SUAUGUSIŲ GYVENTOJŲ GYVENSENOS TYRIMO ORGANIZAVIMAS SAVIVALDYBIŲ LYGMENYJE

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Sveikatos vadybos katedra

Jūratė Jackytė

SUAUGUSIŲ GYVENTOJŲ GYVENSENOS TYRIMO

ORGANIZAVIMAS SAVIVALDYBIŲ LYGMENYJE

Antrosios pakopos studijų baigiamas darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)

Studentė Mokslinis vadovas Jūratė Jackytė Prof. dr. Skirmantė Sauliūnė ___________ ___________

(2)

SANTRAUKA Visuomenės sveikatos vadyba

SUAUGUSIŲ GYVENTOJŲ GYVENSENOS TYRIMO ORGANIZAVIMAS

SAVIVALDYBIŲ LYGMENYJE Jūratė Jackytė

Mokslinis vadovas prof. dr. Skirmantė Sauliūnė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2019. 57 p.

Darbo tikslas. Įvertinti visuomenės sveikatos biurų vadovų ir visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų nuomonę apie suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimo organizavimą savivaldybių lygmenyje.

Uždaviniai. 1. Įvertinti visuomenės sveikatos biurų vadovų nuomonę apie suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimo vykdymą savivaldybių lygmenyje. 2. Nustatyti problemas ir jų priežastis, su kuriomis susiduria visuomenės sveikatos stebėsenos specialistai organizuodami suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimą savivaldybių lygmenyje. 3. Įvertinti visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų galimybes bei kompetencijas vertinti ir interpretuoti turimus suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimų duomenis.

Metodika. Atliktas kiekybinis momentinis tyrimas 2018 m. spalio–2019 m. sausio mėn. Tyrime dalyvavo 25 visuomenės sveikatos biurų vadovai ir 32 visuomenės sveikatos stebėsenos specialistai. Tikrinant statistinį duomenų reikšmingumą buvo taikytas χ2 (chi kvadrato) ir Fisher exact χ2 (chi kvadrato) kriterijus, laisvės laipsnių skaičius (lls) ir statistinis reikšmingumas (p reikšmė). Hipotezių tikrinimui parinktas 95 proc. reikšmingumo lygmuo, o p reikšmei esant p<0,05, atvejai laikyti statistiškai reikšmingais.

Rezultatai. Dauguma visuomenės sveikatos biurų vadovų (44,0 proc.) ir visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų (62,5 proc.) suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimą savivaldybėse įvertino gerai. Tiek visuomenės sveikatos biurų vadovai (64,0 proc.), tiek visuomenės sveikatos stebėsenos specialistai (62,5 proc.) manė, kad suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimas reikšmingai pagerins visuomenės sveikatos priežiūros vykdymą savivaldybėse. Visuomenės sveikatos biurų vadovai manė, kad norint sėkmingai atlikti suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimą reikalinga tinkamai paruošta ir aiškiai suprantama tyrimo anketa (70,8 proc.), papildomos finansinis atlygis (62,5 proc.) ir mokymai visuomenės sveikatos stebėsenos specialistams (58,3 proc.). Labiausiai sėkmingam suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimo vykdymui trukdančiais veiksniai visuomenės sveikatos biurų vadovai įvardino finansinių (64,0 proc.) ir žmogiškųjų išteklių (80,0 proc.) trūkumą. Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistai atlikdami suaugusių

(3)

gyventojų gyvensenos tyrimą susidūrė su trimis didžiausiomis problemomis: neigiamu gyventojų požiūriu į gyvensenos tyrimą (84,4 proc.), respondentų trūkumu atliekant gyvensenos tyrimą darbo metu (59,4 proc.) bei gyvensenos tyrimo vykdymu po darbo valandų (50,0 proc.). Didžioji dalis visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų profesines žinias per paskutinius penkerius metus (2013–2018 m.) tobulino iki 5 kartų bei nurodė turintys žinių, kaip analizuoti gyvensenos tyrimo duomenis, tačiau jaučia patirties trūkumą.

Išvados. Visuomenės sveikatos biurų vadovų ir visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų nuomone, suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimas reikšmingai pagerins visuomenės sveikatos priežiūros vykdymą savivaldybėse. Finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumas neigiamai veikia sėkmingą suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimo atlikimą. Svarbiausios problemos, su kuriomis susidūrė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistai atlikdami suaugusiųjų gyvensenos tyrimą buvo neigiamas gyventojų požiūris į suaugusiųjų gyvensenos tyrimo vykdymą, respondentų stoka atliekant tyrimą dienos metu ir tyrimo atlikimas po darbo valandų.

Raktiniai žodžiai: gyvensena, gyvensenos tyrimas, visuomenės sveikatos stebėsena, visuomenės sveikatos biurai.

(4)

SUMMARY

Management of Public Health

ORGANIZATION OF THE ADULTS LIFESTYLE SURVEY AT MUNICIPAL LEVEL

Jūratė Jackytė

Supervisor Skirmantė Sauliūnė., Prof. Dr. Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2019; 57 p.

Aim of the study. To assess the opinion of the managers of public health bureaus and public health monitoring specialists about the organizing the adults’ lifestyle study at the municipal level.

Objectives. 1. To evaluate the opinion of the managers of public health bureaus about the execution of the adults’ lifestyle survey at the municipal level. 2. To identify the problems and their causes that public health monitoring specialists have to face while organizing the adults’ lifestyle survey at the municipal level. 3. To evaluate the ability and competencies of public health monitoring specialists to assess and interpret the available adults’ lifestyle studies data. Methods. The cross-sectional study was conducted from October of 2018 till January of 2019. 25 managers of public health bureaus and 32 public health monitoring experts have participated in the study. χ2 (chi-square) statistics and Fisher exact χ2 (chi-square) tests, degrees of freedom (lls), and statistical significance (p value) were used to check the statistical significance of the obtained data. All the hypotheses were checked with 95% significance level and the p-value of p <0.05 was considered statistically significant.

Results. Less than half of the managers of public health bureaus (44.0 %) and the majority of public health monitoring specialists (62.5 %) evaluated the adults’ lifestyle study as well conducted. Both managers of public health bureaus (64.0 %) and public health monitoring specialists (62.5 %) thought that the adults’ lifestyle study would significantly improve the execution of public health care in municipalities. Moreover, managers of public health bureaus thought that the appropriate questionnaire (70.8 %), additional financial reward (62.5 %) and training of public health monitoring specialists (58.3%) are vital for the successful execution of the adults’ lifestyle study. According to the managers of public health bureaus, the most crucial factors hindering the successful execution of the adults’ lifestyle study were the lack of financial (64.0%) and human resources (80.0%). Public health monitoring experts have identified three major problems when performing adults’ lifestyle study: a negative population view to the lifestyle studies (84.4%), a lack of respondents in lifestyle studies during work-hours (59.4%) and performing lifestyle studies after working

(5)

hours (50.0%). Most of the public health monitoring specialists have improved their professional knowledge up to 5 times over the last five years (2013-2018) and have reported that they have enough skills to analyze lifestyle data, but they feel a lack of experience at the same time.

Conclusions. According to the opinion of the managers of public health bureaus and public health monitoring specialists, adults’ lifestyle study will significantly improve the execution of public health care in municipalities. The lack of financial and human resources have a negative impact on the successful execution of adults‘ lifestyle survey. The most important problems faced by public health monitoring specialist while performing adults‘ lifestyle study were a negative population view to the adults‘ lifestyle study, lack of respondents during the daytime study and performing study after working hours.

(6)

TURINYS

SANTRUMPOS IR SĄVOKOS ... 7

ĮVADAS ... 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS ANALIZĖ ... 11

1.1. Visuomenės sveikatos stebėsena ir jos vaidmuo sveikatos politikos formavime ... 11

1.2. Gyvensenos tyrimų vykdymas Lietuvoje ... 14

1.3. Europoje vykdomi gyventojų sveikatos tyrimai ... 18

1.4. Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų profesinė kompetencija ... 20

2. TYRIMO METODIKA ... 23

3. REZULTATAI ... 27

3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika ... 27

3.2. Visuomenės sveikatos biurų vadovų nuomonė apie suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimo vykdymą savivaldybių lygmenyje ... 28

3.3. Problemos ir priežastys, su kuriomis susiduria visuomenės sveikatos stebėsenos specialistai, organizuodami suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimą savivaldybių lygmenyje ... 36

3.4. Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų galimybės ir kompetencijos vertinti ir interpretuoti turimus suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimų duomenis ... 41

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 47

4.1. Kiekybinio tyrimo rezultatų aptarimas ... 47

4.2. Tyrimo ribotumai ... 50

5. IŠVADOS ... 51

6. REKOMENDACIJOS ... 52

7. LITERATŪRA ... 53

(7)

SANTRUMPOS IR SĄVOKOS

ES – Europos Sąjunga HI – Higienos institutas

PSO – Pasaulinės sveikatos organizacija SN – standartinis nuokrypis

VSP – visuomenės sveikatos priežiūra

Visuomenės sveikatos stebėsena (monitoringas) – sistemingai atliekamas visuomenės sveikatos būklės stebėjimas, duomenų apie sveikatą veikiančius rizikos veiksnius rinkimas, kaupimas, susisteminimas, analizė ir vertinimas.

Savivaldybės visuomenės sveikatos biuras – savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, įsteigta savivaldybėms teisės aktų nustatytoms visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti.

(8)

ĮVADAS

Visuomenės sveikatos stebėsena Lietuvos teisės aktuose apibūdinama kaip tikslingai organizuotas visuomenės sveikatos būklės, ją veikiančių sveikatos rizikos veiksnių stebėjimas, analizė bei vertinimas (1).

Sveikatos rizikos veiksniams priskiriamas tabako gaminių, alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, kurie, remiantis moksliniais tyrimais, yra lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligų, lėtinių kvėpavimo sistemos ligų, vėžio atsiradimo priežastys ekonomiškai stipriose valstybėse (2, 3). Šios gyvensenos įpročiais valdomos ligos pasauliniu mastu kelia susirūpinimą dėl didėjančių mirčių skaičiaus (4). Šių ligų atsiradimą bei plitimą galima valdyti formuojant ir įgyvendinant sveikatos politiką, nukreiptą į gyventojų fizinio aktyvumo didinimą bei sveikatai palankios mitybos propagavimą. Tokios politikos strategijai svarbu nustatyti žmonių gyvensenos įpročių rodiklius – druskos, riebalų, daržovių, vaisių suvartojimą, fizinio aktyvumo įpročius (3). 2014 m. patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje 2014-2025 numatytas strateginis tikslas – pasiekti, kad 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai (5).

Priimant sprendimus šalies sveikatos politikoje, vykdant planus ir imantis veiksmų kuriant visuomenės sveikatos viziją galima pasiekti puikių rezultatų (6). Visuomenės sveikatos stebėsena yra neatskiriama vertinant sveikatos politiką bei siekiant kurti ir tobulinti sveikatą stiprinančias programas ir vertinant įdiegtas ligų profilaktikos programas (7). Sėkmingam visuomenės sveikatos priežiūros (VSP) vykdymui sveikatos statistika yra neatsiejama. Analizuodami sveikatos statistikos duomenis visuomenės sveikatos specialistai sprendžia apie gyventojų sveikatos būklę bei priima sprendimus ir teikia pasiūlymus sveikatos politikams, turinčius įtakos visuomenės sveikatos pokyčiams. Siekiant priimti tinkamus sprendimus, svarbu mokėti sveikatos statistiką teisingai ir tinkamai analizuoti, suprasti bei interpretuoti. Šios žinios neatsiejama visuomenės sveikatos specialistų, ypač atliekančių visuomenės sveikatos stebėseną, darbo dalis (8).

Savivaldybės, bendradarbiaudamos su gyventojų sudarytomis bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir atlikdamos gyventojų sveikatos rodiklių stebėseną gali geriausiai atskleisti jų teritorijoje egzistuojančias visuomenės sveikatos problemas bei nustatyti visuomenės sveikatos gerinimo prioritetus (9).

Problemos aktualumas ir naujumas. Lietuvoje 2017 m. visose šalies savivaldybėse buvo pradėti vykdyti vaikų ir suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimai, kurie, tikimasi, duos reikšmingų rezultatų sveikatos politikos formavimui savivaldybių lygmenyje. Pradėjus

(9)

įgyvendinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. V-488 „Dėl Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“, kuris 2014 m. buvo pakeistas (2014 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. V-1387) nėra žinoma, kaip gyvensenos tyrimą vykdantys visuomenės sveikatos biurai organizuoja šiuos tyrimus, kaip juos vykdantiems specialistams sekėsi analizuoti, interpretuoti gautus tyrimo duomenis, su kokiomis problemomis susidūrė visuomenės sveikatos specialistai atlikdami suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimą (10).

(10)

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – įvertinti visuomenės sveikatos biurų vadovų ir visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų nuomonę apie suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimo organizavimą savivaldybių lygmenyje.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti visuomenės sveikatos biurų vadovų nuomonę apie suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimo vykdymą savivaldybių lygmenyje.

2. Nustatyti problemas ir jų priežastis, su kuriomis susiduria visuomenės sveikatos stebėsenos specialistai organizuodami suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimą savivaldybių lygmenyje. 3. Įvertinti visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų galimybes bei kompetencijas, vertinti

(11)

1. LITERATŪROS ANALIZĖ

1.1. Visuomenės sveikatos stebėsena ir jos vaidmuo sveikatos politikos formavime

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 1948 m. apibrėžė sveikatos terminą, kaip visišką fizinės, psichinės bei socialinės gerovės įgyvendinimą, o ne vien ligos ar negalavimo nebuvimą (11). Sveikata yra žmogaus vertybė bei gyvenimo pagrindas, kuris lemia sėkmingus rezultatus priimant kasdienio gyvenimo iššūkius, įveikiant socialines bei ekonomines problemas (5). Sveikata priklauso nuo daugelio faktorių, o visos sveikatą lemiančios priežastys paveikia tiek atskirų individų, tiek visos visuomenės sveikatą. Įtakos sveikatai gali turėti daugelis veiksnių, tokių kaip gyvenamoji vieta, aplinka, genetika, išsilavinimas, pajamos, palaikomi ryšiai su draugais ir šeima, gyvenimo būdas (12).

Moksliniai tyrimai neginčijamai įrodė, kad gyvenimo būdas yra vienas svarbiausių sveikatą lemiančių faktorių (13). Pagal PSO, gyventojų sveikata 20 proc. priklauso nuo genetinių bei biologinių veiksnių, 50 proc. sveikatos lemia gyvensena, 20 proc. tiek socialinė, tiek fizinė aplinka, o sveikatos priežiūros paslaugos sąlygoja vos 10 proc. gyventojų sveikatos (14).

Sveikatai nepalankus gyvenimo būdas, toks kaip rūkymas, dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas, blogi mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, milijonus pasaulio gyventojų priveda prie ilgalaikių lėtinių neinfekcinių ligų, sukelia sąnarių ligas, nulemia antsvorį, turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui, hipertenzijai (13). Dėl lėtinių neinfekcinių ligų visame pasaulyje kasmet miršta 41 mln. gyventojų, daugiau nei trečdalis jų yra 30–69 metų amžiaus. Nepaisant gyventojų amžiaus lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis susirgti gali kiekvienas, kuris yra pažeidžiamas šias ligas sukeliančių veiksnių (15). 2009–2010 m. Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad rūkymas, prasta ir netinkama mityba, fizinio aktyvumo stygius bei nesaikingas alkoholio vartojimas turėjo įtakos netgi 50 proc. visų gyventojų mirčių (16).

Per metus vidutiniškai 10 mln. gyventojų diagnozuojamas vėžys, kurio atsiradimą 90– 95 proc. lemia aplinka ir gyvensena (17). Prieš šimtą metų Lietuvoje pagrindinės mirties priežastys buvo infekcinės, kvėpavimo takų bei virškinamojo trakto ligos, tačiau situacija pasikeitė ir paskutiniais 2017 m. duomenimis pagrindinėmis mirties priežastimis Lietuvoje buvo kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, kurie yra sukelti dėl netinkamų šalies gyventojų gyvensenos pokyčių (18).

Lietuvoje visuomenės sveikatos būklė atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys bei išorinės mirčių priežastys išlieka pagrindinėmis mirčių priežastimis Lietuvoje. Lietuvos Higienos instituto (HI) Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2016 m. kraujotakos sistemos ligos lėmė 23 103 asmenų mirtis ir tai sudarė

(12)

didžiausią visų mirusiųjų procentą – 56,2 proc. Piktybiniai navikai pražudė 19,9 proc. Lietuvos gyventojų, o dėl išorinių mirties priežasčių mirė 7,4 proc. visų mirusiųjų. Išorinės mirtingumo priežastys kasmet Lietuvoje mažėja, tačiau savižudybių skaičius išlieka vis dar aukštas. Standartizuotas vyrų mirtingumo dėl išorinių priežasčių rodiklis yra vienas didžiausių ES šalių, savižudybės sudarė didžiausią dalį dėl išorinių mirties priežasčių mirusių asmenų, netgi 26,9 proc. (19).

Pasaulio banko ekspertų teigimu, ligoms, atsirandančioms dėl netinkamo gyvenimo būdo, gydyti skiriama apie 80 proc. visų sveikatos priežiūros išteklių. Todėl išskirtinis dėmesys turi būti skiriamas ne ligoms gydyti, o jų prevencijai ir profilaktikai, sveikatos mokymui, sveikatos ugdymui ir informavimui. PSO 1998 m. priėmė Pasaulinę sveikatos deklaraciją „Sveikata visiems XXI a.“, kurios pagrindinis siekis visoms PSO šalims narėms yra sveikatos gerinimas, kaip viena iš pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių (20).

Visuomenės sveikatos rodiklių stebėjimas yra priemonė stebėti visuomenės sveikatą, atitinkamai taikyti intervencijas, sekti jų veiksmingumą. Visuomenės sveikatos gerinimo programos bei rizikingo gyventojų elgesio duomenys vertinami pagal nustatytų rodiklių teigiamą arba neigiamą pokytį (21).

Pagal Foege, Hogan ir Newton esminis ligų valdymo kontrolės įrankis yra duomenų rinkimas ir analizė. Prieš imantis ligos valdymo veiksmų svarbu apie ligą žinoti viską (22).

Europos Parlamentas akcentuoja visuomenės sveikatos informacijos sistemos poreikį kuriant aukšto lygio sveikatos sistemą, tarnaujančią ES šalims ir padedančią kurti žmonių sveikatos poreikius tenkinančią sveikatos politiką. Sveikatos rodiklių informacinės sistemos duomenys panaudojami ir kitose srityse (23).

Lietuvos Respublikos įstatymuose visuomenės sveikatos stebėsena (monitoringas) apibrėžiama kaip sistemingai atliekamas visuomenės sveikatos būklės stebėjimas, duomenų apie sveikatą veikiančius rizikos veiksnius rinkimas, kaupimas, susisteminimas, analizė ir vertinimas. Visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) duomenys teikiami visuomenei ir atitinkamoms institucijoms (10).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. V-488 „Dėl Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“ savivaldybėse visuomenės sveikatos stebėsena vykdoma siekiant gauti tikslią informaciją apie savivaldybių gyventojų sveikatos būklę ir remiantis šia informacija įgyvendinti prevencines visuomenės sveikatos priemones (10).

Demografiniai pokyčiai, naujos grėsmės sveikatai, sveikatos netolygumai ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje kelia didelių problemų ir iššūkių Europos šalių sveikatos sistemoms. Reguliariai vykdomas informacijos apie gyventojų sveikatą rinkimas yra būtinas

(13)

siekiant vystyti ir gerinti su sveikata susijusius gyvensenos elgesio rodiklius (24). Sveikatos gerinimas ir stiprinimas yra reikšmingas siekiant didinti ligų prevenciją (25). Skatinant gyventojus rūpintis savo sveikata ir kontroliuoti galimus sveikatą lemiančius veiksnius galima gauti maksimalią naudą sveikatai (26).

Politiniai sprendiniai neįsivaizduojami be sveikatos rodiklių, kurie turi būti reguliariai stebimi ir analizuojami. Visuomenės sveikatos politikos formavimas yra pagrindinė priemonė padedanti valstybei apsaugoti gyventojus nuo grėsmių sveikatai vykdant ligų prevenciją (27). Visuomenės sveikata yra svarbiausias valstybės tikslas bei nacionalinis turtas, kuris garantuoja socialinę bei ekonominę plėtrą (5). Visuomenės sveikatos stebėsena apima reguliarų sveikatos duomenų rinkimą ir analizę, gyventojų sveikatai įtakos turinčius veiksnius. Šie veiksniai vertinami visuotiniu lygiu, nagrinėjami daugiausiai gyventojų sveikatai žalos darantys veiksniai, analizuojama visuomenės sveikatos ligų tendencijos pokyčiai atsižvelgiant į visus sveikatai įtakos darančius elementus. Visuomenės sveikatos stebėsena yra svarbi formuojant sveikatos politiką (28).

Nustatyta, kad Lietuvoje turi būti stiprinama visuomenės sveikata skatinant tarpsektorinį bendradarbiavimą, nes tai svarbi sritis visos šalies gerovei. Lietuvoje nemažą dalį ligų nulemia įvairūs sveikatą veikiantys veiksniai bei politika, tačiau sveikatos sistema jų tiesiogiai valdyti negali (29).

Lietuvoje gyvenančių žmonių sveikatos išsaugojimas lemia visos šalies ekonominio vystymosi stabilumą bei gyventojų socialinį saugumą. Lietuvos gyventojų sveikatos būklė turi įtakos gyvenimo kokybei, produktyvumui bei darbo ištekliams, todėl privalu, kad visuomenės sveikata būtų vertinama atsakingai, atsižvelgiant į tai, kad sveikata yra šalies ekonominį vystymąsi skatinantis veiksnys (30).

Įgyvendinant 2014 m. patvirtintą Lietuvos sveikatos programą 2014-2025 numatytas strateginis tikslas – pasiekti, kad 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai. Sveikatos problemų neturintys gyventojai turi daugiau galimybių dirbti bei tobulėti, turėti aukštą gyvenimo kokybę. Sirgdami gyventojai gali prarasti darbą, dėl to patirti socialinę atskirtį. Įgyvendinant Lietuvos sveikatos programos progresiją, kasmet stebimi ir vertinami programos įgyvendino rodikliai ir jų reikšmės savivaldybių lygmenyje (5).

Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo organizavimo savivaldybėse audito, atlikto 2012–2013 m., ataskaitoje teigiama, jog nustatant visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų poreikį savivaldybėse nepanaudojami visuomenės sveikatos stebėsenos duomenys, neatliekamos gyventojų tikslinės apklausos, nepakanka gyvensenos tyrimų, todėl savivaldybių VSP tikslai nėra aiškiai apibrėžiami, nenustatomi bendruomenės sveikatos stiprinimo uždaviniai, vykdytinos

(14)

priemonės. Išvadose apie savivaldybių lygmenyje vykdomą visuomenės sveikatos stebėseną kreipiamas dėmesys į tinkamai nepanaudojamus visuomenės sveikatos stebėsenos duomenis.

Apibendrinant galima teigti, jog visuomenėje lėtinės neinfekcinės ligos paveikia vis daugiau pasaulio gyventojų. Šias ligas galima suvaldyti visuomenėje diegiant sveikos gyvensenos normas, kuriomis vadovaujantis gyventojai galėtų išvengti ne tik lėtinių neinfekcinių ligų, bet ir mirčių nuo jų sukeltų padarinių. Kryptingai veikianti visuomenės sveikatinimo programa šalyje turi būti pradedama visų pirma išanalizavus visuomenės sveikatą atspindinčius rodiklius – fizinio aktyvumo ir mitybos įpročius, psichinę gyventojų sveikatą atspindinčius rodiklius, tokius kaip laimingumo vertinimas, prislėgtos nuotaikos vertinimas ir rizikingą gyventojų elgesį atspindinčius duomenis, taip pat įvertinus alkoholio, tabako gaminių bei narkotinių medžiagų vartojimo įpročius gyventojų tarpe. Visuomenės sveikatos stebėsena yra neatsiejama nuo tikslingo visuomenės sveikatos gerinimo, nes tik realią visuomenės sveikatą parodantys sveikatos rodikliai gali būti naudingi sudarinėjant sveikatinimo programas, nutaikytas į tikslines gyventojų grupes. Analizuojamoje literatūroje dažnai pabrėžiama, kad sveikatos politikos formavimas ir visuomenės sveikatos stiprinimo organizavimas turi būti grindžiamas visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų analize, tačiau 2012–2013 m. VSP įstaigų audito metu buvo nustatyta, kad sveikatinimo veiklų poreikis savivaldybėse nėra įgyvendinamas pagal tikslingai atliekamas gyventojų apklausas bei savivaldybės gyventojų sveikatos rodiklių analizę.

1.2. Gyvensenos tyrimų vykdymas Lietuvoje

Sveikatos sistema yra institucijų, organizacijų, finansinių ir žmogiškųjų išteklių kompleksas, kurio tikslas yra gerinti žmonių sveikatą (31). Savivaldybių lygmeniu sveikatos sistemą koordinuoja savivaldybė ir visuomenės sveikatos biurai, kurie buvo įkurti įgyvendinant Lietuvos nacionalinę VSP 2006–2013 m. strategiją bei patvirtintą šios strategijos įgyvendinimo planą 2006–2008 m. (32). Savivaldybėje atsakingas asmuo už sklandų sveikatos sistemos darbą yra savivaldybės gydytojas. Savivaldybės gyventojų sveikatinimo veiklą koordinuoja ir organizuoja visuomenės sveikatos biurai. Pagal Lietuvos Respublikos VSP įstatymą, visuomenės sveikatos biurai vykdo VSP savivaldybėje, kuri įstatyme apibūdinama kaip organizacinių, teisinių, ekonominių, techninių, socialinių bei medicinos priemonių, padedančių įgyvendinti ligų ir traumų profilaktiką, išsaugoti visuomenės sveikatą bei ją stiprinti, visuma. Visuomenės sveikatos biurai atsakingi už visuomenės sveikatos stiprinimo bei stebėsenos vykdymą (33).

Sveikatos statistikos duomenis, savivaldybių visuomenės sveikatos biurai duomenis renka iš HI, Lietuvos statistikos departamento, Valstybinės ligonių kasos, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto, Valstybinio psichikos sveikatos centro

(15)

ir kitų stebėsenai reikalinga informacija disponuojančių įstaigų (34). Be šių demografinių, sergamumo, mirtingumo, sveikatos priežiūros išteklių, įstaigų veiklos ir kt. rodiklių nustatyta stebėti visuomenės gyvenseną ir jos rodiklius, kurie nustatomi atliekant įvairius populiacijos tyrimus. Šalyje kai kuriuos tyrimus organizuoja ar vykdo ministerija, HI Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų institutas, bet juose dalyvauja tik dalis savivaldybių (35).

Visuomenės sveikatos stebėjimo sistema yra vienas svarbiausių ES sveikatos politikos išsikeltų tikslų. Sveikatos duomenis kaupianti informacinė sistema turi apimti sveikatos ir jai įtakos turinčių veiksnių aspektus, o gyvensenos rodikliai yra tokios sistemos pagrindinė sudedamoji dalis (36). Europos šalims pritaikyta Europos sveikatos rodiklių sistema (angl. The European Community Health Indicators, ECHI) buvo sukurta per 14 metų nuo 1998 m. pradžios (23). Ši rodiklių stebėjimo sistema sudaryta iš demografinių ir socioekonominių rodiklių, sveikatos statuso, sveikatos determinantų, sveikatos stiprinimo sistemos rodiklių. Sveikatos rodiklių stebėjimo sistema suteikia galimybę kurti strategijas įvairioms visuomenės sveikatos intervencijoms (37).

Pasaulinės sveikatos organizacijos iniciatyva periodiškai kas ketverius metus atliekami vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimai (angl. Health Behaviour in School-aged Children, HBSC). Šio tyrimo tikslas yra stebėti ir analizuoti jaunuolių gyvenimo būdą, elgseną bei sveikatą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atliekamas tyrimas Lietuvoje sudaro galimybes įvertinti priimtus sveikatos politikos pokyčius bei įvykdytų sveikatos politikos sprendimų įtaką moksleivių gyvensenai. Vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas atliekamas šalies mastu, todėl galima gautus rezultatus lyginti su kitomis valstybėmis bei ieškoti bendrų moksleivių gyvensenos problemų sprendimo būdų (38). Šis tyrimas nėra vykdomas atskirai savivaldybių lygmenyje, todėl sudėtinga koreguoti sveikatos politiką bei keisti jaunų žmonių gyvenseną atsižvelgiant į problemas, kurios yra galimai skirtingos visose Lietuvos savivaldybėse.

Nuo 1994 m. Lietuvoje vykdoma suaugusių gyventojų gyvensenos stebėsena. Tarptautinis Suomijos Visuomenės sveikatos institucijos pradėtas tyrimas FINBALT HEALTH MONITOR renka duomenis apie gyventojų naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis, gyvenseną, socialinius ir demografinius rodiklius. Tyrimą kas du metus vykdo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (36). Šis tyrimas yra bendras visai šaliai, todėl iš gautų duomenų analizės sprendžiama bendra Lietuvos gyventojų gyvensenos situacija, tačiau savivaldybės duomenų atskirai analizuoti neturi galimybės.

ES kas penkerius metus atliekamas gyventojų sveikatos statistinis tyrimas (angl. European health interview survey, EHIS). Šis tyrimas susideda iš keturių dalių: informacija apie sveikatos būklę, sveikatą lemiantys veiksniai, sveikatos priežiūra bei pagrindiniai socialiniai ir

(16)

demografiniai rodikliai. Tyrimo tikslas buvo rinkti sveikatos duomenis visose ES valstybėse narėse ir skelbti palyginamąją sveikatos informaciją, kadangi tyrimas buvo atliekamas pagal standartizuotą anketą bei metodiką. Statistiniai tyrimo duomenys buvo renkami respondentus apklausiant tiesiogiai. Tyrime dalyvauti galėjo vyresni nei 15 metų asmenys, gyvenantys privačiuose namų ūkiuose. Pirmasis tyrimo srautas apėmė 17 Europos valstybių, buvo vykdomas ketverius metus. Tyrimas buvo pradėtas 2006 m. Austrijoje ir Estijoje, vėliau, 2007 m., atliktas Slovėnijoje, 2008 m. – Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Kipre, Prancūzijoje, Latvijoje, Maltoje ir Rumunijoje. Paskutiniame pirmojo tyrimo etape 2009 m. dalyvavo Graikija, Ispanija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija (39).

Antrasis tyrimo srautas prasidėjo po penkerių metų – 2013–2015 m. ir buvo vykdomas visose ES valstybėse narėse, Islandijoje ir Norvegijoje. 2013 m. tyrimas buvo atliekamas Belgijoje ir Didžiojoje Britanijoje, 2014 m. – Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Italijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Vengrijoje, Maltoje, Olandijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Suomijoje bei Švedijos. Paskutiniais tyrimo metais, 2015 m., gyventojų sveikatos statistinis tyrimas buvo atliktas likusiose šalyse: Danijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Islandijoje ir Norvegijoje (39).

Lietuvoje pirmasis gyventojų sveikatos statistinis tyrimas buvo atliktas 2005 m., kurį įgyvendino Lietuvos statistikos departamentas. Vėliau šie tyrimai buvo atliekami periodiškai, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse. Tyrime dalyvavo privatūs namų ūkiai, o tiriamieji buvo atrenkami pagal atsitiktinę imtį, duomenis imant iš Gyventojų registro (40).

Lietuvoje iki Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. V-488 „Dėl Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“, kuris 2014 m. buvo pakeistas (2014 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. V-1387) vaikų ir suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimai buvo atliekami neperiodiškai, o taikomi skirtingi metodai tokiems tyrimams neduodavo tinkamų rezultatų, kuriuos būtų galima vertinti savivaldybių lygmenyje (7).

Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose 2012–2013 m. audito metu buvo nustatyta, kad didžioji dalis neatliko jokių populiacinių tyrimų. Vykdžiusios tyrimus savivaldybės tyrė vaikų ir jaunimo, bet ne suaugusių gyventojų gyvenseną (1 lentelė).

(17)

1 lentelė. Šalies savivaldybėse atlikti suaugusiųjų gyvensenos tyrimai (2011–2013 m.) (Šaltinis: Valstybės kontrolė, 2013)

Tyrimas Savivaldybių skaičius

Suaugusių žmonių mitybos ir fizinio aktyvumo tyrimas

3

Suaugusių žmonių gyvensenos tyrimas 7

Gyventojų sveikatos žinių ir įpročių tyrimas 1 65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos

netolygumų Lietuvoje tyrimas

6

Tam, jog būtų galima turimus duomenis analizuoti, lyginti, vertinti ir naudoti pagrįstai planuojant sveikatos stiprinimo veiklą, gyvensenos tyrimai turi būti atliekami ne pavienėse savivaldybėse, o regionuose ar šalyje (35).

Jeigu gyvensenos ar kitus sveikatos tyrimus, atsižvelgus į savivaldybių darbuotojų kompetenciją ir išteklius, koordinuotų ir vykdytų viena institucija, būtų užtikrintas reikiamas tyrimų atlikimas ir jų mastas, savivaldybėse ir šalyje būtų geriau nustatomas VSP ir sveikatos stiprinimo paslaugų poreikis. Didelę dalį duomenų apie visuomenės sveikatos stebėsenos objektus: demografinę situaciją, socialinę ekonominę būklę, sveikatos būklę, gyvenseną, aplinką, sveikatos priežiūros išteklius ir įstaigų veiklą, sveikatos priežiūros išlaidas ir finansavimą iš institucijų surenka, Valstybiniame visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fonde kaupia ir tvarko viena įstaiga – HI. Jeigu ši įstaiga iš fonde kaupiamų duomenų ataskaitas suformuotų ir teiktų kiekvienai savivaldybei, visuomenės sveikatos stebėseną būtų galima vykdyti racionaliau, visuomenės sveikatos biurų išteklius panaudojant ne kitų institucijų kaupiamų duomenų rinkimui, o jau surinktų duomenų analizei, taip pat veiksnių, darančių įtaką bendruomenės sveikatai, tyrimui, vertinimui (35).

Sukurta standartizuota vaikų ir suaugusių Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimų vykdymo sistema yra įrankis, su kuriuo galima surinktą informaciją objektyviai vertinti kuriant sveikatos politiką bei stebint gyvensenos pokyčius atskirose savivaldybėse (41).

Vaikų ir suaugusių gyvensenos tyrimo apklausų vykdymo metodika, gautų duomenų suvedimas bei analizė, visuomenės sveikatos biurų specialistų mokymai gyvensenos tyrimo vykdymui priskiriami HI. Už periodinių vaikų ir suaugusių gyvensenos tyrimų vykdymą atsakingi visuomenės sveikatos biurai (10). 2017 m. atliekant suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimą buvo siekiama išsiaiškinti 16 skirtingų gyventojų sveikatos stebėsenos rodiklių. Rodikliai apėmė šias grupes (42):

 gyvenimo kokybė, sveikata, laimingumas, prislėgta nuotaika, bendravimas;

(18)

 rizikingas gyventojų elgesys, susijęs su tabako gaminių vartojimu, elektroninių cigarečių rūkymu, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu.

Apžvelgus gyvensenos tyrimų vykdymo situaciją Lietuvoje galima teigti, kad iki 2014 m. reguliarios gyventojų sveikatos apklausos ir tyrimai buvo vykdomi pavieniai, neturint vieningos sistemos. Lietuva dalyvavo tarptautiniuose tiek vaikų, tiek suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimuose, tačiau situacija apie šalies gyventojų sveikatos būklę buvo kaupiama ir analizuoja nacionaliniu arba tarptautiniu, o ne savivaldybių lygmeniu. Nuo 2014 m. įsigaliojus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. V-488 „Dėl Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimui Nr. V-1387 vaikų ir suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimai bus atliekami periodiškai savivaldybių lygmenyje, o tai kardinaliai pakeis visuomenės sveikatos biurų įgyvendinamą VSP Lietuvos miestuose ir rajonuose. Išsiaiškinus realią gyventojų sveikatos situaciją savivaldybių lygmeniu, visuomenės sveikatos biurų organizuojamos sveikatinimo veiklos bus orientuojamos į opiausias gyventojų sveikatos problemas, jas sprendžiant moksliniais tyrimais grįstomis metodikomis.

1.3. Europoje vykdomi gyventojų sveikatos tyrimai

Europos valstybėms susiduriant su globalinėmis sveikatos problemomis tampa svarbu kuo dažniau ir kokybiškiau rinkti sveikatos duomenis apie gyventojų gyvenimo sąlygas, sveikatos būklę bei gyvenseną, sveikatos priežiūrą, siekiant tinkamai formuoti sveikatos politiką bei tobulinti sveikatos sistemą įvairiose ES šalyse. Duomenys apie gyventojų sveikatą leidžia stebėti sveikatos pokyčius lemiančius rizikos veiksnius, lėtinių ligų paplitimą ir tikslingai gerinti sukurtas sveikatos politikos priemones įvairioms visuomenės sveikatos problemoms spręsti. Gyventojų sveikatos rodikliai leidžia sudaryti kaip įmanoma tikslesnes ateities sveikatos prognozes ir tikslingai vykdyti ligų prevenciją, išlaikyti darbo jėgą ir sumažinti sveikatos priežiūros poreikius senstančiai visuomenei (43). Europos mastu visuomenės sveikatos stebėsena vykdoma remiantis skirtingomis sistemomis. Europos statistikos departamentas (angl. Eurostat), Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organizacija (angl. the Organisation for Economic Co-operation and Development) ir PSO sistemingai renka ir publikuoja statistinius sveikatos duomenis (44). Europos Sąjungos šalyse atliekami ne tik anksčiau minėti gyventojų sveikatos statistiniai tyrimai (angl. European health interview survey, EHIS), bet ir Europos sveikatos tyrimai (angl. European Health Examination Survey, EHES). Pirmą kartą Europoje pastarasis tyrimas buvo atliktas 1950 m. pabaigoje bei 1960 m. pradžioje. Vėliau, nuo 1970 m. iki 1990 m., atliekamų tyrimų Europos šalyse skaičius augo, nuo 2000 m. atliekančių tyrimą šalių skaičius tik didėjo. Per paskutinius dešimt metų nacionalinis suaugusių gyventojų sveikatos

(19)

tyrimas buvo atliekamas 15 Europos šalių (45). Lietuva šiame tyrime per visą jo atlikimo laikotarpį nėra dalyvavusi, prisijungti prie tyrimo taip pat nenumatyta – 2018–2022 m. laikotarpiu atliekamų tyrimų plane Lietuva nėra paminėta (46).

Europos sveikatos tyrimas apima dvi dalis. Pirmoji dalis sudaryta iš bendrojo klausimyno, kuriame aiškinamasi apie gyventojų socialinius ir ekonominius faktorius, lėtines ligas, vaistų vartojimą, rūkymą, paskutinį kartą sveikatos priežiūros specialistų nustatytus rizikos veiksnius sveikatai. Antrojoje dalyje renkami fiziniai sveikatos rodikliai: kraujo spaudimo duomenys, atliekami kraujo ar šlapimo tyrimai, renkami antropometriniai duomenys (ūgis, svoris, apimtis). Didžiausias dėmesys tyrime sutelkiamas į pagrindinius lėtines neinfekcines ligas nustatančius rizikos veiksnius. Reguliariai atliekami Europos sveikatos tyrimai papildo sveikatos registrų centro duomenų bazes apie pagrindines visuomenės sveikatos problemas, kurių kitaip gauti nėra įmanoma (43).

Prieinama vieningos nuomonės, kad sveikatos politikos formavimas turi būti vykdomas remiantis patikimais statistiniais sveikatos duomenimis (47). Nepaisant to, Europos Sąjunga neturi vieningos ir visiems prieinamos sveikatos duomenų sistemos, kuri leistų sistemingai atlikti duomenų analizes bei tyrimus, reikalingus priimti svarbiems politiniams sprendimams (48). Esama sveikatos duomenų sistema neturi struktūros, o tik atskiras sektorines duomenų bazes. Visuomenės sveikatos strategijų kūrimas bei politikos formavimas privalo būti grindžiamas moksliniais įrodymais siekiant užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą (49, 50).

Siekiant išsiaiškinti ES sveikatos informacijos sistemų kokybę, nustatyti stipriąsias bei silpnąsias puses, buvo pradėtas projektas „3-iosios Europos Sąjungos sveikatos srities 2014– 2020 m. programos bendrieji veiksmai sveikatos informacijai InfAct“ (angl. Information for Action, InfAct). Šiame tyrime dalyvauja trisdešimt ES šalių, tarp kurių yra ir Lietuva, atstovaujama HI. Pirmajame vertinimo etape yra apžvelgiama ir vertinama esamos sveikatos informacinės sistemos būklė. Lietuvos sveikatos informacijos sistemos vertinimas buvo atliekamas vykdant interviu su nacionalinės sveikatos informacijos sistemos ekspertais ir atstovais. Vertinime naudota PSO metodika, kuri apima šias sveikatos informacijos sistemos sritis (51):

 sveikatos informacijos sistemos ištekliai (politika ir planavimas, sveikatos informacijos sistemos įstaigos, žmogiškieji ištekliai, finansavimas ir infrastruktūra);

 rodikliai;

 duomenų šaltiniai (gyventojų statistika, apklausos, ligų registrai, sveikatos paslaugų duomenys, sveikatos priežiūros resursų duomenys, elektroninė sveikata);

(20)

 duomenų kokybė, sukurti informacijos produktai;

 duomenų sklaida ir naudojimas.

Gerinant visuomenės sveikatą ir diegiant palankius politinius sprendimus neretai susiduriama su nepakankamu visuomenės sveikatos tyrimų finansavimu, nėra vertinamos įdiegtos intervencijos arba įrodyti jų efektyvumui trūksta mokslinių tyrimų. Visuomenės sveikatos politika gali būti stabdoma dėl didelės privataus verslo interesų grupių įtakos valdžios atstovams arba politikų asmeninių įsitikimų, neatsižvelgiant į turimus mokslinių tyrimų duomenis. Tarp pagrindinių visuomenės sveikatos politikos vystymo trikdžių yra nurodomas ir pačių politikų kompetencijos trūkumas – vienoje srityje besispecializuojantys valdininkai turi ribotą supratimą priimant įvairių sričių politinius sprendimus, o visuomenės sveikatos mokslus baigusiems specialistams trūksta žinių ir kompetencijos pateikiant mokslinius įrodymus politikos atstovams (52).

Prieinama vieningos nuomonės, kad sveikatos politika turi būti vykdoma kryptingai visose ES šalyse, atsižvelgiant į kiekvienos šalies prioritetines sveikatos sritis. Bendras tikslas siekti geresnės gyventojų sveikatos sutelkia šalis bendradarbiauti atliekant tarptautinius gyvensenos tyrimus. Sistemingai ir periodiškai atliekami gyvensenos tyrimai ES šalyse suteikia galimybę juos lyginti tarpusavyje, atitinkamai vertinti vykdytas prevencines veiklas nustatytoms sveikatos problemoms spręsti bei dalintis gerąja patirtimi. Tam, kad būtų užtikrinamas ES sveikatos informacijos duomenų dalinimasis, būtina turėti visiems prieinamą, sklandžiai veikiančią ir nesudėtingai naudojamą sveikatos duomenų bazę, kuri leistų šalims kurti nacionalines visuomenės sveikatos strategijas remiantis oficialiais sveikatos statistiniais duomenimis ir moksliniais įrodymais.

1.4. Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų profesinė kompetencija

Pasaulyje didėjant lėtinių neinfekcinių ligų skaičiui, spartėjant globalizacijos procesams, ryškėjant aplinkos veiksnių įtakai sveikatai, didėjant sveikatos netolygumams visuomenės sveikatos specialistai turi būti pasirengę nuolat didinti savo profesines žinias (53). Efektyvi VSP šalyje negali vykti be tinkamai paruoštų ir aukštą kvalifikaciją turinčių visuomenės sveikatos specialistų (54).

Doktrinoje Sveikata XXI amžiuje akcentuojama, kad visuomenės sveikatos specialistai turi turėti būtinas kompetencijos sveikatos mokslo, vertinimo bei analizės, politikos planavimo, įgyvendinimo ir įvertinimo, bendradarbiavimo, partnerystės, bendravimo ir lyderystės srityse. Taip pat visuomenės sveikatos specialistai privalo turėti požiūrių ir vertybių sistemą, kuri būtų suderinta su bendra visuomenės požiūrių ir vertybių sistema (55). Europos regiono visuomenės

(21)

sveikatos mokyklų asociacijos (angl. The Association of Schools of Public Health in the European Region, ASPHER) leidinyje Provisional list of Public Health Core Competencies aprašomos panašios visuomenės sveikatos specialistų kompetencijos. Dokumente pateikiamas kompetencijų sąrašas, sudarytas iš 6 kategorijų (56):

 epidemiologija;

 socialinė aplinka ir sveikata;

 fizikinė, cheminė, biologinė aplinka ir sveikata;

 sveikatos politika, organizavimas, vadovavimas ir ekonomika;

 sveikatos stiprinimas ir ligų profilaktika;

 tarpdalykinės temos, kurios apima strategijos suformulavimą, komunikaciją, filosofiją, etiką ir kitas temas.

Šis sąrašas suteikia galimybę vertinti, kokiomis žiniomis, praktiniais įgūdžiais ir gebėjimais turi pasižymėti visuomenės sveikatos specialistas, kuris plėtoja savo veiklą VSP srityje. Visuomenės sveikatos srities profesionalų diskusijos apie visuomenės sveikatos specialistams reikalingas kompetencijas privalo būti garsios ir girdimos, kadangi visuomenės sveikatos sritis nenustoja tobulėti (57).

Pasak Kimberley, Anil Patel ir kt., visuomenės sveikatos specialistams reikalingos profesinės žinios susideda iš kelių grupių ir pogrupių. Pagrindinė žinių grupė sudaryta iš visuomenės sveikatos pagrindų, t. y. įgūdžių, reikalingų atlikti visuomenės sveikatos specialisto funkcijas bendrąja prasme. Antrajai grupei priskiriami konkretūs reikalavimai: visuomenės sveikatos specialistas turi mokėti vadovauti, turi turėti vadybinių įgūdžių, privalo mokėti personalo valdymo pagrindų. Kita grupė yra specifinės žinios, reikalingos konkrečiam visuomenės sveikatos funkcijų vykdymui, pvz. darbui su vaikais. Visuomenės sveikatos specialistams, orientuotiems į, pavyzdžiui, motinos ir vaiko sveikatą ar lėtines neinfekcines ligas, reikalingos vėlgi kitos kompetencijos ir naujos žinios bei jų tobulinimas. Galiausiai paskutinė grupė sudaryta iš elementarių žinių, reikalingų visiems darbuotojams, neišskiriant ir visuomenės sveikatos specialistų – kalbos raštingumo bei kompiuterinio raštingumo įgūdžiai (58).

Visuomenės sveikatos politikos formavimas Lietuvoje užtruko daug metų. Svarbiausios visuomenės sveikatos problemoms spręsti buvo naudojami klasikiniai epidemiologiniai bei higieniniai tyrinėjimai, tačiau per pakankamai ilgą laikotarpį visuomenės sveikatos samprata pasikeitė ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Keičiantis supratimui apie visuomenės sveikatą ir ją modernizuojant, vykdoma veikla buvo perorientuota į gyventojų sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą, lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją, visuomenės skatinimą dalyvauti įvairiose sveikatinimo veiklose, bendruomenių bendradarbiavimą (59).

(22)

Vieningos visuomenės sveikatos specialistų žinių tobulinimo sistemos Lietuvoje nėra. Visuomenės sveikatos specialistų kompetencijų didinimo poreikis profesinėje srityje nuolat auga ir dėl nuolatinės sveikatos duomenų analizės, interpretavimo bei racionalių ir mokslu grįstų siūlymų nustatytoms sveikatos problemoms spręsti. Lietuvoje 2012 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad visuomenės sveikatos biuruose dirbantys visuomenės sveikatos stebėsenos specialistai jaučia praktinės patirties trūkumą vykdant visuomenės sveikatos stebėseną (60). Kitame 2012 m. atliktame tyrime Savivaldybės visuomenės sveikatos biurų specialistų požiūrio į savo profesines kompetencijas ir kvalifikacijos tobulinimo poreikį vertinimas buvo nustatyta, kad 90,3 proc. visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų savo profesines žinias vertino kaip nepakankamas (61). Apie profesinės visuomenės sveikatos specialistų kompetencijos stoką duomenų analizei kalba ir kitas Lietuvoje atliktas tyrimas apie VSP funkcijas vykdančių specialistų žinias ir įgūdžius. Išanalizavus gautus rezultatus paaiškėjo, kad nepaisant to, jog visuomenės sveikatos specialistai turi pasižymėti profesionaliomis žiniomis analizuojant gyventojų sveikatą, realiai dirbant šioje srityje jiems trūksta žinių bei įgūdžių (62).

Apibendrinant galima teigti, kad šiuolaikinių visuomenės sveikatos specialistų kompetencijos turi apimti platų spektrą – nuo bendrinių žinių apie sveikatą iki sveikatos politikos ir lyderystės. Visuomenės sveikatos specialistai privalo kryptingai domėtis šios srities naujovėmis ir gilinti žinias, kad galėtų kokybiškai atlikti savo funkcijas ir pareigas. Be statistinės duomenų analizės visuomenės sveikatos stiprinimas negali vykti sklandžiai ir kokybiškai. Analizuojant, interpretuojant bei aprašant visuomenės sveikatą atspindinčius statistinius rodiklius privalu turėti pakankamai žinių ir kompetencijos. Deja, visuomenės sveikatos specialistai nesijaučia tinkamai pasiruošę atlikti visuomenės sveikatos stebėseną, o tai rodo, kad Lietuvoje nėra vykdoma pakankamai daug kvalifikacijos kėlimo mokymų visuomenės sveikatos specialistams, dirbantiems su statistiniais gyventojų sveikatos rodikliais.

(23)

2. TYRIMO METODIKA

Tyrimo kontingentas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2018 m. Lietuvoje iš viso įkurti 47 visuomenės sveikatos biurai (2 lentelė). Tiriamaisiais pasirinkti 47 Lietuvos miestų ir rajonų visuomenės sveikatos biurų vadovai ir 47 visuomenės sveikatos stebėsenos specialistai.

2 lentelė. Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, kuriuose buvo vykdomas tyrimas

Nr. Visuomenės sveikatos biuras

1. Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

2. Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

3. Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

4. Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

5. Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

6. Druskininkų miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

7. Elektrėnų savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

8. Ignalinos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

9. Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

10. Joniškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

11. Jurbarko rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

12. Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

13. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

14. Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

15. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

16. Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

17. Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

18. Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

19. Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

20. Lazdijų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

21. Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

22. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

23. Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

24. Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

25. Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

26. Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

27. Pasvalio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

28. Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

29. Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

30. Radviliškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

31. Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

32. Rokiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

33. Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

34. Šalčininkų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

35. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

36. Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

37. Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

38. Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

39. Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

40. Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

(24)

42. Trakų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

43. Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

44. Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

45. Varėnos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

46. Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

47. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Tyrimo eiga. Darbe buvo atliekamas kiekybinis momentinis tyrimas. Tyrimui atlikti buvo paruoštos dvi unikalios anketos. Tiriamųjų atrankos būdas – tikslinis. Tyrimo metu buvo apklausti 47 visuomenės sveikatos biurų vadovai ir 47 visuomenės sveikatos stebėsenos specialistai, dirbantys Lietuvos miestų ir rajonų visuomenės sveikatos biuruose. Tiriamiesiems išsiųstos iš viso 94 elektroninės anketos, atsako dažnis – 60,6 proc. Tyrimas buvo atliekamas 2018 m. spalio–2019 m. sausio mėnesiais prieš tai gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimą vykdyti tyrimą (Nr. BEC-VSV(M)-148) (3 priedas). Siekiant maksimalaus apklausos efektyvumo, vadovų ir stebėsenos specialistų anketos buvo suvestos į Google docs apklausos formą. Sukūrus internetinę apklausos nuorodą, buvo pradėtas tyrimas. Apklausa vyko trimis etapais. Pirmiausia buvo susisiekta su visuomenės sveikatos biurų vadovais bei visuomenės sveikatos stebėsenos specialistais oficialiuose visuomenės sveikatos biurų internetiniuose puslapiuose nurodytais telefonų numeriais siekiant paaiškinti, kad bus vykdoma apklausa bei paprašyti jų dalyvauti užpildant anketas. Anketų nuorodos visuomenės sveikatos biurų vadovams bei visuomenės sveikatos stebėsenos specialistams buvo išsiųstos oficialiuose visuomenės sveikatos biurų puslapiuose nurodytais el. paštais. Esant tikimybei, kad atsako dažnis bus nepakankamas, priminimas apie tyrimą su internetinėmis nuorodos į anketą buvo išsiųstas antrą kartą, neatsakiusiems respondentams buvo skambinama ir prašoma dalyvauti tyrime. Trečiojo etapo metu neatsakiusiems visuomenės sveikatos biurų vadovams ir visuomenės sveikatos stebėsenos specialistams anketos su prašymu jas užpildyti buvo siunčiamos dar kartą.

Tyrimo instrumentas. Tyrimui atlikti buvo parengtos dvi anketos. Pirmoji anketa skirta visuomenės sveikatos biurų vadovams (1 priedas), antroji – visuomenės sveikatos biuruose dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams (2 priedas). Klausimynai sudaryti remiantis lietuvių ir užsienio autorių mokslinės literatūros analize, darbo patirtimi atliekant suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimą bei pasitarus su už suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimo įgyvendinimą atsakingais asmenimis iš HI. Pirmąją visuomenės sveikatos biurų vadovams skirtą anketą sudaro 24 klausimai. Klausimai suskirstyti į penkias grupes:

I klausimų grupė (1–3 klausimai) skirta siekiant išsiaiškinti visuomenės sveikatos biurų vadovų nuomonę apie visuomenės sveikatos stebėsenos vykdymą savivaldybės lygmenyje bei suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimo periodiškumą, naudą bei asmeninį indėlį organizuojant, atliekant ar ruošiant tyrimą.

(25)

II klausimų grupė (4–8 klausimai) skirta norint sužinoti visuomenės sveikatos biurų vadovų nuomonę apie skatinančius ir trukdančius veiksnius atlikti suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimą bei tyrimui atlikti paskirstytus ir panaudotus žmogiškuosius bei finansinius išteklius.

III klausimų grupė (9–15 klausimai) skirti siekiant sužinoti visuomenės sveikatos biurų suteiktą informaciją savivaldybės gyventojams apie suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimo planuojamą vykdymą, išsiaiškinti, kokių priemonių buvo imtasi norint pasiekti kuo įvairesnio socialinio ir ekonominio statuso gyventojus, sužinoti, kodėl gyventojai atsisakė dalyvauti tyrime ir kiek vidutiniškai jų buvo bei sužinoti bendrą visuomenės sveikatos biurų vadovų vertinimą pagal suaugusių gyventojų gyvensenos atlikimą savivaldybės lygmenyje.

IV klausimų grupė (16–19 klausimai) sudaryta norint sužinoti visuomenės sveikatos biurų vadovų nuomonę apie suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimą vykdžiusių visuomenės sveikatos specialistų patirtį, galimybes analizuoti gautus duomenis ir juos panaudoti sudarinėjant metinius veiklos planus bei pasiūlymus tolimesnių tyrimų atlikimo tobulinimui.

V klausimų grupė (20–24 klausimai) skirta identifikuoti respondentų socialines-demografines charakteristikas.

Antroji visuomenės sveikatos stebėsenos specialistams skirta anketa sudaryta iš 21 klausimo. Klausimai suskirstyti į keturias grupes:

I klausimų grupė (1–3 klausimai) sudaryta norint sužinoti visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų nuomonę apie suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimo naudą, periodiškumą bei asmeninį indėlį jį atliekant.

II klausimų grupė (4–6 klausimai) parengta siekiant išsiaiškinti visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų nuomonę apie trukdančius ir skatinančius veiksnius gyvensenos tyrimo atlikimui problemas, su kuriomis buvo susidurta atliekant tyrimą.

III klausimų grupė (7–15 klausimai) skirti norint įvertinti visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų kompetencijas analizuoti, interpretuoti gyvensenos tyrimo duomenis savivaldybės lygmenyje, profesinės kompetencijos tobulino poreikį bei bendrą tyrimo atlikimo įvertinimą.

IV klausimų grupė (16–20 klausimai) skirta identifikuoti respondentų socialines-demografines charakteristikas.

Statistinė duomenų analizė. Gautų apklausos duomenys bus suvedami, apdorojami bei analizuojami naudojant statistinę duomenų analizės programą „IBM SPSS Statistics 23.0“. Duomenų analizė apėmė aprašomąją bei lyginamąją statistiką. Buvo skaičiuojamas vidurkis ir standartinis nuokrypis (SN). Tikrinant statistinį duomenų reikšmingumą buvo taikytas χ2 (chi kvadrato) ir Fisher exact χ2 (chi kvadrato) kriterijus, laisvės laipsnių skaičius (lls) ir statistinis

(26)

reikšmingumas (p reikšmė). Hipotezių tikrinimui parinktas 95 proc. reikšmingumo lygmuo, o p reikšmei esant p<0,05, atvejai laikyti statistiškai reikšmingais.

Tyrimo etika. Prieš atliekant tyrimą buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas tyrimo vykdymui (Nr. BEC-VSV(M)-148) (3 priedas). Atliekant tyrimą respondentai buvo įspėti apie jo panaudojimo galimybes, tiriamiesiems buvo paaiškinti tyrimo tikslai. Gauti anketiniai duomenys buvo koduojami, respondentų nebuvo prašoma pateikti asmeninės informacijos.

(27)

3. REZULTATAI

3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika

Atliekant tyrimą buvo apklausti visos Lietuvos visuomenės sveikatos biurų vadovai ir visuomenės sveikatos stebėsenos specialistai. Iš 47 visuomenės sveikatos biurų apklausoje dalyvavo 25 (53,0 proc.) vadovai ir 32 (68,0 proc.) visuomenės sveikatos stebėsenos specialistai. Apklausoje dalyvavo daugiau moterų nei vyrų, kadangi visuomenės sveikatos biurų užimamose pareigose dominuoja moterys. Respondentų amžius svyravo nuo 24 m. iki 58 m., didžioji dalis respondentų nurodė turintys aukštąjį išsilavinimą visuomenės sveikatos srityje. Visuomenės sveikatos biurų vadovų darbo stažas svyravo nuo 1 m. iki 12 m., o stebėsenos specialistų – nuo mažiau nei vienerių metų iki 10 m. Dauguma apklaustųjų visuomenės sveikatos biuruose dirba daugiau nei penkerius metus (3 lentelė).

3 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal socialinius ir demografinius duomenis

Veiksnys

Visuomenės sveikatos biurų vadovai

Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistai N Proc. 𝒙̅±SN N Proc. 𝒙̅±SN Lytis Moteris Vyras 21 4 84,0 16,0 - 28 4 87,5 12,5 - Amžius Iki 34 m. 35–44 m. 45 m. ir daugiau 8 9 8 32,0 36,0 32,0 40,6±8,5 19 7 6 59,4 21,8 18,8 35,4±9,6 Darbo stažas 5 m. ir mažiau 6 m. ir daugiau 14 11 56,0 44,0 5,8±4,1 21 11 65,6 34,4 4,4±9,9 Mokslo sritis VS Kita 15 10 60,0 40,0 - 22 10 68,8 31,2 -

Pastaba: 𝑥̅– vidurkis (metais), SN – standartinis nuokrypis

Tyrime analizuojami skirtingų veiksnių ryšiai su tiriamųjų amžiumi, darbo stažu bei mokslo sritimi, kurią yra baigę. Lyties veiksnys į rezultatų analizę neįtraukiamas dėl neproporcingos imties vyrų ir moterų dalyvavimo tyrime.

(28)

3.2. Visuomenės sveikatos biurų vadovų nuomonė apie suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimo vykdymą savivaldybių lygmenyje

Apklausiant visuomenės sveikatos biurų vadovus buvo siekiama sužinoti, kaip jie bendrai vertina suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimo vykdymą savivaldybių lygmenyje. Paaiškėjo, kad didžioji dalis (44,0 proc.) apklaustųjų tyrimo vykdymą vertino kaip gerą.

Atliekant apklausą taip pat buvo aiškinamasi, ką visuomenės sveikatos biurų vadovai mano apie gyvensenos tyrimo vykdymą Lietuvos savivaldybėse. Daugiau nei pusė respondentų teigė, jog dėl periodiškai vykdomo suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimo reikšmingai pagerės VSP vykdymo kokybė. Kiek mažiau apklaustųjų tvirtino, kad tokio tipo tyrimas neturės jokios įtakos VSP vykdymui arba rinkosi atsakymą kitas, o mažiausia respondentų dalis (8,0 proc.). neturėjo nuomonės šiuo klausimu (1 pav.).

1 pav. Visuomenės sveikatos biurų vadovų nuomonė apie suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimo naudą savivaldybės lygmenyje (proc.)

Biurų vadovai, paklausti apie suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimo naudą, prie atsakymo kitas nurodė tarp galimų pasirinkti atsakymo variantų nebuvusius, bet jų nuomone svarbius teiginius. Pasak apklaustųjų, tyrimas užtikrins gyventojų sveikatos raštingumo stebėjimą, o tai padės kokybiškiau planuoti ir teikti sveikatinimo paslaugas savivaldybės lygmenyje (4 lentelė).

64,0 16,0

8,0 12,0

Reikšmingai pagerės VSP vykdymas savivaldybės lygmenyje Tyrimas neturės įtakos VSP vykdymui savivaldybės lygmenyje Neturiu nuomonės

(29)

4 lentelė. Visuomenės sveikatos biurų vadovų teiginiai apie suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimo naudą, nurodyti prie atsakymo kitas

Nr. Teiginys

1) Padės vertinti sveikatos raštingumo pokyčius visuomenėje. 2) Truputį pagerės VSP vykdymas savivaldybės lygmenyje.

3) Tyrimo rezultatai atskleis esamą konkrečios savivaldybės gyventojų gyvensenos situaciją, pateiks įrodymus sveikatą stiprinančios veiklos planavimui, o periodiškai vykdoma stebėsena ateityje leis stebėti gyvensenos pokyčius kiekvienoje savivaldybėje bei vertinti sveikatinimo veiklos efektyvumą.

4) Reikalingas.

5) Bus žinoma reali situacija apie tikslinėje teritorijoje gyvenančių asmenų gyvenseną.

Vertinant visuomenės sveikatos biurų vadovų nuomonę apie suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimo teikiamą naudą, buvo ieškoma sąsajų tarp pasirinktų atsakymų variantų ir vadovų amžiaus, darbo stažo bei mokslų srities (5 lentelė).

5 lentelė. Visuomenės sveikatos biurų vadovų socialinių ir demografinių duomenų ir nuomonės apie suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimo naudą sąsajos

Nuomonė Socialinis ir demografinis veiksnys Reikšmingai pagerės VSP vykdymas Neturi įtakos VSP vykdymui Neturi nuomonės Kita (susilaiko

nuo vertinimo) Fisher testas

(p)

N (proc.) N (proc.) N (proc.) N (proc.)

Amžius Iki 34 m. 35-44 m. 45 m. ir daugiau 4 (25,0) 8 (50,0) 4 (25,0) 2 (50,0) 1 (25,0) 1 (25,0) 2 (100,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 3 (100,0) 12,56 (0,050) Darbo stažas 5 m. ir mažiau 6 m. ir daugiau 9 (56,2) 7 (43,8) 2 (50,0) 2 (50,0) 2 (100,0) 0 (0,0) 1 (33,3) 2 (66,7) 2,26 (0,521) Mokslo sritis VS Kita 9 (56,2) 7 (43,8) 4 (100,0) 0 (0,0) 2 (100,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 3 (100,0) 8,59 (0,035) Pastaba: VS – visuomenės sveikata; VSP – visuomenės sveikatos priežiūra; p – reikšmingumo lygmuo

Išanalizavus tyrimo rezultatus nustatyta, kad yra statistiškai reikšmingas (p<0,05) ryšys tarp visuomenės sveikatos biurų vadovų mokslo srities ir nuomonės apie suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimo naudą. Visuomenės sveikatos mokslų sritį baigę VS biurų vadovai statistiškai reikšmingai dažniau teigė, jog reikšmingai pagerės VSP vykdymas savivaldybėse, nei kitą mokslo sritį baigę respondentai. Tarp kitų požymių statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. V-488 „Dėl Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“, vaikų ir suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimai turi būti vykdomi kas ketverius metus (10). Visuomenės sveikatos biurų vadovų buvo klausiama, kaip jie vertina tokį tyrimo periodiškumą. Daugiau nei pusė (72,0 proc.) respondentų mano, kad toks suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimo periodiškumas yra tinkamas. Vos 8,0 proc. visų atsakiusiųjų į nurodytą

(30)

klausimą laikėsi nuomonės, jog gyventojų apklausa kas ketverius metus yra per dažna, 4,0 proc. – per reta. 12,0 proc. apklaustųjų teigė, kad gyvensenos tyrimai savivaldybių lygmenyje nėra reikalingi, o 4,0 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Siekiant sužinoti visuomenės sveikatos biurų vadovų indėlį, įgyvendinant suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimą, buvo klausiama, kaip jie prisidėjo prie tyrimo organizavimo. Analizuojant apklausos duomenis paaiškėjo, kad dauguma biurų vadovų sudarinėjo tyrimo vykdymo strategiją (68,0 proc.), t. y. nustatė žmogiškųjų ir finansinių išteklių poreikį, numatė informacijos apie tyrimą viešinimo sklaidą. Kiek mažesnė respondentų dalis (28,0 proc.) nurodė patys vykdę tyrimą, tokia pat dalis (28,0 proc.) teigė dalyvavę HI organizuotuose mokymuose apie gyvensenos tyrimo atlikimą. Vos 4,0 proc. vadovų nurodė visiškai neprisidėję prie tyrimo arba pridėjo savo atsakymo variantą, kuris buvo įvardintas kaip koordinavau specialistus, atliekančius apklausą. Analizuojant gautus duomenis buvo ieškomos sąsajos tarp visuomenės sveikatos biurų vadovų socialinių ir demografinių veiksnių bei dalyvavimo organizuojant 2018 m. suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimą (6 lentelė).

6 lentelė. Visuomenės sveikatos biurų vadovų socialinių ir demografinių veiksnių ir dalyvavimo 2018 m. suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimo organizavime sąsajos

Prisidėjo prie

tyrimo Socialinis ir demografinis veiksnys

Sudarė tyrimo vykdymo

strategiją Vykdė tyrimą Suvedė anketas į sistemą

N (proc.) Fisher testas (p) N (proc.) Fisher testas (p) N (proc.) Fisher testas (p) Amžius Iki 34 m. 35-44 m. 45 m. ir daugiau 4 (23,5) 7 (41,2) 6 (35,3) 1,7 (0,561) 5 (71,4) 1 (14,3) 1 (14,3) 6,0 (0,04) 1 (25,0) 3 (75,0) 0 (0,0) 3,1 (0,278) Darbo stažas 5 m. ir mažiau 6 m. ir daugiau 8 (47,1) 9 (52,9) 1,8 (0,234) 4 (57,1) 3 (42,9) 0,9 (0,649) 1 (25,0) 3 (75,0) 1,9 (0,288) Mokslo sritis VS Kita 10 (58,8) 7 (41,2) 0,9 (0,607) 4 (57,1) 3 (42,9) 0,9 (0,601) 2 (50,0) 2 (50,0) 0,2 (0,532) Prisidėjo prie tyrimo Socialinis ir demografinis veiksnys

Organizavo mokymus Dalyvavo HI mokymuose

N (proc.) Fisher testas (p) N (proc.) Fisher testas (p) Amžius Iki 34 m. 35-44 m. 45 m. ir daugiau 0 (0,0) 1 (50,0) 1 (50,0) 1,3 (0,333) 2 (28,6) 3 (42,9) 2 (28,6) 3,7 (0,000) Darbo stažas 5 m. ir mažiau 6 m. ir daugiau 1 (50,0) 1 (50,0) 0,8 (0,697) 3 (42,9) 4 (57,1) 0,7 (0,656) Mokslo sritis VS Kita 0 (0,0) 2 (100,0) 0,3 (0,150) 3 (42,9) 4 (57,1) 1,2 (0,378)