Medicinos vientisųjų studijų programa

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS PSICHIATRIJOS KLINIKA

Negatyvių simptomų, medikamentinio gydymo ir seksualinės funkcijos sąsajos tarp šizofrenija sergančių moterų

Baigiamasis magistro darbas Medicinos vientisųjų studijų programa

Darbo autorius: Rapolas Gaižutis, Medicina, VI k. Mokslinio darbo vadovas: asist. Edgaras Diržius

Darbo rengimo vieta: Psichiatrijos klinika

(2)

2

Turinys

1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY ... 4 3. PADĖKA ... 5 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

6. SANTRUMPOS ... 6

7. SĄVOKOS ... 7

8. ĮVADAS ... 8

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9

10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

10.1 ŠIZOFRENIJA ... 10

10.1.1 ŠIZOFRENIJOS EPIDEMOLOGIJA IR ETIOLOGIJA ... 10

10.1.2 ŠIZOFRENIJOS KLINIKINIS KONSTRUKTAS ... 10

10.1.3 NEGATYVIOJI ŠIZOFRENIJOS KLINIKA ... 11

10.1.4 ŠIZOFRENIJOS GYDYMO SAMPRATA... 12

10.2 SEKSUALINĖ (DIS)FUNKCIJA ... 13

10.2.1 SEKSUALINĖS FUNKCIJOS SAMPRATA ... 13

10.2.2 SEKSUALINĖ DISFUNKCIJA TARP MOTERŲ SERGANČIŲ PSICHIKOS SUTRIKIMAIS ... 14

10.2.3 SEKSUALINĖ SVEIKATA IR ŠIZOFRENIJA ... 15

10.2.4 PSICHOFARMAKOTERPAIJOS ĮTAKA SEKSUALINEI FUNKCIJAI ... 15

11. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 17

11.1 TYRIMO PLANAVIMAS ... 17

11.2 TYRIMO VIETA IR LAIKAS ... 17

11.3 TYRIMO OBJEKTAS IR ATRANKA ... 17

11.4 TIRIAMIEJI ... 17

11.5 TYRIMO INSTRUMENTAS ... 18

11.6 DUOMENŲ ANALIZĖS METODAI ... 19

12. REZULTATAI ... 20

12.1 PACIENTŲ, SERGANČIŲ ŠIZOFRENIJA, SEKSUALINĖS FUNKCIJOS ĮVERTINIMAS ... 20

12.2 RYŠYS TARP NEGATYVIŲ ŠIZOFRENIJOS SIMPTOMŲ IR SEKSUALINĖS FUNKCIJOS ... 21

12.3 SEKSUALINĖS FUNKCIJOS SUTRIKIMŲ IR VARTOJAMŲ PSICHOAKTYVIŲ MEDIKAMENTŲ RYŠYS ... 23

13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 27

14. IŠVADOS ... 29

15. PRAKTIKINĖS REKOMENDACIJOS ... 30

16. LITERATŪROS SĄRAŠAS: ... 31

(3)

1. Santrauka

Darbo pavadinimas: Negatyvių simptomų, medikamentinio gydymo ir seksualinės funkcijos sąsajos tarp šizofrenija sergančių moterų.

Darbo autorius: Rapolas Gaižutis

Tikslas: nustatyti ir įvertinti šizofrenija sergančių moterų patiriamų negatyvių simptomų, medikamentinio gydymo ir seksualinės funkcijos sąsajas.

Uždaviniai: 1) nustatyti ir įvertinti pacienčių, sergančių šizofrenija, seksualinę funkciją; 2) nustatyti ir įvertinti ryšį tarp įvairių negatyvių šizofrenijos simptomų ir seksualinės funkcijos ypatybių; 3) nustatyti ir įvertinti ryšį tarp seksualinės funkcijos sutrikimų ir vartojamų psichotropinių medikamentų.

Metodika: tyrime dalyvavo 32 šizofrenija sergančios moterys. Dalyvėms buvo pateikti du klausimynai: "Neigiamų simptomų savęs vertinimo“ (SNS) skalė; „Moterų lytinės funkcijos indeksas“ (MLFI). Taip pat, surinkta bendroji informacija leido nustatyti tiriamųjų amžių, ligos trukmę ir vartojamus medikamentus. Duomenų analizei taikyti neparametriniai metodai – Mann-Whitney U, Kruskal-Wallis, konkordancijos koeficientas, tarpusavio ryšiui vertinti naudota Spearman koreliacija ir tiesinė regresija. Hipotezių tikrinimui buvo pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Ryšiai ir skirtumai laikomi statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05.

Rezultatai: vidutinis MLFI įvertis – 10,88±9,7, o SNS skalės – 23,31±8,54. Lytinį potraukį ir pasitenkinimą stipriausiai neigiamai veikia emocinis blankumas (atitinkamai p=0,000, p=0,005). Tik abulija reikšminga įtaka susijaudinimui nepasižymėjo (p=0,071). Socialinį atsiribojimas (p=0,011), emocinis blankumas (p=0,002) ir anhedonija (p=0,02) lemia blogesnę vaginalinės lubrikacijos funkciją. Gebėjimas patirti orgazmą priklauso nuo emocinio blankumo (p=0,000), socialinio atsiribojimo (p=0,009), alogijos (p=0,035) ir anhedonijos (p=0,037). Negatyvieji šizofrenijos simptomai reikšmingai neveikia skausmo lygio lytinės sueities metu (p>0,05). MLFI poskalių atžvilgiu statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vartojančių tipinius, atipinius ar abu antipsichotinius medikamentus nėra, tačiau bendras MLFI įvertis reikšmingai kito (tik 3 stebėjimai). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vartojusių ir nevartojusių antidepresantus (SSRI, TCA), benzodiazepinus, anticholinerginius vaistus nerasta.

Išvados: lytinės funkcijos sutrikimas nustatytas 90,6% tiriamųjų. Didesnė negatyvių šizofrenijos

simptomų raiška lemia blogesnę moterų seksualinę funkciją. Reikšmingų skirtumų tarp vartojančių tipinius, atipinius ar abu ir tarp paskirtų antipsichotikų skaičiaus nenustatyta (p>0,05). Paskirtų antipsichotikų skaičius neturi įtakos seksualinės funkcijos lygiui. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vartojusių ir nevartojusių antidepresantus (SSRI, TCA), benzodiazepinus, anticholinerginius vaistus, vertinant lytinės funkcijos lygio atžvilgiu, nėra.

(4)

4

2. Summary

Title: Relationship between Negative Symptoms, Drug Treatment and Sexual Function in Women with Schizophrenia.

Author: Rapolas Gaižutis

Aim: to identify and evaluate the links between negative symptoms, medication, and sexual function in women with schizophrenia.

Objectives: 1) to assess the sexual function of women with schizophrenia; 2) to indentify and evaluate the relationship between various negative symptoms of schizophrenia and features of sexual function; 3) to assess the association between sexual dysfunction and the use of psychoactive drugs.

Methodology: the study included 32 women with schizophrenia. Respondents completed two questionnaires: The Self-Evaluation Negative Symptoms Scale (SNS); The Female Sexual Function Index (FSFI). Also, the collection of general information allowed to determine subjects age, duration of the disease and medications currently in use. Non-parametric data analysis methods - Mann-Whitney U test, Kruskal-Wallis test and Kendall W coefficient of concordance were used for comparison of scale scores in several groups of respondents. Spearman method and linear regression were used to evaluate the correlation. Relationships and differences were considered statistically significant when p <0.05.

Results: the average score of the “Female Sexual Function Index” was 10.88±9.7, and the SNS was 23.31±8.54. Sexual desire and satisfaction are strongly negatively affected by diminished emotional range (p=0.000, p=0.005, respectively). Only avolition had no significant effect on arousal (p=0.071). Social withdrawal (p=0.011), diminished emotional range (p=0.002), and anhedonia (p=0.02) result in poorer vaginal lubrication function. The ability to experience orgasm depends on emotional dullness (p=0.000), social distancing (p=0.009), alogia (p=0.035), and anhedonia (p=0.037). Negative symptoms of schizophrenia do not significantly affect the level of sexual pain (p> 0.05). For FSFI subscales, there were no statistically significant differences between users of typical, atypical, or both antispicotic medications, but the overall MLFI score changed significantly (only 3 observations). Also, there is no statistically significant difference between those who have used antidepressants (SSRIs, TCAs), benzodiazepines, and anticholinergics.

Conclusions: sexual dysfunction was detected in 90.6% of subjects. Higher manifestations of negative symptoms of schizophrenia lead to worse sexual function in women. No significant differences were found between the different classes of antipsychotics, as well as between the number of prescribed neuroleptics (p>0.05). There is no statistically significant difference between those who have used antidepressants (SSRIs, TCAs), benzodiazepines, and anticholinergics in terms of sexual function.

(5)

3. Padėka

Už suteiktą pagalbą ir patarimus rengiant baigiamąjį magistro darbą dėkoju mokslinio darbo vadovui asist. Edgarui Diržiui. Taip pat, už pagalbą, pandemijos metu, renkant tiriamųjų imtį – Ramunei Mazaliauskienei ir psichiatrijos klinikos rezidentams.

4. Interesų konfliktas

Interesų konfliktų nebuvo.

5. Etikos komiteto leidimas

Tyrimui atlikti 2020-12-21 buvo gautas leidimas iš Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos Centro, leidimo numeris BEC-MF-152.

(6)

6

6. Santrumpos

BZD – benzodiazepinai.

DSM-5 – Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas, penktas leidimas (angl.The Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, Fifth Edition (DSM-5).

FSD – moterų seksualinė disfunkcija (angl. female sexual dysfunction). GABA – gama-amino sviesto rūgštis (angl. gamma-Aminobutyric acid).

LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos.

MLFI – "Moterų lytinės funkcijos indeksas" (angl. The Female Sexual Function Index). PSO – pasaulio sveikatos organizacija.

SGA – antros kartos antipsichoziniai vaistai (angl. second generation antipsychotics).

SNS – „Neigiamų simptomų savęs vertinimo“ (SNS) skalė (angl. Self-Evaluation Negative Symptoms Scale).

SSRI – selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai. TCA – tricikliai antidepresantai.

(7)

7. Sąvokos

Abulija – liguistas valios netekimas.

Alogija – afazijos forma, reiškianti kalbos skurdumą (spontaniškos kalbos trūkumas), atirandantį dėl

mątymo sutrikimo, turinčio įtakos kalbos gebėjimams.

Anhedonija – nesugebėjimas patirti malonumo dėl psichologinių ir neurobiologinių mechanizmų

pažeidimo ar disfunkcijos.

(8)

8

8. Įvadas

Šizofrenijos sąvokos apibrėžimas ir supratimas buvo plėtojamas per amžius ir pastaraisiais dešimtmečiais tęsia savo metamorfozę. Klinikinis konstruktas buvo padalintas į keletą sričių, paryškinančių teigiamų ir neigiamų simptomų ypatybes, skirtingą jų pobūdį, manifestaciją, progresavimą ir atsaką į gydymą [1]. Neigiami simptomai (dar vadinami deficitiniais) apima simptomų grupę, susijusią su įvairių psichinių funkcijų sumažėjimu ir praradimu [2]. Pastarųjų klinikinė išraiška yra mažiau akivaizdi lyginant su teigiamais simptomais, kurie gali maskuoti neigiamus, taip pat galimas egzistavimas kartu su afektiniais ar kognityviniais sutrikimais, ar jų painiojimas. Neigiami simptomai reikšmingai susiję su žalingu poveikiu pacientų funkcinei būklei, gyvenimo kokybei ir ilgalaikėms išeitims [3].

Seksualinis susidomėjimas ir aktyvumas – svarbūs, įprasti ir neatsiejami sveikų suaugusiųjų gyvenimo sudedamieji [4]. Lytinis potraukis arba geismas apibūdinamas, kaip noras patirti lytinių išgyvenimų (glamonės, meilės žaismas, masturbacija, vaginalinė, oralinė ir analinė sueitis) atsiliepimas į partnerio iniciatyvą ir mintys arba fantazavimas apie mylėjimąsi. Minėti jausmai, veiksmai ir jų visuma apibrėžia seksualinę funkciją [5]. Tačiau keleletas su šizofrenija susijusių veiksnių gali neigiamai paveikti sergančiųjų lytinį elgesį. Šie faktoriai apima antipsichozinius medikamentus, neigiamus simptomus, tarpasmeninių santykių disfunkciją ir stigmas [4].

Lietuvoje atliktų tyrimų, siekiant išsiaiškinti ir palyginti šizofrenija sergančių ir neigiamus simptomus patiriančių moterų seksualinio gyvenimo kokybę, nėra. Šiuo tyrimo metu naudojant klausimyną („Moterų lytinės funkcijos indeksas“) vertinsime pacienčių, sergančių šizofrenija, seksualinę funkciją ir ieškosime koreliacinių ryšių tarp jos ir negatyviųjų šizofrenijos simptomų, bei vartojamų psichoaktyvių medikamentų.

(9)

9. Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas:

Nustatyti ir įvertinti šizofrenija sergančių moterų patiriamų negatyvių simptomų, medikamentinio gydymo ir seksualinės funkcijos sąsajas.

Darbo uždaviniai:

1. Naudojant parengtą lytinės funkcijos klausimyną įvertinti pacienčių, sergančių šizofrenija, seksualinę funkciją.

2. Įvertinti ryšį tarp įvairių negatyvių šizofrenijos simptomų (socialinis atsiribojimas, emocinis blankumas, alogija, abulija, anhedonija) ir seksualinės funkcijos ypatybių.

(10)

10

10. Literatūros apžvalga

10.1 Šizofrenija

10.1.1 Šizofrenijos epidemiologija ir etiologija

Lėtinis psichikos sutrikimas, turintis heterogeninį genetinį ir neurobiologinį pagrindą, kuris veikia ankstyvą smegenų vystymąsi ir yra išreikštas kaip kombinuotas psichozinių simptomų (haliucinacijos, kliedesiai ir neorganizuotumas) ir motyvacinių bei kognityvinių disfunkcijų derinys yra apibrėžiamas šizofrenijos sąvoka. Vidutinis sutrikimo paplitimas per gyvenimą yra šiek tiek mažesnis nei 1%, tačiau vyrauja akivaizdūs regioniniai skirtumai dėl skirtingų urbanistinių ir imigracijos ypatumų [6]. Sergančiųjų funkcionalumas kasdienybėje bei visuomenėje sutrikdomas paveiktas klinikinių, psichosocialinių ir ekonominių iššūkių [7]. Nepaisant intensyvių ir nuolatinių tyrimų, geriausi gydymo rezultatai praktikoje dažnai būna neoptimalūs. Sisteminėje apžvalgoje, apžvelgusioje 50 tyrimų, parodė, kad šizofrenija sergančių žmonių, kurie atitiko klinikinius ir socialinius pasveikimo kriterijus, vidutiniškai buvo tik 13,5% [8].

Šizofrenija, vienodu dažnumu tiek moterų, tiek vyrų tarpe, pasireiškia vėlyvoje paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje [9]. Daugiafaktorinė šizofrenijos etiologija, atspindi interakciją tarp genetinio pažeidžiamumo ir aplinkos veiksnių [10]. Aplinkos rizikos veiksniai, tokie kaip nėštumas ir gimdymo komplikacijos, vaikystės traumos, migracija, socialinė izoliacija, gyvenimas mieste ir piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, atskirai ir kartu, sąveikaudami tarpusavyje laikui bėgant, turi reikšmingos įtakos ligos išsivystimo tikimybės padidėjimui [11]. Psichozės simptomų pasireiškime dalyvauja dopaminerginės neurotransmisijos disfunkcija, tačiau įrodymai taip pat rodo platų ir įvairų kitų smegenų sričių ir grandinių dalyvavimą. Sinapsinės funkcijos sutrikimai atkreipia dėmesį į neuroninių jungčių anomalijas, galimai susijusęs su interneuronais, tačiau tikslus šių sąveikų pobūdis, vieta ir laikas nėra aiškūs [12]. Aplinkos rizikos veiksniai kartu su šizofrenijos poligeninės rizikos balo nustatymu, studijos nagrinėjančios genų ir aplinkos bei aplinkos ir aplinkos sąveikas labai pagilino mūsų žinias apie šį sutrikimą [13, 14].

(11)

Kliedesius ir haliucinacijas psichozės metu nustatyti nėra sunku, tačiau jų klasifikavimas ir priežasties paieškos dažnai būna komplikuotos ir sudėtingos. Psichozė nėra išskirtinai būdinga tik šizofrenijai ir pasireiškia įvairių psichozinės paletės sutrikimų metu. Kriterijai, naudojami šių skirtingų sutrikimų diferenciacijai, pagrįsti trukme, asmens funkcionalumo pokyčiais, psichotropinių medžiagų vartojimu, kliedesių tipais ir depresijos ar manijos buvimu [15]. Aiškus šizofrenijos klinikinio konstrukto suvokimas – kertinis dėmuo sėkmingoje diagnozės diferenciacijoje ir nustatyme [16]. Klinikinius požymius sudaro šios išraiškos: mąstymo ir/ar suvokimo pokyčiai, bukas ir nepriimtinas afektas, socialinio funkcionalumo sumažėjimas. Ligos ankstyvųjų stadijų metu kognityvinė funkcija paprastai išlieka nepakitusi [17]. Pastaraisiais dešimtmečiais įsivyravo konceptualizuotas simptomų skirstymas į pozityvius (produkcinius: kliedesiai, haliucinacijos, mąstymo formos pokyčiai ir/ar sutrikimai, neorganizuotas arba nenormalus motorinis elgesys) ir negatyvius (deficitinius: blankus afektas, abulija, apatija, anhedonija, alogija, nesugebėjimas prisižiūrėti, apsileidimas, socialinė izoliacija, kontaktų su šeima nutrūkimas) [18]. Sergant šizofrenija negatyvieji simptomai pasireiškia ženkliai dažniau nei kitų psichozinių sutrikimų metu [19].

Šizofrenijos diagnozei patvirtinti TLK – 10, reikia vieno aiškaus simptomo (mąstymo sutrikimai; poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai; klausos haliucinacijos; nuolatiniai kliedesiai), pasireiškiančio vieną mėnesį ar ilgiau, arba mažiausiai dviejų simptomų, pasireiškiančių vieną mėnesį ar ilgiau, iš šios simptomų grupės: bet kokios nuolatinės haliucinacijos; minčių eigos nutrūkimas; katatoniškas elgesys; ryški apatija, kalbos ir emocinių reakcijų skurdumas arba neadekvatumas; žymus ir nuolatinis kai kurių asmenybės savybių pasikeitimas. [20].

10.1.3 Negatyvioji šizofrenijos klinika

Nors šizofrenijos sąvoką pasiūlė Bleuleris, keli autoriai anksčiau pabrėžė afektyvumo sumažėjimo svarbą šio sutrikimo metu. Mes galime grįžti į XIX amžiaus pradžią ir patyrinėti John Haslam 1809 m. raštus, ir rasti deficitinių požymių aprašymo pėdsakus. Jis apibūdino psichinę ligą, paveikiančią jaunus žmones, pasižyminčia gerokai prislopintu jautrumu ir afektiniu abejingumu [1].

Negatyviąją šizofrenijos kliniką sudaro apatija bei jos sąlygoti simptomai (hipobulija/abulija, anhedonija, socialinis atsiribojimas, beprasmybės pojūtis) ir sumažėjusi išraiška (alogija, ribotas afektas, skurdus emocinis diapazonas). Svarbu diferencijuoti pirminius neigiamus simptomus (laikomi neatsiejama šizofrenijos dalimi) nuo antrinių (vertinamų kaip teigiamų simptomų, gretutinės depresijos, antipsichozinių vaistų poveikio, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ar socialinio nepritekliaus)

(12)

12 [21]. Tokie simptomai, jei jų egzistavimas pasireiškia bent 6 mėnesius iš anksto nustatytame laiko periode vadinami „persistuojančiais deficitiniais simptomais“, o esant jų raiškai ilgiau nei 12 mėnesių -

„deficitiniu sindromu“ [3].

Studija, nagrinėjusi 236 pacientus, atitikusius ligos remisijos kriterijus, parodė, jog tik 6% tiriamųjų neturėjo jokių rezidualinių simptomų. Iš viso 94% remisiją pasiekusių turėjo bent vieną liekamąjį simptomą, 86% - du, 77% - tris ir 69% - keturis ar daugiau. Dešimt dažniausiai pasitaikančių liekamųjų simptomų buvo šie: blankus afektas (49%), dezorganizuotas mąstymas (42%), pasyvus/apatiškas socialinis atsiribojimas (40%), emocinis užsidarymas (39%), kritiškumo ir įžvalgų stoka (38 %), dėmesio koncentravimo problemos (36 %), somatinis susirūpinimas (34 %), apsunkėjęs abstraktus mąstymas (33 %), nerimas (33 %) ir prasta savivoka (33 %). Nustatyta, kad liekamieji simptomai, iš kurių negatyvieji yra dažniausi, paciento išrašymo metu statistiškai reikšmingai susiję su asmens funkcionavimo lygiu, gyvenimo kokybe, ligos atkryčio rizika ir remisijos išlaikymo tikimybe [22].

10.1.4 Šizofrenijos gydymo samprata

Pirmiausia šizofrenija buvo siejama tik su dopamino disfunkcija, todėl ir sukurtos gydymo taktikos, buvo nukreiptos į šio neurotransmiterio kelią centrinėje nervų sistemoje. Tačiau sukaupti įrodymai parodė, kad pagrindinė ligos patofiziologija gali būti susijusi su dopaminerginės, glutamaterginės, serotonerginės ir gama-aminosvieto rūgšties (GABA) signalizacijos disfunkcija, dėl kurios sutrinka sklandi interneuronų veikla, pasireiškianti kognityvinių, elgesio ir socialinių funkcijų sutrikimu [23]. Pagrindiniai gydymo tikslai yra apsaugoti pacientą, kontroliuoti psichozės epizodus, palengvinti simptomus, užkirsti kelią atkryčiui ir išlaikyti paciento savarankiškumą. Tačiau dabartiniai gydymo būdai išlieka smarkiai limituoti, daugiausia orentuoti į teigiamų simptomų (haliucinacijos, kliedesiai, mąstymo sutrikimai) terapiją, tačiau neigiami (blankus afektas, socialinis pasitraukimas) ir kognityviniai (mokymosi ir dėmesio sutrikimai) požymiai lieka negydomi [24]. Didžioji dalis pacientų turi visą gyvenimą vartoti antipsichozinius medikamentus, o neigiami simptomai turi tendenciją išlikti esant pozityvių simptomų remisijai. Taip pat, gydymas antipsichoziniais vaistais gali sukelti neurologinį ir metabolinį šalutinį poveikį, o tai – lytinę disfunkciją [25]. Rosenbergas ir kt. parodė, kad tarp šizofrenija sergančių pacientų, nutraukusių gydymą, 42% vyrų ir 15% moterų, tai padarė dėl seksualinės disfunkcijos atsiradimo [26].

Dėl nevisiškai aiškaus antros kartos antipsichozinių vaistų (SGA) veiksmingumo visų tipų šizofrenijos simptomams, gydytojai dažnai skiria papildomą gydymą kitų grupių medikamentais.

(13)

Pavyzdžiui, papildomas gydymas antidepresantais yra įprastas ir šis požiūris buvo įvertintas keliuose tyrimuose, daugiausia naudojant šiuolaikinius antidepresantus, tokius kaip SSRI, selektyvūs dvigubo veikimo ir alfa – 2 receptorius blokuojantys antidepresantai. Apibendrinant empirinius rezultatus, galima įrodyti tokio kombinuoto gydymo veiksmingumą [27]. Įvairių studijų išvados nėra nuoseklios, tačiau bendrai, papildomas gydymas glutamaterginiais junginiais (natūraliai randamos aminorūgštys: glicinas ir d – serinas arba naujai sukurti farmakologiniai junginiai), rodo teigiamą poveikį. Svarbiausia to priežastis – poveikis visam ligos konstruktui kaip vienetui, ypač akcentuojant negatyviuosius ir kognityvnius simptomus [28].

Labai svarbus farmakologinio šizofrenijos sutrikimo gydymo tikslas - vengti sukelti antrinius neigiamus simptomus. Šiuo atžvilgiu SGA, kuriems būdinga maža ekstrapiramidinio šalutinio poveikio rizika, turi tam tikrų pranašumų [3]. Stabilios ligos fazės metu papildomos strategijos, tokios kaip švietimo ir informacijos apie ligą teikimas pacientui ir šeimai, socialinių įgūdžių lavinimas, kognityvinės ir elgesio terapijos, visuomenės edukavimas turi teigiamą poveikį ilgalaikėms ligos išeitims [29].

10.2 Seksualinė (dis)funkcija

10.2.1 Seksualinės funkcijos samprata

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) seksualinę sveikatą apibrėžia kaip fizinės, emocinės, psichinės ir socialinės gerovės būseną seksualumo atžvilgiu, kuriai reikalingas teigiamas ir pagarbus požiūris į seksualumą ir seksualinius santykius, taip pat galimybė turėti malonias ir saugias seksualines patirtis be prievartos, diskriminacijos ir smurto [30]. Seksualinis pasitenkinimas ir seksualinių santykių kokybė laikomi svarbiais veiksniais, lemiančiais bendrą gyvenimo kokybę. Seksualinis pasitenkinimas reiškia teigiamų ir neigiamų seksualinių santykių ypatumų vertinimą, šie aspektai apima asmeninę seksualinę patirtį, partnerio seksualinę patirtį ir santykius susijusius su seksualumu [31].

Dažniausiai moterų lytinę funkciją apibūdinti naudojamos seksualinės reakcijos:

• Seksualinis potraukis – apibūdinamas kaip susidomėjimas seksualiniais objektais ar seksualine patirtimi. Nėra objektyvaus fiziologinio noro kriterijaus. Paprastai tai atsiranda iš seksualinių minčių, fantazijų, svajonių, norų ir susidomėjimo inicijuoti ir (arba) užsiimti seksualine veikla (metaanalizė rodo, kad 12 – 38% pacientų, vartojančių antipsichotikus, patiria seksualinio potraukio sumažėjimą) [5].

(14)

14 • Seksualinis susijaudinimas – glaudžiai susijęs su seksualiniu potraukiu ir yra apibrėžiamas tiek subjektyviai, kaip seksualinio susijaudinimo jausmas, tiek objektyviais fiziologiniais terminais, pavyzdžiui, vaginalinė lubrikacija (pacientai, gydomi antipsichotikais ir patiriantys deficitinius simptomus, dažnai teigia, kad yra sunkiau seksualiai sujaudinami) [5].

• Orgazmas – seksualinio malonumo pikas, kurį lydi ritmingi lytinių ir reprodukcinių organų susitraukimai, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos pokyčiai ir seksualinės įtampos atpalaidavimas [32].

• Mėnesinių sutrikimas, ginekomastija ir galaktorėja savaime nėra seksualinės disfunkcijos, tačiau dažnai su jomis sutampa, nes gali kilti bent iš dalies iš to paties šaltinio (literatūroje teigiama, kad prolaktino koncentracijos sumažinimas dopamino agonistu arba perėjimas prie prolaktiną tausojančio antipsichozinio preparato yra veiksmingas būdas gydyti antipsichozinių medikamentų sukeltus menstruacijų sutrikimus ir galaktorėją) [33]. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10) seksualinės disfunkcijos apibrėžimas apima įvairius būdus, kuriais asmuo negali dalyvauti lytiniuose santykiuose, kurių jis norėtų [20]. Moterų seksualinė disfunkcija - dažna ir nerimą kelianti problema, turinti neigiamą įtaką medikamentinio gydymo plano laikymuisi ir sukelia psichologinį diskomfortą. Daugiafaktorinis sutrikimas reikalauja multidisciplininio vertinimo bei gydymo metodo, atsižvelgiančio į biologinius, psichologinius, sociokultūrinius veiksnius [34].

10.2.2 Seksualinė disfunkcija tarp moterų sergančių psichikos sutrikimais

Asmenys, sergantys psichikos sutrikimais, labai dažnai susiduria su seksualinėmis problemomis, kurias sukelti gali tiek psichikos sutrikimo psichopatologija, tiek ir naudojama farmakoterapija [35]. Neseniai atliktas, vyresnių (50–99 metų) moterų, tyrimas parodė, kad seksualinė sveikata labiausiai priklauso nuo psichinės sveikatos, o ne fizinės funkcijos, streso ar pačio amžiaus [36]. Psichikos sutrikimas – svarbiausias moterų seksualinės disfunkcijos rizikos veiksnys [37]. Depresiją bei nerimą patiriančioms, kaip ir šizofrenija ir šizofrenijos spektro sutrikimais sergančioms moterims tenka labai didelė seksualinės disfunkcijos našta – 60%–80% yra to paveiktos[38]. Tikėtina, kad tai sąlygoja: medikamentinė terapija, aktyvi psichopatologija ir deficitiniai simptomai, institucionalizacija ir visuomenėje vyraujančios stigmos [39]. Papildomas iššūkis sprendžiant moterų, sergančių psichoziniais sutrikimais, seksualinę funkciją yra tai, kad daugelis gydytojų gali jaustis nepatogiai kalbėdami apie

(15)

seksualumą su šia pacientų grupe. Tyrimai parodė, kad gydytojai linkę nuvertinti savo pacientų seksualinių aspektų svarbą ir dažnai tiesiogiai nesiteirauja apie seksualinius dalykus [40]. Svarbu paminėti, jog prasta psichinė sveikata nebūtinai sumažina seksualinės patirties svarbą: analizuojant 1200 moterų apklausos rezultatus pastebėta, kad 43% iš jų, įskaitant ir blogos psichinės sveikatos, patvirtino, jog gera seksualinė funkcija – svarbus gyvenimo kokybės komponentas, įvertindamos jį 4 ar 5 balais, 5 taškų Likerto tipo skalėje [41].

10.2.3 Seksualinė sveikata ir šizofrenija

Seksualinė sveikata – nėra tik ligos, disfunkcijos ar negalios nebuvimas, tai fizinės, emocinės, psichinės ir socialinės gerovės būsena, susijusi su seksualumu [30]. Šizofrenija sergantiems pacientams būdinga seksualinė disfunkcija ir prasta seksualinio gyvenimo kokybė, tačiau ši sritis iki šiol buvo gana apleista, nepakankamas dėmesys seksualinėms problemoms taikomas tiek klinikinei priežiūroje, tiek tyrimuose [42]. Palyginti su moterimis, kenčiančiomis nuo depresijos ir nerimo, psichozinių susirgimų metų būdinga mažesnė socialinė integracija, žemesnis funkcionalumo lygis ir sunkiau randamas artimas partneris. Tai turi įtakos abiem: ir seksualinės disfunkcijos diagnostikai, ir gydymui [40].

Tarp negydytų, psichozę patiriančių, pacientų seksualinės disfunkcijos lygis didesnis nei vidutinis, o tai rodo, kad seksualinės disfunkcijos priežastys susijusios ne tik su medikamentiniu gydymu [43]. Atlikti tyrimai pateikia papildomų įrodymų, kad pačios psichozinės ligos simptomai gali turėti įtakos seksualinės disfunkcijos patofiziologijai: žema motyvacija, kognityviniai ir suvokimo sutrikimai, haliucinacijos bei kliedesiai reikšmingai trukdo moterims užmegzti intymius santykius [44]. Claytono ir Balono tyrimas nurodo, kad moterų patiriami seksualiniai simptomai, susiję su psichikos liga ir jos gydymu, yra sumažėjęs seksualinis potraukis, mėnesinių ciklo sutrikimai, susijaudinimo problemos, tokios kaip slopinamas kognityvinis seksualinis jaudulys, sumažėjęs lytinių organų jautrumas, ir nesugebėjimas pasiekti ir palaikyti vaginalinės lubrikacijos. Seksualinė disfunkcija šizofrenijos metu gali įtakoti prastesnį gydymo plano laikymąsi, o tai padidina atkryčio tikimybę ir blogina ilgalaikius ligos rezultatus [45]. Šizofrenija sergančių moterų santuokos lygis yra žemesnis už bendros populiacijos [38].

(16)

16 Nuo 16% iki 60% asmenų, sergančių šizofrenija, vartojančių antipsichozinius vaistus, patiria seksualinę disfunkciją [5]. Pirmosios kartos vaistai nuo psichozės blokuoja dopamino receptorius mezokortikiniame kelyje ir sukelia netiesioginį prolaktino padidėjimą, kuris gali būti susijęs su seksualine disfunkcija. Teoriškai, antrosios kartos antipsichoziniai vaistai turėtų būti siejami su mažesne rizika [46]. 2011 m. paskelbta metaanalizė apie seksualinę disfunkciją tarp psichiatrijos pacientų, vartojančių antipsichozinius vaistus: priešingai nei kitose išvadose, nustatyta, kad kvetiapinas, ziprasidonas, perfenazinas, aripiprazolas, olanzapinas, risperidonas, haloperidolis, klozapinas ir tioridazinas turėjo laipsniškai didėjantį poveikį lytinei funkcijai, svyruodami nuo 16% (kvetiapinas) iki 60% (tioridazinas). Pažymėta, kad įtrauktų tyrimų kokybė parodė didelius skirtumus, todėl išvadas, susijusias su aripiprazolu, klozapinu, perfenazinu ir tioridazinu, reikia vertinti atsargiai [47]. Taip pat, buvo paskelbtas didelis multicentrinis atsitiktinių imčių - Europos pirmojo epizodo šizofrenijos tyrimas (EUFEST). Seksualinės disfunkcijos rodikliai tyrimo pradžioje buvo panašūs į rodiklius po 12 mėnesių. Priešingai nuo kitų tyrimų, reikšmingų seksualinės disfunkcijos rodiklių skirtumų, tarp skirtingų medikamentų, nebuvo [44].

Sunku įvertinti seksualinės disfunkcijos dažnį dėl antidepresantų vartojimo, atsižvelgiant į tai, kad neigiamas nerimo ir depresijos seksualinis poveikis yra panašus į šalutinį antidepresantų poveikį, o pacientų apklausomis (klausimynais) gali nepavykti atskirti šių dviejų etiologijų [48]. Turint omenyje minėtus apribojimus, verta pabrėžti – seksualinė disfunkcija, apie kurią praneša patys pacientai, yra labai dažna tarp vartojančių antidepresantus. Studija nagrinėjusi ilgalaikius antidepresantų vartotojus parodė, kad 71,8% respondentų pranešė apie nepageidaujamą seksualinį poveikį [49], o 2013 m. metaanalizėje nustatyta, jog paplitimas svyruoja nuo 50% iki 70% [50].

(17)

11. Tyrimo metodika ir metodai

11.1 Tyrimo planavimas

Tyrimo planavimas remiasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Medicinos fakulteto, medicinos vientisųjų studijų programos Magistro mokslinio darbo reglamentu, patvirtintu MF Tarybos. Darbo organizavimas atliktas pagal šiame reglamente nurodytą grafiką, įtraukiant literatūros studijavimą, tyrimų eigą, rezultatų analizę ir darbo rašymą. Literatūros analizė atlikta Medline (per PubMed), Cochrane library, Science Direct, UpToDate medicinos duomenų bazėse peržvelgiant mokslinius straipsnius. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros apžvalga ir analizė, anketinė apklausa, anketos duomenų analizė.

11.2 Tyrimo vieta ir laikas

Tyrimas vykdytas nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje.

11.3 Tyrimo objektas ir atranka

Tiriamieji – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Psichiatrijos klinikos (LSMUL PK) pacientai (pilnametės mot.) su nustatyta šizofrenija, kurie davė sutikimą naudoti jų duomenis moksliniais arba mokomųjų studentų tyrimų tikslais. Į tiriamųjų grupę įtraukiami: moteriškos lyties, pilnametystės sulaukę asmenys, sergantys šizofrenija, kurių tolimesnis ligos stebėjimas vykdomas LSMUL KK. LSMU Bioetikos centras suteikė leidimą tyrimui atlikti (Nr. BEC-MF-152). Visi tiriamieji informuoti pateikiant raštišką informavimo ir sutikimo formą, o kilę klausimai atsakyti žodžiu. Tiriamieji pasirašė sutikimus laisva valia dalyvauti tyrime.

11.4 Tiriamieji

Tyrime dalyvavo 32 moterys, kurioms diagnozuota šizofrenija. Bendrųjų charakteristikų aprašomosios statistikos rezultatai (žr. 1 lentelę) rodo, kad vidutinis pacienčių amžius lygus 43,5±12,4.

(18)

18 Jauniausios pacientės amžius – 23 metai, o vyriausios – 65 metai. Tuo tarpu ligos trukmė pasiskirsčiusi mažiau tolygiai: pacienčių vidutinė ligos trukmė lygi 13,9±11 metų (mediana lygi 10,5). Trumpiausia ligos trukmė – vieneri metai, o ilgiausiai serganti pacientė serga net 44 metus.

1 lentelė. Pacienčių, sergančių šizofrenija, bendrųjų charakteristikų aprašomoji statistika

Charakteristika Mažiausia

reikšmė Mediana Vidurkis

Didžiausia reikšmė Standartinis nuokrypis Amžius 23 44 43,5 65 12,4 Ligos trukmė 1 10,5 13,9 44 11 11.5 Tyrimo instrumentas Anketą sudarė 3 dalys:

1. Pirma dalis – klausimai, padėsiantys nustatyti tiriamųjų amžių, sirgimo trukmę, vartojamus medikamentus;

2. Antra dalis – negatyvių simptomų įvertinimui naudota „Neigiamų simptomų savęs vertinimo“ (SNS) skalė (angl. Self-Evaluation Negative Symptoms Scale). Skalė, sudaryta iš 20 teiginių ir balų vertinimo žiniaraščio, padeda nustatyti paciento būseną deficitinių simptomų atžvilgiu, remiantis praėjusios savaitės savijauta. Kiekvienas teiginys vertinamas trimis galimais atsakymais: visiškai sutinku (2 balai), šiek tiek sutinku (1 balas) arba visiškai nesutinku (0 balų). Bendra balų suma - 20, svyruojanti nuo 0 (neigiamų simptomų nėra) iki 40 (sunkūs neigiami simptomai). Taip pat, dabartinėje SNS versijoje skalės teiginiai padalinti į 5 simptomų pogrupius (socialinis atsiribojimas, emocinis blankumas, alogija, abulija, anhedonija) iš kurių kiekvienas sudarytas iš keturių elementų, o jų maksimalus įvertis – 8 balai. Tokio pobūdžio vertinimas gali suteikti papildomą rezultato matą ir suteikia galimybę pacientams labiau įsitraukti į gydymo procesą [51]. Atliktas lietuviškos skalės versijos (Lith-SNS) validumo tyrimas patvirtino priemonės vertingumą norint įvertinti neigiamus šizofrenijos simptomus, parodė gerą vidinį nuoseklumą, konvergenciją ir diskriminacinį pagrįstumą [52].

3. Trečia dalis – diagnostinis metodas, tiriamųjų lytinei funkcijai įvertinti, buvo pasirinktas –„Moterų lytinės funkcijos indeksas“ (MLFI) (angl. The Female Sexual Function Index). Tai 19 punktų klausimynas, vertinantis pastarųjų 4 savaičių moters lytinį aktyvumą bei jo pakitimus, kurį pildė pačios tiriamosios. Klausimyną sudaro 2 klausimai įvertinti lytinio potraukio lygį, po 4 klausimus

(19)

– lytinį susijaudinimą ir lubrikaciją, po 3 klausimus – orgazmą, skausmą ir bendrą pasitenkinimą lytiniais santykiais [53]. Vertinant tiriamųjų atsakymus, tiek poskalių, tiek visos skalės balų suma suskaičiuota pagal formulę, pateikiamą vertinimo apraše, naudojant nurodytus koeficientus. Apatinė vertinimo skalės riba yra 2 balai – tai rodo, jog pacientė neturėjo lytinių santykių, nejautė lytinio potraukio bei yra tuo nepatenkinta, maksimali riba – 36 balai – rodo, jog pacientė yra visapusiškai patenkinta bei gyvena visavertį lytinį gyvenimą [54].

Nuo pat instumentuotės sukūrimo panaudojimas klinikiniuose ir neklinikiniuose tyrimuose buvo platus visame pasaulyje, FSFI išverstas daugiau nei į 20 kalbų [55] ir patvirtintas daugiau nei 30 šalių [56]. Instrumentuotė – gana trumpa, ją atsakyti vidutiniškai užtrunka 5 ar mažiau minučių, taip pat turi paprastą ir praktišką balų sistemą. Be to, pagrindinis klausimyno konstruktas, kuris buvo sukurtas siekiant įvertinti seksualinį potraukį ir susijaudinimą atskirai, be kitų moterų lytinės funkcijos komponentų, buvo patvirtintas ir pakartotas keliuose tyrimuose [57]. Remdamiesi sistemine apžvalga bei analize, nagrinėjusia specifiškumą ir sąsajas su klinikinio interviu duomenimis, darome išvadą, jog FSFI – 19 tinkamumas pagrįstas įrodymais ir yra geras dabartinio FSD apibrėžimo atrankos būdas, daugeliu atvejų pasižymintis aukštu specifiškumu [58, 59]. Tokie rezultatai išlaiko moterų lytinės funkcijos indeksą – “auksiniu standartu” [60].

11.6 Duomenų analizės metodai

Pacientų duomenų analizei atlikti buvo naudojama SPSS (angl. SPSS – Statistical Package for

the Social Sciences) 26.0 programa. Kintamųjų normalumui patikrinti pasitelktas Shapiro – Wilk testas,

taip pat atsižvelgta į kintamųjų asimetrijos ir eksceso koeficientų reikšmes. Kadangi kintamieji nebuvo pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį – pasirinkta naudoti neparametrinius metodus. Ryšio įvertinimui tarp nagrinėjamų kintamųjų naudota Spearmano koreliacija bei tiesinė regresija. Tuo tarpu skirtumo tarp kintamųjų vidurkių vertinimui taikytas Kruskal – Wallis testas (grupių daugiau nei dvi) ir Mann – Whitney U testas (dvi grupės). Hipotezių tikrinimui buvo pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Ryšiai ir skirtumai tarp vidurkių buvo laikomi statistiškai reikšmingi, kai p – reikšmė < 0,05.

(20)

20

12. Rezultatai

12.1 Pacientų, sergančių šizofrenija, seksualinės funkcijos įvertinimas

Daugumai tiriamų pacienčių pasireiškė lytinė disfunkcija, tai įrodo „Moterų lytinės funkcijos indekso“ balų suma (10,88 ± 9,7), kuri yra ≤26,55. Matuojamų MLFI poskalių (potraukis, susijaudinimas, lubrikacija, orgazmas, pasitenkinimas, skausmas) ir klausimyno balų sumos mediana (žr. 2 lentelę) visais atvejais mažesnė už vidurkį, o dalimi atvejų sutampa su mažiausia reikšme. Lubrikacijos, orgazmo ir skausmo atveju mediana lygi 0 rodo, kad bent 50% pacienčių ši funkcija pasireiškė mažiausiu įmanomu įverčiu. Tuo tarpu susijaudinimo ir pasitenkinimo medianos lygios (1,2) - rodo, kad bent 50% pacienčių šių poskalių įvertis siekia tik 20% didžiausio galimo įverčio (6,0). Be to, santykinai didelės lubrikacijos (2,103) ir skausmo (2,228) standartinių nuokrypių vertėms būdinga didesnė sklaida apie vidurkį.

2 lentelė. Pacienčių, sergančių šizofrenija, seksualinės funkcijos ypatybių aprašomoji statistika

„Moterų lytinės funkcijos indeksas“

Mažiausia

reikšmė Mediana Vidurkis

Didžiausia reikšmė Standartinis nuokrypis Potraukis 1,2 2,1 2,456 5,4 1,383 Susijaudinimas 0,0 1,2 1,538 5,1 1,692 Lubrikacija 0,0 0,0 1,697 5,7 2,103 Orgazmas 0,0 0,0 1,513 5,2 1,897 Pasitenkinimas 0,8 1,2 1,963 6,0 1,559 Skausmas 0,0 0,0 1,825 6,0 2,228

(21)

12.2 Ryšys tarp negatyvių šizofrenijos simptomų ir seksualinės funkcijos

Mažiausia bendro „Neigiamų simptomų savęs vertinimo“ (SNS) skalės įverčio reikšmė (10) – nustatė, jog visi tiriamieji patiria negatyvius šizofrenijos simptomus (žr. 3 lentelę), o jų klinikinė raiška didelė (skalės balų sumos vidurkis – 23,31±8,54). Emocinis blankumas ir abulija manifestavo stipriausiai.

3 lentelė. Pacienčių, sergančių šizofrenija, negatyviųjų šizofrenijos simptomų aprašomoji statistika

SNS Mažiausia

reikšmė Mediana Vidurkis

Didžiausia reikšmė Standartinis nuokrypis Socialinis atsiribojimas 1 4,50 4,66 8 1,977 Emocinis blankumas 2 5,00 5,03 8 1,975 Alogija 1 5,00 4,56 8 1,900 Abulija 1 5,50 5,19 8 2,348 Anhedonija 0 4,00 4,16 8 2,398

Bendras skalės įvertis 10 23,50 23,31 38 8,544

Koreliacijos rezultatai (žr. 4 lentelę) tarp negatyvių šizofrenijos simptomų ir lytinio potraukio rodo, kad visi nagrinėjami ryšiai statistiškai reikšmingi (p<0,05). Visais atvejais negatyvūs šizofrenijos simptomai pasižymi neigiama įtaka seksualiniui potraukiui. Stipriausiu ryšiu su potraukiu pasižymi emocinis blankumas (-0,762), patenkantis į stipraus ryšio intervalą ([-0,9; -0,7]). Tuo tarpu likusių negatyvių šizofrenijos simptomų ryšys su potraukiu pasižymi silpnu – vidutiniu stiprumu ([-0,5; -0,3]). Nustatyta, jog visi deficitiniai simptomai turi statistiškai reikšmingą įtaką susijaudinimo sumažėjimui, išskyrus abuliją (p<0,05). Nagrinėjami ryšiai neigiami – didesnė simptomų raiška lemia mažesnį seksualinį susijaudinimą. Pacientai patiriantys socialinį atsiribojimą (p=0,011), emocinį blankumą (p=0,002) ir anhedoniją (p=0,02) turi blogesnę vaginalinės lubrikacijos funkciją. Alogija ir abulija neturi reikšmingo poveikio vaginalinei lubrikacijai, kadangi abiem atvejais p reikšmės yra didesnės nei 0,05

(palogija=0,082 ir pabulija=0,286). Gebėjimas patirti orgazmą priklauso nuo emocinio blankumo, socialinio

atsiribojimo (vidutinio stiprumo ryšys) bei alogijos ir anhedonijos (silpnas ryšys). Rastas neigiamas ryšys tarp moterų, sergančių šizofrenija ir pasitenkinimo lytiniu gyvenimu, nustatyta, jog emocinis blankumas (p=0,005) statistiškai reikšmingai turėjo įtakos seksualinio pasitenkinimo lygio sumažėjimui. Skausmo ir deficitinių simptomų analizės rezultatai rodo, jog nėra pagrindo manyti, kad negatyvieji šizofrenijos simptomai reikšmingai veikia skausmo lygį lytinės sueities metu (p>0,05).

(22)

22 4 lentelė. Negatyviųjų šizofrenijos simptomų ir seksualinės funkcijos koreliacijos rezultatai

„Moterų lytinės funkcijos indeksas“ Koreliacijos rezultatai Socialinis atsiribojimas Emocinis

blankumas Alogija Abulija Anhedonija

Potraukis Koreliacija -0,473 -0,762 -0,429 -0,493 -0,455 p reikšmė 0,006 0,000 0,014 0,004 0,009 Susijaudinimas Koreliacija -0,479 -0,674 -0,485 -0,323 -0,457 p reikšmė 0,005 0,000 0,005 0,071 0,009 Lubrikacija Koreliacija -0,441 -0,536 -0,312 -0,195 -0,409 p reikšmė 0,011 0,002 0,082 0,286 0,020 Orgazmas Koreliacija -0,457 -0,594 -0,375 -0,256 -0,369 p reikšmė 0,009 0,000 0,035 0,157 0,037 Pasitenkinimas Koreliacija -0,332 -0,483 -0,336 -0,075 -0,254 p reikšmė 0,064 0,005 0,060 0,682 0,160 Skausmas Koreliacija -0,305 -0,293 -0,240 -0,015 -0,180 p reikšmė 0,090 0,104 0,186 0,937 0,325

Rezultatai rodo, kad negatyvieji šizofrenijos simptomai (bendras SNS balas) neigiamai veikia seksualinės funkcijos (bendras „Moterų lytinės funkcijos indekso“ įvertis) ypatybes (p=0,000), ryšys yra vidutinio stiprumo (koreliacijos koeficientas lygus -0,593).

Pateiktame grafike (1 pav.), matome “Moterų lytinės funkcijos indekso“ įverčio priklausomybę nuo SNS skalės balo. Regresijos modelio rezultatas patvirtina koreliacinės analizės išvadas (negatyvieji šizofrenijos simptomai neigiamai veikia seksualinės funkcijos ypatybes).

(23)

12.3 Seksualinės funkcijos sutrikimų ir vartojamų psichoaktyvių medikamentų ryšys

Visi tiriamieji (n=32) vartojo antipsichozinius medikamentus, 3 pacientai vartojo tipinius, 11 – atipinius ir 18 – abu. Didžioji dalis (24) tiriamosios grupės vartojo bent du antipsichotikus ir tik 8 – vieną (žr. 5 lentelę).

5 lentelė. Pacientų vartojusių antipsichozinius medikamentus aprašomoji statistika

Antipsichoziniai vaistai Vartotas vienas antipsichotikas Vartoti bent du antipsichotikai Tipinis antipsichotikas Atipinis antipsichotikas Tipinis ir atipinis antipsichotikas Vartojusių skaičius 32 8 24 3 11 18

Papildomas gydymas antidepresantais taikytas 7 (SSRI – 3, TCA – 4) pacientėm, benzodiazepinų grupės vaistais – 25, anticholinerginiais medikamentais – 20 (6 lentelė).

6 lentelė. Pacientų vartojusių antidepresantus, BDZ, anticholinerginius medikamentus aprašomoji

statistika Antidepresantai (Bendrai) Antidepresantai (SSRI) Antidepresantai (TCA) BDZ Anticholinerginiai Vartojusių skaičius 7 3 4 25 20

Visų „Moterų lytinės funkcijos indekso“ poskalių atžvilgiu statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vartojančių tipinius, atipinius ar abu antipsichotinius medikamentus nenustatyta (p>0,05) (žr. 7 lentelę).

7 lentelė. Seksualinės funkcijos lygis tarp vartojančių tipinius, atipinius ar abiejų rūšių antipsichotinius vaistus

H0: lyginamų grupių vidurkiai statistiškai reikšmingai nesiskiria

„Moterų lytinės funkcijos

indeksas“ Kruskal – Wallis testo reikšmė p reikšmė

Potraukis 5,887 0,053

Susijaudinimas 3,657 0,161

Lubrikacija 4,626 0,099

Orgazmas 3,274 0,195

(24)

24

Skausmas 2,574 0,276

Bendras skalės įvertis 6,546 0,038

Tačiau, bendras MLFI įvertis reikšmingai (p=0,038) skiriasi. Žemiau pateiktoje lentelėje (8 lentelė) stebime, kad tipinių antipsichotinių vaistų atveju bendras lytinės funkcijos įvertis yra mažiausias ir siekia vos 2. Kita vertus, nagrinėjamu atveju imtį sudaro tik 3 stebėjimai, todėl gautieji rezultatai gali būti mažiau patikimi.

8 lentelė. Bendro MLFI pacienčių įverčio, vartojančių tipinius, atipinius ir abiejų tipų antipsichotinius vaistus aprašomoji statistika

Grupė Mažiausia reikšmė Vidurkis Mediana Didžiausia reikšmė

Tipiniai 2,0 2,0 2,0 2,0

Atipiniai 2,0 14,1 12,4 29,7

Abu 2,0 10,4 4,7 28,6

Paskirtų antipsichotikų skaičius (vienas ar du ir daugiau) neturi įtakos (p>0,05) seksualinės funkcijos lygiui, taikyto testo rezultatus galima matyti lentelėje (9 lentelė).

9 lentelė. Seksualinės funkcijos lygis tarp pacienčių, kurioms išrašytas vienas antipsichotinis medikamentas bei tų, kurioms išrašyti mažiausiai du

indeksas“ Mann – Whitney U testo reikšmė p reikšmė

Potraukis 90,50 0,805 Susijaudinimas 90,00 0,785 Lubrikacija 84,00 0,571 Orgazmas 89,50 0,759 Pasitenkinimas 118,50 0,309 Skausmas 103,50 0,718

Rezultatai rodo, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0,05) tarp pacienčių grupės, vartojusios antidepresantus (SSRI – 10 lentelė; TCA – 11 lentelė) ir grupės, kuri šių medikamentų nevartojo, vertinant lytinės funkcijos lygį.

(25)

10 lentelė. Seksualinės funkcijos lygis tarp pacienčių, kurioms išrašyti SSRI bei tų, kurioms šie medikamentai nėra išrašyti

indeksas“ Mann-Whitney U testo reikšmė p reikšmė

Vis dėlto, pacienčių, kurioms paskirti tricikliai antidepresantai, seksualinio pasitenkinimo įvertis, jei būtų taikomas 90 procentų pasikliovimo lygmuo, reikšmingai skirtųsi.

11 lentelė. Seksualinės funkcijos lygis tarp pacienčių, kurioms išrašyti TCA bei tų, kurioms šie medikamentai nėra išrašyti

Benzodiazepinų grupės vaistų vartojimas, tirtoje grupėje, neturi įtakos (p>0,05; 12 lentelė) moterų seksualiniam potraukiui, susijaudinimui, vaginalinei lubrikacijai, orgazmui, pasitenkinimui, skausmui lytinių veiksmų metu.

(26)

26

12 lentelė. Seksualinės funkcijos lygis tarp pacienčių, kurioms išrašyti BDZ bei tų, kurioms šie

medikamentai nėra išrašyti

Kaip ir visų kitų medikamentų atveju, tyrimo metu pastebėta - statistiškai reikšmingo skirtumo MLFI įverčiams tarp pacienčių, vartojusių anticholinerginius preparatus ir tų, kurios šios grupės medikamentų nevartojo, nėra (p>0,05; žr. 13 lentelę).

13 lentelė. Seksualinės funkcijos lygis tarp pacienčių, kurios vartojo anticholinerginius vaistus bei tų, kurios šių medikamentų nevartojo

(27)

13. Rezultatų aptarimas

Šizofrenija – kompleksinis psichozinių simptomų, motyvacinių ir kognityvinių disfunkcijų derinys, dažniausiai pasireiškiantis vėlyvoje paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje [6]. Negatyvieji simptomai reikšmingai susiję su asmens funkcionalumu, ligos atkryčio rizika ir gyvenimo pasitenkinimu [22]. Atliktoje studijoje visi tiriamieji (n=32) negatyvius šizofrenijos simptomus įvardijo kaip esamus. Emocinis blankumas ir abulija pasireiškė intensyviausiai. Tyrimas, nagrinėjęs 399 pacientus, sergančius šizofreninio spektro sutrikimais, parodė, jog dažniausiai pasitaikantys deficitiniai liekamieji simptomai buvo: blankus afektas, pasyvus / apatiškas socialinis atsiribojimas, emocinis užsidarymas [22].

Seksualiniai sutrikimai apibūdinami nesugebėjimu seksualiai reaguoti ar patirti seksualinį malonumą, nepaisant tinkamos stimuliacijos [61]. Moterų seksualinė disfunkcija lemia suprastėjusią gyvenimo kokybę ir mažesnius gydymo plano laikymosi rodiklius [34]. 2020 m. sisteminėje apžvalgoje seksualinės disfunkcijos dažnis tarp moterų, sergančių šizofrenija, svyruoja nuo 25% iki 85% [62]. Šio tyrimo metu, lytinės funkcijos sutrikimas nustatytas 90,6% tiriamųjų. Ying-Hua Huang su bendraautoriais atliktoje studijoje gauti rezultatai panašūs - 82.7% [63]. Apskaičiuotos susijaudinimo ir pasitenkinimo poskalių įverčių medianos rodo, kad mažiausiai pusei pacienčių šių poskalių įvertis siekia tik 20% didžiausio galimo, todėl minėtų funkcijų lygis ženkliai suprastėjęs, o gebėjimas pasiekti orgazmą dažnai (>50%) pasireiškė mažiausiu įmanomu balų skaičiumi. Psichotinių sutrikimų metu labiausiai nukenčiančios seksualinės funkcijos yra lytinis potraukis ir pasitenkinimas [64].

Nustatėme, kad didesnė negatyvių šizofrenijos simptomų raiška lemia blogesnę moterų seksualinę funkciją. Panašiame, Tiago Reis Marques su kolegomis atliktame, darbe gautas rezultatas – toks pat [65]. Negatyvūs šizofrenijos simptomai ir lytinis potraukis pasižymėjo statistiškai reikšmingai ryšiais (p<0,05), o jų įtaka – neigiama. Didžiausią įtaką lytinio potraukio sumažėjimui turėjo emocinis blankumas. Tiriant deficitinių simptomų įtaką susijaudinimui, tik abulija reikšmingumu nepasižymėjo (p=0,071). Pacientai patiriantys negatyvius šizofrenijos simptomus, dažnai teigia, kad yra sunkiau seksualiai sujaudinami [5]. S. Macdonald ir kt. publikacija pateikė išvadas apie sumažėjusį orgazmo dažnį ir kokybę [66]. Mūsų atliktame tyrime socialinio atsiribojimo, emocinio blankumo, anhedonijos simptomų buvimas kėlė neigiamą efektą vaginalinės lubrikacijos funkcijai ir gebėjimui pasiekti orgazmą. Taip pat, rastas žemesnis pasitenkinimas seksualiniu gyvenimu, kuriam didžiausią įtaka rodė – emocinis blankumas (p=0,005). Skausmo ir deficitinių simptomų analizės rezultatai rodo, jog nėra pagrindo manyti, kad negatyvieji šizofrenijos simptomai reikšmingai veikia skausmo lygį lytinės sueities metu. Studija tyrusi seksualinio skausmo ypatybes nustatė, jog nerimo sutrikimai – svarbiausia to priežastis [67].

(28)

28 Visi tiriamieji (n=32) vartojo antipsichozinius medikamentus, 3 pacientai vartojo tipinius, 11 – atipinius ir 18 – abu. Didžioji dalis (24) tiriamosios grupės vartojo bent du antipsichotikus ir tik 8 – vieną. „Moterų lytinės funkcijos indekso“ poskalių atžvilgiu statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vartojančių tipinius, atipinius ar abu antipsichotinius medikamentus nenustatyta (p>0,05). 2011 m. Malikas ir kt. paskelbė didelį daugiacentrį atsitiktinių imčių tyrimą, kurio rezultatai panašūs – tarp skirtingų antipsichotikų reikšmingų seksualinės disfunkcijos rodiklių pakitimų nebuvo [44]. Tačiau, bendras MLFI įvertis reikšmingai (p=0,038) skiriasi. Tipinių antipsichotinių vaistų atveju bendras lytinės funkcijos įvertis mažiausias ir siekia vos 2. Kita vertus, nagrinėjamu atveju imtį sudaro tik 3 stebėjimai, todėl gautieji rezultatai gali būti mažiau patikimi. Giminingus rezultatus galime stebėti 2011 m. atliktoje metaanalizėje [47]. Paskirtų antipsichotikų skaičius neturėjo įtakos (p>0,05) seksualinės funkcijos lygiui. Papildomas gydymas antidepresantais taikytas 7 (SSRI – 3, TCA – 4), benzodiazepinų grupės vaistais – 25, anticholinerginiais medikamentais – 20 pacienčių. Rezultatai rodo, statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0,05) tarp vartojusių ir nevartojusių antidepresantus (SSRI, TCA), vertinant lytinės funkcijos lygį, nėra. 2013 m. metaanalizėje nustatyta, jog seksualinės disfunkcijos paplitimas tarp antidepresantus vartojančių svyruoja nuo 50% iki 70% [50]. Pastebėta, kad benzodiazepinų vartojimas susijęs su sumažėjusiu seksualiniu potraukiu ir lėtesniu orgazmo pasiekimu [68]. Tačiau BZD ir anticholinerginių vaistų vartojimas tarp tiriamųjų neturėjo įtakos (p>0,05) minėtoms funkcijoms.

(29)

14. Išvados

1. Vidutinė tiriamųjų moterų lytinės funkcijos indekso įverčių suma buvo 10,88 ± 9,7. Lytinės funkcijos sutrikimų nustatyta 90,6% tiriamųjų.

2. Nustatyta, jog didesnė negatyvių šizofrenijos simptomų raiška lemia blogesnę moterų seksualinę funkciją. Stipriausią įtaką lytinio potraukio ir pasitenkinimo sumažėjimui turėjo emocinis blankumas, o susijaudinimui reikšmingos įtakos nedaro tik abulija. Socialinio atsiribojimo, emocinio blankumo, anhedonijos simptomų buvimas kelia neigiamą efektą vaginalinės lubrikacijos funkcijai ir gebėjimui pasiekti orgazmą. Neigiamieji šizofrenijos simptomai reikšmingai neveikia skausmo lygio lytinės sueities metu.

3. „Moterų lytinės funkcijos indekso“ poskalių atžvilgiu statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vartojančių tipinius, atipinius ar abu antipsichotinius medikamentus nenustatyta, tačiau bendras MLFI įvertis reikšmingai kito. Pacienčių vartojusių tipinius antipsichozinius vaistus bendras lytinės funkcijos įvertis mažiausias (nagrinėjamu atveju imtį sudaro tik 3 stebėjimai, todėl gautieji rezultatai gali būti mažiau patikimi). Paskirtų antipsichotikų skaičius neturėjo įtakos seksualinės funkcijos lygiui. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vartojusių ir nevartojusių antidepresantus (SSRI, TCA), benzodiazepinus, anticholinerginius vaistus, vertinant lytinės funkcijos lygio atžvilgiu, nerasta.

(30)

30

15. Praktinės rekomendacijos

1. Siekiant gerinti pacientų, sergančių šizofrenija, psichologinį komfortą ir medikamentinio gydymo plano laikymosi rezultatus, svarbu pakartotinai vertinti pacientų lytinę funkciją. Nustatyta lytinė disfunkcija reikalauja multidisciplininio vertinimo bei pagalbos, atsižvelgiančios į individualius biologinius, psichologinius, sociokultūrinius veiksnius.

(31)

16. Literatūros sąrašas:

1. Dollfus S, Lyne J. Negative symptoms: History of the concept and their position in diagnosis of schizophrenia. Schizophr Res. 2017 Aug;186:3–7.

2. Wójciak P, Rybakowski J. Clinical picture, pathogenesis and psychometric assessment of negative symptoms of schizophrenia. Psychiatr Pol. 2018 Apr 30;52(2):185–97.

3. Möller H-J. The relevance of negative symptoms in schizophrenia and how to treat them with psychopharmaceuticals? Psychiatr Danub. 2016 Dec;28(4):435–40.

4. Bianco CL, Pratt SI, Ferron JC. Deficits in sexual interest among adults with schizophrenia: another look at an old problem. Psychiatr Serv. 2019 Nov 1;70(11):1000–5.

5. de Boer MK, Castelein S, Wiersma D, Schoevers RA, Knegtering H. The facts about sexual (Dys)function in schizophrenia: an overview of clinically relevant findings. Schizophr Bull. 2015 May;41(3):674–86.

6. Kahn RS, Sommer IE, Murray RM, Meyer-Lindenberg A, Weinberger DR, Cannon TD, et al. Schizophrenia. Nat Rev Dis Primers. 2015 Nov 12;1:15067.

7. Wong AHC, Van Tol HHM. Schizophrenia: from phenomenology to neurobiology. Neurosci Biobehav Rev. 2003 May;27(3):269–306.

8. Jääskeläinen E, Juola P, Hirvonen N, McGrath JJ, Saha S, Isohanni M, et al. A systematic review and meta-analysis of recovery in schizophrenia. Schizophr Bull. 2013 Nov;39(6):1296–306. 9. Millier A, Schmidt U, Angermeyer MC, Chauhan D, Murthy V, Toumi M, et al. Humanistic

burden in schizophrenia: a literature review. J Psychiatr Res. 2014 Jul;54:85–93.

10. Stilo SA, Murray RM. Non-genetic factors in schizophrenia. Curr Psychiatry Rep. 2019 Sep 14;21(10):100.

11. Kotlicka-Antczak M, Pawełczyk A, Rabe-Jabłońska J, Smigielski J, Pawełczyk T. Obstetrical complications and Apgar score in subjects at risk of psychosis. J Psychiatr Res. 2014 Jan;48(1):79– 85.

12. Owen MJ, Sawa A, Mortensen PB. Schizophrenia. Lancet. 2016 Jul 2;388(10039):86–97.

13. International Schizophrenia Consortium, Purcell SM, Wray NR, Stone JL, Visscher PM, O’Donovan MC, et al. Common polygenic variation contributes to risk of schizophrenia and bipolar disorder. Nature. 2009 Aug 6;460(7256):748–52.

14. van Os J, Rutten BP, Poulton R. Gene-environment interactions in schizophrenia: review of epidemiological findings and future directions. Schizophr Bull. 2008 Nov;34(6):1066–82.

(32)

32 16. Tandon R, Gaebel W, Barch DM, Bustillo J, Gur RE, Heckers S, et al. Definition and description

of schizophrenia in the DSM-5. Schizophr Res. 2013 Oct;150(1):3–10.

17. Puri BK, Treasaden IH. Textbook of psychiatry. 3rd ed. London, England: Churchill Livingstone; 2011.

18. Carrà G, Crocamo C, Angermeyer M, Brugha T, Toumi M, Bebbington P. Positive and negative symptoms in schizophrenia: A longitudinal analysis using latent variable structural equation modelling. Schizophr Res. 2019 Feb;204:58–64.

19. Schrimpf LA, Aggarwal A, Lauriello J. Psychosis: CONTINUUM: Lifelong Learning in Neurology. 2018 Jun;24:845–60.

20. World Health Organization. The ICD-10 classification of mental and behavioural disorders: clinical descriptions and diagnostic guidelines. Geneva: World Health Organization, 1992.

21. Klaus F, Kaiser S, Kirschner M. [negative symptoms in schizophrenia - an overview]. Ther Umsch. 2018 Jun;75(1):51–6.

22. Schennach R, Riedel M, Obermeier M, Spellmann I, Musil R, Jäger M, et al. What are residual symptoms in schizophrenia spectrum disorder? Clinical description and 1-year persistence within a naturalistic trial. Eur Arch Psychiatry Clin Neurosci. 2015 Mar;265(2):107–16.

23. Yang AC, Tsai S-J. New targets for schizophrenia treatment beyond the dopamine hypothesis. Int J Mol Sci. 2017 Aug 3;18(8).

24. Carbon M, Correll CU. Thinking and acting beyond the positive: the role of the cognitive and negative symptoms in schizophrenia. CNS Spectr. 2014 Dec;19 Suppl 1:38–52; quiz 35–7, 53. 25. De Berardis D, Rapini G, Olivieri L, Di Nicola D, Tomasetti C, Valchera A, et al. Safety of

antipsychotics for the treatment of schizophrenia: a focus on the adverse effects of clozapine. Ther Adv Drug Saf. 2018 May;9(5):237–56.

26. Souaiby L, Kazour F, Zoghbi M, Bou Khalil R, Richa S. Sexual dysfunction in patients with schizophrenia and schizoaffective disorder and its association with adherence to antipsychotic medication. J Ment Health. 2020 Dec;29(6):623–30.

27. Singh SP, Singh V, Kar N, Chan K. Efficacy of antidepressants in treating the negative symptoms of chronic schizophrenia: meta-analysis. Br J Psychiatry. 2010 Sep;197(3):174–9.

28. Kantrowitz JT, Javitt DC. N-methyl-d-aspartate (Nmda) receptor dysfunction or dysregulation: the final common pathway on the road to schizophrenia? Brain Res Bull. 2010 Sep 30;83(3– 4):108– 21.

29. Veerman SRT, Schulte PFJ, de Haan L. Treatment for negative symptoms in schizophrenia: a comprehensive review. Drugs. 2017 Sep;77(13):1423–59.

(33)

30. World Health Organization. Defining sexual health: report of a technical consultation on sexual health, 28-31 January 2002. Geneva: World Health Organization; 2006.

31. Velten J, Margraf J. Satisfaction guaranteed? How individual, partner, and relationship factors impact sexual satisfaction within partnerships. PLoS One. 2017;12(2):e0172855.

32. Meston CM, Frohlich PF. The neurobiology of sexual function. Arch Gen Psychiatry. 2000 Nov;57(11):1012–30.

33. Ouwehand AJ, Mollema-Schelwald BM, Knegtering H. [The relationship between antipsychotic- induced hyperprolactinemia and menstrual disorders in women with schizophrenia; a systematic review]. Tijdschr Psychiatr. 2012;54(10):861–8.

34. Faubion SS, Rullo JE. Sexual dysfunction in women: a practical approach. Am Fam Physician. 2015 Aug 15;92(4):281–8.

35. Waldinger MD. Psychiatric disorders and sexual dysfunction. Handb Clin Neurol. 2015;130:469– 89.

36. Wang V, Depp CA, Ceglowski J, Thompson WK, Rock D, Jeste DV. Sexual health and function in later life: a population-based study of 606 older adults with a partner. Am J Geriatr Psychiatry. 2015 Mar;23(3):227–33.

37. Mitchell KR, Mercer CH, Ploubidis GB, Jones KG, Datta J, Field N, et al. Sexual function in britain: findings from the third national survey of sexual attitudes and lifestyles(Natsal-3). Lancet. 2013 Nov 30;382(9907):1817–29.

38. İncedere A, Küçük L. Sexual life and associated factors in psychiatric patients. Sex Disabil. 2017 Mar;35(1):89–106.

39. Basson R, Gilks T. Women’s sexual dysfunction associated with psychiatric disorders and their treatment. Womens Health (Lond). 2018 Dec;14:1745506518762664.

40. Tharoor H, Kaliappan A, Gopal S. Sexual dysfunctions in schizophrenia: Professionals and patients perspectives. Indian J Psychiatry. 2015 Mar;57(1):85–7.

41. Flynn KE, Lin L, Bruner DW, Cyranowski JM, Hahn EA, Jeffery DD, et al. Sexual satisfaction and the importance of sexual health to quality of life throughout the life course of u. S. Adults. J Sex Med. 2016 Nov;13(11):1642–50.

42. Ma M-C, Chao J-K, Hung J-Y, Sung S-C, Chao I-HC. Sexual activity, sexual dysfunction, and sexual life quality among psychiatric hospital inpatients with schizophrenia. J Sex Med. 2018 Mar;15(3):324–33.

43. Bitter I, Basson BR, Dossenbach MR. Antipsychotic treatment and sexual functioning in first-time neuroleptic-treated schizophrenic patients. Int Clin Psychopharmacol. 2005 Jan;20(1):19–21.

(34)

34 44. Malik P, Kemmler G, Hummer M, Riecher-Roessler A, Kahn RS, Fleischhacker WW, et al. Sexual dysfunction in first-episode schizophrenia patients: results from European First Episode Schizophrenia Trial. J Clin Psychopharmacol. 2011 Jun;31(3):274–80.

45. Clayton AH, Balon R. The impact of mental illness and psychotropic medications on sexual functioning: the evidence and management. J Sex Med. 2009 May;6(5):1200–11; quiz 1212–3. 46. Clayton AH, Alkis AR, Parikh NB, Votta JG. Sexual dysfunction due to psychotropic medications.

Psychiatr Clin North Am. 2016 Sep;39(3):427–63.

47. Serretti A, Chiesa A. A meta-analysis of sexual dysfunction in psychiatric patients taking antipsychotics. Int Clin Psychopharmacol. 2011 May;26(3):130–40.

48. Mago R. Adverse effects of psychotropic medications: a call to action. Psychiatr Clin North Am. 2016 Sep;39(3):361–73.

49. Cartwright C, Gibson K, Read J, Cowan O, Dehar T. Long-term antidepressant use: patient perspectives of benefits and adverse effects. Patient Prefer Adherence. 2016;10:1401–7.

50. La Torre A, Giupponi G, Duffy D, Conca A. Sexual dysfunction related to psychotropic drugs: a critical review--part I: antidepressants. Pharmacopsychiatry. 2013 Jul;46(5):191–9.

51. Dollfus S, Mach C, Morello R. Self-evaluation of negative symptoms: a novel tool to assess negative symptoms. Schizophr Bull. 2016 May;42(3):571–8.

52. Montvidas J, Adomaitienė V, Leskauskas D, Dollfus S. Validation of the lithuanian version of the self-evaluation of negative symptoms scale (Sns). Nord J Psychiatry. 2020 Dec 25;1–5.

53. Jonušienė G, Adomaitinė V, Aniulienė R, Žilaitienė B. Moterų lytinės funkcijos indeksas – metodika moterų lytinei funkcijai vertinti. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija = Biological psychiatry and psychopharmacology [elektroninis išteklius]. Palanga : Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institutas. 2015, t. 17, Nr. 2, p. 85-88.

54. Rosen R, Brown C, Heiman J, Leiblum S, Meston C, Shabsigh R, et al. The Female Sexual Function Index (Fsfi): a multidimensional self-report instrument for the assessment of female sexual function. J Sex Marital Ther. 2000 Jun;26(2):191–208.

55. Sun X, Li C, Jin L, Fan Y, Wang D. Development and validation of Chinese version of female sexual function index in a Chinese population-a pilot study. J Sex Med. 2011 Apr;8(4):1101–11. 56. Nowosielski K, Wróbel B, Sioma-Markowska U, Poręba R. Development and validation of the

polish version of the female sexual function index in the polish population of females. J Sex Med. 2013 Feb;10(2):386–95.

57. Meston CM, Freihart BK, Handy AB, Kilimnik CD, Rosen RC. Scoring and interpretation of the fsfi: what can be learned from 20 years of use? J Sex Med. 2020 Jan;17(1):17–25.

(35)

58. Neijenhuijs KI, Hooghiemstra N, Holtmaat K, Aaronson NK, Groenvold M, Holzner B, et al. The female sexual function index (Fsfi)-a systematic review of measurement properties. J Sex Med. 2019 May;16(5):640–60.

59. Stephenson KR, Toorabally N, Lyons L, M Meston C. Further validation of the female sexual function index: specificity and associations with clinical interview data. J Sex Marital Ther. 2016 Jul 3;42(5):448–61.

60. Rosen RC, Revicki DA, Sand M. Commentary on ‘critical flaws in the fsfi and iief’. J Sex Res. 2014;51(5):492–7.

61. American Psychiatric Association. Diagnostic and statistical manual of mental disorders [Internet]. Fifth Edition. American Psychiatric Association; 2013 [cited 2021 May 13]. Available from: https://psychiatryonline.org/doi/book/10.1176/appi.books.9780890425596.

62. Zhao S, Wang X, Qiang X, Wang H, He J, Shen M, et al. Is there an association between schizophrenia and sexual dysfunction in both sexes? A systematic review and meta-analysis. J Sex Med. 2020 Aug;17(8):1476–88.

63. Huang Y-H, Hou C-L, Ng CH, Chen X, Wang Q-W, Huang Z-H, et al. Sexual dysfunction in Chinese rural patients with schizophrenia. BMC Psychiatry. 2019 Jul 12;19(1):218.

64. Kazour F, Obeid S, Hallit S. Sexual desire and emotional reactivity in chronically hospitalized Lebanese patients with schizophrenia. Perspect Psychiatr Care. 2020 Jul;56(3):502–7.

65. Marques TR, Smith S, Bonaccorso S, Gaughran F, Kolliakou A, Dazzan P, et al. Sexual dysfunction in people with prodromal or first-episode psychosis. Br J Psychiatry. 2012 Aug;201:131–6.

66. Macdonald S, Halliday J, MacEWAN T, Sharkey V, Farrington S, Wall S, et al. Nithsdale Schizophrenia Surveys 24: sexual dysfunction. Case-control study. Br J Psychiatry. 2003 Jan;182:50–6.

67. Khandker M, Brady SS, Vitonis AF, Maclehose RF, Stewart EG, Harlow BL. The influence of depression and anxiety on risk of adult onset vulvodynia. J Womens Health (Larchmt). 2011 Oct;20(10):1445–51.

68. La Torre A, Giupponi G, Duffy DM, Pompili M, Grözinger M, Kapfhammer HP, et al. Sexual dysfunction related to psychotropic drugs: a critical review. Part III: mood stabilizers and anxiolytic drugs. Pharmacopsychiatry. 2014 Jan;47(1):1–6.

(36)

36

17. Priedai

1 priedas. Tiriamojo asmens informavimo forma

Lietuvos sveikatos mokslu universiteto Medicinos fakulteto studentas baigiamojo mokslinio darbo rengimo metu atliks tyrimą, skirtą ištirti pacientų, patiriančių negatyvius šizofrenijos simptomus ir medikamentinio gydymo bei seksualinės funkcijos sąsajas. Tyrime dalyvaus pacientai (pilnamet. mot.), kuriems nustatyta šizofrenija ir kurių tolimesnis ligos sekimas vykdomas LSMUL KK ir davusių sutikimą naudoti jų duomenis moksliniais arba mokomųjų studentų tyrimų tikslais, medicininė dokumentacija..

● Tiriamieji bus tiriami atsitiktinai, naudojant anketą – “Moterų lytinės funkcijos indeksas”. Pacientai bus apklausiami.

● Naudojant “Moterų lytinės funkcijos indeksas” klausimyną rizikos ar žalos tiriamieji nepatirs arba ji bus minimali (Pavyzdžiui, pacientų apklausa gali sukelti tik mažus nepatogumus, susijusius su

sugaištu laiku).

● Tiriamųjų konfidencialumas yra užtikrinamas, nes anketa yra anoniminė, tiriamojo vardo, pavardės, adresų nebus klausiama. Tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrintai.

Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis: studentas: Rapolas Gaižutis ([email protected]), darbo vadovas: Edgaras Diržius ([email protected]).

Taip pat, yra galimybe bet kada pasitraukti iš tyrimo arba atšaukti savo sutikimą dalyvauti ar teikti savo duomenis tyrimui. Tiriamasis ... Vardas, pavardė (parašas) Studentas (-ė) ... Rapolas Gaižutis (parašas)

Darbo mokslinis vadovas ...

Edgaras Diržius