Rokas Poška
5 kursas, 6 grupėPROBIOTIKŲ NAUDA PERIIMPLANTINIO MUKOZITO
IR PERIIMPLANTITO GYDYME. MOKSLINĖS
LITERATŪROS SISTEMINĖ APŽVALGA
Baigiamasis magistro darbasDarbo vadovas Dr. Doc. Gintaras Janužis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA
PROBIOTIKŲ NAUDA PERIIMPLANTINIO MUKOZITO IR PERIIMPLANTITO GYDYME. MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖ APŽVALGA
Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko
magistrantas ...
(parašas) Darbo vadovas ... (parašas) Rokas Poška 5 k. 6gr.
(vardas pavardė, kursas, grupė)
Doc. Dr. Gintaras Janužis. (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
2021m. balandžio 30 d.
(mėnuo, diena) 2021m. balandžio 30 d.. (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:... Recenzentas:...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai?
0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8 Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai
parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9 Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11 Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
12 Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14 Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15
Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)?
0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius?
0,6 0,3 0
20
Rezultatų aptarimas
(1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jų reikšmė?
0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?
0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?
0,4 0,2 0
27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?
0,2 0,1 0
29 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai
Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą?
+0,2 +0,1 0
31
Praktinės
rekomendacijos Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32 Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta- regresija)?
+1 +0,5 0
33 Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 35
Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas 36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus?
-1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5 balo -1 balas
38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų?
-2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo 40
Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.) 41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių
numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo,
vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos:
TURINYS
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... 9
SANTRUMPOS ... 10
ĮVADAS ... 11
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 13
1.1. Sisteminės apžvalgos protokolas ... 13
1.2. Straipsnių atrankos kriterijai ... 13
1.3. Straipsnių paieškos metodai ... 14
1.4. Tyrimo duomenų ir kintamųjų kaupimas ... 15
1.5. Tyrimų sisteminių klaidų rizikos vertinimas ... 15
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 16
2.1. Duomenų paieškos rezultatai ... 16
2.2. Atrinktų publikacijų sisteminių klaidų rizikos vertinimas ... 16
2.3. Įtrauktų tyrimų metodika ir charakteristika ... 17
2.4. Tiriamųjų populiacijos charakteristikos ... 18
2.5. Tyrimuose pateiktų rezultatų apžvalga ... 18
2.5.1. Probiotikų įtaka periimplantinio mukozito gydymui ... 18
2.5.2. Probiotikų įtaka periimplantito gydymui ... 19
3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 21
3.1. Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos ... 21
3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai ... 22
IŠVADOS ... 23
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 24
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 25
PROBIOTIKŲ NAUDA PERIIMPLANTINIO MUKOZITO IR PERIIMPLANTITO GYDYME. MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖ APŽVALGA
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Burnos mikrobiota yra viena įvairiausių žmogaus organizme. Vienas naujausių metodų jos pusiausvyrai ir burnos ligų gydymui yra probiotikų terapija. Po sėkmingų tyrimų su periodontito atvejais buvo iškelta hipotezė ir pradėti tyrimai su periimplantiniu mukozitu ir periimplantitu. Todėl šios sisteminės literatūros apžvalgos tikslas yra nustatyti papildomos probiotikų terapijos įtaką periimplantinių ligų gydymui.
Medžiaga ir metodai: Sisteminė literatūros apžvalga buvo atlikta pagal PRISMA kriterijus. Publikacijų paieška atlikta el. duomenų bazėse: PubMed Medline, The Cochrane Library, Science Direct, Wiley Online Library ir ResearchGate, kuriose buvo naudojami raktažodžiai: „peri-implantitis“, „periimplant mucositis“, „dental implant“ ir „probiotic“. Atranka buvo atliekama iki 2021 metų kovo 11 dienos pagal šiuos kriterijus: klinikiniai tyrimai su žmonėmis, kurių imtis >15 žmonių, straipsniai anglų kalba ir ne senesni nei 5 metai.
Rezultatai: Tyrimo metu buvo atrinktos ir išnagrinėtos 9 publikacijos, kurios padėjo apibendrinti PB panaudojimo galimybes gydant PiM ir PiI. Visi straipsniai atskleidė statistiškai reikšmingus periimplantinių būklių pagerėjimus po taikytos PB terapijos, tačiau tik 5 rado reikšmingus klinikinių rodiklių skirtumus tarp tiriamos ir kontrolinės grupės (p > 0,05). Tik 1 straipsnis rado teigiamą pokytį mikrobiotoje: Porphyromonas gingivalissumažėjo PiM grupėje po PB terapijos. Taip pat 1 straipsnis nustatė IL-6 ir IL-8 sumažėjimus PiM grupėje.
Išvados: Nustatyta, kad gydymas papildoma probiotikų terapija turi teigiamos įtakos PiM ir PiI ligų gydyme, kurį lemia klinikinių parametrų (PI, PD, BOP) pagerėjimas po gydymo. Mikrobiomos kiekybiniams ir kokybiniams pokyčiams burnoje PB terapija reikšmingos įtakos neturi. Keli tyrimai rado sumažėjusius citokinų lygius. Reikalingi tolimesni ilgalaikiai klinikiniai tyrimai, kad būtų patvirtinti biologinių parametrų teigiami pokyčiai.
Raktiniai žodžiai: Periimplantinis mukozitas, periimplantitas, burnos mikrobiota, probiotikai, probiotikų terapija, Lactobacillus.
BENEFITS OF PROBIOTICS IN THE TREATMENT OF PERI-IMPLANT MUCOSITIS AND PERI-IMPLANTITIS. SYSTEMATIC REVIEW
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: The oral microbiota is one of the most diverse in the human body. Probiotic therapy is one of the latest methods to retain its balance and to treat oral diseases. After successful studies with periodontitis, a hypothesis was raised and studies with peri-implant mucositis and peri-implantitis were initiated. Therefore, the aim of this systematic literature review is to determine the impact of adjuvant probiotic therapy on the treatment of peri-implant diseases.
Materials and methods: A systematic review was performed according to PRISMA criteria. Data search was performed in these databases: PubMed Medline, The Cochrane Library, Science Direct, Wiley Online Library, and ResearchGate, with keywords: implantitis, peri-implant mucositis, dental peri-implant, and probiotic. Selection was conducted until March 11, 2021 according to the following criteria: clinical trials with people (take > 15 people), articles in English, and not older than 5 years.
Results: 9 publications were selected and examined, to summarize the possibilities of using probiotics in the treatment of peri-implant mucositis and peri-implantitis. All articles revealed statistically significant improvements in peri-implant conditions after probiotic therapy but only 5 found significant differences in clinical parameters between the study and control groups (p > 0,05). Only 1 article found a positive change in the microbiota: Porphyromonas gingivalis decreased in the peri-implant mucositis group after therapy. Only 1 study identified reductions in IL-6 and IL-8 in the peri-implant mucositis group also.
Conclusions: Treatment with adjuvant probiotic therapy has shown a positive effect on the peri-implant mucositis and peri-implantitis diseases due to the improvement of clinical parameters (PI, PD, BOP). Quantitative and qualitative changes in the oral microbiome are not significantly affected by probiotic therapy. Several studies have found decreased levels of cytokines. Further long-term clinical trials are needed to confirm positive changes in biological parameters.
SANTRUMPOS
PB – probiotikaiPiM – periimplantinis mukozitas PiI – periimplantitas
M/o – mikroorganizmai
PD – periodonto kišenės zondavimo gylis BOP – kraujavimas po zondavimo
PI – apnašų indeksas GI – dantenų indeksas IS – implanto stabilumas
MBL – kraštinio kaulo praradimas PGR – polimerazės grandininė reakcija
11
ĮVADAS
Burnos mikrobiota yra viena didžiausių ir įvairiausių žmogaus organizme, kuri savo spektru nusileidžia tik žarnyno mikroorganizmams [1]. Pokyčiai burnos mikrofloroje gali sukelti ne tik burnos, bet ir sistemines ligas [1], todėl labai svarbu išlaikyti jų balansą. Vienas naujausių bakterijų pusiausvyros ir profilaktikos metodų yra probiotikų terapija. Dažniausiai terapijai vartojamos Lactobacillus ir Bifidobacterium padermės, kurios susidaro natūraliai žmogaus organizme [2]. Dėl teigiamos šių bakterijų terapijos žarnyno mikrofloroje buvo atlikti tyrimai burnos sveikatai ir periodontologinėms ligoms gydyti [3, 4, 5]. Pagrindiniai PB veikimo principai yra: a) konkuruoja su kitais mikroorganizmais dėl adhezijos prie ląstelių ir maistinių medžiagų, b) gamina antimikrobines medžiagas (rūgštis), c) sąveikauja su mikrobiniais patogenais ir slopina uždegimines reakcijas, d) indukuoja neimuninius gynybinius mechanizmus ir palaiko burnos homeostazę [2, 6]. Atliktuose tyrimuose buvo pastebėta, kad probiotikų vartojimas sumažina
Streptococcus genties bakterijų seilėse ir biofilme kiekį [2, 7], tačiau probiotikų bakterijos
nesiintegruoja ir neišlieka ilgesniam laikui nei seilėse, nei dantų biofilme [7]. Taip pat pabrėžiama, kad PB terapijos metu seilėse aptinkama daugiau Lactobacillus bakterijų, nei biofilme [7].
Dėl didėjančio implantų panaudojimo galimybių didėja ir su juo susijusių ligų kiekis, tačiau vis dar nėra bendro sutarimo dėl jų gydymo. Periimplantinis mukozitas yra gleivinės
uždegimas aplink funkcionuojantį implantą, o periimplantitas yra užsitęsęs uždegimas su kraštinio kaulo netekimu po biologinės kaulo remodeliacijos [8]. Atliktuose tyrimuose PiM paplitimas yra nuo 19 % iki 65 % (vidutiniškai 42,9 %), o PiI vyrauja nuo 1 % iki 47 % (vidutiniškai 21,7 %) [9, 10]. Dėl dažno šių patologinių būklių pasireiškimo yra nuolat ieškoma naujausių gydymo būdų ir adjuvantinė PB terapija yra vienas jų. Po sėkmingų tyrimų su periodontito atvejais buvo iškelta hipotezė ir pradėti tyrimai su periimplanto ligomis. Taip pat kaip gingivitas ir periodontitas, PiM ir PiI sukelia bakterinio biofilmo kaupimasis ir formavimasis, kuris daugiausiai susidaro iš
gramneigiamos anaerobinės mikrofloros [11].
Tiek sveiko dantų implanto, tiek periimplantito atveju audiniai yra kolonizuoti periodontopatinių m/o, tačiau PiI pasižymi didesne bakterijų įvairove [12-14]. „Raudonojo
komplekso“ bakterijos (Porphyromonas gingivalis, Tannerella forsythia) ir „oranžinio komplekso bakterijos“ (Prevotella intermedia, Fusobacterium nucleatum, Eubacterium nodatum) yra dažniau
aptinkamos periimplantitų atvejuose lyginant su sveikais implantais [13], o lyginant su periodontitais dažniau aptinkamos nekultivuojamos gramneigiamos kultūros [14].
Dėl didelės mikrobiotos įvairovės periimplanto ligų atveju ir dažnėjančių ligos apraiškų yra nuolat ieškoma naujų gydymo būdų, kurie palengvintų ligos eigą ir mažintų bakterijų
12 kolonizaciją. Todėl šios mokslinės literatūros apžvalgos metu siekiama nustatyti sąsają tarp
probiotikų, periimplantinio mukozito ir periimplantito.
Tyrimo tikslas: Atlikti sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą ir nustatyti probiotikų, naudojamų papildomai terapijai, įtaką periimplantinių ligų gydymui.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išanalizuoti probiotikų daromą įtaką klinikiniams periimplantinio mukozito ir periimplantito parametrams.
2. Nustatyti ir išanalizuoti probiotikų sąsają su burnos mikrobioma ir citokinų
13
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
1.1. Sisteminės apžvalgos protokolas
Sisteminei apžvalgai atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-OF-67 žiūrėti priede Nr.3). Sisteminės mokslinės literatūros apžvalgos protokolas sudarytas iš anksto laikantis PRISMA rekomendacijų apžvalgos planavimui, tikslų išsikėlimui, publikacijų atrankai ir duomenų analizei [15].
Naudojantis PICO metodika buvo formuluojamas probleminis sisteminės apžvalgos klausimas, atsižvelgiant į patologiją, intervenciją, kontrolę ir rezultatus: ar papildoma probiotikų terapija stimuliuoja periimplantinių patologinių būklių gijimą? PICO metodu klausimo
formulavimas vaizduojamas lentelėje Nr.1.
Lentelė Nr.1 Probleminio klausimo formulavimas naudojantis PICO metodu. PICO metodas Klausimo formavimo komponentų apibūdinimas
P - patologija Periimplantinis mukozitas ir periimplantitas (periimplantinės patologijos).
I - intervencija Periimplantinių būklių gydymas probiotikais.
C - kontrolė Periimplantinių būklių gydymas be probiotikų terapijos.
O - rezultatas Periimplantinių būklių atsistatymas (vertinant klinikinius parametrus ir mikrobiomos pokyčius) su PB terapija
Ar papildoma probiotikų terapija stimuliuoja periimplantinių patologinių būklių gijimą?
1.2. Straipsnių atrankos kriterijai
Mokslinės publikacijos į sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtrauktos remiantis kriterijais, kurie pavaizduoti lentelėje Nr.2.
14 Lentelė Nr.2 Atrankos kriterijai
Įtraukimo kriterijai Atmetimo kriterijai
Klinikiniai tyrimai su žmonėmis in vivo. Tyrimai su gyvūnais ar in vitro tyrimai. Straipsniai ne senesni nei 5 metai (įtrauktos
publikacijos nuo 2015 metų imtinai).
Straipsniai iki 2015 metų.
Straipsniai publikuoti anglų kalba. Straipsniai, kuriuose anglų kalba parašyta tik santrauka.
Studijos, kurių tiriamųjų imtis > 15 Vieno klinikinio atvejo analizės, sisteminės apžvalgos, metaanalizės, stendiniai pranešimai ir laiškai.
Periimplantinio mukozito ar periimplantito gydymas probiotikais.
Probiotikų terapijos taikymas periodontitų ir kitų burnos ligų gydyme.
1.3. Straipsnių paieškos metodai
Publikacijų paieška ir atranka buvo atlikta vieno tyrėjo, konsultuojantis su baigiamojo darbo vadovu. Duomenų paieška buvo atlikta: PubMed Medline, The Cohrane Library, Science Direct, Wiley Online Library ir ResearchGate mokslinėse duomenų bazėse, kuriose buvo naudojami raktiniai žodžiai ir jų deriniai: „peri-implantitis“, „periimplant mucositis“, „dental implant“ ir „probiotic“. Raktiniai žodžiai buvo pasirinkti išplėstinio terminų žodyno „MeSH Terms“ pagalba tam, kad būtų įtraukti kiti žinomi alternatyvūs medicininiai terminai. Paieškos metu buvo naudoti filtrai pagal darbo atrankos kriterijus.
Straipsnių atranka buvo atliekama dviem etapais. Iš pradžių straipsniai buvo atrinkti pagal pavadinimus ir santraukas bei atmestos pagal kriterijus darbui netinkančios,
besidubliuojančios publikacijos. Antrojo etapo metu, buvo perskaityti ir išanalizuoti pilni straipsnių tekstai, kurie pagal atrankos kriterijus buvo įtraukti į sisteminę literatūros apžvalgą, nurodant priežastis ir kiekį (priedas Nr.1).
Po publikacijų atrankos buvo peržiūrėti cituojami literatūros šaltiniai dėl galimai tinkamų sisteminei apžvalgai darbų įtraukimo. Paskutinė straipsnių paieškos data 2021 metų kovo 11 diena.
15 1.4. Tyrimo duomenų ir kintamųjų kaupimas
Atlikus straipsnių atranką, pagal pasiruoštą formą buvo atrinkti ir kaupiami reikalingi duomenys (priedas Nr. 2):
• Pagrindinis autorius, metai; • Tiriamųjų skaičius (imtis); • Tyrimo pobūdis;
• Tiriamieji ir atliekamas gydymas;
• Vertinti kriterijai (kintamieji) - kraujavimas po zondavimo (BOP); periodonto kišenės (zondavimo) gylis (PD), dantenų indeksas (GI), apnašų indeksas (PI), interleukinų žymenys, mikrobiomos įvairovė (DNR hibridizacija ar PGR tyrimas);
• Tyrimo rezultatai.
1.5. Tyrimų sisteminių klaidų rizikos vertinimas
Įtrauktų tyrimų sisteminių klaidų rizikos vertinimas buvo atliktas naudojantis „The Cochrane Collaboration‘s risk-of-bias (RoB 2) tool“ [16], kuris skirtas klinikiniams atsitiktinių imčių tyrimams įvertinti. Šis įrankis padeda įvertinti informacijos kiekio trūkumą tyrime, tiriamųjų atranką ir slaptą paskirstymą į grupes, aklą rezultatų vertinimą, intervencijos nuslėpimą ir
užslaptinimą tiek nuo tyrėjų tiek nuo tiriamųjų, atrinktą rezultatų pateikimą ir kitas paklaidas. Kohortiniams (neatsitiktinės imties) tyrimams buvo pritaikytas „Cochrane ROBINS-I“ [17] įrankis, kuris vertina: gydymo efekto nuspėjamumą (šalutinį poveikį), tiriamųjų atranką,
intervencijų klasifikaciją, nuokrypius nuo numatytos intervencijos, nepilnus rezultatų duomenis, rezultatų vertinimą ir atrinktą jų pateikimą.
16
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1. Duomenų paieškos rezultatai
Atliekant straipsnių paiešką pagal metodologijoje minėtuosius raktažodžius duomenų bazėse buvo rastos 147 publikacijos. Aktyvavus filtrus ir atmetus besidubliuojančias studijas, liko 41 straipsnis. Pirminio atrankos etapo metu (peržvelgiant pavadinimus ir santraukas) liko 21 straipsnis tolimesniam įvertinimui. Antrojo etapo metu, atlikus pilnas teksto analizes ir pritaikius atrankos kriterijus, galutinei sisteminei apžvalgai buvo atrinkti 9 straipsniai. Išsami publikacijų atrankos eiga grafiškai pavaizduota PRISMA diagramoje (Priedas Nr.1).
2.2. Atrinktų publikacijų sisteminių klaidų rizikos vertinimas
Kaip jau minėta metodikos dalyje, sisteminių klaidų rizikos vertinimas buvo atliktas standartizuotais „The Cochrane Collaboration‘s risk-of-bias“ įrankiais „RoB2“ [16] ir „ROBINS-I“ [17], kuris padeda įvertinti publikacijų rizikos lygmenį ir tinkamumą sisteminei apžvalgai. „RoB2“ vertinimas susideda iš 6 standartizuotų kriterijų, o „ROBINS-I“ iš 7, kurie suskirsto studijas į mažos (vertinimo simbolis „+“), vidutinės (vertinimo simbolis „-“), ar aukštos (vertinimo simbolis „x“) sisteminės klaidos rizikos galimybes.
Kai kurie tyrimai pasižymėjo aukšta [19, 25, 27] ar vidutine rizika dėl nepakankamo rezultatų užslaptinimo, atsitiktinio grupių paskirstymo ir slėpimo bei dėl nepilnų rezultatų duomenų.
Detalus rizikos vertinimo procesas ir informacija grafiškai pateikta lentelėse Nr.3 ir Nr.4, naudojant vizualizacinį „Robvis“ įrankį [18]:
17 Lentelė Nr.4 Atsitiktinės imties tyrimų sisteminių klaidų rizikos vertinimas
2.3. Įtrauktų tyrimų metodika ir charakteristika
Į sisteminę apžvalgą buvo įtrauktos devynios studijos [19-27], kurios tyrė probiotikų terapijos įtaką nors vienai iš patologijų: periimplantiniam mukozitui ar periimplantitui. 8 tyrimai buvo kontroliniai atsitiktinės imties tyrimai [19-22, 24-27] ir 1 buvo nekontroliuojamas klinikinis tyrimas [23]. Iš jų 2 tyrimai buvo kryžminio tipo („cross-over“) [25, 27] ir 1 studija buvo pilotinė [24], tačiau įtraukta į sisteminę apžvalgą, nes tiriamųjų imtis buvo pakankama, duomenys išsamūs ir publikacijos žurnalas turėjo aukštą citavimo indeksą (impact factor 3,7). Iš viso buvo ištirti ir į galutinius duomenis įtraukti 363 žmonės (tiriamųjų imtis svyravo nuo 19 iki 80) su 295
periimplantiniais mukozitais ir 123 periimplantitais (iš viso tirta 418 implantų).
Visi tyrimai vertino bent 3 klinikinius ar mikrobiologinius rodiklius: GI, PD, BOP, PI, MBL, interleukinų kiekį ar m/o kolonijų sudėtis. Nebuvo vienodų studijų, kurios būtų analizavusios visiškai vienodas parametrų kombinacijas ir sektų duomenis tais pačiais laiko intervalais. Trys
18 tyrimai buvo atlikti vertinant tik klinikinius parametrus [19, 23, 25]. Mikrobiologinė analizė
mikrobiomos pokyčiams stebėti buvo atlikta 5 tyrimuose: 4 autoriai tyrė PGR metodu [21, 24, 26, 27] ir 1 DNR hibridizacijos būdu [22]. 2 tyrimai vertino citokinų lygių pokytį [20, 22]. 7 autoriai probiotikų terapijai naudojo tik Lactobacillus reuteri [19-22, 24, 26, 27], V. Kokovic ir kt. [23]
Lactobacillus salivarius, Lactobacillus reuteri, Lactobacillus paracasei, ir Lactobacillus sakei, o C.
Mongardi su bendraautoriais naudojo Lactobacillus plantarum kartu su Lactobacillus brevis [25]. Dėl studijų heterogeniškumo meta-analizė nebuvo atlikta. Duomenys apie tyrimų charakteristikas pateikti priede Nr. 2.
2.4. Tiriamųjų populiacijos charakteristikos
Tyrimų duomenys apima 6 šalių populiacijas: 3 tyrimai atlikti Ispanijoje [20, 21, 26], 2 tyrimai Italijoje [23, 25], ir po 1 tyrimą Belgijoje [24], Švedijoje [22], Japonijoje [27] ir Saudo Arabijoje [19].
Tyrimuose buvo ištirti 210 vyrų ir 156 moterys, kurių amžiaus vidurkis buvo nuo 35,4 iki 68,8 metų. Jauniausias įtrauktas pacientas buvo 23 metų, o vyriausias 85.
Pacientai nesirgo jokiomis sisteminėmis ligomis, nevartojo probiotikų, antibiotikų ar NVNU 3 mėnesius iki gydymo ir jiems nebuvo atliktas periodontologinis gydymas 6 mėnesius iki tyrimo pradžios.
2.5. Tyrimuose pateiktų rezultatų apžvalga
2.5.1. Probiotikų įtaka periimplantinio mukozito gydymui
6 autoriai tyrė PB įtaką PiM gydymui [19-22, 25, 26]. F. Alqahtani ir kt. [19] tyrimas lygino PiM gydymą tarp rūkančiųjų ir nerūkančiųjų, o M. Galofre ir kt. tyrime [21] lygino PiM ir PiI gydimą tiek su PB, tiek su placebo. C. Mongardini su bendraautoriais [25] analizavo L.
plantarum ir L. brevis kaip papildomą terapiją po profesionalaus apnašų nuvalymo ir fotodinaminės terapijos. Likusios 3 studijos naudojo PB kaip papildomą terapiją po mechaninio implantų
nuvalymo [20, 22, 26].
Visi šeši tyrimai po PiM gydymo mechaniškai pašalinant uždegiminius audinius ir probiotikų terapijos rado klinikinių parametrų pagerėjimą, tačiau ne visi aptiko statistiškai
reikšmingą skirtumą tarp grupių. Fawaz Alqahtani ir kt. [19] rūkančiųjų grupėje skirtumo tarp PB papildomos terapijos ir tiktai mechaninio nuvalymo nepastebėjo, tačiau nerūkančiųjų grupėje PB veiksmingumas po 3 mėnesių pasireiškė PI, PD ir BOP statistiškai reikšmingu sumažėjimu grupėje
19 su PB (p < 0,05). A. J. Flichy-Fernandez ir kolegos [20] po 1 mėnesio gydymo PB terapija nustatė PI ir PD statistiškai reikšmingus sumažėjimus lyginant su kontroline grupe, o M. Galofre ir
bendraautoriai [21] nustatė PI sumažėjimą po 1 mėnesio ir BOP sumažėjimą tiek po 1, tiek ir po 3 mėnesių (p < 0,05). Likusios 3 studijos [22, 25, 26] per visą stebėjimo laikotarpį reikšmingų klinikinių pokyčių tarp tiriamųjų grupių nerado.
Trys tyrimai stebėjo mikrobiomos pokyčius tarp kontrolinės grupės ir PB terapijos [21, 22, 26]. Statistiškai reikšmingų pokyčių tarp mikrobiomos kokybinės ir kiekybinės sudėties skirtumo nebuvo. Tik M. Galofre ir kt. [21] rado statistiškai reikšmingą (p = 0,031) P. gingivalis pokytį po 9 mėnesių tarp PB (-0,34 ± 0,88) ir kontrolinės grupės (1,01 ± 1,65).
Dviejuose tyrimuose buvo matuoti ir sekami uždegiminių mediatorių duomenys iš krevikuliarinio periodonto audinių skysčio [20, 22]. A. J. Flichy-Fernandez tyrė IL-1b, IL-6 ir IL-8 koncentracijas, tačiau tik IL-6 (sumažėjo 0,66 pg/ml) ir IL-8 (sumažėjo 143,2 pg/ml) pokytis buvo reikšmingas PB grupėje (p < 0,05) [20]. H. Hallstrom ir bendraautorių tyrimas parodė sumažėjusius citokininų ir chemokininų lygius IL-1RA, IL-8, CCL5, TNF-a ir GM-CSF po 1 mėnesio (p < 0,05), tačiau skirtumo tarp tiriamos ir placebo grupės nebuvo [22].
2.5.2. Probiotikų įtaka periimplantito gydymui
4 tyrimai buvo atrinkti ir atlikti siekiant išsiaiškinti PB poveikį PiI gydyme [21, 23, 24, 27]. H. Tada ir bendraautorių tyrimas buvo kryžminio tipo ir tyrė PB poveikį kartu su
aritromicinu [27]. Jau minėtasis M. Galofre ir kt. [21] tyrimas analizavo PB poveikį tiek PiI, tiek PiM gydyme, o V. Kokovic ir kt. [23] atliko perspektyvųjį tyrimą su PB terapija ir individualia apnašo kontrole. I. Laleman su kolegomis [24] siekė išsiaiškinti papildomo PB terapijos poveikį nechirurginio PiI gydymo metodu.
Visi autoriai aptiko klinikinių parametrų pagerėjimą, tačiau tik keli iš jų buvo statistiškai reikšmingi. Dvi publikacijos rado PD sumažėjimą: M. Galofre ir kt. [21] po 90 d. stebėjimo laikotarpio (p = 0,036), o H. Tada ir kt. [27] po 1 ir 6 mėnesių sekimo (p < 0,05). PI reikšmingą sumažėjimą aptiko 2 tyrimai: V. Kokovic ir kt. [23] po 3 mėn. stebėjimo (p < 0,05), o I. Laleman [24] po 6 mėnesių (p = 0,002). Kraujavimo indeksų teigiami pokyčiai buvo rasti visuose tyrimuose, tačiau skirtinguose matavimuose: BOP sumažėjimą po 1 ir 3 mėnesių užfiksavo M. Galofre ir V. Kokovic su bendraautoriais tyrimuose [21, 23] (p < 0,05), o po 6 mėn. sekimo I. Laleman ir H. Tada su kolegomis pastebėjo sumažėjusius modifikuotus visos burnos kraujavimo lygmenis atitinkamai p < 0,001 [24] ir p = 0,04 [27] .
Trijose studijose PGR metodu buvo tikrinama burnos mikrobiomos sudėtis prieš gydymą ir tyrimo sekimo laikotarpiu [21, 24, 27]. Nei vienas autorius nerado statistiškai reikšmingo
20 m/o pokyčių skirtumo nei grupėse, nei lyginant jas tarpusavyje. M. Galofre ir kt. [21] pastebėjo didesnę kiekybinę mikrobinę sudėtį PiI grupėje lyginant su PiM visuose matuotuose laiko tarpuose.
Kiti matavimai, tokie kaip interleukinai, imuniniai žymenys ar chemokininai tyrimuose su PiI atlikti nebuvo.
21
3. REZULTATŲ APTARIMAS
3.1. Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos
Šios mokslinės literatūros sisteminės apžvalgos tikslas buvo išnagrinėti probiotikų kaip papildomos terapijos vartojimą nechirurginiam PiM ir PiI gydymui. Tyrimo metu buvo išnagrinėtos 9 publikacijos, kurios padėjo išsiaiškinti ir apibendrinti PB panaudojimo galimybes. Visi straipsniai atskleidė statistiškai reikšmingus periimplantinių būklių pagerėjimus po taikytos PB terapijos, tačiau trys tyrimai [21, 22, 26] nerado reikšmingos reikšmės tarp tiriamos ir kontrolinės grupės (p > 0,05). Tyrimų rezultatai parodo, kad PB efektas yra teigiamas, tačiau ilgesniam laikotarpiui ne visada turi didelės reikšmės, nes rezultatai panašūs pasiekiami ir placebo grupėje [19-27], todėl autoriai [19-22, 24-27] pabrėžia, kad periimplanto ligoms kontroliuoti svarbus mechaninis pirminis nuvalymas.
PB terapijos grupėse gydymui buvo naudotos skirtingos Lactobacilli padermės: L. reuteri [19-22, 24, 26, 27], L. plantarum kartu su L. brevis [25] ir L. salivarius, L. reuteri, L.
paracasei, L. sakei kombinacija [23], todėl sunku palyginti tarpusavyje šių preparatų veiksmingumą. Taip pat gydymo protokoluose skyrėsi dozės ir PB vartojimo būdai.
Pagrindiniai klinikiniai autorių vertinti parametrai buvo: PI, PD ir BOP. Reikšmingą apnašų sumažėjimą (p < 0,05) po PB terapijos abiejuose periimplantinėse būklėse bendrai, rado 5 autoriai [19-21, 23, 24]. Dantų implantų kišenių zondavimo gyliai vertinant abi ligas pagerėjo 4 publikacijose [19-21, 27]. Kraujavimo lygiai reikšmingai sumažėjo penkiose studijose: 3 autoriai nustatė BOP sumažėjimą [19, 21, 23], o 2 autoriai modifikuoto kraujavimo indekso [24, 27]. Būtent visi šie klinikiniai rodikliai parodo, kad po PB terapijos apnašas su bakterijomis kaupiasi mažiau, dėl to mažėja uždegimas, o kartu su juo mažėja zondavimo gylis ir kraujavimas.
Matuojant mikrobiologinius parametrus ir vertinant mikrobiomos sudėtį, probiotikai įtakos gydant PiM ir PiI ligas neturėjo nei skirtinguose vertinimo laikotarpiuose, nei lyginant su kontroline grupe. Tik M. Galofre ir kt. [21] rado statistiškai reikšmingą P. gingivalis sumažėjimą po 9 mėnesių PiM grupėje ir išmatavo PiI grupės didesnius kiekybinius mikrobiomos rodiklius
lyginant su PiM. Kadangi ne visi tyrimai tyrė m/o pokyčius reikalingi tolimesni tyrimai su didesne imtimi ir ilgesniu sekimo laikotarpiu, naudojant PGR metodą, kurie leistų nustatyti PB
veiksmingumą bakterinio lygmens atžvilgiu.
Citokinų teigiami pokyčiai buvo aptikti tiriamojoje PiM grupėje [20, 22], o lyginant su kontroline, reikšmingas skirtumas buvo rastas tik IL-6 ir IL-8 pokyčiuose [20]. Deja, tyrimuose su PiI citokinų lygiai matuoti nebuvo ir palyginti šiai dienai rezultatų negalima.
22 Probiotikų terapija yra pakankamai naujas gydymo metodas, kuriam dar reikia laiko ir tyrimų, panaudojimo galimybėms ištirti. Šiuo metu trūksta įrodymų, kad būtų galima aiškiai teikti apie jų naudą ir būtinybę periimplantologinių ligų gydyme. Kadangi trūksta vienodų tyrimų yra sunku susisteminti rezultatus bei sudėlioti vienintelį ir teisingiausią gydymo būdą. Tam yra reikalingi tolimesni tyrimai, kurie būtų panašūs į jau esamus ir leistų sudėlioti tikslesnes gydymo gaires ir atlikti metaanalizes kiekybiniam duomenų palyginimui atlikti.
3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai
Pagrindiniai sisteminės apžvalgos trūkumai yra susiję su straipsnių kiekybiniu trūkumu, kadangi tyrimai su probiotikų terapija burnos lygų gydyme ir ypač periimplantinių ligų yra ganėtinai nauji (iki 2015 metų buvo atlikti vos keli tyrimai su implantais). Todėl dar trūksta didesnių tyrimų imčių ir tarpusavio jų homogeniškumo, kurie leistų atlikti kokybiškesnę literatūros apžvalgą ir duomenų susisteminimą su metaanalize. Taip pat tyrimuose naudoti skirtingi gydymo būdai, probiotikų dozės ir rūšys.
Reiktų atsižvelgti ir į tai, kad pagal „Cochrane“ rekomendacijas vertinant sistemines klaidas nemažai straipsnių atitiko vidutinės ar aukštos rizikos tikimybę.
Literatūros apžvalgos kokybės aukštesnius standartus garantuotų išankstinis registravimas tarptautinėje sisteminių literatūros apžvalgų sistemoje „PROSPERO“.
23
IŠVADOS
1. Nustatytas reikšmingas klinikinių parametrų pagerėjimas periimplantinio mukozito ir
periimplantito atvejuose po probiotikų vartojimo. Svarbiausia, kad PB terapija padeda sumažinti apnašų lygį ir kraujavimą, dėl kurių mažėja uždegimas ir tolimesnis ligų progresavimas.
2. Mikrobiomos kiekybiniams ir kokybiniams pokyčiams burnoje PB terapija reikšmingos įtakos neturi. Tik 1 mokslinis darbas aptiko P. gingivalis kiekybinį sumažėjimą periimplantinio mukozito gydyme po 90 dienų. Gydymas PB padeda sumažinti citokinų (TNF-a, GM-CSF), interleukinų (IL-1b, IL-6, IL-8, IL-1RA) ir chemokinų (CCL5) lygius krevikuliarinianiame periodonto audinių skystyje aplink PiM paveiktus implantus.
3. Probiotikai gali būti taikomi periimplantito prevencijai, kadangi PB mažina apnašo kaupimąsi, kraujavimą bei imunomoduliatorių lygį periimplantinio mukozito atveju ir neleidžia jam progresuoti.
24
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Nagrinėtos publikacijos parodė, kad yra teigiama sąsaja tarp probiotikų terapijos ir periimplantologinių patologijų gydymo. Remiantis šiai dienai atliktais tyrimais galima teigti, kad prieš naudojant PB svarbiausia atlikti mechaninį apnašų nuvalymą nuo implanto ir gerinti jo
individualią kontrolę, tam kad būtų pasiekti geresni zondavimo rodikliai, mažėtų audinių uždegimas ir kraujavimas.
Probiotikus galima vartoti profilaktikos tikslais, nes jie mažina apnašo sankaupas ir biofilmo formavimąsi taip sumažindami galimybę tolimesniam periimplantinių ligų progresavimui.
Kadangi tyrimų nėra pakankamai, skiriant PB terapiją rekomenduojama sekti
periodiškai pacientus ir esant galimybei atlikti tyrimus, kurie būtų panašūs į ankstesniuosius. Tokiu būdu bus galima palyginti rezultatus ir sudaryti tikslesnius gydymo protokolus.
Rekomendacija gydytojui odontologui atliekant kontroliuojamą atsitiktinės imties tyrimą nusistatyti PB dozę ir vartojimo būdą, fiksuoti klinikinius parametrus (PD, PI, GI, BOP, MBL), interleukinų žymenis ir atlikti realiojo laiko PGR tyrimą mikrobiomos kokybinei ir kiekybinei analizei atlikti. Sekimą ir duomenų aprašymą atlikti po 1, 3 ir 6 mėnesių laikotarpio.
25
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Deo PN, Deshmukh R. Oral microbiome: Unveiling the fundamentals. J Oral Maxillofac Pathol. 2019;23(1):122-128. doi:10.4103/jomfp.JOMFP_304_18
2. Haukioja A. Probiotics and oral health. Eur J Dent. 2010;4(3):348-355.
3. Teughels, W, Durukan, A, Ozcelik, O, Pauwels, M, Quirynen, M, Haytac, MC. Clinical and microbiological effects of Lactobacillus reuteri probiotics in the treatment of chronic periodontitis: a randomized placebo‐controlled study. J Clin Periodontol 2013; 40: 1025– 1035.
doi: 10.1111/jcpe.12155.
4. Yanine, N., Araya, I., Brignardello-Petersen, R. et al. Effects of probiotics in periodontal diseases: a systematic review. Clin Oral Invest 17, 1627–1634 (2013). https://doi.org/10.1007/s00784-013-0990-7
5. Gruner D, Paris S, Schwendicke F. Probiotics for managing caries and periodontitis: Systematic review and meta-analysis. J Dent. 2016;48:16-25. doi:10.1016/j.jdent.2016.03.002
6. Jain P, Sharma P. Probiotics and their efficacy in improving oral health: A review. Journal of Applied Pharmaceutical Science 2012. 2. 151-163. 10.7324/JAPS.2012.21128.
7. Arweiler NB, Auschill TM, Heumann C, Hellwig E, Al-Ahmad A. Influence of Probiotics on the Salivary Microflora Oral Streptococci and Their Integration into Oral Biofilm. Antibiotics. 2020; 9(11):803. https://doi.org/10.3390/antibiotics9110803
8. Zitzmann NU, Berglundh T. Definition and prevalence of peri-implant diseases. J Clin Periodontol. 2008;35(8 Suppl):286-291. doi:10.1111/j.1600-051X.2008.01274.x
9. Derks J, Tomasi C. Peri-implant health and disease. A systematic review of current epidemiology. J Clin Periodontol. 2015;42 Suppl 16:S158-S171. doi:10.1111/jcpe.12334 10. Salvi GE, Cosgarea R, Sculean A. Prevalence of Periimplant Diseases. Implant Dent.
2019;28(2):100-102. doi:10.1097/ID.0000000000000872
11. Lang NP, Berglundh T; Working Group 4 of Seventh European Workshop on Periodontology. Periimplant diseases: where are we now?–consensus of the Seventh European Workshop on Periodontology. J Clin Periodontol 2011;38:178-81.
12. Sahrmann P, Gilli F, Wiedemeier DB, Attin T, Schmidlin PR, Karygianni L. The Microbiome of Peri-Implantitis: A Systematic Review and Meta-Analysis. Microorganisms. 2020;8(5):661. Published 2020 May 1. doi:10.3390/microorganisms8050661
26 in patients with healthy dental implants and peri-implantitis using microbiome sequencing
methods: a systematic review. Health for All: 2020 - International Students’, Doctoral and Residents’ Conference: Science for Health : Abstract Book : [19-20 November, 2020, Kaunas, Lithuania], 127–129.
14. Lafaurie GI, Sabogal MA, Castillo DM, Rincón MV, Gómez LA, Lesmes YA, Chambrone L. Microbiome and Microbial Biofilm Profiles of Peri-Implantitis: A Systematic Review. J Periodontol. 2017 Oct;88(10):1066-1089. doi: 10.1902/jop.2017.170123. Epub 2017 Jun 19. 15. Moher D, Liberati A, Tetzlaff J, Altman DG, The PRISMA Group. Preferred Reporting Items for
Systematic Reviews and Meta-Analyses: The PRISMA Statement. PLoS Med 2009 6(7) 16. Higgins JPT, Savović J, Page MJ, Elbers RG, Sterne JAC. Chapter 8: Assessing risk of bias in a
randomized trial. In: Higgins JPT, Thomas J, Chandler J, Cumpston M, Li T, Page MJ, Welch VA (editors). Cochrane Handbook for Systematic Reviews of Interventions version 6.2 (updated February 2021). Cochrane, 2021.
17. Sterne JAC, Hernán MA, Reeves BC, Savović J, Berkman ND, Viswanathan M, Henry D, Altman DG, Ansari MT, Boutron I, Carpenter JR, Chan AW, Churchill R, Deeks JJ, Hróbjartsson A, Kirkham J, Jüni P, Loke YK, Pigott TD, Ramsay CR, Regidor D, Rothstein HR, Sandhu L,
Santaguida PL, Schünemann HJ, Shea B, Shrier I, Tugwell P, Turner L, Valentine JC, Waddington H, Waters E, Wells GA, Whiting PF, Higgins JPT. ROBINS-I: a tool for assessing risk of bias in non-randomized studies of interventions. BMJ 2016; 355; i4919; doi: 10.1136/bmj.i4919.
18. McGuinness, LA, Higgins, JPT. Risk-of-bias VISualization (robvis): An R package and Shiny web app for visualizing risk-of-bias assessments. Res Syn Meth. 2020; 1- 7.
https://doi.org/10.1002/jrsm.1411
19. Alqahtani F, Alqahtani M, Shafqat SS, Akram Z, Al-Kheraif AA, Javed F. Efficacy of mechanical debridement with adjunctive probiotic therapy in the treatment of peri-implant mucositis in
cigarette-smokers and never-smokers. Clin Implant Dent Relat Res. 2019;1–7. https://doi.org/10.1111/cid.12795
20. Flichy-Fernandez AJ, Ata-Ali J, Alegre-Domingo T, Candel-Marti E, Ata-Ali F, Palacio JR, et al. The effect of orally administered probiotic Lactobacillus reuteri-containing tablets in periimplant mucositis: a double-blind randomized controlled trial. J Periodontal Res 2015 Dec;50(6):775-785. 21. Galofré M, Palao D, Vicario M, Nart J, Violant D. Clinical and microbiological evaluation of the
effect of Lactobacillus reuteri in the treatment of mucositis and peri-implantitis: A triple-blind randomized clinical trial. J Periodont Res. 2018;00:1–13. https://doi.org/10.1111/jre.12523
27 22. Hallstrom H, Lindgren S, Widen C, Renvert S, Twetman S. Probiotic supplements and
debridement of peri-implant mucositis: a randomized controlled trial. Acta Odontol Scand 2016;74(1):60-66.
23. Kokovic V, Todorovic VS, Kokovic A, Saini R. The Effectiveness of Orally Administered
Probiotic on Peri-Implant Tissue Condition: A Prospective Study. BEMS Reports, 2018;4(1):17-9. 24. Laleman I, Pauwels M, Quirynen M, Teughels W. The usage of a lactobacilli probiotic in the
non-surgical therapy of peri-implantitis: A randomized pilot study. Clin Oral Impl Res. 2020;31:84–92. https ://doi. org/10.1111/clr.13555
25. Mongardini, C., Pilloni, A., Farina, R., Di Tanna, G., & Zeza, B. (2017). Adjunctive efficacy of probiotics in the treatment of experimental peri-implant mucositis with mechanical and
photodynamic therapy: a randomized, cross-over clinical trial. Journal of Clinical Periodontology, 44(4), 410–417. doi:10.1111/jcpe.12689
26. Peña M, Barallat L, Vilarrasa J, Vicario M, Violant D and Nart J. Evaluation of the effect of probiotics in the treatment of peri-implant mucositis: a triple-blind randomized clinical trial. Clinical Oral Investigations 2018; 23:1673-1683.
27. Tada H, Masaki C, Tsuka S, Mukaibo T, Kondo Y and Hosokawa R. The effects of Lactobacillus reuteri probiotics combined with azithromycin on peri-implantitis: A randomized
28
PRIEDAI
29 Priedas Nr. 2 Bendroji straipsnių duomenų charakteristika
Nr Pagrindinis autorius, metai Tiriamųjų skaičius (imtis) Tyrimo
pobūdis Tiriamieji ir naudojamas gydymas Vertinti kriterijai Tyrimo rezultatai 1 F.Alqahtani, 2019 80 pacientų (80 implantų). 40 rūkančiųjų ir 40 nerūkančiųjų Kontrolinis atsitiktinės imties tyrimas PiM gydymas rūkančiųjų ir nerūkančiųjų pacientų nuvalant mechaniškai ir taikant probiotikų (L. reuteri 2 padermių) terapiją: 1 pastilė x 2 k/d. PI, PD ir BOP Po 3 mėnesių pastebėtas statistiškai reikšmingas pokytis PI, PD ir BOP tarp nerūkančių pacientų ir gavusių kombinuotą gydymą, negu visų kitų grupių. Po 6 mėnesių statistiškai reikšmingų rezultatų nei viena grupė neparodė. 2 A. J. Flichy-Fernandez, 2015 34 pacientai, 77 implantai Kontrolinis atsitiktinės imties tyrimas Sveiki pacientai ir turintys periimplantologinį mukozitą. PBH + šaknų nulyginimas 1 tab. per dieną x 30d. Pastilės turinčios L. reuteri. PI, GI, PD, IL-1b, IL-6 ir IL-8 Po gydymo probiotikais L. reuteri pacientams su PiM klinikiniai parametrai pagerėjo ir sumažėjo citokinų lygiai priešingai nei placebo grupėje. 3 M. Galofre, 2017 44 pacientai (22 su mukozitu, 22 su periimplantit u) Kontrolinis atsitiktinės imties tyrimas PM ir PI gydymas probiotikais L.reuteri (2 padermės) 1tab./d. ir placebo. PI, GI, PD, BOP, PGR tyrimas Po gydymo pagerėjo visi klinikiniai parametrai, iš kurių dalis statistiškai reikšmingi, tačiau mikrobiotos atžvilgiu pastebėtas tik P.gingivalis sumažėjimas. 4 H.Hallstrom, 2015 46 pacientai ir 46 implantai Kontrolinis atsitiktinės imties tyrimas PM gydymas probiotikais L. reuteri (2 padermės) ir placebo PI, PD, BOP, DNR hibridizacija, , Visi klinikiniai parametrai pagerėjo abiejuose tiriamosiose
30 interleukinų matavimai grupėse (p<0,05), tačiau tarp grupių reikšmingi pokyčiai nepastebėti. 5 V. Kokovic, 2018 40 pacientų (52 implantai) Kohortinis Perspektyvu s tyrimas Periimplantito gydymas L. salivarius, L. reuteri, L. paracasei, and L. sakei probiotikų papildais. PI, PD, BOP,IS, radiologiniai kraštinio kaulo parametrai (MBL) Statistiškai reikšmingas skirtumas buvo pastebėtas apnašo indekso ir kraujavimo pokyčiuose, tačiau kiti klinikiniai požymiai PD, IS, MBL tiek po 30, tiek po 90 d. statistiškai reikšmingų pokyčių neparodė (p> 0,05). 6 I. Laleman, 2019 19 pacientų ir 19 implantų Kontrolinis atsitiktinės imties tyrimas (pilotinis) Periimplantito gydymas L. reuteri (2 padermės) probiotikų papildais ir placebo. PI, PD,BOP, PGR metodas Visi klinikiniai parametrai po 12 ir 24 savaičių pagerėjo, tik PI sumažėjimas buvo statistiškai reikšmingai pastebėtas lyginant su placebo grupe (p= 0,002 po 24 savaičių). Visos burnos lygmeniu tik BOP sumažėjo lyginant su kontroline grupe (p<0,001 po 24 sav.) Mikrobiologinia i tyrimai neparodė reikšmingų pokyčių nei grupėse nei lyginant jas tarpusavyje. 7 C.Mongardini 2016 20 pacientų,
20 implantų Kontrolinis atsitiktinės imties tyrimas PiM gydymas su probiotikais L. plantarum ir L. brevis ir placebo, prieš tai atliekant fotodinaminę
PD, BOP, PI Visi klinikiniai parrametrai po gydymo
pagerėjo, tačiau statistiškai reikšmingų
31 terapiją ir profesionalų apnašų pašalinimą. skirtumų nepastebėta. 8 M. Pena, 2018 50 pacientų, 50 implantų Kontrolinis atsitiktinės imties tyrimas Pacientų su periimplantologini u mukozitu gydymas mechaniniu valymu, CHX 0,12 proc. ir probiotikais L. reuteri lyginant su placebo grupe. PD, BOP, PI, PGR tyrimas Visi klinikiniai parametrai po 135 dienų pagerėjo, tačiau reikšmingai skirtingų pokyčių tarp grupių nepastebėta (p > 0,05). Mikrobiologini ų naudingų pokyčių nepastebėta. 9 H. Tada, 2017 30 pacientų,
30 implantų Kontrolinis atsitiktinės imties tyrimas Periimplantito gydymas probiotikais L. reuteri po 3 dienų gydymo aritromicinu. PD, BOP, MBL, mPI, PGR tyrimas Tarp grupių nepastebėtas reikšmingas skirtumas mikrofloroje aplink implantą. PD probiotikų grupėje po 4 ir 24 savaičių buvo statistiškai reikšmingai sumažėjęs (p < 0,05), kas nebuvo pastebėta placebo grupėje. PI ir BOP statistiškai reikšmingų pokyčių neparodė. Tyrimas parodo, kad probiotikai sumažina uždegimą, paveikdamas audinių atsaką, tačiau nepakeičia mikrobiomos.
32 Priedas Nr. 3
