Šunų širdies aritmijų tipai

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Toma Viliušaitė

Šunų širdies aritmijų tipai, diagnostika ir diferenciacija

bei selektyvaus gydymo schemų sudarymo principai

The Types of the Heart Arrhythmia of Canine, Diagnostics

and Differentiation, as well as the Principals of the Making

of the Schemes of Selective Treatment

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc., dr. Aidas Grigonis

2 DARBAS ATLIKTAS XXX SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS

APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų širdies aritmijų tipai, diagnostika ir diferenciacija bei selektyvaus gydymo schemų sudarymo principai“ 1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)

3 Turinys SANTRUMPOS 5 SANTRAUKA 6 SUMMARY 8 ĮVADAS 10 1. LITERATŪROS APŽVALGA 12

1.1. Širdies ritmo reguliacija 12

1.2. Širdies aritmijos 12

1.3. Tachiaritmijos 13

1.4. Supraventrikulinės aritmijos 14

1.4.1. Sinusinė tachikardija 14

1.4.2. Atrioventrikulinė tachikardija 15

1.4.3. Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas 16

1.4.4. Priešlaikiniai prieširdiniai kompleksai 17

1.4.5. Prieširdžių asistolija 18

1.4.6. Io atrioventrikulinė blokada 19

1.4.7. IIo I Mobitso tipo atrioventrikulinė blokada 19

1.4.8. IIIo atrioventrikulinė blokada 20

1.4.9. Sinusinio mazgo silpnumo sindromas 20

1.4.10. Sinusinis stabtelėjimas ir sinusinė blokada 21

1.4.11. Sinusinė bradikardija 22

1.5. Skilvelinės (ventrikulinės) aritmijos 22

1.5.1. Skilvelinė tachikardija 23

1.5.2. Skilvelių virpėjimas 23

1.5.3. Priešlaikiniai skilveliniai kompleksai 24

4

2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI 26

3. TYRIMO REZULTATAI 28

4. REZULTATŲ APTARIMAS IR APIBENDRINIMAS 39

IŠVADOS 42

LITERATŪROS SĄRAŠAS 43

5

SANTRUMPOS

AKF – angiotenziną konvertuojantis fermentas AV – atrioventrikulinis mazgas

DKM – dilatacinė kardiomiopatija EKG – elektrokardiograma

6

SANTRAUKA

Šunų širdies aritmijų tipai, diagnostika ir diferenciacija bei selektyvaus gydymo schemų sudarymo principai

Toma Viliušaitė Magistro baigiamasis darbas

Tyrimo duomenys buvo renkami iš į XXX smulkiųjų gyvūnų kliniką atvežtų ir joje gydytų šunų, kuriems pasireiškė širdies ritmo sutrikimai, ligų istorijų. Nuo 2013 iki 2015 m. atlikta retrospektyvi klinikoje sukauptų duomenų analizė, o likusius du metus, nuo 2015 iki 2017 metų duomenys buvo rinkti ir analizuojami asistuojant gydytojams. Analizuotos anamnezės, kurias pateikė šunų savininkai, diferencijuojama, kokios širdies ligos buvo aritmijų priežastimi, analizuota, kurios aritmijos buvo nustatomos dažniausiai, kokio svorio šunys dažniau sirgo širdies ligomis ir kuriems dažniau pasitaikė širdies ritmo sutrikimai, kokio amžiaus šunims širdies ligas lydėjo širdies ritmo anomalijos.

Duomenų rinkimo laikotarpiu klinikoje širdies ligos buvo diagnozuotos 261 šunims, iš jų 20,3 proc. atvejų širdies ligas lydėjo širdies ritmo sutrikimai.

Širdies ritmo sutrikimai diagnozuojami atliekant klinikinį tyrimą (auskultuojant širdį, palpuojant krūtinės sieną), diferencijuojami atliekant elektrokardiogramą.Širdies ultragarsinis tyrimas naudotas siekiant nustatyti kokią širdies ligą lydėjo aritmija, rentgeninis tyrimas nėra pagrindinis tyrimas nustatant širdies ligas, tačiau suteikia labai naudingos papildomos informacijos.

Išanalizavus atlikto tyrimo rezultatus buvo nustatyta, kad:

 Dažniausiai širdies aritmijos lydi dilatacinę kardiomiopatiją (49,06 proc. atvejų) ir endokardiozę (33,96 proc. atvejų).

 Daugiausiai širdies ligomis sirgo mažųjų veislių šunys (76,44 proc. gydytų širdies ligomis sirgusių pacientų), o širdies ritmo sutrikimai dažniau aptinkti stambiųjų veislių šunims (43,39 proc.(p<0,001) atvejų).

 Širdies aritmijos 1,6 karto dažnesnės buvo pasireiškia patinams (71,70 proc. atvejų) nei kalėms (28,30 proc. atvejų).

7  Dažniausiai pasitaikiusios aritmijos - ventrikulinė ekstrasistolija (33 proc. atvejų), supraventrikulinė ekstrasistolija (29 proc. atvejų) ir prieširdžių virpėjimas (24 proc. atvejų).

 Gydymui nuo tachiaritmijų dažniausiai buvo skiriami kalcio kanalų blokatoriai, beta blokatoriai ir digoksinas, į gydymo schemas papildomai įtraukiant pimobendaną, AKF slopiklius, diuretikus ir taurine bei L–karnitino turinčius preparatus. Nuo bradiaritmijų efektyvaus medikamentinio gydymo nėra.

8

SUMMARY

The Types of the Heart Arrhythmia of Canine, Diagnostics and Differentiation, as well as the Principals of the Making of the Schemes of Selective Treatment

Toma Viliusaite Final Master Thesis

The data of the research was collected from the disease histories of the dogs brought and treated in the clinics XXX of small pets, which experienced the disorders of heart rates. From 2013 to 2015 the retrospective analysis of the data collected in the clinics was performed, whereas during the rest two years, since 2015 to 2017 the data was collected and analysed with doctors assisting. The anamneses provided by the owners of dogs were analysed, it was differentiated which heart diseases were the reasons of arrhythmia; it was analysed which types of arrhythmia were identified the most often, the dogs of what weight were ill with heart diseases and which experienced the diseases of heart arrhythmia more often, the dogs of what age experienced the abnormalities of heart rate.

During the period of the collection of the data heart diseases were diagnosed to 261 dogs, 20,3% of them were accompanied by the disorders of heart rate.

The disorders of heart rate are diagnosed while performing clinical trial (heart auscultation, palpation of heart thorax), they are differentiated performing electrocardiography. The ultrasound examination of the heart was used aiming to identify what heart disease was accompanied by arrhythmia, X-ray examination is not the main test identified heart diseases, but it provides additional useful information.

Having analysed the results of the research performed, it was identified that:

 Heart arrhythmia most often accompanies dilated cardiomyopathy (49.06% of cases) and endocardiosis (33.96% of cases).

 The dogs of small breed dogs were mostly ill with heart diseases (76.44% of patients treated from heart disease), whereas the disorders of heart rate were more commonly found in large breed dogs (43.39% (p <0.001) cases).

9  Arrhythmias were most often diagnosed for the dogs of 10 years old (24.52%). The average age of dogs to whom the disorders of heart rate were diagnosed is 8.46 ± 3.48 years.

 The most frequent arrhythmias were ventricular extrasystoles (33% of cases), supraventricular extrasystoles (29% of cases) and atrial fibrillation (24% of cases).  Tachyarrhythmias were mostly treated using calcium channel blockers, beta-blockers,

and digoxin, additionally including pimobendan into treatment schemes, as well as ACE inhibitors, diuretics and taurine and agents containing L-carnitine. There is no effective medication for bradyarrhythmias.

10

ĮVADAS

Sveikam šuniui širdies darbą inicijuoja impulsai, atsirandantys sinoatrialiniame (SA) mazge. Šis mazgas yra pirmasis širdies ritmo vedlys. Antrasis širdies ritmo vedlys – atrioventrikulinis (AV) mazgas. Ritmingas širdies darbas būtinas aprūpinti organizmą krauju, o kartu su krauju ir deguonimi bei kitomis medžiagomis, kurios būtinos normaliam organizmo funkcionavimui. Sutrikus, kurio nors mazgo veiklai pasireiškia širdies darbo neritmingumas – aritmija (2).

Aritmija gali pasireikšti kaip širdies ritmo greitėjimas, arba širdies ritmo sulėtėjimas. Kuomet širdis dirba per greitai, tai vadinama – tachikardija, o kuomet per lėtai – bradikardija.

Aritmijos gali būti pirminės, kurias sukelia impulsų formavimosi sutrikimai (3), širdies formos pakitimas, arba antrinės, kurias sukelia kitos, ekstrakardinės, organizmo ligos. Aritmiją gali sukelti ir netinkamas širdies darbą reguliuojančių vaistų naudojimas. Aritmija gali būti ir įgimta (1). Kai kurios aritmijos gali nesukelti jokių klinikinių požymių, kitos gali sukelti sunkius hemodinamikos sutrikimus arba širdies sustojimą. Nustatčius, kad širdies ligas lydi patologinė aritmija labai svarbu diferencijuoti, kokios tai ritmo anomalijos, kad būtų tinkamai parinktas gydymas. Ne visas širdies ligas lydi aritmijos ir tai yra gerai, nes ritmo sutrikimai apsunkina tiek paciento būklę, tiek gydymą nuo širdies ligų.

Aritmijų nustatymui informatyviausia elektrokardiogramos užrašymas, o kaip pagalbiniai diagnostiniai tyrimai naudojama auskultacija, anamnezės rinkimas, radiologinis tyrimas, kardioechoskopinis tyrimas (2).

Medikamentinis gydymas taikomas tik esant tachiaritmijoms, nes širdies ritmui sulėtėjus medikamentinis gydymas neefektyvus, būtina implantuoti dirbtinį ritmo vedlį, bet Lietuvoje šis gydymo metodas dar netaikomas. Gydant nuo tachiaritmijų naudojami kalcio kanalų blokatoriai, beta – blokatoriai, digoksinas, į gydymo schemas papildomai įtraukiant pimobendaną, AKF slopiklius, diuretikus ir taurine bei L–karnitino turinčius preparatus.

11 Darbo uždaviniai:

1. Išdiferencijuoti tyrimų laikotarpiu nustatytas širdies aritmijas ir pateikti platesnę dažniausiai pasitaikiusių aritmijų analizę.

12

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.

Širdies ritmo reguliacija

Širdis dirba ritmiškai ir nenutrūkstamai. Nuoseklus prieširdžių ir skilvelių susitraukimas vadinamas sistole, o atsipalaidavimas – diastole. Širdies susijaudinimą lemia laidžiosios širdies ląstelės, esančios sinaoatrialiniame (SA), atrioventrikuliniame (AV) mazguose ir Hiso pluošte bei Purkinje skaidulose (7).

SA mazgas yra pirmasis širdies ritmo vedlys. Jis yra dešiniojo prieširdžio sienelėje tarp tuščiosios venos ir dešiniosios auselės. Impulsai sinoatrialiniame mazge kyla dėl spontaninės depoliarizacijos diastolės metu, atsirandančios dėl pakitusio SA mazgo ląstelių membranų laidumo jonams. Kuo greičiau įvyksta depolerizacija, tuo dažniau atsiranda impulsai ir greitėja širdies ritmas (7).

Antras širdies ritmo vedlys – atrioventrikulinis mazgas. Jis yra dešiniojo prieširdžio sienelėje prie pertvaros. Šio mazgo diastolinė depoliarizacija vyksta lėčiau nei SA mazge. Dėl lėtos AV mazgo depoliarizacijos impulsai, atsiradę SA mazge, AV mazgą pasiekia greičiau, negu jie atsiranda pačiame mazge. Todėl SA mazgas jį blokuoja ir diktuoja savo ritmą. Sutrikus jaudinimo impulsui AV mazge, spontaninius impulsus pradeda generuoti Hiso pluoštas, Purkinje skaidulos. Bet čia impulsų plitimo dažnis dar lėtesnis (8).

Širdies ritmą taip pat veikia ir nervinė sistema. Parasimpatinės nervų sistemos veikimas į širdį perduodamas klajoklio nervo (n. vagus) skaidulomis, simpatinės nervų sistemos – simpatinio nervo (n. Simpaticus) skaidulomis. Šių skaidulų galūnėlės išskiria jaudrinančias arba slopinančias medžiagas. Simpatinės nervų sistemos išskiriamas noradrenalinas greitina širdies ritmą, parasimpatinės acetilcholinas – lėtina (8).

1.2.

Širdies aritmijos

13 Pagal Richard W. Nelson (2014) širdies ritmo sutrikimai skirstomi į dvi pagrindines grupes – tachiaritmijas ir bradiaritmijas. Tachiaritmijos ir bradiaritmijos skirstomos pagal ritmo reguliarumą į reguliarias ir nereguliarias. Aritmijos suskirstomos į smulkesnius tipus pagal tai, kokio pobūdžio aritmijos ir dėl ko jos susidaro (1):

 Greitas, nereguliarus ritmas:

1. Prieširdiniai ar supraventrikuliniai priešlaikiniai kompleksai. 2. Paroksiszminė supraventrikulinė arba prieširdinė tachikardija. 3. Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas (fibriliacija).

4. Išankstiniai skilvelių susitraukimai. 5. Paroksizminė skilvelinė tachikardija. 6. Skilvelių virpėjimas.

 Greitas, reguliarus ritmas: 1. Sinusinė tachikardija.

2. Ilgalaikė atrioventrikulinė tachikardija. 3. Ilgalaikė skilvelinė tachikardija.  Lėtas, nereguliarus ritmas:

1. Sinusinis stabtelėjimas.

2. Sinusinio mazgo silpnumo sindromas. 3. IIo AV blokada.

 Lėtas, reguliarus ritmas: 1. Sinusinė bradikardija.

2. Pilna IIIo AV blokada su gelbstinčiuoju skilveliniu ritmu. 3. Sinusinė blokada (1).

1.3.

Tachiaritmijos

14 priešlaikiniai susitraukimai gali sukelti įvairius pulso sutrikimus. Išankstiniai skilvelių susitraukimai gali sukelti garsinius širdies darbo sutrikimus dėl nereguliaraus skilvelių aktyvavimo. Skilvelines, supraventrikulines tachikardijas ir prieširdžių virpėjimą yra sunkiau atskirti nei priešlaikinius susitraukimus, ypač pacientams sergantiems širdies ligomis (DKM, endokardioze, staziniu širdies nepakankamumu, miokarditu, perikarditu ir kt.) (1).

Greitas reguliarus širdies ritmas

Prie greito ir reguliaraus ritmo priskiriamos sinusinė tachikardija, ilgalaikė supraventrikulinė bei ventrikulinė tachikardijos. Sinusinė tachikardija gali būti sukelta vaistų (adrenalino, atropinas, teofilinas), blokuojant nervinius impulsus ar sutrikus simpatinei nervų sistemai. Pagrindinės sinusinės tachikardijos priežastys yra skausmas, karščiavimas, nerimas, hipertiroidizmas, širdies nepakankamumas, žemas kraujo spaudimas, šokas, apsinuodijimas toksinais ar vaistais, stimuliuojančiais širdies darbą (vazodilatatoriai, didelės digitalio dozės). Esant sinusinei tachikardijai širdies ritmas gali siekti 300 kartų per minutę arba net viršyti, kuomet šuo serga hipertiroidizmu ar nurijo stimuliuojančių širdies darbą tablečių (digitalio per didelės dozės). (1)

1.4.

Supraventrikulinės aritmijos

Supraventrikulinės aritmijos įvardijamos, kaip pagreitėjęs širdies ritmas. Jos kyla prieširdžiuose arba iš AV mazgo. Jos klasifikuojamos į prieširdžių aritmijas ir nuo AV mazgo priklausomas aritmijas. Prie supraventrikulinių aritmijų priskiriamos tachiaritmijos: sinusinė tachikardija, atrioventrikulinė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas, priešlaikiniai prieširdiniai kompleksai ir bradiaritmijos: prieširdžių asistolija, Io

AV blokada, IIo I Mobitso tipo atrioventrikulinė blokada, IIIo

AV blokada, sinusinio mazgo silpnumo sindromas ir sinusinė bradikardija. Supraventrikulinės aritmijos dažniausiai diagnozuojamos klinikinės apžiūros metu auskultuojant širdį ir elektrokardiografijos metu (11).

1.4.1. Sinusinė tachikardija

15 Diagnostika

Kaip ir visos aritmijos, sinusinė tachikardija, diagnozuojama užrašius EKG. Šunų širdies susitraukimų dažnis viršija 160 x/min (mažųjų veislių šunims >180 x/min, didžiųjų – >140 x/min, jauniems šuniukams širdies darbas viršija 220 x/min). EKG diagramoje esant sinusinei tachikardijai PP ir RR intervalai atrodo trumpesni (,,apšilimo” etapas), o aritmijai pasibaigiant tie patys intervalai matomi ilgesni (,,atvėsimo” etapas) (12).

Priežastys, sukeliančios sinusinę tachikardiją

Sinusinė tachikardija šunims būna normalus reiškinys, lydintis stresą, baimę, skausmą ar aktyvią fizinę veiklą. Patologinę sinusinę tachikardiją sukelia karščiavimas, lėtinės plaučių ligos, šokas, mažakraujystė, infekcijos, hipoksija, plaučių tromboembolija, hipotenzija, hipovalemija, hipertiroidizmas, perikarditas, pneumotoraksas, hipoglikemija (20).

Gydymas

Nuo šios aritmijos negydoma, jei pacientui nėra stazinio širdies nepakankamumo, neserga hipertiroidizmu, hipertenzija (20).

1.4.2. Atrioventrikulinė tachikardija

Supraventrikulinė tachikardija kyla iš sinusinio mazgo krašto (prieširdžio miokardo ar artrioventrikulinio mazgo) (12).

Diagnostika

Širdies susitraukimų dažnis esant supraventrikulinei tachikardijai siekia 150–350 x/min. Mažesnių šunų širdis paprastai susitraukinėja greičiau nei didelų. Ritmas dažniausiai labai reguliarus, RR intervalas yra pastovus. Gali užeiti supraventruikulinės tachikardijos paroksizmai (12,15).

Paprastai QRS kompleksų forma įprasta sinusiniam kompleksui, jie siauri, elektrinė ašis nepasisukusi. Kai kuriais atvejais blokuojama kuri nors AV mazgo šaka ir susidaro netipiškas skilvelių laidumas, kuris apsunkina diagnostiką, nes gali būti sunku atskirti supraventrikulinę tachikardiją nuo skilvelinės. P danteliai gali būti normalūs arba pakitę ir skiriasi nuo sinusinių P dantelių savo forma. P danteliai gali būti pasislėpę prieš juos einančiuose T danteliuose, todėl EKG diagramoje nematomi. Paprastai atrioventrikulinis laidumas normalus (1:1), bet dėl įvairaus sunkumo IIo

16 Priežastys, sukeliančios supraventrikulinę tachikardiją

Endokardiozė, dilatacinė kardiomiopatija, įgimtos širdies ligos, širdies neoplazija, sisteminiai sutrikimai, elektrolitų disbalansas (12).

Gydymas

Gydymas netaikomas, jei aritmijos nelydi jokia klinikinė išraiška. Esant simptomams gydymui galima naudoti kalcio kanalų blokatorius arba beta blokatorius (pvz., esmololis, atenololis). Tinka ir digoksinas (12).

1.4.3. Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas

Prieširdžių virpėjimas – tai greitas ir nereguliarus supraventrikulinis ritmas. Išskiriamos dvi prieširdžių virpėjimo formos: prieširdžių plazdėjimas, kuris pasireiškia didelių veislių šunims, ir prieširdžių virpėjimas. Prieširdžių plazdėjimo priežastys dažniausiai būna ekstrakardinės, su širdimi tiesiogiai nesusijusios ligos (apsinuodijus digoksinu, sergant žarnyno ligomis, plaučių arterijos embolija). Ši aritmija diagnozuojama rečiau nei prieširdžių virpėjimas. Prieširdžių virpėjimas pasireiškia šunims kaip antrinis širdies ligų (endokardiozės, dilatacinės kardiomiopatijos, širdies nepakankamumo) požymis. Prieširdžių plazdėjimas labai panašus į prieširdžių virpėjimą, bet prieširdžių ritmas lėtesnis ir EKG matomos f bangos, banguojanti izolinija (12).

Diagnostika

Diagnozavimui atliekama elektrokardiografija. Tai pagrindinis tyrimas siekiant diferencijuoti aritmijas (12). Prieširdžių virpėjimo metu prieširdžių ritmas paprastai būna reguliarus, norma maždaug 300–400 x/min. P dantelis dažniausiai matomas kaip „pjūklo ašmenų“ bazinė linija. Skilvelių susitraukimo dažnis greitas ir paprastai priklauso nuo prieširdžių susitraukimo dažnio bei funkcinės AV mazgo blokados. Laidumo schema į skilvelius yra kintanti: prieširdžiams virpant skilvelius pasiekia kas antras, trečias ar ketvirtas impulsas, todėl skilveliai susitraukia pakankamai reguliariai (15).

17 Priežastys, sukeliančios prieširdžių virpėjimą ir plazdėjimą.

Šių aritmijų priežastimis gali būti endokardiozė, dilatacinė kardiomiopatija, įgimtos širdies ligos, apsinuodijimas digoksinu, išankstinis prieširdžių sužadinimas (12).

Gydymas

Gydymui skiriami vaistai, kurie sulėtintų širdies susitraukimų dažnį iki 140–160 kartų per minutę. Medikamentiniam gydymui naudojamas digoksinas, beta blokatoriai (pvz., esmololis, atenololis), kalcio kanalų blokatoriai (diltiazemas, verapamilis, amlodipinas), neblogai veikia kalio bei natrio kanalų blokatoriai (12).

1.4.4. Priešlaikiniai prieširdiniai kompleksai

Priešlaikiniai impulsai kyla skirtingose neįprastose prieširdžio vietose (ektopija), sinoatrialinio mazgo išorėje. Priešlaikinis prieširdžių susitraukimas dažniausiai atsiranda kaip izoliuotas kompleksas ir gali kilti dėl vieno ar kelių ektopinių židinių sužadinimo. Dažnai priešlaikiniai prieširdiniai kompleksai pasireiškia vyresnio amžiaus šunims (12).

Diagnostika

Priešlaikiniai prieširdiniai kompleksai nustatomi atliekant elektrokardiografinį tyrimą. Kardioechoskopijos metu diagnozuojamos širdies ligos, kurias lydi ši ritmo patologija. Taip pat auskultuojant galima girdėti pakitusį širdies ritmą (12).

Analizuojant elektrokardiogramos duomenis, širdies susitraukimų dažnis paprastai būna normalus, tačiau gali būti ir padažnėjęs, kuomet yra labai dažni ankstyvieji prieširdžių kompleksai. P dantelių elektrokardiogramoje gali nebūti, gali būti susilieję su T danteliais arba jie gali būti apsivertę. QRS kompleksai beveik identiški normaliems sinusiniams QRS kompleksams. Jeigu priešlaikinis kompleksas įvyksta skilvelių refrakterinio periodo metu, tai nei vienas QRS kompleksas neatitinka P bangos, QRS kompleksas blokuojamas (12). PR intervalas paprastai yra toks pats arba ilgesnis nei sinusinis normalus PR intervalas (2).

Priežastys, sukeliančios priešlaikinius prieširdžių kompleksus

18 Gydymas

Gydymas medikamentais nuo šios aritmijos neskiriamas, jei nėra jokių hemodinamikos sutrikimų. Bet jei liga paūmėja, atsiranda stipresnė tachikardija, skiriamas medikamentinis gydymas. Gydymui naudojami kalcio kanalo blokatoriai ir beta blokatoriai, taip pat digitalis (12).

1.4.5. Prieširdžių asistolija

Prieširdžių asistolija įvyksta kuomet SA mazgas perduoda impulsus, bet jie nepasiekia prieširdžių miokardo. Šiai aritmijai būdingas P dantelio nebuvimas EKG diagramose. Stabtelėjimas gali būti laikinas (susijęs su hiperkalemija arba sukeltas vaistų), pastovus arba galutinis (sukeltas sunkios hiperkalemijos ar sustojus širdžiai) (15).

Diagnostika

Auskultuojant širdį girdimas lėtas ritmas iki 70 x/min. Galutinai sustojus prieširdžiams EKG diagramose visai nebūna P bangos. Gali būti registruojamas atrioventrikulinis ritmas. Širdies ritmas paveikus atropinu nedažnėja (12). Jeigu prieširdžių asistolija kyla dėl hiperkalemijos, širdies ritmas gali būti normalus arba gali suretėti. Esant šiai aritmijai QRS kompleksai būna platūs ir platėja didėjant kalio kiekiui kraujyje. Kuomet prieširdžių asistolija kyla dėl hiperkalemijos, sušvirkštus atropino širdies susitraukimų dažnis gali šiek tiek padidėti. Esant šiai aritmijai atliktini biocheminiai kraujo tyrimai siekiant nustatyti kalio kiekį kraujo plazmoje/serume. Aritmija atsiranda kalio koncentracijai kraujyje viršijus 8,50 mEq/L (12).

Priežastys, sukeliančios prieširdžių asistoliją

Priežastys, sukeliančios šią aritmiją: hiperkalemija (kalio koncentraciją kraujyje įtakoja natrio ir kalcio kiekis), prieširdžių ligos, susijusios su prieširdžių išsiplėtimu, prieširdžių miopatija, struktūriniais prieširdžių miokardo pakitimais, širdies sustojimas (15).

Gydymas

19 1.4.6. Io atrioventrikulinė blokada

Io atrioventrikulinė blokada atsiranda kai vėluoja AV mazgo impulso perdavimas tarp prieširdžių ir skilvelių (15).

Diagnostika

Dažniausiai Io _{atrioventrikulinė blokada identifikuojama tik užrašius širdies}

elektrokardiogramą. Širdies ritmas paprastai yra normalus, P bangos ir QRS kompleksai taip pat būna nepakitę, PQ intervalai šiek tiek pailgėję, bet vienodi, šunims >0,13 s (15).

Priežastys, sukialenčios Io _{atrioventrikulinę blokadą}

Ši aritmijos rūšis gali atsirasti ir jauniems, sveikiems šunims, kai padidėja klajoklio nervo tonusas. Taip pat įtakos turi ir veislės predispozicija: amerikiečių kokerspanieliai, taksai, brachicefalinių veislių šunys (pvz., mopsai, prancūzų buldogai). Io AV blokadą gali sukelti įvairių preparatų vartojimas (pvz., digoksinas, kalcio kanalų blokatoriai, beta – blokatoriai). Blokados priežastimi gali būti ir ekstrakardinės ligos (pvz., navikai, hiperkalemija) (12).

Gydymas

Gydymas naudojamas tik siekiant pašalinti blokadą sukeliančias priežastis (12).

1.4.7. IIo I Mobitso tipo atrioventrikulinė blokada

Antrojo laipsnio I Mobitso tipo atrioventrikulinė blokada atsiranda sutrikus AV mazgo laidumui. Ši aritmija taip pat labai susijusi su padidėjusiu klajoklio nervo tonusu (12).

Diagnostika

IIo I Mobitso tipo AV blokadą galima nustatyti užrašius elektrokardiogramą (13). Elektrokardiogramos diagramoje matoma, jog PR intervalas vis ilgėja kol galiausiai skilveliai nebesusitraukia ir EKG diagramoje QRS kompleksas nebeužrašomas. Širdies dažnis ir QRS kompleksai paprastai būna normalūs (15).

Priežastys, sukeliančios IIo

I Mobitso tipoatrioventrikulinę blokadą

20 Gydymas

Gydymais taikomas tik pašalinti aritmiją sukeliančias priežastis, nes nuo pačios aritmijos efektyvaus medikamentinio gydymo nėra (12).

1.4.8. IIIo atrioventrikulinė blokada

AV mazgo jungtyje visi impulsai, sklindantys iš prieširdžių, užblokuojami, prieširdžiai ir skilveliai dirba savarankiškai. Gelbstintysis ritmas stimuliuoja skilvelius. Prieširdžių ritmas normalus. Idioventrikulinis gelbstintysis ritmas lėtas (16).

Diagnostika

Diagnozuojama iš elektrokardiogramos tyrimo duomenų. Skilvelių ritmas lėtesnis nei prieširdžių (EKG matoma daugiau P bangų nei QRS kompleksų). Idioventrikulinis skilvelių gelbstintysis ritmas dažniausiai <40 x/min, jungties gelbstintysis ritmas 40–60 x/min. P bangos forma paprastai normali. QRS kompleksas platus ir keistas, kai impulsai kyla skilveliuose. P bangos nesusiję su QRS kompleksais, PP ir RR intervalai santykinai pastovūs (išskyrus sinusinę aritmiją) (15).

Priežastys, sukeliančios IIIo

atrioventrikulinę blokadą

Ši ritmo patologija gali būti įgimta, taip pat ji gali atsirasti sergant Laimo liga, Čago liga, endokarditu, miokarditu, miokardo fibroze ir endokardioze (12).

Gydymas

Gydyti nuo šios aritmijos galima tik implantavus dirbtinį ritmo vedlį (12).

1.4.9. Sinusinio mazgo silpnumo sindromas

Šis sindromas visų pirma pasireiškia, kai sutrinka impulsų sklidimas ir generavimas SA mazge ir AV mazge. Sinusinio mazgo silpnumo sindromas sukelia bradikardiją ir gali sukelti supraventrikulinę tachikardiją, dar vadinamą tachikardijos – bradikardijos sindromu (17).

Diagnostika

21 Priežastys, sukeliančios sinusinio mazgo silpnumo sindromą

Priežastys, sukeliančios šį sindromą, nevisai aiškios. Manoma, jog sindromas atsiranda dėl SA ir AV mazgo fibrozės, taip pat nustatyta veislės predispozicija cvergšnauceriams, vakarų Škotijos baltiesiems terjierams ir kokerspanieliams. Daugiausiai sindromas pasireiškia vyresniems nei 6 metų šunims (12).

Gydymas

Gydomi tik tie gyvūnai, kuriems pasireiškė klinikiniai požymiai. Simptomai būna: bradiaritmija, supraventrikulinė tachikardija. Gydyti sunku, nes gydant nuo vieno tipo aritmijos gali paūmėti kito tipo aritmija. Kuomet dominuoja bradiaritmija, gydyti galima atropinu. Jeigu dominuoja tachikardija, tuomet gydymui naudojami beta – blokatoriai, digoksinas, bet efektyviausias gydymas yra dirbtinio ritmo vedlio implantavimas (12).

1.4.10. Sinusinis stabtelėjimas ir sinusinė blokada

Sinusinis stabtelėjimas atsiranda tada, kai sinusinis mazgas laikinai praranda galimybę generuoti impulsus, galinčius sužadinti prieširdžius ir skilvelius. Sinusinės blokados metu sinusiniame mazge impulsai susiformuoja, bet į prieširdžius nepatenka, jie ,,užblokuojami” (12).

Diagnostika

Atliekant EKG tyrimą, sinusinio stabtelėjimo metu matomos įvairios pauzės, kurios gali būti lygios arba viršyti du normaliai turėjusius pasirodyti PP intervalus. Pauzių metu gali atsirasti skilvelių gelbstintysis ritmas arba jungties gelbstintysis ritmas (15).

Sinusinių blokadų metu atliekant EKG tyrimą taip pat matomos tokios pat pauzės kaip ir sinusinio stabtelėjimo metu. Prieš pauzes PP intervalas palaipsniui trumpėja (Venkebacho fenomenas). Jei yra sinusinė blokada skilvelių gelbstintysis ritmas ir jungties gelbstintysis ritmas sutinkami rečiau, nei esant sinusiniam stabtelėjimui (15).

Priežastys, sukeliančios sinusinį stabtelėjimą

22 Gydymas

Gydymas taikomas tik pasireiškus simptomams, kurie apsunkina paciento būklę. Jeigu šių aritmijų priežastimi yra padidėjusi klajoklio nervo stimuliacija, tuomet gydymui galima naudoti atropiną. Esant šioms aritmijoms, kaip ir kitoms bradiaritmijoms efektyvus gydymas yra dirbtinio ritmo vedlio implantavimas (12).

1.4.11. Sinusinė bradikardija

Šią aritmiją sukelia sulėtėjęs sinoatrialinio mazgo impulsų generavimas ir sulėtėjęs impulsų sklidimas AV mazgu (12).

Diagnostika

Užrašius EKG diagramoje matoma, jog yra mažiau P dantelių ir QRS kompleksų. Auskultuojant širdį girdimas sulėtėjęs širdies darbas iki 70 x/min. Klinikinių požymių esant šiai aritmijai dažniausiai nebūna (15).

Priežastys, sukeliančios sinusinę bradiaritmiją

Sinusinė bradikardija gali kilti dėl hipotermijos, padidėjusio klajoklio nervo tonuso, hiperkalemijos, hiperkalcemijos, hipotiroidizmo, hipoglikemijos, miokardito, sinusinės blokados, apsinuodijus anestetikais ar antiaritminiais vaistais (pvz., kalcio kanalų blokatoriais, digoksinu) (19).

Gydymas

Daugeliui gyvūnų visai nepasireiškia jokie klinikiniai požymiai. Jeigu ši aritmija išsivysto ne dėl struktūrinių širdies pakitimų, tuomet širdies ritmas, kuris siekia 40–50 x/min, nelaikomas patologija ir joks gydymas netaikomas. Kuomet gyvūno būklė labai sunki, gydoma implantavus dirbtinį ritmo vedlį (12).

1.5.

Skilvelinės (ventrikulinės) aritmijos

23 Specializuotos skilvelinės ląstelės yra Purkinje pluoštas, kuris veikia kaip kompensacinė sistema nustojus tinkamai veikti sinusiniam ir atrioventrikuliniam mazgams (10).

1.5.1. Skilvelinė tachikardija

Skilvelinė tachikardija pasireiškia kuomet keli priešlaikiniai skilveliniai kompleksai eina vienas po kito iš eilės. Ši ritmo patologija gali būti įgimta arba gali atsirasti dėl struktūrinių pokyčių miokarde, gali lydėti kardiomiopatijas, endokardiozę ar miokarditą. Skilvelinė tachikardija, laiku jos nepastebėjus, gali pereiti į skilvelių virpėjimą (12).

Diagnostika

EKG diagramoje matomi trys ir daugiau ankstyvi skilveliniai kompleksai iš eilės. Širdies susitraukimų dažnis gali būti pagreitėjęs reguliarus arba nereguliarus (paroksizminės tachikardijos metu). Jis paprastai būna >150 x/min. QRS kompleksai platūs ir keisti. Jei matomos P bangos, jos būna nesusiję su QRS kompleksais (15).

Priežastys, sukeliančios skilvelinę tachikardiją

Dilatacinė kardiomiopatija, įgimti defektai (subaortinė stenozė), endokardiozė, trauminis ar infekcinis miokarditas, širdies neoplazija, blužnies navikai, kraujavimas, apsinuodijimas vaistais (pvz., digitalio preparatais), pankreatitas (12).

Gydymas

Jeigu gyvūnui pasireiškusi hipomagnezemija ar hipokalemija, visų pirma reikėtų pašalinti šiuos sutrikimus ir tik tada galima užsiimti selektyvesniu gydymu nuo aritmijos. Dažniausiai gydymui naudojami beta blokatoriai (pvz., esmololis, atenololis) ir lidokainas (12).

1.5.2. Skilvelių virpėjimas

Skilvelių virpėjimas pasireiškia, kai skilveliai depolerizuojami chaotiškai ir nereguliariai. (12).

Diagnostika

24 Priežastys, sukeliančios skilvelių virpėjimą

Aortos stenozė, apsinuodijimas vaistais (pvz., anestetikais, ypač halotanu; digoksinu), elektros smūgis, elektrolitų disbalansas, hipotermija, miokarditas, šokas (12).

Gydymas

Medikamentiniam gydymui naudojama epinefrinas (mažomis dozėmis), vasopresinas ir lidokainas. Taip pat siekiant nutraukti skilvelių virpėjimą ir grįžti į normalų ritmą galima naudoti defibriliatorių (12).

1.5.3. Priešlaikiniai skilveliniai kompleksai

Skilveliai susitraukia gavę impulsą ne iš sinusinio mazgo, bet iš ektopinio židinio skilvelių miokarde (15).

Diagnostika

Priešlaikiniams skilveliniams kompleksams diagnozuoti naudojamas EKG tyrimas. Jo metu matoma, jog QRS kompleksai paprastai būna platūs ir keisti. P danteliai atskirti nesusiję su po jų einančiais QRS kompleksais. T danteliai būna didelės amplitudes ir apversti. Auskultuojant girdimas greitas ir nereguliarus širdies darbas (15).

Priežastys, sukeliančios priešlaikinius skilvelinius kompleksus

Kardiomiopatija, įgimti defektai (ypač subaortinė stenozė), endokardiozė, trauminis miokarditas, vaistų toksiškumas (pvz., digitalis), širdies neoplazija, miokarditas, pankreatitas (12).

Gydymas

Šunims, kuriems nepasireiškė stazinis širdies nepakankamumas ar hipotenzija, galima naudoti beta blokatorius (pvz., propranololį, atenololį, metoprololį) ar III klasės antiaritmiką (turintį ir beta blokatorių, ir kalio kanalų blokatorių savybių) sotalolį. Šunims, kuriems prasidėjęs stazinis širdies nepakankamumas ar hipotenzija, naudojami I klasės antiaritminiai vaistai (pvz., prokainamidas) (12).

1.5.4. Skilvelių asistolija

25 Diagnostika

Elektrokardiogramos diagramoje matoma, jog visai nėra QRS kompleko. P danteliai gali būti, jeigu yra pilna III laipsnio AV blokada, bet skilvelinės asistolijos atveju bazinė linija lygi, P dantelių nėra (15).

Priežastys, sukeliančios skilvelių asistoliją

Skilvelių asistoliją sukelia pilna III laipsnio AV blokada kartu su skilvelinio gelbstinčiojo ritmo ar jungties gelbstinčiojo ritmo nebuvimu. Taip pat įtakos skilvelių asistolijai turi hiperkalemija, plaučių embolija, hipotermija, kitų tipų aritmijos, kai netaikomas joks gydymas (12).

Gydymas

26

2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI

Duomenys rinkti 2013-2017 metais XXX smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Nuo 2013 iki 2015 m. atlikta retrospektyvi klinikoje sukauptų duomenų analizė, o likusius du metus, nuo 2015 iki 2017 metų duomenys buvo rinkti ir analizuojami asistuojant gydytojams. Iš surinktų duomenų buvo diferencijuojama, kokios širdies ligos buvo patologinių aritmijų priežastimi, analizuota, kurios aritmijos diagnozuotos dažniausiai, kokio svorio šunys dažniausiai sirgo tomis širdies ligomis, kurias lydėjo širdies aritmijos.

Įtarimas, kad gali būti širdies ritmo sutrikimų atsiranda jau renkant anamnezę, kai savininkas papasakoja apie simptomus. Klinikinio tyrimo metu palpuojant krūtinę bei auskultuojant širdį aritmijas nesunku atpažinti, tačiau jas reikia diferencijuoti. (4)

Tiksliam aritmijų diferencijavimui atliekamas elektrokardiografinis tyrimas. Jam atlikti klinikoje naudojamas Nihon Kohden firmos elektrokardiografas – Cardiofax ECG 9620 M. Tyrimui atlikti naudojamos standartinės derivacijos: I, II, III, aVR, aVL, aVF. Tyrimas atliekamas gyvūną paguldžius ant dešiniojo šono. Keturi elektrodai tvirtinami prie paciento galūnių. Raudonos spalvos elektrodas tvirtinamas dešiniosios alkūnės srityje, geltonos spalvos elektrodas tvirtinamas kairiosios alkūnės srityje, žalios spalvos elektrodas tvirtinamas ant kairės galinės kojos, o juodos spalvos elektrodas tvirtinamas ant dešinės galinės kojos. (6)

27 Rentgeninis tyrimas nėra pagrindiniu tyrimu diferencijuojant aritmijas ir diagnozuojant širdies ligas, bet dažnai suteikia labai naudingos papildomos informacijos. Rentgeninis tyrimas atliekamas siekiant įvertinti širdies dydžio ar topografijos pakitimus. Klinikoje rentgeniniai tyrimai atliekami naudojant stacionarų skaitmeninį Medical ECONET firmos aparatą. Gyvūnas guldomas dorsoventralinėje, dešiniojoje lateralinėje ar ventrodorsalinėje padėtyse. Darant rentgeno nuotrauką priekinės kojos patraukiamos į priekį, kad nuotraukoje peties juostos šešėliai neuždengtų vaizdo. Rentgenogramos atliktinos įkvėpimo metu. Jos peržiūrimos kompiuterio ekrane. (5)

28

3. TYRIMO REZULTATAI

Analizuojamu laikotarpiu nuo 2013 iki 2017 metų, XXX smulkiųjų gyvūnų klinikoje, širdies ligos buvo diagnozuotos 261 šuniui, iš jų 53 atvejais širdies ligas lydėjo širdies ritmo sutrikimai. Tai sudarė 20,3 proc.

1 pav. Nustatyti širdies aritmijų atvejai 2013-2017m.

Širdies ligos patinams nustatytos 1,6 karto dažniau nei kalėms. Širdies ligos su ritmo sutrikimu nustatytos 38 patinams (71,70 proc.) ir 15 kalių (28,30 proc.). Aritmijos patinams pasireiškė 2,5 karto dažniau.

2 pav. Skirtingos lyties šunų sergamumas kardiovaskulinės sistemos ligomis.

208

53

Širdies ligos, kai patologinės aritmijos nebuvo

Atvejai, kai nustatyta patologinė aritmija 0 20 40 60 80 100 120 140 Kalytės _Patinai 15 38 80 128 G yvū n ų sk aičiu s, vn t.

29 Pagal svorį šunys buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmojoje grupėje buvo mažų veislių šunys, kurių svoris nuo 1 iki 10 kg, antrojoje grupėje nuo 10 iki 25 kg, trečiąją grupę sudarė šunys, kurių svoris 25 ir daugiau kg. Širdies ligos dažniausiai buvo nustatytos mažųjų veislių šunims, bet patologinė širdies aritmija aptikta 23 stambiųjų veislių šunims (p<0,0001).

3 pav. Skirtingo svorio šunų sergamumas kardiovaskulinės sistemos ligomis.

Šunų, kuriems nustatytos širdies ligos su ritmo patologija, amžius buvo labai įvairus. Jauniausiam pacientui buvo 4 mėnesiai, vyriausias šuo, kuriam, aptikta patologinė aritmija buvo 16 metų. Dažniausiai širdies ligos, lydimos patologinės aritmijos, diagnozuotos 10 metų šunims –24,52 proc. šunų, kuriems aptiktos širdies ritmo patologijos. Antroje vietoje pagal atvejų dažnumą buvo 11 metų šunys, kurie sudarė 11,32 proc. Trečiojoje vietoje 5 metų šunys (9,43 proc.). Vidutinis šunų amžius – 8,46±3,48 metai.

4 pav. Šunų, kuriems nustatytos širdies ligos su ritmo sutrikimu, amžius.

13 17 23 159 33 16 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 1-10kg 10-25kg 25<kg G yvū n ų sk aičiu s, vn t.

30 Grynaveisliams šunims širdies aritmijos buvo dažnesnis reiškinys (46 atvejai arba 86,79 proc. visų šunų, kuriems identifikuota patologinė aritmija) nei mišrūnams (7 atvejai arba 13,21 proc. visų šunų, kuriems identifikuota patologinė aritmija).

5 pav. Skirtingos kilmės šunų sergamumas širdies ligomis, kurias lydėjo patologinė

aritmija.

Visi 46 grynaveisliai šunys buvo suskirstyti pagal veislę. Išskirtos 25 skirtingos veislės. Didžiausias sergamumas širdies ligomis, lydimomis širdies ritmo patologijos, pasireiškė vokiečių aviganiams. Jie sudarė 18,87 proc. (6 pav.).

7

46 Mišrūnai šunys

31 6 pav. Skirtingų veislių šunys, kuriems nustatyta patologinė aritmija.

Dažniausios šunų kardiovaskulinės sistemos ligos, kurias lydėjo širdies ritmo anomalijos, buvo dilatacinė kardiomiopatija ir endokardiozė (miksomatozinė vožtuvų liga). Dilatacinė kardiomiopatija sudarė 49,06 proc., o endokardiozė – 33,96 proc. visų diagnozuotų širdies ligų, kurias lydėjo aritmijos. Registruoti 3 atvejai, kai širdies ritmo sutrikimo priežastys buvo ekstrakardinės – navikinė patologija (5,66 proc.) (7 pav.).

32 7 pav. Širdies ligos, kurias lydėjo širdies ritmo anomalijos.

Iš visų tyrimui atrinktų 53 atvejų, buvo išskirtos 8 aritmijų rūšys. Širdies ritmo sutrikimai pasiskirstė nevienodai, vieni pasireiškė dažniau, kiti rečiau. Iš diferencijuotų širdies aritmijų daugiausiai pasireiškė ventrikulinė ekstrasistolija (33 proc.), supraventrikulinė ekstrasistolija (29 proc.) ir prieširdžių virpėjimas (24 proc.). Rečiausiai diagnozuotos I laipsnio AV blokada (6 proc.), sinusinė blokada, II laipsnio I Mobitso tipo AV blokada ir III laipsnio AV blokada (po 2,0 proc.) (8 pav.).

33 8 pav. Diagnozuotų aritmijų tipai.

2% 29% 2% 33% 24% 6% 2% 2% Sinusinė blokada Supraventrikulinė ekstrasistolija Atrioventrikulinė tachikardija Ventrikulinė ekstrasistolija Prieširdžių virpėjimas I laipsnio AV blokada II laipsnio I Mobitso tipo AV blokada

34 Ventrikulinė ekstrasistolija

Ventrikulinė ekstrasistolija dažniausiai pasireiškė šunims, kurie sirgo dilatacine kardiomiopatija (52,94 proc. atvejų, kai aptikti širdies ritmo sutrikimai). Rečiau ventrikulinė ekstrasistolija pasireiškė šunims sergantiems endokardioze (23,53 proc. diagnozuotų atvejų). Pavieniais atvejais ši aritmija pasireiškė šunims, kuriems buvo nustatyta neužakęs arterinis (Botalo) latakas, I laipsnio AV blokada ir prieširdžių pertvaros defektas.

9 pav. Širdies ligos, kuriomis sergant nustatyta ventrikulinė ekstrasistolija.

Daugiausiai ventrikulinė ekstrasistolija pasireiškė grynaveisliams šunims (88,24 proc. diagnozuotų atvejų) ir patinams (70,59 proc. diagnozuotų atvejų). Kalėms ši širdies ritmo anomalija nustatyta 2,4 karto rečiau. 4 šunys iš visų grynaveislių šunų grupės buvo vokiečių aviganiai.

10 pav. Ventrikulinė aritmija, nustatyta skirtingų veislių ir lyčių šunims.

9

4

1 1 1

DKM

Endokardiozė

Neužakęs botalo latakas I laipsnio AV blokada Prieširdžių pertvaros defektas

0 5 10 15

Patinai Kalytės Mišrūnai Grynaveisliai

35 Supraventrikulinė ekstrasistolija

Supraventrikulė ekstrasistolija dažniausia identifikuota šunims, sirgusiems endokardioze (73,33 proc. atvejų). Be to, supraventrikulinė ekstrasistolija buvo diagnozuota 3 šunims, kurie sirgo dilatacine kardiomiopatija (20 proc. atvejų).

11 pav. Širdies ligos, kuriomis sergant nustatyta supraventrikulinė ekstrasistolija.

Visais atvejais supraventrikulinė ekstrasistolija buvo diagnozuota grynaveisliams šunims. Didžioji dalis jų buvo patinai (80 proc. atvejų).

36 Prieširdžių virpėjimas

Prieširdžių virpėjimas dažniausiai lydėjo dilatacinę kardiomiopatiją (83,33 proc. atvejų), dviems šunims, kuriems identifikuota ši supraventrikulinė aritmija, diagnozuota navikinė patologija (16,67 proc. atvejų).

13 pav. Širdies ligos, kuriomis sergant nustatytas prieširdžių virpėjimas.

Prieširdžių virpėjimas 5 kartus dažniau nustatytas patinams (83,33 proc. atvejų) nei kalėms. Be to, prieširdžių virpėjimas 3 kartus dažniau buvo nustatytas grynaveisliams šunims, nei mišrūnams. Iš visų grynaveislių šunų 5 buvo vokiečių aviganiai.

14 pav. Prieširdžių virpėjimas, identifikuotas skirtingų lyčių ir veislių šunims.

10 2 DKM Navikas 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Patinai Kalytės Mišrūnai Grynaveisliai

37 I laipsnio AV blokada

I laipsnio AV blokada buvo nustatyta trims šunims, visi trys šunys sirgo skirtingomis ligomis. Ši širdies ritmo patologija aptikta endokardioze ir supravalvuline aortos stenoze sirgusiems šunims. Aritmija pasireiškė grynaveisliams, airių seterio, rusų spanielio, vokiečių aviganio veislės, šunims, du iš jų buvo patinai ir viena patelė.

Kitos aritmijos

Po vieną kartą diagnozuota sinusinė blokada atrioventrikulinė tachikardija, II laipsnio I Mobitso tipo AV blokada (Venkenbacho fenomenas) ir III laipsnio AV blokada.

Labradoro retriverių veislės kalei aptikta prieširdžių asistolija dėl sinusinės blokados ir atrioventrikulinio (Ašofo–Tavaros) mazgo neveika, o širdis susitraukdavo impulsams kilus skilvelių miokarde (idioventrikulinis ritmas).

Atrioventrikulinė tachikardija nustatyta trumpaplaukių taksų veislės patinui, kuris sirgo endokardioze.

II laipsnio I Mobitso tipo AV blokada (Venkebacho fenomenas) nustatyta amerikiečių kokerspanielių veislės kalei.

III laipsnio AV blokada diagnozuota 7 metų šarpėjų veislės kalei.

Gydymas

38 Gydymas nuo supraventrikulinių aritmijų

Supraventrikulinėms aritmijoms priskiriama prieširdžių virpėjimas bei plazdėjimas, supraventrikulinė ekstrasistolija ir atrioventrikulinė tachikardija. Nuo šių ritmo patologijų gydymui buvo naudojamos dvi medikamentų derinių schemos. Pirmasis derinys: digitalio preparatai su kalcio kanalų blokatoriais ar beta – blokatoriais. Antrasis derinys: pimobendanas su beta – blokatoriais. Šalia šių vaistų derinių į medikamentinio gydymo schemas visada įtraukiami AKF slopikliai, aldosterono sintezės slopikliai ir kilpiniai diuretikai (jei yra poreikis). (15 pav.)

Gydymas nuo ventrikulinių aritmijų

Ventrikulinėms aritmijoms priskiriama ventrikulinė ekstrasistolija, skilvelinė tachikardija, skilvelių virpėjimas. Gydymui nuo skilvelinių aritmijų buvo naudojamas tik vienas medikamentų derinys – pimobendanas su beta - blokatoriais. Taip pat ir prie šio gydymo į schemą įtraukiami AKF slopikliai, aldosterono sintezės slopikliai ir kilpiniai diuretikai (jei yra poreikis).

Gydymas nuo bradiaritmijų

39

4. REZULTATŲ APTARIMAS IR APIBENDRINIMAS

2013–2017 metais XXX smulkiųjų gyvūnų klinikoje 261 šuniui buvo diagnozuotos širdies ligos. Iš jų 20,31 proc. šunų širdies ligas lydėjo širdies ritmo sutrikimai.

Širdies ligomis patinai serga 1,75 karto dažniau nei kalės. Taigi ir širdies ritmo anomalijos aptinkamos dažniau patinams nei kalėms. Patinų širdies ligos su pasireiškusiomis aritmijomis sudarė 71,70 proc. visų šunų, kuriems diagnozuotos šios patologijos. Literatūroje galima rasti dvejopos informacijos, kad kalės serga dažniau širdies ligomis nei patinai ir atvirkščiai (23).

Šunys pagal svorį buvo suskirstyti į tris grupes. Į pirmąją grupę pateko mažųjų veislių šunys, kurių svoris 1-10 kg, antrojoje grupėje vidutinių veislių šunys 10-25 kg, trečiojoje grupėje didžiųjų veislių šunys, kurių svoris 25 kg ir daugiau. Širdies ligos dažniausiai nustatytos mažųjų veislių šunims (76,44 proc.), o širdies ligos kurias lydėjo ritmo sutrikimai, dažniau diagnozuotos didžiųjų veislių šunims (43,39 proc.) (p<0,001). Literatūroje taip pat pateikiami duomenys, jog širdies ligos aptinkamos dažniausiai mažųjų veislių šunims, bet ritmo anomalijos diagnozuojamos dažniau stambiųjų veislių šunims (23).

Išanalizavus duomenis pastebėta, kad širdies ligos su ritmo patologija diagnozuojamos labai įvairaus amžiaus šunims nuo kelių mėnesių iki 16 metų. Vidutinis šunų amžius 8,46±3,48 metai. Daugiausiai atvejų nustatyta 10 metų šunims, jie sudarė 24,53 proc. visų šunų, kuriems nustatyta širdies ritmo patologija. Literatūroje pateikiami duomenys, kad šunys virš 10 metų sudaro 57,69 proc. visų šunų, kuriems diagnozuojamos širdies ligos su ritmo patologija (24).

Aritmijos neveisliniams šunims pasireiškia 6,6 karto rečiau nei grynaveisliams šunims. Grynaveisliai šunys sudarė 86,79 proc. visų šunų, kuriems buvo diagnozuotos širdies ligos su širdies ritmo sutrikimu. Daugiausiai aritmijos diagnozuojamos vokiečių aviganių veislės šunims, jie sudarė 18,87 proc. tarp visų tirtųjų grynaveislių šunų. Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Šveicarijoje, JAV ir Australijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, jog mišrūnams širdies aritmijos pasitaiko tik 9,9 proc. visoje populiacijoje, o vokiečių aviganiams 10 proc. (22).

40 širdies ritmo patologijos. Dilatacinė kardiomiopatija dažniausiai pasireiškia didžiųjų veislių šunims, o endokardiozė smulkesniems šunims. Dilatacine kardiomiopatija sirgo 26 šunys, jie sudarė 49,06 proc., o endokardioze sirgo 18 šunų, kurie sudarė 33,96 proc. visų tirtųjų šunų. Literatūroje taip pat pateikiami duomenys, kad viena tarp dažniausiai pasitaikančių aritmijų priežasčių yra dilatacinė kardiomiopatija (26).

Iš visų diagnozuotų širdies aritmijų buvo diferencijuotos 8 rūšys. Dažniausiai nustatomos širdies aritmijos buvo: ventrikulinė ekstrasistolija (33 proc. atvejų), supraventrikulinė ekstrasistolija (29 proc. atvejų) ir prieširdžių virpėjimas (24 proc. atvejų). Rečiau nustatyta: I laipsnio AV blokada (6 proc. atvejų), III laipsnio AV blokada (2 proc. atvejų), II laipsnio I Mobitso tipo AV blokada (2 proc. atvejų), atrioventrikulinė tachikardija (2 proc. atvejų) ir sinusinė blokada (2 proc. atvejų). 2013 metais Londone atlikus tyrimą buvo nustayta, jog ventrikulinės aritmijos sudarė 46,7 proc. aritmijų, supraventrikulinės aritmijos – 42,5 proc. (26).

Iš gautų tyrimo duomenų matyti, jog ventrikulinių ekstrasistolijų priežastimi dažniausiai yra dilatacinė kardiomiopatija (52,94 proc. atvejų) rečiau endokardiozė (23,52 proc. atvejų), o supraventrikulinės ekstrasistolijos priežastimi dažniausiai yra endokardiozė (73,33 proc. atvejų). Tačiau literatūroje pateikiami duomenys, jog tiek supraventrikulinių ekstrasistolijų, tiek ventrikulinių ekstrasistolijų priežastimi būna dilatacinė kardiomiopatija (28).

Prieširdžių virpėjimą tyrimo metu šunims dažniausiai sukėlė dilatacinė kardiomiopatija (83,33 proc.). Literatūros šaltiniuose taip pat pateikiama informacija, jog dilatacinė kardiomiopatija yra viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, kuri sukelia prieširdžių virpėjimą (27).

41 schemos. Taip pat prie šių schemų pateikiami ir medikamentai, kurie naudojami naikinti antrinius simptomus, kilusius dėl širdies ligų (25).

42

IŠVADOS

1. Dažniausiai širdies ritmo anomalijos nustatytos sergant dilatacine kardiomiopatija (49,06 proc.) ir endokardioze (33,96 proc.).

2. 20,3 proc. kardiovaskulinės sistemos ligų lydėjo patologinės aritmijos.

3. Širdies ritmo sutrikimai dažnesni buvo stambiųjų veislių šunims (43,39 proc. visų atvejų).

4. Dažniausiai nustatytos širdies aritmijos buvo ventrikulinė ekstrasistolija (33 proc. atvejų), supraventrikulinė ekstrasistolija (29 proc. atvejų) ir prieširdžių virpėjimas (24 proc. atvejų).

5. Gydymui nuo supraventrikulinių aritmijų naudoti digoksino ir kalcio kanalų blokatorių bei beta – blokatorių ir pimobendano deriniai.

6. Gydymui nuo ventrikulinių aritmijų buvo naudoti pimobendano derinys su beta-blokatoriais.

43

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Richard W. Nelson and C. Guillermo Couto. Small animal internal medicine. Fifth ed.: Mosby; 2014. p. 74-95.

2. Stephen J. Ettinger, Edward C. Feldman. Textbook of Veterinary Internal Medicine . Seventh ed.: Saunders; 2009. p. 1159-1187.

3. Wendy Ware. Cardiovascular disease in small animal medicine. First ed.: Manson; 2011. p. 131-137.

4. Prieiga per internetą: [http://www.vetvisions.com/p411.htm žiūrėta 2017-11-25] 5. Prieiga per internetą:

[http://www.toto.lt/contents/cat,3302/sub,3512/Sirdies-ligu-diagnostika.html žiūrėta 2017-11-25]

6. Neužkrečiamųjų ligų paskaitų medžiaga.

7. Rasa Želvytė, Judita Žymantienė, Ina Pamparienė, Vaidas Oberauskas. GYVŪNŲ KRAUJO, ŠIRDIES IR KRAUJOTAKOS FIZIOLOGIJA Kaunas: LSMU; 2015. p. 52-57.

8. Bradley G. Klein. Cunningham's Textbook of Veterinary Physiology. Fifth ed.: Saunders/Elsevier; 2012. p. 359-369.

9. Dennis M. McCurnin, Joana M. Bassert. Clinical textbook for veterinary technicians. Fifth ed.: Saunders; 2002. p. 666-667

10. John D. Bonagura, David C. Twedt. Kirk's current veterinary therapy XV. First ed.: Saunders; 2014. p. 731-748.

11. Deborah Silverstein KH. Small Animal Critical Care Medicine . Second ed.: Saunders; 2015. p. 246-258.

12. Larry P. Tilley ,Francis W. K. Smith, Jr. Blackwell's Five-Minute Veterinary Consult: Canine and Feline. Sixth ed.: Wiley-Blackwell; 2016. p. 135-1387.

44 14. Maurits A. Allessie, MD, PhD, Penelope A. Boyden P, A. John Camm M, André G.

Kléber M, Max J. Lab, MD, PhD, Marianne J. Legato M, et al. Pathophysiology and Prevention of Atrial Fibrillation. 2001;103(5):769-777.

15. Virginia Luis Fuentes,Lynelle Johnson , Simon Dennis. BSAVA Manual of Canine and Feline Cardiorespiratory Medicine. Second ed.: BSAVA; 2010. p. 121.

16. Albert Dunnink, Jurren M. van Opstal, Peter Oosterhoff, Stephan K.G. Winckels, Jet D.M. Beekman, Roel van der Nagel, S. Cora Verduyn, and Marc A. Vos. Ventricular remodelling is a prerequisite for the induction of dofetilide-induced torsade de pointes arrhythmias in the anaesthetized, complete atrio-ventricular-block dog.

2012;14(3):431-436.

17. Heather Burrage. Sick sinus syndrome in a dog: Treatment with dual-chambered pacemaker implantation. 2012;53(5):565-568.

18. C.E. Rasmussen, T. Falk, N.E. Zois, S.G. Moesgaard, J. Häggström, H.D. Pedersen, B. Åblad, H.Y. Nilsen, L.H. Olsen. Heart Rate, Heart Rate Variability, and

Arrhythmias in Dogs with Myxomatous Mitral Valve Disease. 2011;26(1):76-84. 19. J.D. Thomason, M.S. Kraus, K.K. Surdyk, T. Fallaw, C.A. Calvert.

Bradycardia-Associated Syncope in 7 Boxers with Ventricular Tachycardia (2002–2005). 2008;22(4):931-936.

20. Brian Olshansky MD, Renee M.SullivanMD. Inappropriate Sinus Tachycardia. 2013;61(8):793-801.

21. Shengmei Zhou, MD, Byung-Chun Jung, MD, PhD, Alex Y. Tan, MD, FHRS, Vinh Quang Trang, Ghassan Gholmieh, MD, PhD, Seong-Wook Han, MD, PhD, Shien-Fong Lin, PhD, Michael C. Fishbein, MD,Peng-Sheng Chen, MD, Lan S. Chen, MD. Spontaneous stellate ganglion nerve activity and ventricular arrhythmia in a canine model of sudden death. 2008;5(1):131-139.

22. Oliveira, O. Domenech, J. Silva, S. Vannini, R. Bussadori, C.

Bussadori. Retrospective Review of Congenital Heart Disease in 976 Dogs. 2011;25(3):477-483

45 Biochemical Changes. Advances in Animal and Veterinary Sciences 2014;2(5):277-281.

24. Michele Borgarelli, Eric Zini, Gino D’Agnolo, Alberto Tarducci, Roberto A. Santill, David Chiavegato, et al. Comparison of primary mitral valve disease in German

Shepherd dogs and in small breeds. Journal of Veterinary Cardiology 2004;6(2):27-34. 25. C. Atkins, J. Bonagura, S. Ettinger, P. Fox, S. Gordon, J. Haggstrom, R. Hamlin, B.

Keene, V. Luis-Fuentes, R. Stepien. Guidelines for the Diagnosis and Treatment of Canine Chronic Valvular Heart Disease. Journal of Veterinary Internal Medicine 2009;23(6):1142-1150.

26. Mireia Fernandez, Laura Altet, Veronica L. Martinez-Diaz, Maria-Dolores Tabar, Paolo Silvestrini, Olga Francino, Xavier Roura. Assessment of PCR status of vector-borne pathogens in dogs presenting arrhythmias. Comp Clin Pathol 2013;23:1447-1452.

27. Brett Burstein, BSC, Stanley Nattel, MD. Atrial Fibrosis: Mechanisms and Clinical Relevance in Atrial Fibrillation. Journal of the American College of Cardiology 2008;51(8):802-809.

46

PRIEDAI

1 priedas EKG pavyzdys

47 2 priedas EKG pavyzdys

Šuo, Pekinesas, ♂, 10m. svoris 8,8 kg. Supraventrikulinė ekstrasistolija. Širdies

48 3 priedas EKG pavyzdys

Šuo, Mišrūnas, ♂, 13m. svoris 29,8kg. Prieširdžių virpėjimas. Širdies susitraukimų