LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Milda Pečiukonytė
Kačių skydliaukės patologijos
Thyroid gland pathologies in cats
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. A. Pockevičius
KAUNAS, 2016
2
DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kačių skydliaukės patologijos“. 1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
Milda Pečiukonytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Milda Pečiukonytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
Alius Pockevičius
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) 2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas
(data) (gynimo komisijos sekretorės –(iaus) vardas, pavardė) (parašas)
3
TURINYS
SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 81.1.Skydliaukės anatominė sandara ir padėtis ... 8
1.2 Kraujotaka ir įnervacija ... 10 1.3. Histologinė struktūra ... 11 1.4. Skydliaukės fiziologija ... 12 1.4.1. Folikuliniai endokrinocitai ... 12 1.4.2 Parafolikuliniai endokrinocitai ... 13 1.5. Skydliaukės patologijos ... 14 1.5.1. Vystymosi sutrikimai. ... 14 1.5.2. Degeneraciniai pokyčiai ... 15 1.5.3. Skydliaukės hipofunkcija ... 16 1.5.4. Skydliaukės hiperfunkcija ... 17 1.5.5. Skydliaukės navikai ... 18
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS ... 20
2.1. Tyrimo eiga ... 21 3. TYRIMŲ REZULTATAI... 23 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 42 5. IŠVADOS ... 44 6. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 45
4
SANTRUMPOS
T3 - trijodtironinas T4 - tiroksinas
TSH - skydliaukę stimuliuojantis hormonas TRH - tirotropiną atpalaiduojantis hormonas HE - dažymas hematoksilinu ir eozinu TG - tiroglobulinas
pav. - paveikslas proc. - procentai μm - mikrometrai
5
SANTRAUKA
Kačių skydliaukės patologijos
Milda Pečiukonytė Magistro baigiamasis darbas
Magistro baigiamojo darbo tikslas – atliekant histopatologinį tyrimą nustatyti kačių skydliaukės patologijas, bei jų priklausomybę nuo katės amžiaus, lyties ir veislės. Tiriamasis objektas – kačių skydliaukės, surinktos iš 2015 metais UAB “Žaliakalnio veterinarija” ir LSMU VA Dr.L.Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikoje eutanazuotų kačių. Iš viso LSMU Veterinarijos akademijos Veterinarinės Patobiologijos katedros Patologijos centre buvo ištirta 21 katės gaišena, ir tolimesniam tyrimui paimti 42 skydliaukės mėginiai (kairiosios ir dešiniosios skilčių). Patologinė medžiaga fiksuota 10 proc. formalino tirpale, atliktas dažymas hematoksilino – eozino (HE) dažais, bei mikroskopuojant įvertinti patologiniai pokyčiai.
Iš 42 skydliaukės skilčių mėginių 8 turėjo normalią histologinę struktūrą (amžiaus grupė 0 – 5 metai). 34 skiltyse rastos 7 skirtingos patologijjos, bendras jų skaičius siekia 44. Dažniausiai pasitaikiusios patologijos:
skydliaukės folikulų padidėjimas, kuris buvo nustatytas 14 skilčių (33,33 proc.) limfocitinis tiroiditas – 12 skilčių (28,57 proc.)
cistos – 9 skiltys (21,43 proc.)
Rečiau pasitaikančiomis patologijomis galima įvardinti folikulų degeneraciją (3 skiltys, 6,82 proc.), folikulų sumažėjimą (2 skiltys, 4,55 proc.), amiloidą (2 skiltys, 4,55 proc.) bei hiperemiją (2 skiltys, 4,55 proc.).
Bendras tirtų kačių skaičius – 21. Iš jų 4 veislinės ir 17 mišrūnių, 9 patelės ir 12 patinų, kurių amžius siekia nuo 3 mėnesių iki 18 metų.
Darbo apimtis 47 puslapiai, jame pateikta 42 paveikslai ir 3 lentelės. Raktiniai žodžiai: katė, skydliaukė, patologijos, histologija
6
SUMMARY
Thyroid gland pathologies in cats
Milda Pečiukonytė Master‘s Thesis
The aim of this Master‘s thesis was to analyse thyroid gland pathologies in cats depending on their age, gender and breed during histopathological examination. Study object – thyroid glands of cats, collected from euthanized cats in UAB “Žaliakalnio veterinarija” and LUHS VA Dr.L.Kraučeliūnas small animal clinic in 2015. In total 21 euthanized cat bodies was examined in LUHS VA Pathology Center of Veterinary Pathobiology department and 42 thyroid samples (left and right lobes) was collected for further examination. Pathological samples was fixed in 10% formalin solution and dyed with hematoxylin – eosin dyes. Pathological changes was evaluated by using a microscope.
From 42 thyroid lobes samples 8 had normal histological structure (age group 0 – 5 years). In 34 thyroid lobes was found 7 different pathologies, in total number 44.
The most common types of pathologies:
increase of thyroid gland follicles, which was found in 14 thyroid lobes (33,33%) lymphocytic thyroiditis – in 12 thyroid lobes (28,57%)
cysts – in 9 thyroid lobes (21,43%)
Less frequently occurring pathologies was follicular degeneration (3 thyroid lobes, 6,82%), a decrease of follicles - hypothyroidism (2 thyroid lobes, 4,55%), amyloid (2 lobes, 4,55%) and hyperemia (2 lobes, 4,55%).
Total number of examined cats 21, 4 purebred and 17 crossbreed, 9 females and 12 males whose age range was from 3 months to 18 years old.
Master‘s Thesis volume 47 pages, it contains 42 images and 3 tables. Keywords: cat, thyroid gland, pathology, histology
7
ĮVADAS
Skydliaukė (glandula thyroidea) yra endokrininės sistemos (systema endocrynorum) dalis, priskiriama vidaus sekrecijos liaukoms (glandulae endocrinae), esanti kaklo srityje ir sekretuojanti hormonus, kurie veikia medžiagų apykaitą, baltymų sintezę, augimą, vystymąsi ir kitus procesus [1]. Pagrindinė skydliaukės funkcija yra produkuoti hormonus – trijodtironiną (T3) ir tiroksiną (T4) [2]. Skydliaukė taip pat gamina kalcitoniną, kuris vaidina svarbų vaidmenį kalcio apykaitoje [1].
Vidaus sekrecijos liaukos, palyginti su kitais organais, yra labai mažos, bet jose itin gausu kraujagyslių. Endokrininių liaukų pagrindinė funkcija – vidaus sekrecija. Endokrininės sistemos liaukos neturi sekreto ištekamųjų latakų, jų parenchimą sudaro liaukinės epitelinės ląstelės – endokrinocitai, gaminantys produktus, vadinamus inkretais, kurių veikliosios medžiagos – hormonai. Hormonai – tai specifinės, fiziologiškai aktyvios medžiagos, išskiriamos į vidinę organizmo terpę ir krauju išnešiojamos po visą organizmą, tokiu būdu reguliuojant svarbias organizmo funkcijas. Hormonai veikia audinius ir organus lėtai, bet nuolat. Tokia organizmo funkcijų reguliacija vadinama humoraline [3].
Iš visų endokrininės kilmės susirgimų skydliaukės susirgimai kačių ir šunų tarpe pasitaiko dažniausiai [4]. Tai įtakoja medžiagų apykaitos sutrikimus, kaip inkstų nepakankamumas, liesėjimas, nutukimas, lipidų apykaitos sutrikimai, hipertenzija ir dažniausiai pokyčius nedidelėje skydliaukėje yra sunku nustatyti tiek įprastinio klinikinio tyrimo metu, tiek atliekant patologinį anatominį tyrimą. Skydliaukės patologijos pasireiškia nespecifiniais klinikiniais požymiais, kurie būdingi ir esant kitoms patologijoms, ir to pasekmėje gydymas būna tik simptomatiškas ir neišsprendžia pačios susirgimo priežasties. Tad tyrimo tema aktuali tuo, kad norint tiksliai diagnozuoti su skydliaukės patologijomis susijusius susirgimus, būtina atlikti histopatologinį tyrimą, kuris gali padėti nustatyti tikslią diagnozę ir pritaikyti specifinį gydymą.
Darbo tikslas – nustatyti ir išanalizuoti kačių skydliaukių patologijas, atliekant histopatologinį tyrimą.
Darbo uždaviniai:
1) Nustatyti ir įvertinti kačių skydliaukių histopatologinius pakitimus 2) Įvertinti kačių amžiaus, lyties ir veislės įtaką patologijų dažnumui
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.Skydliaukės anatominė sandara ir padėtis
Skydliaukė (glandula thyroidea) – tai nedidelė, elipsės formos tamsiai raudonos spalvos liauka, sudaryta iš kairiosios ir dešiniosios skilčių (lobus dexter et sinister), sujungtų siaura sąsmauka (isthmus). Pas kates ši sąsmauka silpnai išsivysčiusi ir yra labai nežymi. Ji sudaryta iš liaukinio audinio (isthmus
glandularis). Kačių šeimos atstovuose ši liauka išsidėsčiusi kaudaliai gerklų (larynx) ant pirmųjų penkių
gerklės (trachea) žiedų, dorsolateraliniame gerklės paviršiuje [3,5,7,13].
Iš ventralinės pusės skydliaukę dengia krūtininis skydo raumuo (musculus sternothyroideus), o iš
lateralinės pusės - krūtininis galvos raumuo (musculus sternocephalicus) ir krūtininis paliežuvio raumuo
(musculus sternohyoideus). [5,15]. Kiekviena skiltis yra apytiksliai 2 centimetrų ilgio ir 0,3 centimetro
pločio, tačiau dydis gali varijuoti priklausomai nuo jodo kiekio, gaunamo su maistu. Esant jodo trūkumui, skydliaukė gali būti didesnė nei įprastai [5,16].
Skydliaukę supa jungiamojo audinio kapsulė, nuo kurios į liaukos vidų eina sijos (trabekulės), sudarančios liaukos stromą. Tarp stromos išsidėstę pagrindiniai funkciniai–struktūriniai skydliaukės vienetai - folikulai. Tai įvairiaformės pūslelės vienasluoksnio liaukinio epitelio sienomis. Pūslelės užpildytos skysta baltymine medžiaga – koloidu [8].
1pav. Katės skydliaukės anatominė padėtis [6]. 1. Kranialinė skydliaukės arterija; 2. Prieskydinė liauka; 3. Skydliaukė; 4. Miego arterija
9
Kiekviena skydliaukės skiltis yra glaudžiai susijusi su keturiomis prieskydinėmis liaukomis
(glandulae parathyroidea) – dvejomis išoriniame kranialiniame paviršiuje, ir dvejomis esančiomis
kaudaliai, skydliaukės kapsulėje arba parenchimoje. Katėms būdinga ir tai, kad kranialinės prieskydinės liaukos gali būti nusileidusios ir lokalizuotis arti kaudalinio paviršiaus [5].
2 pav. Katės skydliaukė ir prieskydinės liaukos [6]. 1. Kranialinė skydliaukės arterija;
2. Grįžtamasis gerklų nervas; 3. Išorinė prieskydinė liauka; 4. Vidinė prieskydinė liauka
Prieskydines liaukas supa kolageninio jungiamojo audinio kapsulė, nuo kurios į vidų šakojasi sijos (trabekulės). Kapsulė ir sijos suformuoja liaukos stromą. Pagal kilmę ir topografiją skydliaukė priskiriama branchiogeninėms liaukoms. Ji išsivysto iš gemalo žiaunų endodermos [3].
.
10
1.2 Kraujotaka ir įnervacija
3 paveiksle pavaizduoti skydliaukę supantys raumenys, pagrindinės krauju aprūpinančios arterijos ir venos bei nervai.
3 pav. Katės skydliaukę supantys raumenys, kraujagyslės ir nervai [50]. 1.Krūtininis skydo
raumuo; 2.Kranialinio gerklų nervo šaka; 3. Kranialinės skydliaukės arterija ir vena; 4. Prieskydinė liauka; 5.Krūtininis paliežuvio raumo; 6. Dešinioji skydliaukės skiltis; 7. Kaudalinė skydliaukės vena; 8. Krūtininis galvos raumuo; 9. Jungo vena; 10. Miego arterija; 11. Skydinė kremzlė; 12. Žiedinis skydo raumuo; 13. Kaudalinis gerklų nervas; 14. Kranialinė skydliaukės arterija; 15. Prieskydinė liauka; 16. Gerklė; 17. Stemplė; 18. Skydliaukės vena; 19. Kaudalinė skydliaukės vena; 20. Kaudalinė skydliaukės arterija; 21. Kairysis grįžtamasis gerklų nervas; 22. Jungo vena
1. 2. 3. 5. 4. 9. 7. 6. 8. 10. 13. 12. 11. 14. 15. 18. 17. 16. 22. 21. 20. 19. 3. 4. 5. 9. 8. 7. 6. 10. 14. 15. 16. 18. 19. 20. 22. 21. 11.
11
1.3. Histologinė struktūra
Histologiškai skydliaukę sudaro puraus kolageninio jungiamojo audinio kapsulė, nuo kurios atsišakojusios sijos suskirsto organo parenchimą į netaisyklingos formos skiltis. Skilties parenchimą sudaro mikroskopinės sferinės formos pūslelės – skydliaukės folikulai (folliculi), kurių dydis varijuoja tarp 20 – 250 µm. Kiekvieno folikulo sienelė yra sudaryta iš vienu sluoksniu ant pamatinės membranos išsidėsčiusių kubiškųjų ar stulpiškųjų folikulinių endokrinocitų, kurie produkuoja jodproteininius hormonus trijodtironiną (T3) ir tiroksiną (T4). Kiekvienas skydliaukės folikulas užpildytas koloidu - glikoproteino tiroglobulino (TG) mase. Tiroglobulinas yra skydliaukėje gaminamas baltymas, kuris atlieka baltyminės matricos tiroksino ir trijodtironino sintezei funkciją [3,7,9,26].
Skydliaukės folikulai apraizgyti kraujagyslių ir limfagyslių kapiliarais bei nervais [8]. Tarpuose tarp folikulų yra išsidėstę parafolikuliniai endokrinocitai (C ląstelės) [9]. Parafolikulinės ląstelės sintetina ir išskiria hormoną kalcitoniną, antagonistiškai veikiantį prieskydinės liaukos parathormoną [7,8].
4 pav. Katės skydliaukės histologinė sandara [10]. 1.Folikulas; 2.C ląstelės; 3.Folikuliniai
endokrinocitai; 4.Koloidas; 5.Kapiliaras; 6.Jungiamojo audinio kapsulė
1. 2. 3. 4. 6. 5.
12
1.4. Skydliaukės fiziologija
Pagrindinė skydliaukės funkcija – hormonų sintezė ir sekrecija [5]. Svarbiausias skydliaukės struktūrinis ir funkcinis vienetas – folikulas [8]. Ši liauka susideda iš dviejų tipų sekretuojančių ląstelių – folikulinių endokrinocitų ir parafolikulinių endokrinocitų (C ląstelių) [11]. Šie du ląstelių tipai
sintezuoja pagrindinius skydliaukės hormonus tiroksiną ir trijodtironiną bei kalcitoniną [12].
1.4.1. Folikuliniai endokrinocitai
Folikuliniai endokrinocitai, išsidėstę vienu sluoksniu ant pamatinės membranos, supa koloidą ir formuoja kiekvieno skydliaukės folikulo sienelę. Šios ląstelės sintetina tiroksiną T4 (tetrajodtironiną) ir trijodtironiną T3. Apie 90 proc. folikulinių endokrinocitų susintetinamų hormonų sudaro tiroksinas, o apie 10 proc. - trijodtironinas [9]. Tiroksinas ir trijodtironinas yra amino rūgšties tirozino dariniai, kovalentinėmis jungtimis sujungti su jodo molekulėmis [21].
5 pav. T4 ir T3 molekulinė struktūra [21].
Tirozinas
13
Fiziologiniu požiūriu skydliaukės išskiriami hormonai turi platų veikimo spektrą – jie atsakingi už medžiagų apykaitos reguliaciją, kūno temperatūrą, sustiprina organizmo atsaką į katecholaminų (adrenalino, noradrenalino, dopamino) poveikį, daro teigiamą inotropinį ir chronotropinį poveikį (didina širdies raumens (miokardo) susitraukimų jėgą bei dažnį, tokiu būdu didinant kraujo spaudimą), reguliuoja raumenų ir riebalinio audinio katabolizmą, cholesterolio virtimą į tulžies rūgštis, įtakoja jauno organizmo augimą ir vystymąsi [5,17, 18,19,20].
Šių hormonų sintezę ir sekreciją kontroliuoja pagumburis (hipotalamas) ir posmegeninė liauka (hipofizė), kurie sudaro vieningą reguliavimo ir informacijos signalų perdavimo sistemą. Jų hormonų biosintezė ir sekrecija yra tarpusavyje glaudžiai susijusios. Adenohipofizė sekretuoja tirotropiną (skydliaukę stimuliuojantis hormonas, TSH), kurio išsiskyrimą reguliuoja tirotropiną atpalaiduojantis hormonas (TRH) , kurį produkuoja pagumburio paraventrikulinis branduolys [5,7,19,22].
Kuomet hormonų koncentracija kraujyje sumažėja, pagumburis išskiria TRH į adenohipofizės vartų kraujagyslių sistemą. Adenohipofizė išskiria TSH, kuris stimuliuoja skydliaukę, tokiu būdu suaktyvinama hormonų sekrecija ir išskyrimas į kraują [5,25].
1.4.2 Parafolikuliniai endokrinocitai
Šios ląstelės, dar vadinamomis C ląstelėmis, išsidėsto tarpuose tarp folikulų [9]. Pagrindinė jų funkcija – hormono kalcitonino sintezė, kuris reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą organizme. Kalcitoninas mažina kalcio koncentraciją kraujyje, ir skatina kalcio ir fosforo atsidėjimą kauluose. Padidėjus kalcio kiekiui kraujyje, padidėja ir kalcitonino išskyrimas, kuris sumažina kalcio absorbciją virškinamajame trakte, rezorbciją iš kaulų, tuo pačiu padidėja kalcio išskyrimas su šlapimu [23,24,28].
14
1.5. Skydliaukės patologijos
1.5.1. Vystymosi sutrikimai Aplazija (atireozė) ir hipoplazija
Tai skydliaukės nebuvimas arba nepakankamas jos išsivystymas. Gali būti abiejų skilčių (bilateralinė), arba vienpusė (unilateralinė, reta). Pirminė aplazija ar hipoplazija pasireiškia dėl skydliaukės disgenezės, kuri susijusi su genetinėmis transkripcijos faktorių mutacijomis skydliaukės vystymosi metu. Antrinę skydliaukės hipoplaziją sukelia TSH receptorių trūkumas arba TSH deficitas ar defektai. Tai gali būti susiję su TSH ar TSH receptorių genų mutacijomis arba adenohipofizės trofinių hormonų raidos defektais. Jauniems organizmams skydliaukės bilateralinė aplazija ar hipoplazija pasireiškia kaip įgimtas hipotiroidizmas, ir sukelia dvarfizmą (liliputizmą) ar kitas apraiškas – nenormalų centrinės nervų sistemos vystymąsi, fizinį ir protinį atsilikimą, kyšantį liežuvį, sulėtėjusį augimo tempą. Vyresniems gyvūnams tai gali sukelti lūžius ties kaulų epifizėmis ir degeneracines sąnarių ligas [26,27].
Liežuvinio skydliaukės latako cistos
Skydliaukė, kaip ir kitos branchiogeninės kilmės belatakės endokrininės liaukos išsivysto iš embriono žiaunų endodermos. Gemalo vystymosi metu skydliaukės užuomazginės ląstelės auga žemyn, turėdamos ryšį su rykle per liežuvinį skydliaukės lataką (ductus thyroglossus). Postnataliniu metu, liaukai užėmus įpratinę anatominę padėtį kakle, šis ryšys nutrūksta, liežuvinis skydliaukės latakas užsidaro. Latakui neužsidarius, jame gali išsivystyti cistos. Tai nepastovios formos, fliuktuojantis darinys, kurio epitelis sudarytas iš keleto sluoksnių folikulinių ląstelių su netaisyklingai išsidėsčiusiais folikulais, užpildytais koloidu. Šie folikulai gali supiktybėti ir duoti pradžią papilinei karcinomai. Liežuvinio skydliaukės latako cistas reikėtų diferencijuoti nuo kitų skydliaukės srities cistų, įskaitant prieskydinės liaukos cistas, branchialines, folikulų su koloidu cistas ir seilių liaukų mukoceles [26,28].
15
1.5.2. Degeneraciniai pokyčiai Amiloidas
Tai fibrilių pavidalo, baltyminės kilmės medžiaga, kuri kaupiasi tarpląsteliniame audinyje tarp folikulų. Amiloido kaupimasis yra lėtinio uždegiminio proceso rezultatas, ilgainiui pažeidžiantis organo struktūrą ir vientisumą [29]. Amiloido atsidėjimo paveikta skydliaukė gali būti padidėjusi, blyškesnė ir tvirtesnės struktūros nei įprastai. Tarpląsteliniame audinyje susikaupęs amiloidas gali spausti gretimus
folikulus, tačiau dažniausiai tai nesutrikdo normalaus skydliaukės funkcionavimo [26]. Mėginius dažant hematoksilino ir eozino dažais, mikroskopiškai matomos rausvai rožinės spalvos (eozinofilinės) homogeniškos struktūros, o panaudojus Kongo raudonojo dažus, matomos raudonos spalvos masės [34].
Koloido mineralizacija
Tai bazofilinės mineralizuotos granulės ar rutulėliai, tankiai išsidėstę skydliaukės folikuluose ir dažniausiai susiformuojantys vyresniame gyvūno amžiuje. Šie kūneliai atsiranda dėl mineralinių medžiagų nusėdimo koloide, kurio cheminė struktūra dažnu atveju būna pakitusi. Koloido mineralizacija išsivysto katėms su nepakitusiu kalcio ir fosforo kiekiu kraujyje ir neturi tiesioginio ryšio su kitais susirgimais. Dažniausiai negausi mineralizacija nesutrikdo normalios skydliaukės funkcijos, nebent būna paveiktas didelis skaičius folikulų. Koloido mineralizaciją reikia diferencijuoti nuo tarpląstelinio audinio mineralizacijos, kuri susijusi su lėtiniu inkstų nepakankamumu [26,32].
Lipofuscinas
Lipofuscinu vadinama netirpi polimerinė medžiaga, atsirandanti dėl lipidų peroksidacijos. Vykstant senėjimo procesui ir didėjant katės amžiui, pigmentinė medžiaga lipofuscinas kaupiasi folikulinėse ląstelėse ir sudaro nuo geltonai – rudos iki raudonai - rudos spalvos patamsėjimus. PAS (Periodic acid–Schiff) – teigiamos lipofuscino granulės kaupiasi folikulinėse ląstelėse, bet netrikdo pačios skydliaukės funkcijos, o tik parodo pažeidimą laisvaisiais radikalais ir lipidų peroksidaciją [26,30].
16
1.5.3. Skydliaukės hipofunkcija Hipotiroidizmas
Tai klinikinis sindromas, atsirandantis dėl nepakankamos skydliaukės hormonų sintezės. Kačių tarpe hipotiroidizmas pasitaiko retai, ir dažniausiai yra jatrogeninės kilmės, kaip komplikacija gydant hipertiroidizmą skydliaukės hormonų sintezę slopinančiais medikamentais, po skydliaukės ar jos dalies pašalinimo ar po terapijos radioaktyviuoju jodu. [31,33]. Katėms, sergančioms hipotiroidizmu, būdinga:
Apatija
Plonas ir neblizgantis kailis Gausus šėrimasis
Odos hiperpigmentacija ir lichenifikacija Nutukimas
Hipotermija Bradikardija
Hipotiroidizmas siejamas su sumažėjusiu inkstų glomerulų filtracijos greičiu, kas sąlygoja lėtinį inkstų nepakankamumą ir azotemiją [36,40].
Skrodimo metu makroskopiškai matoma skydliaukės skilčių atrofija, histologinio tyrimo metu pastebimi atrofiški folikulai, fibrozė, riebalinių ląstelių pagausėjimas bei limfocitų infiltracija jungiamajame audinyje [35].
Limfocitinis tiroiditas
Skydliaukės uždegimas, dar žinomas kaip autoimuninis tiroiditas, atsiranda kuomet gyvūno organizmas pradeda gaminti antikūnus prieš skydliaukę, kurie ardo skydliaukės audinį, ko pasekmėje sutrinka liaukos funkcija ir į kraują išskiriamas per mažas hormonų kiekis. Limfocitinis tiroiditas gali prasidėti ir jauname organizme, tačiau ligos požymiai atsiranda tik tuomet, kai didžioji dalis skydliaukės jau būna pažeista, ir organizmas nebegali kompensuoti nuostolių [37,38].
17
Limfocitinio tiroidito pažeista skydliaukė makroskopiškai gali būti šiek tiek padidėjusi, normalaus dydžio arba redukuota ir blyškesnės spalvos nei įprastai. Histologiniai pokyčiai matomi kaip daugiažidininė arba difuziškai išplitusi limfocitų, plazminių ląstelių ir makrofagų infiltracija. Folikulai sumažėję, iškloti stulpiškaisiais endokrinocitais. Limfocitinis tiroiditas apibūdinamas kaip limfocitų, plazminių ląstelių ir makrofagų išsidėstymas intersticiniame audinyje, bei šių ląstelių migracija pro folikulų sieneles į folikulų spindį, kur pasiskirsto koloidinėje masėje kartu su degeneravusiomis folikulinėmis ląstelėmis. Parafolikulinės (C) ląstelės matomos išsidėstę nedidelėmis krūvelėmis tarp folikulų [26].
1.5.4. Skydliaukės hiperfunkcija
Hipertiroidizmu, arba tirotoksikoze vadinama būklė, kuomet skydliaukė sintezuoja ir į
kraujotaką išskiria didesnį nei normalus kiekį tiroidinių hormonų, ko pasekoje sutrinka įvairių organų sistemų veikla. Tai dažniausiai pasitaikantis endokrininės sistemos susirgimas vidutinio amžiaus ir vyresnių kačių tarpe [39]. Katėms, sergančioms hipertiroidizmu, būdinga:
Padidėjęs apetitas Svorio netekimas Polidipsija ir poliurija Hiperaktyvumas Vėmimas Viduriavimas Tachipnėja Dispnėja
Didelė tiroidinių hormonų koncentracija kraujyje gali nulemti širdies veiklos sutrikimus – tai aukštas kraujo spaudimas, padažnėjęs pulsas, aritmija, širdies ūžesiai bei apsunkintas kvėpavimas. Hipertiroidizmas gali turėti įtakos kairiosios širdies pusės išsiplėtimui. Vidutinio sunkumo ar sunkaus laipsnio hipertenzija turi glaudų ryšį su lėtiniu inkstų nepakankamumu. Buvo nustatyta,
kad dauguma kačių, sergančių hipertireoze, turi ją lydintį lėtinį inkstų nepakankamumą, kurį maskuoja hipertireozės sukelti reiškiniai. Paprastai nustatomas ir kepenų fermentų padidėjimas, o
18 1.5.5. Skydliaukės navikai
Adenoma
Adenomos yra nepiktybiniai, nuo baltos iki gelsvai rusvos spalvos nedideli, kietos konsistencijos mazgeliai, kurie aiškiai ribojasi nuo šalimais esančios skydliaukės parenchimos. Paveikta skydliaukės skiltis būna padidėjusi ir pakitusios formos. Varijuojančio storio fibrozinė kapsulė skiria adenomą nuo spaudžiamos parenchimos. Kito tipo folikulinės adenomos yra sudarytos iš plonasienių cistų, kurių ertmė užpildyta nuo gelsvos iki rausvos spalvos baltyminiu skysčiu. Jų išorinis paviršius yra lygus ir apraizgytas tankiu kapiliarų tinklu. Nedidelės neoplazminio audinio masės atsideda sienelėje ir suformuoja šiurkščias projekcijas cistos ertmėje.
Adenomos klasifikuojamos į:
folikulinės - mikrofolikulinės - makrofolikulinės papiliarinės
Mikrofolikulinės adenomos susideda iš navikinių ląstelių, susitelkusių į miniatiūrinius folikulus
su nedideliu koloido kiekiu arba visišku jo nebuvimu. Makrofolikulinės adenomos suformuotos iš neįprastos formos folikulų, kurie yra ženkliai padidėję ir su dideliu koloido kiekiu bei apsupti suplokštėjusių ląstelių. Dažniausiai kartu matomos hemoragijos ir folikulinių ląstelių deskvamacija į išdidėjusio folikulo ertmę. Papiliarinė adenoma aptinkama retai. Stulpiškosios ar kubiškosios folikulinės ląstelės išsidėsto vienu sluoksniu aplink vaskuliarizuotą jungiamojo audinio išsikišimą (papilę). Šios papiliarinės projekcijos, kurios gali būti įvairaus dydžio, išsitęsia į cistos ertmę, kurioje yra deskvamuotų navikinių ląstelių, koloido, eritrocitų ir retkarčiais pasitaikančių mineralizuotų - kalcifikuotų kūnelių židinėlių [5,26].
19
Karcinoma
Skydliaukės karcinoma apibūdinama kaip didelis navikinis darinys, su nekrozės ir hemoragijos zonomis, bei retkarčiais pasitaikančia mineralizacija, Gali būti lokali invazija, arba išplitusios metastazės plaučiuose ir limfiniuose mazguose [5]. Būdinga tiek kietos, tiek minkštos konsistencijos, vienpusė arba bilateralinė. Kačių tarpe karcinoma pasitaiko rečiau, lyginant su adenoma [26]. Folikulinė karcinoma nuo adenomos skiriamos matant piktybinio naviko inkapsuliaciją ir vaskuliarizaciją, ląstelių pleomorfizmą, skydliaukės kapsulės peraugimą ar išplitusias metastazes [39].
Adenokarcinoma
Šie piktybiniai navikai, kurie sudaro heterogeniškus (šiurkščius) mazgelius, lyginant su adenomomis yra didesni, kietesnės konsistencijos bei su hemoragijų ir nekrozės zonomis. Gali būti matomos kaip pavienės, ribas turinčios masės ar daugybiniai viso organo navikai. Skydliaukės adenokarcinomos, kaip ir kitos adenokarcinomos, auga greitai ir gali metastazuoti į kitus organus – plaučius, blužnį, inkstus, limfinius mazgus. Adenokarcinomos dažniau diagnozuojamos vyresnio amžiaus katėms, tačiau pasitaiko atvejų ir jaunų kačių tarpe [5,26].
20
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS
Kačių skydliaukės mėginiai buvo surinkti 2015 m. LSMU VA Veterinarinės Patobiologijos katedros Patologijos centre atliktų patologinių anatominių tyrimų metu. Mėginiai buvo imami iš kačių gaišenų, eutanazuotų UAB “Žaliakalnio veterinarija” ir LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikoje. Bendras ištirtų kačių gaišenų skaičius – 22, paimti 44 mėginiai (kairioji ir dešinioji skydliaukės skiltys), tačiau tiriant mikroskopu pastebėta, kad katės Nr. 22 kairiojoje ir dešiniojoje skiltyse yra įvykusi autolizė, todėl duomenys apie šią katę į tyrimų rezultatus neįtraukti.
Atlikti kiekvienos skydliaukės skilties matavimai, padarytos makroskopinio vaizdo nuotraukos. Visos tiriamosios katės suskirstytos į grupes pagal:
Veislę (veislinės ir mišrūnės)
Amžių (0-5m., 6-10m., 11 ir daugiau metų) Lytį (patelės ir patinai)
Tiriamųjų kačių amžius siekė nuo 3 mėnesių iki 18 metų, 9 patelės (42,86 proc.), ir 12 patinų (57,14proc.), 4 veislinės (19,05 proc.) ir 17 mišrūnių (80,95 proc.).
Prieš skrodimo atlikimą sutikrinti gaišenų tapatumo duomenys, įvertinti lavoniniai pokyčiai: atšalimas, sustingimas, lavondėmės. Atlikta natūralių kūno angų, odos, plaukų ir nagų apžiūra. Įvertintas įmitimas, kiekviena katės gaišena pasverta, duomenys apie gaišenų svorį pateikiami 2 lentelėje. Skrodimo duomenys pateikiami 3 lentelėje.
Kiekviena skydliaukės skiltis buvo imama individualiai į vienkartinius indelius ir fiksuojama 10 proc. formalino tirpale 3-5 dienas, indeliai identifikuojami pažymint mėginio paėmimo datą, katės gaišenos identifikacinį numerį bei kairiosios ar dešiniosios skilties mėginys.
21
2.1. Tyrimo eiga
Atliekamas gaišenos patologinis – anatominis tyrimas, įvertinami pokyčiai ir nustatoma patologinė – anatominė diagnozė, užpildomas patologinis anatominis tyrimo aktas.
Paimama patologinė medžiaga (skydliaukės kairioji ir dešinioji skiltys), fiksuojama 10 proc. formaline vienkartiniuose indeliuose.
Patologinė medžiaga dedama į biopsines kasetes, ir 24 valandas plaunama tekančiu vandeniu, kad pasišalintų fiksuojanti medžiaga formalinas.
Po 24 valandų skydliaukės mėginiai dedami į audinių įmirkymo procesorių „Shandon
Pathcentre, JAV“, kuriame tiriamoji medžiaga dehidratuojama 60º, 80º ir 96º etilo alkoholiu (2-3
val.) ir izopropanolio alkoholiu (1-3 val.). Vėliau patologinė medžiaga skaidrinama chloroforme (1-3 val.). Po dehidratavimo ir skaidrinimo impregnuojama parafinu (1 val.). Šis etapas trunka apie 24 valandas.
Tiriamoji medžiaga, naudojant audinių įliejimo įrangą „Tes 99“, įliejama į parafininius blokus. Mėginiai atvėsinami iki -9 ºC temperatūros ant šaldomojo stalelio, siekiant išgauti mėginių
tvirtumą.
Naudojant pusiau automatinį rotacinį mikrotomą „Sakura Accu-Cut SRM, Japonija“ iš parafininių blokų atpjaunami 4 μm storio pjūviai.
Pjūviai dedami į 37 ºC temperatūros termostatinę vandens vonelę. Vandens vonelėje parafininiai
pjūviai ištiesinami, ir jau tiesūs mėginių pjūviai perkeliami ant objektinių stiklelių. 5 valandas džiovinama 37 ºC temperatūroje ant reguliuojamos kaitinimo plokštės „Thermo
Scientific Hotplate“, išdžiovinus dažoma hematoksilino ir eozino dažais naudojant histologinių
pjūvių automatinį dažymo įrenginį „Sakura Tissue-Tek® DRS ™, Japonija“. Pjūviai nuskaidrinami naudojant ksileną.
Nudažyti objektiniai stikleliai padengiami ilgalaikio saugojimo dengiamąja terpe „Thermo
22
Histologinis paruoštų mėginių vaizdas analizuotas ir vertintas naudojant šviesinį mikroskopą ”Olympus BX641“, o mėginių mikroskopinio vaizdo nuotraukos išsaugotos naudojant analizatorių „Olympus DP72 BX63“ (7 pav.) .
Tyrimų rezultatai bei statistiniai duomenys apdoroti kompiuterine programa „Microsoft Office Excel “, bei apskaičiuojant procentinę išraišką.
6 pav. Histloginio vaizdo analizatorius
23
3. TYRIMŲ REZULTATAI
Skydliaukės patologijos buvo nustatytos 17 kačių iš 21 ištirtos, tai sudarė 80,95 proc. visų tiriamųjų. 4 katėms (19,05 proc.) skydliaukės patologijų nustatyta nebuvo. Visos katės, kurioms nebuvo nustatyta patologijų, buvo jauno amžiaus (0-1 m.), 2 patelės (50 proc.) ir 2 patinai (50 proc.), visi mišrūnai (100 proc.).
Tirtų veislinių kačių skaičius – 4 (orientalas, siamas, persų ilgaplaukis ir rusų mėlynoji, tai sudaro 19,05 proc.), mišrūnių - 17 (80,95 proc.). 0 – 5m. amžiaus grupei priklausė 10 kačių (47,62 proc.), 6-10m. 4 katės (19,05 proc.), o 11m. ir vyresnės 7 katės (33,33 proc.). Pagal lytį 9 patelės (42,86 proc.), ir 12 patinų (57,14proc.). Suskirstymas pagal veislę, amžių ir lytį pavaizduotas 7,8,9 paveiksluose. Patologinio anatominio tyrimo metu buvo atlikti visų skydliaukių skilčių (atskirai kairiosios ir dešiniosios) matavimai. Rezultatai pateikimi 1 - oje lentelėje.
7 pav. Suskirstymas pagal veislę 8 pav. Suskirstymas pagal amžių
9 pav. Suskirstymas pagal lytį
Mišrūnės 81% Veislinės 19% 0-5m. 48% 11m. ≤ 33% 6-10 m. 19% Patelės 43% Patinai 57%
24
Katės Nr. Amžius Lytis Skydliaukės skilčių ilgis, cm
Dešinioji Kairioji 1 5 mėn. ♀ 2,5 4 2 15 m. ♀ 2,2 2,5 3 10 m. ♀ 2,1 2,7 4 14 m. ♂ 1 1,1 5 18 m. ♂ 1,3 1,9 6 4 m. ♀ 2,2 3,1 7 7 m. ♂ 1,3 1,5 8 11 m. ♂ 2,1 2,6 9 5 mėn. ♀ 2 2,4 10 12 m. ♀ 1,4 1,5 11 4 mėn. ♂ 1,2 1,5 12 3 m. ♂ 1,7 2 13 8 m. ♂ 1,9 2,1 14 3 mėn. ♀ 1,1 1,5 15 4 mėn. ♀ 1,4 1,8 16 15 m. ♂ 1,5 1,7 17 4 mėn. ♂ 2 2,2 18 16 m. ♂ 2,3 3,0 19 3 m. ♀ 1,8 2 20 6 m. ♂ 1,9 2,1 21 4 m. ♂ 1,4 1,7
1 lentelė. Skydliaukės skilčių ilgis, cm
Apskaičiuota, kad vidutiniškai dešiniosios skydliaukės skilties ilgis yra 1,73 cm, o kairiosios 2,14 cm.
Kiekvienos normalios, sveikos katės skydliaukės skilties ilgis yra apytiksliai 2 centimetrai, dešinioji gali būti šiek tiek mažesnė už kairiąją ir nesiekti 2 centimetrų [16].
Patologinio anatominio tyrimo metu abiejų skydliaukės skilčių padidėjimas nustatytas 6 katėms (28,57 proc.). Padidėjusią tik kairiąją skiltį turėjo 2 katės (9,52 proc.), tik dešinioji pusė nebuvo padidėjusi nei vienai tiriamajai katei. Abiejų skilčių sumažėjimas nustatytas 9 katėms (42,86 proc.). Sumažėjusios tik kairiosios skilties neturėjo nei viena tiriamųjų kačių, o tik dešiniosios skilties sumažėjimas nustatytas 1 katei (4,76 proc.). Abipusiai normalų skilčių dydį atitiko 3 kačių skydliaukės (14,29 proc.).
25
Ištyrus 21 katės 42 skydliaukių skilčių mėginius, iš viso buvo nustatytos 7 skirtingos patologijos. 4 katėms (8 kairės ir dešinės pusės skiltyse) patologijų nebuvo nustatyta, tai sudaro 19,05 proc. visų tirtų skydliaukės skilčių skaičiaus. 34 skiltyse buvo nustatytos 44 patologijos. Dažnu atveju vienoje skiltelėje buvo galima pastebėti kelias patologijas. Dažniausiai kartų pasitaikiusiomis patologijomis galima įvardinti skydliaukės folikulų padidėjimą, kuris buvo nustatytas 14 skilčių (31,81 proc.), limfocitinį tiroiditą – 12 skilčių (27,27 proc.) bei cistas – 9 skiltys (20,45 proc.). Rečiau pasitaikančiomis patologijomis galima įvardinti folikulų degeneraciją (3 skiltys, 6,82 proc.), folikulų sumažėjimą (2 skiltys, 4,55 proc.), amiloidą (2 skiltys, 4,55 proc.) bei hiperemiją (2 skiltys, 4,55 proc.).
10 pav. Kairiosios ir dešiniosios skilčių patologijų pasiskirstymas
0 2 4 6 8 10 12 14 16 Folikulų padidėjimas Limfocitinis tiroiditas Cistos Folikulų degeneracija Folikulų sumažėjimas Amiloidas Hiperemija Skilčių skaičius
26
Keturioms katėms 8 skiltelėse (19,05 proc.) nenustatyti patologiniai skydliaukės pokyčiai, jų skydliaukės mėginiai atitiko normalią histologinę struktūrą. Visos katės su nepakitusia skydliaukės histologine struktūra buvo jauno amžiaus, 3 – 4 mėnesių (0 – 5 metų grupė), 2 patelės ir 2 patinai, visi mišrūnai.
Sveikos skydliaukės histologinė struktūra
11 pav. Sveikos skydliaukės histologinis vaizdas. Dažyta HE, x100. 20 – 250 µm diametro folikulai,
užpildyti koloidu (žalia rodyklė), kurį išoriškai supa folikuliniai endokrinocitai (raudona rodyklė)
12 pav. Sveikos skydliaukės histologinis vaizdas. Dažyta HE, x200. 20 – 250 µm dydžio
27
Katės Nr.22, 4 metų patelės, kairiojoje ir dešiniojoje skiltelėse įvykusi autolizė. Tai sudaro 4,55 proc. visų skilčių skaičiaus. Autolizė įvyksta dėl ląstelių savaiminio irimo, veikiant pačios ląstelės hidroliziniams fermentams, bei dėl audinių puvimo, sukeliamo mikroorganizmų. Autolizė pradeda vykti iškart po gyvūno mirties, todėl svarbu, kad mėginiai būtų paimti ir fiksuojami per kelias valandas nuo gyvūno mirties [44].
Autolizė
13 pav. Kairiosios skydliaukės skilties autolizė. Dažyta HE, x40. Katė, 4m. patelė, mišrūnė.
28
Folikulų padidėjimas
Ši patologija buvo nustatyta 14 skydliaukės skilčių iš 42, tai sudarė 33,33 proc. visų skilčių skaičiaus. Folikulų padidėjimas vienoje arba abejose skiltyse pasireiškė 8 katėms (38,1 proc.), kurių amžius buvo 3 metai ir daugiau. Pasireiškė 2 patelėms (25 proc.) ir 6 patinams (75 proc.). Mišrūnėms folikulų padidėjimas buvo nustatytas dažniau, lyginant su veislinėmis, atitinkamai 75 ir 25 proc.
14 pav. Folikulų padidėjimo pasiskirstymas pagal kačių amžių
15 – 16 pav. Pasiskirstymas pagal lytį ir veislę
0 1 2 3 4 5
0 - 5 metai 6 - 10 metų 11 m. ir vyresnės
Kačių skaičius 2 6 Patelės Patinai 2 6 Veislinės Mišrūnės
29
17 – 18 pav. Dažyta HE, x40. Matomi padidėję folikulai, kurių dydis viršija 250 µm ribą.
Folikulų dydis siekia 400 - 800 µm
30
Limfocitinis tiroiditas
Ši patologija buvo nustatyta 12 skydliaukės skilčių (28,57 proc. visų skilčių skaičiaus). Bent vienoje skiltyje šią patologiją turėjo 9 katės (42,86 proc.). Iš jų 3 patinai (33,33 proc.) ir 6 patelės (66,67 proc). 3 veislinės iš 4 turėjo šią patologiją, tai sudaro 75 proc. veislinių kačių ir 14,29 proc. visų tiriamųjų kačių. 6 katės mišrūnės, tai atitinka 35,29 proc. visų mišrūnių skaičiaus, bei 28,57 proc. visų tiriamųjų kačių skaičiaus. Amžiaus grupių pasiskirstymas pavaizduotas 20 paveiksle.
20 pav. Limfocitinio tiroidito pasiskirstymas pagal kačių amžių
Skydliaukės uždegimas skirstomas į difuzinį ir generalizuotą [26].
Difuzinio uždegimo metu uždegiminės ląstelės limfocitai, bei plazmocitai yra išplitę visame skydliaukės audinyje. Esant generalizuotai formai, limfocitai bei plazmocitai lokalizuojasi ir sudaro sankaupas vienoje, uždegimo apimtoje skydliaukės skilties dalyje.
0 1 2 3 4 5
0 - 5 metai 6 - 10 metų 11 ir daugiau metų
31 Difuzinis tiroiditas
21 – 22 pav. Difuzinis limfocitinis tiroiditas. Dažyta HE, x100, x400. Raudonos rodyklės žymi
plazmocitus, žalios limfocitus
Generalizuotas
23 – 24 pav. Generalizuotas limfocitinis tiroiditas. Dažyta HE, x100. Uždegiminių ląstelių sankaupos
32
Cistos
Cistos nustatytos 9 skiltyse, tai sudaro 21,43 proc. visų skilčių skaičiaus. Kačių, kurios turėjo cistų nors vienoje skydliaukės skiltyje skaičius 8 (38,1 proc). Cistų dydis varijavo nuo 300 iki 1200 µm. Lyties atžvilgiu patinai ir patelės pasiskirstė tolygiai po 4 ( atitinkamai abi lytys po 50 proc.). Jauniausia katė buvo 4 metų amžiaus, vyriausia 18 metų. Pasiskirstymas pagal amžių pavaizduotas 25 paveiksle. 3 iš 4 veislinių kačių skydliaukėje buvo rasta cistų, tai sudaro 75 proc. visų veislinių kačių skaičiaus, 5 katės mišrūnės, tai atitinka 29,41 proc. mišrūnių skaičiaus.
Histologiškai cistos matomos kaip įvairaus dydžio, nepastovios formos plonasieniai dariniai, užpildyti baltyminiu skysčiu.
25 pav. Cistų pasireiškimas skirtingose amžiaus grupėse 1 2 5 0 - 5 metai 6 - 10 metų 11 ir daugiau metų
33
Iš 8 tirtų kačių, kurioms nors vienoje skydliaukės skiltyje buvo rasta cistų, 0 – 5 metų grupei priklausė 1 katė (12,5 proc.), 6 – 10 metų grupei 2 katės (25 proc.), o 5 katės buvo 11 metų amžiaus ir vyresnės (62,5 proc.).
Cistų viduje galima pastebėti cholesterolio kristalus. Tai būdinga esant per mažai skydliaukės hormonų sekrecijai (hipotiroidizmui).
26 – 27 pav. Cistos. Dažyta HE, x40. Cistų viduje atsidėję cholesterolio kristalai (raudonos rodyklės).
26 pav. viršuje cistos matoma limfocitų infiltracija (mėlyna rodyklė)
34
Folikulų degeneracija
Ši patologija nustatyta 3 skiltyse (7,14 proc. visų skydliaukių skaičiaus) ir pasireiškė 3 skirtingoms katėms (14,29 proc.). 3 metų amžiaus veislinei patelei bei 5 ir 6 metų amžiaus mišrūnams patinams. Histologiškai galima pastebėti folikulus su degeneraciniais pokyčiais sienelėje, bei atsisluoksniavusius folikulinius endokrinocitus koloidinėje masėje
30 – 31 pav. Folikulų degeneracijos pasiskirstymas tarp kačių lyties ir amžiaus
32 – 33 pav. Folikulų degeneracija. Suirusi sienelė bei folikulinių endokrinocitų atsisluoksniavimas
(mėlynos rodyklės). Dažyta HE, x200
2 1 Patinai Patelės 2 1 0 - 5 metai 6 - 10 metų
35
Folikulų sumažėjimas
2 skydliaukės skiltyse nustatyta folikulų atrofija, tai sudaro 4,76 proc. visų skydliaukių skaičiaus. Ši patologija nustatyta 4 ir 14 metų amžiaus patinams. Greta folikulų atrofijos nustatyti ir kiti patologiniai pokyčiai – riebalinio audinio vešėjimas, cistos, bei hiperemija. Tarp veislių pasiskirstymas lygus 50 proc., 1 veislinė ir 1 mišrūnė katė.
34 pav. Folikulų atrofija su centre esančia cista (raudona rodyklė) ir riebalinių ląstelių infiltracija
(mėlynos rodyklės). Dažyta HE, x100
35 pav. Folikulų atrofija, riebalinių ląstelių infiltracija ir hiperemija (raudonos rodyklės). Dažyta HE,
36
Amiloidas
2 skydliaukės skiltyse nustatytas amiloido atsidėjimas, tai sudaro 4,76 proc. visų skilčių skaičiaus. Amiloido susikaupimas pasireiškė 3 ir 4 metų patelėms, 1 veislinei ir 1 neveislinei (abi grupės po 50 proc.). Amiloido kaupimasis yra lėtinio uždegiminio proceso rezultatas [29]. Mėginiuose, dažytuose hematoksilino ir eozino dažais, amiloido susikaupimas matomas kaip rausvai rožinės spalvos (eozinofilinės) homogeniškos struktūros, o panaudojus Kongo raudonojo dažus, būtų matomos raudonos spalvos masės [34].
36–37 pav. Amiloidas (mėlynos rodyklės) su aplink esančia limfocitų infiltracija. Dažyta HE, x40, x100
37
Hiperemija
Ši patologija nustatyta 4 metų amžiaus mišrūnui patinui abejose skydliaukės skiltyse. Hiperemija sudaro 4,76 proc. visų tirtų skilčių skaičiaus. Histologiškai hiperemija matoma kaip kraujagyslių prisipildymas su rožinės spalvos eritrocitų sankaupomis, išplitusiomis po skydliaukės skiltį tarpuose tarp folikulų.
39 - 40 pav. Eritrocitų sankaupos tarp atrofiškų folikulų. Dažyta HE, x40, x100
38
Patologinio anatominio tyrimo duomenys
2 – oje lentelėje pateikiami duomenys apie tiriamųjų kačių gaišenų svorį. 3 – oje lentelėje pateikiami tyrimo metu nustatyti patologiniai anatominiai pokyčiai.
Katės Nr. Amžius Lytis Įmitimas Svoris, kg
1 5 mėn. ♀ Geras 1,7 2 15 m. ♀ Nutukęs 6,7 3 10 m. ♀ Geras 4,4 4 14 m. ♂ Nutukęs 6,1 5 18 m. ♂ Išliesėjęs 3,2 6 4 m. ♀ Geras 3,9 7 7 m. ♂ Geras 3,8 8 11 m. ♂ Geras 4,2 9 5 mėn. ♀ Išliesėjęs 1,3 10 12 m. ♀ Geras 4,7 11 4 mėn. ♂ Išliesėjęs 1,0 12 3 m. ♂ Geras 3,9 13 8 m. ♂ Geras 5,1 14 3 mėn. ♀ Išliesėjęs 0,9 15 4 mėn. ♀ Geras 1,4 16 15 m. ♂ Išliesėjęs 2,9 17 4 mėn. ♂ Geras 1,5 18 16 m. ♂ Išliesėjęs 3,1 19 3 m. ♀ Geras 3,8 20 6m. ♂ Geras 4,5 21 4m. ♂ Geras 4,4
2 lentelė. Tiriamųjų kačių svoris
6 tirtosioms katėms nustatytas išliesėjimas (28,57 proc.), 13 kačių įmitimas buvo geras (61,90 proc.), o 2 katėms nustatytas nutukimas (9,53 proc.).
39
Nr. Amžius Lytis Kastruotas Pat. anatominiai pokyčiai
1. 5 mėn.
♀
Ne Stemplės paraudimas, kraujosrūvos storosiose žarnose, padidėję pasaito limf. m., trachėjoje rausvas putotas skystis
2. 15 m.
♀
Ne Navikai pieno liaukose, gimdoje ir kiaušidėse 3. 10 m.♀
Taip Navikas 3cm skersmens kepenyse, tulžies pūslės prisipildymas 4. 14 m.♂
Ne Gausu riebalinio audinio, inkstų hiperemija, atrofiškos skydliaukės skiltys, kietos konsistencijos nuosėdos šlapime, šlapimo pūslės persipildymas ir kraujosrūvos, inkstai padidėję, minkštos konsistencijos
5. 18 m.
♂
Ne Išliesėjęs, inkstų hiperemija, kepenų lipidozės ir geltos požymiai, skrandžio gleivinės erozijos, plonųjų žarnų hiperemija
6. 4 m.
♀
Taip Širdies skilveliuose daug krešulių, širdies maišelyje drebučių pavidalo masė, plaučiai marmuriški.
7. 7 m.
♂
Taip Gausu rausvos spalvos putotų išskyrų nosies ertmėje ir trachėjoje, plaučiai marmuriški, dėmėti, minkštos konsistencijos, storųjų žarnų hiperemija 8. 11m.
♂
Taip Inkstai blyškūs, minkštos konsistencijos, su kraujosrūvomis, šlapimo pūslės persipildymas, šlapime gausu nuosėdų, skydliaukės skilčių padidėjimas
9. 5 mėn.
♀
Ne Skrandžio,plonųjų ir storųjų žarnų hiperemija, išliesėjimas, skystos konsistencijos šviesios sp. išmatos, dehidratacija 10. 12 m.
♀
Ne Pieno liaukų navikai, dešinėje kiaušidėje 1cm dydžio cista 11. 4 mėn.♂
Ne Kraujosrūvos storosiose žarnose, tulžies pūslės persipildymas, išliesėjimas
12. 3 m.
♂
Taip Dehidratacija, žarnose gelsvos spalvos vandeningos išmatos, storųjų žarnų hiperemija
13. 8 m.
♂
Taip Širdies skilveliuose gausu krešulių, tulžies pūslės persipildymas, inkstai blyškūs, minkštos konsistencijos, inkstų šerdyje kietos konsistencijos
grūdeliai, šlapimo pūslėje šlapimas su rausvu atspalviu 14. 3 mėn.
♀
Ne Nosies ertmėje daug rausvų išskyrų, trachėjoje putotasrausvas skystis ir hiperemija, plaučių hiperemija ir edema 15. 4 mėn.
♀
Ne Išskyros iš nosies ertmės, žaizdos ant liežuvio ir burnos gleivinėje, plaučių kaudalinių skilčių hiperemija ir edema, padidėję pažandiniai limfiniai mazgai
16. 5 m.
♂
Taip Inkstuose daugybiniai nekrozės židiniai, padidėjusi blužnis, joje 1cm dydžio augliukas
40 17. 4 mėn.
♂
Ne Žarnose daug helmintų, žarnų gleivinėje kraujosrūvos, padidėję pasaito limf. m.
18. 16 m.
♂
Taip Kepenų lipidozė, gelta, inkstai minkštos konsistencijos, išliesėjimas, skydliaukės skilčių padidėjimas, kairiosios širdies pusės išsiplėtimas 19. 3 m.
♀
Ne 3-6 šonkaulių skersiniai lūžiai, lūžių vietoje hematomos,krūtinplėvės
pažeidimas, plaučių hiperemija ir edema, plaučiuose yra kietos konsistencijos mazgelių
20. 6 m.
♂
Ne Šlapimo pūslės sienelėje kraujosrūvos, šlapimo pūslė persipildžiusi, šlapimas drumstas, kairysis inkstas padidėjęs,
21. 4 m.
♂
Taip Inkstų padidėjimas, šlapimo pūslės persipildymas ir kraujosrūvos, inkstai minkštos konsistencijos
3 lentelė. Patologinio anatominio tyrimo rezultatai
8, 11 ir 16 metų patinams mišrūnams histologinio tyrimo metu buvo nustatytas skydliaukės folikulų padidėjimas. Patologinio anatominio tyrimo metu 8 metų katinui širdies skilveliuose buvo rasta gausu krešulių, tulžies pūslės persipildymas, blyškūs, minkštos konsistencijos inkstai, inkstų šerdyje aptikti kietos konsistencijos grūdeliai, šlapimo pūslė prisipildžiusi šlapimu, turinčiu rausvą atspalvį. Skydliaukės skiltys atitiko normalų 2cm ilgį [16] - dešinioji 1,9 cm, kairioji 2,1 cm.
11 metų patinui makroskopiškai buvo nustatytas skydliaukės skilčių padidėjimas (dešinioji 2,1, kairioji 2,6 cm), blyškūs ir minkštos konsistencijos inkstai su išplitusiomis kraujosrūvomis, šlapimo pūslės persipildymas ir kietos konsistencijos nuosėdos šlapime.
16 metų patinui buvo nustatyta kepenų lipidozė, gelta, išliesėjimas, minkštos konsistencijos inkstai, skydliaukės skilčių padidėjimas (dešinioji 2,3 cm, kairioji 3,0 cm), kairiosios širdies pusės išsiplėtimas, bei atliekant mikroskopinį tyrimą nustatytas abiejų skydliaukės skilčių folikulų padidėjimas. Atsižvelgiant į makroskopinio ir mikroskopinio tyrimų gautus rezultatus bei katės amžių, galima manyti, jog ši katė sirgo hipertiroidizmu.
Vidutiniškai ši patologija pasireiškia 8 – 13 metų katėms, ir 9 iš 10 kačių su šia patologija yra 10 metų ir vyresnės. Skilčių padidėjimas, svorio netekimas, inkstų nepakankamumas, kepenų, virškinamojo trakto pokyčiai, kairiosios širdies pusės išsiplėtimas yra būdingi požymiai sergant hipertiroidizmu [48].
41
Vienam 4 metų amžiaus mišrūnui patinui ir vienam 14 metų amžiaus persų veislės patinui histologinio tyrimo metu buvo nustatytas skydliaukės folikulų sumažėjimas.
4 metų amžiaus patinui tyrimo metu nustatytas inkstų padidėjimas, šlapimo pūslės persipildymas ir kraujosrūvos gleivinėje, inkstai minkštos konsistencijos, skydliaukės skilčių sumažėjimas (dešinioji 1,4 cm, kairioji 1,7 cm).
14 metų amžiaus patinui patologinio anatominio tyrimo metu nustatyta padidėję, minkštos konsistencijos inkstai, jų hiperemija, kietos konsistencijos nuosėdos šlapime, kraujosrūvos šlapimo pūslėje, riebalinio audinio gausa, skydliaukės skilčių sumažėjimas (dešinioji 1,0 cm, kairioji 1,1 cm), o atliekant mikroskopinį tyrimą, šiam katinui nustatytas ir skydliaukės folikulų sumažėjimas.
Atsižvelgiant į makroskopinio ir mikroskopinio tyrimo metu gautus duomenis, galima manyti, jog ši katė sirgo hipotiroidizmu, kuriam būdinga viršsvoris, inkstų nepakankamumas, skydliaukės skilčių sumažėjimas [36].
41 – 42 pav. Makroskopinis padidėjusių skydiaukės skilčių (dešiniosios ir kairiosios) vaizdas. 16
metų patinas. Makroskopinis sumažėjusių skydiaukės skilčių (kairiosios ir dešiniosios) vaizdas. 14 metų patinas. (Asmeninio archyvo nuotraukos)
42
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Ištyrus 21 katės gaišenos skydliaukių mėginius, 4 kačių skydliaukėse patologinių pokyčių nebuvo nustatyta, jų skydliaukė tiek makroskopiškai, tiek mikroskopiškai atitiko sveikos skydliaukės struktūrą, tai sudaro 19,05 proc. visų tirtų kačių skaičiaus. 80,95 proc. tirtų kačių gaišenų turėjo patologinius pakitimus nors vienoje (kairėje arba dešinėje) skydliaukės skiltyje. Iš viso nustatyta 7 skirtingos patologijos, kurios pasireiškė 44 atvejais.
Vienai 4 metų amžiaus mišrūnei patelei abejose skydliaukės skiltyse buvo pastebėta įvykusi autolizė, ir į tolimesnius tyrimus ji įtraukta nebuvo.
Dažniausiai pasitaikančia patologija galima įvardinti folikulų padidėjimą, kuris mikroskopo pagalba buvo nustatyta 14 skilčių (33,33 proc. visų tirtų skilčių skaičiaus). Normalus skydliaukės folikulo dydis varijuoja tarp 20 – 250 µm [26], o tyrimo metu stebint mikroskopu 14 skilčių kai kurių folikulų dydis siekė 300 – 800 µm. Folikulų padidėjimas vienoje arba abejose skydliaukės skiltyse pasireiškė 8 katėms (38,1 proc.). Pasiskirstymas amžiaus grupėse sudarė po 2 atvejus (25 proc.) 0 – 5 metų ir 6 – 10 metų gupėse, ir 4 atvejus (50 proc.) 11 ir daugiau metų grupėje. . Pasireiškė 2 patelėms (25 proc.) ir 6 patinams (75 proc.). Mišrūnėms folikulų padidėjimas buvo nustatytas dažniau, lyginant su veislinėmis, atitinkamai 75 ir 25 proc.
Literatūros šaltiniuose teigiama, jog folikulų padidėjimas dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus katėms, kurių amžiaus vidurkis yra apie 13 metų, o apie 5 proc. kačių, kurioms nustatomas skydliaukės folikulų padidėjimas yra jaunesnės nei 10 metų amžiaus. Pagrindinės priežastys šiai patologijai pasireikšti, tai jodo trūkumas ar perteklius maiste, bei bisfenolis A (BPA), randamas konservuotuose pašaruose. Svorio netekimas pastebimas 95-98 proc. kačių su šia patologija [45,52]. Apibendrinus savų tyrimų rezultatus, galima teigti, kad folikulų padidėjimas dažniausiai pasireiškė vyresnio amžiaus mišrios veislės patinams.
Limfocitinis tiroiditas buvo rastas 12 skilčių (28,57 proc. visų skilčių skaičiaus). Ši patologija nustatyta 9 katėms (42,86 proc.). Mikroskopo pagalba aptinka difuzinė ir generalizuota formos. Dažniau pasireiškė patelėms (n=6), kas sudaro 66,67 proc. lyginant su patinais (n=3), kas sudaro 33,33 proc.
Limfocitinis tiroiditas pasireiškė 3 veislinėms katėms (33,33 proc.) bei 6 mišrūnėms (66,67 proc.). 9 skiltyse (21,43 proc.) buvo aptikta cistų, kurių dydis varijavo nuo 300 iki 1200 µm. Ši
patologija nustatyta 8 katėms. Cistoms pasireikšti priklausomybė nuo lyties nenustatyta, patelių ir patinų tarpe pasireiškė tolygiai po 4 (50 proc.). Pasireiškė 3 veislinėms ir 5 mišrūnėms katėms. Atsižvelgiant į
43
amžių, pastebima priklausomybė nuo katės metų. 0 – 5 metų grupėje cistų buvo rasta 1 katei (12,5 proc.), 6 – 10 metų grupėje 2 (25 proc.) katėms, o 11 ir daugiau metų grupėje nustatyta 5 katėms (62,5 proc), tad galima teigti, kad dažniausiai cistos pasireiškia vidutinio ir vyresnio amžiaus katėms [49]. Apibendrinus savų tyrimų duomenis, galima teigti, kad cistos yra dažna skydliaukės patologija, kuri pasireiškė vyresnio amžiaus mišrios veislės katėms.
Folikulų degeneracija aptikta 3 skiltyse (7,14 proc.), ir pasireiškė 3 skirtingoms katėms (14,29 proc.). 3 metų amžiaus patelei (33,33 proc.) bei 5 ir 6 metų amžiaus patinams (66,67 proc.), 1 veislinei katei ir 2 mišrūnėms.
Folikulų sumažėjimas nustatytas 2 skiltyse (4,76 proc.). Ši patologija pasireiškė tik patinams (100 proc.), 1 veisliniui ir 1 mišrūnui, kurių amžius buvo 4 ir 14 metų. Literatūros šaltiniai teigia, kad folikulų sumažėjimas gali būti jatrogeninės kilmės, po skydliaukės ar jos dalies pašalinimo, po gydymo radioaktyviuoju jodu, perdozavus skydliaukės funkciją slopinančių medikamentų arba pasireikšti kaip antrinis susirgimas po galvos traumos. Taip pat šaltiniuose rašoma, jog nutukimas yra vienas iš pagrindinių hipotiroidizmo požymių [31,33,51].
Amiloido susikaupimą buvo galima pastebėti 2 skiltyse (4,76 proc.), ir pasireiškė tik patelėms (100 proc.), kurių amžius buvo 3 ir 4 metai, 1 veislinei ir 1 mišrūnei.
Hiperemija pasireiškė 1 (4,76 proc. visų tirtų kačių skaičiaus) 4 metų amžiaus mišrūnui patinui abejose skydliaukės skiltyse, kas sudarė 4,76 proc. visų tirtų skilčių skaičiaus.
Palyginus makroskopinio ir mikroskopinio tyrimų rezultatus, pagal turimus savų tyrimų duomenis bei remiantis literatūroje aprašomais požymiais, galima manyti, kad 16 metų mišrūnas patinas sirgo hipertiroidizmu, o 14 metų persų veislės patinas sirgo hipotiroidizmu.
44
5. IŠVADOS
1. Histopatologinio tyrimo metu skydliaukės patologijos nustatytos 80,95 proc. kačių. 19,05 proc. tirtų kačių skydliaukės buvo be pakitimų. Nustatytos 7 patologijos: folikulų padidėjimas, limfocitinis tiroiditas, cistos, folikulų degeneracija, folikulų sumažėjimas, amiloidas ir hiperemija.
2. Folikulų padidėjimas nustatytas 33,33 proc. skydliaukės skilčių, šį pakitimą galima įvardinti kaip dažniausiai pasireiškiantį vyresnio amžiaus mišrios veislės kačių tarpe (75 proc. visų atvejų). Kaip dažnas patologijas galima įvardinti ir limfocitinį tiroiditą (28,57 proc.) bei cistas (21,43 proc.).
3. Skydliaukės patologijos dažniausiai vyravo 5 - 10 ir 11≤ metų amžiaus grupėse, dažniau pasireiškė mišrūnėms (66,67 proc.) nei veislinėms (33,33 proc.), patinams (54,55 proc.) nei patelėms (45,45 proc.). 4. Remiantis makroskopinio ir mikroskopinio tyrimų rezultatais, vienam mišrūnui katinui nustatytas hipertiroidizmas, o vienam persų veislės katinui hipotiroidizmas.
5. Rečiau aptinkamos patologijos: folikulų degeneracija (6,82 proc.), amiloidas (4,55 proc.), folikulų sumažėjimas (4,55 proc.) bei hiperemija (4,55 proc.).
45
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Hall J. Guyton and Hall textbook of medical physiology (12th ed.). Philadelphia, Saunders/Elsevier. 2011. p. 907.
2. Colledge NR, Walker BR, Ralston SH, Penman I. Davidson's principles and practice of medicine. Edinburgh: Churchill Livingstone/Elsevier. 21st ed.; 2014. p. 738-740,745,750-752,768.
3. Alionienė I, Babrauskienė I, Monkevičienė I, Paunksnienė M. Endokrininė sistema. Kaunas, LVA. 2007. p. 5,6,16-19,21.
4. Mickael M, Morris E, Roush MM, Sehgal I. Comparative Pharmacotherapy of Thyroid Diseases in Dogs and Cats - What Should the Retail Pharmacist Filling Pet Prescriptions Understand? J Pharma Care Health Sys S3-002. 2015.
5. Volckaert V, Vandermeulen E, Daminet S, Saunders JH, Peremans K. Hyperthyroidism in cats Part I: anatomy, physiology, pathophysiology, diagnosis and imaging. Vlaams Diergeneeskundig Tijdschrift, 2016. p. 255,256.
6. http://www.animalendocrine.info/2012/10/surgical-thyroidectomy-in-cats-thyroid.html (Prieiga per internetą 11.09)
7. Hill KE. Methimazole administration to cats: in vivo and in vitro studies of transdermal absorption. 2015. p. 8,9.
8. Sachmechi I, Vahedi M, et al. Interrelationship between thyroid nodularity and TSH level. The Mount Sinay, J of Medicine 1:33. 2005.
9. Amitrano RJ, Tortora GJ. Laboratory exercises in anatomy and physiology with cat dissections 8 th ed.; p. 369.
10. http://slideplayer.com/slide/4280716/ 2012 Pearson Education, Inc. Figure 18-10c The Thyroid Gland Lm Atlas. 2012. p. 611. (Prieiga per internetą 11.10)
11. Santisteban P. Development and anatomy of the hypothalamic–pituiatary–thyroid axis. In: Werner’s & Ingbar’s The Thyroid: A Fundamental and Clinical Text, 9th ed.; Philadelphia: Lippincott Willams & Wilkins (Braverman LE, Utiger RD, eds). 2005. p. 8–25.
12. Mazzaferri EL, Amdur RJ. Thyroid and parathyroid physiology. 2005. 13. Bowen R. Functional Anatomy of the Thyroid and Parathyroid Glands. 1999.
14.Tobias KM, Johnston SA.Veterinary surgery: small animal 2-volume set. Elsevier Health Sciences, 2013. p. 2332.
46
15. Dyce KM, Sack WO, Wensing CJG. The endocrine glands. In: Dyce KM, Sack WO and Wensing CJG. Textbook of Veterinary Anatomy. 4th ed.; Saunders Elsevier, St. Louis, Missouri, USA, 2010a. p. 216-222.
16. Dyce KM, Sack WO, Wensing CJG. The head and ventral neck of the dog and cat. In: Dyce KM, Sack WO, Wensing CJG. Textbook of Veterinary Anatomy. 4th ed.; Saunders Elsevier, St. Louis, Missouri, USA, 2010b. p. 374-406.
17. Barteaux WL, Kintzer P. The Importance of Total T4 in Screening for Thyroid Disease in your Preanesthetic and Geriatric Patients. 2011.
18. Tolbert MK, Ward CR. Feline thyroid storm: rapid recognition to improve patient survival. Compend Contin Educ Vet. 2010; 32(12):E2.
19. Capen CC. Endocrine glands, thyroid gland. In: Jubb KVF., Kennedy PC, Palmer NC. Pathology of Domestic Animals. 5th ed.; Saunders Elsevier, St. Louis, Missouri, USA. 2007. p. 379-407.
20. Klein BG. Endocrine glands and their function. In: Klein BG. Cunningham’s Textbook of Veterinary Physiology. 5th ed.; Saunders Elsevier, St. Louis, Missouri, USA. 2012b. p. 428-464.
21. Bowen R. Chemistry of Thyroid Hormones. 1999.
22. Yen PM. Physiological and Molecular Basis of Thyroid Hormone Action. Physiological Review Vol. 81 no. 3, 1097-1142 DOI: 2001.
23. Fernández-Santos JM, Morillo-Bernal J, García-Marín R, Utrilla JC, Martín-Lacave I. Paracrine Regulation of Thyroid-Hormone Synthesis by C Cells. Department of Cytology and Histology. School of Medicine, University of Seville, Spain. 2012.
24. Barber PJ. Disorders of the parathyroid glands. J Feline Med Surg 6(4):259-269. 2004.
25. Klein BG. The endocrine system. In: Klein BG. Cunningham’s Textbook of Veterinary Physiology. 5th ed.; Saunders Elsevier, St. Louis, Missouri, USA. 2012a. p. 410-427.
26. Jubb KVF, Kennedy PC, Palmer N. Pathology of Domestic Animals. Academic Press; 4th ed.; 1992. 27. Schori JL, Greco DS. Diagnosis of congenital and adult-onset hypothyroidism in cats. ClinTech Small Anim Pract 21:40-46, 2006. Clinician’s Brief Journal: October 2006.
28. Pundzius J. Chirurgija. Specialioji dalis II tomas. „ Vitae Litera”, Kaunas. 2012. p. 361-364.
29. Beatty JA et al. Spontaneous hepatic rupture in six cats with systemic amyloidosis. J Small Anim Pract 43(8):355-363. 2002.
30. Nikiforov YE, Biddinger PW, Thompson LDR. Diagnostic pathology and molecular genetics of the thyroid: a comprehensive guide for practicing thyroid pathology. Lippincott Williams & Wilkins. 2009. 31.Peterson ME. Diagnostic testing for feline thyroid disease: Hypothyroidism Article in Compendium (Newtown, Pa.) 2013.
47 32. Cheng L, Bostwick DG. Essentials of Anatomic Pathology. Springer, 2016. p. 49.
33. Chartier MA. An update on feline hypothyroidism. 2015.
34. Terio KA, O’Btien T, Lamberski N, Famula TR, Munson L. Amyloidosis in Black-footed Cats (Felis nigripes). Vet Pathol 45:393–400. 2008.
35. Blois SL, Dickie EL, Kruth SA et al. Multiple endocrine diseases in cats: 15 cases (1997-2008). Journal of Feline Medicine and Surgery 2010;12: p. 637-642.
36. Williams TL, Elliott J, Syme HM. Association of Iatrogenic Hypothyroidism with Azotemia and Reduced Survival Time in Cats Treated for Hyperthyroidism J Vet Intern Med 2010;24: p. 1086–1092. 37. Dayan CM, Daniels GH. Chronic Autoimmune Thyroiditis. The New England Journal of Medicine. 335 (2): 1996. p. 99-107.
38 http://www.lbah.com/word/canine/hypothyroidism (Prieiga per internetą 12.01)
39. Feldman EC, Nelson RW, Reusch C, Scott-Moncrieff JC. Canine and Feline Endocrinology, 4th ed.; Elsevier Health Sciences, 2014. p.136-151.
40. Little S. August's Consultations in Feline Internal Medicine. Elsevier Health Sciences, 2015. p.1088. 41. Little S, Thayer V. Feline Hyperthyroidism. 2015.
42. Baral R, Peterson ME. Thyroid gland disorders In: Little SE., ed. The Cat: Clinical Medicine and Management. Philadelphia: Elsevier Saunders, 2012;571-592.43. Hullinger RL. Thyroid anatomy of the dog and cat. The endocrine system. In Evans HE, de Lahunta A, editors: Miller’s anatomy of the dog, 4th ed.; St Louis, Elsevier. 2013.
44. Mačiulskis P, Aniulienė A, Pockevičius A, Juodžiukynienė N. Makroskopiniai ir mikroskopiniai organų ir audinių tyrimai. Naujasis LANKAS. Kaunas. 2007. p. 40-44.
45.https://www.vetmed.wsu.edu/outreach/Pet-Health-Topics/categories/diseases/hyperthyroidism-in-cats (Prieiga per internetą 12.11)
46. LSMU paruošta atmintinė mėginių paėmimui histopatologiniam tyrimui.
http://lsmuni.lt/media/dynamic/files/165/atmintine_mph_tyrimui.pdf (Prieiga per internetą 2016 12 14) 47. Laurinavičienė A, Smaliukienė R. Histologinių technologijų vadovas. Eugrimas. Vilnius.
2007. p. 57.
48. Hines R, Hyperthyroidism in your cat. Its cause and its treatment. 2009. 49. Bukowski JA, Aiello SE. Thyroid tumors. 2010.
50. http://veteriankey.com/thyroid-and-parathyroid-glands/ (Prieiga per internetą 12.15)
51. Galgano M, Spalla I, Callegari C, Patruno M, Auriemma E, Zanna G, Ferro S, Zini E. Primary
Hypothyroidism and Thyroid Goiter in an Adult Cat. J Vet Intern Med. 2014 Mar-Apr; 28(2): p. 682–686.
52. Kang JH, Kondo F. Determination of bisphenol A in canned pet foods. Res Vet Sci 2002;73: p. 177-182.
