Viktorija Jociūtė
V kursas, 12 grupėPROBIOTIKŲ VAIDMUO BURNOS SVEIKATAI.
SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Dr. Alma Pranckevičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
PROBIOTIKŲ VAIDMUO BURNOS SVEIKATAI. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
3
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(mokslinis laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil. Nr.
Mokslinio darbo
dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai
Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,6 0,3 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
4 14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16
Duomenų sisteminimas
bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys
lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20
Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 31 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar
jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė,
meta-regresija)? +1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
5
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai -1 balas 36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus?
-1 balas
-2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5 balo
-1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2
balai -1 balas 39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2
balo
-0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe
>20% (never
t.)
41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? -0,2 balo -0,5 balo 42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo
-0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
6 Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _________________________________ __________________________
TURINYS
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... 9
SANTRUMPOS ... 10
ĮVADAS ... 11
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 13
1.1Paieškos metodai ... 13
1.2Straipsnių atrankos etapai ... 13
1.3 Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai ... 13
1.4 Straipsnių kokybės vertinimas ... 14
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 15
2.1 Įtrauktų tyrimų charakteristika ... 17
2.2Pacientų įtraukimo į tyrimus metodika ... 19
2.3 Biocheminiai tyrimai ... 20
2.4Mikrobiologiniai tyrimai ... 21
3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28
IŠVADOS ... 37
PROBIOTIKŲ VAIDMUO BURNOS SVEIKATAI. SISTEMINĖ
LITERATŪROS APŽVALGA
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Probiotikai, kaip gerosios bakterijos vis dažniau
naudojami siekiant pagerinti žmonių sveikatą. Jie skiriami skrandžio bei žarnyno infekcijoms kontroliuoti, imuniteto stiprinimui, kovojant su stresu, alerginėmis reakcijomis, toksinių medžiagų poveikiu, taip pat įvairių kitų ligų prevencijai. Šios sisteminės apžvalgos tikslas įvertinti, kokią įtaką probiotikų naudojimas turi burnos sveikatai.
Medžiaga ir metodai. Straipsnių paieška atlikta PubMed mokslinėje duomenų bazėje.
Peržiūrėjus publikacijas, buvo atrinkti straipsniai viso teksto analizei. Po atrankos straipsnių kokybė buvo vertinama remiantis Oxford Centre for Evidence - based Medicine – Levels of Evidence patikimumo lygiais. Iš tyrimų paimti ir palyginti duomenys.
Rezultatai. Po pilnos publikacijų analizės 11 tekstų atitiko atrankos kriterijus. Straipsnių
kokybė įvertinta kaip aukšta ir vidutinė. Probiotikų vartojimas gali kontroliuoti dantų apnašas mažinant periodonto patogenų kiekį. Reguliarus jų naudojimas mažina vidutinio ir sunkaus laipsnio dantenų uždegimo bei periodontito klinikinę išraišką, taip pat pagerina apnašų, dantenų indeksų, periodonto kišenių zondavimo gylio, kraujavimo zondavimo metu klinikinius parametrus. Mažina išskiriamų uždegiminių citokinų kiekius.
Išvados. Probiotikai turi teigiamą įtaką burnos sveikatai. Pagerina periodonto būklę, mažina
periodonto kišenių gylį, kraujavimą zondavimo metu, stabdo periodonto ligų progresavimą. Pacientams su padidėjusia ėduonies rizika, kad būtų sumažintas Streptococcus mutans kiekis seilėse, turėtų būti skiriama Lactobacillus salivarius bakterijų rūšis.
Raktiniai žodžiai: probiotics, role of probiotics, oral health, oral diseases, periodontal
ROLE OF PROBIOTICS ON DENTAL HEALTH. A SYSTEMATIC
LITERATURE REVIEW
SUMMARY
The relevance of the problem and the purpose of the work. Probiotics, as good bacteria
are increasingly used to improve human health. They are used to control stomach and intestinal infections, to strengthen immunity, to combat stress, allergic reactions, toxic effects, as well as prevention of various other diseases. The purpose of this systematic review is to assess the impact of the use of probiotics on oral health.
Material and methods. The article search was caried out in the PubMed scientific database.
After publication screening, articles were selected for full-text analysis. After selection, study quality was estimated by Oxford Center for Evidence-based Medicine-Levels of Evidence. Data from research was extracted and compared.
Results. After full analysis of the publications, 11 texts met the selection criteria. The quality
of the articles was rated as high and medium. Probiotics can control dental plaque in reducing the amount of periodontal pathogens. Regular use reduces the clinical expression of moderate to severe gingivitis and periodontitis, as well as improves the clinical parameters of plaque, gingival indexes, periodontal pockets probing depth, bleeding on probing. Also reduces the amount of isolated inflammatory cytokines.
Conclusions. Probiotics have a positive effect on oral health. Improves periodontal condition,
reduces periodontal pocket depth, bleeding on probing, and stops the progression of periodontal diseases. Patients with an increased risk of caries to reduce the amount of Streptococcus mutans in saliva should be given Lactobacillus salivarius species.
Key words: probiotics, role of probiotics, oral health, oral diseases, periodontal diseases,
10
SANTRUMPOS
AngBS - kraujavimas zondavimo metu
BB-12 - Bifidobacterium animalis lactis BB-12 BOP – kraujavimas zondavimo metu
CAL – klinikinis prisitvirtinimo lygis CFU - kolonijas sudarantys vienetai GCF - dantenų vagelės skystis GI - dantenų indeksas
HNP 1-3 - žmogaus neutrofiliniai peptidai 1-3 IgA – imunoglobulinas A
IL - 1ß; 6; 8; 10; 17 – interleukinas 1ß; 6; 8; 10; 17 LGG - Lactobacillus rhamnosus GG
PI – apnašų indeksas
PPD – periodonto kišenės gylis REC - dantenų recesija
SD - standartinis nuokrypis
11
ĮVADAS
Didėjant atsparumui antimikrobiniams vaistams, XX a. pradžioje prasidėjo veržli probiotikų srities raida. Nuo to laiko buvo nustatytos įvairios galimos jų panaudojimo medicinoje galimybės. Probiotikų, kaip gerųjų bakterijų, vaidmuo gerinant žmonių sveikatą tapo patraukliu tyrimo objektu daugeliui mokslininkų. Probiotikai naudojami skrandžio bei žarnyno infekcijoms kontroliuoti, imuniteto stiprinimui, kovojant su stresu, alerginėmis reakcijomis, toksinių medžiagų poveikiu, taip pat įvairių kitų ligų prevencijai. Galima teigti, kad pastaraisiais metais probiotikai vis dažniau naudojami siekiant pagerinti žmonių sveikatą [3;9;10;11;20].
Mokslinėje literatūroje pateikiamas apibrėžimas, jog probiotikai tai „gyvi mikroorganizmai, kurie skirti tam tikru kiekiu, suteikia naudos šeimininko sveikatai“ [11;22]. Yra manoma, kad šios naudos suteikia antibakterinis poveikis, floros stabilizavimas bei organizmo imuninės sistemos moduliavimas [8].
Sveikų asmenų burnoje yra gerai subalansuota mikrobiota, kurią sudaro daugiau kaip 700 mikroorganizmų rūšių. Šios pusiausvyros sutrikimas, kuomet padidėja kenksmingų mikroorganizmų ir sumažėja naudingųjų mikroorganizmų kiekiai, sukelia pakitimus burnoje ir sudaro palankias sąlygas vystytis dantų kariesui bei periodonto ligoms. Manoma, kad šiandien probiotikų naudojimas yra naudingas burnos sveikatai, keičiant burnos mikrobiotą [21]. Moksliniai šaltiniai atskleidžia, kad probiotikai gali pakeisti burnos mikroorganizmus ir yra vis plačiau tyrinėjami kaip galintys užkirsti kelią arba padedantys gydyti tokias burnos ertmės ligas, kaip dantų ėduonis ar periodonto ligos, kurios yra susijusios su mikrobų sudėties pasikeitimu, bioplėvelės aktyvumu bei organizmo reakcija [2]. Daugumoje tyrimų tvirtinama, jog probiotikai, tarp kurių yra išskiriami grybai ir bakterijos, daro labai didelę įtaką virškinamojo trakto ligoms, todėl šiuo metu daugelis autorių bando įrodyti ir jų poveikį burnos sveikatai [2;10;18]. Amara A. A. kartu su bendraautoriais (2015) mikroorganizmams, kurie naudojami kaip probiotikai priskiria ne tik bakterijas, bet ir mieles ar pelėsius [4]. Tačiau Alok A. bei kiti (2017), pažymi jog dažniausiai naudojami probiotikai yra iš Lactobacillus ir Bifidobacterium genčių rūšių [3].
Šių organizmų veikimo mechanizmas burnoje ir žarnyne yra vienodas, tačiau veikimo mechanizmų pritaikomumas odontologijoje, burnos ligų profilaktikai ir gydymui dar nėra gerai ištirtas [3;10]. Manoma, jog probiotikų veikimo mechanizmas gali būti susijęs su pH modifikavimu, ligos sukėlėjų antagonizmu gaminant antimikrobinius junginius, konkuruojančius dėl patogenų susijungimo ir receptorių centrų, stimuliuojant imuninių ląstelių laktazės produkciją. Atskleidžiama, kad jie veikia imuninę sistemą per keletą molekulinių mechanizmų [3]. Probiotikų poveikis burnoje gali būti skirstomas į tiesioginį ir netiesioginį, kuomet tiesioginiam veikimui yra priskiriama tiesioginė sąveika su dantų apnašomis (atsparumas kolonizacijai), o netiesioginiam – probiotikų veikimas burnoje apimant įgimto ir įgyto imuniteto skatinimą [2;3].
12 Probiotikai gali teigiamai paveikti periodonto ligų bei ėduonies pažeidimų vystymąsi atstatant organizmo – mikrobų sąveiką, kad būtų atkurta homeostazė, kurios neįmanomą pasiekti taikant tradicinį gydymą. Todėl infekcinių burnos ligų paplitimas privertė mokslininkus ieškoti naujų burnos sveikatos reabilitacijos būdų pasitelkiant probiotikus [2;6].
Darbo tikslas: atlikti sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą, siekiant įvertinti, kokią įtaką
probiotikų naudojimas turi burnos sveikatai.
Uždaviniai:
1. Nustatyti kokią: teigiamą ar neigiamą įtaką probiotikų vartojimas turi burnos sveikatai.
2. Išsiaiškinti ar probiotikai padeda užkirsti kelią ir/arba gydyti burnos ertmės ir dantų ligas?
13
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI
BEI STRATEGIJA
1.1 Paieškos metodai
Mokslinių straipsnių paieška atlikta LSMU prenumeruojamoje elektroninėje mokslinių duomenų bazėje „PubMed”. Informacijos atranka atlikta remiantis standartiniais PRISMA reikalavimais pagal toje bazėje pritaikytą informacijos paieškos strategiją. Informacija apėmė 5 metų laikotarpį imtinai.
Paieškos metu buvo naudoti šie raktiniai žodžiai ir jų deriniai anglų kalba: probiotics, role of probiotics, oral health, oral diseases, periodontal diseases, caries, gingivitis, periodontitis. Raktinių žodžių deriniai buvo sudarinėjami naudojant jungtukus „OR“ ir „AND“. Pagrindinis raktinių žodžių derinys naudotas atliekant paiešką mokslinėje duomenų bazėje buvo šis: „oral health“ OR „oral diseases“ OR „periodontal diseases“ OR „caries“ OR „gingivitis“ OR „periodontitis“ AND „probiotics“ OR „role of probiotics“. Paskutinė straipsnių paieškos data 2018 vasario 27 diena.
1.2 Straipsnių atrankos etapai
Tyrimai iš LSMU prenumeruojamos „PubMed“ duomenų bazės buvo atrenkami keliais etapais. Visų pirma identifikuoti visi galimi straipsniai naudojant jau anksčiau minėtus raktinių žodžių derinius. Straipsniai ne senesni nei 5 metai, parašyti anglų kalba. Atlikus identifikuotų straipsnių atranką, atmesti straipsniai netinkamu pavadinimu. Kito etapo metu perskaityta ir įvertinta likusių straipsnių santrauka. Straipsniai, kurių santrauka neatitiko apžvalgos tikslų, buvo atmesti. Perskaičius publikacijų santraukas, jei jos atitiko straipsnių įtraukimo kriterijus buvo gaunamas pilnas publikacijos tekstas. Likę straipsniai buvo perskaityti, vertinant jų turinio tinkamumą sisteminei apžvalgai remiantis įtraukimo ir atmetimo kriterijais. Pašalinti straipsniai, kurių turinys neatitiko šių kriterijų arba nebuvo galimybės gauti pilnų straipsnių variantų. Galiausiai, prie pagal tinkamumą pasirinktų straipsnių buvo pridėti savarankiškai pasirinkti straipsniai.
1.3 Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai
Publikacijos, kurios atitiko šiuos reikalavimus buvo atrinktos galutinei rezultatų analizei. Pasirinkimo kriterijai:
Tyrimai atlikti per pastaruosius 5 metus. In vivo tyrimai.
Tyrimai atlikti su žmonėmis. Tyrimai parašyti anglų kalba.
14 Straipsnių atmetimo kriterijai:
Studijos, pateikiančios nespecifines, nesuformuluotas išvadas. Apžvalgos, sisteminės literatūros apžvalgos ir meta-analizės. Tyrimai su gyvūnais.
In vitro tyrimai.
Klinikiniai tyrimai senesni nei 5 metai. Tyrimai kuriuose tiriamieji buvo vaikai.
Studijos tiriančios probiotikų įtaką kitoms organizmo sistemoms, o ne burnos sveikatai.
1.4 Straipsnių kokybės vertinimas
Straipsnių kokybės vertinimas buvo atliekamas remiantis Oxford Centre for Evidence - based Medicine – Levels of Evidence patikimumo lygiais. Vertinant kokybę, pagal internetiniame puslapyje nurodytus kriterijus, visi straipsniai buvo suskirstyti į patikimumo lygius nuo 1 iki 5 [16]. A grupei priskiriami aukštos rekomendacijos nuoseklūs 1 lygio tyrimai. Jie patikimiausi, turi mažiausią sisteminių klaidų riziką. Žemiausio lygio publikacijų sisteminių klaidų rizika yra didžiausia ir jie priskiriami mažo patikimumo tyrimams.
15
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
Iš viso rasti 1753 bibliografiniai įrašai. Jiems taikyti anksčiau aptarti atrankos kriterijai ir į sisteminę literatūros analizę buvo įtraukta 11 publikacijų. Tinkami analizei straipsniai buvo atrenkami vadovaujantis PRISMA protokolu. Straipsnių paieškos strategija pavaizduota PRISMA flow diagramoje (1pav.). Visos atrinktos publikacijos turėjo būti ne senesnės nei 5 – erių metų, t.y. straipsniai turėjo būti publikuoti 2013 – 2017 metų laikotarpiu imtinai. Sisteminei literatūros analizei atrinkti straipsniai yra iš mokslinių publikacijų žurnalų tokių kaip: „Clinical Oral Investigations“, „Archivum Immunologiae et Therapiae Experimentalis“, „BMC Oral Health“, „Journal of Microbiology and Biotechnology“, „PLoS ONE“, „Journal of Clinical Periodontology“, „Journal of Periodontal Research“, „Journal of International Oral Health“, „Pathogens and Diseases“.
Straipsniuose buvo vertinamas uždegiminių citokinų (TNF-α, IL-1ß ir IL-17) atsakas pacientams, sergantiems lėtiniu periodontitu, imunoglobulino A (IgA) pokyčiai seilių sudėtyje, vertinant probiotikų veiksmingumą gydant periodontitą, gingivitą ar mažinant apnašų kiekį. Buvo tirtos Lactobacillus rhamnosus, Bifidobacterium animalis lactis, Lactobacillus salivarius, Lactobacillus reuteri, Lactobacillus paracasei probiotikų rūšys siekiant nustatyti jų poveikį klinikiniams parametrams [14;15;19;22;23].
Iš atrinktų straipsnių į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti šie duomenys: Bendra informacija – autorius, kalba, tyrimo metai.
Studijų charakteristika – tyrimo tipas (placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas; atsitiktinių imčių, dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas kryžminis tyrimas; atsitiktinių imčių, dvigubai aklas, placebo kontroliuojamas klinikinis tyrimas; atviras lyginamasis ir trumpalaikio vartojimo tyrimas; dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas lygiagrečių imčių klinikinis tyrimas), tyrimo tikslas, stebėjimo laikotarpis, pacientų amžius, periodonto būklė, tirtos bakterijų rūšys.
16
1 pav. PRISMA flow diagrama.
Ide nti fika vim as Atra nka Tinka mum as Įtr aukim as
Straipsniai, rasti atlikus paiešką PubMed duomenų bazėje (n = 1753)
Straipsniai pašalinus tyrimus su gyvūnais (n = 989)
Straipsniai, atmesti pašalinus tyrimus su gyvūnais (n = 764)
Straipsniai, atmesti remiantis pavadinimu (n = 877)
Straipsniai, atrinkti remiantis pavadinimu (n = 112)
Straipsniai, atmesti įvertinus jų santraukas (n = 80) Straipsniai, atrinkti remiantis
santraukomis (n = 32)
Straipsniai, atmesti remiantis atmetimo kriterijais (n = 16)
Straipsniai, atitikę atrankos kriterijus (n = 16)
Straipsniai, atmesti negavus pilnų publikacijų (n = 6)
Savarankiškai atrinkti tekstai (n = 1)
Straipsniai, įtraukti į sisteminę literatūros analizę (n = 11)
17
2.1 Įtrauktų tyrimų charakteristika
Septyni tyrimai įtraukti į sisteminę analizę buvo atsitiktinių imčių, dvigubai akli placebu kontroliuojami tyrimai, po vieną (viso 4 straipsniai) - atviras lyginamasis ir trumpalaikio vartojimo tyrimas; placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas; dvigubai aklas, palcebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas; dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas lygiagrečių imčių klinikinis tyrimas. Vertinant straipsnių patikimumą, pagal Oxford Centre for Evidence - based Medicine – Levels of Evidence patikimumo lygius septyni straipsniai priskiriami aukštos rekomendacijos grupei (tyrimai, kurių lygis 1b), likusieji 4 (priklausantys 2b lygiui) vertinami kaip vidutinės rekomendacijos. Žemos rekomendacijos tyrimų nebuvo.
Buvo įtraukta 11 tyrimų (491 dalyvis). Trys tyrimai įtraukti į sisteminę literatūros apžvalgą atsižvelgiant į tyrimo metodiką buvo priskirti biocheminiams tyrimams (Szkaradkiewicz A. K. ir kt.; Braathen G. ir kt.; Ericson D. ir kt.) likę 8 mikrobiologiniams. Lentelėje Nr. 1 pateikiama susisteminta straipsnių bendroji charakteristika.
Tiriamųjų pacientų amžius svyravo nuo 18 iki 59 metų. Pacientų sekimo laikotarpis buvo ne mažesnis kaip 2 savaitės, ilgiausias jų siekė 9 mėnesius. Viename tyrime (Ericson D.) nebuvo nurodyta tiriamųjų pacientų periodonto būklė, trijuose tyrimuose dalyvavo asmenys, kurių periodontas buvo sveikas, du tyrimai atspindėjo gingivitu sergančių asmenų periodonto būklę, likusiuose penkiuose straipsniuose pacientams buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo arba sunkus lėtinis periodontitas. Tyrimų imtys svyravo nuo 24 iki 64 pacientų. Vidutinė imtis – 44,6 paciento. Penkiuose tyrimuose buvo tirta Lactobacillus reuteri, dviejuose – Lactobacillus rhamnosus, dar dviejuose tyrimuose tirtas antikūnų prieš Streptococcus mutans kiekis, viename tyrime - Streptococcus mutans kiekis, dviejuose tyrimuose buvo nustatinėjami Porphyromona gingivalis bei Prevotella intermedia kiekiai. Likusiuose tyrimuose tirtos kitos bakterijos tokios kaip: Bifidobacterium animalis lactis, Streptococcus oralis, S. uberis, S. ratus, Tannerella forsythia, Aggregatibacter actinomycetemcomitans, Bifidobacterium subtilis ir kitos.
Lentelė Nr.1. Mokslinių straipsnių bendroji charakteristika. Eil. Nr. Tyrėjai Periodonto būklė Stebėjimo laikotarpis Pacientų amžius Imtis (pacie ntai) Tirtos bakterijų rūšys 1. Szkaradkiewicz A. K. ir kt. [19] Lėtinis vidutinio sunkumo periodontitas 4 sav. 31 – 46 m. 38 Lactobacillus reuteri 2. Braathen G. ir kt. [5] Sveikas periodontas 12 sav. 18 – 32 m. 47 Lactobacillus reuteri
18 3. Ericson D. ir kt. [7] Nenurodyta 12 sav. ir 4 tolimesnio sekimo 18 m. ir vyresni 24* Lactobacillus reuteri; antikūnų kiekis prieš Streptococcus mutans 4. Toiviainen A. ir kt. [23] Sveikas periodontas 4 sav. su 4 sav. įsibėgėjimo periodu Vidutinis amžius 24,3 m. 62* Lactobacillus rhamnosus; Bifidobacterium animalis lactis; Streptococcus mutans (kiekis) 5. Nishihara T. ir kt. [15] Sveikas periodontas 2 sav. 23 – 26 m. 64 Lactobacillus salivarius; antikūniai prieš Streptococcus mutans 6. Teughels W. ir kt. [22] Lėtinis periodontitas 12 sav. (sekamieji vizitai 3;6;9;12 sav.) Vyresni nei 35 m. 30 Lactobacillus reuteri; Porphyromona gingivalis (kiekis); Prevotella intermedia (kiekis) 7. Laleman I. ir kt. [12] Vid. sunkumo ar sunkus lėtinis periodontitas 24 sav.(sekami eji vizitai 4;8;12 ir 24 sav.) 37 – 58 m. 48 Streptococcus oralis; S. uberis; S. ratus; Prevotella intermedia (kiekis) 8. Morales A. ir kt. [14] Lėtinis periodontitas 9 mėn.(sekam ieji vizitai 3;6;9 mėn.) Vyresni nei 35m. 47 Lactobacillus rhamnosus; Tannerella forsythia (kiekis); Porphyromona gingivalis; Aggregatibacter actinomycetemcomit ans (kiekis) 9. Penala S. ir kt. [17] Lėtinis periodontitas 3 mėn. 25 – 59 m. 32* Lactobacillus salivarius; Lactobacillus reuteri 10. Alkaya B. ir kt. [1] Generalizuotas gingivitas 8 sav.(su 3 sav. pasiruošimo etapu) 18 – 31 m. 40 Bifidobacterium subtilis; Bifidobacterium megaterium; Bifidobacterium pumulus 11. Montero E. ir kt. [13] Gingivitas 6 sav. 18 – 55 m. 59* Lactobacillus plantarum; Lactobacillus brevis; Pediococcus acidilactici; Aggregatibacter
19 actinomycetemcomit ans (kiekis);
Tannerella forsythia (kiekis)
*Tyrimuose dalis pacientų dėl tam tikrų priežasčių (antibiotikų vartojimo, alergijos, persikėlimo į kitą gyvenamąją vietą) nebaigė tyrimo.
2.2 Pacientų įtraukimo į tyrimus metodika
Visuose 11 straipsnių pacientai dalyvaujantys tyrimuose turėjo atitikti tam tikrus įtraukimo ir atmetimo į tyrimą kriterijus. Visi pacientai turėjo būti kliniškai sveiki, todėl anamnezėje neturėjo būti nurodyta jokių sisteminių ligų. Priklausomai nuo tyrėjų, pacientai turėjo atitikti tam tikrą amžiaus cenzą (lentelė Nr.1). Lentelėje Nr.2 pateikiami susisteminti pagrindiniai įtraukimo į tyrimus kriterijai, pateikiant straipsnių skaičių bei nurodant autorius.
Lentelė Nr.2. Pagrindiniai įtraukimo į tyrimus kriterijai. Įtraukimo kriterijus Straipsnių
skaičius
Autoriai
Anksčiau neatliktas periodontologinis gydymas (6 mėn. iki tyrimo pradžios)
6 Alkaya B. ir kt. (2017) [1]; Ericson D. ir kt. (2013) [7]; Laleman I. ir kt. (2015)[12]; Morales A. ir kt. (2017) [14]; Szkaradkiewicz A. K. ir kt. (2014)[18]; Teughels W. ir kt. (2013)[22]
Nenaudotos papildomos priemonės (tarpdančių siūlai, irigatoriai, probiotikai, antiseptiniai tirpalai)
4 Braathen G. ir kt. (2017) [5]; Ericson D. ir kt. (2013) [7]; Penala S. ir kt. (2015) [17]; Szkaradkiewicz A. K. ir kt. [19]; Nevartoti antibiotikai 3 – 6 mėn.
laikotarpyje iki tyrimų pradžios
6 Alkaya B. ir kt. (2017)[1]; Ericson D. ir kt.(2013) [7]; Laleman I. ir kt. (2015)[12]; Morales A. ir kt. (2017) [14]; Penala S. ir kt. (2015) [17];* Teughels W. ir kt. (2013) [22] Pacientai sergantys periodontitu 5 Laleman I. ir kt. (2015) [12];
Morales A. ir kt. (2017) [14]; Penala S. ir kt. (2015) [17];
Szkaradkiewicz A. K. ir kt. (2014)[19]; Teughels W. ir kt. (2013)[22]
Pacientai sergantys gingivitu 2 Alkaya B. ir kt. (2017) [1]; Montero E. ir kt. (2017)[13] *Antibiotikai nevartoti 3 mėn. iki tyrimo pradžios.
Į du tyrimus pacientai buvo įtraukiami tuomet, kai kiekviename burnos kvadrante turėjo mažiausiai 3 natūralius dantis [12;22], viename tyrime dalyvavo pacientai turintys mažiausiai 14 nuosavų dantų [14], o kitame tyrime, burnoje turėjo būti jau nemažiau kaip 20 savų dantų [1].
20 Toiviainen A. (2014) tyrime Streptococcus mutans seilėse kiekis turėjo sudaryti ≥ 103 kolonijas sudarančių vienetų (CFU)/ml.
Visuose tyrimuose atmetimo kriterijai buvo panašūs. Susisteminus galima teigti, kad pagrindiniai atmetimo kriterijai buvo: sisteminių ligų ar būklių pasireiškimas [1;12-14;22]; antibiotikų ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas [1;12-14;22]; nėštumas bei maitinimas krūtimi [12;14;17;22]; rūkymas [1;13;17;22]; vaistų galinčių paveikti periodonto audinius vartojimas [12;17;22]; anksčiau atliktas periodontologinis gydymas [1;14;17]. Taip pat kaip atmetimo kriterijai straipsniuose buvo nurodyti ūminiai burnos ertmės pažeidimai, alergija laktozei, atliekamas odontologinis bei ortodontinis gydymas [1;13;17;22]. Į vieną tyrimą nebuvo įtraukiami pacientai, kurie dirbo odontologijos srityje [12].
2.3 Biocheminiai tyrimai
Šioje grupėje analizuojami 3 straipsniai, kuriuose vertinamas uždegiminių citokinų (TNF-α, IL-1ß ir IL-17) atsakas pacientams sergantiems lėtiniu periodontitu, imunoglobulino A (IgA) pokyčiai seilių koncentracijoje bei efektas vietiniam imunitetui. Lėtinis periodontitas gali būti apibrėžtas citokinų uždegiminiu atsaku išreikštu tumoro nekrozės faktoriaus – α (TNF – α), interleukino (IL) 1ß ir IL – 17 sekrecija. Citokinai vaidina svarbų vaidmenį sukeliant ir vystantis vietiniam uždegiminiam atsakui. TNF-α ir IL-1ß, daugiausia gaminami monocitų/makrofagų skatina uždegiminę organizmo reakciją, suaktyvinant keletą procesų tokių kaip padidėjęs sukibimo molekulių ant endotelio ląstelių išskyrimas, jungiamojo audinio ir endotelio ląstelių sužadinta chemokinazės gamyba bei kitų mediatorių atpalaidavimas. Savo ruožtu IL-17, išskirtas limfocitų Th-17, sudaro neutrofilų židinius uždegimo centre ir lygiagrečiai bendradarbiauja su TNF-α ir IL-1ß [19].
Visuose trijuose šios grupės tyrimuose buvo tirti probiotikai savo sudėtyje turintys Lactobacillus reuteri. Ericson D. ir kt. (2013) [7] atliktame tyrime papildomai buvo nustatinėjamas ir antikūnų prieš Streptococcus mutans kiekis. Pacientai buvo kliniškai sveiki ir anamnezėje nenustatyta jokių sisteminių ligų, jie 3 savaites nevartojo antibakterinių vaistų, taip pat vaistų nuo lėtinių ligų, nerūkė. Metus iki tyrimo pradžios tiriamiesiems nebuvo atliktas periodontologinis gydymas, jie reguliariai nenaudojo probiotikų produktų mėnesį laiko prieš įtraukimą į tyrimą, taip pat pacientai nenaudojo papildomų burnos higienos priemonių, tokių kaip tarpdančių siūlai, antiseptiniai skalavimo skysčiai ar burnos ertmės irigatoriai [5;19].
Į Braathen G. (2017) [5] bei Ericson D. ir kt. (2013) [7] atliktus tyrimus buvo įtraukiami pacientai nuo 18 metų, tačiau į Szkaradkiewicz A. K. (2014) ir kt. [19] atliktą tyrimą buvo įtraukiami asmenys nuo 31 metų. Šio tyrimo metu pacientams buvo atlikta profesionali burnos higiena valant konkrementus nuo dantų paviršių ultragarsiniu skaleriu bei instrumentais. Praėjus dviem savaitėms po higienos procedūrų, buvo atliktas klinikinis pacientų ištyrimas. Tiriamojoje grupėje visiems
21 pacientams buvo paimtas dantenų vagelės skystis iš visų periodonto kišenių. Probiotikai buvo skirti čiulpiamų tablečių, kurių sudėtyje buvo Lactobacillus reuteri štamo, išskiriančio vandenilio peroksidą, forma. Baigus gydymą probiotikų tabletėmis, lyginant su klinikine situacija prieš gydymą ir gautomis vertėmis, 18 pacientų iš 24 pasireiškė reikšmingas dantenų vagelės kraujavimo indekso, periodonto kišenės zondavimo gylio, klinikinio prisitvirtinimo lygio verčių sumažėjimas. Ryškiausias net 20 % indekso reikšmės sumažėjimas buvo nustatytas atliekant dantenų vagelės kraujavimo indeksą. Šio tyrimo rezultatai atskleidžia, kad daugeliui pacientų sergančių lėtiniu periodontitu ir gydytų geriamaisiais probiotikais su Lactobacillus reuteri padermėmis, ženkliai sumažina uždegiminių citokinų atsaką ir pagerina tokius klinikinius rodiklius, kaip periodonto kišenės gylis, klinikinis prisivirtinimo lygis ir kraujavimas zondavimo metu. Toks probiotikų poveikis gali lemti mažesnį sergamumą periodonto ligomis [19]. G. Braathen (2017) ir bendraautoriai [5] savo tyrime siekė palyginti seilių imunoglobulino A (IgA) ir parinktų interleukinų (IL) - 1ß, IL – 6, IL – 8 ir IL – 10 koncentracijas jauniems asmenims, kurių seilėse buvo aptikta arba neaptikta Lactobacillus reuteri po trijų savaičių probiotikų pastilių vartojimo. Tyrimo metu per visą laikotarpį 5 kartus buvo surinkti seilių pavyzdžiai. Buvo imami stimuliuotų ir nestimuliuotų seilių mėginiai. Tyrimo pradžioje 27 % dalyvių buvo nustatytas Lactobacillus reuteri, 42 % šios bakterijos buvo nustatytos iš karto po 3 savaičių probiotikų vartojimo. Asmenys, kurių seilėse buvo nustatyta L. reuteri turėjo ženkliai didesnę (P < 0,05) IgA koncentraciją seilėse ir % IgA/ baltymų išraišką po to kai probiotikų vartojimas buvo nutrauktas lyginant su tais, kurių seilėse nebuvo nustatyta L. reuteri bakterijų. Citokinų koncentracijos skirtumų nustatyta nebuvo. Apibendrinus galima sakyti, kad Lactobacillus reuteri kiekiai aptinkami seilėse sutampa su didesnėmis seilių IgA ir % IgA/baltymų koncentracijomis stimuliuotose seilėse po 3 savaičių kasdienio probiotikų pastilių vartojimo [5].
Dan Ericson (2013) ir kt. [7] tyrime antikūnų seilėse atsakas į Streptococcus mutans ir į Lactobacillus reuteri padermę buvo matuojamas prieš ir po kramtomosios gumos savo sudėtyje turinčios probiotikų kramtymą. Bendras IgA lygis nepasikeitė, bet išreikštas IgA baltymas % žymiai padidėjo tarp pirminio gydymo (13,5 %) ir po gydymo (14,4 %) tiriamojoje grupėje (P < 0,05). Tyrimo metu kontrolinėje grupėje nebuvo jokių pokyčių. Probiotikų reaktyviųjų antikūnų lygis tiriamojoje grupėje žymiai sumažėjo tarp seilių mėginių paimtų prieš ir po gydymo (nuo 12,2 % iki 9,0 %, P < 0,05). Panašiai, Streptococcus mutans antikūnų kiekis reikšmingai sumažėjo tiriamojoje grupėje (P < 0,05). Streptococcus mutans nuo 20,1 % iki 15,0 %, o Streptococcus sobrinus nuo 7,4 % iki 5,3 %.
2.4 Mikrobiologiniai tyrimai
Šioje grupėje analizuojami 8 straipsniai, kurių pagrindinis tyrimo objektas yra Lactobacillus rhamnosus, Bifidobacterium animalis lactis, Bifidobacterium subtilis, Bifidobacterium megaterium,
22 Bifidobacterium pumulus, Lactobacillus plantarum, Lactobacillus brevis, Lactobacillus salivarius, Lactobacillus reuteri, Lactobacillus paracasei, Streptococcus oralis, Streptococcus uberis, Streptococcus rattus, Peciococcus acidilactici probiotikų rūšys [1;12-15;17;22;23].
Mikrobiologinių tyrimų grupėje buvo du tyrimai, kurių metu tirtas Streptococcus mutans kiekis seilėse. Aino Toiviainen (2014) ir kt. [23] tyrimo tikslas buvo įvertinti per burną vartojamų Lactobacillus rhamnosus GG (LGG) bei Bifidobacterium animalis lactis BB-12 (BB-12) poveikį Streptococcus mutans kiekiui seilėse, apnašų kiekiui, dantenų uždegimui bei burnos mikroflorai esant sveikiems suaugusiesiems. Tetsuyo Nishihara (2014) su bendraautoriais [15] atlikto tyrimo metu siekė įvertinti pieno rūgšties bakterijų Lactobacillus salivarius poveikį ėduonies rizikos veiksniams.
Į pirmąjį tyrimą buvo pakviesti ir jame savanoriškai dalyvauti sutiko 62 asmenys, kurių seilėse Streptococcus mutans kiekis atitiko nustatytą kiekį (≥ 103 kolonijas sudarančių vienetų (CFU)/ml). Pirmasis išmatuotas rezultatas buvo Streptococcus mutans kiekis seilėse, o antrasis – apnašų indeksas. Buvo nustatinėjamas Silness-Löe apnašų ir Silness-Löe dantenų indeksai.
Vidutinės apnašų ir dantenų indeksų reikšmės statistiškai sumažėjo tiriamojoje probiotikų grupėje, tuo tarpu kontrolinėje grupėje nebuvo jokių pokyčių (p = 0,016 apnašų ir p = 0,012 dantenų indekso atveju). Atvejų skaičius su sumažėjusiomis Silness-Löe apnašų ir dantenų indeksų reikšmėmis atskleidžia teigiamą koreliaciją (r = 0,389; p = 0,037) ir jie taip pat buvo reikšmingai susiję (OR 5,8 95 %, CI 1,0 – 30). Kontrolinėje grupėje asmenų kurių apnašų ir dantenų indeksų reikšmės sumažėjo koreliacija nesieja ir ryšys nerastas. Taigi probiotikų pastilės sumažino abu Silness-Löe apnašų ir dantenų indeksus (p < 0,05) tiriamojoje grupėje, o tuo tarpu kontrolinėje grupėje nebuvo nustatyta jokių pokyčių. Nebuvo nustatyta jokių probiotikų sukeltų pokyčių seilių sudėtyje nei vienoje iš dviejų grupių.
Tetsuyo Nishihara (2014) su bendraautoriais [15] atvirojo lyginamojo tyrimo metu dalyvius atsitiktinai suskirstė į 4 grupes, kurios vartojo Lactobacillus salivarius WB21 (n = 17), L. salivarius TI 2711 (n = 16), Ovalgen® DC (antikūnai prieš gliukoziltransferazę iš Streptococus mutans) (n = 13) bei ksilitolio (n = 18) turinčias tabletes. Laktobacilų bei Streptococus mutans kiekis, seilių išsiskyrimo kiekis, seilių pH, seilių buferinis tūris buvo nustatyti prieš ir po tablečių vartojimo. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad priešingai, nei Aino Toiviainen (2014) atlikto tyrimo metu, Streptococus mutans kiekis seilėse sumažėjo L. salivarius WB21, TI 2711 bei Ovalgen® DC grupėse lyginant su ksilitolio grupe be reikšmingų skirtumų tarp grupių. Laktobacilų kiekis reikšmingai padidėjo L. salivarius WB21 ir L. salivarius TI 2711 grupėse lyginant su kitomis grupėmis. Vertinant seilių išsiskyrimo kiekį bei seilių pH nebuvo nustatyta jokių reikšmingų skirtumų tarp lyginamųjų grupių. Seilių buferinė talpa reikšmingai padidėjo L. salivarius TI 2711 (P = 0,003) bei Ovalgen® DC (P = 0,002) grupėse lyginant su ksilitolio grupe. Trumpalaikio vartojimo tyrimas atskleidė, kad
23 Lactobacillus salivarius WB21 savo sudėtyje turinčios tabletės reikšmingai mažina Streptococus mutans kiekį (P = 0,039) [15].
Keturiuose šiai grupei priskirtuose tyrimuose buvo tiriami pacientai, kuriems buvo taikytos konkrementų šalinimo bei dantų šaknų nulyginimo procedūros [12;14;17;22].
Atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamo klinikinio tyrimo, kurį atliko Teughels (2013) ir kt. [22] pagrindinis tikslas buvo įvertinti 12 savaičių po konkrementų šalinimo ir dantų šaknų nulyginimo procedūrų naudotų probiotikų pastilių, savo sudėtyje turinčių Lactobacillus reuteri, klinikinius ir mikrobiologinius rezultatus lyginant konkrementų šalinimo ir dantų šaknų nulyginimo procedūras derinamas su placebu. Šio tyrimo hipotezė buvo ta, kad papildomas pastilių su Lactobacillus reuteri vartojimas iš karto po konkrementų šalinimo ir dantų šaknų nulyginimo procedūrų suaugusiems, sergantiems periodontitu, pagerina klinikinius ir mikrobiologinius rezultatus lyginant tik su šiomis procedūromis. Laleman I. (2015) [12] su bendraautoriais atliktame tyrime taip pat, kaip ir prieš tai aptartame tyrime siekė įvertinti probiotikų tablečių, sudėtyje turinčių Streptococcus oralis, Streptococcus uberis ir Streptococcus rattus, poveikį po konkrementų šalinimo ir dantų šaknų nulyginimo procedūrų. Abiejų tyrimų stebėjimo laikotarpis truko 12 savaičių. Pacientai dalyvaujantys tyrime turėjo mažiausiai po 3 natūralius dantis kiekviename burnos kvadrante. Į Teughels (2013) [22] su bendraautoriais atliktą tyrimą buvo įtraukta 30 asmenų. 15 tiriamojoje grupėje (konkrementų šalinimas ir dantų šaknų nulyginimas + probiotikai) ir 15 kontrolinėje (konkrementų šalinimas ir dantų šaknų nulyginimas + placebas). Laleman I. (2015) [12] tyrime dalyvavo 48 pacientai. Pradinis tyrimas susidėjo iš visos burnos periodonto kišenių gylio matavimo šešiuose danties taškuose, dantenų recesijų matavimo, kraujavimo zondavimo metu. Taip pat paimti seilių bei virš ir podanteniniai apnašų mėginiai. Buvo apskaičiuoti dantenų ir periodonto indeksai remiantis Silness ir Löe.
Kaip pirminė periodonto terapija Teughels (2013) tyrimo metu buvo atlikta visos burnos vieno etapo dezinfekcija. Konkrementų šalinimo bei dantų šaknų nulyginimo procedūros buvo atliekamos dvi dienas iš eilės naudojant ultragarsinį skalerį su 0,12 % chlorheksidino tirpalo irigacija bei rankinius instrumentus. Visos klinikinės manipuliacijos buvo atliekamos to paties periodontologo.
Tyrimo rodikliai atskleidė duomenis, kad abiejose grupėse tyrimo pradžioje buvo panašus vidutinis periodonto kišenių zondavimo gylis. Atliktas gydymas reikšmingai sumažino periodonto kišenių zondavimo gylį (p < 0,05). Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių atlikus pilną burnos periodonto kišenių zondavimą nebuvo pastebėta nei tyrimo pradžioje nei 12 savaičių po tyrimo. Tačiau tiriamoji grupė tyrimo pabaigoje turėjo mažesnį periodonto kišenių gylį lyginant su kontroline grupe (p = 0,097). Jokių reikšmingų pokyčių vertinant klinikinį prisitvirtinimo lygį, recesijas bei dantenų kraujavimą zondavimo metu nebuvo pastebėta (p > 0,05). Vis dėlto klinikinis prisitvirtinimo lygis daugiau padidėjo grupėje naudojusioje probiotikus (p = 0,074). Reikšmingai didesnis
24 sumažėjimas (p < 0,05) Porphyromonas gingivalis kiekyje buvo nustatytas virš ir podanteniniuose apnašų bei seilių mėginiuose tiriamojoje grupėje 12 savaičių laikotarpyje lyginant su kontroline grupe. Taip pat buvo atskleista tendencija mažesniam P. gingivalis kiekiui seilėse 9 ir 12 savaičių apsilankymų metu tiriamojoje grupėje (p = 0,085 ir p = 0,098). Be to, 12 savaitę buvo nustatytas Prevotella intermedia reikšmingas sumažėjimas bei kiekis viršdanteninių apnašų mėginiuose (p = 0,074 ir p = 0,085), grupėje naudojusioje probiotikus. Seilių mėginiuose 12 savaitę šių bakterijų taip pat buvo ženkliai sumažėję (p < 0,05) tiriamojoje grupėje lyginant su kontroline grupe. Dėl visų kitų rezultatų, taip pat aptikimo dažnių, reikšmingų mikrobiologinių skirtumų tarp abiejų grupių nebuvo nustatyta.
Laleman I. (2015) [12] tyrime pirminis rezultatas buvo periodonto kišenių zondavimo gylis. Pagal kurį atlikus analizę periodonto kišenės suskirstytos į vidutines (4 – 6 mm) ir gilias (≥ 7mm). Antriniai rezultatai tai dantenų recesijos, klinikinio prisitvirtinimo lygio, dantenų kraujavimo zondavimo metu, mikrobiologiniai parametrai bei apnašų ir dantenų indeksai. Klinikinis prisitvirtinimo lygis buvo apskaičiuojamas kaip periodonto kišenių zondavimo gylio ir dantenų recesijos suma. Pirminiai ir antriniai rezultatai buvo gerokai pagerinti (p < 0,05) abejose grupėse vertinant 12 ir 24 savaites. Tačiau reikšmingų tarpgrupinių skirtumų bet kuriuo laikotarpiu nebuvo aptikta, išskyrus procentinę vietų su apnašomis išraišką, kuri ženkliai sumažėjo probiotikų grupėje lyginat su kontroline grupe 24-ąją savaitę. Be to, 12 savaičių laiko tarpsnyje, probiotikų grupės pacientų seilėse buvo nustatytas gerokai mažesnis Prevotella intermedia bakterijų kiekis, lygiai taip pat kaip ir Teughels (2013) atlikto tyrimo metu.
Alicia Morales (2017) bei kiti [14] siekė įvertinti Lactobacillus rhamnosus SP1 turinčių probiotikų paketėlių ir azitromicino tablečių kaip priedo nechirurginiam gydymui poveikį klinikiniams parametrams, Tannerella forsythia, Porphyromonas gingivalis ir Aggregatibacter actinomycetemcomitans kiekiui. Panašiai kaip ir Laleman‘o (2015) tyrime, taip ir čia, dalyvavo 47 savanoriai. Tačiau priešingai nei anksčiau aptartų tyrimų metu, tyrime dalyvavo pacientai, turintys mažiausiai 14 natūralių dantų, išskyrus trečiuosius krūminius dantis, taip pat turintys mažiausiai 10 galinių dantų ir anksčiau negydyti nuo periodontito.
Lėtinio periodontito diagnozė buvo nustatyta tuomet kai bent 5 dantų periodonto kišenių zondavimo gylis buvo ≥ 4mm, klinikinis prisitvirtinimo lygis ≥ 1 mm, 20 % kraujavimas po zondavimo ir radiologiškai nustatytas didelis kaulo netekimas [14]. Penala S., Kalakonda B. (2015) bei kitų [17] tyrime lėtinis periodontitas buvo diagnozuojamas, kai bent 4 dantims išmatuota ≥ 5 mm gylio periodonto kišenės, klinikinis prisitvirtinimo lygis ≥ 4 mm ir nustatytas blogas burnos kvapas. Jie savo tyrimu siekė įvertinti vietiškai vartojamų probiotikų efektyvumą kaip priedą po konkrementų pašalinimo ir dantų šaknų nulyginimo procedūrų gydant pacientus su lėtiniu periodontitu ir halitoze. Alicia Morales (2017) tyrimo koordinatorius dalyvius atsitiktinai suskirstė į tris gydymo grupes:
25 placebo (konkrementų šalinimas bei dantų šaknų nulyginimas + placebas) (n = 15), probiotikų (konkrementų šalinimas bei dantų šaknų nulyginimas + probiotikai) (n = 16) ir antibiotikų (konkrementų šalinimas bei dantų šaknų nulyginimas + antibiotikai) (n = 16). Buvo tirtas periodonto kišenių gylis, matuotas šešiuose danties taškuose, viršdanteninis apnašo kaupimasis, kraujavimas po zondavimo. Klinikinis prisitvirtinimo lygis buvo nustatytas matuojant atstumą nuo cemento – emalio jungties iki laisvųjų dantenų krašto ir nuo laisvųjų dantenų krašto iki kišenės/vagelės dugno. Podanteninių apnašų pavyzdžiai buvo paimti iš keturių periodonto vietų po vieną kiekviename kvadrante, kur klinikinis prisitvirtinimo lygis ≥ 1mm, periodonto kišenių zondavimo gylis ≥ 4mm ir nustatytas kraujavimas zondavimo metu. Šiame tyrime pagrindinis rezultatų kintamasis buvo klinikinio prisitvirtinimo lygio pokytis. Antriniai kintamieji – pokyčiai periodonto kišenių gyliuose, apnašų indekse, kraujavime zondavimo metu, pasikeitimai randamuose mikroorganizmuose, procentinės P. gingivalis, T. forsythia ir A. actinomycetemcomitans dalies pasikeitimai bei paplitimas.
Probiotikų grupėje buvo stebima reikšmingai sumažėjęs klinikinio prisitvirtinimo lygio netekimas 3 ir 9 tyrimo mėnesiais taip pat periodonto kišenių zondavimo gylio ir apnašų kaupimosi sumažėjimai visais sekimo laikotarpiais. Antibiotikų grupėje buvo pastebta ženklus klinikinio prisitvirtinimo lygio ir kraujavimo zondavimo metu sumažėjimas 3 ir 6 tyrimo mėnesiais, taip pat kaip ir reikšmingas sumažėjimas periodonto kišenių gylyje ir apnašų kaupimesi visais stebėjimo laikotarpiais. Lyginant su pradiniu laikotarpiu, buvo nustatytas reikšmingai sumažėjęs išauginamų mikroorganizmų kiekis probiotikų grupėje 6-ąjį sekimo mėnesį, o tuo tarpu antibiotikų grupėje šis sumažėjimas buvo stebimas visą tyrimo laikotarpį (p < 0.017). Verta pažymėti, jog procentinė P. gingivalis išraiška (p < 0,05) sumažėjo visose grupėse lyginant su pradiniu laikotarpiu. Reikšmingas sumažėjimas pacientų skaičiuje su P. gingivalis buvo nustatytas tik placebo grupėje (p < 0,05). Papildomas Lactobacillus rhamnosus bei azitromicino vartojimas pradinio gydymo metu lėmė panašų klinikinį ir mikrobiologinį pagerėjimą lyginant su placebo grupe. Penala S. ir kt. (2015) tyrimo metu, taip pat kaip ir Morales (2017) ir bendraautorių atliktame tyrime, šešiuose danties taškuose buvo išmatuoti ir užregistruoti klinikiniai parametrai: periodonto kišenės gylis, klinikinis prisitvirtinimo lygis, apnašų indeksas, modifikuotas dantenų indeksas, kraujavimo indeksas. Po ištyrimo visiems pacientams atliktos konkrementų šalinimo ir dantų šaknų nulyginimo procedūros naudojant ultragarsinį skalerį bei rankinius instrumentus. Gydymas lėmė reikšmingą zondavimo gylio sumažėjimą (P < 0,05) tiriamojoje ir placebo grupėse nuo pradinio etapo iki 3 mėnesio, tačiau tarpgrupiniai palyginimai neatskleidė statistiškai reikšmingų skirtumų zondavimo gylio sumažėjime tiriamojoje grupėje. Vis dėlto, tiriamajai grupei nustatytas mažesnis zondavimo gylis po 3 mėnesių, lyginant su kontroline grupe. Siekiant išsamiai įvertinti, zondavimo gyliai buvo suskirstyti į grupes: vidutines (4 - 6 mm) ir gilias kišenes (≥ 7 mm). Tiriamoji grupė šiuo atveju atskleidė statistiškai reikšmingą (P < 0,05) zondavimo gylio sumažėjimą vidutinio gylio kišenėse lyginant su kontroline
26 grupe. Abi grupės atskleidė reikšmingą klinikinio prisitvirtino įgijimą 3 mėnesio vizito metu lyginant su pradiniu etapu. Statistiškai reikšmingo klinikinio prisitvirtinimo padidėjimo nebuvo nustatyta tiriamojoje grupėje vidutinio gylio ir giliose kišenėse lyginant su kontroline grupe. Tiriamojoje grupėje stebimas statistiškai reikšmingas pagerėjimas apnašų, modifikuotame dantenų ir kraujavimo indeksuose 3 mėnesių laikotarpyje lyginant su kontroline grupe. Tarpgrupinis palyginimas parodė reikšmingą sumažėjimą tiriamojoje grupėje po 1 mėnesio atlikus BANA testą (mikrobų įvertinimą naudojant N - benzoyl - DL arginine – naphthylamidą).
Dviejuose šiai grupei priskirtuose tyrimuose, buvo tirti pacientai sergantys gingivitu. Kaip ir daugumoje anksčiau aptartų tyrimų jiems buvo nustatinėjami tokie klinikiniai parametrai kaip: periodonto kišenių zondavimo gylis, apnašų bei dantenų indeksai, kraujavimas zondavimo metu [1;12-14;17;22].
Alkaya B. (2017) ir kt. [1] siekė įvertinti dantų pastų, skalavimo skysčių ir dantų šepetėlių valiklių savo sudėtyje turinčių bakterijų klinikinį poveikį pacientams sergantiems generalizuotu gingivitu lyginant su placebu. Eduardo Montero, Margarita Iniesta (2017) ir kt. [13] tyrė pacientus sergančius gingivitu įskaitant asmenis su nedideliu prisitvirtinimo lygio netekimu (≤ 2 mm). Jų tikslas buvo įvertinti probiotikų derinio veiksmingumą gydant gingivitą ir įvertinti jo poveikį podanteniniams mikroorganizmams.
Tyrimui, kurį atliko Alkaya B. (2017) ir kt. [1] buvo atrinkta 40 pacientų. Komplektuojamojo vizito metu, 3 savaitės prieš klinikinį ištyrimą, visiems pacientams buvo atliktas konkrementų šalinimas arba burnos profilaktika ir pradėtas 3 savaičių valymo periodas. Pusė tiriamųjų naudojo produktus savo sudėtyje turinčius 5 × 107 Bifidobacterium subtilis, Bifidobacterium megaterium ir
Bifidobacterium pumulus sporų kolonijas sudarančių vienetų, kita dalis – placebo produktus, kurie savo forma, tekstūra, kvapu ir skoniu nesiskyrė nuo probiotikų produktų. Aštuonias savaites pacientai naudojo jiems skirtus produktus ir po to grįžo pakartotiniam vizitui, kurio metu buvo įvertinami tie patys matavimai kaip ir pradinio etapo metu. Kitame tyrime dalyvavo 59 asmenys, kurie atitiko įtraukimo atmetimo kriterijus. Dalyviai naudojant kompiuteriu sudarytą sąrašą atsitiktinai buvo suskirstyti į dvi grupes: tiriamąją, kuri gavo probiotikų tabletes su Lactobacillus plantarum, Lactobacillus brevis, Pediococcus acidilactici po 1 × 103 kolonijas sudarančių vienetų kiekvienai probiotikų rūšiai, naudotas 6 savaites 2 kartus per dieną (ryte ir vakare), bei placebo – naudojamas tokiu pačiu režimu, tik savo sudėtyje neturinčias gyvųjų bakterijų [13].
Pirmojo tyrimo metu, ryšium su apnašų ir dantenų indeksais nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių pradiniu etapu ir tarpgrupinių skirtumų komplektuojamuoju etapu ar po 8 savaičių produktų naudojimo. Be to, nebuvo rasta skirtumų tarp grupių, kai buvo analizuojami ir vidiniai grupių skirtumai tarp skirtingų laikotarpių. Priešingai apnašų ir dantenų indeksai buvo ženkliai sumažėję kontrolinėje ir probiotikų grupėse tarp pradinio etapo ir po tiriamųjų produktų
27 vartojimo (p < 0,001 visoms sąlygoms ir grupėms), tarp įtraukiamojo vizito ir pradinio vizito (p < 0,001 visoms sąlygoms ir grupėms) ir tarp komplektuojamojo ir 8 savaičių vizito (p < 0,001 visoms sąlygoms ir grupėms) [1]. Eduardo Montero (2017) ir kt. [13] tyrime taip pat nebuvo rasta statistiškai reikšmingų skirtumų vidutinėse dantenų indekso reikšmėse tarp grupių pradiniu laikotarpiu (p = 0,652) ir 6-ąją savaitę (p = 0,347). Dantenų indeksas ženkliai sumažėjo tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse lyginant pradinį laikotarpį ir tyrimo pabaigą (- 1,06 (SD 0,3) ir - 1,08 (SD 0,3) atitinkamai p < 0,001). Vertinant apnašų indeksą taip pat nebuvo nustatyta reikšmingų skirtumų tarp grupių pradiniu laikotarpiu (p = 0,385) ir 6-ąją savaitę (p = 0,059). Abiejose grupėse apnašų indeksas reikšmingai sumažėjo (− 0,39 (SD 0.3) ir − 0,44 (SD 0,3) atitinkamai tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse, p < 0,001).
Kalbant apie kraujavimą zondavimo metu abiejuose tyrimuose nustatyti labai panašūs rezultatai. Nebuvo atrasta jokių skirtumų tarp grupių nei įtraukimo į tyrimą metu, nei tyrimo pradžioje, nei tyrimo pabaigoje. Taip pat nebuvo rasta statistiškai reikšmingų kraujavimo zondavimo metu pasikeitimų tarp grupių, kai buvo lyginami skirtingi laiko intervalai [1;13]. Statistiškai reikšmingi pokyčiai kraujavime zondavimo metu buvo nustatyti grupėse tarp pradinio periodo ir po 8 savaičių (kontrolinė grupė p < 0,001, probiotikų grupė p < 0,001), tarp įtraukimo į tyrimą laikotarpio ir tyrimo pabaigoje (kontrolinė grupė p < 0,001, probiotikų grupė p < 0,001), tarp įtraukimo laikotarpio ir pradinio laikotarpio (kontrolinė grupė p < 0,001, probiotikų grupė p < 0,001) [1]. Kitame tyrime taip pat patvirtina, kad abiejose grupėse kraujavimas zondavimo metu ženkliai sumažėjo (p < 0,001) (0,2 (SD 0,2) tiriamojoje grupėje ir 0,28 (SD 0,2) kontrolinėje grupėje) [13].
Montero (2017) atliktame tyrime pacientams iš kiekvieno burnos kvadranto buvo paimta po vieną podanteninį apnašų mėginį iš tų vietų kur dantenų uždegimas buvo sunkiausias, taip siekiant nustatyti Aggregatibacter actinomycetemcomitans, Tannerella forsythia koncentracijas. Buvo stebimas reikšmingas A. actinomycetemcomitans sumažėjimas tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse (atitinkamai: − 0,97 (SD 1,3) ir − 1,06 (SD 1,3); p = 0,044 ir p = 0,017), tuo trapu reikšmingas T. forsythia sumažėjimas buvo stebimas tik tiriamojoje grupėje (−1,06 (SD 1,6); p = 0,008) [13].
28
3. REZULTATŲ APTARIMAS
Sisteminė literatūros apžvalga yra puikus būdas padedantis tiksliai atsakyti į suformuluotą tyrimo klausimą arba kelis giminingus klausimus, naudojant mokslinę literatūrą. Atliekant sisteminę literatūros analizę mokslinių publikacijų duomenų bazėse apžvalgai potencialiai tinkamiems literatūros šaltiniams suieškoti bei įvertinti, atsijoti tinkamiausiems, atrinktiems šaltiniams išanalizuoti, reikiamai informacijai pateikti, jai interpretuoti ir apibendrinti šiuo atveju yra naudojami PRISMA reikalavimai sisteminei literatūros analizei. Šia sistemine literatūros analize buvo siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką probiotikų naudojimas daro burnos sveikatai. Duomenų analizei buvo atrinkta 11 straipsnių. Susisteminta straipsnių apžvalga pagal tyrimo tikslą, tyrimo imtį, tipą ir rezultatus pateikiama 3 lentelėje.
Straipsniai įtraukti į sisteminę literatūros analizę buvo suskirstyti pagal tyrimo metodiką. Nors vieningos tyrimo metodikos ir nebuvo, tačiau buvo įžvelgti tam tikri bendri panašumai ir tyrimai taip suskirstyti į biocheminius [5;7;19] ir mikrobiologinius [1;12-15;17;22;23]. Iš to galima spręsti, kad mokslininkai įvairiais būdais siekia išsiaiškinti kokią įtaką probiotikų naudojimas daro burnos sveikatai ir ar jie gali pagelbėti gydant periodonto ligas bei siekiant išvengti dantų ėduonies. Tiriamieji įtraukti dalyvauti į tyrimus turėjo atitikti tam tikrus atrankos kriterijus. Asmenys dalyvaujantys tyrimuose turėjo nesirgti jokiomis sisteminėmis ligomis, neturėti alergijų, nevartoti antibiotikų 6 mėnesius iki tyrimo, taip pat negerti antibakterinių ar priešuždegiminių vaistų, jiems neturėjo būti taikytas periodontologinis gydymas. Aptariamuose tyrimuose dalyvavo asmenys nuo 18 iki 59 metų.
Penkiuose tyrimuose buvo tiriami asmenys sergantys periodontitu [12;14;17;19;22], dviejuose tyrimuose analizuojami sergantieji gingivitu [1;13] likusiuose 5 tyrimuose tiriamieji asmenys buvo sveiki [5;7;15;23]. Tyrimuose buvo atliekamas klinikinis periodontologinis ištyrimas: matuojamos periodonto kišenės [1;12;14;17;22], klinikinis prisitvirtinimo lygis [12;14;17], viename tyrime matuotos dantenų recesijos [12]. Analizuotas kraujavimas po zondavimo [1;12;14;17]. Taip pat buvo nustatinėjami dantenų [1;12;13;22;23] bei apnašų indeksai [12;13;22;23]. Trijuose tyrimuose buvo analizuojami biocheminiai parametrai [5;7;19]. Vienas iš biocheminių parametrų buvo seilių IgA, kuris vaidina svarbų vaidmenį užkertant kelią burnos ligoms [5]. Manoma, kad jis gali būti sveikatos ir ligos prognozės rodikliu. Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad geriamųjų probiotikų vartojimas sukelia IgA kiekio padidėjimą seilėse. Atsižvelgiant į burnos ekosistemą buvo įrodyta, kad didelis seilių IgA titras prieš Streptococcus mutans antigenus padeda apsaugoti nuo ėduonies [5;7]. Nustatyta, kad reikšmingai didesnė tumoro nekrozės faktoriaus α koncentracija dantenų vagelės skystyje aptinkama pacientams, sergantiems periodontitu, nei asmenims su sveiku periodontu. Be to, Passoja (2014) bei kiti pažymi, kad uždegiminių citokinų atsako intensyvumas apsprendžia lėtinio periodontito klinikinės formos sunkumą [19].
29 Penkiuose tyrimuose buvo tiriamas burnoje randamos mikrofloros Streptococcus mutans, Porphyromona gingivalis, Prevotella intermedia, Tannerella forsythia, Aggregatibacter actinomycetemcomitans seilėse kiekis [12-14;22;23]. Ženkliai sumažėjęs P. gingivalis kiekis buvo stebimas vartojant pastiles su Lactobacillus reuteri [22], taip pat probiotikų tablečių vartojimas reikšmingai mažina ir T. forsythia, P. intermedia kiekį [13;22], reikšmingų skirtumų tarp grupių vertinant A. actinomycetemcomitans kiekius seilėse nebuvo nustatyta [13].
Sisteminėje literatūros apžvalgoje analizuoti straipsniai atkleidžia, kad probiotikų vartojimas gali kontroliuoti dantų apnašas mažinant periodontopatogenų tarp jų ir Streptococcus mutans kiekį [23]. Galima manyti, kad tam tikrų streptokokų naudojimas daro įtaką periodonto sveikatai. Laleman I. ir kt. [12] atliktas tyrimas siekiantis įvertinti Streptococcus oralis, Streptococcus uberis ir Streptococcus rattus bakterijų esančių probiotikų pastilėse poveikį po konkrementų šalinimo ir dantų šaknų nulyginimo procedūrų neatskleidė šių tirtų streptokokų teigiamos naudos klinikiniams ar mikrobiologiniam poveikiui po šių procedūrų. Alicia Morales (2017) ir kt. [14] 9 mėnesių stebėjimo tyrime, probiotikų grupėje aptiko prisitvirtinimo lygio padidėjimą, sumažėjusias periodonto kišenes bei apnašų kiekį, kas lyginant su kitomis grupėmis nebuvo reikšminga, taigi tai iš dalies atitinka anksčiau aptartą Laleman ir bendraautorių tyrimą. Tačiau Teughels (2013) ir bendraautoriai savo atliktame tyrime atskleidė ženkliai geresnius rezultatus periodonto kišenių gylio sumažėjime ir klinikinio prisitvirtinimo lygio padidinime esant vidutinio gylio ar gilioms periodonto kišenėms, pacientams po konkrementų šalinimo ir dantų šaknų nulyginimo procedūrų naudojusiems probiotikus su Lactobacillus reuteri, lyginant su grupe gavusia placebą [22]. Probiotikų vartojimas kaip papildoma priemonė po konkrementų šalinimo ir dantų šaknų nulyginimo procedūrų buvo analizuojamas 4 iš 8 mikrobiologinių tyrimų grupei priskirtų straipsnių. Šiuose tyrimuose atskleista tai, kad kuo gilesnis periodonto kišenės gylis buvo zonduojamas tyrimų pradžioje, tuo labiau buvo išreikštas probiotikų poveikis [12;14;17;22]. L. reuteri skatina uždegiminių citokinų atsako mažėjimą pacientams sergantiems lėtiniu periodontitu. Asmenims sergantiems lėtiniu periodontitu ir gydytiems probiotikais stebimas sumažėjęs TNF-α, IL-1ß ir IL-17 citokinų kiekis periodonto kišenėse, o tai gali turėti klinikinę reikšmę užkertant kelią ligos progresavimui [19]. Taigi galima daryti išvadą, jog probiotikai turi teigiamą įtaką gydant periodonto ligas.
Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad vartojant probiotikų pastiles savo sudėtyje turinčias Lactobacillus reuteri stebimas gerokai sumažėjęs periodonto kišenių gylis, ypač giliose kišenėse, lyginant su pirminiais rezultatais, taip pat mažesnė dantų likusių su ≥ 5 mm periodonto kišenėmis procentinė išraiška [22]. Be to L. reuteri vartojimas sumažina uždegiminių citokinų dantenų vagelės skystyje kiekį, asmenims sergantiems gingivitu. Aino Toiviainen (2015) su bendraautoriais, padarė išvadas, kad LGG ir BB-12 probiotikų bakterijų derinys pagerina periodonto būklę sveikiems asmenims, nepakeičiant burnos mikrofloros ar dantų apnašų sukibimo savybių [23]. Siekiant
30 pagerinti probiotikų poveikį, jie turėtų būti pradedami vartoti iš karto po burnos dezinfekcijos procedūrų, atliekant konkrementų šalinimą ir dantų šakų nulyginimą.
Lyginant klinikinių tyrimų duomenis galima daryti išvadas, kad klinikinis ir mikrobiologinis probiotikų papildų poveikis yra susijęs su kiekviena probiotikų rūšimi. Tikėtina, kad šis specifiškumas gali būti praplėstas derinant įvairias probiotikų bakterijų rūšis, dozes bei papildomų medžiagų sukeliamus efektus. Reikalingi papildomi, ilgalaikiai, atsitiktinių imčių kontroliniai tyrimai, kurie padėtų įvertinti tinkamas probiotikų dozes skirtas profilaktiniams ir terapiniams tikslams.
Sisteminės apžvalgos trūkumai. Visi į sisteminė literatūros analizę įtraukti straipsniai buvo
nedidelių imčių. Tyrimuose nebuvo vieningos tyrimo metodikos, jie truko skirtingą laikotarpį, kas labai apsunkina straipsnių lyginamąją analizę. Daugumoje straipsnių buvo tiriamos skirtingų rūšių bakterijos. Probiotikų poveikio įvertinimas būtų tikslesnis, jei tyrimuose analizuojamų gerųjų bakterijų rūšys būtų tolygesnės.
31
Lentelė Nr.3. Susisteminta apžvalginė straipsnių lentelė. Tyrėjai Metai Tiriamųjų
skaičius
Tyrimo tikslas Tyrimo tipas Rezultatas
Szkaradkiewicz A. K. ir kt. [19]
2014 38 Įvertinti uždegiminių citokinų TNF – α, IL - 1ß ir IL- 17 atsaką pacientams sergantiems lėtiniu periodontitu ir vartojantiems geriamuosius probiotikus su Lactobacillus reuteri bakterijų rūšimi.
Placebu
kontroliuojamas klinikinis tyrimas
Dvigubai sumažėjęs TNF-α ir IL-17 lygis ir maždaug trigubas IL-1ß lygio sumažėjimas (TNF-α: 2.34±0.8; IL-17: 9.35±1.71; IL-1ß: 6.83±1.51).
Braathen G. ir kt. [5] 2017 47 Palyginti seilių imunoglobulino A (IgA) ir parinktų interleukinų (IL) - 1ß, IL – 6, IL – 8 ir IL – 10 koncentracijas jauniems asmenims, kurių seilėse buvo aptikta arba neaptikta Lactobacillus reuteri po trijų savaičių probiotikų pastilių vartojimo.
Atsitiktinių imčių, dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas
kryžminis tyrimas
Lactobacillus reuteri kiekiai aptinkami seilėse sutampa su didesnėmis seilių IgA ir % IgA/ baltymų koncentracijomis stimuliuotose seilėse po 3 savaičių kasdienio probiotikų pastilių vartojimo.
Citokinų koncentracijos skirtumų nustatyta nebuvo. Ericson D. ir kt. [7] 2013 24 Ištirti ar probiotikų vartojimas
kramtomojoje gumoje gali sukelti padidėjusį imuninį atsaką į Streptococcus mutans taip pat kaip nurytos probiotikų bakterijos.
Atsitiktinių imčių, dvigubai aklas, placebo kontroliuojamas
klinikinis tyrimas
Bendras IgA lygis nepasikeitė, bet išreikštas IgA baltymas % žymiai padidėjo (14,4 %) tiriamojoje grupėje (P < 0,05). Probiotikų reaktyviųjų antikūnų lygis tiriamojoje grupėje žymiai sužymėjo (nuo 12,2 % iki 9,0 %, P < 0,05). Streptococcus mutans antikūnų kiekis reikšmingai sumažėjo tiriamojoje grupėje (P < 0,05) nuo 20,1 % iki 15,0 %, o Streptococcus sobrinus nuo 7,4 % iki 5,3 %.
