SEDACIJOS IR BENDRINĖS NEJAUTROS POVEIKIS PACIENTO PSICHOEMOCINEI BŪKLEI ŠALINANT PROTO DANTIS: PILOTINIS KLINIKINIS RANDOMIZUOTAS TYRIMAS

Žygimantas Petronis

SEDACIJOS IR BENDRINĖS NEJAUTROS POVEIKIS

PACIENTO PSICHOEMOCINEI BŪKLEI ŠALINANT

PROTO DANTIS: PILOTINIS KLINIKINIS

RANDOMIZUOTAS TYRIMAS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas

Prof. Gintaras Juodžbalys

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA

SEDACIJOS IR BENDRINĖS NEJAUTROS POVEIKIS PACIENTO PSICHOEMOCINEI BŪKLEI ŠALINANT PROTO DANTIS: PILOTINIS KLINIKINIS RANDOMIZUOTAS

TYRIMAS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovas...

(parašas) (parašas)

Žygimantas Petronis, V k. 7 gr. Prof. Gintaras Juodžbalys

2020m... 2020m. ...

(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

DARBAS ATLIKTAS VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Sedacijos ir bendrinės nejautros poveikis

paciento psichoemocinei būklei šalinant proto dantis: pilotinis klinikinis randomizuotas tyrimas “.

1. Yra atliktas mano paties.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

Baigiamojo darbo recenzentas

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

KLINIKINIO-EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO

VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data:...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4

Įvadas, tikslas uždaviniai (1

balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7

Literatūros apžvalga (1,5

balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0

8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir

išvados? 0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti _{mokslinę literatūrą yra pakankamas?} 0,3 0,1 0

11

Medžiaga ir metodai (2

balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar

ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0

12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio

patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15 Rezultatai

(2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi

informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su _{kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?} 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar _{atitinka tyrimų rezultatus ?} 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami

literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas

moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą _temą? +0,2 +0,1 0

32 Praktinės

rekomendacijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)

<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo

-0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe >20%

(nevert.)

40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5

balo

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos

komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo

-0,5 balo

44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

TURINYS

SANTRAUKA ... 11

SUMMARY ... 12

ĮVADAS ... 13

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15

1.1. Odontologinių procedūrų baimė ir nerimas ... 15

1.2. Taikomos anestezijos rūšys proto dantų šalinimo procedūros metu ... 16

1.3. Medikamentai naudojami taikant sedaciją arba bendrinę nejautrą ... 16

1.4. Proto dantų šalinimo specifika, priklausomai nuo jų padėties dantų lanke ... 17

1.5. Proto dantų sukeliama neigiama įtaka žmogaus sveikatai ... 18

1.6. Būdai įvertinti pacientų psichoemocinę būklę ... 19

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 20

2.1. Tiriamieji ... 20

2.2. Tiriamųjų skirstymas į grupes ... 20

2.3. Tyrimo imtis ... 21

2.4. Tyrimo protokolas ... 21

2.5. Operacijos protokolas ... 22

2.6. Tyrimo etika ... 22

2.7. Tyrimo anketa ... 23

2.8. Operacijos sudėtingumo vertinimas ... 23

2.9. Pulso dažnio ir kraujo spaudimo matavimas ... 23

2.10. Tyrimo metodika ir organizavimas ... 24

2.11. Statistiniai tyrimai ... 24

3. REZULTATAI ... 25

3.1. Tiriamųjų duomenys ... 25

3.2. Pacientų įsivertinimo dalis - psichoemocinės būklės įvertinimas ... 27

3.2.1. Universali Skalė Burnos Chirurgijoje (USOS) ... 27

3.2.2. Modifikuota odontologinio nerimo vertinimo skalė (MDAS) ... 27

3.2.3. Dantų rovimo baimės įvertinimas ... 28

3.2.4. Nuskausminimo baimės įvertinimas ... 29

3.3. Gydytojų vertinimo dalis ... 29

3.3.1. Pacientų psichoemocinės būklės įvertinimas ... 29

3.3.2. Proto dantų lokalizacijos įvertinimas ... 30

3.3.4. Operacijos duomenys ... 32

3.4. Pooperacinis pacientų įvertinimas ... 32

3.4.1. 10 dienų skausmo vertinimo skalė (VAS) ... 32

3.4.2. Vaistai nuo skausmo ... 34

3.4.3. Gyvenimo kokybės įvertinimas ... 34

3.4.4. Komplikacijų įvertinimas ... 35 4. DISKUSIJA ... 36 IŠVADOS ... 40 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 41 LITERATŪRA ... 42 PRIEDAI ... 45

SEDACIJOS IR BENDRINĖS NEJAUTROS POVEIKIS PACIENTO PSICHOEMOCINEI BŪKLEI ŠALINANT PROTO DANTIS: PILOTINIS KLINIKINIS RANDOMIZUOTAS

TYRIMAS

SANTRAUKA

Problemos aktualumas: Prieš dantų rovimą pacientai jaučia įtampą, nerimą ir baimę, todėl

gydytojas privalo tinkamai įvertinti visus šiuos veiksnius, taip siekiant suvaldyti paciento psichoemocinę būklę.

Darbo tikslas: Įvertinti pacientų, kuriems bendrinėje nejautroje arba sedacijoje šalinami visi proto

dantys, priešoperacinę psichoemocinę būseną bei poveikį 10 dienų pooperaciniam skausmui ir gyvenimo kokybei.

Medžiaga ir metodai: 2019-10-21–2020-01-31 laikotarpiu atliktas pilotinis prospektyvinis

randomizuotas suaugusių pacientų tyrimas, kurie buvo stacionarizuoti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių visų 4 proto dantų šalinimui su sedacija arba bendrinėje nejautroje. Dieną prieš operaciją, operacijos dieną ir po 10 dienų pacientai buvo vertinami pagal Universalią skalę burnos chirurgijoje psichoemocinei būklei vertinti (USOS), Modifikuotą odontologinio nerimo vertinimo skalę (MDAS), šalinimo, nuskausminimo baimės vertinimą, Dešimtbalę skausmo vertinimo skalę, gyvenimo kokybės klausimyną.

Rezultatai: Tyrime dalyvavo 53 pacientai: sedacijos grupėje (SG) – 43, bendrinės nejautros grupėje

(BG) – 10. Vertinant pacientų psichoemocinę būklę USOS, MDAS ir dantų rovimo baimės klausimyno pacientų dalyje rezultatai grupėse statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05) lyginant 1 diena prieš operaciją ir operacijos dieną. Vertinant gydytojų dalies USOS klausimyną, nustatyta, kad SG pasižymėjo vidutine (55,8%), o BG negatyvia (50,0%) būkle. Artėjant operacijai, pulsas ir kraujo spaudimas reikšmingai didėjo grupėse ir lyginant grupių rezultatus tarpusavyje. Pooperacinio skausmo pokyčiai tarp grupių reikšmingi buvo tik iškart po operacijos (SG 2,60 (2,52), BG 3,80 (1,14)). Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių buvo nustatytas riboto išsižiojimo ir sunkumo kalbėti trukmėje.

Išvados: USOS, MDAS, dantų rovimo baimės duomenų balų suma ir pulso matavimai tiesiogiai

koreliavo su laiku – artėjant operacijai rodmenys didėjo. Didesnis pooperacinis skausmas ir blogesnė gyvenimo kokybė nustatyta SG pacientams.

Raktiniai žodžiai: burnos chirurgija, tretieji krūminiai dantys, baimė, nerimo klausimyno testas,

THE INFLUENCE OF SEDATION AND GENERAL ANESTHESIA TO PATIENTS' PSYCHO-EMOTIONAL STATE UNDERGOING WISDOM TEETH EXTRACTION: A

PILOT RANDOMIZED CLINICAL TRIAL

SUMMARY

Relevance of the problem: Patients feel tension, anxiety and fear before extracting their teeth,

hence the doctor must properly assess all of these factors to control the patient’s psycho-emotional state.

Aim of the work: To evaluate the preoperative psycho-emotional state and the effect on 10-day

postoperative pain and quality of life in patients who have all their wisdom teeth extracted under sedation or general anesthesia.

Materials and methods: In the period of 10/21/2019–01/31/2020 a pilot prospective randomized

study of adult patients was hospitalized in the Department of Maxillofacial Surgery of The Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics for extraction of all four wisdom teeth with sedation or general anesthesia. The day before surgery, the day of surgery and 10 days after surgery, the patients were evaluated according to the Universal Scale in Oral Surgery for Psycho-Emotional Rating (USOS), Modified Corah’s Dental Anxiety scale (MDAS), extraction, analgesia and pain relief assessment, ten-point pain rating scale, and quality of life questionnaire.

Results: The study included 53 patients: 43 in the sedation group (SG) and 10 in the general

anesthesia group (BG). Assessing the psychoemotional state of patients in the USOS, MDAS, and dental fear questionnaire patients, there was a statistically significant increase (p<0,05) in the groups comparing results from the day before surgery and the day of surgery. Assessing the USOS questionnaire of the physicians, SG was found to be moderate (55.8%) and BG negative (50.0%). As surgery approached, pulse and blood pressure increased significantly in the groups and in comparison to the results between the groups. Changes in postoperative pain between groups were significant only immediately after surgery (SG 2.60 (2.52), BG 3.80 (1.14)). A statistically significant difference between groups was found regarding the duration of limited mouth opening and difficulty in speaking.

Conclusions: Sum of USOS, MDAS, dental fear data scores, pulse measurements directly

correlated with time, i.e. statistics increased as surgery approached. Increased postoperative pain and poorer quality of life were found in patients in the SG.

ĮVADAS

Proto dantys – tretieji krūminiai dantys, esantys distaliausiai dantų lanke, rudimentinio tipo, paprastai išdygstantys 18-20 metų amžiaus ir yra mažiausiai funkciškai reikšmingi visame dantų lanke [1]. Šie dantys buvo skirti protėviams susmulkinti augalus, dėl to žandikauliai mitybos sumetimais buvo didesni nei šiais laikais. Keičiantis mitybai, žandikaulių padėtis ir dydis taip pat keitėsi, taigi proto dantims ėmė stigti vietos dantų lanke [2]. Dėl savo pozicijos dantų lanke, šie dantys gali daryti neigiamą įtaką tiek greta esantiems dantims, tiek visam žmogaus organizmui. Tarp antrojo ir trečiojo krūminio danties esantis kontaktas apsunkina tinkamą burnos higieną, o tai ilgainiui gali lemti marginalinio kaulo praradimą aplink antruosius krūminius dantis, karieso pažeidimus, dėl apatiniame žandikaulyje esančio vietos trūkumo dažnai pasitaikančius dantų susigrūdimus, cistų ar auglių formavimąsi, o esant perikoronaritui ar periodontitui galimas destruktyvus giliųjų gleivinių sluoksnių – periodonto audinių – uždegimo formavimasis [1,3]. Įvertinus visus šiuos veiksnius, viena iš labiausiai šiuo metu pasaulyje paplitusių burnos ertmės chirurginių procedūrų – trečiųjų krūminių dantų šalinimas [4]. Nemaža dalis pacientų, atvykstančių šalintis dantų, jaučia įtampą, nerimą, baimę ir jaudinasi dėl galimo skausmo procedūros metu, todėl gydytojas privalo tinkamai įvertinti visus šiuos veiksnius, taip siekiant suvaldyti paciento psichoemocinę būklę ir geriau pasiruošti būsimai procedūrai, norint pasiekti maksimalų procedūros komfortą [5]. Būtent šie anksčiau išvardinti faktoriai turi būti įvertinti nustatant pacientų psichoemocinę būklę burnos chirurgijos metu [6]. Tinkamai įvertinti psichoemocinę būklę galima komunikuojant, taikant instrumentinius tyrimo būdus arba atliekant specialius klausimynus [6,7]. Dažniausiai taikomi klausimynai – Modifikuota odontologinio nerimo vertinimo skalė (Modified Corah’s Dental Anxiety scale (MDAS)), Standartinė odontologinio nerimo vertinimo skalė (Corah's Dental Anxiety Scale), Odontologinio nerimo apklausa (Dental Fear Survey), Bendrinė Geer baimės vertinimo skalė (General Geer Fear Scale) ir daugybė kitų [8]. Literatūroje nurodoma daugybė priežasčių, dėl kurių pacientai jaučia nerimą: nežinomybė, ankstesni nemalonūs potyriai pas odontologą, visuomenės, draugų, artimųjų neigiama įtaka [7]. Taip pat nustatoma, kad didesnį nerimo lygį patiria mažiau išsilavinę ir žemą socioekonominį statusą turintys žmonės [9]. Dėl jaučiamos baimės pacientai būna neramūs, pakinta jų kvėpavimo gylis ir greitis, įsitempia raumenys, jaučiama panika, prakaituoja delnai, kaktos sritis. [7]. Įvertinus paciento jaučiamą nerimą, paciento pageidavimus, medicinos istoriją bei šalintinų dantų skaičių vienos procedūros metu pasirenkamas tinkamiausias anestezijos metodas [10]. Dažnai pacientai dėl didelės baimės išreiškia norą atlikti dantų šalinimą ne taikant vietinę nejautrą, o būtent sedaciją arba bendrinę nejautrą [11]. Šie anestezijos būdai yra tinkamiausi šalinant visus keturis proto dantis vienos procedūros metu, nes vietinės nejautros metu negalima tinkamai kontroliuoti gyvybinių rodiklių,

nerimo lygio ir kt. Nors dažniau pacientai yra linkę rinktis sedacijos nejautrą, nurodoma, jog visų keturių proto dantų šalinimas bendrinėje nejautroje, iš operuojančių gydytojų perspektyvos, yra saugesnė nejautra dėl mažesnės žalos rizikos dirbant pilnai kontroliuojamoje aplinkoje [12]. Vis dėlto, nepriklausomai, koks anestezijos metodas taikomas, baimė gali veikti ir skausmo stiprumą pooperaciniu laikotarpiu. Nustatyta, kad migdolinis kūnas sąlygoja chronišką atminimais grįsto skausmo suaktyvinimą [13].

Hipotezė

Iškelta hipotezė, kad visų proto dantų šalinimui vienos operacijos metu stacionarizuojamų pacientų psichoemocinė būklė prieš operaciją, pooperacinis skausmas ir gyvenimo kokybė 10 dienų po operacijos gali skirtis, priklausomai nuo taikomo operacinio anestezijos protokolo (sedacija ar bendrinė nejautra).

Tikslas

Įvertinti pacientų, kuriems bendrinėje nejautroje arba sedacijoje šalinami visi proto dantys, priešoperacinę psichoemocinę būseną bei poveikį 10 dienų pooperaciniam skausmui ir gyvenimo kokybei.

Uždaviniai

1. Įvertinti pacientų psichoemocinės būklės priklausomybę dieną prieš operaciją bei operacijos dieną;

2. Įvertinti pacientų didelio nerimo lygio dažnį pagal MDAS klausimyną.

3. Įvertinti proto dantų rovimo sudėtingumo priklausomybę nuo jų lokalizacijos bendrinės nejautros ir sedacijos grupėse.

4. Įvertinti pulso ir kraujo spaudimo pokyčių priklausomybę nuo laiko, atlikus matavimus diena prieš operaciją ir operacijos dieną;

5. Įvertinti operacijos metu atliekamų veiksmų dažnį bendrinės nejautros ir sedacijos grupėse.

6. Įvertinti pacientų gyvenimo kokybę po dantų pašalinimo;

7. Įvertinti retrospektyvinį pacientų pooperacinį skausmo pojūtį praėjus 10 dienų po operacijos ir komplikacijas.

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Odontologinių procedūrų baimė ir nerimas

Dantų gydymo baimė ir nerimas – nesunkiai pastebima problema, paveikianti didelę dalį populiacijos ir lemianti dantų priežiūros vengimą [14]. Kinijoje atliktame tyrime, kuriame buvo tirti 1203 žmonės, didelę odontologų baimę turėjo net 23,4% tiriamųjų [15]. Dalis pacientų vengia lankytis pas gydytoją odontologą dėl patiriamo nerimo, o tai daro įtaką blogesnei burnos higienai bei dantų būklei [16]. Pacientai, jaučiantys gydymo baimę, kreipiasi į gydymo įstaigą tik kritiniu atveju. Tai, savo ruožtu, daro dar didesnę neigiamą įtaką periodiškam lankymuisi pas odontologą. Susidaro uždaras ciklas dantų gydymo baimei, jei šie pacientai laiku nėra gydomi (1 pav.) [17]. Nustatyta, kad labiausiai bijo neigiamos patirties turintys pacientai (viena iš priežasčių – bloga vaikystės patirtis), moterys ir tie, kurių amžius yra tarp 18 ir 29 metų, lyginant su vyresniais [9,18]. Prieš operaciją ir jos metu naudinga įvertinti paciento nerimą ir baimę, kadangi tai gali daryti įtaką tokiems rodikliams kaip kraujo spaudimas, kuris labai svarbus siekiant išvengti komplikacijų operacijos metu, todėl būtina pacientą pilnai ištirti dar prieš atliekant chirurginę burnos procedūrą [5]. Odontologinių procedūrų metu patiriamam nerimui didelės įtakos turi dantų šalinimo procedūra. Lyginant dantų šalinimą viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose, šalinant apatinio žandikaulio dantis pacientai patiria didesnį nerimo lygį [19]. Net 67,2% pacientų, atvykusių šalinti proto dantų, teigia jau turintys blogos patirties šalinant kitus dantis praeityje. Tik suprantant daugybę faktorių gydytojai gali sumažinti pacientų stresą ir nerimą [20]. Nustatyta, kad pilnai supažindinus su proto dantų šalinimo procedūra, jos nauda bei galimomis komplikacijomis, pacientų nerimas didėja [21].

Baimė skausmo stiprumą gali veikti ir pooperaciniu laikotarpiu. Nustatyta, jog padidėjus paciento stresui, aktyvuojasi pagumburio-hipofizės-antinksčių kompleksas. Pagumburis išskiria kortikotropiną išskiriantį hormoną (CRH), o šis skatina adrenokortikotropino (ACTH) sintezę. Dėl to antinksčių žievė gamina kortizolį, kurio kiekis sistemiškai išauga ir organizme išlieka keletą valandų. Kuomet pacientą veikia lėtinis stresas, kortizolio sintezė ir sisteminė koncentracija padidėja ir tęsiasi ilgesnį laiko periodą. CRH aktyvuoja uždegimines ląsteles ir taip pat gali išprovokuoti skausmą esant audinių vientisumo pažeidimams. Kortizolio kiekio padidėjimas organizme gali lemti užsitęsusį skausmą [22,23]. Tyrimai su gyvūnais įrodė, kad kortizolis sustiprina sinapsinius ryšius migdoliniame kūne. Tai sąlygoja didėjantį glutamino kiekį, ilgesnį kalcio įsisavinimą bei smegenų išskiriamą neurotrofinio faktoriaus padidėjimą. Taip pat buvo nustatyta, kad migdolinis kūnas sąlygoja chronišką atminimais grįsto skausmo suaktyvinimą [13].

1 pav. Uždaras dantų gydymo baimės ciklas.

1.2 Taikomos anestezijos rūšys proto dantų šalinimo procedūros metu

Protinių dantų šalinimo procedūros metu paprastai taikoma vietinė nejautra, sedacija arba bendrinė nejautra. Anestezijos metodas pasirenkamas įvertinus šiuos rodiklius: operacijos sudėtingumą, paciento nerimą, paciento pageidavimus, medicinos istoriją bei šalintinų dantų skaičių vienos procedūros metu [10]. Vietinis nuskausminimas jau buvo pradėtas taikyti XIX amžiuje. Jis yra plačiai taikomas veido ir žandikaulių chirurgijoje, tačiau prieš taikant jį labai svarbu įvertinti galimas alergines reakcijas, toksiškumą ir methemoglobinemiją [24].

Dalis pacientų dėl didelio nerimo lygio renkasi bendrinę nejautrą. Kaip bebūtų, šalutinis poveikis yra didesnis, tęsiasi ilgesnį laiko tarpą, daro neigiamą įtaką darbui ir kasdieninei veiklai, lyginant su sedacija [11]. Vis dėlto, visų keturių proto dantų šalinimas bendrinėje nejautroje, gydytojų nuomone, yra saugesnis dėl mažesnės žalos rizikos dirbant pilnai kontroliuojamoje aplinkoje [12].

1.3 Medikamentai naudojami taikant sedaciją arba bendrinę nejautrą

• Sedacijai taikomi medikamentai: midazolamas, propofolis, ketaminas, deksmedetomidinas. Midazolamas veikia aktyvuojant gama-aminobutirinės rūgšties GABAA receptorių kompleksą ir aktyvuoja GABA veikiamas chlorido sroves, dėl kurių atsiranda neuronų hiperpoliarizacija ir sumažėja jautrumas. Tuomet nerimo lygis sumažinamas minimaliai veikiant kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemas. Propofolis veikia slopindamas neurotransmisiją, tarpininkaujant GABAA receptoriams. Kaip propofolio šalutinis poveikis gali pasireikšti nukritęs kraujo spaudimas procedūros metu. Taip pat galima kvėpavimo takų obstrukcija ar apnėja. Ketaminas, tai psichodelinis medikamentas, sedacijos metu sukeliantis anesteziją, amneziją, katalepsiją. Deksmedetomidinas sukelia anksiolizę, analgeziją per receptorius, esančius nugaros smegenyse, ir sumažina simpatinės nervų sistemos veiklą, sukelia kraujospūdžio ir širdies susitraukimų

dažnio sumažėjimą, mažina susijaudinimą ir neslopina kvėpavimo [25]. Atlikus literatūrinę apžvalgą, nustatyta, kad midazolamas yra dažniausiai naudojamas medikamentas. Akcentuojama, kad būtent šis medikamentas yra labai saugus, tačiau kiti medikamentai taip pat plačiai taikomi sedacijoms atlikti [26].

• Atliekant bendrinę nejautrą išskiriamos trys grupės medikamentų, atsižvelgiant į klinikinius aspektus ir poveikį elektroencefalogramai (EEG). Pirmoje grupėje etomidatas, propofolis ir barbitūratai veikia GABAA receptorius. Šioje grupėje medikamentai sustiprina GABA veikiamo kanalo aktyvaciją ir slopina neuronų jautrumą. Antroje grupėje randamas diazoto monoksidas, ciklopropanas bei ketaminas, darantys įtaką GABAA receptoriams. Šie anestetikai stipriai slopina N-metil-D-aspartato (NMDA) receptorius, kurie sužadina katijonų kanalus aktyvuojant glutamatą. Glutamato receptoriai yra pagrindiniai neurotransmiteriai. NMDA receptorių sukeltos postsinapsinės srovės smarkiai slopina nervų signalus, sukeliant sąmonės praradimą. Paskutiniojoje grupėje aptinkami halogeninti eteriai ir alkanai. Šie medikamentai glaudžiai siejami su GABAA receptoriais ir sąmonės netekimu. Šios grupės vaistai veikia presinapsinius taikinius. Taip pat, tyrimai nustatė, kad, lyginant su pirmąja grupe, GABAA receptoriai veikiami skirtingais keliais [27].

1.4 Proto dantų šalinimo specifika, priklausomai nuo jų padėties dantų lanke

Prof. Juodžbalys ir Daugėla [28] pateikė apatinių trečiųjų krūminių dantų klasifikaciją pagal jų išdygimo bei šalinimo sunkumo laipsnį. Tai padeda tinkamai įvertinti galimus šalinimo sunkumus ir pasirinkti optimaliausią gydymo būdą, siekiant išvengti didžiosios dalies komplikacijų. Ši klasifikacija vertina proto dantų poziciją kitų anatominių struktūrų atžvilgiu: apatinio žandikaulio šakos, antrojo krūminio danties, alveolinės keteros, apatinio žandikaulio kanalo (AŽK).

Vertinant apatinių proto dantų dygimą, vidutiniškai 33% dantų neišdygsta ir lieka po gleivine [26]. Taip pat, lyginant su jų antagonistais bei viršutinėmis iltimis, apatiniai proto dantys yra dažniau retinuoti [29]. Dažniausiai retinuotų apatinių proto dantų pozicija yra mezialinė [29,30,39]. Pagal dažnumą, perikoronitas dažniausiai pasireiškia trečiajame dešimtmetyje, kuomet dantų pozicija mezialinė, vertikali ar distalinė [29]. Vertinant apatinių trečiųjų proto dantų lokalizaciją AŽK atžvilgiu, 88,1% atvejų AŽK yra nustatomas šaknies viršūnės srityje žemiau jos ar kontaktuojant su ja. Daug mažesnis dažnis aptinkamas atvejais kuomet AŽK yra skruostinėje (7,9%) ar liežuvinėje (3,5%) pusėse, o esant jam tarp šaknų, dažnis tik 0,5%. Šie rodmenys gali padėti tinkamai suplanuoti būsimą operaciją [31]. Ay ir kt. [32] atliko tyrimą, kurio metu buvo įvertintas apatinių proto dantų pozicijos kitimas, pašalinus pirmą krūminį dantį. Tyrimo metu nustatyta, kad pašalinus pirmąjį krūminį dantį atsirado daugiau vietos dantų lanke, kas sąlygojo geresnį proto danties dygimą ir padėjo jam atsistoti į geresnę poziciją lyginant su priešinga puse, kurioje pirmasis

krūminis dantis nebuvo šalinamas, tačiau tyrime nebuvo vertinami kiti faktoriai, pavyzdžiui, dantų asimetrija, dantų kontaktai, kitų dantų pozicijos pokyčiai.

Vertinant viršutinių proto dantų šalinimą, dauguma pacientų patenkinti gydymu. Viršutinio žandikaulio gumburo srities lūžis šalinant proto dantį prailgina pooperacinį skausmo periodą. Vis dėlto, šių dantų šalinimas nestipriai paveikia pacientų gyvenimo kokybę, atsižvelgiant į kasdieninę veiklą [33].

Nėra atlikta pakankamai tyrimų, kurie pritartų profilaktiniam proto dantų šalinimui, nesant pagrįstų indikacijų šalinimui [34]. Taip pat, tiek gydytojai, tiek pacientai turi apsvarstyti galimas komplikacijas po šalinimo. Net apie 10% pacientų kreipiasi į gydytojus po proto dantų šalinimo dėl skausmo, patinimo, kraujavimo, alveolitų, parestezijų, išsižiojimo sutrikimų [35].

1.5 Proto dantų sukeliama neigiama įtaka žmogaus sveikatai

Viename Danijoje atliktame tyrime [36] buvo bandoma nustatyti apatinių retinuotų proto dantų santykį tarp krypties ir pozicijos su antraisiais krūminiais dantimis. Vidutiniškai apie 41% antruose krūminiuose dantyse buvo nustatoma rezorbcija, taip pat net 49% antrųjų dantų buvo aptiktas aplinkinio kaulo netekimas. Šių pokyčių dažnis didėja, kuomet proto dantys yra išsidėstę mezialinėje arba horizontalioje pozicijoje.

Retinuotiems apatiniams proto dantims statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas, kai jų kryptis yra mezialinė arba horizontali – tuo atveju antrieji krūminiai dantys turi didesnę tikimybę būti pažeisti karieso distaliniame danties paviršiuje [30].

Nustatyta, jog apatiniame žandikaulyje pasitaiko 15,4% priekinis susigrūdimas, o viršutiniame tik 2,1%. Apatinis žandikaulis parodė ne tik didesnį susigrūdimo dažnį, tačiau susigrūdimai yra ypač stiprūs lyginant su viršutiniu žandikauliu. Pacientai, turintys retinuotus proto dantis vienoje ar abiejose pusėse parodė vidutinį–stiprų susigrūdimą (apatiniame žandikaulyje 31,58%, viršutiniame 14,29%) lyginant, kuomet dantų užuomazgų nebuvo (apatiniame žandikaulyje 18,92%, viršutiniame 2,04%). Taigi, susigrūdimas apatiniame žandikaulyje buvo mažesnis tiems, kurių proto dantys buvo išdygę, lyginant su tais asmenimis, kuriems jie buvo retinuoti [37].

Sisteminėje literatūros apžvalgoje, kurioje buvo norima išsiaiškinti ar apatinio žandikaulio proto dantys gali turėti įtakos priekinių dantų susigrūdimui, lietuvių tyrėjai [38] atrinko 21 straipsnį ir juos išanalizavo. Dalis autorių teigia, kad apatiniai proto dantys gali sukurti mezialines jėgas, sąlygojančias kandžių susigrūdimą. Kita dalis teigia, kad proto dantys įtakos nedaro. Nustatyta, kad priekinių dantų susigrūdimą sąlygoja daugybė faktorių, išskirtų į tris grupes: dantinių, skeletinių faktorių ir bendrųjų. Vienas iš skeletinių faktorių, pavyzdžiui, periodiškai augant apatiniam žandikauliui vėlesniu gyvenimo periodu, vyksta apatinio žandikaulio sąnarinės ataugos augimas

vertikalia pozicija, kas gali turėti įtakos netaisyklingai proto dantų pozicijai, sukeliančiai neigiamą įtaką dantų lankui.

2018 metais atliktoje meta-analizėje [39] nustatyta statistiškai reikšminga sąsaja tarp apatinio žandikaulio kampo lūžių ir apatinių proto dantų. Nustatoma, kad kampo lūžis dažnesnis esant proto dantims, o ypač padidintą riziką turi pacientai, kurių proto dantys išdygę nepilnai.

Retais atvejais aplink neišdygusius apatinio žandikaulio proto dantis gali būti randamos cistos arba augliai. Taip pat dažniau formuojasi perikoronaritas ar periodontitas [40].

1.6 Būdai įvertinti pacientų psichoemocinę būklę

Baimė ir nerimas keičia žmogaus kraujo rodiklius, todėl būtina tinkamai ištirti pacientus, norint užkirsti kelią komplikacijų atsiradimui procedūros metu [5]. Vienas iš paprasčiausių būdų įvertinti pacientų baimę gydytojui, tai išlaikyti ramią būseną, nepertraukti paciento kalbos ir bandyti nustatyti, kuri iš odontologinių procedūrų jam kelia baimę ir nerimą, užduodant keletą atvirų klausimų, kurie padeda nukreipti esamą pokalbį tinkama linkme [7]. Taip pat, paciento baimės įvertinimui naudojami specialūs klausimynai. Modifikuota odontologinio nerimo vertinimo skalė (Modified Corah’s Dental Anxiety scale (MDAS)) yra dažniausiai naudojamas klausimynas paciento nerimui įvertinti. Be pastarosios, naudojama ir Standartinė odontologinio nerimo vertinimo skalė (Corah's Dental Anxiety Scale), Odontologinio nerimo apklausa (Dental Fear Survey), Bendrinė Geer baimės vertinimo skalė (General Geer Fear Scale) bei daugybė kitų [8]. Taip pat, galima taikyti instrumentinius tyrimo būdus, pavyzdžiui, matuojamas sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas, pulsas, deguonies prisotinimas žmogaus arteriniame kraujyje (SpO2), galvaninis odos atsakas [41,42]. Astramskaitė ir kt. [43] pristatė Universalią skalę burnos chirurgijoje (USOS), kurios pagalba galima įvertinti pacientų psichoemocinę būklę. USOS klausimynas laikomas pranašesniu už kitų, kadangi jame koncentruojamasi būtent į burnos chirurgiją, ne į bendrąją odontologiją. Be to, į klausimus atsako ne tik pacientai, bet pacientus objektyviai vertina ir operuojantys gydytojai. Tyrime taip pat minimos pagalbinės skalės, padedančios įvertinti paciento baimę, nerimą ir skausmą. Naudojamas baimės skausmo klausimynas, kuris padeda nustatyti, kokio skausmo tikisi pacientas. Taip pat, naudojama jau minėta Modifikuota odontologinio nerimo vertinimo skalė (MDAS), padedanti įvertinti paciento nerimą prieš danties šalinimą, o Dešimtbalė skausmo vertinimo skalė (Visual analog scale (VAS)) dažnai naudojama norint įvertinti pooperacinį skausmą medicinoje.

MEDŽIAGA IR METODAI

Atliktas pilotinis prospektyvinis randomizuotas tyrimas, 2019-10-21–2020-01-31 laikotarpiu tiriant suaugusius pacientus, stacionarizuotus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių visų 4 proto dantų šalinimui su sedacija arba bendrinėje nejautroje. Pacientams užpildyti buvo duodamos anketos 1 diena prieš operaciją, t.y. tuo metu, kai pacientas stacionarizuojamas, tą pačią dieną prieš operaciją ir 10 dienų po operacijos. Taip pat, po operacijos anketą užpildydavo ir operavęs gydytojas.

2.1 Tiriamieji

Tiriamieji atrinkti pagal šiuos atrankos kriterijus:

Įtraukimo kriterijai:

• Pacientų amžius ≥ 18 metų;

• Indikuotinas visų 4 proto dantų šalinimas; • Nevartojami NVNU, antikoaguliantai; • Operacinėje srityje nėra ūmaus uždegimo;

• Anamnezėje nėra bendrinių susirgimų, kurie kontraindikuoja burnos operacinį gydymą. Pavyzdžiui, nekontroliuojamas cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos ir kt.;

• Pacientai, sutinkantys dalyvauti tyrime.

Atmetimo kriterijai:

• Besilaukiančios, žindančios moterys; • Patyrusieji spindulinį gydymą;

• Pacientai dalyvavę tyrime, susijusiame su psichoemocinės būklės vertinimu;

• Pacientai, turintys protinę negalią, galimai sukelsiančią sunkumų dalyvaujant tyrime.

2.2 Tiriamųjų skirstymas į grupes

• Sedacijos grupė (SG). Kiekvienas pacientas pilnai supažindinamas su sedacijos

procedūra. Intraveninių medikamentų pagalba anesteziologas prislopina paciento sąmonę.

• Bendrosios nejautros grupė (BG). Kiekvienas pacientas pilnai supažindinamas su

bendrosios nejautros procedūra. Tai kontroliuojama nesąmoningumo būklė, kurios metu išnyksta apsauginiai refleksai, pacientas pats kvėpuoti negali, nereaguoja į žodines

komandas. Į kvėpavimo takus įvedamas specialus intubacinis vamzdelis.

2.3 Tyrimo imtis

Tyrimo imtis apskaičiuota naudojantis imties dydžio formulės Hertzog [44] rekomendacijomis. Duomenys imties skaičiavimui buvo naudojami iš Higienos instituto sveikatos statistinių duomenų portalo 2018 metais. Nurodoma, kad Kauno regione atliktos 556 chirurginės burnos operacijos ir procedūros, įtraukiant ne tik proto dantų šalinimą.

Naudojant Panijoto imties tūrio apskaičiavimo formulę (2 pav.) nustatyta, kad pakankama populiaciją atspindinti imtis tyrimui yra 233, kuri reikalinga gauti statistiškai patikimus rezultatus. Apskaičiavus imtį, reikalinga 10 proc. tiriamųjų imtis, kad atitiktų pilotinį tyrimą pagal Hertzog [44]. Tyrimui reikalinga imtis – 23.

2 pav. Imties tūrio pasirinkimo apskaičiavimo formulė [45]. n – tiriamųjų skaičius; ∆ – maksimali

paklaida, šiuo atveju, ∆ = 0.05; N – tiriamųjų populiacija.

2.4 Tyrimo protokolas

Klinikinis tyrimas atliktas pagal protokolą:

⮚ 1 diena prieš operaciją:

• Pacientas supažindinamas su tyrimu;

• Priešoperacinis pacientų anketavimas – bendra paciento informacija ir psichoemocinės būsenos įvertinimas;

• Matuojamas pulsas, kraujo spaudimas;

• Įvertinamas būsimos operacijos sudėtingumas; • Paciento paskyrimas į vieną iš grupių pagal poreikį;

⮚ Operacijos diena:

• Prieš operaciją pakartotinai įvertinama paciento psichoemocinė būklė; • Matuojamas pulsas, kraujo spaudimas prieš operaciją;

• Prieš operaciją anesteziologas taiko premedikaciją sedacijos gupėje; • Procedūra nuodugniai dokumentuojama.

⮚ 10 dienų po operacijos:

• Retrospektyvinis skausmo įvertinimas;

• _{Įvertinamos pooperacinės komplikacijos, žaizdų̨ gijimas;} • Pašalinami siūlai;

• Duodamas užpildyti klausimynas apie gyvenimo kokybę.

2.5 Operacijos protokolas

• Operacijas atliko LSMUL KK Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos gydytojai;

• Tyrime dalyvavo skirtingų veido ir žandikaulių chirurgų, dirbančių LSMUL KK Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje, gydyti pacientai.

• Operacijos atliktos aseptinėmis sąlygomis;

• Sedacijos arba bendrinės nejautros procedūrą atlieka gyd. anesteziologas. Premedikacijai 20 minučių prieš procedūrą sedacijos grupėje pacientams duodama išgerti Diazepamo (Teva, Petah Tikva, Izraelis) 5mg tabletė. Premedikacija bendrinės nejautros grupėje nebuvo taikyta.

• Sedacijos nejautros metu pacientams leidžiami medikamentai: 1) Midazolamas (B. Braun Medical, Melsungenas, Vokietija); 2) Fentanilis (Polfa, Varšuva, Lenkija). Medikamentai leidžiami intraveniškai, kiekis nustatomas individualiai. Taip pat, nuskausminamieji leidžiami į intervencijos vietą – Lidokainas (Lidocaine, Grindeks, Latvija) su epinefrinu (Polfa, Varšuva, Lenkija), santykiu 1:100000. Dozės parinktos individualiai.

• Bendrinės nejautros metu pacientams leidžiami medikamentai: 1) Fentanilis (Polfa, Varšuva, Lenkija); 2) Propofolis (Norameda, Vilnius, Lietuva); 3) Raumenų relaksantai – Mivakronas (Aspen, Durbanas, Pietų Afrikos Respublika), Rokuronio bromidas (Hikma, Miunchenas, Vokietija). Medikamentai leidžiami intraveniškai, kiekis skiriamas individualiai. Nuskausminamieji į intervencijos vietą neleidžiami.

2.6 Tyrimo etika

Gautas LSMU Bioetikos tyrimų centro sutikimas tyrimui atlikti. Suteikto leidimo Nr.: BEC-OF-03 (Priedas Nr. 1).

Gautas LSMUL KK leidimas pacientų ir gydytojų apklausoms bei Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriaus vadovo prof. Ričardo Kubiliaus leidimas tyrimui atlikti.

2.7 Tyrimo anketa

Tyrimo anketą sudarė trys dalys [6, 46, 47]:

1) Bendroji dalis – pacientai suteikia informaciją apie save: lytį, amžių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą, taikytą vietinį nuskausminimą, žalingus įpročius: rūkymą, ankstesnę chirurgijos patirtį burnos ertmėje bei atliktas procedūras, tokias kaip danties šalinimas, implantacija, auglio burnos ertmėje šalinimas, pjūvis gleivinėje ir kt., alergijas medikamentams, bendrines ligas (Priedas Nr. 2).

2) Specialioji dalis – naudoti angliški klausimynai į lietuvių kalbą buvo verčiami dvigubo vertimo metodu, siekiant išvengti vertimo klaidų. Specialioji tyrimo anketos dalis buvo sudaryta iš Universalios skalės burnos chirurgijoje psichoemocinei būklei vertinti (Universal Scale in Oral Surgery for Psycho-Emotional Rating (USOS)) (Priedas Nr. 3) [43], Modifikuotos odontologinio nerimo vertinimo skalės (Modified Corah’s Dental Anxiety Questionnaire (MDAS)) (Priedas Nr. 4), šalinimo ir nuskausminimo baimės įvertinimo (Priedas Nr. 5), Dešimtbalės skausmo vertinimo skalės (Visual Analog Scale (VAS)) (Priedas Nr. 6) [6]. Taip pat, po operacijos praėjus 10 dienų, pacientams buvo duodamas klausimynas apie gyvenimo kokybę po dantų šalinimo pagal Colorado-Bonnin ir kt. (Priedas Nr. 7) [46].

3) Gydytojo pildomą anketos dalį sudarė trys apibendrinti trijų balų klausimai apie paciento jautrumą skausmui, įtampą ir baimę, atsižvelgiant į pastebėtas paciento reakcijas, kurios buvo prieš operaciją ar operacijos metu: 1 – žemiausias vertinimas, o 3 – didžiausias vertinimas (Priedas Nr. 8) [43].

2.8 Operacijos sudėtingumo vertinimas

Operacijos sudėtingumas vertintas naudojant prof. Juodžbalio ir kt. [28] publikuotą apatinių trečiųjų krūminių dantų retencijos klasifikaciją (Priedas Nr. 9) bei viršutinių trečiųjų krūminių dantų klasifikaciją pagal Archer ir kt. [47] (Priedas Nr. 10). Klasifikacijos anketinė forma versta į lietuvių kalbą dvigubo vertimo būdu, siekiant išvengti vertimo klaidų. Sudėtingumą vertino tiriantysis diskutuojant kartu su gydančiu gydytoju, kol pasiektas kompromisas.

2.9 Pulso dažnio ir kraujo spaudimo matavimas

Pulsas ir kraujo spaudimas matuoti ramybės būsenoje 1 diena prieš operaciją ir operacijos dieną. Matavimai buvo atliekami pagal Palatini ir kt. [48] bei Muntner ir kt. [49] rekomendacijas. Pacientas 5 minutes prieš matavimus turi būti ramybės būsenoje. Matavimai atlikti ties kairės

rankos žasto arterija. Matavimų metu pacientas nejuda ir nekalba. Pulsas ir kraujo spaudimas buvo matuojami naudojant elektroninį aparatą – MICROLIFE BP A6 PC (Microlife AG, Vidnau, Šveicarija), pripažintą Britanijos hipertenzijos visuomenės [50]. Kiekvieną kartą pacientui matuojami rodikliai du kartus, tarp jų darant 5 minučių pertraukas. Kiekvieno paciento rodikliai apskaičiuojami iš dviejų matavimų išvedant vidurkį, kuris naudotas statistinei analizei (Priedas Nr. 11).

2.10 Tyrimo metodika ir organizavimas

Į tyrimą įtraukti pilnamečiai pacientai, stacionarizuoti į LSMUL KK Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių visų proto dantų šalinimui tarp 2019-10-21 ir 2020-01-31.

Pacientai į tyrimą buvo atrenkami atsitiktiniu būdu, metant monetą, iš pacientų, kuriems pagal indikacijas paskirtas protinių dantų šalinimas bendrinėje nejautroje bei taikant sedaciją LSMUL KK Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje. Pacientas buvo informuojamas apie priešoperacinės analgezijos poveikį sedacijos grupėje. Tiriamieji anketuojami 1 dieną prieš operaciją bei prieš pacientą vedant į operacinę. Pakartotinis psichoemocinis anketavimas būtinas, kadangi tiriamojo psichoemocinė būklė prieš pat operaciją gali būti blogesnė [19]. Pacientai savarankiškai pildė pateiktą klausimyną, klausimyno pildyme nedalyvaujant gydančiam gydytojui. Užpildžius anketą atliktas pulso ir kraujo spaudimo matavimas. Matavimai kartoti 1 diena prieš operaciją bei operacijos dieną prieš procedūrą.

Iš karto po procedūros atlikta operacijos dokumentacija (Priedas Nr. 12) bei operavusiam gydytojui buvo pateikiamas klausimynas, skirtas paciento psichoemocinės būsenos vertinimui prieš procedūrą ir procedūros metu (Priedas Nr. 8).

Po 10 dienų pacientams nurodyta atvykti, kad būtų pašalinti siūlai, įvertintos komplikacijos, gijimas. Taip pat pacientui buvo duodama pildyti VAS anketa, kuria įvertintas retrospektyvinis pooperacinis skausmas.

2.11 Statistiniai tyrimai

Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS programinę įrangą. Programos pagalba įvertinta aprašomoji ir reikšmių dažnio statistika. Atlikta rezultatų sklaidos analizė, taikytas parametrinis statistikos kriterijus Student T-test, chi-kvadrato testas ir, esant mažai imčiai, taikyti neparametriniai statistikos kriterijai: Mann-Whitney, Wilcoxon. Parametriniai duomenys išreikšti kaip vidurkis ir standartinis nuokrypis (M (SD)).

REZULTATAI

3.1 Tiriamųjų duomenys

Tyrime dalyvavo 53 pacientai. Visi pacientai buvo įtraukti į tyrimo rezultatus. Sedacijos grupėje (SG) – 43 pacientai, bendrinės nejautros grupėje (BG) – 10 pacientų (3 pav.).

3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse.

Abiejose grupėse dominavo moterys (SG 79,1%, BG 70,0%). SG ir BG tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo panašus – 23,10 (3,60). Dominavo pacientai, gyvenantys mieste – 79,2%. Daugumos pacientų išsilavinimas buvo vidurinis (32,1%) arba aukštasis (32,1%). Gauti statistiškai reikšmingi duomenys (p<0,05), kad daugiau rūkančiųjų priklausė SG (SG 30,2%, BG 0%). Taip pat nustatyta, jog dauguma pacientų jau patyrę injekcinį nuskausminimą praeityje (77,4%). Vertinant chirurginių procedūrų burnoje patirtį, daugiau nei pusei pacientų abiejose grupėse ji nebuvo taikyta (SG 83,7%, BG 60,0%), o tiems, kuriems ji taikyta, dažniausiai buvo atliekamas nepaslankaus danties įprastinis šalinimas (36,4%), vertinant visus tiriamuosius. SG ir BG bendrinė nejautra taikyta mažiau nei pusei tiriamųjų, atitinkamai 44,2% ir 40,0%, o sedacijos nejautra taikyta mažai daliai tiriamųjų – SG 11,6%, BG 20,0%. Visi duomenys pateikiami lentelėje Nr. 1. Dauguma apklaustųjų SG-je nurodo nejautros pasirinkimo priežastį – sudėtingą dantų padėtį (34,9%) arba kaip gydytojo pasiūlytą nejautros metodą (41,9%). BG-je dažniausia priežastis – gydytojo pasiūlytas nejautros metodas (50,0%). SG-je vienas tiriamasis nurodė esantis alergiškas paracetamoliui ir vienas neįvardijo alergijos priežasties. Bendrine liga sirgo du pacientai: vienas iš jų – cukriniu diabetu, kitas ligos neįvardijo. BG-je pacientai teigė alergijų ir bendrinių ligų neturintys.

Lentelė Nr. 1. Aprašomoji statistika sedacijos ir bendrinės nejautros grupėse

Remiantis chi-kvadrato testu, išskyrus amžių. Amžiui, p reikšmė, remiantis Student's T-test'u dviems nepriklausomoms imtims. SG – sedacijos grupė, BG – bendrinės nejautros grupė; *p<0,05.

BENDRAS GRUPĖS SG BG n (%) n (%) n (%) CHARAKTERISTIKA 53 (100,0) 43 (81,1) 10 (18,9) LYTIS MOTERYS VYRAI 41 (77,4) 12 (22,6) 34 (79,1) 9 (20,9) 7 (70,0) 3 (30,0) AMŽIUS, METAIS (SD) 23,1 (3,6) 23,2 (3,3) 22,6 (4,6) GYVENAMOJI VIETA MIESTAS 42 (79,2) 35 (81,4) 7 (70,0) KAIMAS 11 (20,8) 8 (18,6) 3 (30,0) IŠSILAVINIMAS NEBAIGTAS VIDURINIS 5 (9,4) 4 (9,3) 1 (10,0) VIDURINIS 17 (32,1) 14 (32,6) 3 (30,0) PROFESINIS 7 (13,2) 7 (13,2) 0 (0,0) AUKŠTASIS NEUNIVERSITETINIS 7 (13,2) 4 (9,3) 3 (30,0) AUKŠTASIS 17 (32,1) 17 (26,4) 3 (30,0) RŪKO 13 (24,5) 13 (30,2)* _{0 (0,0)}* TAIKYTAS INJEKCINIS NUSKAUSMINIMAS 41 (77,4) 33 (76,7) 8 (80,0) TAIKYTOS CHIRURGINĖS PROCEDŪROS BURNOJE 11 (20,8) 7 (16,3) 4 (40,0) TAIKYTA BENDRINĖ NEJAUTRAI 23 (43,4) 19 (44,2) 4 (40,0) TAIKYTA SEDACIJA 7 (13,2) 5 (11,6) 2 (20,0)

3.2. Pacientų įsivertinimo dalis – psichoemocinės būklės įvertinimas 3.2.1 Universali Skalė Burnos Chirurgijoje (USOS)

USOS klausimyno atsakymai pateikti Likert'o skalėje vertinant nuo 1 – mažiausia vertė, iki 3 –

didžiausia vertė. Gautas skalės validumas Cronbach's alpha 0,8. Analizuojant USOS klausimyno duomenis, jo reikšmė operacijos dieną buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei dieną prieš operaciją (p<0,001) (4 pav.). SG-je balų vidurkis padidėjo atitinkamai 1,60 (0,48) ir 1,78 (0,49), BG-je atitinkamai 1,48 (0,50) ir 1,83 (0,42), rezultatai statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05). Tarp grupių statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo (5 pav.).

4 pav. Visos imties USOS klausimyno balų

sumos vidurkio stačiakampė diagrama, remiantis parametriniu Student's T-test'u priklausomoms imtims; p<0,001.

5 pav. USOS klausimyno balų sumos vidurkio

stačiakampė diagrama, atsižvelgiant į grupes, remiantis neparametriniu Wilcoxon testu priklausomoms imtims. SG – sedacijos grupė, BG – bendrinės nejautros grupė; ab p<0,05.

3.2.2 Modifikuota odontologinio nerimo vertinimo skalė (MDAS)

MDAS klausimynas pateiktas Likert'o skalėje, nuo 1 – „jokios baimės“, iki 5 – „didžiausia baimė“,

vertinant visų klausimų balų sumą. Gautas skalės validumas Cronbach's alpha 0,8. Taip pat, MDAS reikšmė operacijos dieną buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei dieną prieš operaciją (p<0,001) (6 pav.). Vertinant SG-ę, fiksuojamas padidėjimas atitinkamai 11,60 (5,26) ir 12,63 (5,37), o BG-je atitinkamai 11,70 (3,59) ir 14,20 (4,61). Abiejose grupėse nustatomas statistiškai reikšmingas padidėjimas (p<0,05), tačiau vertinant tarp grupių, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05) (7 pav.). Jeigu MDAS klausimų balų suma yra 19 ar daugiau, nurodoma, kad pacientas jaučia didelį nerimą, dėl ko gali prireikti ypatingo gydytojų dėmesio [51]. Buvo gauta, kad 1 diena

prieš operaciją ir operacijos dieną tiriamųjų, kurie surinko ≥19 balų buvo SG-je atitinkamai 6 (14,0 %) ir 9 (20,9 %), BG-je atitinkamai 1 (10,0 %) ir 2 (20,0 %).

6 pav. Visos imties MDAS klausimyno balų

sumos vidurkio stačiakampė diagrama, remiantis parametriniu Student's T-test'u priklausomoms imtims. V – vidurkis, PI – pasikliautinasis intervalas; p<0,001.

7 pav. MDAS klausimyno balų sumos

vidurkio stačiakampė diagrama, atsižvelgiant į grupes, remiantis neparametriniu Wilcoxon testu priklausomoms imtims. SG – sedacijos grupė, BG – bendrinės nejautros grupė, V – vidurkis, PI – pasikliautinasis intervalas; *,**_p<0,05.

3.2.3 Dantų rovimo baimės įvertinimas

Dantų rovimo baimė operacijos dieną buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei dieną prieš operaciją – ji pakito nuo 3,08 (1,27) iki 3,45 (1,26), vertinant visus tiriamuosius (p<0,05). Vertinant atskirai grupėse: SG-je reikšmė padidėjo nuo 3,09 (1,32) iki 3,35 (1,29), BG-je reikšmė padidėjo nuo 3,00 (1,05) iki 3,90 (1,10), abiejose grupėse rezultatai statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05). Atlikus ROC testą gauta prognostinė šalinimo balo pokyčio reikšmė – 0,5 balai: >0,5 balo turėjo 7 (70,0%) bendrinės nejautros pacientų ir 13 (30,2%) sedacinės nejautros pacientų (p=0,019). Remiantis binarine logistine regresine analize galima prognozuoti, kad ŠS [95% PI] (šansų santykis [95% pasikliautinasis intervalas]) didesnis 5,385 [1,2-24,155], jei pacientui bus taikoma bendrinė nejautra, rovimo baimės balo pokytis bus >0,5. Galime teigti, jog BG-je pacientų rovimo baimės lygis didėja stipriau nei SG-je (8 pav.). Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas vertinant reikšmes tarp grupių – BG-ės pacientai jautė didesnę baimę (p<0,05).

8 pav. ROC testas šalinimo balo pokyčio reikšmei prognozuoti.

3.2.4 Nuskausminimo baimės įvertinimas

Analizuojant nuskausminimo baimę taip pat fiksuojamas padidėjimas. 1 diena prieš operaciją ir operacijos dieną atitinkamai gauta 2,58 (1,34) ir 2,83 (1,36), vertinant visą tyrimo imtį, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (9 pav.). SG-je padidėjimas atitinkamai yra 2,72 (1,33) ir 2,93 (1,37), o BG-je padidėjimas atitinkamai 2,00 (1,25) ir 2,40 (1,27). Statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo gauta lyginant rezultatus tiek atskirai grupėse, tiek tarp grupių (10 pav.).

9 pav. Visos imties nuskausminimo baimės

balų sumos vidurkio stačiakampė diagrama, remiantis parametriniu Student's T-test'u priklausomoms imtims.

10 pav. Nuskausminimo baimės balų sumos

vidurkio stačiakampė diagrama, atsižvelgiant į grupes, remiantis neparametriniu Wilcoxon testu priklausomoms imtims. SG – sedacijos grupė, BG – bendrinės nejautros grupė.

3.3 Gydytojų vertinimo dalis

3.3.1 Pacientų psichoemocinės būklės įvertinimas

Analizuojant gydytojų vertinamą USOS klausimyną buvo nustatytas paciento jautrumas skausmui. SG-je ir BG-je dažniausias balas nurodomas – 2 (51,2% ir 50,0%), vertinant įtampą taip pat

dažniausias balas – 2 (53,5%, 60,0%) ir vertinant baimę SG-je dažniausiai nurodomas 1 balas (53,5%), o BG-je 2 balai (50,0%). Visumoje vertinant psichoemocinę būklę, SG-je buvo vidutinė (55,8%), BG-je negatyvi (50,0%) būklė.

3.3.2 Proto dantų lokalizacijos įvertinimas

Nagrinėjant apatinių trečiųjų krūminių dantų retencijos klasifikaciją operacijos sudėtingumui nustatyti, SG-je nustatomas 46,5% sunkus šalinimo operacijos sudėtingumas, o BG-je 50,0% vidutinis rizikos laipsnis (11, 12 pav.).

11 pav. Rizikos laipsnis apatinių trečiųjų krūminių dantų operacijos sudėtingumui SG-je.

12 pav. Rizikos laipsnis apatinių trečiųjų krūminių dantų operacijos sudėtingumui BG-je.

Nagrinėjant viršutinių trečiųjų krūminių dantų retencijos klasifikaciją operacijos sudėtingumui nustatyti: SG-je 48,8%, BG-je 50,0% nustatoma danties padėtis, okliuziniam paviršiui esant virš antrojo krūminio danties cemento-emalio jungties (13, 14 pav.).

11%

49% 14%

26%

Okliuzinis paviršius yra tame pačiame lygyje kaip ir antrojo krūminio danties

Okliuzinis paviršius yra virš antrojo krūminio danties cemento - emalio junties Okliuzinis paviršius yra tame pačiame lygyje kaip antrojo krūminio danties cemento -emalio jungtis

Okliuzinis paviršius yra žemiau antrojo krūminio danties šaknies viršūnės

13 pav. Viršutinių trečiųjų krūminių dantų padėtis operacijos sudėtingumui nustatyti SG-je.

14 pav. Viršutinių trečiųjų krūminių dantų padėtis operacijos sudėtingumui nustatyti BG-je.

3.3.3 Pulso ir kraujo spaudimo įvertinimas

Pulso matavimai parodė, kad operacijos dieną jis buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei dieną prieš operaciją, atitinkamai 82,89 (13,96) ir 72,74 (8,82) (p<0,001). Analizuojant grupes atskirai: SG-je padidėjo nuo 73,72 (9,06) iki 82,30 (14,19) (p<0,001), o BG-je nuo 68,50 (6,42) iki 85,40 (13,38) (p<0,05). Taip pat, lyginant šias dvi grupes, tarp jų rastas statistiškai reikšmingas skirtumas, BG-je pulsas padidėjo daugiau (p<0,05).

Kraujo spaudimas kito nežymiai. Sistolinis ir diastolinis kraujospūdis operacijos dieną buvo didesnis nei matuojant dieną prieš operaciją, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo. Sistolinis visos imties spaudimas 1 diena prieš operaciją ir operacijos dieną atitinkamai buvo 122,3 (9,83) ir 124,02 (10,65), o diastolinis 76,96 (8,03) ir 78,06 (8,61), statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo. SG-je sistolinis pokytis – 0,84 (7,84), diastolinis – 0,72 (5,45). BG-je sistolinis pokytis – 5,5 (2,27), diastolinis – 2,7 (2,00), buvo rastas statistiškas reikšmingas sistolinio, diastolinio kraujo spaudimo pokytis (p<0,05). Tarp grupių rastas statistiškai reikšmingas sistolinio kraujo spaudimo pokytis, jis daugiau padidėjo BG-ės pacientų (p<0,05).

3.3.4 Operacijos duomenys

BG-je anestetikas nebuvo naudojamas, o SG-je buvo naudojamas Lidokainas su epinefrinu 1:100000, kurio vidutinis naudojamas kiekis operacijos metu buvo 18,29 (4,00) ml. Gręžimo, incizijos, siūlių ir replių naudotų operacijos metu dažnis pateikiamas lentelėje Nr. 2, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nustatyta nebuvo.

Lentelė Nr. 2. Gręžimo, incizijos, siūlių ir replių, naudotų operacijos metu dažnumas atsižvelgiant į

tiriamąsias grupes. Naudota/as SG BG Gręžimas 42 (97,7%) 9 (90,0%) Incizija 43 (100,0%) 9 (90,0%) Siūlės 43 (100,0%) 10 (100,0%) Replės 6 (14,0%) 1 (10,0%)

Remiantis chi-kvadrato testu. SG – sedacijos grupė, BG – bendrinės nejautros grupė.

Vidutinė operacijų trukmė – 54 (17,00) min. SG-je 56 (18,00) min., o BG-je 48 (14,00) min., tarp grupių statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo rasta. SG-je trukmė svyravo nuo 30 iki 100 min., BG-je nuo 15 iki 60 min.

3.4. Pooperacinis pacientų įvertinimas

3.4.1 10 dienų skausmo vertinimo skalė (VAS)

Lyginant SG ir BG pacientų skausmo pojūtį, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) vertinant tik iškart po operacijos, BG-ės pacientams jaučiant didesnį skausmą (lentelė Nr. 3, 15 pav.).

Lentelė Nr. 3. 10 dienų skausmo vertinimo skalė (balų vidurkis (SD); mediana [25-75%]) SG ir BG. Laikas SG BG Po 10 parų 0,37 (0,93); 0,00 [0,00-0,00] 0,00 (0,00); 0,00 [0,00-0,00] Po 9 parų 0,65 (1,19); 0,00 [0,00-1,00] 0,10 (0,32); 0,00 [0,00-0,00] Po 8 parų 0,86 (1,52); 0,00 [0,00-1,00] 0,20 (0,42); 0,00 [0,00-0,25] Po 7 parų 1,21 (1,85); 1,00 [0,00-2,00] 0,30 (0,48); 0,00 [0,00-1,00] Po 6 parų 1,56 (2,03); 1,00 [0,00-3,00] 1,00 (1,25); 0,50 [0,00-2,25] Po 5 parų 2,35 (2,36); 2,00 [0,00-3,00] 1,90 (1,85); 1,50 [0,00-4,00] Po 4 parų 2,63 (2,10); 2,00 [1,00-4,00] 2,60 (2,12); 2,00 [0,75-5,00] Po 3 parų 3,26 (2,08); 3,00 [1,00-4,00] 3,70 (2,16); 3,50 [1,75-5,50] Po 2 parų 3,81 (2,36); 3,00 [2,00-6,00] 4,30 (2,06); 4,00 [2,00-6,25] Po 1 paros 3,79 (2,27); 4,00 [2,00-6,00] 4,50 (2,07); 4,00 [3,00-6,25] Po 6 valandų 3,81 (2,27); 4,00 [2,00-5,00] 4,70 (1,83); 5,00 [3,75-6,25] Iškart po operacijos 2,60 (2,52); 2,00 [1,00-4,00] * 3,80 (1,14); 4,00 [3,75-4,25] *

NPar Tests *p<0,05, remiantis neparametriniu Mann-Whitney testu dviems nepriklausomoms imtims. SG – sedacijos grupė, BG – bendrinės nejautros grupė.

15 pav. 10 dienų skausmo vertinimo skalės balų stačiakampė diagrama. Vertikalūs brūkšneliai

parodo skalę (nuo 0 iki 10). Reikšmė, nutolusi mažiau kaip ½ tarpkvartilinio skirtumo nuo trečiojo kvartilio žymima apskritimais, reikšmė, nutolusi daugiau kaip ½ tarpkvartilinio skirtumo nuo trečiojo kvartilio žymima žvaigždutėmis. SG – sedacijos grupė, BG – bendrinės nejautros grupė.

3.4.2 Vaistai nuo skausmo

SG pacientų vartojami vaistai nuo skausmo dažniausiai buvo 3 dienas (23,3%), BG pacientų 4 dienas (40,0%) po operacijos. Statistiškai reikšmingo skirtumo vertinant vaistų vartojimo trukmę tarp grupių nebuvo nustatyta.

Įvertinus pacientų vartotų vaistų pasirinkimą nustatyta, jog SG-je 46,5% ir BG-je 40% vartojo „Ibuprofen“ vaistus, kiti tiriamieji vartojo kitus vaistus arba tų vaistų kombinacijas.

3.4.3 Gyvenimo kokybės įvertinimas

Vertinant gyvenimo kokybę po dantų pašalinimo, negalėjimas dirbti, ribotas išsižiojimas ir sunkumas kalbėti buvo ilgesni SG-ės tiriamųjų, užsiimti kasdienine veikla ilgiau negalėjo BG-ės tiriamieji. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių nustatytas riboto išsižiojimo ir sunkumo kalbėti trukmėje, šie veiksniai ilgiau truko SG-ės pacientams (p<0,05) (lentelė Nr. 4).

Lentelė Nr. 4. SG ir BG pacientų, gyvenimo kokybės įvertinimas po dantų pašalinimo (balų vidurkis (SD); mediana [25-75%]). Dienos SG BG Negalėjo dirbti 4,53 (2,80); 4,00 [2,00-6,00] 4,40 (1,96); 4,50 [2,75-6,00] Negalėjo užsiimti kasdienine veikla 2,67 (2,02); 2,00 [1,00-4,00] 2,90 (2,03); 3,00 [1,00-4,50] Buvo ribotas išsižiojimas 6,19 (2,80); 5,00 [4,00-10,00] * 2,20 (1,40); 2,00 [1,00-3,00] * Buvo sunku kalbėti 3,23 (1,93); 3,00 [2,00-4,00] * 1,40 (0,70); 1,50 [1,00-2,00] *

NPar Tests *p<0,05, remiantis neparametriniu Mann-Whitney testu dviems nepriklausomoms imtims. SG – sedacijos grupė, BG – bendrinės nejautros grupė.

SG-je daugiausiai tiriamųjų apibūdindami sunkumą užmigti naktimis, siūlų šalinimo nemalonumo potyrį ir siūlų šalinimo vizito nerimą pasirinko atsakymo variantą – „šiek tiek“, atitinkamai 48,8%, 55,8% ir 48,8%.

BG-je 80% pasirinko, kad užmigti naktimis visiškai nebuvo sunku, 70% pasirinko, jog siūlų pašalinimas buvo nemalonus „šiek tiek“ ir 80% siūlų šalinimas visiškai nekėlė nerimo.

Lyginant grupes tarpusavyje, nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) skirtumas vertinant sunkumą užmigti ir siūlų vizito sukeltą nerimą, BG-je užmigti naktimis buvo lengviau ir siūlų šalinimo vizitas kėlė mažiau nerimo.

3.4.4 Komplikacijų įvertinimas

Siūlų šalinimo dieną komplikacijos nustatytos 7 pacientams. Visos komplikacijos nustatytos SG-je: keturiems pacientams nustatytas vienos pusės liežuvio tirpimas, dviems – hematomos, vienam – vienos pusės lūpos tirpimas. Šiems pacientams buvo paskirtas atitinkamas medikamentinis gydymas.

DISKUSIJA

Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti pacientų psichoemocinės būklės pokyčius, šalinant visus proto dantis vienos procedūros metu, taikant bendrinės nejautros ir sedacijos metodus. Anksčiau atliktoje studijoje Naujojoje Zelandijoje Ong, Tong ir kt. [11] taip pat nagrinėjo panašią temą, kurios metu pacientai, priklausę BG-ei parodė didesnį nerimą prieš operaciją lyginant su SG-ės pacientais, naudojant dantų nerimo ir baimės indeksą (Index of Dental Anxiety and Fear (IDAF-4C+)). Lyginant su mūsų atliktu tyrimu, prieš operaciją reikšmingai didesni rezultatai fiksuojami BG-je, vertinant tik dantų rovimo baimę, o kituose klausimynuose rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi. Tuo tarpu Szalantzy ir kt. [52], naudodami VAS įvertino, kad BG-je pacientai taip pat parodė statistiškai reikšmingai didesnius nerimo lygius nei SG-ės pacientai.

Analizuojant Modifikuotos odontologinio nerimo vertinimo skalės (MDAS) duomenis, kurių rezultatai galėjo variuoti nuo 5 iki 25 balų, mūsų tyrimo metu tą pačią dieną prieš operaciją nustatėme – 14,2 (4,61) BG-ės pacientams ir 12,63 (5,37) SG-ės pacientams, o lyginant su Ispanijoje atliktu tyrimu Lopez-Jornet ir kt. [53], tiriant dantų šalinimą prieš procedūrą vietinėje nejautroje gauta, kad MDAS duomenys buvo tik 8.74 (4.51) ištyrus 70 pacientų. Mobilio ir kt. [54] gavo, kad MDAS buvo 11,52 (4,87) ištyrus 23 pacientus, Sirin ir kt. [55] gavo labai panašius duomenis – 11,41 (4,93) ištyrus 145, o Aznar-Arasa ir kt. [56] gavo net 12 (4,4) ištyrus 102 pacientus prieš apatinių proto dantų šalinimą vietinėje nejautroje. Manoma, kad šio tyrimo balai buvo didžiausi, nes pacientai renkasi bendrinę nejautrą ar sedaciją, kurie labiau bijo dantų šalinimo procedūros. Taip pat, MDAS apklausa buvo atlikta ir pacientams atvykus į privačias gydymo įstaigas konsultacijai dėl dantų gydymo [57], gauta net 10,19 (4,64) balų ir 21 pacientas (6,8 %) surinko ≥19, palyginus su šiuo tyrimu, kai net 9 (20,9 %) SG ir 2 (20,0 %) BG surinko ≥19 MDAS balų operacijos dieną.

Įdomu tai, kad įvertinus Amsterdamo priešoperacinio nerimo ir informacijos skalę (Amsterdam Preoperative Anxiety and Information Scale (APAIS)) Garip ir kt. [58] nustatė, kad pacientams, kuriems nebuvo šalintas nei vienas proto dantis, gaunami didesni APAIS rezultatai nei tiems, kuriems jau buvo šalintas/-i proto dantis/-ys, tačiau mūsų tyrime to nebuvo galima įvertinti, nes vertintas visų proto dantų šalinimas vienos procedūros metu.

Vis dėlto, reikalinga atlikti daugiau, didesnės apimties, panašių tyrimų, kadangi esamas tyrimų stygius naudojant tuos pačius psichoemocinės paciento būklės įvertinimo klausimynus, proto dantų lokalizacijos klasifikaciją, kuomet šalinami visi proto dantys ir taikoma sedacija ar bendrinė nejautra, todėl negalime tinkamai palyginti pacientų psichoemocinės būklės su kitais atliktais tyrimais.

Įdomu tai, kad Wang ir kt. [20] tyrime apie horizontaliai lokalizuotų retinuotų proto dantų šalinimą dalyvavo tik 50 (42%) moterų, Cunha-Cruz ir kt. [59] tirtame tyrime apie proto dantų šalinimo rekomendacijas galutiniuose rezultatuose dalyvavo 392 (49,2%) moterų, o mūsų tyrime nustatomi visiškai kitokie rezultatai, kuomet didžioji dalis tiriamųjų buvo moterys – 41 (77,4%).

Mūsų tyrimo duomenimis LSMUL KK Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos skyriuje pacientų amžius vidurkis vertinant visą imtį buvo 23,1 (3,6) metai (nuo 18 iki 30), o tyrime, atliktame Sammut ir kt. [60], pacientų amžiaus Edinburgo institute buvo 32 metai (nuo 17 iki 68), o Švento Jono ligoninėje Livingstone 30,3 metai (nuo 14 iki 65 metai). Galime daryti prielaidą, kad ligoninėje, kurioje darėme tyrimą, stacionarizuojami jauni pacientai, bet taip pat mūsų tyrimo amžiaus vidurkis būtų dar mažesnis, jeigu būtų įtraukti nepilnamečiai pacientai. Vis dėlto Sammut ir kt. [60] tyrime buvo įtraukti į statistiką ir vietinės nejautros pacientai.

Lyginant sedacijos ir bendrinės nejautros pasirinkimą skirtingose gydymo įstaigose, mūsų tyrime BG ir SG pacientų atitinkamai buvo 10 (18,9%) ir 43 (81,1%), Edinburgo institute 17 (44,7%) ir 21 (55,3%), o Švento Jono ligoninėje Livingstone 57 (65,5%) ir 30 (34,5%) [60]. Bendroji odontologijos taryba (General Dental Council) rekomenduoja [61] prieš renkantis bendrinę nejautrą įvertinti skausmo ir nerimo kontrolės metodus. Pacientai turi suprasti galimas rizikas renkantis bendrinę nejautrą, pavyzdžiui, aritmiją, bronchospazmus, atelektazę ir kt. [62]. Kaip matome, gydytojų taikomas nejautros metodas vis keičiasi, kadangi praeitame amžiuje Edwards ir kt. [10] atliktame tyrime vietinė nejautra naudota 32,4% pacientų, sedacija tik 6,3%, o bendrinė nejautra net 61,3%.

Pulso duomenis vertino Rashad ir kt. [63] prieš dantų šalinimo procedūrą vietinėje nejautroje. Tyrimo metu nustatytas 88,00 (14,10) pulsas per minutę įvertinus 61 pacientą. Taip pat identišką tyrimą atliko ir Tiwari su kt. [64], kurio metu ištyrus 150 pacientų gavo 89,74 pulso dažnį per minutę. Mūsų tyrime abiejose tiriamosiose grupėse užfiksuoti netgi žemesni matavimai: SG-ės pacientų tą pačią dieną prieš operaciją – 82,30 (14,19), o BG-ės – 85,4 (13,38).

Kraujo spaudimo duomenys šiame tyrime buvo labai panašūs su tyrimais šalinant dantis vietinėje nejautroje. Gavome, kad SG tą pačią dieną prieš operaciją sistolinis kraujo spaudimas buvo 122,79 (10,63) ir diastolinis – 76,77 (8,57), o BG 129,30 (9,48) sistolinis ir 83,60 (6,64) diastolinis. Lyginant su kitais tyrimais šalinant dantis vietinėje nejautroje, Tiwari ir kt. [64] nurodo labai panašius rezultatus – 130,70 sistolinį ir 81,84 diastolinį vidutinį spaudimą. Mažesni rodmenys užfiksuoti Reyes-Fernandez ir kt. [65] tyrime, atliekant burnos chirurginės procedūros vietinėje nejautroje, sistolinis kraujo spaudimas buvo 119,70, diastolinis – 75,40 naudojant mepivakainą be epinefrino bei atitinkamai 117,10 ir 72,00 naudojant su epinefrinu.