PACIENTŲ BESIKREIPIANČIŲ Į SKUBIOS PAGALBOS SKYRIŲ DĖL SKAUSMO KRUTINĖJE, SKAUSMO MALŠINIMO REIKŠMĖ PASITENKINIMUI SUTEIKTA PAGALBA

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SKUBIOSIOS MEDICINOS KLINIKA

GRETA KUKŠTAITĖ

PACIENTŲ BESIKREIPIANČIŲ Į SKUBIOS PAGALBOS SKYRIŲ

DĖL SKAUSMO KRUTINĖJE, SKAUSMO MALŠINIMO

REIKŠMĖ PASITENKINIMUI SUTEIKTA PAGALBA

Magistro studijų programos ,,Išplėstinė slaugos praktika“ (valst. kodas 6211GX008) baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Dr. Lina Bardauskienė ___________

TURINYS

1.1. Skausmas krūtinėje, kreipimasis dėl jo į Skubios pagalbos skyrių, rūšiavimas ... 11

1.1.1. Skausmas krūtinėje ir jo priežastys ... 11

1.1.2. Apsilankymai SPS dėl skausmo krūtinėje ... 12

1.1.3. Slaugytojų vaidmuo, atliekant pacientų su skausmu krūtinėje rūšiavimą SPS ... 13

1.2. Skausmo krūtinėje malšinimo būdai, bendrosios praktikos slaugytojo vaidmuo ... 17

1.2.1. Skausmo krūtinėje malšinimo būdai ... 17

1.2.2. Slaugytojo vaidmuo rūšiuojant ir malšinant skausmą krūtinėje ... 19

1.3. Pacientų, besiskundžiančių skausmu krūtinėje, pasitenkinimas suteikta pagalba ... 21

1.3.1. Veiksniai, įtakojantys pacientų pasitenkinimą suteikta pagalba ... 21

1.3.2. Pacientų, besiskundžiančių skausmu krūtinėje, pasitenkinimas slaugytojo suteikta pagalba . 24 2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 27

2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai ... 27

2.2. Tyrimo bioetika ... 28

2.3. Tiriamųjų atranka ... 28

2.4. Duomenų analizės metodai ... 28

3. REZULTATAI ... 30

3.1. Besikreipiančių į SPS dėl skausmo krūtinėje pacientų pasiskirstymas pagal demografinius rodiklius ir skausmo ypatybes ... 30

3.2. Besikreipiančių į SPS pacientų pasiskirstymas pagal skausmo krūtinėje malšinimo būdus ir jų efektyvumą ... 38

3.3. Besikreipiančių į SPS dėl skausmo krūtinėje pacientų pasiskirstymas pagal pasitenkinimą

slaugytojo suteikta pagalba ... 41

3.4. Besikreipiančių į SPS dėl skausmo krūtinėje pacientų skausmo malšinimo reikšmė pacientų pasitenkinimui suteikta pagalba ... 42

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 48

IŠVADOS ... 51

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 53

MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 55

SANTRAUKA

Greta Kukštaitė. Pacientų besikreipiančių į Skubios pagalbos skyrių dėl skausmo krūtinėje, skausmo malšinimo reikšmė pasitenkinimui suteikta pagalba. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - Dr. Lina Bardauskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Skubios medicinos klinika. Kaunas, 2020; 60 p.

Darbo tikslas: Įvertinti pacientų, besikreipiančių į Skubios pagalbos skyrių (SPS) dėl skausmo krūtinėje, skausmo malšinimo reikšmę pasitenkinimui suteikta pagalba.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti besikreipiančių į SPS pacientų pasiskirstymą pagal skausmo krūtinėje intensyvumą, pobūdį, laiką.

2. Nustatyti besikreipiančių į SPS pacientų pasiskirstymą pagal skausmo krūtinėje malšinimo būdus, jų efektyvumą.

3. Nustatyti besikreipiančių į SPS pacientų dėl skausmo krūtinėje pasiskirstymą pagal pasitenkinimą slaugytojo suteikta pagalba.

4. Nustatyti pacientų, besikreipiančių į SPS dėl skausmo krūtinėje, skausmo malšinimo reikšmę pasitenkinimui suteikta pagalba.

Tyrimo metodika: Anoniminė anketinė apklausa buvo atlikta 2019 m. rugsėjo - 2020 m. vasario mėnesiais. Tyrime naudota viena anketa sudaryta iš 16 klausimų. Klausimynas sudarytas remiantis literatūros apžvalga.

Tyrimo dalyviai: Pacientai atvykę į LSMUL KK SPS, kurie skundėsi krūtinės skausmu. Tyrimui atlikti gautas Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC – ISP(M) – 27.

Darbo išvados: Dėl skausmo krūtinėje besikreipiančių į SPS pacientų dažniausiai buvo asmenys jaunesni nei 60 metų amžiaus. Skausmo vidurkis atvykus į SPS buvo 4,84 balai, po vaistų skyrimo - 2,36 balai. Daugiau nei pusei pacientų buvo skirti vaistai nuo skausmo, iš jų daugiausia į raumenis. Slaugytojo darbas įvertintas 5 - 6 balais, iš 7 galimų. Analizuojant pacientų skausmo malšinimo reikšmę pacientų pasitenkinimui suteikta pagalba nustatyta, kad kuo ilgiau truko skausmas iki stacionaro (p<0,001) ir ilgiau reikėjo laukti apžiūros (p=0,02) bei kuo didesnis skausmo sumažėjimo balas (p<0,001), tuo pacientai labiau buvo patenkinti slaugytojų suteiktomis paslaugomis. Trumpesnis laukimo laikas iki vaistų paskyrimo didino pacientų pasitenkinimą slaugytojų pagalba (p=0,02). Pacientams, kurių skausmas sumažėjo daugiau kaip 2 balais, tikimybė būti patenkintiems slaugytojo pagalba padidėjo beveik dešimt kartų (ŠS=9,29) palyginus su pacientais, kurių skausmas sumažėjo mažiau kaip 2 balais (p=0,001).

ABSTRACT

Greta Kukštaitė. Satisfaction with an nurse service in patients admitted to the Emergency department with acute chest pain. Master‘s thesis. Supervisor – dr.Lina Bardauskienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Emergency Medicine. Kaunas, 2020; 60 p.

Aim: The aim of this study was to evaluate patients with acute chest pain satisfaction with nurses’ service in the ED of Hospital of Lithuanian University of Health sciences Kaunas clinics.

Tasks:

1. To determine the distribution of ED patients by chest pain intensity, nature and time. 2. To determine the distribution of patients applying for ED according to the methods of

chest pain relief, their effectiveness.

3. To determine the distribution of patients with chest pain applying for emergency according to the satisfaction provided by the nurse.

4. To determine the importance of pain relief for patients with for chest pain seeking in ED.

Methodology: A prospective survey design was used for this study. The study was carried out for 6 months from 01 September of 2019 till 29 February of 2020. One questionnaire used in the study consists of 16 questions. The questionnaire is based on a literature review

Principants: Patients arrived at the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences KK Emergency Department who complained of chest pain.

Conclusion: Patients reporting for chest pain to ED were more likely to be younger than 60 years old. The mean time of the pain on arrival at the ED was 4.84 points and after medication was 2.36 points. More than half of the patients were given analgetics, most of them intramuscularly. The work of the nurse was evaluated with 5 - 6 points, out of 7 possible. Analyzing the importance of patient pain relief with the help provided for patient satisfaction, it was found that patients were more satisfied with the services provided by the nurses when the pain before ED lasted longer (p<0.001), the time to the examination was longer (p = 0.02) and the pain reduction score was higher (p<0.001). Shorter waiting times before prescribing drugs increased patient satisfaction with the help of nurses (p = 0.02). Patients with a reduction in pain of more than 2 points had a nearly ten-fold increase in the likelihood of being satisfied with caregiver care (HR = 9.29) compared with patients with a reduction in pain of less than 2 points (p = 0.001).

SANTRUMPOS

GMP- greitoji medicinos pagalba; ISP- išplėstinė slaugos praktika; Lent.- lentelė;

n- tiriamųjų skaičius;

NVNU- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo; p- statistinis reikšmingumas;

Pav.- paveikslėlis; Proc.- procentai;

SN- standartinis nuokrypis; SPS- Skubios pagalbos skyrius;

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei dr. Linai Bardauskienei už skirtą laiką, duotus naudingus patarimus bei suteiktą pagalbą.

Dėkoju SPS skyriaus vadovui ir slaugos administratorei už galimybę ir leidimą atlikti magistrinį darbą jų skyriuje.

Dėkoju SPS personalui, informavusiam apie atvykusius dėl skausmo krūtinėje į SPS pacientus.

ŽODYNĖLIS

Išplėstinė slaugos praktika - tai nauja mąstymo paradigma slaugoje, apimanti studijas, praktiką ir mokslą. Išplėstinė slaugos praktika pagal individualius poreikius yra orientuota į pacientą, bet ne į rutininį užduočių vykdymą.

Pacientas - asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis, ir gaudamas šias paslaugas turi įstatymų nustatytas teises bei pareigas.

Pasitenkinimas - asmeninis, vidinis jausmas, kuris atspindi malonumo ar nusivylimo pojūtį, kuris parodo mūsų supratimą apie paslaugos funkcionavimą su laukiamais lūkesčiais.

Rūšiavimas - nukentėjusiųjų skirstymo į grupes pagal jų sveikatos būklės sunkumą ir būtinosios medicinos pagalbos teikimo skubumą procesas.

Skausmas - nemalonus jutiminis ir emocinis potyris, susijęs su esamu ar galimu audinių pažeidimu arba apibūdinamas atitinkamo pažeidimo terminu.

Skubioji medicinos pagalba - tai kvalifikuota pagalba tais atvejais, kai yra tiesioginė grėsmė paciento gyvybei arba ji gali kilti bet kuriuo atveju dėl ūmios ligos ar įvykio, sukeliančio pavojingą ar kritinę sveikatai būklę.

ĮVADAS

Pasitenkinimas - asmeninis, vidinis jausmas, kuris atspindi malonumo ar nusivylimo pojūtį, kuris parodo mūsų supratimą apie paslaugos funkcionavimą su laukiamais lūkesčiais (1). Kokybiška pacientų priežiūra Skubios pagalbos skyriuje (SPS) yra vienas iš svarbiausių paslaugų vertinimo rodiklių sveikatos priežiūroje (2).

Pacientų pasitenkinimas yra viena iš plačiausiai naudojamų priemonių, vertinant sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą. Aukštesnį pasitenkinimo lygį gali įtakoti laukimo laikas, skausmo malšinimas, rekomendacijų suteikimas ir tarpusavio bendravimas (3). Pacientų pasitenkinimą taip pat gali įtakoti veiksniai, kurie nėra susiję su SPS darbuotojų darbu, tai yra paciento amžius, lytis, įvykusi trauma, taip pat skaudama vieta, paciento privatumas, artimųjų buvimas šalia (4,5). Be to, pacientai, kurie yra patenkinti savo priežiūra yra linkę atviriau bendrauti ir dalyvauti gydymo procese (6).

Skausmas dažnai vadinamas penktuoju gyvybiniu ženklu ir yra viena iš pagrindinių ir dažniausiai pasitaikančių problemų, dėl kurių pacientai atvyksta į SPS (7,8). Krūtinės skausmu skundžiasi apie 20-40 proc. visos populiacijos pasaulyje (9).Daugiau nei 75 proc. atvykusių į SPS pacientų jaučia skausmą krūtinėje. Net 50 proc. nurodo, kad jaučiamas skausmas yra vidutinio sunkumo arba sunkus (10,11). Tinkamai negydomas krūtinės skausmas gali sumažinti funkcinius sugebėjimus, sukelti depresiją, judėjimo ir miego sutrikimus, paskatinti nerimą bei nepasitenkinimą gyvenimu (12).Stiprus skausmas gali sukelti arba sustiprinti jau esamus gyvybinių organų funkcijų sutrikimus, sukelti šoką, netgi staigią mirtį (13,14).Tinkamas simptomų įvertinimas, profesionalus klinikinis sprendimas ir pradinis gydymas yra svarbūs aspektai, kuriuos reikia įvertinti tinkamai (15).

Visas personalas turi prisidėti prie paciento pasitenkinimo, nes bent vieno komandos nario nemandagus ar šiukštus elgesys gali sumažinti paciento pasitenkinimo lygį (16). SPS paslaugų vertinimas siejamas su slaugytojo vaidmeniu, nes slaugytojas pirmasis bendrauja su atvykusiu pacientu. Išplėstinės slaugos praktikos (ISP) slaugytojas teikia aukštos kokybės, saugią ir veiksmingą priežiūrą, o tai atspindi aukštą pacientų pasitenkinimo lygį. ISP slaugytojas yra kruopštesnis, geriau moka raminanti pacientą ir labiau domisi paciento sveikata nei gydytojas, todėl pacientai dažniau renkasi ISP slaugytojo nei medicinos gydytojo paslaugas (17). Bendravimas yra labai svarbi sudedamoji dalis, kad pacientas būtų patenkintas gauta paslauga SPS. Todėl gebėjimas bendrauti, bendradarbiauti, išklausyti, laikytis privatumo yra labai svarbios slaugytojo savybės. Kita iš ISP slaugytojų teikiamų pagalbų yra skausmo malšinimas. Tyrimuose nustatyta, kad pacientų pasitenkinimas yra susijęs su SPS personalo reakcija į paciento nusiskundimus apie skausmą ir priklauso nuo greito vaistų nuo skausmo vartojimo arba tam tikro vaisto gavimo (6).

Pasitenkinimo slaugytojo suteikta pagalba tema nuolat išlieka aktuali, nes kultūriniai veiksniai, skausmo intensyvumas, skirtingos skausmo skalės ir daugelis kitų veiksnių įtakoja sąsajas tarp suteiktos pagalbos ir paslaugų įvertinimo. Lietuvoje tyrimų, analizavusių pacientų pasitenkinimą SPS suteikta pagalba, esant krūtinės skausmui, nėra atlikta.

Temos aktualumas: skausmas trečia labiausiai paplitusi sveikatos problema (10). Ankstesni tyrimai pateikia įvairių rezultatų dėl skausmo malšinimo įtakos pacientų pasitenkinimui slaugytojų suteiktomis paslaugomis. Lietuvoje atlikta tyrimų, vertinančių SPS slaugytojų suteikiamos pagalbos reikšmę pacientų pasitenkinimui, yra labai mažai. Tuo tarpu analizuojančių pacientų su skausmu krūtinėje, kaip viena dažniausių kreipimosi priežasčių, pasitenkinimą suteiktomis paslaugomis nėra atlikta. Norint pagerinti pasitenkinimo lygį pirmiausia reikia išsiaiškinti, kurie slaugytojo paslaugų teikimo veiksniai yra reikšmingi ir kaip gerinti šiuos rodiklius (18).

Temos naujumas: Lietuvoje atlikta tik keletas tyrimų, kurie analizuoja SPS slaugytojų vaidmenį malšinant krūtinės skausmą. Taip pat tyrimuose nėra išskirta krūtinės skausmo malšinimo reikšmė pasitenkinimui slaugytojo suteikta pagalba. Atlikus pacientų apklausą, galima nustatyti veiksnius, kurie pagerintų slaugytojų darbą, pacientų lūkesčius bei bendrą pasitenkinimą SPS suteikta pagalba. ISP slaugytojas gali atlikti skausmo malšinimą savarankiškai, todėl aktualu nustatyti, ar tik pats skausmo malšinimas, ar ir kiti bei kokie veiksniai turi įtakos pacientų pasitenkinimui suteikta pagalba SPS.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Skausmas krūtinėje, kreipimasis dėl jo į Skubios pagalbos skyrių,

rūšiavimas

1.1.1. Skausmas krūtinėje ir jo priežastys

Tarptautinė Skausmo Asociacija ( angl. The International Association for the Study of Pain) apibūdina skausmą kaip „nemalonų jutimą ir emocinį išgyvenimą“, susijusį su tikru ar galimu audinių pažeidimu (19). Skausmas dažniausiai yra apsauginė organizmo reakcija ir perspėja apie organizmo pažeidimą arba ligą. Tai yra subjektyvus pojūtis, kuris priklauso nuo žmogaus psichologinės būsenos, fizinės būklės bei aplinkos veiksnių. Stiprus skausmas gali sukelti arba sustiprinti jau esamus gyvybinių organų funkcijų sutrikimus, sukelti šoką, netgi staigią mirtį (13,14).

Skausmas krūtinėje yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į SPS (8). Iš visų pacientų atvykusių į SPS tik trečdalis pacientų pažymi, jog nejaučia jokio skausmo, daugiau kaip 50 proc. nurodo, kad skausmas yra vidutinio sunkumo arba sunkus (7,11). Tinkamai negydomas krūtinės skausmas gali sumažinti funkcinius sugebėjimus, sukelti depresiją, judėjimo ir miego sutrikimus, paskatinti nerimą bei nepasitenkinimą gyvenimu (12).

Krūtinės skausmas gali būti įvairių ligų išraiška: širdinių ligų (miokardo infarktas, širdies raumens uždegimas, vožtuvinės ydos), pleuros ir perikardo dirginimo, virškinamojo trakto patologijos (refliuksas, opaligė, uždegimas), plaučių arterijos trombembolijos, hiperventiliacijos, kaulų ir raumenų patologijos (tarpšonkaulinio nervo uždegimas, sąnarių, sausgyslių uždegimas), psichinių ligų (6).

Krūtinės skausmas yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl ko pacientai atvažiuoja į SPS. Ūminės išemijos sindromas (ŪIS) turi būti skiriamas nuo įvairių kitų širdies ligų, kurios galėjo sukelti krūtinės skausmą. Kartais ŪIS gali būti diagnozuojamas ypač greitai, užtenka pažiūrėti į širdies elektrokardiogramą – ST segmento pakitimai leidžia įtarti ūminį miokardo infarktą (ŪMI). ŪMI diagnozuojamas tik nedidelei daliai visų pacientų, kurie atvykę skundžiasi krūtinės skausmu (20). Stiprus skausmas krūtinėje gali įspėti apie ūminės ŪIS, aortos atsisluoksniavimą ir plaučių arterijos trombemboliją. Šios ligos pirmiausia turi būti gydomos, nes yra susijusios su didesniu pacientų mirštamumu. Moterų, sergančių cukriniu diabetu ir vyresnio amžiaus asmenų jaučiamas

krūtinės skausmas yra netipinis, todėl jo diagnostika yra sudėtingesnė (20). Psichologinė būklė bei psichikos veiksniai turi didelę įtaką skausmo intensyvumo vertinime,

nepriklausomai nuo skausmo atsiradimo priežasties. Depresija ar panikos sutrikimas gali sukelti ir pabloginti jaučiamą skausmą (20; 21).

Skausmo vertinimo suvokimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualumo ir supratimo. Iki šiol nėra vienos skalės skausmo krūtinėje vertinimui.

1.1.2. Apsilankymai SPS dėl skausmo krūtinėje

Jungtinėje Karalystėje beveik 12 milijonų žmonių per metus kreipiasi į SPS. Šis skaičius kasmet padidėja dar apie 6-7 proc. (8). Įvairių mokslininkų atlikti tyrimai parodo, kad vidutiniškai per metus vienoje ligoninėje apsilanko 50 - 71 tūkstantis pacientų, t.y. apie 137 -194 pacientai per dieną (22;23).

Krūtinės skausmu skundžiasi apie 20 - 40 proc. visos populiacijos pasaulyje (9). Jungtinių Amerikos valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centras skelbia, kad 2007 - 2008 m. apie 5,5 mln. žmonių apsilankė SPS besiskųsdami krūtinės skausmu, kas sudaro 9 proc. visų SPS apsilankiusių pacientų (24).

56 proc. visų krūtinės skausmą patyrusių pacientų, kurie buvo atvykę į SPS nustatyta sunki širdies ir kraujagyslių liga, iš kurių 35 proc. sirgo ŪIS. 62 proc. atvejų pacientai atvyksta į SPS po daugiau nei 3 val. nuo skausmo pradžios. Tokį sprendimų priėmimą įtakoja individualūs įsitikinimai. Remiantis ankstesniais kokybiniais tyrimais Belgijoje, 46 proc. atvejų pacientus atveža šeimos narys ar kaimynas. Pagrindinė to priežastis - noras sutaupyti laiko, nors to nurodoma vengti dėl gaivinimo poreikio. Naudojant krūtinės skausmo protokolą, buvimo SPS laikas sumažėja 23 min. ir 33 min. nuo atvykimo iki stacionarizavimo (25).

Lietuvos skausmo draugijos duomenims 70 proc. pacientų atvykusių į SPS jaučia skausmą. Dauguma ŪMI mirties atvejų įvyksta per pirmąsias valandas nuo simptomų atsiradimo: 40–65% per pirmąją valandą ir maždaug 80 proc. per pirmąsias 24 valandas. Taigi, mokėjimas alikti įprastą EKG tampa būtinu slaugytojams (26).

Ūminiu miokardo infarktu sergančių pacientų gydymas turi kelis tikslus: 1. Atstatyti miokardo perfuziją, 2. Užkirsti kelią pakartotinei trombozei ir 3. Sumažinti išeminę miokardo pažaidą. Miokardo perfuzija gali būti atstatyta taikant fibrinolizę arba perkutianinę transluminalinę vainikinių arterijų intervenciją. Kai kuriose šalyse slaugytojas yra apmokomas trombolizės taikymo įgūdžių, siekiant kuo greičiau atstatyti kraujotaką vainikinėse arterijose (27). Tyrimai patvirtino, kad slaugytojas gali tiksliai ir saugiai įvertinti pacientus, sergančius miokardo infarktu dėl trombolizinės terapijos, ir efektyviai sumažinti laiką iki vaistų paskyrimo. Be to, slaugytojai turi užtikrinti pacientų ir jų šeimos narių palaikymą baimės ir nerimo metu. Visiems ūminės išemijos

sindromais sergantiems pacientams skiriamas deguonis, aspirinas, nitratai, betaadrenoreceptorių blokatoriai, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai ir statinai.

Taigi aritmijų stebėjimas yra dar viena pagrindinė SPS slaugytojų atsakomybė. Labai ankstyvose miokardo infarkto stadijose dažniausiai pasireiškia skilvelių virpėjimas, laidumo sutrikimai atrioventrikulianiame mazge. Klinikinė kompetencija ir asmeninė iniciatyva yra reikšmingos slaugytojo savybės, reaguojant į paciento EKG ir gyvybinių rodiklių pokyčius. SPS slaugytojai taip pat teikia informaciją pacientams ir šeimos nariams apie širdies ligas, terminologiją, simptomus, diagnostiką, tyrimų vertinimus, vaistus, išrašymą. Slaugytojai turi numatyti ir inicijuoti tinkamus tolesnius veiksmus, duoti tinkamus tolesnius nurodymus pacientams ir šeimos nariams.

1.1.3. Slaugytojų vaidmuo, atliekant pacientų su skausmu krūtinėje rūšiavimą

SPS

Slaugos priežiūra labai svarbi SPS.(išmečiau sakinį) Žinios, slaugytojų įgūdžiai, požiūris ir buvimas priimant sprendimus, įvykus ekstrinei situacijai, labai svarbūs pagalbos SPS veiksniai. Nors slaugytojai yra nepaprastai svarbūs pacientų priežiūros procese, tačiau atlikta mažai tyrimų apie slaugos priežiūrą SPS. Literatūroje aprašomi šeši slaugytojo priežiūros etapai - rūšiavimas, diagnozavimas, gydymas, stebėjimas/monitoravimas, išrašymas ir tolimesnė priežiūra (27).

Slaugytojai, dirbantys SPS, klasifikuodami riziką, turi atsižvelgti, įvertinti krūtinės skausmą. Jie greitai ir kvalifikuotai turi nustatyti ligos eigos sunkumą, pagalbos poreikį, nes laikas yra lemiamas sėkmingos priežiūros veiksnys. Slaugos protokolai yra priemonė palaikyti tinkamą slaugos praktiką, kuri patenkintų slaugytojų poreikius priimti sprendimus. Atsižvelgiant į didelį širdies ir kraujagyslių ligų mirštamumą, klasifikuodama riziką slaugytojai turi teikti pirmenybę krūtinės skausmo priežiūrai. Rekomenduojama skirti vidutiniškai aštuonias minutes nuo paciento atvykimo į SPS iki EKG užrašymo, siekiant sutrumpinti laiką tarp atvykimo, diagnozavimo ir gydymo (26).

Ypač svarbu teisingas pacientų krūtinės skausmo skirstymas į didelę - mažą riziką. Didelės rizikos pacientams reikia skubios pagalbos ir gydymo (ŪMI, nestabili krūtinės angina). Rūšiavimas SPS yra dinaminis sprendimų priėmimo procesas, kuriame prioritetas yra asmens medicininė priežiūra, atvykus į SPS. Pagrindinis rūšiavimo tikslas yra užtikrinti, kad pacientai patekdami į SPS būtų apžiūrimi ir gydomi pagal pagalbos skubumą. Pirmasis asmuo, kurį pacientas sutinka SPS, yra slaugytojas (28).

Didėjant pacientų srautams SPS, pagalbos suteikimas užsitęsia, SPS yra perpildyti, o dirbantis personalas negali tinkamai ir laiku teikti pagalbos. Siekiant suvaldyti pacientų kiekį yra

naudojamas pacientų rūšiavimo metodas. Šio metodo metu yra vertinama paciento būklė, sužalojimų sunkumas. Po įvertinimo yra sudėliojami prioritetai, kaip pradėti teikti pagalbą. Daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje yra specialiai apmokyti slaugytojai, kurie rūšiuoja atvykusius pacientus (29;30).

Rūšiavime dirbantis slaugytojas pirmiausia pamato pacientą ir turi įvertinti ar nėra gyvybei pavojingų būklių, tokių kaip klinikinė mirtis, traukuliai ar masyvus kraujavimas. Dažniausiai prieš atvežant pacientą į ligoninę paramedikai informuoja personalą apie gyvybei pavojingą situaciją, kad personalas būtų pasiruošęs ekstremaliai situacijai. Slaugytojas taip pat įvertina gyvybinius rodiklius, tokius kaip sistolinį ir diastolinį arterinį kraujo spaudimą, pulsą, kvėpavimo dažnį, deguonies įsotinimą bei temperatūrą. Įvertinęs šiuos rodiklius slaugytojas suteikia pacientui skubumo kategoriją. Slaugytojai nustato tolesnio ištyrimo tempą, užrašo ir įvertina EKG, kruopščiai įvertina nusiskundimus ir objektyvius duomenis, prireikus atlieka papildomus tyrimus (31).

EKG yra pagrindinė priemonė įvertinti krūtinės skausmą pacientams, atvykusiems į SPS. Pagal šiuolaikines rekomendacijas EKG registruoja ir įvertina gydytojas arba kvalifikuotas slaugytojas per 5-10 minutes nuo priėmimo. Trys pagrindinės SPS slaugytojo pareigos yra 1. standartinių 12 derivacijų EKG užrašymas, 2. Išemijos požymių (ST / T bangos pokyčių) įvertinimas, 3. Vyresnių nei 40 metų pacientų rizikos įvertinimas. Renkant informaciją apie skausmą krūtinėje, svarbu įvertinti šiuos požymius: skausmo pradžią, pobūdį, intensyvumą, trukmę ir vietą, susijusius simptomus ir veiksnius, kurie sustiprina ar palengvina krūtinės skausmą. Kol gydytojas tiria pacientą, slaugytojas gali paimti kraują, serumo biožymenų mėginius. Skubumo kategorija nurodo per kiek laiko turi būti suteikta pagalba pacientui (32).

Lietuvos Respublikos (LR) sveikatos apsaugos ministro (SAM) 2010 m. gruodžio 16 d. įsakyme Nr. V-1073 skubi medicinos pagalba apibūdinama kaip nedelsiant teikiama medicinos pagalba, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams (33).

Lietuvoje yra naudojamos keturios skubumo kategorijos. Pirmajai kategorijai priklauso pacientai, kuriems pagalba turi būti suteikiama nedelsiant, nes tai yra gyvybei grėsmingi atvejai. Antroji kategorija nurodo, kad nesuteikus skubios pagalbos pacientui gresia gyvybei pavojinga būklė. Trečiajai ir ketvirtajai kategorijai priklausantiems pacientams potencialios grėsmės gyvybei nėra, todėl jiems pagalba gali būti suteikta atitinkamai per 30 min. arba per 60 min. Išsamus skubumo kategorijų naudojamų Lietuvoje apibūdinimas pateikiamas 1 lentelėje.

1 lentelė. Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo: Lietuvos Respublikos Seimas. LR Sveikatos apsaugos

ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. V-208

Skubios medicinos pagalbos kategorija

Laikas, per kurį turi būti pradėta teikti pagalba

Kategorijos apibūdinimas

1 kategorija Nedelsiant, tuo pat metu vertinama paciento būklė ir atliekami gydymo veiksmai.

Gyvybei grėsmingi atvejai:

gyvybei grėsmingi atvejai, kai aktyvi medicininė intervencija reikalinga nedelsiant. 2 kategorija Paciento būklės vertinimas ir

gydymas turi būti pradėti ne vėliau kaip per 10 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Paciento būklė vertinama ir gydymo veiksmai dažnai atliekami vienu metu.

Atvejai, kai nesuteikus skubios pagalbos pacientui, neišvengiamai gresia paciento gyvybei pavojinga būklė:

kai paciento būklė sunki arba blogėja taip sparčiai, kad yra potenciali grėsmė jo gyvybei arba gresia organų nepakankamumas, jei medicinos pagalba nebus pradėta teikti per 10-15 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą,

arba atvejai, kai reikalingas gydymas yra svarbus laiko prasme:

kai reikalingas ypatingai skubus gydymas (trombozė, antidotai), nuo kurio poveikio gali priklausyti klinikinės baigties rezultatai, arba ypatingai stipraus skausmo atvejai: kai reikia per 10 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą sumažinti ypač stiprų skausmą.

3 kategorija Paciento būklės vertinimas ir gydymas turi būti pradėti ne vėliau kaip per 30 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Potencialios grėsmės gyvybei, kai paciento būklė blogėja ir gali sukelti sunkias pasekmes,

jei gydymas nebus pradėtas per 30 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą,

arba kitos būklės,

kai nesuteikus pagalbos per 30 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, pasekmės gali būti ypatingai sunkios, arba kai reikia per 30 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą sumažinti ypač stiprų skausmą.

4 kategorija Paciento būklės vertinimas ir/ar gydymas turi būti pradėti ne vėliau kaip per 1 val. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Potencialios grėsmės paciento sveikatai, kai paciento būklė blogėja ir gali sukelti sunkias pasekmes, jei gydymas nebus pradėtas per 1 val. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, arba kitos būklės, kai nesuteikus pagalbos per 1 val. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą,, pasekmės gali būti sunkios.

Pasaulyje yra naudojamos trijų, keturių ir penkių skubumo kategorijų skalės. Kiekvienos šalies įstatymai nurodo, kokia skubumo kategorijų skalė yra naudojama. Mančesterio rūšiavimo skalė yra sudaryta iš 5 skubumo kategorijų ir yra viena iš dažniausiai naudojamų skalių Europoje (34).

Lietuvoje naudojama pasaulyje žinoma ESI (angl. Emergency Severity Index) sistema. Ši sistema yra sudaryta iš 5 skubumo kategorijų, nors penktoji kategorija pacientams Lietuvoje nėra skiriama (34). Taikant ESI algoritmą, yra naudojami tiek analitiniai metodai, tiek intuityvūs. Rūšiavime dirba specialiai apmokytas slaugytojas, turintis daugiausia darbo patirties. Būtent ESI sistemos kategorijos yra apibūdinamos taip:

• 1 kategorija reikalauja nedelsiant atlikti intervenciją, kad būtų išsaugota gyvybė arba galūnė;

• 2 kategorija - didelės rizikos grupė, kurios pacientus išgydyti reikės laiko arba atlikti jau iš anksto nustatytus kriterijus. Suteikimas 2 kategorijos pacientui reikalauja aukščiausio lygio klinikinių sprendimų priėmimo. Pirmiausia slaugytojas užduoda sau klausimus: ar tai yra didelės rizikos situacija? Ar pacientas yra mieguistas ar dezorientuotas? Ar pacientas patiria stiprų skausmą ir jaučia kančią? Jei pacientui nėra nei vienos išvardintos situacijos, tada jis yra priskiriamas 3, 4 ar 5 kategorijai. Norint tinkamai suteikti skubumo kategoriją yra atsižvelgiama kiek išteklių reikės panaudoti norint diagnozuoti ligą. Ištekliai gali būti pvz. kitų specialistų konsultacijos, laboratoriniai ar kiti tyrimai, pvz. kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas;

• 3 kategorija reikalauja 2 ir daugiau išteklių, • 4 kategorija - užtenka vieno ištekliaus; • 5 kategorija - ištekliai nėra reikalingi (35).

Kanadoje naudojamas 5 kategorijų rūšiavimas, kuris kaip teigiama yra labai patikimas. Skubumo kategorijos apibudinamos taip, 1 - gaivinimas, 2 - neatidėliojama, 3 - skubi, 4 - mažiau skubi ir 5 - neskubi. Kiekvienos kategorijos pacientus rekomenduojama pakartotinai vertinti, 1 kategorijai priklausantiems užtikrinti nuolatinę slaugą, 2 - kas 15 min., 3 - kas 30 min., 4 - kas 60 min., 5 - kas 120 min. (36). Pakartotinis pacientų vertinimas užtikrina, kad bus pastebėta besikeičianti būklė, kuri gali blogėti (37).

Taigi skubumo kategorijos suteikimas nulemia laiką per kurį pacientui turi būti suteikta pagalba ir pradėtas gydymas siekiant išsaugoti gyvybę bei išvengti komplikacijų.

1.2. Skausmo krūtinėje malšinimo būdai, bendrosios praktikos slaugytojo

vaidmuo

1.2.1. Skausmo krūtinėje malšinimo būdai

Medikamentai skausmo malšinimui skiriami, atsižvelgiant į skausmo stiprumą, pobūdį, lokalizaciją, paciento alergijas, vartojamus vaistus, tinkamiausią skyrimo būdą. Jungtinėse Amerikos Valstijose, ištyrus skausmą mažinančių vaistų skyrimo būdą, nustatyta, kad 45 proc. yra skiriami į veną, 32 proc. yra geriamieji ir 20 proc. kitais būdais (4). Skausmo gydymui naudojami medikamentai gali būti suskirstyti į 3 grupes: nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), opioidiniai ir adjuvantiniai analgetikai. Silpnas skausmas (0–4 balai) turėtų būti gydomas neopioidiniais analgetikais, vidutinio stiprumo (5 -7 balai) – neopioidiniais analgetikais ir protarpiniu opioidų skyrimu, o stiprus skausmas (8 - 10 balai) – opioidiniais analgetikais (38).

Opioidinių analgetikų skyrimas paskatino staigią pacientų priklausomybę prie šių vaistų, kuri gali baigtis net mirtimi. Opioidų skyrimas SPS yra iššūkis, nes sprendimų priėmimui įtakos turi ir saugumo kriterijai. Atvykę pacientai į SPS, tikisi gauti opioidinių analgetikų, nepaisant medikų abejonių dėl jų vartojimo. Gydytojai jaučiasi įsipareigoję skirti šiuos vaistus dėl pacientų pasitenkinimo suteiktomis paslaugomis. Schwartz su bendraautoriais (39) tyrimo duomenimis nebuvo nustatyta ryšio tarp skirtų nuskausminimui medikamentų (opioidinių ar kitų analgetikų) ir pasitenkinimo. Tai rodo, kad SPS gydytojai gali pacientams skirti analgetikus, atsižvelgiant į individualią situaciją ir klinikinius simptomus (39).

Daugiau nei 50 proc. pacientų, atvykstančių į SPS skųsdamiesi skausmu, nurodo, kad jaučia vidutinį ir stiprų skausmą. Nepaisant strategijų užtikrinančių saugų ir veiksmingą gydymą, slaugytojai retai duoda analgetikų pacientui iki kol jį apžiūri gydytojas. Nepaisant to, kad yra naudojami skausmo malšinimo protokolai, slaugytojas daliai pacientų netinkamai įvertina skausmą ir jį malšina (7).

Visiems pacientams, besiskundžiantiems skausmu turi būti įvertintas skausmo intensyvumas, naudojant skausmo skales. Skausmo vertinimui dažniausiai yra naudojamos Skaitmeninė analogijos skausmo skalė (SAS), Vizualinė analogijos skalė (VAS) bei žodinis įvertinimas. Pacientams, kurie skausmą vertina kaip vidutinį ar stiprų, turėtų būti skiriamas gydymas medikamentais ar kitomis intervencijomis. Netinkamam skausmo įvertinimui įtakos turi komunikacijos kliūtys, kalbos problemos, psichinės būklės, intoksikacija, demencija ar negebėjimas apibūdinti skausmo. Slaugytojai yra linkę dažniau nuvertinti skausmą nei medicinos gydytojai. Įtakos skausmo vertinimui taip pat turi paciento lytis, amžius, laiko stoka įvertinant skausmą.

Vyresnio mažiaus žmonėms yra sunkiau numalšinti skausmą, nes jiems dažniau pasireiškia nepageidaujamos analgetikų reakcijos (7).

Tinkamas skausmo valdymas turėtų būti pagrindinis sveikatos priežiūros specialistų tikslas. Protokolai skirti skausmo malšinimui suteikia slaugytojams galimybę pradėti gydymą ir efektyviau jį malšinti (7).

Vyresnis paciento amžius, vyrų lytis, piktinimasis bendruomenės ligoninės SPS, trumpesnis SPS praleistas laikas ir ankstesnis atvykimo laikas buvo susiję su didesniu bendru paciento pasitenkinimu. Keletu tyrimų nustatyta, kad skiriant skausmą malšinančius vaistus ar opioidinius analgetikus, šie nebuvo susiję su bendru paciento pasitenkinimu (40).

Nepakankamas skausmo gydymas gali būti dėl netinkamo skausmo protokolų laikymosi, ar netinkamo skausmo įvertinimo. Tyrimai rodo, kad skausmo balai pacientams, kurie vartojo analgetikus, sumažėjo labiau nei pacientams, kurie negavo analgetikų. Pacientai, kurie vartojo analgetikus, taip pat buvo žymiai labiau patenkinti nei pacientai, kurie negavo analgetikų. Be to, iš visų pacientų, kuriems skausmas pasireiškė SPS, mažiau nei pusė analgetikų atsisakė, nes vertino skausmą kaip „pakenčiamą“. Skubesni atvejai, kai vidutinio skausmo trukmė 6 – 12 val. ir nuolatinis skausmas, buvo veiksniai, labiau susiję su analgetikų pageidavimu. Vertinant skausmo valdymą pacientų pasitenkinimas turėtų būti nagrinėjamas kaip savarankiškas kintamasis. Skausmo sumažėjimas daugiau kaip 2 balais yra laikomas kliniškai reikšmingu. Nenuoseklų ir netinkamą skausmo gydymą lemia kelios priežastys, įskaitant nepakankamą mokėjimą gydyti skausmą, netinkamą skausmo malšinimo skalių vertinimą, gydytojų požiūrį į opioidus ir netikėjimą pacientų išsakomais nusiskundimais. Todėl svarbus visuotinai priimtas skausmo protokolas, pateikiantis rekomendacijas kaip ir kada malšinti skausmą (41).

Kadangi skausmo ir susijusių būklių gydymas buvo nustatytas kaip dažniausia SPS vizitų priežastis, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turi praktikuoti veiksmingas skausmo įvertinimo, diagnostikos ir gydymo strategijas. Pagrindinės terapinių vaistų klasės, skiriamos SPS vizitų metu, yra narkotiniai analgetikai (16,1 proc.), nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (12,7 proc.) ir ne narkotiniai analgetikai (7,3 proc.) (6). Skausmo valdymo strategijos yra įtrauktos į Skubiosios medicinos rezidentūros, ISP slaugytojų mokymo programą. Tačiau šių principų mokymas įvairiose šalyse, ligoninėse labai skiriasi. Dabartinė skausmo gydymo praktika kartais grindžiama profesine patirtimi, tradicijomis, asmenišku šališkumu, institucinėmis nuostatomis ir rinkodara (6). 2007 m. atliktas tyrimas nustatė, kad daugumai pacientų (83 proc.) buvo atliktas bent vienas skausmo intensyvumo įvertinimas, įrašytas medicinos dokumentuose, tačiau santykinai nedaugeliui pacientų (31 proc.). Skausmo įvertinimas yra neatsiejama skausmo gydymo priemonė. Netinkamas įvertinimas dažnai lemia netinkamą skausmo gydymą. Tyrimuose nustatytas reikšmingas ryšys tarp skausmo lygio atvykstant (vidutinio sunkumo ir sunkus) ir nuskausminimo. Neveiksmingos

skausmo gydymo strategijos dažniausiai sukelia paciento nepasitenkinimą. Tuo pačiu, literatūroje pateikiama duomenų, kad ryšys tarp skausmo mažinimo ir paciento pasitenkinimo lygio yra tose vietose, kur nėra baimės, yra geras kontaktas su gydytoju ir noras vykdyti nurodytas rekomendacijas (6).

Taigi, krūtinės skausmas dažniausiai malšinamas medikamentais, kurie turi būtų skiriami atsižvelgiant į pacientą ir jaučiamo skausmo stiprumą, pobūdį, paciento amžių bei gretutines ligas.

1.2.2. Slaugytojo vaidmuo rūšiuojant ir malšinant skausmą krūtinėje

Krūtinės skausmo vertinimas ir gydymas vis dar yra iššūkis išplėstinės slaugos praktikos (ISP) slaugytojams ir medicinos gydytojams visame pasaulyje. Tinkamas simptomų įvertinimas, profesionalus klinikinis sprendimas ir pradinis gydymas yra svarbūs aspektai, kuriuos reikia įvertinti tinkamai gyvybei pavojingose situacijose (42). Svarbu vengti nereikalingų diagnostinių tyrimų, kurie gali būti susiję su neigiamais rezultatais ir padidėjusiomis sveikatos priežiūros išlaidomis. Pagrindiniai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai (medicinos gydytojai, ISP slaugytojai ir slaugytojai) turi būti gerai supažindinti su klinikinės rizikos gairėmis gyvybės gelbėjimo atveju, kad besiskundžiantys krūtinės skausmu pacientai būtų tinkamai gydomi (15).

Literatūros duomenimis, 78 proc. pacientų, kurie kreipiasi į SPS, jaučia stiprų skausmą ir laiku negauna tinkamo nuskausminimo. Tai tik įrodo, kad skausmo kontrolė nepakankama, skubios medicinos pagalbos metu (38). SPS organizacinės savybės gali įtakoti tinkamo skausmo malšinimo būdo parinkimą ir praleistą laiką. Skausmo malšinimą gali įtakoti laikas praleistas SPS ar net netinkamai naudojama skubumo kategorijų sistema. Paciento asmeninės savybės turi įtakos specialistų priimamam sprendimui, malšinant skausmą (43). Moceri su bendraautoriais (44), apklausę ISP slaugytojus, nustatė, kad neleidžiančios tinkamai skausmo numalšinti priežastys yra nepakankamos žinios apie skausmo malšinimą, nesugebėjimas gydyti iki diagnozės nustatymo, laiko trūkumas, neleidžiantis tinkamai įvertinti ir kontroliuoti skausmo, bei pacientų alkoholio arba kitų narkotinių medžiagų vartojimas. Dėl šių priežasčių neatsižvelgiama į kiekvieno paciento skausmo stiprumą ir jiems neužtikrinamas adekvatus nuskausminimas (44).

Norint pagerinti pacientų pasitenkinimą suteiktomis paslaugomis SPS, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kuo pacientai dažniausiai būna nepatenkinti. Izraelyje atlikto tyrimo (18) metu buvo apklausiami pacientai atvykę į SPS ir juos lydintys asmenys. Dažniausiai pacientai buvo nepatenkinti žema paslaugų kokybe, slaugytojų neigiamu požiūriu į pacientą, darbuotojų nekantrumu, greitumo stoka, nepakankamu situacijos paaiškinimu, šiurkščiu personalo bendravimu siekiant išsiaiškinti problemą. Lydintys asmenys taip pat nurodo veiksnius, kuriais buvo

nepatenkinti, tai: žema paslaugų kokybė, privatumo stoka ir tinkamos laukimo vietos nebuvimas, gydytojų neigiamas požiūris į pacientą, lydinčių asmenų ignoravimas, ilgas gydytojų laukimas ir greitumo trūkumas, slaugytojų ir gydytojų neprofesionalumas, situacijos nepaaiškinimas, informacijos trūkumas apie tolimesnę gydymo eigą, netinkamas požiūris į paciento jaučiamą skausmą (18).

Slaugytojai, kurie dirba rūšiavimo zonoje, turi atsižvelgti, kuriai kategorijai priskirti žmogų su krūtinės skausmu, nes pacientui turi būti suteikta kvalifikuota tinkamo specialisto pagalba (45). Anksčiau pacientams medikamentinį skausmą mažinantį gydymą galėdavo skirti tik gydytojas, tačiau metams bėgant atsirado skubios medicinos ISP slaugytojai, kurie turi daugiau teisių nei slaugytojai (46). Šie ISP slaugytojai taip pat gali skirti analgetikus. Atlikta keletą tyrimų įrodančių, kad slaugytojai atsakingai ir tinkamai pasirenka medikamentus, taip padėdami pacientams (14).ISP slaugytojai įvertinę paciento būklę gali skirti ir tyrimus, būtinus greitesnei krūtinės skausmo priežasties diagnostikai (12). Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje dirbančių ISP slaugytojų SPS per paskutinius penkis metus padaugėjo 7 proc. Jie prisideda prie kokybiškos pacientų priežiūros, didėjant pacientų srautams, o tuo pačiu jų darbas daro poveikį pacientų pasitenkinimui (47).

Iniciatyvos tobulinti SPS skausmo valdymą daugelyje šalių apima personalo mokymą, slaugytojo inicijuotą skausmo malšinimą, pagrindinius laiko iki nuskausminimo rodiklius ir privalomą skausmo balų vertinimą. Skausmas dažniausiai vertinamas žodinio skaitinio įvertinimo skale (nuo 0 iki 10) ir sumažėjimas >2 balų vertinamas kaip „tinkamas nuskausminimas“. Shill su bendraautoriais (48) ištyrė 2476 pacientus, kurių vidutinis skausmo balas pradžioje buvo 6,5 (± 1,8). Vidutinis laikas iki pirmojo nuskausminimo buvo 11,5 minutės (nuo 2,0 iki 85,8 minutės) ir tinkamo nuskausminimo laikas buvo 120 minučių (nuo 60 iki 180 minučių). Iš viso tinkamas nuskausminimas buvo atliktas 43,5 proc. pacientų. Apie 39,9 proc. pacientų buvo labai patenkinti skausmo valdymu. Autorių nuomone, veiksniai, ženkliai susiję su pasitenkinimu skausmo gydymu, yra tinkamas nuskausminimas, specialūs patarimai apie skausmą ir opioidų skyrimas. Klinikinė šio tyrimo svarba yra ta, kad stengdamiesi padidinti paciento pasitenkinimą, turėtume tinkamai malšinti skausmą. Šiam tikslui pasiekti prireikia reguliaraus skausmo įvertinimo ir analgetikų skyrimo, kol skausmo balas sumažės mažiausiai dviem balais ir bus mažesnis nei keturi balai. Aktyvus skausmo anamnezės surinkimas taip pat buvo reikšmingai susijęs su aukštu pasitenkinimo lygiu. Pacientai, manantys, kad slaugytojai ar kiti darbuotojai yra empatiški, nuraminantys ir suprantantys, yra labiau patenkinti savo skausmo gydymu. Daugelio tyrimu taip pat nustatyta, kad pirmenybė turi būti teikiama geriamiesiems skausmą malšinamiems vaistams (48).

Lietuvoje tyrimų apie ISP slaugytojų vaidmenį pacientų rūšiavimui SPS ir požiūrį į skausmo malšinimą nėra atlikta. Taigi, ISP slaugytojų vaidmuo rūšiavime ir skausmo malšinime yra labai svarbus ir reikalaujantis atidumo.

1.3. Pacientų, besiskundžiančių skausmu krūtinėje, pasitenkinimas suteikta

pagalba

1.3.1. Veiksniai, įtakojantys pacientų pasitenkinimą suteikta pagalba

Pasitenkinimas - asmeninis, vidinis jausmas, kuris atspindi malonumo ar nusivylimo pojūtį, kuris parodo mūsų supratimą apie paslaugos funkcionavimą su laukiamais lūkesčiais (1). Kokybiška pacientų priežiūra SPS yra vienas iš svarbiausių paslaugų vertinimo rodiklių, kuriuos reikia įvertinti sveikatos priežiūroje. Skubios pagalbos ISP slaugytojai yra naujovė, kurių pagalba siekiama pagerinti sveikatos priežiūros paslaugas, gerinti kokybišką pacientų priežiūrą (2).

Pacientų pasitenkinimas yra viena iš plačiausiai naudojamų priemonių, vertinant sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą. Skausmo malšinimas yra viena iš priežasčių, įtakojančių geresnį pacientų pasitenkinimą suteikta pagalba. Bhakta su bendraautoriais (6) tyrimas parodė, kad skausmo sumažėjimas reikšmingai susijęs su gautų vaisto dozių skaičiumi. Skausmo sumažėjimas priklausė ir nuo skubumo kategorijos priskyrimo (rūšiavimo). Pacientų pasitenkinimas skausmo mažinimu buvo susijęs su tinkamu personalo skausmo vertinimu, personalo atsaku į skausmą ir tinkamu skausmo gydymu (6).

Nors daugelis atliktų tyrimų parodo, kad pasitenkinimą gali lemti skausmo malšinimas, tačiau tai yra ne vienintelis įtakojantis veiksnys (3). Pasitenkinimą taip pat įtakoja laukimo SPS laikas, skaudanti vieta, įvykusi trauma. Italijos universitetinėse ligoninėse 2016 m. atliktas tyrimas (4), kurio metu nustatyta, kad skausmas pradedamas malšinti vidutiniškai po 62 minučių nuo atvykimo į SPS. Krūtinės skausmas pradedamas malšinti tik praėjus maždaug 75 minutėms. Kadangi medikamentinis gydymas pradedamas tik praėjus daugiau nei valandai, todėl mažiau nei trečdalis respondentų buvo tuo patenkinti (4). Australijoje atlikus tyrimą apie laukimo laiką SPS, nustatyta, kad laukiant ISP slaugytojo lyginant su medicinos gydytojais pagalbos laukimo laikas buvo 7 min. trumpesnis (17).

Bendravimas yra kita svarbi sudedamoji dalis, kad pacientas būtų patenkintas gauta paslauga SPS. Pagarbiai ir mandagiai bendrauti turi visas dirbantis personalas, nes bent vieno personalo nario netinkamas bendravimas gali sukelti pacientui ar jo artimajam nepasitenkinimą (17). Mandagus bendravimas yra svarbus ne tik kalbant su pacientais ar jų artimaisiais. Sklandus komandinis darbas yra neatsiejamas nuo bendravimo. Tinkamas bendravimas su kolegomis mažina klinikinių klaidų tikimybę, padeda sutrumpinti laukimo laiką SPS bei suteikia pacientui saugumo jausmą (49). ISP slaugytojai taip pat turi stiprinti ryšius tarp medicinos gydytojų ir slaugytojų, kad būtų pagerintas komandinis personalo darbas (50).

Pagarba pacientų privatumui, turi daug įtakos pasitenkinimui. Privatumas buvo pripažintas pagrindine žmogaus teise, kurios turėtų būti laikomasi visose gyvenimo situacijose, ypač medicinos ir slaugos srityse. Jis gali būti vertinamas kaip asmens laisvė ir privačios erdvės turėjimas, susijęs su pagarba pačiam asmeniui. Privatumas yra pažeidžiamas, kai kiti asmenys, nesusiję su gydymu, gali gauti asmeninius paciento duomenis, kai nepageidaujami asmenys būna šalia paciento, stebi vykstančią konsultaciją, kišasi į asmeninių sprendimų priėmimą. Tinkamas privatumo suteikimas yra būtinas, norint sukurti ryšį tarp medicinos personalo ir paciento. Priešingu atveju, pacientas gali neatskleisti informacijos reikalingos gydymui, atsisakyti medicininės apžiūros, nes gali sukelti nerimą, stresą, agresiją, mažinti priežiūros kokybę (5).

Literatūroje yra vertinama besikreipiančių į SPS pacientų lytis, amžius, rasė, šeimyninė padėtis, išsilavinimo lygis, pilietybė (51,52,53). Daugelyje atliktų tyrimų nustatyta, kad demografiniai rodikliai neturi įtakos pasitenkinimui. Keletą tyrimų nustatyta, kad vyrai yra labiau patenkinti gautomis paslaugomis nei moterys (10,51,52). Vertinant pacientų besikreipiančių į SPS amžiaus įtaką pasitenkinimui, tyrimuose randama įvairių rezultatų. Vienuose tyrimuose amžius turėjo įtakos pasitenkinimui, o kituose ne. Messina su bendraautoriais (16) nustatė, kad vyresni pacientai buvo labiau patenkinti suteiktomis paslaugomis nei jaunesni. Tačiau negalime teigti, kad visada vyresni pacientai yra labiau patenkinti suteikta pagalba SPS (16).

Marco su bendraautoriais (52) nustatė, kad krūtinės skausmo vidurkis yra 5,2 balo. Veiksniai, susiję su didesniais skausmo balais, buvo jaunesnis amžius ir žemesnis išsilavinimo lygis. Autoriai vertino dabartinį jaučiamą skausmą su anksčiau jaustu skausmu ir nustatė, kad pacientų skausmo vertinimui įtakos turi klinikiniai, psichologiniai ir socialiniai aspektai, įskaitant fizinį skausmą, amžių, lytį. Gauti rezultatai pabrėžė subjektyvų ir kintantį skausmo vertinimą SPS (52). Pacientai, kurie yra patenkinti savo priežiūra SPS yra linkę atviriau bendrauti ir dalyvauti gydymo procese. Pacientų pasitenkinimas suteiktomis paslaugomis taip pat gerina gydytojų ir kito SPS personalo pasitenkinimą darbu (6).

ISP slaugytojai daugiau dėmesio pacientų konsultacijų metu skiria bendravimui, todėl pacientai lankydamiesi pas juos jaučia didesnį pasitenkinimą (55). Australijoje atlikto tyrimo metu gauti rezultatai rodo, kad skubios pagalbos ISP slaugytojai yra švelnesni nei medicinos gydytojai. ISP slaugytojas yra kruopštesnis, geriau moka nuraminti pacientą ir labiau domisi paciento sveikata nei gydytojas, todėl pacientai dažniau renkasi ISP slaugytojo nei medicinos gydytojo paslaugas (17). Irane atlikto tyrimo metu nustatyta, kad įtakos pacientų pasitenkinimui turi gydytojų pasitikėjimas, elgesys su pacientais, slaugytojų mandagus bendravimas bei saugumo suteikimas SPS. Taigi, aukštesnį pasitenkinimo lygį lemia slaugytojų tinkamas bendravimas su pacientais (56).

Pacientų pasitenkinimas slaugos paslaugomis yra svarbus kokybės rodiklis tiek stacionarinėse, tiek ambulatorinėse įstaigose (57). ISP slaugytojai Melburno SPS buvo pristatyti,

kaip alternatyva medicinos gydytojams, kurie turėtų užtikrinti prieinamą ir veiksmingą pacientų priežiūrą. ISP slaugytojas įdiegtas į Australijos sveikatos priežiūros sistemą, siekiant patenkinti vis augančius sveikatos priežiūros sistemos poreikius. Vertinanti ISP slaugytojų darbą, nustatyti svarbūs veiksniai, sąlygoję didesnį pacientų pasitenkinimą, tai sumažėjęs laukimo laikas ir padidėjęs pasitenkinimas suteiktomis paslaugomis (11).

Landau su bendraautoriais (18) nustatė, kad 23,6 proc. pacientų ir 20,5 proc. lydinčių asmenų patiria neigiamus jausmus SPS. Tyrimo metu nustatyti aštuoni aspektai, kurie įtakojo pacientų ir juos lydinčių asmenų pasitenkinimą: 1. Personalo požiūris į pacientą ir paslaugų kokybė SPS; 2. Darbuotojų požiūris į pacientus; 3. Darbuotojų požiūris į pacientus lydinčius asmenis; 4. Laukimas; 5. Medicininės priežiūros kokybė; 6. Informacijos pateikimas pacientams ir juos lydintiems asmenims; 7. Pacientams teikiama informacija, kurią pasakė lydintys asmenys; 8. Šiurkštumas sprendžiant problemas. Tarp lydinčių asmenų išryškėjo trys veiksniai, kurie turėjo įtakos nepasitenkinimui: 1. Darbuotojų bendras požiūris; 2. Darbuotojų požiūris į pacientus, 3. Personalo šiurkštumas aptariant paciento problemą. Pacientų nepasitenkinimą taip pat įtakojo slaugytojų neigiamas požiūris į lydinčius asmenis. Nepasitenkinimas SPS paslaugomis yra gana dažnas reiškinys - jis pasireiškia 1 iš 4 pacientų ir 1 iš 5 pacientus lydinčių asmenų (18).

Kol kas nėra visuotinai priimtino paciento pasitenkinimo apibrėžimo. Paciento pasitenkinimas yra svarbi priemonė vertinant priežiūros kokybę. Pacientai, kurie yra patenkinti savo priežiūra, geriau reaguoja į gydymą. Be to, personalas, dalyvaujantis gero klientų pasitenkinimo sistemoje, patiria mažiau netinkamų elgesio atvejų nei jų kolegos. Padidėjęs pacientų pasitenkinimas taip pat pagerina gydytojų ir kitų SPS darbuotojų pasitenkinimą darbu. Galiausiai, geras pacientų pasitenkinimas reiškia pagerėjimą. Rezultatai, vertinantys pacientų pasitenkinimą, gali skirtis priklausomai nuo to, kaip vykdoma apklausa - tiesiogiai pacientui ar dalyvaujant šeimos nariui, klausiama žodžiu ar raštu, vykdoma išleidimo metu ar praėjus kelioms dienoms po vizito SPS. Taip pat nustatyta, kad sunkesnės būklės ir kelis kartus gydomi pacientai yra labiau patenkinti suteikta pagalba. Galiausiai tokios aplinkybės, kaip savaitės diena prieš savaitgalį, dienos laikas neturi įtakos paciento pasitenkinimui. Tyrimo metu nustatyta, kad skubios ir rūpestingos paslaugos gavimas yra svarbesnis už bendrą pacientų praleistą laiką SPS ir pacientų suvokimą apie jų laukimo laiką (18).

Sėkmingas gydytojų ir pacientų bendravimas dėl priėmimo priežasčių ir tyrimų rezultatų taip pat gali būti svarbus paciento pasitenkinimo vertinime. Mažesnis pacientų pasitenkinimo lygis dažnai kyla dėl vartojamos techninės medicinos kalbos, kuri pacientams nesuprantama. Net SPS slaugytojai ir gydytojai 2011 m. tyrime „informaciją, pagarbą ir empatiją“ įvertino kaip svarbiausias tobulintinas sritis (58).

Dešimt svarbiausių pacientų lūkesčių Europoje:

1. Konsultacijos metu sveikatos priežiūros specialistas turi turėti pakankamai laiko išklausyti, kalbėtis ir viską paaiškinti pacientui.

2. Sveikatos priežiūros specialistas turi sugebėti suteikti skubią pagalbą neatidėliotinais atvejais.

3. Sveikatos priežiūros specialistas turi užtikrinti informacijos susijusios su pacientu, konfidencialumą.

4. Sveikatos priežiūros specialistas turi atsakyti į visus paciento rūpimus klausimus. 5. Bendraudamas su sveikatos priežiūros specialistu pacientas turi jaustis laisvai.

6. Reikalui esant, pacientas turi turėti galimybę trumpam pasimatymui su sveikatos priežiūros specialistu.

7. Sveikatos priežiūros specialistas turi nuolat tobulintis.

8. Sveikatos priežiūros specialistas turi ne tik gydyti, bet ir propaguoti ligų profilaktiką. 9. Sveikatos priežiūros specialistas turi ypatingai įvertinti medikamentų skyrimą, jų reikalingumą.

10. Turi būti detaliai aiškinami tyrimų ir gydymo rezultatai (59).

SPS pacientų lūkesčius nagrinėjusių autorių tyrime buvo pasirinktos šešios pacientų lūkesčių grupės:

1. Personalo bendravimo su pacientais; 2. Priimtino laukimo laiko;

3. Pagalbos sunkumo nustatymo proceso; 4. Informacijos srauto valdymo;

5. Slaugos kokybės;

6. Esamo paslaugų lygio kokybės gerinimo (60).

Taigi siekiant užtikrinti pacientų pasitenkinimą suteiktomis paslaugomis SPS, reikia atsižvelgti ir į pasitenkinimą, ir į nemalonius pojūčius sukeliančius veiksnius. Išsiaiškinus veiksnius, kurie sukelia nemalonius pojūčius, juos stengtis pašalinti.

1.3.2. Pacientų, besiskundžiančių skausmu krūtinėje, pasitenkinimas slaugytojo

suteikta pagalba

ISP slaugytojai daugiau dėmesio pacientų konsultacijų metu skiria bendravimui, todėl pacientai lankydamiesi jaučia didesnį pasitenkinimą (55). Tyrimuose nurodoma, kad ISP slaugytojas yra kruopštus, moka raminanti pacientą ir labiai domisi paciento sveikata, todėl

pacientai yra patenkinti ISP slaugytojo paslaugomis ir dažniau renkasi ISP slaugytojo nei medicinos gydytojo paslaugas (17). Irane atlikto tyrimo metu nustatyta, kad įtakos pacientų pasitenkinimui turi pasitikėjimas, elgesys su pacientais, slaugytojų mandagus bendravimas bei saugumo suteikimas SPS (56).

Griffin su bendraautoriais (61) tyrimo metu daugelis respondentų nurodė, kad turėjo pakankamai laiko aptarti savo problemas su ISP slaugytojais, kas nusako gerus klausymo įgūdžius. Tyrimo rezultatai parodo, kad ISP slaugytojas gali suteikti aukštos kokybės, saugią ir veiksmingą priežiūrą, o tai atspindi aukštą pacientų pasitenkinimo lygį (61).

Patenkinimas taip pat susijęs su SPS personalo požiūriu į paciento nusiskundimus apie skausmą. Ankstesni tyrimai parodė, kad pacientų pasitenkinimas SPS gali būti susijęs su priežiūros savalaikiškumu, empatija, technine kompetencija, informacijos teikimu ir skausmo valdymu (6). Pasitenkinimas dažnai priklauso nuo greito vaistų nuo skausmo vartojimo arba tam tikro vaisto gavimo. Literatūros apžvalgoje apie skausmo paplitimą SPS nustatyta, kad pacientai nori, kad jų skausmas būtų gydomas iš karto po atvykimo į SPS, tuo tarpu daugelyje atvejų skausmą malšinantys vaistai buvo skiriami vėliau - po medikų konsultacijos ar baigus gydymą. Tyrimuose nustatyta, kad pacientų pasitenkinimas buvo susijęs su SPS personalo reakcija į paciento nusiskundimus apie skausmą. Literatūros apžvalgoje (6), kurioje išnagrinėtas pacientų pasitenkinimas SPS, nustatyta, kad kultūriniai veiksniai, pirminio skausmo patyrimo intensyvumas ir skirtingos skausmo skalės veikia taip, kad suprastų supratimą apie skausmo malšinimo ir pasitenkinimo sąsajas.

Nerimas taip pat gali turėti įtakos skausmo suvokimui (62). Skausmo sumažėjimas pacientams buvo reikšmingai susijęs su: personalo atliekamu skausmo vertinimu, personalo reakcija į skausmą ir pasitenkinimu skausmo gydymu. Nors pasitenkinimas skausmo gydymu ir bendras pasitenkinimas slaugos kokybe buvo teigiamai koreliuojami, pastaroji reikšmingai nesusijusi su skausmo sumažėjimu. Tai rodo, kad pasitenkinimas bendravimu su slaugytojais, tinkamas gydymo laikas ir gydytojo susidomėjimas pacientu kaip asmeniu nebuvo susiję su skausmo sumažėjimu. Papildomi tyrimai, skirti nustatyti ryšius tarp kitų SPS vizito kintamųjų, pavyzdžiui, buvimo trukmę, gali suteikti papildomos įžvalgos ir paskatinti pokyčius, siekiant pagerinti dabartines skausmo gydymo strategijas (6).

Didžiausias nepasitenkinimas suteikta pagalba yra tuomet, kai pacientai gauna mažai arba išvis negauna patarimų išvykstant iš SPS. Dalis pacientų pateisino darbuotojus dėl dėmesio stokos, nurodydami, kad įvertina SPS personalo užimtumą (63).

Lietuvoje yra atlikta keletas tyrimų, vertinančių pacientų lūkesčius ir paslaugų kokybę, sveikatos priežiūros sistemoje. Tačiau jie vertina stacionarinių paslaugų kokybę. Tyrimų apie

slaugytojų paslaugų kokybę SPS yra labai mažai. Be to, skausmo malšinimo reikšmė slaugytojo paslaugų vertinimui nėra detaliai analizuota.

Taigi, daugelio atliktų tyrimų rezultatuose matoma, kad tinkamas ISP slaugytojo atliekamas vaidmuo SPS nulemia aukštesnį pasitenkinimo lygį. ISP slaugytojai yra nuoširdūs, skiria daugiau laiko bendravimui su pacientais, o tai turi teigiamos įtakos pasitenkinimui suteikta pagalba.

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai

Tyrimo objektas: krūtinės skausmo malšinimo reikšmė pasitenkinimui suteikta pagalba. Tyrimo subjektas: pacientai 2019 m. rugsėjo mėn. - 2020 m. vasario mėn. atvykę į LSMUL KK Suaugusiųjų priėmimo - SPS dėl krūtinės skausmo.

Tyrimo metodas: kiekybinis tyrimas: anoniminė anketinė apklausa. Buvo panaudotas vienas klausimynas, sudarytas remiantis literatūros apžvalga.

Anketa pacientams (1 priedas), sudaryta iš 16 klausimų, siekiant įvertinti pacientų, besikreipiančių į SPS dėl skausmo krūtinėje, skausmo malšinimo reikšmę pasitenkinimui suteikta pagalba.

Anketoje buvo pateikiami dviejų tipų klausimai- atviri ir uždari, kuriuose reikėjo pasirinkti po vieną atsakymo variantą. Gavus įstaigos vadovo, Skubiosios medicinos klinikos vadovo sutikimus, Bioetikos centro leidimą, tyrėja išdalino anketas pacientams, kurie atvyko į LSMUL KK SPS skųsdamiesi krūtinės skausmu, po atvykimo praėjus 2 valandoms. Anketos buvo surinktos, kai pacientai savarankiškai ir niekieno netrukdomi atsakė į anketoje pateiktus klausimus.

Pagrindinę anketą sudarė:

1. Pristatomoji dalis, kurioje respondentas supažindinamas su apklausos tikslais bei pateikiama trumpa anketos užpildymo instrukcija, garantuojamas anonimiškumas;

2. Bendrojo pobūdžio klausimai demografiniams rodikliams įvertinti - lytis, amžius (metais), atvykimo būdas ir vieta, artimųjų buvimas;

3. Klausimai apie skausmą krūtinėje atvykus, siekiant išsiaškinti skausmo pobūdį, trukmę, intensyvumą, vartotus namie vaistus;

4. Klausimai apie pirmąją pagalbą SPS - trukmė iki pirmosios apžiūros, iki vaisto paskyrimo, koks ir kaip skirtas vaistas, skausmo stiprumas po gydymo;

5. Klausimai apie pasitenkinimą slaugytojo darbu (20 klausimų), vertinant nuo 1 (blogiausio) iki 7 (geriausiai). Klausimai apėmė slaugytojų bendravimą, paciento privatumo užtikrinimą, informacijos teikimą apie tyrimus, gydymą, tolesnę eigą ir priežiūrą, vaistus ir reikšmingos anamnezės surinkimą, slaugytojo savarankiškumą, skiriant vaistus.

Prieš atliekant pagrindinį tyrimą, buvo atlikta bandomoji LSMUL KK SPS pacientų apklausa, kurios metu buvo apklausta 10 pacientų. Remiantis šios apklausos rezultatais, buvo patikslinti trys klausimyno klausimai. Apklausus dar 10 pacientų, buvo įsitikinta, kad klausimynas respondentams pakankamai aiškus. Atsakymai į klausimus buvo užpildyti 100 proc.

2.2. Tyrimo bioetika

Tyrimui atlikti gautas Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC – ISP(M) – 27 (2 priedas).

Tyrimo metu buvo laikomasi tyrimo etikos bei sąžiningumo principų. Užpildytos tiriamojo asmens informavimo bei sutikimo formos. Respondentams buvo paaiškintas tyrimo tikslas, akcentuojama atsakymų svarba, užtikrinta, jog bus laikomasi konfidencialumo ir anonimiškumo. Tyrimo pradžioje respondentams buvo paaiškinta, kad duomenys bus pateikti tik apibendrinti, todėl nebus pažeistas privatumo principas.

Pateikiant anketą respondentų buvo paprašyta atsakyti į anketos klausimus, pabrėžiant jų teisę atsisakyti dalyvauti tyrime.

2.3. Tiriamųjų atranka

Tyrime dalyvavo pacientai, 2019 m. rugsėjo mėn. - 2020 m. vasario mėn. atvykę į LSMUL KK SPS, kurie skundėsi krūtinės skausmu. Į tyrimą įtraukti 18 m. amžiaus ir vyresni pacientai, kurie sutiko dalyvauti tyrime ir užpildė anoniminę anketą. Tyrimui atsitiktiniu būdu buvo pasirinktos dienos ir apklausti pacientai tuo metu apsilankę SPS. Pacientai, kurie buvo labai sunkios būklės, agresyvūs ar neblaivūs, į tyrimą nebuvo įtraukti. Prieš tiriant asmenis, jiems ir ju artimiesiems buvo paaiškinamas tyrimo tikslas, eiga ir nurodoma, kam bus panaudojami surinkti duomenys. Tada buvo atsiklausiama, ar jie sutinka dalyvauti šiame tyrime. Jei pacientas negalėjo užpildyti anketos dėl skaitymo problemos, klausimus pateikė ir ją užpildė darbo autorė.

Buvo išdalinta 200 anketų. Grąžintos 196 anketos. Kiekybinio tyrimo duomenų analizei buvo naudojama 196 pilnai užpildytų anketų. Atsako dažnis 98 proc. Tyrime dalyvavo apklausoje sutikę dalyvauti LSMUL KK SPS pacientai, atvykę dėl skausmo krūtinėje. Užpildyti anketas buvo pasiūlyta visiems apsilankiusiems SPS pacientams dėl jaučiamo skausmo krūtinėje, kurie po skyriuje suteiktos medicininės pagalbos laukė išrašo iš medicininių dokumentų arba guldymo į stacionarinį skyrių.

2.4. Duomenų analizės metodai

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w 23.0“ ir MS Excel 2016 kompiuterinę programą. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui

pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Aprašant intervalų skalės kintamuosius taikytas vidurkis (m) ir jo standartinis nuokrypis (SN), mediana (Md) bei pirmas (Q1) ir trečias (Q3) kvartiliai. Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus, poriniai palyginimai atlikti z testu su Bonferroni korekcija. Dviejų nepriklausomų imčių skirstiniai, netenkinę normalumo prielaidos, lyginti Mann-Whitney U testu, apskaičiuojant Z kriterijų. Ryšio tarp neparametrinių požymių stiprumas analizuotas apskaičiuojant Spearman koreliacijos koeficientą (r). Jei 0<|r|≤0,3, dydžiai silpnai priklausomi, jei 0,3<|r|≤0,8, vidutiniškai priklausomi, jei 0,8<|r|≤1, stipriai priklausomi. Koreliacijos koeficientas bus teigiamas, kai vienam dydžiui didėjant, didės ir kitas, neigiamas – kai vienam dydžiui didėjant, kitas mažės. Vieno binarinio priklausomo kintamojo (Y) priklausomybė nuo kelių nepriklausomų kintamųjų (X) vertinta daugiaveiksnės logistinės regresijos metodu, skaičiuotas šansų santykis (ŠS) su jo pasikliautinuoju 95 proc. intervalu (PI). Regresijos modelio kiekvienos kategorijos klasifikavimo procentas laikytinas patenkinamu kai buvo ne mažesnis, nei 50 proc. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezultatai pateikiami diagramose ir lentelėse.

3. REZULTATAI

3.1. Besikreipiančių į SPS dėl skausmo krūtinėje pacientų pasiskirstymas pagal

demografinius rodiklius ir skausmo ypatybes

Atrankos kriterijus atitiko ir tyrime dalyvavo į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMU KK) skubios pagalbos skyrių (SPS) atvykę 196 pacientai: 103 (52,6 proc.) moterys ir 93 (47,4 proc.) vyrai. Jauniausiam tyrimo dalyviui buvo 20 metų, vyriausiam – 96 metai. Bendras respondentų amžiaus vidurkis 65,32±13,6 metų. Kiekybinio kintamojo “Respondentų amžius” skirstinys netenkino normalumo prielaidos, todėl tolimesnė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant tris amžiaus grupes: ≤60 metų, 61-70 metų ir >70 metų (2 lentelė).

2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagalatvykimo į SPS ir skausmo ypatybes (N=196)

Požymiai Pasiskirstymas Lytis, n (proc.) Moterys 103 (52,6) Vyrai 93 (47,4) Amžius, n (proc.) ≤60 m. 77 (39,3) 61-70 m. 45 (23,0) >70 m. 74 (37,8) Atvykimas į SPS, n (proc.) Atvyko pats 51 (25,8) Atvežė artimieji 56 (28,3) Atvežė GMP 66 (33,3)

Pervežtas iš kitos ligoninės 23 (11,6)

Atvykus pateko į, n (proc.)

Ambulatoriją 93 (47,4)

Stebėjimo palatą 85 (43,6)

Reanimacinę palatą 18 (9,0)

Artimųjų buvimas kartu šiuo metu, n (proc.)

Taip 66 (33,7) Ne 130 (66,3) Skausmo pobūdis Spaudžiantis 38 (19,4) Maudžiantis 62 (31,6) Duriantis 38 (19,4) Plėšiantis 22 (11,5) Kita 35 (17,9)

Vaistų vartojimas nuo skausmo prieš atvykstant

Taip 88 (41,9)

Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti pacientų, atvykusių į SPS dėl skausmo krūtinėje, atvykimo ypatybes. Gauti rezultatai rodo, kad trečdalį tyrime dalyvavusių pacientų į SPS atvežė greitosios medicinos pagalbos automobilis (33,3 proc., n=66) ir beveik trečdaliui pacientų skausmas krūtinėje buvo maudžiančio pobūdžio (31,6 proc.). Dauguma atvykusių pacientų pateko į ambulatoriją (47,4 proc., n=93) ar stebėjimo palatą (43,6 proc., n=85). Apklausos metu artimieji buvo kartu su trečdaliu tyrime dalyvavusių pacientų (33,7 proc., n=66). Daugiau kaip pusė apklausoje dalyvavusių pacientų vieną valandą prieš atvykstant vaistų nuo skausmo nevartojo (55,1 proc., n=108) (2 lentelė).

Analizuojant pacientų pasiskirstymą pagal lytį ir amžiaus grupes nustatyta, kad į SPS dėl skausmo krūtinėje atvykę vyrai buvo reikšmingai dažniau jaunesni nei 60 metų amžiaus palyginus su moterimis, o moterys dažniau vyresnės nei 70 metų amžiaus palyginus su vyrais (p=0,03) (1 pav.).

χ²=6,6, p=0,036; *-p<0,05, palyginus su vyrais (z testas su Bonferroni korekcija)

1 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį ir amžiaus grupes

Vertinant pacientų atvykimo į SPS būdą, nustatyta, kad moterys reikšmingai dažniau nei vyrai atvyko su GMP automobiliu (atitinkamai 41,8 proc. ir 24,7 proc.) (p<0,05). Stebima tendencija, kad moteris dažniau atvežė artimieji ar jos buvo pervežtos iš kitos ligoninės palyginus su vyrais, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (2 pav.).

48,4 21,5 30,1 31,1 24,3 44,7 0 10 20 30 40 50 60

≤60 metų 61-70 metų >70 metų

Procentai Amžius Vyrai Moterys

*

*

χ²=7,3, p=0,042; *-p<0,05, palyginus su vyrais (z testas su Bonferroni korekcija)

2 pav. Pacientų atvykimo būdas į SPS pagal lytį

Analizuojant pacientų atvykimo būdą priklausomai nuo jų amžiaus stebima tendencija, kad dauguma jaunesnių kaip 60 metų pacientų į SPS atvyko patys (37,7 proc., n=29), 61 – 70 metų amžiaus respondentai taip pat dažniau atvyko patys (28,9 proc., n=13), o vyresni nei 70 metų amžiaus buvo atvežami greitosios medicinos pagalbos automobiliu (44,6 proc., n=33). Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp atvykimo būdų skirtingose amžiaus grupėse nenustatyta (3 pav.).

3 pav. Pacientų atvykimo būdas į SPS pagal amžių

26,9 33,3 24,7 15,1 25,2 _24,3 41,8* 8,7 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Pats Atvežė artimieji Atvežė GMP Pervežtas iš kitos ligoninės Procentai Atvykimo būdas Vyras Moteris 37,7 24,7 27,3 10,4 28,9 26,7 26,7 17,8 12,2 33,8 44,6 9,5 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

Atvyko pats Atvežė artimieji Atvežė GMP Pervežtas iš kitos ligoninės Procentai Atvykimo būdas ≤60 metų 61-70 metų >70 metų