LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO MEDICINOS AKADEMIJOS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETO SVEIKATOS VADYBOS KATEDRA
BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS
PACIENTŲ POŽIŪRIS Į GYDYTOJUS, GAUNANČIUS PARAMĄ IŠ INDUSTRIJOS
AUTORIUS: VI K. 17 GR. STUDENTAS KAROLIS PAMPIKAS STUDIJŲ PROGRAMA: MEDICINA MOKSLINIS VADOVAS: LEKT. JURGITA VLADIČKIENĖ
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. SUMMARY ... 4
3. PADĖKA ... 6
4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 7
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7
6. ĮVADAS ... 8
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
8. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
8.2. Industrijos ir gydytojų bendradarbiavimas Lietuvoje ... 9
8.2. Industrijos ir gydytojų bendradarbiavimas Europoje ir pasaulyje ... 11
9. TYRIMO METODIKA ... 14
10. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 15
10.1. Tiriamųjų socialinė demografinė charakteristika ... 15
10.2. Pacientų informuotumas apie medicinos industrijos reikšmę sveikatos sektoriui ... 16
10.3. Informacijos pasiekiamumas ... 19
10.4. Pacientų požiūris į medicinos pramonės paramą gydytojams ... 20
10.5. Pacientų pasitikėjimas gydytoju prieš ir po gaunamos paramos iš industrijos paviešinimą ... 23
11. IŠVADOS ... 25
12. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 25
13. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 26
1. SANTRAUKA
Karolis PampikasDarbo pavadinimas: Pacientų požiūris į gydytojus, gaunančius paramą iš industrijos.
Tikslas: Apžvelgti pacientų nuomonę, paviešinus jį gydančio gydytojo ar įstaigos gaunamą paramą iš industrijos.
Uždaviniai: 1. Nustatyti pacientų informuotumą apie medicinos industrijos reikšmę sveikatos sektoriui; 2. Nustatyti pacientų naudojimąsi informaciniais šaltiniais, informacijos apie gydytojų gaunamą paramą prieinamumą socialiniuose tinkluose ir informaciniuose portaluose; 3. Išaiškinti pacientų požiūrį į medicinos pramonės paramą gydytojams; 4. Nustatyti pacientų sprendimo pokytį, pasirenkant gydytoją, paviešinus jo gaunamą paramą iš įmonių.
Tyrimo metodika: .Paciento požiūrio į gydytojus, gaunančius paramą iš industrijos, tyrimas atliktas viešoje erdvėje, t. y. socialinių tinklų pacientų grupėse, taikant anoniminės apklausos metodą. Apklausoje dalyvavo 194 respondentai. Tyrimas reprezentuoja atsakiusiųjų pacientų, kurie naudojasi socialiniais tinklais, nuomonę. Statistinė analizė atlikta duomenų kaupimo ir analizės programų paketu SPSS 27 for Windows (Statistical Package for Social Science). Kintamųjų tarpusavio priklausomybė vertinta chi kvadrato (χ 2 ) nepriklausomumo kriterijumi. Ryšys tarp kintamųjų įvertintas, apskaičiavus Spirmeno (Spearman) arba Kendall koreliacijos koeficientą. Klausimų skalės validumas vertintas Kronbacho alfa koeficientu.
Tikrinant hipotezes apie skirtumus tarp grupių ar ryšius tarp kintamųjų, pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo α = 0,05. Skirtumas ar ryšys laikytas statistiškai reikšmingu, kai taikyto kriterijaus reikšmingumas p <0,05.
Rezultai: Šiame darbe buvo išanalizuoti ir aptarti gydytojo ir paciento santykių etiniai aspektai, bendravimo modeliai. Atliktas kiekybinis tyrimas, kurio metu analizuotas ryšys tarp paciento pasirinkimo ir sprendimo pokyčio, kai gydytojas ar gydymo įstaiga informuoja apie gaunamą paramą. 62,4% apklaustų pacientų, nurodė, kad patys informacijos neieško apie gydytojų paramą iš industrijos, o jei ieškotų, ji patogiausiai pasiekiama- įstaigų oficialiose svetainėse. 54,6% tiriamųjų atsakė, jog gydytojas atsako už pacientų gerovę ir sugeba atrinkti pacientui ir jo darbui naudingiausią informaciją, o 45,4% rinkosi atsakymą - ne, parama turėtų būti skiriama gydymo įstaigai, klinikai ar skyriui ir jo vadovas paskirstyti paramą/mokymus specialistams, kuriems tai yra aktualiausia. 74,4% tiriamųjų atsakė, kad, jei galėtų rinktis, eitų pas gydytoją, kuris kėlė kvalifikaciją medicinos pramonės remiamuose renginiuose. Tik 1,6% atsakė, kad rinktųsi tą gydytoją, kuris tuose kursuose nedalyvavo, 23,0% jų tai nesvarbu.
Išvados: 1. 77,8% respondentų žino, kad medicinos pramonės įmonės remia gydytojus ir gydymo įstaigas, tam, kad gydytojai keltų kvalifikaciją, bendradarbiautų tarpusavyje, dirbtų su naujausia įranga,
atliktų mokslinius darbus. 2. Daugiau nei pusė pacientų pripažįsta, kad informacijos apie farmacijos paramą gydytojų kvalifikacijai kelti neieško, o tie, kurie domisi, informaciją randa sunkiai. Pacientai pastebėjo, kad informacija patogiausiai yra pasiekiama Sveikatos apsaugos ministerijos, ligoninių ar klinikų oficialiose interneto svetainėse. 3. Pusė apklaustųjų (52,1%) teigiamai vertina medicinos industrijos sąsajas su medikais ir rinktųsi gydytoją, kuris kėlė kompetencijas, dirba su modernia įranga bei atlieka mokslinius tyrimus, pasitelkdamas farmacijos paramą. 4.Paviešinus gydytojo gaunama paramą, beveik trečdalis pacientų labiau pasitikėtų savo gydančiu gydytoju, nepriklausomai nuo paramos gavimo.
2. SUMMARY
Karolis PampikasTitle: Patients‘ attitudes toward physicians receiving support from industry.
Aim: To survey patients opinion into the treating physician or institution after disclosure the support which they received from the industry.
Objectives: 1. To identify patient awareness about the importance of the medical industry to the health sector; 2. To determine patients' use of information sources, availability of information on social networks and information portals; 3. To identify and evaluate patients’ attitudes toward medical industry support for physicians; 4. To determine the change in the patient's decision choosing a doctor and following to his treatment recommendations, after publicizing the support he receives from the mentioned companies.
Method: The study of the patients’ attitudes toward physicians receiving support from industry was conducted in social networking patients groups using an anonymous survey method. In the survey were involved 194 patients. Statistical analysis was performed with the data collection and analysis software package SPSS 27 for Windows (Statistical Package for Social Science). The interdependence of the variables was evaluated by the chi - square (χ2) independence criterion. The relationship between the variables was estimated by calculating the Spearman or Kendall correlation coefficient. The validity of the question scale was assessed by the Cronbach's alpha coefficient. When testing the hypotheses about differences between groups or relationships between variables, the level of statistical significance α = 0.05 was chosen. The difference or relationship was considered statistically significant when the significance of the applied criterion was p <0.05.
Results: This work is designed to analyze and discuss the ethical aspects of the doctor-patient relationship, communication models. A quantitative study was conducted, which aims to analyze the
relationship between the patient's choice and the change in decision, when the doctor or medical institution reveals the support received. 54.6% of the respondents answered that the doctor is responsible for the patient's well-being and is able to choose the most useful information for the patient and his work, and 45.4% chose no, support should be provided to the medical institution, clinic or ward. and its manager to distribute support / training to the professionals for whom it is most relevant. 74.4% of the respondents answered that if they could choose, they would go to a doctor who improved their qualifications at events supported by the medical industry. Only 1.6% answered to choose the doctor who was not in those courses, 23.0% of them did not care.
Conclusion: 1. 77.8% of the respondents know that medical companies support doctors and medical institutions in order for doctors to improve their qualifications, to cooperate with each other, to work with the latest equipment and to make scientific work. 2. More than half of the patients (62.4%) admit that they are not looking for information about pharmaceutical support for the training of doctors, however for those who are interested, it is difficult to find the information. Patients noticed that the information was most conveniently available on the official websites of the Ministry of Health, hospitals, or clinics. 3. Half of the respondents (52.1%) positively evaluate the medical industry's connections with doctors and would choose a doctor who developes competencies, works with modern equipment and conducts research with the help of pharmacy. 4. If the support received by the doctor were made public, almost a third of patients would have more confidence in their treating doctor, regardless of the support received.
3. PADĖKA
Noriu padėkoti asmenims, prisidėjusiems prie šio darbo:Lekt. Jurgitai Vladičkienei, baigiamojo magistro darbo vadovei, už skirtą laiką, konsultacijas bei patarimus.
Gyd. Dariui Mardosui, Kopenhagos universitetinės ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovui, už įžvalgas, patarimus bei pasidalinimą gerąja praktika.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Rengiant darbą interesų konflikto nebuvo. Ruošdamas darbą autorius dirbo neatlygintinai.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Darbo atlikimui 2021 01 13 buvo gautas leidimas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos komiteto ( LSMU BEC). Leidimo Nr. BEC-MF-184 (priedas Nr.1).
6. ĮVADAS
Jau nuo Hipokrato priesaikos atsiradimo pradžios yra aprašomi gydytojų ir pacientų santykiai. Priesaikoje įteisinti etiniai bendravimo principai ir medikų pareigos, kurios aktualios ir šiais laikais. Netikėtai visą pasaulį sukausčiusi globali pandemija dar kartą įrodė šį teiginį -ieškodami medicininės pagalbos, pacientai kreipiasi į srities profesionalus, o jų kompetencija, žinios bei požiūris padeda suvaldyti šią globalinę sveikatos krizę. Rekordiškai greitai atsiradę skiepai yra ne tik mokslininkų, tačiau ir gydytojų bei farmacijos pramonės bendradarbiavimo nuopelnas, kurio dėka siekiama suvaldyti žmoniją sukausčiusią ligą. Nepaisant šio bei kitų sėkmingų medikų ir farmacijos pramonės bendradarbiavimo pavyzdžių, vis dar nemaža dalis pacientų nepasitiki šiuo bendravimu arba jį vertina neigiamai [6, 7]. Šiame darbe bus analizuojami teoriniai ir praktiniai šių dviejų šakų bendradarbiavimo etapai, taip pat siekiama išsiaiškinti, kaip keičiasi paciento nuomonė, renkantis gydytoją, paviešinus gydytojo gautą paramą. Šiuo tyrimu bandoma išsiaiškinti, ar keistųsi pacientų požiūris, pasirinkimas bei pasitikėjimas gydytoju, paviešinus apmokėtas konferencijas, tobulinimosi kursus, įgytą techniką paramos tiekėjų lėšomis. Siekiant didesnio pacientų pasitikėjimo sandrauga tarp gydytojų ir verslo- svarbu atlikti šį tyrimą ir nustatyti, ar keistųsi pacientų pasitikėjimas gydytoju, dar labiau paviešinus jį gydančio gydytojo ar įstaigos gaunamą paramą iš pramonės. Mano darbas aktualus, nes leis atskleisti pacientų požiūrį į medicinos industrijos ir gydytojų. Darbo naujumas: tai vienas pirmųjų tyrimų Lietuvoje, nagrinėjančių pacientų nuomonę ir informuotumą apie medicinos industrijos reikšmę bei skiriamą paramą sveikatos priežiūros sektoriui ir jame dirbantiems medikams. Šio tyrimo praktinės rekomendacijos padės LR sveikatos apsaugos ministerijai, ligoninėms, gydytojams suprasti pacientų požiūrį į industrijos paramą sveikatos apsaugos sistemai bei padidinti pasitikėjimą ja. Tyrimo privalumai ir trūkumai: tyrimo tema nauja ir orginali, nes nėra atliktų arba viešinamų panašių tyrimų, dėl temos jautrumo sveikatos priežiūros sistemai, todėl buvo sudėtinga rasti tinkamų cituoti mokslinės literatūros šaltinių, kuriais remiantis būtų sudarytas tinkamiausias tyrimo klausimynas.
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Apžvelgti pacientų nuomonę, paviešinus jį gydančio gydytojo ar įstaigos gaunamą paramą iš industrijos.
Uždaviniai:
1. Nustatyti pacientų informuotumą apie medicinos industrijos reikšmę sveikatos sektoriui. 2. Nustatyti pacientų naudojimąsi informaciniais šaltiniais, informacijos apie gydytojų gaunamą
paramą prieinamumą socialiniuose tinkluose ir informaciniuose portaluose. 3. Išaiškinti pacientų požiūrį į medicinos pramonės paramą gydytojams.
4. Nustatyti pacientų sprendimo pokytį, pasirenkant gydytoją, paviešinus jo gaunamą paramą iš įmonių.
8. LITERATŪROS APŽVALGA
8.2. Industrijos ir gydytojų bendradarbiavimas LietuvojeVis greičiau senstanti populiacija, augantis lėtinių susirgimų skaičius bei dažnėjančios infekcinių ligų protrūkių globalinės krizės didina kompetetingų sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojų poreikį. Vienas iš svarbiausių kompetencijos ugdymo tikslų- tai nuolatinis profesinis tobulėjimas bei medicininių žinių gilinimas, kuris padeda užtikrinti optimalią pacientų priežiūrą bei gydymą [1]. Pareiga suteikti optimalią, kompetetingą pagalbą pacientui yra aprašyta ir Lietuvos gydytojų profesinės etikos kodekse, kuriame taip pat aprašoma teisė bei pareiga į nuolatinį kvalifikacijos kėlimą [2, 3]. Podiplominis tęstinis medicininių žinių įgijimas ir atnaujinimas daugelyje šalių organizuojamas įvairių institucijų: universitetų, specialistų asociacijų, specializuotų mokymo centrų taip pat ir farmacijos industrijos [4]. Tačiau ištekliai tęstiniam mokymuisi ir tobulėjimui yra riboti, darbdaviai bei atsakingos valstybinės institucijos skiria per mažai lėšų edukacijai, o medicininės žinios net iki penkiasdešimt procentų pasensta per penkerius metus [3, 5]. Dėl išsakytos problemos aktualumo, naujausios informacijos apie klinikinius tyrimus, vaistus, jų sąveikas, medicininius išradimus bei finansų stokos medikų edukacijai yra plačiai šnekama apie bendradarbiavimo svarbą tarp medicinos industrijos ir sveikatos specialistų. Tačiau Lietuva yra palyginti jauna demokratinė valstybė ir dėl praeityje vyravusios korupcijos, neteisėtų ir neetiškų veiksmų Valstybės lygmenyje visuomenės nepasitikėjimas yra gan plačiai paplitęs įvairiose sferose. Kad gyventojai nepakankamai pasitiki juos gydančiais gydytojais, įrodo 2020 metais Vilmorus atliktas tyrimas, kurio metu beveik trečdalis tyrime dalyvavusių šalies gyventojų (N=1020) išreiškė nepasitikėjimą sveikatos apsauga[6]. Tuo tarpu Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2017 metais užsakytas ir Spinter vykdytas tyrimas ,,Šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl sveikatos apsaugos“ parodė, kad gyventojų pasitikėjimas sveikatos apsaugos sistema prilygsta tik 3.5 balų iš 5 [7]. Įdomu tai, kad beveik trečdalis gyventojų išreiškė nepasitikėjimą dėl korupcijos šioje grandyje [7]. O pagrindas tam kyla ne be reikalo, žiniasklaidoje ar oficialiuose institucijų šaltiniuose vis pasirodo pranešimų apie papirkinėjančias ar kitaip bandančias paveikti gydytojus farmacijos pramonės kompanijas. 2021 metų pirmą ketvirtį Lietuvos teismui buvo perduota didelio masto baudžiamoji byla, dėl gydytojų papirkinėjimo rekomenduojant įsigyti, o po to suleisti vaistinius preparatus pacientams gydymo tikslais, taip pat siūlymo rinktis būtent tam tikros kompanijos vaistus ir nesiūlyti alternatyvų, už tai kyšiams buvo atseikėta daugiau kaip 74000 eurų [8]. Tokie pavyzdžiai tikrai nedidina, o dar labiau smukdo sergančiųjų pasitikėjimą juos gydančiais medikais. Tačiau šaltiniuose diskutuojama bei svarstoma, kad, esant didesniam teikiamos paramos skaidrumui, nustatant aiškius paramos teikimo reguliacinius modelius bei didinant informacijos apie paramą prieinamumą, medikų ir farmacijos industrijos bendradarbiavimo nauda yra didesnė nei žala [9]. Etinės farmacinės kompanijos taip pat yra suinteresuotos skaidriu bendravimu su gydytojais, dėl mokslo pažangos, sveikatos gerinimo bei rinkodaros tikslų. Dėl visų suinteresuotų šalių, t.y. pacientų, gydytojų ir verslo gerovės, etinės farmacijos kompanijos yra ne tik pasirašiusios Lietuvos vaistų rinkodaros etikos kodeksą, bet ir yra jo bendraautorės. Kodeksas numato sąžiningą medicinos industrijos konkuravimą, galimų interesų konfliktų tarp sveikatos specialistų, pacientų ir verslo vengimą, etišką vaistų reklamą. Neoficialiame moksliniame šaltinyje pabrėžiama, jog: „gydytojams reikalinga nuolatinė informacija apie jiems prieinamas sveikatos priežiūros galimybes“. Teisė industrijai remti gydytojų ar gydymo įstaigų švietimą ar tyrimus net ir finansiška, yra numatyta Vaistų rinkodaros etikos kodekse, tačiau reikia paminėti, kad parama negalima kaip paskata rekomenduoti ar išrašyti vaistą fiziniams asmenims, nebent tai būtų dalinis apmokėjimas už dalyvavimą kvalifikacijos kėlimo renginyje [10]. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija bei Vaistų gamintojų asociacija įžvelgia galimą interesų konfliktą tarp medicinos industrijos ir sveikatos priežiūros specialistų, todėl patvirtino aptariamą kodeksą, kad šios rizikos išvengtų. [10]. Lietuvoje medicinos industrijos parama sveikatos sistemai griežtai reglamentuojama ne tik kodekso, bet ir įstatymų, atsakingų tarnybų. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme nurodoma, kad apie bet kokią suteiktą paramą sveikatos priežiūros specialistui ar organizacijai paramą suteikusi įmonė privalo rinkti informaciją apie gavėją, registruoti ir pranešti informaciją apie apie gavėją, paramos formą bei dydį Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai [11]. Kad medicinos industrijos įmonės Lietuvoje stipriai ir sąžiningai prisideda prie gydytojų kvalifikacijos kėlimo, įrodo ir tai, kad jos gydytojų tęstinei edukacijai 2017 metais skyrė ir deklaravo 8,1 mln. eurų paramą, organizuodama 2449 profesinius renginius, o 2019 metais- 3,6 mln. skyrė 2301 profesiniam renginiui.. Verta paminėti, kad analizuojant skirtą paramą reklaminiams ir profesiniams renginiams, matomas žymiai didesnis (2.4 mln. eurų skirtumas) finansinis rėmimas profesiniams renginiams, kas
parodo farmacinių kompanijų didelį suinteresuotumą prisidėti prie tęstinio medikų mokymo [12]. Reiktų pabrėžti, kad novatoriškos farmacinės kompanijos turi griežtas vidines taisykles, kiekvienas remiamas renginys turi būti patvirtintas atitikties, o jį atlieką kompanijų teisininkai, atitikties tarnybos bei komitetai [13]. Dėl etinių paskatų bei pacientų pasitikėjimo sveikatos sektorium didinimo visa deklaruota informacija apie paramą yra viešinama Vastybinės vaistų kontrolės tarnybos šaltiniuose. Buvęs Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas pritaria, kad sveikatos priežiūros specialistų ir medicinos pramonės kolaboracijos viešinimas ir reglamentavimas, padeda auginti pacientų pasitikėjimą sveikatos apsaugos sistema [14].
Apibendrinant farmacijos pramonės ir medikų bendradarbiavimą Lietuvoje, galima išskirti esminius punktus, jog kolaboracija tarp šių dviejų medicinos sudedamųjų dalių pastaruoju metu tampa vis skaidresnė ir efektyvesnė, o nuolatine kontrole užsiimančios organizacijos stebi, jog procesai vyktų kuo sklandžiau. Nepaisant to, kad pacientų pasitikėjimas sveikatos apsaugos sektoriumi Lietuvoje yra gan žemas, perspektyvoje vis skaidrinant ir reguliuojant paramą, keliant gydytojų kvalifikaciją, yra gerėjantis. Bendradarbiavimas padeda ne tik gilinti medikų žinias, tačiau praplečia galimybę suteikti pacientams daugialypę pagalbą, kuri apima ne tik skiriamus vaistus ir preparatus, bet ir pagerina suteikiamų paslaugų kokybę.
8.2. Industrijos ir gydytojų bendradarbiavimas Europoje ir pasaulyje
Vertinant Europos situaciją Racha Fadlallah ir kiti pastebi, kad pasitikėjimas medikais ir sveikatos apsaugos sistema tolygiai auga [15]. Tačiau kituose šaltiniuose galima rasti kiek kitokią informaciją. Dar 1966 m. 73 proc. amerikiečių teigė labai pasitikintys medikų profesijos lyderiais, o 2012 metais tik 34 procentai jautėsi panašiai, rodo 2014 metų tyrimas, paskelbtas „New England Journal of Medicine“. Panašiai ir 2017 metais SERMO atliktoje apklausoje 87 proc. JAV gydytojų teigė, kad pacientai mažiau pasitiki savo gydytojais nei prieš 10 metų. Kaip ir Lietuvoje, taip ir pasaulyje, medikų ir medicinos industrijos bendradarbiavime buvo visokių kraštutinumų, kurie lėmė pacientų nepasitikėjimą sveikatos sektoriumi. Pasak Amerikos mokslininkų, medicinos pramonės įmonių santykiai su gydytojais padarė įspūdingą pažangą pacientų gerovei, pavyzdžiui, endovaskulinės aneurizmos atstatymas, tačiau buvo ir tokių, garbės nesuteikiančių, skandalų, kaip prašmatnios kelionės ar netikros konsultacijos, už kurias medikai gavo atlygį. Dėl tokių įvykių buvo patraukti baudžamojon atsakomybėn [16]. Vertinant ne tik kraštutinumus, kurių būna visose srityse, verslo ir mokslo bendradarbiavimo nauda- nenuginčijama: kuriami nauji gydymo algoritmai, vaistai, technologijos, organizuojamas švietimas ir mokymas apie naujas terapijas, skiriama parama tęstiniam medicinos mokymui bei studijų stipendijoms. Nors tiesioginis farmacijos užmokestis gydytojui už specifinio vaisto ar įrenginio rekomendacijas pacientui yra draudžiamas, tačiau baiminamasi, kad farmacijos skiriamos
dovanos, nesvarbu ar tai būtų apmokėjimas už kvalifikacinius mokymus, vakarienę ar tiesiog padovanotas rašiklis, gali vienaip ar kitaip lemti gydytojų sprendimus. Verta paminėti, jog visos pasaulio farmacijos industrijos vertė 2019 metais siekė 1.3 trilijono JAV dolerių [17]. Svarbu, kad atskirų įmonių, prekiaujančių vienu ar daugiau iš 50 labiausiai reklamuojamų vaistų, vidutinės išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai siekė nuo 3,7% iki 4,1%, o vidutinės reklamavimo išlaidos svyravo nuo 1,7 iki 1,9% nuo jų pelno. Tačiau aštuonios iš dešimt bendrovių per metus išleido daugiau reklamai nei moksliniams tyrimams [18]. Apžvelgiant visą farmacijos pasaulį matyti, kad išlaidos farmacijos skatinimui yra didėjančios [15]. Vertinant tai, kad reklamai skirtos lėšos gali būti naudojamos ne tik žiniasklaidai ar reklaminėm skrajutėm, bet ir gydytojų informavimui, švietimui ar metiniam profesinės asociacijos susitikimui apmokėti, todėl svartoma reali grėsmė- farmacija gali nulemti , kai kuriuos medikų sprendimus, pavyzdžiui, tam tikro vaisto paskyrimo skatinimas [19]. Europoje vykdančias veiklą farmacines kompanijas vienijanti Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) Generalinė asamblėja pakeitė prieš tai veikusius tris farmacijos etikos kodeksus į vieną konsoliduotą EFPIA praktikos kodeksą, kuriame įtrauktas naujas skyrius apie medicininį švietimą, kuris aprašo įmonių narių įsitraukimą į medicininio švietimo veiklą. [20] šaltinio autoriai nerimavo dėl farmacijos kompanijų galimybės daryti įtaką mokymų turiniui, pristatymams, suinteresuotų lektorių parinkimui ar rezultatų skelbimui, nes didelę medicinos mokymo dalį šiuo metu finansuoja medicinos industrija. Šaltiniuose diskutuojama apie mokslinio turinio nepriklausomybės išsaugojimą, todėl farmacijos įmonėms turėtų būti apribotos teisės daryti įtaką medicinos mokymo turiniui, o tam turėtų būti užtikrinti reikalingi aukšti akreditacijos standartai. Kylant interesų konflikto rizikai tarp medicinos industrijos ir gydytojų bei siekiant didinti pacientų pasitikėjimą sveikatos priežiūros sistema, yra itin svarbu stebėti, reguliuoti bei viešinti paramą medikams bei gydymo įstaigoms. Norint užtikririnti bendradarbiavimo skaidrumą farmacijos industrijos pasaulyje, į reguliaciją vis stipriau įsitraukia Amerikos medicinos kolegijų asociacija, Amerikos medicinos asociacija, Tęstinio medicinos mokymo akreditavimo tarnyba, profesinės medicinos asociacijos, akademiniai medicinos centrai, pramonė bei vyriausybės [16]. Europoje, siekiant didinti pacientų pasitikėjimą, 2013 metais Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijai priklausančios kompanijos narės įsipareigojo atskleisti informaciją apie visas suteiktas dovanas bei paramas gydytojams ir organizacijoms. Vertinant globaliu mastu, pvz. Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiriant vartotojų požiūrį į medicinos įstaigų ir pramonės bendradarbiavimą, buvo pastebėta, kad piliečiai taip pat vis labiau pasitiki šiuo bendradarbiavimu, tačiau tikisi sklandesnio reguliavimo proceso. Šiam poreikiui patenkinti JAV, Kanada ir Australija numatė gaires, kaip idenfitikuoti, atskleisti ir valdyti šį procesą. JAV 2017 metais priėmė gydytojų apmokėjimo skaidrinimo aktą (angl. Physician Payment Sunshine Provision Act), įpareigojantį federalinėms valdžios institucijoms ir viešai prieinamoms interneto svetainėms atskleisti farmacijos pramonės ar prietaisų gamintojų mokėjimus, viršijančius 100 USD [21]. Amerikos ortopedijos chirurgų akademija aktyviai rekomendavo gydytojams
tiesiogiai atskleisti bet kokią finansinę sąveiką su gamintoju dėl paciento gydymo [22]. Australijos farmacijos gamintojų asociacija neseniai persvarstė savo elgesio kodeksą, kuriame dabar reikalaujama, kad farmacijos įmonės narės teiktų ataskaitas apie mokėjimus, sumokėtus atskiriems sveikatos priežiūros specialistams už jų paslaugas, švietimo stipendijas ar rėmimą, kad jie galėtų dalyvauti edukaciniuose renginiuose. Taigi vertinant autorių nuomonę ir anksčiau minėtus stebėjimo mechanizmus, galima teigti, kad farmacijos pramonės ir medikų bendradarbiavimas tampa vis etiškesnis ir profesionalesnis. Šį pokytį pastebėjo ir kiti mokslininkai, kurie atlikto tyrimo metu nustatė pramonės ir medicinos santykių reguliavimo privalumus, kurių dėka medicinos pažanga stiprėja, o koloboracija tarp šių polių tampa etiškesnė bei skaidresnė[16]. Skaidresniu bendravimu džiaugiasi ir patys gydytojai. Apibendrinant galima teigti, kad nors visame pasaulyje suvokiama nauda iš farmacijos industrijos ir sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimo, vertinama ir galima žala pacientui. Norint didinti paramos efektyvumą mokslui, gydymui bei mažinti galimą žalą pacientui akredituojama farmacijos kompanijų reguliacija, didinamas stebėjimas bei reglamentuojamas paramos skyrimas. Šis priežiūros stiprinimas yra sietinas su augančiu pacientu pasitikėjimu gydančiais gydytojais. Šių dienų aktuali situacija dėl Covid-19 pandemijos valdymo, kai efektyvi farmacijos kompanijų koloboracija su mokslo įstaigomis sukūrus rekordiškai greitai veiksmingą vakciną nuo infekcijos, tikėtina, dar labiau sustiprins pacientų pasitikėjimą pramonės ir medicinos mokslo ryšiais.
9. TYRIMO METODIKA
Norint išsiaiškinti pacientų požiūrį į gydytojus, gaunančius paramą iš industrijos, socialinėje erdvėje atlikta anoniminė pacientų nuomonės vertinimo apklausa apie industrijos paramą gydytojams. Anketa, kurią sudaro 19 uždarų klausimų, buvo parengta, remiantis literatūros šaltiniais bei anksčiau Lietuvoje ir užsienio šalyse atliktų mokslinių tyrimų duomenimis.
Tyrimo anketa sudaryta iš 4 dalių:
1. Pirmoje dalyje (1-4 klausimai) pateiktais klausimais buvo aiškinamasi tiriamųjų lytis, amžiaus grupė, socialinė grupė bei sąsaja su sveikatos priežiūros sistema.
2. Antros dalies (5-9 klausimai) klausimais buvo siekiama nustatyti pacientų pasitikėjimą gydytojais bei informuotumą apie gydytojų kvalifikacijos kėlimo finansavimo šaltinius .
3. Trečioje dalyje (10-14 klausimai) tirtas pacientų pažiūris į farmacijos pramonės paramą medikams.
4. Ketvirtoje dalyje (15-19 klausimai) buvo siekiama įvertinti pacientų pasirinkimo eiti pas gydytoją pokytį, jei prieš vizitą apklaustasis būtų informuotas, kad farmacijos įmonės rėmė kvalifikacijos kėlimą, atliekamus mokslinius tyrimus, medicininę įrangą bei bendrą nuomonę apie medicinos pramonės paramą medikams.
Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro vadovo leidimas. Apklausa atlikta 2021 m. sausio - vasario mėnesiais. Anketa buvo sukurta www.apklausa.lt platformoje ir publikuota ,,Piliamiestis“ gyventojų bendruomenės facebook grupėje, ,,Vieningo Kauno nariai“ facebook grupėje, medicinos studentų facebook grupėse, taip pat siųsti asmeniniai prašymai užpildyti anketą. Pacientų specializuota atranka nebuvo vykdoma, nes Lietuvoje visi gyventojai naudojasi šeimos gydytojo paslaugomis, todėl juos galime laikyti pacientais. Tyrimas reprezentuoja anketą užpildžiusių pacientų, kurie naudojasi socialiniais tinklais, nuomonę. Tyrimo objektas pacientų nuomonė. Apklausoje nebuvo klausiama apie konkrečios specialybės gydytoją ar paslaugą, todėl visų gyventojų atsakymai laikytini tinkamais.
Apklausoje dalyvavo 194 respondentai. Tyrime naudotos 194 užpildytos anketos.
Anketų duomenys buvo apdorojami statistinių duomenų kaupimo ir analizės programų paketu SPSS 27 ir Microsoft Office Excel 2011 programa.Kintamųjų tarpusavio priklausomybė vertinta chi kvadrato (χ2) nepriklausomumo kriterijumi. Ryšys tarp kintamųjų įvertintas, apskaičiavus Spirmeno
(Spearman) arba Kendall koreliacijos koeficientą. Klausimų skalės validumas vertintas Kronbacho alfa koeficientu.Tikrinant hipotezes apie skirtumus tarp grupių ar ryšius tarp kintamųjų, pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo α = 0,05. Skirtumas ar ryšys laikytas statistiškai reikšmingu, kai taikyto kriterijaus reikšmingumas p < 0,05.
10. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
10.1. Tiriamųjų socialinė demografinė charakteristika
Tyrime dalyvavo 194 respondentai, dauguma jų buvo 27-58 metų amžiaus, moterys ir vyrai. Atsakinėjusiųjų amžiaus grupės ir socialinė padėtis, atsižvelgiant į lytį, reikšmingai nesiskyrė. Remdamiesi Kendall koreliacine analize gavome, kad tiriamųjų amžiaus grupės ir socialinė padėtis tiesiogiai ir reikšmingai koreliavo (r=0,7, p<0,001), t.y., ≤26 m. amžiaus grupėje buvo 95,2% studentų ir 11,2% darbuotojų, ≥59 m. grupėje buvo 6,0% darbuotojų ir abu senjorai. 27-58 m. amžiaus grupei priklausė 4,8% studentų, 82,8% darbuotojų ir visi (n=16) darbdaviai (χ2=119,119, lls=4, p<0,001).
72,7% respondentų mokosi/dirba/ yra dirbę srityje, susijusioje su sveikatos priežiūra. Tai neturėjo reikšmingos sąsajos su jų lytimi (66,7% - vyrų ir 73,8% - moterų, p=0,421), tačiau reikšmingai daugiau jų buvo ≤26 m. amžiaus grupėje, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis ( ≤26 m.- 85,5%, 27-58 m.- 69,0% ir ≥59 m.- 50%, χ2=7,994, lls=2, p=0,018). Atsakiusiųjų teigiamai reikšmingai daugiau buvo
studentų, lyginant su darbuotojais ir darbdaviais (atitinkamai 95,2%, 70,9%,
31,3% ir 1 senjoras (χ2 =25,328, lls=3, p<0,001)). Tiriamųjų socialinių charakteristikų pasiskirstymas
pateikiamas 3.1. lentelėje.
10.1. lentelė. Tiriamųjų socialinių charakteristikų pasiskirstymas. Socialinė demografinė charakteristika n(%)
Amžiaus, metai ≤26 27-58 ≥59 55(28,4) 129(66,5) 10(5,1) Lytis vyrai moterys 30(15,5) 164(84,5) Socialinė padėtis studentai darbuotojai darbdaviai senjorai 42(21,7) 134(69,1) 16(8,2) 2(1,0) Mokosi/dirba/ yra dirbę srityje,
susijusioje su sveikatos priežiūra
taip
ne 141(72,7) 53(27,3) n- atvejų skaičius
10.2. Pacientų informuotumas apie medicinos industrijos reikšmę sveikatos sektoriui
Norint tinkamai parengti farmacijos ir gydytojų bendradarbiavimo reguliacinius mechanizmus bei apibrėžiančius įstatymus, būtina išsiaiškinti, kaip pacientai supranta gydytojo ir pramonės sąveiką [24]. 10.1 pav. matome, kad 38,7% respondentų nurodė informacijos šaltinius, kuriuose domėjosi apie gydytojų kompetencijos kėlimo priemonių finansavimą, 23,7% visiškai tuo nesidomi ir apie tai negirdėjo, o 37,6% atsakė, jog nesidomi, tačiau yra girdėję iš žiniasklaidos ar kitų šaltinių.
Remiantis kitų autorių moksliniais tyrimais, pacientai linkę domėtis, kokiu būdu medikai gauna finansavimą savo kvalifikacijos kėlimui ir jei šaltiniai susiję su sveikatos apsaugos sritimi, pacientai labiau pasitiki informacija [15]. Tačiau mano atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė apklaustųjų savo noru neieško arba išvis nesidomi gydytojų kvalifikacijos kėlimu.
Renkantis atsakymą į šį klausimą neturėjo reikšmingos sąsajos respondentų lytis, tačiau atsižvelgiant į amžiaus grupes, reikšmingai išsiskyrė šaltinio „Sveikatos apsaugos ministerijos, ligoninių ar klinikų oficialiuose svetainėse“ pasirinkimas. ≤26 m. amžiaus respondentų rinkosi 5,5%, 27-58 m. – 23,3% ir ≥59 m. –10,0% (χ2=8,867, lls=2, p=0,012).
Užsienio autorių teigimu, jei šaltiniai susiję su sveikatos apsaugos sritimi, pacientai labiau pasitiki informacija [15]. Tai parodė ir šis tyrimas- didžioji apklaustųjų grupė pagal amžių (27-58m.) informaciją rado Sveikatos apsaugos ministerijos, ligoninių ar klinikų oficialiuose svetainėse (10.1. pav.)
10.1. pav. Respondentų atsakymų apie domėjimąsi gydytojų kompetencijos kėlimo priemonių finansavimo šaltiniais procentinis pasiskirstymas
Socialinius tinklus, forumus, žiniasklaidą reikšmingai dažniau rinkosi studentai, ir atvirkščiai, Sveikatos apsaugos ministerijos, ligoninių ar klinikų oficialias svetaines – darbuotojai ar darbdaviai (10.2. pav.). Darbdaviai reikšmingai dažniau nei studentai ar darbuotojai pažymėjo, kad nesidomi ir negirdėjo apie finansavimo šaltinius.
2012 metais atliktas tyrimas [25] parodė, kad socialiniais tinklais naudojosi tik 11 proc. 55–74 m. gyventojų, o 16–24 m. amžiaus grupėje šis rodiklis buvo net 80 proc. Tai patvirtina, kad studentams socialiniai tinklai labai svarbūs ne tik ryšiams palaikyti, bet, kaip ir mano atlikta apklausa parodė, gauti informaciją.
χ2=23,405, lls=8, p=0,003; *p<0,05 tarp studentų ir darbuotojų, **p<0,05 tarp studentų ir darbdavių, ***p<0,05 tarp
darbuotojų ir darbdavių
10.2. pav. Respondentų atsakymų apie domėjimąsi gydytojų kompetencijos kėlimo priemonių finansavimo šaltiniais procentinis pasiskirstymas, atsižvelgiant į jų socialinę padėtį.
59,3% respondentų atsakė, kad informacija apie medicinos pramonės paramą gydytojams yra reikalinga (svarbi). Tai patvirtina ir užsienio mokslininkų atliktas tyrimas, net 71% apklaustųjų pasisakė norintys žinoti, ar jų gydytojas iš farmacijos pramonės gavo naudos [26].
Informacijos reikalingumą reikšmingai dažniau rinkosi ≤26 metų amžiaus asmenys, lyginant juos su kitomis amžiaus grupėmis.
Asmenys, kurie mokosi/dirba/ yra dirbę srityje, susijusioje su sveikatos priežiūra, taip pat reikšmingai dažniau atsakė, kad informacija apie medicinos pramonės paramą gydytojams yra reikalinga (svarbi). Tai galima sieti ir su sveikatos sektoriaus savanoriškumu teikti informaciją apie paramą [14]. 77,8% atlikto tyrimo respondentų atsakė žinantys, kad medicinos pramonės įmonės remia gydytojus ir gydymo įstaigas, kad gydytojai keltų kvalifikaciją, bendradarbiautų tarpusavyje, dirbtų su naujausia įranga, darytų mokslinius darbus. Kad pacientai yra girdėję, apie tai. kad gydytojai yra remiami, patvirtina ir Varžinsko K. atliktas tyrimas [9]. Tačiau, užsienio šaltinio teigimu, net 76% pacientų nežinojo apie gydytojų santykius su farmacijos kompanijomis [26].
Šios apklaustųjų žinios neturėjo reikšmingos sąsajos su lytimi bei amžiaus grupėmis. Tačiau nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp socialinės padėties ir darbovietės- kad apie paramą žino, reikšmingai dažniau atsakė studentai ir darbuotojai, lyginant juos su darbdaviais(10.2. lentelė).
Tyrimo dalyviai, kurie mokosi/dirba/ yra dirbę srityje, susijusioje su sveikatos priežiūra, taip pat reikšmingai dažniau atsakė, kad apie tai žino (10.2. lentelė).
10.2 lentelė. Informacijos žinojimo apie medicinos pramonės įmonių gydytojų ir gydymo įstaigų rėmimą, atsižvelgiant į tiriamųjų socialines demografines charakteristikas.
Socialinė demografinė charakteristika n(%) p reikšmė Amžiaus, metai ≤26 27-58 ≥59 46(83,6) 98(76,0) 7(70,0) χ2=1,738, lls=2, p=0,419 Lytis vyrai moterys 25(83,3) 126(76,8) p=0,43 Socialinė padėtis studentai darbuotojai darbdaviai 35(83,3)* 106(79,1) *,*** 8(50,0) *,*** χ2=19,0, lls=2, p<0,001; *,**p<0,05
Mokosi/dirba/ yra dirbę srityje, susijusioje su sveikatos priežiūra
taip
ne 92(65,2)23(43,4) p=0,006
*p<0,05 tarp studentų ir darbuotojų, **p<0,05 tarp studentų ir darbdavių, ***p<0,05 tarp darbuotojų ir darbdavių
Taigi atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalis respondentų nurodė, kur savo iniciatyva ieškojo informacijos apie gydytojų kompetencijos kėlimo priemonių finansavimą. Sveikatos apsaugos ministerijos, ligoninių ar klinikų oficialiose svetainėse informaciją dažniausiai rado vidurinės amžiaus grupės apklaustieji, o socialiniuose tinkluose- jaunimas. Beveik 4/5 (77,8%) atsakė žinantys, kad medicinos pramonės įmonės remia gydytojus ir gydymo įstaigas, kad gydytojai keltų kvalifikaciją,
bendradarbiautų tarpusavyje, dirbtų su naujausia įranga, darytų mokslinius darbus. O daugiau nei pusė tyrimo dalyvių pasisakė, kad informacija apie medicinos pramonės paramą gydytojams yra reikalinga.
10.3. Informacijos pasiekiamumas
Svarbiausia yra pasitikėjimas tarp visuomenės ir skirtingų sistemos žaidėjų [27] ir tam
reikalingas informacijos viešumas [20]. Atlikto tyrimo 12,9% respondentų atsakė, kad informaciją apie gydytojų kvalifikacijos kėlimo finansavimą buvo rasti lengva, 24,7% atsakė- nelengva, o likusieji (62,4%) pripažino, kad išvis informacijos neieškojo (3.3 pav.).
Remdamiesi duomenų rinkiniu išsiaiškinome, kad atsakymai į šį klausimą reikšmingai nesiskyrė, atsižvelgiant į tiriamųjų lytį , amžiaus grupes, socialinę padėtį.
10.3. pav. Respondentų atsakymų pagal informacijos apie gydytojų kvalifikacijos kėlimo finansavimo radimo lengvumą, procentinis pasiskirstymas.
Didžioji dalis tyrimo dalyvių (58,3%) pažymėjo, kad informaciją apie medicinos pramonės paramą gydytojams lengviausiai būtų rasti Sveikatos apsaugos ministerijos, ligoninių ar klinikų oficialiose svetainėse (10.4. pav.). Mokslininkai teigia, jog pacientai labai palaikytų žodinį informacijos atskleidimą konsultacijos metu [26].
Respondentų atsakymai į šį klausimą reikšmingai nesiskyrė, atsižvelgiant į jų socialines charakteristikas.
10.4 pav. Respondentų nuomonės, apie gydytojų kvalifikacijos kėlimo finansavimo informacijos radimą, procentinis pasiskirstymas
Taigi, dauguma respondentų pripažino, kad informacijos apie farmacijos paramą gydytojų kvalifikacijai kelti neieškojo, o tie, kurie domėjosi, informaciją rado sunkiai. Apklaustieji pastebėjo, kad informacija patogiausiai būtų pasiekiama Sveikatos apsaugos ministerijos, ligoninių ar klinikų oficialiuose svetainėse.
10.4. Pacientų požiūris į medicinos pramonės paramą gydytojams
94,3% atsakinėjusiųjų pažymėjo, kad gydytojai, dalyvaujantys konferencijose, kvalifikacijos kėlimo kursuose, kongresuose, užsienio stažuotėse, turi didesnę kompetenciją nei tie, kurie nedalyvauja. Kad tęstinis medicinos mokymasis sukuria vertę besimokančiajam, sutinka ir kiti autoriai [28].
Atsakymų pasirinkimas, atsižvelgiant į respondentų socialines charakteristikas, reikšmingai nesiskyrė.
10.5. pav. matome, kad 87,6% respondentų sutinka, kad gydytojai gali įgyti žinių, aktualių kokybiškam pacientų gydymui, priežiūrai ir medicinos pramonės įmonių remiamame renginyje, ir tai yra geriau nei tų žinių nebuvimas.Užsieny atliktas tyrimas parodė, kad farmacijos atstovai renginiuose
teikia informaciją apie vaistų indikacijas ir dozes palyginti didelei daliai gydytojų [29], o tokios informacijos žinojimas yra geriau nei nežinojimas, tačiau ji turi būti teisinga.
10.5. pav. Respondentų nuomonė (proc.) apie gydytojų galėjimą įgyti žinių
54,6% tiriamųjų atsakė, kad gydytojas atsako už pacientų gerovę ir sugeba atsirinkti pacientui ir jo darbui naudingiausią informaciją, todėl gali gauti paramą tiesiogiai, tačiau 45,4% su tuo nesutinka ir mano, kad parama turėtų būti skiriama gydymo įstaigai, klinikai ar skyriui ir jo vadovas paskirstyti paramą/mokymus specialistams, kuriems tai yra aktualiausia. Vaistų etikos kodekse [10] yra numatyta, kad finansinė parama už vaistų rekomendacijas pacientams ar konsultacijas fiziniams asmenims
negalima. Tačiau niekur nėra reglamentuota, kad industrijos kompanija negali paremti konkretaus gydytojo vykimo į konferenciją.
Atsakinėjusiųjų nuomonė reikšmingai (p=0,001) išsiskyrė, atsižvelgiant į jų mokymąsi/darbą, susijusį su sveikatos priežiūra. Teigiamą atsakymą rinkosi 60,3% tų, kurių mokymasis/darbas susijęs su sveikatos priežiūra, o tie, kurie nesusiję, teigiamai pasisakė 39,6%, o neigiamai 60,4%.
Kai kuriose valstybėse medikų paramos klausimu yra vykdoma dvigubo skaidrumo politika, t. y., įmonė, skirianti paramą medikams ar sveikatos priežiūros įstaigai, praneša Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri tai paviešina visuomenei ir parama yra skiriama padalinio vadovui, kuris paramą paskirsto specialistams. 65,4% respondentų pritaria tokiai sugriežtintai skaidrumo politikai skirstant paramą įstaigoms, medikams (3.6. pav.) Griežtesnei ir vis stiprinamai skaidrumo politikai pritaria ir kiti šaltiniai [21,22,27,30].
Šios nuomonės pasiskirstymas nesiskyrė reikšmingai, atsižvelgiant į atsakinėjusiųjų socialines charakteristikas.
10.6. pav. Respondentų nuomonės, sugriežtintai skaidrumo politikai skirstant paramą įstaigoms, medikams, procentinis pasiskirstymas
74,4% tiriamųjų atsakė, kad jei galėtų rinktis, eitų pas tą gydytoją, kuris kėlė kvalifikaciją medicinos pramonės remiamuose renginiuose nei pas tą, kuris tuose kursuose nebuvo, nepaisant to, kad alternatyvų kursams nebuvo. Tik 1,6% atsakė, kad rinktųsi tą gydytoją, kuris tuose kursuose nebuvo, 23,0% respondentų tai nesvarbu. Tačiau remiantis užsienio tyrimais net 61% norėtų būti informuoti, ar jų gydytojo dalyvavimą konferencijose rėmė farmacinė įmonė [26]. Respondentų teigimu: „Jei ta parama nėra tiesiogiai siekiama padidinti pardavimų, tokie renginiai yra būtini, tai viena iš galimybių, palengvinančių mediko galimybes dalyvauti tarptautiniuose moksliniuose savo srities renginiuose, kitu atveju būna, kad registracijos mokesčiai viršija algą”.
Atsakymų pasirinkimui socialinės respondentų charakteristikos reikšmingos įtakos neturėjo. 77,9% tiriamųjų atsakė, kad rinktųsi gydytoją, kuris dirba su naujausia įranga, finansuota medicinos pramonės kompanijų, 5,8% rinktųsi gydytoją, kuris dirba su įranga, nefinansuota medicinos pramonės kompanijų, nepaisant to, kad ji gali būti ne moderniausia, o 16,3% tai nesvarbu.
Atsakymų pasirinkimui socialinės respondentų charakteristikos statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo.
40,8% respondentų rinktųsi gydytoją, kuris atliko mokslinius tyrimus /darbus su medicinos pramonės parama, 30,9% rinktųsi gydytojus, kuris atliko mokslinius tyrimus/darbus, finansuojamus projektų, ar kitų šaltinių lėšomis, 1,0% rinktųsi, kuris mokslinių tyrimų/darbų nedarė ir 27,2% - tai nesvarbu. Pati Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija [31] teigia, kad bendravimas tarp medikų ir farmacijos pramonės nulemia, jog inovatyvūs projektai vystomi greičiau ir sklandžiau. Medicinos pramonės įmonių teikiamai paramai medikams, sveikatos priežiūros įstaigoms pritaria 85,0% atsakinėjusiųjų, 5,9% -nepritaria, o 9,1 % - tai nesvarbu.
Atsakymų pasirinkimui socialinės respondentų charakteristikos reikšmingos įtakos neturėjo. 10.3. lentelėje pateikiame klausimų apie respondentų nuomonę dėl gydytojų kvalifikacijos kėlimo medicininės pramonės rengiamuose renginiuose pasirinkimą; gydytojų , kurie dirba su naujausia įranga, finansuojama medicinos pramonės kompanijų, pasirinkimą; gydytojų , kurie atliko mokslinius tyrimus/darbus su medicinos pramonės parama pasirinkimą bei pritartų medicinos pramonės įmonių teikiamai paramai medikams ir sveikatos priežiūros įstaigoms. Kronbacho alfa koficientas parodo šių klausimų aukštą suderinamumą. Į visus keturis teiginius teigiamai atsakė 52,1% respondentų.
10.3 lentelė. Respondentų nuomonės apie industrijos paramą gydytojams vertinimas
Klausimai % Kronbacho alfa
Rinktųsi, ar eitų pas gydytoją, kuris kėlė kvalifikaciją
medicininės pramonės rengiamuose renginiuose 75,4
0,72 Rinktųsi gydytoją, kuris dirba su naujausia įranga, finansuota
medicinos pramonės kompanijų 77,9
Rinktųsi gydytoją, kuris atliko mokslinius tyrimus/darbus su medicinos pramonės parama, kuris atliko mokslinius tyrimus/darbus finansuojamus projektų ar kitų šaltinių lėšomis
81,7
Pritartų medicinos pramonės įmonių teikiamai paramai
medikams, sveikatos priežiūros įstaigoms 85
Apibendrinant galima teigti ,kad beveik visi respondentai sutiko, kad gydytojai, dalyvaujantys kursuose, stažuotėse turi daugiau kompetencijos. Dauguma pripažino, kad naudingų žinių galima įgyti ir medicinos industrijos rengiamuose renginiuose. Daugiau nei pusė (52,1%) tiriamųjų pripažino, kad jiems svarbiausia, kad gydytojas keltų kompetencijas, dirbtų su naujausia įranga bei atliktų mokslinius tyrimus, nepaisant to, kad juos remtų medicinos pramonė.
10.5. Pacientų pasitikėjimas gydytoju prieš ir po gaunamos paramos iš industrijos paviešinimą Reikšmingai (p=0,034) daugiau respondentų, kurie mokosi/dirba/yra dirbę srityje, susijusioje su sveikatos priežiūra atsakė, jog pasitiki jį gydančiu gydytoju, nei tie, kurie nėra susiję su sveikatos priežiūra (atitinkamai 94,3% ir 84,9%). Galime prognozuoti, kad šansas, jog respondentas pasitikės jį gydančiu gydytoju, didesnis, jei jis bus susijęs su sveikatos priežiūra.
Jei respondentas po šios apklausos sužinotų, kad gydytojas buvo kursuose, atliko mokslinius tyrimus, dirba su įranga ar kitaip yra/buvo susijęs su medicinos pramonės parama, 31,8% iš jų pasitikėjimas būtų dar didesnis, 66,1%- pasitikėjimas išliktų toks pat kaip prieš apklausą, 2,1% respondentų pasitikėjimas būtų mažesnis nei prieš apklausą. Lyginant gautus rezultatus su užsienyje atliktu tyrimu nustatyta,kad ten net 80% respondetų labiau pasitikėtų gydančiu gydytoju, jei būtų atskleisti visi jį siejantys interesai su industrija [26].
Šio klausimo atsakymams reikšmingos įtakos turėjo respondentų amžius. 60,0% ≥59 m. amžiaus respondentų pasitikėjimas būtų dar didesnis ir tai reikšmingai daugiau nei ≤26 m. amžiaus respondentų (42,6%) bei 27-58 m. amžiaus respondentų (25%).
Taigi pacientas, mokydamasis ar dirbdamas sveikatos priežiūros sektoriuje, pasitikės labiau jį gydančiu gydytoju. Jei pacientą informuotų, kad jo gydytojas bendravo su medicinos industrija, jis labiau pasitikėtų gydytoju.
Apibendrinant, mano tyrimas parodė, kad daugumai tyrimo dalyvių svarbu, kad gydytojai keltų kvalifikaciją ir sutinka, kad sveikatos priežiūros sistema būtų remiama medicinos industrijos įmonių. Tačiau, svarbu, kad viskas vyktų skaidriai ir informacija apie paramą būtų prieinama visuomenei.
11. IŠVADOS
1. 77,8% respondentų žino, kad medicinos pramonės įmonės remia gydytojus ir gydymo įstaigas dėl to, kad gydytojai keltų kvalifikaciją, bendradarbiautų tarpusavyje, dirbtų su naujausia įranga, atliktų mokslinius tyrimus.
2. Daugiau nei pusė pacientų (62,4%) pripažįsta, kad informacijos apie farmacijos paramą gydytojų kvalifikacijai kelti neieško, o tie, kurie domisi, informaciją randa sunkiai. Pacientai pastebėjo, kad informacija patogiausiai yra pasiekiama Sveikatos apsaugos ministerijos, ligoninių ar klinikų oficialiose interneto svetainėse.
3. Pusė apklaustųjų (52,1%) teigiamai vertina medicinos industrijos sąsajas su medikais ir rinktųsi gydytoją, kuris kėlė kompetencijas, dirba su modernia įranga bei atlieka mokslinius tyrimus, pasitelkdamas farmacijos paramą.
4. Paviešinus gydytojo gaunama paramą, beveik trečdalis pacientų labiau pasitikėtų savo gydančiu gydytoju, nepriklausomai nuo paramos gavimo.
12. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Remiantis atliktu tyrimu bei literatūros apžvalga, teikiu šias rekomendacijas:1. Sveikatos apsaugos ministerijai: siekiant didinti pacientų pasitikėjimą gydytojais, bet kokia verslo parama gydytojams turėtų būti prieinama visuomenei, plačiai viešinama bei detalizuojama. Norint kelti gydytojų kvalifikaciją ir užtikrinti kokybiškiausią bei moderniausią gydymą pacientam, patartina didinti verslo galimybes finansuoti sveikatos priežiūros sistemą, tačiau, dar daugiau griežtinti paramos teikimo reguliaciją ir priežiūrą.
2. Pramonės atstovams: siekiant didesnio pritarimo iš visuomenės verslo ir sveikatos priežiūros sistemos bendradarbiavimui, rekomenduojama dar plačiau atskleisti kokia ir už ką parama yra teikiama medikams bei laikytis įstatymų ir etikos kodeksų skiriant paramą.
3. Gydytojams: vadovaujantis tyrimo rezultatais, rekomenduoju naudotis verslo teikiama paramą ir kelti kvalifikaciją kaip tik įmanoma labiau, tačiau neslėpti to nuo pacientų ir skirti konkrečiam pacientui tinkamiausią priežiūros, gydymo planą.
4. Pacientams: pasitikėti juos gydančiais gydytojais, žinant, jog nepriklausomai nuo gydytojų ir industrijos bendradarbiavimo, specialistas paskirs jiems tinkamiausią ir saugiausią gydymą.
13. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Allen T., Donde N., Thalmann E., Keijser S., Moy V. Framework for industry engagement and quality principles for industry – provided medical education in Europe. Journal of European CME, 2017; 6:1; Prieiga per internetą:
https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/21614083.2017.1348876 [žiūrėta 2021-04-22] 2. Lietuvos Gydytojų profesinės etikos kodeksas. Prieiga:
<https://www.sakiupoliklinika.lt/file/manual/Lietuvosgydytoj%c5%b3profesin%c4%97setikoskod eksas.pdf>
3. UEMS [Internet]. Continuing medical education & pro- fessional development. 2013. Prieiga: https://www.uems.eu/areas-of-exper tise/cme-cpd
4. Schaffer M, Weisshardt I. Beyond accreditation systems – the identification of different implementation models for CME across Europe. Journal of European CME,2:1, 5-9, 2013. Prieiga per internetą: https://www.tandfonline.com/doi/full/10.3109/21614083.2013.772056 [žiūrėta 2021-04-22]
5. Relations between professional medical associations and the health-care industry, concerning scientific communication and continuing medical education: a Policy Statement from the European Society of Cardiology. European Heart Journal, Volume 33, Issue 5, March 2012, Pages 666-674. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1093/eurheartj/ehr480 [žiūrėta 2021-04-22]
6. Gyventojų pasitikėjimas institucijomis. UAB VILMORUS. 2020 m. rugsėjo mėn. 4 – 12 d. © Lietuvos rytas. Prieiga per internetą:
http://www.vilmorus.lt/index.php?mact=News,cntnt01,detail,0&cntnt01articleid=2&cntnt01returni d=20
7. Šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl sveikatos apsaugos. (2017). Prieiga per internetą
https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Ataskaita%20-%20SAM%20201707.pdf
8. Baudžiamoji byla dėl stambaus masto korupcijos farmacijos sirtyje. Prieiga per internetą:
https://www.stt.lt/naujienos/7464/teismui-perduota-baudziamoji-byla-del-stambaus-masto-korupcijos-farmacijos-srityje:3089
9. Varžinskas K. Gydytojų ir pacientų organizacijų atstovų nuostatos dėl bendradarbiavimo su farmacijos įmonių atstovais Lietuvoje. Baigiamasis magistro darbas. LSMU, 2019. Prieiga per internetą: https://publications.lsmuni.lt/object/elaba:36818786/36818786.pdf
10. Vaistų rinkodaros etikos kodeksas. Prieiga per internetą: https://www.vaistukodeksas.lt/wp-content/uploads/2020/07/KODEKSAS_patvirtintas_2020-06-25.pdf
11. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 51 straipsnis. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.280067
12. Vaistinių preparatų registruotojų išlaidos, skirtos reklaminiams ir profesiniams renginiams 2019 m. Prieiga per internetą:
https://vvkt.lt/get_file.php?file=eetpwtjknmhhnnlvwjvpbhk1rnnwbxzebhnkbm9kn1ftwm1hmmnpu mj0bklttxzmbktkdg5xbxjhmmzkeudtavo5qm14bxrvyjuxbfpanmr4wlz1a0p1v205settwm13yuhpym lzaw5iswvactjpcwe0v2fyv21kynnxww8ymjjtm09adgnxqm1ybg9nv3vnektoc21hdvdscezwyuhdzg w1tndttuttynbpyme1n0jummfiytvhwgjtdk1rmljuythobzbhywfizhhxyjiyagx3jtnejtne
13. Teva generics Compliance program. Prieiga per internetą: https://www.tevagenerics.com/compliance-program/
14. Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidento Martyno Gedmino pranešimas spaudai (2017m.). Prieiga per internetą: https://www.roche.lt/lt/aktualijos/Farmacijos-pramone-toliau-skaidrina-investicijas-i-sveikatos-prieziura.html
15. Racha Fadlallah, Hala Nas, Dana Naamani, Fadi El-Jardali, Ihsan Hammoura, Lina Al-Khaled, Hneine Brax, Lara Kahale, Elie A. Akl. Knowledge, Beliefs and Attitudes of Patients and the General Public towards the Interactions of Physicians with the Pharmaceutical and the Device Industry: A Systematic Review. 2016. Prieiga per internetą:
https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0160540 [žiūrėta 2021-04-22] 16. Nitten S., Ruth B. Michael D., Cynthia K. S. New paradigms for physician – industry relations:
Overview and application for SVS members. 2011. Prieiga per internetą: https://www.jvascsurg.org/article/S0741-5214(11)01376-0/fulltext [žiūrėta 2021-04-22]
17. EvaluatePharma.World Preview 2019, Outlook to 2024. (2019). Prieiga per internetą: https://info.evaluate.com/rs/607-YGS-364/images/EvaluatePharma_World_Preview_2019.pdf 18. Lexchin J. Pharmaceutical company spending on research and development and promotion in
Canada, 2013-2016: a cohort analysis.2018. Prieiga per internetą: https://joppp.biomedcentral.com/articles/10.1186/s40545-018-0132-3 [žiūrėta 2021-04-22]
19. Michael C. Dalsing MD. Industry working with physicians through professional medical associations.Journal of Vascula Surgery, Volume 54, Issue 3,Pages 41S-46S, 2011. Prieiga per internetą: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0741521411013711 [žiūrėta 2021-04-22]
20. Marcin Rodzinka, Annabel Seebohm, Eugene Pozniak, Lina Mosch, Lara De Luca, Jill
McArdle, Reinhard Griebenow & Margarita Velcheva. Regulating for Bias in Medical Education – Reaction to the Pharmaceutical Industry Updated EFPIA Code of Practice. Journal of European CME, 8:1. 2019. Prieiga per internetą:
21. Sullivan T. Physician Payment Sunshine Provisions: Patient Protection Affordable Care Act Passed the House.2018. Prieiga per internetą : https://www.policymed.com/2010/03/physician-payment-sunshine-provisions-patient-protection-affordable-care-act.html [žiūrėta 2021-04-22]
22. American Academy of Orthopaedic Surgeons. Standarts of Profesionalism. Orthopaedic Surgeon-Industry Relationships. 2012. Prieiga per internetą: https://aaos.org/globalassets/about/standards-of-professionalism/sopconflictsindustry.pdf [žiūrėta 2021-04-22]
23. Lina Alkhaled, Lara Kahale, Hala Nass, Hneine Brax, Racha Fadlallah, Kamal Badr, Elie A Akl. Legislative, educational, policy and other interventions targeting physicians’ interaction with pharmaceutical companies: a systematic review.BMJ Open 2014; 4:e004880. Prieiga per internetą: https://bmjopen.bmj.com/content/bmjopen/4/7/e004880.full.pdf [žiūrėta 2021-04-22]
24. Eurostat Statistics Explained. Informacinė visuomenės statistika. ( 2012). Prieiga per internetą:
https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Archive:Information_society_statistics/lt&oldid=144559
25. Martin H N Tattersall MD, FRCP, FRACP, Aneta Dimoska PhD, Kevin Gan LLB. Patients expect transparency in doctors’ relationships with the pharmaceutical industry. The Medical Journal of Australia, Volume 190, Issue 2, January 2009. Prieiga per internetą:
<https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.5694/j.1326-5377.2009.tb02277.x> [žiūrėta 2021-04-22]
26. Workshop on the industry involvement in the medical education. Kaunas, 01-12-2018. 27. Ina Weisshardt, Isabella Stapff & Madeleine Schaffer.Increased understanding of medical
education pathways in Europe as a potential quality factor in CME – a comprehensive assessment of the current landscape.Journal of European CME, 1:1, 9-17, 2012. Prieiga per internetą:
https://www.tandfonline.com/doi/full/10.3109/21614083.2012.662891 [žiūrėta 2021-04-10] 28. Noordin Othman, Agnes I Vitry, Elizabeth E Roughead, Shaiful B Ismail & Khairani Omar. BMC
Public Health volume 10, Article number: 743, 2010. Medicines information provided by
pharmaceutical representatives: a comparative study in Australia and Malaysia. Prieiga per internetą:
https://bmcpublichealth.biomedcentral.com/articles/10.1186/1471-2458-10-743#auth-Noordin-Othman [žiūrėta 2021-04-10]
29. Charles E. Ray, Jr., MD, PhD and Daniel J. Sirota, MBA. Collaboration between Industry and Physicians—An Essential Alliance. Seminars in interventional radiology.2013; 30(4):331-332. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3835441/ [žiūrėta 2021-04-10]
30. Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija. Prieiga per internetą <http://www.ifpa.lt/uploads/ECB/content_1535986664/trumpas-ak-pristatymas-ir-pagrindiniai-klausimai_5103.pdf> [žiūrėta 2021-04-10]
14. PRIEDAI
Priedas Nr. 1 – Apklausa
Pacientų nuomonės apie industrijos paramą gydytojams vertinimas
Gerb. respondente,
esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos programos VI kurso studentas Karolis Pampikas. Šiuo metu rengiu magistro baigiamąjį darbą apie pacientų požiūrį medicinos industrijos paramą gydytojams. Tyrimu norima išsiaiškinti pacientų informutumą apie medicinos pramonės paramą gydytojams bei pacientų sprendimo pokytį renkantis gydytoją po paramos paviešinimo; taip pat, gautus rezultatus palyginti pagal pacientų socialines demografines charakteristikas.
Anketa yra anoniminė bei autorinė. Surinkti ir apibendrinti duomenys bus konfindencialūs ir naudojami tik mokslo tikslams. Jūsų nuomonė man labai svarbi, todėl prašau nuoširdžiai atsakyti į klausimus.
Atsakydami į klausimus Jūs užtruksite iki 15 min. Iš anksto dėkoju už Jūsų suteiktą naudingą informaciją ir sugaištą laiką.
Iškilus klausimams dėl apklausos, galite kreiptis el. paštu: k.pampikas@gmail.com Šios anketos rezultatai viešai nepublikuojami.
Prieš pradedant pildyti anketą, norėčiau supažindinti su kai kuriais anketoje naudojamais terminai: • „medicinos pramonė“, ,,medicinos industrija “- famacinės, klinikinių tyrimų, medicinos
technikos, IT bei kitos su medicina susijusios įmonės, kurių paslaugos ar produkcija naudojama pacientų gydymui, diagnostikai, priežiūrai ar reabilitacijai.
• ,,dvigubo skaidrumo politika”- tai kontrolės sistema skirta skaidriai medicinos industrijos paramai gydytojams. Jos principas- įmonė apie paskirtą paramą turi pranešti Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri tai paviešina visuomenei, taip pat, parama skiriama ne gydytojui ar skyriui, bet padalinio vadovui (tarpininkui), kuris paramą (kvalifikacijos kėlimo kursus, stažuotes, med. įrangą, finansavimą mokslo darbams) paskirsto specialistams.
1. Lytis : vyras / moteris
2. Kuriai amžiaus grupei priklausote?
A) ≤26 B) 27-58 C) ≥59
3. Kuriai socialinei grupei priklausote?
A) Studentų; B) Darbuotojų; C) Darbdavių; D) Senjorų;
E) Kita...
4. Ar mokotės/dirbate/ esate dirbęs srityje, susijusioje su sveikatos priežiura?
A) Taip; B) Ne
5. Ar pasitikite savo gydančiu(-iais) gydytoju(-ais)?
A) Pasitikiu; B)Nepasitikiu;
6. Ar domėjotės gydytojų kompetencijos kėlimo priemonių finansavimo šaltiniais? Jei taip, kur radote/ieškote informacijos?
A) Domiuosi, informacijos radau/ieškau socialiniuose tinkluose, forumuose, žiniasklaidoje; B) Domiuosi, informacijos radau/ieškau medicinos pramonės įmonių oficialiuose svetainėse; C) Domiuosi, informacijos radau/ieškau Sveikatos apsaugos ministerijos, ligoninių ar klinikų
oficialiuose svetainėse;
D) Nesidomiu, tačiau girdėjau iš žiniasklaidos ar kitų šaltinių E) Nesidomiu ir negirdėjau tokios informacijos
7. Ar informaciją apie gydytojų kvalifikacijos kėlimo finansavimą buvo lengva rasti?
A) Taip; B)Ne; C) Neieškojau.
A)Taip; B) Ne (jei „Ne“, pereikite prie 10 klausimo)
9. Kur pateikta informacija, apie medicinos pramonės paramą gydytojams, būtų patogiausiai pasiekiama Jums?
A) Socialiniuose tinkluose; B) Žiniasklaidoje;
C) Sveikatos apsaugos ministerijos, ligoninių ar klinikų oficialiuose svetainėse; D) Medicinos pramonės įmonių oficialiuose interneto svetainėse.
10. Sutikite arba nesutikite su teiginiu: gydytojai, dalyvaujantys konferencijuose, kvalifikacijos kėlimo kursuose, kongresuose, užsienio stažuotėse, turi didesnę kompetenciją nei tie, kurie nedalyvauja?
A) Sutinku; B) Nesutinku;
11. Ar žinote, kad medicinos pramonės įmonės remia gydytojus ir gydymo įstaigas, kad gydytojai keltų kvalifikaciją, bendradarbiautų tarpusavyje, dirbtų su naujausia įrangą, darytų mokslinius darbus?
A) Žinau; B)Nežinau;
12. Sutikite arba nesutikite su teiginiu: gydytojas gali įgyti žinių, aktualių kokybiškam pacientų gydymui, priežiūrai , ir medicinos pramonės remiamame renginyje, ir tai yra geriau nei tų žinių nebuvimas?
A) Sutinku; B) Nesutinku; C) Negaliu atsakyti;
A) Taip, gydytojas atsako už pacientų gerovę ir sugeba atsirinkti pacientui ir jo darbui naudingiausią informaciją;
B) Ne, parama turėtų būti skiriama gydymo įstaigai, klinikai ar skyriui ir jo vadovas paskirstyti paramą/ mokymus specialistams, kuriems tai yra aktualiausia.
14. Kai kuriuose valstybėse medikų paramos klausimu yra vykdoma dvigubo skaidrumo politika, t.y. įmonė, skirianti paramą medikams ar sveikatos priežiūros įstaigai, praneša Sveikatos apsaugos Ministerijai, kuri tai paviešina visuomenei bei parama yra skiriama padalinio vadovui, kuris paramą paskirsto specialistams.
Ar pritariate tokiai sugriežtintai skaidrumo politikai skirstant paramą įstaigoms, medikams?
A) Pritariu (jei galite pasirinkite antrą atsakymą ,,Plačiau” įrašykite, kodėl?)...)...;
B) Nepritariu (jei galite pasirinkite antrą atsakymą ,,Plačiau” įrašykite, kodėl?)... ;
C) Neturiu nuomonės
15. Jei galėtumėte rinktis, ar eitumėte pas gydytoją, kuris kėlė kvalifikaciją medicinės pramonės remiamuose renginiuose ar tą gydytoją, kuris tuose kursuose nebuvo (alternatyvų kursams nebuvo) ?
A) Rinkčiausi gydytoją, kuris kėlė kvalifikaciją minėtuose renginiuose; B) Rinkčiausi gydytoją, kuris tuose kursuose nebuvo;
C) Man tai nesvarbu.
16. Ar rinktumėtės gydytoją dirbantį su naujausia medicininę įrangą, kurią dalinai/pilnai finansavo pramonės industrijos įmonės, ar gydytoją, kuris su ta įranga nedirba?
A) Rinkčiausi gydytoją , kuris dirba su naujausia įranga, finansuota medicinos pramonės kompanijų;
B) Rinkčiausia gydytoją , kuris dirba su įranga, nefinansuota medicinos pramonės kompanijų, nepaisant to, kad įranga nebūtinai bus moderniausia;
17. Ar rinktumetės gydytoją, kuris atliko mokslinius tyrimus /darbus su medicinos pramonės parama ( literatūrai, reagentams, įrangai, tyriamųjų paskatinimui, darbo užmokesčiui) , ar tą gydytoją, kuris mokslinių tyrimų nedarė?
A) Rinkčiausi gydytoją, kuris atliko mokslinius tyrimus/darbus su medicinos pramonės parama; B) Rinkčiausi gydytoją , kuris atliko mokslinius tyrimus/darbus finansuojamus projektų ar kitų
šaltinių lėšomis;
C) Rinkčiausi gydytoją, kuris mokslinių tyrimų/darbų nedarė; D) Man tai nesvarbu.
18. Jei po šios apklausos sužinotumėte, kad Jūsų gydytojas buvo kursuose, atliko mokslinius tyrimus, dirba su įranga ar kitaip yra/buvo susijąs/ęs su medicinos pramonės parama, ar pasitikėtumėt juo taip pat?
A) Taip, pasitikėjimas būtų dar didesnis;
B) Taip, pasitikėjimas išliktų toks pat kaip prieš apklausą; C) Ne, pasitikėjimas būtų mažesnis nei prieš apklausą.
19. Ar pritariate medicinos pramonės įmonių teikiamai paramai medikams, sveikatos priežiūros įstaigoms?
A) Taip ( jei galite pasirinkite antrą atsakymą ,,Plačiau” įrašykite, kodėl?)... B) Ne (jei galite pasirinkite antrą atsakymą ,,Plačiau” įrašykite, kodėl?)... C) Man tai nesvarbu
