled-in by the physicians.
Object of the study: all physicians of the primary care institution.
Statistical analysis: Data were computed, coded and analyzed using Statistical Package for the Social Sciences for Macintosh version 11.0 (SPSS Inc.). The analysis included descriptive statistics; the statistical procedures were employed by Chi- square’s (χ2) parameters, degree of freedom and statistical significance. Results differences at p < 0.05 level were considered as statistically significant.
Results: Psychosocial stress factors and level of psychosocial stress prevalence among physicians has been identified – 93 percent of physicians encounter stress at work, 8.8 percent of the respondents claim that they feel stress constantly, only 7 percent of respondents’ claim that they do not feel stress at work. Identified stressors among physicians were excessive work load (66.7 percent of respondents were complaining about excessive work load), low salary (94,8 percent of physicians were not satisfied with their salary) and the aggression from the patients (91,4 percent of respondents claimed to encounter aggressive patients at the workplace).
Conclusions: The major part of the physicians in the primary health care institution encounter stress at work. The most important stressors at the workplace are work load, low salary and the aggression from the patients.
TURINYS SANTRAUKA ... 2 SUMMARY ... 3 LENTELIŲ SĄRAŠAS ... 5 DIAGRAMŲ SĄRAŠAS ... 6 ĮVADAS ... 7
I. TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 8
II. LITERATŪROS APŢVALGA ... 9
II. 1. STRESO POVEIKIS ŢMOGUI ... 9
II. 2. BAUGINIMAI TAIP PAT STRESO PRIEŢASTIS... 13
II. 3. STRESAS IR ATEITIES PERSPEKTYVOS ... 18
III. TYRIMO METODAI IR TIRIAMIEJI ... 23
IV. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 25
1. Streso paplitimas tarp respondentų; ... 25
2. Stresą galintys sąlygoti veiksniai ... 34
3. Respondentų sveikatos subjektyvus vertinimas ir ryšiai su stresu. ... 39
V. IŠVADOS ... 46
VI. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 47
VII. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 48
LENTELIŲ SĄRAŠAS
Lentelė 1. Psichosocialiniai ir organizaciniai darbo veiksniai ... 11
Lentelė 2. Respondentų nuomonių pasiskirstymas tarp amţiaus grupių ... 26
Lentelė 3. Ar apklaustiesiems tenka dalyvauti priimant sprendimus susijusius su įstaigos veikla . 27 Lentelė 4. Respondentų nuomonė apie Jų dedamas pastangas darbe ... 28
Lentelė 5. Apklaustųjų streso patyrimo ir nuomonės apie pastangas darbe pasiskirstymas ... 28
Lentelė 6. Respondentų pervargimo pasiskirstymas tarp amţiaus grupių... 29
Lentelė 7. Darbo keitimo mintys ... 32
Lentelė 8. Asmeninių problemų aptarimo su psichologu vertinimai... 32
Lentelė 9. Respondentų nuomonė apie darbo pagerinimą ... 32
Lentelė 10. Streso darbe patyrimas ir agresija iš pacientų pusės... 34
Lentelė 11. Kvalifikacijos kėlimo galimybės ir streso patyrimas tarp apklaustųjų ... 34
Lentelė 12. Sąlygos profesiniam tobulinimuisi ir streso patyrimas ... 35
Lentelė 13. Darbo krūvio sąsajos su streso patyrimu ... 36
Lentelė 14. Pervargimo daţnis ir streso patyrimo daţnis tarp grupių ... 36
Lentelė 15. Darbo kokybės ir streso patyrimo daţnis tarp respondentų grupių ... 37
Lentelė 16. Viršvalandţių sąsajos su darbinio streso daţniu... 38
Lentelė 17. Agresyvūs pacientai darbe ir streso patyrimo daţnis respondentų grupėse ... 38
Lentelė 18. Stresas apklausos vykdymo dienomis ir streso patyrimo daţnis tarp apklaustųjų grupių ... 39
Lentelė 19. Pastaruosius 12 mėnesių respondentus varginę simptomai ... 39
Lentelė 20. Streso patyrimo daţnis ir nervingumas ... 41
Lentelė 21. Streso patyrimo daţnis ir nemiga ... 42
Lentelė 22. Streso patyrimo daţnis ir nerimas ... 43
Lentelė 23. Streso patyrimo daţnis ir nepilnavertiškumo jausmas ... 43
DIAGRAMŲ SĄRAŠAS
Diagrama 1. Profesiniai susirgimai tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų... 10
Diagrama 2. DSS integravimo į švietimą ir profesinį mokymą modelis. ... 20
Diagrama 3. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį. ... 25
Diagrama 4. Respondentų pasiskirstymas amţiaus grupėse. ... 25
Diagrama 5. Respondentų pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį. ... 26
Diagrama 6. Respondentų pasiskirstymas pagal juos pastaruosius 12 mėnesių varginusius simptomus ... 40
Diagrama 7. Respondentų pasiskirstymas pagal jiems per pastaruosius 12 mėnesių nustatytas ar gydytas ligas. ... 41
ĮVADAS
Stresas yra natūrali ţmogaus kūno reakcija į jį veikiančias protines apkrovas ar stresines situacijas, į kurias patekę ţmonės neišgali iš karto rasti efektyvaus jų sprendimo būdo. Nepaţįstamos, iššaukiančios ar grasinančios situacijos ţmogui padidina streso lygį (Error! Refer-ence source not found.).
Yra daug streso lygių, kurie atsiranda kaip reakcija į tam tikrą situaciją. Ţmogaus patiriamo streso lygis priklauso ir nuo jo asmenybės tipo, sveikatos būsenos bei daugelio kitų veiksnių (16). Pavyzdţiui, visi skirtingai reaguojame į tokias uţduotis kaip vieša kalba prieš minią, naujos ar sunkios uţduoties prisiėmimas, egzaminas ar mūsų veiklos tikrinimas.
Nereikia manyti, kad stresas visada yra blogas dalykas. Stresas ateina su darbu, šeimyninėmis pareigomis ir praktiškai yra neišvengiamas. Jis palaiko mūsų motyvaciją ir gali suteikti didţiulį pasitenkinimo jausmą stresinei situacijai pasibaigus. Stresas taip pat padidina mūsų kūno energijos lygį ir raumenų jėgą, padeda susikoncentruoti ir atitikti esamos situacijos poreikius.
Visuomenės sveikatos specialistai teigia, kad maţinant darbo streso lygį organizacijose reikalinga kenksmingų darbo veiksnių kontrolė, geras darbo organizavimas ir vadyba. Įtampą darbe maţina bendras mikroklimatas, susijęs su darbo našumu ir darbdavio pozicija šiais klausimais, darbuotojų pasitikėjimas savimi, galimybė kontroliuoti su savo darbu susijusią situaciją, geri tarpusavio santykiai kolektyve. Pasitikintys savimi darbuotojai ne taip jautriai reaguoja į įtampą darbe, lengviau prisitaiko prie padidėjusio darbo krūvio ar naujos darbo vietos ir kitokių reikalavimų.
Ţodis „stresas― daţnai naudojamas sielvarto, nuovargio ar jausmų, kurių nesugebame įveikti, apibūdinimui. Todėl, prieš pradedant aiškintis apie galimą streso darbe poveikį sveikatai, reikėtų išsiaiškinti pačias sąvokas "stresas" ir "stresas darbe". Lietuviška medicinos enciklopedija nurodo, kad stresas (angl. stress - įtampa) - tai "psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, visuma organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia ţalingi aplinkos ar vidaus veiksniai - stresoriai (6). Streso teoriją 1936 m. sukūrė ir terminą pradėjo vartoti H. Selje (9).
Nustatyti ar numatyti ryšį tarp kenksmingų veiksnių ir pakenkimo laipsnio naudojamas rizikos terminas. Rizika suprantama kaip pakenkimo tikimybės ir pakenkimo laipsnio funkcija (5). Kai kuriems kenksmingiems veiksniams daugiau būdinga epizodinė ekspozicija, kitiems – ilgalaikė ar pastovi.
I.
TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tyrimo tikslas: įvertinti psichosocialinio streso paplitimą tarp pirminės sveikatos prieţiūros įstaigos gydytojų.
Uţdaviniai:
1. nustatyti streso paplitimo lygį tarp pirminės sveikatos prieţiūros įstaigos gydytojų; 2. išsiaiškinti psichosocialinio streso veiksnius.
II.
LITERATŪROS APŢVALGA
II. 1. S
TRESO POVEIKIS ŽMOGUIŢmonės į stresines situacijas reaguoja skirtingai ir jos gali suţadinti skirtingas reakcijas į situaciją. Jos kinta priklausomai nuo ţmogaus tipo. Vienos gali būti fizinio, kitos psichologinio pobūdţio, dar kitos gali keisti elgseną (36).
Ţmogaus reakcija į stresą priklauso nuo to, kiek jautrus jis tuo metu yra. Pavyzdţiui, streso esate labiau paţeidţiamas, jei sergate širdies-kraujagyslių sistemos ligomis arba hipertenzija (3, 20).
Asmens asmeninės savybės gali paveikti ir jo reakciją į stresą. Jei jūsų asmenybė nerimastinga, tai tikėtina, kad valdyti save stresinėje situacijoje bus sunkiau lyginant su tuo, kuris turi aukštą savikontrolės lygį ar teigiamai save vertina.
Atsidūrus stresinėje situacijoje ţmogaus pirminė reakcija priklauso ir nuo to, ar jis tiki turintis įgūdţius, galias ir ištekius susidoroti su ta situacija. Geriau į stresines situacijas ţmonės reaguoja jausdami bendradarbių, šeimos ir draugų palaikymą (24).
Ţmogui jaučiant stresą, organizmas gali reaguoti labai įvairiai. Stresinės situacijos metu padidėja energijos poreikis, todėl kepenys atpalaiduoja papildomą gliukozę, tuo pačiu atpalaiduojami riebalai ir proteinai (5, 1). Širdies ritmas ir kvėpavimas padaţnėja, arterinis kraujospūdis pakyla, raumenys įsitempia, burna išdţiūva (5). Visa tai ir yra pradiniai patiriamo streso ţenklai. Išsiskiria endorfinai - natūralūs skausmo šalintojai. Kraujagyslių sienelės susitraukia, pasiruošia sustabdyti kraujavimą suţeidimo atveju. Deguonies pernešimo uţtikrinimui bluţnis gamina daugiau eritrocitų. Kovai su infekcija kaulų čiulpai gamina daugiau leukocitų (5). Dauguma šių fiziologinių pokyčių vyksta dėl suaktyvėjusios simpatinės nervų sistemos ir adrenokortikoidinės sistemos veiklos. Čia svarbus vaidmuo tenka pagumburiui, kuris dėl atliekamos dvigubos funkcijos daţnai vadinamas streso centru. Kritiniais atvejais jis aktyvina simpatinę vegetacinės nervų sistemos dalį, taip pat perduoda nervinį impulsą į smegenų centrą, kuris kontroliuoja vegetacinės nervų sistemos veiklą (1).
Stresinei situacijai uţsitęsus, organizmas pradeda ieškoti kitų kelių ir būdų jai spręsti, ir hormonų lygis bei širdies plakimas sugrįţta į įprastą būseną (5). Kai kūno bandymas susidoroti su stresine situacija patiria nesėkmę, pradedamas jausti pervargimas bei tampama fiziškai ir psichologiškai neatspariu įvairioms ligoms ir susirgimams (5,27). Dar labiau uţsitęsus stresinei situacijai, gali prasidėti elgsenos pokyčiai (11). Tai gali pasireikšti padidėjusiu rūkymu, alkoholio ar narkotikų vartojimu bei prastai atliekamu darbu (7,21). Psichologiniai pokyčiai pasireiškia padidėjusiu nerimo lygiu, depresija, irzlumu, agresija ir/ar miego sutrikimais (3,7,17).
Praktiškai įvertinti psichosocialinius darbo veiksnius ganėtinai sunku, nes jie priklauso nuo subjektyvaus dirbančiojo objektyvios aplinkos suvokimo (5). Psichosocialinių veiksnių sąvokas apibrėţti sunku dar ir todėl, kad daţnai yra vertinami tik fiziniai, fizikiniai ar cheminiai veiksniai. Lietuvos valstybinės darbo inspekcijos 2004 m. ataskaitos duomenimis didţiausias profesinių ligų pasiskirstymas tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų buvo sveikatos prieţiūros sektoriuje (Diagrama 1). Ţinoma, šiame pasiskirstyme neatsispindi koks yra šių ligų pasiskirstymas pagal etiologiją sveikatos prieţiūros sektoriuje, tačiau neabejotinai psichosocialinis stresas taip pat prisidėjo prie šių ligų išsivystymo.
Diagrama 1. Profesiniai susirgimai tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų.
Kas yra stresas darbe? Streso darbe apibūdinimų literatūroje galima rasti daug ir įvairių, bet vienas labiausiai įstrigusių yra šis: Stresas darbe patiriamas, kai darbo uţduotys viršija darbuotojo gebėjimą jas įvykdyti (arba kontroliuoti) (31).
Stresas nėra liga, bet, jei stresas intensyvus ir patiriamas tam tikrą laiką, jis gali sukelti psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimus (25). Darbuotojui daromas spaudimas gali paskatinti jį dirbti geriau bei suteikti pasitenkinimą, kuomet ambicingi tikslai yra įgyvendinti (25). Bet kai reikalavimai ir spaudimas yra pernelyg dideli, jie sukelia stresą (25). Tai kenkia ir darbuotojams, ir įmonėms. Patirtas stresas suprantamas kaip kenksmingo darbo veiksnio ir kenksmingos situacijos ekspozicijos pasekmė (5). Tipiškai stresinė situacija susijusi su darbo reikalavimais, kurie nesiderina su dirbančiojo ţiniomis ir sugebėjimais ar poreikiais (13). Ypač tada, jei dirbantysis
silpnai tegali kontroliuoti darbo procesą ar gauna nepakankamą socialinę paramą darbe (13). Tokios darbo sąlygos, kaip sunkiai įveikiami darbo reikalavimai ar reikalavimai, prieštaraujantys individualiems poreikiams, darbo kontrolės stoka ar silpna socialinė parama, tam tikra prasme ir yra pagrindiniai kenksmingi psichosocialiniai ir organizaciniai darbo veiksniai, tiesiogiai veikiantys dirbančiojo suvokimą apie situacijos stresiškumą (13).
Darbe stresas pasireiškia psichologinių ar psichosocialinių problemų forma (31,39). Tačiau būtina pabrėţti, kad tam tikras stresas yra dalis normalaus gyvenimo ir netgi daugiau - yra būtinas. Net ir tokie dţiaugsmingi įvykiai, kaip paaukštinimas tarnyboje ar naujas norimas darbas, taip pat sukelia stresą, kadangi koreguoja ţmogaus asmeninį gyvenimą. Pernelyg didelis stresas veikia neigiamai, bet neţymus stresas netgi verčia ţmogų tobulėti.
Paskutiniais dviem dešimtmečiais atliktų tyrimų duomenys rodo, kas psichosocialiniai ir organizaciniai darbo veiksniai sukelia stresą, nepasitenkinimą darbu ir sveikatos pablogėjimą (14). 1-oje lentelėje nurodytos devynios skirtingos darbinės aplinkos ir organizacinių kenksmingų veiksnių grupės ir jų įtakojamos kenksmingos sąlygos, galinčios sukelti stresą ir/arba sveikatos pakenkimus (5).
Lentelė 1. Psichosocialiniai ir organizaciniai darbo veiksniai
Darbo veiksniai Kenksmingos sąlygos
Organizacinės funkcijos ir kultūra
Nepakankamas bendravimas Nepakankama uţduočių aplinka
Nepakankama problemų sprendimo aplinka Bloga aplinka tobulėjimui
Dalyvavimas Nepakankamas dalyvavimas priimant sprendimus
Karjera ir darbinis statusas
Karjeros neapibrėţtumas ar karjeros stagnacija
Ţemas darbo statusas ar nepakankama socialinė darbo vertė
Menkas darbo uţmokestis, nepakankamas darbo saugumas arba per didelė darbo apimtis
Uţimamas vaidmuo
Dviprasmiškas ar konfliktiškas vaidmuo
Priklausomybė nuo kitų arba nuolatinis kontaktas su kitais ţmonėmis
Darbo turinys
Ligą sukeliantis darbas arba nepastovus darbas Įvairovės stoka
F'ragmentinis arba beprasmis darbas Menkas sugebėjimų panaudojimas Fizinė įtampa
Stresas darbe yra antroji po nugaros skausmų Europos Sąjungoje daţniausiai sutinkama (28 proc. darbuotojų) su darbu susijusi sveikatos problema (36).
Tad kas gi sukelia stresą sveikatos prieţiūros sistemos darbuotojams?
Giedrius Vanagas (G. Vanagas ir bendraautoriai, 2004) savo studijoje teigia, jog amţius, lytis ir šeimos padėtis turi įtakos bendrosios praktikos gydytojo psichosocialinio streso darbe
kilmei (13). Tyrime analizuojamuose straipsniuose nurodoma, jog lytis neabejotinai turi įtakos streso darbe kilmei, tačiau duomenys labai prieštaringi: skirtingų studijų autoriai nurodo didesnį stresą tiek vyrams, tiek moterims (12,14). Taip pat nurodoma, kad ištekėjusios bendrosios praktikos gydytojos yra daţniau veikiamos streso darbe. Taip pat nurodoma, jog abi lytys streso labiau veikiamos artėjant pensijiniam amţiui bei pirmaisiais darbo metais (14).
Stresą darbe gali sukelti tokie psichologiniai socialiniai veiksniai kaip darbo organizavimas ir valdymas, pvz., dideli reikalavimai atliekamam darbui ir maţa darbo kontrolė, bauginimai, išsekimas ir smurtas darbe (31,4). Fizikiniai veiksniai, tokie kaip triukšmas ir temperatūra, irgi gali būti streso darbe prieţastimi (31). Streso darbe prevencija yra vienas iš Europos Komisijos komunikato dėl naujosios sveikatos ir saugos darbe strategijos tikslų. (37)
Stresas darbe sukelia daugiau nei ketvirtadalį visų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo dviems ar daugiau savaičių (38). 1999 m. Statistika rodo, kad Europos Sąjungos valstybėms kasmet stresas darbe kainuoja maţiausiai 20 milijardų eurų (39).
Norvegijos perspektyvinio grupinio tyrimo visos šalies mastu, kurio tikslas buvo ištirti psichinės sveikatos problemų paplitimą pirmaisiais antrosios pakopos studijų metais bei ištirti, ar su darbu susiję veiksniai ligoninėje siejasi su minėtomis problemomis, kontroliuojant tokius prognozinius duomenis kaip lytis, ankstesnės psichinės sveikatos problemos, asmenybės bruoţai, stresas medicinos studijų metu bei kitus, rezultatai parodė, jog svarbiausias buvo emocinių pacientų reikalavimų darbo streso veiksnys (18). Stresas, patirtas studijų metu ir įgūdţių trūkumas baigiant medicinos studijas buvo individualiai susijęs su psichinės sveikatos problemomis rezidentūros metu, ir nesusijęs, kai kiti kintamieji buvo patikslinti. Lytis, darbo valandos ir miego trūkumas nebuvo susiję šiomis problemomis. Darbo stresas yra susijęs su psichinės sveikatos problemomis jaunų gydytojų tarpe, net jei ankstesnių psichinės sveikatos problemų ir asmenybinių bruoţų kintamieji yra kontroliuojami . Iš to sekė išvada, kad rezidentūros metu reikia daugiau paramos (18).
Stresas darbe gali sukelti depresiją, nerimą, nervingumą, nuovargį ir širdies ligas (3,29). Jis taip pat labai ţenkliai įtakoja darbo našumą, kūrybingumą ir konkurencingumą (38). Nepriklausomai nuo įmonės dydţio stresas darbe gali paveikti bet kurį įmonės skyriaus darbuotoją (36).
Viena iš dedamųjų streso darbe dalių yra bauginimai darbo vietoje, kurie labai stipriai neigiamai veikia visą įstaigos mikroklimatą. Bauginimai darbe yra svarbi problema Europos šalių dirbantiesiems . Su ja susiję kaštai yra ţenklūs tiek darbuotojams, tiek įmonėms (4). Be to, bauginimai darbe yra laikomi neetišku elgesiu, darbuotojo engimu ir neturi būti toleruojami darbiniuose santykiuose . Bauginimų darbe prevencija yra vienas iš Europos Komisijos komunikato dėl naujosios sveikatos ir saugos darbe strategijos tikslų (4,36). Bauginimai darbe yra
tiesiogiai susiję su stresu darbe (32,4).
II. 2. B
AUGINIMAI TAIP PAT STRESO PRIEŽASTISNėra priimto vieningo tarptautinio bauginimo sąvokos apibrėţimo. Vienas iš bauginimo sąvokos apibrėţimų yra toks:
Bauginimas darbo vietoje - tai pavojų sveikatai ir saugai sukeliantis, pasikartojantis, nepagrįstas elgesys, nukreiptas į darbuotoją arba darbuotojų grupę (1,4).
Šiame apibrėţime:
“nepagrįstas elgesys‖ – tai toks elgesys, kai ţmogus, atsiţvelgiant į visas aplinkybes, gali tikėtis persekiojimo, ţeminimo, menkinimo arba grasinimų;
“elgesys” - tai atskiro asmens arba grupės asmenų veiksmai, kurie darbe gali būti naudojami kaip persekiojimo arba apgaudinėjimo, ţeminimo, menkinimo arba grasinimo priemonė;
“pavojus sveikatai ir saugai” - tai pavojus darbuotojo protinei arba fizinei sveikatai. Bauginimai daţnai pasireiškia netinkamu valdţios panaudojimu arba piktnaudţiavimu ja, kai asmenys, prieš kuriuos tai nukreipiama, sunkiai gali save apginti (4, 33).
Bauginama gali būti ţodţiais, fiziniu puolimu bei subtilesniais veiksmais, tokiais kaip kolegos darbo nuvertinimas arba socialinė izoliacija. Bauginimui gali būti naudojama fizinė ir psichinė prievarta (33).
Studijos Anglijoje 1991 ir 1997 metais parodė, kad Britų medikų ţodinis uţgauliojimas yra daţnesnė (25-91 proc.) smurto forma (40, 41), palyginus su fiziniu smurtu (1-11 proc.). Tačiau pastarasis labiau paveikė su juo susidūrusius gydytojus, sukeldamas depresiją, nemigą, potrauminio streso sutrikimus, erdvių baimę (11) ir net padidėjusią baimę ir/ar nerimą, kurie gali tapti darbo praleidinėjimo prieţastimis (24).
JAV smurto lygis yra netgi didesnis. 1980-1990 m. dėl smurto mirė 106 sveikatos apsaugos darbuotojai: 27 farmacininkai, 26 gydytojai, ir 57 medicinos seserys (42). Kita 170 JAV universitetinių ligoninių apţvalga parodė, kad per penkis metus 57 proc. visų greitosios pagalbos darbuotojų buvo grasinama ginklu (40).
Pagrindinėmis šių pykčio protrūkių prieţastimis buvo ilgas pagalbos laukimas, nepasitenkinimas gydymu, paciento prieštaravimas dėl ko nors ir, kai kuriais atvejais, alkoholio ir/narkotikų poveikis smurto kaltininkui (39).
2005 m. Izraelyje atlikta studija, kurios tikslas buvo ištirti smurtą prieš gydytojus Izraelio pietiniame Negevo regione ir palyginti jo lygį ligoninėse ir pirminės sveikatos prieţiūros įstaigose (15). Studija apėmė Pietinės Clalit srities sveikatos prieţiūros įstaigas, didţiausią Izraelio Sveikatos apsaugos organizaciją, aptarnaujančią apie 60 proc. gyventojų (15).
Devyniasdešimt devyni iš 177 studijoje dalyvavusių gydytojų (56,0 proc.) teigė, kad per praėjusius dešimt metų, jie bent vieną kartą patyrė ţodinį uţgauliojimą. Penkiasdešimt vienas ligoninės gydytojas (53,7 proc.) buvo iškoneveiktas pacientų ir 69 (72,6 proc.) – šeimos narių, palyginus su 48 (58,5 proc.) ir 40 (49,4 proc.) pirminės prieţiūros gydytojais (p < 0,01 šeimos narių ţodiniam smurtui) (15).
Šešiolika iš 177 gydytojų (9 proc.) per praėjusius metus patyrė fizinį smurtą. Devyni gydytojai (5,1 proc.) patyrė fizinio smurto veiksmus iš savo pacientų ir septyni (4 proc.) – iš pacientų šeimos narių (15).
Keturiasdešimt trys iš 113 respondentų (38,1 proc.) teigė, kad ţodinis smurtas vyko palatoje, 33 (29,2 proc.) – gydytojo kabinete ir 29 (25,7 proc.) ţodinio smurto vietą nurodė pirmosios pagalbos kambarį. Penki respondentai (2,8 proc.) fizinio smurto vietą nurodė palatą, 5 (2,8 proc.) – gydytojo kabinetą ir 5 (2,8 proc.) – pirmosios pagalbos kambarį (15).
Dvidešimt du iš 170 respondentų (13 proc.) teigė, kad ţodinis smurtas per praėjusius metus pakenkė jų sveikatai. Trisdešimt keturi iš 174 respondentų (22,4 proc.) nurodė, kad fizinis smurtas per praėjusius metus pakenkė jų gyvenimui (15).
Ar bauginimai darbe yra didelė problema ir kas nuo jų kenčia? Į šį klausima galima atsakyti vienareikšmiškai – niekas nėra apsaugotas nuo to. Kiekvienas įmonės darbuotojas gali tapti
bauginimo auka (33,4). Europos Sąjungoje atlikto tyrimo (36) rezultatai rodo, kad 9 proc. arba 12 milijonų Europos darbuotojų teigia per 2000 metus patyrę bauginimus. Tačiau įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse patiriamų bauginimų lygis labai skiriasi. Šiuos skirtumus gali sąlygoti ne tik bauginimų problemos pasireiškimo daţnumas, bet ir kultūriniai skirtumai, pasireiškiantys bauginimų problemai skiriamu dėmesiu ir registravimo ypatumais (4).
Daugiausia bauginimų pastebima darbe, kur keliami aukšti reikalavimai ir yra ţemas individualios kontrolės lygis, sąlygojantis didelį nerimą (4).
Tad kokios gi yra bauginimo prieţastys? Galima išskirti dvi bauginimo prieţastis:
1) bauginimas kaip greitai besiplečiančio tarpasmeninio konflikto pasekmė;
2) bauginimas, kuomet auka nedalyvauja konflikte, bet atsitiktinai patenka į situaciją, kur kaltininkas išlieja savo agresiją. Būdingas tokio bauginimo pavyzdys yra ‖atpirkimo oţio‖ situacija.
Bauginimus skatinantys veiksniai:
įmonės santykių kultūra, kai bauginimas yra toleruojamas arba jis nelaikomas problema; staigūs, netikėti organizaciniai pokyčiai;
blogi darbuotojų ir vadovų santykiai, ţemas pasitenkinimo vadovaujančiais darbuotojais lygis;
blogi bendradarbių santykiai;
labai aukšti reikalavimai atliekamam darbui;
trūkumai įmonės valdymo politikoje ir nepakankama bendrų vertybių sistema; padidėjęs visos įmonės streso lygis;
funkcijų konfliktai.
Be to, bauginimus gali skatinti įvairūs su asmenybe ar situacija susiję veiksniai, tokie kaip diskriminacija, asmeninės problemos, narkotikų arba alkoholio vartojimas (13,42,7). Visų Jungtinės Karalystės Intensyviosios Terapijos Draugijos (ITD) narių apklausos paštu, kurią sudarė trijų tipų anketos (bendra sveikatos anketa-12, GHQ-12, depresijos nustatymo anketa SCL-D,
atsako dažnis 80 proc. potencialiai tinkamų respondentų (627/788).; anoniminių alkoholikų ir
narkotikų vartojimo anketa , atsako daţnis 82 proc. potencialiai tinkamų respondentų (643/788)) buvo padarytos tokios išvados: maţdaug vienas iš trijų intensyviosios terapijos skyrių (ITS) gydytojų jaučia išsekimą (GHQ) ir vienas iš dešimties – depresiją (SCL-D); tai nėra daugiau uţ kitų specialybių gydytojus. Beveik vienas iš penkių (18 proc., 95 proc. PI 14,8±20,7) skelbėsi geriantis ―daug nereguliariai― ar ―daug reguliariai―, bet dauguma (53 proc., 95 proc. PI 48,9±56,6) (339/643) buvo ―nedaug reguliariai― geriantys ir tik 24 respondentai (4 proc., 95 proc. PI 2,4±5,5) buvo abstinentai. Dalis (14 proc., 95 proc. PI 11,0 ±16,3) (88/643) buvo rūkančių ir 5 proc. (95 proc. PI 3,2±6,6) (30/643) smarkiai rūkė ir gėrė. Dvylika procentų (74/643) sakėsi vartojantys migdomuosius (95 proc. PI 9,0±14,0), 4 proc. (28/643) vartojo antidepresantus (95 proc. PI 2,9±6,2) ir 4 proc. (23/643) – nerimą maţinančius medikamentus (95 proc. PI 2,3±5,3). Nors apie pusę migdomųjų respondentai išsirašė patys (41/74) (55 proc., 95 proc. PI 43,4±67,0), daugumoje atvejų antidepresantai (21/28) buvo išrašyti kitų gydytojų (75 proc., 95 proc. PI 55,1±89,3). Be to, 5 proc. (31/643) (95 proc. PI 3,3±6,8) pasisakė atsipalaidavimui ar pramogai naudojantys ar naudoję narkotikus, tokius kaip marihuana (7).
Bauginimų pasekmės daţniausia pasireiškia sveikatos psichinių, protinių ir psichosomatinių sutrikimų simptomais, pvz., stresu, depresija, sumaţėjusia savigarba, savęs menkinimu, patologine baime, nemiga, virškinimo ir kaulų raumenų sistemos veiklos sutrikimais (27,40). Bauginimus patyrusiems asmenims daţnai pasireiškia potrauminio streso simptomai, kurie yra panašūs į simptomus, atsirandančius po kitų psichinių traumų, pvz., netekties arba uţpuolimų (3,49). Tokie simptomai gali išlikti keletą metų po įvykusių incidentų (9). Kitomis bauginimų pasekmėmis gali būti socialinis izoliavimas, konfliktai šeimoje ir finansinės problemos dėl nebuvimo darbe arba atleidimo iš darbo, be to psichologiniai streso aspektai gali pasireikšti daugybe skirtingų būdų ir
apima paţinimo-suvokimo funkcijų, emocijų ir elgsenos pokyčius (7,32). Kai kurie iš šių pokyčių gali apimti pastangas spręsti problemas, įskaitant ir su sveikata susijusius elgsenos pokyčius (24). Yra aiškūs įrodymai, kad stresai kenkia tam tikrai sveikatą puoselėjančiai elgsenai, tokiai kaip darbas ir atsipalaidavimas, miegas ir geros dietos įgūdţiai, o kiti sveikatai kenksmingi įpročiai, tokie, kaip rūkymas ir gėrimas, pradeda vyrauti (7,49). Panašiai, sveikatai rizikingos elgsenos išryškėjimas taip pat gali būti antrinė pasekmė, ypač jei stresas yra ilgalaikis. Ypač reikia paţymėti psichologinę priklausomybę nuo alkoholio ir rūkymo (7). Ypač jautrios šiam stresoriai yra moterys, kurių psichika yra labilesnė uţ vyrų (tačiau visur yra išimčių) (28).
Bauginimai įmonėje gali sąlygoti darbuotojų nedarbo dienų padidėjimą bei darbuotojų kaitą, sumaţėjusį darbo efektyvumą ir našumą, ir ne tik tiems darbuotojams, kurie patyrė bauginimus darbe, bet ir kitiems darbuotojams, kenčiantiems nuo neigiamo psichologinio socialinio darbo aplinkos klimato (39).
R. Karasek analizuodamas JAV ir Švedijoje atliktų tyrimų duomenis, pastebėjo, kad dirbantieji, kurie mano, kad darbe turi nepakankamą sprendimų laisvę ir padidintus reikalavimus, yra linkę blogiau vertinti savo sveikatą ir pasitenkinimą darbu. Reprezentacinė dirbančiųjų imtis buvo įvertinta pagal depresijos, pernelyg didelio nuovargio, sergamumo ir mirtingumo dėl kraujotakos sistemos ligų rodiklius. Nustatyta, kad minėti sveikatos rodikliai buvo blogesni tų dirbančiųjų, kurių darbas pasiţymėjo dideliu krūviu ir menka sprendimų priėmimo laisve. Ţemiausia sergamumo ir mirtingumo tikimybė nustatyta tose dirbančiųjų grupėse, kuriose vidutinis darbo krūvis derinamas su galimybe kontroliuoti savo darbą (8).
Medicinos darbuotojai ligoninėse ir pirminės sveikatos prieţiūros įstaigose daţnai patiria ţodinį ar net fizinį smurtą, tampantį frustracijos ar nevilties prieţastimi (11,15). ―Išorinio‖ smurto darbe sąvoka apima įţeidinėjimus, grasinimus, fizinę ir psichologinę agresiją, nukreiptą į dirbantį asmenį ir sukeliančią pavojų jo sveikatai, saugai ar gerovei, kurią vykdo nedirbantys įmonėje asmenys, t.y. ―iš išorės‖, įskaitant vartotojus ir klientus (1). Smurtas taip pat gali būti rasinio arba seksualinio pobūdţio. Agresyvūs ar grasinamieji veiksmai gali pasireikšti įvairiomis formomis:
Šiurkštus elgesys – pagarbos kitiems trūkumas;
Fizinė arba ţodinė agresija – ketinimas įţeisti (suţeisti); Uţpuolimas – ketinimas suţaloti kitą asmenį.
Europos Sąjungoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 4 proc. Europos darbuotojų teigia darbo vietose patyrę fizinį smurtą iš kitų asmenų (39,36). Ţymiai daugiau darbuotojų yra nukentėję nuo grasinimų ir įţeidinėjimų arba kitokių psichologinės agresijos formų iš ne jų įmonėje dirbančių asmenų . Didţiausia smurto rizika yra paslaugų sektoriuje, ypač sveikatos apsaugos, transporto, maţmeninės prekybos, maitinimo, finansų ir Švietimo įmonėse. Kontaktai su klientais padidina smurto riziką. Europos Sąjungos Šalyse sveikatos prieţiūros sektorius
laikomas vienu iš pavojingiausių smurto atţvilgiu (39,36). Maţmeninės prekybos sektorius taip pat priskiriamas padidintos rizikos grupei. Padidintos smurto rizikos darbo aplinkoje dirba šių profesijų darbuotojai:
slaugytojai ir kiti sveikatos prieţiūros darbuotojai, taksi ir autobusų vairuotojai, darbuotojai, klientų namuose atliekantys remonto darbus bei dirbantys paslaugų teikimo vietose, kasininkai, apsaugininkai, pasiuntiniai, policininkai, automobilių stovėjimo aikštelių saugotojai, įkalinimo įstaigų priţiūrėtojai, socialiniai bei socialinės globos įstaigų darbuotojai (1).
Greitosios pagalbos gydytojai, psichiatrai ir pirminės prieţiūros gydytojai susiduria su didesne rizika patirti paciento ir jo šeimos narių smurto veiksmus (15).
Smurtas daţniau pasitaiko įmonėse, kuriose dirbama su didelėmis vertybėmis, pvz., bankuose ir vaistinėse (20,3,11). Dabar jis persikelia ir į įmones, ―simboliškai‖ atstovaujančias visuomenę, tokias kaip visuomeninis transportas ir viešosios paslaugos (35,38). Daţnai rizikuoja paslaugų sektoriaus darbuotojai: slaugytojai, gydytojai, mokytojai, restoranų ir barų darbuotojai ir pan.
Kita svarbi, daugelio autorių nurodoma psichosocialinio streso prieţastis yra pervargimas darbe (4, 8, 13, 20). Ţinia, pervargimas turi kumuliacinį poveikį, kuris ilgainiui sukelia morfofunkcinius pakitimus. Pervargimas taip pat paveikia ir mikroklimatą – ţmonės dėl pervargimo tampa irzlūs, pikti, daro klaidas, ko pasekoje nukenčia ir bendravimas. A. Goodfellow savo studijoje vertindamas darbo sąlygų įtaką pervargimo sindromo išsivystymui tarp universitetinėje ligoninėje dirbančių anesteziologų nustatė, kad dvidešimt trims anesteziologams (25,8 proc.) grėsė pervargimo sindromo pavojus, ir trys anesteziologai (3,48 proc.) jau turėjo išsivysčiusį sindromą. Anesteziologai, kuriems gresia pervargimo sindromas, daţniau nukenčia nuo nedidelių problemų darbe (p < 0,001), asmeninio laiko kontrolės trūkumo (P = 0,004), bendradarbiavimo galimybių stokos (P = 0,012), daţniau skundţiasi fiziniais negalavimais (P = 0,017) ir didesniu nepasitenkinimu darbu (P = 0,002) palyginus su savo kolegomis, nejaučiančiais pervargimo simptomų (7). Anesteziologai, kuriems gresia pervargimo sindromo pavojus, daţniau planuoja atsisakyti savo pareigų, palyginus su savo kolegomis, kurie tokio pavojaus nejaučia (50 proc. ir 20 proc.; p < 0,049) (7).
Bendravimas ir glaudesni kontaktai su kolegomis gali tapti svarbia reguliuojančia ir profilaktine priemone neigiamiems psichosocialinio streso poveikiams (13). Darbo sąlygos, nesudarančios galimybių keisti darbo tempą ir bendravimą, prisideda prie pervargimo sindromo išsivystymo (9). Pervargimo sindromo išsivystymui didelę reikšme turi naktinis darbas (44). Pamaininis darbas, ypač naktimis, turi neigiamą poveikį darbuotojų sveikatai ir savijautai, nes jo pasekoje gali išsivystyti: normalių psichosocialinių funkcijų cirkadinių ritmų sutrikimai, pradedant dienos/nakties ritmo disbalansu; jis sukelia darbo našumo sumaţėjimą, ko pasekoje atsiranda
didesnis klaidų ir nelaimingų atsitikimų/traumų pavojus. Atsiranda sunkumų palaikant normalius santykius šeimoje ir uţ jos ribų (42). Naktinis darbas tai pat sukelia sveikatos pablogėjimą, kuris gali pasireikšti miego ir mitybos sutrikimais. Be to, naktinis darbas turi specifiškų neigiamų poveikių moters sveikatai, tokių kaip hormonų disbalansas, reprodukcinės sveikatos problemos ar socialinės rolės šeimoje problemos (42).
Beje, psichosocialinis stresas glaudţiai susijęs ir su darbuotojų motyvacija bei pasitenkinimo darbu lygiu. Benine, Nigerijoje atliktame vienmomentiniame tyrime ištyrus pasitenkinimo darbu lygį ir ryšį su psichologiniais sutrikimais Nigerijos gydytojų tarpe, rezultatai parodė, jog aštuoniasdešimt du gydytojai (54 proc.) buvo labai nepatenkinti arba nepatenkinti savo darbu, šešiolika procentų buvo neapsisprendę, o trisdešimt procentų buvo labai patenkinti arba patenkinti savo darbu. Tai gana ţemas pasitenkinimo darbu laipsnis lyginant su kitų autorių atliktais tyrimais, tokiais kaip Heim (39) Vokietijoje, kurio rezultatai parodė, kad 80 proc. sveikatos profesionalų yra patenkinti savo darbu; ar Neil, kuris nustatė 65 proc. medikų yra patenkinti savo darbu (41).
II. 3. S
TRESAS IR ATEITIES PERSPEKTYVOSEuropos Komisija parengė priemones, uţtikrinančias darbuotojų saugą ir sveikatą. 1989 m. Tarybos direktyvoje (89/391) išdėstytos pagrindinės sveikatos ir saugos darbe nuostatos bei numatyta, jog darbdavys privalo uţtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų ţalos dėl darbo, įskaitant stresą ir bauginimus darbe (1,4,34). Visos Europos Sąjungos valstybės narės įgyvendino šią direktyvą nacionaliniuose teisės aktuose, o kai kurios parengė rekomendacijas dėl streso darbe prevencijos (16).
Italijos pirmininkavimo ES metu organizuotas seminaras „Darbų saugos ir sveikatos klausimų integravimas į švietimą – rytdienos darbuotojai―, įvykęs 2003 m. spalio mėnesį Romoje, buvo pirmasis ţingsnis diegiant modelį Europos darbų saugos ir sveikatos (DSS) ir švietimo politikos srityje. Dalyviai pritarė nuostatai, kad reikalinga bendra Europos DSS klausimų integravimo į švietimo ir mokymo sistemą strategija. (Romos deklaracija) (42).
Europos Sąjungos darbuotojų saugos ir sveikatos strategijoje švietimas bei prevencijos kultūra nurodomi kaip pagrindiniai veiksniai darbo kokybės gerinimui ir palaikymui (42,43). Remdama šią strategiją, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra paskelbė ataskaitą ―Darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų integravimas į švietimą: gera praktika mokyklose ir profesiniame mokyme‖, kurioje pateikta išsami geros praktikos visoje Europoje pavyzdţių apţvalga ir bendrais bruoţais apţvelgiami sisteminiai darbuotojų saugos bei sveikatos (DSS) klausimų integravimo į švietimą ir mokymą kūrimo etapai:
Gera praktika. Ataskaitoje yra 36 geros praktikos pavyzdţiai, iš kurių 14 pateikti kaip konkrečių atvejų nagrinėjimas. Geros praktikos pavyzdţiai skirstomi remiantis trimis skirtingais poţiūriais: „holistiniu―, mokymo programos ir darbo vietos.
„Holistinis“ poţiūris. Pavyzdţiai, paremti „holistiniu― poţiūriu, pateikia aiškesnį saugos ir sveikatos vaizdą, įskaitant fizinę, psichinę ir socialinę gerovę. Šiuose pavyzdţiuose dėmesys sutelktas į visą mokyklos sistemą siekiant pagerinti darbo ir mokymosi aplinką mokyklose.
Darbo vietos poţiūris. Pavyzdţiuose, susijusiuose su paskutiniu ir svarbiu švietimo proceso etapu – perėjimu nuo mokyklos prie darbinio gyvenimo, pagrindinis dėmesys skiriamas studentų supaţindinimui su darbo vieta, profesinio gyvenimo etapais bei rizika, su kuria gali tekti susidurti. Tokie pavyzdţiai susiję su svarstomu klausimu bendrai arba atskirų sektorių lygiu.
Mokymo programos poţiūris. Pavyzdţiai, kuriuose sauga ir sveikata yra neatskiriama programos dalis, neišskiria saugos ir sveikatos kaip atskiro dalyko. Saugos ir sveikatos klausimai integruojami į dėstomas temas; kitaip tariant, visais švietimo lygiais bei dėstant atskirus dalykus, pvz., mokant kalbų ir literatūros (42, 43).
Gera praktika ir ateities strategija
Remiantis šiais geros praktikos pavyzdţiais, ataskaitoje pateikiamas projekto modelis, iliustruojantis svarbiausius darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų integravimo į švietimą elementus (Diagrama 2).
Šis modelis suformuotas iš eko-holistinio sveikatą stiprinančių mokyklų modelio ir parodo pagrindines išorines įtakas DSS klausimų integravimui į švietimo sistemą, taip pat vidinius elementus, skatinančius integravimą mokykloje ar kitose švietimo įstaigose (43).
Diagrama 2. DSS integravimo į švietimą ir profesinį mokymą modelis.
Rizikos vertinimas ir streso darbe prevencija
Streso darbe galima išvengti, jei veiksmai, kurių imamasi streso išvengimui, yra efektyvūs. Streso darbe rizikos vertinimas remiasi tais pačiais pagrindiniais principais ir metodais, kurie taikomi vertinant bet kuriuos kitus darbo vietos rizikos veiksnius. Darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimas šiame procese yra svarbus, nes reikia klausti darbuotojų, kas jiems sukelia stresą, reikia nustatyti kokios darbuotojų grupės yra veikiamos streso ir numatyti priemones, kuriomis galima jiems padėti (1,27).
Rizikos vertinimo ţingsniai:
Pavojų nustatymas;
Nustatymas, kas gali būti veikiamas ir kaip; Rizikos įvertinimas:
Nustatoma, kokių veiksmų jau buvo imtasi, Sprendţiama, ar to pakanka,
Jei nepakanka, sprendţiama, kokių dar veiksmų reikia imtis; Išvados pateikimas;
Periodiškas vertinimo perţiūrėjimas ir taikytų priemonių poveikio įvertinimas.
Darbuotojų funkcijos ir atsakomybė turi būti aiškiai apibrėţti.
Parama, mokymas ir individualūs veiksniai.
Siekiant sumaţinti stresą darbe ir uţtikrinti geresnį įstaigos valdymą bei norint pasiekti efektyvios įmonės veiklos reikėtų atkreipti dėmesį ir į tokius klausimus: Ar naujai priimti darbuotojai ir darbuotojai, kurių darbas keičiasi, tinkamai apmokyti? Ar darbuotojams suteikiama socialinė parama? Ar atsiţvelgiama į individualius darbuotojų skirtumus, pvz., vieniems darbuotojams parankiau dirbti ţinant galutinius darbo atlikimo terminus, kitiems – labiau patinka patiems susiplanuoti laiką.
Darbuotojai turi būti remiami, gauti grįţtamąjį ryšį, skatinami netgi tais atvejais, kai jiems nesiseka. Reikia atsiţvelgti į darbuotojų individualius skirtumus (43,42,30).
Siekiant prailginti sveikos darbinės veiklos trukmę, reikia propaguoti sveiką darbo aplinką (22).
Požymiai, rodantys, kad įmonėje yra streso darbe problema
Darbo tvarka. Daţni nebuvimai darbe, didelė darbuotojų kaita, darbo laiko grafikų paţeidimai, drausmės problemos, bauginimai darbe, agresyvus bendravimas, izoliacija.
Veikla. Sumaţėjusi gaminių arba paslaugų kiekybė ir pablogėjusi kokybė, nelaimingi atsitikimai darbe, prastas sprendimų priėmimas, klaidos.
Kaštai. Padidėję kompensacijų kaštai arba padidėję sveikatos prieţiūros kaštai, padaţnėję kreipimaisi į sveikatos prieţiūros įstaigas.
Darbuotojų įpročiai ir elgesys. Piktnaudţiavimas tabako gaminiais, alkoholiu, narkotikais, smurtas, bauginimai arba prievarta.
Psichologiniai poţymiai. Sutrikęs miegas, nerimas, depresija, negalėjimas susikoncentruoti, padidintas jautrumas, šeimyninių santykių problemos, ―perdegimas darbe‖.
Sveikata. Nugaros, širdies problemos, skrandţio ir dvylikapirštės ţarnos opos, didelis kraujospūdis, nusilpusi imuninė sistema (49).
Apibendrinant galima teigti, kad psichosocialinis stresas – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, kuri iš vienos pusės skatina progresą, o iš kitos pusės skatina sveikatos sutrikimų atsiradimą . Todėl labai svarbu ţinoti, kokie stresoriai yra konkrečioje situacijoje, nes tik taip galima imtis efektyvių streso sumaţinimo priemonių. Svarbu, suprasti, kad stresas tai ne somatinė liga, kurią galima diagnozuoti remiantis nusistovėjusiais kriterijais, o psichofiziologinė būsena, kuri kinta priklausomai nuo situacijos. Taip pat svarbu suprasti, jog streso prieţasčių yra ne viena, o ypač
medikų darbe, kai nuolat tenka bendrauti su pacientais, su kitu medicinos personalu, su vadovybe ir priimti visoms pusėms tinkančius sprendimus.
III. TYRIMO METODAI IR TIRIAMIEJI
Tyrimo tipas buvo vienmomentinė anoniminė apklausa, kurią vykdė pats tyrėjas. Buvo nuspręsta ištirti visus pirminės sveikatos prieţiūros įstaigos gydytojus, nes pasirinktoje įstaigoje dirbo 200 (184 tyrimo atlikimo dieną) pirminio lygio sveikatos prieţiūros įstaigos specialybių gydytojų, o pati įstaiga aptarnauja vieną iš didesnių Kauno rajonų.
Atlikus literatūros analizę buvo sukurta anketa remiantis Lietuvoje naudojama streso darbe anketa, adaptavus ją realiai situacijai.
Visus anketos klausimus galima sugrupuoti į penkis skyrius:
1. asmens duomenys (lytis, amţius, išsilavinimas, profesija);
2. reguliuojantys veiksniai (darbo kontrolės galimybės ir socialiniai santykiai);
3. suvokiama aplinka (darbo charakteristikos ir įtampos veiksniai, protiniai darbo reikalavimai);
4. stresas ir pasitenkinimas (pasitenkinimas darbu ir gyvenimu, psichiniai resursai, stresinės reakcijos [nerviniai ir somatiniai simptomai]);
5. darbo pagerinimo ir paramos poreikis (darbo gerinimo būdai, paramos poreikis). Anketos pavyzdys pateiktas 1-ame priede.
Apklausa buvo vykdyta su Kauno medicinos universiteto bioetikos centro sutikimu. Apklausiamiesiems anketos buvo išdalintos laikantis anonimiškumo principo (uţklijuotuose vokuose). Buvo išdalinta 184 anketos, iš kurių atsakytų surinkta 116. Apskaičiuotas atsako daţnis pagal formulę: (atsakytų anketų skaičius / išdalintų anketų skaičius )* 100. Gautas atsako daţnis 63 procentai.
Surinkus anketas, duomenys iš anketų į duomenų bazę buvo rankiniu būdu suvesti į duomenų bazę. Vedant duomenis į duomenų bazę, klausimai buvo uţkoduoti skaičiais, kad būtų galima atlikti skaičiavimus. Respondentų amţius buvo suskirstytas į šešias amţiaus grupes, kad apimtų visus apklaustus gydytojus. Po pradinės analizės kai kurie duomenys buvo sugrupuoti siekiant atrasti statistiškai patikimus skirtumus tarp grupių, taip buvo sugrupuoti respondentai pagal streso patyrimo daţnį darbe: Stresą patiriančių asmenų grupės: 1 - niekada nepatiria, patiria kartą per mėnesį; 2 - patiria kasdien, patiria kartą per savaitę.
Statistinė analizė atlikta statistinės analizės paketu „SPSS 11 for Macintosh― (SPSS Inc.). Statistinis duomenų reikšmingumas tikrintas pagal χ2
kriterijų, laisvės laipsnių skaičių ir statistinį reikšmingumą (p).
Rezultatai pateikti aprašomosios statistikos metodu bei lentelėmis ir diagramomis. Rezultatų pateikimas buvo sugrupuotas į tokias kategorijas:
1. Streso paplitimas tarp respondentų; 2. Stresą galintys sąlygoti veiksniai;
IV.
REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
IV.1. Streso paplitimas tarp respondentų
Pagal lytį respondentai pasiskirstę taip:
(n = 116)
Diagrama 3. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį.
(n = 104)
Diagrama 4. Respondentų pasiskirstymas amţiaus grupėse.
15,5%
84,5%
Vyras MoterisRespondentų amţinė struktūra
26% 30% 28% 13% 1% 2% 21 - 30 31 - 40 41 - 50 51 - 60 61 - 70 71 - 80
(n = 115)
Diagrama 5. Respondentų pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį.
Dauguma respondentų buvo vedę (n = 84 / 73 proc.) ir turėjo aukštąjį išsilavinimą. (n = 115 p > 0,05). (n = 116, p > 0,05).
Į klausimą ―ar Jūs manote, kad Jūsų darbas yra reikšmingas‖ atsakiusiųjų respondentų nuomonės pasiskirstė taip: 113 (97,4 proc.) manė savo darbą esant reikšmingą, 3 (2,6 proc.) manė jį esant nereikšmingą. Detalus pasiskirstymas (Lentelė 2).
Lentelė 2. Respondentų nuomonių pasiskirstymas tarp amţiaus grupių
Ar manote, kad Jūsų darbas yra reikšmingas?
Taip Ne Iš viso
Amţius 21 – 30 2 - 2
1.9 proc. 1.9 proc.
31 – 40 26 1 27
25.0 proc. 1.0 proc. 26.0 proc.
41 – 50 29 2 31
27.9 proc. 1.9 proc. 29.8 proc.
51 – 60 29 - 29 27.9 proc. 27.9 proc. 61 – 70 14 - 14 13.5 proc. 13.5 proc. 71 – 80 1 - 1 1.0 proc. 1.0 proc. Iš viso 101 3 104
97.1 proc. 2.9 proc. 100.0 proc.
Šeimyninė padėtis 3% 74% 17% 6% Nevedęs/netekėjusi Vedęs/Ištekėjusi Išsiskyręs/Išsiskyrusi Našlys/našlė
Su teiginiu, kad atsiţvelgiama į respondentų nuomonę darbo klausimais, nesutiko 21,6 proc. respondentų, 35,1 proc. apklaustųjų nuomonės šiuo klausimu neturėjo; šiek tiek daugiau respondentų sutiko, jog į jų nuomonę darbo klausimais yra atsiţvelgiama (42,9 proc.).
90,5 proc. respondentų buvo aiškios jų pareiginės instrukcijos (darbo aprašas). Nebuvo su jomis susipaţinę 2,6 proc. apklaustųjų, tačiau buvo ir asmenų, kuriems jos buvo neaiškios (6,9 proc.).
Iš 115 atsakiusiųjų, net 101 (87,8 proc.) apklaustųjų neteko dalyvauti priimant sprendimus susijusius su įstaigos veikla. Didţioji dauguma respondentų priklausė trečiai ir ketvirtai amţiaus grupei (sąlyginis suskirstymas) Detalesnis atsakymų pasiskirstymas (Lentelė 3).
Lentelė 3. Ar apklaustiesiems tenka dalyvauti priimant sprendimus susijusius su įstaigos veikla
Ar tenka dalyvauti priimant sprendimus susijusius su įstaigos veikla
Taip Ne Iš viso
Amţius 21 – 30
- 2 2
1.9 proc. 1.9 proc.
31 – 40 3 24 27
2.9 proc. 23.3 proc. 26.2 proc.
41 – 50 6 25 31
5.8 proc. 24.3 proc. 30.1 proc.
51 – 60 2 26 28
1.9 proc. 25.2 proc. 27.2 proc.
61 – 70 2 12 14
1.9 proc. 11.7 proc. 13.6 proc.
71 – 80 - 1 1
1.0 proc. 1.0 proc.
Iš viso 13 90 103
12.6 proc. 87.4 proc. 100.0 proc.
Kad jų vadovas darbe taiko materialinį skatinimą pasisakė 15,7 proc. apklaustųjų, 27 proc. teigė, jog paskatinimas yra tik moralinis, 11,3 proc. respondentų teigė, kad vadovas naudoja nuobaudų sistemą. 17,4 proc. apklaustųjų manė, kad vadovas netaiko jokių skatinimo priemonių, neţinančių apie vadovo taikomas sankcijas buvo 28,7 proc. respondentų, 5,2 proc. paminėjo kitus dalykus.
Didţioji dalis respondentų (69,8 proc.) teigė, kad jų atsakomybės darbe lygis jiems yra pakankamas. 29,3 proc. manė, jog jis yra per didelis; vienas asmuo (1 proc.) teigė, jog jam atsakomybės lygis yra per maţas. Tačiau, kadangi tai anoniminis tyrimas, suţinoti kokios tai specialybės specialistas neįmanoma.
Į klausimą, kuris atlyginimas yra svarbesnis atsakė visi 116 gydytojų, 75 proc. teigė, kad jiems svarbesnis materialinis atlyginimas, 25 proc. asmenų teigė, kad jiems svarbesnis moralinis atlygis. Tokio atsakymų pasiskirstymo buvo galima tikėtis, ţinant, kad medikų algos vis dar yra gana menkos.
Net 94,8 proc. respondentų teigė, kad jų netenkina jų gaunamas atlyginimas. Tik 5,2 proc. respondentų buvo patenkinti savo atlygiu uţ pastangas. Detalus pasiskirstymas pateiktas Lentelė 4. Lentelė 4. Respondentų nuomonė apie Jų dedamas pastangas darbe
Jūsų nuomone, atlyginimas uţ Jūsų pastangas darbe yra
Pakankamas Nepakankamas Iš viso
Lytis Vyras 2 16 18
1.7 proc. 13.8 proc. 15.5 proc.
Moteris 4 94 98
3.4 proc. 81 proc. 84.5 proc.
Iš viso 6 110 116
5.2 proc. 94.8 proc. 100 proc. (n = 116, p < 0,05)
Lyginant streso patyrimą darbe su respondentų nuomone apie jų atlygį uţ darbą statistiškai reikšmingų ryšių nenustatyta. Detalesnis pasiskirstymas parodytas Lentelė 5.
Lentelė 5. Apklaustųjų streso patyrimo ir nuomonės apie pastangas darbe pasiskirstymas
Jūsų nuomone atlyginimas uţ Jūsų pastangas darbe yra
Pakankamas Nepakankamas Iš viso
Ar daţnai patiriate stresą darbe Niekada 1 1 proc. 7 6.1 proc. 8 7.0 proc. Kelis kartus per mėnesi 3
2.6 proc.
62 54.4 proc.
65 57.0 proc. Kelis kartus per savaite 1
1 proc. 30 26.3 proc. 31 27.2 proc. Nuolat - 10 8.8 proc. 10 8.8 proc. Iš viso 5 109 114
4.4 proc. 95.6 proc. 100.0 proc.
Gerai sutariantys su bendradarbiais teigė 54,4 proc. respondentų, 36 proc. neturėjo tvirtos nuomonės šiuo klausimu, prastai sutariančių su bendradarbiais buvo 8,8 proc. apklaustųjų.
Į klausimą ―Ar galite savo ţinias ir sugebėjimus panaudoti darbe?‖ 62,9 proc. respondentų atsakė sutinką, 20,7 proc. teigė visiškai sutinką su šiuo teiginiu, neturinčių nuomonės – 9,5 proc. ir nesutinkančių su šiuo teiginiu buvo 6 proc. respondentų.
71,3 proc. apklaustųjų teigė turintys darbe sąlygas tobulintis ir kelti kvalifikaciją, su jais nesutiko 28,7 proc. respondentų teigiančių, kad tokių sąlygų jie neturi.
Į klausimą ―ar Jums sudaromos sąlygos profesiniam tobulinimuisi darbo grafiko prasme‖ atsakymai pasiskirstė taip: didesnė dalis respondentų (85,3 proc.) teigė, kad jiems sudaromos sąlygos profesiniam tobulėjimui darbo grafiko planavimo prasme, su jais nesutiko tik 14,7 proc. respondentų teigiančių, jog reikalingos tam sąlygos nesudaromos.
Į klausimą ―ar Jums sudaromos sąlygos profesiniam tobulinimuisi finansiškai‖ atsakymai pasiskirstė taip: didesnė dalis respondentų (55 proc.) teigė, kad jiems nesudaromos sąlygos profesiniam tobulėjimui finansiškai (įstaiga neapmoka) su jais nesutiko 44,9 proc. respondentų teigiančių, jog yra visos reikalingos tam sąlygos.
66,7 proc. respondentų teigė, kad jų krūvis darbe yra per didelis, 31,6 proc. apklaustųjų krūvis atrodė esąs tinkamas, du asmenys (1,8 proc.) teigė, jog jų krūvis yra per maţas. Didesnė respondentų dalis (87,1 proc.) teigė patiriantys labai sunkius periodus darbe, tik 12,9 proc. apklaustųjų teigė tokių periodų nepatiriantys. Tai tik patvirtina anksčiau gautų atsakymų teisingumą, kad darbo krūvis yra per didelis.
Kasdien pervargstantys teigė 26,3 proc. apklaustųjų, 2 – 3 kartus per savaitę pervargstantys teigė 36,8 proc. respondentų, kartą per mėnesį pervargstantys teigė 4,4 proc. apklaustųjų; pasitaikė ir visai nepervargstančių asmenų – 10,5 proc. visų apklaustųjų. Detalus pasiskirstymas (Lentelė 6).
Lentelė 6. Respondentų pervargimo pasiskirstymas tarp amţiaus grupių
Kaip daţnai Jus pervargstate darbe
Kasdien 2-3 kartus per savaite Karta per savaite Karta per mėnesi Nepervargs tu Iš viso Amţius 21 – 30 - 1 - - 1 2
1 proc. 1 proc. 2 proc.
31 – 40 8 10 7 - 2 27
41 – 50 6 15 5 2 3 31 5.9 proc. 14.7 proc. 4.9 proc. 2 proc. 2.9 proc. 30.4 proc.
51 – 60 10 7 5 2 3 27
9.8 proc. 6.9 proc. 4.9 proc. 2.0 proc. 2.9 proc. 26.5 proc.
61 – 70 3 5 5 - 1 14
2.9 proc. 4.9 proc. 4.9 proc. 1 proc. 13.7 proc.
71 – 80 - - - - 1 1
1 proc. 1 proc.
Iš viso 27 38 22 4 11 102
26.5 proc. 37.3 proc. 21.6 proc. 3.9 proc. 10.8 proc. 100.0 proc.
Didţioji dauguma (53 proc.) respondentų sutiko su teiginiu, kad jų darbas yra nerviškai įtemptas, visiškai su šiuo teiginiu sutiko (turėjo tvirtą nuomonę šiuo klausimu) 33,9 proc. respondentų. Neturinčių nuomonės šiuo klausimu buvo 8,7 proc., nesutiko – 2,6 proc. ir visiškai nesutinkančių buvo 1,7 proc. respondentų.
Patenkintų savo dabartiniu darbu buvo 39,7 proc. apklaustųjų, nuomonės neturėjo taip pat didelė dalis respondentų – 36,2 proc.. Nepatenkintų savo darbu buvo 12,1 proc. apklaustųjų, visiškai patenkintų dalis nedaug skyrėsi – 11,2 proc. respondentų.
Rezultatai rodo, kad didţioji dauguma respondentų (96,5 proc.) visada stengiasi savo darbą atlikti kokybiškai. Nuomonės šiuo klausimu neturėjo 2,6 proc. apklaustųjų.
Atsakymai į klausimą ―ar Jūs patenkintas savo dabartiniu gyvenimu‖ pasiskirstė taip: sutikusių buvo 31 proc., nuomonės neturėjo 38,9 proc. asmenų, nesutikusių – 19,5 proc., visiškai nesutinkančių buvo 2,7 proc. respondentų. Visiškai patenkintų savo dabartiniu gyvenimu buvo 8 proc. respondentų.
Paprašyti paaiškinti, kodėl pasirinko darbą šioje įstaigoje 28,7 proc. teigė darbą gavę pagal paskyrimą (tai vyresnio amţiaus asmenys). Darbovietę esant arti namų nurodė 13,3 proc. respondentų, kaip patinkantį ir širdţiai artimą darbą nurodė 16,7 proc. respondentų. Dėl materialinių paskatų šį darbą pasirinko 8,5 proc. atsakiusiųjų. Kitas prieţastis paminėjo 24,3 proc. respondentų. Pastarieji nurodė įvairių prieţasčių, tokių kaip: ―taip likimas lėmė‖, ―aplinkybės susiklostė‖ ir kt.
Kaip patenkinamas savo darbo sąlygas vertino 46,6 proc. apklaustųjų, geromis jas laikė 37,9 proc. respondentų, prastomis – 12,1 proc., labai geromis – 2,6 proc. respondentų.
Darbo poreikius didţiajai respondentų daliai darbo sąlygos darbe patenkina (64,7 proc.). Kad sąlygos jų poreikių netenkina atsakė 19,8 proc. respondentų. 15,5 proc. apklaustųjų medikų
poreikius darbo sąlygos patenkina. 27,7 proc. respondentų sutiko su teiginiu, kad darbo įranga reikalinga tyrimams yra puiki, 33,9 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu, nesutikusių buvo 32,1 proc. respondentų. Visiškai nesutikusių buvo atitinkama 3,6 proc. ir 2,7 proc. respondentų.
Su teiginiu, jog darbo patalpos yra puikios nesutiko 28,1 proc. respondentų, be nuomonės šiuo klausimu taip pat buvo 28,1 proc. , kaip beje ir sutikusių su juo – 28,1 proc.. Visiškai nesutikusių buvo 11,4 proc.; visiškai sutikusių – 4,4 proc. respondentų.
Didţioji gydytojų dauguma su pacientais visada stengiasi nuoširdţiai ir geranoriškai bendrauti (61,4 proc. respondentų), visiškai su tuo sutiko 7,9 proc. apklaustųjų; nuomonės neturėjo 21,9 proc., nesutikusių su šiuo teiginiu buvo 8,8 proc. respondentų
70,4 proc. apklaustųjų teigė su kolegomis sutariantys puikiai, be nuomonės buvo 27 proc. respondentų, nesutikusių buvo 2,6 proc. apklaustųjų.
Streso namie niekada nepatiria 39,5 proc. respondentų, kelis kart per mėnesį stresą namie patiria pusė visų apklaustų medikų. Nuolat patiriančių tokio tipo stresą buvo 2,6 proc. respondentų, kad rodo, jog pas juos šeimoje yra problemų. Kelis kart per savaitę stresą patiria 7 proc. apklaustųjų.
Didţioji dalis apklaustųjų, apklausos vykdymo dienomis teigė streso nejaučiantys (69 proc. respondentų), 31 proc. apklaustųjų sakėsi streso neišvengę.
Stresą darbe patiriančių gydytojų skaičius buvo didesnis lyginant su klausimu apie streso patyrimą namie. Kelis kartus per mėnesį stresą patiriantys teigė 57 proc. apklaustųjų (lyginant su 50,9 proc. patiriančių stresą namie), kelis kartus per savaitę stresą patiriančių buvo 27,2 proc. apklaustųjų (lyginant su 7 proc. patiriančių stresą namie); niekada streso darbe nepatiriantys teigė 7 proc. respondentų (lyginant su 39,5 proc. namuose). Nuolat darbe stresą patiria 8,8 proc. apklaustų medikų (lyginant su 2,6 proc. namuose).
Didţioji dauguma respondentų palaiko dalykiškus santykius su bendradarbiais (67 proc.). Draugiškai darbe bendrauja 33 proc. apklaustų medikų.
Dauguma respondentų darbe turi pietų pertrauką ir pietauja laiku (56 proc.), 43 proc. apklaustųjų teigė neturintys pietų pertraukos dėl didelio darbo krūvio.
Dauguma apklaustųjų medikų (52,6 proc.) dokumentaciją darbe pildo daugiau nei dvi valandas. 23,7 proc. apklaustųjų prie dokumentų pildymo uţtrunka 1 – 2 valandas per pamainą; iki 1 valandos – 15,8 proc., iki 30 min. 7,9 proc. respondentų.
Atsakiusiųjų į klausimą apie darbo keitimo galimybę buvo 113 (97,4 proc.), neatsakė 3 (2,6 proc.) asmenys. Atsakiusiųjų nuomonės pasiskirstė taip: 18,8 proc. respondentų atsakė planuojantys pakeisti savo darbą per artimiausią pusmetį, tačiau 83,2 proc. respondentų teigė neketiną to daryti. (n = 113, p < 0,05). Detalesnis pasiskirstymas (Lentelė 7).
Lentelė 7. Darbo keitimo mintys
Ar planuojate pakeisti savo darbą per artimiausią pusmetį?
Taip Ne Iš viso
Lytis Vyras 2 15 17
1.8 proc. 13.3 proc. 15 proc.
Moteris 17 79 96
15 proc. 69.9 proc. 85 proc.
Iš viso 19 94 113
16.8 proc. 83.2 proc. 100 proc.
Respondentų atsakymai į klausimą ―ar norėtumėte savo asmenines problemas aptarti su psichologu‖ pasiskirstė taip: ―taip‖ atsakė 18,1 proc. , ―Ne‖ atsakė 81,9 proc. respondentų. Detalesnis pasiskirstymas (Lentelė 8).
Lentelė 8. Asmeninių problemų aptarimo su psichologu vertinimai
Ar norėtumėte savo asmenines problemas aptarti su psichologu?
Taip Ne Iš viso
Lytis Vyras 4 14 18
3.4 proc. 12.1 proc. 15.5 proc.
Moteris 17 81 98
14.7 proc. 69.8 proc. 84.5 proc.
Iš viso 21 95 116
18.1 proc. 81.9 proc. 100 proc. (n = 116, p > 0,05)
Į klausimą apie įstaigos darbo gerinimą atsakė 109 respondentai (94 proc.), neatsakiusiųjų buvo 7 (6 proc.). Iš atsakiusiųjų 45,9 proc. asmenų teigė, jog reikėtų modernizuoti techniką; atliktos reorganizacijos sėkme tikėjo 20,2 proc. medikų; 12,8 proc. respondentų manė, kad jų darbas pagerėtų plėtojant personalo bendradarbiavimą. 21,1 proc. paminėjo kitus būdus jų darbo pagerinimui (Lentelė 9).
Jūsų nuomone, kaip būtų galima pagerinti Jūsų darbą
Modernizuojant
techniką reorganizaciją Atliekant
Plėtojant personalo
bendradarbiavimą Kita Iš viso Lytis Vyras 11 10.1 proc. 2 1.8 proc. 2 1.8 proc. 3 2.8 proc. 18 16.5 proc. Moteris 39 35.8 proc. 20 18.3 proc. 12 11 proc. 20 18.3 proc. 91 83.5 proc. Iš viso 50 45.9 proc. 22 20.2 proc. 14 12.8 proc. 23 21.1 proc. 109 100 proc. (n = 109, p > 0,05)
IV.2. Stresą galintys sąlygoti veiksniai
Su agresyviais pacientais bent kartą per mėnesį susiduriantys teigė 38,3 proc. apklaustųjų, susiduriančių kartą per savaitę buvo 35,7 proc. apklaustųjų; kasdien susiduriančių su agresija iš pacientų pusės teigė 17,4 proc. gydytojų. Buvo ir visai nesusiduriančių su agresyviais pacientais, jie sudarė 8,7 proc. visų apklaustųjų. Detalesnis pasiskirstymas (Lentelė 10).
Lentelė 10. Streso darbe patyrimas ir agresija iš pacientų pusės
Ar daţnai patiriate stresą darbe
Niekada Kelis kartus per mėnesi Kelis kartus per savaite Nuolat Iš viso Ar daţnai susiduriate su agresyviai nusiteikusiais pacientais Visai nesusiduriu 2 1.8 proc. 6 5.3 proc. 2 1.8 proc. - 10 8.8 proc.
Susiduriu karta per mėnesi 4 35 4 1 44
3.5 proc. 30.7 proc. 3.5 proc. 1 proc. 38.6 proc. Susiduriu karta
per savaite
-
18 17 6 41
15.8 proc. 14.9 proc. 5.3 proc. 36.0 proc.
Susiduriu kasdien 2 6 8 3 19
1.8 proc. 5.3 proc. 7.0 proc. 2.6 proc. 16.7 proc.
Iš viso 8 65 31 10 114
7.0 proc. 57.0 proc. 27.2 proc. 8.8 proc. 100.0 proc. (n = 114, χ2
= 28,99, lls = 9, p = 0,001)
Respondentus suskirsčius į dvi streso patyrimo grupes ir lyginant su tobulinimosi
galimybėmis darbe buvo gauti tokie rezultatai (Lentelė 11). Stresą patiriančių asmenų grupės: 1 - niekada nepatiria, patiria karta per mėnesį; 2 - patiria kasdien, patiria kartą per savaitę.
Lentelė 11. Kvalifikacijos kėlimo galimybės ir streso patyrimas tarp apklaustųjų
Stresą patiriančių asmenų grupės
1 2 Iš viso Ar Jūsų darbe yra tobulinimosi ir kvalifikacijos kėlimo galimybes Taip 55 48,7 proc. 25 22,1 proc. 80 70,8 proc.
Ne 17 15,0 proc. 16 14,2 proc. 33 29,2 proc. Iš viso 72 63,7 proc. 41 36,3 proc. 113 100,0 proc. (n = 115, 2 = 3, lls = 1, p = 0,08)
Daugumai apklaustųjų streso darbe atsiradimą sąlygojo per didelis darbo krūvis (67,3 proc.). Per maţas atlyginimas kaip prieţastis streso atsiradimui buvo nurodytas 11,8 proc. apklaustųjų; 13,6 proc. respondentų paminėjo kitas prieţastis. Keli respondentai savo streso prieţastimi įvardijo blogus santykius su kolegomis, blogus santykius su vadovais bei savo paties sveikatos būklę.
Palyginus respondentų streso patyrimą ir finansinių sąlygų tobulinimuisi sudarymą gautas toks nuomonių pasiskirstymas: „Taip― atsakė 27,6 proc., „Ne― – 33,3 proc., pirmos grupės
(niekada nepatiria, patiria karta per mėnesį) respondentų; Antrosios grupės (patiria kasdien, patiria kartą per savaitę) atsakymai pasiskirstę: „Taip― atsakė 16,1 proc., „Ne― – 56,3 proc., respondentų (n = 87).
Lyginant respondentų streso patyrimą ir sąlygų tobulinimuisi sudarymą laiko atţvilgiu, dauguma respondentų (85,1 proc.) atsakė, jog tokios sąlygos sudaromos, 14,9 proc., teigė, kad tokios sąlygos nesudaromos. Detalesnis pasiskirstymas (Lentelė 12).
Lentelė 12. Sąlygos profesiniam tobulinimuisi ir streso patyrimas
Stresą patiriančių asmenų grupės Iš viso
1 2 Ar sudaromos sąlygos profesiniam tobulinimuisi darbo grafiko prasme Taip 60 59,4 proc. 26 25,7 proc. 86 85,1 proc. Ne 6 9 15
5,9 proc. 8,9 proc. 14,9 proc.
Iš viso 66 35 101
65,3 proc. 34,7 proc. 100,0 proc.
Didesnė dalis respondentų nesutiko su teiginiu, kad jų darbo kokybę įtakoja atlyginimas (58,3 proc.). Sutikusių su šiuo teiginiu buvo 26,1 proc. respondentų, nuomonės šiuo klausimu neturėjo 15,7 proc. respondentų.
Tikrinant ar apklaustųjų darbo krūvis yra susijęs su streso patyrimo daţniu, tarp lyginamųjų grupių gauti statistiškai patikimi skirtumai (Lentelė 13).
Lentelė 13. Darbo krūvio sąsajos su streso patyrimu
Stresą patiriančių asmenų grupės Iš viso
1 2 Jūsų darbo krūvis Tinkamas 28 25,0 proc. 8 7,1 proc. 36 32,1 proc. Per didelis 41 33 74
36,6 proc. 29,5 proc. 66,1 proc.
Per maţas 2 - 2
1,8 proc. 1,8 proc.
Iš viso 71 41 112
63,4 proc. 36,6 proc. 100,0 proc.
(n = 112, 2 = 6,399, lls = 2, p = 0,041)
Streso patyrimo daţnis ir pervargimas darbe buvo patikimai susiję, t.y. pervargimas yra vienas iš stresorių. Abiejuose lyginamųjų grupėse stresą patiriančių kasdiena buvo 25,9 proc., patiriančių 2 – 3 kartus per savaitę – 36,6 proc., patiriančių stresą kartą per savaitę buvo 22,3 proc. Detalesnis pasiskirstymas parodytas (Lentelė 14).
Lentelė 14. Pervargimo daţnis ir streso patyrimo daţnis tarp grupių
Stresą patiriančių asmenų grupės Iš viso
1 2
Kaip daţnai Jus
pervargstate darbe Kasdien
10 8,9 proc. 19 17,0 proc. 29 25,9 proc. 2-3 kartus per savaite 25 16 41
22,3 proc. 14,3 proc. 36,6 proc.
Karta per savaite 24 1 25
21,4 proc. 1 proc. 22,3 proc.
Karta per mėnesį 3 2 5
