Smulkių gyvūnų vaikingumo nustatymo echoskopu atvejų analizė The Ultrasonographic Diagnosis of Pregnancy in Small Animals. Case Study Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Vilda Jucytė

Smulkių gyvūnų vaikingumo nustatymo echoskopu atvejų analizė

The Ultrasonographic Diagnosis of Pregnancy in Small Animals. Case

Study

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. dr. Vaidas Oberauskas

2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR HIGIENOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Smulkių gyvūnų vaikingumo nustatymo echoskopu atvejų analizė“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.3 Ultragarsinis pilvo srities tyrimas ... 9

1.4 Ultragarsinis kalės gimdos tyrimas ... 10

1.5 Kalių vaikingumo nustatymas ... 14

1.6 Kalių atsivedimo laiko nustatymas ... 15

1.7 Vados dydžio nustatymas ... 16

1.8 Kačių vaikingumo nustatymas ... 17

1.9 Kačių vaikingumo laiko nustatymas ... 18

II. Tyrimo metodika ... 20

2.1 Echoskopijos tyrimas ... 21

2.2 Statistinė analizė... 22

III. Tyrimo rezultatai ... 23

IV. Rezultatų aptarimas ... 32

IŠVADOS ... 34

4

SANTRAUKA

Smulkių gyvūnų vaikingumo nustatymo echoskopu atvejų analizė Vilda Jucytė

Magistro baigiamasis darbas

Ultrasonografinis gimdymo takų atvaizdavimas vaikingumo laikotarpiu suteikia daug naudingos informacijos apie embrionų ir vaisių vystymosi būklę. Tai yra tikslesnis būdas vaikingumo diagnozei nustatyti nei abdominalinė palpacija ar radiografija. Tikslus kalių vados laiko nuspėjimas yra kliniškai svarbus, siekiant užkirsti kelią arba sumažinti reprodukcinius nuostolius, laiku panaudojant intervencines priemones. Darbo tikslas: Įvertinti ultragarsinio tyrimo reikšmę smulkiųjų gyvūnų vaikingumo nustatyme. Echoskopiniai tyrimai buvo atliekami X, Y ir Z veterinarijos klinikose. Tyrimo metu paaiškėjo, jog iš 90 tirtų gyvūnų, kuriems įtariamas vaikingumas, 100% atliktas ultragarsinis tyrimas, kurio metu buvo aptvirtinta vaikingumo diagnozė. Šis tyrimas yra tikslesnis būdas vaikingumo diagnozei nustatyti nei abdominalinė palpacija ar radiografija. Echoskopiją dažniau buvo atlieka vyresnėms kalėms (74,2%). Tačiau echoskopija retai yra atliekama jaunesnio amžiaus katėms - atlikto tyrimo atveju jų buvo tik 15,8% visų tirtų gyvūnų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vados dydis vyravo tarp 3 ir 5, o abiems rūšims taip pat pasireiškė embriono rezorbcija.

5

SUMMARY

The Ultrasonographic Diagnosis of Pregnancy in Small Animals. Case Study Vilda Jucytė

Master‘ Thesis

Ultrasound examinaition on small animals during pregnancy provides a lot of useful information on the state of development of embryos. This is a more accurate way to diagnose pregnancy than abdominal palpation or radiography. The precise prediction of brood time is clinically important in order to prevent or reduce reproductive losses by timely intervention. Objective: to evaluate the importance of ultrasound examination in the determination of the prevalence of small animals. Echoscopic examination was mady by X, Y and Z veterinary clinics. The study revealed that out of 90 cases of suspected pregnancy, a 100%. This study is a more accurate way to diagnose pregnancy than abdominal palpation or radiography. Echoscopy was more common for older bitches (74.2%). However, echoscopy is rarely done for younger cats - in the study conducted, only 15.8% of all tested animals. The study showed that the size of the offspring was between 3 and 5, for both species also experienced embryonic resorption.

6

ĮVADAS

Ultragarsinio tyrimo naudojimas smulkių gyvūnų akušerijos ir ginekologijos pasaulinėje praktikoje tapo svarbia dalimi jau nuo taikymo pradžios 1978 metais. Ultragarso vaidmuo šunų ir kačių reprodukcijoje išsiplėtė nuo saugios ir ankstyvos vaikingumo diagnostikos iki panaudojimo ginekologijoje, nevaisingumo, urogenitalinių sutrikimų nustatyme ir pediatrijos (1). Ultragarsinis tyrimas įgijo savo svarbų vaidmenį dėl savo galimybės neinvaziškai sekti fiziologinius procesus, vaikingumo laikotarpiu, taip pat nustatant patologinius procesus kurie pasireiškia kaip dydžio, formos, ribų ir vidiniais struktūriniais organų pakitimais (2).

Ultrasonografinis gimdymo takų atvaizdavimas vaikingumo laikotarpiu suteikia daug naudingos informacijos apie embrionų ir vaisių vystymosi būklę. Tai yra tikslesnis būdas vaikingumo diagnozei nustatyti nei abdominalinė palpacija ar radiografija (3). Ultragarsinių embrioninių struktūrų identifikavimas ir matavimai yra tiksliausias būdas nustatyti atsivedimo datą likus 6 – 7 vaikingumo savaitėms (4).

Tikslus kalių vados laiko nuspėjimas yra kliniškai svarbus, siekiant užkirsti kelią arba sumažinti reprodukcinius nuostolius, laiku panaudojant intervencines priemones. Pavyzdžiui, tikslus atsivedimo laiko spėjimo metodas yra būtinas suplanuoti cezario pjūvio operaciją. Intervencija, kai šuniukai yra pilnai išnešiojami, gali sumažinti jų praradimo tikimybę, dėl gimdymo takų užkimšimo, pirminės ar antrinės gimdos inercijos, ar užsitęsusio atsivedimo, su iš to galinčia kilti šuniuko mirtimi (5; 7). Kalėms turėjusioms piometrą, abortą, embrioninę rezorbciją, ar nepakankamą geltonkūnio fazę, tikslus gestacijos laikotarpis gali padėti terapinių sprendimų priėmime (6).

Darbo tikslas: Įvertinti ultragarsinio tyrimo reikšmę smulkiųjų gyvūnų vaikingumo nustatyme. Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti ultragarso panaudojimo svarbą smulkiųjų gyvūnų vaikingumo nustatymui. 2. Išanalizuoti, kokie ypatumai išaiškėja, tiriant kalių vaikingumą ultragarsu.

3. Ištirti, kokie ypatumai pasireiškia, kai tiriamas kačių vaikingumas ultragarsu.

7

I. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Echoskopinis tyrimas

Diagnostinis ultragarsas naudoja labai aukšto dažnio garso bangas, kurios yra pulsuojamos į kūną, o grįžtantis aidas yra analizuojamas kompiuteriu, kad būtų išgautas aukštos kokybės organų, audinių, kraujo tekėjimo skerspjūvis. Vaizduojama informacija - ultragarso ir audinių sąveika, apibūdina akustinį pasipriešinimą, bet nebūtinai turi parodyti specifinę mikroskopinę ar makroskopinę anatomiją. Iš tikrųjų organai gali pasirodyti visiškai normalūs ultragarso paveiksle, nors ir nefunkcionuoja. Ir atvirkščiai, ultragarsinio tyrimo metu organai gali pasirodyti nenormalūs, bet funkcionuoti tinkamai. (7)

Medicininėje praktikoje naudojami keli skirtingi ultragarso rėžimai. Jie yra:

• A-mode: A-rėžimas, tai pats paprasčiausias ultragarso tipas. Naudojamas jutiklis su vienu kristalu. Aidai ekrane vaizduojami pagal laiko (atstumo) ašį, kur pasiekia aukščiausius taškus proporcingai kiekvieno signalo intensyvumui (amplitudei).

• B-mode: B-rėžimo ultragarso metu aidai ekrane vaizduojami kaip skirtingų pilkų atspalvių ryškumu atitinkančių kiekvieno signalo intensyvumui (amplitudei).

• M-mode: M reiškia judesį. M-rėžimo metu sparčia seka rodomi B-rėžimo paveikslai, kurie leidžia gydytojui matyti ir išmatuoti judesio amplitudę, kai atsispindinčios organo ribos, juda paraleliai davikliui.

• B-scan (2D): Daugybės vienos dimensijos linijų išdėstymas vienoje plokštumoje suteikia galimybę sukurti dviejų dimensijų (2D) ultragarso vaizdą (2D B-scan). Linijos viena po kitos sukeliamos judinant (sukant ar švytuojant) jutiklius.

• B-flow: tai speciali B-scan rėžimo technika, kuri gali būti naudojama rodyti judėjimą nepasikliaunant ,,Doppler“ efektu. Aidas nuo judančių mažų dalelių (būtent kraujo ląstelių kraujagyslėse) yra atskiriamas nuo nejudančių dalelių elektroninio aidų palyginimo būdu (autokoreliacija). Šie labai silpni aidai yra sustiprinami ir pateikiami kaip judantys taškai ekrane. Ši technika yra efektyvi rodyti vidinį kraujagyslių paviršių, bet kitaip nei ,,Doppler‘‘ metodai, ji nesuteikia informacijos apie judėjimo greitį.

• 3D: Pagrindinis reikalavimas, norint sukurti trijų dimensijų ultragarso vaizdą yra labai spartus duomenų surinkimas. Jutiklis judinamas ranka ar mechaniškai statmenai skaitomai plokštumai virš dominančios vietos.

8 • 4D: surinkti duomenys apdorojami labai sparčiai, kad būtų įmanomas realaus laiko atvaizdavimas ekrane. Keturių dimensijų technika, tai trijų dimensijų atvaizdavimas realiu laiku.

• Doplerio rėžimas: naudojamas išmatuoti ir pavaizduoti kraujo tekėjimą. Išskiriama į tęstinės bangos, pulsinės bangos, spektrinį, spalvotą ir jėgos doplerį, (8; 9)

Ultragarsinio tyrimo panaudojimas smulkių gyvūnų akušerijos ir ginekologijos pasaulinėje prasidėjo 1978 metais. Ultragarso rolė šunų ir kačių reprodukcijoje išsiplėtė nuo saugios ir ankstyvos vaikingumo diagnostikos iki panaudojimo ginekologijoje, nevaisingumo, urogenitalinių sutrikimų nustatyme ir pediatrijos (1). Ultragarsinis tyrimas įgijo savo svarbų vaidmenį dėl savo galimybės neinvaziškai sekti fiziologinius procesus, vaikingumo laikotarpiu, taip pat nustatant patologinius procesus, kurie pasireiškia kaip dydžio, formos, ribų ir vidiniais struktūriniais organų pakitimais (2).

Priklausomai nuo tyrimo tipo, echoskopija gali būti atliekama dedant daviklį ant odos arba per natūralias kūno angas, pavyzdžiui makštį ar analinę angą. Pilvo srities echoskopija viena iš naudingiausių tyrimo metodų gyvūnams, kuriems yra įtariamos pirminės virškinamojo trakto ligos. Echoskopo tyrimas suteikia galimybę įvertinti peristaltiką, sienelių storį ir diametrą, judrumą, navikų metastazes, vietas, kuriose randasi žaizdos, ir turinio išvaizdą ertmėse. Šis tyrimas ypač naudingas diagnozuojant obstrukciją ir įvairiais atvejais tokiais kaip: turinio masių užsikimšimus, svetimkūnius, uždegimines ligas, žarnų nepraeinamumo atveju. Pilvo organų echoskopijos metu ištiriami inkstai, kepenys, tulžies pūslė, kasa, blužnis, aorta ir kitas kraujagysles, esant pilvo skausmui ar pūtimui, sutrikusiai kepenų funkcijai, padidėjus kurio nors organo dydžiui, sergant inkstų ar tulžies pūslės akmenlige, hepatitu, kepenų vėžiu, kepenų ciroze, kasos uždegimu, kasos vėžiu ir kt. ligomis. Kontroliuojant ultragarsu, daromos inkstų bei kepenų biopsijos.

Ultrasonografinis gimdymo takų atvaizdavimas vaikingumo laikotarpiu suteikia daug naudingos informacijos apie embrionų ir vaisių vystymosi būklę. Tai yra tikslesnis būdas vaikingumo diagnozei nustatyti nei abdominalinė palpacija ar radiografija (2). Ultragarsinių embrioninių struktūrų identifikavimas ir matavimai yra tiksliausias būdas nustatyti atsivedimo datą likus 6 – 7 vaikingumo savaitėms (4).

9

1.2 Echoskopo sandara

Echoskopo sudedamosios dalys:

• Jutiklis – siunčia garso bangas ir priima aidą. Jutiklyje yra vienas arba keli kvartso kristalai, vadinami pjezoelektiniais kristalais.

• Centrinis apdorojimo blokas (CPU) – kompiuteris, kuris atlieka visus skaičiavimus. Prijungtas prie elektros šaltinio.

• Jutiklio pulsinis reguliatorius – keičia siunčiamų iš jutiklio pulsų amplitudes, dažnius ir trukmes. • Monitorius – vaizduoja ultragarso duomenis, apdorotus kompiuteriu.

• Klaviatūra/kursorius – įvedami duomenys ir surenkami matavimai iš monitoriaus. • Saugojimo įrenginys (kietasis diskas, CD) – saugojami pageidaujami paveikslai. • Spausdintuvas – spausdinama informacija. (10)

1 pav. Echoskopo aparatas (10)

1.3 Ultragarsinis pilvo srities tyrimas

Paciento paruošimas:

Ultragarsinio tyrimo atlikimas dažniausiai reikalauja, kad būtų nukerpamas ventralinis pilvo kailis. Kranioventralinės pilvo dalies kailis turi būti nukerpamas nuo šonkaulinio lanko kranialiai iki kirkšninės srities kaudaliai ir lateraliai palei kūno sieną. Pacientams su trumpu kailiu nebūtinas kirpimas, jeigu galima pakankamai sudrėkinti kailį alkoholiu prieš užtepant gelį. Akustinis gelis yra užtepamas ant odos, kad suteiktų būtiną akustinę terpę tarp jutiklio ir paciento. Akustinis gelis

10 užtepamas ant viso tiriamojo pilvo ploto ranka arba jutikliu. Pacientas guldomas dorsalinėje padėtyje ir švelniai fiksuojamas asistentų, laikant priekines ir galines galūnes. Taip pat galima pacientą guldyti lateraliai arba tyrimą atlikti jam stovint. (2; 7).

1.4 Ultragarsinis kalės gimdos tyrimas

Gimdą sudaro kūnas, kaklelis, ir du ragai. Ragai yra pilnai pilvo ertmėje, o kūnas dalinai guli ir pilvo, ir dubens ertmėje (11). Patogiausiai gimdos kūnas atsispindi per dalinai pripildytą šlapimo pūslę, kuri dėl to yra anechoiška/ beaidė. Topografiškai normali gimdos padėtis nustatoma skanuojant skersai tarp šlapimo pūslės ir gaubtinės žarnos. Gimdos kaklelis ir gimdos kūnas matomi kaip vientisa hipoechoiška struktūra, dorsaliai anechoiškai šlapimo pūslei ir vertraliai hyperechoiškai, pusmėnulio formos gaubtinei žarnai 1pav. (1; 2).

Daugumoje atvejų gimdos kūnas randamas vidurinėje pozicijoje, tačiau gali pasitaikyti atvejų kai gimda guli lateraliai arba įstrižai šlapimo pūslės. Lytinio ciklo ramybės laikotarpiu, kalių gimdos kūnas yra 5 – 8 mm diametro (2).

2 pav. Skersinis gimdos kūno(UT) vaizdas, tarp šlapimo pūslė (UB) ir gaubtinės žarnos. (1)

Gimda sonogramose kartais matoma, kad yra sudaryta iš dviejų atskirų sluoksnių – centrinio vientiso palyginamai hipoechoiškos srities apsuptos periferionio hiperechoiško sluoksnio (11). Šie du sluoksniai, tai centrinis endometriumas su mijometriumu ir gimdos serozinis sluoksnis. Sekant gimdos kūną kranialiai, galima aptikti bifurkaciją ir du gimdos ragus apytikriai pusėje tiriamų kalių.

11 Šiais atvejais, ragai turi panašią išvaizdą į gimdos kūną, tačiau dažnai yra mažesnio skersmens nebent yra padidėję dėl hormonų lytinio ciklo metu įtakos, vaikingumo arba patologijos. Kitais atvejais gimdos ragus yra sunku išskirti dėl plonųjų žarnų trukdymo (1; 11).

Gimdos kaklelis yra kranialiai šlapimo pūslės trigone ir geriausiai matomas, kai jį veikia hormonai (estrogenas ar progesteronas). Gimdos kaklelis yra skersa, hiperechoiška, linijinė struktūra sagitaliniame vaizde. Gimdos kūnas yra mažesnio skersmens nei kaklelis ir tęsiasi iki kranialinio šlapimo pūslės trečdalio (1). Ultrasonografiškai gimdos vaizdas keičiasi pagal lytinį ciklą. Per ciklo ramybės laikotarpį gimdos kūnas yra plokščias, be skysčių spindyje, ir be jokių pakitimų endometriume. Priešrujo ir rujos metu gimda yra storesnė su nedideliu kiekiu skysčio spindyje, dėl estrogeno įtakos (3 pav.)

3 pav. Skersinis gimdos vaizdas, priešrujo metu, su matomu nedideliu skysčio kiekiu spindyje.(11)

Priešrujo ir rujos metu, gimda tampa vis labiau hipoechoiška, bet gali išsivystyti iš centro einančios linijos, kurios yra charakteringos gimdos edemai, arba neryškūs koncentriniai sluoksniai, kurie gali rodyti hipertrofiją. Išilginiame vaizde, gimdos forma dažnai keičiasi iš trikampės į vingiuotą. Pasikeitimai gimdos aido tekstūroje yra siejami su padidėjusiu skersmeniu, ir mažas centrinio gimdos skysčio tūris gali būti nustatomas kaip beaidė/anechoiška linija, kuri žymi/atvaizduoja spindį sukertoms kalėms (12).

Tarprujo metu gimda yra storiausia dėl liaukinės gimdos gleivinės vystimosi, dėl progesterono įtakos (3pav.) (11). Gimdos skersmuo padidėja keletą milimetrų per ankstyvąją geltonkūnio fazę, ir todėl yra lengviau identifikuojama per rują ir pirmosiomis tarprujo savaitėmis lyginant su kitomis

12 ciklo stadijomis. Tačiau mažėjant plazmos estrogenui rujos metu, edemiška išvaizda progresyviai mažėja. Nėra jokio matomo gimdos skersmens padidėjimo lyginant vaikingas ir nevaikingas kales iki pat vaisiaus implantacijos ir LH pakilimo po maždaug 22 dienų. Vaikingumo nustatymas iš pradžių priklauso nuo anechoiškų 2 milimetrų skersmens pūslelių prisipildžiusių skysčio galimose implantacijos vietose 17 – 20 dieną po LH pakilimo (2).

4 pav. Skersinis gimdos kūno vaizdas tarprujo metu.

Kiaušidės yra kaudaliai ir nežymiai lateraliai kaudalinių inkstų polių (7). Kiaušidžių išvaizda keičiasi kartu su lytinio ciklo stadijomis. Lytinio ciklo ramybės laikotarpyje kiaušidės atrodo pupelės formos struktūros su vientisu echogeniškumu, panašiu į inkstų žievę. Kiaušidžių žievė ir šerdis dažniausiai yra nediferencijuojama. Folikulų formavimosi metu kiaušidžių parenchimoje matomos daugybinės anechoiškos arba hipoechoiško pūslinės struktūros. Geltonkūnio fazės metu matomos storasienės pūslinės struktūros (1).

Norint nustatyti ovuliacijos laiką, kiaušidės vertinamos tris kartus per dieną. Priešrujo metu gali būti randamos daugybinės anechoiškos folikulinės pūslinės struktūros, kurios laikui bėgant didėja, ir gali pasiekti iki 1 cm skersmenį. Šios struktūros galiausiai įgyja aiškiais sieneles ir anechoiško skysčio centrus su distaliniu padidėjimu. Kiaušidės paviršius gali tapti nelygus ar gumbuotas. Anechoiško skysčio pripildyti folikulai tampa nuo izoechoiškų iki hiperechoiškų corpora hemorrhagica (4pav), vėliau tampančių geltonaisiais kūnais (5pav) (1)

13 5 pav. Skersinis kiaušidės vaizdas neseniai po ovuliacjos

14

1.5 Kalių vaikingumo nustatymas

Ultragarsinis tyrimas yra plačiai taikomas metodas vaikingumo nustatyme, nes jis leidžia patvirtinti vaikingumą, sekti vaisių gyvybingumą ir aptikti nukrypimus. Apsvarstant vaikingumo savybes, kurios gali būti aptinkamos ultragarsu, ir jų amžių, turi būti atsižvelgiama į tai, kad kalės apvaisinimas nebūtinai įvyksta kergimo dieną, ir tai, kad vaikingumo eiga turi būti siejama su priešovuliaciniu LH pakilimu arba ovuliacija, kuri įvyksta 2 dienos po LH pakilimo. Diena po LH pakilimo yra laikoma ciklo ar vaikingumo pradžia. Atsivedimas normaliai įvyksta 64-66 dienos po LH pakilimo (2).

Blastocistų implantaciją ultragarsu galima aptikti 17-20 dieną po LH pakilimo. Jos matomos kaip 2 – 3 mm skersmems hipoechoiškos pūslelės, apsuptos hiperechoiško žiedo gimdoje. Po LH pakilimo praėjus 22 – 23 dienoms matomas pailga apie 7 mm skersmens ir 15 mm ilgio pūslelė, kurioje kartais jau įmanoma įžvelgti embrioną (1; 2).

Ultragarsas leidžia įvertinti ankstyvą embriono širdies darbą 24 – 25 dienomis po LH pakilimo. Dažniausiai po dar dviejų dienų yra įmanoma identifikuoti antrą skysčio pripildytą maišelį šalia embriono – besiformuojantį alantojį. Kai alantojo tūris auga, jis atsiranda tarp choriono ir trynio maišo, ir yra matomas kaip atskira struktūra. Po maždaug 27 dienų, po LH padidėjimo, trynio maišas nustoja didėti, kol alantojis toliau didėja, ir 28 dieną jo tūris tampa didesnis už alantojo. Abi struktūros gali būti atskiriamos nes trynio maišo membrana yra labiau echogeniška ir tampa gerokai perlenkta ir apsupta alantojo apie 30 - 32 dieną po LH pakilimo. Trynio maišo likutis gali būti matomas amniono ertmėje per visą vidurio gestacijos laikotarpį. Amnionas, kuris artimai supa vaisių gali būti identifikuojamas 24 dienos po ovuliacijos (1; 2).

Vidurio vaikingumas

Vaisius 28 vaikingumo dieną turi dvipolę formą. Galvos regionas turi anechoišką sritį 30 vaikingumo dieną. Galūnių pumpurai matomi nuo 32 – 34 dienos. Vaisiaus ilgis išlieka mažesnis už placentos juostą iki mažiausiai 36 dienos. Embrioninis skeletas pradedamas matyti nuo 34 dienos, tampa hiperechoišku ir meta akustinį šešėlį. Pirmiausia pradedami matyti kaukolės kaulai, vėliau ima ryškėti likę skeleto kaulai. (2)

Vėlyvasis vaikingumas

Skeletas vėlyvuoju vaikingumo laikotarpiu tampa labiau matomas, kaukolė, stuburas ir šonkauliai lengvai identifikuojami. Paskutinėmis 20 vaikingumo dienų galima indentifikuoti inkstus, jie labiau echogeniški, nei suaugusio gyvūno. Skerspjūvio vaizde, slanksteliai atrodo kaip hiperechoiški elementai dorsaliai aortai. Kepenys matomos echogeniškos, o pilvas anechoiškas. (2)

15

1.6 Kalių atsivedimo laiko nustatymas

Atsivedimo laiko numatymas vaikingoms kalėms, turi didelę reikšmę, planuojant pagalbą atsivedimo metu. Šunų vaikingumo trukmė atrodo stipriai kintanti kai skaičiuojama nuo kergimo dienos – tarp 58 ir 71 dienos. Toks intervalas yra gana didelis palyginus su tuo, kad visas kalių vaikingumas trunka tik 9 savaitę, todėl skaičiavimas nuo kergimo dienos yra labai netikslus (5). Tai įtakoja dvi priežastys. Pirmoji – ilgas spermatozoidų išgyvenimas kalės lytiniuose takuose, rujos metu. Judrūs spermatozoidai gali būti aptinkami 4 – 6 dienos po kergimo, ir mažėjančio judrumo iki 11 dienų (13). Kita priežastis - rujos pradžios ir ovuliacijos intervalas, kalė kartais leidžiasi kergtis 10 – 11 prieš ar 2 - 3 dienos po ovuliacijos (14). Todėl, kaip patikimas atskaitos taškas vaikingumo pradžiai, pasirenkamas ovuliacija arba LH pakilimas. Kai vaikingumo pradžia negali būti nustatyta šiais būdais, naudojamas ultragarsinis metodas, įvertinant vaisiaus dydį (5). Taigi tiksliam atsivedimo laiko nustatymui ankstyvame vaikingume tikslinga naudoti choriono matavimą, o vėlyvajame - vaisiaus galvos diametro matavimą (5).

Numatyti vaisiaus amžių pastebint pirmąsias struktūras atitinkančias vaikingumo laikotarpį dažniausiai yra tiksliau nei matavimai, tačiau tai yra techniškai sudėtingiau. Choriono ertmės, vaisiaus ilgio, ir kaukolės diametro matavimai, kurie gali būti gaunami ultrasonografiškai, yra glaudžiai susiję su vaisiaus amžiumi ir leidžia nustatyti vaikingumo laikotarpį bei atsivedimo datą, taip pat yra labai naudingi, kai nebuvo nustatytas ovuliacijos laikas (1). Gyvūno veislės dydžio variacija ir matavimo technika yra esminės priežastys, galinčios lemti neteisingai nuspėtą embriono amžių (16).

Choriono ertmės matavimą tikslingiausia atlikti tarp 20 ir 37 dienos. Nuo 38 iki 60 dienos embriono galvos diametras tiksliausiai parodo vaikingumo laiką. Šiuo laikotarpiu vaisiaus ilgis ir diametras leidžia gana tiksliai identifikuoti vaikingumo laiką, tačiau po 48 dienos matuoti vaisiaus ilgį yra sudėtinga dėl vaisiaus perlinkimo ir dydžio, kuris viršija matomumo lauką (7).

16 Vaikingumo laikas (±3 dienos)

Mažiau nei 40 dienų VL = (6×CED) + 20 VL = (3×VI) + 27 Daugiau nei 40 dienų VL = (15 × GD) + 20 VL = (7 × KD) + 29

VL = (6 × GD) + (3 × KD) + 30 Dienos iki atsivedimo

DIA = 65–VL

VL – vaikingumo laikas; CED - Choriono ertmės diametras VI – vaisiaus ilgis; GD – galvos diametras; KD – kūno diametras; DIA – dienos iki atsivedimo.

7 pav. Formulės apskaičiuoti vaikingumo laiką ir dienas iki atsivedimo (7)

1.7 Vados dydžio nustatymas

Gebėjimas nustatyti vados dydį priklauso nuo kelių faktorių, įskaitant patelės žarnų dujų sankaupas, gyvūno ramumą, ir operatoriaus patirtį. Vados dydis gali kisti dėl embrioninės rezorbcijos vaikingumo metu sveikoms kalėms, be jokių išorinių požymių rodančių rezorbciją. Jei embriono mirtis įvyksta prieš 37 vaikingumo dieną, įvyksta pilna rezorbcija (17). Rezorbcija atpažįstama iš sumažėjusio embriono dydžio lyginant su aplinkiniais, pasikeitusio vaisiaus skysčio iš anechoiško į hipoechoišką, atsiradusių echogeniškų dalelių ir širdies plakimo nebuvimo (7. Choriono ertmė subliūkšta ir gretima gimdos siena gali būti palyginamai hipoechoiška. Šie pakitimai įvyksta greitai, per keletą valandų arba dienų (18).

Geriausias laikas nustatant vados dydį yra apie 30 vaikingumo dieną, dėl minimalaus embrionų persidengimo (16). Pradedant nuo gimdos bifurkacijos, įvertinamas vienas ragas ir po to kitas, skanuojant iš kaudalinės į kranialinę pusę. Taip išvengiama paklaidos, kai tą patį vaisių skaičiuojama daugiau nei vieną kartą (1).

17

1.8 Kačių vaikingumo nustatymas

Kačių tyrimas ultragarsu gali nustatyti vaikingumą daug tiksliau nei palpacija ar radiografija, nes šis tyrimas yra galimas atlikti anksti po ovuliacijos, ir vaikingumas gali būti nustatytas 10 dienų po kergimo, visgi, išskirtina, kad šis tyrimas nėra itin populiarus tarp kačių augintojų (3; 19). Vaikingumo laikotarpis nustatomas naudojant ultrasonografiją embrionų organų vystymosi ir išorinių vaisiaus dangalų matavimui (20).

Anksčiausias katės vaikingumo požymis aptinkamas ultragarsu – ankstyva fiziologinė gimdos hiperplazija 4 vaikingumo dieną, nors šis požymis būdingas ir kai kurioms nevaikingoms katėms tarprujo metu. Gestacinė kamera, kuri atrodo kaip maža anechoiška struktūra matoma 10 vaikingumo dieną, palaipsniui didėja nuo 6,9 mm iki maždaug 35,7 mm 30 dieną. To pasekoje sferiška forma pailgėja ir tampa klasikinės citrinos formos. Nuo 16 dienos, galima įžvelgti besivystančią placentą kaip dvi hiperechoiškas linijas atskirtas hipoechoiškos linijos (7pav.). Nuo 25 dienos įmanoma išskirti zoninę placentos prigimtį, kuri užima visą choriono maišą, išskyrus du polius (3; 21).

8 pav. 16 vaikingumo diena - ultragarsinis gimdos vaizdas, matyti besiformuojanti placenta ir vaisius (3).

Tikslus kalių atsivedimo spėjimas yra kliniškai svarbus užkirsti kelią arba sumažinti reprodukcinius nuostolius laiku panaudojant intervencines priemones. Pavyzdžiu, tikslus atsivedimo laiko spėjimo metodas yra būtinas suplanuoti cezario pjūvio operaciją. Intervencija, kai šuniukai yra pilnai išnešioti, gali sumažinti šuniukų praradimo tikimybę, dėl gimdymo takų užkimšimo, pirminės ar antrinės gimdos inercijos, ar užsitęsusiu atsivedimu, su iš to galinčia kilti šuniuko mirtimi(5; 6).

18 Kalėms turėjusioms piometrą, abortą, embrioninę rezorbciją, ar nepakankamą geltonkūnio fazę, tikslus gestacijos laikotarpis gali padėti terapinių sprendimų priėmime (6).

1.9 Kačių vaikingumo laiko nustatymas

Ankstyvas vaikingumas

Embrionas pirmą kartą aptinkamas 14 vaikingumo dieną ir yra matomas kaip sustorėjimas choriono sienelėje, tačiau tik 16 dieną aiškiai išsikiša į ertmę (7pav). Charakteringą „C“ formą, embrionas pradeda įgauti nuo 17 dienos, kartu pradeda matytis galvos, liemens, ir galūnių užuomazgos. Vėliau embrionas juda link choriono centro, tada 22 dieną atsiduria šalia priešingos sienos, kur tęsiasi vystymasis ir 26 dieną įgyja savo galutinę formą (5; 21)

Vidurio ir vėlyvasis vaikingumas

Embriono vystymasis vyksta sparčiai ir nuo 30 dienos ultragarsu galima stebėti skirtingus organus. Tarp 29 ir 30 dienos galima aptikti šlapimo pūslę kaudalinėje pilvo dalyje, šalia bambagyslės ir skysčio pripildyta skrandį šalia kepenų. Nuo 39 dienos matomi inkstai, nuo 50 - galima išskirti žievinę ir šerdinę dalis (8pav.) (5; 21).

9 pav. 40 – 50 vaikingumo dienos. Išilginis ultragarsinis vaisiaus inksto(K) pjūvis. (5) Širdies darbą galima aptikti jau 16 - 17 dieną, tačiau įžvelgti širdies kontūrą ir ertmes galima tik po 50 dienų. Vaisiaus judesiai pastebimi 33 dieną ir tampa labiau akivaizdūs nuo 37 dienos. Embrionas ištiesia, sulenkia galūnes, galvą, kaklą, bet tik apie 50 dieną įmanoma pastebėti burnos

19 žindymo judesius. Visos skeleto struktūros matomos nuo 42 dienos, o akustinis šešėlis krinta nuo 55 dienos (22).

Lyties nustatymas pirmą kartą gali būti atliekamas 38 – 43 dieną, tuo tarpu vėliau tai tampa sudėtingiau nustatyti, nes uodega tampa vis labiau prigludusi prie galinių kojų (21).

Vaikingumo laikas (±2 dienos) Daugiau nei 40 dienų

VL = 25 × GD + 3 VL = 11 × KD + 21 Dienos iki atsivedimo DIA = 61–VL

VL – vaikingumo laikas; GD – galvos diametras; KD – kūno diametras; DIA – dienos iki atsivedimo.

20

II. TYRIMO METODIKA

Smulkiųjų gyvūnų vaikingumo tyrimas echoskopu buvo atliekamas magistrantūros studijų metu 2013- 2015 metais, X, Y ir Z veterinarijos klinikose. Echoskopinis tyrimas buvo atliekamas katėms bei kalėms, kurioms buvo įtariamas vaikingumas. Visa tyrimo vaizdinė medžiaga buvo archyvuojama, pildomi echoskopijos tyrimo protokolai, o klientų duomenys archyvuojami, pagal klinikoje esamą veiklą. Duomenys surinkti šio darbo autorės studijų metais, tiesiogiai dalyvaujant pacientų priėmime, echoskopo pagalba tiriant vaikingumą.

Tyrimo metu buvo naudojama SonoScape nešiojama spalvinio doplerio sistema.

Tyrimo objektas: X, Y ir Z klinikų lankytojai, kuriems buvo įtariamas vaikingumas. Viso tyrimo metu, nuo 2013 iki 2015 metų, veterinarijos klinikose echoskopu buvo tirta 208 katės ir kalės. Iš jų 90 buvo tirti dėl galimo vaikingumo, o 118 – dėl kitų klinikinių patologijų. Tyrimui aktualūs buvo 60 gyvūnų (iš kiekvienos klinikos po 20 gyvūnų), kuriems nustatytas vaikingumas.

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 (Žin., 1997, Nr. 108-2728) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 65-3326) reikalavimų.

Echoskopinis tyrimas palengvina nustatyti vaikingumo stadiją, būsimų palikuonių skaičių bei galimas anomalijas. Kiekvienam į kliniką atvestam gyvūnui, kuriam yra įtariamas vaikingumas, taip pat yra atliekamas ir bendras klinikinis tyrimas. Jis buvo vykdomas šia tvarka:

1. Gyvūno anamnezė:

• Registruojami šeimininko duomenys;

• Gyvūno duomenys (rūšis, veislė, amžius, spalva, vardas); • Kūno sudėjimas;

• Laikysena; • Eisena; • Elgesys;

2. Širdies ritmas k/min; 3. Kvėpavimo dažnis k/min; 4. Temperatūra °C;

5. Gleivinių spalva;

21

2.1 Echoskopijos tyrimas

Echoskopija, kuria siekiama nustatyti bei įvertinti gyvūno vaikingumą, buvo atliekama dedant daviklį ant odos pilvo srityje. Atliekant echoskopiją gyvūnas dažniausiai buvo guldomas ant kairiojo šono, tik pavieniais atvejais buvo laikomas rankose, tačiau tokioje padėtyje, kad jis nejudėtų. Kai gyvūnas buvo guldomas – tai atliekama dorsalinėje padėtyje ir švelniai laikant priekines bei galines galūnes.

Siekiant tinkamai atlikti echoskopo tyrimą dėl vaikingumo nustatymą, dažniausiai reikia pašalinti ventralinį pilvo kailį – tai atliekama pašalinant kranioventralinį kailį, jį kerpant nuo šonkaulinio lanko kranialiai iki kirkšninės srities kaudaliai ir lateraliai palei kūno sieną. Visgi, šio tyrimo atveju daugiausiai gyvūnų buvo su trumpu kailiu, taigi kirpimas nebūtinas, kadangi buvo galima pakankamai sudrėkinti kailį alkoholiu prieš užtepant gelį. Tuo tarpu gelis buvo tepamas ant odos, kad suteiktų būtiną akustinę terpę tarp jutiklio ir paciento.

Siekiant tirti kalių gimdą, turi būti kreipiamas dėmesys į tris jos sudedamuosius elementus: kūną, kaklelį ir du ragus. Patogiausiai gimdos kūnas atsispindėjo per dalinai pripildytą šlapimo pūslę, kuri dėl to yra anechoiška/ beaidė. Topografiškai normali gimdos padėtis buvo nustatoma skanuojant skersai tarp šlapimo pūslės ir gaubtinės žarnos.

Tiriant, daugumoje atvejų gimdos kūnas buvo randamas vidurinėje pozicijoje, tačiau pasitaikė 3 atvejai kai gimda gulėjo įstrižai šlapimo pūslės.

Norint nustatyti tikslų ovuliacijos laiką, kiaušidės buvo vertinamos tris kartus per dieną. Visgi, net ir tai negarantuodavo visiško tikslumo, kadangi privaloma būdavo atsižvelgti ir į tai, kad kalės apvaisinimas nebūtinai įvyksta kergimo dieną, ir tai, kad vaikingumo eiga turi būti siejama su priešovuliaciniu LH pakilimu arba ovuliacija, kuri įvyksta 2 dienos po LH pakilimo.

Siekiant nustatyti kalių atsivedimo laiką, atlikdavome choriono ertmės, vaisiaus ilgio bei kaukolės diametro matavimus echoskopu – tai leido nustatyti vaikingumo laikotarpį bei atsivedimo datą, taip pat buvo labai naudingi, kai nebūdavo nustatytas ovuliacijos laikas. Choriono ertmės matavimą tikslingiausia atlikti tarp 20 ir 37 dienos – visgi, ne visais atvejais šis tyrimas buvo atliktas numatytu laiku. Embriono galvos diametro matavimai atlikti nuo 38 iki 60 dienos tiksliausiai atskleidė vaikingumo laiką.

Kalių vados dydžio nustatymui buvo vertinamas pagal patelės dujų sankaupas žarnyne, gyvūno ramumą ir tyrėjo patirtį. Keletą kartų sveikoms kalėms tyrimo metu vados dydis kito dėl embrioninės rezorbcijos, be jokių išorinių požymių rodančių rezorbciją. Būtent todėl vados dydžio nustatymui buvo pasirinkta 30 vaikingumo diena, dėl minimalaus embrionų persidengimo.

Kačių vaikingumo nustatymui buvo vertinami trys laikotarpiai – ankstyvasis, vidurio ir vėlyvasis vaikingumas. Širdies darbą buvo galima aptikti jau 16 - 17 dieną, tačiau įžvelgti širdies

22 kontūrą ir ertmes pavykdavo tik po 50 dienų. Vaisiaus judesiai pastebimi 32-34 dieną, bet akivaizdžiais tapdavo 37 dieną. Tuo tarpu skeleto struktūros pasimatydavo nuo 42 dienos, o akustinis šešėlis - nuo 55 dienos. Lyties nustatymą visuomet buvo siekiama atlikti tarp 38 ir 43 dienos, kadangi per anksti nustatyti lytį nepavykdavo dėl pilnai nesusiformavusios struktūros, vėliau uodega tapdavo vis labiau prigludusi prie galinių kojų.

2.2 Statistinė analizė

Tyrimų rezultatai ir jų statistiniai duomenys apskaičiuoti kompiuterine programa „Microsoft Excel 2010“. Buvo apskaičiuoti gautų duomenų aritmetiniai vidurkiai ir procentinės proporcijos.

23

III. TYRIMO REZULTATAI

Viso tyrimo metu, nuo 2013 iki 2015 metų, trijose veterinarijos klinikose echoskopu buvo tirta n=208 katės ir kalės. Iš jų 90, t.y. mažiau nei pusę, buvo tirti dėl galimo vaikingumo, o 118 – dėl kitų klinikinių patologijų (11 pav.).

11 pav. Katėms bei kalėms atlikti echoskopiniai tyrimai, 2013-2015 metais

Šio tyrimo pagrindinė imtis buvo sudaryta iš gyvūnų, kuriems tyrimo metu buvo patvirtintas vaikingumas. Apdorojus duomenis paaiškėjo, jog galutinę tyrimo imtį sudaro 60 kačių bei kalių (n=60). Iš kiekvienos klinikos buvo pasirinkta po 30 smulkiųjų gyvūnų. Jų pasiskirstymas pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal rūšį.

Tipas/klinika X klinka Y klinika Z klinika

Katė 7 6 4

Kalė 13 14 16

Viso 20 20 20

Analizuojant tiriamųjų pasiskirstymą pagal rūšį, buvo pastebėta, kad daugiau tyrimų buvo atlikta kalėms - tris kartus dažniau negu katėms. Per dvejus metus klinikoje echoskopu buvo ištirta

43% 57%

24 17 kačių bei 43 kalės visos trijose klinikose (12 pav.). Stebint tiriamųjų pasiskirstymą pagal klinkas, matoma, kad visos klinikose, daugiausiai buvo echoskopuojamos kalės.

12 pav. Echoskopinio tyrimo atvejų pasiskirstymas pagal rūšį, n=60, proc.

Vaikingumo nustatymo metu, taip pat buvo aktualu sužinoti tiriamų gyvūnų amžių. Nuo amžiaus priklauso vaisių vystymasis, planuojamas vados dydis, taip pat tai gali įtakoti kai kurias patologijas vaikingumo metu. Vertinant klinikoje tirtas kates, pastebėta, kad daugiausiai buvo echoskopuojama nuo 3 iki 5 metų amžiaus. Tuo tarpu mažiausiai tirtos buvo jaunos katės. Taip pat daugiau nei penktadalis echoskopuojamų kačių buvo vyresnės negu 7 metų amžiaus (13 pav.). Stebint šią tendenciją, galima daryti prielaidą, kad kačių šeimininkai kontroliuoja vaikingumo amžių ir nėra linkę leisti pastoti jauno amžiaus katėms.

13 pav. Echoskopuojamų kačių pasiskirstymas pagal amžių, n=17, proc.

0 20 40 60 80 Katės Kalės 35 65 30 70 20 80 Ti ri am ų jų sk ai či u s p ro ce n tais

X klinka Y klinika Z klinika

10%

43% 20%

27%

25 Tuo tarpu vertinant kalių vaikingumo amžių, klinikose daugiausiai buvo echoskopuojamos 5-7 metų amžiaus kalės. Mažiausiai tiriamų kalių amžius buvo iki 3 metų (14 pav.). Būtina atkreipti dėmesį, kad šie tiriamieji, daugumoje jau buvo atsivedę palikuonių. Tikėtina, kad šeimininkai atvykdavo į kliniką jau žinodami, kad gyvūnas yra vaikingas.

14 pav. Echoskopuojamų kalių pasiskirstymas pagal amžių, n=43, proc.

Tam tikros specifinės patologijos vaikingumo metu, taip pat priklauso ir nuo gyvūno veislės. Iš 17 vaikingumo metu echoskopuotų kačių, daugiausiai buvo rusų Mėlynosios katės. Taip pat nemaža dalis buvo Britų trumpaplaukės bei kitos rūšies, dažniausiai neveislinės katės. Tuo tarpu mažiausiai buvo tirta Persų ilgaplaukės, Sfinksės bei škotų Nulėpausės katės (15 pav.).

15 pav. Echoskopuotų kačių pasiskirstymas pagal veislę, n=17.

12%

16%

44%

28%

Britų trumpaplaukė Siamo Persų ilgaplaukė Bengalijos katė Sfinksas Rusų melsvoji Škotų nulėpausė Kita

26 Kalės taip pat buvo rūšiuojamos pagal veislę. Iš gautų duomenų, paaiškėjo, kad daugiausiai tyrimai buvo atliekami auksaspalvėms retriverėms – 23%, taip pat nemažai tyrimų buvo atlikta Biglėms – 19%, Labradorėms – 16% bei 16% kitoms, maišytų veislių atstovėms (16 pav.). Iš gautų duomenų matyti, kad daugiau vaikingos būna veislinės kalės, kurių palikuonių paklausa taip pat yra didelė. Galima daryti prielaidą, kad šeimininkai planuoja savo augintinių vaikingumą ir nori būti tikri, kad 9 savaičių periodas bus sklandus.

16 pav. Echoskopuotų kačių pasiskirstymas pagal veislę, n=43.

Yra žinoma, kad tiek kalės, tiek katės per savo gyvenimą gali turėti ne vieną vadą. Įprastai jos turi keletą vadų, kurių skaičius dažniausiai priklauso nuo šeimininkų priežiūros ir reguliavimo. Taip pat daugkartiniai vaikingumai gali turėti įtakos ir gyvūno sveikatai bei palikuonių tinkamai raidai. Apdorojus gautus duomenis, matyti, kad daugiausiai tirtos katės bei kalės laukėsi pirmą kartą (katės – 50% visų echoskopuotų kačių; kalės – 44% visų tirtųjų) (17 pav.). Visgi, būtina atkreipti dėmesį, kad nemaža dalis tirtų gyvūnų taip pat jau turėjo 4 ar daugiau vaikingumų.

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 7 10 3 2 3 8 1 2 7 Ti ri am ų jų sk ai či u s vi e n e tais

Labradoras Auksiaspalvis retriveris Vokiečių aviganis Prancūzų buldogas Jorkšyro terjeras Biglis

27 17 pav. Kačių ir kalių buvusių vadų skaičius, proc.

Echoskopijos metu, galimybė tiksliai nustatyti vaikingumo laikotarpį dienomis yra sudėtinga. Vis tik išsiaiškinti kuriuo periodu gyvūnai yra atvedami į klinką – įmanoma. Kiekvienos echoskopijos metu, yra siekiama kaip įmanoma tiksliau nurodyti vaikingumo dieną. Apdorojus tyrimo duomenis, paaiškėjo, jog dažniausias vaikingumas kačių tarpe yra vidurinio periodo. Tyrimo metu, tokių atvejų buvo daugiau nei 2/3 visų kačių, tyrumo atvejų. Tuo tarpu, kalių atvejais, šeimininkai prašydavo echoskopijos vidurinio arba vėlyvo vaikingumo laikotarpiais (18 pav.).

18 pav. Kačių ir kalių vaikingumo periodas, proc.

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Kačių Kalių 50 44 24 26 19 25 7 ₅ Vad ų sk ai či u s vi e n e tais 1 2 3 4 ir daugiau 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Kačių Kalių 15 10 76 42 9 48 Vai ki n gu m o p e ri o d o d ažn is p ro ce n tais

28 Vertinant vaikingumo dienas, buvo orientuotasi į parametrus išsakytus teorinėje dalyje. Pirmąsias 30 dienų, kačių bei kalių gimdose galima pastebėti pūsleles bei minimalias embriono užuomazgas (19 pav.)

19 pav. Ankstyvasis vaikingumas, 23±2 dienos

Vėliau, vystantis embrionui, pradeda ryškėti dvipolės formos, kurių pagalba galima identifikuoti galvą bei kūną (20 pav.)

20 pav. Vidurinis vaikingumas, 30 ±2 dienos.

Galiausiai vėlyvojo vaikingumo periodo metu, galima įžvelgti būsimo vaisiaus skeletą bei galūnes (21 pav.).

29 21 pav. Vėlyvasis vaikingumas, 43±2 dienos.

Nustatant vaikingumo stadiją, tyrimo metu taip pat yra atliekamas embrionų – galimų palikuonių skaičius. Kiekvieno gyvūno vados skaičius gali variuoti, priklausomai nuo veislės bei amžiaus. Tiriant klinikoje buvusius klientus pastebėta, kad daugumoje veislių palikuonių skaičius buvo atitinkantis nustatytą normą. Analizuojant kačių tyrimus pastebėta, kad trečdalis tirtųjų – turėtų atsivesti nuo 3 iki 4 palikuonių. Kiek mažiau, 28% pirminės apžiūros metu, turėjo susilaukti 4-6 palikuonių. Kačių tarpe daugiau nei 6 palikuoniai susilaukė tik 17% visų tirtų kačių. Kalių atveju, dauguma tiriamųjų turėjo atsivesti 4-6 palikuonius. Tokius rezultatus gavo daugiau nei 30% visų tirtų kalių. Tuo tarpu mažiausias palikuonių skaičius buvo nustatytas 18% tiriamųjų (22 pav.).

22 pav. Palikuonių skaičius tiriamiesiems, proc.

0 5 10 15 20 25 30 35 Kačių Kalių 22 18 33 27 28 31 17 24 p al iku o n ių sk ai či au s p asi ski rsty m as p ro ce n tais

30 Būsimų palikuonių skaičius yra matomas echoskopijos metu. Kuo vėlyvesnis vaikingumas, tuo ryškiau ir aiškiau yra matomos ribos tarp embrionų bei jų vystymosi eiga (23 pav.)

23 pav. Palikuonių skaičius echoskopijos nuotraukose

Teorinėje dalyje buvo minėta, jog kai kuriais atvejais galima ir embrionų rezorbcija. Tai reiškia, kad embrionas sunyko ir laukiama vada yra mažesnė negu buvo tikėtasi iš pradžių. Rezorbcijos priežastys gali būti kelios: traumos, ligos ar netinkamos mitybos. Tyrimo metu atlikus pakartotinius echoskopijos analizes, buvo pastebėta rezorbcija trečdaliui kačių bei analogiškam skaičiui kalių (24 pav.).

24 pav. Vados skaičiaus pakitimas paskutiniojo tyrimo metu, proc.

0 5 10 15 20 25 30 35 40 Kačių Kalių 21 17 36 34 26 28 17 21 Vad o s skai či au s p aki tim o d ažn is p ro ce n tais

31 Rezorbcija vaikingumo laikotarpiu pasireiškia pūslelės bei embriono sumažėjimu arba visišku jos sunykimu. Ją galima pamatyti atliekant echoskopiją keletą kartų (25 pav.). Rezorbcija sukelia įvairios ligos, kaip herpes virusas ar pan. infekcijos.

25 pav. Įvykusi rezorbcija gimdoje

Embriono rezorbcija yra ne vienintelė komplikacija, kuri gali atsirasti nėštumo laikotarpiu. Taip pat dažni reiškiniai yra makšties kraujavimai, dystokia, užsilaikiusi placenta, naujagimių izoeritlolizė bei kitos nepageidaujamos pasekmės. Tyrimo metu tokių bei panašių patologijų buvo aptikta nedaug. Kačių atveju – 13%, kalių – 25% (26 pav.).

26 pav. Nustatytos patologijos vaikingumo laikotarpiu, proc.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Kačių Kalių 13 25 87 75 Pato lo gi jų p asi re iški m o d ažn is p ro ce n tais Nustatyta Nenustatyta

IV. REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikus tyrimą, išskirtina, kad 2013 ir 2015 m. laikotarpyje, į X, Y ir Z veterinarijos klinikas viso kreipėsi 90 lankytojų, dėl jų gyvūnų galimo vaikingumo. Iš jų 60 atvejų – įtarimai pasitvirtino, taigi tyrimui buvo atrinkta 17 kačių bei 43 kalės.

Minėtiems 90 gyvūnų buvo atliktas ultragarsinis tyrimas – echoskopija, kuri leido neinvaziškai sekti fiziologinius procesus, vaikingumo laikotarpiu, taip pat nustatant patologinius procesus kurie pasireiškia kaip dydžio, formos, ribų ir vidiniais struktūriniais organų pakitimais. Tą patvirtina ir mokslininkai, teigiantys, kad šis tyrimas leidžia daug tiksliau nustatyti vaikingumo diagnozę nei abdominalinė palpacija ar radiografija (3; 4). Taigi, ultrasonografinis gimdymo takų atvaizdavimas vaikingumo laikotarpiu suteikia daug naudingos informacijos apie embrionų ir vaisių vystymosi būklę.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad gyvūno gimdos kūnas geriausiai matyti per dalinai pripildytą šlapimo pūslę, kadangi gaunamas tiksliausias vaizdinys. Analogišką nuomonę išsako ir mokslininkas Davidson (2009), teigiantis, kad būtent per dalinai pripildytą šlapimo pūslę, tikslingiausia atlikti įvairius echoskopinius bei kai kuriuos kitus tyrimus, siekiant išsiaiškinti vaikingumo faktą, taip pat galimas komplikacijas. Papildomai aktualu pažymėti, kad mokslininkai išskiria, jog gimdos kūnas gali pasitaikyti ir kitose pozicijose – ne tik įprastoje vidurinėje (2). Tyrimo metu šis autorių pastebėjimas taip pat patvirtintas, kadangi keliais atvejais buvo aptikta gimda įstrižai šlapimo pūslės, kas nėra tipinė jos pozicija.

Aktualus pastebėjimas ir tai, kad pasitvirtino mokslininkų mintys, jog gyvūnų savininkai echoskopiją dažniau atlieka vyresnėms kalėms (2), negu visų amžių katėms (9). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad apskritai tik 17 kačių buvo atvesta per 2 metų laikotarpį būtent vaikingumo nustatymui, kai kalių – 43. Be to, kaip ir pažymi mokslininkai, kalės atvedamos į klinikas dažniausiai subrendusio amžiaus – būtent 5-7 metų amžiaus (2). Tai rodo, kad savininkai daug labiau rūpinasi kalėmis, kurios, tikėtina, jau ir ne pirmą kartą yra vaikingos. Amžiaus nustatymas yra išties svarbus dėl to, kad nuo jo priklauso vaisių vystymasis, planuojamas vados dydis, taip pat tai gali įtakoti kai kurias patologijas vaikingumo metu.

Tyrimo metu pastebėta ir tai, kad vaikingumas itin populiarus tarp tokių kačių veislių, kaip rusų Mėlynosios (27%) bei Britų trumpaplaukės (23%). Tuo tarpu kalių tarpe vyravo – auksaspalvės retrivetės (23%), biglės (19%) bei labradorės (16%). Iš gautų duomenų matyti, kad daugiau vaikingos būna veislinės kalės, kurių palikuonių paklausa taip pat yra didelė. Galima daryti prielaidą, kad šeimininkai planuoja savo augintinių vaikingumą ir nori būti tikri, kad 9 savaičių periodas bus sklandus.

33 Tyrimo metu nustatyta, kad kalėms būdinga daugiau vadų – 56% tirtųjų laukėsi ne pirmos vados, tuo tarpu kačių atveju - 50%. Tai patvirtina ir mokslininkų nuomonę, kad kadangi daugkartiniai vaikingumai turi įtakos gyvūno sveikatai bei palikuonių tinkamai raidai, dažniau tai renkasi stipresnių ir paklausesnių šunų veislių savininkai (6). Be to, reikia pažymėti, kad beveik 30% tirtų gyvūnų turėjo 4 ar daugiau vaikingumų – taigi, šis mokslininkų iškeltas teiginys išties tikslus.

Apdorojus tyrimo duomenis, paaiškėjo, jog dažniausias vaikingumas kačių tarpe yra vidurinio periodo. Tyrimo metu, tokių atvejų buvo daugiau nei 2/3 visų kačių – analogiškas išvadas pateikia ir tokius tyrimus atlikę mokslininkai, teigiantys, kad būtent viduriniame periode tikslingiausia atlikti echoskopiją, kadangi jau egzistuoja struktūrinės dalys, taip pat pamažu galima nustatyti ir lytį bei pan. (3; 21). Tuo tarpu kalių atvejais, šeimininkai prašydavo echoskopijos vidurinio arba vėlyvo vaikingumo laikotarpiais – tai taip pat patvirtina mokslininkų nuomonę, kad šie laikotarpiai yra patys tinkamiausi atlikti echoskopiją (4; 9). Išskirtina, kad tyrimo metu taip pat patvirtinta, kad būtent šie laikotarpiai yra išties tinkami echoskopijai, kadangi ankstyvuoju laikotarpių tiek kačių, tiek ir kalių gimdose, galima pastebėti pūsleles bei minimalias embriono užuomazgas, kas neleis atlikti tikslios analizės.

Tyrimo metu taip pat buvo atliekamas embrionų – galimų palikuonių skaičiaus nustatymas. Kiekvieno gyvūno vados skaičius gali variuoti, priklausomai nuo veislės bei amžiaus. Tiriant klinikoje buvusius klientus pastebėta, kad daugumoje veislių palikuonių skaičius buvo atitinkantys nustatytą normą. Analizuojant kačių tyrimus pastebėta, kad trečdalis tirtųjų – turėtų atsivesti nuo 3 iki 4 palikuonių. Kiek mažiau - 28% pirminės apžiūros metu, turėjo susilaukti 4-6 palikuonių. Tirtų kačių tarpe daugiau nei 6 palikuonių susilaukė tik 17% visų tirtų kačių. Kalių atveju, dauguma tiriamųjų turėjo atsivesti 4-6 palikuonius. Tokius rezultatus gavo daugiau nei 30% visų tirtų kalių. Tuo tarpu mažiausias palikuonių skaičius buvo nustatytas 18% tiriamųjų.

Tyrimo metu nustatyta, kad tam tikrais atvejais galima ir embrionų rezorbcija. Tai reiškia, kad embrionas sunyko ir laukiama vada yra mažesnė negu buvo tikėtasi iš pradžių. Tą patvirtina ir mokslininkai, papildomai išskirdami, kad rezorbcijos priežastys gali būti kelios: traumos, ligos ar netinkama mityba (17.). Atlikus pakartotinius echoskopijos analizes, buvo pastebėta rezorbcija trečdaliui kačių bei analogiškam skaičiui kalių. Embriono rezorbcija yra ne vienintelė komplikacija, kuri gali atsirasti nėštumo laikotarpiu. Taip pat dažni reiškiniai yra makšties kraujavimai, dystokia, užsilaikiusi placenta, naujagimių izoeritlolizė bei kitos nepageidaujamos pasekmės (5; 7). Minėtų bei panašių patologijų buvo aptikta nedaug. Kačių atveju – 13%, kalių – 25%. Taigi, išskirtina, kad esminė problema yra dėl embriono rezorbcija, kas lemia svarbą tinkamos gyvūno priežiūros.

34

IŠVADOS

1. Ultrasonografinis gimdymo takų atvaizdavimas vaikingumo laikotarpiu suteikia daug naudingos informacijos apie embrionų ir vaisių vystymosi būklę. Įgyvendinant tyrimą, iš 90 tirtų gyvūnų, kuriems įtartas vaikingumas, 100% atliktas ultragarsinis tyrimas. Tai rodo, kad šiuo tyrimu yra pasitikima, kadangi jis nėra pavojingas gyvūno gyvybei, taip pat yra daug tikslesnis būdas vaikingumo diagnozei nustatyti nei abdominalinė palpacija ar radiografija.

2. Gyvūnų savininkai echoskopiją dažniau atlieka vyresnėms kalėms (74,2%). Tuo tarpu daugiausiai tirtos šių kalių veislės: auksaspalvės retriverės (23%), biglės (19%) bei labradorės (16%),

3. Pažymėtina, kad echoskopija retai atliekama jaunesnio amžiaus katėms - atlikto tyrimo atveju jų buvo tik 15,8% visų tirtų gyvūnų. Daugiausia tirta šių veislių kačių: rusų Mėlynosios (27%) bei Britų trumpaplaukės (23%).

4. Palikuonių skaičius bendrai vyravo tarp 3 ir 5, o abiems rūšims taip pat būdinga embriono rezorbcija, kuri pasireiškė daugiau nei 30% tirtų gyvūnų – vienų atveju silpniau, kitų – stipriau.

35

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Davidson AP, Baker TW. Reproductive ultrasound of the bitch and queen. Topics in companion animal medicine. 2009; 24(2):55-63.

2. England G, Yeager, A. and Concannon, P.W. Ultrasound Imaging of the Reproductive Tract of the Bitch. In: Concannon P.W. EG, Verstegen III J., et al. (Eds.), editor. Recent Advances in Small Animal Reproduction; 2003.

3. Zambelli D, Prati F. Ultrasonography for pregnancy diagnosis and evaluation in queens. Theriogenology. 2006; 66(1):135-44.

4. Beccaglia M, Luvoni GC. Prediction of Parturition in Dogs and Cats: Accuracy at Different Gestational Ages. Reproduction in Domestic Animals. 2012; 47:194-6.

5. Luvoni G, Beccaglia M. The prediction of parturition date in canine pregnancy. Reproduction in Domestic Animals. 2006; 41(1):27-32.

6. Kim Y, Travis AJ, Meyers-Wallen VN. Parturition prediction and timing of canine pregnancy. Theriogenology. 2007; 68(8):1177-82.

7. Mattoon JS, Nyland TG. Small animal diagnostic ultrasound: Elsevier Health Sciences; 2014. 8. Carovac A, Smajlovic F, Junuzovic D. Application of Ultrasound in Medicine. Acta Informatica

Medica. 2011; 19(3):168-71.

9. Lutz H, Buscarini E. Manual of diagnostic ultrasound; 2011.

10. Freudenrich CC, How Ultrasound Works [Internet]. Available from: http://science.howstuffworks.com/ultrasound2.htm.

11.Kealy JK, McAllister H, Graham JP. Diagnostic Radiology and Ultrasonography of the Dog and Cat: Elsevier Health Sciences; 2010.

12. England G, Yeager A. Ultrasonographic appearance of the ovary and uterus of the bitch during oestrus, ovulation and early pregnancy. Journal of reproduction and fertility Supplement. 1992; 47:107-17.

13. Doak R, Hall A, Dale H. Longevity of spermatozoa in the reproductive tract of the bitch. Journal of Reproduction and Fertility. 1967; 13(1):51-8.

14. Holst P, Phemister R. Onset of diestrus in the Beagle bitch: definition and significance. American journal of veterinary research. 1974; 35(3):401.

15. Beccaglia M, Luvoni G. Comparison of the accuracy of two ultrasonographic measurements in predicting the parturition date in the bitch. Journal of small animal practice. 2006; 47(11):670-3. 16. Baker T. Performing the complete abdominal ultrasound evaluation. Proceedings of the Swedish

36 17. Lenard Z, Hopper B, Lester N, Richardson J, Robertson I. Accuracy of prediction of canine litter

size and gestational age with ultrasound. Australian veterinary journal. 2007; 85(6):222-5.

18. England GC. Ultrasonographic assessment of abnormal pregnancy. Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice. 1998; 28(4):849-68.

19. Malandain E, Rault D, Froment E, Baudon S, Desquilbet L, Begon D, et al. Follicular growth monitoring in the female cat during estrus. Theriogenology. 2011; 76(7):1337-46.

20. Gatel L, Rault D, Chalvet-Monfray K, Saunders J, Buff S. Prediction of Parturition Time in Queens using Radiography and Ultrasonography. Anatomia, Histologia, Embryologia. 2015; 44(4):241-6. 21. Zambelli D, Castagnetti C, Belluzzi S, Bassi S. Correlation between the age of the conceptus and

various ultrasonographic measurements during the first 30 days of pregnancy in domestic cats (Felis catus). Theriogenology. 2002; 57(8):1981-7.

22. Zambelli D, Caneppele B, Bassi S, Paladini C. Ultrasound aspects of fetal and extrafetal structures in pregnant cats. Journal of feline medicine and surgery. 2002; 4(2):95-106.

23. Zambelli D, Castagnetti C, Belluzzi S, Paladini C. Correlation between fetal age and ultrasonographic measurements during the second half of pregnancy in domestic cats (Felis catus). Theriogenology. 2004; 62(8):1430-7.