LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

MEDICINOS STUDIJŲ PROGRAMA

Marija Butkevičiūtė

PACIENTŲ, SERGANČIŲ PSICHIKOS SUTRIKIMAIS, NERIMO

IR NEMIGOS SIMPTOMŲ IŠREIKŠTUMO SĄSAJOS SU

SKYDLIAUKĖS AŠIES HORMONŲ KONCENTRACIJOMIS

Magistrinis darbas

Darbo vadovas: doc. dr. V. Steiblienė

Kaunas

2018

2

Turinys

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1 LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1 Nerimas ir nemiga psichiatrijoje ... 11

1.2 Miego kokybė Lietuvoje ... 11

1.3 Nerimastingumo tyrimai Lietuvoje ... 12

1.4 Skydliaukės ašies hormonai ir žmogaus smegenys ... 12

1.5 Skydliaukės ašies funkcija ir psichiatriniai sutrikimai ... 13

1.5.1 Hipotiroidizmas ir psichiatriniai sutrikimai ... 14

1.5.2 Hipertiroidizmas ir psichiatriniai sutrikimai ... 15

1.6 Psichiatrinių sutrikimų gydymas gydant skydliaukės ašies hormonais ... 16

2 TYRIMO METODIKA ... 18

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 21

3.1 Tiriamųjų asmenų sociodemografiniai parametrai ... 21

3.2.1 Pacientų, hospitalizuotų dėl psichikos sutrikimo paūmėjimo, nemigos simptomų išreikštumas (PKMI rezultatai) ... 22

3.2.2 Pacientų, hospitalizuotų dėl psichikos sutrikimo paūmėjimo, nerimo simptomų išreikštumas (HAM-N rezultatai) ... 25

3.3 Pacientų, hospitalizuotų dėl psichikos sutrikimo paūmėjimo, skydliaukės ašies hormonų koncentracijos ... 26

3.4 Pacientų, hospitalizuotų dėl psichikos sutrikimo paūmėjimo, nerimo simptomų išreikštumo (HAM-N rezultatų) ir nemigos simptomų išreikštumo (PKMI rezultatų) sąsajos su skydliaukės ašies hormonų koncentracijomis ... 28

3 IŠVADOS ... 29 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 30 PRIEDAS NR. 1 ... 34 PRIEDAS NR. 2 ... 36 PRIEDAS NR. 3 ... 40

4

SANTRAUKA

Pacientų, sergančių psichikos sutrikimais, nerimo ir nemigos simptomų išreikštumo sąsajos su skydliaukės ašies hormonų koncentracijomis

Tikslas: Nustatyti pacientų, sergančių psichikos sutrikimais, nerimo ir nemigos simptomų

išreikštumo sąsajas su skydliaukės ašies hormonų koncentracijomis.

Uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, hospitalizuotų dėl psichikos sutrikimo paūmėjimo, nerimo ir

nemigos simptomų išreikštumą. 2. Įvertinti pacientų, hospitalizuotų dėl psichikos sutrikimo paūmėjimo, skydliaukės ašies hormonų koncentracijas. 3. Nustatyti nerimo ir nemigossimptomų išreikštumo sąsajas su skydliaukės ašies hormonų koncentracijomis.

Tyrimo dalyviai: Į tyrimą buvo įtraukti pacientai, gydomi Lietuvos Sveikatos Mokslų

Universiteto (LSMU) ligoninės Kauno Klinikų Psichiatrijos klinikoje dėl psichikos sutrikimo paūmėjimo, kuriems buvo atliktas skydliaukės ašies hormonų tyrimas, įtariant skydliaukės funkcijos sutrikimą.

Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos komiteto leidimas (Nr. BEC - MF - 191). Visi tiriamieji sutiko dalyvauti tyrime ir pasirašė informuoto asmens sutikimo formą

Metodai: Tiriamieji buvo prašomi užpildyti trumpą sociodemografinę anketą, nerimo

simptomų išreikštumas buvo vertinamas naudojant 14-os punktų Hamiltono nerimo skalę (HAM-N), o nemigos išreikštumas - naudojant Pitsburgo miego kokybės klausimyną (PKMI).

Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 52 pacientai, iš kurių vyrai sudarė 26,9 proc. Vidutinis

tiriamųjų amžius buvo 44,2 (19,6) metai. Bendras tiriamųjų PKMI vidurkis buvo 10,58 (3,69) balai; 75 proc. tiriamųjų nustatyti nemigos simptomai, dažniausiai (55,8 proc.) jie buvo lengvo laipsnio. Bendras tiriamųjų HAM-N vidurkis buvo 25,50 (10,24) balai; 86,55 proc. tiriamųjų nustatyti nerimo simptomai, 48,8 proc. jis buvo sunkaus laipsnio. Iš visų tiriamųjų, hospitalizuotų dėl psichikos sutrikimo paūmėjimo 69,2 proc. turėjo normalius TSH, FT4 ir FT3 koncentracijų rodiklius, dažniausias skydliaukės funkcijos sutrikimas buvo klinikinė hipotirozė (9,6 proc.). Nustatytos sąsajos tarp nerimo simptomų išreikštumo ir nemigos simptomų sunkumo (r=0,416; p=0,002) ir tarp nerimo simptomų išreikštumo ir tiriamųjų asmenų FT4 koncentracijos rodiklio (r=0,289; p=0,038).

Išvados: 1. Trims iš keturių tiriamųjų, hospitalizuotų LSMUL KK Psichiatrijos klinikoje dėl

psichikos sutrikimo paūmėjimo nustatyti nemigos simptomai, kas antram tiriamajam nemiga buvo lengvo laipsnio; didžiajai daugumai tiriamųjų nustatyti nerimo simptomai, kas antram tiriamajam jie buvo sunkaus laipsnio. 2. Trims iš keturių tiriamųjų, hospitalizuotų dėl psichikos sutrikimo paūmėjimo, nustatyti normalūs TSH, FT4 ir FT3 koncentracijų rodikliai, tačiau kas dešimtam pacientui nustatyta klinikinė hipotirozė. 3. Didesnis nerimo išreikštumas tarp tiriamųjų tiesiogiai siejosi su ryškesniu nemigos simptomų sunkumu ir su didesne FT4 koncentracija kraujo serume.

5

SUMMARY

Association Between Thyroid Hormones, Symptoms Expressiveness of Insomnia and Anxiety in Psychiatric Patients

Aim: To identify association between thyroid hormones concentrations and symptoms

expressiveness of insomnia, anxiety in psychiatric patients.

Tasks: 1. To evaluate symptoms expressiveness of insomnia and anxiety among patients,

hospitalized for exacerbation of psychiatric symptoms. 2. To evaluate alterations of thyroid hormones concentrations in recently hospitalized psychiatric patients. 3. To identify association between thyroid hormones concentrations and symptoms expressiveness of insomnia, anxiety.

Methods: Subjects were asked to fill sociodemographic questionnaire, symptoms expressiveness of anxiety were evaluated by using 14 items Hamilton Anxiety Rating Scale (HAM-A) and symptoms expressiveness of insomnia - using The Pittsburgh sleep quality index (PSQI).

Subjects: Patients were obtained from the Psychiatric clinic at The Hospital of Lithuanian

University of Health Sciences (LSMU) Kauno klinikos, who were hospitalized for exacerbation of

mental disorders and to whom were taken thyroid hormones suspecting thyroid dysfunction.

A permission for this research was got from LSMU Bioethics committee (Nr. BEC - MF - 191). All subjects agreed to participate in this research and signed an informed consent form.

Results: The research involved 52 patients of whom 26,9 % were men. Subjects average age

was 44,2 (19,6) years. Total subjects PSQI average was 10,58 (3,69) points; symptoms of insomnia were identified for 75 % of subjects, mainly (55,8 %) it was mild intensity. Total subjects HAM-A average was 25,50 (10,24) points; symptoms of anxiety were identified for 86,55 % of subjects, 48,8 % it was identified as severe. Of all subjects, who were hospitalized for exacerbation of mental disorders, 69,2 % had normal TSH, FT4 and FT3 concentration values, the most frequent thyroid dysfunction was clinical hypothyroidism (9,6 %). There have been found connections between symptoms expressiveness of anxiety and severity of symptoms of insomnia (r=0,416; p=0,002) also symptoms expressiveness of anxiety and subjects FT4 concentrations (r=0,289; p=0,038).

Conclusions: 1. Three of four subjects, who were hospitalized in Psychiatric clinic at LSMU

Kauno klinikos for exacerbation of mental disorders, were identified with insomnia symptoms, every second of them had mild symptoms expressiveness; the majority of subjects were identified with symptoms of anxiety, every second of them had severe symptoms expressiveness. 2. Three of four subjects, who were hospitalized for exacerbation of mental disorders, were identified with normal TSH, FT4 and FT3 concentration values, although every tenth patient were identified with clinical hypothyroidism. 3. Higher symptoms expressiveness of anxiety among subjects were connected with more intense symptoms of insomnia and with higher FT4 blood concentration.

6

PADĖKA

Noriu padėkoti visiems šiame tyrime sudalyvavusiems LSMUL KK Psichiatrijos klinikos pacientams: kad sutiko dalyvauti, noriai bendravo ir skyrė savo laiko. Taip pat noriu padėkoti visam Psichiatrijos klinikos personalui, kurie sutiko padėti, leido bendrauti su pacientais ir sudarė palankias sąlygas juos apklausti bei šio darbo vadovei doc. dr. V. Steiblienei už pagalbą planuojant tyrimą ir rašant šį baigiamąjį magistrinį darbą.

INTERESŲ KONFLIKTAS

Tyrimas buvo atliekamas tik studijų tikslais, autoriui interesų konflikto nebuvo.

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Bioetikos komiteto leidimą išdavė Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto Bioetikos centras, Kaunas, Lietuva. Leidimo numeris: BEC - MF - 191. Išdavimo data: 2016-01-12.

7

SANTRUMPOS

 PKMI (PSQI) - Pitsburgo miego kokybės klausimynas (angl. The Pittsburg sleep quality index)

 HAM-N (HAM-A) - Hamiltono nerimo skalė ( angl. Hamilton Anxiety Rating Scale)  HAD-D (HAM-D) – Hamiltono depresijos skalė.

 PHS ašis - Pagumburio – Hipofizės - Skydliaukės ašis

 TTH (TSH) – Tireotropinis (Tireostimuliuojamasis) hormonas

 TRH – Tirotropiną atpalaiduojantis hormonas (angl. Thyrotropin-Releasing Hormone)  T4 - Tiroksinas

 T3 - Trijodtironinas

 rT3 – atvirkštinis trijodtironinas  FT4 – laisvasis tiroksinas  FT3 – laisvasis trijodtironinas

 D – dejodinazės: D1 – I tipo; D2 – II tipo; D3 – III tipo.  r - Pirsono koreliacijos koeficientas

 χ² - chi kvadrato kriterijus

 η2 - determinacijos koeficientas (angl. Partial Eta Squared)  df - laisvės laipsnių skaičius

 p - ryšio nebuvimo tikimybė

8

SĄVOKOS

 Nerimo sutrikimas – šiame darbe šis terminas apima visus neurozinius, stresinius ir somatoforminius sutrikimus, kurie TLK-10 yra koduojami F40-F48. Atliekant tyrimą terminas „nerimas“ buvo vartojamas kaip simptomas, kad būtų galima paprasčiau bendrauti su pacientais. Nerimo simptomai apėmė kognityvinius, somatinius bei psichologinius pacientų jaučiamus simptomus, kuriuos jie siejo su nerimu.

 Nemiga – miego sutrikimas, pasireiškiantis sunkumu užmigimu, dažnais prabudimais ir negiliu miegu bei neišsimiegojimo pojūčiu po nakties ir dienos simptomais. Atliekant tyrimą terminas „nemiga“ buvo vartojamas kaip simptomas, kad būtų galima paprasčiau bendrauti su pacientais.  Subklinikinė hipotirozė - būklė, kuriai esant pacientui nustatomas padidėjęs tirotropinio hormono (TTH) kiekis, nors laisvojo tiroksino (FT4) ir trijodtironino (FT3) kiekis yra normos ribose.

 Subklinikinė hipertirozė - būklė, kuriai esant pacientui nustatomas sumažėjęs tirotropinio hormono (TTH) kiekis, nors laisvojo tiroksino (FT4) ir trijodtironino (FT3) kiekis yra normos ribose.

 Klinikinė hipotirozė - būklė, kuriai esant pacientui nustatomas padidėjęs tirotropinio hormono (TTH) kiekis bei sumažėjęs laisvojo tiroksino (FT4) ir/ar trijodtironino (FT3) kiekis.

 Klinikinė hipertirozė - būklė, kuriai esant pacientui nustatomas sumažėjęs tirotropinio hormono (TTH) kiekis bei padidėjęs laisvojo tiroksino (FT4) ir/ar trijodtironino (FT3) kiekis.

9

ĮVADAS

Skydliaukės disfunkcija ir psichiatriniai sutrikimai yra dažnos bendroje populiacijoje pasitaikančios patologinės būklės. Skydliaukės hormonai daro didelę įtaką žmogaus smegenų vystymuisi, veiklai ir elgesiui, todėl visame pasaulyje yra plačiai nagrinėjamas skydliaukės ligų ir psichiatrinių sutrikimų ryšys, atliekami įvairūs tyrimai siekiant nustatyti mechanizmus, padėsiančius pagerinti šių abiejų patologijų gydymą. Dažnai klinikinėje praktikoje yra priimtina hipotiroidizmą sieti su depresija ir hipertiroidizmą su nerimo sutrikimu. Tačiau yra aprašyta ir atvejų, kada skydliaukės ligos ir psichiatriniai sutrikimai yra susiję kiek kitokiais ryšiais, kurie gali vaidinti svarbų vaidmenį šių ligų gydyme [1].

Dickerman‘as ir Barnhill‘as peržiūrėjo rutiniškai atliekamų psichiatrinių pacientų nenormalius skydliaukės hormonų testo rezultatus. Nors pirminės skydliaukės veiklos anomalijos gali lemti ryškius psichiatrinius simptomus, tačiau didžioji dalis nustatytų patologinių testų rezultatų yra asimptominiai, ne dėl endokrininių sutrikimų, ir savaime praeina gydant psichiatrines ligas. Šie pakitę skydliaukės hormonų rezultatai turi ganėtinai nedidelę klinikinę reikšmę ir daugiau atspindi psichiatrinių ligų poveikį Pagumburio – Hipofizės – Skydliaukės (PHS) ašiai [2].

Skydliaukės disfunkcija buvo jau seniai susieta su nuotaikos sutrikimais. Pagrindinė idėja yra ta, kad klinikinis hipotiroidizmas gali sukelti tokius psichiatrinius sutrikimus kaip depresija, nors depresija sergančių pacientų tarpe gana nedažnai pasitaiko ir pacientų, su išreikšta skydliaukės disfunkcija. Yra atlikta keletas studijų rodančių depresijos ir subklinikinio ar klinikinio hipotiroidizmo ryšį bendroje populiacijoje [3]. Taip pat rastas ryšys tarp subklinikinio hipertiroidizmo ir panikos sutrikimo bei galimas apsaugantis subklinikinio hipotiroidizmo poveikis nerimo sutrikimui [4].

Studija su kinų tautybės pacientais nagrinėjo ryšį tarp PHS ašies disfunkcijos ir depresijos pasireiškimo. Pacientai su PHS ašies disfunkcija yra imlesni nerimo simptomams ir kognityviniams sutrikimams, sunkumui užmigti, svorio kritimui ir gastrointestinaliniams simptomams. Nustatyta, kad pacientai su hipertiroidizmu ar hipotiroidizmu patiria miego sutrikimų, tokių kaip užmigimo ar miego palaikymo sunkumas ar sumažėjusi ar net pailgėjusi lėtojo miego fazė [5].

Analizuojant Lietuvos ir pasaulio literatūrą, skydliaukės disfunkcijos ryšo su psichiatriniais sutrikimais tema, natūraliai iškyla klausimas: ar visgi nerimas bei nemiga yra susiję su skydliaukės hormonais ir ar jų sunkumas priklauso nuo skydliaukės hormonų koncentracijų? Šis studijų tikslais atliktas magistrinis tyrimas yra skirtas panagrinėti šią hipotezę bei nustatyti kokia yra LSMUL KK Psichiatrijos klinikoje besigydančių pacientų situacija šia aktualia tema.

10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Psichiatrijos ir Endokrinologijos ryšys yra seniai žinomas ir mokslininkų plačiai nagrinėjamas. Šis tyrimas toliau gvildena plačiai pasaulyje paplitusias idėjas apie dviejų medicinos sričių sąsajas ir galimai bendrus problemų sprendimo būdus. Darbas yra nukreiptas į LSMUL KK Psichiatrijos klinikos pacientus siekiant išsiaiškinti, kokia situacija yra šioje klinikoje ir su kokiomis problemomis susiduria medicinos specialistai gydydami šiuos pacientus. Pagrindinė problema yra ta, kad didžioji dalis skydliaukės ašies sutrikimų pirmiausiai pasireiškia nespecifiniais simptomais, tarp kurių dažnai atsiduria ir psichiatriniai sutrikimai.

Mokslinio tyrimo eiga: šiame tyrime buvo tiriami Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto (LSMU) ligoninės Kauno Klinikų Psichiatrijos klinikoje dėl psichikos sutrikimo paūmėjimo besigydantys pacientai, kuriems buvo atliktas skydliaukės ašies hormonų tyrimas, įtariant skydliaukės funkcijos sutrikimą. Tiriamieji buvo prašomi užpildyti trumpą sociodemografinę anketą, nerimo simptomų išreikštumas buvo vertinamas naudojant 14-os punktų Hamiltono nerimo skalę (HAM-N), o nemigos išreikštumas - naudojant Pitsburgo miego kokybės klausimyną (PKMI).

Darbo tikslas: nustatyti pacientų, sergančių psichikos sutrikimais, nerimo ir nemigos

simptomų išreikštumo sąsajas su skydliaukės ašies hormonų koncentracijomis.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti pacientų, hospitalizuotų dėl psichikos sutrikimo paūmėjimo, nerimo ir nemigos simptomų išreikštumą.

2. Įvertinti pacientų, hospitalizuotų dėl psichikos sutrikimo paūmėjimo, skydliaukės ašies hormonų koncentracijas.

3. Nustatyti nerimo ir nemigos simptomų išreikštumo sąsajas su skydliaukės ašies hormonų koncentracijomis.

11

1 LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Nerimas ir nemiga psichiatrijoje

Nerimas yra normali organizmo reakcija į stresą – leidžia pastebėti pavojus ir į juos reaguoti. Tačiau nerimo sutrikimas skiriasi nuo įprasto trumpalaikio nervingumo ar neramumo, kai pernelyg didelį nerimą lydi baimė ir įtampa. Nerimo sutrikimas yra vienas iš dažniausių psichiatrinių sutrikimų ir lydi beveik 30 proc. suaugusiųjų įvairiais jų gyvenimo tarpsniais [6]. Nerimas yra susijęs su baime dėl ateities įvykių ir yra lydimas somatinių simptomų bei vengimo būsenos, kurie trukdo normaliai funkcionuoti. Nerimas dažnai pasitaiko ir su kitais psichiatriniais sutrikimais kaip bipolinis, valgymo, miego sutrikimas, didžioji depresija, asmenybės sutrikimas ir kitais, todėl nenuostabu, kad nerimas yra taip plačiai analizuojamas, ieškoma ryšių su žmogaus fiziologiniais pokyčiais.

Insomnija yra apibrėžiama kaip sutrikimas, charakterizuojamas užmigimo ir/ar miego palaikymo sunkumu, net ir tada, kada žmogus turi pakankamai laiko, adekvačią galimybę bei aplinkybes tinkamai išsimiegoti. Taip pat jai yra priskiriami ir subjektyvūs dienos metu pasitaikantys simptomai: nuovargis, nuotaikos sutrikimai, kognityvinių funkcijų pablogėjimas ir su darbu susijusios problemos. Pirminė insomnija yra nustatoma, kai nėra jokių psichinių, medicininių, neurologinių ar su vaistų vartojimu, ar perdozavimu susijusių priežasčių, ar kitų miego sutrikimų, galėjusių nulemti dabartinę paciento būklę [5]. Ūmi insomnija yra trumpalaikė ir dažniausiai pasitaiko dėl tam tikrų gyvenimo įvykių. Lėtinė insomnija yra suardytas miegas, kuris pasitaiko bent 3 naktis per savaitę 3 mėnesius iš eilės. Lėtinė nemiga gali būti kitos ligos pasekmė arba susijusi su medicininėmis ar psichiatrinėmis problemomis. Nacionalinis Sveikatos Institutas apskaičiavo, kad apie 30 proc. bendros populiacijos skundžiasi miego sutrikimais, o apie 10 proc. turi su nemiga susijusių dienos simptomų [7].

1.2 Miego kokybė Lietuvoje

Miego kokybė Lietuvoje yra mažai tyrinėta. Didžioji dalis tyrimų yra atlikta su mokyklinio amžiaus vaikais, pacientais, sergančiais įvairiomis ligomis bei vyresnio amžiaus asmenimis. Dauguma tyrimų yra atlikti socialinių mokslų srityje. Tyrimų su pacientais, stacionarizuotais į Psichiatrijos kliniką atlikta nėra.

2016 m. buvo atliktas tyrimas su tiriamaisiais, kurių amžius svyravo nuo 20 iki 30 metų informaciją renkant anonimine anketa internetinėje erdvėje. Vidutinė miego trukmė buvo nustatyta 8,33 valandos, panašiai miegojo tiek vyrai, tiek moterys. Bendra PKMI vertė rasta 6,9 (SN=2.9), moterų – 7,0 (SN=2,9) bei vyrų – 6,6 (SN=2,8). Šio tyrimo metu nustatyta, kad didžioji dalis tiriamųjų vertino savo miego kokybę gerai (66.8 proc.), labai gerai - 13,1 proc., blogai miego kokybę įvertino mažiau nei 1/5-dalis (17.1 proc.) ir 3 proc. nurodė miegantys labai blogai. Subjektyvi miego kokybė turėjo statiškai

12 reikšmingą ryšį su PMKI ir tai parodė, kad tiriamojo subjektyvi nuomonė apie jo miego kokybę atspindi PMKI išvadą (p<0.01). 1/3-daliui tiriamųjų buvo stebėtas padidėjęs mieguistumas dieną, reikalaujantis specialisto konsultacijos [8].

Atliktas tyrimas su 304 keturių Lietuvos aukštųjų mokyklų bakalauro studijų 1–3 kurso studentais. Nustatyta, kad studentai vidutiniškai per naktį miegojo 7,6 valandas (SN=1,19). Visos tiriamųjų grupės PMKI vidurkis buvo 5,89 (SN=2,96). Miego kokybės rodikliai atskleidė, kad geriausiai miegojo medicinos studentai, o prasčiausiai – socialinių mokslų krypties studentai [9].

2006 m. buvo atliktas tyrimas su 35-64 m. amžiaus kaimo gyventojais siekiant įvertinti gyvensenos veiksnių sąsajas su miego kokybe. Nustatyta, kad vyrai (57,1 proc.) savo miegą vertino geriau nei moterys (42,9 proc.) (p=0,001). Taip pat, kad miegantys 7-8 val. ir 8-9 val. tiriamieji savo miegą vertino gerai (32,1 proc. ir 39,3 proc.) ir atvirkščiai, miegantys mažiau nei 8 val. per naktį (5-6 val. ir 6-7 val.), išreiškė nepasitenkinimą savo miegu (14,5 proc. ir 36,2 proc.; p=0,008) [10].

1.3 Nerimastingumo tyrimai Lietuvoje

Nerimastingumas Lietuvoje yra dažnai tyrinėjamas, tačiau dažniausiai yra pasitelkiama HAD skalė. Rečiau yra aprašomi tyrimai, kurie į tyrimo metodiką įtraukia HAM-N skalę. 2017 m. atliktas tyrimas su asmenimis, kuriems buvo nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl opioidų vartojimo (F11.0-F.11.9 pagal TLK-10). Bendras HAM-N vidurkis rastas: prieš reabilitaciją 26,25 (SN=3,61) ir po intervencijų 21,63 (SN=2,94). Tiriamųjų psichoemocinės būklės pokyčiai, įvertinti HAD ir HAM-N metodais įrodo statistiškai reikšmingą nerimo ir depresijos požymių sumažėjimą po reabilitacijos [11].

2016 m. lapkritį – 2017 m. vasarį Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose (VUL SK) Akušerijos ir ginekologijos centre buvo atliktas anoniminis anketinis tyrimas, kuriame dalyvavo 51 moteris. Bendras gimdyvių HAM-N vidurkis buvo 10,45 balai. 76,5 proc. moterų nustatytas lengvas, 11,8 proc. - vidutinio sunkumo ir 11,8 proc. - stiprus nerimo simptomų išreikštumas [12].

1.4 Skydliaukės ašies hormonai ir žmogaus smegenys

Skydliaukės hormonai daro didelę įtaką žmogaus smegenų vystymuisi ir fiziologiniams procesams, ypač CNS-ai. Skydliaukės hormonų sekrecija yra reguliuojama hipofizės tirotropinio hormono (TTH), kuris yra stimuliuojamas tirotropiną atpalaiduojančio hormono (TRH) ir yra slopinamas serumo skydliaukės hormonų neigiamu grįžtamuoju ryšiu. Daugiau nei 99 proc. serume esančių skydliaukės hormonų yra susijungę su specifiniais baltymais, tačiau aktyvūs yra tik laisvi hormonai. Skydliaukės liauka sekretuoja keletą hormonų: daugiausia tiroksiną (T4), taip pat trijodtironiną (T3) ir metaboliškai neaktyvų atvirkštinį T3 (rT3). T3 yra biologiškai aktyviausias skydliaukės hormonas, tačiau tik 20 proc. jo yra sintetinama pačios skydliaukės. Maždaug 80 proc. T3 yra gaminamas kitų žmogaus audinių, pašalinant jodą iš T4 molekulės. Šį procesą atlieka fermentai –

13 dejodinazės, kurie gali egzistuoti keleto formų ir lokalizuojasi ląstelėse. I tipo dejodinazė (D1) lokalizuojasi kepenyse ir inkstuose ir yra atsakinga už maždaug 80 proc. cirkuliuojančio T3. II tipo dejodinazė (D2) lokalizuojasi smegenų glijos ląstelėse, įskaitant astrocitus, taip pat raumenyse ir yra atsakinga daugiausiai už T3 koncentracijos palaikymą audiniuose. III tipo dejodinazė (D3), kuri lokalizuojasi neuronuose, yra atsakinga už skydliaukės hormonų inaktyvaciją, ji T4 verčia į neaktyvų rT3 bei degraduoja T3 [13, 14].

1.5 Skydliaukės ašies funkcija ir psichiatriniai sutrikimai

Paskutinius keletą šimtų metų visame pasaulyje yra plačiai nagrinėjamos Pogumburio – Hipofizės - Skydliaukės (PHS) ašies pokyčių sąsajos su psichiatriniais sutrikimais. PHS ašis klasikiniu grįžtamojo ryšio mechanizmu reguliuoja skydliaukės hormonų koncentraciją. Skydliaukės hormonai daro svarbią įtaką žmogaus smegenų veiklai ir elgesiui, todėl net ir nežymus skydliaukės veiklos pokytis gali lemti įvairius psichiatrinius simptomus, pasireiškiančius nuotaikos, nerimo, nemigos, psichozės ir kognityviniais sutrikimais. Šių hormonų svarbą rodo gausus T3 receptorių paplitimas subrendusiose smegenyse. Panašu, kad hipotirozė aktyvina α adrenerginės sistemos, o hipertirozė – β adrenerginės sistemos funkciją. Tačiau skydliaukės disfunkcija gali paveikti ir kitas neuromediatorių sistemas bei receptorius, ypač seratonino metabolizmą. Skydliaukės hormonų poveikis šioms neuromediatorių sistemoms ir nulemia kognityvinės ir emocinės veiklos sutrikimus. Dėl to, daugeliui psichiatrinių pacientų yra rutiniškai atliekami testai skydliaukės funkcijai nustatyti. Tačiau 2/3 psichiatrinių pacientų turi skydliaukės sutrikimų, kurie nepasireiškia tikraisiais skydliaukės sutrikimais, bet dažniau pasireiškia antriniais ašies simptomais. Taip pat nuo 7 iki 33 proc. stacionarizuojamų pacientų su psichiatriniais sutrikimais neturi jokių skydliaukės funkcijos sutrikimų [2, 15].

Tiriant psichiatrinių pacientų, nesergančių skydliaukės ligomis, skydliaukės hormonų vertes galima aptikti prasilenkiančių su normos vertėmis. Taip yra dėl daugelio įvairių faktorių, tokių kaip pagrindinis psichiatrinis sutrikimas, įvairių medžiagų piknaudžiavimas ar psichiatrinių medikamentų vartojimas. Nors tokie pacientai neserga skydliaukės ligomis, tačiau didelę įtaką rezultatams taip pat daro jų sisteminės ligos. Dažniausiai (iki 75 proc.) pasitaikantys tokių pacientų radiniai yra sumažėjusios T3, atitinkančios normą arba sumažėjusios T4 reikšmės. Taip pat būna pakitęs ir serumo TTH kiekis – nuo itin žemo, esant sunkioms sisteminės ligos formoms, iki padidėjusio sveikstant [2].

Daugelis studijų nurodo, kad tiek hipotiroidizmas, tiek hipertiroidizmas gali potencialiai padidinti kognityvinių funkcijų sutrikimo bei degeneracijos išsivystymo riziką. Neseniai nustatyta, kad aktyvuota mikroglija gali sukelti psichiatrinius sutrikimus. Pozitronų emisijos tomografijos tyrimo duomenys ir pomirtiniai tyrimai atskleidė mikroglijos aktyvaciją ir anomalijas smegenyse pacientų, sirgusių šizofrenija, depresija ir autizmu [16]. T3 yra svarbus mikroglijos vystymuisi ir gali tiesiogiai ar netiesiogiai stimuliuoti ameboidinių ląstelių (pvz. makrofagų) morfologinį brendimą ir riboti jų

14 degeneraciją. T3 disfunkcija vyresnių žmonių smegenyse yra reikšmingai susijusi su mikroglijos morfologija. Mikroglijos disfunkcija gali būti artimai susijusi su psichologiniais sutrikimais vyresnių žmonių, sergančių hipo – ar hipertiroidizmu. T3 yra taip pat susijęs su astrocitų bei oligodendrocitų diferenciacija. Skydliaukės hormonų disfunkcija gali pabloginti glijos funkciją ir taip gali sutrikdyti smegenų veiklą, pasireiškiančią įvairiais psichiatriniais sutrikimais [16].

Daugelį metu yra teigiama, kad nuotaika yra susijusi su skydliaukės funkcija: tiksliau hipotiroidizmas - su depresija ir hipertiroidizmas – su nerimu. Todėl dažnai praktikoje yra ieškoma skydliaukės disfunkcijos pacientams su depresijos simptomais. Yra atlikta keletas stebėjimų, kurie leidžia pamatyti šias sąveikas: 1) hipotiroidizmas ir depresija turi bendrų simptomų; 2) daugelis depresija sergančių pacientų turi PHS ašies disfunkciją; 3) skydliaukės hormonai buvo naudojami siekiant pagerinti atsaką į gydymą antidepresantais, depresija sergantiems pacientams su eutiroze; 4) atlikus studijas su gyvūnais nustatyta, kad skydliaukės hormonai lemia noradrenergines ir seratoninergines neurotransmisijas. Tačiau yra ir kontraversiškų duomenų. Vienoje iš naujausių didelės HUNT 2 bendruomenės kohortų nėra rasta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp skydliaukės disfunkciją ar eutirozę turinčių asmenų depresijos ir nerimo skalių balų. Studijoje buvo nagrinėjamas ryšys tarp skydliaukės funkcijos ir nuotaikos: tyrimai su subjektais, vartojančiais T4, ir bendros populiacijos, nevartojančios T4. Rastas ryšys tarp skydliaukės funkcijos ir depresijos bei nerimo sutrikimo moterų populiacijoje, kurios vartojo T4, lyginant su populiacija be jokių skydliaukės ligų. Vyrams šis ryšys nebuvo rastas. Subjektai, nevartojantys T4, turėjo didesnę TSH vertę, kuri lėmė normalų ar mažesnį depresijos ar nerimo sutrikimo lygmenį, o subjektai vartojantys T4 turėjo didesnes TSH vertes, kurios lėmė didesnį depresijos ir nerimo sutrikimo lygmenį [17].

1.5.1 Hipotiroidizmas ir psichiatriniai sutrikimai

Hipotiroidizmas yra dažniausiai pasitaikantis klinikinis sutrikimas, sukeltas neadekvačios skydliaukės hormonų gamybos ar neadekvataus skydliaukės hormonų veikimo audiniuose taikiniuose [14]. Gali būti daugybė šios būklės priežasčių: autoimuninės ligos, tirotoksikozės gydymas, spindulinė terapija, skydliaukės operacijos ar tam tikrų medikamentų vartojimas. Nepakankamai aktyvi skydliaukė gali vesti į progresuojantį iniciatyvos bei susidomėjimo praradimą, protinės veiklos lėtėjimą, dėmesio koncentravimo bei kasdienės atminties prastėjimą, asmenybės blankumą ir gyvybingumo mažėjimą, bendrą intelektualinį prastėjimą, depresiją su paranoidiniu prieskoniu ir galiausiai ilgainiui iki demencijos ar negrįžtamo smegenis žalojančio poveikio.

Hipotiroidizmas pasireiškia 2-3 proc. nėščių moterų kaip klinikinė ar subklinikinė liga. Skydliaukės hormonai vaidina itin svarbų vaidmenį vaisiaus smegenų vystymosi procese. Atliktoje danų kohortinėje studijoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 540 000 tiriamųjų, siekta patvirtinti ar paneigti, kad skydliaukės hormonų trūkumas nėštumo pradžioje gali lemti vaisiaus smegenų vystymosi struktūrinius

15 ir funkcinius pokyčius bei užprogramuoti vaisių psichiatrinių sutrikimų išsivystymui [18]. Kita studija įvertino ryšį tarp TSH kiekio ir rizikos susirgti depresija asmenims, neturintiems jokių klinikinių ar labaratorinių skydliaukės disfunkcijos įrodymų. Siekta atsakyti ar subklinikinė skydliaukės disfunkcija yra depresijos simptomų rizikos faktorius ir kuri lytis yra pažeidžiamesnė. Nustatyta, kad depresinių simptomų rizika moterų tarpe buvo didesnė tarp pacientų su didesne TSH verte [19]. Bendruomenėje atliktų studijų meta-analizė atskleidė, kad depresijos simptomai yra susiję ne tik su padidėjusia T4 koncentracija, bet ir sumažėjusia TTH koncentracija, todėl skydliaukės hormonų poveikis nuotaikai skiriasi lyginant bendrą populiaciją su skydliaukės ligomis sergančiais pacientais [20].

Yra atlikta nemažai studijų, nagrinėjančių suicidiškų pacientų skydliaukės funkciją. Studija nagrinėja praeityje turėjusių suicidinio elgesio bruožų sveikų kontrolinių subjektų ir depresija sergančių, nevartojančių vaistų, pacientų PHS ašies aktyvumą. Rezultatai parodė, kad net ir skirtingiuose lygiuose PHS ašies pokyčiai yra susiję su savižudybės atvejais praeityje. Nagrinėjant pacientus neturėjusius suicido iškeliama hipotezė, kad TRH hipersekrecija galėtų būti kompensacinio mechanizmo dalis siekiant išlaikyti normalią skydliaukės hormonų sekreciją ir normalizuoti seratonino aktyvumą. Pacientų, turėjusių suicido istoriją praeityje kompensacinis mechanizmas jau nėra toks efektyvus [21, 22].

1-4 proc. pacientų su afektiniais sutrikimais turi išreikštą hipotiroidizmą, kai subklinikinis hipotiroidizmas pasitaiko 4-40 proc. tokių pacientų. Pasak Amerikos Klinikinių Endokrinologų Asociacijos subklinikinė ar klinikinė hipotiroidizmo diagnozė turėtų būti apsvarstyta kiekvienam pacientui sergančiam depresija [23]. Dauguma sergančių depresija pacientų neturi biocheminių skydliaukės disfunkcijos įrodymų. Net jei ir atsiranda skydliaukės pakitimų, dažniausiai biochemiškai apsiribojama padidėjusiu T4 lygmeniu, sumažėjusiu T3, padidėjusiu rT3, sumenkėjusiu TTH atsaku į TRH, teigiamais anti - TPO antikūnais ir padidėjusia TRH koncentracija smegenų skystyje [13]. Tačiau yra kontraversiškų nuomonių apie subklinikinio hipotiroidizmo sąsajas su kognityvinių funkcijų sutrikimu. Nėra pilnai sutariama ar kognityvinės funkcijos ir nuotaikos simptomai, sergant hipotiroidizmu, gali būti pilnai atstatomi sureguliavus skydliaukės funkciją. Yra aišku, kad be optimalios skydliaukės funkcijos, nuotaikos bei kognityvinių funkcijų sutrikimai kaip ir kiti psichiatriniai simptomai gali gana lengvai pasireikšti [24].

1.5.2 Hipertiroidizmas ir psichiatriniai sutrikimai

Hipertiroidizmas yra klinikinis sutrikimas, sukeltas padidėjusios skydliaukės hormonų gamybos ar per didelio išoriško skydliaukės hormonų vartojimo. Žmonės su padidėjusiu skydliaukės aktyvumu gali demonstruoti ženklų nerimą ir įtampą, emocinį labilumą, dirglumą ir nekantrumą, per didelį aktyvumą bei jautrumą triukšmui, svyruojančią depresiją su liūdesiu, miego bei apetito problemomis. Esant sunkiai tirotoksikozei, gali prarasti realybės jausmą, išsivystyti delyras ar

16 šizofrenija. Hipertiroidizmas daugeliui pacientų dažniausiai yra susijęs su nerimu, depresija, nuotaikų kaita ir nemiga. Tačiau aiškiai išreikšti psichiatriniai simptomai pasitaiko tik 10 proc. tokių pacientų [25]. Vyresnio amžiaus pacientams liga gali pasireikšti apatija, letargija ir pseudodemencija - simptomais, kurie imituoja depresijos sutrikimą. Nustatyta, kad nerimo sutrikimai pasitaiko 60 proc. sergančių hipertiroze, tuo tarpu depresijos simptomai - 31-69 proc. tokių pacientų [13].

Danų atliktame tyrime, kuris siekė išsiaiškinti ryšį tarp hipertiroidizmo ir psichiatrinio sergamumo. Nustatyta, kad hipertiroidizmu sergantys pacientai turėjo didesnę riziką būti hospitalizuoti su psichiatrinėmis diagnozėmis, bei didesnę riziką būti gydomiems antipsichotikais, antidepresantais ar anksiolitikais [26]. Taip pat buvo atlikta studija su pacientais, sergančiais nemiga. Tyriamieji buvo atrinkti pasitelkiant Pitsburgo miego kokybės (<7) ir 17 dalių Hamiltono nerimo (<7) bei Montrealo kognityvinių funkcijų įvertinimo (≥ 26) skales. Nustatyta, kad kuo sunkesnė yra insomnija, tuo didesnis yra PHS ašies aktyvumas, kuris ir nulemia nakties ir dienos sutrikimus [5].

1.6 Psichiatrinių sutrikimų gydymas gydant skydliaukės ašies hormonais

Klinikinė ir subklinikinė skydliaukės disfunkcija, skydliaukės autoimuninės ligos bei kitos individualios su skydliaukės ašimi susijusios genetinės variacijos ir mutacijos gali prisidėti ne tik prie psichiatrinių simptomų ir ligų atsiradimo, bet ir atsako į psichiatrinį gydymą [14].

Yra stiprių įrodymų, kad PHS ašies pokyčiai daro tiesioginę įtaką bipolinio sutrikimo klinikinei eigai, gydymui ir išeitims. Studijos su bipoline depresija sergančiais vyrais parodė, kad šiek tiek didesnis laisvo T4 rodiklis buvo susijęs su greitesniu atsaku į antidepresantus ir trumpesne hospitalizavimo trukme.Tuo tarpu vyrų, kurių laisvo T4 indekso vertės buvo žemesnės, o TSH – didesnės, buvo statistiškai patikimai prastesnis atsakas į pradinį gydymą [25]. Daugėjant įrodymams galima teigti, kad gydant suprafiziologinėmis skydliaukės hormonų dozėmis galima būtų pasiekti saugų ir efektyvų gydymą ir teigiamą rezultatą suaugusiems pacientams, su gydymui atspariu bipoliniu sutrikimu ir kitais bipoliniais sutrikimais. Didesnė TSH koncentracija buvo susijusi su prastesniu atsaku į gydymą esant bipolinio sutrikimo depresijos fazei. Subklinikinė skydliaukės hipofunkcija, taikant gydymą ličiu, yra susijusi su didesne depresijos atsikartojimo ir maniakinių epizodų rizika. Autoimuninis skydliaukės sutrikimas yra susijęs su genetiniu pažeidžiamumu išsivystyti bipoliniam sutrikimui [27].

Atliktas tyrimas su pelėmis keliant hipotezę, kad suaugę pacientai, su skydliaukės hormonų trūkumu, yra labiau linkę į depresiją ir nerimą. Todėl buvo tirtos vyriškos lyties pelės su hipotiroidizmu ir aiškiai išreikštu nerimo sindromu ir jų atsakas į skydliaukės hormonus. Paskyrus gydymą L-Tiroksinu šios pelės rodė sumažėjusius nerimo simptomus nei tos, kurios negavo skydliaukės hormonų. Taip pat teikiant pelėms papildomai T3 – jų nerimo lygis sumažėjo [28]. Kitos studijos tikslas buvo įvertinti ar ankstyvas TSH testo pokytis, po 2-jų gydymo skirtingais antidepresantais savaičių, buvo susijęs su ilgalaike klinikine išeitimi. Rezultatai rodo, kad po 2 savaičių gydymo antidepresantais: 1)

17 chronobiologinis PHS ašies aktyvumo atstatymas paspartina klinikinę remisiją; 2) PHS ašies svyravimai, gali pranašauti prastas gydymo išeitis [29]. Studijoje buvo stebimas ryšys tarp tam tikrų smegenų sričių aktyvumo ir nerimo, pacientų su bipoliniu sutrikimu, depresijos stadijoje, gaunančių levotiroksiną. Taip pat buvo manyta, kad migdolinio kūno ir kitų limbinės sistemos sričių aktyvumas gali būti susijęs su depresijos sunkumu. Šio tyrimo metu nustatyta, kad gydymas nedidelėmis levotiroksino dozėmis, davė teigiamą efektą pacientėms, gydant jų nerimo sutrikimą. Todėl buvo iškelta hipotezė, kad sergant bipoline depresija smegenų aktyvumas migdoliniame kūne ir susijusiose struktūrose gali būti teigiamai susijęs su nerimo sunkumu [30].

18

2 TYRIMO METODIKA

Tyrimo planavimas:

1. Kryptingai analizuojama darbo temai aktuali mokslinė literatūra.

2. Anketų ir skalių, leidžiančių atsakyti į užsibrėžtus uždavinius pasirinkimas ir sudarymas, tyrimo protokolo parengimas.

3. Bioetikos leidimo atlikti šį tyrimą gavimas.

4. LSMUL KK Psichiatrijos pacientų, atitinkančių tyrimokriterijus, apklausa.

5. Tiriamojo darbo rezultatų sumavimas, analizavimas, aprašymas, išvadų formulavimas.

Tyrimo objektas:

Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetinės Ligoninės Kauno Klinikų Psichiatrijos klinikoje dėl psichikos sutrikimo paūmėjimo besigydantys pacientai, kuriems buvo atliktas skydliaukės ašies hormonų tyrimas, įtariant skydliaukės funkcijos sutrikimą.

Tiriamųjų atranka:

 Tyrimas buvo atliekamas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetinės Ligoninės Kauno Klinikų Psichiatrijos skyriuje 2016/10/05-2018/01/16 laikotarpyje.

 Įtraukimo kriterijai:

 pacientai, vyrai ir moterys,  18-90 m. amžiaus,

 kuriems buvo atliktas skydliaukės ašies hormonų tyrimas, įtariant skydliaukės funkcijos sutrikimą.

 Neįtraukimo kriterijai:

- per pastaruosius 6 mėnesius vartojo skydliaukės hormonus, - tyrimo metu turėjo ūmią skydliaukės ligą,

- praeityje atlikta dalinė ar pilna thyroidectomia.

Tyrimo metodai:

 Tyriamieji turėjo užpildyti trumpą sociodemografinę anketą (priedas Nr. 1).

 Pacientai buvo apklausiami apie jų nerimo ir miego simptomų išreikštumą, naudojant Pitsburgo miego kokybės klausimyną (PKMI) ir 14-os punktų Hamiltono nerimo skalę (HAM-N) (priedas Nr. 2 ir 3).

Subjektyvus miego kokybės vertinimas atliekamas naudojantis PKMI klausimyną, kurį sudaro 7 komponentės: 1) subjektyvi miego kokybė; 2) užmigimo trukmė; 3) miego trukmė; 4) miego

19 efektyvumas; 5) miego trukdžiai; 6) migdomųjų vartojimas; 7) aktyvumo sutrikimas dieną. Klausimai siejasi tik su praėjusio mėnesio miegu, tad parodo pacientų miego kokybę namie, dar jų nepradėjus gydyti stacionare. Pagal užduodamus klausimus pacientas įsivertina savo miegą pagal 4 gradacijas: nuo „0“ balų, kai nėra jokių sutrikimų iki „3“ balų, atspindinčių didelius sutrikimus. Suskaičiuojamas bendras PKMI, kuris parodo buvusią miego kokybę: „blogas“ miegas, kai indeksas daugiau kaip 5 balai, ir „geras“ miegas – mažiau nei 5 balai. Šio indekso galimos reikšmės yra 0-21 balai. Rezultatas >5 nurodo asmenis, kuriems pasireiškia rimtų sutrikimų bent 2-ose arba vidutinių sutrikimų bent 3-ose komponentėse. PKMI buvo sukurtas siekiant turėti: patikimą, pagrįstą ir standartizuotą instrumentą miego kokybei vertinti, indeksą, kuris gali būti lengvai naudojamas ir vertinamas. „PKMI turi gera vidinį suderinamumą, visų jo 7 komponenčių patikimumo koeficientas (Kronbacho alfa) yra 0,83. Daugelis tyrimų, naudojusių PKMI, patvirtino didelį šios metodikos pagrįstumą ir patikimumą.“ – Varoneckas G.[32]. PKMI gali būti naudojamas pradiniam suaugusiųjų asmenų miego kokybės įvertinimui, tiek ir vertinant gydymo efektyvumą [31, 32]. PKMI rezultatai šiam tyrimui buvo susikirtyti į grupes pagal kriterijus: 1) pacientai, turintys vidutinio sunkumo miego sutrikimų (surinko 2 balus) bent 3 komponentėse ar rimtų sutrikimų (surinko 3 balus) 2 komponentėse buvo priskirti prie lengvo miego simptomų išreikštumo; 2) pacientai, kurie turėjo rimtų sutrikimų 3-4 komponentėse – vidutinio sunkumo; 3) pacientai, kurie turėjo rimtų sutrikimų 5-7 komponentėse buvo priskirti prie sunkaus miego simptomų išreikštumo.

HAM–N – tai 14 punktų klinikinė skalė nerimo simptomų stiprumui įvertinti. Skalė matuoja

bendrą, psichinį ir somatinį nerimą. Ši skalė yra naudojama tiek pradedant gydymą, tiek ir pakartotinai vertinant gydymo efektyvumą ir tinka visoms amžiaus grupėms. Tačiau skalė turi ir trūkumų: 1) nevisuomet galima atskirti tiriamuosius su nerimo simptomais nuo tiriamųjų su depresijos simptomais; 2) skalė negali pamatuoti sunkiai valdomo nerimo dydžio; 3) specialisto atliekančio testą subjektyvumas; 4) rezultatai priklauso nuo pacientų nuoširdumo bei gebėjimo įsivertinti savo emocijas. „HAM–N skalė plačiai naudojama tiek klinikiniams, tiek moksliniams tikslams iki šių dienų, nes patikimumo tyrimai parodė, kad skalė matuoja nerimą pakankamai patikimai ir specifiškai. Priemonės validumas taip pat patvirtintas mokslinių tyrimų.“ - Kaminskaitė T. ir kiti. [33]. HAM–N skalė yra užpildoma tyrėjo užduodant pusiau struktūrizuotus klausimus pacientui apie paskutinės jo savaitės būnant namie savijautą ir pojūčius. Pagal paciento atsakymus kiekvienas punktas vertinamas penkių balų skalėje nuo 0 iki 4: „0“ balų reiškia, kad nėra simptomo; „1“ – simptomas silpnai išreikštas; „2“ – simptomas vidutiniškai išreikštas; „3“ – simptomas stipriai išreikštas; „4“ – simptomas labai stipriai išreikštas, trukdantis kasdieniam funkcionavimui. Septyni pirmi skalės punktai specifiški subjektyviam psichiniam nerimui, likę septyni - somatiniam nerimui, paskutinis klausimas yra skirtas tiriančiajam įvertinti paciento nerimo išraišką pokalbio metu. Bendras HAM–N skalės rezultatas svyruoja nuo 0 iki

20 56 balų. Bendro rezultato vertinimas: 14 - 17 balų rodo lengvą nerimastingumą [34]; 18 – 24 balai rodo vidutinio sunkumo nerimastingumą; virš 25 balų – stiprų nerimastingumą [35, 33].

 Įvertinti tiriamųjų skydliaukės ašies hormonų koncentracijų tyrimai, paimti hospitalizavus į Psichiatrijos kliniką. Buvo vertinami šie rodikliai: TSH, FT4, FT3 ir Anti – TPO.

Statistinė duomenų analizė:

Ryšys tarp požymių buvo vertinamas taikant Pirsono koreliacijos koeficientą (r), chi kvadrato kriterijų (χ²) ir determinacijos koeficientą (η2 _{angl. Partial Eta Squared) . Pagal chi kvadrato kriterijų}

(χ²) ir jo laisvės laipsnių skaičių (df) buvo tikrinamos hipotezės apie ryšio nebuvimo tikimybę (p), kai abu kintamieji buvo kokybiniai dydžiai. Kai p<0,05, požymių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais. Ryšys tarp požymių laikytas statistiškai reikšmingas, kai p<0,01. Esant p>0,05, požymio skirtumai laikyti statistiškai nereikšmingais. Kai vienas kintamasis buvo kiekybinis, o kitas – kokybinis, buvo taikytas determinacijos koeficientas (η2), reiškiantis priklausomo kintamojo dispersijos dalį. Kai η2 ≤ 0.04 – ryšys laikytas mažai ar statistiškai nereikšmingas, 0.04 <η2 ≤ 0.36 – vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas ir η2_{> 0.36 - stiprus statistiškai reikšmingas ryšys (One-way ANOVA).}

Analizuojant duomenis buvo skaičiuojamas parametrų aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis ir požymių pasiskirstymo dažniai.

Rezultatai buvo analizuojami naudojantis Microsoft Excel 2016 16.0.6741.2048 ir SPSS 23.0.0.0 statistine programa.

21

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1 Tiriamųjų asmenų sociodemografiniai parametrai

Iš viso tyrime dalyvavo 52 LSMUL KK Psichiatrijos klinikos pacientai, iš kurių vyrai sudarė 26,9 proc. (n=14), reikšmingai mažiau nei moterų (p<0.001).Tiriamųjų amžius svyravo nuo 18 iki 89 metų, vidutinis tiriamųjų amžius 44,2 metai (SN=19.6), vyrų ir moterų vidutinis amžius reikšmingai nesiskyrė. 1 lentelėje pateikimi visų tiriamųjų sociodemografiniai parametrai. Statistiškai reikšmingą tiriamųjų dalį sudarė 25-50 metų amžiaus pacientai (42,3 proc.), vidurinio išsilavinimo (59,6 proc.), miesto gyventojai (69,2 proc.), vieniši (63,5 proc.), kaip hospitalizavimo priežastį nurodantys nerimo sutrikimą (38,5 proc.) ir nesergantys skydliaukės ligomis (80,8 proc.)

1 lentelė. Tiriamųjų asmenų sociodemografiniai ir klinikiniai parametrai

Parametras N proc. p Lytis Vyras Moteris 14 38 26,9 73,1 0,001

Amžius, vidurkis (SN) (metai) Visi Moterys Vyrai 44,2 (19,6) 45,9 (19,1) 39,6 (21,1) >0,05

Amžius, grupės (metai) ≤25

25-50 51-70 ≥70 11 22 10 9 21,2 42,3 19,2 17,3 0,037 Išsilavinimas Pradinis Vidurinis Aukštasis 4 31 17 7,7 59,6 32,7 0,000

Gyvenamoji vieta Miestas

Rajonas 36 16 69,2 30,8 0,008

Vedybinis statusas Vedęs/Ištekėjusi

Vienišas (-a) 19 33 36,5 63,5 0,071

Pacientų sau priskiriamas psichiatrinis sutrikimas Šizofrenija Depresija Nemiga Nerimo sutrikimas Kita 4 18 6 20 4 7,7 34,6 11,5 38,5 7,7 0,000

22

Ligos trukmė (metai) Nežino

≤ 1 ≤ 5 > 5 14 7 19 12 26,9 13,5 36,5 23,1 0,128

Kiti turimi subjektyvūs psichikos sutrikimai

Nėra

Bent dar 1 liga

45 7

86,5 13,5

0,000

Vartoto vaistai iki stacionarizavimo Antidepresantai Raminamieji Migdomieji

Kiti psichiatriniai vaistai Nevartoja 6 11 2 26 7 11,5 21,2 3,8 50,0 13,5 0,000

Pacientai, kurie žino, kad serga skydliaukės ligomis Taip Ne 10 42 19,2 80,8 0,000

Pacientai, kurie turi sergančių I eilės giminaičių

Neturi

Turi sergančių psichiatriniais sutrikimais

Turi sergančių skydliaukės ligomis

Turi sergančių psichiatrinėmis ir skydliaukės ligomis 37 9 5 1 71,2 17,3 9,6 1,9 0,000

3.2.1 Pacientų, hospitalizuotų dėl psichikos sutrikimo paūmėjimo, nemigos simptomų išreikštumas (PKMI rezultatai)

Vienas iš miego kokybės kriterijų yra miego trukmė. Vertinant bendrą tiriamųjų vidutinę miego trukmę, nustatyta, kad ji yra 6,72 valandos (SN=1.46) (2 lentelė). Tiriamųjų moterų ir vyrų miego trukmė statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0.13). Statistiškai reikšmingą tiriamųjų dalį sudarė pacientai užmiegantys per 16-30 minučių (40,4 proc.), vartojantys migdomuosius vaistus bent 3 kartus per mėnesį (53,8 proc.), su žymiu aktyvumo sutrikimu dieną (42,3 proc.) ir 55,8 proc. savo miego kokybės suprastėjimą sieja su pakankamai dažnai pasitaikančiais įvairiais miego trukdžiais, tokiais kaip: dažni spontaniški naktiniai prabudinėjimai, kurie neretai buvo susiję su noru pasinaudoti tualetu, fiziniais nepatogumais, fiziologinėmis kūno reakcijomis ar nerimą lydinčia baime. Bendras tiriamųjų PKMI vidurkis yra 10,58 (SN=3,69), vyrų ir moterų PKMI vidurkiai reikšmingai nesiskyrė. Nustatytas nemigos

23 simptomų išreikštumas: didžioji dalis pacientų (55.8 proc.) turėjo lengvą simptomų išreikštumą, jų PKMI vidurkis buvo 11,10 balų (SN 1,61).

Bendra tiriamųjų miego trukmė nesiekė 7 val., vyrų ir moterų miego trukmė statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Nors didžioji pacientų dalis savo miego kokybę vertino kaip blogą, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo rasta. Kiek daugiau nei 1/3-daliui pacientų buvo apskaičiuotas miego efektyvumas daugiau nei 85 proc., tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo rasta. Mažiau nei pusė tiriamųjų teigė užmiegantys greičiau nei per 30 minučių, turėjo žymų aktyvumo sutrikimą dieną ir daugiau nei pusė tiriamųjų vartojo migdomuosius vaistus bent 3 kartus per mėnesį. Bendras tiriamųjų PKMI vidurkis buvokiek didesnis nei 10 balų, vyrų ir moterų vidurkiai reikšmingai nesiskyrė. Daugiau nei pusei tiriamųjų nustatytas lengvas nemigos simptomų išreikštumas, jų PKMI vidurkis siekė kiek daugiau nei 11 balų, o 1/4-daliui pacientų, kurių PKMI vidurkis buvo beveik 6 balai nebuvo rasta nemigos simptomų išreikštumo.

Literatūroje gauti panašūs duomenys: Amerikoje Pitsburgo universiteto tyrėjų atliktame tyrime su sveikais ir pirmine insomnija sergančiais žmonėmis (1:3), kurių amžius buvo 20-50 metų, PKMI kontrolinės grupės vidurkis buvo 1.9 (SN=1.1), o pirmine insomnija sergančių - 11.0 (SN=3.5) [37]. Taip pat atlikta studija Brazilijos regione su 131 vyresnio amžiaus tiriamaisiais (amžiaus vidurkis 68 ± 7 metai), kurių 87 proc. sudarė moterys: bendras PKMI vidurkis buvo 11.2 (SN=5.6), moterų ir vyrų PKMI vidurkiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Vidutinė tiriamųjų miego trukmė buvo 1 valanda trumpesnė nei tiriamųjų šiame magistriniame darbe. 58.8 proc. tiriamųjų anketose pažymėjo sergantys nerimo sutrikumu, o 22,1 proc. nurodė depresiją [38].

Atlikus panašius tyrimus Lietuvoje su sveikais tiriamaisias gauti kitokie rezultatai: 2016 metais buvo atliktas tyrimas, informaciją renkant anoniminė apklausa internete. Buvo tirta 398 jaunų žmonių (amžiaus vidurkis 23,9 ± 2.51 metai) miego kokybė. Didžiają dalį tiriamųjų sudarė moterys. Buvo gautos tokios PKMI vertės: bendras tiriamųjų vidurkis buvo 6.9 (SN=2.9), vyrų ir moterų vidutinis PKMI rezultatas statistiškai reikšmingai nesiskyrė [8]. Nagrinėjant literatūrą galima pastebėti, kad atliekant tyrimus su pacientais, turinčiais nusiskundimų susijusių su miego kokybe, bei išreikštus psichiatrinius simptomus PKMI reikšmės nustatomos didesnės nei sveikų, skundų neturinčių tiriamųjų. Didesnės PKMI reikšmės parodo stipresnį nemigos simptomų išreikštumą.

24

2 lentelė. Tiriamųjų asmenų nemigos simptomų išreikštumas, vertinant PKMI skale

N Proc. Vidurkis (SN) p Miego trukmė (val.) >7 ≤ 7 38 14 73,1 26,9 6,72 (1,46) 0,001 Užmigimo trukmė (min.) ≤ 15 16-30 31-60 >60 9 21 14 8 17,3 40,4 26,9 15,4 35,73 (18,31) 0,043

Miego kokybė Gera Bloga 24 28 46,2 53,8 0,677 Val. praleistos lovoje ≤ 1 val. > 1 val. 13 39 25,0 75,0 1,98 (0,85) 0,200 Miego efektyvumas (proc.) ≥ 85 75-84 65-74 < 65 20 13 11 8 38,5 25,0 21,2 15,4 78,33 (15,56) 0,112 Miego trukdžiai (balai) 0 1 2 3 3 16 29 4 5,8 30,8 55,8 7,7 1,65 (0,71) 0,000 Migdomųjų vartojimas Nevartoja 1-2 k./mėn. ≥ 3 k./mėn. 15 9 28 28,8 17,3 53,8 1,90 (1,33) 0,004 Aktyvumo sutrikimas dieną Nebuvo (0 b.) Nežymus (1-2 b.) Žymus (3-4 b.) Labai didelis (5-6 b.) 6 10 22 14 11,5 19,2 42,3 26,9 1,85 (0,96) 0,013 PKMI, vidurkis (SN) Visi Vyrai Moterys 10,58 (3,69) 10,29 (3,67) 10,68 (3,74) >0,05 Nemigos simptomų išreikštumas Lengvas Vidutinis Sunkus Nėra 29 9 1 13 55,8 17,3 1,9 25,0 11,10 (1,61) 15,00 (1,58) 18,00 5,77 (2,24) 0,000

25

3.2.2 Pacientų, hospitalizuotų dėl psichikos sutrikimo paūmėjimo, nerimo simptomų išreikštumas (HAM-N rezultatai)

Iš visų apklaustųjų 86,54 proc. nustatytas nerimo simptomų išreikštumas, iš kurių 48,08 proc. jis buvo sunkaus laipsnio (3 lentelė). Vertinant bendrą tiriamųjų vidutinį HAM-N rezultatą, nustatyta, kad jis yra 25,5 (SN=10,24), vyrų ir moterų HAM-N vidurkiai reikšmingai nesiskyrė.

Bendras tiriamųjų HAM-N vidurkis buvo 25,5 balai, vyrų ir moterų vidurkiai reikšmingai nesiskyrė. Beveik pusė tiriamųjų turėjo stiprų nerimo simptomų išreikštumą, jų HAM-N vidurkis siekė 34,5 balus, šiek tiek mažiau nei 1/3-dalis turėjo vidutinį nerimo simptomų išreikštumą, jų HAM-N vidurkis siekė beveik 21 balą. Tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp nerimo simptomų išreikštumo lygio nebuvo rasta. Beveik pusei tirtų pacientų buvo rastas psichinis nerimo simptomų išreikštumo tipas, o 1/3-daliui – somatinis, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tipų nebuvo rasta.

3 lentelė. Nerimo simptomų išreikštumas tarp tiriamųjų pacientų

N proc. Vidurkis (SN) p HAM-N, vidurkis (SN) Visi Vyrai Moterys 25,50 (10,24) 24,64 (11,67) 25,82 (9,81) >0,05 Nerimo simptomų išreikštumo lygis Lengvas Vidutinis Stiprus Nėra 5 15 25 7 9,62 28,85 48,08 13,45 15,60 (0,89) 20,87 (1,96) 34,55 (5,55) 10,29 (3,73) 0,069 Nerimo simptomų išreikštumo tipas Psichinis Somatinis Mišrus 25 11 16 48,1 21,2 30,8 28,67 (7,30) 28,00 (10,30) 26,75(10,17) 0,055

Panašaus dizaino tyrimas atliktas Italijoje, kuris buvo publikuotas 2018 metais. Jame buvo tirti 165 pacientai, kurių 55 proc. sudarė moterys (amžiaus vidurkis 44.57±13.90 metai). Visi jie buvo sergantys sunkiais psichikos sutrikimais, didžioji dalis tirtų pacientų sirgo šizofrenija ar kitais psichozinio tipo sutrikimais. PDI (ang. Patient Dignity Inventory) anketoje apie orumą tiriamiesiems reikėjo pažymėti nuo 1 iki 5 balų kiek jie jaučia nerimastingumą: visų tiriamųjų surinktų šio klausimo balų vidurkis buvo 2.26±1.37. Bendras HAM-N vidurkis buvo nustatytas 10,44 (SN=7,91) [40]. Tai yra ženkliai mažesnis nei tiriamųjų šiame magistriniame darbe. Galima numanyti, kad tokį ženklų skirtumą

26 lėmė tai, kad Rosaria Di Lorenzo ir bendraautorių atliktame tiriamajame darve su italų tautybės tiriamaisiais, didžioji dauguma jų tyrimo metu nerodė ženklaus nerimo simptomų išreikštumo.

2014 metais Italijoje buvo atliktas “Magna Græcia” universiteto tyrimas su 121 sveiku tiriamuoju. 55 proc. tiriamųjų sudarė moterys. Nustatytas moterų HAM-N vidurkis buvo 5,64 (SN=4,48), vyrų HAM-N vidurkis statistiškai reikšmingai nesiskyrė [39]. Šis tyrimas rodo, kad tiriamieji, kurie neturi nusiskundimų susijusių su nerimastingumu surinko mažesnes HAM-N vertes. Didesnės HAM-N vertės rodo aukštesnį nerimastingumo lygmenį.

Skaitant literatūrą galima pastebėti, kad HAM-N rezultatai gali ženkliai skirtis priklausomai nuo įvairių tyrimą veikiančių veiksnių, tokių kaip: tiriamos populiacijos sociodemografinių duomenų, paciento psichologinės būklės bei psichiatrinio statuso, tyrėjo subjektyvumo, paciento gebėjimo suprasti klausimus bei į juos atsakyti bei įvairių kitų veiksnių.

3.3 Pacientų, hospitalizuotų dėl psichikos sutrikimo paūmėjimo, skydliaukės ašies hormonų koncentracijos

Pagal skydliaukės ašies hormonų koncentracijas pacientai pasiskirstė į šias grupes, nurodytas 4 lentelėje: norma, subklinikė hipotirozė (↑TSH, FT3 ir FT4 norma); subklinikinė hipertirozė (↓TSH, FT3 ir FT4 norma), klinikinė hipotirozė (↑TSH ir ↓FT3 arba FT4) klinikinė hipertirozė (↓TSH ir ↑FT3 arba FT4), autoimuninis procesas (↑anti – TPO antikūnai). Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal skydliaukės hormonų koncentracijų reikšmes statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).

Didžioji dalis tiriamųjų, nepriklausomai nuo lyties (p>0,05), hospitalizuotų dėl psichikos sutrikimo paūmėjimo, turėjo normalius TSH, FT4 ir FT3 koncentracijų rodiklius, antras pagal dažnumą sutrikimas buvo klinikinė hipotirozė (9,6 proc.)

4 lentelė. Skydliaukės funkcijos sutrikimų pasiskirstymas tarp tiriamųjų asmenų

N proc. p norma (mmol/l) Skydliaukės ašies hormonų koncentracijos Norma Subklinikinė hipotirozė Subklinikinė hipertirozė Klinikinė hipotirozė Klinikinė hipertirozė Autoimuninis procesas 36 4 1 5 4 2 69,2 7,7 1,9 9,6 7,7 3,8 0,000 TSH 0,4 - 3,6 FT3 3,3 - 5,1 FT4 9,0 - 21,0 Anti-TPO 0 - 3,2

Panašūs rezultatai pristatyti 2012 metais atliktoje studijoje su 519 Kinijos piliečiais, kuria siekta rasti įrodymų, kad pacientų grupavimas pagal jų neuroendokrininius rodiklius yra svarbus nagrinėjant depresijos simptomų paūmėjimą. 56 proc. tiriamųjų sudarė moterys, vidutinis tiriamųjų amžius buvo

27 39.07±13.812 metai. Pacientai buvo suskirstyti į 4 grupes pagal jų Pagumburio – Hipofizės – Antinkščių (PHA) ir PHS ašių hormonų vertes: su normaliomis arba nenormaliomis PHS (TSH, FT4 ir FT3) ir su normaliomis arba nenormaliomis PHA (kortizolis, adrenokortikotropinis hormonas (AKTH)) ašių hormonų reikšmėmis. Pacientų, kurių visos trys PHS ašies hormonų reikšmės buvo normalios HAM-N surinko 24,52 balus, o pacientai, kurių nors vienas PHS ašies hormonas buvo ne normos ribose – 24,19 balus; skirtumas tarp šių HAM-N rezultatų nebuvo statistiškai reikšmingas. Didžioji dalis tiriamųjų turėjo normalius PHS ašies rodiklius [41].

2012 metais publikuotoje A. C. van de Ven’o ir bendraautorių studijoje dalyvavo 1125 tiriamieji, iš kurių 51 proc. sudarė vyrai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 56.8 (SN=5.7). Šios studijos tikslas buvo nustatyti ar skydliaukės funkcija, ypač su normaliomis skydliaukės hormonų vertėmis ir Anti-TPO antikūnais, yra susijusi su depresijos pasireiškimu ir jos sunkumo bendroje populiacijoje. Vidutiniškai tarp tiriamųjų vyravo normalios TSH, FT3 ir FT4 reikšmės, o Anti-TPO antikūnai rasti padidėję 135 tiriamiesiems. Ši studija nerado jokio ryšio tarp skydliaukės hormone koncentracijų ir depresijos pasireiškimo ar sunkumo, tačiau buvo rastas teigiamas ryšys tarp Anti-TPO antikūnų ir depresijos pasireiškimo. Todėl Anti-TPO antikūnai lemia polinkį depresijos išsivystymui [3]. Ši studija rodo, kad depresija sergančių pacientų tarpe gana nedažnai pasitaiko pacientų, su išreikšta skydliaukės disfunkcija, jog norint patikimai ištirti skydliaukės disfunkcijos įtaką depresijos simptomų išreikštumui reikia atlikti itin didelės apimties tyrimą su tiksline populiacija.

28 3.4 Pacientų, hospitalizuotų dėl psichikos sutrikimo paūmėjimo, nerimo simptomų išreikštumo (HAM-N rezultatų) ir nemigos simptomų išreikštumo (PKMI rezultatų) sąsajos su skydliaukės ašies hormonų koncentracijomis

Nustant sąsajas tarp nerimo simptomų išreikštumo (HAM-N rezultatų) ir nemigos simptomų išreikštumo (PKMI rezultatų) nustatyta (5 lentelė) teigiama koreliacija tarp nerimo simptomų išreikštumo ir nemigos simptomų sunkumo (r=0,416; p=0,002). Nerimo simptomų išreikštumas teigiamai koreliavo su tiriamųjų asmenų FT4 koncentracijos rodikliu (r=0,289; p=0,038), kiti parametrai reikšmingų sąsajų neturėjo.

Buvo nustatyta teigiama koreliacija tarp nerimo simptomų išreikštumo ir nemigos simptomų sunkumo bei tiriamųjų asmenų FT4 koncentracijos rodikliu.

5 lentelė. Nerimo simptomų išreikštumo ir nemigos sunkumo rodiklių koreliacijos su skydliaukės ašies hormonų koncentracijų rodikliais

HAM-N (suminis balas)

PKMI (suminis balas)

PKMI (suminis balas) r=0,416; p=0,002

Skydliaukės ašies hormonų koncentracijos: TSH FT3 FT4 anti-TPO η2=0,045 r=-0,152; p=0,287 r=-0,037; p=0,798 r=0,289; p=0,038 r=-0,938, p=0,226 η2=0,083 r=-0,013; p=0,926 r=-0,051; p=0,721 r=0,144; p=0,308 r=0,068; p=0,957

Skaitant literatūrą nustatyti panašūs rezultatai: 2013 metais Toronto universitete Lan Xia ir kitų buvo atlikta studija su 90 tiriamųjų, iš kurių 60 sirgo nemiga. 68 proc. visų tiriamųjų sudarė moterys, amžiaus vidurkis siekė 42,4 (SN=10,5) metus. Sirgusiųjų nemiga PKMI siekė 17,5 balus, o HAM-N – 12,7 balus. Nustatyta, kad T3 ir T4 vertės buvo aukštesnės nemiga sergančiųjų grupėje. Šio tyrimo metu nustatyta, kad TSH, T3 ir T4 teigiamai koreliuoja su nemigos sunkumu [5]. Kuo yra sunkesnė nemiga, tuo yra didesnis PHS ašies aktyvumas.

29

IŠVADOS

1. Trims iš keturių tiriamųjų, hospitalizuotų LSMUL KK Psichiatrijos klinikoje dėl psichikos sutrikimo paūmėjimo nustatyti nemigos simptomai, kas antram tiriamajam nemiga buvo lengvo laipsnio; didžiajai daugumai tiriamųjų nustatyti nerimo simptomai, kas antram tiriamajam jie buvo sunkaus laipsnio.

2. Trims iš keturių tiriamųjų, hospitalizuotų dėl psichikos sutrikimo paūmėjimo, nustatyti normalūs TSH, FT4 ir FT3 koncentracijų rodikliai, tačiau kas dešimtam pacientui nustatyta klinikinė hipotirozė.

3. Didesnis nerimo išreikštumas tarp tiriamųjų tiesiogiai siejosi su ryškesniu nemigos simptomų sunkumu ir su didesne FT4 koncentracija kraujo serume.

30

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Pilhatsch M, Winter C, Nordström K, Vennström B ir kt.: Increased Depressive Behaviour in Mice Harboring the Mutant Thyroid Hormone Receptor Alpha 1. Behavioural Brain Research 2010; 214: 187–192.

2. Dickerman AL, Barnhill JW: Abnormal Thyroid Function Tests in Psychiatric Patients: A Red Herring? Am J Psychiatry 2012; 169: 127-133.

3. Van de Ven AC, Muntjewerff JW, Netea-Maier RT: Association Between Thyroid Function, Thyroid Autoimmunity, and State and Trait Factors of Depression. Acta Psychiatr Scand 2012; 126: 377–384.

4. Benseñor IM, Nunes MA, Sander Diniz MF, Santos IS ir kt.: Subclinical Thyroid Dysfunction and Psychiatric Disorders: Cross-Sectional Results from the Brazilian Study of Adult Health (ELSA-Brasil). Clinical Endocrinology 2016; 84: 250–256.

5. Xia L, Chen GH, Li ZH, Jiang S ir kt.: Alterations in Hypothalamus-Pituitary-Adrenal/Thyroid Axes and Gonadotropin-Releasing Hormone in the Patients with Primary Insomnia: A Clinical Research. PLoS ONE 2013: 8(8): e71065.

6. psychiatry.org. Kas yra nerimo sutrikimai? - American psychiatric association, prieiga: https://www.psychiatry.org/patients-families/anxiety-disorders/what-are-anxiety-disorders. Žiūrėta 2018-04-04.

7. sleepfoundation.org. Kas yra insomnija? - National Sleep Foundation, prieiga: https://sleepfoundation.org/insomnia/content/what-is-insomnia/page/0/1. Žiūrėta 2018-04-04.

8. Rytis Meškauskas: Miego kokybės tyrimas ir jo korekcijos apžvalga - magistrinis darbas. Kaunas 2016: LSMU MF.

9. Rūta Pukinskaitė, Rita Bandzevičienė: Skirtingų studijų krypčių studentų miego kokybės sąsajos su emociniais ir elgesio sunkumais. TILTAI 2016; 2: 77–95.

10. Sonata Jučinskienė: Gyvensenos veiksnių sąsajų su miego kokybe įvertinimas – magistrinis darbas. Kaunas 2006: KMU VF.

11. Anita Zezyulchik: Adaptuoto krūvio aerobikos įtaka sergančiųjų priklausomybės ligomis gyvenimo kokybės subjektyviam vertinimui – magistrinis darbas. Vilnius 2017: VU MF.

12. Andrius Jurėnas, Virginija Paliulytė: Prieš laiką pagimdžiusių moterų psichinės būklės vertinimas. Sveikatos mokslai/Health Sciences In Easter Europe 2017; 27 tomas, Nr. 3: 57-63.

13. Mirella P. Hage and Sami T. Azar: The Link Between Thyroid Function and Depression, Journal of Thyroid Research 2012; 10.1155/2012/590648.

14. Vesta Steiblienė: The Thyroid Axis Function in Acute Psychotic Episode. Daktaro disertacija, LSMU, MA, Biomedicinos mokslai, Medicina – 06B, Kaunas 2012.

31 15. Bunevičius R, Prange AJ Jr.: Klinikinė psichoendokrinologija: literatūros apžvalga, Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija 2001; T.3, Nr.1.

16. Noda M.: Possible Role of Glial Cells in the Relationship Between Thyroid Dysfunction and Mental Disorders. Front. Cell. Neuroscience 2012;. 9:194.

17. Panicker V, Evans J, Bjøro T, Asvold BO ir kt.: A Paradoxical Difference in Relationship Between Anxiety, Depression and Thyroid Function in Subjects On and Not On T4: Findings from the HUNT Study. Clinical Endocrinology 2009; 71: 574–580.

18. Andersen SL, Olsen J, Wu CS, Laurberg P: Psychiatric Disease in Late Adolescence and Young Adulthood. Foetal Programming by Maternal Hypothyroidism? Clinical Endocrinology 2014; 81: 126 –133.

19. Eun Young Kim, Se Hyun Kim, Sang Jin Rhee ir kt.: Relationship Between Thyroid-Stimulating Hormone Levels and Risk of Depression Among the General Population with Normal Free T4 Levels. Psychoneuroendocrinology 2015; 58: 114—119.

20. Bunevicius R, Prange AJ Jr.: Thyroid Disease and Mental Disorders: Cause and Effect or Only Comorbidity? Curr Opin Psychiatry 2010; 23: 363–368.

21. Fabrice Duval, Marie-Claude Mokrani, Felix Gonzalez Lopera, Thanh Son Diep ir kt.: Thyroid Axis Activity and Suicidal Behavior in Depressed Patients. Psychoneuroendocrinology 2010; 35: 1045 - 1054.

22. Cave Sinai, Tatja Hirvikoski, Eva Dencker Vansvik ir kt.: Thyroid Hormones and Personality Traits in Attempted Suicide. Psychoneuroendocrinology 2009; 34: 1526—1532.

23. Colin M. Dayana and Vijay Panickerb: Hypothyroidism and Depression. Eur Thyroid J 2013; 2: 168 – 179.

24. Bauer M, Goetz T, Glenn T, Whybrow PC: The Thyroid-Brain Interaction in Thyroid Disorders and Mood Disorders. Journal of Neuroendocrinology 2008; 20: 1101–1114.

25. Subho Chakrabarti: Thyroid Functions and Bipolar Affective Disorder. Journal of Thyroid Research 2011, 10.4061/2011/306367.

26. Brandt F, Thvilum M, Almind D, Christensen K ir kt.: Hyperthyroidism and Psychiatric Morbidity: Evidence from a Danish Nationwide Register Study. European Journal of Endocrinology 2014; 170: 341 – 348.

27. Holtmann M, Duketis E, Goth K, Poustka L ir kt.: Severe Affective and Behavioral Dysregulation in Youth is Associated with Increased Serum TSH. Journal of Affective Disorders 2010; 121: 184–188.

28. Buras A, Battle L, Landers E, Nguyen T ir kt.: Thyroid Hormones Regulate Anxiety in the Male Mouse. Hormones and Behavior 2014; 65: 88–96.

32 29. Fabrice Duval , Marie-Claude Mokrani, Alexis Erb ir kt.: Chronobiological Hypothalamic – Pituitary – Thyroid Axis Status and Antidepressant Outcome in Major Depression. Psychoneuroendocrinology 2015; 59: 71—80.

30. Bauer M, Berman SM, Schlagenhauf F ir kt.: Regional Cerebral Glucose Metabolism and Anxiety Symptoms in Bipolar Depression: Effects of Levothyroxine. Psychiatry Research: Neuroimaging 2010; 181: 71–76.

31. Buysse, D. J., Reynolds, III C. F., Monk, T. H., Berman, S. R. ir kt.: The Pittsburg Sleep Quality Index: a New Instrument for Psychiatric Practice and Research. Psychiatry research. 1988; 28: 193–213.

32. Varoneckas, G.: Subjektyvus miego įvertinimas pagal Pitsburgo miego kokybės indeksą. Nervų ir psichikos ligos: specializuoti „Gydymo meno“ puslapiai. 2003; 4: 31–33.

33. Kaminskaitė T., Bunevičius R.: Hamiltono nerimo skalė ir jos naudojimo galimybės. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija 2009; T. 11, Nr. 1: 53-57.

34. psychcongress.com. Hamilton Anxiety Rating Scale (HAM-A) – prieiga: https://www.psychcongress.com/saundras-corner/scales-screeners/anxiety-disorders/hamilton-anxiety-rating-scale-ham. Žiūrėta 2018-04-05.

35. Hamilton, M.: The Assessment of Anxiety States by Rating. Brit J Med Psychol. 1959; vol. 32: 50 –55.

36. ibm.com. Determinacijos koeficientas (angl. Partial Eta Squared) – prieiga: https://www.ibm.com/support/knowledgecenter/en/SS4QC9/com.ibm.solutions.wa_an_overview.2.0.0 .doc/etasquared.html. Žiūrėta 2018-04-05.

37. Daniel J. Buysse, Wesley Thompson, John Scott, Peter L. Franzen ir kt.: Daytime Symptoms in Primary Insomnia: A prospective Analysis Using Ecological Momentary Assessment. Sleep Medicine 2007; 8: 198–208.

38. Glauber Sá Brandão, Fernanda Warken Rosa Camelier, Antônia Adonis Callou Sampaio, Glaudson Sá Brandão ir kt.: Association of Sleep Quality with Excessive Daytime Somnolence and Quality of Life of Elderlies of Community. Multidisciplinary Respiratory Medicine 2018; 13:8.

39. Giulia Donzuso, Antonio Cerasa, Maria C. Gioia, Manuela Caracciolo ir kt.: The Neuroanatomical Correlates of Anxiety in a Healthy Population: Differences Between the State-Trait Anxiety Inventory and the Hamilton Anxiety Rating Scale. Brain and Behavior 2014; 4(4): 504–514.

40. Rosaria Di Lorenzo, Paola Ferri, Carlotta Biffarella, Giulio Cabri ir kt.: Psychometric Properties of the Patient Dignity Inventory in an Acute Psychiatric Ward: an Extension Study of the Preliminary Validation. Neuropsychiatric Disease and Treatment 2018;14: 903–913.

33 41. Min W, Liu C, Yang Y, Sun X ir kt.: Alterations in Hypothalamic – Pituitary -Adrenal/Thyroid (HPA/HPT) Axes Correlated with the Clinical Manifestations of Depression. Progress in Neuro-Psychopharmacology and Biological Psychiatry 2012; 39: 206–211.

34

PRIEDAS NR. 1

Aš esu Marija Butkevičiūtė, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto VI kurso studentė. Atlieku tyrimą, skirtą nustatyti pacientų, sergančių psichikos sutrikimais, nerimo ir nemigos sunkumo sąsajas su skydliaukės hormonų koncentracijomis. Prašau atsakyti į žemiau pateiktus klausimus. Visa informaciją, kurią pateiksite, yra anonimiška ir bus naudojama apibendrinta tik moksliniais ir statistiniais tikslais.

1. Lytis: o Moteris o Vyras 2. Jūsų amžius:...metų 3. Jūsų išsilavinimas: o Aukštesnysis o Neuniversitetinis aukštasis o Nebaigtas aukštasis o Universitetinis aukštasis o Vidurinis o Kita (įrašykite)______________ 4. Jūsų gyvenamoji vieta: o miestas o kaimo gyvenvietė o rajono centras o miestelis o rajonas 5. Vedybinis statusas: o vedęs/ištekėjusi

o vedęs/ištekėjusi, tačiau gyvename atskirai o niekada nebuvau vedęs/ištekėjusi

o išsiskyręs (-usi) o našlys (-ė)

o gyvenu su partneriu (-e) lyg būtume susituokę

6. Dėl kokio psichikos sutrikimo šiuo metu gulite Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Ligoninėje Kauno Klinikų Psichiatrijos skyriuje?

...

35 ...metų

8. Kokias dar psichikos sutrikimais sergate? Ir kiek laiko?

... ...

9. Kokius vaistus šiuo metu vartojate?

... ...

10. Ar sergate skydliaukės ligomis? Ir kiek laiko? Taip Ne ...metų

11. Ar šeimoje ir pirmos eilės giminaičiai serga psichikos sutrikimo ligomis ar skydliaukės ligomis? Kokiomis ir kiek laiko?

... ...