Šunų širdies aritmijų tipai, diagnostika ir diferenciacija bei selektyvaus gydymo schemų sudarymo principai Types, diagnostics, differentiation and selective treatment schemes of canine cardiac arrhythmias

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Eimantas Venslovas

Šunų širdies aritmijų tipai, diagnostika ir diferenciacija bei

selektyvaus gydymo schemų sudarymo principai

Types, diagnostics, differentiation and selective treatment schemes of

canine cardiac arrhythmias

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof., dr. Aidas Grigonis

DARBAS ATLIKTAS LSMU VA DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų širdies aritmijų tipai, diagnostika ir diferenciacija bei selektyvaus gydymo schemų sudarymo principai“

1. Yra atliktas mano paties.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1)______________________________________________________________________________________

2)______________________________________________________________________________________

(vardas, pavardė) (parašai) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

TURINYS

1.1. Ritmas ir širdies laidžioji sistema ... 9

1.2. Aritmijų diagnostikos priemonės ... 9

1.3. Aritmijų klasifikacija... 10

1.4. Bradiaritmijos ... 10

1.4.1. Sinusinė bradikardija ... 10

1.4.2. Sinusinė aritmija (respiracinė aritmija) ... 11

1.4.3. Sinusinis stabtelėjimas ... 12 1.4.4. Prieširdžių sustojimas ... 12 1.4.5. Atrioventrikulinės blokados ... 13 1.4.6. Asistolija ... 14 1.4.7. Gelbstintis ritmas ... 15 1.5. Tachiaritmijos ... 15

1.5.1. Prieširdžių priešlaikiniai komplesai ... 15

1.5.2. Skilvelių priešlaikiniai kompleksai ... 16

1.5.3. Supraventrikulinė tachikardija ... 16

1.5.4. Sinusinė tachikardija ... 17

1.5.5. Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas ... 17

1.5.6. Skilvelių išankstinis sužadinimas (preeksitacija) ... 18

1.5.7. Grįžtamo sujaudinimo (angl. re-entrant) tachikardija (Volfo-Parkinsono-Vaito sindromas) ... 18

1.5.8. Ventrikulinė tachikardija ... 19

1.5.10. Skilvelių plazdėjimas... 20

1.5.11. Skilvelių virpėjimas ... 20

1.5.12. Torsade de Pointes ... 21

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 22

Šunų širdies aritmijų tipai, diagnostika ir diferenciacija bei selektyvaus

gydymo schemų sudarymo principai

Eimantas Venslovas

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Aritmijos šunims gali sukelti rimtus bendros sveikatos būklės sutrikimus. Šio darbo tikslas - išsiaiškinti dažniausiai pasitaikančias aritmijas šunims, jų diagnostikos metodus bei gydymo būdus. Atlikta retrospektyvi klinikoje sukauptų duomenų nuo 2014 iki 2016m. analizė. Nuo 2017 metų duomenys buvo rinkti su veterinarijos gydytojo pagalba. Iš surinktų duomenų buvo sprendžiama patologinių ir nepatologinių aritmijų pasireiškimo dažnumas, analizuojamos galimos sąsajos tarp patologinių aritmijų ir šunų lyties, amžiaus bei veislės. Taip pat buvo išnagrinėta kokias ligas lydi nustatytos patologinės aritmijos. Širdies ritmo pakitimai buvo nustatyti auskultuojant širdį, diferencijuojami atliekant elektrokardiogramą. Siekiant nustatyti kokią širdies ligą lydi aritmija buvo atliekamas echokardiografinis ir rentgeninis tyrimai.

Iš viso klinikoje buvo diagnozuota 340 patologinių ir fiziologinių aritmijų atvejų.

Išanalizavus tyrimo rezultatus nustatyta, kad patologinės aritmijos sudarė 22,4 proc., o fiziologinės aritmijos 77,6 proc. iš visų nustatytų atvejų.

Iš 264 nustatytų nepatologinės aritmijos atvejų dažniausiai pasireiškė sinusinė arba dar kitaip vadinama respiracinė aritmija (56,8 proc.). Rečiau pasireiškė saikinga sinusinė tachikardija (42,1 proc.) Ir tik 1,1 proc. buvo sinusinės bradikardijos atvejų.

Iš 76 patologinių aritmijų daugiausiai buvo nustatyta sinusinės tachikardijos (24,7 proc.), ventrikulinės ekstrasistolijos (17,6 proc.) ir prieširdžių virpėjimų atvejų (15,3 proc.). Po 9,4 proc. buvo nustatyta supraventrikulinės ekstrasistolijos ir I laipsnio AV blokados. Patologinės aritmijos 1,6 karto dažniau buvo nustatytos patinams nei patelėms (p<0,05). Patologinės aritmijos daugiausiai buvo diagnozuotos 9 metų amžiaus pacientams (14,5 proc. visų atvejų) ir 12 metų amžiaus pacientams (10,5 proc. visų atvejų). Dažniausiai patologinės aritmijos buvo nustatytos mišrūnams (18,4 proc.) ir vokiečių aviganiams (11,8 proc.) lyginant su kitų veislių šunimis (p<0,001). Sinusinė tachikardija daugiausiai lydėjo endokardiozę (61,9 proc.), ventrikulinė ekstrasistolija lydėjo DKM (46,7 proc.), prieširdžių virpėjimas taip pat dažniausiai lydėjo DKM (76,9 proc.).

Types, diagnostics, differentiation and selective treatment schemes of

canine cardiac arrhythmias

Eimantas Venslovas

Mastre‘s Thesis

SUMMARY

Canine arrhythmias can lead to serious health problems. The purpose of this study is to find out the arrhythmias that are most common in dogs, to investigate best diagnostic methods and treatments for it. A retrospective clinical data analysis from year 2014 to 2016 was made. Also data has been collected in conjunction with a doctor since year 2017. Based on this data, conclusions have been made about prevalence of pathological and non-pathological arrhythmias, about pathological arrhythmia dependence on canine sex, age and breed. Also it was considered what diseases are accompanied by pathological arrhythmias. Heart rate changes were determined by auscultating patient’s heart and differentiated by making an electrocardiogram. In order to determine what heart disease is followed by arrhythmia an echocardiographic and X-ray tests were ran.

To sum up there were 340 cases of pathological and physiological arrhythmias diagnosed in clinic.

It was determined that pathological arrhythmias made 22,4 % and physiological – 76,6 % of all cases.

Sinus arrhythmia (respiratory arrhythmia) was the most common (56,8 %) among non-pathological arrhythmias. Moderate sinus tachycardia was second most common (42,1 %). However sinus bradycardia made only 1,1 %.

Sinus tachycardia was the most common (24,7 %) out of 76 pathological arrhythmias, as well as ventricular extrasystoles (17.6 %) and atrial fibrillation (15,3 %). Supraventricular extrasystoles made 9,4 % as well as first degree AV block. Pathological arrhythmias were 1,6 times more common in male than in female dogs (p<0,05) and mostly diagnosed in patients with an age of 9 years (14,5 % of all cases) and 12 years (10,5 % of all cases). Pathological arrhythmias were most commonly diagnosed in Mixed Breed dogs (18,4 %) and German shepherds (11,8 %) comparing with other breeds (p<0.001). Endocardiosis was accompanied by sinus tachycardia (61,9 %), DKM by ventrikular extrasystoles (46,7 %) and by atrial fibrillation (76,9 %).

SANTRUMPOS

SA – sinoatrialinis

EKG – elektrokardiograma AV –atrioventrikulinis

AVB – atrioventrikulinė blokada KPL – kapiliarų prisipildymo laikas

ĮVADAS

Aritmija vadinamas neritmiškas širdies darbas (1). Širdies ritmo nukrypimus nuo įprasto ritmo lemia daugelis faktorių. Apskritai, pagrindiniai mechanizmai yra skirstomi į sutrikimus, atsiradusius dėl sutrikusio impulso susidarymo, sutrikusio impulso sklidimo arba abiejų kombinacijos (2). Dažnai aritmijos diagnozuojamos esant struktūrinėms širdies ligoms, bet lygiai taip pat dažnai aritmijos gali pasireikšti ir kaip antrinis procesas dėl sisteminių ligų (3).

Kai kurie pacientai, turintys sunkią aritmiją, gali būti atvežti į kliniką atrodydami gana gerai, tačiau ta pati aritmija kitiems pacientams gali sukelti stiprią hipotenziją ir kolapsą (4). Dar kitiems tai gali sukelti silpnumą, sinkopę ar net staigią mirtį (2). Pavyzdžiui, jei EKG rodo sinusinę bradikardiją, o susitraukimų dažnis yra tik 40 susitraukimų per minutę - tai yra fiziologiškai normalu, jei šuo miega, tačiau, jei šuo yra nemiegantis ir aktyvus, tai jau yra patologija. Todėl ir yra svarbu įvertinti širdies susitraukimų dažnį ir ritmą atsižvelgiant į kitus klinikinius požymius (4).

Darbo tikslas: Išsiaiškinti dažniausiai pasitaikančias aritmijas šunims, jų diagnostikos metodus bei gydymo būdus.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti dažniausiai šunims pasitaikančias patologines ir fiziologines aritmijas.

2. Išnagrinėti širdies ritmo sutrikimų diagnostikai ir diferenciacijai naudojamus metodus ir kokie papildomi metodai naudojami siekant nustatyti ligas, kurias lydi ritmo sutrikimai.

3. Išanalizuoti kokia yra patologinių aritmijų pasireiškimo tendencija priklausomai nuo šuns, amžiaus, lyties ir veislės.

4. Nustatyti kokias ligas lydi šunų patologinės aritmijos.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Ritmas ir širdies laidžioji sistema

Darnūs širdies susitraukimai ir reguliarus ritmas atsiranda dėl elektrinių impulsų, kuriuos sukelia specializuotos laidžiosios sistemos ląstelės – kardiomiocitai (5). Širdies susitraukimų sinchronizacija priklauso nuo šio elektrinio impulso sklidimo teisinga trajektorija skirtingose laidžiosios sistemos dalyse (6).

Ritmo vedlio ląstelės SA mazge sukuria impulsą, kuris prieširdžiu toliau keliauja į AV mazgą (6). Vis dar yra nesutariama ar egzistuoja laidžiosios sistemos skaidulos tarp SA ir AV mazgo. Yra įrodyta, kad šunų širdyje yra trys skirtingi keliai ir ląstelės yra panašios į Purkinje ląsteles. Tačiau šios ląstelės nėra atskirtos nuo šalia esančių prieširdžio raumenų ir jos nesudarytos vien tik iš laidžiųjų ląstelių, todėl ir yra prieštaraujančių, kad šiuos kelius reikėtų vadinti skaidulomis. Be to, pas šunis širdyje iš SA mazgo aptiktos išeinančios dar keturios tik į prieširdžius plintančios elektrinės jungtys (4).

AV mazgas turi lėtesnį ritmo vedlių aktyvumą ir lėtesnes laidumo savybes, o tai šiek tiek sulaiko impulso sklidimą ir palieka laiko prieširdžiams susitraukti ir užpildyti skilvelius krauju (6). Toliau impulsas keliauja skilvelių laidžiąja sistema. Pirmiausia keliauja Hiso pluoštu, kuris išsidėstęs skilvelių pertvaroje, o tada išsiskiria į dešinę ir kairę Hiso pluoštų kojeles einančias iš abiejų skilvelių pertvaros pusių link skilvelių viršūnės. Galiausiai elektrinis impulsas išskirstomas po skilvelius sudėtingu Purkinje skaidulų tinklu taip, kad skilveliai susitraukia pradedant nuo skilvelių viršūnės einant link pagrindo (7).

1.2. Aritmijų diagnostikos priemonės

Aritmijos tiksliausiai diagnozuojamos atliekant elektrokardiografinį tyrimą. Tačiau pirmieji aritmijos požymiai dažniausiai nustatomi auskultuojant. Kelios aritmijos turi savitus garsus auskultuojant, o kai kurių nustatyti vien tik auskultuojant neįmanoma (8).

Elektrokardiografija yra neinvazyvus tyrimo metodas, o naudojama įranga tyrimui atlikti palyginti nebrangi. Elektrokardiografas užrašo elektros potencialų sutrikimus t.y. aritmijas (9). Elektrokardiograma yra labai svarbi diagnozuojant daugumą širdies aritmijų ir laidumo sutrikimų. Ji padeda įvertinti širdies būklę ir nustatyti priežastis, anatominę bei nozologinę diagnozę ir prognozę (10).

šių bangų nesukelia laidžioji širdies sistema. SA mazgo depoliarizacija ir impulso sklidimas laidžiąja sistema nėra matomas EKG. Tarpai tarp pasikartojančių bangų rodo laiką (11).

1.3. Aritmijų klasifikacija

Širdies aritmija apibrėžiama kaip širdies susitraukimų dažnio ar ritmo sutrikimas, taip pat tai siejama su impulso formavimosi anomalijomis ir sutrikusiu impulsų laidumu (10).

Pagal Maureen McMichael ir Ryan Fries (12) aritmijos skirstomos taip:

1. Bradiaritmijos: a. Sinusinė bradikardija b. Sinusinė aritmija c. Sinusinis stabtelėjimas d. Prieširdžių sustojimas e. Atrioventrikulinės blokados:

i. Pirmo laipsnio atrioventrikulinė blokada ii. Antro laipsnio atrioventrikulinė blokada iii. Trečio laipsnio atrioventrikulinė blokada f. Asistolė

g. Gelbstintysis ritmas (angl. escape rhythm)

2. Tachiaritmijos:

a. Prieširdžių priešlaikiniai kompleksai b. Skilvelių priešlaikiniai kompleksai c. Supraventrikulinė tachikardija d. Sinusinė tachikardija

e. Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas f. Skilvelių išankstinis sužadinimas

g. Grįžtamo sujaudinimo tachikardija (Volfo-Parkinsono-Vaito sindromas) h. Ventrikulinė tachikardija

i. Pagreitintas idioventrikulinis ritmas j. Skilvelių plazdėjimas

k. Skilvelių virpėjimas l. Torsade de Pointes

1.4. Bradiaritmijos

gyvūnams sinusinė bradikardija retai būna kaip pirminis sutrikimas ir jos dažniausiai nelydi klinikinė išraiška. Tai daugiau antrinis sutrikimas atsiradęs dėl sisteminės ligos, kuri sukelia padidėjusį klajoklio nervo jaudinimą, paprastai tai yra virškinamojo trakto, kvėpavimo takų, taip pat neurologinės ir akių ligos (14). Kiti sutrikimai, kurie gali sukelti sinusinę bradikardiją: patyrus galvos smegenų traumą, hipotiroidizmas, žema kūno temperatūra ir dėl įvairių aplinkybių padidėjęs kalio kiekis kraujyje (15).

Šunims širdies ritmas miegant gali nukristi net iki 20 dūžių per minutę. Reikėtų nepamiršti, kad jaunesniems ir mažesniems šunims širdies ritmas turi būti didesnis (15). Sinusinė bradikardija dažnai asocijuojama su gerai ištreniruotais, stipriais gyvūnais ir gali būti atskirta nuo patologinių bradikardijų, kai pastebimas jos išnykimas pratimų metu arba sušvirkštus atropino (13).

Dažnai gyvūnams nebūna jokių klinikinių požymių, bet pasireiškia pagrindinės ligos požymiai. Kartais šunims pasireiškia silpnumas, fizinio krūvio netoleravimas arba alpimas (15). Šunims, kuriems nustatyta sinusinė bradikardija ir matomas pablogėjęs sąmoningumas, reikėtų įtarti padidėjusi spaudimą kaukolėje (14). Auskultuojant galima išgirsti, kad širdies susitraukimų dažnis per minutę yra mažiau kaip 50 dūžių (1). Žinoma, diagnozuojant ir diferencijuojant naudojamas elektrokardiografinis tyrimas tam, kad būtų patvirtinta, jog sinusinis mazgas yra dominuojantis širdies ritmo vedlys (13).

Gyvūną, kuriam yra nustatyta sinusinė bradikardija gydyti nėra būtina, nebent pastebimi ryškūs klinikiniai požymiai ir jie priklauso nuo pagrindinės priežasties. Sąmoningam pacientui, kuriam nėra nustatytų jokių klinikinių požymių, kurie galėtų būti sinusinės bradikardijos priežastimi, turėtų būti skiriamas atropinas (0,04 mg/kg kūno svorio į veną arba po oda), o EKG kartojama po 30 arba 10 minučių. Jei sinusinis mazgas savo funkciją atlieka gerai, širdies ritmas turėtų padidėti iki 140-200 dūžių per minutę. Jei tokio atsako nepastebime, vadinasi yra padidėjęs klajoklio nervo jaudinimas. Jei šuniui yra pasireiškę simptomai, gali būti taikoma lėtinė anticholinerginė terapija. Jei į gydymą nėra jokio atsako arba atsakas tik dalinis (širdies susitraukimų dažnis padidėja iki 70-130 kartų per minutę), tuomet galime įtarti sinoatrialinio mazgo sutrikimą (16).

1.4.2. Sinusinė aritmija (respiracinė aritmija)

Šunims klinikinių požymių dažniausiai nebūna. Įkvėpimo metu klajoklio nervo tonusas sumažėja, todėl girdimas širdies ritmo pagreitėjimas (8). Vienintelis testas, kuris leidžia atskirti sinusinę aritmiją nuo patologinės yra elektrokardiograma (15). P-QRS kompleksai išlieka nepakitę. Kartais pastebimas migruojantis impulso vedlys (skirtinga P bangos amplitudė), tačiau tai nėra patologija (12).

Šunims gydymas nėra reikalingas, jei nėra pastebima klinikinių požymių, kuriuos sukelia pirminės ligos (12). Jei pastebimas labai nereguliarus ritmas, turėtų būti atliekamos pakartotinės elektrokardiogramos. Pakartotinis tyrimų atlikimas leidžia stebėti ar neatsiranda kitų, kur kas rimtesnių ir sunkesnių širdies ritmo sutrikimų (15).

1.4.3. Sinusinis stabtelėjimas

Sinusinis stabtelėjimas apibūdinamas kaip sinusinio mazgo pauzė ilgesnė arba lygi kaip du R-R intervalai (18). Taip nutinka dėl sutrikusios sinoatrialinio mazgo veiklos, kuomet nesusidaro impulsas ir dėl to atsiranda pauzė. Šis stabtelėjimas dažnai siejamas su nesveiko sinusinio mazgo sindromu. Taip pat tokią aritmiją gali sukelti toksiški vaistai ir navikiniai dariniai, SA mazgo audinio fibrozė, stipriai padidėjusi klajoklio nervo stimuliacija (12,1,19).

Auskultuojant girdimos ilgos pauzes per kurias sinusiniam mazgui nepavyksta generuoti impulso (19). Jei stabtelėjimai yra dažni ir sunkaus laipsnio, tai galima pastebėti nepastoviai pasireiškiantį silpnumą ir alpimą (1). Elektrokardiogramoje matoma tiesi įvairaus ilgio tiesi linija, kurią paprastai seka gelbstintis ritmas (12). Pauzė gali baigtis jungties gelbstinčiu kompleksu arba normaliu kompleksu (1). Tokios pauzės gali tęstis nuo 6 iki 8 sekundžių ir būti sinkopės priežastimi, kai atrioventrikulinės ar ventrikulinės ritmą generuojančios ląstelės nesugeba sukurti gelbstinčio ritmo (14).

Jei yra sinusinis stabtelėjimas, kurio nelydi jokia klinikinė išraiška, gydymas nereikalingas. Jei atsiranda simptomai dėl padidėjusio klajoklio nervo stimuliavimo, galima naudoti atropiną (20). Svarbiausia yra surasti pagrindinę problemą. Pilnai ištiriama širdies veikla ir dažnai tokiais atvejais vienintelis veiksmingas gydymas yra širdies dirbtinio ritmo vedlio implantacija (12).

1.4.4. Prieširdžių sustojimas

Klinikinių atvejų metu pastebima normali arba aukšta bazinio kortizolio koncentracija, o elektrolitai yra normos ribose. Echoskopuojant gali būti matomas dešiniojo arba abiejų prieširdžių padidėjimas, dažnai kartu nustatomas ir progresuojantis skilvelio sistolės sutrikimas (4). Esant persistuojančiai asistolei EKG pastebimi šie pokyčiai: P bangos nebuvimas, širdies ritmas būna lėtas (mažiau nei 60 susitraukimų per minutę), ritmas reguliarus su supraventrikulinio tipo QRS komplesais, širdies ritmas nepagreitėja net ir sušvirkštus atropino (20). Laikina prieširdžių asistolija pasireiškia, kai plazmoje kalio koncentracija pakyla virš 5,5–6 mmol/L, pirmiausia kas yra pastebima EKG – T bangos siaurėjimas ir jos amplitudės didėjimas. Jei ir toliau kalio koncentracija kyla, tuomet lėtėja širdies ritmas, pastebima labai sumažėjusi P bangos amplitudė ir platėjantis QRS kompleksas. P banga pasidaro nematoma, o tai lemia prieširdžių asistolės diagnozavimą (14).

Tokiais atvejais kai diagnozuojama hiperkalemija gydyti galima 10 proc. kalcio gliukonato tirpalu, švirkščiant į veną 0,5–1,0 ml/kg ne trumpiau kaip 20 minučių (negalima viršyti daugiau kaip 10 ml bet kuriam gyvūnui), taikant šį gydymą turi būti rašoma EKG. Šunims, kuriems pasireiškusi prieširdžių raumenų distrofija arba fibrozė, turėtų būti implantuojamas dirbtinis ritmo vedlys (12).

1.4.5. Atrioventrikulinės blokados

Esant pirmo laipsnio AVB impulsai iš prieširdžių į skilvelius yra perduodami, bet dėl blokados perdavimas užtrunka šiek tiek ilgiau. Tai gali nutikti dėl AV mazgo fibrozės, padidėjusio klajoklio nervo jaudinimo, taip pat dėl vaistų, kurie veikia neigiamai dromotropiškai – tai gali būti digoksinas, kalcio kanalų blokatoriai ir beta blokatoriai (22). EKG P banga ir QRS kompleksas nepakitę, tačiau PR intervalas matomas pailgėjęs. Auskultuojant ar užčiuopiant pulsą sunku pastebėti pakitimus (3). Antro laipsnio AVB diagnozuojama EKG kai po P bangos neseka QRS kompleksas. Hemodinaminis šio ritmo efektas priklauso nuo skilvelių susitraukimo dažnio. Antro laipsnio AVB laikoma didelio laipsnio, kai iš prieširdžių einančių impulsų, kurie nepasiekia skilvelių yra daugiau, nei tų impulsų, kurie pasiekia. Tai gali lemti sinkopes arba kitus klinikinius požymius, rodančius sumažėjusį širdies produktyvumą (14). Yra du antro laipsnio AVB tipai:

 I Mobitso tipas pasireiškia PR intervalo palaipsniu ilgėjimu, nes AV mazgas nesugeba repoliarizuotis iki kol atkeliauja naujas impulsas ir taip palaipsniui AV mazgas nualinamas. Galiausiai impulsas atsklidęs iš prieširdžių į AV mazgą yra blokuojamas. EKG pastebima, kad po užrašytos P bangos nebesugeneruojamas QRS komplesas. Dažniausiai taip būna dėl AV mazgo fibrozės ir palaipsniui didėjančio klajoklio nervo jaudinimo kombinacijos. Ši forma dažnai yra gėrybinė ir specifinio gydymo nereikia.

Auskultuojant girdimos nereguliarios pauzės, kurios yra susijusios su tuo, kad trūksta skilvelių depoliarizacijos (3). EKG antro laipsnio AVB nustatoma kai po P bangos neseka QRS kompleksas (14). Gali būti naudojamas atropino testas, kai sušvirkščiama 0,04mg/kg atropino ir po 20-30 minučių pakartotinai užrašoma elektrokardiograma. Šis testas patikrina ar AVB nėra susijusi su klajoklio nervo jaudinimu (20).

Esant trečio laipsnio AVB P danteliai EKG yra nesusiję su po jų einančiais QRS kompleksais, taip pat pastebimas retas skilvelių susitraukimo dažnis. QRS kompleksai gali atrodyti įprastai, jei gelbstintysis ritmo vedlys yra virš Hiso pluošto ir jei nėra Hiso pluošto kojytės blokados. QRS kompleksai gali atrodyti kitaip (būti platūs, keisti), jei gelbstintis ritmo vedlys yra žemiau pluošto kojytės blokados arba jei ritmo vedlys yra skilvelių miokarde. (4)

Trečio laipsnio AVB klinikiniai požymiai siejami su sumažėjusiu širdies produktyvumu – silpnumas, letargija, fizinio krūvio netoleravimas ir sinkopės (4). Dėl sutrikusios širdies funkcijos pasireiškia kitų organų hipoperfuzija, o tai lemia tų organų disfunkciją. Pavyzdžiui, kraujyje pastebima lengva azotemija ir neženkliai padidėję kepenų fermentai yra dažni tokiais atvejais. Taip pat tyrimų metu nustatyta, kad galima hiperkalemija susijusi su inkstų hipoperfuzija (23).

Esant pirmo laipsnio AVB paprastai užtenka tiesiog išsiaiškinti pirminę priežastį ir paskirti gydymą (12). Jei antro laipsnio AVB dingsta atliekant atropino testą, tuomet joks kitas gydymas nėra reikalingas išskyrus prieš tai minėtą gydymą. Jei antro laipsnio AVB yra dažna ir sukelia ryškius klinikinius požymius, gali būti bandoma naudoti šiuos vaistus: propantelino bromidą, albuterolį, terbutaliną ar teofiliną. Atsakas į vaistus nenuspėjamas, nes jie turi nemažai šalutinių poveikių. Jei vaistai nepadeda – vienintelė išeitis implantuoti dirbtinį ritmo vedlį. Šunims su trečio laipsnio AVB, taip pat gali būti implantuojamas dirbtinis ritmo vedlys (15).

Ieškoma galimų AVB gydymo būdų ateityje. Atlikus šunų mezenchiminių kamieninių ląstelių poepikardines injekcijas šunims, kuriems ekspermentiniu būdu buvo sukelta AVB, buvo pastebėta, kad ląstelės sugebėjo atkurti stabilią biologinę vedlio funkciją per labai trumpą 6 savaičių laikotarpį. Reikalingi tolimesni tyrimai, kad išsiaiškinti ar ši technika galėtų būti naudojama praktiškai (24,25).

1.4.6. Asistolija

1.4.7. Gelbstintis ritmas

Gali būti AV jungties gelbstintis ritmas arba skilvelinis gelbstintis ritmas. Kai nėra aktyvuojama prieširdžių depoliarizacija, AV jungties mazge spontaniškai susidaro impulsas. Šis impulsas sukelia skilvelių depoliarizaciją. Dažniausiai AV mazge impulsai susidaro kai yra ryški pauzė sinusiniame mazge. Skilvelinis gelbstintis ritmas pasireiškia, kai skilveliuose esantys židiniai sukelia impulsą. Pastarasis gelbstintis ritmas atsiranda, jei sinusiniame mazge yra ryški pauzė ir trūksta jungties gelbstinčių kompleksų (1).

Auskultuojant girdimos pauzės ir lėtas širdies darbas. EKG, jei tai AV jungties gelbstintis ritmas, matomi statūs ir siauri QRS komplesai. Jei tai yra ventrikulinis gelbstintis ritmas – EKG bus matomas keistas ir platus QRS kompleksas, o ritmas gali būti 20-40 dūžių per minutę (12).

Skiriamas gydymas atsižvelgiant į pagrindinę problemą ir neslopinamas gelbstintysis ritmas. Jei yra pasireiškusi hiperkalemija, galima naudoti 10 proc. kalcio gliukonatą ir ieškoti pagrindinės priežasties (šlapimas pilvo ertmėje, šlaplės obstrukcija). Jei yra trečio laipsnio AVB geriausia išeitis dirbtinio ritmo vedlio implantacija (12).

1.5. Tachiaritmijos

Dar vadinamos supraventrikulinėmis ekstrasistolėmis. Jos kyla ne iš sinusinio mazgo, o iš pačio prieširdžio neįprastose vietose. Susidaręs impulsas toliau keliauja į AV mazgą ir į skilvelius laidžiąja sistema (26). Gali pasireikšti kaip pavieniai impulsai arba pereiti į nenutrūkstamą tachiaritmiją (supraventrikulinė tachikardija, prieširdžių plazdėjimas arba virpėjimas) (4).

Simptomų gali nebūti arba gali pasireikšti kosuliu, dispnėja, fizinio krūvio netoleravimu, sinkopėmis (20). Esant ekstrasistolėms rekuomenduojama atlikti kraujo tyrimus, EKG, echokardiogramą ir rengeninį krūtinės ląstos tyrimą (12). Paprastai dažnai kartu randamas prieširdžių išsiplėtimas kaip antrinė priežastis dėl mitralinio vožtuvo nepakankamumo (20).

Auskultacijos metu girdimas nereguliarus širdies darbas, gali būti girdimi ūžesiai, galopo ritmas (20).

pauzė būna trumpesnė ir kitas normalus komplesas susidaro anksčiau nei turėtų. Be to, priešlaikinis komplesas gali tiesiog įsiterpti į įprastą pauzę tarp dviejų normalių PQRST kompleksų (4).

Sutrikimas dažniausiai pasireiškia dėl širdies patologijos, o ne dėl sisteminių ligų (12). Gydymui naudojamas digoksinas, kalcio kanalų blokatoriai arba beta blokatoriai. Esant staziniam širdies nepakankamumui gydoma skiriant diuretikus, angiotenziną konvertuojančių fermentų inhibitorius ir pimobendaną (20).

1.5.2. Skilvelių priešlaikiniai kompleksai

Dar vadinamos ventrikulinėmis ekstrasistolėmis. Skilvelių ekstrasistolės kyla iš ektopinių židinių esančių skilvelių miokarde. Depoliarizacija tokiu atveju sklinda miokardu ne laidžiąja sistema (3).

Kliniškai pasireiškia silpnumu, fizinio krūvio netoleravimu, sinkopėmis, staigiu gaišimu (20). Esant ekstrasistolėms rekuomenduojama atlikti kraujo tyrimus, EKG, kardioechoskopiją ir rengeninį krūtinės ląstos tyrimą (12). Šios aritmijos priežastis gali būti kardiomiopatijos, kraujo stazė, vožtuvų nepakankamumas, trauminis miokarditas, neoplazijos ar net pankreatitas (1).

Auskultuojant girdimas nereguliarus ritmas, lydimas pulso deficito, gali būti girdimi ūžesiai (20).

Matomi platūs ir keisti QRS kompleksai, kurie neturi jokių sąsajų su P danteliu. Dažnai vėliau seka pauzė (12). Po ventrikulinės ekstrasistolės gali būti kompensuojanti pauzė (ji grąžina į normalų ritmą tuo metu, kai priklauso kitas susitraukimas) ir gali būti ne kompensuojanti pauzė, kai po ekstrasistolės seka trumpesnė pauzė ir kitas normalus kompleksas susiformuoja anksčiau nei turėtų susiformuoti (4).

Naudojami beta blokatoriai (propranololis, atenololis, metoprololis arba sotalolis). Šunims, kuriems pasireiškęs stazinis širdies nepakankamumas ir hipotenzija, naudojami natrio kanalų blokatoriai (prokainamidas, lidokainas) (20).

1.5.3. Supraventrikulinė tachikardija

Supraventrikulinė tachikardija – tai greitas nuolatinis prieširdžių ektopinis ritmas, sukeltas nenormalaus prieširdžiuose esančių židinių arba AV mazgo aktyvumo. Ritmas kyla iš AV mazgo arba iš prieširdžio miokardo. Ritmas gali atsirasti labai staiga, tai vadinama paroksizmine prieširdžių tachikardija, ir tai gali pereiti į ilgalaikį reiškinį (26).

Gali pasireikšti tokie simptomai: stiprus širdies plakimas, nerimas, epizodinis silpnumas, dispnėja, sinkopės. Ilgai trunkančių epizodų metu gali pasireikšti poliurija (27).

kardiomiopatijos, lėtinės vožtuvų ligos, stazinio širdies nepakankamumo, apsinuodijimo digoksinu, elektrolitų disbalanso, todėl rekomenduotina atlikti papildomus tyrimus (20,12).

Elektrokardiogramoje paprastai matomi siauri QRS kompleksai su reguliariu R-R intervalu (27). EKG pastebima, kad yra daugiau P dantelių (daugiau nei 300 per minutę), nei jų susidarytų esant normaliam širdies ritmui. Ektopinio P dantelio morfologija paprastai skiriasi nuo normalaus (26). P danteliai gali susilieti su T danteliu ir dėl to EKG diagramoje jų nematyti (20). Norint atskirti sinusinę tachikardiją nuo supraventrikulinės tachikardijos galima atlikti klajoklio nervo manipuliacijos testą (tvirtas akių obuolių spaudimas arba gilus miego arterijos masažas) taip sulėtinant širdies ritmą. Staigi tachikardijos pabaiga rodo prieširdinę tachikardiją, o palaipsniui mažėjanti rodo sinusinę tachikardiją. Tačiau šis manevras dažnai būna nesėkmingas (12).

Gydymui naudojami širdį veikiantys gklikozidai (pvz., digoksinas), beta – adrenerginiai blokatoriai (pvz., atenololis), kalcio kanalų blokatorius (pvz., diltiazemas) ir natrio kanalų blokatoriai (pvz., prokainamidas) (20).

1.5.4. Sinusinė tachikardija

Tai širdies ritmas kylantis iš SA mazgo su greitesniu dažniu nei normalus sinusinis ritmas. Ši tachikardija yra būdingas fiziologinis atsakas į susijaudinimą, baimę, skausmą, pratimus, bet gali atsirasti ir dėl vaistų poveikio, hipotenzijos, hipovolemijos, mažakraujystės, bakteriemijos, septicemijos (4).

Auskultuojant girdimas didesnis širdies susitraukimų dažnis nei turėtų būti atsižvelgiant į gyvūno amžių ir veislę, pulsas jaučiamas su kiekvienu širdies dūžiu (esant greitesniam ritmui pulsas gali tapti silpnesnis) (3).

EKG matomi sinusinės kilmės P danteliai ir po kiekvieno iš jų seka įprastas QRS kompleksas. P danteliai gali būti dalinai arba visiškai susilieję su T danteliu (12).

Priklauso nuo pagrindinės priežasties. Jei yra nustatytas stazinis širdies nepakankamumas, skiriamas pimobendanas su diuretiku ir angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriumi. Dažniausiai ši aritmija būna saikinga ir kyla dėl susijaudinimo klinikoje, todėl gydymas tokiais atvejais neskiriamas (20).

1.5.5. Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas

Pagrindiniai šios aritmijos bruožai – tai staigus, netikėtai padidėjęs prieširdžio elektrinis aktyvumas, kuris lemia prieširdžių nesugebėjimą išstumti kraujo į skilvelius, ir nereguliarus, paprastai greitas skilvelių susitraukimo dažnis, dėl to šiek tiek sumažėja širdies našumas (28). Dauguma šunų, kuriems pasireiškia prieširdžių virpėjimas kartu turi širdies ligą ir prieširdžių išsiplėtimą (4). Dažniausiai didelių veislių šunims gali būti išsivysčiusi dilatacinė kardiomiopatija (12).

Auskultuojant girdimas netvarkingas širdies darbas, apibūdinamas kaip „teniso bateliai besisukantys džiovyklėje“ arba kaip „dirbanti skalbimo mašina“. Gyvūnams, kuriems pasireiškia prieširdžių virpėjimas, būna pulso deficitas ir besikeičianti pulso kokybė (20).

EKG matomas nereguliariai nereguliarus ritmas, P danteliai neišreikšti, dažniausiai vertikalūs ir siauri QRS kompleksai (12). Dažnas skilvelių susitraukimo dažnis yra 180-240 susitraukimų per minutę (20).

Hemodinaminiai rodikliai, aritmijos pastovumas ir neatsiejamai esanti širdies liga turi įtakos gydymo pasirinkimui ir prognozei (29). Skubiais atvejais skilvelių susitraukimų dažniui mažinti diltiazemas arba prokainamidas švirkščiami į veną. Ne tokiais skubiais atvejais diltiazemas skiriamas į vidų. Jei nėra atsako galima bandyti šių abiejų vaistų kombinaciją dar galima pridėti beta blokatorių (pvz., propanololį ar sotalolį) arba kalio kanalų blokatorius (pvz., amiodaroną) (12).

1.5.6. Skilvelių išankstinis sužadinimas (preeksitacija)

Elektrinės depoliarizacijos bangos laidumas gali būti dvikryptis su papildomais atrioventrikuliniais keliais (aplenkiančiais takeliais). Tokiu atveju depoliarizacijos banga iš prieširdžių į skilvelius keliauja šiuo aplenkiančiu keliu ir depoliarizuoja skilvelius dar prieš depoliarizacijos bangai iš AV mazgo juos pasiekiant. Tai lemia priešlaikinį skilvelių susitraukimą ir yra vadinama skilveline preeksitacija. (3)

Ryškių klinikinių požymių ir pokyčių auskultuojant esant ventrikulinei preeksitacijai nenustatoma (20).

EKG matomas sutrumpėjęs PQ intervalas, vertikalus ir išplitęs QRS kompleksas. Dažnai atsiranda delta dantelis, kuris inicijuoja QRS kompleso susidarymą. Kadangi skilvelių depoliarizacija nesusidaro normaliu būdu, tai repoliarizacija taip pat yra paveikiama. EKG tai yra matoma kaip ST segmento įdubimas arba iškilimas ir asimetriški T danteliai priešingo poliškumo nei delta banga (4).

Gydymas yra reikalingas jei išsivysto grįžtamojo sujaudinimo tachikardija. (12)

1.5.7. Grįžtamo sujaudinimo (angl. re-entrant) tachikardija (Volfo-Parkinsono-Vaito sindromas)

ritmas. Tachikardijos metu širdies susitraukimų dažnis paprastai būna labai greitas ir reguliarus, pulsas būna silpnas (8).

EKG matomas R-R intervalas paprastai būna reguliarus. Gali būti matomi pasislėpę neigiami, P danteliai einantys iškart po QRS kompleksų. QRS kompleksai vertikalūs, o ritmas labai greitas (3). Gydymui naudojamas kalcio kanalų blokatorius diltiazemas, tam kad būtų sulėtintas sklidimas AV mazgu ir begalinis impulso sklidimas laidžiąja sistema nutraukiamas. Taip pat naudojamas natrio kanalų blokatorius prokainamidas ir beta-adrenoblokatorius esmololis (12).

1.5.8. Ventrikulinė tachikardija

Apibūdinama kaip trys ar daugiau priešlaikinių skilvelinių kompleksų, einančių vienas po kito, kurie pasireiškia periodiškai (paroksizminė) arba gali būti ilgalaikiai ir greito ritmo (12). Trumpalaikė tachikardija trunka mažiau nei 30 sekundžių, o ilgalaikė ilgiau nei 30 sekundžių (14).

Visada pirmiausia reikia atmesti galimas priežastis, kurios nėra susijusios su širdies ligomis: trauma, šokas, sepsis, blužnies sutrikusi veikla, pankreatitas, neurologinės ligos, virškinamojo trakto ligos ir hemangiosarkoma. Pasireiškę požymiai gali būti susiję su pagrindine liga arba gali būti susiję su pirmine širdies patologija (pavyzdžiui, girdimi širdies ūžesiai, dispnėja, ascitas, kacheksija). Gali būti matomos pabalusios ar pamėlusios gleivinės, pailgėjęs KPL, silpnas pulsas, silpnumas, kolapsas (12).

Gali pasireikšti tokie klinikiniai simptomai, kaip sinkopės, silpnumas, fizinio krūvio netoleravimas ir staigus gaišimas (20).

Auskultuojant paroksizminė ventrikulinė tachikardija atpažįstama iš to, kad ji prasideda ir baigiasi labai staigiai, lygiai taip pat kaip ir paroksizminė prieširdžių tachikardija. Ilgalaikės tachikardijos atveju girdimas labai greitas širdies darbas (8).

EKG QRS kompleksas išplitęs. Jei yra matomi P danteliai, jie nesusiję su QRS kompleksais (20): kiekvieną QRS kompleksą seka didelis T dantukas, nukreiptas į priešingą pusę nei QRS (14).

1.5.9. Pagreitintas idioventrikulinis ritmas

Tai yra ventrikulinis ritmas (daugiau kaip 3 iš eilės einantys ventrikuliniai gelbstintys ritmai), kuris yra greitesnis nei tikrasis gelbstintis ritmas, bet lėtesnis nei ventrikulinės tachikardijos ritmas. Jis paprastai susidaro kai ektopiniai skilvelių židiniai sukelia depoliarizacijos bangą greičiau nei sinusinis mazgas (33). Kartais ši aritmija vadinama „lėta ventrikuline tachikardija“ (3).

Jei perfuzija yra sutrikusi, gali pasireikšti nuovargis, šaltos galūnės, silpnas pulsas, blyškios gleivinės, jungo venoje protarpiais gali būti pastebimos „atsimušančios“ bangos (kai yra AVB). Auskultuojant girdimas nereaguliarus ritmas ir pulso deficitas (12,20).

EKG P dantelių gali nebūti arba jie gali pasireikšti prieš, tarp arba po ektopinių QRS kompleksų. P danteliai nebūna susiję su QRS kompleksais. QRS kompleksai išsiplėtę, panašūs į ventrikulinės ekstrasistolės kompleksus (20).

Pagreitintas idioventrikulinis ritmas yra trumpalaikis (nors kartais gali tęstis keletą dienų), retai sukeliantis hemodinaminį nestabilumą ar reikalaujantis gydymo ir paprastai gana gerai toleruojamas dėl lėto skilvelių susitraukimo dažnio (3). Jei audinių perfuzija nesutrikusi, nereikia jokio gydymo, o jei sutrikusi, tai gydymas taikomas toks pat, kaip esant ventrikulinei tachikardijai (12).

1.5.10. Skilvelių plazdėjimas

Skilvelių plazdėjimas tai yra labai greitos monomorfinės ventrikulinės tachikardijos forma. Jos dažnis toks didelis, kad QRS kompleksų ir T dantelių nebeįmanoma išskirti. Širdies susitraukimų dažnis dažnai siekia daugiau nei 300 dūžių per minutę, o tai sukelia rimtus hemodinamikos sutrikimus (34).

EKG matoma į sinusinę kreivę panaši diagrama (34). Visada reikėtų neatmesti artefakto galimybės (patikrinti pulsą, paklausyti širdies, patikrinti ar elektrodų laidai prijungti tinkamai) (12).

Gydymą reikėtų pradėti iš karto, kol skilvelių plazdėjimas neperėjo į skilvelių virpėjimą. Tokiu atveju į veną švirkščiamas lidokainas (12).

1.5.11. Skilvelių virpėjimas

Apibūdinamas kaip greitas ir neorganizuotas skilvelių miokardo aktyvavimas, kuris sukelia bepulsę terminalinę aritmiją. Skilvelių miokardas depoliarizuojamas vienu metu jį pasiekiančių fragmentuotų elektros bangų ir taip sukeliamas virpesys vietoj susitraukimo. Tai terminalinis ritmas, kuris reikalauja imtis skubių priemonių: paciento gaivinimo ir defibriliacijos (35).

Tokiais atvejais pasireikškia širdies sustojimas, kraujagyslių kolapsas, gaišimas (20).

Ventrikulinių aritmijų medikamentiniam gydymui naudojami natrio kanalų blokatoriai (lidokainas, prokainamidas), beta-adrenoblokatoriai (atenololis, esmololis, propranololis, sotalolis) ir kalio kanalų blokatoriai (amiodaronas). Lidokainas, prokainamidas, esmololis, sotalolis ir amiodaronas yra kaip pavyzdžiai vaistų, kuriuos būtų galima aplikuoti į veną. Lidokainas dažnai pirmo pasirinkimo vaistas. Kai būklė stabilizuojama, tuomet jau vaistus galima naudoti per os (4).

Elektrinė defibriliacija tai yra nesinchronizuotas elektrinio šoko sudavimas širdžiai, kad būtų atstatytas ritmas – tai pats efektyviausias gydymo būdas esant skilvelių virpėjimui. Defibriliacinis šokas depoliarizuoja didžiąją dalį širdies raumenų ir jie laikinai tampa nejaudrūs, taip nutraukiami nekordinuoti skilvelių virpėjimo sukelti susitraukimai ir paskatinamas sinusinio ritmo atsinaujinimas (36). Defibriliacija gali būti išorinė, kai elektrinis šokas suduodamas per krūtinės sieną, vidinis, kai būna praverta krūtinės siena ir specialios plokštelės uždedamos tiesiai ant širdies, ir intraveninis per implantuotą kardioverterinį defibriliatorių. Paskutiniu metu daugiausiai naudojami dvifaziai defibriliatoriai ir buvo įrodyta, kad jie, naudojant žemesnį energijos kiekį, yra efektyvesni už monofazinius defibriliatorius tiek žmonių, tiek veterinarinėje medicinoje (37,38).

Išorinės defibriliacijos metu ant krūtinės turi būti užtepamas elektrai laidus gelis. Vidinės defibriliacijos metu tarp širdies ir plokštelių būtinai turi būti 0,9 proc. natrio chlorido tirpale išmirkytos kempinėlės (39). IKD prietaisai yra užprogramuoti aptikti pavojingas ventrikulines aritmijas ir jas nutraukti sukeliant elektrinį šoką. Tik du atvejai yra aprašomi literatūroje apie šio prietaiso implantavimą šunims ir šiuo metu šių prietaisų naudojimas yra apribotas dėl techninių sunkumų ir pasitaikančių komplikacijų (4). Greita sinusinė tachikardija fizinės veiklos metu ar jaudulys, taip pat per jautrus daviklio reagavimas į aukštus T dantelius gali sukelti nereikalingą elektrinį šoką (40).

1.5.12. Torsade de Pointes

Aritmija, vadinama Torsade de Pointes, lemia daugiau kaip 5 proc. staigių gaišimų dėl širdies sustojimo. Vis tik, Torsade de Pointes mechanizmas, vis dar yra diskutuotinas. Pateikta klinikinė ir eksperimentinė informacija rodo, kad Torsade de Pointes priežastys gali būti impulsai, kylantys ektopiniuose židiniuose, arba grįžtamasis sujaudinimas (41).

EKG matomas labiau reguliarus ritmas nei ventrikulinės tachikardijos ritmas, bet pastebimas besikeičiantis poliariškumas aplink bazinę liniją. Gali pasireikšti trumpais periodais (apie 5 sekundes) arba gali išsivystyti į skilvelių virpėjimą. Torsade de Pointes pasireiškia dėl pailgėjusio QT intervalo, kuris gali būti paveldimas dalmantinams ir anglų springer spanieliams, o kitų veislių šunims gali būti sukeliamas dėl daugelio vaistų, hipokalemijos, hipokalcemijos ar apsinuodijimų (12,42).

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Duomenys rinkti 2014–2018 metais „X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Atlikta retrospektyvi klinikoje sukauptų duomenų nuo 2014 iki 2016m. analizė. Nuo 2017 metų duomenys buvo rinkti asistuojant veterinarijos gydytojui. Iš surinktų duomenų buvo vertinamas patologinių ir nepatologinių aritmijų pasireiškimo dažnumas, analizuojamos galimos sąsajos tarp patologinių aritmijų ir šunų lyties, amžiaus bei veislės. Taip pat buvo išnagrinėta kokias ligas lydi nustatytos patologinės aritmijos.

Buvo renkama anamnezė apie šuns lytį, amžių, veislę, svorį, laikymo sąlygas, bendrą sveikatos būklę, persirgtas ligas, pirmuosius pastebėtus sveikatos sutrikimus ir klinikinius požymius, požymių pasikartojimą ir kt.

Klinikinės apžiūros metu buvo vertinama bendra gyvūno sveikatos būklė (mieguistumas, vangumas, kosulys ir kt.), gleivinių, junginių spalva, kapiliarų prisipildymo greitis, auskultuojant buvo nustatomas širdies ir kvėpavimo dažnis, širdies dažnio pokyčiai, ūžesiai, taip pat įvertinamas pulso dažnis. Vertinta kaip gyvūnas toleruoja fizinį krūvį.

Siekiant įvertinti širdies ritmą ir nukrypimus nuo normos ribų rašomos elektrokardiogramos. Tai yra pagrindinė diagnostikos priemonė siekiant nustatyti aritmijas. Klinikoje naudojamas Cardiofax ECG 9620 M kardiografas. Gyvūnas guldomas ant dešiniojo šono, prijungiami elektrodai prie priekinių kojų ties alkūnėmis ir prie užpakalinių ties kelio girnele. Skirtingų spalvų elektrodai tvirtinami taip: geltonas – priekinė kairė, raudonas – priekinė dešinė, žalias – užpakalinė kairė, juodas – užpakalinė dešinė.

Buvo atliekamas echokardiografinis tyrimas. Šis tyrimas buvo atliekamas siekiant nustatyti struktūrinius pokyčius širdyje, sergant širdies ligomis, kurias lydėjo patologinės aritmijos. Klinikoje naudojamos šios ultragarsinės sistemos: Mindray DC–70 ir Mindray DP–7. Buvo naudojami P7–3E (3–7 MHz), P10–4E (4–10MHz) ir P4–2E (2–4MHz) fazinės gardelės davikliai, taip pat 6C2P (5– 9MHz) ir C11–3E (3–11 MHz) mikrokonversiniai davikliai. Echokardiografinio tyrimo metu buvo vertinamas širdies kamerų dydis, jų sienelių storis, intrakardinė kraujotaka. Prieš atliekant echokardiografinį tyrimą, jei reikia, nuskutami plaukai. Gyvūnai medikamentais nebuvo nuraminami, nes vaistinės medžiagos dažnai iškreipia tyrimo rezultatus. Gyvūnas buvo guldomas lateralinėje pozicijoje ant stalo, o didelių veislių šunims ir šunims, kuriems pasireiškia streso požymiai arba dusimas tyrimas atliekamas stovint ant grindų. Echoskopija atliekama iš kairės ir dešinės pusių. Naudojamas specialus gelis, kuris užpildo oro plyšį tarp daviklio ir tiriamosios srities ir dėl to matomas geresnis vaizdas ekrane.

skaitmeninį stacionarų Medical ECONET firmos aparatą Atliekamos dviejų projekcijų rentgenogramos: DV (dorsoventralinės) projekcijos rentgenograma, dešinės pusės LL (laterolateralinės) projekcijos rentgenograma. Prireikus buvo atliekamos ir VD (ventrodorsalinės) bei kairės pusės LL projekcijų rentgenogramos. Stengiamasi rentgenogramą daryti įkvėpimo metu. Buvo įvertinamas širdies dydis, padėtis, forma. Širdies ilgoji ašis nustatyta LL projekcijoje brėžiant tiesią liniją nuo trachėjos bifurkacijos iki širdies smaigalio. Širdies plotis buvo nustatomas išvedus statmenų ilgajai širdies ašiai liniją per plačiausią širdies vietą. Įvertinta kiek tarpšonkaulinių tarpų apima širdies kontūras. LL projekcijoje įvertinta, ar nėra padidėjęs kranialinio širdies krašto kontaktas su krūtinkauliu dėl dešiniojo skilvelio išsiplėtimo, ar nepastumta trachėja dorsaliai dėl kairiojo ar dešiniojo prieširdžių išsiplėtimo. DV projekcijoje vertinami galimi širdies kontūro pokyčiai, naudojant laikrodžio ciferblato principą.

3. TYRIMO REZULTATAI

Nuo 2014 iki 2018 metų „X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje iš viso fiziologinių aritmijų ir patologinių aritmijų šunims buvo nustatyta 340 atvejų. Patologinės aritmijos sudarė 22,4 proc., o nepatologinės aritmijos (sinusinė tachikardija, respiracinė aritmija ir sinusinė bradikardija) 77,6 proc. visų atvejų. Taigi patologinių aritmijų buvo nustatyta 3,5 karto mažiau nei nepatologinių (p<0,001). (1 pav.).

1 pav. Širdies aritmijų atvejai 2014–2018 m.

Iš visų 264 šunims nustatytų nepatologinės aritmijos atvejų dažniausiai pasireiškė fiziologiškai normalus reiškinys šunims – respiracinė aritmija, kuri iš tiesų yra sinusinė aritmija (56,8 proc.). Šiek tiek rečiau pasireiškė taip pat fiziologiškai normali ir saikinga sinusinė tachikardija (42,1 proc.), kuri gali kilti dėl manipuliacinio streso, baimės, skausmo ir kitų priežasčių. 1,1 proc. buvo sinusinės bradikardijos atvejų, dviem atvejais gyvūnai buvo kliniškai sveiki ir vienu atveju buvo diagnozuotas rinitas kartu su faringitu (2 pav.).

76 264 0 50 100 150 200 250 300

Patologinės aritmijos Nepatologinės aritmijos

2 pav. Nustatytos nepatologinės aritmijos

Patologinės aritmijos šunims buvo diagnozuotos atliekant elektrokardiografinį tyrimą ir buvo aptikti 76 pacientai, turintys patologines aritmijas. Siekiant diferencijuoti ligas, kurias lydėjo patologinės aritmijos, 88,2 proc. šių pacientų buvo papildomai atliktas echokardiografinis tyrimas, o rentgeninis tyrimas atliktas 64,5 proc. šių pacientų (3 pav.).

3 pav. Patologinių aritmijų ir jas sąlygojusių ligų diagnostikai naudotos priemonės.

56,8 proc. 42,1 proc.

1,1 proc.

Respiracinė aritmija Fiziologinė sinusinė tachikardija Sinusinė bradikardija

76 49 67 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Elektrokardiografinis tyrimas

Rentgeninis tyrimas Echokardiografinis tyrimas

Iš 76 atvejų, kai buvo diagnozuotos patologinės aritmijos šunims, 97,4 proc. atvejų šios aritmijos lydėjo širdies ir kraujagyslių ligas ir pasitaikė du atvejai kuomet buvo įtariamas navikas šalia širdies pagrindo, šiuos atvejus lydėjo prieširdžių virpėjimas ir skilvelinė tachikardija (4 pav.).

4 pav. Diagnozės, nustatytos šunims, turintiems patologines aritmijas.

Patologinės aritmijos 1,6 karto dažniau buvo nustatytos patinams nei patelėms (p<0,05) (5 pav.).

5 pav. Skirtingos lyties šunys, kuriems diagnozuotos patologinės aritmijos.

Gyvūnų, kuriems nustatytos patologinės aritmijos, amžius buvo labai įvairus. Jauniausias pacientas buvo 1 mėnesio, o vyriausias pacientas buvo 17 metų. Daugiausia buvo 9 metų pacientų: 11 (arba 14,5 proc. visų pacientų, kuriems aptiktos širdies ritmo anomalijos). Antroje vietoje pagal

97,4 proc. 2,6 proc.

Širdies ir kraujagyslių ligos Įtariamas navikas širdies pagrinde

dažnumą buvo 12 metų pacientai, jų buvo 8 (arba 10,5 proc visų pacientų, kuriems aptiktos patologinės aritmijos). Trečioje vietoje pagal dažnumą buvo 8 ir 10 metų pacientai, jų buvo po 7 (arba 9,2 proc. visų pacientų, kuriems aptiktos patologinės aritmijos) (6 pav.). Šunų, kuriems pasireiškė patologinės aritmijos amžiaus vidurkis buvo 9,2 metai.

6 pav. Šunų, kuriems buvo diagnozuotos patologinės aritmijos, amžius.

Patologinės aritmijos 4,4 karto dažniau buvo nustatytos grynaveisliams (81,6 proc.) nei mišrūnams (18,4 proc.) (p<0,001) (7 pav.).

7 pav. Patologinių aritmijų pasireiškimas pagal grynaveisliškumą.

Dažniausiai patologinės aritmijos buvo nustatytos mišrūnams (18,4 proc. pacientų), vokiečių aviganių (11,8 proc. pacientų) ir trumpaplaukių taksų (6,6 proc. pacientų) veislių šunims. 3,9 proc. visų patologinių aritmijų atvejų buvo nustatyta Labradoro retriverių, vipetų, ši cu, prancūzų buldogų veislių šunims. Po 2 atvejus (2,6 proc. pacientų) nustatyta amerikiečių kokerspanielių, Bordo dogų, pudelių, pekinų, rusų kurtų, dobermanų veislių šunims. Kitų 24 veislių atstovams pasitaikė po vieną atvejį (1,3 proc. pacientų ) (8 pav.).

8 pav. Skirtingų veislių šunys, kuriems diagnozuotos patologinės aritmijos.

Iš patologinių aritmijų atvejų buvo išskirta 12 skirtingų patologinių aritmijų rūšių. 9 šunims buvo nustatytos dvi skirtingos patologinių aritmijų rūšys. Daugiausiai buvo nustatyta sinusinės tachikardijos atvejų (24,7 proc.), kai ši aritmija buvo ansktyvu kardiovaskulinės sistemos nepakankamumo požymiu. Toliau pagal dažnumą pasitaikė ventrikulinė ekstrasistolija (17,6 proc.) ir prieširdžių virpėjimas (15,3 proc.). Po 9,4 proc. atvejų buvo nustatyta supraventrikulinės ekstrasistolijos ir I laipsnio AV blokados. Skilvelinė tachikardija buvo nustatyta 8,2 proc., o kairiosios Hiso pluošto kojelės blokada – 5,9 proc. atvejų. Kitų patologinių aritmijų buvo nustatyta: 3 sinusinės blokados atvejai (3,5 proc.), 2 III laipsnio AV blokados atvejai (2,4 proc.) ir po 1 atvejį (1,2 proc.), kuomet pasireiškė prieširdžių asistolija ir II laipsnio atrioventrikulinė I Mobitso tipo blokada (Venkenbacho fenomenas), ir prieširdžių plazdėjimas (9 pav.).

9 pav. Šunims diagnozuotos patologinės aritmijos.

Sinusinė tachikardija

Buvo nustatytas 21 sinusinės tachikardijos atvejis. Ši aritmija dažniausiai lydėjo endokardiozę (16 atvejų), 4 kartus aritmijos priežastimi buvo dilatacinė kardiomiopatija, vieną kartą – atviras arterinis (Botalo) latakas. Lyginant endokardiozę su kitomis nustatytomis širdies ligomis, gauti statistiškai patikimi duomenys (p<0,05) (10 pav.).

8 15 7 8 3 2 1 1 13 5 1 21 Supraventrikulinė ekstrasistolija Ventrikulinė ekstrasistolija Skilvelinė tachikardija I laipsnio AV blokada Sinusinė blokada III laipsnio AV blokada II laipsnio I Mobitso tipo blokada Prieširdžių asistolija Prieširdžių virpėjimas Kairiosios Hiso pluošto kojelės blokada Prieširdžių plazdėjimas Sinusinė tachikardija

0 5 10 15 20 25

10 pav. Ligos, kurias lydėjo sinusinė tachikardija.

Ventrikulinė ekstrasistolija

Dažniausiai ši aritmija pasireiškė šunims, kuriems buvo diagnozuota dilatacinė kardiomiopatija (7 atvejai) ir endokardiozė (5 atvejai). Du šios aritmijos atvejai užfiksuoti esant skilvelių pertvaros defektui. Vienu atveju buvo nustatytas atviras Botalo latakas (11 pav.).

11 pav. Ligos, kurias lydėjo ventrikulinė ekstrasistolija.

Prieširdžių virpėjimas

Dažniausiai ši aritmija nustatyta šunims, kuriems buvo diagnozuota dilatacinė kardiomiopatija (76,9 proc.). Pavieniai prieširdžių virpėjimo atvejai nustatyti esant pokyčiams miokarde, kai jie

76,2 proc. 19,0 proc.

4,8 proc.

Endokardiozė Dilatacinė kardiomiopatija Atviras Botalo latakas

6,7 proc.

46,7 proc. 33,3 proc.

13,3 proc.

galimai atsirado dėl miokardo hipoksijos užsisukus skrandžiui ir sutrikus kraujo pritekėjimas į dešiniąją širdies pusę, (7,7 proc.), endokardiozei (7,7 proc.) ir įtariamam navikui, kuomet dešiniojoje LL rentgenogramoje buvo matomi dariniai ties širdies pagrindo kaudaliniu kraštu (7,7 proc.). Lyginanat DKM su kitomis diagnozuotomis ligomis, gauti statistiškai patikimi duomenys (p<0,001) (12 pav.).

12 pav. Ligos, kurias lydėjo prieširdžių virpėjimas.

Supraventrikulinė ekstrasistolija

Visais atvejais kai buvo nustatyta ši aritmija (buvo 8 atvejai) ji lydėjo tik endokardiozę. I laipsnio AVB

Buvo nustatyti 8 I laipsnio AVB atvejai. Tris kartus I° AVB lydėjo dilatacinę kardiomiopatiją, du kartus endokardiozę. Du atvejai nustatyti vyresnio amžiaus šunims (8 ir 10 metų), kuriems yra prasidėję degeneraciniai pokyčiai širdies laidžiojoje sistemoje. Vienas atvejis kuomet buvo diagnozuota aortos angos stenozė (13 pav.).

10 1 1 1 0 2 4 6 8 10 12 DKM Miokardo pokyčiai galimai atsiradę dėl

miokardo hipoksijos Įtariamas navikas Endokardiozė Atvejų skaičius, vnt. 3 2 2 1 0 1 2 3 4 DKM Endokardiozė Degeneraciniai širdies laidžiosios sistemos pokyčiai

Aortos angos stenozė

Skilvelinė tachikardija

Nustatyti iš viso 7 skilvelinės tachikardijos atvejai. 5 kartus skilvelinė tachikardija lydėjo dilatacinę kardiomiopatiją, vieną kartą endokardiozę ir vieną kartą buvo įtariamas navikas širdies pagrinde. 3 pacientai, kuriems aptikta skilvelinė tachikardija, buvo kalės ir 4 – patinai. 6 šunys buvo grynaveisliai ir vienas mišrūnas (14 pav.).

Kairiosios Hiso pluošto kojelės blokada

Buvo 5 atvejai, kai aptikta kairiosios Hiso pluošto kojelės blokada. Keturis kartus ritmo patologija lydėjo dilatacinę kardiomiopatiją, vieną kartą – endokardiozę. Kairiosios Hiso kojelės pasireiškė tik grynaveisliams šunims, iš jų buvo keturi patinai ir viena kalė (14 pav.).

Kitos aritmijos

Tris kartus diagnozuota sinusinė blokada. Du atvejai lydėjo endokardiozę, trečiasis – subvalvulinę aortos stenozę. Šie atvejai nustatyti vokiečių aviganių veislės kalei, bei bulmastifo patinui. Trečiasis atvejis buvo diagnozuotas 2 metų Labradoro retriverių veislės kalytei kartu buvo nustatyta ir visiška prieširdžių asistolija. Širdies veiklą užtikrino tik gelbstintysis idioventrikulinis ritmas, impulsams kylant skilvelių miokarde netoli atrioventrikulinės jungties (14 pav.).

III laipsnio AV blokada nustatyta dviem atvejais. Vienas atvejis 9 metų trumpaplaukių taksų veislės patinui. EKG pateikta skyriuje – PRIEDAI (žr. 1 priedas). Kitas atvejis nustatytas 7 metų amžiaus šarpėjų veislės kalei (14 pav.).

14 pav. Nustatyti pavieniai patologinių aritmijų atvejai.

Gydymas ir gydymo schemos

Esant širdies ligoms ir jas lydinčioms patologinėms aritmijoms pastebėta, kad dažniausiai naudojami arterinei hipertenzijai mažinti ir širdies funkcijos nepakankamumui gydyti skirta vaistų grupė – AKF slopikliai t.y. enalaprilis, ramiprilis, benazeprilis (iš viso 46 atvejai). Taip pat labai dažnai buvo naudojamas fosfodiesterazės slopiklis – pimobendanas (39 atvejai). Šis vaistas buvo naudojamas esant tiek supraventrikulinėms, tiek ventrikulinėms aritmijoms. Tai nėra antiaritmikas, jis naudojamas kaip teigiamas inotropas miokardo susitraukimo laipsniui palaikyti derinyje su beta-blokatoriais. Naudotas esant širdies funkciniam nepakankamumui dėl DKM arba vožtuvų nepakankamumo (regurgitacijos). Taip pat gana dažnai buvo naudojami aldosterono sintezės slopikliai pvz., spironolaktonas (36 atvejai). Tai yra kalio išskyrimą slopinantis diuretikas, skiriamas

Lytis _Veislė Amžius,

metais

Nustatyta širdies liga

Nustatytos patologinės aritmijos

Patinas Vokiečių aviganis 10

Dilatacinė kardiomiopatija Skilvelinė tachikardija Patelė Ši cu 12 Patinas Trumpaplaukis škotų aviganis 9

Patelė Rusų kurtas 8

Patinas Mišrūnas 7

Patelė Prancūzų buldogas 13 Įtariamas navikas _{širdies pagrinde} Patinas Amerikiečių

kokerspanielis 10 Endokardiozė

Patinas Vokiečių aviganis 5 Dilatacinė

kardiomiopatija

I laipsnio AV blokada ir kairiosios Hiso pluošto

kojelės blokada

Patelė Bokseris 11

Patinas Vipetas 6

Dilatacinė

kardiomiopatija kairiosios Hiso pluošto kojelės blokada Patinas Amerikiečių

stafordšyro terjeras 11 Patinas Trumpaplaukis

taksas 10 Endokardiozė

Patelė Vokiečių aviganis 1 Subvalvulinė aortos

angos stenozė I laipsnio AV blokada ir sinusinė blokada

Patinas Bulmastifas 15 Endokardiozė

Patelė Labradoro retriveris 2 Endokardiozė prieširdžių asistolija ir sinusinė blokada Patelė Šarpėjus 7 Dilatacinė

kardiomiopatija III laipsnio AV blokada Patinas Trumpaplaukis

taksas 11

Patelė Amerikiečių

kokerspanielis 5 Endokardiozė

esant ascitui, sisteminei hipertenzijai. Beta-adrenoblokatoriai (sotalolis, atenololis) buvo naudoti 25 kartus. Šie vaistai buvo naudojami esant prieširdžių ekstrasistolėms, prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo atvejais, esant skilvelių tachikardijai ar ekstrasistolėms. Širdį veikiantis glikozidas (digoksinas) naudotas 24 atvejais. Naudotas esant širdies funkciniam nepakankamumui ir prieširdžių virpėjimams. Kilpinis diuretikas (furozemidas) 21 atveju naudotas kaip papildoma priemonė esat širdies funkciniam nepakankamumui ir skysčių susikaupimui kūno ertmėse, plaučiuose. Širdies ritmui reguliuoti prieširdžių virpėjimų atvejais naudotas kalcio kanalų blokatorius (diltiazemas) (9 atvejai). Jie buvo skirti siekiant, kad į miokardo ląsteles per membraną patektų mažiau Ca2+ ir taip susilpnėtų automatizmas (15 pav.).

15 pav. Širdies ligų ir jas lydinčių patologinių aritmijų gydymui naudoti vaistai.

Jei yra ventrikulinės aritmijos, tuomet naudojama tokia gydymo schema: pimobendanas su beta-blokatoriais. Į gydymo kursą gali būti įtraukiami AKF slopikliai, esant poreikiui – kilpiniai diuretikai ir aldosterono sintezės slopikliai.

Esant supraventrikulinėms aritmijoms (prieširdžių virpėjimas, plazdėjimas, supraventrikulinė ekstrasistolija) naudojamos dvi gydymo schemos. Pirmoji schema: digitalio preparatai su kalcio kanalų blokatoriais arba beta-blokatoriais. Antroji schema: pimobendanas su beta-blokatoriais. Į gydymo kursą įtraukiami AKF slopikliai, esant poreikiui kilpiniai diuretikai ir aldosterono sintezės slopikliai.

Medikamentinis gydymas nuo bradiaritmijų mažai efektyvus, nebent tai yra sinusinė blokada, tuomet trumpam padeda atropino injekcijos. Nuo bradiaritmijų efektyviausias gydymas – dirbtinio ritmo vedlio implantavimas.

25 39 21 36 24 46 9 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Beta-adrenoblokatoriai Fosfodiesterazės slopikliai Kilpiniai diuretikai Aldosterono sintezės slopikliai Širdį veikiantys glikozidai AKF slopikliai Kalcio kanalų blokatoriai

4. REZULTATŲ APTARIMAS

„X“ klinikoje 2014-2018 metais iš 340 atvejų fiziologinių aritmijų buvo nustatyti 264 atvejai, o patologinių aritmijų 76 atvejai (22,4 proc.). Taigi patologinių aritmijų pasitaikė 3,5 karto mažiau nei fiziologinių. Indijoje panašaus tyrimo metu patologinių aritmijų buvo nustatyta 21,9 proc. (10). Kita vertus Lenkijoje atliktas tyrimas, kurio metu taip pat buvo nustatinėjama, kiek pasireiškė fiziologinių ir patologinių aritmijų. Iš 630 atvejų patologinių aritmijų buvo nustatyta 475 atvejai (75,4 proc.) kitos aritmijos buvo laikomos fiziologine norma (43).

Iš nepatologinių aritmijų daugiausiai buvo nustatyta sinusinės aritmijos atvejų. Brazilijoje atliktas tyrimas parodė tokią pačią tendenciją. Respiracinės aritmijos atvejų buvo nustatyta 80,5 proc. atvejų (44). Visur literatūroje pateikta informacija teigia, kad šunims tai yra įprasta ir fiziologiškai normalu, o brachicefalinių veislių šunims pasitaiko dažnai. Kvėpuojamosios sinusinės aritmijos metu širdies susitraukimų dažnis pagreitėja, o iškvepiant sumažėja, nes kinta klajoklio nervo tonusas (12). Sinusinė tachikardija yra būdingas fiziologinis atsakas į susijaudinimą, baimę, skausmą, pratimus ir tai taip pat yra visiškai normalu (4).

Pastebėtina, kad patologinės aritmijos paprastai lydi širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, kiti susirgimai, pvz., navikiniai, patologinių aritmijų priežastimi būna žymiai rečiau (p<0,001). Literatūroje taip pat teigiama, kad aritmijos paprastai lydi širdies ligas (3). Galimi širdies ritmo pokyčiai dėl sisteminių ligų, tokių, kaip kvėpavimo takų ligos, virškinamojo trakto ligos, akių ligos, kai yra keičiamas klajoklio nervo tonusas (14,45).

Patinams patologinių aritmijų diagnozuota 1,6 karto daugiau nei patelėms. Manoma, kad taip yra todėl, kad patinai yra dažniau linkę sirgti širdies ligomis, be to, žmonės dažniau laiko patinus nei pateles. Lenkijoje atliktas tyrimas parodė, kad patologinės aritmijos taip pat dažniau diagnozuojamos patinams (43). Nemažai tyrimų rodo, kad ir pačios širdies ligos, kurias lydi aritmijos, dažniau pasireiškia patinams. JAV endokardiozės atvejų patinams tyrimo metu buvo nustatyta 1,5 karto dažniau nei kalėms, Jungtinėje Karalystėje dilatacinė kardiomiopatija patinams buvo diagnozuota 2,8 karto dažniau nei kalėms (46,47). Nors kitur literatūroje yra teigiama, kad aritmijos dažniau buvo diagnozuojamos kalėms, pavyzdžiui, Indijoje – 1,1 karto dažniau, Brazilijoje – 2,2 karto dažniau (44,10).

Daugiausiai patologinių aritmijų buvo nustatyta mišrūnamas (18,4 proc.) ir vokiečių aviganiams (11,8 proc.). Greičiausiai tai yra susiję su tuo, kad Lietuvoje nemažai žmonių laiko mišrūnus ir nėra konkrečių populiarių veislių, kad būtų pastebimos tendencijos. Indijoje tiriant prieširdines aritmijas (prieširdžių virpėjimą ir plazdėjimą, prieširdines tachikardijas, prieširdžių priešlaikiniai kompleksai) pastebėta, kad daugiausiai šių aritmijų yra nustatoma didelių veislių šunims: Labradoro retriveriams (27,7 proc.) ir vokiečių aviganiams (23,3 proc.) (48). Lenkijoje atlikto tyrimo metu pastebėta, kad 31 proc. visų patologinių aritmijų pasireiškė mišrūnams (43). Dar kito tyrimo metu didžiausiai aritmijų pasireiškimas nustatytas Pomeranijos špicams (30,7 proc.), manoma, kad toks aritmijų pasireiškimas konkrečioms veislėms gali būti siejamas su tuo, kad skirtingose vietovėse populiarūs tam tikrų veislių šunys (10).

Daugiausiai buvo sinusinės tachikardijos atvejų (21 atvejis). Ji buvo diagnozuota kaip ankstyvas kardiovaskulinės sistemos nepakankamumo požymis. Šiek tiek rečiau pasireiškė ventrikulinė ekstrasistolija (15 atvejų), prieširdžių virpėjimas (13 atvejų), supraventrikulinės ekstrasistolijos (8 atvejai), I laipsnio AV blokada (8 atvejai). Viename iš tyrimų pastebėta, kad sinusinė tachikardija ir prieširdžių virpėjimas buvo tarp trijų dažniausiai pasireiškiančių patologinių aritmijų ir sudarė po 7,3 proc. visų aritmijų. Dažniausiai buvo aptinkamas prieširdžių sustojimas (14,6 proc.) (10). Kitame tyrime daugiausiai buvo nustatyta prieširdžių virpėjimo atvejų (33,7 proc.), ventrikulinių ekstrasistolijų (23,4 proc.) I laipsnio AV blokadų (12,6 proc.) ir supraventrikulinių ekstrasistolijų (10,3 proc.) (43).

Sinusinė tachikardija dažniausiai lydėjo endokardiozę (76,2 proc. sinusinės tachikardijos atvejų) ir DKM (19 proc.). Literatūroje teigiama, kad pastovi sinusinė tachikardija gali būti siejama su hipotenzija, hipovolemija, mažakraujyste, bakteriemija, septicemija (4). JAV buvo nustatinėjama kokios aritmijos dažniausiai pasireiškė šunims, kurie sirgo endokardioze ir buvo aptiktas mitralinio vožtuvo nepakankamumas, ir buvo pastebėta, kad 69,6 proc. visų atvejų buvo nustatyta sinusinė tachikardija, taigi galima teigti, kad sinusinė tachikardija yra viena iš dažniausiai endokardiozę lydinčių aritmijų (49).

Ventrikulinė ekstrasistolija daugiausiai lydėjo dilatacinę kardiomiopatiją (46,7 proc.) ir endokardiozę (33,3 proc.). Literatūroje teigiama, kad dilatacinės kardiomiopatijos atveju dažnai gali būti aptinkamos ventrikulinės ekstrasistolės, o endokardiozės atveju buvo nustatyta, kad ši aritmija sudaro 5,4 proc. visų diagnozuojamų aritmijų (47,49).

virpėjimas, tačiau gydymas nebuvo sėkmingas ir gyvūną teko eutanazuoti. Autopsijos metu širdies pagrinde aptiktas navikas, kuris buvo įaugęs į kairiojo prieširdžio sienelę. Histologiniais ir imunohistocheminiais tyrimais buvo nustatyta chemodektoma (paraganlioma) (50). Kitas panašus atvejis buvo nustatytas esant skilvelinei tachikardijai.

Supraventrikulinė ekstrasistolija lydėjo tik endokardiozę. Literatūroje taip pat yra teigiama, kad endokardiozė ir kartu išsiplėtęs kairysis prieširdis yra viena pagrindinių ligų, kurią lydi supraventrikulinės ekstrasistolės (51,52).

I laipsnio AV blokada, kaip ir kitos aritmijos, dažniau lydėjo DKM, endokardiozę. Literatūroje trūksta duomenų, tačiau kai kurie tyrėjai taip pat nurodo, kad šios aritmijos priežastimi gali būti hipertrofinė kardiomiopatija, miokarditas, navikiniai susirgimai, širdies laidžiosios sistemos degeneracinės ligos (20).

Tokių aritmijų, kaip kairiosios Hiso pluošto kojelės blokada, skilvelinė tachikardija, sinusinė blokada, II laipsnio I Mobitso tipo blokada, III AV blokada, prieširdžių asistolija ir prieširdžių plazdėjimas buvo nustatyta labai mažai. Lygiai taip pat ir literatūroje teigiama, kad šios aritmijos aptinkamos gana retai. Lenkijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad II laipsnio AV blokados pasireiškė 6,7 proc., skilvelinė tachikardija – 4,42 proc., III laipsnio AV blokada – 3,6 proc. iš visų patologinių aritmijų atvejų. Sinusinės blokados, prieširdžių asistolijos ir plazdėjimo atvejų šio tyrimo metu nustatyta nebuvo (43). Kito tyrimo metu skilvelinė tachikardija sudarė 1,2 proc., sinusinė blokada 6 proc., II laipsnio AV blokada 4,9 proc. (tačiau šiuo atveju II Mobitso tipo blokada), o kitų aritmijų aptikta nebuvo (10).

IŠVADOS

1. Iš fiziologinių aritmijų daugiausiai buvo nustatyta sinusinės (respiracinės) aritmijos atvejų (56,8 proc.) ir saikingos sinusinės tachikardijos atvejų (42,1 proc.).

2. Tarp patologinių aritmijų vyravo sinusinė tachikardija (24,7 proc.), rečiau pasireiškė ventrikulinės ekstrasistolija (17,6 proc.), prieširdžių virpėjimas (15,3 proc.). Po 9,4 proc. buvo nustatyta supraventrikulinės ekstrasistolijos ir I laipsnio AV blokados.

3. Patologinės aritmijos diagnozuojamos atliekant elektrokardiografinį tyrimą, o nustatant kokias ligas lydi patologinės aritmijos, papildomai atliekami echokardiografinis ir rentgeninis tyrimai.

4. Pagal veislę patologinės aritmijos daugiausiai pasireiškė mišrūnams (18,4 proc.) ir vokiečių aviganiams (11,8 proc.). Pagal lytį daugiausiai pasireiškė patinamas (1,6 karto dažniau), o pagal amžių daugiausiai pasireiškė 9 metų (14,5 proc.) ir 12 metų (10,5 proc.) šunims. 8 ir 10 metų šunims nustatyta po 9,2 proc. atvejų.

5. Patologinės aritmijos dažniausiai lydėjo endokardiozę ir dilatacinę kardiomiopatiją. 6. Taikomas medikamentinis gydymas:

6.1. nuo bradikaritmijų medikamentinis gydymas mažai efektyvus ir netaikomas;

6.2. nuo supraventrikulinių aritmijų taikomos dvi gydymo schemos: digitalio preparatai su kalcio kanalų blokatoriais arba beta-blokatoriais ir pimobendanas su beta-blokatoriais; 6.3. nuo ventrikulinių aritmijų naudojamas pimobendanas su beta-blokatoriais;

REKOMENDACIJOS

1. Itin svarbu kruopščiai, rūpestingai atlikti gyvūno klinikinį tyrimą. Neretai pasitaiko, kai neskyrus deramo dėmesio klinikiniam tyrimui pasiklystama dieferencijuojant ir diagnozuojant, ypač jei galimybės disponuoti visa būtina diagnostine technika yra ribotos. 2. Siekiant nustatyti ligas, kurias lydi patologinės aritmijos, būtini elektrokardiografinis (padeda

diferencijuoti aritmijas) ir širdies ultragarsinis (padeda diferencijuoti kardiovaskulinės sistemos patologijas, kurias lydi aritmijos) tyrimai. Jei tik yra galimybė, atliktinas ir krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas, padedantis diferencijuoti ekstrakardines širdies artmijų priežastis. 3. Ypatingas dėmesys kreiptinas gydymo schemų sudarymui. Nuo supraventrikulinės