LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
GRETA VANCKAVIČIŪTĖ
LIETUVOS RADIOLOGIJOS TECHNOLOGŲ DARBO SĄLYGŲ IR SVEIKATOS SĄSAJŲ
VERTINIMAS
Antros pakopos studijų baigiamasis darbas Visuomenės sveikata (Vaikų ir jaunimo sveikata)
Studentas Darbo vadovas:
Greta Vanckavičiūtė Prof. dr. Rūta Ustinavičienė
KAUNAS, 2019
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Vaikų ir jaunimo sveikata)
LIETUVOS RADIOLOGIJOS TECHNOLOGŲ DARBO SĄLYGŲ IR SVEIKATOS SĄSAJŲ VERTINIMAS
Greta Vanckavičiūtė
Mokslinis vadovas prof. dr. Rūta Ustinavičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra . Kaunas; 2019. 73 psl.
Darbo tikslas. Įvertinti Lietuvos radiologijos technologų darbo sąlygas ir sąsajas su jų sveikata.
Metodika. 2018 metais atlikome kiekybinį tyrimą kasmetinio Lietuvos radiologijos technologų asociacijos metu, norėdami išsiaiškinti Lietuvos radiologijos technologų darbo sąlygas ir sąsajas su jų sveikata. Respondentams pateikėme anoniminę anketinę apklausą sudarytą iš 48 klausimų, kuriuos suskirstėme į penkias grupes: surinkti sociodemografinius duomenis, išsiaiškinti fizinė sveikatos būklę, psichosocialinė būklę, darbo aplinkos veiksnius, ergonomines darbo sąlygas.
Procentinis atsako dažnis – 128 respondentai (82,66 proc.). Gauti atsakymai į anketoje pateiktus klausimus buvo koduojami ir suvedami į kompiuterinę programą. Domenų suvedimui ir jų analizei buvo naudojama SPSS programa 25.0 versija. Sąsajoms vertinti tarp kategorinių dvinarių kintamųjų buvo skaičiuojamas šansų santykis. Tolydūs dydžiai analizuoti ANOVA metodu. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05.
Rezultatai. Pagrindiniai radiologijos technologų darbo aplinkos veiksniai yra jonizuojanti spinduliuotė (72,7proc.), pavojus užsikrėsti tuberkulioze ar kitomis infekcinėmis ligomis (60,2proc.), psichologinė įtampa (54,7proc.), didelis darbo krūvis (50,8proc.), stresas ir viršvalandžiai (50proc.), toksinis medikamentų ir dezinfekcinių medžiagų naudojimas (49,2proc.), triukšmas (45,3prco.), ligonių kilnojimas (44,5proc.). Daugiau nei pusė Lietuvos radiologijos technologų sveikatos būklę vertina vidutiniškai (51,6proc.), o likusi dalis (48,4proc.) gerai. Pagal gautus tyrimo rezultatus galima teigti, jog aukštesnįjį išsilavinimą turintys respondentai (50) vidutiniškai kompiuteriu dirba ilgiau, o aukštąjį išsilavinimą turintys (63) trumpiau. Pagrindiniai skausmai ir negalavimai, kuriuos dažnai jaučia radiologijos technologai yra nugaros skausmai, sprando skausmai, juosmens skausmai, pečių lanko skausmai, fizinis pervargimas bei akių nuovargis.
Išvados. Pagrindiniai radiologijos technologų nurodyti darbo aplinkos veiksniai yra jonizuojanti spinduliuotė. Daugiau nei pusė Lietuvos radiologijos technologų sveikatos būklę vertina vidutiniškai. Pagrindiniai skausmai ir negalavimai, kuriuos dažnai jaučia radiologijos
technologai yra nugaros skausmai, fizinis pervargimas bei akių nuovargis. Pagal gautus tyrimo rezultatus galima teigti, jog aukštesnįjį išsilavinimą turintys respondentai vidutiniškai kompiuteriu dirba ilgiau, o aukštąjį išsilavinimą turintys trumpiau.
Raktiniai žodžiai. Radiologijos technologai, ergonomika, sveikatos sąsajos.
SUMMARY
Public Health (Children and youth health)
ASSESSMENT OF WORKING CONDITIONS AND HEALTH INTERFACES OF LITHUANIAN RADIOLOGY TECHNOLOGIST
Greta Vanckavičiūtė
Scientific supervisor prof. dr. Rūta Ustinavičienė
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of, Department of Preventive Medicine Kaunas; 2019. 73 p.
Aim of the study. To evaluate the working conditions of Lithuanian radiology technologists and their relation to their health
Methods. In 2018, in order to find out the working conditions of Lithuanian radiology technologists and their links with their health, we carried out a quantitative survey during the annual Lithuanian Radiological Technologists Association. Respondents were asked to submit an anonymous questionnaire consisting of 48 questions. Which are divided into five groups:
collect socio- demographic data, elude physical health, psychosocial condition, work environment factors, ergonomic working conditions. The percentage response rate was 128 respondents (82.66%). The answers to the questions in the questionnaire were coded and entered into a computer program. SPSS program version 25.0 was used for domain merging and analysis.
Continuous values are analyzed by ANOVA method. The difference was considered statistically significant when p <0.05. The odds ratio was calculated to measure the links between the categorical binary variables.
Results. The main factors of the radiology technologists' work environment, ionizing radiation (72.7%), the risk of TB or other infectious diseases (60.2%), psychological tension (54.7%), high workload (50.8%), stress and overtime (50%), toxic drug and disinfectant use (49.2%), noise (45.3%), patient mobility (44.5%). More than half of Lithuanian radiologists consider the state of health on average (51.6%) and the rest (48.4%) well. According to the results of the survey, it can be stated that respondents with higher education (50) work longer on average with a computer and with higher education (63). The major pains and ailments often experienced by radiology technologists are back pain, neck pain, lumbar pain, shoulder pain, physical exhaustion, and eye fatigue.
Conclusions. The main factors of the work environment mentioned by radiologists are ionizing radiation. More than half of Lithuanian radiologists consider the state of health on average. The
major pains and ailments often experienced by radiologists are back pain, physical exhaustion and eye fatigue. According to the results of the survey, it can be stated that respondents with higher education work on average with a computer, and those with higher education have a shorter duration.
Key words. Radiology technologist, ergonomics, health assessments.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei, prof. dr. Rūtai Ustinavičienei, jog sutiko būti mano mokslinio darbo vadove. Esu dėkinga už Jos kompetentingą pagalbą rengiant magistro baigiamąjį darbą, savo skirtą laiką konsultacijoms, patarimus ir pastabas, kurie padėjo įveikti įvairias išlikusias problemas.
Taip pat, dėkoju Lietuvos radiologijos technologų asociacijos nariams sutikusiems dalyvauti tyrime ir suteikusiems galimybę jų dėka susipažinti ir analizuoti gautus duomenis.
Dėkoju, prof. dr. Aušrai Petrauskienei už palaikymą viso baigiamojo darbo metu ir bendradarbiavimą bei profesionalias konsultacijas.
Norėčiau padėkoti artimiesiems, o labiausiai savo vyrui ir už begalinį skatinimą, supratingumą ir kantrybę.
TURINYS
SANTRUMPOS IR TERMINŲ ŽODYNĖLIS ... 9
ĮVADAS ... 13
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 16
1.1. Radiologijos technologas: darbo specifika ir darbo sąlygos ... 16
1.1.1.Apibrėžimas ... 16
1.1.2.Radiologijos technologų darbo aplinkos sąlygos ... 17
1.1.3.Medicininės apšvitos optimizavimas ir kontroliavimas ... 18
1.2. Ergonomikos samprata ... 21
1.3. Radiologijos technologų darbo sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose ... 21
1.3.1.Fizikinės radiologijos technologų darbo aplinkos veiksniai ir darbo sąlygos ... 22
1.3.1.1. Jonizuojančios spinduliuotės poveikis, dozės, ir rizika medicininės ... 23
1.3.2.Ergonominiai radiologijos technologų darbo aplinkos veiksniai ir darbo sąlygos ... 25
1.3.3.Psichologiniai radiologijos technologų darbo aplinkos veiksniai ir darbo sąlygos ... 27
2. TYRIMO METODIKA ... 28
2.1. Mokslinės literatūros paieška ... 28
2.2. Anketinė apklausa ... 28
2.3. Tyrimo anketa ... 29
2.4. Tyrimo imtis ... 31
2.5. Duomenų apdorojimas ir analizė ... 31
3. REZULTATAI ... 32
3.1. Respondentų charakteristika ... 32
3.2. Subjektyvus radiologijos technologų darbo sąlygų vertinimas ... 34
3.2.1.Radiologijos technologų darbo aplinkos veiksnių vertinimas ... 34
3.2.2. Radiologijos technologų sveikatos būklės vertinimas...35
3.3. Radiologijos technologų ergonominių darbo sąlygų vertinimas ... 37
3.3.1.Radiologijos technologų darbas su cheminėmis medžiagomis ... 38
3.3.2.Radiologijos technologų darbo vietos apšvietimas ... 38
3.3.3.Radiologijso technologų darbas kompiuteriu... 39
3.3.4. Radiologijos technologų darbo kėdė...40
3.3.5.Radiologijos technologų skausmų ir negalavimų vertinimas ... 41
3.3.6.Ligos, kuriomis radiologijos technologai sirgo per paskutinius 12 mėn. ... 42
3.3.7. Radiologijos technologų nuomonė apie savo darbą...43
3.4. Radiologijos technologų psichosicialinių darbo sąlygų vertinimas...44
3.4.1. Radiologijos technologų nuomonė apie saugumą darbovietėje...52
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 54
PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI... 56
IŠVADOS ... 57
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 59
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 61
SANTRUMPOS IR TERMINŲ ŽODYNĖLIS
Santrumpos:
ALARA – „As Low As Reasonably Achievable“
DNR – Deoksiribonukleorūgštis ES – Europos sąjunga
HN – Higienos norma
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos JS – Jonizuojanti spinduliuotė mSv – mili Sivertai
LRTA – Lietuvos radiologijos technologų asociacija PATE - Plaučių arterijos trombinė embolija
p. - puslapis
RSC – Radiacinė Saugos Centras
SPECT - Vieno fotono emisijos kompiuterinis tomografas VMP – Vidutinis metinis pokytis
Pagrindiniai terminai ir sąvokos:
Angiografija - tai kraujagyslių rentgenografinis tyrimas, suleidus į jas rentgenokontrastinės medžiagos.
Apšvita - procesas, kurio metu jonizuojančiosios spinduliuotės srautas apšvitina žmogų ar aplinką.
Brachiterapija - tai spindulinio gydymo metodas, kai jonizuojančios spinduliuotės šaltinis priartinamas prie naviko labai arti: priglaudžiamas arba įstumiamas į jį, todėl suplanuota spindulių dozė koncentruojasi navike, o aplink esantys audiniai apšvitinami minimaliai.
Daugiapjūvė kompiuterinė tomografija - tai toks diagnostinis vaizdinimo metodas, kai tiriamasis objektas yra daug kartų nuskenuojamas skirtingais kampais siauru rentgeno spindulių pluoštu ir pagal gautus duomenis kompiuteris rekonstruoja pjūvio vaizdą.
Darbo sąlygos - darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas ir kitos aplinkybės, turinčios tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai.
Darbuotojų sauga ir sveikata - visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.
Efektinė dozė - audinių lygiaverčių dozių, padaugintų iš kiekvieno audinio jautrio svorinio daugiklio WT, suma. Vienetas: J·kg-1. 1 J·kg-1 = 1 Sv (sivertas).
Elektromagnetinė spinduliuotė - tai elektriniai ir magnetiniai laukai, sklindantys erdvėje. Pagal bangos ilgį, dažnį bei pernešamos energijos kiekį elektromagnetinė spinduliuotė skirstoma į nejonizuojančią ir jonizuojančią. Nejonizuojanti spinduliuotė tai mikrobangos, optinės bei radijo bangos, o jonizuojanti – tai rentgeno bei gama spinduliai.
Ergonomika - taikomasis mokslas, tiriantis dirbančiojo psichofiziologines galimybes, ribas ir elgesį darbo metu; sukauptą informaciją taiko objektams, procesams, darbo aplinkai projektuoti.
Fluoroskopija - apžvalginė rentgenoskopija.
Intervencinė radiologija - sujungia mažai invazyvias diagnostines ir gydomąsias
procedūras rentgeną, kompiuterinę tomografiją, magnetinį rezonansą ir ultragarso kontrolę, o pačioje pradžioje buvo vadinama, kaip tiesiog tradicinė angiografija.
Jonizuojanti spinduliuotė - elektromagnetinių bangų arba elementariųjų dalelių srautas, kuris jonizuoja medžiagos atomus ir molekules, paverčia juos teigiamais arba neigiamais jonais.
Katarakta - kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo gerai matyti. Tai viena iš pagrindinių aklumo priežasčių.
Linijinis greitintuvas - medicinos prietaisas, naudojamas išorinei spindulinei terapijai onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims
Magnetinio rezonanso tomografija - tai neinvazinis tyrimo metodas, kurio metu, priešingai nei kompiuterinės tomografijos metu, nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė.
Medicininė apšvita - apšvita, kurią patiria pacientai jų sveikatos priežiūros metu, medicininių ir biomedicininių mokslinių tyrimų metu bei asmenys (išskyrus darbuotojus), kurie savanoriškai padeda pacientui.
Nulemtieji reiškiniai - tai tokie jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai, kurie pasireiškia tik dozei viršijus tam tikrą lygį, o nuo dozės vertės priklauso šių reiškinių pasekmės.
Optimizavimas - atskirų asmenų ir visos visuomenės apšvita turi būti tokia maža, kokią įmanoma pasiekti protingai naudojant radiacinės saugos priemones, atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius veiksnius.
Profesinė apšvita - Su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais dirbančių darbuotojų patirta apšvita.
Radiacinė sauga - tai teisinių, techninių, technologinių, statybos, higienos bei darbų saugos, aplinkos saugos normų, taisyklių ir priemonių, kuriomis užtikrinama žmonių ir aplinkos apsauga nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, visuma
Radiologijos technologas – tai medicinos technologijų specialistas, dirbantis su medicininės paskirties jonizuojančios ir nejonizuojančios spinduliuotės šaltiniais ir pagalbine įranga, susijusia su asmenų medicinine apšvita, atlieka medicinines radiologines procedūras, užtikrina atliekamų medicininių radiologinių procedūrų kokybę bei užtikrina pacientų ir kitų asmenų radiacinę saugą.
Radionuklidinis SPECT -tai radionuklidinis tyrimas naudojantis gama spindulius, norint gauti objekto, kurį tiriame, dvimatį (arba trimatį) atvaizdą.
Rentgenoskopija - objektų peršvietimas rentgeno spinduliuote, kai vaizdas formuojamas fluorescuojančiame ekrane.
Spindulinė terapija - yra viena iš kompleksinių onkologinių ligonių gydymo būdų.
Naudojama didelės energijos jonizuojančioji spinduliuotė.
ĮVADAS
Besivystant medicininėms technologijoms ligų diagnozavimas ir gydymas yra nebeatsiejamas nuo radiologinės įrangos asistavimo. Didėjant įrangos naudojančios jonizuojančią spinduliuotę paklausai lygiagrečiai didėja kvalifikuoto aptarnaujančio personalo poreikis. Viešose ar privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys radiologijos technologai atlieka specifinius, padidintos rizikos ir apimties darbus. Remiantis radiacinės saugos centro ataskaitos duomenimis, pastaraisiais metais augo rentgenodiagnostikos srityje dirbančių darbuotojų skaičius [9]. Objektyviai vertinant darbo sąlygas ir darbuotojų sveikatą, yra ne mažiau svarbus pačių darbuotojų subjektyvus darbo sąlygų ir sveikatos vertinimas - analizė.
Atlikus subjektyvų darbo sąlygų įvertinimą yra didesnė reali galimybė išsiaiškinti poveikio riziką ir surasti optimalius profilaktikos metodus [8]. Dr. J. Takala (Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros direktorius) teigimu, atlikus apklausas 20-yje ES valstybių narių ir Šveicarijoje, paaiškėjo, kad apie 10 proc. visų Europos Sąjungos darbuotojų veikla yra susijusi su sveikatos apsaugos ar socialinio aprūpinimo sektoriumi. Darbas sveikatos apsaugos sistemoje yra glaudžiai susijęs su didesne biologinės, cheminės, fizinės ar psichosocialinės rizikos grėsme [ 24, 25].
Pasauliui ir žmonijai tampant adekvatesniais dėl padidėjusios aplinkos tarša, ne ką mažiau svarbu nepamiršti darbo aplinkos taršos. Darbo aplinka yra vieta, kurioje mes praleidžiam didžiąją dalį budraus savo laiko, todėl ergonomiškai netinkama aplinka, taip pat, turėtų būti analizuojama, stebima ir daromos praktinės išvados. Sveikatos priežiūros srityje yra įvairaus pobūdžio darbo vietų, tačiau radiologinės diagnostikos skyriuose dirbančių asmenų darbo aplinka yra viena specifiškiausių dėl elektromagnetinės spinduliuotės [48].
Radiologijos technologų šalyje yra nepakankamai. Nemaža dalis specialistų išvyksta dirbti į užsienį, kur siūlomos geresnės darbo sąlygos, didesnis darbo užmokestis, geresnės socialinės garantijos. Siekiant išsaugoti naujųjų technologijų specialistus Lietuvoje, būtina koreguoti jų kvalifikacijos tobulinimo sistemą, tinkamai reglamentuoti radiologijos technologų specialybę - įvesti radiologijos technologo, kaip specialisto, teikiančio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, licenciją [27].
Remiantis daktaro disertacija „Radiologijos technologų pasiūlos ir poreikio prognozė 2012 - 2030m. bei kompetencijų tyrimas“, radiologijos technologų etatų poreikis perspektyvinio scenarijaus atveju didės dėl radiologijos paslaugų augimo tūkstančiui gyventojų (VMP + 0.4).
Radiologijos
technologų pasiūlai užtikrinti poreikio perspektyvinio scenarijaus atveju, nuo 2013 m. į studijas kasmet priimamų studentų skaičių reikia didinti beveik trečdaliu [23].
Darbo tikslas ir uždaviniai
Tyrimo tikslas:
Įvertinti Lietuvos radiologijos technologų darbo sąlygas ir sąsajas su jų sveikata.
Tyrimo uždaviniai:
1. Atlikti Lietuvos radiologijos technologų subjektyvų darbo sąlygų vertinimą.
2. Įvertinti Lietuvos radiologijos technologų nusiskundimus sveikata ir subjektyvios sveikatos būklės vertinimą.
3. Įvertini Lietuvos radiologijos technologų darbo sąlygas ir jų sąsajas su sveikatos nusiskundimais.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Radiologijos technologas: darbo specifika ir darbo sąlygos
1.1.1. Apibrėžimas
Sparčiai tobulėjant technologijoms daugelis inovacijų pasiekia sveikatos priežiūrą. Dar 1900m. italų radiologo A. Vallebon‘os pasiūlytas vieno sluoksnio rentgenografinio vaizdo projektavimas ant rentgeno nuotraukos ir 1971m. sukūrus kompiuterinės tomografijos metodą, įvyko kokybinis radiologijos šuolis, kaip ir atradus pačią rentgeno spinduliuotę [1].
Lietuvoje radiologijos technologas medicinine radiologine praktika gali užsiimti turintis aukštojo mokslo diplomą arba jam prilygstantį oficialų dokumentą, kuriame nurodyta baigta biomedicininės diagnostikos su radiologinės diagnostikos specializacijos studijų programa ar pabaigusiems rentgeno (radiologijos) pagrindų mokymą su išduotais pažymėjimais, ir suteikta technologo profesinė kvalifikacija [2].
Medicininei industrijai plečiantis kartu platėja ir radiologijos technologo profesinės veiklos sritys, intensyviai auga teikiamų paslaugų apimtys ir sudėtingumas, didėja profesinė atsakomybė ir reikalavimai įgyjamai kompetencijai [3, 4]. Ne tik Europoje, tačiau jau ir Lietuvoje asmens sveikatos priežiūros įstaigos vis daugiau investuoja į radiologinės diagnostikos įrangą.
Radiologijos technologas yra įrangos valdytojas nuo kurio kompetencijos, profesinio pasirengimo, praktikos, kritiško mąstymo priklauso visa tyrimo eiga, procedūros kokybė ir gydymo rezultatai. Jų vaidmuo yra ypač svarbus užtikrinant pacientų radiacinę saugą bei parenkant optimalius skenavimo parametrus [5 cit. iš 6]. Šiuo metu radiologijos technologas, dirbantis diagnostikos srityje, atlieka magnetinio rezonanso tomografijos, daugiapjūvės kompiuterinės tomografijos, angiografijos, radionuklidinius SPECT tyrimus, spindulinės terapijos procedūras su linijiniais greitintuvais, naudoja trimates kompiuterizuotas gydymo planavimo sistemas, brachiterapijos įrangą [3, 4]. Radiologijos technologai yra kompetentingos radiologinės diagnostinės ir gydomosios komandos dalis, jie bendradarbiauja su gydytojais radiologais ir medicinos fizikais, yra atsakingi už tinkamą tyrimo atlikimo metodiką, protokolą, atlieka kokybės kontrolę, teikia pagalbą ir tiesiogiai bendrauja su pacientais [5].
Taigi, radiologijos technologas klinikinėje praktikoje turėtų būti vertinamas, kaip svarbus specialistas, kuris tampa svarbiausiu įrankiu tarp gydytojo ir paciento bei galingos įrangos, jog būtų užtikrinti kuo tikslesni klinikiniai veiksmai procedūrų ar vaizdų vertinimo metu.
1.1.2. Radiologijos technologų darbo aplinkos sąlygos
Suomijoje atliktas mamogramas atliekančių darbuotojų profesinės apšvitos tyrimas parodė, jog asmens sveikatos priežiūros institucijų radiologinės medicinos darbuotojų profesinė sveikata priklauso nuo darbo sąlygų t.y. atliekamų tyrimų specifikos ir darbo apimties [7, 8].
Perkateterinių operacijų metu gydytojai intervenciniai radiologai ir jiems asistuojantys radiologijos technologai yra tiesiogiai jonizuojančiosios spinduliuotės sklidimo zonoje, todėl šių specialistų gaunamos apšvitos dozės priklauso nuo medicininės profesinės srities, kurioje naudojama rentgeno spinduliuotė. Remiantis radiacinės saugos centro kasmetinės ataskaitos duomenis, intervencinės radiologijos ir kardiologijos skyrių darbuotojai surenka didžiausias metines apšvitos dozes [9]. Intervencinės radiologijos ir kardiologijos skyriuose atliekamos procedūros yra itin specifiškos, nes atliekamos gyvybiškai svarbiuose organuose siekiant padaryti minimalias invazijas žmogaus kūne. Dėl šios priežasties yra naudojama nuolatinė fluoroskopijos kontrolė, skirta stebėti procedūros eigą paciento organizme, kuri ištęsia darbo apimties laiką.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 73:2001 "Pagrindinės radiacinės saugos normos”
tvirtinimo įsakymo 39 punktą, viena iš saugos priemonių, darbuotojams patiriantiems profesinę apšvitą, yra jų skirstymas į kategorijas [10]:
• A kategoriją atitinkančių specialistų metinė efektinė apšvitos dozė gali būti didesnė nei 6mSv arba daugiau kaip 3/10 metinės lygiavertės dozė akies lęšiukui, odai ir galūnėms. Taip pat, privalo vykdyti profesinės radiacinės saugos ir minėtos higienos normos reikalavimus [11].
Šiai kategorijai priskiriami medikai atlieka radiologinės įrangos manipuliacijas nuotoliniu būdu taip darbuotojai nepatenka į tiesioginių spindulių zoną. Dažniausiai jie tyrimus atlieka tam pritaikytose patalpose - pultinėse. Pultinė ir tyrimo patalpa arba diagnostinė įranga yra sujungta radijo ryšiu, jog būtų užtikrinta komunikacija tarp radiologijos technologo ir gydytojo arba paciento. Taip pat, pultinės sienoje įrengtas švininio stiklo langas garantuojantis procedūrinės
patalpos apžvalginę kontrolę [5].
• B kategoriją atitinkančių specialistų metinė efektinė apšvitos dozė gali būti mažesnė nei 6mSv arba mažiau kaip 3/10 metinės lygiavertės dozės akies lęšiukui, odai ir galūnėms. Taip pat, privalo vykdyti profesinės radiacinės saugos ir minėtos higienos normos reikalavimus [11].
Šiai kategorijai priklauso darbuotojai, dirbantys pirminio ir antrinio spinduliavimo zonoje.
Jie pagal darbo pobūdį skirstomi į tris grupes:
1) darbuotojai, dirbantys prie ekrano, kai rentgeno aparatas yra vertikalioje padėtyje (ortodoskopija, krūtinės ląstos rentgenoskopija, virškinimo trakto rentgenoskopija).
2) darbuotojai, darantys tyrimus, kai rentgeno aparatas yra horizontalioje padėtyje:
krūtinės ląstos, skrandžio, žarnyno ir retrogradinis storosios žarnos tyrimai.
3) asmenys, darantys angiografinius ir endoskopinius rentgeno tyrimus: angiografiją, širdies zondavimą, koronarografiją, bronchoskopiją ir bronchografiją, splenoportografiją, bronchoskopiją. Šios grupės darbuotojų darbo sąlygos radiacinės saugos požiūriu pačios blogiausios, todėl ir sveikatos rizika yra didžiausia [5].
Nesilaikant nustatytų Lietuvos Respublikos higienos normų, nustatytų darbo sąlygų bei radiacinės saugos reikalavimų gali atsirasti su darbuotojų profesine sveikata susijusių problemų [12]. O siekiant išvengti žalingų kenksmingų veiksnių poveikio, darbuotojas privalo laikytis darbų saugos reikalavimų, turėti pakankamai asmeninės ir kolektyvinės apsaugos priemonių (švininių aprangų, specialių švino stiklo akinių, širmų ir t. t.). Dirbantieji turi būti instruktuoti apie apsaugos priemonių panaudojimą konkrečių procedūrų metu bei skirtingose darbo vietose [8].
Taigi, darbo aplinkos sąlygos labai svarbios atsižvelgiant į darbuotojų sveikatą, ypač dirbantiems padidintos rizikos darbą, kuriame naudojama jonizuojančioji spinduliuotė.
1.1.3. Medicininės apšvitos optimizavimas ir kontroliavimas
Radiologinės diagnostikos tyrimų metu gauta medicininė apšvita visuomet kelia potencialių rizikos faktorių pacientams. Mokslininkai tiriantys jonizuojančiosios spinduliuotės poveikius tiriamiesiems sutaria, jog nėra absoliučiai saugios jonizuojančių spindulių dozės.
Tarptautinė radiacinės saugos komisija siekia optimizuoti ir sumažinti diagnostinę apšvitą [13].
1977 m. suformuluodami ALARA principą (angl.“as low as reasonably achievable”), kuris pabrėžia naudoti kuo mažesnę spinduliuotės dozę, kiek pagrįstai įmanoma. ALARA vienija kertinius dozės mažinimo, apšvitos pagrįstumo ir optimizavimo principus ir skatina užtikrinti kiek įmanoma nuosaikesnį jonizuojančios spinduliuotės naudojimą diagnostikai, gydymui ar terapijai, siekiant apsaugoti pacientą ir išlaikyti jo pasitikėjimą gydytojais bei šiuolaikinės medicinos sistema [16, 17].
Medicinos atstovai, ligonio atveju gydytojai bei radiologijos technologai, yra suinteresuoti siekti didžiausios įmanomos naudos pacientui naudojant mažiausias pagrįstai įmanomas jonizuojančios spinduliuotės dozes, parinkdami tyrimus bei procedūras, kurie padėtų atsakyti į klinikinius uždavinius. Kartais šių sprendimų priėmimą lemia ne tik medicininiai, bet ir socialiniai bei juridiniai veiksniai. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JAV, yra patvirtintos sprendimų, susijusių su diagnostinių vaizdinių tyrimų ir procedūrų panaudojimu, gairės [18].
Šiuo metu Europos šalyse tokių bendrų gairių nėra, todėl tyrimų parinkimas, jų plano sudarymas priklauso nuo gydytojų ar jų komandų kompetencijos ir sprendimų. Medicininės apšvitos įtaka, keliamos rizikos mažinimui, yra tiesioginė, atliekant procedūras susijusias su jonizuojančiąja spinduliuote, kurias skiria ar atlieka gydytojas.
Visų pirma reikėtų įsigilinti ir suprasti optimalaus radiologinio ištyrimo sampratą.
Sprendimas atlikti diagnostines procedūras turėtų būti priimtas konkrečios klinikinės situacijos kontekste, įvertinus klinikines indikacijas, ankstesnių radiologinių ir kitų tyrimų rezultatus, kai jau turimų duomenų nepakanka diagnozei nustatyti ar ligos eigai įvertinti, o nuo radiologinių tyrimų rezultatų keistųsi paciento gydymo taktika. Radiologinio tyrimo (rentgenografija, kompiuterinė tomografija ar kt.) atlikimas suprantamas ne kaip atskiras tyrimas, o kaip optimalus radiologinis ištyrimas, tinkamiausių tyrimų parinkimas pagal iškeltus klinikinius uždavinius, kai tyrimai atliekami konkrečiai situacijai optimaliais techniniais protokoliniais parametrais, optimaliu laiku ir adekvačiai įvertinami jų rezultatai [18]. Neturėtų būti atliekami nepagrįsti tyrimai, nes tai pažeistų ne tik Hipokrato priesaiką, kuri sako: “/…vengsiu tyrimo ir gydymo metodų, žalingų žmogaus gyvybei ir sveikatai bei pažeidžiančių žmogaus teises.” (Hipokrato priesaika (1997 m.) [20], tačiau radiacinės saugos bei įstatymines nuostatas [21].
Viena opiausių pakartotinių tyrimų atlikimo priežasčių yra nepagrįsta, netikslinga apšvita. Taip yra dėl nepakankamai skiriamo dėmesio anamneziniams, klinikiniams ir jau atliktiems vaizdiniams tyrimams, tiksliau šių duomenų perdavimui ir jų analizei. Šiandienos tendencijos parodo, jog šie trūkumai bei ne šimta procentinis sisteminis veikimas susijęs su tarpdisciplininiu bendradarbiavimu, duomenų perdavimo sistemų netobulumu tarp gydymo
įstaigų, jų filialų, bei gydytojų apkrovos ir laiko trūkumo [22]. Šios problemos tūrėtų būti sprendžiamos tiek kiekvienos gydymo įstaigos, tiek visos šalies mastu. Kitas svarbus aspektas, tiriant pacientus reikėtų pasirinkti tyrimus nenaudojančius jonizuojančiosios spinduliuotės, tokius kaip: ultragarsas ar magnetinio rezonanso tomografija, arba rinktis mažiausią apšvitą duodančius tyrimus. Prioritetai ir sprendimo priėmimas turėtų būti įvertinus visus anksčiau atliktus tyrimus, jų informatyvumą, duomenų rezultatus ir vadovautis ALARA principu.
Galiausiai, optimizuojant tyrimų protokolus tikriausiai vienas pagrindinių būdų siekiant sumažinti radiacinę apšvitą priklauso nuo personalo kompetencijos, šiuo atveju gydytojų radiologų ir radiologijos technologų.
Skenavimo apimties ir skenavimų/fazių skaičiaus mažinimas yra pagrindiniai rodikliai padedantys sumažinti tyrimo laiko ir tuo pačiu mažina apšvitą. Net 35,8 procentai atliekamų kompiuterinės tomografijos tyrimo fazių nėra pagrįstos, pasak duomenų skelbiamų publikacijose. Skenavimo apimtis tiesiogiai proporcinga gautai apšvitos dozei, pvz., atliekant širdies kompiuterinės tomografijos tyrimus, tyrimo lauką sumažinus 1 cm, apšvita gali būti sumažinama iki 1 mSv [18]. Akivaizdu, jog atliekant plaučių arterijos embolijos tyrimą, tiriamoji sritis neturėtų būti tokia, kaip vertinant plaučių vėžio išplitimą. Skenavimų/fazių skaičius turėtų būti apribotas priklausomai nuo diagnostinio uždavinio, nes tai tik padidina pacientų apšvitą ir radiologų peržiūrimų vaizdų skaičių, tarkim, bekontrastis skenavimas nėra reikšmingas metastazių diagnostikai, vertinant metastazes kepenyse, taip pat ir PATE atveju. Neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kai naviko atsakui į gydymą įvertinti atliekami daugiafaziai kompiuterinės tomografijos tyrimai [15].
Paciento ūgis ir svoris, raumeninės ir riebalinės masės santykis, tiriamoji sritis, tyrimo apimti ir klinikinis klausimas yra svarbiausi veiksniai sudarant tyrimo protokolą ir apskaičiuojant galutinį gautą apšvitos dydį [34]. Vaikai ir jauni pacientai turi padidintą jautrumą jonizuojančiai spinduliuotei, dėl šios priežasties privaloma taikyti alternatyvius, nesukeliančius didelės rizikos ir apšvitos radiologiniai tyrimai. Neišvengiamais tyrimo būtinumo atvejais, būtina siekti kontroliuoti, mažinti bei optimizuoti skenavimą parametrais, kurie yra pasirenkami tiriant vidutinio ar stambaus sudėjimo pacientus, kadangi vaizdų kokybė nebūna geresnė smulkesnio kūno sudėjimo pacientams, o gaunamos apšvitos padidėja kelis kartus. Taigi, individualumas yra neatsiejama kiekvieno tyrimo protokolo dalis. Kaskart atsižvelgiant į ligonių kūno masę, dydį yra parenkami skirtingi skenavimų techniniai parametrai, o ,taip pat, tyrimo metu apriboti skenavimų/fazių skaičių mažas konstitucines savybes turintiems pacientams Tinkamas paciento paruošimas tyrimui yra neatsiejama optimalaus tyrimo protokolo dalis, pvz., siekiant išvengti pakartotinių skenavimų dėl judesio artefaktų, neramūs pacientai, ypač vaikai, prieš skenavimą
turėtų būti imobilizuojami arba slopinami (raminami, migdomi). Optimalaus ištyrimo samprata apima ir adekvatų atlikto tyrimo įvertinimą. Svarbu žinoti programinės įrangos galimybes bei gebėti jomis pasinaudoti tiek gydytojams radiologams, tiek radiologijos technologams [18].
Šiuolaikinė programinė įranga suteikia galimybes atkurti kokybiškus diagnostinius vaizdus, kurie gaunami skenuojant sumažintos dozės protokolais. Taip pat leidžia iš naujo arba retrospektyviai apdoroti turimus duomenis, atkuriant vaizdus nestandartinėse plokštumose ar sukuriant lenktas daugiaplokštumines rekonstrukcijas, pvz., vertinant kraujagyslių pakitimus, sudėtingas vidinės ausies kaulines struktūras. Tai gali padėti išvengti intervencinių angiografinių ir kitų sudėtingų tyrimų [14, 15].
Apibendrinant galima teigti, jog skiriant radiologinės diagnostikos tyrimą svarbu analizuoti, ieškoti alternatyvų, formuluoti uždavinius ir kuo tikslesnes hipotezes, nes tai yra pirminis žingsnis siekiant gauti daugiau naudos nei žalos. Klinikos gydytojai, gydytojai radiologai, radiologijos technologai ir pats pacientas yra įpareigoti ir atsakingi siekiant kontroliuoti, optimizuoti bei mažinti medicininę apšvitą, kuris yra lydimas bendradarbiavimo, tobulėjimo, besąlygiško taisyklių ir rekomendacijų laikymosi.
1.2. Ergonomikos samprata
Ergonomika – tai daugiadisciplinė mokslo sritis, taikoma visose žmogaus veiklos srityse.
Naudojant ergonomiką darbo sistemoms projektuoti, kai tiriama žmonių sąsaja su technika ir darbo aplinka, svarbu atsižvelgti į žmogaus sugebėjimus, įgūdžius, ribotumą ir poreikius [36].
Ergonomika yra jungtinė mokslo disciplina, kuri yra visuma dalykų kaip: anatomija ir fiziologija, psichologija, inžinerija ir statistika [37]. Ja būtina siekti, kad būtų užtikrinta, jog darbuotojus supanti aplinka papildytų ir leistų ugdyti jų stipriąsias vietas ir sugebėjimus ir kuo labiau sumažintų juos apribojantys veiksniai.
1.3. Radiologijos technologų darbo sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose
Radiologijos technologai yra kvalifikuojami kaip darbuotojai dirbantys kenksmingomis darbo sąlygomis. Literatūroje kenksmingos darbo aplinkos veiksnių grupės nurodomos kaip:
biologiniai, cheminiai, ergonominiai, fizikiniai ir psichosocialiniai [30]. Pagal Lietuvos respublikos 2003m. išleistą „ Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą: kenksmingas veiksnys –
rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo organizmą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio poveikis gali būti pavojingas gyvybei [31]. Radiologijos technologų darbo vietų gerinimas ir ergonominis požiūris yra labai svarbus priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimui ir tai padėtų stiprinti radiologijos technologų vaidmenį darbo vietoje. Sveikatos priežiūros darbuotojai susiduria su įvairiais sveikatos ir saugos rizikos klausimais sveikatos priežiūros įstaigose. Daugelis šių pavojų ir ,taip pat, paslaugų kokybė yra glaudžiai susijusios su ergonomikos aspektais. Sveikatos priežiūros darbo metu atsiradusias problemas reikėtų spręsti nedelsiant, o darbo vietoje plačiai taikyti įvairias ergonomines priemones, skirtas gerinti darbo sąlygas ir kokybę. Naujausia patirtis, įgyta taikant ergonomines intervencijas, sveikatos priežiūros darbo vietose, rodo, kad yra bendrų taikytinų kontrolės punktų valdant su ergonomika susijusią riziką ir gerinant priežiūros darbo kokybę [26]. Vadovaujantis PSO direktyva „Sveikata visiems XXI amžiuje“ visuomenės sveikata ir jos stiprinimas yra prioritetinė kryptis, kurios vienas tikslų yra sveikatai palankių sąlygų darbo vietose užtikrinimas bei profesinių ligų profilaktika [29].
Subjektyvus savo sveikatos vertinimas - tai viena iš plačiausiai naudojamų priemonių sveikatos priežiūros darbutotojų sveikatos būklei įvertinti [54, 55 iš 56]. Kiekvienas darbas susijęs su tam tikromis rizikomis, tačiau sveikatos priežiūros darbuotojų darbo aplinka ir rizikos veiksniai yra specifiški. Sąvoka „Profesinė rizika“, kuri apibūdinama, kaip traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio, gali būti naudojama labai individualiai, priklausomai nuo darbo srities bei specifikos [31]. Siekiant pritraukti ir išlaikyti darbo rinkoje kompetentingus, su reikiamais profesiniais įgūdžiais sveikatos priežiūros darbuotojus visuose šalies geografiniuose regionuose, svarbi valstybės strategija ir įsipareigojimai sveikatos politikos klausimais, įskaitant teisingą darbo užmokestį, skatinimo priemones, aprūpinimą reikalingais darbo ištekliais bei saugios darbo aplinkos sudarymą [23, 32].
Subjektyvus sveikatos vertinimas atspindi asmens integruotą požiūrį į savo sveikatą, įskaitant jos biologinius, psichologinius ir socialinius aspektus, kurie dažniausiai yra nepastebimi kitam vertintojui [56 iš 57].
1.3.1. Fizikinės radiologijos technologų darbo aplinkos veiksniai ir darbo sąlygos
Fizikinė tarša – aplinkos tarša triukšmu, vibracija, jonizuojančiąja ir nejonizuojančiąja spinduliuote, radioaktyviąja medžiaga, kuri patenka į aplinką ir gali sukelti pavojų ir pakenkimus
gyviems organizmams tuoj pat arba po tam tikro veikimo laikotarpio. Fizikinė aplinkos tarša gali būti gamtinės ir antropogeninės kilmės [33]. Branduolinės medicinos skyriuose dirbantys radiologijos technologai dirbdami su radionuklidais turi padidintą riziką vidinei taršai, kuomet radionuklidai patenka į (žmogaus) kūną pro kvėpavimo takus, virškinimo traktą ar odą [45], tiesioginio darbo su įvairiais radionuklidai ir radioaktyviais izotopais metu .
1.3.1.1. Jonizuojančios spinduliuotės poveikis, dozės, ir rizika medicininės apšvitos metu
Jonizuojanti spinduliuotė organizmo ląstelių pažeidimus gali sukelti dviem būdais:
tiesiogiai pažeisdama deoksiribonukleorūgšties (DNR) molekules ir sukeldama DNR trūkius bei netiesiogiai jonizuodama ne DNR molekules, pvz., ląstelėje esančias vandens molekules versdama į chemiškai aktyvius junginius, kurie, sąveikaudami su DNR molekulėmis, sukelia jų pažadas. Dažniausiai DNR reparacijos sistema šias pažaidas ištaiso, tačiau neteisinga ar nepakankama reparacija gali sąlygoti organizmo ląstelių mutacijas ar žūtį. Siekiant išvengti jonizuojančios spinduliuotės poveikio reikia žinoti: organizmo sugertą jos kiekį (dozę), spinduliuotės tipą ir kokį organą ji pažeidė [13].
Dėl jonizuojančiosios spinduliuotės dozės tam tikro sugėrimo gali atsirasti nulemtieji arba atsitiktiniai reiškiniai. Peržengiant tam tikrą slenkstinę sugertos jonizuojančiosios spinduliuotės dozę, atsiranda nulemtieji reiškiniai, tuomet sutrinka ląstelių funkcija arba jos žūsta.
Nuo organo ar audinio jautrumo, tipo priklauso jam sukeliamo poveikio stiprumas tada proporcingai didėja didėjant sugertai spinduliuotės dozei. Nulemtieji reiškiniai būna, pavyzdžiui – odos nudegimai, kaulų čiulpų funkcijos slopinimas, katarakta, nevaisingumas. Svarbu pabrėžti, jog nulemtieji reiškiniai rentgeno diagnostiniuose tyrimuose pasitaiko itin retai, o didžioji dauguma nutikimo įvyksta dėl personalo klaidų ar įrangos gedimų bei atliekant didelės apšvitos tyrimus, ypač pakartotinai per trumpą laiko tarpą nuo paskutinės procedūros [15].
Atsitiktinius reiškinius sukelia ląstelių mutacijos, kurios įvyksta dėl DNR pažeidimų. Jie pasireiškia vėžiniais susirgimais ir paveldimomis ligomis. Dėl sugertos dozės šių reiškinių stiprumas nepriklauso. Nuo dozės priklauso tik atsitiktinių reiškinių atsiradimo dažnis. Svarbu paminėti, jog atsitiktiniai reiškiniai neturi veikimo slenksčio. Jie gali pasireikšti ir esant mažoms apšvitos dozėms. Atsitiktinių reiškinių rizika didžiausia vaikams, moterims didesnė nei vyrams, apie du kartus sumažėja vyresnio amžiaus žmonėms. Pažymint anksčiau, daugiausiai yra atliekama rentgenografinių tyrimų, nepaisant to, jog jų metu paciento gaunama medicininės
apšvitos dozė yra mažiausia, stebimas neginčijamai aiškus dozių skirtumas. Atliekant juosmeninės stuburo dalies rentgenogramą, gaunama sąlygota efektinė dozė yra net iki 75 kartų didesnė nei atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą. Rentgenoskopijos tyrimų metu, gaunamos didesnės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės. Pavyzdžiui, atliekant rentgeno kontrastinį retrogradinį žarnyno tyrimą naudojant bario klizmą, apšvita siekia 8 mSv, be to, nereikėtų pamiršti ir personalui tenkančios jonizuojančios spinduliuotės. Branduolinės medicinos tyrimų metu yra naudojamas radioaktyvus preparatas, kuris yra suleidžiamas pacientui ir pastarasis tam tikram laikui yra radioaktyvus, t.y. tampa jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, todėl gali apšvitinti aplinkinius [14].
Jonizuojančios spinduliuotės biologinis poveikis stebimas tik apšvitos dozėms gerokai viršijus gamtinę doze (vidutinė metinė gamtinės apšvitos dozė, kurią gauna vidutinis Lietuvos gyventojas, lygi 2,1-2,3 mSv). Išskiriamos dvi poveikio kryptys: nulemtieji reiškiniai bei atsitiktiniai. Nulemtieji reiškiniai pasireiškia esant tam tikroms dozėms ir jų intensyvumas priklauso nuo dozės dydžio (Lentelė Nr. 1) [35].
1 lentelė. Nulemtieji reiškiniai ir juos sąlygojančios jonizuojančios spinduliuotės dozės [35]
Sugertoji dozė, Gy Nulemtieji reiškiniai
0,15 Vyrų laikinas sterilumas;
0,1-0,2 Vaisiaus pažeidimai: slenkstinė dozė,
galinti sukelti apsigimimus, dažniausiai pažeidžiama nervų sistema;
0,25 Kaulų čiulpų pažeidimas (grįžtamas),
kraujo sudėties pokyčiai;
0,35 Moterų laikinas sterilumas;
Nuo 1 Lėtinė spindulinė liga;
Nuo 1 Vaisiaus pažeidimai: sunkūs
apsigimimai, protinis atsilikimas, mikrocefalija, daugybiniai organų pakitimai;
3,5 50 proc. žmonių, gavusių per trumpą laiko tarpą šią dozę, mirs per 60 parų;
6 95 proc. žmonių, gavusių per trumpą
laiko tarpą šią dozę, mirs per 30 parų.
Atsitiktiniai reiškiniai nėra tiesiogiai siejami su dozės dydžiu, jie pasireiškia ne iš karto, po metų, dešimtmečių. Pagrindinis atsitiktinių reiškinių taikinys – DNR molekulė. DNR pažeidimo poveikis nepriklauso nuo dozės dydžio, bet jo tikimybė yra tiesiogiai proporcinga gautai dozei.
Dažniausi atsitiktiniai reiškiniai yra vėžiniai susirgimai arba apsigimimai [35].
Remiantis Radiacinės Saugos Centro 2015 metų metinės ataskaitos duomenimis, pacientų apšvita ženkliai didėja kasmet [13]. Taip pat, Jungtinių Tautų mokslinio komiteto jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui tirti skelbiamuose straipsniuose teigiama, jog apie 25 proc. pasaulio gyventojų gaunamos apšvitos yra iš visų, gamtinių ir dirbtinių, šaltinių. 50 proc.
gaunamos apšvitos ribą yra pasiekusios kai kurios šalys, o tuo tarpu Lietuvoje ši apšvita sudaro 30 proc. ir yra 15 proc. didesnė už vidutinę medicininę apšvitą gaunamą pasaulyje. Šiuos jonizuojančios spinduliuotės sukeltus apšvitos padidėjimus lemia didėjantis radiologinės įrangos panaudojimas diagnozuojant, gydant ligas ar terapiniams tikslams. Procentinis pasiskirstymas pagal surenkamas dideles apšvitos dozes yra: kompiuterinė tomografija (55 proc.), rentgenoskopija - rentgenografija (22 proc.), rentgenografija (21 proc.) bei intervencinė radiologija (2proc.) [13, 14].
Galima teigti, jog augant tendencijoms bei medicininiams siekiams radiologinės diagnostikos procedūrų poreikis tik didės. Taip pat, renkantis alternatyvius gydymo ar diagnostinius būdus skirti ypatingą dėmesį medicininei apšvitai ir tai dar labiau kontroliuoti, stebėti, tikrinti bei skirti rekomendacijas [14, 15]. Atliekant bet kokio pobūdžio tyrimą naudojant jonizuojančią spinduliuotę, svarbu yra pagrįstumas, dėl didelių dozių skirtumo.
1.3.2. Ergonominiai radiologijos technologų darbo aplinkos veiksniai ir darbo sąlygos
Kasdienė veikla reikalauja bet kokių fizinių pastangų. Atliekant paprastus, vienodus, daug kartų pasikartojančius veiksmus (t.y. dirbant monotonišką darbą), taip pat būnant priverstinėje padėtyje, ar netaisyklingai keliant gali atsirasti rankų, kaklo, pečių, nugaros, kojų, kaulų -
raumenų sistemos pažeidimų [38, 43]. Didžiąją darbo laiko dalį radiologijos technologai praleidžia sėdėdami ir dirbdami kompiuteriu. Tyrimų duomenimis, radiologijos srities darbuotojai susiduria ne tik su kaulų
- raumenų sistemos sutrikimais, tačiau ir su akių bei regėjimo sutrikimais, kurie yra tiesiogiai susiję su ergonominėmis darbo sąlygomis (atliekamo darbo tipas, darbo poza ir t.t.). Kaulų - raumenų sistemos ligos - tai tokios ligos, kurios susijusios su judėjimo - atramos aparato, kurį sudaro raumenys, sausgyslės, skeletas, kremzlės, kraujagyslių sistema, raiščiai, nervai, sutrikimais. Šios ligos apima daug sveikatos sutrikimų bei simptomų. Pagrindiniai simptomai yra apatinės nugaros dalies bei viršutinių galūnių skausmai [42, 44].
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31d. įsakymo Nr. 301
„Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ nurodyta, jog ergonominiams (biomechaniniams) veiksniams, radiologijos srities specialistams priskiriamas
„4.2.2. Stereotipiniai (nuolat pasikartojantys) darbo judesiai. Dalyvaujant plaštakos ir pirštų, rankų ir pečių juostos raumenims (kai judesiams atlikti naudojama jėga, kai judesių atlikimui būtinas greitis ir tikslumas)“ [39]. Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas „Su darbu susijusių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai tarp diagnostinės medicinos sonografų ir kraujagyslių technologų: reprezentacinis pavyzdys“ tyrimas. Jo rezultatų teigimu, iš autorių atsitiktinai atrinktų 5200 registruotų diagnostinės medicinos sonografų ir kraujagyslių technologų į klausimą, kuriuos nusiskundimus dažniausiai patiria nurodė, kad 90 proc. respondentų pažymėjo nugaros, plaštakos ir pačių juosmens skausmus, šis rodiklis padidėjo 9 proc. nuo paskutinio 1997m. atlikto didelės imties tyrimo [40].
Taip pat nurodoma “4.3.2. Darbas su videoterminalais (kompiuteriais ir kt.)” [39].
Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu “Dėl Lietuvos higienos normos HN 32:2004 “Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai” patvirtinimo nurodoma, jog darbdavys privalo suplanuoti darbuotojo darbą taip, kad, kasdien dirbant prie vaizduoklių, būtų periodiškai daromos pertraukos, įskaitomos į darbo laiką, arba būtų keičiama veikla, sumažinant darbo prie vaizduoklio krūvį [41]. Vizualinių ekranų naudotojai, kurie nesilaiko tinkamos ergonomikos praktikos, gali sumažinti darbuotojų efektyvumą ir produktyvumą, taip pat padidinti pasikartojančių sveikatos pažeidimų dėl streso, akių pertempimo, nugaros, pečių ir kaklo skausmo riziką [46]. Mokslinių tyrimų duomenimis, prasta ergonominė praktika turi įtakos darbuotojams, kurių darbo vietos, kurios nėra pritaikytos asmeniniam naudojimui, atsiranda akių skausmai bei pažeidimai ir ūminis nuovargis [47].
1.3.3. Radiologijos technologų psichologiniai darbo aplinkos veiksniai ir darbo sąlygos
Pasaulio sveikatos organizacija psichikos sveikatą pripažįsta viena svarbiausių XXI amžiaus pradžios visuomenės sveikatos sričių. Manoma, kad siekiant saugoti individo bei visuomenės sveikatą reikia pakankamai dėmesio skirti aplinkai, kurioje žmogus praleidžia daugiausia laiko:
darbui, mokyklai, šeimai [28].
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31d. įsakymo Nr. 301
„Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31d. įsakymo Nr. 301 profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose pakeitimo“ nurodyta, jog ergonominiams (biomechaniniams) veiksniams, radiologijos srities specialistams priskiriamas
„5.1. Naktinis darbas“ [39]. Radiologijos technologai dirbantys intervencinės radiologijos/kardiologijos skyriuose, priimamajame skyriuje dirba kiaurą parą be pertraukų dėl didelio pacientų srauto ir skiriamų tyrimų skaičiaus. Sveikatos priežiūros darbuotojai lyginant su kitų sričių yra veikiami didelio darbo krūvio, lėtinio streso, taip pat šis darbas susijęs su pamainomis, todėl tenka dirbti naktimis kas sukelia nuovargį, išsekimą, depresijos simptomus, didina klaidų tikimybę darbe bei neigiamai paveikia bendravimą su pacientais [42].
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Mokslinės literatūros paieška
Literatūros analizė buvo vykdoma siekiant išsiaiškinti ir nustatyti analizuojamos ir tiriamos problemos srities kryptis. Literatūros šaltinių paieška buvo vykdoma naudojantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bibliotekos prenumeruojamomis duomenų bazėmis: „PubMed“ ,
„ Biomed Central“ , „Oxford Journals“ , „ Oxford Medicine Online“ ir kitose. Paieškai buvo naudojami raktiniai žodžiai: darbo sąlygos, darbuotojų sveikata, darbuotojų nusiskundimai sveikata, sveikatos priežiūros darbuotojų nusiskundimai, darbo sąlygos, ergonomika, ergonominės sąlygos, rizikos veiksniai, darbo poza, sveikatos priežiūros darbuotojų gyvensena, darbo krūvis, psichologinės darbo sąlygos, working conditions. Ergonomic, health assessments to working conditions, health care workers, healthy lifestyle of medics.
2.2. Anketinė apklausa
Momentinis tyrimas buvo atliktas 2018 metų birželio mėnesį. Pasirinktas tyrimo būdas - anoniminė anketinė apklausa. Specialistai buvo apklausiami kasmetinio Lietuvos radiologijos technologų asociacijos metu (LRTA prezidiumo duomenimis 2018 metais buvo apie 150 asociacijos narių). Buvo pasirinkta alternatyva apklausti didžiąją daugumą specialistų vienu metu, kurių atsakymai rezultatai padėtų išsiaiškinti Lietuvos radiologijos technologų darbo sąlygas ir sveikatos sąsajas. Prieš atliekant tyrimą asociacijos nariai informavo, jog užsiregistravusių dalyvių skaičius yra
150. Atlikti apklausai ir respondentams išdalinti anketas buvo gautas Lietuvos radiologijos technologų asociacijos (toliau- LRTA) prezidentės ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro vadovo doc. dr. Eimanto Peičiaus leidimai.
Atsakymams gauti buvo parengtas klausimynas. Jis buvo sudarytas remiantis literatūros analize, užsienyje bei Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis. Sudaryta anketa buvo siekiama išsiaiškinti radiologijos technologų darbo sąlygas ir sveikatos sąsajas.
Iš viso buvo išdalinti 150 (100 proc.) klausimynai, iš jų grįžo 132 (88 proc.) klausimynai, iš jų 128 (80 proc.) tinkamos vertinimui. Neteisingai užpildytos ar sugadintos nebuvo vertinamos.
Procentinis atsako dažnis - 82,66 proc. Duomenų anonimiškumas buvo užtikrinamas pabrėžiant, jog tai anketa yra anoniminė. Respondentų sutikimas dalyvauti tyrime buvo paaiškintas klausimyno pradžioje, jog atsakydami į anketos klausimus jie sutinka dalyvauti tyrime.
2.3. Tyrimo anketa
Tyrimo anketa buvo sudaryta remiantis literatūros analize, užsienyje bei Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis.
Iš viso anketą sudaro 48 klausimai, kurie suskirstyti į penkias grupes, norint išsiaiškinti, kaip radiologijos technologai vertina darbo sąlygas ir jų sąsajas su sveikata:
1. Sociodemografiniai duomenys;
2. Fizinė sveikatos būklė;
3. Psichosocialiniai veiksniai;
4. Darbo aplinkos veiksniai;
5. Ergonominės sąlygos.
Statistinės analizės metu dėl mažo respondentų skaičiaus, galimus atsakymų variantus sugrupavome taip:
Į 3 klausimą kaip vertina dabartinę savo sveikatos būklę, galimi variantai buvo: bloga, vidutiniška ir gera suskirstėme į dvi grupes: vidutiniška ir gera.
Į 9 klausimą kaip vertinate savo darbo apšvietimą, pasirinkimo variantai buvo pagal Likerto skalę (nuo labai gerai iki labai blogai), o statistinės analizės metu buvo suskirstyti į tris grupes:
gerai, patenkinamai ir blogai.
Į 15 klausimą ar darote pertraukėles darbo metu , pasirinkimo variantai buvo pagal Likerto skalę (nuo labai dažnai iki netenka), o statistinės analizės metu buvo suskirstyti į tris grupes dažnai, retai, netenka..
Į 17 klausimą atsakymai buvo sudaryti pagal Likerto skalę ( niekada, retai, kartais, dažnai),o statistinės analizės metu atsakymai į klausimus buvo suskirstyti į dvi kategorijas: niekada ir retai
į retai, o kartais ir dažnai į dažnai.
Į 19 klausimą ar dažnai laisvalaikiu mankštinatės taip, kad pagreitėtų kvėpavimas ir suprakaituotumėte (mažiausiai 30min) atsakymai buvo niekada, kasdien, kartą į savaitę, 2-3 kartus per savaitę, 4-6 kartus per mėnesį, negaliu mankštintis dėl ligos ar invalidumo, o statistinės analizės metu suskirstėme į grupes: niekada ir negaliu mankštintis dėl ligos ar invalidumo į niekada; kasdien, kartą per savaitę ir 2-3 kartus per savaitę suskirstėme į 2 kartus per savaitę ir 4-6 kartus per mėnesį.
Į 21 klausimą kiek valandų vidutiniškai iš viso per dieną praleidžiate darbovietėje (skaitant visas pareigas) atsakymai buvo suskirstyti į tris grupes: 1-3 val. , 4-6val., 7-8val. į 7-8val. ir <; į 9-10val., 11-12val. ir daugiau kaip 12val. į 9 val. ir daugiau.
Į 22 klausimą kokiu etatiniu krūviu dirbate iš viso (įskaitant visas darbovietes) atsakymo variantai buvo 0,25 etatu, 0,5 etatu, 0,75 etatu, 1 etatu, 1,25 etatu, 1,5 etatu, 2,0 etatu, 2,5 ir didesniu etatu, o statistinės analizės metu atsakymai buvo suskirstyti į tris kategorijas: 1 etatu, 1,25 etatu ir 1,5 etatu.
Į 31 klausimą ar esate patyrę agresiją, psichologinį spaudimą darbo metu iš pacientų ar jų lankytojų pusės atsakymai buvo suskirstyti niekada, retai į retai, o dažnai, nuolatos į dažnai.
Į 32 klausimą kaip dažnai galvojate keisti darbą atsakymai buvo (labai dažnai, dažnai, retai, labai retai, negalvoju) į tris grupes: dažnai, retai ir negalvoju.
Į 33 klausimą kaip dažnai ir kokį smurtą patyrėte per paskutinius 12 mėn. darbo metu atsakymo variantai buvo suskirstyti į tris grupes: nepatyriau, labai retai į nepatyriau; retai; o dažnai ir labai dažnai į dažnai.
Į 35 klausimą kaip Jūsų pasitenkinimą darbu įtakoja žemiau pateikti veiksniai ir atsakymo variantai buvo suskirstyti į tris grupes: neįtakoja, mažai įtakoja į neįtakoja; vidutiniškai įtakoja;
o įtakoja ir labai įtakoja į įtakoja.
Į 36 klausimą kaip vertinate santykius tarp kolektyvo narių atsakymus paskirstėme labai gerai, gerai, patenkinimai į gerai, o blogai ir labai blogai į blogai.
Į klausimus su atsakymo variantais labai dažnai, dažnai, retai, labai retai arba netenka, statistinės analizės metu į dažnai, retai ar netenka.
Į 43 klausimą apie respondentų amžių, statistinės analizės metu suskirstėme į tris grupes: iki 40 metų, 41-50 metų ir daugiau nei 50.
Į 45 klausimą apie respondentų šeimyninę padėtį suskirstėme į susituokę/gyvena neįregistravę santuokos, nesusituokę, išsiskyrę/našliai.
Į 46 klausimą apie tiriamųjų išsilavinimą atliekant statistinę duomenų analizę suskirstėme į dvi kategorija: aukštesnysis ir aukštasis.
2.4. Tyrimo imtis
Tyrimo imtis apskaičiuota OpenEpi programa. Prielaidos: Tikėtinas veiksnio paplitimas – 50 proc., pasikliovimo lygis -95 proc., paklaidos riba 0,05, planavimo poveikio koeficientas – 1- tyrimo imtis būtų 100. Tikėtinas neatsakiusiųjų procentas – 20 proc.. Iš viso 100/0,8=125.
Faktinė tiriamoji imtis 125 respondentai, tikintis, kad atsako dažnis ne mažesnis nei 80 proc..
2.5. Duomenų apdorojimas ir analizė
Gauti atsakymai į anketoje pateiktus klausimus buvo koduojami ir suvedami į kompiuterinę programą. Domenų suvedimui ir jų analizei buvo naudojama SPSS programa 25.0 versija. Taip pat, naudojome WinPepi programą apskaičiuoti pasikliautinus intervalus. Naudojamas pasikliautinis intervalas (PI) 95 proc. apibūdinti įverčiams. Prieš galutinę duomenų analizę gautus duomenis pakartotinai patikrinome. Apskaičiuojant taškelių ir intervalų įverčius – 95 proc.. paplitimas vertintas 95proc. pasikliautiniu intervalu. Tolydūs dydžiai analizuoti ANOVA metodu. Taip pat ,nominalinių ir ranginių duomenų analizėms naudoti metodai buvo šie: One- Sample Kolmogorov – Smirnov Test, One Way – ANOVA, Mann – Whitney Test, Fast Hoe Test, Kruskal – Wallis. Reikšmingumo lygmuo alfa pasirinktas 0,05. Skirtumas laikytinas statistiškai reikšmingu, kai p<0.05. Sąsajoms vertinti tarp kategorinių dvinarių kintamųjų buvo skaičiuojamas šansų santykis. Gautos medžiagos analizės pateikiamos lentelėse, kur yra pateikiamas atsakymų į anketos klausimus dažnis procentais, apklaustųjų skaičius, 95 proc.
Pasikliautiniai intervalai, statistinis reikšmingumas.
3. REZULTATAI
3.1. Respondentų charakteristika
Paklausti buvo Lietuvos radiologijos technologų asociacijos nariai t.y. radiologijos technologai.
Buvo apklausta moterų (93,8 proc.) daugiau nei vyrų (6,3 proc.).
Apklaustųjų amžius buvo suskirstytas į tris grupes. Rezultatai parodė, jog daugiausiai 53 respondentai (41,4 proc.) buvo >50 metų amžiaus, 41 respondentas (32 proc.) buvo tarp 41 -50 metų amžiaus ir mažiausią dalį sudarė 34 respondentai (26,6 proc.) < 40 metų amžiaus.
Didžioji dalis atsakiusiųjų (60,9 proc.) yra susituokę arba gyvena neįregistravę santuokos, o mažesnė dalis atsakiusiųjų (39,1 proc.) yra nesusituokę, išsiskyrę arba našliai.
Domėjomės kokį išsilavinimą turi radiologijos technologai. Rezultatai parodė, jog daugiau nei pusė respondentų (54,7 proc.) yra įgiję aukštąjį išsilavinimą (universitetinis, neuniversitetinis, magistras, mokslų daktaras), o mažiau nei pusė (45,3 proc.) aukštesnįjį išsilavinimą( technikumas, kolegija).
Atlikus statistinius skaičiavimus ir remdamasi darbo stažo skirstinio kvartolėmis išskyrėme 4 grupe turimo darbo stažo pagal išdirbtus metus, dėl mažos tiriamųjų imties, 4 grupes suskirstėme į 2. Rezultatai pasiskirstė gana tolygiai. Daugiausiai apklaustųjų turėjo didesnį metų darbo stažą nei mažesnį darbo stažą turintys radiologijos technologo kvalifikacinėje srityje (Lentelė Nr. 2).
2 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal bendrą darbo stažą savo
profesijoje (proc.) Bendras darbo stažas savo profesijoje
(metais)
Respondentų skaičius (%)
Mažiau iki 30 61 (47,7%)
30 ir > daugiau 67 (52,3 %)
Iš viso 128 (100%)
x2=16,888; lls=3; p=0,001; p<0,05
