DANTŲ IMPLANTŲ ATRAMOMS NAUDOJAMOS MEDŽIAGOS, JŲ CHARAKTERISTIKOS, POVEIKIS MINKŠTIESIEMS AUDINIAMS IR KAULUI. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA.

Enrika Tamulevičiūtė

1 grupė, V kursas

DANTŲ IMPLANTŲ ATRAMOMS NAUDOJAMOS

MEDŽIAGOS, JŲ CHARAKTERISTIKOS, POVEIKIS

MINKŠTIESIEMS AUDINIAMS IR KAULUI. SISTEMINĖ

LITERATŪROS APŽVALGA.

Baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas prof. Gediminas Žekonis

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

DANTŲ IMPLANTŲ ATRAMOMS NAUDOJAMOS MEDŽIAGOS, JŲ CHARAKTERISTIKOS, POVEIKIS MINKŠTIESIEMS AUDINIAMS IR KAULUI.

SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA. Baigiamasis magistro darbas

Darbą atliko Darbo vadovas

magistrantas... ... (parašas) (parašas)

……… ………. (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 2020m. ……….. 2020m. ……… (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

TURINYS

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA...10

1.1. Paieškos protokolas...10

1.1.1. Sutelktinis klausimas...10

1.1.2. Informacijos šaltiniai...10

1.1.3. Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai...11

1.3.1. Įtraukimo kriterijai...11 1.3.2. Atmetimo kriterijai...11 1.1.4. Paieškos metodika...12 1.1.5. Straipsnių atranka...12 1.2. Tendencingumo įvertinimas...12 1.3. Duomenų rinkimas...13

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ...14

2.1. Duomenų paieškos rezultatai...14

2.2. Tyrimų metodikos charakteristikos...16

2.3. Tiriamųjų populiacijos charakteristikos...16

2.4. Intervencijų charakteristika...17

2.5. Į analizę įtrauktų straipsnių kokybės vertinimas...17

2.6. Tyrimų pateiktų rezultatų apžvalga...18

2.6.1 Dantenų spalvos pokyčiai po implantacijos, taikant skirtingas atramas...19

2.6.2 Minkštųjų audinių bei kaulo būklė po implantacijos, taikant skirtingas atramas...20

2.6.3 Uždegimo elementų kiekis apie implantą esančiuose audiniuose, taikant skirtingas atramas...22

3. REZULTATŲ APTARIMAS...23

3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai...24

IŠVADOS...28

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...29

INTERESŲ KONFLIKTAS...30

LITERATŪRA...31

DANTŲ IMPLANTŲ ATRAMOMS NAUDOJAMOS MEDŽIAGOS, JŲ

CHARAKTERISTIKOS, POVEIKIS MINKŠTIESIEMS AUDINIAMS IR KAULUI. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA.

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Šiais laikais dantų eilių defektų atstatymas neįsivaizduojamas be implantacijos. Apie 50% su dantų implantais susijusių komplikacijų sudaro implantą supančių minkštųjų audinių uždegimas. Jungiamasis audinys ir epitelis kontaktuoja su implanto atrama. Šiai sąveikai įtakos turi medžiagų savybės: imlumas bakterijų adhezijai, paviršiaus šiurkštumas, galimas minkštųjų audinių prisitvirtinimas. Šio darbo tikslas – išanalizuoti ir susisteminti mokslinių tyrimų, susijusių su dantų implantų atramoms naudojamų medžiagų įtaka minkštiesiems audiniams ir kaului, rezultatus.

Tyrimo metodai ir medžiaga. Straipsnių paieška buvo atlikta elektroninėje duomenų bazėje PubMed-Medline. Publikacijų paieška vyko nuo 2019 m. rugsėjo 15 dienos iki 2020 m. kovo 15 dienos. Iš viso atrinkti 8 straipsniai, kurie publikuoti 2015–2020 metais, taikant PRISMA atrankos sistemą.

Rezultatai. Išanalizuoti 8 straipsniai, kurie buvo atrinkti pagal analizės įtraukimo kriterijus. Tyrimuose dalyvavo 227 pacientai, kuriems įsriegti 259 implantai. Geriausi estetiniai rezultatai gauti taikant cirkonio oksido atramas, mechaniniai – titano, audinių adhezija buvo gera, taikant titano arba cirkonio oksido atramas, o uždegimo vystymuisi skirtingos atramų savybės įtakos neturėjo. Auksinės atramos parodė visapusiškai prastesnius rezultatus.

Išvados. Geriausiomis mechaninėmis savybėmis pasižymi titanas, estetinėmis – cirkonio oksidas bei aukso lydiniai, geriausia audinių adhezija stebima ant titano ir cirkonio oksido atramų, o vertinant uždegimo intensyvumą bei bakterijų adheziją, reikšmingo skirtumo nebuvo pastebėta, protezuojant skirtingomis atramomis.

Praktinė reikšmė. Titanines atramas reikėtų rinktis, kai reikalingos geros mechaninės savybės, tačiau estetika nesvarbi, nes jos gali pakeisti dantenų spalvą, cirkonio oksido atramas, kai reikalingi geri estetiniai rezultatai ir nėra didelio mechaninio apkrovimo. Siekiant gero audinių prisitvirtinimo, rekomenduojama rinktis cirkonio oksido arba titano atramas, vengti auksinių.

Raktiniai žodžiai: dental implant-abutment, abutment materials, titanium, zirconia, soft tissue, alveolar bone.

THE MATERIALS USED FOR DENTAL IMPLANT ABUTMENTS, THEIR

CHARACTERISTICS AND EFFECT ON SOFT TISSUES AND BONE

SUMMARY

Aim. Nowadays, it is hard to imagine restoring missing teeth without implantology. Even 50% of complications of implantology are related with soft tissue inflammation. The connective tissue and epithelium have a contact with an implant abutment. This interaction is affected by adhesion of bacteria, roughness of the surface, attachment of the soft tissue. The aim of this study is to analyze and assess the results of studies related with the effect of different implant abutments for soft tissues and alveolar bone.

Materials and methods. An electronic literature search from Pubmed-Medline database published from September 15th of 2019 to March 15th of 2020 was conducted. In total, 8 articles were selected using the PRISMA selection system, which were published from 2015 to 2020.

Results: The research resulted in 8 articles meeting the inclusion criteria with 227 patients overall and 259 implants with different abutments were implanted. Best esthetics results were found using zirconium oxide abutments, mechanical – titanium, attachment level of the tissue was good on titanium or zirconium oxide abutments and comparing inflammation level around implant abutments, no difference was found between different materials. Gold abutments showed worst results in all categories.

Conclusions: Titanium abutments showed the best mechanical properties, best esthetics results were found using zirconium oxide and gold-alloy abutments. Best soft tissue adhesion was found using titanium and zirconium oxide abutments. Comparing bacterial adhesion and inflammation levels, no difference was found between different materials.

Keywords: dental implant-abutment, abutment materials, titanium, zirconia, soft tissue, alveolar bone.

7

SANTRUMPOS

CAD/CAM - kompiuterizuotas projektavimas/kompiuterizuota gamyba (angl. computer aided design/computer aided manufacturing);

8

ĮVADAS

Šiais laikais dantų eilių defektų atstatymas neįsivaizduojamas be implantacijos, kurios dėka yra ne tik išsaugomi nepažeisti gretimų dantų audiniai, bet ir kokybiškai atkuriama funkcija, pasiekiami estetiški rezultatai bei sutrumpinamas vizitų ciklas pas gydytoją odontologą, o taip pat stebimi ilgalaikiai sėkmingi rezultatai [1,2].

Vienas iš svarbių aspektų implantuojant yra tinkamas protezo atramos pasirinkimas. Daugelį metų buvo taikomos tik standartinės atramos, siūlomos įvairių gamintojų, tačiau dėl nepakankamai gerų rezultatų, ypač tais atvejais, kai nuolatinė restauracija yra cementuojama, o ne prisukama, buvo pasiūlytos individualios [3]. Šios atramos turi savitą formą, atitinka apie implantą esančių minkštųjų audinių kontūrą, leidžia suformuoti cementavimo liniją arčiau dantenų krašto, o tai lemia kokybiškesnį minkštųjų audinių formavimą bei sukuria geresnes sąlygas cemento pertekliaus pašalinimui, taikant galutinę restauraciją [3,4].

Vis didesniu iššūkiu tampa tinkamos medžiagos implanto atramai pasirinkimas, svarbu suprasti, kokį biologinį atsaką ji sukels minkštiesiems ir kietiesiems audiniams [3,5]. Yra skiriamos penkios pačios populiariausios medžiagos, naudojamos implantų dalių, tarp jų ir atramų, gamybai: titanas, chirurginis nerūdijantis plienas, aukso lydiniai, cirkonio oksidas, polieterio eterio ketonas (PEEK) [1,6]. Ilgą laiką auksas buvo laikomas vienu tinkamiausiu, gaminant individualias atramas, tačiau vėliau buvo sukritikuotas jo biosuderinamumas [3], pastebėtas prastas minkštųjų audinių prisitvirtinimas, taip pat ši medžiaga yra pakankamai brangi [7]. Titanas dešimtmečius buvo laikomas standartu, renkantis medžiagą atramai, dėl savo atsparumo deformacijoms ir galimybės pagaminti vienos dalies konstrukciją be jungties, tačiau dėl tamsiai pilko atspalvio dažnai pasireiškia dantenų spalvos pasikeitimas, kuris nėra pageidaujamas, kai reikalingi estetiški rezultatai [3,7,8]. Atramos, pagamintos iš cirkonio oksido, pasižymi gerais estetiniais rezultatais, ypač esant plonam dantenų biotipui, o taip pat kai kurie autoriai pastebi, kad ši medžiaga nepasižymi korozija ir nesukelia galvanizacijos [9], prie jos geriau tvirtinasi epitelio ląstelės bei turi mažesnį potencialą bakterijų prisitvitinimui ir apnašų kaupimuisi [5,8,10]. Nors cirkonio oksido atramos pasižymi geromis estetinėmis savybėmis, tačiau vertinant mechanines ypatybes, autorių nuomonės išsiskiria: keletas autorių pažymi, kad mechaniškai jos silpnesnės, galima didesnė lūžio ar atskilimo rizika [2,3,5,11], tačiau yra ir nuomonių, kad jų tvirtumas daugeliu atveju prilygsta titanui [9,10].

Mokslinėje literatūroje dažnai minima, kad sėkmingą implantaciją lemia ne tik implantuojančio gydytojo įgūdžiai, įsriegimo metodika, pačio implanto, jo dalių ir medžiagų charakteristika, tačiau labai didelę įtaką tam daro bakterijos bei apnašos, kurios kaupiasi ant

9 implanto ir jo dalių paviršių [3,5,9,12]. Kad dantų implantas laikytųsi ložėje ilgą laiką, būtina pasiekti tiesioginį kontaktą tarp implanto paviršiaus bei kaulo, kuris apsaugotų nuo bakterijų patekimo ir dauginimosi [13]. Dėl šių priežasčių yra ypatingai svarbu tinkamai pasirinkti ir pritaikyti atskiras implanto dalis.

Vis labiau populiarėjant gydymui implantais, tuo pačiu daugėja ir komplikacijų. Net apie 50% su dantų implantais susijusių komplikacijų sudaro apie implantą esančių minkštųjų audinių uždegimas (mukozitas) ar vėlyva uždegimo forma – periimplantitas [14,15]. Tiek jungiamasis audinys, tiek epitelis, esantis aplink implantą, glaudžiai kontaktuoja su implanto atrama. Sąveikai tarp implanto atramos ir minkštųjų audinių turi įtakos tam tikros medžiagos savybės: imlumas bakterijų adhezijai, paviršiaus šiurkštumas, galimas minkštųjų audinių prisitvirtinimas [14]. Svarstoma, ar tikrai iš įvairių medžiagų pagamintos atramos gali lemti skirtingus implantacijos rezultatus, todėl šiame darbe bus apžvelgtos skirtingų medžiagų atramos, jų mechaninės ir biologinės savybės, sukeliamas jų poveikis minkštiesiems audiniams ir kaului.

Darbo tikslas:

Atrinkti, išanalizuoti ir susisteminti mokslinių tyrimų, susijusių su dantų implantų atramoms naudojamų medžiagų įtaka minkštiesiems audiniams ir kaului, rezultatus.

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti šiuolaikines dantų implantų atramoms naudojamas medžiagas, jų savybes ir pasirinkimo galimybes.

2. Remiantis moksliniais straipsniais, palyginti minkštųjų audinių ir kaulo atsaką į skirtingų medžiagų dantų implantų atramas.

10

STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI

STRATEGIJA

1.1. Paieškos protokolas

Šiai sisteminei literatūros apžvalgai atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bioetikos centro leidimas (Nr. BEC – OF – 75) žiūrėti (Priedas Nr. 1). Mokslinės literatūros sisteminė apžvalga buvo atlikta remiantis PRISMA atrankos kriterijais (Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta- Analyses) [16].

Paieška buvo atlikta nuo 2019 metų rugsėjo 15 dienos iki 2020 metų kovo 15 dienos (paskutinė paieškos data: 2020 metų kovo 15 diena).

1.1.1 Sutelktinis klausimas

Klinikinis (angl. PICO) klausimas buvo formuluojamas [17], orientuojantis į pacientą, jam taikytą intervenciją, kontrolę ir pasekmes: kokį poveikį minkštiesiems audiniams ir kaului sukelia iš skirtingų medžiagų pagamintos implantų atramos?

P (angl. Population): Suaugę žmonės, kuriems buvo įsriegtas implantas su atrama;

I (angl. Intervention): Pacientų dantų eilių defekto atstatymas implantais, taikant skirtingas atramas ant jų;

C (angl. Comparison): Skirtingų atramų poveikio minkštiesiems audiniams ir kaului palyginimas; O (angl. Outcomes): Minkštųjų audinių spalva ir būklė, kraštinio kaulo rezorbcija, atramos ilgaamžiškumas.

1.1.2 Informacijos šaltiniai

11 1.1.3 Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai

1.3.1 Įtraukimo kriterijai

• Klinikinės prospektyvinės randomizuotos studijos, multicentrinės prospektyvinės studijos, nagrinėjančios iš skirtingų medžiagų pagamintų implantų atramų įtaką minkštiesiems audiniams ir kaului;

• Tyrimai, atlikti su žmonėmis;

• Studijos, kuriose buvo lygintas dantenų spalvos pokytis po implantacijos, pritaikius skirtingas atramas;

• Klinikiniai tyrimai, kuriuose buvo lyginamas aplink implantą esančių minkštųjų audinių ir kaulo pokyčiai, taikant skirtingas atramas;

• Tyrimai, kuriuose buvo aiškiai nurodyta, kokių medžiagų atramos panaudojamos implantacijos metu;

• Tyrimai, kuriuose rezultatai buvo matuojami ir vertinami kliniškai, rentgenologiškai, histologiškai, pasitelkiant skaitmeninę spektrofotometro technologiją ar kolorimetrą.

1.3.2 Atmetimo kriterijai

• Tyrimai, atlikti su gyvūnais; • Tyrimai, senesni nei 5 metų; • Vieno atvejo studijos;

• Sisteminės apžvalgos, meta-analizės; • In vitro tyrimai;

• Tyrimai, kuriuose pacientai sirgo sisteminėmis ligomis, burnos gleivinės ligomis, turėjo galvos srities spindulinį gydymą, vartojo vaistus, lėtinančius kaulo atsinaujinimą, pvz.: bisfosfonatai;

• Tyrimai, kuriuose buvo panaudotos regeneracinės medžiagos, pvz.: dirbtinis ar natūralus kaulo transplantantas.

12 1.1.4 Paieškos metodika

Mokslinių straipsnių literatūros sisteminei apžvalgai buvo ieškoma Nacionalinėje medicinos duomenų bazėje Medline, naudojantis internetiniu tinklalapiu „Pubmed“. Atliekant straipsnių paiešką duomenų bazėje, naudota raktažodžių formuluotė: (“dental implant-abutment”) AND (“characteristics” OR “materials” OR “zirconia” OR “titanium” OR “gold alloy”). Apžvalgai naudoti raktažodžiai buvo patikrinti, naudojant MeSH Browser (Medical Subject Headings) terminų bazę.

Atliekant straipsnių paiešką buvo taikyti filtrai: klinikiniai tyrimai, straipsniai, ne senesni nei 5 metai, tyrimai su žmonėmis, tyrimai anglų kalba, tyrimai, esantys Nacionalinėje medicinos duomenų bazėje MEDLINE. Atrinkti straipsniai buvo publikuoti 2015–2020 metų laikotarpyje. Taip pat buvo peržiūrėti atrinktų mokslinių straipsnių literatūros šaltiniai, ieškant papildomų, kriterijus atitinkančių straipsnių. Išsami literatūros šaltinių paieškos metodika ir atrankos kriterijai pateikti paveiksle (Pav. Nr. 1).

Buvo atrenkami ir analizuojami straipsniai, susiję su dantų implantų atramoms naudojamų medžiagų įtaka minkštiesiems audiniams ir kaului, bei atliekama infomacijos paieška apie dantenų spalvos pokyčius, minkštųjų ir kietųjų audinių reakciją į skirtingas atramas, jų ilgaamžiškumą.

1.1.5 Straipsnių atranka

Mokslinių straipsnių atranka buvo suskirstyta į keturis etapus: 1) atrinktos studijos, kurios atitiko anksčiau nurodytus raktažodžius, žodžių junginius bei kriterijus (tyrimai anglų kalba, tyrimai su žmonėmis, ne senesni nei 5 metų tyrimai); 2) atmesti studijų dublikatai; 3) perskaitytos straipsnių santraukos, atmesti darbai, kurie neatitiko tyrimo kriterijų, nebuvo prieinami pilnu formatu; 4) perskaitytos pilnos atrinktų straipsnių versijos.

1.2. Tendencingumo įvertinimas

Studijų tendencingumas buvo vertinamas, naudojant Cochrane šališkumo įvertinimo kriterijus [18]. Parametrai studijų tendencingumui įvertinti:

• Atsitiktinio eiliškumo generavimas; • Paskirstymo slėpimas;

13 • Baigčių įvertinimas;

• Baigčių aprašymas;

• Nepilnas baigčių aprašymas;

• Kiti šališkumo šaltiniai (imties skaičiavimas, interesų konfliktai).

Studijos buvo suskirstytos į tris grupes: mažos šališkumo rizikos, vidutinės šališkumos rizikos bei didelės šališkumo rizikos. (Lentelė Nr. 1)

1.3. Duomenų rinkimas

Mokslinių straipsnių duomenys buvo renkami, pildant iš anksto paruoštą lentelę (Lentelė Nr. 2) pagal Cochrane vadovėlio metodines rekomendacijas [18]. Kaupiamų tyrimų duomenys:

• Pagrindinis autorius; • Publikacijos metai; • Tyrimo tipas; • Tyrimo tikslas;

• Tyrimo populiacijos imtis (įsriegtų implantų su atramomis skaičius); • Matuoti kriterijai;

• Statistinės duomenų analizės kriterijai; • Reikšmingumo lygmuo;

14

DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

2.1 Duomenų paieškos rezultatai

Atlikus mokslinių straipsnių paiešką “Pubmed”, aktyvavus filtrus (klinikiniai atvejai, straipsniai ne senesni kaip 5 metai, žmonių studijos, staipsniai anglų kalba, Medline), buvo identifikuoti 137 straipsniai. Atmetus mokslinių publikacijų dublikatus, buvo atrinkta 117 straipsnių. Taip pat atrinkus straipsnius, neatitinkančius temos ar konkrečių literatūros apžvalgoje analizuojamų elementų, buvo atmesta dar 67 straipsniai. Perskaičius atrinktų 50 publikacijų santraukas buvo atmesta dar 17 straipsnių su netinkamu turiniu. Perskaičius 33 straipsnių pilnas versijas buvo atrinktos 8 mokslinės publikacijos, kurios atitinka literatūros atrankos kriterijus ir tinka galutinei analizei. Taip pat 15 straipsnių buvo panaudota įvade. Pagal PRISMA Flow diagramą, pav. Nr.1., parengta išsami literatūros atrankos diagrama.

15 1 pav. Literatūros atrankos schema, atitinkanti PRISMA reikalavimus.

16 2.2 Tyrimų metodikos charakteristikos

Sisteminėje mokslinės literatūros apžvalgoje iš viso buvo įtrauktos 3 klinikinės prospektyvinės randamizuotos studijos, 4 klinikinės randamizuotos studijos bei 1 multicentrinė prospektyvinė studija, kurios publikuotos 2015–2020 metų laikotarpyje. Šeši iš aštuonių straipsnių buvo publikuoti Europoje, vienas Jungtinėse Amerikos Valstijose bei vienas Tailande.

Atrinktuose tyrimuose imtys įvairavo nuo N=15 iki N=89, kai skaičius parodo implantų su atramomis kiekį. Didžiausia įsriegtų implantų imtis buvo tyrime, atliktame Italijoje N=89 [21], mažiausia – Italijoje ir Tailande, N=15 [19,22]. Gauti rezultatai statistiškai reikšmingi buvo šešiuose straipsniuose iš aštuonių [19-22,24,25]. Keturiuose straipsniuose buvo vertinama dantenų spalva, pritaikius skirtingų medžiagų atramas [19,20,25,26], spalvos pokyčiai vertinti spektrofotometru [19,20,26] bei kolorimetru [25]. Taip pat keturiuose straipsniuose buvo vertinama minkštųjų audinių būklė, estetika, prisitvirtinimo prie atramos kokybė [21-23,26], šie elementai buvo vertinami pasitelkiant klinikinius, histologinius bei radiologinius tyrimo metodus. Viename straipsnyje buvo kliniškai ir radiologiškai įvertinta kraštinio kaulo kokybė ir kiekybė [23], o dantenų vagelėje esančių uždegimo elementų kiekis vertintas dviejuose straipsniuose [22,24], tam buvo atliekami histologiniai bei fluorescentiniai imuniniai tyrimai.

Studijose buvo išskiriamos kelios tiriamųjų grupės (nuo 2 iki 4), priklausomai nuo to, kiek rūšių atramų taikyta. Kontrolinės grupės buvo išskirtos dviejuose tyrimuose iš aštuonių [23,25].

Duomenų sisteminimui buvo sudaryta lentelė, aprašanti straipsnių autorius, tyrimo atlikimo metus bei šaltinio literatūros sąraše numerį, studijos tipą, tyrimo tikslą, tyrimo metodus, imtį, statistinės duomenų analizės kriterijus, statistiškai reikšmingus rezultatus bei reikšmingumo lygmenį (Lentelė Nr. 2).

2.3 Tiriamųjų populiacijos charakteristikos

Atlikus mokslinių tyrimų analizę, iš viso buvo suskaičiuoti 227 dalyvavę pacientai, kuriems buvo įsriegti 259 implantai su atramomis. Ne visuose straipsniuose buvo tiksliai paminėtas pacientų amžius, tačiau vyravo būtina sąlyga, kad visi pacientai turėjo būti ne jaunesni nei 18 metų. Tirti žmonės nesirgo periodonto ligomis, cukriniu diabetu ar kitomis sisteminėmis ligomis, kurios galėtų būti laikoma viena iš kontraindikacijų implantacijai, taip pat neturėjo žalingų įpročių, tačiau kai kuriose studijose buvo paminėta, kad į tyrimą taip pat įtraukti žmonės, – surūkantys iki 10-15 cigarečių per dieną [19-21]. Taip pat kiekvienam pacientui prieš implantaciją buvo atliktas

17 klinikinis bei radiologinis ištyrimas, padarytos ortopantomogramos arba dentalinės rentgeno nuotraukos, įvertintos sėkmingos implantacijos galimybės.

2.4 Intervencijų charakteristika

Atrinktose mokslinėse publikacijose, implantuojant nebuvo naudojami kaulo arba minkštųjų audinių transplantantai ir pakaitalai. Visų operacijų metu buvo laikomasi gamintojo nurodyto protokolo. Dvejose studijose atramos buvo tvirtinamos iš karto po implantacijos, tos pačios operacijos metu [22,25], penkiose studijose atramos buvo prisukamos tik praėjus daugiau nei 4 mėnesiams [19-21,23,26], o viename tyrime atramų pritvirtinimo laikotarpis nebuvo nurodytas [24]. Studijose, kuriuose buvo vertinami dantenų spalvos pokyčiai, matavimai buvo atliekami po 10–20 min pritvirtinus atramą [19,20,25], tyrimuose, kuriuose vertinta minkštųjų audinių ir kaulo būklė, uždegimo elementų kiekis, matavimai buvo atliekami vėliau – nuo 1 mėnesio iki 3 metų laikotarpyje [21-24,26]. Priklausomai nuo to, kas buvo vertinama, pacientams buvo atliekamos rentgenogramos, spektrofotometriniai ar kolorimetriniai tyrimai, klinikiniai tyrimai (dantenų storio matavimas, zondavimas apie implanto kaklelį), fluorescentiniai imuniniai bei histologiniai tyrimai.

2.5. Į analizę įtrauktų straipsnių kokybės vertinimas

Perskaičius įtrauktus į apžvalgą straipsnius, pastebėta, kad trys studijos parodė vidutinę šališkumo riziką [19,25,26], dvi – didelę šališkumo riziką [20,24], o dar trys – mažą [21-23], pagal Cochrane intervencijų sisteminės apžvalgos metodinius reikalavimus. Studijų šališkumo įvertinimo rezultatai pateikti lentelėje (Lentelė Nr. 1).

18 Lentelė Nr. 1 Studijų šališkumo įvertinimas.

Autorius Atsitiktinio eiliškumo generavi-mas Pasiskirsty-mo slėpimas Dalyvių ir personalo informavi-mas Baigčių vertinimas Baigčių aprašy-mas Nepilnas baigčių aprašy-mas Kiti rizikos šaltiniai Lops ir kt. [19] + + + + + + ? Ozcan ir kt. [20] + - + + + + ? Ferrari ir kt. [21] + + + + + + + Pimkhaok ham ir kt. [22] + + + + + + + Baldini ir kt. [23] + + + + + + + Barwacz ir kt. [24] + ? ? + + + - Sculean ir kt. [25] + ? + + + + ? Bosch ir kt. [26] + + + + + + ?

,,+“ – maža šališkumo rizika; ,,-“ – didelė šališkumo rizika; ,,?“ – vidutinė šališkumo rizika

2.6. Tyrimų pateiktų rezultatų apžvalga

Studijų autorių gauti rezultatai pateiki lentelėje (Lentelė Nr. 2). Studijos suskirstytos į tris pagrindines grupes: dantenų spalvos pokyčių vertinimas, minkštųjų ir kietųjų audinių būklės vertinimas bei atsiradusių uždegimo elementų kiekio vertinimas, pritaikant iš skirtingų medžiagų

19 pagamintas atramas. Pagrindiniai matavimo rodikliai: vidurkių skirtumai ir reikšmingumo lygmuo, kuris visose studijose buvo p≤0,05.

2.6.1. Dantenų spalvos pokyčiai po implantacijos, taikant skirtingas atramas

Lops ir bendraautorių atliktame tyrime [19] implantai pacientams buvo įsriegti priekinėje apatinio arba viršutinio žandikaulio srityje, laikantis dviejų etapų implantacijos protokolo. Po implantacijos praėjus 4 mėnesiams buvo pritvirtinamos pirminės gijimo galvutės, o po dar 6 savaičių – skirtingų medžiagų nuolatinės atramos, kiekvienam pacientui buvo pritaikytos visos trys: titaninė, aukso liejinio bei cirkonio oksido, visos atramos buvo identiškos formos, pagamintos, naudojant CAD/CAM technologiją. Kiekviena atrama buvo laikoma burnoje 10 min, po kurių buvo atliekama spektrofotometrinė analizė, lyginant dantenų spalvą prie atramos su gretimo natūralaus danties dantenų spalva. Buvo nustatyta natūralų dantį supančių dantenų spalvos reikšmė ΔE=8,74, kuri prilyginta reikšmėms, gautoms, pritaikius skirtingas atramas: auksinę – ΔE=11,43; SN=4,05, titano – ΔE=13,55; SN=6,91, cirkonio oksido – ΔE=11,37; SN=4,76. Gauti rezultatai parodė, kad reikšmingas spalvinis skirtumas tarp cirkonio oksido, aukso ir titano atramų gali būti matomas tik tada, kai dantenų storis ≤ 2 mm. Iš aukso ir cirkonio oksido pagamintos atramos parodė geresnius rezultatus nei titano, todėl yra rekomenduojamos atstatant dantų eilių defektus priekinių dantų srityje, o titaninės atramos neturėtų būti naudojamos, kai dantenų storis nesiekia bent 2 mm.

Ozcan ir bendraautorių studijoje [20] implantai pacientams buvo įsukti viršutinio žandikaulio priekinių, iltinių arba prieškrūminių dantų srityse, atliekant dviejų etapų implantaciją. Po operacijos praėjus 3 mėnesiams buvo pritvirtinamos pirminės gijimo galvutės, o po dar 8 savaičių – skirtingos nuolatinės atramos, kiekvienam pacientui buvo taikytos visos keturios atramos: titaninė, titaninė anoduota auksu, titaninė anoduota rožine spalva bei cirkonio oksido, visos atramos buvo identiškos formos, pagamintos naudojant CAD/CAM technologiją. Kiekviena atrama buvo laikoma burnoje 10 minučių, po kurių atliekamas spektrofotometrinis matavimas, lyginant dantenų spalvą prie pritaikytos atramos su gretimo natūralaus danties dantenų spalva. Buvo gautos šios dantenų spalvos reikšmės, pritaikius skirtingas atramas: titano – ΔE=11,56; SN±3,4, auksu anoduoto titano – ΔE=8,96; SN±3,1, rožine spalva anoduoto titano – ΔE=10,68; SN±4,2, cirkonio oksido – ΔE=6,06; SN±3,2. Gauti rezultatai parodė, kad visos medžiagos dantenoms suteikia skirtingą spalvą. Didelę reikšmę spalvos pokyčiams po implantacijos turi minkštųjų audinių storis, tai ypač pastebima titano grupėje, kai dantenos plonesnės nei 2 mm, rezultatai buvo prasti. Taip pat auksu anoduotas titanas

20 bei cirkonio oksidas estetiškai buvo pranašesni, lyginant su paprastu titanu ar rožine spalva anoduotu titanu, o dantenų storis estetiškiems rezultatams reikšmės neturėjo.

Sculean ir bendraautorių publikacijoje [25] implantai pacientams buvo įsriegti krūminių arba prieškrūminių dantų srityse, viršutiniame arba apatiniame žandikaulyje. Kiekvienas žmogus turėjo burnoje po du implantus, ant kurių buvo taikytos dvi skirtingos atramos: titano ir cirkonio oksido. Spektrofotometriniai matavimai buvo atliekami praėjus 20 minučių po atramos užsukimo ir antrą kartą pakartoti po savaitės. Praėjus nustatytam laikotarpiui, buvo atliktas dantenų spalvos palyginimas tarp minkštųjų audinių prie atramų bei prie natūralaus danties. Matavimai buvo atlikti trijose vietose: 1 mm, 2 mm ir 3 mm atstumu nuo dantenų krašto. Gautos dantenų spalvos reikšmės, pritaikius skirtingas atramas, pateiktos lentelėje (Lentelė Nr. 3). Gauti rezultatai parodė, jog matomas ryškus skirtumas tarp dantenų spalvos, esančios prie atramų ir prie natūralaus danties, žymiai geresni estetiniai rezultatai buvo pastebėti panaudojus cirkonio oksido atramą, lyginant su titanine.

Lentelė Nr. 3 ΔE reikšmės ir SN, pritaikius skirtingas atramas [25] ΔE reikšmė 1 mm ± SN ΔE reikšmė 2 mm ± SN ΔE reikšmė 3 mm ± SN

Titanas (po 20 min) 11,98 ± 3,54 9,33 ± 3,57 8,13 ± 2,08

Titanas (po 1 sav) 8,60 ± 2,73 8,37 ± 2,76 6,69 ± 2,71

Cirkonio oksidas (po 20 min)

8,25 ± 2,97 7,08 ± 2,65 6,77 ± 2,26

Cirkonio oksidas (po 1 sav)

8,00 ± 2,22 7,53 ± 2,39 6,38 ± 2,32

SN - standartinis nuokrypis

2.6.2. Minkštųjų audinių bei kaulo būklė po implantacijos, taikant skirtingas atramas

Ferrari ir bendraautorių atliktame tyrime [21] implantai pacientams buvo įsukti, atliekant dviejų etapų operaciją. Po 6 mėnesių ant implanto buvo pritvirtinta gijimo galvutė, o po dar 8 savaičių, prieš prisukant pasirinktos medžiagos atramą, buvo išmatuotas minkštųjų audinių storis, įvertintas jų kraujavimo lygis zonduojant. Pritvirtinus atramas, pacientams buvo skiriami kontroliniai vizitai po 4–6 mėnesių, 1 metų, 2 metų ir 3 metų. Po 3 metų buvo gauti šie rezultatai:

21 rasti 5 iš 28 atramų jungčių lūžiai cirkonio oksido grupėje, o tai lemia 82,2% sėkmingus rezultatus. Titano bei titano nitrido grupėse jokių komplikacijų nerasta, visos 61 atramos buvo sėkmingos 3 metų laikotarpyje. Todėl statistinė analizė parodė, kad titano ir titano nitrido atramos buvo patvaresnės nei cirkonio oksido (p<0,05). Galima teigti, jog cirkonio oksido atramos turėtų būti naudojamos, atstatant defektus priekinių dantų srityje, tuo tarpu titaninės atramos puikiai tinka atstatant defektus krūminių dantų srityje, kadangi pasižymi puikiomis mechaninėmis savybėmis.

Pimkhaokham ir bendraautorių studijoje [22] implantai pacientams buvo įsriegti krūminių dantų srityje, taikant vieno etapo implantacijos metodiką. Po implanto įsukimo iš karto buvo tvirtinama pasirinkta atrama: titano, cirkonio oksido arba aukso liejinio. Pacientams buvo paskirti antibakteriniai vaistai vienai savaitei bei skalavimas 0,2% chlorheksidino tirpalu dviem savaitėms. Po dviejų savaičių tiriamiesiems buvo pašalinti siūlai. Po 8 savaičių buvo atliekamas dantenų būklės ir jų prisitvirtino prie atramos įvertinimas, taip pat paimta minkštojo audinio biopsija ir ištirti histologiniai mėginiai, ieškant uždegimo elementų išplitimo gilyn į audinius bei jų paplitimo pačiose ląstelėse. Gauti rezultatai parodė, kad dantenų prisitvirtinimas prie atramos buvo panašus tiek titano, tiek cirkonio oksido grupėje: 80,80% (SN=4,10) – titano grupėje ir 80,12 (SN=12,06) – cirkonio oksido grupėje. Tuo tarpu iš aukso liejinio pagamintos atramos parodė prastesnius rezultatus – 54,66 (SN=16,16). Vertinant kraštinio kaulo kokybę bei kiekybę rentgenologiškai, geriausi rezultatai buvo stebimi cirkonio oksido grupėje. Didžiausias uždegimo elementų kiekis buvo rastas auksinių atramų grupėje, vidutinis – cirkonio oksido, o mažiausias – titano.

Baldini ir bendraautorių publikacijoje [23] implantai pacientams buvo įsriegti, laikantis dviejų etapų operacijos protokolo. Tiriamiesiems buvo paskirti antibakteriniai vaistai vienai savaitei bei skalavimas 0,2% chlorheksidino tirpalu dviem savaitėms. Po 3 mėnesių buvo pritvirtintos pasirinktos atramos: titano arba cirkonio oksido. Po 12 mėnesių įvertinta minkštųjų audinių būklė: matuotas dantenų kišenių gylis, vertintas audinių prisitvirtinimas dantenų vagelėje apie implantą, dantenų recesija ir jų krašto riba, keratinizuotų dantenų kiekis, taip pat buvo ištirtas apnašų kiekis burnoje bei bendras visos burnos audinių kraujavimo intensyvumas. Atliktas radiologinis ištyrimas ir įvertinta kraštinio kaulo kokybė. Gavus rezultatus, padarytos išvados, kad geresnė minkštųjų audinių būklė buvo pastebėta cirkonio oksido keramikos grupėje (dantenų kišenių gylis po 1 mėn – 2,69 mm (SN±0,7), po 12 mėn – 2,68 mm (SN±0,4), kai tuo tarpu titano grupėje: po 1 mėn – 2,56 mm (SN±0,3), po 12 mėn – 2,69 mm (SN±0,9); dantenų recesija cirkonio oksido grupėje: po 1 mėn – 0,11 (SN±0,3), po 12 mėn – 0,15 mm (SN±0,3), kai titano grupėje: 0,06 mm (SN±0,01), po 12 mėn – 0,15 mm (SN±0,2)), nors ir skirtumas nebuvo itin reikšmingas. Abiejose grupėse implantų osteointegracija buvo sėkminga, komplikacijų nebuvo.

22 Bosch ir bendraautorių tyrime [26] implantai buvo įsriegti, taikant dviejų etapų operacijos protokolą. Buvo paskirtas bent 10 savaičių gijimo periodas, po kurio atsitiktinai parinktos ir pritvirtintos individualizuotos atramos. Po 2–4 savaičių pacientams buvo pritvirtintos galutinės restauracijos. Po 18 mėnesių atliktas pacientų ištyrimas: kliniškai įvertintos atramų mechaninės savybės, taip pat atliktas klinikinis dantenų ištyrimas, išmatuotas jų storis, naudojant endodontinį instrumentą K-file, įvertinta kaulo kokybė, atliekant rentgeno nuotrauką, o dantenų spalvos pokyčiai vertinti naudojant spektrofotometrą. Gavus rezultatus, pastebėta, kad nėra reikšmingo skirtumo estetiškai ar biologiškai, lyginant skirtingas atramas, tačiau techniškai cirkonio oksido grupėje rezultatai buvo prastesni nei titano, 92,3% sėkmingų atvejų cirkonio oksido grupėje (1 iš 12 cirkonio oksido atramų lūžo), kai tuo tarpu titano - 100%.

2.6.3. Uždegimo elementų kiekis apie implantą esančiuose audiniuose, taikant skirtingas atramas

Barwasc ir bendraautorių atliktame tyrime [24] pacientams buvo įsukti to paties gamintojo implantai viršutiniame arba apatiniame žandikaulyje su skirtingomis atramomis: titano arba cirkonio oksido. Iš vagelės apie implantą buvo paimtas mėginys, kuris ištirtas, taikant komercinį daugialypį fluorescentinį imuninį tyrimą, naudojant Luminex 100 instrumentų sistemą (Luminex, Austin, Tx, JAV). Gauti rezultatai parodė, kad reikšmingo skirtumo tarp uždegimo elementų, esant skirtingoms atramoms, nebuvo pastebėta, išskyrus leptino kiekį (hormonas, kurį gamina riebalinės ląstelės, o padidėjęs jo kiekis kaule rodo sudėtingesnį jo gijimą [27,28]). Daugiau leptino rasta, esant titano atramai: 45,27 (pg/30 s), SN=17,97, kai tuo tarpu cirkonio oksido grupėje jo kiekis buvo – 34,91 (pg/30 s), SN=8,32.

23

REZULTATŲ APTARIMAS

3.1. Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacija

Iš analizuotų straipsnių, kuriuose buvo tiriama dantenų spalva, pritaikius skirtingos rūšies atramas [19,20,25,26], gauti rezultatai įrodė, kad dantenų spalva priklauso nuo to, kokia atrama yra taikoma, ypač, kai dantenų storis nesiekia 2 mm. Visuose minėtuose straipsniuose titano atramos nerekomenduojamos priekinių dantų srityje dėl nepakankamai gerų galutinių estetinių rezultatų. Ant dantenų dažnai stebimas persišviečiantis pilkas atspalvis, todėl tinkamesnis pasirinkimas tokiu atveju yra auksinės ar modifikuotos titaninės atramos, kada titanas yra apliejamas rožine spalva ar auksu, o cirkonio oksido atramos laikomos geriausiu pasirinkimu, atstatant priekinių dantų defektus. Pritaikius skirtingas atramas ir ištyrus dantenų spalvą spektrofotometru, pastebėta, kad cirkonio oksido atramos dantenoms suteikia natūraliausią atspalvį, kuris prilygsta sveiką dantį supančių dantenų spalvai [19,25,26]. Taip pat nustatyti vidutiniškai geri estetiniai rezultatai, panaudojus auksu anoduotą titaną ar rožine spalva anoduotą titaną [20].

Straipsniuose, kuriuose buvo tiriamas minkštųjų ir kietųjų audinių atsakas į skirtingų medžiagų atramas bei mechaninės savybės, įrodyta, kad įvairios atramos taip pat skirtingai veikia audinių būklę [21-23,26]. Ferrari ir bendraautorių [21] tyrime, kuriame buvo įvertintas skirtingų atramų ilgaamžiškumas trijų metų laikotarpyje, titano atrama parodė 100 % teigiamus rezultatus, kai tuo tarpu cirkonio oksido grupėje sėkmingi buvo 82,2 % atvejų. Cirkonio oksido grupėje buvo gautos 5 komplikacijos (keturi atramų lūžiai ties jungtimi, vienas lūžis atramos prisukimo metu), o titano ir titano nitrido grupėse komplikacijų nebuvo. Ištyrus minkštųjų audinių būklę, reikšmingų skirtumų, pritakius cirkonio oksido ir titano atramas, nebuvo pastebėta. Padarytos išvados, kad titano atramos gali būti plačiai naudojamos visais atvejais ir visose dantų lanko srityse, tuo tarpu cirkonio oksido atramos pasižymi prastesnėmis mechaninėmis savybėmis ir rekomenduojamos naudoti, esant aukštiems estetiniams reikalavimams ir tik priekinių dantų srityje, kur kramtomasis spaudimas yra mažesnis.

Pimkhaokham su bendraautoriais [22] pateikė rezultatus, kad dantenų būklė išlieka puiki (dantenų spalva blyškiai rožinė), esant cirkonio oksido keramikos arba titano atramoms, o pritaikius aukso liejinių atramas, kiek paraudusios. Vertinant histologiškai, pastebėta, kad atramos tipas turi įtakos audinių prisitvirtinimui, geriausi rezultatai buvo stebimi cirkonio oksido ir titano grupėje, auksas parodė kur kas prastesnius rezultatus. Taigi apibendrinus gautus rezultatus, galima teigti, kad nėra reikšmingo skirtumo tarp cirkonio oksido ir titano, vertinant audinių prisitvirtinimo kokybę, tačiau auksinių atramų grupėje rezultatai buvo prasčiausi.

24 Baldini su bendraautoriais atliktame tyrime [23] pateikė rezultatus, jog įvertinus estetinį restauracijos ir dantenų būklės indeksus, nebuvo gauto reikšmingo skirtumo tarp cirkonio oksido ir titano atramų. Nors ir ištyrus dantenų spalvą bei būklę po vieno mėnesio, geresni rezultatai buvo pastebėti cirkonio oksido grupėje, pakartojus vertinimą po metų, statistiškai reikšmingo pranašumo nebebuvo. Įvertinus kliniškai ir radiologiškai, abejose grupėse buvo gauti vienodai sėkmingi rezultatai.

Bosch ir bendraautorių atliktame tyrime [26], įvertinus atramų mechanines savybes, estetinius ir biologinius rezultatus, pastebėta, kad nėra reikšmingo skirtumo estetiškai ar biologiškai, lyginant skirtingas atramas, tačiau techniškai cirkonio oksido grupėje rezultatai buvo prastesni nei titano. 1 iš 12 cirkonio oksido atramų lūžo.

Publikacijose, kuriose buvo vertinamas uždegimo intensyvumas, taikant įvairias atramas, taip pat buvo gauti skirtingi rezultatai, tačiau šie nebuvo statistiškai reikšmingi, lyginant su rezultatais, gautais palyginus dantenų spalvą ar minkštųjų bei kietųjų audinių kokybę. Pimkhaokham ir bendraautorių tyrime [22] didžiausias uždegimo elementų kiekis buvo rastas aukso lydinių grupėje, o mažiausias titano grupėje. Barwacz ir kolegų studijoje [24] nebuvo įrodyta, kad uždegimo intensyvumas priklauso nuo implanto atramos. Reikšmingas skirtumas buvo stebimas tik leptino kiekyje, kuris buvo didžiausias esant titano atramai. Taigi apibendrinus abiejų tyrimų rezultatus, galima teigti, kad implanto atramos tipas neturi įtakos uždegimo vystymuisi, jį lemia kiti faktoriai.

3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai

Ne vienoje publikacijoje tyrimų imčių dydžiai buvo per maži, kad būtų galima daryti reikšmingas išvadas. Taip pat nebuvo iš karto numatytas minimalus pacientų kiekis, reikalingas tyrimui atlikti, pasirinktas imties skaičius nebuvo pagrįstas.

Tyrimuose skyrėsi implantacijos metodikos (vieno arba dviejų etapų), taip pat skyrėsi ir atramų prisukimo laikas po implanto įsriegimo, kuris svyravo nuo prisukimo tos pačios operacijos metu iki prisukimo praėjus daugiau nei 4 mėnesiams. Svarbu paminėti, kad buvo naudojami skirtingų implantų gamintojų gaminiai, ištyrimui naudotos įvairios metodikos ir instrumentai. Taip pat daugelyje publikacijų nebuvo paminėta, kada implantacija atliekama viršutiniame, o kada apatiniame žandikaulyje.

Implantuojant įtakos taip pat galėjo turėti gydytojo patirtis ir manualiniai įgūdžiai, kurie gali lemtis skirtingus galutinius rezultatus.

25 Taigi, visi išvardinti elementai sumažina gautų rezultatų svarumą bei leidžia daryti prielaidą, kad klinikiniai rezultatai individualiais atvejais gali skirtis. Žinoma, gauti duomenys yra vertingi, atliekant didesnių imčių tyrimus ateityje.

26 Lentelė Nr. 2 Į mokslinių straipsnių analizę įtrauktų publikacijų charakteristika.

Eil.

Nr. Autorius, metai, šaltinis

Studijos

tipas Tyrimo tikslas Metodai Tyrimo imtis (N)

Statistinės duomenų analizės kriterijai

Pagrindiniai statistiškai reikšmingi rezultatai Reikšmin- gumo lygmuo 1. Lops ir kt. (2016) [19] Prospekty-vinė multicen-trinė studija

Ištirti, kokią itaką daro skirtingos implanto atramai naudojamos medžiagos, apie implantą esančių minkštųjų audinių spalvai, esant plonoms dantenoms. Skaitmeninė spektrofoto-metro technologija N=15 Shapiro-Wilk testas; Two-way Friedman testas

Dantenų storis laikomas esminiu

faktoriumi, lemiančiu dantenų spalvą po implantacijos. Panašiausi rezultatai į natūralios dantenų spalvos buvo gauti pritaikius aukso arba cirkonio oksido atramas, o esant titaninei – dantenų spalva ryškiai skyrėsi. P=0,05 2. Ozcan ir kt. (2017) [20] Klinikinė prospekty-vinė randomi-zuota studija

Įvertinti, kokią įtaką galutiniam implantacijos optiniam rezultatui daro pasirinkta atrama (titano liejinių arba cirkonio oksido) bei minkštųjų audinių, supančių implantą, storis.

Skaitmeninė spektrofoto-metro technologija N=20 Kolmogorov-Smirnov testas; One-way analysis of variance (ANOVA)

Nustatyta, kad dantenų būklė priklauso nuo taikytų atramų. Titano lydiniai bei cirkonio oksidas parodė reikšmingai skirtingus spalvinius rezultatus implantą supančių minkštųjų audinių bei kraštinių dantenų srityje. Audinių storis įtakos turėjo tik naudojant titano atramas. Iš visų medžiagų, cirkonio oksidas sukėlė

mažiausius spalvos pokyčius abiejose zonose. P<0,05 3. Ferrari ir kt. (2016) [21] Klinikinė prospekty-vinė randomi-zuota studija Įvertinti vainikėlių, palaikomų implantais, ilgaamžiškumą, naudojant skirtingų medžiagų

CAD/CAM atramas 3 metų laikotarpyje.

Klinikinis

ištyrimas N=89 Fisher’s Exact test Cirkonio oksido grupėje gautos 5 komplikacijos (4 atramų lužiai ties

jungtimi, 1 lūžis atramos prisukimo metu), titano ir titano nitrido grupėse

komplikacijų nebuvo. P<0,05 4. Pimkhaok-ham ir kt. (2017) [22] Klinikinė randomi-zuota studija

Įvertinti implantą supančių minkštųjų audinių būklę 8 savaičių laikotarpyje,

naudojant skirtingas atramas: titano, cirkonio oksido ir

Klinikinis ir histologinis ištyrimas

N=15 Kruskal-Wallis

test Titano ir cirkonio oksido grupėje dantenų indeksas lygus 0 – blyškios, rausvos dantenos, aukso grupėje indeksas lygus 1– paraudusios dantenos. Įvertinus dantenų prisitvirtinimo indeksą pastebėta, kad

27

aukso lydinio. cirkonio oksido ir titano grupėse jis buvo

ženkliai geresnis nei aukso grupėje. Uždegimo elementų buvo pastebėta daugiausiai aukso grupėje, o mažiausiai titano. 5. Baldini ir kt. (2016) [23] Klinikinė randomi-zuota studija

Įvertinti, ar cirkonio oksido ir titano atramos lemia tokius pačius estetinius rezultatus, atliekant implantaciją estetinėje zonoje. Klinikinis ir radiologinis ištyrimas N=24 Chi-square testas; Fisher testas, Mann-Whitney testas

Palyginus dantenų paviršiaus struktūrą bei spalvą, cirkonio oksido grupėje buvo gauti idealūs rezultatai, tuo tarpu titano grupėje tik 1 atvejis iš 12 parodė puikius

rezultatus, 1 – nesėkmingas, likusieji tik patenkinami. P=0,05 6. Barwacz ir kt. (2013) [24] Klinikinė randomi-zuota studija

Įvertinti, kaip skiriasi

priešuždegiminių citokinų bei kaulo metabolizmo

mediatorių išskiriamų

baltymų kiekis apie implantą esančios vagelės skystyje, naudojant skirtingas atramas: titano ir cirkonio oksido.

Fluorescen-tinis imuninis tyrimas N=46 The Wilcoxon-Mann-Whitney testas; Fisher’s test, Holm metodas

Reikšmingas skirtumas buvo pastebėtas tik vienam uždegimo mediatoriui - leptinui, didesnis jo kiekis buvo rastas titano grupėje. P=0,05 7. Sculean ir kt. (2014) [25] Klinikinė prospekty-vinė randomi-zuota studija

Nustatyti minkštųjų audinių, supančių implantą, spalvos skirtumus naudojant dvi skirtingas atramas: titano ir cirkonio oksido. Klinikinis ištyrimas ir vertinimas kolorimetru N=22 Two-sided paired Wilcoxon testas; Two-sided Mann-Whitney U testas

Palyginus dantenų spalvą, esant cirkonio oksido ir titano atramoms, geresni rezultatai buvo gauti cirkonio oksido grupėje, lyginant su natūralų dantį supančių dantenų spalva.

P=0,05 8. Bosch ir kt. (2018) [11] Klinikinė randomi-zuota studija Palyginti techninius, biologinius ir estetinius rezultatus, naudojant skirtingas atramas: cirkonio oksido ir titano. Klinikinis ir radiologinis ištyrimas, skaitmeninė spektrofoto-metro technologija N=28 Mann-Whitney test; Wilcoxon test

Nebuvo pastebėta statistiškai reikšmingo skirtumo estetiškai ar biologiškai, tačiau techniškai cirkonio oksido grupėje rezultatai buvo prastesni nei titano.

28

IŠVADOS

1. Geriausiomis mechaninėmis savybėmis pasižymėjo titano lydiniai, blogesnėmis – aukso lydiniai bei cirkonio oksidas. Geriausiomis estetinėmis savybėmis pasižymėjo cirkonio oksidas, vidutinėmis – aukso lydiniai, blogiausiomis – titano lydiniai.

2. Priklausomybės tarp naudotų įvairių atramų bei pokyčių kaule nepastebėta.

3. Minkštieji audiniai aplink atramas reagavo skirtingai: geriausia audinių adhezija stebėta ant titano ir cirkonio oksido atramų, o vertinant uždegimo intensyvumą bei bakterijų adheziją, reikšmingo skirtumo nebuvo pastebėta, protezuojant skirtingomis atramomis.

29

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Tam, kad implantacija būtų sėkminga, svarbus tinkamas atramos pasirinkimas, įvertinus klinikinę situaciją. Remiantis išanalizuotų mokslinių tyrimų rezultatais, rekomenduojama:

1. Titanines atramas rinktis, kai reikalingos ypač geros mechaninės savybės, tačiau nėra svarbi estetika, nes jos gali pakeisti dantenų spalvą.

2. Cirkonio oksido atramas rinktis, kai reikalingi geri estetiniai rezultatai, ypač esant plonam dantenų biotipui, ir kai nėra didelio mechaninio apkrovimo, kadangi jos nepasižymi itin geromis mechaninėmis savybėmis.

3. Siekiant geros audinių adhezijos, rekomenduojama rinktis cirkonio oksido arba titano atramas, vengti auksinių.

30

INTERESŲ KONFLIKTAS

31

LITERATŪRA

1. Shafie HR, White BA. Implant abutment materials. In: Abdel-Azim T, Ballard ML, Binon PP, Kerstein RB, Lin W, White BA, Shafie HR, Osorio J, Morton D, Martyna S. Clinical and Laboratory Manual of Dental Implant Abutments. Hong Kong: John Wiley & Sons; 2014. p. 1-14.

2. Cai H, Chen J, Li C, Wang J, Wan O, Liang X. Quantitative discoloration assessment of peri-implant soft tissue around zirconia and other abutments with different colours: A systematic review and meta-analysis. Juornal of Dentistry. 2018;70:110-117. [doi: 10.1016/j.jdent.2018.01.003]

3. Linkevicius T, Vaitelis J. The effect of zirconia or titanium as abutment material on soft peri-implant tissues: a systematic review and meta-analysis. Clin Oral Implants Res. 2015;26(Suppl11):139-47. [DOI: 10.1111/clr.12631]

4. Amorfini L, Storelli S, Mosca D, Scanferla M, Romeo E. Comparison of cemented vs screw-retained, customized computer-aided design/computer-assisted manufacture zirconia abutments for esthetically located single-tooth implants: a 10-year

randomized prospective study. Int J Prosthodont. 2018;31(4):359-366. [doi: 10.11607/ijp.5305]

5. Vechiato-Filho AJ, Pesqueira AA, de Souza GM, dos Santos DM, Pellizzer EP, Goiato MC. Are zirconia implant abutments safe and predictable in posterior regions? A systematic review and meta-analysis. Int J Prosthodont. 2016;29(3):233-44. [doi: 10.11607/ijp.4349]

6. Ruales-Carrera E, Pauletto P, Apaza-Bedoya K, Volpato CAM, Ozcan M, Benfatti CAM. Peri-implant tissue management after immediate implant placement using a customized healing abutment. J Esthet Restor Dent. 2019;31(6):533-541. [doi: 10.1111/jerd.12512]

7. Al-Rabab'ah M, Hamadneh W, Alsalem I, Khraisat A, Karaky AA. Use of high performance polymers as dental implant abutments and frameworks: a case series report. J Prosthodont. 2019;28(4):365-372. [doi: 10.1111/jopr.12639]

8. Schward F, Messias A, Sanz-Sanchez I, de Albornoz AC, Nicolau P, Taylor T, Beuer F, Schar A, Sader R, Guerra F, Sanz M. Influence of Implant Neck and Abutment Characteristics on Peri-Implant Tissue Health and Stability. Oral Reconstruction

32 Foundation Consensus Report. Clin Oral Implants Res. 2019;30(6):588-593. [doi: 10.1111/clr.13439]

9. Laass A, Sailer I, Husler J, Christoph Hf Hammerle, Daniel S. Thoma. Randomized controlled clinical trial of all-ceramic single-tooth implant reconstructions using modified zirconia abutments: results at 5 years after loading. Int J Periodontics Restorative Dent. 2019;39(1):17-27. [doi: 10.11607/prd.3792]

10. Zembic A, Philippn AO, Hammerle CH, Wohlwend A, Sailer I. Eleven-year follow-up of a prospective study of zirconia implant abutments sfollow-upporting single all-ceramic crowns in anterior and premolar regions. Clin Implant Dent Relat Res. 2015;17(suool 2):e417-e426. [doi: 10.1111/cid.12263]

11. Gungor MB, Nemli SK, Yilmaz H, Aydin C. Fracture resistance of different implant supported ceramic abutment/crown systems. Eur Oral Res. 2019;53(2):80-87. [doi: 10.26650/eor.20199657]

12. Zandim-Barcelos DL, de Carvalho GG, Sapata VM, Villar CC, Hammerle C, Romito GA. Implant-based factor as possible risk for peri-implantitis. Braz Oral Res.

2019;33(suppl 1): e067. [doi: 10.1590/1807-3107bor-2019.vol33.0067]

13. Rigolin MSM, de Avila ED, Basso FG, Hebling J, de S Costa CA, Mollo Junior FA. Effect of different implant abutment surfaces on OBA-09 epithelial cell adhesion. Microsc Res Tech. 2017;80(12):1304-1309. [doi: 10.1002/jemt.22941]

14. Kuhn K, Rudolph H, Graf M, Moldan M, Zhou S, Udar M, Bohmler A, Luthardt RG. Interaction of titanium, zirconia and lithium disilicate with peri-implant soft tissue: study protocol for a randomized controlled trial. Trials. 2015;16:467. [doi:

10.1186/s13063-015-0979-4]

15. Maminskas J, Puisys A, Kuoppala R, Raustia A, Juodzbalys G. The prosthetic influence and biomechanics on peri-implant strain: a systematic literature review of finite element studies. J Oral Maxillofac Res. 2016;7(3),e4. [doi:

10.5037/jomr.2016.7304]

16. Liberati A, Altman D, Tetzlaff J, Mulrow C, Gotzsche P, Ioannidis J et al. The

PRISMA statement for reporting systematic reviews and meta-analyses of studies that evaluate healthcare interventions: explanation and elaboration. BMJ. 2009 jul

21;339:b2700. [doi: 10.1136/bmj.b2700]

17. Stone PW. Popping the (PICO) question in research and evidence-based practice. Appl Nurs Res. 2002 Aug;15(3):197-198.

33 18. Higgins JP1, Altman DG, Gøtzche PC, Jüni P, Moher D, Oxman AD, Savovic J,

Schulz KF, Weeks L, Sterne JA. The Cochrane Collaboration's tool for assessing risk of bias in randomised trials. BMJ. 2011;343:d5928. [doi: 10.1136/bmj.d5928] 19. Lops D, Stellini E, Sbricoli L, Cea N, Romeo E, Bressan E. Influence of abutment

material on peri-implant soft tissues in anterior areas with thin gigival biotype: a multicentric prospective study. Clinl Oral Implants Res. 2017;28(10):1263-1268. [doi: 10.1111/clr.12952]

20. Martinez-Rus F, Prieto M, Salido MP, Madrigal C, Ozcan M, Pradies G. A clinical study assessing the influence of anodized titanium and zirconium dioxide abutments and peri-implant soft tissue thickness on the optical outcome of implant-supported lithium dislicate single crowns. Int J Oral Maxillofac Implants. 2017;32(1):156-163. [doi: 10.11607/jomi.5258]

21. Ferrari M, Tricarico MG, Cagidiaco MC, Vichi A, Gherlone EF, Zarone F, Sorrentino R. 3-year randomized controlled prospective clinical trial on different CAD-CAM implant abutments. Clin Implant Dent Relat Res. 2016;18(6):1134-1141. [doi: 10.1111/cid.12418]

22. Sampatanukul T, Serichetaphongse P, Pimkhaokham A. Histological evaluations and inflammatory responses of different dental implant abutment materials: a human histology pilot study. Clin Implant Dent Relat Res. 2018;20(2):160-169. [doi: 10.1111/cid.12562]

23. Baldini N, D'Elia C, Clementini M, de Albornoz AC, Sanz M, de Sanctis M. Esthetic outcomes of single-tooth implant-supported restorations using metal-ceramic

restorations with zirconia or titanium abutments: a randomized controlled clinical study. Int J Periodontics Restorative Dent. 2016;36(4):e59-66. [doi:

10.11607/prd.2599]

24. Christopher A. Barwacz, Kim A. Brogden, Clark M. Stanford, Deborah V Dawson, Erica N. Recker, Derek Blanchette. Comparison of pro-inflammatory cytokines and bone metabolism mediators around titanium and zirconia dental implant abutments following a minimum of 6 months of clinical function. Clin Oral Implants Res. 2015;26(4):e35-e41. [doi: 10.1111/clr.12326]

25. Cosgarea R, Gasparik C, Dudea D, Culic B, Dannewitz B, Sculean A. Peri-implant soft tissue colour around titanium and zirconia abutments: a prospective randomized

34 controlled clinical trial. Clin Oral Implants Res. 2015; 26 (5), 537-44. [DOI: 10.1111/clr.12440]

26. Bosch A, Jung RE, Sailer I, Goran B, Hammerle CH, Thoma DS. Single-tooth replacement using dental implants supporting all-ceramic and metal-based

reconstructions: results at 18 months of loading. Int J Periodontics Restorative Dent. 2018;38(2):173-179. [doi: 10.11607/prd.2846]

27. Brennan AM, Mantzoros CS. Drug insight: the role of leptin in human physiology and pathophysiology-emerging clinical applications. Nat Clin Pract Endocrinol Metab. 2006 Jun;2(6):318-27. [doi: 10.1038/ncpendmet0196]

28. Roszer T, Jozsa T, Kiss-Toth ED, De Clerck N, Balogh L. Leptin receptor deficient diabetic (Db/Db) mice are compromised in postnatal bone regeneration. Cell Tissue Res. 2014 Apr;356(1):195-206. [doi: 10.1007/s00441-013-1768-6]

35

PRIEDAI