LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS FAKULTETAS SKUBIOSIOS MEDICINOS KLINIKA

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS FAKULTETAS

SKUBIOSIOS MEDICINOS KLINIKA

GEDIMINAS JAŠINAS

MĖNULIO FAZIŲ ĮTAKA PACIENTŲ SKUNDAMS SKUBIOS PAGALBOS

SKYRIUJE

Medicinos studijų programos baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas Dr. Kęstutis Stašaitis

2

TURINYS

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

SĄVOKOS ... 6

SANTRUMPOS ... 7

ĮVADAS... 8

DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 9

1.Literatūros apžvalga ... 10

1.1. Istoriniai aspektai ... 10

1.2. Dabarties mokslinės kontraversijos ... 10

1.3 Psichiatriniai susirgimai ir mėnulio fazių įtaka ... 11

1.4 Neurologiniai susirgimai ir mėnulio fazių įtaka ... 12

1.5 Kardiologiniai susirgimai ir mėnulio fazių įtaka ... 13

1.6 Traumos ir mėnulio fazių įtaka ... 13

2. TYRIMO METODIKA ... 15

3. REZULTATAI ... 17

3.1. Anketinis tyrimas ... 17

3.1.1.Apklausos dalyviai ... 17

3.1.2. Išorinių veiksnių įtaka pacientų kiekiui ir nusiskundimams ... 17

3.1.3. Mėnulio fazių įtaka pacientų kiekiui ... 18

3.1.4. Mėnulio fazių įtaka pacientų nusiskundimams ... 19

3.2. Pacientų srautų ir nusiskundimų spektro analizė ... 20

4.REZULTATŲ APTARIMAS ... 22

5.IŠVADOS ... 24

6.LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 25

3

SANTRAUKA

Gediminas Jašinas. Mėnulio fazių įtaka pacientų skundams skubios pagalbos skyriuje. Medicinos studijų programos baigiamasis magistro darbas mokslinis vadovas dr. Kęstutis Stašaitis, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Skubiosios medicinos klinika, Kaunas, 2018 : 31 puslapis.

Tyrimo tikslas. Įvertinti mėnulio fazių įtaką į Skubios pagalbos skyrių besikreipiančių pacientų

kiekiui ir jų susirgimų spektrui pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių (TLK).

Uždaviniai.

1. Įvertinti Skubios pagalbos skyriaus personalo apklausą apie pacientų kiekius ir kreipimosi pobūdį esant skirtingoms mėnulio fazėms.

2. Įvertinti pacientų kiekių pokyčius skirtingomis mėnulio fazėmis 3. Įvertinti pacientų skundų pokyčius skirtingomis mėnulio fazėmis

Metodika. Dviejų etapų tyrimas atliktas Lietuvos sveiktos mokslų universiteto ligoninėje

Kauno klinikose,Skubios pagalbos skyriuje, pirmame etape atlikta anketinė Skubios pagalbos skyriaus personalo apklausa. Antrame etape atliktas retrospektyvinis tyrimas Lietuvos sveikatos mokslų

universiteto ligoninėje Kauno Klinikose, Skubios pagalbos skyriuje, analizuojant pacientų atvykusių (2015 m. rugpjūčio mėnesio – 2016 m. liepos mėnesio imtinai) į Skubios pagalbos skyrių duomenis surinktus iš skyriaus duomenų bazės.Pacientai suskirstyti į grupes pagal TLK kodus, gauti duomenys apskaičiuoti naudojant MS Excel programą.Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 23.0v programą. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05. Kokybiniems rodikliams vertinti buvo naudoti chi-kvadratas bei "Goodness-of-fit" statistiniai kriterijai.

Rezultatai. Nustatyta jog LSMUL KK Skubios pagalbos skyriaus darbuotojų nuomone

(81.9%) pacientų kiekiui ir jų skundams įtaką daro mėnulio fazės, dažniausiai minima buvo pilnaties mėnulio fazė (68.1%). Atlikus turimų duomenų analizę nustateme, jog daugiausia pacientų į Skubios pagalbos skyrių kreipiasi būtent pilnaties metu, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšmingas skirtumas (p > 0.05). Tiriant pacientų skundų priklausomybę nuo mėnulio fazių buvo pastebėta, jog statistiškai reikšmingai pilnaties metu padaugėja traumą patyrusių pacientų (p < 0.05). Delčios metu statistiškai reikšmingai padaugėja pacientų kurie skundžiasi psichikos sveikatos sutrikimais (p < 0.05). Kitoms ligų grupėms statistiškai reikšmingų skirtumų nestebėta.

Išvados. Skubios pagalbos skyriaus personalas pastebi, jog pacientų kiekiai ir skundai

priklauso nuo mėnulio fazių, ypatingai nuo pilnaties. Daugiausia pacientų į Skubios pagalbos skyrių kreipiasi pilnaties metu. Psichiatrinių susirgimų statistiškai reikšmingai daugiau delčios metu, o traumą patyrusių pacientų statistiškai reikšmingai daugiau pilnaties metu.

4

SUMMARY

Gediminas Jasinas. Lunar phases influence to patients complaints in Emergency department

(ED).Master thesis of Medicine programme, scientific supervisor Kestutis Stasaitis PhD, Lithuanian University of Healt Sciences, Medical academy, Department of Emergency medicine, Kaunas, 2018: 31 pages.

Aim. To evaluate lunar phases influence on the number of patients in Emergency department

and the range of diseases according to the International Disease Clasification (IDC)

Objectives. 1.To evaluate ED staff opinion about lunar phases influence on patients quantity

and complaints. 2. To evaluate patients quantity during different lunar phases 3. To evaluate patients complaints during different lunar phases.

Methods. A two-stage study was conducted at the LSMUL KK, Emergency Department, and

a questionnaire of the ED staff was conducted in the first phase. In the second phase, a retrospective study was carried out at the LSMUL KK, Emergency Department, analyzing the data of patients arrived during August 2015 - July 2016 into the Emergency Department. Data collected from the department database. The patients were divided into groups according to IDC , data was calculated with MS Excel program. Statistical analysis was performed using the SPSS 23.0v program. The difference was considered statistically significant when p <0.05. Chi-square and Goodness-of-Fit statistical criteria were used to assess qualitative indicators.

Results. It was determined that LSMUL KK Emergency department staff (81.9%) were noticed that there is differece between complaints and patients quantity during different phase, the most frequently mentioned phase - the full moon phase (68.1%). After analyzing the available data, we determined that most of the patients were referred to the Emergency Department during full moon, but it is not a statistically significant difference (p> 0.05). In the study of patients' complaints of dependence on the moon phases, it was observed that there was a statistically significant increase in the number of injured patients (p <0.05). During wane phase there is a statistically significant increase on the number of patients who complain about mental illness (p <0.05). There were no statistically significant differences in other groups of diseases.

Conclusions. The Emergency Department staff finds that the number of patients and complaints depend on the moon phase, especially during full moon. The majority of patients are referred to ED during full moon phase. During wane phase patients quantity with mental illness were bigger it was statistically significant (p < 0.005), during full moon it were more patients with traumatic injuries (p < 0.05).

5

INTERESŲ KONFLIKTAS

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

6

SĄVOKOS

Mėnulio hipotezė – Mokslininkų naudojama sąvoka kalbant apie mėnulio įtaką žemei ir poveikį

7

SANTRUMPOS

SPS – Skubios pagalbos skyrius TLK – Tarptautinis ligų klasifikatorius EKG – Elektrokardiograma

PSO - Pasaulio sveikatos organizacija

SUDEP – staigi neaiški mirtis esant epilepsijai PSIP – praeinantis smegenų išemijos priepuolis SAH – subarachnoidinė hemoragija

ŪMI – ūmus miokardo infarktas

MONICA - Monitoring Trends and Determinants in Cardiovascular Disease KORA- Cooperative Health reasearh in the Region of Augsburg

8

ĮVADAS

Temos aktualumas.

Medicinos įstaigų darbuotojai dažnai pastebi pacientų kiekio ir jų skundų spektro pokyčius skirtingais to paties sezono ar net mėnesio laikotarpiais, o viena iš dažniausių jų spėjamų tokio reiškinio priežasčių yra mėnulio fazių kaita.[1,2] Užsienio mokslinėje literatūroje taip pat aptariamos galimos sąsajos tarp pacientų kiekio ir nusiskundimų spektro pokyčių skirtingais to paties mėnesio laikotarpiais.[3] Tuo tarpu Lietuvoje panašaus pobūdžio tyrimų atlikta vos keletas, o tai trukdo daryti pagrįstas išvadas apie galimą minėtą priklausomybę.[4] Jos patvirtinimas leistų optimizuoti ligoninių Skubios pagalbos skyrių veiklą, tam tikromis dienomis paruošiant didesnį kiekį personalo ir kitų medicininių resursų statistiškai tikėtinam didesniam nei įprastai pacientų su tam tikrais nusiskundimais antplūdžiui. Todėl šiuo magistro baigiamuoju darbu siekiama patikrinti medicinos personalo

pastebėjimais ir užsienio literatūros šaltiniais paremtą hipotezę, ar iš tiesų į Skubios pagalbos skyrių besikreipiančių pacientų ir jų nusiskundimų spektras statistiškai reikšmingai priklauso nuo skirtingų mėnulio fazių.

Darbo naujumas.

Tvirtai teigti apie mėnulio fazių įtaką negalime, tačiau kai kurie tyrimai atranda ryšį, nors tiriant tokią pačia patologiją kitoje šalyje gaunami visiškai skirtingi rezultatai. Tai galėtu reikšti, kad kiekvienos šalies žmones skirtingai veikia besikeičiančios mėnulio fazės, oras ar geomagnetiniai laukai [5], todėl ištirti ar „mėnulio efektas“ egzistuoja Lietuvoje, kur atlikta nedaug tyrimų šia tema yra naudinga.

Praktinė reikšmė.

Radus priklausomybę, būtu galima optimizuoti skubios pagalbos skyrių darbą skirtingų mėnulio fazių metu, taip sutrumpinant pacientų praleidžiamą laiką skubios pagalbos skyriuje.

Darbo tikslas.

Įvertinti mėnulio fazių įtaką į Skubios pagalbos skyrių besikreipiančių pacientų kiekiui ir jų susirgimų spektrui pagal TLK.

9

DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: Įvertinti mėnulio fazių įtaką į Skubios pagalbos skyrių besikreipiančių pacientų kiekiui

ir jų susirgimų spektrui pagal TLK.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti Skubios pagalbos skyriaus personalo apklausą apie pacientų kiekius ir kreipimosi pobūdį esant skirtingoms mėnulio fazėms.

2. Įvertinti pacientų kiekių pokyčius skirtingomis mėnulio fazėmis 3. Įvertinti pacientų skundų pokyčius skirtingomis mėnulio fazėmis

10

1.Literatūros apžvalga

1.1. Istoriniai aspektai

Mėnulio vaidmuo Žemės bei žmonijos gyvenime nuo neatmenamų laikų kelia daugybę diskusijų, o frazė „veikiausiai kalta pilnatis“ ir šiomis dienomis neretai palydi vieną ar kitą nepaaiškinamą gamtos ar žmogaus elgsenos reiškinį. Pagrįstų ir nepagrįstų koreliacijų tarp konkrečių mėnulio fazių ir gyvų organizmų elgesio bei fiziologinių pokyčių visumos, apibendrintai vadinamos „mėnulio efektu“, ištakos siekia senovės graikų ir romėnų civilizacijas. Plinijus Vyresnysis1_dar pirmame mūsų eros amžiuje rašė, kad mėnulis daro poveikį visiems procesams Žemėje, įskaitant biologines struktūras. Kartu jis pritarė anksčiau Muciano2 _{išsakytoms mintims dėl nuovargio,} depresijos ir agresyvumo pasireiškimo priklausomybės nuo mėnulio[6].Pitėjus3_{savo ruožtu aiškino,} kadPlinėjausišvadosapie mėnulio poveikį biologinėms struktūroms gimė dėl mėnulio įtakos potvynių bei atoslūgių ciklams (jau tais laikais žmonės apie artėjančius potvynius-atoslūgius spręsdavo iš mėnulio[1].Moksliškai ryšį tarp mėnulio fazių bei potvynių-atoslūgių 1687 m. pagrindė I. Niutonas. Jo gravitaciniai skaičiavimai iki tol mistifikuotam mėnulio poveikiui pagaliau suteikė matematinį pagrindą, taip privesdami mokslininkus prie minties, kad jei iš tiesų mėnulis taip stipriai veikia jūrų vandenis, tai kodėl jis turėtų neveikti gyvybės, kuri didžiąją dalimi sudaryta taip pat iš vandens [7].Kadangi „vandeningiausiu“ žmogaus organu to meto suvokimu buvo laikomos smegenys, dažniausiai su mėnuliu imta sieti psichines ligas bei jų paūmėjimus. Tam be išlygų pritaria ir knygą „Mėnulio efektas“ parašęs amerikiečių psichiatras A.Lyberis, pasak kurio egzistuoja aiškus ryšys tarp mėnulio fazių bei įvairių psichozių, galimai kylančių dėl to, kad mėnulis veikia 70 procentų žmogaus kūno masės sudarantį vandenį taip pat, kaip ir jūras [4].

1.2. Dabarties mokslinės kontraversijos

Nepaisant to, kad pasaulis ryšį tarp mėnulio ir žmogaus susirgimų analizuoja jau daugiau kaip du tūkstančius metų, šiuolaikinė įrodymais pagrįsta medicina tebėra prieštaringa „mėnulio efekto“ atžvilgiu. Viena vertus, mokslinėje spaudoje pateikiama įrodymų, kad mėnulio fazės yra susijusios su įvairių ligų pasireiškimo ar paūmėjimo epizodais, kita vertus, nekąmažiau tyrėjų statistiškai reikšmingų mėnulio sąsajų su tomis pačiomis ligomisneranda.Pavyzdžiui Libane atliktos studijos

1 _{Gajus Plinijus Vyresnysis (23–79 m.) – Senovės romėnų gamtininkas, filosofas, istorikas ir rašytojas, išgarsėjęs savo 32}

tomų veikalu „Gamtos istorija“ (Naturalis Historia), kuriame apžvelgė to meto astronomijos, istorijos, biologijos, medicinos ir kitų mokslų žinias.

2 _{Gajus Licinijus Mucianas (I a.) – Senovės romėnų politikas, istorikas ir rašytojas, paskelbęs veikalų gamtos istorijos ir}

rytų geografijos temomis.

11 kurios metu buvo ištirti 166 atvejai rezultatai rodo, jog galvos smegenų aneurizmos plyšimai priklauso nuo mėnulio fazių, tačiau tuo pat metu Vokietijoje atliktas analogiškas tyrimas tokios koreliacijos neparodė[8].

Jochen’o Shuld’o ir kolegų atliktos mokslinės studijos rezultatai rodo, kad daugiau nei 40 % tyrime dalyvavusių medicinos darbuotojų sako pastebėję, kad skirtingos mėnulio fazės daro įtaką žmonių elgesiui [2].Nors dažnai dėl įtakos žmonių nuotaikai ir psichinei būklei sutariama, tačiau somatiniai susirgimai ir jų ryšys kelia daugiau klausimų. Pavyzdžiui, tirdama Ispanijos populiaciją, Eva Maria Roman su tyrimo partneriais surado koreliaciją, rodančią, kad pilnaties metu padaugėja kraujavimo iš virškinamojo trakto atvejų skaičius, lyginant su kitomis mėnulio fazėm[9]. Slovakijoje M.Mikulecky ir J.Rovensky rado statistiškai reikšmingą bronchinės astmos paūmėjimų dažnio padidėjimą vaikams pilnaties ir jaunaties metu [10]. Kadangi trūksta analogiškų tyrimų kitų šalių populiacijose, tokius duomenis vertinti vienareikšmiškai yra keblu. Todėl mokslinių studijų, nagrinėjančių mėnulio fazių poveikį somatiniams susirgimams, poreikis išlieka aktualus ir šiandien. Klinikiniame darbe sveikatos apsaugos profesionalai taip pat pastebi, kad esant mėnulio pilnačiai, kinta pacientų elgesys skubios pagalbos skyriuose, Naujajame Orleane atliktame tyrime 43% apklaustųjų dirbančių ligoninėje teigia, jog esant mėnulio pilnačiai pacientai yra irzlesni, išsako daugiau skundų.[11]

1.3 Psichiatriniai susirgimai ir mėnulio fazių įtaka

Daug tyrimų rezultatų atskleidžia, kad skirtingomis mėnulio fazėmis, o ypač pilnaties metu, padaugėja į gydymo įstaigas patenkančių psichiatrinio profilio pacientų[3].Jungtinėje Karalystėj atlikto tyrimo metu skelbiama jog dažnesni yra jau esamo psichinės ligos paūmėjimai.[12]Pilnaties išsiskyrimas tarp visų mėnulio fazių poveikio psichikai kontekste aiškinamas moksliniais įrodymais, kad pilnaties metu suprastėjažmonių miego kokybė. Daroma prielaida, kad psichologinių būklių paūmėjimą būtent ir sąlygoja nepakankama miego esant pilnačiai [3,13,14].

Tačiau skirtingos ūmios psichiatrinio profilio būklės ar elgsenos pokyčiai tendencingai pasireiškia ir kitų mėnulio fazių metu. Pavyzdžiui, Jungtinėj Karalystėj savižudybių statistiškai padaugėja pilnaties metu bei iškart po jaunaties[12]. Tuo tarpu Kanadoje atlikto tyrimo rezultatai rodo savęs žalojimosi atvejų padažnėjimąšviečiant priešpilniui ir delčiai[3]. Dalis tyrėjų taip pat pastebėjo, jog esti būklių kurios rečiau pasitaiko keičiantis ciklui – kanadiečių mokslininkų grupė su Varinder.SParmer priešakyje nustatė, jog lengvos depresijos epizodų sumažėja esant mėnulio pilnačiai, lyginant su delčia. [12]

Visgi ne visi mokslininkai sutinka su teiginiu, jog mėnulio fazės apskritai daro nors kokią įtaką pacientų psichinei būklei.Tas pats VarinderS.Parmer yra nustatęs, kad mėnulio aktyvumas neturi įtakos bendram psichiatrinių pacientų apsilankymų skubios pagalbos skyriuose dažniui, nors

12 psichiatrai ir teigia jaučiantys pacientų kiekio skirtumus skirtingais mėnulio ciklais.[12]Tokių prieštaringų duomenų buvimas tik dar labiau pabrėžia papildomų mėnulio poveikio tyrimų būtinybę.

1.4 Neurologiniai susirgimai ir mėnulio fazių įtaka

Neurologiniai sutrikimai, tokie kaip epilepsija ar įvairūs galvos skausmai, yra dažnas reiškinys šių laikų visuomenėje. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), nuo epilepsijos priepuolių šiuo metu kenčia maždaug 50 milijonų žmonių visame pasaulyje [15], o įvairios etiologijos galvos skausmaikamuoja daugiau nei pusę visų suaugusių žmonių. Iš jų net 30 procentų diagnozuota migrena [16].PSO teigia, kad šių būklių paūmėjimas priklauso nuo įvairių socialinių veiksnių, tokių kaip darbo užmokestis, užimama socialinė padėtis, darbas prie kompiuterio ir kt. Tačiau šių ligų atvejų buvo ir anksčiau, kol visuomenėje nevyravo pinigų ir sėkmės kultas.

Atlikti skirtingi moksliniai tyrimai skelbia skirtingus rezultatus dėl mėnulio ciklų įtakos traukulių pasireiškimui. Jų tyrėjai mini ir skirtingas mėnulio fazes. Pavyzdžiui,Polychronopoulusteigia, jog pilnaties metu yra didesnė traukulių tikimybė [17], tačiau tuo pat metu Ruegg tvirtina, kad dažniausiai traukuliai pasireiškia esant jaunačiai [18], o Benbadžio atlikto tyrimo rezultatai parodė didžiausią traukulių padažnėjimą šviečiant delčiai[13].

Staigi neaiški mirtis esant epilepsijai (angl. Sudden unexpected death in epilepsy, SUDEP) yra gana dažnai pasitaikanti mirties priežastis tarp epilepsija sergančių žmonių. Įdomiausia tai, kad Brazilijos mokslininkų grupė nustatė, jog net 70% šių atvejų ištinka pilnaties metu[13,18]. Žinant faktą, jog SUDEP ištinka būtent traukulių priepuolio metu, galime daryt išvadą, kad Polychronopoulus teisingai nustatė traukulių dažnio koreliaciją būtent su pilnaties faze, o ne kitomis.Neką mažiau svarbūs ir neepileptinės kilmės traukuliai.Tirdami tokio pobūdžio traukulius ir jų pasireiškimo ypatybes, Robert D.Bolen su komanda nustatė, jog statistiškai reikšmingas traukulių pasireiškimas ar padažnėjimas įvyksta jaunaties metu.[13]

Negalima neaptarti ir įvairia neurologine simptomatika (afazija, pareze, plegija ir kt) pasireiškiančių smegenų kraujotakos sutrikimų, tokių kaip išeminis galvos smegenų insultas, praeinantys smegenų išemijos priepuoliai (PSIP), subarachnoidinės hemoragijos (SAH) ar intracerebrinė hemoragija Mokslininkus jau kurį laiką domina ne tik galimas jų ryšys su mėnulio fazėmis, bet ir su metų laiku.Pvz. grupė tyrėjų iš Melburno, 2004–2011 m.tyrinėjusi netraumines intracerebrines kraujosrūvas, galvos smegenų insultus bei PSIP, nustatė, kad intracerebrinės hemoragijos statistiškai reikšmingai dažnesnės delčios metu nei jaunaties, tuo tarpu PSIP atvejų padaugėja ir delčios ir pilnaties metu, lyginant su jaunatimi, o ryšys su išeminiu galvos smegenų insultu šiame tyrime rastas nebuvo [19,20]. Prancūzų neurochirugai, savo ruožtu, ieškojo ryšių tarp mėnulio fazių ir SAH 4 metus trukusioje studijoje, apėmusioje 111 pacientų atvejus. Tyrimo metu buvo ieškoma sąsajų ne tik su mėnulio aktyvumu, bet ir su metų laikais. Nors nė vienas metų laikas

13 statistiškai reikšmingai neišsiskyrė,jaunaties metu SAH pasireiškimas buvo aktyvesnis, nei kitų mėnulio fazių metu[21].

Daugelis cituotų neurologinių sutrikimų sąsajos su mėnulio fazėmis tyrėjų taip pat akcentuoja poreikį atlikti daugiau ir didesnės apimties panašaus pobūdžio tyrimų, mat prieštaringi esamų tyrimų duomenys neleidžia daryti pagrįstų išvadų, kurios įgalintų pritaikyti nustatytus ryšius tiek klinikinėje praktikoje, tiek ir administruojant sveikatos priežiūros paslaugas.

1.5 Kardiologiniai susirgimai ir mėnulio fazių įtaka

Kardiologijos specialistų taip pat neaplenkė klausimai apie mėnulio efektąkardiologiniams sutrikimams, o daugiausia tyrėjų dėmesio sulaukė ūmus miokardo infarktas (ŪMI). Vokietijos mokslininkai analizavo MONICA (angl. Monitoring Trendsand Determinantsin Cardiovascular

Disease) projekto šakos KORA(angl. Cooperative Health reasearhing the Region of Augsburg)

duomenų bazę, kurioje 1985–2007 m. buvo užregistruota 23400 ŪMI atvejų, iš kurių tyrimo kriterijus atitiko 15985 atvejai. Iki 2000-ųjų m. į šią duomenų bazę pacientai buvo atrenkami remiantis simptomais, padidėjusiu troponino kiekiu ir elektrokardiografiniais pokyčiais, o nuo 2001 m.– remiantis Europos kardiologų asociacijos ir Amerikos kardiologų asociacijos pasiūlytais kriterijais. Tyrimo metu nebuvo rasta statistiškai reikšminga ŪMI pasireiškimo priklausomybė nuo skirtingų mėnulio fazių, tačiau pastebėta, jog tris dienas po jaunaties yra statistiškai reikšmingai mažiau ŪMI atvejų, kas leido daryt prielaidą apie kardioprotekcines dienas [22]. Austrijos mokslininkai atliko tyrimą norėdami išsiaiškint miokardo infarkto ir širdies sustojimo rizikos priklausomybė nuo mėnulio fazės, tačiau nebuvo rastas joks ryšys, tarp mėnulio fazių ir minėtų būklių atsiradimo [23]. Amerikoje 11 metų studijoje, skubios medicinos gydytojai taip pat bandė rast ryšį tarp kardiopulmoninių sutrikimų ir pilnaties, bet statistiškai reikšmingo ryšio nerado,tačiau pastebėjo, jog jaunaties metu 6.5% sumažėja gaivinimų (CPR) lyginant su kitomis fazėmis [24].

1.6 Traumos ir mėnulio fazių įtaka

Ieškant sąsajų tarp mėnulio fazių ir įvairių ligų pasireiškimo, pro akis nepraslysta ir traumos. Seniai aišku, jog traumų dažnis priklauso nuo oro sąlygų[5,25,26], kalendorinių švenčių[5], vaikams traumų padaugėja vasaros atostogų metu[5], o žiema dažnai susijusi su išaugančiu skaudžių eismo įvykių, kuriuose susitraumuoja žmonės, skaičiumi [26].Tai galimai priklauso nuo skirtingo žmonių aktyvumo skirtingais metų laikais, darant prielaidą, kad vasaros sezono metu ir esant šiltam orui žmones tampa mažiau atsargūs, mažiau save saugo ir dažniau susižaloja[25], o blogos oro sąlygos yra palankios nelaimėms nutikti.

14 Šventinės dienosir kiti laisvadieniai taip pat turi ypatingą reikšmę ligoninių Priėmimo-skubios pagalbos skyrių(SPS) darbuotojams.Su tuo siejamas Lietuvoje ir pasaulyje tendencingai augantis suvartojamo alkoholio kiekis [27], o, kaip žinia, šventiniu laikotarpiu šis fenomenas dar labiau paūmėja, ligoninės sulaukia daugiau nuo alkoholio apsvaigusių pacientų. Tyrimai įrodė, jog pacientai su didesne alkoholio koncentracija dažniau patiria bukas traumas, dažniausiai tiesiog pargriuvę, tačiau jų sužalojimai būna mažesni nei žmonių, vartojusių mažiau alkoholio [28]. Amerikiečiai pastebėjo, jog asmenys su dideliu alkoholio kiekiu kraujyje (>0.08 g/dL) patyrė lengvesnius ir mažesnę grėsmę gyvybei keliančius sužalojimus.[29] Tačiau jie sukelia daugiau avarijų, kuriose nukenčia kiti žmonės. Mėnulio fazių priklausomybės tyrėjai neranda[5], tačiau galime daryt prielaidą, kad ūmėjant žmonių psichinei būklei pilnaties metu, savęs žalojimosi atvejų padaugėja [1], tačiau. Grioningene 36 metus trukusioje studijoje, kurioje buvo tirta, ne tik ryšys tarp mėnulio fazių ir traumų, tačiau ir oro įtaką, saulėtų dienų įtaka ar atostogų įtaka patiriamų traumų dažniui, buvo nustatyta, jog pilnaties metu traumos yra retesnės negu jaunaties [5]. Žinoma daug traumų patiriama ne vien dėl savo kaltės, kadangi tyrėjai nustatė, jog visas biologines struktūras mėnulio fazių pokyčiai veikia skirtingai, o gyvūnų elgesyje tai pastebima labiausiai [6], Australijos tyrėjai nusprendė patikrint ar pilnaties metu padaugėja žmonių sužalotų dėl netinkamo gyvūnų elgesio, jie tyrė būtent šunų užpuolimus, tačiau jokio ryšio tarp sužeidimių dažnio ir pilnaties nepastebėjo [30].

Rusijos tyrėjai teigia, jog nors ir randamas skirtingas mėnulio poveikio žmogaus organizmui ryšys skirtingomis mėnulio fazėmis, klaidinga yra tirti tik vieną veiksnį, nes saulės aktyvumas, geomagnetiniai pokyčiai ar net klimatas taip pat turi įtakos žmogaus organizmui, kadangi šie veiksniai veikia įvairius žmogaus kūno reguliacijos mechanizmus. Svarbu suprasti tai, kad žmogaus organizmas evoliucijos eigoje įprato prisitaikyti prie naujų iššūkių, tačiau žmonės su lėtinemis ligomis dažniausiai yra vyresnio amžiaus ir jų adaptacija nėra tokia greita ar sėkminga lyginant su jaunais žmonėm.[20]

15

2. TYRIMO METODIKA

Tyrimo vykdymo laikas, vieta: Tyrimas vykdytas 2016 m. rugsėjo – 2018 m. gegužės

mėnesiais LSMU MA MF Skubiosios medicinos klinikos Suaugusiųjų priėmimo – skubios pagalbos skyriuje (SPS). Tyrimo metu analizuoti informacinėje pacientų srautų registravimo sistemoje IAEM archyvuojami duomenys apie pacientų apsilankymų dažnį SPS ir jų nusiskundimų spektrą pasirinktu vienerių metų laikotarpiu (2015 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. liepos 31 d.). Tuo pat metu lygiagrečiai buvo atliekamas ir anketinis SPS personalo tyrimas, analizuojant darbuotojų nuomones apie mėnulio fazių įtaką pacientų srautų ir nusiskundimų spektro dėsningumams. SPS personalo darbo patirtimi grįstos nuomonės apie minėtus dėsningumus vėliau buvo lyginamos su realiais pasirinktų vienerių metų pacientų apsilankymų dažnio ir jų nusiskundimų spektro statistiniais duomenimis kiekvienos iš mėnulio fazių metu.

Tiriamųjų atranka: Retrospektyviai šiame tyrime dalyvavo 2015 m. rugpjūčio 1 – 2016 m.

liepos 31 dienomis SPS apsilankę pacientai, kurių diagnozė buvo patikslinta informacinėje pacientų srautų registravimo sistemoje IAEM priskiriant vieną iš galiojančių TLK kodų. Į tyrimą neįtraukti jaunesni nei 18 metų pacientai bei pacientai, kuriems TLK kodas IAEM sistemoje priskirtas nebuvo. Tuo tarpu SPS personalo apklausoje dalyvavo SPS dirbančio medicinos ir pagalbinio personalo nariai, kurie sutiko dalyvauti šiame tyrime ir užpildė anoniminę tyrimo anketą (žr. Priedas nr.1). Minėti respondentai buvo informuoti apie jų atsakymų anonimiškumą ir tyrimo etiškumą.

Tiriamoji imtis: Į tyrimą įtraukti sistemoje IAEM saugomi duomenys apie 46 016 tyrimo

atrankos kriterijus atitikusių pacientų apsilankymų (2015 m. rugpjūčio 1 – 2016 m. liepos 31 dienomis IAEM užregistruoti 63675 pacientų apsilankymai SPS, tačiau 17659 neatitiko įtraukimo dalyvauti tyrime kriterijų). SPS personalo apklausoje iš viso dalyvavo 72 LSMU MA MF Skubiosios medicinos klinikos suaugusiųjų priėmimo – skubios pagalbos skyriaus personalo nariai.

Tyrimo eiga ir procedūros: Leidimą vykdyti šį mokslinį tyrimą suteikė Lietuvos sveikatos

mokslų universiteto Bioetikos centras (leidimo nr.: 2017-10-09 Nr. BEC – MF – 40). Tyrime dalyvauti sutikęs SPS personalas buvo pakviestas savanoriškai užpildyti anoniminę internetinę anketą, sugeneruotą www.apklausos.lt sistemoje. Statistiniai pacientų srautų SPS ir jų nusiskundimų spektro duomenys buvo gauti iš vietinės SPS pacientų srautų registravimo sistemos ir atitinkamai išanalizuoti. Pasirinktas vienerių metų laikotarpis (2015 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. liepos 31 d.) buvo suskirstytas į keturias grupes pagal mėnulio fazes (pilnatis, jaunatis, delčia, priešpilnis), naudojant oficialų NASA mėnulio žemėlapį. Pagal tiesiogine atvykimo į SPS priežastimi tapusį pacientų nusiskundimų spektrą (remiantis IAEM saugomais jų apsilankymo dieną nustatytų diagnozių duomenimis ir Tarptautiniu ligų

16 klasifikatoriumi 10-AM) visi 46 016 tirtų atvejų, buvo priskiriami vienai iš penkių grupių: neurologiniai pacientai, kardiologiniai pacientai, psichiatriniai pacientai, traumą patyrę pacientai ir kiti pacientai (kurie neatitiko nei vienos iš pirmųjų 4 grupių kriterijų). Surinkti tyrimo duomenys buvo apdorojami MS Excel programine įranga, statistinei analizei naudotas SPSS 23.0 paketas, skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu kai reikšmingumo lygmuo p<0,05. Kokybiniams rodikliams vertinti pasitelktas chi-kvadrato metodas bei „Goodness-of-fit“ statistiniai kriterijai.

17

3. REZULTATAI

3.1. Anketinis tyrimas

3.1.1.Apklausos dalyviai

LSMU MA MF Skubiosios medicinos klinikos suaugusiųjų priėmimo – skubios pagalbos skyriuje atlikta personalo apklausa siekta išsiaiškinti skyriaus darbuotojų nuomonę apie mėnulio fazių įtaką skubios pagalbos besikreipiančių pacientų kiekiui per parą ir jų nusiskundimų spektrui. Apklausoje dalyvavo 72 SPS darbuotojai, tarp kurių 55 moterys (76.4 %) ir 17 vyrų (23.6 %) (žr. 1

pav. A). Daugiausiai (45 %) apklaustųjų buvo 18-26 metų amžiaus, tuo tarpu 27-35 m. amžiaus

respondentai sudarė 26,6 %, 36-44 m. – 20,4%, o vyriausieji, 45 m. amžiaus ir vyresni – 8,3 % (žr. 1

pav. B). Apklausoje dalyvavo 15 (20,8 %) gydytojų, 24 (33,3 %) slaugytojai, 19 (26,4 %) pagalbinių

darbuotojų, 8 paramedikai (11,1 %) ir 6 medicinos registratoriai (8,3 %) (žr. 1 pav. C).

1 pav. Apklausos dalyvių charakteristikos: A – pasiskirstymas pagal lytį, B – pasiskirstymas pagal amžių, C – pasiskirstymas pagal Skubios pagalbos skyriuje užimamas pareigas.

3.1.2. Išorinių veiksnių įtaka pacientų kiekiui ir nusiskundimams

Išanalizavus apklausos duomenis paaiškėjo, kad net 97,2 % apklaustųjų teigia savo darbe pastebėję, jog pacientų kiekis ir kreipimosi priežastis priklauso nuo išorinių (klimatinių, kalendorinių ar kt.) veiksnių (žr. 2 pav. A). Atsakydami į klausimą apie galimai įtaką darančius veiksnius (žr. 2 pav.

18

B), daugelis respondentų rinkosi daugiau nei vieną atsakymo variantą. 62 iš 72 apklaustų SPS

personalo narių vienu iš įtaką darančių veiksnių nurodė kalendorines šventes, panašus kiekis (60/72) teigė pastebėję mėnulio fazių įtaką. Tarp atsakymų variantų dominavo ir savaitės dienų bei oro sąlygų įtaka (atitinkamai 50/72 ir 48/72). Visi respondentai, pasirinkę atsakymo variantą „Kita (įrašyti)“, raštu jog dažnai jaučia pacientų srautų pokyčius socialinių išmokų dienomis. Tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų tarp galimų įtaką pacientų kiekiui ir kreipimosi priežasčių spektrui darančių veiksnių nerasta ( p > 0,05).

2 pav. Išorinių veiksnių įtaka pacientų kiekiui ir kreipimosi priežastims, remiantis SPS personalo apklausa: A – įtakos buvimas/nebuvimas (personalo nuomone), B – įtaką galimai darančių veiksnių pasiskirstymas (personalo nuomone).

3.1.3. Mėnulio fazių įtaka pacientų kiekiui

Net 82 % apklaustųjų teigė, jog pastebėjo mėnulio fazių įtaką pacientų kiekiui skubios pagalbos skyriuje (žr. 3 pav. A). Didžioji dalis respondentų (68,2 %) mano, jog ryškiausi pacientų kiekio pokyčiai būna pilnaties metu, 11,1 % nuomone didžiausia įtaką žmogaus sveikatai daro priešpilnis, o beveik penktadalis apklaustųjų (19,4 %) negalėjo išskirti konkrečios įtaką darančios mėnulio fazės. Nei vienas apklaustasis nepastebėjo pacientų kiekio ar skundų pokyčio esant jaunačiai (0 %), o delčios galimą įtaką nurodė tik 1 žmogus (1,38 %). Pilnaties įtaką pastebėjusi personalo dalis buvo statistiškai reikšmingai didesnė (p < 0,05) už kitų mėnulio fazių galimą įtaką pastebėjusių respondentų dalį (žr. 3 pav. B).

19 Absoliuti dauguma mėnulio fazių įtaką pastebėjusių SPS darbuotojų nurodė, kad aukščiau minėtų fazių metu pacientų kiekis išauga (76 %), 2 % respondentų tikino pastebėję pacientų kiekio sumažėjimą, o likę 22 % negalėjo įvardyti, ar skaičius padidėja, ar sumažėja (žr. 3 pav. C).

3 pav. Mėnulio fazių įtaka pacientų kiekiui: A – įtakos buvimas/nebuvimas (personalo nuomone), B – tam tikrų mėnulio fazių įtaka (personalo nuomone), C – įtakos poveikis (personalo nuomone).

3.1.4. Mėnulio fazių įtaka pacientų nusiskundimams

Didžioji dauguma (86,1 %) apklausos dalyvių mano, kad skirtingomis mėnulio fazėmis pasireiškia skirtingos ligos ar ligų paūmėjimai (žr. 4 pav. A).

Klausiami, kokius pacientų kreipimosi priežasčių ypatumus esant jaunačiai pastebėjo, respondentai pasiskirstė nevienodai. Po 7 (iš 72) apklaustuosius tarp kelių galimų atsakymo variantų rinkosi, jų nuomone, jaunačiai būdingą kardiovaskulinių ir neurologinių susirgimų paūmėjimą, 9 nurodė pastebėję galimas sąsajas su psichiatrinių susirgimų padažnėjimu, 1 įtarė jaunaties įtaką įvairių traumų padažnėjimui, o 56 kartu nurodė negalintys konkrečiai išskirti, dėl kurios iš šių susirgimų grupių jaunaties metu kreipiamasi dažniau, nei kitų fazių atveju (p < 0,05) (žr. 4 pav. B).

Priešpilnio atveju po 9 (iš 72) respondentus pasirinko kardiovaskulinių ir neurologinių susirgimų padažnėjimą, 22 apklaustųjų nuomone padažnėja kreipimąsis dėl psichiatrinių sutrikimų, 6 įvardijo galimai padažnėjančias įvairias traumas, o 43 kartu nurodė negalintys tiksliai pasakyti, kurio susirgimo esant priešpilniui skundų padažnėja (p < 0,05) (žr. 4 pav. C).

Įdomiausius pacientų nusiskundimų pokyčius SPS personalas įžvelgia esant pilnačiai. Lyginant su pirmų dviejų aptartų fazių atvejais, personalo nuomone, pilnaties metu statistiškai reikšmingai išauga kreipimąsis dėl psichiatrinių susirgimų (iki 60/72 jį tariamai pastebėjusių darbuotojų) (p < 0,05). Pilnaties metu pastebinčių išaugančius vizitus į SPS dėl kardiovaskulinių, neurologinių susirgimų ir įvairių traumų skaičius taip pat didesnis nei lyginant su jaunatimi ir priešpilniu

20 (atitinkamai iki 15/72, 20/72 ir 14/72). Tik 9 respondentai pažymėjo negalintys tiksliai pasakyti, kurios grupės susirgimų pilnaties metu padaugėja (žr. 4 pav. D).

Analizuojant delčios įtakos atvejus paaiškėjo, kad net 66 iš 72 apklaustųjų negali pasakyti, kurios grupės susirgimų esant delčiai daugiau (p < 0,05) (žr. 4 pav. E).

4 pav. Mėnulio fazių įtaka pacientų nusiskundimams (personalo nuomone): A – įtakos buvimas/nebuvimas, B – nusiskundimų spektro pokyčiai jaunaties metu, C – priešpilnio metu, D – esant pilnačiai, E – delčios metu.

3.2. Pacientų srautų ir nusiskundimų spektro analizė

Antrojoje šio darbo dalyje buvo analizuojami į SPS per vienerių metų laikotarpį besikreipusių pacientų kiekio ir nusiskundimų spektro pokyčiai esant skirtingoms mėnulio fazėms. Rezultatai apibendinti 1-oje lentelėje.

Analizuojant duomenis pastebėta, jog pilnaties metu skubios pagalbos skyriuje apsilanko daugiau pacientų nei lyginant su kitu mėnesio laiku, tačiau tai nėra statistiškai reikšmingas pokytis ( p > 0,05).

21 Traumą patyrę pacientai buvo dažniausiai besikreipiantys į LSMUL KK SPS esant bet kuriai mėnulio fazei, o pilnaties metu jų skaičius buvo statistiškai reikšmingai didžiausias, lyginant su kitomis mėnulio fazėmis (p < 0,05).

Pacientų, besiskundžiančių kardiologinėmis problemomis, kiekio skirtumai tarp skirtingų fazių nebuvo statistiškai reikšmingi ( p > 0,05). Tačiau kitokia situacija su pacientais besiskundžiančiais psichikos sveikatos sutrikimais: delčios metu skubios pagalbos skyriuje padaugėja pacientų besiskundžiančių įvairiais psichikos sveikatos sutrikimais ir šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p < 0,05).

Pacientai besiskundžiantys neurologiniai sutrikimais dažniausiai kreipdavosi priešpilnio metu, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšmingas pacientų skaičiaus skirtumas lyginant su kitomis mėnulio fazėmis (p > 0,05) (žr. 1 lentelė).

1 lentelė. Pacientų srautų ir nusiskundimų spektro analizė.

Pacientų grupė Mėnulio fazė Pilnatis (n=12777) Delčia (n=11724) Priešpilnis (n=10708) Jaunatis (n=10805) Traumą patyrę pacientai 4903 (38,37 %) 4383 (37,38 %) 4021 (37,55 %) 3987 (36,90 %) Kardiologiniai pacientai 942 (7,37 %) 893 (7,62 %) 827 (7,72 %) 847 (7,84 %) Psichiatriniai pacientai 293 (2,29 %) 328 (2,80 %) 260 (2,43 %) 257 (2,38 %) Neurologiniai pacientai 1162 (9,09 %) 1074 (9,16 %) 997 (9,31 %) 992 (9,18 %) Kiti pacientai 5477 (42,87 %) 5046 (43,04 %) 4603 (42,99 %) 4722 (43,70 %)

22

4.REZULTATŲ APTARIMAS

Apklausoje dalyvavo 72 skubios pagalbos skyriaus darbuotojai, didžioji dauguma moterų. Lyginant pagal amžiaus grupes didžiausią dalį sudarė jauniausi skubios pagalbos skyriaus darbuotojai (18 – 26 m).

Apklausoje dominavo slaugytojos ir pagalbinis personalas, kiek mažiau respondentų buvo paramedikai ir medicinos registratoriai.

Didžioji dalis respondentų teigia jog mėnulio fazės turi įtakos pacientų kiekiui ir skundų pokyčiams skubios pagalbos skyriuje. LSMUL KK SPS personalas pritarė kitų šalių ligoninių darbuotojams, jog „mėnulio efektas“ egzistuoja ir jis ryškiausias yra pilnaties metu.[5]

Visame pasaulyje didžioji dalis tyrėjų analizuoja pilnaties daroma poveikį žmogaus sveikatai[11], atliktoje duomenų analizėje pastebėta jog pilnaties metu pacientų kiekis Lietuvoje padidėja, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšmingas pokytis. Tačiau įdomi kontraversija jog daug studijų sutaria, dėl pilnaties daromos įtakos žmogaus miego ciklui ir nuovargiui [3,17,14], ko pasekoje paūmėja pacientų sergančių psichiatriniais susirgimais būklė, tačiau mūsų atliktame tyrime, statistiškai reikšmingai dažniau pschiatriniai pacientai kreipiasi delčios metu. Nors šie rezultatai nėra vienetinis atvejis, kadangi yra atlikta studijų kurios teigia apie psichiatrinių pacientų suaktyvėjimą ir kitomis mėnulio fazėmis ne tik pilnaties metu [12].

Neurologinių pacientų pasiskirstymas nebuvo jokių atveju statistiškai reikšmingas, tačiau ir pasaulyje dėl šių susirgimų nesutariama.Trys skirtingi tyrėjai dirbantys su epilepsija sergančiais pacientais atliko tyrimus norėdami išsiaiškinti kurios mėnulio fazės metu dažniausiai pasitaiko epilepsijos priepuoliai ir visi gavo skirtingus rezultatus Polychronopolus teigia jog pilnaties metu padaugėja epilepsijos priepuolių[17], Ruegg jaunaties[18], o Benbadis delčios metu[13]. Taigi galima daryti prielaidą, jog mėnulio fazės jei daro tai minimalią įtaką neurologinio profilio pacientams. Vertinant kardiologinius pacientus LSMUL KK SPS kyla problema, jog dažniausiai ištikus ūmiam miokardo infarktui pacientai greitosios medicinos pagalbos automobiliais pristatomi tiesiai į Kardiologijos intensyvios terapijos skyrių todėl rezultatai nėra visiškai tikslūs, nors ir nebuvo rastas joks ryšys tarp mėnulio fazių ir pacientų besikreipiančių dėl kardiologinių problemų, tai tik patvirtino mokslininkų prielaidas jog mėnulio fazės neturi įtakos šiems susirgimams[22,23,24].

Traumas patyrę pacientai buvo dažniausi skubios pagalbos skyriaus pacientai, o pilnaties metu jų buvo daugiausia ir tai buvo statistiškai reikšmingas skirtumas (p < 0.05). Traumų dažnio priklausomumas nuo meterologinių veiksnių[5,25,26] ir švenčių dienų [27] yra dažnesnis reiškinys, nei priklausomybė nuo mėnulio fazių, tai patvirtina ir analizuotų tyrimų gauti duomenys, o Groningene atliktame tyrime jaunaties metu traumos buvo dažnesnės negu pilnaties [5] ir tai tik

23 patvirtina prielaidą jog skirtinguose regionuose mėnulio įtaką žmonių sveikatai, lėtinių ligų pasireiškimui ar psichologinių problemų paūmėjimui turi skirtingos įtakos.

Norint gauti svaresnių ir tvirtesnių įrodymų dėl mėnulio fazių įtakos žmonių sveikatai mūsų šalyje reiktu atlikti ilgesnio laikotarpio tyrimus, kas leistu tvirtai teigti apie priklausomybes, nes šiuo metu analizuoti duomenys dažnai priklauso nuo bendro pacientų skaičiaus.

24

5. IŠVADOS

1. Atlikus LSMUL KK Skubios pagalbos skyriaus personalo apklausą išsiaiškinome, jog dauguma (97.2%) apklaustųjų pastebi jog pacientų kiekio ir kreipimosi priežastys priklauso nuo išorinių veiksnių (klimatinių, kalendorinių, mėnulio fazių). Dauguma respondentų (81.9%) mano jog mėnulio fazės turi įtakos pacientų reiškiamiems skundams ir jų kiekiui skubios pagalbos skyriuje, taip patvirtindami, kad “mėnulio efektas” egzistuoja. Daugiau nei pusė darbuotojų negalėjo išskirti būdingų pokyčių jaunaties ar delčios metu, tačiau pilnaties ir priešpilnio metu pastebėjo jog daugėja pacientų besikreipiančių dėl psichiatrinių susirgimų.

2.Surinkus ir apdorojus duomenis iš vietinės Skubios pagalbos skyriaus duomenų bazės apie pacientų srautus nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio iki 2016 metų liepos mėnesio nustateme, kad šiuo laikotarpiu Skubios pagalbos skyriuje apsilankė 63675 pacientai iš kurių 17659 neatitiko iškeltų tyrimo kriterijų. Atlikus pacientų grupavimą pagal datas, ir prilyginus jas mėnulio fazėm nustatėm, jog daugiausia pacientų apsilanko mėnulio pilnaties metu, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšmingas skirtumas.

3.Pacientų skundai tam tikrais atvejais tikrai priklausė ir nuo mėnulio fazių, skirtingomis fazėmis į skyrių kreipdavosi daugiau tam tikrų pacientų, tačiau statistiškai reikšmingai daugiau buvo traumą pilnaties metų patyrusių pacientų, o dėl psichikos sveikatos sutrikimų pacientai dažniau kreipėsi delčios metu.

25

6.LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Bevington, M. (2015). Lunar biological effects and the magnetosphere. Pathophysiology,

22(4), 211–222. https://doi.org/10.1016/j.pathophys.2015.08.005

2. Schuld, J., Slotta, J. E., Schuld, S., Kollmar, O., Schilling, M. K., & Richter, S. (2011). Popular belief meets surgical reality: Impact of lunar phases, friday the 13th and zodiac signs on

emergency operations and intraoperative blood loss. World Journal of Surgery, 35(9), 1945–

1949. https://doi.org/10.1007/s00268-011-1166-8

3. Chakraborty, U. (2014). Effects of different phases of the lunar month on humans. Biological

Rhythm Research, 45(3), 383–396. https://doi.org/10.1080/09291016.2013.830508

4. A.Preikšaitis, S.Ročka (2007). Head injury and full – moon: Myths against evidence based medicine. Medicinos teorija ir praktika 13(4) 485-489.

5. Stomp, W., Fidler, V., Ten Duis, H. J., & Nijsten, M. W. N. (2009). Relation of the weather and the lunar cycle with the incidence of trauma in the groningen region over a 36-year period.

Journal of Trauma - Injury, Infection and Critical Care, 67(5), 1103–1108.

https://doi.org/10.1097/TA.0b013e3181986941

6. Harrison, M. (2000). From medical astrology to medical astronomy: Sol-lunar and planetary theories of disease in British medicine, c. 1700-1850. British Journal for the History of

Science, 33(1), 25–48. https://doi.org/10.1017/S0007087499003854

7. Zimecki, M. (2006). The lunar cycle : effects on human and animal behavior and physiology Cykl księżycowy : wpływ na zachowanie ludzi i zwierząt i ich fizjologię. Postępy Higieny I

Medycyny Doświadczalnej, 1–7.

8. Ali, Y., Rahme, R., Matar, N., Ibrahim, I., Menassa-Moussa, L., Maarrawi, J., … Moussa, R. (2008). Impact of the lunar cycle on the incidence of intracranial aneurysm rupture: Myth or reality? Clinical Neurology and Neurosurgery, 110(5), 462–465.

https://doi.org/10.1016/j.clineuro.2008.02.001

9. Román, E. M., Soriano, ermán, Fuentes, M., Gálvez, M. L., & Fernández, C. (2004). The influence of the full moon on the number of admissions related to gastrointestinal bleeding.

International Journal of Nursing Practice, 10(6), 292–296.

https://doi.org/10.1111/j.1440-172x.2004.00492.x

10. Mikulecky, M., & Rovensky, J. (2000). Gout attacks and lunar cycle. Medical Hypotheses,

55(1), 24–25. https://doi.org/10.1054/mehy.1999.0973

11. Vance, D. (1995) Belief in Lunar Effects on Human Behavior. Psychological Reports, 76(1), 32-34

26 12. Parmar, V. S., Talikowska-Szymczak, E., Downs, E., Szymczak, P., Meiklejohn, E., & Groll,

D. (2014). Effects of Full-Moon Definition on Psychiatric Emergency Department

Presentations. ISRN Emergency Medicine, 2014, 1–6. https://doi.org/10.1155/2014/398791 13. . Bolen, R. D., Campbell, Z., Dennis, W. A., Koontz, E. H., & Pritchard, P. B. (2016). Effect of

lunar phase on frequency of psychogenic nonepileptic events in the EMU. Epilepsy and

Behavior, 59, 62–63. https://doi.org/10.1016/j.yebeh.2016.03.017

14. Della Monica, C., Atzori, G., & Dijk, D. J. (2015). Effects of lunar phase on sleep in men and women in Surrey. Journal of Sleep Research, 24(6), 687–694. https://doi.org/10.1111/jsr.12312 15. http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs999/en/

16. http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs277/en/

17. Baxendale, S., & Fisher, J. (2008). Moonstruck? The effect of the lunar cycle on seizures.

Epilepsy and Behavior, 13(3), 549–550. https://doi.org/10.1016/j.yebeh.2008.06.009

18. Terra-Bustamante, V. C., Scorza, C. A., de Albuquerque, M., Sakamoto, A. C., Machado, H. R., Arida, R. M., … Scorza, F. A. (2009). Does the lunar phase have an effect on sudden unexpected death in epilepsy? Epilepsy and Behavior, 14(2), 404–406.

https://doi.org/10.1016/j.yebeh.2008.11.013

19. Mao, Y., Schnytzer, Y., Busija, L., Churilov, L., Davis, S., & Yan, B. (2015).

“mOONSTROKE”: Lunar patterns of stroke occurrence combined with circadian and seasonal rhythmicity - A hospital based study. Chronobiology International, 32(7), 881–888.

https://doi.org/10.3109/07420528.2015.1049614

20. Chertoprud, V. E., Gurfinkel’, Y. I., Goncharova, E. E., Ivanov-Kholodnyi, G. S., Kanonidi, H. D., Mitrofanova, T. A., & Trubina, M. A. (2012). The effect of lunar phases on the occurrence of acute cardiovascular diseases. Izvestiya, Atmospheric and Oceanic Physics, 48(8), 793–809. https://doi.org/10.1134/S0001433812080038

21. Ali, Y., Rahme, R., Matar, N., Ibrahim, I., Menassa-Moussa, L., Maarrawi, J., … Moussa, R. (2008). Impact of the lunar cycle on the incidence of intracranial aneurysm rupture: Myth or reality? Clinical Neurology and Neurosurgery, 110(5), 462–465.

https://doi.org/10.1016/j.clineuro.2008.02.001

22. Wende, R., von Klot, S., Kirchberger, I., Kuch, B., von Scheidt, W., Peters, A., & Meisinger, C. (2013). The influence of lunar phases on the occurrence of myocardial infarction: fact or myth? The MONICA/KORA Myocardial Infarction Registry. European Journal of Preventive

Cardiology, 20(2), 268–274. https://doi.org/10.1177/2047487312438193

23. P.Eisenburger, W.Shreiber, G.Vergeiner, F.Sterz. (2003). Lunar phases are not related to the occurrence of acute myocardial infarction and sudden cardiac death. Resuscitation, 56(2), 187-189

27 24. Donald W. Alves, John R. Allegra, Dennis G. Cochrane, Greg Cable. (2003). Effect of lunar

cycle on temporal variation in cardiopulmonary arrest in seven emergency departments during 11 years. European Journal of Emergency medicine, 10(3), 225-228.

25. Telfer, S., & Obradovich, N. (2017). Local weather is associated with rates of online searches for musculoskeletal pain symptoms. PLoS ONE, 12(8), 1–10.

https://doi.org/10.1371/journal.pone.0181266

26. Lee, W. K., Lee, H. A., Hwang, S. sik, Kim, H., Lim, Y. H., Hong, Y. C., … Park, H. (2014). A time series study on the effects of cold temperature on road traffic injuries in Seoul, Korea.

Environmental Research, 132, 290–296. https://doi.org/10.1016/j.envres.2014.04.019

27. Ahern, J., Galea, S., Hubbard, A., Midanik, L., & Syme, S. L. (2008). “Culture of drinking” and individual problems with alcohol use. American Journal of Epidemiology, 167(9), 1041– 1049. https://doi.org/10.1093/aje/kwn022

28. Afshar, M., Netzer, G., Salisbury-Afshar, E., Murthi, S., & Smith, G. S. (2016). Injured patients with very high blood alcohol concentrations. Injury, 47(1), 83–88.

https://doi.org/10.1016/j.injury.2015.10.063

29. Plurad, D., Demetriades, D., Gruzinski, G., Preston, C., Chan, L., Gaspard, D., … Cryer, G. (2010). Motor Vehicle Crashes: The Association of Alcohol Consumption with the Type and Severity of Injuries and Outcomes. Journal of Emergency Medicine, 38(1), 12–17.

https://doi.org/10.1016/j.jemermed.2007.09.048

30. Stomp, W., Fidler, V., Ten Duis, H. J., & Nijsten, M. W. N. (2009). Relation of the weather and the lunar cycle with the incidence of trauma in the groningen region over a 36-year period.

Journal of Trauma - Injury, Infection and Critical Care, 67(5), 1103–1108.

28

PRIEDAI

3.Kokios jūsų pareigos skubios pagalbos skyriuje? o Gydytojas (rezidentai, asistentai)

o Slaugytojas o Paramedikas

o Pagalbinis darbuotojas o Med.registratorius

4.Ar esate pastebėję, kad pacientų kiekiai Skubios pagalbos skyriuje ir jų kreipimosi priežastys priklauso nuo išorinių (pvz. klimatinių, kalendorinių ir kt.) veiksnių?

o Taip o Ne

5.Nuo kokių išorinių veiksnių, remiantis jūsų pastebėjimais, gali priklausyti pacientų kiekis ir jų kreipimosi priežastys? (galimi keli atsakymo variantai)

o Nuo savaitės dienos

o Nuo kalendorinių švenčių

o Nuo oro sąlygų

o Nuo mėnulio fazių

o Kita (įrašyti)

6.Ar mėnulio fazė remiantis jūsų pastebėjimais, turi įtakos pacientų kiekiui skubios pagalbos skyriuje? o Taip

29 7.Jei taip kokiai mėnulio fazei esant pastebite ryškiausius pacientų kiekio pokyčius?

o Esant jaunačiai o Esant pilnačiai o Esant delčiai o Esant priešpilniui

8.Kaip tuomet kinta pacientų skaičius? o Pacientų kiekis padidėja o Pacientų kiekis sumažėja o Pacientų kiekis nesikeičia

9.Ar pastebėjote pacientų kreipimosi priežasčių pokyčius priklausomai nuo mėnulio fazės?

o Taip, esant tam tikrai mėnulio fazei, padaugėja besikreipiančiųjų dėl tam tikrų ligų skaičius

o Ne, pacientų nusiskundimų spektras nepriklauso nuo mėnulio fazės

10.Jei taip, kokius pacientų kreipimosi priežasčių pokyčius pastebite:jaunaties metu? (galimi keli atsakymo variantai)

o Daugėja pacientų besikreipiančių dėl kardiovaskulinių susirgimų

o Daugėja pacientų besikreipiančių dėl neurologinių susirgimų

o Daugėja pacientųbesikreipiančių dėl psichiatriniųsusirgimų o Daugėja pacientų besikreipiančių dėl įvairių traumų

o Negaliu išskirti jaunačiai būdingų pokyčių

11.Jei taip, kokius pacientų kreipimosi priežasčių pokyčius pastebite:priešpilnio metu? (galimi keli atsakymo variantai)

o Daugėja pacientų besikreipiančių dėl kardiovaskulinių susirgimų

o Daugėja pacientų besikreipiančių dėl neurologinių susirgimų

o Daugėja pacientųbesikreipiančių dėl psichiatriniųsusirgimų o Daugėja pacientų besikreipiančių dėl įvairių traumų

o Negaliu išskirti priešpilniui būdingų pokyčių

12.Jei taip, kokius pacientų kreipimosi priežasčių pokyčius pastebite:pilnaties metu? (galimi keli atsakymo variantai)

o Daugėja pacientų besikreipiančių dėl kardiovaskulinių susirgimų

o Daugėja pacientų besikreipiančių dėl neurologinių susirgimų

o Daugėja pacientųbesikreipiančių dėl psichiatriniųsusirgimų o Daugėja pacientų besikreipiančių dėl įvairių traumų

30 13.Jei taip, kokius pacientų kreipimosi priežasčių pokyčius pastebite:delčios metu? (galimi keli

atsakymo variantai)

o Daugėja pacientų besikreipiančių dėl kardiovaskulinių susirgimų

o Daugėja pacientų besikreipiančių dėl neurologinių susirgimų

o Daugėja pacientųbesikreipiančių dėl psichiatriniųsusirgimų o Daugėja pacientų besikreipiančių dėl įvairių traumų