1
Rimgailė Rinkevičiūtė
V kursas, 3 grupė
RESTAURACINIŲ MEDŽIAGŲ FIKSUOTIEMS
PROTEZAMS PARINKIMAS, ATSIŽVELGIANT Į
ANTAGONISTINIUS DANTIS: PILOTINIS IN VITRO
TYRIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas prof. Gediminas Žekonis
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
RESTAURACINIŲ MEDŽIAGŲ FIKSUOTIEMS PROTEZAMS PARINKIMAS, ATSIŽVELGIANT Į ANTAGONISTINIUS DANTIS: PILOTINIS IN VITRO TYRIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... ... Darbo vadovas ... ...
(parašas) (parašas)
Rimgailė Rinkevičiūtė, V kursas, 3 grupė Prof. Gediminas Žekonis 2019 m. balandžio 30 d. 2019 m. balandžio 30 d.
3
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO
DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data:... Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0
9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema? 0,2 0,1 0 10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11
Medžiaga ir metodai (2
balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji
tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio
patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15 Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą
4
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0
21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje,
rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal
reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32 Praktinės rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2
5
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
6 ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ _______________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
7 TURINYS SANTRAUKA ... 8 SUMMARY ... 9 SANTRUMPOS ... 10 ĮVADAS ... 11 LITERATŪROS APŽVALGA ... 13
1.1. Emalio ir restauracinių medžiagų dėvėjimosi priežastys ... 13
1.2. Natūralaus danties ir restauracinių medžiagų tarpusavio sąveikos ... 14
1.2.1. Natūralaus danties dilimas ... 14
1.2.2. Tradicinės restauracinės medžiagos ... 14
1.2.3. Bemetalės restauracinės medžiagos ... 15
1.3. Paviršių dėvėjimosi pasekmės ir prevencija ... 17
1.3.1. Pasekmės ... 17 1.3.2. Prevencija ... 17 MEDŽIAGA IR METODAI ... 19 2.1. Pasirinktos medžiagos ... 19 2.2. Mėginių gamyba ... 20 2.3. Profilometras ... 22
2.4. Universali testavimo mašina ... 22
2.5. Skenuojantis elektroninis mikroskopas (SEM) ... 23
2.6. Statistinė duomenų analizė... 23
REZULTATAI ... 25
4.1. Ra reikšmių įvertinimas ... 25
4.2. Rq reikšmių įvertinimas ... 26
4.3. Paviršių topografijos pokyčiai ... 26
REZULTATŲ APTARIMAS ... 29 IŠVADOS ... 31 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 32 PADĖKOS ... 33 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 34 PRIEDAI ... 40
8 Restauracinių medžiagų fiksuotiems protezams parinkimas, atsižvelgiant į antagonistinius
dantis: pilotinis in vitro tyrimas
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir tyrimo tikslas: Šiuolaikinėje odontologijoje vis labiau didėjant restauracinių medžiagų įvairovei ir tobulėjant jų savybėms, klinikiniame darbe kyla klausimas, kokias medžiagas pasirinkti skirtingose situacijose. Šiuo metu inovatyviausi protezavimo sprendimai įgyvendinami, naudojant nanohibridinius kompozitus, ličio disilikatą ar cirkonio oksidą. Šios medžiagos, kramtymo metu kontaktuodamos viena su kita ar danties emaliu, keičia savo paviršiaus savybes, o tai turi reikšmę gydymo efektyvumui ir restauracijų tarnavimo laikui. Todėl pagrindinis šio tyrimo uždavinys yra nustatyti palankiausias restauracinių medžiagų kombinacijas ir pagrįsti jų parinkimo svarbą restauracinėje odontologijoje.
Medžiaga ir metodai: Ištirtos 4 medžiagos: natūralus dantis (N), nanohibridinis kompozitas (C), ličio disilikatas (E) ir cirkonio oksidas (Z). Iš viso pagaminta 60 mėginių, po 15 kiekvienoje grupėje. Mėginiai suskirstyti į 6 grupes pagal antagonizmą: N-C, N-E, N-Z, C-E, C-Z, E-Z. Profilometru ištirtas kiekvieno mėginio paviršius prieš kramtymo testą ir po jo, atlikta paviršių morfologijos analizė su SEM. Statistinė duomenų analizė atlikta su „SPSS 20.0“ programiniu paketu.
Rezultatai: Didžiausi paviršiaus šiurkštumo pokyčiai nustatyti N grupėje po kontakto su Z, C grupėje po kontakto su E, tiek E, tiek Z grupėse po kontakto viena su kita. Mažiausi pokyčiai N, E, Z grupėse nustatyti po kontakto su C, o C grupėje su N (p < 0,05).
Išvados: Palankiausios restauracinių medžiagų kombinacijos gaunamos, kai viena iš dviejų medžiagų yra dervinis kompozitas.
Raktiniai žodžiai: natūralus dantis, nanohibridinis kompozitas, ličio disilikatas, cirkonio oksidas, paviršiaus šiurkštumas, kramtymo simuliacija.
9 The selection of restorative materials for fixed prosthesis according to antagonistic teeth: a
pilot in vitro study
SUMMARY
Statement of the problem and purpose of the work: In modern dentistry, as the diversity of restorative materials increases and their properties improve clinical work raises the question of what materials to choose in different situations. Currently, the most innovative rosthetic solutions are implemented using nanohybrid composites, lithium disilicate or zirconium oxide. These substances, when in contact with each other or tooth enamel, change the properties of their surface, which is important for the effectiveness of the treatment and the lifetime of the restorations. Therefore, the main purpose of this study is to identify the most favorable combinations of restorative materials and to justify the importance of selecting these materials in prosthetic dentistry.
Material and methods: 4 materials investigated: natural tooth (N), nanohibrid composite (C), lithium disilicate (E) and zirconia (Z). 60 speciments were made, 15 in each group. Speciments were categorized into 6 groups: N-C, N-E, N-Z, C-E, C-Z, E-Z. Each speciment‘s surface roughness measured using profilometer before chewing simulation and after it. Analysis of surface morphology accomplished using SEM. Statistical data analysis was carried out using data storage and analysis application pack SPSS 20.0.
Results: The highest change in surface roughness observed in group N after the contact with Z, in group C after the contact with E, in both E and Z groups after contacting each other. The lowest change of surface roughness measured in groups N, E, Z after the contact with C and in group C after contacting N (p< 0,05).
Conclusion: The most beneficial combinations of restorative materials are obtained when one of the two materials is a resin composite.
Key words: natural tooth, nanohibrid composite, lithium disilicate, zirconia, surface roughness, chewing simulation.
10
SANTRUMPOS
CAD/CAM – kompiuterizuotas projektavimas/kompiuterizuota gamyba (angl. computer-aided design/computer-aided manufacturing)
SEM – skenuojantis elektroninis mikroskopas
HSB – Hunter-Schreger ruožas (angl. Hunter–Schreger Band) Y-TZP – itriu stabilizuotas cirkonio dioksidas
GERL – gastroezofaginio refliukso liga KTU – Kauno technologijos universitetas LEI – Lietuvos energetikos institutas
Ra – vidutinis aritmetinis profilio nuokrypis (šiurkštumas) Rq – vidutinis kvadratinis šiurkštumas
PLA – polilaktidas
11
ĮVADAS
Šiuo metu protezavimo tikslams įgyvendinti yra prieinamas didelis skaičius odontologinių restauracinių medžiagų. Ideali protezavimo medžiaga turėtų kaip galima geriau atstoti danties kietuosius audinius, kurie bus atstatyti [1]. Tikimasi, kad ji bus panaši į naturalų dantį savo stiprumu, išvaizda, biosuderinamumu ir atsparumu emalio ar kitų protezavimui naudojamų medžiagų dėvėjimuisi [2-4]. Tačiau šiandieninėje odontologijoje vis dar nėra universalios ar idealios priemonės dantų atstatymui, o medžiagų pasirinkimas varijuoja, priklausomai nuo klinikinės situacijos. Šį sprendimą turėtų lemti minimaliai invazyvaus gydymo strategija, kurios pagrindinis tikslas yra išlaikyti ir apsaugoti likusius dantų audinius ir struktūras [5, 6]. Kritinė problema yra klinikinių įrodymų, lyginančių įvairias egzistuojančias medžiagas ir protezavimo technikas, trūkumas [6-8].
CAD/CAM technologijos, pažanga didelio tvirtumo keramikų atsiradime ir pagerėjusios žinios apie restauracijų projektavimo galimybes prisidėjo prie didėjančio keraminių protezų papuliarumo ir sėkmės [9]. Odontologijoje naudojamos keramikos pasižymi geromis optinėmis savybėmis, spalvos stabilumu ir biosuderinamumu [1, 10, 11]. Jų klinikinis patikimumas ženkliai pagerėjo [12-14] ir dėl pažangos adhezinėje odontologijoje [15-19] bei patobulintų keramikų sistemų atsiradimo [1, 20]. Netiesioginiai kompozitai per pastaruosius metus taip pat įspūdingai evoliucionavo. Šiandien jie turi platų ir sudėtingą medžiagų asortimentą, pasižymintį vis daugiau savybių ir indikacijų [6] bei yra laikomi antagonistams draugiškais, nepriklausomai nuo to, ar jie yra natūralūs dantys, ar pagaminti iš bet kokios kitos medžiagos [21].
Tarp įvairių restauracinių medžiagų savybių, polinkis dilimui yra bene svarbiausias renkantis medžiagą, nes, bėgant laikui, padidėjęs abrazyvumas ar sumažėjęs atsparumas dilimui gali sukelti rimtą pavojų funkcijai ir estetikai, ypač pacientams su parafunkcijomis [1]. Dauguma in vitro tyrimų sutinka, kad paviršiaus būklė ir apdirbimas vaidina pagrindinį vaidmenį tiek keramikų, tiek dantų dilimo procesuose [9, 22, 23]. Dilimas yra kompleksinis reiškinys, apimantis fizikinius, cheminius ir biologinius faktorius [24, 25]. Padidėjęs dantų ir restauracinių medžiagų dėvėjimasis veda prie okliuzijos nestabilumo, vertikalios dimensijos ir kramtymo funkcijos sumažėjimo, estetinių problemų ir prastai funkcionuojančios stomatognatinės sistemos. Todėl restauracinių medžiagų pasirinkimas yra labai svarbus [24-26]. Seghi ir bendraautoriai [27] mano, kad intraoralinių restauracinių medžiagų dėvėjimosi tempas turėtų būti artimas žmogaus emaliui. Todėl svarbu įvertinti protezavimo medžiagos atsparumą dilimui ir suprasti fizikines tos medžiagos savybes [28].
Šiandieninėje klinikinėje praktikoje daugumai situacijų cirkonio oksido restauracijos tampa pirmo pasirinkimo gydymo planu. Tačiau yra skirtingų nuomonių apie tai, kokį dilimo efektą jos sukuria natūraliam dančiui. Anksčiau buvo tikima, kad stipresnės medžiagos sukelia didesnį emalio dėvėjimąsi [24, 29]. Tačiau kelios studijos parodė, kad restauracinių medžiagų paviršiaus
12
šiurkštumas, labiau nei stiprumas, yra dominuojantis dilimo procesuose [4, 29]. Nors ankstesniuose tyrimuose ir nustyta, kad stiprumas reikšmingai neveikia dilimo, mažesnio stiprumo medžiagos vis tiek gali pasižymėti greitesniu susidėvėjimu dėl padidėjusio paviršiaus šiurkštumo, kuris atsiranda dėl paviršiaus įtrūkimų [24].
Naujausi in vitro tyrimai parodė, kad naujų bemetalių sistemų abrazyvumas yra labai artimas žmogaus emaliui, taip pat ir atsparumas dilimui panašus į aukso lydinių, kurie yra laikomi kaip etalonas tarp restauracinių medžiagų [1]. Tačiau yra tyrimų, kuriuose pastebėtas teigiamas ryšys tarp keramikos kietumo ir abrazijos dančiui [30, 31]. Kadangi cirkonio oksidas yra kieta medžiaga, diskutuojama, kaip didėja antagonistų dilimo rodikliai ir paviršiaus šiurkštumas, palyginus su kitomis keramikų sistemomis [4]. Taip pat nustyta, kad keramika sukelia didesnį antagonistinių dantų dilimą nei emalis [32]. Remiantis esamais duomenimis, matyti, kad nuomonės medžiagų dėvėjimosi klausimais yra labai netolygios.
Atlikta nemažai in vitro tyrimų, kuriuose ištirtas restauracinių medžiagų poveikis danties emaliui, tačiau duomenų, koks efektas pasiekiamas, suprotezavus skirtingomis restauracinėmis medžiagomis viena priešais kitą, dar nedaug. Nors in vitro tyrimai ir turi apribojimų, kai bandoma imituoti intraoralinius kramtymo judesius, jie gali gerai atkartoti paprastus judesius, tokius kaip trynimas ir stiprus sukandimas, o šių judesių mechanizmai nemažai paaiškina, kaip keičiasi dilti linkusios ar atsparios medžiagos [28, 33]. Dėl šių in vitro tyrimo privalumų, specialūs prietaisai kramtymo imitacijai yra naudojami ir kuriami, kad ištirtų danties ir restauracinių medžiagų nusidėvėjimą [28]. Nors klinikiniai in vivo testai yra reikalingi kompleksiniam protezavimo medžiagų dilimo įvertinimui, tik in virto tyrimai leidžia ištirti pavienius dilimo proceso parametrus ir nustatyti pagrindinius dilimo mechanizmus. Su gautomis žiniomis būtų galima taikyti rekomendacijas įvairių tipų keramikos paviršių apdorojimui, prisidėti prie ilgesnio restauracijų išlikimo [9] ir numatyti palankias protezavimo medžiagų kombincijas.
Tyrimo tikslas: Palyginti restauracinių medžiagų, naudojamų odontologijoje, paviršiaus šiurkštumo pokyčius prieš ir po imituoto kramtymo testo su skirtingomis antagonistinėmis medžiagomis.
Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti paviršiaus šiurkštumo pokyčius, kai antagonuojančios medžiagos yra natūralus dantis ir nanohibridinis kompozitas, natūralus dantis ir ličio disilikatas, natūralus dantis ir cirkonio oksidas, ličio disilikatas ir nanohibridinis kompozitas, cirkonio oksidas ir nanohibridinis kompozitas, ličio disilikatas ir cirkonio oksidas.
13
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Emalio ir restauracinių medžiagų dėvėjimosi priežastys
Klinikinėmis sąlygomis, daug faktorių daro įtaką kompleksinei sąveikai tarp dantų emalio ir antagonistinių medžiagų. Pavyzdžiui, su pacientu susiję veiksniai, tokie kaip mitybos įpročiai, okliuzijos disfunkcija, kramtymo jėgos ir bruksizmas, prisideda prie pagreitėjusio emalio netekimo [29]. Dėl to kontaktinis dilimas yra kombinuotas procesas, priklausantis tiek nuo laiko, tiek apimantis mechaninį ir cheminį dėvėjimąsi [34].
Remiantis bendromis žiniomis apie dilimą tarp dviejų kontaktuojančių medžiagų, minkštesnė medžiaga yra lengviau nutrinama negu priešais esanti kietesnė [1, 35]. Pastebėta, kad didesnio kietumo už emalį medžiagos pasižymi didesniu emalio nudėvėjimu negu mažesnio kietumo [32]. Tačiau kitos studijos nustatė, kad keramikos kietumas nekoreliuoja su emalio dilimu [27,36]. Ludovichetti ir bendraautorių [21] bei Mörmann ir kolegų [37] darbuose gauti rezultatai parodė, kad nepaisant didelio kietumo, cirkonio restauracijos sukėlė mažiausią medžiagų dilimą tarp visų tiriamų. Tikėtina, kad tai susiję su skirtingu dalelių dydžiu, sudėtimi ar gamybos procesu. Pasak Seghi ir kitų [27], medžiagų mikrostruktūros supratimas galėtų būti naudingas nuspėjant dilimo potencialą.
Be kietumo, kitos savybės taip pat gali būti svarbios restauracinių medžiagų dilimo procesuose. Wang ir kt. [38] nustatė, kad kai yra didelis neatitikimas tarp emalio ir restauracinių medžiagų elastingumo modulių ir stiprumo, emalis kenčia nuo didelės streso koncentracijos ir tai sukelia stresinę abraziją. Jie nurodė, kad didelė cirkonio oksido jėga ir kietumas įgalina jį apsisaugoti nuo paviršiaus pažeidimų esant stresui, išlaikant jo išvaizdą ir trinties koeficientą per laiką nepakitusį. O tuo tarpu emalis kenčia nuo nuovargio dilimo su mikroįtrūkimų formavimusi ir jų plitimu gilesniuose sluoksniuose [21].
Keramikinių medžiagų paviršiaus šiurkštumas yra kritinis faktorius, veikiantis dilimą [9, 29, 39]. Taip pat nustatyta, kad keraminių medžiagų paviršiaus šiurkštumas stipriai koreliuoja ir su antagonistinių medžiagų dilimu [40, 41]. Skirtingos odontologo praktikoje atliekamos manipuliacijos taip pat gali pagreitinti restauracijų ar dantų nusidėvėjimą. Pavyzdžiui, paviršių šlifavimas – įprasta klinikinė procedūra, skirta pritaikyti restauracijų okliuzinius kontaktus – pasireiškė paviršiaus pašiurkštėjimu ir griovelių atsiradimu visuose keramikos tipuose [9]. Ankstesnės studijos priėjo išvadą, kad keramikos paviršiaus tekstūra veikia antagonistinių medžiagų dilimą [22,32,42]. Todėl paviršių topografija ir apdailos metodai taip pat turi didelę reikšmę antagonistams. Išsiaiškinta, kad jų dilimas tampa didesnis po kontakto su glazūruota keramika, palyginus su poliruota [40]. Be to, poliruota keramika sukelia mažesnį emalio dilimą nei glazūruota [43]. Galimas paaiškinimas yra toks, kad glazūra greitai nusidėvi ir atsiveria po ja esantis nenupoliruotas sluoksnis [32]. Metzler ir kiti [44] matuodami emalio nusidėvėjimą, sukeltą lauko špato keramikos, pakomentavo, kad medžiagos
14
paviršius yra svarbus pradžioje, bet po to kai jis pasikeičia, medžiagos prigimtis nulemia dilimo rodiklius.
1.2. Natūralaus danties ir restauracinių medžiagų tarpusavio sąveikos 1.2.1. Natūralaus danties dilimas
Progresuojantis danties dėvėjimasis yra natūralus reiškinys, kuris apima daug faktorių. Jie gali būti: maistas, parafunkciniai įpročiai, neuromuskulinės jėgos, emalio storis ir kietumas, seilių rūgštingumas, kramtymo būdas ir antagonistų restauracinės medžiagos [45]. Dilimas gali būti paveiktas, jeigu intraoralinėms restauracijoms yra naudojamos medžiagos su didesniais abrazijos rodikliais už emalio [43,46]. Lambrechts ir kiti [47] rašė, kad vertikalus emalio dilimas yra 30-40 mikronų per metus, esant normalioms sąlygoms. Emalis paprastai turi 320–380 kg/mm2 Vickers
kietumą ir 0.8 MPa atsparumą lūžimui. Taip pat šios reikšmės varijuoja priklausomai nuo anatominių emalio savybių, tokių kaip Hunter–Schreger ruožas (HSB) (emalio prizmės išsidėsto skirtingo storio sluoksniais ir būna nukreiptos beveik 90° kampu viena į kitą, kas sąlygoja emalio stiprumą). Žinoma, kad didesnis HBS tankis yra tose vietose, kurios priima didesnes išorines jėgas [28, 48, 49].
Oh ir kiti [29] nustatė, kad keramikos stiprumas ir kietumas nėra reikšmingai susiję su emalio dilimu ir kad emalio dilimas yra labiau susijęs su keramikos mikrostruktūra, kontaktinio paviršiaus šiurkštumu ir aplinkos poveikiu. Todėl nors ir lauko špato keramika turi didesnį kietumo laipsnį (500kg/mm2 ar daugiau), emalio dilimas gali būti paspartintas šiurkštesnio paviršiaus ar kramtymo
metu atlūžusių keramikos mikrodalelių [28]. Taip pat nustatyta, kad tinkama itriu stabilizuoto cirkonio oksido (Y-TZP) restauracijų apdaila pasižymėjo mažiausiu antagonistinių dantų emalio nudėvėjimu, palyginius su porcelianu, o poliruotas cirkonis mažiau sukelia dantų dilimą nei glazūruotas [50]. Poliruoti labiau nei glazūruoti paviršiai yra rekomenduojami ir pavienėm restauracijom iš ličio disilikato [40]. Tuo tarpu, kito tyrimo [9] metu pastebėta, kad Y-TZP ir ličio disilikatas parodė didėjantį nusidėvėjimo gylį antagonistuose, daugėjant kramtymo ciklų skaičiui, o pradinė paviršiaus būklė turėjo tik nedidelę įtaką dilimui.
1.2.2. Tradicinės restauracinės medžiagos
Nuomonė, kad restauracinės medžiagos yra atsparios dilimui, bet gali pažeisti oponuojantį emalį, vyravo jau anksčiau, kai protezavimui buvo naudojamos senesnės kartos protezavimo medžiagos. Metalo keramikos ir lieti metalo vainikėliai buvo taikomi odontologijoje su nemaža sėkme [51]. Geri rezultatai pasiekti su aukso lydiniais. Ankstesni tyrimai parodė, kad aukso lydinių susidėvėjimo charakteristikos labai panašios į žmogaus emalio [52,53]. Tačiau nepaisant jų puikaus
15
marginalinio integralumo ir neginčijamų mechaninių bei tribologinių savybių [54], didėjantis estetikos poreikis įtikino gydytojus atsisakyti aukso restauracijų [1].
Taip pat naudotos dabar tradicinėmis vadinamos bemetalės keramikos: lauko špato keramika/porcelianas, stiklo keramika ir kt. Jas svarbu paminėti todėl, nes didelė dalis pacientų turi iš minėtų medžiagų pagamintus protezus, o ir pačios medžiagos kai kur yra vis dar naudojamos.
Bendras įsitikinimas, kad žmogaus emalis pradeda greičiau dilti supriešinus su tradicine metalo keramika, buvo patvirtintas Silva ir bendraautorių [55]. Tačiau gauta ir priešingų rezultatų. Etman ir kiti [56], nustatė, kad metalo keramikiniai vainikėliai sukėlė mažiausią emalio dilimą, palyginus su štampuotais aliuminio oksido vainikėliais su porceliano apdaila ir presuota, daug leucito turinačia stiklo keramika. Pastaroji apžvalga nurodė, kad kai kurie pilnai keramikiniai vainikėliai yra tokie pat antagonistams draugiški, kaip ir metalo keramikos vainikėliai. Deja, autoriai nesurado ryšio tarp dantų dilimo, sukelto keramikos, ir bet kokio kito priežastinio agento, pvz. medžiagos kietumo ar cheminės sudėties, todėl reikėjo papildomų tyrimų šia tema [1].
Vienas iš pagrindinių tradicinių keramikų trūkumų yra polinkis skilti. Remiantis Guo ir kolegų tyrimu [57], porceliano paviršius keičiasi skirtingomis dilimo stadijomis: pradinėje stadijoje pasireiškia popaviršinio sluoksnio itrūkimų padaugėjimas, o didelės apkrovos stadija baigiasi žymia itrūkimų penetracija ir porceliano atsiskyrimu [9]. Yra daug įrodymų, kuo dabar naudojamos protezavimo medžiagos yra pranašesnės už tradicines, todėl siekiant optimalaus ir ilgaamžio protezavimo, pastarosios dabar nėra pirmo pasirinkimo.
1.2.3. Bemetalės restauracinės medžiagos Bemetalės keramikos
Ortopedinėje odotologijoje šiandien plačiausiai naudojamos bemetalės keramikos yra cirkonio oksidas ir ličio disilikatas. Pasak gamintojų, jos gerokai pranoksta tradicines keramikas savo mechaninėmis ir estetinėmis savybėmis, tinka bet kokios situacijos sprendimui ir yra tiek emaliui, tiek antagonistams draugiškos. Nepaisant to, atlikti tyrimai skelbia kontraversiškus rezultatus.
Ličio disilikato keramikos vainikėliai buvo ir yra sėkmingai naudojami kaip pavieniai vainikėliai ir fiksuoti daliniai protezai su aukštesniais tarnavimo rodikliais nei lauko špato keramika [58]. Mechaninės ličio disilikato savybės yra laikomos parašesnėmis už lauko špato keramiką, nes jų atsparumas lenkimui yra 0.28 GPa ir atsparumas lūžiams 2,75 MPa [59]. Nors fizikinių savybių rodikliai yra žymiai aukštesni, atliktos studijos parodė, kad ličio disilikato keramika sukelia mažesnį antagonistinio emalio dilimą, palyginus su tradicine lauko špato keramika [4].
Pastaraisiais dešimtmečiais, cirkonio keramikos įgavo populiarumą dantų restauracijų gamyboje [4]. Itriu stabilizuotas cirkonio oksidas turi eksponuojamą kietėjimo transformaciją ir yra itin tvirtas dėl tankiai į kristalinę struktūrą susitelkusių atomų [60]. Kietėjimo transformacijos
16
mechanizmas žymiai praplatina jo mechanines savybes, kurios siekia tris kartus didesnį atsparumą lūžiui (9-10 MPa) nei pasižymi ličio disilikatas [61]. Nepaisant labai gerų cirkonio oksido mechaninių savybių, buvo išreikštas susirūpinimas dėl degradacijos žemoje temperatūroje (low temperature
degradation - LTD), susijusios su hidroterminiu senėjimu [50]. Y-TZP mechaninės savybės gali
smarkiai suprastėti ir sukelti paviršiaus šiurkštumą, grūdėtumo atsiradimą ir mikroįtrūkimus [62-63]. Su moderniomis bemetalėmis keramikomis atliktų tyrimų duomenys skirtingi. Gauta rezultatų, jog ličio disilikatas, cirkoniu sustiprintas ličio disilikatas ir cirkonio oksidas sukelė didelius emalio ir kitų restauracinių medžiagų dilimus, skirtumas buvo tik tas, kad cirkonio keramika nepažeidė kitų medžiagų paviršiaus, išskyrus emalį [21]. Tačiau anot kitų tyrimų autorių, palyginus su porcelianu, cirkonio oksidas sukelia mažesnį natūralaus emalio dilimą [24, 32, 64, 65]. Taip pat nustatyta, kad ne tik cirkonio keramika, bet ir ličio disilikatas sukelia mažesnį antagonistinio emalio dilimą, palyginus su tradicine lauko špato keramika [4].
Daug diskusijų kelia klausimas, kokia paviršių apdaila yra priimtinesnė, glazūruota ar poliruota. Lawson ir kiti [22] ištyrė, kad mažesnį emalio dilimą sukelia poliruotas, o ne glazūruotas ličio disilikatas. Taip pat ir poliruotos cirkonio restauracijos išlaikė savo lygius paviršius ir parodė mažiausią pačios medžiagos ir antagonistų dilimą. Tik poliruotas cirkonis atskleidė panašiai žemą antagonistų dėvėjimąsi, palyginus su emaliu. Nustatyta, kad šlifavimo metu pašiurkštintas cirkonis gali nuolat pažeidinėti antagonistinį dantį, kol tuo tarpu lygus paviršius saugo dantį nuo dilimo ilgalaikėje perspektyvoje [9].
Dervinis kompozitas
Šiuolaikinės adhezinės sistemos ir derviniai kompozitai pasižymi vis didesne sėkme restauracinėje odontologijoje. Borgia ir kt. [66] apskaičiavo, kad vidutinis vis dar funkcionuojančio dervinio kompozito tarnavimo laikas buvo 11 metų ir 7 mėn. Vis dėlto žinoma, kad šios medžiagos yra linkusios dilti, o jų paviršiai tapti šiurkščiais, todėl dažniau pasireiškia spalvos pokyčiai ir bakterijų adhezija [4].
Dėka besitęsiančių inovacijų užpildų sudėtyje ir dalelių dydyje/morfologijoje, dabartiniai mikro- ir nanokompozitai, be abejonės, pasižymi tinkamomis estetinėmis ir mechaninėmis savybėmis sėkmingam rezultatui visose burnos zonose [67]. Be to, didėjantis dervinių kompozitų patrauklumas yra garantuotas dėl jų patogaus naudojimo, galimybės lengvai ir nepastebimai atstatyti nedidelius defektus, atkuriant estetiką ir funkciją, bei galimybė pasirinkti tiesioginį ar netiesioginį restauracijos gamybos metodą. Šios savybės yra be galo vertinamos, nes minimaliai invazyvūs sprendimai šiandien yra pirmenybė visose odontologijos šakose.
Tradiciškai kompozitai yra labiau dilimui draugiški nei keramikos. Apskritai, dervų pagrindu pagamintos medžiagos sukelia mažesnį antagonistų emalio dilimą nei keramikos pagrindu
17
gamintos medžiagos [64]. Sripetchdanond ir kolegų [68] in vitro tyrime dervinis kompozitas parodė
mažiausią emalio dilimą, žymiai mažesnį nei sukėlė ličio disilikatas. Be to, pasirodę inovatyvūs ir patobulinti derviniai kompozitai rodo daug žadančias in vitro dilimo reikšmes, statistiškai panašias į žmogaus emalio ar aukso lydinių [1].
Dėl minimalios invazijos požiūrio tiesioginiai kompozitai laikomi kaip pirmo pasirinkimo medžiaga, skirta atkurti I ir II klasės ertmes šoniniuose dantyse [5], ypač kai kiti netiesioginiai metodai reikštų tolesnį nuostolį dantų audiniams. Neseniai atlikta sisteminė apžvalga [7] nerado įrodymų, kad keramika tarnauja geriau nei netiesioginis kompozitas įklotams [6]. Dėl šios priežasties netiesioginiai kompozitai dažnai pasirenkami ir didesnės apimties restauracijoms, pvz. užklotams, laminatėms.
1.3. Paviršių dėvėjimosi pasekmės ir prevencija 1.3.1. Pasekmės
Dilimo procesas pats savaime gali daryti įtaką restauracinių medžiagų paviršiaus šiurkštumui [9]. Jis veikia restauracijų išvaizdą ir keičia santykį tarp danties ir jo antagonisto, skatindamas dantų judėjimą, sumažėjusį vertikalų aukštį, sutrikusią kramtymo funkciją ir raumenų nuovargį [69]. Šiurkštus restauracinių medžiagų paviršius gali sukelti ne tik paties protezo ar antagonisto nusidėvėjimą, bet ir gingivitą, periodontitą, fizinį dantenų sudirginimą ar estetines problemas dėl apnašų atsidėjimo ar padidėjusios retencijos [70,71].
Restauracinės medžiagos, kurios žymiai nudėvi antagonistinius dantis dėl per greito dilimo proceso, gali sukelti heperjautrumą ir smilkininių apatinio žandikaulio sąnarių disbalansą [72]. 1.3.2. Prevencija
Nors dažniausiai rekomenduojama poliruoti arba glazūruoti restauracijų paviršius, in vitro tyrimų rezultatai, susiję su skirtingais paviršiaus apdorojimais, ne visada nuoseklūs [9].
Laikoma, kad išpoliruoti restauracijų paviršiai saugo antagonistus nuo perdėto nusidėvėjimo ir sumažina apnašų kaupimąsi [73]. Tyrimų išvados rodo, kad paviršių poliravimas yra labiau rekomenduotinas nei glazūravimas presuoto ličio disilikato ir cirkonio restauracijoms [22, 40, 43]. Taip pat didelis dėmesys turi būti skiriamas poliruojant antagonistines medžiagas, ypač tose vietose, kur yra okluziniai kontaktai [40]. Preis ir bendraautorių [9] nuomone, atlikus kontaktų prišlifavimą, vėlesnis poliravimas buvo veiksmingas mažinant šį didelį paviršiaus šiurkštumą. Nelygumams pašalinti poliravimo rinkinių naudojimas gali būti tinkama ir laiką taupanti alternatyva klinikinėje praktikoje, siekiant išvengti pakartotinio glazūravimo. Deja, autoriai pastebėjo, kad net poliravimas su specialiais rinkiniais, skirtais aukštos kokybės keramikai, nebuvo visiškai veiksmingas, pašalinant
18
gilius šlifavimo griovelius ant cirkonio oksido restauracijų paviršiaus. Taigi dabartiniai poliravimo rinkiniai ir metodai turėtų būti toliau optimizuoti.
Be to, iki šiol yra surinkta mažai informacijos apie tai, kaip užbaigti ir nupoliruoti netieisoginius nanostruktūrius kompozitus. Plėtojantis nanokompozitams, būtina atnaujinti poliravimo procedūrų vertinimus ir jų poveikį bakterijų prilipimui [74] bei dilimui.
Vis dėlto, pagrindinė dilimo prevencijos priemonė būtų neigiamai viena kitą veikiančių medžiagų atisakymas ir palankių antagonuojančių medžiagų pasirinkimas.
19
MEDŽIAGA IR METODAI
Atliktas in vitro tyrimas, kuriame vertinti dviejų kūnų dilimo mechanizmai su natūraliu dantimi (N) ir trimis dažniausiai naudojamomis restauracinėmis medžiagomis: derviniu kompozitu (C), ličio disilikatu (E) ir cirkonio oksidu (Z). Bandymui buvo panaudoti tokios pat formos ir matmenų mėginiai (skersmuo ~5 mm, aukštis ~6 mm) vienodomis sąlygomis. Mėginiai suskirstyti į 6 grupes pagal antagonizmą: N-C, N-E, N-Z, C-E, C-Z, E-Z. Kiekvienoje grupėje buvo po 5 medžiagų poras, t.y. 10 mėginių.Paviršių šiurkštumas išmatuotas su profilometru, o topografijos analizė atlikta su skenuojančiu elektroniniu mikroskopu (SEM). Kramtymo judesius atliko universali testavimo mašina.
Tyrimo tipas: atliktas prospektyvus pilotinis in vitro tyrimas, kurio metu tirtos restauracinės medžiagos ir natūralus dantis.
Tyrimo etika: sudarytą tyrimo protokolą patvirtino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Bioetikos centras (leidimo Nr. BEC-OF-59) (žr. Priedas Nr. 1).
Darbo etapų seka:
1. Mėginių gamyba ir apdirbimas. Iš viso pagaminta 60 mėginių iš pasirinktų medžiagų. Mėginiai apdirbti pagal gamintojų nurodymus, sunumeruoti ir suskirstyti poromis pagal antagonizmą. Atlikta UAB „Dentis Lab“ ir auksakalio Dominyko Vakrino dirbtuvėse.
2. Paviršių šiurkštumo tyrimas prieš kramtymo testą. Naudojantis profilometru, ištirtas kiekvieno mėginio paviršiaus šiurkštumas prieš imituotą kramtymo testą ir atlikta analizė SEM LEI Vandenilio energetikos technologijų centre.
3. Imituotas kramtymo testas su medžiagų poromis KTU Mechanikos inžinerijos katedroje. 4. Paviršių šiurkštumo tyrimas po kramtymo testo. Naudojantis profilometru, ištirtas kiekvieno
mėginio paviršiaus šiurkštumas po simuliuoto kramtymo testo ir atlikta analizė SEM LEI Vandenilio energetikos technologijų centre.
5. Statistinė analizė su duomenų kaupimo ir analizės programa „IBM SPSS 20.0“. 2.1. Pasirinktos medžiagos
Natūralus dantis. Panaudota 30 žmonių moliarų po ekstrakcijos. Pagrindiniai atrankos kriterijai: dantys, pašalinti dėl nepagydomos periodonto ar periapikalinės patologijos, pažeisti karieso ar plombuoti dantys, kai yra likusių sveikų danties sienelių. Į pacientų lytį ir amžių nebuvo atsižvelgta. Pagrindiniai atmetimo kriterijai: pacientai, sergantys bruksizmu, GERL ar kitomis bendrinėmis ligomis, galinčiomis keisti emalio struktūrą.
20 Dervinis kompozitas Micerium Enamel Plus HRI Bio Function BF2. Nanohibridinis kompozitas, naudojamas priekinių ir šoninių dantų restauracijoms. Sudėtis: uretano dimetakrilatas, triciklodekano dimetanoldimetakrilatas. Užpildo dalelių skaičius: pagal svorį 74% (pagal tūrį 60%). Aukšto dispersiškumo silikono dioksido dalelių dydis 0,005-0,05 μm, stiklo užpildų dalelių dydis 0,2-3,0 μm. Fizikinės savybės: elastingumo modulis 11.600 MPa, Vickers kietumas 685 MPa, atsparumas lenkimui 150MPa, atsparumas spaudimui 460MPa.
Ličio disilikatas Ivoclar Vivadent Emax Press Translucent. Sudėtis: SiO2 57-80%, Li2O
11-19%, K2O 0-13%, P2O5 0-11%, ZrO2 0-8%, ZnO 0-8%, kiti oksidai ir pigmentai 0-10%. Fizikinės
savybės: elastingumo modulis 95 ± 5 GPa, Vickers kietumas 5900 ± 100 MPa, atsparumas lenkimui 400±40 MPa.
Cirkonio oksidas Kuraray Noritake KATANATM Zirconia STML A4 yra presinterizuotas
cirkonio oksidas, naudojamas pilno kontūro priekinių ir galinių dantų restauracijoms. Sudėtis: ZrO2,
Y2O3, pigmentai. Fizikinės savybės: atsparumas lenkimui 748 MPa.
2.2. Mėginių gamyba
Natūralus dantis. Po pašalinimo dantys nuplauti 0,2% chorheksidino digliukonato tirpalu, vėliau laikyti fiziologiniame tirpale (NaCl 0,9%). Natūralaus danties mėginiai pagaminti aušinant vandeniu ir naudojant deimantinę gręžimo karūną (HITACHI Ltd, Čijoda, Tokijas, Japonija), kurios vidinis skersmuo 5 mm (1pav.). Deimantine karūna suformuoti cilindrai nupjauti deimantiniu diskeliu. Mėginėlių skersmuo ~5, aukštis ~3-5mm. Siekiant suvienodinti visus mėginius, 6 mm aukštis pasiektas su kompozitu. Gamybos metu suskilo 4 dantys, 6 turėjo kariozinių pažeidimų ir buvo netinkami tyrimui, iš 5 nepavyko išgauti kokybiškų mėginių dėl anatominės formos.
1 pav. Natūralaus danties mėginių gamyba su gręžimo karūna
Nanohibridinis kompozitas. Tyrimui panaudota metalinė matrica (ø5x6mm), turinti stūmoklį, kad palengvintų mėginių išėmimą (2 pav.) [75]. Kompozitas kondensuotas kambario temperatūroje po ~2 mm su plombavimo instrumentu. Polimerizacija vykdyta pagal gamintojo nurodymus, po 20s kiekvienam sluoksniui. Kad būtų išgautas vienodas paviršiaus lygumas, viršutinis
21
mėginio sluoksnis buvo polimeriuotas pro celiuloidinę juostelę. Išimti iš metalinės matricos mėginiai galutinai polimerizuoti 10min su Laborlux3 (300W, 310-500 nm) (Micerium S.p.A., Genova, Italija). Mėginiai poliruoti pagal gamintojo nurodymus su ožio plauko šepetėliu ir deimantinėmis poliravimo pastomis (Shiny A ir Shiny B) bei aliuminio oksido pasta (Shiny C) ir veltiniu (Shiny F) (Micerium S.p.A., Genova, Italija).
2 pav. Metalinė kompozito matrica su stūmokliu
Ličio disilikatas. Naudojant PROFI 400V tekinimo stakles (Bernardo, Linz, Austrija), ištekinti vaškiniai cilindrai (~ø5x6 mm) (3 pav.). Su liečių sistema supakuoti naudojant „Brevest Ceram Speed“ (Bredent GmbH & Co.KG, Senden, Vokietija) formavimo pakavimo masę. Presuota pagal gamintojo nurodymus su „Press-i-dent“ keramikos presavimo įrenginiu (DEKEMA Dental-Keramiköfen GmbH, Freilassing, Vokietija). Poliravimas atliktas su deimantine poliravimo pasta „Zirkopol“ (Feguramed GmbH, Buchen, Vokietija) ir poliravimo šepetėliu (Polirapid Dr. Montemerlo GmbH & Co. KG, Singen, Vokietija).
3 pav. Ličio disilikato mėginių gamyba
Cirkonio oksidas. Mėginių prototipas sumodeliuotas „Rhinoceros Version 5.5“ 3D modeliavimo programa (Robert McNeel & Associates, Seattle, Vašingtonas, JAV) . Išfrezuota naudojant „MillBox“ programinę įrangą (CIMsystem s.r.l., Milano, Italija) ir „DWX-51D“ frezavimo įrenginį (Roland DG Corporation, Hamamatsu, Japonija). Sinterizuota pagal gamintojo nurodymus
22
(1550°C temperatūroje, 2val.) su LHTCT 01/16 sinterizavimo įrenginiu (Nabertherm GmbH, Lilienthal, Vokietija). Susitraukimo modulis 1,240. Poliruota deimantine poliravimo pasta „Zirkopol“ (Feguramed GmbH, Buchen, Vokietija) ir poliravimo šepetėliu (Polirapid Dr. Montemerlo GmbH & Co. KG, Singen, Vokietija) (4 pav.).
4 pav. Cirkonio oksido mėginių gamyba
2.3. Profilometras
Atlikti precizinius paviršių topografijos matavimus naudotas paviršiaus profilometras XP-200 Profiler (Ambios Technology Inc., Santa Cruz, Kalifornija, JAV). Išmatuotos reikšmės: Ra, Rq.
Įrenginio nustatymai tyrimo metu:
Stylus galvutės jėga: 0,80mg;
Greitis: 0,20mm/s;
Ilgis: 1mm;
Diapazonas: 100 mikronų. 2.4. Universali testavimo mašina
Kramtymo judesių imitacijai buvo pasirinkta universali testavimo mašina „ElectroPuls E10000” (Instron, Norvudas, Masačusetsas, JAV) (5 pav.).
23 5 pav. Universali testavimo mašina ir mėginių laikikliai
Mėginių testavimo eiga:
1. Kompiuterine 3D modeliavimo programa suprojektuoti mėginių laikikliai ir atspausdinti 3D spausdintuvu iš PLA plastiko (5 pav.).
2. Pagal numatytą seką laikikliuose vienu metu buvo įtvirtinta 15 mėginių porų.
3. Kiekvienos poros mėginiai vienas į kitą spausti vidutine 40 N jėga (maksimali jėga – 49 N [1, 4, 24, 28]). Dilimo testas buvo atliekamas sukamai grįžtamuoju 2 Hz dažnumo judesiu. Mėginių laikiklių pasisukimo amplitudė 4, t.y. ±2 nuo centrinės padėties. Pasukimas 4 atitinka bandinio linijinį pasislinkimą 5 mm.
4. Atlikta 100 000 ciklų (atitinka pusės metų kramtymo krūvį [21, 24]). 2.5. Skenuojantis elektroninis mikroskopas (SEM)
Bandinių paviršių topografijos analizei ir palyginimui naudotas S-3400N skenuojantis elektroninis mikroskopas (HITACHI Ltd, Čijoda, Tokijas, Japonija). Tyrimai atlikti su 1000 ir 5000 kartų didinimu prieš kramtymo testą ir po jo.
2.6. Statistinė duomenų analizė
Tyrimo duomenys buvo renkami su „XP-200 Profiler“ profilometro programine įranga, po to suvedami ir koduojami „MS Excel 2013“ programoje (žr. Lentelė nr.1), o statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės programą „IBM SPSS 20.0“.
Vienmatėje analizėje įverčių centrinė reikšmė ir sklaida pateikiama nurodant vidurkius, standartinius nuokrypius (SN), mimimalias ir maksimalias rodiklių reikšmes.
Duomenų analizė buvo atliekama sugrupavus mėginius (viso sukurta 12 naujų grupių po 5 mėginius), pagal tyrimo metu naudotas medžiagas (Lentelė nr. 1).
24
Analitinėje statistikoje atliekant dvimatę analizę, dviejų grupių (prieš kramtymo testą ir po kramtymo testo) vidurkiams palyginti taikytas porinis Stjudento t kriterijus.
Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Lentelė nr. 1. Mėginių kodavimas
Mėginių kodavimas N-C C-E I N1 - C1 IV VII C6 - E6 X N2 - C2 C7 - E7 N3 - C3 C8 - E8 N4 - C4 C9 - E9 N5 - C5 C10 - E10 N-E C-Z II N6 - E1 V VIII C11 - Z6 XI N7 - E2 C12 - Z7 N8 - E3 C13 - Z8 N9 - E4 C14 - Z9 N10 - E5 C15 - Z10 N-Z E-Z
III N11 - Z1 VI IX E11 - Z11 XII
N12 - Z2 E12 - Z12
N13 - Z3 E13 - Z13
N14 - Z4 E14 - Z14
N15 - Z5 E15 - Z15
Raidė nurodo medžiagą: N – natūralus dantis, C – kompozitas, E – ličio disilikatas, Z – cirkonio oksidas. Raidžių pora, pvz.: N-C, nurodo medžiagų, parinktų pagal antagonizmą, grupę. Arabiškas skaičius nurodo mėginio eilės numerį. Romėniški skaitmenys nurodo tiriamą grupę duomenų analizei.
25
REZULTATAI
4.1. Ra reikšmių įvertinimas
Paviršių šiurkštumo pokyčiams prieš ir po kramtymo testo įvertinti atlikta Ra duomenų statistinė analizė. Rezultatai pateikti lentelėje nr. 2.
Lentelė nr. 2. Ra reikšmių statistinė analizė
Aukščiausios šiurkštumo Ra vertės prieš kramtymo testą buvo pastebėtos N grupėse, mažiausios – C, tačiau nuo jų nedaug skyrėsi E ir Z, todėl galima sakyti, kad visų restauracinių medžiagų šiurkštumas prieš kramtymo testą buvo apylygis.
Statistiškai reikšmingas paviršių šiurkštumo Ra pokytis gautas tik IV grupėje. III ir VIII grupių rezultatai buvo ties statistinio reikšmingumo riba. Kitų grupių rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi, tačiau galima stebėti šias tendencijas:
1. Daugiausiai natūralaus danties paviršiai pašiurkštėjo po kontakto su cirkonio oksido keramika (skirtumas ties statistinio reikšmingumo riba), mažiausiai – su kompozitu.
2. Kompozito mėginiai daugiausiai pašiurkštėjo po kontakto su ličio disilikatu, o mažiausiai su natūraliu dantimi (statistiškai reikšmingas skirtumas).
Tiriamos grupės
nr.
Mėginių grupė
Prieš kramtymo testą Po kramtymo testo
Skirtumas, nm p reikšmė Vidurkis, nm SD, nm Vidurkis, nm SD, nm I N1–N5 60276,00 43093,10 61085,00 28667,62 -809,00 0,960 II N6–N10 39121,200 23614,80 56548,40 37000,86 -17427,20 0,385 III N11–N15 12888,00 11869,77 47822,60 31179,07 -34934,60 0,051 IV C1–C5 14142,00 14142,00 22981,40 3501,99 -8839,40 0,034 V E1–E5 22197,40 27633,36 31118,60 20429,26 -8921,60 0,517 VI Z1–Z5 14221,20 8140,21 28201,40 12854,11 -13980,20 0,079 VII C6–C10 28751,40 22842,82 63021,40 30750,42 -34270,00 0,189 VIII C11–C15 13856,00 7878,57 28566,60 12502,87 -14710,60 0,056 IX E11–E15 31021,80 36034,24 60572,20 22164,69 -29550,40 0,197 X E6–E10 11878,20 4669,60 20401,60 9627,91 -8523,40 0,062 XI Z6–Z10 29331,40 13890,75 35769,40 7161,78 -6438,00 0,471 XII Z11–Z15 17912,00 8868,29 51822,20 25083,74 -33910,20 0,081
26
3. Ličio disilikato mėginiai labiausiai pašiurkštėjo po kontakto su cirkonio oksidu, mažiausiai su kompozitu.
4. Cirkonio oksido mėginių paviršių šiurkštumas daugiausiai skyrėsi po kramtymo testo su ličio disilikatu, o mažiausiai su kompozitu.
4.2. Rq reikšmių įvertinimas
Paviršių šiurkštumo pokyčiams patikslinti atlikta kvadratinio šiurkštumo Rq duomenų analizė prieš ir po kramtymo testo. Pateikti tik statistiškai reikšmingi rezultatai (žr. lentelėje nr.3). Lentelė nr. 3. Rq reikšmių statistinė analizė
I ir IV grupės buvo testuojamos viena su kita. Statistinis reikšmingumas abiejose grupėse rodo reikšmingą danties emalio ir kompozito dėvėjimąsi vienas kito atžvilgiu.
4.3. Paviršių topografijos pokyčiai
Atlikus tyrimą su SEM, gautas kiekvienos medžiagos mikroskopinis paviršiaus vaizdas prieš kramtymo testą ir po jo. Lentelėje nr. 4 palyginta, kaip pasikeitė kiekvienos medžiagos paviršiaus topografija po kontakto su labiausiai ją dėvinčia restauracine medžiaga.
Tiriam os grupės nr. Mėginių grupė
Prieš kramtymo testą Po kramtymo testo
Skirtumas, nm p reikšmė Vidurkis, nm SD, nm Vidurkis, nm SD, nm I N1–N5 12996,20 4059,57 73247,40 34593,69 -60251,20 0,025 IV C1–C5 21126,80 4424,78 28563,80 3342,16 -47437,00 0,020
27 Lentelė nr. 4. SEM vaizdai su 1000 ir 5000 kartų didinimu (žr. apatiniame kairiajame nuotraukos kampe) prieš kramtymo testą ir po jo.
Medžiaga PRIEŠ PO
Natūralus dantis
Dervinis kompozitas
28 Ličio
disilikatas
Cirkonio oksidas
29
REZULTATŲ APTARIMAS
Gautiems rezultatams įtakos galėjo turėti keletas faktorių. Tyrimui buvo pasirinkti mėginiai su lygiais paviršiais, kad būtų užtikrintas maksimalus kontakto plotas ir tolygus jėgos pasiskirstymas, nors anksčiau ir buvo įrodyta, kad po 120 000 ciklų kramtymo imitatoriuje nebuvo skirtumų tarp plokščių ir anatominių formų bandinių [76, 77]. Vis dėlto šio tyrimo metu pastebėtas tam tikras paviršių plotų neatitikimas ir sukimo momentų pokytis. Testuojant kompozitą, cirkonį ir ličio disilikatą vidutinis laikiklių sukimo momentas sukant prieš laikrodžio rodyklę buvo 4,6 Nm, o pagal – 2,3 Nm. Šis sukimo momento netolygumas gali būti susijęs su nedideliu bandinių įtvirtinimo netikslumu. Bandant kompozito, cirkonio ir ličio disilikato dilimą porose su natūralių dantų bandiniais, vidutinis laikiklių sukimo momentas sukant prieš laikrodžio rodyklę buvo 1,6 Nm, o pagal – 1,3 Nm. Lyginant su aukščiau minėtu bandymu, mažesnes sukimo momento vertes galima paaiškinti mažesniu bandinių kontakto plotu, kuris pasireiškė dėl anatominio paviršiaus išgaubtumo dantų mėginiuose.
Atliekant šį eksperimentą buvo naudojamas 2D profilometras. Skirtingai nuo 3D aparatų, kurie matuoja visą mėginio paviršių, 2D matuoja tik paviršiaus atkarpas, todėl surinkti duomenys turi paklaidas. Tačiau 2D parametras Ra išlieka naudinga bendra paviršiaus topografijos gaire, suteikiančia naudingą ir lengvai suprantamą informaciją, o tai palengvina palyginimą su kita literatūra ir standartais [4].
Kadangi atliktas tyrimas yra pilotinis, palygintos nedidelės mėginių imtys. Siekiant, kad rezultatai būtų tikslesni ir visos grupės būtų statistiškai reikšmingos, reikalingas didesnis mėginių skaičius.
Nepaisant tyrimo apribojimų, atlikta studija patvirtino kitų autorių išvadas. Mūsų bei Ho ir kolegų [4] tyrimų metu nustatyta, kad dervinio kompozito paviršiaus šiurkštumas po imituojamo kramtymo yra didesnis su ličio disilikato keramika, o ne cirkonio keramika. Taip pat patvirtinta ankstesnė Ludovichetti ir kt. išvada, kad kompozitas yra labiau antagonistams draugiškas už cirkonio oksidą [21]. Zhi ir bendraautorių [78] bei šiame darbe nustatyta, kad dervinio kompozito atsparumas dilimui yra reikšmingai mažesnis kontanktuojant su emaliu nei su keramika. Cardelli su kolegomis [34] taikė kitokią metodiką – 3D skaneriu tyrė, kiek nudyla pacientų, kurie turi monolitinio cirkonio pilnus protezus ant implantų, natūralūs ir plombuoti dantys per metus. Tačiau jų išvados sutapo su pastarojo darbo – paviršių dilimas cirkonio oksido ir dervinio kompozito grupėje buvo žymiai mažesnis nei cirkonio oksido ir emalio.
Vis dėlto, yra nemažai tyrimų, skelbiančių kitokius rezultatus. Anot Sripetchdanond ir bendraautorių [68], emalio dilimui nebuvo reikšmingo skirtumo, kai antagonistai buvo pagaminti iš monolitinio cirkonio oksido ar dervinio kompozito. Apskritai, daug studijų nustatė, kad cirkonio
30
keramika sukelia mažiausią dilimo efektą iš visų tiriamų medžiagų [9, 22, 28, 32]. Lawson ir bedraautoriai [22] tyrė emalio nusidėvėjimą, kai oponuojančios medžiagos buvo ličio disilikatas ir cirkonio oksidas. Minėtame tyrime taikyta 10 N vertikali apkrova ir papildomai naudotas 33% glicerinas. Atlikus 400 000 ciklų, nustatyta, kad cirkonio keramika sukelia mažesnį, o ličio disilikatas lygiavertį emaliui dilimą. Mūsų ir kolegų rezultatų skirtumus galėtų paaiškinti skirtingos tyrimuose taikytos sąlygos. Lawson ir kt. eksperimente pasirinkta ~4 kartus mažesnė vertikali apkrova, todėl mėginiai gavo daug silpnesnį momentinį krūvį, tačiau jų kramtymo simuliacija buvo 4 kartus ilgesnė. Be to, eksperimentui pasirinktos kitų gamintojų medžiagos, nebuvo įtrauktas dervinis kompozitas.
Panašiame tyrime pastebėta, jog cirkonio oksido restauracijos pasižymi ir didesniu aukščio praradimu, artimesniu natūraliam dančiui, po kontakto su antagonistais [76]. Rezultatus patikslintų mėginių tūrio pokyčių įvertinimas. Kim ir kolegos [28] nustatė, kad „Emax press“ sukėlė didesnį emalio tūrio praradimą palyginus su cirkoniu, nors turėjo mažesnę Ra reikšmę nei cirkonio oksidas (toks Ra rezultatas gautas ir šio tyrimo metu).
Siekiant ištirti tolimesnes dilimo tendencijas, reikalingos ilgesnės kramtymo simuliacijos su daugiau egzistuojančių medžiagų ir tyrimo patikrinimo taškų/intervalų [9]. Taip pat dviejų kūnų dėvėjimosi testus vertėtų keisti trijų kūnų testais, įtraukiant distiliuotą vandenį ar dirbtines seiles. Ho ir kt. [4] nutarė, kad trijų kūnų nusidėvėjimas ir termociklai geriau imituotų burnos sąlygas, o skysčiai ir temperatūriniai pokyčiai sukeltų papildomą senėjimą tiek derviniams kompozitams, tiek keramikoms dėl higroskopinio išsiplėtimo ir hidrolizinės degradacijos [9,79]. Taip pat restauracinių medžiagų dilimo potencialą geriau paaiškintų tolimesni tyrimai su protezavimo medžiagomis antagonistais parinkus jas pačias [1].
31
IŠVADOS
1. Didžiausi šiurkštumo pokyčiai stebimi danties paviršiuje, kai jis kontaktuoja su cirkonio oksidu, dervinio kompozito paviršiuje, kai jis kontaktuoja su ličio disilikatu, ir ličio disilikato bei cirkonio oksido paviršiuose, kai jie kontaktuoja vienas su kitu, o mažiausi pokyčiai visose grupėse stebimi po kontakto su derviniu kompozitu.
2. Palankiausios restauracinių medžiagų kombinacijos gaunamos, kai viena iš dviejų medžiagų yra dervinis kompozitas.
32
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Pirmo pasirinkimo medžiaga antagonistui visais atvejais galėtų būti dervinis kompozitas, išskyrus tada, kai antagonistai pagaminti iš ličio disilikato, kadangi jis labiausiai keičia kompozito paviršių.
Taip pat tikėtina, kad nederėtų rinktis ličio disilikato kartu su cirkonio oksidu dėl didelės abrazijos vienas kitam.
33
PADĖKOS
Darbo vadovui prof. Gediminui Žekoniui, UAB „Dentis Lab“ (Mantui Malinauskui, Tadui Algėnui, Agnei Žėkaitei, Tomui Jakubauskui), auksakaliui Dominykui Vakrinui, doc. Sauliui Diliūnui ir doc. Pauliui Griškevičiui (KTU Machanikos inžinerijos katedra), Mariui Urbonavičiui ir dr. Dariui Milčiui (LEI Vandenilio energetikos technologijų centras), UAB „Astravita“ direktoriui Valenty Bojaroit.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Rėmėjas – UAB „Astravita“ Vilnius, Lietuva.34
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. D'Arcangelo C, Vanini L, Rondoni G, Vadini M, De Angelis F. Wear Evaluation of Prosthetic Materials Opposing Themselves. Oper Dent. 2018;43(1):38-50.
2. Kadokawa A, Suzuki S, Tanaka T. Wear evaluation of porcelain opposing gold, composite resin, and enamel. J Prosthet Dent. 2006;96:258–65.
3. Holand W, Schweiger M, Watzke R, Peschke A, Kappert H.Ceramics as biomaterials for dental restoration. Exp Rev Med Dev. 2008;5:729–45.
4. Ho T, Satterthwaite J, Silikas N. The effect of chewing simulation on surface roughness of resin composite when opposed by zirconia ceramic and lithium disilicate ceramic. Dent. Mater. 2018;34(2):15-24.
5. Lynch C, Opdam N, Hickel R, Brunton P, Gurgan S, Kakaboura. Guidance on posterior resin composites: Academy of Operative Dentistry - European Section. J Dent. 2014;42(4):377-383.
6. Mainjot A, Dupont N, Oudkerk J, Dewael T, Sadoun M. From Artisanal to CAD-CAM Blocks. J Dent Res. 2016;95(5):487-495.
7. Fron Chabouis H, Smail Faugeron V, Attal J. Clinical efficacy of composite versus ceramic inlays and onlays: A systematic review. Dent. Mater. 2013;29(12):1209-1218.
8. Grivas E, Roudsari RV, Satterthwaite JD.. Composite inlays: a systematic review. Eur J Prosth Restor Dent. 2014;22(3):117–124.
9. Preis V, Grumser K, Schneider-Feyrer S, Behr M, Rosentritt M. Cycle-dependent in vitro wear performance of dental ceramics after clinical surface treatments. J Mech Behav Biomed Mater. 2016;53:49-58.
10. Kelly J, Benetti P. Ceramic materials in dentistry: historical evolution and current practice. Austr Dent J. 2011;56:84-96.
11. McLean J. Evolution of dental ceramics in the twentieth century. J Prosthet Dent. 2001;85(1):61-66.
12. Sailer I, Pjetursson B, Zwahlen M, Hämmerle C. A systematic review of the survival and complication rates of all-ceramic and metal-ceramic reconstructions after an observation period of at least 3 years. Part II: fixed dental prostheses. Clinical Oral Implants Research. 2007;18:86-96.
13. Pjetursson B, Sailer I, Zwahlen M, Hämmerle C. A systematic review of the survival and complication rates of all-ceramic and metal-ceramic reconstructions after an observation period of at least 3 years. Part I: single crowns. Clinical Oral Implants Research. 2007;18:73-85.
35
14. Malament K, Socransky S, Thompson V, Rekow D. Survival of glass-ceramic materials and involved clinical risk: Variables affecting long-term survival. Practical Procedures and Aesthetic Dentistry. 2003;5-11.
15. D’Arcangelo C, Vanini L, Prosperi GD, Di Bussolo G, De Angelis F, D’Amario M, Caputi S. The influence of adhesive thickness on the microtensile bond strength of three adhesive systems. Journal of Adhesive Dentistry. 2009;11(2):109-115.
16. Burke F, Fleming G, Nathanson D, Marquis P. Are adhesive technologies needed to support ceramics? An assessment of the current evidence. J Adhes Dent. 2002;4(1):7-22.
17. D'Arcangelo C, De Angelis F, Vadini M, D'Amario M, Caputi S. Fracture Resistance and Deflection of Pulpless Anterior Teeth Restored with Composite or Porcelain Veneers. J Endo. 2010;36(1):153-156.
18. D’Arcangelo C, D’Amario M, De Angelis F, Zazzeroni S, Vadini M, Caputi S. Effect of Application Technique of Luting Agent on the Retention of Three Types of Fiber-reinforced Post Systems. J Endo. 2007;33(11):1378-1382.
19. D’Arcangelo C, D’Amario M, Vadini M, Zazzeroni S, De Angelis F, Caputi S. An evaluation of luting agent application technique effect on fibre post retention. J Dent. 2008;36(4):235-240.
20. Santos M, Costa M, Rubo J, Pegoraro L, Santos G Jr. Current all-ceramic systems in dentistry: A review. Comp Cont Edu Dent. 2015;36(1):31-37.
21. Ludovichetti F, Trindade F, Werner A, Kleverlaan C, Fonseca R. Wear resistance and abrasiveness of CAD-CAM monolithic materials. J Prosthet Dent. 2018;120(2):318.e1-318.e8.
22. Lawson N, Janyavula S, Syklawer S, McLaren E, Burgess J. Wear of enamel opposing zirconia and lithium disilicate after adjustment, polishing and glazing. J Dent. 2014;42(12):1586-1591.
23. Passos S, Torrealba Y, Major P, Linke B, Flores-Mir C, Nychka J. In Vitro Wear Behavior of Zirconia Opposing Enamel: A Systematic Review. J Prostho. 2014;23(8):593-601.
24. Yang S, Kim J, Shin Y, Shim J, Kim J. Enamel wear and aging of translucent zirconias: In vitro and clinical studies. J Prosthet Dent. 2019;121(3):417-425.
25. Yip KH, Smales RJ, Kaidonis JA. Differential wear of teeth and restorative materials: clinical implications. Int J Prosthodont. 2004;17:350-6.
26. Mundhe K, Jain V, Pruthi G, Shah N. Clinical study to evaluate the wear of natural enamel antagonist to zirconia and metal ceramic crowns. J Prosthet Dent. 2015;114:358-63.
27. Seghi RR, Rosenstiel SF, Bauer P. Abrasion of human enamel by different dental ceramics in vitro. J Dent Res 1991;70:221–5.
36
28. Kim M, Oh S, Kim J, Ju S, Seo D, Jun S et al. Wear evaluation of the human enamel opposing different Y-TZP dental ceramics and other porcelains. J Dent. 2012;40(11):979-988.
29. Oh WS, Delong R, Anusavice KJ. Factors affecting enamel and ceramic wear: a literature review. J Prosthet Dent. 2002;87:451-9.
30. Fisher RM, Moore BK, Swartz ML, Dykema RW. The effects ofenamel wear on the metal-porcelain interface. J Prosthet Dent. 1983;50:627–31.
31. Hudson JD, Goldstein GR, Georgescu M. Enamel wear causedby three different restorative materials. J Prosthet Dent. 1995;74:647–54.
32. Janyavula S, Lawson N, Cakir D, Beck P, Ramp L, Burgess J. The wear of polished and glazed zirconia against enamel. J Prosthet Dent. 2013;109(1):22-29.
33. Suzuki S. Simulated enamel wear during occlusal contact. Am J Dent. 2004;17:373–7. 34. Cardelli P, Manobianco F, Serafini N, Murmura G, Beuer F. Full-Arch, Implant-Supported
Monolithic Zirconia Rehabilitations: Pilot Clinical Evaluation of Wear Against Natural or Composite Teeth. Journal Prostho. 2015;25(8):629-633.
35. Shimane T, Endo K, Zheng JH, Yanagi T, Ohno H. Wear of opposing teeth by posterior composite resins: Evaluation of newly developed wear test methods. Dent Mater J. 2010;29(6):713-720.
36. Dahl BL, Oilo G. In vivo wear ranking of some restorative materials. Quintessence Int 1994;25:561-5
37. Mörmann WH, Stawarczyk B, Ender A, Sener B, Attin T, Mehl A. Wear characteristics of current aesthetic dental restorative CAD/CAM materials: two-body wear, gloss retention, roughness and Martens hardness. J Mech Behav Biomed Mater. 2013;20:113-25.
38. Wang L, Liu Y, Si W, Feng H, Tao Y, Ma Z. Friction and wear behaviors of dental ceramics against natural tooth enamel. J Eur Ceram Soc. 2012;32:2599-606.
39. Luangruangrong P, Cook N, Sabrah A, Hara A, Bottino M. Influence of Full-Contour Zirconia Surface Roughness on Wear of Glass-Ceramics. J Prostho. 2014;23(3):198-205.
40. Saiki O, Koizumi H, Akazawa N, Kodaira A, Okamura K, Matsumura H. Wear characteristics of polished and glazed lithium disilicate ceramics opposed to three ceramic materials. J Oral Scien. 2016;58(1):117-123.
41. Saiki O, Koizumi H, Nogawa H, Hiraba H, Akazawa N, Matsumura H. Influence of ceramic surface texture on the wear of gold alloy and heat-pressed ceramics. Dent Mater J. 2014;33(6):865-873.
42. Burgess J, Janyavula S, Lawson N, Lucas T, Cakir D. Enamel Wear Opposing Polished and Aged Zirconia. Oper Dent. 2014;39(2):189-194.
37
43. Jagger D, Harrison A. An in vitro investigation into the wear effects of unglazed, glazed, and polished porcelain on human enamel. J Prosthet Dent. 1994;72:320-3.
44. Metzler K, Woody R, Miller A, Miller B. In vitro investigation of the wear of human enamel by dental porcelain. J Prosthet Dent. 1999;81:356-64.
45. Elmaria A, Goldstein G, Vijayaraghavan T, Legeros RZ, Hittelman EL. An evaluation of wear when enamel is opposed by various ceramic materials and gold. J Prosthet Dent. 2006;96:345– 53.
46. Monasky G, Taylor D. Studies on the wear of porcelain, enamel, and gold. J Prosthet Dent. 1971;25:299–306.
47. Lambrechts P, Braem M, Vuylsteke-Wauters M, Vanherle G. Quantitative in vivo wear of human enamel. J Dent Res. 1989;68:1752–4.
48. Lynch C, O’Sullivan V, Dockery P, McGillycuddy C, Sloan AJ. Hunter–Schreger Band patterns in human tooth enamel. J Anat. 2010;217:106–15.
49. Lynch C, O’sullivan V, Dockery P, McGillycuddy C, Rees J, Sloan A. Hunter–Schreger Band patterns and their implications for clinical dentistry. J Oral Rehab. 2011;38:359–65.
50. Flinn B, Raigrodski A, Mancl L, Toivola R, Kuykendall T. Influence of aging on flexural strength of translucent zirconia for monolithic restorations. J Prosthet Dent. 2017;117(2):303-309.
51. Federlin M, Hiller KA, Schmalz G. Controlled, prospective clinical splitmouth study of cast gold vs. ceramic partial crowns: 5.5 year results. Am J Dent. 2010;23:161-7.
52. D'Arcangelo C, Vanini L, Rondoni G, Pirani M, Vadini M, Gattone M et al. Wear Properties of a Novel Resin Composite Compared to Human Enamel and Other Restorative Materials. Oper Dent. 2014;39(6):612-618.
53. D’Arcangelo C, Vanini L, Rondoni G, De Angelis F. Wear properties of dental ceramics and porcelains compared with human enamel. J Prosthet Dent. 2016;115(3):350-355.
54. Tucker R. Why Gold Castings Are Excellent Restorations. Oper Dent. 2008;33(2):113-115. 55. Silva N, Thompson V, Valverde G, Coelho P, Powers J, Farah J et al. Comparative reliability
analyses of zirconium oxide and lithium disilicate restorations in vitro and in vivo. J Am Dent Assoc. 2011;142:4S-9S.
56. Etman MK, Woolford M, Dunne S. Quantitative measurement of tooth and ceramic wear: In vivo study. Int J Prostho. 2008;21(3) 245-252.
57. Guo J, Tian B, Wei R, Wang W, Zhang H, Wu X et al. Investigation of the time-dependent wear behavior of veneering ceramic in porcelain fused to metal crowns during chewing simulations. J Mech Behav Biomed Mater. 2014;40:23-32.
