LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
SOCIALINIŲ IR HUMANITARINIŲ MOKSLŲ KATEDRA
INDRö RAMANAUSKAITö
VETERINARIJOS GYDYTOJŲ POREIKIS
LIETUVOS DARBO RINKOJE
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas:
dr. Virginijus Suveizdis
Magistro darbas atliktas 2012 – 2013 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto socialinių mokslų ir informatikos katedroje.
Magistro darbą paruoš÷: Indr÷ Ramanauskait÷ _____________
Magistro darbo vadovas: dr. Virginijus Suveizdis ________________ (Socialinių ir humanitarinių mokslų katedra)
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Veterinarijos gydytojų poreikis Lietuvos darbo rinkoje“ :
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2013 01 24 Indr÷ Ramanauskait÷ ___________
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2013 01 24 Indr÷ Ramanauskait÷ ______________
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO ... ... ...
2013 01 24 dr. Virginijus Suveizdis _________
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
... ... ...
2013 01 24 Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros ved÷jas dr. Virginijus Suveizdis
Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s (– riaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas
TURINYS
SUMMARY... 5
ĮVADAS ... 6
Pagrindin÷s sąvokos... 9
1. TEMOS TEORINIS PAGRINDIMAS IR LITERATŪROS APŽVALGA... 11
1.1. Veterinarija ir veterinarin÷s medicinos profesija... 11
1.2. Darbo rinka ir jos šiuolaikin÷s tendencijos ... 13
1.3. Specialistų poreikio prognozavimas ir tyrimai Lietuvoje ... 15
1.4. LSMU VA veterinarin÷s medicinos absolventų profesin÷s karjeros tyrimai. ... 20
1.5. LVA veterinarin÷s medicinos absolventų potencialių darbdavių tyrimo rezultatai... 22
2. VETERINARIJOS GYDYTOJŲ POREIKIS LIETUVOS DARBO RINKAI TYRIMAS ... 26
2.1. Tyrimo metodika ir respondentų charakteristika ... 26
2.2 Veterinarijos specialistų Lietuvos regionuose statistiniai duomenys... 27
2.3 Veterinarijos gydytojų kaita ir jų poreikis Lietuvos regionuose. ... 32
2.4. Veiksniai sąlygojantys veterinarijos gydytojų pad÷tį darbo rinkoje. ... 34
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ... 38
LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ... 40
PRIEDAI... 43
SUMMARY Author: Indr÷ Ramanauskait÷
Theme: „Lithuanian Veterinary demand on the labor market study“.
Head of the work: dr. Virginijus Suveizdis.
Place of investigation: Lithuanian health and science university Veterinary academy. The volume of work: 48 pages.
The aim of the work: To investigate and analyze the situation in labour market of veterinarian specialists in districts.
The survey was conducted in 2011 – 2012 years. Analysis of all collected information shows, that most deficiency of veterinary specialists was in Suvalkija and Žemaitija regions. All regions of Lithuania lacks of veterinary specialists who specializes in small and farm animals treatment. Veterinary doctors situation in labour market was linked with dynamics of farm animals. The biggest lack of veterinarians was in areas, were was small scale decrease of animals population in regions (Suvalkija, Žemaitija). Ratio of veterinary doctors - pensioners and new arrivals
veterinary specialists was not significantly affected the labor market.
Conclusion:
Veterinary problems in province could be solved by giving the support for young vets , veterinary study program improvement, and grants for students, who are interested in farm animals
ĮVADAS
Problema ir temos aktualumas
Magistriniame darbe analizuojama Lietuvos veterinarijos gydytojų pad÷tis darbo rinkoje. Atkūrus nepriklausomybę ženkliai pasikeit÷ veterinarin÷ medicinos struktūra, veiklos pobūdis ir reikšm÷ visuomen÷je. Šalia valstybin÷s veterinarijos sistemos susikūr÷ ir nuolat plečiasi privačios veterinarijos sektorius, per÷męs į savo rankas tiek ūkinių, tiek naminių gyvūn÷lių gydymą, veterinarinę farmaciją, veterinarinių gydymo priemonių, vaistų ir maisto papildų distribuciją bei kitas svarbias veiklas. Dideli pokyčiai įvyko ir valstybin÷je veterinarijoje: jai buvo patik÷ta labai atsakinga ir svarbi visuomenei maisto saugos visoje maisto grandin÷je (nuo “lauko iki stalo“) funkcija. Nuolat did÷jantis Europos sąjungoje d÷mesys gyvūnų gerovei ir būtinyb÷ užtikrinti vis aukštesnius gyvūnų gerov÷s standartus šiandien yra vienas svarbiausių iššūkiu mūsų veterinarijai.
Šios permainos, be abejo, atv÷r÷ platesnes veiklos perspektyvas ir galimybes veterinarin÷s medicinos specialistams. Tačiau buvo veiksnių, kurie neigiamai veik÷ veterinarijos gydytojų pad÷tį darbo rinkoje. Ūkinių gyvūnų, kurie anksčiau buvo pagrindiniu veterinarin÷s medicinos objektu, skaičiaus maž÷jimas, ribotos ūkininkų (ypač smulkių) galimyb÷s susimok÷ti už brangstančias veterinarines paslaugas, nepakankamas valstyb÷s d÷mesys gyvulininkystei, did÷jantys mokesčiai – visa tai apsunkino veterinarijos gydytojų ypač dirbančių provincijoje profesinę veiklą.
Veterinarijos profesija pasaulyje laikoma viena perspektyviausių. Interneto puslapio „Business Insider“ žurnalistai, išanalizavę JAV Darbo ministerijos duomenis, sudar÷ trisdešimties labiausiai perspektyvių specialybių sąrašą Jungtin÷se Amerikos Valstijose. Į šį sąrašą kartu su tokiomis specialyb÷mis kaip sveikatos priežiūros konsultantai, medicinos srities mokslininkai, rinkos analitika, vert÷jai, biomedicinos inžinieriai pateko ir veterinarijos gydytojai (http://www.boston.com/jobs/bighelp2010/fastest_growing_jobs_by_2018/ Prieiga per internetą 2012 m. gruodžio 19 d.)
specialistai nuogąstauja, kad veterinarija provincijoje tampa „nykstanti profesija“, kad jaunimas baigęs veterinarin÷s medicinos studijavus negrįžta į rajonus, tod÷l ateis laikas, kada nebus kam pakeisti išeinančius į pensiją patyrusius veterinarus. (Valentinavičien÷ A., 2008). Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas prof. V.Bižokas teigia, kad sparčiai maž÷jant ūkinių gyvūnų skaičiui labai sumaž÷jo veterinarinių paslaugų apimtys, praktikuojantys veterinarijos gydytojai priversti ieškoti papildomų pajamų šaltinių arba uždaryti veterinarines įmones, daugelyje rajonų neliko n÷ vieno jauno amžiaus veterinarijos specialisto. (Prascevičien÷ R., 2010).
Ar šie nuogąstavimai pagristi? Ar Lietuvos provincijos veterinarija rimtoje kriz÷je? Į šiuos ir panašius klausimus gal÷tų atsakyti tik rimti moksliniai tyrimai. Deja, mokslininkai veterinarijos gydytojų pad÷ties darbo rinkoje bei kitus veterinarijos socioekonominius klausimus nagrin÷ti ryžtasi labai retai. Internete po didelių paieškų pavyko rasti tik vieną mokslinę studiją apie Naujosios Zelandijos veterinarų demografines, atlyginimų ir laisvų darbo vietų problemas (Jackson R et al., 2004).
N÷ra išsamesnių ir Lietuvos veterinarijos sociologinių studijų. Tiesa, LVA socialinių mokslų ir informatikos katedra nuo 1999 m. vykd÷ LVA veterinarin÷s medicinos absolventų profesin÷s karjeros tyrimus. Šiuo metu šiuos tyrimus tęsia LSMU Karjeros centras. Šie tyrimai leido išsiaiškinti jaunųjų veterinarijos gydytojų profesin÷s karjeros pradžios problemas: įsidarbinimo, profesinio pasirengimo, darbinių pajamų ir kai kuriuos kitus klausimus.
Darbo tikslas. Magistriniame darbe, remiantis atlikta VMVT teritorinių padalinių vadovų apklausa bei statistiniais duomenimis siekiama nustatyti Lietuvos provincijoje (rajonuose) dirbančių veterinarijos gydytojų pad÷tį darbo rinkoje, jų poreikio ir pasiūlos santykį.
Tyrimo objektu buvo veterinarijos gydytojai dirbantys valstybiniame ir privačiame sektoriuose įvairiuose Lietuvos regionuose. Į tyrimą nebuvo įtraukti didžiuosiuose Lietuvos miestuose dirbantys veterinarijos specialistai, kadangi, mūsų nuomone, jų pad÷tis darbo rinkoje gerokai skiriasi nuo jų kolegų dirbančių provincijoje. Didžiųjų Lietuvos miestų veterinarijos gydytojai gal÷tų tapti kito mokslinio tyrimo objektu.
1. Veterinarijos gydytojų pakankamumas ar trūkumas regionuose yra priklausomas nuo gyvulininkyst÷s pad÷ties konkrečiame regione.
2. Optimalus veterinarijos specialistų skaičius yra tuose rajonuose, kuriuose išeinančių į pensiją veterinarų ir atvykstančių jaunų specialistų santykis ženkliai nesiskiria.
Iškeltam tikslui pasiekti magistriniame darbe sprendžiami šie uždaviniai:
1. surinkti ir išanalizuoti duomenis apie veterinarijos gydytojų pad÷tį darbo rinkoje konkrečiuose rajonuose bei regionuose;
2. nustatyti išeinančių į pensiją ir atvykusių jaunų veterinarijos gydytojų santykį; 3. nustatyti ar ūkinių gyvūnų skaičiaus dinamika rajone ir regione tur÷jo reikšm÷s veterinarijos gydytojų pad÷čiai darbo rinkoje;
4. remiantis atliktu tyrimu ir interviu su VMVT teritorinių padalinių vadovais medžiaga išsiaiškinti svarbiausius veiksnius l÷musius veterinarijos gydytojų pad÷tį Lietuvos provincijoje;
5. remiantis išnagrin÷ta medžiaga ir gautais rezultatais, padaryti išvadas ir pateikti pasiūlymus.
Tyrimo metodai.
• Mokslin÷s literatūros, straipsnių apie darbo rinką, specialistų poreikį, veterinarin÷s medicinos absolventų profesinę karjerą nagrin÷jimas.
• Apklausos klausimyno sudarymas.
• VMVT direktorių ar atsakingų darbuotojų apklausos organizavimas ir atlikimas. • Empirinio tyrimo duomenų apdorojimas, sisteminimas ir statistin÷ analiz÷. • Išvadų ir pasiūlymų parengimas.
Pagrindin÷s sąvokos
Veterinarijos gydytojas – aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis asmuo, Vyriausyb÷s įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įgijęs veterinarijos gydytojo kvalifikaciją.
Veterinarija – mokslo ir praktin÷s veiklos sritis, apimanti gyvūnų priežiūrą, gerovę ir apsaugą, jų ligų diagnostiką, gydymą ir prevenciją, gyvūninių produktų tvarkymo valstybinę veterinarinę priežiūrą, veterinarinių vaistų ir veterinarinių priemonių, pašarų ir jų priedų tvarkymą, teritorijos apsaugą nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų. (Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos profesin÷s etikos principai. 2011 m. )
Profesija - 1. Kompetentingumu grindžiama asmens veikla, teikianti jam materialinio apsirūpinimo ir aktyvaus įsitraukimo į viešąjį gyvenimą galimybes. 2. Asmens praktikuojamo specializuoto ir kvalifikuoto darbo rūšis, teikianti jam pragyvenimo l÷šų.
Darbo rinka - tai darbo j÷gos pardavimo ir pirkimo ekonominių santykių sistema, kurioje formuojasi darbo užmokestis.
Darbo paklausa – tai visuomen÷s darbo j÷gos poreikis darbo rinkoje.
Darbo pasiūla – galinčių ir norinčių dirbti pagal samdos sutartį žmonių skaičius ir jų socialin÷ – demografin÷ bei profesin÷ – kvalifikacin÷ struktūra. (Ekonomikos terminai ir sąvokos, Vilnius 1999).
Absolventas - asmuo, aukštojoje mokykloje s÷kmingai baigęs studijų programą ir gavęs aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijantį diplomą.
Kompetetingumas - praktiškai patikrintas geb÷jimas integruotai ir tikslingai panaudoti įgytus mok÷jimus ir kitus kompetentingumo elementus įvairiose darbo ar studijų situacijose, taip pat tobul÷ti profesiškai bei asmeniškai.
1.
TEMOS TEORINIS PAGRINDIMAS IR LITERATŪROS
APŽVALGA
1.1. Veterinarija ir veterinarin÷s medicinos profesija
Veterinarija – mokslo ir praktin÷s veiklos sritis, apimanti gyvūnų priežiūrą, gerovę ir apsaugą, jų ligų diagnostiką, gydymą ir prevenciją, gyvūninių produktų tvarkymo valstybinę veterinarinę priežiūrą, veterinarinių vaistų ir veterinarinių priemonių, pašarų ir jų priedų tvarkymą, teritorijos apsaugą nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų. (http://vmvt.lt/lt/as/veterinaras/
Prieiga per internetą 2013 m. sausio 8d.).
Veterinarijos gydytojas – aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis asmuo, Vyriausyb÷s įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įgijęs veterinarijos gydytojo kvalifikaciją. (LSGVGA. Profesin÷s etikos principai. 2011).
Veterinarijos gydytojo profesija įpareigoja saugoti valstyb÷je auginamus gyvulius bei kitus gyvūnus (paukščius, kailinius žv÷relius, žuvis, laukinius žv÷ris, zoologijos sodų bei vivariumų gyvūnus), taip pat žmones nuo ligų profilaktin÷mis priešepizootin÷mis, sanitarin÷mis bei kitomis veterinarin÷mis priemon÷mis ir gydyti sergančius gyvulius, paukščius ir kitus gyvūnus, kontroliuoti, kad žmonių mitybai naudojami produktai būtų saugūs.
Veterinarijos gydytojai dirba valstybin÷s veterinarijos tinkle arba privačiais veterinarijos gydytojais:
Valstybiniai veterinarijos gydytojai dirba:
• Valstybin÷je maisto ir veterinarijos tarnyboje ir jai pavaldžiose institucijose pasienio veterinarijos postuose;
• Rinkos priežiūroje;
• Atlieka veterinarin÷s sanitarijos ir gyvūnų gerov÷s kontrolę.
Privatūs veterinarijos gydytojai užsiima:
• Gyvūnų ligų profilaktika ir gydymu; • Veterinarinių vaistų įsigijimu ir platinimu; • Steigia privačias klinikas;
• Veterinarijos vaistines;
• Sutarčių pagrindu atlieka Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos užsakomuosius darbus.
Veterinarin÷ farmacija - juridinių ir (ar) fizinių asmenų veikla, apimanti veterinarinių vaistų gamybą, importą, tiekimą (prekybą), kokyb÷s kontrolę.
Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (Žin., 2006, Nr. 78-3056) 2 straipsnio 76 dalyje veterinarin÷ farmacija apibr÷žiama kaip „juridinių ir (ar) fizinių asmenų veikla, apimanti veterinarinių vaistų gamybą, importą, tiekimą (prekybą), kokyb÷s kontrolę ir atliekų tvarkymą“. (http://vmvt.lt/lt/gyvunu.sveikata/veterinariniu.vaistu.kontrole/ Prieiga per internetą 2013 m. sausio 8d.)
Pagrindiniai veterinarijos uždaviniai
1) apsaugoti nuo ligų gyvulius ir kitus gyvūnus (paukščius, kailinius žv÷relius, žuvis, bites, laukinius žv÷ris, zoologijos sodų bei vivariumų gyvūnus ir pan.) profilaktin÷mis priešepizootin÷mis, sanitarin÷mis ir kitomis veterinarin÷mis priemon÷mis;
2) gydyti sergančius gyvulius;
3) kontroliuoti, kad mitybai, perdirbimui vartojami gyvuliniai produktai ir žaliavos būtų tinkamos veterinarin÷s sanitarin÷s kokyb÷s;
4) pad÷ti apsaugoti gamtą nuo taršos;
( http://lsmuni.lt/lt/struktura/veterinarijos-akademija/veterinarijos-fakultetas/fakulteto-istorija-ir-dabartis/ Prieiga per internetą 2012m. sausio 10 d.)
1.2. Darbo rinka ir jos šiuolaikin÷s tendencijos
Darbo rinkos sąvoka buvo kaip atskaitos taškas visiems darbo rinkos teoretikams, kūrusiems bei analizavusiems šį tuo metu naujai atsidarusį ekonomikos reiškinį. Taigi, terminas “darbo rinka” savo pirmine, siaurąja prasme, reišk÷ vietą, kurioje buvo perkama ir parduodama žmogaus darbo j÷ga. Dabar mokslin÷je literatūroje terminas rinka dažniausiai apibūdina visumą santykių tarp realių ir potencialių pirk÷jų ir pardav÷jų, laisvai, be išorin÷s prievartos, perkančių prekes bei paslaugas. Tačiau darbo rinkos santykių negalime apibūdinti tik kaip darbo j÷gos pirkimą – pardavimą. Dabartin÷je literatūroje darbo rinka apibūdinama kaip prekių mainų sfera. Tai viena svarbiausių šalies ekonomin÷s sistemos dalių, pagal kurią galima spręsti apie bendrą šalies ekonominę būklę. Lietuvoje ekonominis ir socialinis gyvenimas tiesiogiai įtakoja ir darbo rinką, kadangi darbo rinka yra jungtis tarp socialin÷s ir ekonomin÷s politikos. (Gervyt÷, 2008).
Analizuodami šiandienin÷s darbo rinkos pasiūlos ir paklausos santykį, galime skirti tris darbo rinkos tipus:
1. Subalansuota – kai nedarbas yra 3 – 4 %, kurie skaičiuojami nuo ekonomiškai aktyvių gyventojų, t. y. bendro dirbančiųjų ir bedarbių skaičiaus. Šį nedarbo lygį mūsų šalies darbo plotm÷je priimta vadinti visišku užimtumu.
2. Perteklin÷ – darbo rinka, kurioje gana ilgą laikotarpį yra aukštas nedarbo lygis ir darbo pasiūla gerokai viršija paklausą.
3. Nulin÷ – darbo vietų pasiūla viršija darbo j÷gos pasiūlą, kuri turi įtakos šalies ekonomikos pl÷trai.
Šios klasifikacijos nusako pasirinktos darbo veiklos pranašumus ir trūkumus, pajamų dydį, profesijos prestižą, atsakomyb÷s laipsnį, išsilavinimo (kompetencijos) lygį, socialinę pad÷tį visuomen÷je. (http://www.nrcg.lt/kaip-pasirinkti-kelia/ Prieiga per internetą 2012 m. geguž÷s 18 d.)
Labiausiai darbo rinkos kaitos ypatybes lemia darbo pasiūlos ir darbo paklausos pokyčiai. Nors Lietuvoje atlikta nemažai darbo rinkos tyrimų bei paskelbta publikacijų šia tematika, darbo paklausa buvo dažniausiai nagrin÷jama atsietai nuo pasiūlos, trūksta kompleksinio požiūrio į tiriamą problemą. Svarbu įvertinti darbo paklausos ir pasiūlos santykį pagal profesijas ir pagal kitus pjūvius. Tai leistų konkrečiai kiekybiškai įvertinti sferas, kurioms būdingas darbo j÷gos arba perteklius arba trūkumas. (Žem÷s ūkio ir kaimo pl÷tros specialistai darbo rinkoje. 2008, p.6).
Užsienio šalių ir Lietuvos patirtis rodo, kad aukštesnis išsilavinimas darbo j÷gai suteikia didesnių galimybių įsitvirtinti darbo rinkoje (Hung-Lin 2006; Gruževskis et al. 2007; Urbonavičien÷, Tvaronavičien÷ 2008; Schlotter et al. 2008). Tod÷l svarbu tyrin÷ti veiksnius, darančius įtaką darbo j÷gos išsilavinimui, jos profesinei struktūrai. Tačiau aukštesnis išsilavinimas automatiškai dar neužtikrina ieškančių darbo žmonių įsitvirtinimo darbo rinkoje galimybių. Ekonomin÷s kriz÷s sąlygomis bedarbių gretas papildo ir aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. (L.O.Neverauskien÷, A.Pocius, 2010). Pavyzdžiui, Čekijoje, skirtingai nei Lietuvoje, nepakanka specialistų, baigusių aukštąjį mokslą. (A.Pocius, 2011).
Siekiant didinti aukštąjį išsimokslinimą turinčios darbo j÷gos konkurencingumą bei pasiūlos ir paklausos struktūrų atitikimą, svarbu tirti įvairių sričių specialistų pad÷tį darbo rinkoje.
atsiradimas, organizacijų vadybos pokyčiai ir kt. – l÷m÷ pokyčius darbo rinkoje. (V.Rosinait÷, 2008 m.).
Veterinarin÷s medicinos universitetin÷s studijos šalyje vykdomos tik Lietuvos sveikatos mokslų universitete (toliau LSMU), tod÷l atvykstančių studijuoti veterinariją „geografija“ labai plati. Apie pusę LSMU veterinarin÷s medicinos studentų yra kauniečiai ar atvykę iš kitų Lietuvos didmiesčių. Kitą pusę veterinarijos studentų sudaro jaunimas iš provincijos (rajono centrų, miestelių, kaimų). (Štreimikien÷, 2008).
1.3. Specialistų poreikio prognozavimas ir tyrimai Lietuvoje
Lietuvos darbo rinkos specialistai kasmet analizuoja situaciją darbo rinkoje ir prognozuoja profesijų paklausą ateinančiais metais, remdamiesi kartu su Švedijos nacionalin÷s darbo rinkos ekspertais sukurta metodika. (Situacijos Lietuvos darbo rinkoje apžvalga.
http://www.ldb.lt/Informacija/Puslapiai/default.aspx . Prieiga per internetą 2012 m. lapkričio 31 d.). Nuogąstaujama, kad netgi tokiose ekonomiškai stipriose šalyse kaip Vokietija darbo rinka gali susidurti su kvalifikuotos darbo j÷gos pasiūlos trūkumu d÷l demografinių priežasčių. (A.Pocius,2011).
Pasteb÷tina, kad visos šios institucijos, atsižvelgdamos į konkrečius tyrimų tikslus, taiko savas tyrimų metodikas. Darbo birža atlieka tik trumpalaikes, ne ilgesniam kaip vieni metai laikotarpiui darbo rinkos prognozes. Jos yra dvejopo metodinio pobūdžio:
- pagal darbdavių, atstovaujančių įvairius šalies ūkio sektorius, sociologinių apklausų rezultatus. Darbdaviai, vertindami savo įmonių raidą ir būsimus pokyčius, pateikia savas darbuotojų skaičiaus, profesin÷s ir kvalifikacin÷s sud÷ties prognozes. V÷liau, šios prognoz÷s apibendrinamos šalies ir jos regionų mastu.
Pavyzdžiui Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2012 metais į biržą kreip÷si apie 74 tūkst. darbo neturinčių jaunuolių, apie 40 tūkst. jų įdarbinta. Per metus neturinčio darbo jaunimo esą sumaž÷jo nuo 30 tūkst. iki 25 tūkstančių. 2011 metais jaunimo nedarbas Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau 2012 metais jis sumaž÷jo. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje jaunimo nedarbas pernai lapkritį siek÷ 24,2 proc. ir buvo 6,7 proc. punkto mažesnis nei 2011 metų lapkritį. Europos Sąjungoje lapkritį jis siek÷ 23,7 proc., arba 1,5 punkto daugiau nei prieš metus (22,2 proc.). (Situacijos darbo rinkoje apžvalga
http://www.ldb.lt/Informacija/Puslapiai/default.aspx Prieiga per internetą 2013 sausio 14d.)
Esant dinamiškam šalies ekonomikos vystimuisi, trumpalaik÷s prognoz÷s visiškai netinka kvalifikuotų darbininkų ir ypač specialistų (tarp jų ir veterinarijos) rengimo prognozavimui. Specialistas yra rengiamas 4 – 6 metus. Per šį laikotarpį specialistų poreikis gali pasikeisti iš esm÷s ir orientuotis į tas trumpalaikes darbo rinkos prognozes, kurios buvo pri÷mimo į aukštąsias mokyklas metu, negalima. Studijų baigimo metu, darbo rinkos poreikiai gali būti visiškai kiti. (Darbo j÷gos pasiūlos ir paklausos žem÷s ūkyje prognoz÷s 2009-2013 metais, 2008).
Tiesa, būtu klaida specialyb÷s populiarumą vertinti remiantis tik vienu šaltiniu, šiuo atveju – tik darbo birža. Šiai problemai spręsti nemažiau reikšmingi aukštojo mokyklo absolventų sociologiniai tyrimai. Absolventų pad÷tis darbo rinkoje yra tarsi savotiškas “lakmuso popierius”, parodantis tiek specialistų reikalingumą šiandien, tiek jų poreikį netolimoje ateityje. (V. Suveizdis, 2004).
bendras konsensusas d÷l išsilavinusios darbo j÷gos svarbos ekonomikoje ir kitose visuomen÷s gyvenimo srityse, specialistų ir jų kvalifikacijų poreikis išlieka neapibr÷žtas. Sprendimų pri÷m÷jai ir socialiniai partneriai iš esm÷s sutaria, kad profesinis mokymas, aukštasis išsilavinimas ir mokymas(is) visą gyvenimą yra svarbūs. Tačiau stokojama argumentų prioritetizuojant tam tikrą išsilavinimo lygį, tam tikrą studijų sritį ar programą, t. y. stokojama žinių apie darbo rinkos pasiūlos ir paklausos kiekybinių ir kokybinių parametrų esamą pad÷tį bei tik÷tiną pad÷tį ateityje.( Specialistų ir kompetencijų poreikio žem÷lapio studija, Vilnius 2010). Deja, Lietuvoje n÷ra sistemingų tyrimų, kurie parodytų, d÷l ko trūksta tinkamai parengtų darbuotojų, nors darbdaviai paprastai kaltina mokymo įtaigas. (A.Pocius, 2011)
Jaunimo integraciją į darbo rinką veikia daugyb÷ įvairaus pobūdžio veiksnių: paslaugų ir gamybos sferos pl÷tojimas, išsilavinimas, motyvacija dirbti, sveikata, šeimos narių pragyvenimo šaltiniai bei gyvenimo lygis ir kt.
Pastaraisiais metais į Lietuvos aukštąsias mokyklas stoja apie 70 proc. tais pačiais metais vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų, pastebimai daug÷ja tipinio amžiaus (Lietuvoje – 19 metų) grup÷s studijuojančiųjų. 2004–2005 m. dienin÷se studijose studijavo 108,5 tūkst. studentų (57 proc. visų studijuojančiųjų), vakarin÷se ir neakivaizdin÷se – 82,2 tūkst. studentų. („Švietimo ir mokslo srities esamos būkl÷s ir tendencijų analiz÷s ataskaita „
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/es/Svietimo_mokslo%20esamos%20bukles%20i r%20tendenciju%20analize.pdf Prieiga per internetą 2013 sausio 11d. )
Aukštąjį išsilavinimą turintys žmon÷s 2007–2009 m. sudar÷ gausiausią gyventojų grupę (jų skaičius 1000 gyventojų padid÷jo nuo 231 iki 255). Pozityvios tendencijos – nekvalifikuotų gyventojų skaičiaus maž÷jimas bei žmonių, turinčių profesinę kvalifikaciją, did÷jimas. Šalyje sparčiai maž÷ja vidurinį išsilavinimą turinčių žmonių.
1 lentel÷. Aukštąjį išsilavinimą turinčių 25–34 metų amžiaus gyventojų dalis, 2010 m.
Pastaba: sudaryta autor÷s, remiantis EUROSTAT, 2010 m. duomenimis.
Iki šiol buvo atlikta ne mažai tyrimų, išaiškinančių įvairių specialistų pad÷tį darbo rinkoje. Vienas pirmųjų buvo Darbo ir socialinių tyrimų institutas, užsakius Mokslo ir studijų departamentui prie Švietimo ir mokslo ministerijos bei Atviros Lietuvos Fondui, nuo 1999 m. atlieka aukštųjų mokyklų absolventų sociologinius tyrimus 1999 metais atlikto absolventų tyrimo pagrindu buvo parengta specialistų su aukštuoju išsimokslinimu poreikio prognoz÷. Jo metu buvo apklausti visų studijų krypčių absolventai. Tačiau siekiant išsamesnio (pagal studijų programas, ir pan.) vaizdo, 2000 - 2001 m. buvo atliekami atskirų studijų krypčių (technikos, žem÷s ūkio, mokytojų rengimo ir pedagogikos) absolventų parengimo kokyb÷s bei jų pad÷ties darbo rinkoje tyrimai. Šiuos tyrimus buvo nuspręsta ir toliau tęsti. Tod÷l 2001 m. pabaigoje, bendradarbiaujant Mokslo ir studijų departamentui prie Švietimo ir mokslo ministerijos, Atviros Lietuvos fondui bei Darbo ir socialinių tyrimų institutui, prad÷tas vykdyti naujas projektas, kurio tema “Specialistų konkurencingumas darbo rinkoje” .(
http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2002_1.pdf Prieiga per internetą 2013 m. sausio 07 d.). Ši÷ tyrimai parod÷, kad aukštųjų mokyklų absolventų pad÷tis yra geresn÷ negu kolegijų absolventų pad÷tis, tačiau įsidarbinimo lygio rodiklio skirtumai yra palyginti nedideli (žr. 2 lentelę). Aukštasis universitetinis išsilavinimas užtikrina geresnes absolventų įsidarbinimo pagal specialybę galimybes, žymiai mažiau šias mokyklas baigusių nedirbančių asmenų registruojasi darbo biržoje.
2 lentel÷. Atskiros aukštųjų mokyklų (suteikiančių universitetinį išsilavinimą) ir kolegijų respondentų pad÷ties darbo rinkoje charakteristikos (%).
Iš viso
Vyrai
Moterys
Šaltinis: http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2002_1.pdf prieiga per internetą 2013 sausio 10 d.
Visgi neatsižvelgiant į konkrečios studijų krypties specifiką, galima teigti, jog absolventų išsilavinimo kokybę bei jų pasirengimo lygį geriau atspindi įsidarbinusių pagal specialybę dalis, kuri yra žymiai aukštesn÷ tarp aukštųjų mokyklų absolventų. Visiškai pagrįstai galima teigi, jog darbas pagal specialybę dažniau užtikrina prestižiškesnę ir geriau apmokamą darbo vietą, negu darbin÷ veikla nesusijusi su specialybe. (http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2002_1.pdf
Prieiga per internetą 2013 sausio 10 d.).
Lengviausiai darbą randa universitetų absolventai. Teisingai elgiasi tie universitetai, kurių mokslininkai analizuoja Europos ir pasaulio aukštojo mokslo ir studijų bei realias šalies ekonomines pl÷tros tendencijas ir galimybes, o svarbiausia - jaučia atsakomybę už jaunimą, siūlydamos šiuolaikiškas studijų programas. Akivaizdu, jog didesn÷s įsidarbinimo ir karjeros galimyb÷s laukia ne vienos siauros srities, bet kelias sritis, tarkime, teisę ir ekonomiką, mediciną ir viešąjį administravimą, aplinkos apsaugą ir vadybą, išmanančio specialisto. Ypač be teis÷s, administravimo, vadybos išmanymo negali apsieiti daugelis šiuolaikinių specialistų, siekiančių karjeros ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Kaip rodo patirtis, tai svarbu ne tik dabar, bei aktualu ir ateityje.
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/es/Svietimo_mokslo%20esamos%20bukles%20i r%20tendenciju%20analize.pdf Prieiga per internetą 2012 m. sausio 10 d. )
1.4. LSMU VA veterinarin÷s medicinos absolventų profesin÷s karjeros tyrimai.
LSMU VA ( anksčiau LVA) absolventų profesin÷s karjeros tyrimai vykdomi nuo 1999 metų. Jie buvo prad÷ti LVA socialinių mokslų ir informatikos katedros iniciatyva. Šiuo metu šiuos tyrimus tęsia LSMU Karjeros centras. 2008 m. ir 2010 m. buvo atliktos veterinarin÷s medicinos absolventų apklausos, kurios leido išsiaiškinti pagrindines jaunųjų veterinarijos gydytojų integracijos į darbo rinką tendencijas. 2008 m. tyrime pavyko apklausti 55 iš 81 arba 67,9%, o 2010 m. tyrime - 59 iš 69 arba 85,5% LVA veterinarijos fakultetą baigusių absolventų.
Apklausos parod÷, kad veterinarin÷s medicinos absolventų įsidarbinimo rodikliai gana aukšti: pra÷jus pusei metų po studijų baigimo įsidarbino 52 iš 55 arba 94,6% 2008 m. absolventų ir 53 iš 59 respondentų arba 89,8% 2010 m. absolventų. Absoliuti dauguma įsidarbinusių absolventų dirbo pagal studijų metu įgytą specialybę: 2008 m. dirbančių pagal specialybę buvo 92,5%, o 2010 m. – 87,3% respondentų.
13,2% 1,9% 1,9% 3,8% 5,7% 15,1% 24,5% 34,0% Kita Dirba mokslinį darbą Veterinarijos vadybininkas Veterinarijos laborantas (tyr÷jas) Veterinarijos inspektorius Darbas veterinarin÷s formacijos srityje Smulkių gyvūnų vet. gydytojas Bendrosios praktikos vet. gydytojas
Respondentų darbo pobūdis
1 pav. Respondentų darbo pobūdis 2008 m. (Šaltinis: Štreimikien÷, 2008).
Tyrimai įgalino išsiaiškinti kokiose veterinarin÷s medicinos srityse darbuojasi jaunieji veterinarijos gydytojai. 2008 m. didžiausia dalis respondentų - 18 (34,0%) įsidarbino bendrosios praktikos veterinarijos gydytojais, kiek mažesn÷ respondentų dalis - 13 (24,5%) tapo smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojais, 8 (15,1%) respondentai dirbo veterinarin÷ farmacijos srityje. Palyginti nedaug – 3 (5,7%) 2008 metų veterinarin÷s medicinos absolventų dirbo valstybiniais veterinarijos inspektoriais. (žr. 1 pav.). Tuo tarpu didžiausias procentas 2010 m. laidos absolventų įsidarbino smulkių gyvūnų gydytojais (20 arba 37,7%), kiek mažiau - bendrosios praktikos gydytojais (13 arba 24,5%). Kitos veiklos sritys, kuriose darbavosi 2010 m. veterinarin÷s medicinos absolventai buvo veterinarin÷ inspekcija (7 arba 13,2% respondentų) ir veterinarin÷ farmacija (6 arba 11,3% respondentų (žr. 2 pav.). Trys 2010 m. respondentai (5,7%) dirbo veterinarijos vadybininkais, du (3,8%) – laborantais (tyr÷jais).
vidurkį, 2010 m. gaunančių didesnį nei šalies vidurkis buvo kiek daugiau - 23,2%. Kitų respondentų atlyginimai maždaug atitiko tuo metu egzistuojantį atlyginimų vidurkį.
2 pav. Absolventų darbo pobūdis 2010 m. (Šaltinis: LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedros 2010 m. mokslin÷ ataskaita).
2010 m. tyrime buvo tirta veterinarin÷s medicinos absolventų atvykimo ir įsidarbinimo „geografija“. Didžiausias procentas (49,2%) respondentų į LVA studijuoti atvyko iš provincijos, kauniečių respondentų tarpe buvo 18,6%, atvykusių iš kitų Lietuvos didmiesčių (Vilniaus, Klaip÷dos, Šiaulių ir Panev÷žio) - 32,2%. Tačiau absolventų įsidarbinimo „geografija“ gerokai skyr÷si. Dauguma 2010 m. absolventų įsidarbino didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Kaune – 28,6%, kituose didmiesčiuose – 41,1%. Nors beveik pus÷ (49,2%) respondentų atvyko studijuoti į LVA iš provincijos, tačiau dirbti į ją grįžo tik 15 arba 26,8% absolventų.
1.5. LVA veterinarin÷s medicinos absolventų potencialių darbdavių tyrimo rezultatai.
Veterinarijos gydytojų poreikį respondentai vertino skirtingai. Daugiau nei trečdalis (34,8%) į anketos klausimus atsakiusiųjų teig÷, kad veterinarijos gydytojų šiuo metu yra pakankamai. Kiek mažiau (30,4%) buvo įsitikinę, kad šių specialistų trūksta. Tačiau ženklus procentas (26,1%) teig÷, kad veterinarijos specialistų truks ateityje (žr. 3 pav.)
34,8 30,4 26,1 8,7 Specialistų yra pakankamai Specialistų trūksta
Specialistų truks ateityje
Negaliu atsakyti
3 pav. Darbdavių nuomon÷ apie LVA absolventų – veterinarijos gydytojų pakankamumą (%). (Šaltinis: LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedros 2007 mokslin÷ ataskaita).
Su veterinarijos specialistų poreikio problema buvo susijęs kitas anketos klausimas: ar pastaruoju metu darbdaviams buvo sunku rasti ir įdarbinti veterinarijos gydytoją? Vienodas skaičius respondentų tvirtino, kad rasti ir įdarbinti veterinarijos specialistą yra sunku (30,4%) arba iš dalies sunku (30,4%). Ženkliai mažiau (17,4%) apklausoje dalyvavusių darbdavių tvirtino, kad įdarbinant veterinarijos specialistą sunkumų nekilo. Penktadalis respondentų (21,8%) su šia problema nesusidūr÷ (žr. 4 pav.).
4 pav. Darbdavių nuomon÷ apie veterinarijos specialistų įdarbinimo galimybes (%). (Šaltinis: LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedros 2007 mokslin÷ ataskaita).
Apklausoje dalyvavę darbdaviai buvo įsitikinę, kad labiausiai trūksta bendrosios praktikos veterinarijos gydytojų: nurod÷ 9 respondentai. Kitų specializacijų veterinarijos gydytojų trūkumas mažesnis: veterinarijos laborantų stygių nurod÷ 4 respondentai, veterinarijos vadybininkų - 3, veterinarijos inspektorių ir veterinarin÷s farmakologijos specialistų - po 2, kitų specializacijų - po 1 respondentą (žr. 5 pav.). Keletas respondentų buvo nurodę, kad yra reikalingi ir kai kurie siauros specializacijos veterinarijos specialistai: molekulin÷s biologijos tyr÷jai, ichtiopatologijos specialistai.
2. VETERINARIJOS GYDYTOJŲ POREIKIS LIETUVOS DARBO RINKAI
TYRIMAS
2.1. Tyrimo metodika ir respondentų charakteristika
Siekdami išsiaiškinti veterinarijos gydytojų pad÷tį Lietuvos provincijoje (rajonuose) 2012 m. balandžio – spalio m÷n. atlikome VMVT rajoninių padalinių direktorių apklausą. Apklausa buvo vykdoma elektroniniu paštu ir telefoniniais pokalbiais. Respondentų praš÷me pateikti statistinius duomenis apie dirbančių rajone veterinarijos gydytojų skaičių, kiek veterinarijos gydytojų dirba valstybiniame ir kiek privačiame sektoriuose, kiek veterinarijos gydytojų per pastaruosius penkis metus iš÷jo į pensiją ir kiek atvyko jaunų veterinarijos specialistų, kiek ir kokiose srityse trūksta veterinarijos gydytojų konkrečiame rajone (žr. 1 priedą). Teritorinių padalinių vadovų taip pat praš÷me pakomentuoti, d÷l kokių priežasčių trūksta vienokių ar kitokių veterinarijos specialistų ir kaip šią problemą reik÷tų spręsti t.y. buvo naudojamas interviu metodas.
Anketos buvo išsiųstos į visus 51 VMVT teritorinius padalinius. Grįžo 35 arba 68,6 % kokybiškai užpildytų anketų.
Analizuojant ir apibendrinant tyrimo duomenis pirmaeilis d÷mesys buvo kreipiamas į veterinarijos gydytojų pad÷tį ne konkrečiuose rajonuose, o pagrindiniuose Lietuvos regionuose. Lietuvos teritorijos suskirstymą į keturis regionus (Dzūkiją, Aukštaitiją, Suvalkiją bei Žemaitiją ir Mažąją Lietuvą) radome LR VMVT tinklapyje (žr. 6 pav.).
6 pav. Lietuvos socioekonominiai regionai. (Šaltinis VMVT internetinis tinklapis)
2.2 Veterinarijos specialistų Lietuvos regionuose statistiniai duomenys.
7 pav. Rajonai, kuriuose didžiausias veterinarijos specialistų skaičius, vnt.
Mažiausias veterinarijos specialistų skaičius yra : Kazlų Rūdos raj. (6), Druskininkų raj. (9), Akmen÷s raj. (10), Ignalinos ir Mol÷tų rajonuose po 12 veterinarijos specialistų. (žr.8 pav. )
Tyrime siek÷me išsiaiškinti kokia veterinarijos specialistų dalis dirba valstybiniame ir kokia jų dalis dirba privačiame sektoriuose. Išanalizavus tyrimo rezultatus paaišk÷jo, kad Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regiono rajonuose (Šiaulių, Šilal÷s, Telšių, Akmen÷s, Šilut÷s, Skuodo, Kretingos, Kelm÷s, Raseinių, Plung÷s) privačiame sektoriuje dirba didesn÷ dalis veterinarijos gydytojų - 161 arba 58,5%, mažesn÷ dalis valstybiniame sektoriuje – 113 arba 41,5%.
9 pav. Veterinarijos gydytojų pasiskirstymas Žemaitijoj ir Mažojoj Lietuvoj 2012 m.
Tik trijuose rajonuose (Šiaulių, Šilal÷s ir Akmen÷s) dirbančių valstybin÷je tarnyboje veterinarijos gydytojų skaičius buvo didesnis nei dirbančių privačiame sektoriuje (žr. 9 pav.).
valstybinių veterinarijos gydytojų santykis yra labai panašus į Žemaitijos regiono – atitinkamai 57,6% ir 42,4%(žr. 10 pav.).
10 pav. Veterinarijos specialistų pasiskirstymas Suvalkijos regione.
Aukštaitijos regione didžiausias veterinarijos specialistų skaičius dirba Panev÷žio (35),
Biržų (26), Pakruojo (22), Ukmerg÷s (22), Joniškio (21) rajonuose, mažiausiai veterinarijos gydytojų skaičius- Mol÷tų ir Ignalinos rajonuose – po 12 veterinarijos gydytojų (žr. 11 pav.). Privačia praktika užsiimančių veterinarijos gydytojų Aukštaitijos regione yra 58,7%, dirbančių valstybiniame sektoriuje – 41,3%.
12 pav. Veterinarijos specialistų pasiskirstymas Dzūkijos regione.
Dzūkijos regione daugiausia 41 veterinarijos gydytojas dirba Alytaus rajone. Kituose šio regiono rajonuose dirba 14 - 17 veterinarijos specialistų. Dzūkijos regione privačių veterinarijos
gydytojų santykin÷ dalis didesn÷ nei kituose regionuose ir sudaro 61,2% visų regione dirbančių veterinarijos specialistų.
2.3 Veterinarijos gydytojų kaita ir jų poreikis Lietuvos regionuose.
Vienas iš tyrimo uždavinių buvo nustatyti kaip vyksta veterinarijos gydytojų kaita regionuose: kiek veterinarijos gydytojų išeina į pensiją ir kiek į jų vietą atvyksta jaunų specialistų.
Apibendrinus gautus iš teritorinių VMVT padalinių duomenis paaišk÷jo, kad nuo 2008 m. iki 2012 m. bendras skaičius iš÷jusių į pensiją ir at÷jusių naujų veterinarų beveik sutampa. Per pastaruosius penkis metus iš aktyvios profesin÷s veiklos pasitrauk÷ 78 veterinarijos. gydytojai, o veterinarinę praktiką prad÷jo 77 jauni specialistai (žr.14 pav.). Tačiau atskiruose Lietuvos regionuose veterinarijos gydytojų kaita vyko labai netolygiai. Žemaitijos ir Dzūkijos regionuose atvyko kiek daugiau naujų specialistų (atitinkamai 28 ir 18)nei jų iš÷jo į pensiją (atitinkamai 24
14 pav. Veterinarijos gydytojų kaita Lietuvos regionuose 2008-2012 metais.
Vienas svarbiausių tyrimo uždavinių buvo nustatyti koks yra veterinarijos gydytojų poreikis Lietuvos provincijoje. Į klausimą koks veterinarijos gydytojų poreikis atsak÷ visi 35 respondentai. Didesn÷ dalis respondentų 21 arba 60% nurod÷, kad jų rajonuose trūksta veterinarijos specialistų vienoje ar daugiau veiklos sričių (ūkiuose ir privačiose klinikose,.
15 pav. Rajonų, kuriuose trūksta veterinarijos specialistų, skaičius, vnt.
veterinarijos vaistin÷se, valstybiniam sektoriuje, skerdyklose) (žr. priedą Nr. 3). Likę 14 (40 %) respondentų atsak÷, kad jų rajonuose šiuo metu yra optimalus veterinarijos specialistų skaičius.
Didžiausias veterinarijos specialistų poreikis buvo Suvalkijos ir Žemaitijos regionuose. Žemaitijos regiono respondentai nurod÷, kad iš viso jiems trūksta 16 specialistų, o Suvalkijos respondentai nurod÷ 9 veterinarijos specialistų trūkumą. Tačiau kadangi Suvalkijos regionui atstovavo tik keturi rajonai, o Žemaitijai 10 rajonų, tai santykinai didesnis veterinarijos gydytojų poreikis buvo Suvalkijoje. Veterinarijos gydytojų poreikis mažesnis buvo Aukštaitijoje: 11 šio regiono rajonų trūko 11 veterinarų. Mažiausias veterinarijos gydytojų poreikis buvo Dzūkijoje: čia 6 rajonuose trūko 5 veterinarijos specialistų (žr.15 pav.).
nei trečdalis visų apklausoje dalyvavusių rajoninių VMVT vadovų. Žem÷s ūkio gyvulių veterinarijos gydytojų trūkumą nurod÷ Šilal÷s, Telšių, Akmen÷s, Šilut÷s, Kelm÷s, Šakių, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Joniškio, Kaišiadorių, Prienų, Lazdijų rajonų VMVT vadovai. Smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų trūkumą nurod÷ Šiaulių, Šilal÷s, Telšių, Akmen÷s, Kelm÷s, Šakių, Kazlų Rūdos, Ukmerg÷s, Kaišiadorių, Prienų, Druskininkų, Trakų rajonų VMVT vadovai.
16 pav. Veterinarijos specialistų poreikis pagal visus regionus, proc.
Veterinarijos gydytojų trūkumą dirbti skerdyklose ar m÷sos perdirbimo įmon÷se nurod÷ 8 rajonų respondentai - Šiaulių, Šilal÷s, Telšių, Kazlų Rūdos, Marijampol÷s, Kaišiadorių, Prienų ir Elektr÷nų. Veterinarijos inspektorių trūko Šilal÷je, Kazlų Rūdoje bei Kaišiadoryse. Trijų rajonų (Šilal÷s, Kazlų Rūdos, Kaišiadorių) VMVT vadovai nurod÷, kad jų rajonuose trūksta visų sričių veterinarijos gydytojų (žr. 3 priedą).
2.4. Veiksniai sąlygojantys veterinarijos gydytojų pad÷tį darbo rinkoje.
pasidalino savo samprotavimais apie veterinarijos gydytojų ateities perspektyvas ir problemas, o taip pat nurod÷, jų nuomone, svarbiausias priežastis bei veiksnius l÷musius šias problemas.
VMVT teritorinių padalinių vadovai ypač nerimavo d÷l stambių ūkinių gyvūnų gydytojų perspektyvų. Ne vienas respondentas nurod÷, kad šia praktika užsiimančių veterinarijos gydytojų amžiaus vidurkis 50 ir daugiau metų. Pavyzdžiui Panev÷žio rajono veterinarijos gydytojų amžiaus vidurkis 56 metai. Jauni veterinarai nenoriai renkasi šią veterinarijos sritį, kadangi jų netenkina sunkios darbo sąlygos ir maži atlyginimai. Respondentų nuomone, jauni veterinarijos gydytojai neretai stokoja žinių ir praktinių įgūdžių, būtinų darbui su žem÷s ūkio gyvūnais, jiems stinga l÷šų pradin÷ms investicijoms į veterinarinę veiklą. Kai kurių jaunų specialistų lūkesčiai neatitinka realios pad÷ties, tod÷l jie renkasi kitas veterinarin÷s veiklos sritis arba emigruoja.
Didel÷ dalis respondentų įsitikinę, kad pagrindin÷s priežastys sąlygojančios provincijos veterinarijos gydytojų karjeros problemas yra ūkinių gyvūnų skaičiaus maž÷jimas ir ūkininkų negal÷jimas (ar nenoras) tinkamai atsiskaityti už veterinarines paslaugas. Tod÷l neretas atvejis, kada veterinarijos gydytojai, negal÷dami pragyventi iš savo pagrindin÷s profesin÷s veiklos, priversti užsiimti pašaliniais darbais (ūkininkauja, sargauja, pardavin÷ja bulves ir t.t.). Iš čia kyla kita problema. Veterinarijos gydytojas užsiimdamas papildomais darbais neturi galimybių tobul÷ti kaip specialistas, kelti savo profesinę kompetenciją. Neatsitiktinai tod÷l, kai kurie respondentai nurod÷, jog dabar trūksta, o ateityje dar labiau trūks veterinarijos gydytojų, gebančių gydyti kailinius žv÷relius, žirgus, avis, ožkas.
Mūsų atliktas tyrimas iš esm÷s patvirtino respondentų VMVT teritorinių padalinių vadovų mintis apie Lietuvos provincijos veterinarijos problemas. Apibendrinus tyrimo duomenis galime teigti, kad veterinarijos gydytojų pad÷tį rajonuose lemia visa eil÷ veiksnių. Vienas svarbiausių veiksnių yra ūkinių gyvūnų skaičiaus dinamika. Didžiausias veterinarijos gydytojų trūkumas buvo Suvalkijos Žemaitijos regionuose, kuriuose per paskutinius penkerius metus ūkinių gyvūnų skaičius pasikeit÷ mažiausiai. Aukštaitijos regione, kur pastaruoju metu labiausiai maž÷jo ūkiuose auginamų gyvūnų, veterinarijos specialistų poreikis buvo mažiausias (žr.17 pav.).
17 pav. Gyvūnų ir paukščių pokytis Lietuvos regionuose lyginant 2008 m. su 2012 m. Pastaba: sudaryta autor÷s, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis.
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Išanalizavus ir apibendrinus Lietuvos teritorinių VMVT padalinių vadovų apklausos ir interviu duomenis galima padaryti šias išvadas:
• Visuose Lietuvos regionuose (Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos, Suvalkijos, Aukštaitijos, Dzūkijos) didžioji dalis veterinarijos gydytojų dirba privačiame sektoriuje;
• Veterinarijos gydytojų kaita Lietuvos provincijoje vyksta natūraliai: išeinančių į pensiją ir atvykstančių naujų veterinarijos specialistų skaičius praktiškai sutampa. Tačiau atskiruose regionuose veterinarijos gydytojų kaita vyksta netolygiai. Žemaitijos ir Dzūkijos regionuose per penkerius metus atvyko kiek daugiau naujų specialistų nei iš÷jo į pensiją. Tuo tarpu Aukštaitijoje į pensiją iš÷jo daugiau nei atvyko naujų veterinarijos gydytojų;
• Didžiausias veterinarijos specialistų poreikis buvo Suvalkijos ir Žemaitijos regionuose. Dzūkijoje ir Aukštaitijoje veterinarijos gydytojų poreikis buvo mažesnis;
• Visuose regionuose labiausiai trūko dviejų sričių veterinarijos specialistų - smulkių gyvūnų ir ūkinių gyvūnų veterinarijos gydytojų;
• Vienas svarbiausių veiksnių sąlygojusių veterinarijos gydytojų pad÷tį darbo rinkoje buvo ūkinių gyvūnų skaičiaus dinamika. Didžiausias veterinarijos gydytojų trūkumas buvo tuose regionuose, kuriuose mažiausiai kito (maž÷jo) laikomų ūkinių gyvūnų skaičius (Suvalkijoje ir Žemaitijoje);
• Veterinarijos gydytojų iš÷jusių į pensiją ir atvykusių naujų veterinarijos specialistų santykis netur÷jo didesn÷s reikšm÷s veterinarijos gydytojų pad÷čiai darbo rinkoje. Nors Aukštaitijos regione iš÷jusių į pensiją veterinarų skaičius buvo didesnis nei atvykusių naujų veterinarų, veterinarijos specialistų poreikis šiame regione buvo mažesnis nei kituose regionuose;
stipendijos veterinarin÷s medicinos studentams, veterinarin÷s medicinos studijų programos tobulinimas;
LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS
1. Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje darbo j÷gos pasiūlos ir paklausos kontekste (darbdavių ir absolventų apklausos duomenimis) (Antrojo tyrimų etapo ataskaita). Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Vilnius. 2004 m.
2. Aiškinamasis su studijomis susijusių terminų žodynas.
www.skvc.lt/files/SKAR/.../studiju_terminu_zodynas.pdf (Prieiga per internetą 2013 m. sausio 15 d.)
3. Darbo rinkos prognoz÷ 2012 m. Darbo biržos duomenys.
http://www.ldb.lt/Informacija/Puslapiai/default.aspx (Prieiga per internetą 2013 m. sausio 10d.).
4. Darbo j÷gos pasiūlos ir paklausos žem÷s ūkyje prognoz÷s 2009–2013 metais, LR Žem÷s ūkio ministerija (reng÷jas – Lietuvos žem÷s ūkio universitetas), 2008.
5. Ekonomikos terminai ir sąvokos (mokomasis žodynas). Vilniaus pedagoginis universitetas. Ekonomikos katedra.Vilnius, 1999.
6. Gervyt÷ A. Lietuvos darbo rinka. Mikroekonomin÷ analiz÷. 2008m. Magistro darbas. Romerio univeras.
http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20090204_112902-33846/DS.005.0.02.ETD (Prieiga per internetą 2012 m. geguž÷s 6 d.).
7. Lietuvos gyventojai 2011 metais. Gyventojų surašymo rezultatai. Lithuanian 2011 Population Census in Brief. Lietuvos statistikos departamentas. Vilnius.
8. Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos profesin÷s etikos principai. 2011 m.
9. Lietuvos darbo rinka 2012/11. Lietuvos darbo birža. 11 numeris, 2012-12-10. www.ldb.lt Prieiga per internetą 2013 m. sausio 15 d.
10. Lietuvos statistikos departamentas, (2010). http://www. stat.gov. lt (Prieiga per internetą 2013 m. sausio 14 d.).
11. Okunevičiūt÷ Neverauskien÷ L., Pocius A. Aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų poreikio vertinimas. Verslas: Teorija ir praktika Business: Theory and Practice 2010 11(1): 20–29.
13. Pocius A. Specialistų pasiūlos kaitos lietuvoje analiz÷ ir jų kompetencijų vertinimo galimyb÷s. Lithuanian Journal of Statistics Lietuvos statistikos darbai 2011, vol. 50, No 1, pp. 58-68 2011, 50 t., Nr. 1, 58-68 p.
14. Prascevičien÷ R.Veterinarijos gydytojas - tarp žem÷s ir dangaus. Ūkininko patar÷jas, 2010-02-08.
15. Radzevičius A. Darbo j÷gos pasiūlos ir paklausos žem÷s ūkyje prognoz÷s 2009-2013 metais. 2008 m. galutin÷ ataskaita. Aleksandro Stulginskio Universitetas.
16. Rosinait÷ V. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų career development kompetencijos: subjektyvus jų įsisavinimo lygio ir ugdymo poreikio įvertinimas. Filosofija. Sociologija. 2008. T. 19. Nr. 4, p. 62–71, © Lietuvos mokslų akademija, 2008, © Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2008.
17. Specialistų konkurencingumas darbo rinkoje. I-oji dalis (Ketvirtojo tyrimų etapo ataskaita). Vilnius, 2002 m.Mokslo ir studijų departamentas prie švietimo ir mokslo ministerijos. Atviros lietuvos fondas. Darbo ir socialinių tyrimų institutas.
18. S÷kmingos karjeros formul÷: kompetencija plius aktyvumas 2003m.
http://www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Publikacijos/UserDispForm.aspx?ID=2449 Prieiga per internetą 2013 m.sausio 5 d.)
19. Suveizdis V. Kokios veterinarijos gydytojo specialyb÷s perspektyvos? Gyvulininkys÷s specialistas. 2004 m. sausis Nr. 1 (1134)
20. Specialistų ir kompetencijų poreikio žem÷lapio studija. Galutin÷ ataskaita. LR švietimo ir mokslo ministerija.(Reng÷jas BGI Consulting, UAB).Vilnius, 2010
http://www.smm.lt/naujienos/docs/pranesimai/Zemelapio_studija-galutine_ataskaita.pdf Prieiga per internetą 2012 m. geguž÷s 15 d.
21. Valentinavičien÷ A. Kaimo veterinaras – nykstanti profesija. Sekund÷, 2008 m. sausio 30 d.
22. Jackson R, Goodwin KA, Perkins NR and Roddick J. New Zealand veterinarians – demography, remuneration and vacancies. New Zealand Veterinary Journal 52(4), 180-188, 2004.
24. http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/veterinarijos-absolventams-realiausia-dirbti-vadybininkais-44493 Prieiga per internetą 2012 m. gruodžio 1d.
25. http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2002_1.pdf Prieiga per internetą 2012 m. gruodžio 1d.
26. http://www.vdu.lt/Leidiniai/ProfRengimas/anot2003-6.html Prieiga per internetą 2012 m. gruodžio 1d.
27. http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2004.pdf Prieiga per internetą 2013 m. sausio 10 d.
28. http://www.mokslai.lt/referatai/kursinis/jaunimo-darbo-tendencijos-puslapis3.html
Prieiga per internetą 2013 m. sausio 10 d.
29. http://www.servicecanada.gc.ca/eng/qc/job_futures/statistics/3114.shtml Prieiga per internetą 2013 m. sausio 11 d.
30. http://www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Publikacijos/Attachments/2486/biulet200307.p df Prieiga per internetą 2013 m. sausio 12 d.
31. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1680731/ Prieiga per internetą 2013 m. sausio 14 d.
PRIEDAI
Priedas Nr. 1
Baigiamojo darbo klausimynas VMVT teritorinių padalinių vadovams.
1. Kiek veterinarijos gydytojų dirba pas Jus rajone?
2. Kiek veterinarijos specialistų dirba VMVT tarnyboje?
3. Kiek dirba privačiam sektoriuj?
4. Kiek veterinarijos gydytojų iš÷jo į pensiją per 5 metus?
5. Kiek per 5 metus atvyko naujų specialistų?
6. Kokiose srityse veterinarijos gydytojų yra per daug, o kokiose per mažai?
Priedas Nr. 2 Nr. Rajonai Bendras veterinarų skaičius rajone Valstybiniam sektoriuje Privačiam sektoriuje 1 Šiaulių raj. 41 22 19 2 Šilal÷s raj. 28 15 13 3 Telšių raj. 31 12 19 4 Akmen÷s raj. 10 6 4 5 Šilut÷s raj. 27 10 17 6 Skuodo raj. 27 9 18 7 Kretingos raj. 24 8 16 8 Kelm÷s raj. 26 9 17 9 Raseinių raj. 35 12 23 10 Plung÷s raj. 25 10 15 Viso: 274 113 161 Nr. Rajonai Bendra veterinarų skaičius rajone Valstybiniam sektoriuje Privačiam sektoriuje 11 Šakių raj. 31 13 18 12 Vilkaviškio raj. 25 9 16
13 Kazlų Rūdos raj. 6 3 3
14 Marijampol÷s raj. 37 17 20 Viso: 99 42 57 Rajonai Bendras veterinarų skaičius rajone Valstybiniam sektoriuje Privačiam sektoriuje 15 Joniškio raj. 21 8 13 16 Biržų raj. 26 11 15 17 Panev÷žio raj. 35 17 18 18 Rokiškio raj. 16 7 9 19 Pakruojo raj. 22 9 13 20 Mol÷tų raj. 12 5 7 21 Ukmerg÷s raj. 22 8 14 22 Anykščių raj. 21 8 13 23 Kaišiadorių raj. 18 6 12 24 Ignalinos raj. 12 7 5 25 Prienų raj. 25 9 16 Viso: 230 95 135 Rajonai Bendras veterinarų skaičius rajone Valstybiniam sektoriuje Privačiam sektoriuje 26 Alytaus raj. 41 14 27 27 Lazdijų raj. 17 8 9 28 Druskininkų raj. 9 5 4 29 Širvintų raj. 15 6 9 30 Trakų raj. 14 8 6 31 Elektr÷nų raj. 14 6 8 Viso: 110 47 63 Viso veterinarų: 771 297 474
Priedas Nr. 3
Veterinarijos sritys, kuriose trūksta veterinarijos specialistų, 2012 m. Požymiai: Rajonai ir veterinarijos sritys. Trūksta – 0 , Netrūksta – 1 .
Pastaba: sudaryta autor÷s, remiantis atlikta apklausa.
---Žemaitija ir Mažoji Lietuva ---Suvalkija
---Aukštaitija ----Dzūkija Nr. Rajonai Žem÷s ūkis
Veterinarin÷s vaistin÷s Smulkių gyvūnų gydymas Valstybinis sektorius Skerdyklos 1 Šiaulių raj. 1 1 0 1 0 2 Šilal÷s raj. 0 0 0 0 0 3 Telšių raj. 0 0 0 1 0 4 Akmen÷s raj. 0 1 0 1 1 5 Šilut÷s raj. 0 1 1 1 1 6 Skuodo raj. 1 1 1 1 1 7 Kretingos raj. 1 1 1 1 1 8 Kelm÷s raj. 0 1 0 1 1 9 Raseinių raj. 1 1 1 1 1 10 Plung÷s raj. 1 1 1 1 1 Viso trūksta: 5 2 5 1 3 11 Šakių raj. 0 1 0 1 1 12 Vilkaviškio raj. 0 1 1 1 1
13 Kazlų Rūdos raj. 0 0 0 0 0
14 Marijampol÷s raj. 1 1 1 1 0 Viso trūksta: 3 1 2 1 2 15 Joniškio raj. 0 1 1 1 1 16 Biržų raj. 1 1 1 1 1 17 Panev÷žio raj. 1 1 1 1 1 18 Rokiškio raj. 1 1 1 1 1 19 Pakruojo raj. 1 1 1 1 1 20 Mol÷tų raj. 1 1 1 1 1 21 Ukmerg÷s raj. 1 1 0 1 1 22 Anykščių raj. 1 1 1 1 1 23 Kaišiadorių raj. 0 0 0 0 0 24 Ignalinos raj. 1 1 1 1 1 25 Prienų raj. 0 0 0 1 0 Viso trūksta: 3 2 3 1 2 26 Alytaus raj. 1 0 1 1 1 27 Lazdijų raj. 0 1 1 1 1 28 Druskininkų raj. 1 1 0 1 1 29 Širvintų raj. 1 1 1 1 1 30 Trakų raj. 1 1 0 1 1 31 Elektr÷nų raj. 1 1 1 1 0 1 1 2 0 1
Priedas Nr. 4
Iš÷jusių į pensiją ir at÷jusių naujų veterinarijos gydytojų skaičius per 2008 - 2012 metus. Požymiai: Rajonai ir iš÷jusių bei at÷jusių naujų veterinarijos specialistų skaičius.
Žemaitija ir Mažoji Lietuva
Suvalkija
Aukštaitija
