PACIENČIŲ, SERGANČIŲ PSICHOZINIU SUTRIKIMU, PRIEŠMENSTRUACINIO DISFORINIO SINDROMO KLINIKA IR SĄSAJOS SU GYDYMU ANTIPSICHOZINIAIS VAISTAIS Baigiamasis magistro darbas Medicinos studijų programa

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS LSMU PSICHIATRIJOS KLINIKA

PACIENČIŲ, SERGANČIŲ PSICHOZINIU SUTRIKIMU,

PRIEŠMENSTRUACINIO DISFORINIO SINDROMO KLINIKA IR SĄSAJOS

SU GYDYMU ANTIPSICHOZINIAIS VAISTAIS

Baigiamasis magistro darbas

Medicinos studijų programa

Darbo autorė: Kristina Norvainytė

Darbo vadovė: Doc. dr. Vesta Steiblienė

2

TURINYS

1. SANTRAUKA ... Klaida! Žymelė neapibrėžta.

2. SUMMARY ... 5

3. PADĖKA ... 6

4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 6

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6

6. SANTRUMPOS ... 7

7. ĮVADAS ... 8

8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8

9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

9.1 Priešmenstruaciniai sutrikimai ... 9

9.2 Priešmenstruacinių sutrikimų paplitimas ... 10

9.3 Priešmenstruacinių sutrikimų etiologija ... 11

9.4 Antipsichozinių vaistų įtaka prolaktino koncentracijai ... 12

10. TYRIMO METODIKA ... 12

11. REZULTATAI ... 14

11.1. Tiriamųjų asmenų demografiniai ir klinikiniai parametrai ... 14

11.2. Pacienčių, sergančių psichoziniu sutrikimu, priešmenstruacinio disforinio sindromo klinikiniai simptomai ... 15

11.3. Priešmenstruacinio disforinio sindromo klinikinių simptomų pasireiškimo sąsajos su tiriamųjų amžiumi, diagnoze ir vartojamų antipsichozinių vaistų trukme bei dozėmis ... 17

11.4 Antipsichozinių vaistų grupių ryšys su simptomų pasireiškimu ... 18

12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 19

13. IŠVADOS ... 21

14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 21

15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 23

3

1. SANTRAUKA

Pacienčių, sergančių psichoziniu sutrikimu, priešmenstruacinio disforinio sindromo klinika ir sąsajos su gydymu antipsichoziniais vaistais

Tikslas: Įvertinti priešmenstruacinio disforinio sindromo (PMDS) klinikinius simptomus

pacientėms, sergančioms psichoziniu sutrikimu, ir nustatyti simptomų pasireiškimo sąsajas su gydymu antipsichoziniais vaistais (AV).

Uždaviniai: Įvertinti PMDS klinikinius simptomus pacientėms, sergančioms psichoziniu

sutrikimu. Įvertinti PMDS klinikinių simptomų pasireiškimo sąsajas su pacienčių amžiumi, psichozinio sutrikimo diagnoze ir vartojamų AV doze bei trukme. Įvertinti PMDS klinikinių simptomų pasireiškimo sąsajas su vartojamų AV grupėmis.

Metodai: Į tyrimą buvo įtrauktos 42 reprodukcinio amžiaus moterys, sirgusios psichoziniu

sutrikimu ir vartojusios AV. Buvo sudarytas ir tiriamosioms pateiktas PMDS simptomų klausimynas, sudarytas pagal DSM-5 diagnostinius kriterjus. Taip pat panaudoti klinikiniai duomenys iš pacienčių ligos istorijų bei ambulatorinių kortelių. Sąsajos tarp PMDS simptomų pasireiškimo, pacienčių amžiaus, nustatytos diagnozės, vartojamų AV dozių ir trukmės bei AV grupių analizuotos naudojant Stjudento t-testą, Mano-Vitnio testą ir Chi kvadrato testą.

Tyrimo rezultatai: Iš visų tiriamųjų, 59,52 proc. buvo nustatyta šizofrenija, 40,48 proc. –

šizoafektinis sutrikimas. Tipinius AV vartojo 30,95 proc., 69,05 proc. tiriamųjų – atipinius. Daugiausiai tiriamųjų, 76,20 proc., jautė fizinius PMDS simptomus. Pirmąjį DSM-5 diagnostinį kriterijų atitiko 50 proc. (PI 35,53 - 64,47 proc.) moterų. Pirmojo DSM-5 kriterijaus neatitikusios moterys tipinius AV vartojo ilgiau (p=0,026). Pacientės, kurios atitiko pirmąjį DSM-5 diagnostinį kriterijų, statistiškai patikimai dažniau vartojo tipinius AV (p<0,01).

Išvados: Pusės tiriamųjų jaučiami premenstruaciniai simptomai atitiko pirmąjį PMDS

diagnostinį kriterijų ir visos tiriamosios atitiko antrąjį PMDS diagnostinį kriterijų. Nenustatyta sąsaja tarp PMDS simptomų pasireiškimo ir pacienčių amžiaus, nustatytos psichozinio sutrikimo diagnozės ar vartojamų vaistų dozes, bet tiriamoios pacientės, atitikusios pirmąjį PMDS diagnostinį kriterijų, tipinius AV vartojo reikšmingai trumpiau, nei pirmojo kriterijaus neatitikusios pacientės. Tiriamosios pacientės, atitikusios pirmajį PMDS diagnostinį kriterijų, reikšmingai dažniaus buvo gydomos tipiniais AV, ir reikšmingai rečiau atipiniais AV, nei tiriamosios, neatitikusios pirmojo PMDS diagnostinio kriterijaus.

5

2. SUMMARY

Association between clinical presentation of premenstrual dysphoric disorder and use of antipsychotic medication among women with diagnosis of psychotic disorder.

Aim: To evaluate association between clinical presentation of premenstrual dysphoric

disorder (PMDD) and use of antipsychotic medication (AM) among women with diagnosis of psychotic disorder.

Objectives: 1. To evaluate clinical presentation of PMDD among women with diagnosis of

psychotic disorder. 2. To evaluate association between clinical presentation of PMDD, patients‘ age, diagnosis of psychotic disorder, dosage and duration of antipsychotic treatment. To evaluate association between clinical presentation of PMDD and use of different AM groups.

Methods: 42 women of reproductive age with diagnosis of psychotic disorder treated with

AM were included in this study. Questionnaire of clinical presentation of PMDD was composed using criteria from DSM-5 classification. Clinical data was extracted from the patients‘ medical records. Associations between clinical presentation of PMDD, patients‘ age, diagnosis of psychotic disorder, dosage and duration of antipsychotic treatment and use of different AM groups were determined using Student‘s t, Mann-Whitney U and Chi squared tests.

Results: 59,52 % of patients had a diagnosis of schizophrenia, 40,48 % – schizoaffective

dissorder. Typical AM were used by 30,95 %, while atypical AM were used by 69,05 %. Majority of women presented with physical symptoms of PMDD (76,20 %). First DSM-5 diagnostic criterion of PMDD was met by 50% (PI 35,53 % - 64,47 %) of women. Women who did not meet this criterion were using typical AM for a longer period of time (p=0,026). Patients who met the first DSM-5 diagnostic criterion were statistically significantly more likely to use typical AM (p<0,01).

Conclusions: First diagnostic criterion of PMDD was met by half of the patients, while the

second criterion was met by all patients. There was no association between clinical presentation of PMDD, patient‘s age, diagnosis of psychotic dissorder and dosage of AM. Women who met the first DSM-5 diagnostic criterion used typical AM for a shorter period of time than those who did not meet the criterion. Women who met the first DSM-5 diagnostic criterion used typical AM more often than those who did not meet the criterion.

6

3. PADĖKA

Autorė dėkoja baigiamojo magistro darbo mokslinei vadovei gyd. psichiatrei doc. dr. Vestai Steiblienei už visokeriopą pagalbą rašant šį darbą.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Leidimą tyrimui atlikti išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras 2017 m. spalio 12 d. Leidimo nr. BEC-MF-48.

7

6. SANTRUMPOS

ACOG - Amerikos sakušerių ir ginekologų koledžas (angl. American College of Obstetricians

and Gynecologists)

APA - Amerikos psichiatrų asociacija AV - antipsichozinis vaistas

DSM-5 - Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas, penktasis leidimas (angl.

Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders)

Eil. nr. - eilės numeris

GABA - gama amino sviesto rūgštis

GnRH - gonadotropinis liberinas (angl. gonadotropin-releasing hormone) gr. - grupė

IKP - interkvartilinis plotis (angl. interquartile range) mg - miligramai

n - tiriamųjų skaičius

p - statistinio reikšmingumo lygmuo PI - 95% pasikliautinasis intervalas

PMDS - priešmenstruacinis disforinis sindromas PMS - priešmenstruacinis sindromas

SN - standartinis nuokrypis t.y. - tai yra

TLK-10-AM - Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, dešimtasis leidimas, Australijos modifikacija

proc. - procentai vs. - versus (liet. prieš) žr. - žiūrėti

8

7. ĮVADAS

Bent kelis priešmenstruacinius simptomus patiria daugiau nei pusė vaisingo amžiaus moterų, o 20-30 proc. jaučia vidutiniškai stiprius arba stiprius simptomus [1, 2]. Anot epidemiologinių tyrimų, priešmenstruaciniai sutrikimai panašiu mastu paplitę visame pasaulyje, simptomų pobūdžiui įtakos neturi nei šalis, nei kultūra [1]. Nepaisant didelio priešmenstruacinių sutrikimų paplitimo visame pasaulyje, Lietuvoje atliktų ir skaitmeninėje erdvėje laisvai prieinamų mokslinių darbų, tyrinėjančių šiuos sutrikimus, nėra daug: Panevėžio kolegijos lektorės Palinauskienės ir bendraautorių (2016) atliktame tyrime buvo nagrinėjamas priešmenstruacinio sindromo pasireiškimas tarp slaugytojų, Stankovskajos (Vilniaus universtiteto ligoninės Santaros klinikos) ir bendraautorių (2017) tyrime nagrinėtas priešmenstruacinio sindromo ir hormoninės kontracepcijos ryšys, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Fiziologijos ir farmakologijos instituto magistrantės Šilgalienės (2018) darbe priešmenstruacinio sindromo paplitimas tirtas tarp moterų, kurios atvyksta į universiteto ligoninę įprastinės ginekologo apžiūros [3, 4, 5]. Nurodytuose tyrimuose nagrinėjamas tik lengviausios formos priešmenstruacinis sutrikimas, nors viename iš tyrimų paminėtas ir sunkesnis sutrikimas – priešmenstruacinis disforinis sindromas, kurio diagnozė Lietuvoje apskritai nėra taikoma [3]. Tai rodo šios tematikos darbų poreikį Lietuvoje.

Priešmenstruaciniai sutrikimai turi glaudų etiologinį ryšį su antipsichozinių vaistų vartojimu dėl, kaip manoma, prolaktino koncentracijos padidėjimo juos vartojant [6]. Kita vertus, bet kurios etiologijos priešmenstruaciniai sutrikimai reikšmingai veikia moters gyvenimą, todėl jų valdymas yra itin svarbus, ypač tais atvejais, kai moteriai greta šių sutrikimų yra nustatyta ir daugiau sutrikimų, reikalaujančių gydymo antipsichoziniais vaistais.

Šio tyrimo tikslas yra nustatyti priešmenstruacinio disforinio sindromo klinikinių simptomų pasireiškimo sąsajas su gydymu antipsichoziniais vaistai, tokiu būdu gilinant supratimą apie priešmenstruacinių sutrikimų vaidmenį tarp psichoziniu sutrikimu sergančių pacienčių.

8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Įvertinti priešmenstruacinio disforinio sindromo klinikinius simptomus pacientėms, sergančioms psichoziniu sutrikimu, ir nustatyti simptomų pasireiškimo sąsajas su gydymu antipsichoziniais vaistais.

9 Uždaviniai:

1. Įvertinti priešmenstruacinio disforinio sindromo klinikinius simptomus pacientėms, sergančioms psichoziniu sutrikimu.

2. Įvertinti priešmenstruacinio disforinio sindromo klinikinių simptomų pasireiškimo sąsajas su pacienčių amžiumi, psichozinio sutrikimo diagnoze ir vartojamų antipsichozinių vaistų doze bei trukme.

3. Įvertinti priešmenstruacinio disforinio sindromo klinikinių simptomų pasireiškimo sąsajas su vartojamų antipsichozinių vaistų grupėmis.

9. LITERATŪROS APŽVALGA

Priešmenstruacinių sutrikimų nomenklatūra iki šiol išlieka paini. Šiuo metu šie sutrikimai skirstomi į priešmenstruacinį sindromą (PMS) ir priešmenstruacinį disforinį sindromą (PMDS), tačiau senesnėje literatūroje galima sutikti ir tokius terminus kaip vėlyvosios luteininės fazės disforinis sutrikimas ir priešmenstruacinė įtampa [1, 8].

Lietuvoje naudojamoje TLK-10-AM klasifikacijoje pateikiami tik priešmenstruacinio sindromo arba kitaip priešmenstruacinės įtampos sindromo diagnostiniai kriterijai, kurie gali būti lengvai pritaikomi didžiajai daliai vaisingų moterų – diagnozei nustatyti reikia tik vieno fizinio ar emocinio simptomo, atsirandančio likus 1-2 savaitėms iki menstruacijų ir išnykstančio prasidėjus menstruacijoms [9, 10, 11]. Tuo tarpu Amerikos akušerių ir ginekologų koledžas (angl. American

College of Obstetricians and Gynecologists, ACOG) pateikia konkretesnius PMS diagnostikos

kriterijus: bent vienas fizinis ar psichologinis simptomas turi būti jaučiamas penkių dienų laikotarpiu iki menstruacijų, simptomai turi pasireikšti bent tris ciklus iš eilės ir išnykti per keturias dienas nuo menstruacijų pradžios, be to, simptomai turi žymiai sutrikdyti moters gyvenimą ir privalo būti patvirtinti prospektyviniu simptomų stebėjimo metodu [10, 12].

Dar griežtesni kriterijai yra taikomi sunkiausiam priešmenstruaciniam sutrikimui - priešmenstruaciniam disforiniam sindromui [11]. PMDS diagnozė sutinkama tik Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove (angl. Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders,

DSM). Ši standartinė psichikos sutrikimų klasifikacija yra parengta Amerikos psichiatrų asociacijos

(APA), o ja naudojasi tik Jungtinių Amerikos Valstijų psichikos sveikatos specialistai [13]. 2013 m. pasirodžiusiame penktajame atnaujintame šios klasifikacijos leidime (DSM-5) apibrėžti keturi PMDS

10 diagnozavimo kriterijai [14, 11]. Pirmajame kriterijuje nurodoma, kad daugumos menstruacinių ciklų metu per paskutinius vienerius metus turėjo pasireikšti mažiausiai penki iš vienuolikos simptomų (įskaitant bent vieną iš pirmųjų keturių, nurodytų DSM-5), tokių, kaip: žymiai pažemėjusi nuotaika, beviltiškumo, savęs nuvertinimo idėjos; žymus nerimas, įtampa, susijaudinimas arba nervingumas; emocijų labilumas; nuolatinis ir išreikštas pyktis, susierzinimas arba paryškėję tarpasmeniniai konfliktai; sumažėjęs susidomėjimas įprasta veikla (darbas, mokykla, draugais, hobiais); subjektyviai suvokiamas koncentracijos trūkumo jausmas [14, 11]. Detalus simptomų sąrašas nurodytas 1 priede. Šie simptomai turėtų pasireikšti didžiąją paskutinės luteininės fazės savaitės dalį, mažėti prasidėjus menstruacijoms ir išnykti per savaitę nuo menstruacijų pabaigos [14, 11].

Antrasis kriterijus reikalauja, kad šie simptomai turėtų sutrikdyti socialinį, profesinį ar seksualinį gyvenimą arba mokymosi procesą [14, 11].

Trečia, simptomai turi būti susiję su menstruaciniu ciklu ir nebūti susiję su kitų sutrikimų simptomų paūmėjimu (pvz., depresijos, panikos sutrikmo, distimijos ar asmenybės sutrikimo, kitų sveikatos sutrikimų) ar kokių nors medžiagų vartojimu [14, 11].

Ketvirta, visi trys ankstesni kriterijai turi būti patvirtinti prospektyvinio kasdienio žymėjimo būdu bent dviejų nuosekliai vykstančių menstruacinių ciklų metu [14, 11].

9.2 Priešmenstruacinių sutrikimų paplitimas

Literatūroje randama informacijos, kad priešmenstruacinio sindromo paplitimas tarp vaisingų moterų gali siekti net iki 80-90 proc., o PMDS paplitimas įvairuoja tarp 3-8 proc. [1, 2, 15, 16, 17, 18]. Tačiau interpretuojant šiuos skaičius, svarbu atkreipti dėmesį į tyrime naudotą metodiką, ypač PMDS atveju. PMDS diagnozei nustatyti būtini visi keturi DSM-5 išvardinti kriterijai, o tai apsunkina šio sutrikimo paplitimo tyrimus – anksčiau atliktuose tyrimuose įtraukti ne visi kriterijai arba tiriamieji nebuvo atrinkti atsitiktine tvarka [19]. Gehlert ir bendraautoriams visgi pavyko įgyvendinti tyrimą, įtraukiant visus 4 kriterijus – ištirtos 1246 atsitiktinai atrinktos moterys ir tik 1,3 proc. iš jų atitiko visus 4 PMDS kriterijus [19]. Tiesa, buvo remtasi ne DSM-5, o DSM-4 nurodytais PMDS kriterijais. Pagrindinis skirtumas tarp šių DSM versijų yra tai, kad DSM-5 leidime papildytas antrasis diagnostinis kriterijus, šiuo metu nurodantis, jog PMDS simptomai nebūtinai turi sukelti aiškų tam tikrų gyvenimo sričių pablogėjimą - pakanka to, kad šių simptomų įtaka atitinkamose gyvenimo srityse sukelia pacientei sielvartą, kančią [12]. Tuo tarpu tyrimuose, kuriuose naudojami ne visi diagnostiniai kriterijai, stebimas didesnis sindromo paplitimas, pvz., Cohen ir autorių atliktame tyrime PMDS nustatytas 6,4 proc. tiriamųjų [19, 20].

11

9.3 Priešmenstruacinių sutrikimų etiologija

Priešmenstruacinių sindromų etiologija nėra aiški. Atsižvelgiant į simptomų atsiradimo laiko santykį su menstruaciniu ciklu, simptomų atsiradimas pirmiausiai siejamas su cikliniais lytinių hormonų koncentracijų pokyčiais [12, 21, 22]. Šią teoriją ne kartą bandyta patvirtinti atliekant tyrimus su moterimis, vartojančiomis hormoninę kontracepciją – manoma, kad tai turėtų stabilizuoti luteininės menstruacinio ciklo fazės hormonų svyravimus ir taip sumažinti PMS pasireiškimą [22, 23]. Tačiau ne visiems tyrėjams pavyko patvirtinti hormoninės kontracepcijos vartojimo ryšį su PMS [23, 24, 25]. Todėl svarbu į priešmenstruacinius sutrikimus žiūrėti per polietiologinę prizmę [26]. Literatūroje randama įrodymų, kad įtakos šių sutrikimų išsivystymui gali turėti genetiniai, psichosocialiniai ir mitybiniai faktoriai [18, 27, 28]. Pokyčiai neurotransmiterinėje sistemoje (ypač serotonino ir GABA) taip pat siejami su priešmenstruaciniais sutrikimais, o šį ryšį patvirtina serotonino reabsorbcijos inhibitorių efektyvumas, gydant šiuos sutrikimus [29, 30, 31, 32].

Prie galimų priešmenstruacinių sutrikimų etiologinių faktorių minimas ir prolaktino koncentracijos padidėjimas. Šį polipeptidinį hormoną sekretuoja priekinėje hipofizėje esančios laktotrofinės ląstelės, kurias dopaminas per D2 receptorius veikia slopinančiai [33]. Hiperprolaktinemija yra glaudžiai susijusi su jau anksčiau minėtų lytinių hormonų koncentracijų svyravimais – prolaktinas slopina gonadotropinio liberino (GnRH) sekreciją, todėl vystosi hipogonadizmas [34, 35, 36]. Hashemi ir bendraautorių atliktame tyrime rasta žymi koreliacija tarp priešmenstruacinio sindromo pasireiškimo ir padidėjusios prolaktino koncentracijos [37]. Ši koreliacija rasta ir anksčiau atliktuose tyrimuose [37, 38, 39]. Tokia korealiacija nebuvo aptikta Backstrom ir bendraautorių atliktame tyrime, tačiau tam įtakos galėjo turėti maža imtis [37]. Kitas galimas tokių radinių paaiškinimas galėtų būt padidėjęs jautrumas normalioms prolaktino koncentracijoms [40]. Prolaktino vaidmuo priešmenstruacinio sindromo patogenezėje nagrinėjamas ir šio sindromo gydymo aspektu. Vitex agnus‐castus L. (tikrasis skaistminas) yra medicininis augalas, iki šiol naudojamas gydyti priešmenstruacinius sutrikimus, o šio augalo farmakologinis poveikis siejamas su savybe mažinti prolaktino koncentraciją [41]. 2013 m. atliktoje sisteminėje apžvalgoje rasta, kad Vitex agnus-castus L. buvo veiksmingesnis už placebo gydant PMS, o PMDS atveju, nors ir nebuvo veiksmingesnis už fluoksetiną, reikšmingai sumažino simptomus ir turėjo mažiau pašalinių poveikių [42].

9.4 Antipsichozinių vaistų įtaka prolaktino koncentracijai

Hiperprolaktinemija – žymiai paplitęs šalutinis antipsichozinių vaistų poveikis [43, 44]. Antipsichoziniai vaistai, tiesiogiai blokuodami D2 dopamino receptorius priekinėje hipofizėje, mažina

12 slopinamąjį dopamino poveikis laktotrofinėms ląstelėms, todėl jų sekretuojamo prolaktino koncentracija didėja [34].

Inder ir kiti nustatė, kad antipsichozinių vaistų sukeltos hiperprolaktinemijos paplitimas tarp šizofrenija sergančių asmenų siekia iki 70 proc. [45]. Literatūroje randama informacijos ir apie dar didesnį hiperprolaktinemijos paplitimą tarp antipsichoziniais vaistais gydomų moterų – 48-93 proc. [46]. Tipiniai antipsichoziniai medikamentai laikomi dažniausiai sukeliančiais hiperprolaktinemiją medikamentais [6]. Gydymas tipiniais antipsichoziniais vaistais, trunkantis 3-9 sav., gali nulemti prolaktino konc. padidėjimą iki 10 kartų nuo bazinės koncentracijos [6, 47].

Dauguma atipinių antipsichozinių medikamentų nesukelia žymesnio prolaktino koncentracijos svyravimo, išskyrus risperidoną, kurio poveikis prolaktino koncentracijai yra panašus į tipinių antipsichotikų [6]. Risperidoną su tipiniais antipsichoziniais vaistais sieja lėtas atsiskyrimas nuo D2 dopamino receptorių, t.y., prailgėja D2 receptorių blokada [43]. Kitas reliatyviai stipresnio poveikio prolaktino koncentracijai mechanizmas galėtų būti risperidono pirminio metabolito, 9-hidroksi risperidono, savybė sunkiau praeiti pro kraujo-smegenų barjerą, dėl ko didėja jo koncentracija priekinėje hipofizėje, esančioje už šio barjero [43].

Dalis tyrėjų teigia, kad hiperprolaktinemija nėra susijusi su sutrikimų, kuriems gydyti skiriami antipsichoziniai vaistai, patogeneze, todėl prolaktino koncentracijos svyravimai yra tik šalutinis antipsichozinių vaistų poveikis, tačiau duomenys išlieka prieštaringi [43, 48, 49].

10. TYRIMO METODIKA

Tyrimas vykdytas nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje, VšĮ Kėdainių ligoninės pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriuje ir VšĮ Kėdainių ligoninės Psichiatrijos skyriuje.

Tyrimo objektas

Priešmenstruacinio disforinio sindromo klinikiniai simptomai bei požymiai ir pacienčių vartojami antipsichoziniai vaistai.

13 Pacientės, sergančios psichoziniu sutrikimu, t.y., pacientės, kurių diagnozių kodai pagal TLK-10-AM versiją buvo nuo F20 iki F29 ir apima šizofreniją, šizotipinį ir šizoafektinius sutrikimus, nuolatinius kliedesinius sutrikimus ir didesnę grupę ūminių bei praeinančių psichozinių sutrikimų.

Tiriamųjų atranka ir raštiškas sutikimas dalyvauti tyrime

Tyrime dalyvauti buvo pakviestos 42 pacientės. Visoms pacientėms paaiškintas tyrimo tikslas, numatomos procedūros, visos pacientės sutiko dalyvauti tyrime ir prieš pradedant tyrimo procedūras pasirašė Informuoto asmens sutikimo formą.

Į tyrimą įtrauktos suaugusios (18 metų ir vyresnės), vaisingo amžiaus, ne nėščios pacientės, sergančios psichoziniu sutrikimu (TLK-10-AM versijos, diagnozių kodai F20-F29) ir gydomos antipsichoziniais vaistais ne trumpiau nei du mėnesius.

Tyrimo metodai

Remiantis DSM-5 (Amerikos psichiatrų asociacija, 2013) klasifikacijoje nurodytais priešmenstruacinio disforinio sindromo diagnostikos kriterijais, sudaryta ir pacientėms pateikta 2 dalių anketa, kurią pacientės pildė raštu (1 priedas) [50]. Pirmojoje dalyje buvo išvardinta vienuolika PMDS būdingų klinikinių simptomų ir požymių. Pacienčių prašyta pažymėti visus jų patiriamus simptomus, prasidedančius iki menstruacijų likus savaitei, išnykstančius per savaitę nuo kraujavimo pradžios ir besikartojančius bent du menstruacinius ciklus iš eilės, t.y., atlikta retrospektyvi PMDS būdingų simptomų analizė.

Pagal simptomų pasireiškimą, pacientės buvo priskirtos vienai iš dviejų simptominių grupių (1 lentelė): pirmąją grupę sudarė moterys, atitinkančios pirmąjį DSM-5 nurodytą diagnostinį PMDS kriterijų, o antrąją grupę sudarė moterys, kurios šio kriterijaus neatitiko.

1 lentelė. Simptominių grupių pagal pirmąjį PMDS diagnostinį kriterijų charakteristika

PMDS diagnostiniai kriterijai

Pirmoji simptominė

grupė Antroji simptominė grupė

Pasireiškė bent 5 PMDS būdingi

simptomai

+

-

-

+

Pasireiškė bent vienas simptomas iš

pirmųjų keturių, nurodytų DSM-5

+

-

+

-

PMDS - priešmenstruacinis disforinis sindromas, DSM-5 - Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas, penktasis leidimas.

14 Antrojoje anketos dalyje buvo išvardintos keturios gyvenimo sritys, kurioms įtakos gali turėti pirmojoje dalyje nurodyti klinikiniai simptomai ir požymiai.

Taip pat naudoti duomenys iš pacienčių ligos istorijų bei ambulatorinių kortelių (amžius, psichikos sutrikimų diagnozės, vartojami antipsichoziniai vaistai, jų dozės ir vartojimo trukmė).

Siekiant tyrimo duomenų interpretavimo tikslumo, prieš pradedant duomenų analizę pacienčių vartojamų antipsichozinių vaistų dozės buvo perskaičiuotos pagal Gardner ir kiti straipsnyje nurodytas ekvivalenčias antipsichozinių vaistų dozes, naudojant olanzapiną per os kaip referencinį vaistą [51]. Pagal vartojamus vaistus, pacientės suskirstytos į dvi grupes – vartojusias tipinius ir vartojusias atipinius antipsichozinius vaistus. Pacientės taip pat suskirstytos į grupes pagal nustatytą psichiatrinę diagnozę.

Duomenų analizės metodai

Statistiniam duomenų apdorojimui naudotas statistinių duomenų analizės paketas „IBM SPSS Statistics 22“. Kintamojo normalumui patikrinti naudotas Šapiro-Vilko (angl. Shapiro-Wilk) testas. Nustatyta, kad pasiskirstymas pagal vartojamų vaistų dozes ir trukmę neatitiko skirstinio normalumo kriterijų, todėl rezultatai bus pateikiami mediana ir interkvartiliniu pločiu (IKP). Skaitinės rezultatų charakteristikos (vidurkis, standartinis nuokrypis, mediana, interkvartilinis plotis) apskaičiuotos naudojant aprašomosios matematinės statistikos metodą. Taip pat apskaičiuoti pasikliautinieji intervalai (PI). Kiekybiniai neparametriniai duomenys vertinti pritaikius Mano-Vitnio (angl.

Mann-Whitney) testą, o parametriniai – nepriklausomų imčių Stjudento t-testą (angl. Student's t-test).

Požymių priklausomumo analizei naudotas Chi kvadrato testas. Gautų išvadų pasikliautinumo lygmuo – 0,95 (p=0,95). Paklaidos tikimybė – p=0,05. Rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais, jei p < 0,05.

11. REZULTATAI

11.1 Tiriamųjų asmenų demografiniai ir klinikiniai parametrai

Atrankos kriterijus atitiko ir buvo apklaustos 42 moterys. 2 lentelėje pristatomos tiriamųjų sociodemografiniai ir klinikiniai parametrai bei antipsichozinių vaistų vartojimo dažniai.

Pacienčių, kurioms buvo nustatyta šizofrenija, amžius svyravo tarp 24-48 metų, o pacienčių, sirgusių šizoafektiniu sutrikimu - tarp 25-48 metų.

Tipinius antipsichozinius vaistus vartojo 30,95 proc., o atipinius - 69,05 proc. tiriamųjų. Tarp tipinių antipsichozinių vaistų, dažniausiai vartoti haloperidolis peroraliai ir flupentiksolio dekanoatas

15 intramuskuliariai (po 38,46 proc.). Tarp atipinių antipsichozinių vaistų, dažniausiai vartotas olanzapinas peroraliai (37,93 proc.).

Vaistų vartojimo trukmės mediana - 9 mėnesiai (IKP 4-24), vartojamų vaistų dozių, perskaičiuotų ekvivalentinėmis dozėmis pagal olanzapiną, mediana - 10 mg (IPK 8-13,3).

2 lentelė. Tiriamųjų asmenų demografiniai ir klinikiniai parametrai

Parametras Reikšmė

Amžius, metai (vidurkis ± SN) 34,95 ± 6,58

Diagnozės

Šizofrenija, n (proc.) 25 (59,52)

Šizoafektinis sutrikimas, n (proc.) 17 (40,48)

Vartojami vaistai

Tipiniai antipsichoziniai vaistai, n (proc) 13 (30,95)

Iš jų:

Flupentiksolio dekanoatas, n (proc.) 5 (38,46)

Zuklopentiksolio dekanoatas, n (proc.) 3 (23,08)

Haloperidolis, n (proc.) 5 (38,46)

Atipiniai antipsichoziniai vaistai, n (proc) 29 (69,05)

Iš jų: Olanzapinas, n (proc.) 11 (37,93) Kvetiapinas, n (proc.) 6 (20,69) Risperidonas, n (proc.) 7 (24,14) Amisulpridas, n (proc.) 3 (10,34) Klozapinas, n (proc.) 2 (6,90)

Vaistų vartojimo trukmė, mėnesiai (mediana,

IKP) 9 (4-24)

Vartojamų vaistų dozė, perskaičiuota pagal

olanzapino ekvivalentą, mg (mediana, IKP) 10 (8-13,3)

SN – standartinis nuokrypis, proc. – procentai, n – tiriamųjų skaičius, IKP – interkvartilinis plotis, mg - miligramai.

11.2 Pacienčių, sergančių psichoziniu sutrikimu, priešmenstruacinio disforinio sindromo klinikiniai simptomai

16 Daugiausiai tiriamųjų, 76,20 proc., jautė fizinius priešmenstruacinio disforinio sindromo simptomus. Antrasis pagal dažnumą simptomas buvo pažemėjusi nuotaika, beviltiškumo jausmas arba savigaila (50 proc.), trečiasis – apetito pokyčiai (47,62 proc.). Rečiausiai pasireiškė sumažėjęs susidomėjimas įprasta veikla ir sunkumas susitvarkyti su užgriuvusiomis aplinkybėmis – po 26,20 proc. tiriamųjų. Detalus tiriamųjų pasiskirstymas pagal simptomus pateiktas 3 lentelėje.

3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klinikinius PMDS simptomus

Eil. nr. Simptomai n (proc.) Eil. nr. Simptomai n (proc.) 1. Pažemėjusi nuotaika, beviltiškumo jausmas, savęs gailėjimasis

21 (50,00) 7. Greitas nuovargis / sumažėjusi

energija / abejingumo jausmas 17 (40,48)

2. Ženklus nerimas / įtampa /

nervingumas 18 (42,86) 8. Apetito pokyčiai 20 (47,62)

3. Emocijų labilumas 16 (38,10) 9. Miego sutrikimas 11 (26,20)

4.

Nuolatinis ženklus pyktis / susierzinimas / išaugęs konfliktų su aplinkiniais skaičius

19 (45,24) 10. Sunkumas susitvarkyti su _{užgriuvusiomis aplinkybėmis} 7 (16,67)

5.

Sumažėjęs susidomėjimas įprasta veikla (darbu / mokykla / draugais / hobiu)

7 (16,67)

11.

Vienas ar keli fiziniai

simptomai: krūtų jautrumas ar patinimas / galvos skausmas / sąnarių ar raumenų skausmas / pilvo pūtimas / svorio

prieaugis

32 (76,20)

6. Sutrikęs dėmesio

koncentravimas 15 (35,71)

PMDS – priešmenstruacinis disforinis sindromas, eil. nr. – eilės numeris, n – tiriamųjų skaičius, proc. - procentai.

Simptomų eilės numeris atitinka tiriamųjų pildytos anketos simptomų eilės numerį ir DSM-5 pateiktą simptomų eilės tvarką.

Penkis ir daugiau simptomų (pirmasis požymis) jautė 25 (59,52 proc.) tiriamosios. Bent vieną simptomą iš anketoje išvardintų pirmųjų keturių (antrasis požymis) nurodė 34 (80,95 proc.) tiriamosios.

Abu aukščiau paminėtus požymius atitiko ir į pirmąją simptominę grupę pakliuvo 21 (50,00 proc.) moteris. Nei vieno požymio neatitiko 4 (9,52 proc.) moterys. Pirmojo požymio neatitiko, o antrąjį atitiko 13 (30,95 proc.) moterų. Pirmąjį požymį atitiko, o antrojo neatitiko 4 (9,52 proc.) moterys. Nepriklausomai nuo patiriamų simptomų kiekio, 42 (100 proc.) tiriamosios nurodė, kad šie simptomai turi neigiamos įtakos bent vienai jų gyvenimo sričiai.

17

11.3 Priešmenstruacinio disforinio sindromo klinikinių simptomų pasireiškimo sąsajos su tiriamųjų amžiumi, diagnoze ir vartojamų antipsichozinių vaistų trukme bei dozėmis

Tiriamųjų amžiaus, diagnozės ir vartojamų antipsichozinių vaistų trukmės ir dozių palyginimas tarp dviejų simptominių grupių matomas 4 lentelėje.

Amžiaus ryšys su simptomų pasireiškimu

Pritaikius nepriklausomų imčių Stjudento t-testą ir įvertinus amžiaus ryšį su simptomų pasireiškimu, nustatyta, kad tarp abiejų simptominių grupių amžiaus pasiskirstymas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,747).

Diagnozės ryšys su simptomų pasireiškimu

Pritaikius Pirsono (angl. Pearson) Chi kvadrato testą ir įvertinus pacientėms nustatytų diagnozių ryšį su simptomų pasireiškimu, nustatyta, kad diagnozių grupių pasiskirstymas statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp dviejų simptominių grupių (p=0,346).

Vartojamų antipsichozinių vaistų trukmės ir dozės ryšys su simptomų pasireiškimu

Į antrąją simptominę grupę patekusios pacientės tipinius antipsichozinius vaistus vartojo ilgiau (vartojimo trukmės mediana 36,5 mėnesiai) ir didesnėmis dozėmis (ekvivalentinės dozės mediana 15 mg), tačiau atlikus Mano-Vitnio testą nustatyta, kad pirmosios simptominės grupės pacientės tipinių antipsichozinių vaistų vartojimo trukmė mėnesiais buvo statistiškai reikšmingai trumpesnė nei antrosios grupės pacienčių (4 (3-8) vs. 36,5 (19-36,5) atitinkamai, p=0,026).

Į antrąją simptominę grupę patekusios pacientės atipinius antipsichozinius vaistus vartojo trumpiau (vartojimo trukmės mediana 14 mėnesių) ir didesnėmis dozėmis (ekvivalentinės dozės mediana 10 mg), tačiau skirtumas tarp simptominių grupių nebuvo statistiškai reikšmingas.

4 lentelė. PMDS klinikinių simptomų pasireiškimo sąsajos su tiriamųjų amžiumi, diagnoze ir vartojamų antipsichozinių vaistų trukme bei dozėmis

Požymis Pirmoji simptominė grupė Antroji simptominė grupė

P (pirmoji gr. vs. antroji gr.); statistinio testo reikšmės

Amžius, metai (vidurkis±SN) 34,62±7,19 35,29±6,07 0,747;

F=1,291

Diagnozė, n (proc.)

18

Šizoafektinis sutrikimas 10 (47,62) 7 (33,33) χ2=0,889

Tipiniai antipsichoziniai vaistai

Ekvivalentinė dozė pagal

olanzapiną, mg (IKP) 10 (8-10) 15 (10-15)

0,308; U=5,500 Vartojimo trukmė, mėnesiai

(IKP) 4 (3-8) 36,5 (19-36,5)

0,026;

U=0,000

Atipiniai antipsichoziniai vaistai

Ekvivalentinė dozė pagal

olanzapiną, mg (IKP) 8 (5,6-14,98) 10 (10-13,3)

0,308; U=72,000 Vartojimo trukmė, mėnesiai

(IKP) 20 (7-26,5) 14 (5-30)

0,668; U=104,500

PMDS – priešmenstruacinis disforinis sindromas, IKP – interkvartilinis plotis, SN – standartinis nuokrypis, n – tiriamųjų skaičius, proc. – procentai, vs. – versus (liet. prieš), gr. – grupė, mg – miligramai, χ2 – chi kvadratas, F – t-testo reikšmė, U – Mano-Vitnio testo reikšmė. Paryškinta p reikšmė – statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pirmosios ir antrosios grupių.

11.4 Antipsichozinių vaistų grupių ryšys su simptomų pasireiškimu

Pirmojoje simptominėje grupėje tipinius antipsichozinius vaistus vartojo 52,38 proc. tiriamųjų, o antrojoje simptominėje grupėje šiuos vaistus vartojo tik 9,52 proc. tiriamųjų. Pirmojoje simptominėje grupėje atipinius antipsichozinius vaistus vartojo 47,62 proc. tiriamųjų, o antrojoje simptominėje grupėje šiuos vaistus vartojo 90,48 proc. tiriamųjų.

Kaip matyti 5 lentelėje, pacientės, priskirtos pirmajai simptominei grupei, reikšmingai dažniau vartojo tipinius antipsichozinius vaistus (p<0,01) ir reikšmingai rečiau vartojo atipinius antipsichozinius vaistus (p<0,01).

5 lentelė. Antipsichozinių vaistų grupių ryšys su klinikiniais PMDS simptomais

Antipsichoziniai vaistai

Pirmoji simptominė grupė, n (proc.)

Antroji simptominė grupė, n (proc.) P (pirmoji gr. vs. antroji grupė); χ2 reikšmė Tipiniai, n (proc.) 11 (52,38) 2 (9,52) <0,01; 9,024 Atipiniai, n (proc.) 10 (47,62) 19 (90,48) <0,01; 9,024

PMDS – priešmenstruacinis disforinis sindromas, n – tiriamųjų skaičius, proc. – procentai, vs. – versus (liet. prieš), χ2 – chi kvadratas. Paryškinta p reikšmė – statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pirmosios ir antrosios grupių.

19

12. REZULTATŲ APTARIMAS

Pirmiausia, svarbu pabrėžti, kad šiame darbe nebuvo siekiama nustatyti, ar tiriamosioms pasireiškė priešmenstruacinis disforinis sindromas. Šiuo tyrimu norėta patikrinti, ar antipsichozinius vaistus vartojančių pacienčių patiriamų priešmenstruacinių simptomų apimtis priartėja prie būdingos PMDS, todėl pasirinkta nagrinėti tik simptomų pasireiškimą ir pirmųjų dviejų DSM-5 nurodytų PMDS diagnostinių kriterijų atitikimą. Norint patikimai ir metodologiškai tinkamai nustatyti šį sutrikimą, reikėtų ne tik atsižvelgti į visus DSM-5 diagnostinius kriterijus, bet ir naudoti pasaulyje pripažįstamas, validuotas simptomų vertinimo instrumentuotes, tokias, kaip kasdienio problemų sunkumo stebėjimo protokolas (angl. Daily Record of Severity of Problems, DRSP) arba priešmenstruacinių simptomų patikros įrankis (angl. Premenstrual Symptoms Screening Tool, PSST) [1]. Pirmoji instrumentuotė naudojama prospektyviniam simptomų stebėjimui, todėl geriausiai išpildo vieną iš DSM-5 nurodytų diagnostinių PMDS kriterijų, o antroji instrumentuotė naudojama retrospektyviniam ištyrimui [1, 14]. Šiame tyrime naudotoje anketoje pacienčių jaučiami simptomai taip pat buvo tiriami restrospektyviai.

Didžioji dalis pacienčių, dalyvavusių šiame tyrime, jautė fizinius simptomus, pažemėjusią nuotaiką ir apetito pokyčius. Bakhshani ir bendraautorių tyrime fiziniai simptomai taip pat buvo dažniausi, Qiao ir autorių tyrime jie buvo antroje vietoje [52, 53]. Raval ir bendraautorių atliktame tyrime, dažniausiai pasireiškęs PMDS simptomas buvo nuovargis, o antrasis pagal dažnumą simptomas buvo sumažėjęs susidomėjimas darbu, kai tuo tarpu šio tyrimo dalyvės pastarąjį simptomą jautė rečiausiai [54]. Wittchen ir bendraautorių tyrime nuotaikos pažemėjimas buvo vyraujantis simptomas, toliau sekė emocijų labilumas ir pyktis/susierzinimas – šiame tyrime pastarieji simptomai buvo dažni, bet į pirmąjį trejetą nepakliuvo [55]. Kaip matoma, PMDS būdingų simptomų pasiskirstymas yra įvairus. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad visi šie tyrimai buvo atlikti su sveikomis moterimis – trūksta tyrimų, išsamiau nagrinėjančių atskirų PMDS simptomų pasireiškimą tarp psichoziniu sutrikimu sergančių pacienčių, vartojančių antipsichozinius vaistus.

Šiame tyrime net pusės tiriamųjų jaučiami simptomai atitiko pirmąjį DSM-5 nurodytą PMDS diagnostinį kriterijų ir visos atitiko antrąjį. Atsižvelgiant į kituose tyrimuose nustatytą ganėtinai mažą PMDS paplitimą, ir šiuo atveju mažesnės apimties simptomų pasireiškimas buvo labiau tikėtinas [1, 2, 15, 16, 17, 18]. Kita vertus, svarbu atkreipti dėmesį, kad moterys priešmenstruacinius simptomus yra linkusios sustiprinti, kuomet prašoma juos įvertinti retrospektyviai [56]. Tikėtina, kad ir šiame tyrime dalyvavusioms pacientėms būdinga ši savybė ir prospektyvinio priešmenstruacinių simptomų stebėjimo rezultatuose būtų stebimas mažesnis PMDS būdingų simptomų pasireiškimas ir jų įtaka įvairioms gyvenimo sritims. Todėl ateityje būtų tikslinga atlikti išsamesnius tyrimus, naudojant prospektyvinį simptomų stebėjimo metodą ir validuotas instrumentuotes.

20 Tyrimo metu nustatyta, kad buvimas tam tikroje psichozinių sutrikimų diagnozių grupėje neturėjo statistiškai reikšmingo ryšio su simptomų pasireiškimu. Tokie rezultatai sutampa su kai kuriuose tyrimuose pateikiamais duomenimis, nurodančiais, kad antipsichoziniais vaistais gydomi sutrikimai patys savaime nesukelia prolaktino koncentracijos padidėjimo, galinčio sukelti priešmenstruacinius simptomus [43, 48]. Tačiau ne viename tyrime randama informacijos apie galimą prolaktino vaidmenį psichozinių sutrikimų etiopatogenezėje [49]. Be to, dėl gana nedidelės imties šiame tyrime pacientės buvo suskirstytos tik į dvi diagnozių grupes (sergančias šizofrenija ir šizoafektiniu sutrikimu), nebuvo analizuojamas konkrečių diagnozių ryšys su priešmenstruacinių simptomų pasireiškimu, todėl tikslingi tolimesni tyrimai, įtraukiant daugiau pacienčių su skirtingomis psichozinio sutrikimo diagnozėmis.

Reikšmingas simptomų pasireiškimo ryšys su pacienčių amžiumi taip pat nebuvo nustatytas. Naujesniuose priešmenstruacinių sutrikimų kliniką analizuojančiuose tyrimuose tokia asociacija taip pat nebuvo nustatyta [26, 29]. Tačiau keliuose seniau atliktuose tyrimuose ryšys tarp amžiaus ir simptomų raiškos buvo pastebėtas, nors rezultatai prieštaringi: vienuose tyrimuose vyresnis amžius siejamas su mažiau išreikšta priešmenstruacinių simptomų klinika, kituose – atvirkščiai [29]. Visgi svarbu atkreipti dėmesį, kad teoriškai toks ryšys įmanomas, nes vyresnio amžiaus moterys turi didesnę su antipsichozinių vaistų vartojimu nesusijusios hiperprolaktinemijos riziką [57]. Todėl tolimesniuose tyrimuose būtų tikslinga atsižvelgti ir į kitas galimas hiperprolaktinemijos priežastis.

Analizuojant antipsichozinių vaistų vartojimo trukmės ryšį su pacienčių patiriamais simptomais, statistiškai reikšminga sąsaja rasta tik tarp buvimo antrojoje simptominėje grupėje (t.y., mažiau išreikštos klinikos grupėje) ir tipinių antipsichozinių vaistų vartojimo trukmės: į šią simptominę grupę patekusios pacientės vaistus vartojo reikšmingai ilgiau. Nepavyko rasti tyrimų, kurie savo metodika būtų panašūs į šį ir būtų gauti būtent tokie rezultatai. Tačiau tokia sąsaja galėtų būti aiškinama tuo, kad, esant lėtiniam antipsichozinių vaistų vartojimui, dėl išsivysčiusios tolerancijos prolaktino koncentracija nustoja žymiau kisti ir lieka pastoviai padidėjusi, todėl mažėja lytinių hormonų koncentracijų svyravimai, galintys turėti įtakos priešmenstruacinių sutrikimų simptomų pasireiškimui [6, 47, 58, 12].

Šiame tyrime nerasta sąsajų tarp vartojamų antipsichozinių vaistų dozių ir priešmenstruacinių sutrikimų simptomų pasireiškimo. Ši galima sąsaja išsamiau nagrinėjama tyrimuose apie antipsichozinių vaistų įtaką prolaktino koncentracijai: stebimi duomenys yra prieštaringi, be to, rezultatai varijuoja tarp skirtingų antipsichozinių vaistų [59, 6]. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad šiame tyrime dalyvavusių pacienčių skaičius buvo per mažas, siekiant atlikti išsamią kiekvieno antipsichozinio vaisto vartojimo ypatumų analizę, todėl vaistai sugrupuoti į tipinius ir atipinius antipsichozinius vaistus. Toks metodologinis sprendimas galėjo turėti įtakos galutiniams rezultatams, todėl tikslingi tyrimai su didesniu kiekiu tiriamųjų.

21 Šiame tyrime nustatyta, kad tipinius antipsichozinius vaistus vartojusios moterys statistiškai patikimai dažniau atitiko pirmajį DSM-5 diagnostinį kriterijų, nei tos moterys, kurios vartojo atipinius antipsichozinius vaistus. Tokie rezultatai buvo tikėtini, atsižvelgiant į literatūros apžvalgoje aptartą teorinį ryšį tarp antipsichozinių vaistų sukeltos hiperprolaktinemijos ir priešmenstruacinių sutrikimų etiopatogenezės. Tiesa, vis dar trūksta tyrimų, kuriuose visų šių trijų elementų – antipsichozinių vaistų vartojimo, prolaktino koncentracijos ir priešmenstruacinių sutrikimų pasireiškimo – ryšys būtų analizuojamas vienu metu, o jau esančiuose tyrimuose stebimi žymūs metodologiniai apribojimai [60]. Ouwehand ir autorių atliktoje sisteminėje analizėje rastas tik vienas tyrimas, patvirtinęs sąsajas tarp šių elementų [60]. Tai reiškia, kad šiuo metu negalima daryti aiškių išvadų apie antipsichozinių vaistų įtaką priešmenstruacinių sutrikimų išsivystymui, todėl reikalingi išsamesni tyrimai šia tema.

13. IŠVADOS

1. Pusės tiriamųjų jaučiami premenstruaciniai simptomai atitiko pirmąjį PMDS diagnostinį kriterijų ir visos tiriamosios atitiko antrąjį PMDS diagnostinį kriterijų. 2. Nenustatyta sąsaja tarp PMDS simptomų pasireiškimo ir pacienčių amžiaus,

nustatytos psichozinio sutrikimo diagnozės ar vartojamų vaistų dozes, bet tiriamoios pacientės, atitikusios pirmąjį PMDS diagnostinį kriterijų, tipinius antipsichozinius vaistus vartojo reikšmingai trumpiau, nei pirmojo kriterijaus neatitikusios pacientės. 3. Tiriamosios pacientės, atitikusios pirmajį PMDS diagnostinį kriterijų, reikšmingai

dažniau buvo gydomos tipiniais antipsichoziniais vaistais ir reikšmingai rečiau atipiniais antipsichoziniais vaistais, nei tiriamosios, neatitikusios pirmojo PMDS diagnostinio kriterijaus.

14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Klinikinėje praktikoje skirti pakankamai laiko aptariant su pacientėmis, sergančiomis psichoziniais sutrikimais, galimą antipsichozinių vaistų poveikį menstruaciniam ciklui, apimant ir priešmenstruacinių sutrikimų simptomus.

2. Pasireiškiant premenstruacinių sutrikimų simptomams, pagal galimybes gydymui rinktis atipinius antipsichozinius vaistus.

23

15. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Appleton S. Premenstrual Syndrome. Evidence-based evaluation and treatment. Clinical Obstetrics and Gynecology. 2018;61(1):52-61.

2. Halbreich U, Borenstein J, Pearlstein T, Kahn L. The prevalence, impairment, impact, and burden of premenstrual dysphoric disorder (PMS/PMDD). Psychoneuroendocrinology. 2003;28:1-23.

3. Palinauskienė L, Černiauskienė R. Priešmenstruacinio sindromo poveikis slaugytojų sveikatai. Slauga. Mokslas ir praktika. 2016;4(232):4-8.

4. Stankovskaja J, Bumbulienė Ž. Priešmenstruacinio sindromo paplitimas tarp hormoninę kontracepciją naudojančių ir nenaudojančių moterų. Health sciences in eastern Europe. 2017;27(Nr. 2):24-28.

5. Šilgalienė M. Dismenorėjos paplitimo, rizikos veiksnių, farmakoterapijos ir savigydos įvertinimas [interaktyvus]. Publications.lsmuni.lt. 2018 [žiūrėta 2018 balandžio 30 d.]. Prieiga internete: https://publications.lsmuni.lt/object/elaba:8689121/

6. Bargiota S, Bonotis K, Messinis I, Angelopoulos N. The Effects of Antipsychotics on Prolactin Levels and Women’s Menstruation. Schizophr Res Treatment. 2013;1-10.

7. Dossenbach M, Hodge A, Anders M, Molnár B, Peciukaitiene D, Krupka-Matuszczyk I et al. Prevalence of sexual dysfunction in patients with schizophrenia: international variation and underestimation. Int J Neuropsychopharmacol. 2005;8(2):195-201.

8. Andrade C. Premenstrual dysphoric disorder: General overview, treatment strategies, and focus on sertraline for symptom-onset dosing. Indian J Psychiatry. 2016;58(3):329.

9. ICD-10-CM Code N94.3 - Premenstrual tension syndrome [interaktyvus]. Icd.codes. 2018 [žiūrėta 2018 balandžio 30 d.]. Prieiga internete: https://icd.codes/icd10cm/N943

10. Rapkin A, Winer S. Premenstrual syndrome and premenstrual dysphoric disorder: quality of life and burden of illness. Expert Rev Pharmacoecon Outcomes Res. 2009;9(2):157-170. 11. Yonkers K, Simoni M. Premenstrual disorders. Am J Obstet Gynecol. 2018;218(1):68-74. 12. Hantsoo L, Epperson C. Premenstrual Dysphoric Disorder: Epidemiology and Treatment.

Current Psychiatry Reports. 2015;17(11).

13. Tarptautinė klasifikacija - Visuomenės sveikata - European Commission [interaktyvus]. Visuomenės sveikata. 2018 [žiūrėta 2018 balandžio 30 d.]. Prieiga internete: https://ec.europa.eu/health/indicators/international_classification_lt

24 14. Premenstrual Dysphoric Disorder Clinical Presentation: History, Physical Examination [interaktyvus]. Emedicine.medscape.com. 2018 [žiūrėta 2018 balandžio 30 d.]. Prieiga internete: https://emedicine.medscape.com/article/293257-clinical

15. Qiao M, Sun P, Wang H, Wang Y, Zhan X, Liu H et al. Epidemiological Distribution and Subtype Analysis of Premenstrual Dysphoric Disorder Syndromes and Symptoms Based on TCM Theories. Biomed Res Int. 2017;2017:1-9.

16. Maleki-Saghooni N, Karimi F, Behboodi Moghadam Z, Mirzaii Najmabadi K. The effectiveness and safety of Iranian herbal medicines for treatment of premenstrual syndrome: A systematic review. Avicenna J Phytomed. 2018;8(2):96–113.

17. Khazaie H, Ghadami M, Khaledi-Paveh B, Chehri A, Nasouri M. Sleep Quality in University Students with Premenstrual Dysphoric Disorder. Shanghai Arch Psychiatry. 2016;28(3):131-138.

18. Halbreich U. The etiology, biology, and evolving pathology of premenstrual syndromes. Psychoneuroendocrinology. 2003;28:55-99.

19. Gehlert S, Song I, Chang C, Hartlage S. The prevalence of premenstrual dysphoric disorder in a randomly selected group of urban and rural women. Psychol Med. 2008;39(01):129. 20. Cohen L, Soares C, Otto M, Sweeney B, Liberman R, Harlow B. Prevalence and predictors of

premenstrual dysphoric disorder (PMDD) in older premenopausal women. J Affect Disord. 2002;70(2):125-132.

21. Hofmeister S, Bodden S. Premenstrual Syndrome and Premenstrual Dysphoric Disorder [interaktyvus]. Aafp.org. 2018 [žiūrėta 2018 balandžio 30 d.]. Prieiga internete: https://www.aafp.org/afp/2016/0801/p236.html

22. Rapkin A, Akopians A. Pathophysiology of premenstrual syndrome and premenstrual dysphoric disorder. Menopause Int. 2012;18(2):52-59.

23. Jarosz A, Jamnik J, El-Sohemy A. Hormonal contraceptive use and prevalence of premenstrual symptoms in a multiethnic Canadian population. BMC Women's Health. 2017;17(1).

24. Dennerstein L, Lehert P, Backstrom T, Heinemann K. Premenstrual symptoms - severity, duration and typology: an international cross-sectional study. Menopause Int. 2009;15(3):120-126.

25. Joffe H, Cohen L, Harlow B. Impact of oral contraceptive pill use on premenstrual mood: Predictors of improvement and deterioration. Am J Obstet Gynecol. 2003;189(6):1523-1530. 26. Potter J, Bouyer J, Trussell J, Moreau C. Premenstrual Syndrome Prevalence and Fluctuation

over Time: Results from a French Population-Based Survey. J Womens Health (Larchmt). 2009;18(1):31-39.

25 27. Bertone-Johnson E, Whitcomb B, Missmer S, Manson J, Hankinson S, Rich-Edwards J. Early Life Emotional, Physical, and Sexual Abuse and the Development of Premenstrual Syndrome: A Longitudinal Study. J Womens Health (Larchmt). 2014;23(9):729-739.

28. Kendler K, Karkowski L, Corey L, Neale M. Longitudinal Population-Based Twin Study of Retrospectively Reported Premenstrual Symptoms and Lifetime Major Depression. Am J Psychiatry. 1998;155(9):1234-1240.

29. Banwari G, Mishra A, Yadav P. Premenstrual dysphoric disorder in medical students residing in hostel and its association with lifestyle factors. Ind Psychiatry J. 2015;24(2):150.

30. Brown J, O'Brien P, Marjoribanks J, Wyatt K. Selective serotonin reuptake inhibitors for premenstrual syndrome. Cochrane Database of Systematic Reviews. 2009.

31. Yonkers K, O'Brien P, Eriksson E. Premenstrual syndrome. Lancet. 2008;371(9619):1200-1210.

32. Pearlstein T, Steiner M. Premenstrual Dysphoric Disorder: Burden of Illness and Treatment Update. J Psychiatry Neurosci. 2008; 33(4): 291–301.

33. Freeman M, Kanyicska B, Lerant A, Nagy G. Prolactin: Structure, Function, and Regulation of Secretion. Physiol Rev. 2000;80(4):1523-1631.

34. Fitzgerald P, Dinan T. Prolactin and dopamine: What is the connection? A Review Article. J Psychopharmacol. 2008;22(2_suppl):12-19.

35. Yao S, Song J, Gao J, Lin P, Yang M, Zahid K et al. Cognitive Function and Serum Hormone Levels Are Associated with Gray Matter Volume Decline in Female Patients with Prolactinomas. Front in Neurol. 2018;8.

36. Melmed S, Casanueva F, Hoffman A, Kleinberg D, Montori V, Schlechte J et al. Diagnosis and Treatment of Hyperprolactinemia: An Endocrine Society Clinical Practice Guideline. J Clin Endocrinol Metab. 2011;96(2):273-288.

37. Hashemi S, Ramezani Tehrani F, Mohammadi N, Rostami Dovom M, Torkestani F, Simbar M et al. Comparison of Metabolic and Hormonal Profiles of Women With and Without Premenstrual Syndrome: A Community Based Cross-Sectional Study. Int J Endocrinol Metab. 2016;14(2).

38. Benedek-Jaszmann L, Hearn-Sturtevant M. Premenstrual Tension and Functional Infertility. Aetiology and Treatment. Lancet. 1976;307(7969):1095-1098.

39. Halbreich U. Serum-Prolactin in Woman with Premenstrual Syndrome. Lancet. 1976;308(7987):654-656.

40. Rocha Filho E, Lima J, Pinho Neto J, Montarroyos U. Essential fatty acids for premenstrual syndrome and their effect on prolactin and total cholesterol levels: a randomized, double blind, placebo-controlled study. Reprod Health. 2011;8(1).

26 41. Heskes A, Sundram T, Boughton B, Jensen N, Hansen N, Crocoll C et al. Biosynthesis of bioactive diterpenoids in the medicinal plant Vitex agnus-castus. Plant J. 2018;93(5):943-958. 42. Van Die M, Burger H, Teede H, Bone K. Vitex agnus-castus Extracts for Female Reproductive

Disorders: A Systematic Review of Clinical Trials. Planta Med. 2012;79(07):562-575.

43. Bushe C, Bradley A, Pendlebury J. A review of hyperprolactinaemia and severe mental illness: Are there implications for clinical biochemistry? Ann Clin Biochem. 2010;47(4):292-300. 44. Kinon B, Gilmore J, Liu H, Halbreich U. Prevalence of hyperprolactinemia in schizophrenic

patients treated with conventional antipsychotic medications or risperidone.

Psychoneuroendocrinology. 2003;28:55-68

45. Inder W, Castle D. Antipsychotic-Induced Hyperprolactinaemia. Aust N Z J Psychiatry. 2011;45(10):830-837.

46. Takechi K, Yoshioka Y, Kawazoe H, Tanaka M, Takatori S, Kobayashi M et al. Psychiatric Patients with Antipsychotic Drug-Induced Hyperprolactinemia and Menstruation Disorders. Biol Pharm Bull. 2017;40(10):1775-1778.

47. Rivera J, Lal S, Ettigi P, Hontela S, Muller H, Friesen H. Effect of acute and chronic neuroleptic therapy on serum prolactin levels in men and women of different age groups. Clin Endocrinol. 1976;5(3):273-282.

48. Peveler R, Branford D, Citrome L, Fitzgerald P, Harvey P, Holt R et al. Antipsychotics and hyperprolactinaemia: Clinical recommendations. J Psychopharmacol. 2008;22(2_suppl):98-103.

49. Rajkumar R. Prolactin and Psychopathology in Schizophrenia: A Literature Review and Reappraisal. Schizophr Res Treatment. 2014;2014:1-12.

50. Diagnostic and statistical manual of mental disorders. Arlington, Va.: American Psychiatric Association; 2013.

51. Gardner D, Murphy A, O'Donnell H, Centorrino F, Baldessarini R. International Consensus Study of Antipsychotic Dosing. Am J Psychiatry. 2010;167(6):686-693.

52. Bakhshani N, Hasanzadeh Z, Raghibi M. Prevalence of premenstrual symptoms and premenstrual dysphoric disorder among adolescents students of Zahedan . Zahedan J Res Med Sci. 2012; 13(8): 29-34.

53. Qiao M, Zhang H, Liu H, Luo S, Wang T, Zhang J et al. Prevalence of premenstrual syndrome and premenstrual dysphoric disorder in a population-based sample in China. Eur J Obstet Gynecol Reprod Biol. 2012;162(1):83-86.

54. Raval C, Panchal B, Tiwari D, Vala A, Bhatt R. Prevalence of premenstrual syndrome and premenstrual dysphoric disorder among college students of Bhavnagar, Gujarat. Indian J Psychiatry. 2016;58(2):164.

27 55. Wittchen H, Becker E, Lieb R, Krause P. Prevalence, incidence and stability of premenstrual

dysphoric disorder in the community. Psychol Med. 2002;32(01).

56. Marván M, Cortés-Iniestra S. Women's beliefs about the prevalence of premenstrual syndrome and biases in recall of premenstrual changes. Health Psychol. 2001;20(4):276-280.

57. Touitou Y, Haus E. Ageing and the Endocrine Circadian System. The Neuroendocrine Immune Network in Ageing. 2004;165-193.

58. Majumdar A, Mangal N. Hyperprolactinemia. J Hum Reprod Sci. 2013;6(3):168.

59. David S, Taylor C, Kinon B, Breier A. The effects of olanzapine, risperidone, and haloperidol on plasma prolactin levels in patients with schizophrenia. Clin Ther. 2000;22(9):1085-1096. 60. Ouwehand A, Mollema-Schelwald B, Knegtering H. The relationship between

antipsychotic-induced hyperprolactinemia and menstrual disorders in women with schizophrenia; a systematic review. Tijdschr Psychiatr. 2012;(54 (2012) 10):861 - 868.

28

16. PRIEDAI

PRIEŠMENSTRUACINIO DISFORINIO SINDROMO SAVIANALIZĖS KLAUSIMYNAS (PAGAL DSM-5 PSICHIKOS SUTRIKIMŲ KLASIFIKACIJĄ)

SĄVOKOS

Menstruacinis (mėnesinių) ciklas – periodas, skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių (kraujavimo)

dienos [...] ir pasibaigiantis sulig sekančių mėnesinių pradžia.

APKLAUSA

I dalis

Pildymo instrukcija: pažymėkite varnele (✓) Jums tinkančius teiginius apie simptomus, kurie

prasideda iki menstruacijų likus savaitei, išnyksta per savaitę nuo kraujavimo pradžios ir kartojasi

bent du menstruacinius ciklus iš eilės.

Eil.

nr. Teiginiai

1. Mane apima liūdna nuotaika / jaučiu beviltiškumą / imu savęs gailėti. 2. Jaučiu ženklų nerimą / įtampą / nervingumą.

3. Jaučiu, kad mano emocijos nepastovios – galiu staiga nuliūsti / susigraudinti / neįprastai jautriai sureaguoti į atstūmimą.

4. Jaučiu nuolatinį ženklų pyktį / susierzinimą / mano gyvenime padaugėja konfliktų su aplinkiniais.

5. Jaučiu mažesnį susidomėjimą man įprasta veikla (darbu / mokykla / draugais / hobiu);

6. Jaučiu sunkumą sukoncentruoti savo dėmesį.

7. Greitai pavargstu / jaučiu turinti mažiau energijos / mane apima abejingumo jausmas.

29 8. Mano apetitas padidėja / pasitaiko persivalgymo epizodų / jaučiu potraukį

specifiniams produktams.

9. Patiriu nemigą / dieną jaučiuosi mieguista.

10. Jaučiu, kad man per sunku susitvarkyti su užgriuvusiomis aplinkybėmis / jaučiu prarandanti kontrolę.

11. Jaučiu vieną ar kelis toliau išvardintus simptomus: krūtų jautrumą ar patinimą / galvos skausmą / sąnarių ar raumenų skausmą / pilvo pūtimą / svorio prieaugį.

II dalis

Pildymo instrukcija: apibraukite visus Jums tinkamus atsakymus. Atsakant remkitės I dalies lentele. Ar I dalies lentelėje išvardinti 1-11 simptomai turi įtakos žemiau nurodytoms Jūsų gyvenimo sritims?

Santykiams su artimaisiais, bendradarbiais ar kitais aplinkiniais. TAIP NE

Darbo ar kitos veiklos efektyvumui ir produktyvumui. TAIP NE

Seksualiniams santykiams TAIP NE