LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
RAMUTĖ URBONAITĖ
VETERINARINIS TEPALAS SU MEDUMI MASTITO PREVENCIJAI, JO GAMYBA IR STABILUMO TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas doc. dr. SaulėVelžienė
KAUNAS, 2017
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas prof. Vitalis Briedis
……….... ……….………
(parašas) (data)
VETERINARINIS TEPALAS SU MEDUMI MASTITO PREVENCIJAI, JO GAMYBA IR STABILUMO TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc. dr. Saulė Velžienė (vardas, pavardė, parašas)
……….
(data)
Recenzentas Darbą atliko magistrantė Prof. Sonata Trumbeckaitė Ramutė Urbonaitė
(vardas, pavardė, parašas) (vardas, pavardė, parašas)
………. ….……….
(data) (data)
KAUNAS, 2017
Turinys
SANTRAUKA ... 5
SUMMARY ... 6
SUTRUMPINIMŲ SĄRAŠAS ... 8
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Mastitas ... 11
1.2. Medus ... 13
1.3. Eterinių aliejų gavimas ... 14
1.3.1. Perkoliacijos ir vandens difuzijos būdas ... 15
1.3.2. Ekstrakcijos arba šalto spaudimo būdas ... 15
1.4. Aliejai mastito prevencijai ... 15
1.4.1. Kėnių eterinis aliejus... 15
1.4.2. Ramunių aliejus ... 15
1.4.3. Šaltalankių aliejus ... 16
1.4.4. Levandų eterinis aliejus ... 16
1.5. Vaisto forma – tepalas ... 17
1.5.1. Aliejinis tepalo pagrindas ... 17
1.5.2. Tepalo absorbcinis pagrindas ... 18
1.5.3. Emulsinis tepalo pagrindas ... 18
1.5.4. Vandenyje tirpus tepalo pagrindas ... 18
2. TYRIMO METODIKA ... 19
2.1. Medžiagos ... 19
2.2. Tepalo gamybos technologija... 19
2.2.1. Tepalo sudėties parinkimas ... 19
2.2.2. Tepalų sudėtys ... 20
2.3. Centrifugavimas ... 20
2.4. Stabilumo tyrimai ... 21
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 23
3.1. Tekstūros analizavimas ... 23
3.2. Klampos matavimas ... 30
4. IŠVADOS ... 34
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 35
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 36
SANTRAUKA
VETERINARINIS TEPALAS SU MEDUMI MASTITO PREVENCIJAI, JO GAMYBA IR STABILUMO TYRIMAS.
Ramutės Urbonaitės Magistro baigiamasis darbas/Darbo vadovė doc. dr. Saulė Velžienė.
Pusiau kietos tekstūros vaisto formoje gali būti derinamos tiek nenatūralios (parafinas), tiek natūralios kilmės medžiagos (eteriniai aliejai, medus). Stabilus tepalas iš natūralių medžiagų yra labai tinkamas variantas mastito prevencijai, nes natūralūs junginiai nepereina į pieną.
Raktiniai žodžiai: Mastitas, natūralus, medus, eteriniai aliejai, stabilumo tyrimas, tepalas, rotacinis viskozimetras, tekstūros analizatorius.
Darbo tikslas – nustatyti ir įvertinti natūralios kilmės tepalo su medumi stabilumą laikant kambario temperatūroje ir šaldytuve.
Darbo uždaviniai:
1. Remiantis sukauptais mokslo literatūroje skelbtais duomenimis ir esama praktinio naudojimo patirtimi pasiūlyti tepalo, tinkamo mastito prevencijai, sudėtį.
2. Parinkti veikliųjų ir pagalbinių medžiagų racionalų kiekį.
3. Parinkti tinkamą gamybos metodą.
4. Naudojant analizės metodus ištirti pagamintų preparatų stabilumą.
5. Nustatyti saugojimo sąlygas ir terminus.
Tyrimo metodai
Stabilumas nustatomas tekstūros analizatoriumi (Texture Analyser TA.Xtplus). Matavimo įvertinimui, naudojama programa The Exponent. Nustatomi parametrai: greitis 2mm/sec, atstumas 9 mm, laikas 4,5 sekundės. Matuojama šlyties jėga (g).
Klampa matuojama naudojant rotacinį viskozimetrą (Fungilab Alpha ), matavimo tikslumas
±1%. Pasirinktas suklys L4, sukimo greitis 12 RPM.
Rezultatai
Atlikus stabilumo tyrimus, nustatyta, kad tepalų, laikytų šaldytuve stabilumas geresnis, nestabiliausias tepalas buvo B sudėties tepalas, tam galėjo daryti įtaką didelis saulėgrąžų bei šaltalankio aliejų kiekis. Pats stabiliausias C sudėties tepalas nr. 3, nes jame pagrindo kiekis 10% didesnis, bei mažiau aliejų.
SUMMARY
OINTMENT WITH HONEY FOR MASTITIS PREVENTION FOR VETERINARY USE.
PRODUCTION AND STABILITY STUDIES.
Ramutės Urbonaitės Master's Thesis / Scientific supervisor – Assoc. Saulė Velžienė.
Ointment is an attractive, semi–hard texture dosage form. In this dosage form unnatural (paraffin) and natural origin substances (essential oils, honey) can be combined. Stable ointment made from natural materials is really suitable for mastitis prevention, because of the natural compounds, which can not enter the milk.
Keywords: Mastitis, natural, honey, essential oils, stability test, ointment, rotational viscometer, texture analyzer.
The aim – to identify and assess the natural ointment with honey stability, which was stored at room temperature and in the refrigerator.
Objectives:
1. Based on the acquired data, published in the science literature and the current practical experience, to suggest ointment composition suitable for mastitis prevention.
2. To select the rational quantity of active ingredients and excipients.
3. To select the appropriate method of ointment production.
4. To examine stability of the manufactured ointments using analytical methods. To set storage conditions and terms.
Research methods
Stability is determined with texture analyzer (Texture Analyzer TA.Xtplus). For measurement evaluation The Exponent program was used. Setting parameters: speed 2 mm / sec, distance 9 mm, time 4.5 sec. The force (g) was measured.
Viscosity was measured using a rotary viscometer (Alpha Fungilab), the accuracy of measurement ± 1%. Selected spindle L4, rotation speed 12 RPM.
Results
The stability tests showed that ointments, which were kept in the refrigerator, stability was better. The most unstable ointment was ointment B and it was because of the sunflower and sea buckthorn oil quantities. The most stable ointment was ointment C, because it contained 10% more base and less oils.
PADĖKA
Už suteiktas kokybiškas darbo sąlygas, materialinę bazę, patarimus bei praktinius pamokymus, kaip atlikti mokslinį tiriamąjį darbą „Veterinarinis tepalas su medumi mastito prevencijai, jo gamyba, stabilumo tyrimas“ labai dėkoju doc. dr. Saulei Velžienei, doc. dr. Zenonai Kalvėnienei ir visam Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros kolektyvui.
SUTRUMPINIMŲ SĄRAŠAS
A/V aliejus vandenyje.
CMT Kalifornijos mastito testas.
G gramai.
GMS glicerilo monostearatas.
i/v į veną.
Mm milimetrai.
mm/sec milimetrai per sekundę.
NVNU nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
P2M po 2 mėnesių.
P4M po 4 mėnesių.
P6M po 6 mėnesių.
Pa*s Paskaliai per sekundę.
per os per burną.
PGM pagaminus.
RPM kartas per minutę (Rate per minute).
spp. lazdelė.
V/A vanduo aliejuje.
ĮVADAS
Mastitas – pieno liaukų uždegimas, kurio metu pažeidžiamos ne vien pieno liaukos, tačiau ir aplink esantys audiniai, pavyzdžiui, vienas ar net keli odą sudarantys sluoksniai (raginis, gyvasis epidermis, tikroji odos (derma) ir poodis (hipoderma)). Ši liga – uždegimas, jo metu paburksta audiniai, parausta, darosi skausmingi ir nebeatlieka savo funkcijos.
Mastitu serga ne vien gyvūnai (šunys, karvės, katės), tačiau ir moterys. Pasėkmės nedžiuginančios, todėl itin aktualu kiek daugiau patyrinėti kelius, kuriais individai galėtų išvengti šio negalavimo. Vaistinėse parduodamuose preparatuose (Mastisept, Karbasept) veikliosios medžiagos yra kamparas ir metilo salicilatas, pastarasis patenka į pieną bei kraujotaką, tad naudoti profilaktiškai nėra tikslinga. Kadangi profilaktikos kelių nėra tiek daug, reikia ieškoti kuo natūralesnių, mažiau kenksmingų medžiagų, kurias būtų galima naudoti išoriškai ir taip sumažinti arba net panaikinti mastito atsiradimo tikimybę.
Naujumas, aktualumas
Mastito prevencija Lietuvoje mažai nagrinėta, imamasi veiksmų tik jau nustačius šį sutrikimą.
Vaistinėse sunku būtų įsigyti preparatų šios ligos profilaktikai, daugelis yra jau šio sutrikimo gydymui, tad mastitas yra opi problema.
Norint užbėgti šiai ligai kelią ir nutarta sumodeliuoti originalios sudėties pusiau kietą vaisto formą su medumi mastito prevencijai. Toks vaistas padėtų išvengti pieno liaukų uždegimo. Pasirinkti natūralios kilmės ingredientai, nepereina į pieną, tad tepalą naudoti saugu. Sumodeliavus tokiomis savybėmis pasižymintį tepalą, galima būtų pritaikyti ne tik veterinarijoje, tačiau ir žmonėms, turintiems tokių nusiskundimų.
Pasirinkta puskietė vaisto forma – tepalas, jis nesunkiai prasiskverbia iki reikiamos vietos, neapkrauna paties organizmo, kuris įprastus vaistus per os turi metabolizuoti, todėl puikiai tinka mastito prevencijai.
Objektas
Skirtingų sudėčių veterinarinis tepalas su medumi mastito prevencijai.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas
Parinkti tinkamą tepalo mastito prevencijai sudėtį, naudojant medų, ir įvertinti jo stabilumą šešių mėnesių laikotarpyje, esant skirtingoms laikymo temperatūroms.
Uždaviniai
1. Remiantis sukauptais mokslo literatūroje skelbtais duomenimis ir esama praktinio naudojimo patirtimi pasiūlyti tepalo, tinkamo mastito prevencijai, sudėtį.
2. Parinkti veikliųjų ir pagalbinių medžiagų racionalų kiekį.
3. Parinkti tinkamą gamybos metodą ir pagaminti tepalą.
4. Naudojant analizės metodus ištirti pagamintų preparatų stabilumą.
5. Nustatyti saugojimo sąlygas ir terminus.
1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Mastitas
Mastitas – tai pieno liaukų uždegimas, kuris atsiranda dvejopai – infekciniu būdu arba neinfekciniu. Nesant infekcijai, mastitą gali sukelti fiziniai pažeidimai arba likutis pieno liaukų kanale, liaukų skystis gali patekti į šalia esančius audinius, dėl to formuojasi uždegimas. Taip pat mastitas gali atsirasti, kai į pieno liaukos kanalą patenka kitas patogenas, infekcijos atveju – bakterija. Bakterijos, dažniausiai sukeliančios uždegimą: Escherichia coli, Streptococcus uberis ir Staphylococcus aureus, taip pat Streptococcus agalactiae, mikoplazmos ir kitos bakterijos. Jų sukeliamas poveikis pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Mastitą sukeliančios bakterijos [1].
Pagrindinės mastito bakterijos Kitos mastitą sukeliančios bakterijos Gali sukelti stiprų poveikį, žymiai
padidinti somatinių ląstelių piene skaičių, paveikti pieno tėkmę, infekcijos gali būti
mirtinos.
Sukelia gana švelnią reakciją, somatinių ląstelių skaičius padideja nežymiai, gali sumažėti arba šiek tiek padidėti pieno gamyba.
Staphylococcus aureus, Streptococcus uberis, Escherichia coli, Streptococcus dysgalactiae, Klebsiella spp., Streptococci spp.
Koaguliazės–neigiami Staphylococci Corynebacteria spp.
Staphylococcus aureus – pavojinga, daugiausia mastito atvejų sukelianti bakterija, kuria užsikrečiama nuo melžėjo rankų, prieš tai palietus užterštą tešmenį. Ši bakterija sukelia labai ūmų, arba lėtinį uždegimą, tai labai invazinės bakterijos, lengvai patenką į audinius, išskiria keletą toksinų (katalazę, koaguliazę). Dėl genetinių mutacijų vis dažnėja atsparumas antibiotikams, gydymas plataus spektro antibiotikais – pirlimicinu, jei tai – ne lėtinė infekcija. [2]
Streptococcus agalactiae, Staphylococcus hyicus – gramteigiamos bakterijos, kuriomis užsikrečiama per infekuotus tešmenis. Patekusios į pieno liaukas šios bakterijos blokuoja ortakius, sumažėja pieno gamyba ir padidėja somatinių ląstelių skaičius, išskiriami fermentai ir toksinai, sukeliamas uždegimas, galima involiucija (audinio mažėjimas), bakterijos plinta melžiant, jų galima išvengti laikantis higienos. Jautrios, todėl gydoma plataus spektro antibiotikais.
Streptococcus dysgalactiae, Streptococcus uberis, Enterococcus spp – užkrečiama infekcija per aplinką ir infekuotus tešmenis, plinta melžiant ir kontaktuojant, galima išvengti laikantis higienos, gydoma plataus spektro antibiotikais.
Escherichia coli, Klebsiella spp., Enterobacter spp., Serratia spp., Pseudomonas spp., Proteus spp. – užsikrečiama per aplinką, pakratus, mėšlą, dirvožemį. Reikia laikyti galvijus sausai ir švariai, šiluma ir drėgmė yra puikios sąlygos šioms bakterijoms plisti. Yra apsauganti J5 vakcina. Gydoma i/v hipertoniniu fiziologiniu tirpalu, NVNU per os ir leidžiami antibiotikai.
Pasteurella spp. – užkrečiama per kvėpavimo takus tarp žinduolių ir paukščių. Profilaktika – stengtis išvengti tešmens mechaninio pažeidimo, atskirti sužeistas karves nuo sveikų. Neatsako į gydymą.
Mielės ir pelėsiai – užsikrečiama per aplinką, augalus, vandenį, dirvožemį, plinta per užterštas infuzijas, profilaktika – aseptinės infuzijos, negydoma.
Corynebacterium bovis, Bacillus spp – užkrečiama nuo infekuotų tešmenų, gydoma plataus spektro antibiotikais.
Prototheca – dumblis, sukelia chronišką mastitą, užkrečiama per dirvožemį, vandenį, augalus, taip pat per užterštas infuzijas, infekuotus tešmenis, profilaktika – higiena, infekuotos karvės atskyrimas nuo sveikų, neišgydoma.
Arcanobacterium pyogenes – užkrečiama per tešmens mechaninius pažeidimus, plinta per muses, gydymas – panaikinti pažeistą spenį, arba izoliuoti iš bandos. [3]
Mastitas nustatomas paprastu CMT tyrimu, o kas jį sukėlė, tiriama laboratorijoje. Jei infekcija užkrečiama, tai patogenas patenka iš kitų galvijų, pakratų, mėšlo, dirvožemio, atsiranda ant tešmens, pradeda daugintis ir patenka pro spenio kanalą į tešmenį, kur ir sukelia infekciją, todėl tešmens dezinfekavimas prieš melžiant yra labai svarbu, siekiant išvengti pasekmių. [4]
Mastito simptomai yra paraudusi oda, uždegimo vietoje dažniausiai pakyla temperatūra, skauda palietus, gali būti jaučiamas sukietėjimas, melžiant atsiranda pieno krešulių, arba gali pasirodyti kraujas. [5, 6]
Yra sukurta daug strategijų, kaip išvengti šios būklės, pavyzdžiui, sumažinti kiek įmanoma patogenų kiekį aplinkoje, nuolat tirti galvijus, izoliuoti sergančius, laikytis higienos, tačiau mastitas visvien išlieka problema, kadangi sutrikimas ne visada yra akivaizdus, gali būti lėtinė mastito forma, tad sužinoti tikslius ligos mastus yra labai sudėtinga, ar net neįmanoma. [7]
Šiuo metu Lietuvoje mastito gydymas apima antibiotikus, skysčių lašines, šaltus kompresus.
Profilaktika – tik paaiškinimas kokiais veiksmais išvengti uždegimo, tačiau tai visiškai neapsaugo, tad būtina pasiūlyti ir kitokių, lengviau įgyvendinamų sprendimo būdų. Gydymui vien tepalų nepakanka, nes dažniausiai mastitas gydomas sistemiškai, tačiau profilaktiškai naudojant tepalą gali būti ženkliai sumažinama patogenų patekimo iš aplinkos į pieno liaukas tikimybė, kas galėtų būti dar viena priemonė
siekiant sumažinti mastito atvejus. Naudojant chemines medžiagas, kurios patenka į pieno liaukas, galima padaryti gaunamą pieną nebevartojamą, todėl svarbu, kad tepalo sudėtis būtų kuo mažiau toksiška, geriausia iš viso neturėtų įtakos pienui.
Duomenys apie 1996-2007 metais klinikiniu mastitu susirgusius galvijus JAV pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. JAV karvių, sergančių klinikiniu mastitu, skaičius procentais. [8]
1996 2002 2007
13,4(0,3) 14,7(0,3) 16,5(0,5)
Kaip matome iš pateiktų duomenų, mastitas nesitraukia. Nors ir tobulėja vaistų ir gyvūnų laikymo technologijos, imtąsi laikytis švaros, ar nuolat prižiūrėti gyvūnus, tačiau mastito atvejų vis daugėja, todėl būtina ieškoti kiek kitokių kelių užkirsti ligai kelią.
1.2. Medus
Medus – saldus, tąsus skystis, gaminamas iš žiedų nektaro. Jis atsiranda ne iš karto, pirmiausia bitės surenka iš augalų nektarą ar lipčių savo kojelėmis, po to apdoroja, vykstant svarbiems biocheminiams procesams tiek bitėse, tiek avilyje. Medaus pūslelėmis bites perneša nektarą nuo žiedų į avilį, kuriame kitos bitės, skiesdamos jį savo seilėmis, kuriose yra reikalingų fermentų, paverčia sacharozę į fruktozę ir gliukozę. Laikant medų koryje išgaruoja nereikalingas vanduo, tik tada, kelių parų laikotarpyje, gaunamas medus. [9]
Didžiausią dalį medaus sudėties sudaro angliavandeniai (apie 80%) – daugiausia fruktozė ir gliukozė, tačiau galima rasti ir kitų angliavandenių. Vandens meduje po išgarinimo lieka iki 20%, Vokietijos bitininkų draugijos nurodymu, šis skaičius negali viršyti 21% (išskyrus grikių ir viržių medus). Priklausomai nuo medaus rūšies, jame dar galima rasti chrizino, kemferolio, hesperitino, 3–
7% organinių rūgščių (chlorogeno, abscizo), fermentų, vitaminų, mikroelementų, mineralų (kalio, fosforo, geležies, natrio, vario, kalcio), baltymų, dažomųjų medžiagų, natūralių kvapą suteikiančių medžiagų. Sudėtis gali siekti net iki 180 skirtingų medžiagų. Kadangi medus renkamas iš įvairių augalų, tai jame gausu ir įvairių eterinių aliejų, kurie turi gydomųjų savybių ir daro įtaką medaus skoniui ir kvapui. [9,10,11]
Nors bioaktyvių medžiagų meduje yra palyginti nedidelė dalis, tačiau jos yra natūralios ir derančios tarpusavyje, todėl medus pasireiškia šiomis gydančiomis savybėmis: dėl didelio cukrų kiekio
greitai suteikia energijos, sumažina uždegiminius procesus, taip pat uždegimo sukeliamą skausmą, pasižymi antimikrobiniu veikimu, kas ypač svarbu mastito prevencijai, taip pat stiprina imunitetą, padeda pašalinti toksinus, gerina vegetacinės nervų sistemos veiklą, gerina virškinimą, stiprina širdį, greitina epitelio regeneraciją, mažina edemą, apsaugo odą. [9,12,13,14,15]
Medus jautrus šviesai, temperatūrai ir drėgmei, todėl rekomenduotina laikyti tamsioje vietoje, sandariame inde, pastovioje temperatūroje, negalima kaitinti virš 40 laipsnių temperatūroje, nes tada medus praranda savo antibakterines savybes. [9]
1.3. Eterinių aliejų gavimas
Eteriniai aliejai, tai sudėtingi organinių lakiųjų junginių mišiniai, gaminami augalų ir atskiriami fizinėmis priemonėmis (spaudimu, distiliacija) iš viso augalo arba augalo dalies, kuri kaupia aliejus.
[16]
Distiliacija praktikuojama jau nuo senų laikų, šis metodas žinomas jau apie 5000 metų, kada distiliuotas skystis buvo garbinamas ir vadinamas dievų vandeniu arba panacėja. Skysčiai naudojami parfumerijoje (kaip tonikai), virškinimui gerinti, taip pat įvairūs aliejai naudojami maisto gamyboje.
Vėliau Avicena patobulino distiliavimo procesą šaldymo sistema. Šiomis dienomis distiliacija liko pats populiariausias eterinių aliejų išgavimo būdas.
Proceso eiga: augalo dalis, kuri kaupia eterinius aliejus, įdedama į distiliavimo indą ant tinklelio.
Distiliatorius uždaromas, garai, arba vandens ir garų mišinys lėtai pereidamas per distiliuojamą augalo dalį perneša lakius junginius aukštyn distiliatoriumi per jungiamąjį vamzdį į kondensatorių, kuris sušaldo garus iki vandens formos. Vanduo surenkamas kartu su eteriniais aliejais, kadangi šie du skysčiai nesimaišo, juos lengva atskirti. Eteriniai aliejai dažniausiai būna lengvesni nei vanduo, išsidėsto vandens paviršiuje, tačiau būna ir išimčių, pavyzdžiui, gvazdikėlių eterinis aliejus.
Yra trijų rūšių distiliacija: vandens, garų ir vandens/garų.
Distiliacija vandeniu dažniausiai naudojama su gėlėmis, nes garai šioms sulipus nepereina kiaurai žaliavos. Distiliuojant vandeniu ir garais, tinkamiausios žaliavos yra augalo žolė, arba lapai. Šio proceso metu vanduo lieka apačioje, o garai pristatomi ne iš pagrindinio distiliatoriaus. Vis dėlto, dažniausiai distiliuojama vien garais, šie į distiliatorių patenka didesniu spaudimu ir esant aukštesnei temperatūrai nei kituose metoduose.[17,18,19]
1.3.1. Perkoliacijos ir vandens difuzijos būdas
Šie metodai yra giminingi ir panašūs į distiliaciją garais, tačiau garai patenka ne per apačią, o per viršų, bei pats distiliavimo procesas trunka mažiau laiko. Šis metodas naudojamas norint išgauti eterinius aliejus iš medienos arba augalų sėklų.
Atliekant distiliavimą, galima gauti ir šalutinį produktą – hidrolatą, kuriame yra vandenyje tirpūs junginiai iš aromatinių augalų, juose gali būti mažas kiekis eterinių aliejų (0,05–0,2ml), priklausomai nuo distiliavimo parametrų, augalo ypatybių.[20,21]
1.3.2. Ekstrakcijos arba šalto spaudimo būdas
Ekstrakcijos metodu gaunamas konkretus eterinis aliejus, pavyzdžiui citrusinių vaisių. Seniau šis procesas buvo atliekamas tiesiog rankomis, tačiau dabar tapo modernesnis, mažiau reikia darbo jėgos, o gavyba didesnė, viskas mechanizuota. Dabar ne tik spaudžiama, bet ir praduriama vaisiaus odelė, proceso metu vaisių odelė įdedama į konteinerį, kuris sukasi ir tuo pat metu badomos odelės, naudojama išcentrinė jėga. Išleistas eterinis aliejus surenkamas į indą, esantį po konteineriu. [22]
1.4. Aliejai mastito prevencijai
1.4.1. Kėnių eterinis aliejus
Sibirinis kėnis (Abies sibirica) – augalas, priklausantis pušinių (Pinaceae) šeimai, paplitęs rytuose, Azijoje: Turkenistane, Mongolijoje, Kinijoje.[23] Jo spygliuose yra apie 2–3% eterinio aliejaus, kurio dauguma sudaro bornilacetatas (30–60%), taip pat borneolis, pinenas ir kiti terpenai, jame gausu ir vandenyje tirpių polisacharidų. [24] Dažnai naudojamas kamparo sintezei, kuris pasižymi antiseptiniu, spazmus mažinančiu poveikiu. [25] Kėnių eterinis aliejus taip pat naudojamas aromaterapijoje, kvepalų gamyboje. Mongolijoje šis augalas naudojamas gydyti diarėjai ir augliams, taip pat dėl sudėtyje esančių triterpenų gali būti naudojamas aterosklerozės gydymui.[26, 27]
1.4.2. Ramunių aliejus
Vaistinė ramunė (Matricaria recutita) – augalas, paplitęs daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, plačiai auginamas, išvestos net kelios rūšys, kuriose eterinio aliejaus sukaupiama daugiau. Augalinė žaliava – ramunių graižai, juose nustatyta apie 0,2–1,5% eterinio aliejaus, kuriame daugiausia azuleno
(apie 7%), taip pat yra ir kitų seskviterpenų α–bisabololio, bisaboloksidenų, bisabolonoksido, farnezeno, matricino, matrikarino. Aliejus mėlynos spalvos, dėl esančio chamazuleno. Taip pat žaliavoje esti flavonoidų: apigenino, kvercetino, liuteolino, taip pat kumarino umbeliferono, karotinoidų, organinių rūgščių.[28,29,30]
Ramunės aliejus pasižymi priešuždegiminiu, spazmus atpalaiduojančiu, antiseptiniu, raminamuoju poveikiu, naudojama lėtiniams gastritams, flebitams, mukozitams, kolitams, Helicobacter pylori pažeistoms skrandžio ląstelėms, opaligėms gydyti. [29, 31, 32, 33] Stimuliuoja regeneracinius procesus, gerina epitelizacija ir odos granuliaciją, bakteriocidinis, priešalerginis poveikis. [34] Yra preparatuose hemorojui gydyti (Hemorol), taip pat dantenų uždegimui gydyti (Kamistad, Dentinox).[28, 35, 36] Atliktas tyrimas parodė, kad lyginant su kortikosteroidais, ramunė yra efektyvesnis žaizdas gydantis agentas. [37]
1.4.3. Šaltalankių aliejus
Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides) – krūmas, paplitęs vidutinių platumų Eurazijoje. Lietuvoje neaugo, tačiau dabar yra įveistas. Vaisiuose yra daug vitaminų (A, C, E, didelis B12 kiekis), karotenoidų, flavanoidų, riebiųjų rūgščių, Šaltalankio aliejus dėl natūralių pigmentų yra oranžinis. [38, 39, 40]
Šaltalankis taip pat pasižymi antimikrobiniu, ląsteles apsaugančiu, priešuždegiminiu poveikiu, taip pat veikia hipoglikemiškai. [38, 41, 42] Šaltalankių aliejus praverčia gydant širdies ir kraujagyslių sutrikimus, mažinant plazmos cholesterolio lygį, reguliuojant imuninę funkciją. [43] Slopinama tinklainės ląstelių apoptozė esant tinklainės degeneracijai. [43, 44] Šaltalankių sultys slopina in vitro bakterijų augimą agaro lėkštelėse. [45] Taip pat šaltalankių aliejus parodė vieną iš geriausių rezultatą gydant nudegimus. [46] Gali būti naudojamas endotoksemijos gydymui. [47]
1.4.4. Levandų eterinis aliejus
Tikroji levanda (Lavandula andustifolia) – daugiametis augalas, auginamas darželiuose, botanikos soduose. Vaistinė žaliava – žydėjimo metu surinkti ir išdžiovinti žiedai. Turi stiprų, savitą kvapą. Eterinis aliejus gaunamas distiliuojant vandens garais. Galimos ir kitų levandų (L. Hybrida, L.
Atifolia) priemaišos. Žaliavoje nustatoma 1–3% eterinio aliejaus. Eterinis aliejus susideda iš linaliolio acetato, tormentinės rūgšties, ursulo rūgšties, rozmarino rūgšties, linalolio, geraniolio ir β-kariofileno, eukaliptolio, cineolio, α-pineno, α-terpineolio ir α-bisaboleno, flavanoidų, fitosterolių, organinių rūgščių, cukrų. [48, 49, 50]
Levanda pasižymi antioksidaciniu, bakteriocidiniu, antiseptiniu, priešuždegiminiu, nuskausminamuoju poveikiu, pasak tyrimų, levandų eterinis aliejus mažina edemas panašiai kaip deksametazonas.[51, 52] Taip pat nustatyta, kad levandų eterinis aliejus stimuliuoja įgimtą žmogaus makrofagų atsaką į bakterijas (S.areus).[53] Ištirta, kad levandų ekstraktas gali būti naudojamas Alzhaimerio ligos gydymui.[54] Pasižymi stresą mažinančiu poveikiu, tinka esant nuovargiui, nerimui, miego sutrikimams [55] Priešuždegiminis levandos poveikis gydant edemą panašus į indometacino.[56] Skatina tulžies sekreciją. Levanda įeina į daugelio raminamųjų arbatų, mišinių, ar papildų sudėtį.
1.5. Vaisto forma – tepalas
Tai pusiau kietas riebalinis preparatas su ištirpinta arba disperguota vaistine medžiaga. Tepalų bazės daro įtaką vaisto bioprieinamumui dėl odos raginio sluoksnio okliuzinių savybių, kurios reguliuoja vaistų srautą per odą ir turi įtakos vaisto kiekiui organizme.
Tepalas yra pusiau kieta vaisto forma, homogeniškas, klampus preparatas, kuris yra skirtas naudoti vietiškai ant odos arba gleivinės membranų. Tepalai naudojami lokaliai ant įvairių kūno paviršių. Jie paprastai turi drėkinamųjų savybių ir labai tinka sausai odai, taip pat maža dirginimo tikimybė dėl to, kad sudėtyje esantys ingredientai dažniausiai nesukelia alergijų. [57] Tepalas kaip vaisto forma gali nepatikti dėl susidarančios ant odos riebalinės plėvelės. Tepale didžiausią dalį sudėties sudaro vaistinės medžiagos pernešėjas – tepalo pagrindas/bazė.
Ideali tepalo bazė turėtų būti farmaciškai gerai suprojektuota: nealergizuoti, suderinama su kitais ingredientais, lengvai plaunama vandeniu, kuo mažiau kisti laikymo metu, turėtų atpalaiduoti vaistą taikinio vietoje.[58] Yra keturių rūšių tepalų bazės.
1.5.1. Aliejinis tepalo pagrindas
Aliejinės bazės pagrindai yra sudaryti vien iš lipofilinių medžiagų (parafinas, mikrokristalinis vaškas, kokosų aliejus, bičių vaškas, lanolinas, įvairūs aliejai, stearilo alokoholis, stearilo esteriai ir kt.).
Jie yra bevandeniai, hidrofobiški, netirpūs vandenyje ir nenuplaunami vandeniu. Šių bazių pagrindiniai privalumai: nebrangios, nereaguoja su kitomis medžiagomis, nesukelia alergijų, geros minkštinančios savybės, turi apsauginių savybių ir nėra nuplaunamos su vandeniu. Jie turi ir trūkumų, tokių kaip nenuplaunamumas, negali absorbuoti vandens ir todėl dauguma skystų ingredientų yra sunku įtraukti į šias bazes. [59]
1.5.2. Tepalo absorbcinis pagrindas
Absorbcijos bazės sugeria kelis kartus daugiau nei pačios sveria vandens, tačiau neabsorbuoja vaisto iš pagrindo. Jos gali būti suskirstyti į dvi grupes: bevandenės absorbcijos bazės ir vanduo–aliejuje emulsijos. Privalumai: geros apsaugančios, okliuzinės ir minkštinančios savybės, gali sugerti skysčius, tačiau lengvai nenusiplauna, gerai sulaiko vaistines medžiagas sąlytyje su oda. Trūkumai: mažas stabilumas, mikrobų augimas ir mažas toleravimas. [60]
1.5.3. Emulsinis tepalo pagrindas
V/A emulsinė bazė. Pavyzdžiui, lanolinas ir šaltas kremas. Jie naudojami kaip minkštinančios medžiagos. Vandeninė fazė drėkina odą. Aliejinga fazė sudaro okliuzinę dangą, kuri neleidžia prarasti vandens jį išgarinus. Pagrindinis trūkumas yra jų riebus ir lipnus pobūdis.[61]
A/V emulsnė bazė. Hidrofilinis tepalas ir drėkinamasis tepalas yra A/V emulsinės bazės pavyzdžiai. Jie lengvai pašalinami su vandeniu. Neriebūs ir nelimpa. [62]
1.5.4. Vandenyje tirpus tepalo pagrindas
Vandenyje tirpios bazės yra neriebios. Susideda iš vandenyje tirpių sudėtinių dalių, pavyzdžiui, polietilenglikolio polimero. Polietilenglikolis yra žinomas kaip karbovaškas. Karbovaškas yra vandenyje tirpus, nelakus ir inertiškas. Kai kurios vandeniu nuplaunamos bazės taip pat gaminamos su glicerilo monostearatu (GMS), celiuliozės dariniais, natrio alginatu, bentonitu ir karbopolu 934.
Pagrindiniai vandenyje tirpių bazių privalumai: nepalieka riebalinių likučių, lengvai pašalinama plaunant ir sugeria šiek tiek vandens arba alkoholio, tačiau šios bazės gali dirginti, ypač pažeistą odą arba gleivinės membranas.[63]
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Medžiagos
Tepalui naudojamos medžiagos:
Baltasis vazelinas (Sigma–Aldrich, Vokietija);
Medus (Lietuva);
Levandų eterinis aliejus (Sensient Essential Oils / Naujoji Barmunė);
Saulėgrąžų aliejus (Obelių);
Kėnių eterinis aliejus (Kaigert, Aromatika, Naujoji Barmunė);
Šaltalankių aliejus (Biolit, Naturalnye masla, Rusija);
Ramunėlių aliejus (A.Karvelio įmonė).
2.2. Tepalo gamybos technologija
2.2.1. Tepalo sudėties parinkimas
Remiantis mokslinės literatūros duomenimis pasirenkami natūralūs ingredientai, kurie bus naudojami kuriant pusiau kietą preparatą – mėdus, levandų eterinis aliejus, kėnių eterinis aliejus, ramunių aliejus ir šaltalankių aliejus.. Taikant skirtingas proporcijas sukuriamos septynios sudėtys, kurias pagaminus, šios atitinka norimas tepalo technologines savybes: pasižymi vientisa tekstūra, geromis tepumo savybėmis, būdingas eterinių aliejų kavpas ir šaltalankio aliejaus oranžinė spalva.
Gaminama lydymo metodu. Porceliano lėkštelėje virš vandens vonios išlydomas vazelinas, sudedamas medus, taip pat išlydomas. Visa masė perkeliama į grūstuvę, supilami pamatuoti aliejų kiekiai ir išmaišoma iki vienalytės masės. Perkeliama į laikymo indą.
Pagaminamas optimalus kiekis (120g) tepalo, po du buteliukus, vienas laikomas kambario temperatūroje (20°±5C), kitas šaldytuve (5°±1C).
Naudojant centrifūgą nustatoma, kurios sudėtys išlaiko savo technologines ypatybes esant padidintoms streso sąlygoms.
2.2.2. Tepalų sudėtys
Po eilės eksperimentų su natūraliomis žaliavomis, taikant skirtingas jų proporcijas, parinkome septynių sudėčių tepalus, kurių technologines savybes nusprendėme išbandyti centrifuga. Sudėtis matome 3 lentelėje.
3 lentelė. Pagamintų tepalų sudėtys.
Tepalo nr.
Baltasis vazelinas
Medus Levandų eterinis
aliejus
Saulėgrąžų aliejus
Kėnių eterinis
aliejus
Šaltalankių aliejus
Ramunėlių aliejus
01 60g 40g 3g 4g 4g 0g 9g
02 55g 45g 1g 10g 2g 15g 2g
03 70g 30g 0,5g 9g 0,5g 9g 1g
04 40g 55g 0,5g 13,5g 0,5g 10g 0,5g
05 50g 40g 1g 13,5g 1g 13,5g 1g
06 60g 30g 6g 2g 6g 10g 6g
07 40g 50g 6g 3,5g 1g 13,5g 6g
Šių sudėčių tepalai buvo tiriami centrifugavimo metodu. Atspariausių sudėčių tepalų stabilumas ilgesniame laikotarpyje toliau tiriamas kitais analizės metodais.
2.3. Centrifugavimas
Centrifugavimas atliekamas naudojant centrifugą „SIGMA 3-18KS”.
Jos greitis iki 18000 apsisukimų per minutę.
Kilmės šalis Vokietija.
Centrifugavimo eiga: 4 ml talpos plastikiniai mėgintuvėliai buvo užpildyti 3,0 ± 0,02 g tiriamojo tepalo, užpildoma be oro pūslelių, centrifuguojama 5 min, esant 3500aps./min.
1 pav. Dalis sudėčių po centrifugavimo.
Po centrifugavimo vizualiai įvertinamas fazių išsiskyrimas, taip pat išsiskyrusios fazės aukštis (mm). Fazių išsiskyrimo pavyzdį matote 1 paveiksle. Pagal šiuos parametrus išrenkami labiausiai padidintoms streso sąlygoms atsparūs tepalai ir jų stabilumas vertinamas toliau įvertinant jų klampa ir tekstūra.
Atrinktas sudėtis matote 4 lentelėje. Šios sudėtys pasižymėjo mažiausiu fazių atsiskyrimu.
4 lentelė. Po centrifugavimo likusios tepalų sudėtys.
Tepalo nr.
Baltasis vazelinas
Medus Levandų eterinis aliejus
Saulėgrąžų aliejus
Kėnių eterinis aliejus
Šaltalankių aliejus
Ramunėlių aliejus
A 60g 30g 6g 2g 6g 10g 6g
B 50g 40g 1g 13,5g 1g 13,5g 1g
C 70g 30g 0,5g 9g 0,5g 9g 1g
D 40g 55g 0,5g 13,5g 0,5g 10g 0,5g
Pagamintas tepalas D palaikius kambario temperatūroje (20°±5C) bei šaldytuve (5°±1C) prarado technologines savybes: tapo ne tepalo konsistencijos, susidarė gumuliukai, aliejinė faze atsiskyrė nuo tepalo pagrindo, todėl stabilumas toliau nebetiriamas. Kiti tepalai pasižymėjo geromis tepalo technologinėmis savybėmis.
Šaldytuve laikomi tos pačios sudėties tepalai numeruojami taip: A sudėties tepalas – nr. 1 ir 4;
B sudėties tepalas – nr. 2 ir 5; C sudėties – nr. 3 ir 6. Pirmi trys tepalai laikomi kambario temperatūroje – 20±5°C, likusieji šaldytuve – 5±1°C temperatūroje.
2.4. Stabilumo tyrimai
Stabilumas matuojamas tekstūros analizatoriumi (Texture Analyser TA.Xtplus). Juo galima matuoti bet kokio fizinio produkto charakteristikas, pavyzdžiui, kietumą, lipnumą, gelio stiprumą.
Matuojami objektai gali būti vaistai, maisto produktai, geliai, klijai bei kiti.
Tekstūros analizatorius reikalingas tam, kad, matuodamas charakteristikas, paverstų skaitine išraiška, naudodamas suspaudimą bei tempimą, taip padėdamas nustatyti ir palyginti kietų, pusiau kietų ar skysčių reologines ypatybes.
Matavimo įvertinimui naudojama programa The Exponent. Nustatomi parametrai: greitis 2 mm/sec., atstumas 9 mm, laikas 4,5 sekundės. Matuojama šlyties jėga (g). Rezultatai fiksuojami 5 kartus, matuojama vis nauja porcija tepalo. Vedamas vidurkis.
Taip pat matuojama klampa naudojant rotacinį viskozimetrą (Fungilab Alpha ), matavimo tikslumas ±1%.
Tepalų matavimo sąlygos ir eiga: į stiklinį indelį be oro pūslelių pridedama tepalo, matuojama klampa 3 minutes, rezultatas užrašomas. Jeigu aparatas pypsi, vadinasi yra oro pūslelių arba parinktas netinkamas greitis. Matuojama kas du mėnesius ir šaldytuve (5°±1°C), ir kambario temperatūroje (20°±5°C) laikomų tepalų. Užrašomi gauti rezultatai: klampa (Pa*s) bei sukimo momentas (%).
Pasirinktas suklys L4, sukimo greitis 12 RPM.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 3.1. Tekstūros analizavimas
Siekiant palyginti trijų skirtingų sudėčių tepalų stabilumą, bei kiek jų stabilumas keičiasi laikant pagamintus tepalus skirtingose temperatūrose: 20±5°C ir 5±1°C, matuojama šių tepalų tekstūra, ką tik pagaminus, ir praėjus 2, 4, 6 mėnesiams po to. Mėginiai matuojami esant vienodoms sąlygoms, t.y. tie mėginiai, kurie buvo laikomi šaldytuve – 5±1°C, atšildomi iki kambario temperatūros – 20±5°C.
Nustatomi parametrai: atstumas 9 milimetrai, greitis 2 milimetrai per sekundę. Matuojama šlyties jėga (g). Visi matavimai atlikti po penkis kartus (n=5), rezultatuose pateikiami gautų duomenų vidurkiai.
Tepalai pirmą kartą matuojami juos ką tik pagaminus ir palaikius dvi dienas nustatytose temperatūrose (20±5°C ir 5±1°C). Rezultatai pateikiami 2 paveiksle.
2 pav. Tepalų tekstūros analizė pagaminus (n=5).
Iš pateiktų rezultatų matome, kad tepalų nr. 1 ir nr. 4, dėl jų tokios pačios sudėties, skirtumas statistiškai nereikšmingas – 0,7% (133 ir 133,93), galima manyti, jog per mažai laikyta skirtingose sąlygose, kad kistų tepalo tekstūra, juolab, kad atliekant matavimus, mėginiai tokios pat temperatūros.
Tepalų nr. 2 ir nr. 5, nors buvo tik dvi dienas laikyti: vienas 20±5°C, o kitas 5±1°C, tekstūros skirtumas statistiškai reikšmingas, nes šlyties jėga pakito beveik dvigubai – 47,30% (333,53 ir 157,77), galime daryti prielaidą, kad tepalo technologiniai rodikliai neigiami, nes iš karto matomi ženklūs pasikeitimai.
Tepalai nr. 3 ir nr. 6 skiriasi tik apie 15% (116,53 ir136,47), sunku daryti prielaidas kaip kis technologiniai rodikliai po 2 mėnesių.
133
333.53
116.53 133.93
157.77
136.47
0 50 100 150 200 250 300 350 400
1 2 3 4 5 6
Jėga (g)
Tepalas
Praejus nuo pagaminimo dviems mėnesiams toliau analizuojama tekstūra. Rezultatai pateikti 3 paveiksle.
3 pav. Tepalų tekstūros analizė po 2 mėnesių (n=5).
Kaip matome iš 2 paveikslo ženkliai išsiskiria B sudėties tepalo šlyties jėga. Šis tepalas ką tik pagamintas stabilumu jau skyrėsi nuo kitų. Po dviejų mėnesių šlyties jėga išaugo nuo 333,53 iki 2915,5, o tai yra 88,56%, matome, kad tepalas labai nestabilus. B sudėties tepalo, laikyto vėsesnėje temperatūroje (5±1°C) šlyties jėga padidėjo kur kas mažiau – 43,41% (157,77 ir 278,8), todėl galima teigti, jog vėsi temperatūra didina tepalo stabilumą. Kiti tepalai neparodė tokio staigaus pokyčio, 1 tepalo šlyties jėga išaugo 12,31%, 3 – 11,02%; 4 – 3,53%, o 6 tepalo šlyties jėga sumažėjo 5,28%.
Toliau tiriama tepalų tekstūra po pagaminimo praejus keturiems mėnesiams, gauti rezultatai panašūs į prieš tai aptartus. Jie pateikti 4 paveiksle.
151.67
2915.5
130.97 138.83 278.5
129.63 0
500 1000 1500 2000 2500 3000 3500
1 2 3 4 5 6
Jėga (g)
Tepalas
4 pav. Tepalų tekstūros analizė po 4 mėnesių (n=5).
Ištyrus tepalų tekstūrą po 4 mėnesių taip pat matoma, kad aiškiai išsiskiria 2 tepalas. Šlyties jėga, nuo praėjusio matavimo išaugo papildomai du kartus, t.y. padidėjo 52,04% ( 2915,5 ir 6078,4), bėgant laikui tepalo technologinės savybės kinta labai greitai, pusiau kietas preparatas tampa netinkamas naudojimui, tekstūra darosi skysta, sušoka į gumuliukus. B sudėties tepalas, tačiau laikytas šaldytuve (5±1°C) taip par rodo aiškius pakitimus: skaičiai išaugo bemaž 3 kartus, t.y. padidėjo 65,56%
(278,5 ir 808,37g), vadinasi tepalo sudėtis taip pat nestabili.
Paskutinį kartą tiriamieji trijų sudėčių (A, B, C) tepalai buvo matuojami po pagaminimo praejus 6 mėnesiams. Gauti rezultatai pateikiami 5 paveiksle.
Kaip matome iš diagramos, B sudėties tepalų šlyties jėga išauga iki maksimalios aparato matuojamos reikšmės (5980,6 ir 6017,6). Laikymo temperatūra neturi statistiškai reikšmingos įtako.
Praejus 6 mėnesiams B sudėties tepalas rodo vienodus rezultatus, o C sudėties tepalo rezultatai skiriasi nežymiai – 11,09% (143,05 ir 160,9). Tik A sudėties tepalas rodo statistiškai reikšmingus skirtumus tarp laikymo 20±5°C ir 5±1°C temperatūrose – skaičius išaugo 42,93% (319,1 ir 559,1). Atlikti tyrimai tik patvirtina, kad B sudėties tepalas nestabilus, tekstūros analizė parodė, kad pusiau kietas preparatas kinta nenuspėjamai, laikui bėgant prarandamos tepalui būdingos technologinės savybės.
200.97
6078.4
145.07 381.17
808.37
135.97 0
1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000
1 2 3 4 5 6
JĖGA (g)
TEPALAI
5 pav. Tepalų tekstūros analizė po 6 mėnesių (n=5).
Siekiant įvertinti kiekvienos konkrečios sudėties kitimą viso proceso metu, pateikiami duomenys, kaip kiekvienas tepalas kito laikui bėgant, laikant tepalą kambario temperatūroje (20±5°C), bei šaldytuve (5±1°C). Įvertinama remiantis šlyties jėgos pokyčiu per visą eksperimento laiką, bei standariniu nuokrypiu. A sudėties tepalo rezultatai pateikiami 6 paveiksle.
6 pav. A sudėties tepalo tekstūros analizės rezultatai (n=5).
319.1
5980.6
143.05
559.1
6017.6
160.9 0
1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000
1 2 3 4 5 6
Jėga (g)
Tepalai
133 151.67 200.97
319.1
133.93
138.83
381.17
559.1
0 100 200 300 400 500 600 700
PGM P2M P4M P6M
Jėga(g)
Kambario temp. Šaldytuvas
Kaip matome iš kreivės, tepalo šlyties jėga palaipsniui didėjo, nepriklausomai nuo to, kokios jo laikymo sąlygos. Pastebima, kad tepalo konsistencija tapo skystesnė – kambario temperatūroje (20±5°C) laikomo tepalo šlyties jėga per visą laiką padidėjo 58,32%, o laikyto šaldytuve (5±1°C) tepalo – 76,05%, o kuo didesnė šlyties jėga, tuo tepalo konsistencija minkštesnė.
Kambario temperatūroje (20±5°C) laikytas tepalas parodė mažesnius pakitimus, matosi, kad tepalas stabilesnis, standartinis nuokrypis skiriasi kone dvigubai – 20±5°C temperatūroje laikomo tepalo standartinis nuokrypis 59,37% mažesnis, nei laikomo 5±1°C temperatūroje (83,68 ir 205,94).
Galima daryti išvadą, kad A sudėties tepalą geriau laikyti kambario temperatūroje, kadangi esant 20±5°C temperatūrai technologinės pusiau kieto preparato savybės keičiasi mažiau, nei esant 5±1°C temperatūrai.
Panagrinėkime gautus B sudėties tepalo rezultatus. Jie pateikiami 7 paveiksle.
7 pav. B sudėties tepalo tekstūros analizės rezultatai (n=5).
Iš gautų duomenų galima teigti, kad B sudėties tepalas pats nestabiliausias, jo sudėtyje medaus bei saulėgrąžų aliejaus kiekis buvo didžiausias, tad galėtume daryti prielaidą, kad tepalo technologinėms savybėms toks medžiagų santykis daro neigiamą įtaką. Laikui bėgant, tepalo konsistencija vis skystėjo, kol galiausiai aliejai atsiskyrė nuo medaus ir vazelino. Po 6 mėnesių indelio apačioje nusėdo klampi medaus masė, o paviršiuje liko oranžinės spalvos aliejų mišinys.
Tekstūros analizė parodė, kad B sudėties tepalas ženkliai stabilesnis laikant šaldytuve (5±1°C), bent jau pirmus 4 mėnesius. Matuojant po 6 mėnesių šlyties jėga susilygina (6017,6 ir 5980,6), tad
333.53
2915.5
6078.4 5980.6
157.77 278.5 808.37
6017.6
-2000 -1000 0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000
PGM P2M P4M P6M
Jėga (g)
Kambario temp. Šaldytuvas
galutinis rezultatas statistiškai reikšmingai nepriklauso nuo laikymo temperatūros, abiem atvejais tepalas skystos nevienalytės konsistencijos.
Standartinis nuokrypis, nepriklausomai nuo temperatūros, yra labai didelis, laikant kambario temperatūroje 2753,30, o šaldytuve nežymiai didesnis – 2815,58.
Stabiliausius ir mažiausiai kintančius rezultatus parodė C sudėties tepalas, kreivės pateiktos 8 paveiksle.
8 pav. C sudėties tepalo tekstūros analizės rezultatai (n=5).
Kaip matome iš gautų rezultatų, šlyties jėga C sudėties tepale kito nežymiai, tiek laikant tepalą kambario temperatūroje 20±5°C, tiek šaldytuve 5±1°C. Per visą matavimo laiką t.y. 6 mėnesius, 20±5°C temperatūroje laikytas tepalas pakito 18,54%, o laikant 5±1°C temperatūroje – 15,18%. Galima daryti išvadą, kad tepalas stabilus. Pusiau kieto preparato tekstūra atitiko siekiamas tepalo technologines savybes viso bandymo metu.
Lyginant standartinius nuokrypius, kurie taip pat gerai padeda įvertinti tepalo stabilumą matavimo eigoje, matome, kad šiose kreivėse jie beveik vienodi, atitinkamai 13,15 ir 13,79. Vadinasi, tepalams laikymo temperatūra neturi didelės įtakos, bent jau pirmus 6 mėnesius. Taip galėjo būti dėl to, kad tepalo sudėtyje mažesnė dalis aliejų (kituose tepaluose 30g, o šiame 20g), be to – didesnė dalis vazelino, nei medaus (70g vazelino, 30g medaus). Galima tvirtinti, kad tepalo stabilumui didelę įtaką daro aliejų bei tepalo pagrindo santykis ir tepalo pagrindo kilmė. Šis tepalas atitiko technologinius rodiklius visą matavimo laiką, todėl galima teigti, jog ši tepalo sudėtis stabiliausia iš visų tirtų tepalų.
116.53
130.97 145.07
143.05 136.47
129.63
135.97
160.9
0 20 40 60 80 100 120 140 160 180
PGM P2M P4M P6M
Jėga (g)
Kambario temp. Šaldytuvas
Kaip rodo ankstesni tyrimai, aliejai – gana nestabilios, lakios medžiagos, laikant kambario temperatūroje (20±5°C) sumažėja ir jų oksidacinis aktyvumas, todėl galima teigti, kad esant tepalo sudėtyje eterinių aliejų, iš karto sumažėja ir tepalo stabilumas. [64] Tai pastebime atlikę ir šį tyrimą, kadangi tepalas, kuriame aliejų buvo tik 20 gramų yra žymiai stabilesnis (pakito tik 15–18%), nei tepalai, kuriuose aliejų kiekis buvo 30 gramų (pakito 58–98%).
Atlikti tyrimai su medumi (A. A. Zaghloul, H. H. El-Shattawy, A. A. Kassemir kt.), patvirtina, kad tepalas su medumi stabilus net ir kambario temperatūroje. Grafiką matome 9 paveiksle, tirti tepalai, į kurių sudėtį įeina: minkštasis parafinas, baltasis parafinas, skystasis parafinas, bičių vaškas, vilnų taukai, vilnų alkoholis, silikono aliejus, cetostearilo alkoholis.
9 pav. Skirtingų sudėčių tepalo su medumi stabilumas esant 20±5ºC [65].
Stabiliausios sudėties ingredientai buvo bičių vaškas ir geltonasis parafinas, mažiausiai stabilus tepalas su vilnų riebalais, cetostearilo alkoholiu, bei baltojo ir geltonojo parafinų mišiniu. Kaip matome iš grafiko per visą tiriamąjį laiką stabilumas sumažėjo apie 1,25%.
Apibendrinus visus tyrimo tepalų rezultatus laikant juos 20±5ºC temperatūroje, tik praejus 4 mėnesiams pastebimi statistiškai reikšmingi pakitimai. Galima daryti išvadą, jog medaus stabilumas gali lemti tik pokyčius tepalui, po pagaminimo praejus 4 mėnesiams, ar ilgesniam laikotarpiui, jeigu tepalas laikomas kambario temperatūroje.
Ženkliai stabilesnius rezultatus parodė tos pačios sudėties tepalai, kurie buvo laikomi 0±1ºC temperatūroje. Kreivė pateikta 10 paveiksle.
0 0.5 1 1.5 2 2.5
1 2 3 4 5 6
Log % remained
Time (month)
10 pav. Skirtingų sudėčių tepalo su medumi stabilumas esant 0±1ºC [65].
Iš kreivės matome, kad tepalai išlaiko savo stabilumą visa tyrimo laiką, t.y. 6 mėnesius, tad vėsi temperatūra didina tepalo stabilumą. Matomi statistiškai nereikšmingi pokyčiai, tepalų tekstūra pakito tik apie 0,5%. Stabiliausi išliko tepalai su geltonu minkštuoju parafinu, kietuoju parafinu ir skystu parafinu.
Lyginant gautus rezultatus su ankstesniais tyrimais tenka pastebėti, kad nebūtinai stabilių ir nestabilių medžiagų junginiai visada turės vienodas technologines ypatybes, tai priklauso ir nuo medaus kiekio tepale, nuo aliejų kiekio tepale, galbūt ne kiekvienos sudėties tepalas labai priklauso nuo laikymo temperatūros, tačiau bent minimalūs skirtumai pastebimi visuose tirtuose tepaluose. Reikėtų atlikti daugiau tyrimų, kuriuose būtų tiriamas medaus stabilumas kartu su įvairiais eteriniais aliejais, tada būtų galima tiksliau nustatyti optimalias laikymo sąlygas, ar galiojimo laiką.
3.2. Klampos matavimas
Klampa matuojama kambario temperatūroje (20±5°C) bei šaldytuve (5±1°C) laikytiems tepalams, juos palaikant iki vienodos kambario (20±5°C) temperatūros. Kiekvienas pusiau kietas preparatas kaskart matuojamas po 3 minutes. Gauti rezultatai pateikiami 5 lentelėje.
0 0.5 1 1.5 2 2.5
1 2 3 4 5 6
Log %remained
Time (month)
5 lentelė. Klampos matavimo rezultatai.
Tepalo nr
Pagaminus Po 2 mėnesių Po 4 mėnesių Po 6 mėnesių
Pa*s % Pa*s % Pa*s % Pa*s %
1 44610 89.2 40396 80.6 34616 69.6 29503 59.1
2 21676 43.4 15323 30.7 12178 24.4 10403 20.8
3 47703 97.6 46760 95.7 46102 94.2 45792 93.7
4 44505 90 40396 81.7 40249 80.5 45428 90.9
5 21684 44.1 27924 55.9 32934 65.9 18625 37.3
6 48896 98.9 48621 98.2 48422 97.9 48318 97.7
Matuotų tepalų klampumas svyruoja nuo 20,8% iki 98,9%. Laikytų kambario temperatūroje nuo 97,6% iki 20,8%, laikytų šaldytuve nuo 98,9% iki 37,3%.
A sudėties tepalo klampos rezultatus, matuojant rotaciniu viskozimetru, esant 20±5°C bei 5±1°C temperatūrai, matome 11 paveiksle.
11 pav. A sudėties tepalo klampa laikant skirtingomis sąlygomis.
Iš gautų duomenų, lyginant kiekvieno tepalo klampumo pokyčius, matome, kad A sudėties tepalo klampa laikui bėgant sumažėja. Šie rezultatai nepriklauso nuo laikymo temperatūros, tačiau tepalo, kuris laikytas šaldytuve stabilumas didesnis, t.y. standartinis nuokrypis mažesnis (90,0%–
81,7%–80,5%–90,9%), galų gale po 6 mėnesių laikymo tepalo klampumas net padidėjo. Tepalo, kuris
89.2
80.6
69.6
59.1 90
81.7 80.5
90.9
0 20 40 60 80 100 120
P A G A M I N U S P O 2 M Ė N P O 4 M Ė N P O 6 M Ė N
KLAMPA%
Kambario temp. Šaldytuvas
buvo laikomas kambario temperatūroje klampumas, kaip ir stabilumas, nuolat, laipsniškai mažėjo (89,2%–80,6%–69,6%–59,1%), standartinis nuokrypis didesnis.
Panagrinėkime B sudėties tepalo rezultatus. Jie pateikti 12 paveiksle.
Iš paveikslo matome, kad B sudėties tepalo klampumas, proporcingai stabilumui, nenuspėjamas. Pusiau kieto preparato, laikant jį kambario temperatūroje, klampa palaipsniui mažėja (43,4%–30,7%–24,4%–20,8%), tepalas skystėja, darosi nevienodos tekstūros: indelio paviršiuje susikaupia geltonas skystis, apačioje tirštas, glitus, neišmaišomas darinys, tepalas praranda savo technologines ypatybes.
Laikant tos pačios B sudėties tepalą šaldytuve, kur temperatūra 5±1°C, klampumas toks pat nenuspėjamas: bėgant laikui iki 4 mėnesių – didėja (44,1%–55,9%–65,9%), tačiau praėjus 6 mėnesiams po pagaminimo tepalo konsistencija tapo panaši į kambario temperatūroje laikomą, tai analogiškai atsiliepia ir rezultatuose (37,3%). Vadinasi, tepalo klampa iš dalies priklauso nuo temperatūros, bei priklauso nuo laikymo laiko, todėl galima teigti, jog tepalas nestabilus.
12 pav. B sudėties tepalo klampa laikant skirtingomis sąlygomis.
Tiriant C sudėties tepalą gauta duomenų kreivė kinta mažiausiai, lyginant ją su kitomis sudėtimis. Rezultatai pateikti 13 paveiksle.
43.4
30.7
24.4
20.8 44.1
55.9
65.9
37.3
0 10 20 30 40 50 60 70 80
P A G A M I N U S P O 2 M Ė N P O 4 M Ė N P O 6 M Ė N
KLAMPA %
Kambario temp. Šaldytuvas
13 pav. C sudėties tepalo klampa laikant skirtingomis sąlygomis.
Iš gautų duomenų matome, kad C sudėties tepalo klampa buvo ir išliko didžiausia (97,7% ir 93,7%). Šio tepalo klampumo pokyčiai, lyginant su kitos sudėties tepalais, mažiausi: šaldytuve (5±1°C) laikomo tepalo klampa pakito 1,2%, kambario temperatūroje (20±5°C) laikomo tepalo – 3,9%, tad galima daryti išvadą, jog tepalas gana stabilus, nepriklausomai nuo temperatūros, kurioje jis laikomas.
Klampos pasikeitimas statistiškai nereikšmingas.
97.6
95.7
94.2 93.7
98.9
98.2 97.9 97.7
89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100
P A G A M I N U S P O 2 M Ė N P O 4 M Ė N P O 6 M Ė N
KLAMPA%
Kambario temp. Šaldytuvas
4. IŠVADOS
1. Surinkus ir susisteminus literatūros duomenis pasirinkta, kad į tepalo mastito prevencijai sudėtį įeis šios medžiagos: medus, vazelinas, ramunėlių aliejus, kėnių eterinis aliejus, levandų eterinis aliejus, šaltalankio aliejus bei, kaip pagalbinė medžiaga, saulėgrąžų aliejus.
2. Kadangi panašios sudėties tepalo mokslinių darbų nerasta, sumodeliuotos septynios skirtingos sudėtys. Tepalas gamintas lydymo metodu, pagrindai (medus ir vazelinas) sulydomi, bei grūstuvėje sumaišomi su aliejais. Atlikus pradinį stabilumo tyrimą esant padidintoms streso sąlygoms (centrifuga), atrinktos trys skirtingos sudėtys, kurioms ir buvo tirtas stabilumas, laikant tiriamuosius tepalus šaldytuve (5±1°C) bei kambario temperatūroje (20±5°C).
3. Stabilumui įvertinti naudojami tekstūros analizatoriaus bei rotacinio viskozimetro matavimai. Tyrimai buvo atlikti pagaminus tepalą, po 2, 4, 6 mėnesių.
4. Rezultatai parodė, kad mažiausiai tepalo technologines savybes atitinka B sudėties tepalas, tiek laikytas kambario temperatūroje (20±5°C), tiek ir šaldytuve (5±1°C). Tam galėjo daryti įtaką didelis saulėgrąžų aliejaus kiekis arba didesnis medaus kiekis pagrinde (40g), nes pagrindo ir aliejų santykis sutapo su kitais tirtais tepalais.
5. Remiantis atliktais tekstūros bei klampos tyrimais nustatyta, kad labiausiai tepalo tehnologines savybes viso bandymo metu atitinka C sudėties tepalas, jame pagrindo kiekis didesnis 7,69% nei kituose tiriamuosiuose tepaluose, taip pat mažesnis kiekis aliejų. Šio tepalo rodikliai, tarp laikymo kambario temperatūroje (20±5°C) arba šaldytuve (5±1°C), skyrėsi mažiausiai.
6. Remiantis atlikto eksperimentinio tyrimo duomenimis, bei tyrimais atliktais kitų mokslininkų, vėsi (0±5°C) temperatūra didina tepalo su medumi stabilumą, tad nutarta, kad C sudėties tepalą reikia laikyti šaldytuve. Jis stabilus 6 mėnesius.
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Rekomenduojama atlikti tolimesnius tyrimus su atrinktu tinkamiausios C sudėties tepalu, pavyzdžiui, tinkamumo termino nustatymo bei stabilumo tyrimai ilgesniame laikotarpyje (12–
24 mėn.).
2. Galima atlikti tepalo sudėties optimizavimą arba tiksliau įvertinti eterinių aliejų įtaką tepalo stabilumui, kiek eterinių aliejų lieka tepale po tiriamojo laikotarpio, pritaikant ESC metodą.
3. Sumodeliuotą tepalą rekomenduojama naudoti mastito prevencijai. Kadangi nustatyta, kad medus bei naudoti aliejai turi prieuždegiminių savybių, rekomenduojama padaryti klinikinių tyrimų, bandant įvertinti, kaip tepalas mažina uždegimą arba net konkrečiai, kaip veikia mastitą.
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Mastitis Bacteria.
http://www.medvet.umontreal.ca/rcrmb/en/page.php?p=5&tm=h#haut_page 2. Mastitis Case Studies. Major Mastitis–Causing Pathogens.
http://ansci.illinois.edu/static/ansc438/Mastitis/pathogens.html 3. Reference Guide for Mastitis–Causing Bacteria.
http://articles.extension.org/pages/25882/reference–guide–for–mastitis–causing–bacteria)
4. Agriculture and Horticulture Development Board. https://dairy.ahdb.org.uk/technical–
information/animal–health–welfare/mastitis/pathogens–the–cause–of–mastitis/#.WJYdy_B947Z 5. R.J. Harmon. Physiology of Mastitis and Factors Affecting Somatic Cell Counts. Journal of Dairy Science,Volume 77, Issue 7, 1994, p. 2103–2112.
6. Bradley A. J. Bovine Mastitis: An Evolving Disease.The Veterinary Journal 2002, vol.164, p.116 – 128.
7. Food and agriculture organization of the United Nations.
http://www.fao.org/docrep/004/T0218E/T0218E04.htm
8. NAHMS Dairy Studies. Dairy 2007 Part II: Changes in the U.S. Dairy Cattle Industry, 1991–2007; p. 75.
9. Gerd L. Lachler. Pikis ir kiti bičių produktai – natūralūs vaistai. 2003. p. 23–30.
10. Oryan A., Alemzadeh E., Moshiri A. Biological properties and therapeutic activities of honey in wound healing: A narrative review and meta–analysis. J Tissue Viability. 2016; 25(2):98–
118. doi: 10.1016/j.jtv.2015.12.002.
11. Gyergyák K., Boros B., Marton K., Felinger A., Papp N., Farkas Á. Bioactive Constituents and Antioxidant Activity of Some Carpathian Basin honeys. Nat Prod Commun. 2016;
11(2):245–50.
12. White R. Manuka honey in wound management: greater than the sum of its parts? J Wound Care. 2016; 25(9):539–43. doi: 10.12968/jowc.2016.25.9.539.
13. Kolayli S., Can Z., Yildiz O., Sahin H., Karaoglu SA. A comparative study of the antihyaluronidase, antiurease, antioxidant, antimicrobial and physicochemical properties of different unifloral degrees of chestnut (Castanea sativa Mill.) honeys. J Enzyme Inhib Med Chem. 2016;
31(sup3):96–104.
14. Nooh HZ., Nour–Eldien NM. The dual anti–inflammatory and antioxidant activities of natural honey promote cell proliferation and neural regeneration in a rat model of colitis. Acta Histochem. 2016; 118(6):588–95. doi: 10.1016/j.acthis.2016.06.006.
15. Wilson CR. Feline gangrenous mastitis. Can Vet J. 2013; 54(3):292–4.
16. K. Hüsnü Can Bas, Gerhard Buchbauer. Handbook of Essential Oils. Science, Technology and Applications. 2012
17. Schnaubelt K. Biology of Essential Oils. San Rafael, CA: Terra Linda Scent.2002 18. Guenther E. The Essential Oils. Melbourne, Fl: Krieger Publishing.1982
19. Food and Agriculture Organization of the United Nations. Basic Principles of Steam Distillation. 1995 Retrieved August 18, 2005, from http://www.fao.org/docrep/V5350e/V5350e13.htm.
20. Catty, S. Hydrosols: The Next Aromatherapy. Rochester, VT: Healing Arts Press. 2001 21. Burnett, C. Safety Assessment of Citrus–Derived Peel Oils as Used in Cosmetics, Cosmetic Ingredient Review, Personal Care Products Council. 2014
22. NTP. Lemon Oil, Lime Oil, National Toxicology Program, U.S. Department of Health
& Human Services. 2000
23. Shakhmatov EG., Toukach PV., Michailowa CIe., Makarova EN. Structural studies of arabinan–rich pectic polysaccharides from Abies sibirica L. Biological activity of pectins of A. sibirica.
Carbohydr Polym. 2014; 113:515–24. doi: 10.1016/j.carbpol.2014.07.037.
24. Makarova EN., Patova OA., Shakhmatov EG., Kuznetsov SP., Ovodov YS. Structural studies of the pectic polysaccharide from Siberian fir (Abies sibirica Ledeb.). Carbohydr Polym. 2013;
92(2):1817–26. doi: 10.1016/j.carbpol.2012.11.038.
25. Marina Soković, Jasmina Glamočlija, Petar D. Marin, Dejan Brkić, Leo J. L. D. van Griensven. Antibacterial Effects of the Essential Oils of Commonly Consumed Medicinal Herbs Using an In Vitro Model. Molecules, 2010; 15(11), 7532–7546; doi:10.3390/molecules15117532
26. Handa M., Murata T., Kobayashi K., Selenge E., Miyase T., Batkhuu J., Yoshizaki F.
Lipase inhibitory and LDL anti–oxidative triterpenes from Abies sibirica. Phytochemistry. 2013;
86:168–75. doi: 10.1016/j.phytochem.2012.11.017.
27. Kudryavtseva A., Krasnov G., Lipatova A., Alekseev B., Maganova F., Shaposhnikov M., Fedorova M., Snezhkina A., Moskalev A. Effects of Abies sibirica terpenes on cancer– and aging–
associated pathways in human cells. Oncotarget. 2016; 7(50):83744–83754. doi:
10.18632/oncotarget.13467.
28. Nayrton Flávio Moura Rocha, Emiliano Ricardo Vasconcelos Rios, Alyne Mara Rodrigues Carvalho, Gilberto Santos Cerqueira, Amanda de Araújo Lopes, Luzia Kalyne Almeida Moreira Leal, Marília Leite Dias, Damião Pergentino de Sousa, Francisca Cléa Florenço de Sousa.
Anti–nociceptive and anti–inflammatory activities of (−)–α–bisabolol in rodents. Rocha, N.F.M., Rios, E.R.V., Carvalho, A.M.R. et al. Naunyn–Schmiedeberg's Arch Pharmacol. 2011; 384: 525.
doi:10.1007/s00210–011–0679–x.
29. Flemming M., Kraus B., Rascle A., Jürgenliemk G., Fuchs S., Fürst R., Heilmann J.
Revisited anti–inflammatory activity of matricine in vitro: Comparison with chamazulene. Fitoterapia.
2015; 106:122–8. doi: 10.1016/j.fitote.2015.08.010.
30. Drummond EM., Harbourne N., Marete E., Martyn D., Jacquier J., O'Riordan D., Gibney ER. Inhibition of proinflammatory biomarkers in THP1 macrophages by polyphenols derived from chamomile, meadowsweet and willow bark. Phytother Res. 2013; 27(4):588–94. doi:
10.1002/ptr.4753.
31. Pavesi VC., Lopez TC., Martins MA., Sant'Ana Filho M., Bussadori SK., Fernandes KP., Mesquita–Ferrari RA., Martins MD. Healing action of topical chamomile on 5–fluoracil induced oral mucositis in hamster. Support Care Cancer. 2011; 19(5):639–46. doi: 10.1007/s00520–010–0875–
0.
32. Zaidi SF., Muhammad JS., Shahryar S., Usmanghani K., Gilani AH., Jafri W., Sugiyama T. Anti–inflammatory and cytoprotective effects of selected Pakistani medicinal plants in Helicobacter pylori–infected gastric epithelial cells. J Ethnopharmacol. 2012; 141(1):403–10. doi:
10.1016/j.jep.2012.03.001.
33. Paula Elaine Diniz dos Reis; Emilia Campos de Carvalho; Paula Carolina Pires Bueno;
Jairo Kenupp Bastos. Clinical application of Chamomilla recutita in phlebitis: dose response curve study. Rev. Latino–Am. Enfermagem vol.19 no.1 Ribeirão Preto Jan./Feb. 2011.
34. Fronza M., Heinzmann B., Hamburger M., Laufer S., Merfort I. Determination of the wound healing effect of Calendula extracts using the scratch assay with 3T3 fibroblasts. J Ethnopharmacol. 2009; 126(3):463–7. doi: 10.1016/j.jep.2009.09.014.
35. Ali Khodadadi, Mohammad Hassan Pipelzadeh, Nasrin Aghel, Majid Esmaeilian, Iman Zali. A Comparative Study upon the Therapeutic Indices of Some Natural and Synthetic Anti–
inflammatory Agents. Iran J Basic Med Sci. 2011; 14(4): 340–348. PMCID: PMC3586832
36. Mario Dell’agli, Chiara Di Lorenzo, Mihaela Badea, Enrico Sangiovanni, Lorena Dima, Enrica Bosisio, Patrizia Restani. Plant Food Supplements with Anti–Inflammatory Properties: A Systematic Review. Critical Reviews in Food Science and Nutrition, 2013; 53:4, 403–413.
37. Manoela Domingues Martins, Márcia Martins Marques, Sandra Kalil Bussadori, Marco Antonio Trevizani Martins, Vanessa Christina Santos Pavesi, Raquel AgnelliMesquita–Ferrari, Kristianne Porta Santos Fernandes. Comparative analysis between Chamomilla recutita and corticosteroids on wound healing. An in vitro and in vivo study. 2008; Phytotherapy Research 23(2):274–8.
38. Guliyev, Vahid Bilaloglu; Mustafa, Gul; Yildirim, Ali. "Hippophae rhamnoides L.:
chromatographic methods to determine chemical composition, use in traditional medicine and pharmacological effects". ournal of Chromatography B. 2004 812: 291–307.
