Bičių šeimos kaip gamybos priemonės tyrimai Hive as a mean of production research

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Ieva Adomavičiūtė

Bičių šeimos kaip gamybos priemonės tyrimai

Hive as a mean of production research

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: prof. dr. Almantas Šimkus

2 DARBAS ATLIKTAS GYVULININKYSTĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Bičių šeimos kaip gamybos priemonės tyrimai“.

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. Ieva Adomavičiūtė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Ieva Adomavičiūtė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

prof. dr. Almantas Šimkus

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

3 Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

4

Turinys

1.1.1. Bičių darbininkių vystymosi ciklas ... 10

1.1.2. Bičių motinėlių vystymosi ciklas ... 11

1.1.3. Bičių tranų vystymasis ... 12

1.2. Bičių motinėlių veisimas ... 13

1.3. Bičių gaminami produktai ... 13

1.4. Bičių šeimos stiprumas ... 14

1.4.1. Bičių šeimos stiprumas, priklausantis nuo bičių skaičiaus ... 15

1.4.2. Bičių šeimos stiprumas, pagal korių kiekį ... 15

1.5. Veiksniai, įtakojantys bičių šeimos sveikatingumą ... 15

1.5.1. Bičių nykimo sindromas ... 15

1.5.2. Pesticidų įtaka bitėms ... 16

1.5.3. Genetiškai modifikuotų augalų reikšmė ... 17

1.5.4. Varroa destructor erkių įtaka bičių šeimų stiprumui ... 18

1.6. Bitininkystė Lietuvoje ... 19

2.TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI ... 21

3.REZULTATAI ... 23

3.1. Bitininkų profesionalų bitynų tyrimai ... 23

3.1.1. Profesionalių bitynų produktyvumo ir medaus kokybės analizė ... 23

3.1.2. Bityno užsikrėtimo Varroa destructor erkėmis analizė ... 24

3.1.3. Motinėlių keitimo bityne analizė ... 26

3.1.4. Bičių veislės įtakos analizė ... 27

3.2. Bitininkų mėgėjų bitynų tyrimai ... 28

5

3.2.2. Mėgėjiškų bitynų bičių šeimų užsikrėtimo erkėmis analizė ... 29

3.2.3. Varroa destructor erkių įtaka bičių produktyvumui ... 30

3.3. Profesionalių ir mėgėjiškų bitynų bičių šeimų palyginimas ... 31

4.REZULTATŲ APTARIMAS ... 33

IŠVADOS ... 35

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 36

6 SANTRAUKA

Darbo tema: „Bičių šeimos kaip gamybos priemonės tyrimai“. Duomenys rinkti 2012-2013 metais iš 10 bitynų, kurie yra šiaurės rytų Aukštaitijos regione. Apklausti 5 bitininkai profesionalai ir 5 bitininkai mėgėjai. Raktiniai žodžiai: bitės, Varroa destructor erkės.

Apie 64 proc. Lietuvos bitininkų savo bitynuose nekeičia bičių motinėlių, todėl sumažėja bičių produktyvumas. Taip pat, didžiausia bitynų problema yra Varroa destructor erkės, kadangi jos ne tik nualina bičių šeimą, bet yra viena iš esminių priežasčių, dėl bičių mirtingumo po žiemojimo.

Darbo tikslas yra įvertinti veiksnius, labiausiai įtakojančius bičių populiacijos mažėjimui ir bičių produktyvumui. Taip pat išanalizuoti bitininkų kompetenciją bitininkystės srityje mėgėjų ir profesionaliuose bitynuose.

Darbo uždaviniai: įvertinti bičių šeimų produktyvumą profesionaliuose bitynuose ir mėgėjų bitynuose:

 Įvertinti Varroa destructor erkių paplitimą bičių šeimose;

 Įvertinti Varroa destructor įtaką bičių šeimų produktyvumui;

 Palyginti veislinių ir mišrūnių bičių produktyvumą;

 Nustatyti, bičių šeimų, kuriose buvo keistos motinėlės produktyvumą ir atsparumą Varroa destructor erkėms;

 Įvertinti medaus kokybinius rodiklius tirtuose bitynuose pagal medaus techninio reglamento reikalavimus;

Atlikus analizę paaiškėjo, kad:

 Produktyviausios bičių šeimos, kuriose bičių motinėlė keičiama kas du metus, ir nesirgo varoze.

 Bičių šeimos sergančios varoze yra mažiau produktyvios. Iš sergančios šeimos profesionaliame bityne medaus gaunama 35 kg arba 27 proc. mažiau.

 Veislinės bičių šeimos labiau atsparios varozei, nei mišrūnės. Veislinėse šeimose sergamumas siekė 31 proc., o mišrūnių šeimose – net 48 proc..

 Profesionaliuose bitynuose daugiau sveikų bičių šeimų nei mėgėjų. Profesionalų bitininkų bitynuose sergamumas siekė 33 proc., o mėgėjų – 40 proc.

7 SUMMARY

Topic of the paper: “Research of a beehive as a mean of production”. Data collected from 10 apiaries in the region of northeast Upper Lithuania in the year 2012-2013. 5 professional and 5 amateur beekeepers were interviewed. Key words: bees, Varroa destructor mites.

It is argued that about 64% of Lithuanian beekeepers apiaries does not change the queen bee, which reduces the productivity of the bees. Also, the biggest problem of the apiaries is Varroa destructor mites, which not only exhausts a beehive, but it is one of the most significant reasons for bee mortality after hibernation. Aim of the paper is to evaluate the most influential factors in declining of bee population and productivity. Also to analyze beekeepers competency in the fields of amateur an professional apiaries.

Tasks of the paper: evaluate the productivity of bee colonies in professional and amateur apiaries.

 Evaluate the spread of Varroa destructor mites in beehives;

 Evaluate the influence of Varroa destructor to the beehive productivity;

 Compare the productivity of pedigree and hybrid bees;

 Identify beehives that productivity and immunity were affected by Varroa destructor mites;

 Evaluate qualitative indicators of honey according to honey technical regulation requirements;

The analysis shows that:

 The most productive beehives are the ones where the queen bee is substituted every two year and never had varroasis;

 Beehives that had varroasis are less productive. 35 kg or 27% less honey is produced by an ill beehive in professional apiary;

 Pedigree beehives are more resistant to varroasis than hybrids;

 Morbidity in pedigree beehives reaches 31%, compared to 48% in hybrid beehives;

 There are more healthy beehives in professional apiaries than in amateur ones. Morbidity in professional apiaries reaches 33%, compared to 40% in amateur ones. Beehives are 2.3 times more productive in professional apiaries than in amateur ones.

8 ĮVADAS

Bitės yra viena iš svarbiausių nariuotakojų grupių, apdulkinančių augalus (Engel, 2000). Šiuo metu pasaulyje augalininkystės pramonė ir bitininkystė patiria krizę, kadangi bičių skaičius intensyviai pradėjo mažėti. Bičių nykimo tempas padidėjo per pastaruosius 5 – 10 metų. Šį reiškinį įtakoja daugelio veiksnių derinys: pesticidai (insekticidai, fungicidai, herbicidai), virusinės ir parazitinės ligos. Nelieka kam apdulkinti augalų. Medaus gamybos pramonė smuko žemyn, o taip pat augalininkystės pramonė, priklausanti nuo bičių (Colopy, 2012).

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) apskaičiavo, kad iš 100 augalų rūšių, kurios sudaro 90 proc. augalinio maisto visame pasaulyje, 71 iš jų yra bičių apdulkinamos. Vien tik Europoje 84 proc. iš 264 augalų rūšių yra apdulkinamos, o 4 000 daržovių veislių egzistuoja tik dėka bičių apdulkinimo (Neumann et al., 2010). Bičių populiacijai iškilo pavojus dėl parazitinių ligų, patogenų ir aplinkos užterštumo poveikio (Gregorc et al., 2012).

Mažėjanti bičių populiacija kelia didelį susirūpinimą. 2006 metais visame pasaulyje bitininkai pranešė apie didesnį nei įprasta bičių šeimų žuvimą. Nors tais metais JAV prarado apie 30proc. bičių šeimų, taip pat didesni bičių nuostoliai buvo pastebėti: Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Japonijoje. Ekstremalios bičių žūtys, kuomet nėra žinoma tiksli priežastis, vadinamos – bičių nykimo sindromu (angl. colony collaps disorder). Vyrauja nuomonė, kad šį sindromą sukelia ne vienas, o keli veiksniai. Teigiama, kad didžiausią vaidmenį bičių šeimų mažėjimui turi Varroa destructor erkės. Taip pat įtakoja: kitos bičių ligos (Nosema apis), bitininkavimo pokyčiai, pesticidų poveikis, klimato kaita.

Bičių šeima yra labai glaudžiais ryšiais tarpusavyje susijusių individų visuma. Bičių populiacijos dinamika šeimoje yra sudėtinga, kadangi individo gyvenimo trukmė priklauso nuo jo vaidmens kolonijoje (Khoury et al., 2011). Šeimos augimas priklauso nuo daugelio sąlygų, ryškiausias - bičių motinėlės vaidmuo (Straigis, 1994).

Tyrimais nustatyta, kad bičių darbininkių elgesys priklauso nuo motinėlės siunčiamų signalų apie jos reprodukcinį pajėgumą. Kuomet bitės darbininkės keičia motinėlę, bitininkams yra labai nuostolinga, kadangi naujos motinėlės užauginimas užtrunka apie tris savaites, o naujų darbininkių karta užauga dar po 3 savaičių. Tai sumažina bičių darbo pajėgumą, todėl sumažėja medaus gamyba ir net augalų apdulkinimas (Niño et al, 2013).

Šio darbo tikslas išanalizuoti svarbiausius veiksnius, įtakojančius bičių šeimų kintamumą ir jų produktyvumą šiaurės rytų Lietuvoje.

9 Darbo uždaviniai:

 Įvertinti bičių šeimų produktyvumą profesionaliuose ir mėgėjiškuose bitynuose;

 Įvertinti Varroa destructor erkių paplitimą bičių šeimose;

 Įvertinti Varroa destructor įtaką bičių šeimų produktyvumui;

 Palyginti veislinių ir mišrūnių bičių produktyvumą;

 Nustatyti bičių motinų keitimo įtaką bičių produktyvumui ir atsparumui Varroa destructor erkėms;

10 1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Bitės ir jų vystymasis

Bitės egzistuoja jau maždaug 45 milijonus metų. Nors yra nuomonių, kad bitės išsivystė prieš 125 milijonus metų, kuomet žiediniai augalai pradėjo gausiai žydėti. Bitės ir augalai yra labai priklausomi vieni nuo kitų (Brown, 1993).

Medunešės bitės priklauso Apidae šeimai, kuri apima pagrindines rūšis: Europinės bitės (Apis mellifera), didžiosios bitės (Apis dorsata), Indinės bitės (Apis laboriosa), Azijos bitės (Apis cerana) ir mažosios bitės (Apis florea) (Coffey, 2007). Tarp 20 000 žinomų bičių rūšių labiausiai paplitusi Apis mellifera rūšis (Neumann et al., 2010). Vieną bičių šeimą sudaro nuo 30000 iki 50000 individų, kurie lanko augalus iki 6,5 km plote. Išorinė aplinka atlieka didžiausią vaidmenį bičių maitinimuisi. Įtakoja tokie veiksniai kaip: vietinių augalų ekologija ir paplitimas, temperatūra, saulė, santykinė oro drėgmė ir vėjo greitis (Kreitlow, Tarpy 2006). Taip pat ir šeimos sandara turi įtakos maitinimuisi. Pavyzdžiui, padaugėjus lervų ar perų, feromonai bites skatina rinkti daugiau žiedadulkių. Bičių šeimos maitinimasis priklauso nuo visos kolonijos poreikių (Kreitlow, Tarpy 2006).

Optimaliausia oro temperatūra lizde yra ± 0.5 °C iki 34.5 °C, nepaisant aplinkos temperatūros. Jei perai vystosi esant temperatūros nukrypimui nuo šios normos, iš jų išsivysto fiziškai sveikos bitės, tačiau pablogėja jų atmintis ir sugebėjimas mokytis (Oldroyd, 2007).

1.1.1. Bičių darbininkių vystymosi ciklas

Bitėms būdinga pilnutinė metamorfozė (Ceileris, 1997). Ciklą sudaro šios stadijos:

 Apvaisintas kiaušinėlis - 3 dienos;

 Lerva – 5 dienos ;

 Lėliukė – 13 dienų ;

Visas bitės darbininkės vystymasis trunka 21 dieną. Kiaušinėliai

Kiaušinėlius bičių motinėlė padeda į korio akutes. Pirmąją dieną jis būna vertikalus, antrą dieną pasisuka šonu, o trečią dieną būna horizontalioje padėtyje. Ketvirtą dieną išsirita balta bekojė lerva.

Lerva

Lerva būna susisukusi akutės dugne. Lervą sudaro galvos, krūtinės ir pilvo ląstos segmentai. Per pirmąsias tris dienas ją maitina bitės auklės bičių pieneliu. Vėliau ji maitinama bičių duonele, kurią

11 sudaro mišinys iš medaus ir žiedadulkių. Praėjus devynioms dienoms po išsiritimo lerva pilnai užauga ir daugiau nemaitinama. Akutė yra užklijuojama poringu vaško ir žiedadulkių mišinio sluoksniu. Tada lerva tampa lėliuke (Winston, 1991).

Lėliukė

Lervos tapimas suaugusia bite. Būdama lėliuke bitė nesimaitina,. Maždaug dešimtą dieną lerva susisuka į kokoną. Ji įgauna suaugusios bitės kūno formas. Pirmiausiai pasikeičia galvos ir krūtinės spalva, vėliau pilvelio. Vėliausiai susiformuoja sparnai.

Suaugusi bitė

Praėjus 21 dienai nuo kiaušinėlio padėjimo išsivysto suaugusi bitė darbininkė. Ji pragraužia apvalkalą, dengusį akutę. Išsiritusi pradeda valyti savo ir aplink esančias korio akutes. Jauna bitė būna šviesiai pilkos spalvos (Sammataro, 1998).

Vasarą stipriose šeimose darbininkė gyvena apie 36 dienas, o silpnose – apie 26 dienas. Žiemojančios bitės gyvena 6-9 mėnesius.

Bičių darbininkių gyvenimas avilyje po išsiritimo

 Pirmas dvi dienas bitės valo korių akutes ir šildo perus.

 3-ią ir 7-ą dienomis maitina vyresnes lervas ;

 Nuo 7-os iki 14-os gyvenimo dienos maitina jaunas lervas, gamina bičių pienelį;

 Iki 18-os dienos gamina vašką, lipdo korius ir brandina medų, valo korių akeles (Skrebutėnas, 1963).

1.1.2. Bičių motinėlių vystymosi ciklas Ciklą sudaro šios stadijos:

 Apvaisintas kiaušinėlis – 3 dienos;

 Lervutė – 5 dienos;

 Lėliukė - 8 dienos; (Ceileris, 1997)

Visas vystymosi procesas užtrunka 16 dienų (Winston, 1991).

Bičių motinėlių lervutės maitinamos specialiu motininiu pieneliu. Tokiu pieneliu maitindamos perą, motinėlę gali išauginti iš bet kurios iki trijų dienų amžiaus bitės darbininkės lervutės. Kuo jaunesnė lervutė pradedama maitinti motininiu pieneliu, tuo didesnė iš jos išauga motinėlė. Masakis Kamakura iš Toyomos prefektūros universiteto Japonijoje atliko tyrimą, kurio metu nustatė, koks būtent motininio pienelio komponentas įtakoja motinėlių vystymąsi. Paaiškėjo, kad tai yra baltymas.

12 Mokslininkas jį pavadino royalaktinu. Šis baltymas skatina motinėlių augimą ir kiaušinėlių dėjimą. (Marshall, 2011).

Tyrimais nustatyta, kad motinėlės, augintos iš jaunų bičių darbininkių lervų yra žymiai didesnės, nei iš senų darbininkių lervų. Tokios motinėlės labai padidina šeimos produktyvumą, bičių darbininkių ir tranų akelių skaičių, bei saugomo medaus ir žiedadulkių kiekį (Rangel et al., 2012).

Motinėlė gyvena 2 – 5 metus (Ceileris, 1997). Vertingos bičių motinėlės šeimose dažniausiai išgyvena du sezonus. Paskui jų produktyvumas mažėja. Menkavertes motinėles patartina keisti pirmai progai pasitaikius, o labai produktyvioms leidžiama gyventi ilgiau. Tyrimais nustatyta, kad žiemojant žūsta apie 10 proc. trimečių, 3 proc. dvimečių ir tik 0,2 proc. pirmamečių motinėlių. Normalioje šeimoje gyvena viena bičių motinėlė ir jai pakeisti taip pat reikia vienos naujos (Straigis, 2002).

Neapvaisintos motinėlės savo poravimąsi pradeda labai anksti, maždaug 1-2 savaičių amžiaus. Vidutiniškai motinėlę sėkmingai apvaisina 12 tranų. Tačiau poravimosi skaičius gali siekti nuo 1 iki 28. Nėra aišku, kas lemia šį skaičių. Poravimasis turi stiprų ir ilgalaikį poveikį motinėlių elgsenai ir fiziologijai. Kai ji pradeda kiaušinėlių dėjimą, daugiau niekada nepalieka avilio. Neapvaisintos ir apvaisintos motinėlės feromonai labai skiriasi, šie feromonai svarbūs valdant kolonijos organizavimą ir bičių darbininkių elgseną (Richard et al., 2007). Motinėlių feromonų mišinys moduliuoja jų reprodukcinį statusą. Bitės darbininkės gali nustatyti feromonų skirtumus, todėl reaguoja į motinėles su didesniu reprodukciniu potencialu. Šis feromonas slopina bičių darbininkių kiaušidžių veiklą ir naujų motinėlių auginimą, taip pat sąlygoja bičių elgesį nuo jų išsiritimo iki suaugusios bitės. Jei motinėlės vaisingumas mažėja, feromonų sudėtis skatina darbininkes pakeisti motinėlę ir/ar pačioms pradėti kiaušinėlių dėjimą (Kocher et al., 2009).

Jei bičių motinėlės per parą dės iki 1000 kiaušinėlių, iki birželio vidurio šeima išaugs iki 3,5 kg, jei po 1500, tuomet - 5,2-6,0 kg (Straigis, 1994).

1.1.3. Bičių tranų vystymasis Ciklą sudaro šios stadijos:

 Neapvaisintas kiaušinėlis – 3 dienos;

 Lervutė – 7 dienos;

 Lėliukė – 14 dienų.

Visas vystymosi ciklas trunka 24 dienas. Pirmąsias tris dienas trano lervutė maitinama bičių pieneliu, o vėliau, kaip ir darbininkių lervutės – bičių duonele. Tranai gyvena apie 60 dienų (Ceileris, 1997).

13 1.2. Bičių motinėlių veisimas

Bičių motinėles geriausia keisti kas dveji metai, nes tuomet jos yra produktyviausios: deda daugiausia kiaušinėlių, iš kurių išsirita bitės darbininkės, prinešančios daug medaus (Močiškytė, 2011). Atrankinis bičių veisimas − tai vienas iš svarbiausių ir pigiausių būdų didinant bičių šeimų produktyvumą, keičiant ir pritaikant bitininkų poreikiams įvairius bičių elgsenos bruožus. Efektyviausia bičių motinas apvaisinti dirbtinai. Tačiau į minėtą būdą nereikėtų žiūrėti, kaip natūralaus poravimosi pakaitalą. Tai yra pagalbinė priemonė, kuri užtikrina absoliučią poravimosi kontrolę. Tyrimais įrodyta, kad natūraliai susiporavusios motinos savo spermotekoje turi 5-6 mln. spermatozoidų. Dirbtinai apvaisintos - nuo 4 iki 4,5 mln. spermatozoidų. Tai mažiau už natūraliai susiporavusių motinų, bet žymiai daugiau, negu motina gali išnaudoti per savo gyvenimą (3-4 metus). Ištirta, kad dirbtinai apvaisintų ir natūraliai susiporavusių motinų bičių šeimos turėjo panašų kiekį perų sezono metu. Natūraliai susiporavusios gyveno ilgiau. Narkozė CO2 daro neigiamą įtaką motinos ilgaamžiškumui, tačiau skatina bičių motinas anksčiau pradėti dėti kiaušinėlius po apvaisinimo. Motinos, kurios buvo 10 min. apdorotos CO2 išskyrė mažiau feromono ir dažniau bitės jas keitė. Dirbtinai apvaisintų motinų pirmais metais išgyvena apie 90 proc., o trečiais metais daugiau nei 50 proc.. Tai atitinka bičių motinų netekimą po natūralaus susiporavimo. 1981-1983 m JAV atlikti tyrimai rodo, kad dirbtinai apvaisintų bičių motinų gyvybingumas buvo mažesnis už natūraliai susiporavusių. Pastarųjų šeimos pavasarį turėjo daugiau uždengtų perų už dirbtinai apvaisintas. Jų medaus produkcija taip pat buvo didesnė. Lenkijoje 1984-1986 m. atlikti tyrimai rodo, kad dirbtinai apvaisintų motinų bičių šeimos turėjo daugiau perų pavasarį ir vasarą bei surinko daugiau medaus (Balžekas, 2005).

1.3. Bičių gaminami produktai Medus

Tikras bičių medus yra saldi medžiaga, kurią bitės pagamina iš žieduose esančio nektaro. Šią medžiagą bitės surenka, pakeičia ir supila į korius. Čia jis subręsta ir virsta tikru bičių medumi. Iš kitų šaltinių bičių paimta saldi medžiaga nėra tikras bičių medus (Kriščiūnas, 2011). Remiantis FAO, 2011 m. buvo pagaminta 1636000 tonų medaus. Per pastaruosius dešimt metų gamyba augo lėtai, bet nuolat, išskyrus 2007 m. ir 2009 m. Kinija medaus pagamina daugiausiai – 446000 tonų ir tai sudaro 27,3 proc. viso pasaulyje pagaminto kiekio, antroje vietoje yra ES – 217000 tonų (13,3 proc.). Kitos pagrindinės medaus gamintojos yra Turkija, kurios gamyba nuolat auga, Ukraina ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

14 Pietų ir Centrinės Amerikos pagaminama dalis sumažėjo visų pirma dėl Argentinoje nuo 2005 m. mažėjančios gamybos (Europos Komisijos ataskaita, 2013).

Bičių duonelė

Bičių duonelė yra medaus ir žiedadulkių mišinys, turintis daug bičių organizmo liaukų gaminamų sekretų. Jų dėka duonelėje vyksta fermentaciniai procesai, dėl kurių kinta joje esančių komponentų santykiai, susidaro naujos medžiagos. Pagrindinis bičių baltyminių medžiagų šaltinis.

Bičių pikis

Bičių pikis, arba propolis, yra sakinga, maloniai stipraus kvapo ir kartoko, aštraus skonio biologiškai aktyvus produktas. Jo spalva - nuo gelsvos iki tamsiai rudos, pilkos ar žalsvos. Kuo pikis senesnis, tuo spalva tamsesnė. Bitės pikį renka nuo medžių (topolių, beržų ir kt.) lipnių pumpurų, ūglių ir naudoja jį avilio plyšiams klijuoti, medui akiuoti, gendantiems svetimkūniams, kurių negali pašalinti iš avilio, balzamuoti, mat pikis nepraleidžia oro ir drėgmės (Rauckis, 2005).

Bičių vaškas

Vaškas - tai pirmas pasaulyje polimerinis produktas, pagamintas bičių. Vašką gamina bičių darbininkių vaško liaukos, išsidėsčiusios apatinėje pilvelio dalyje (papilvėje). Bičių motina ir tranai vaško liaukų neturi. Daugiausia vaško pagamina jaunos (12-16 dienų) bitės. Vaško gamyba ir jo išsiskyrimą stimuliuoja geras medunešis: kuo daugiau bitės prineša į avilį medaus ir žiedadulkių, tuo daugiau jos pagamina vaško ir siuva korių. Esant geram medunešiui, stipri bičių šeima gali pagaminti iki 2-5 kg vaško (Baltuškevičius, 2008).

1.4. Bičių šeimos stiprumas

Šeimos stiprumui įtakos turi ir pradinis šeimos stiprumas, bičių ilgaamžiškumas, maisto atsargos, orų pobūdis, lizdo erdvė, bičių masė. Vidutinio stiprumo šeimoje intensyvus augimas trunka apie mėnesį, kol žūsta pavasarinės bitės. Kai šeimoje pasikeičia jaunos bitės, atsiranda disproporcija tarp maitintojų ir perų. Nutrūkus medunešiui atsiranda bitės bedarbės. Tai skatina spietimąsi. Nustatyta, kad produktyviausios tos šeimos, kuriose yra apie 50 tūkst. bičių (Straigis, 1994).

Dažniausiai taikomi bičių šeimos stiprumo nustatymo būdai:

1. Objektyvus nustatymo metodas, paremtas empiriniais faktoriais; 2. Subjektyvus nustatymo metodas, kuris remiasi vizualiu įvertinimu;

15 3. Kompiuterinio vaizdo analizė. Šis metodas taip pat padeda įvertinti bičių skrydžių aktyvumą prie avilio, korio statybą (Delaplane et al., 2013).

1.4.1. Bičių šeimos stiprumas, priklausantis nuo bičių skaičiaus

Daugiausiai šiuo klausimu yra ištyręs Johan Harbo (1986 metais), kuris įvertino perų kiekį, darbininkių gyvybingumą ir medaus kiekį. Buvo vertinamos bičių šeimos, kuriose tuo metu nebuvo perų, o darbininkių skaičius siekė: 2300, 4500, 9000, 17000 ir 35000. Eksperimentas pakartotas vasario, balandžio, birželio, rugpjūčio ir spalio mėnesiais. Nustatyta, kad darbininkių gyvenimo trukmė buvo gerokai ilgesnė (22 dienos) šeimose, kuriose buvo 2300 – 9000 bičių, nei šeimose su 35000 bičių. Didelės bičių šeimos linkusios kaupti daugiau nektaro, o mažesnėse šeimose aptinkama daugiau perų (Delaplane et al., 2013).

1.4.2. Bičių šeimos stiprumas, pagal korių kiekį

Atliktas eksperimentas pietinėje Nepalo dalyje, Terai regione. Buvo siekiama įvertinti skirtingo stiprumo bičių Apis mellifera šeimų pagaminamo medaus kiekį. Bičių stiprumas buvo suskirstytas pagal korių skaičių: 5, 10 ir 20. Tyrimo rezultatai parodė, kad medaus gamyba labai koreliavo su darbininkių perų akelių skaičiumi (r=0,96 p=0,003). Taip pat nustatyta, kad 5-ių korių stiprumo bičių šeima per metus pagamino 30,1 kg, 10-ties korių stiprumo šeima pagamino dvigubai daugiau – 60,2 kg, o ties korių stiprumo šeima – 74,5 kg. Tačiau įvertinus santykinę reikšmę nustatyta, kad 10 ir 20-ties korių medaus santykis buvo 1,52:1. Todėl Nepalo regione buvo rekomenduota taikyti 10-20-ties korių bičių šeimos stiprumą (Neupane et al., 2012).

1.5. Veiksniai, įtakojantys bičių šeimos sveikatingumą 1.5.1. Bičių nykimo sindromas

Medunešėms bitėms pasireiškia staigaus nykimo sindromas arba CCD (angl. colony collaps disorder). Nors oficialiai šis sindromas buvo registruojamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau buvo gautų duomenų, kad Europoje ir kai kuriuose kituose regionuose pasireiškė šis sindromas (Core et.al., 2012).

Dar 1995 metais Pensilvanijoje buvo pranešta, kad bitininkai prarado apie 53 proc. bičių šeimų. Šis sindromas paslaptingas tuo, kad pasireiškia bičių staigiu sumažėjimu avilyje. Neaptinkama jokių ligų požymių, kenkėjų, parazitų. Avilyje taip pat randama daug maisto ir bičių perų. Nykimo sindromas

16 apibūdina bičių šeimų žuvimą pavasarį, tačiau 2007 metais kai kurie bitininkai JAV prarado apie 80proc. - 100proc. bičių šeimų. Buvo manyta, kad didžiausią įtaką išnykimui galėjo daryti virusai. Dažniausiai bitėms virusiniai susirgimai būna be simptomų, tačiau esant maisto trūkumui, šaltam orui, parazitizmui gali pasireikšti. Pavyzdžiui, bičių paralyžius gali sukelti mirtį. Šis virusas sukelia bičių drebėjimą, jos nebegali skristi, ropinėja. Tačiau 2007 metais bičių nykimo sindromo metu, drebulio nebuvo. Todėl atmetama versija, kad tai sukėlė virusas.

Daug veiksnių gali sukelti simptomus, panašius į bičių nykimo sindromą. Šis sindromas nėra naujiena bitininkams, žinomas beveik šimtą metų, tačiau pasireiškimas retas. Dar viena iš vyraujančių nuomonių – tai kad įtakoja sumažėjęs imunitetas (Oldroyd, 2007).

San Francisko Valstijos universitete mokslininkai atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, jog bičių nykimo sindromo pasireiškimui gali įtakoti muselės Apocephalus borealis. Šios muselės puola bites ir į jų kūnus padeda kiaušinėlius. Tuomet bitės palieka avilius ir nesiorientuodamos skrenda link šviesos šaltinių. Žuvusios bitės tampa tarsi kokonu, iš kurio, maždaug po savaitės, gali išsiristi iki 13 muselių lervų. Ištirta, kad muselėmis užsikrėtę bitės taip pat sirgo deformuoto sparno virusu ir Nosema ceranae. (Core, et. al 2012).

Egipte bitininkai, įsikūrę palei Nilo upę taip pat pranešė apie staigų bičių nykimo sindromą. Vienas mokslinis eksperimentas parodė, kad švari augalinė aplinka sumažino šio sindromo pasireiškimą. Nėra patvirtintos informacijos apie bičių nykimo sindromą Afrikoje (Neumann et al., 2010).

Japonijoje bitininkai patyrė nuostolių prarasdami A. mellifera ir A. cerana kolonijų. Pranešta, kad apie 25 proc. bitininkų staiga prarado bičių šeimas (Neumann et. al., 2010).

1.5.2. Pesticidų įtaka bitėms

Ūminių apsinuodijimų insekticidais pasireiškia kai laukai yra purškiami, o žydinčiuose pasėliuose lankosi bitės, dėl to jos žūsta staiga. Ilgo veikimo pesticidai laukuose ilgai išlieka, todėl nuodija žiedus lankančias bites.

Insekticidų ir fungicidų lėtinis poveikis bitėms pasireiškia: imuninės sistemos sutrikimu, bičių motinėlės gyvybingumo sumažėjimu, tačiau šių požymių pasireiškimas pakankamai retas (Colopy, 2012).

Daugiau nei 20 metų Jungtinės Karalystės Žemės ūkio departamente buvo stebimas tiesioginis pesticidų poveikis naudingiesiems vabzdžiams: bitėms (Apis meliffera) ir kamanėms (Bombus terrestris).

17 Tyrimams naudojama WIIS sistema (Wildlife Incident Investigation Scheme). Nuo 1994 iki 2003 metų nustatyta, kad įtariami apsinuodijimo pesticidais atvejai, sumažėjo nuo 56 incidentų per metus iki 23. Įtariantys apsinuodijimą pesticidais bitininkai susisiekia su laukinės gamtos valdymo komanda, kuri įsipareigoja ištirti laukus. Šio tyrimo trūkumas yra tas, kad bitininkai dažniausiai nežino kuriuose laukuose lankėsi bitės. Tyrimo metu nustatomi pesticidų likučiai ir jų toksiškumas.

Nuo 1994 iki 2003 metų Jungtinėje Karalystėje nustatyti 117 apsinuodijimo pesticidais incidentai. Daugiausiai sudarė bendiokarbo (38) ir dimetoato (19) apsinuodijimo atvejų. Tačiau vertinant pagal pasireiškimą bičių šeimose – dimetoatu apsinuodijo 212 bičių šeimų, o bendiokarbu – 125 (Johnson et al., 2010).

Apsinuodijimo tikimybė nėra didelė. Be to, apsinuodijimo insekticidais požymiai yra labai akivaizdūs: prie avilio daug negyvų ar mirštančių bičių. Nepaisant to, dalis bitininkų ir mokslininkų įtaria, kad ne visi naudojami nauji cheminiai junginiai yra saugūs. Pavyzdžiui Prancūzijoje dėl bičių nykimo pastaraisiais metais buvo kaltinamas – imidaklopridas. Jis veikia daugelio bestuburių nikotino acetilcholino receptorius. Dėl savo mažo toksiškumo žinduoliams, didelio efektyvumo ir gero pasisavinimo augaluose, naudojamas kaip sisteminis insekticidas vabzdžiams naikinti. Problema ta, kad gali būti, jog patekęs į augalą insekticidas galų gale patenka į nektarą ir žiedadulkes. Prancūzijoje atlikti tyrimai parodė, kad žiedadulkėse ir nektare imidakloprido likučių kiekis buvo pavojingas bitėms. O kitur (daugiausia Šiaurės Amerikoje) likučių nebuvo aptikta. Tačiau negalima atmesti imidakloprido poveikio svarbos. Atskiras bites, paveikus subletalia imidakloprido doze nustatyta, kad jų veiklos rezultatai į asociatyvų mokymąsi ir atminties testus buvo sumažėję (Oldroyd, 2007).

2013 metais Europos Komisija priėmė sprendimą uždrausti kenksmingus bitėms pesticidus. Europos Sąjungos šalyse dvejiems metams apribojamas trijų neonikotinoidų grupei priklausančių veikliųjų medžiagų – klotianidino, imidakloprido ir tiametoksamo – naudojimas (Jagaitė, 2013).

1.5.3. Genetiškai modifikuotų augalų reikšmė

JAV ūkininkai turi galimybę naudotis tokiomis genetiškai modifikuotomis augalų veislėmis, kuriose yra išreikštos insekticidų savybės, tai: kukurūzai, medvilnė, rapsai, sojų pupelės. Taip pat kai kuriuose augaluose yra išreikšti herbicidinių savybių suteikiantys genai. Genetiškai modifikuoti augalai teikia daug naudos aplinkosaugos klausimu, kadangi sumažėja pesticidų naudojimas. Nėra tiksliai nustatyta, kad insekticidinių savybių turintys augalai paveiktų bites. Bičių nykimo sindromas mažiau

18 tikėtinas įvertinant tai, kad tose šalyse kur taip pat auginami genetiškai modifikuoti augalai, pavyzdžiui Ilinojaus valstijoje, pranešimų dėl staigaus bičių nykimo nebuvo (Oldroyd, 2007).

1.5.4. Varroa destructor erkių įtaka bičių šeimų stiprumui

Varozė – viena iš labiausiai paplitusių ir pavojingiausių bičių ligų. Ji daro žalą bitėms darbininkėms, tranams, motinėlėms ir perams visus metus. Varozės erkių patelės vasarą išgyvena 2-3 mėnesius, o žiemą – iki 9 mėnesių. Suaugusios patelės kūnas yra rudos spalvos, ovalios formos, 1,1x1,6 mm dydžio ir keturiomis poromis galūnių. Minta bičių, perų ir lėliukių hemolimfa (Киреевский, 2006). Didžiausia erkių žala padaroma kai bitės būna lėliukės stadijoje, tuomet invazijos metu aktyviai maitinasi erkė ir jos palikuonys (Wantuch, Tarpy, 2009).

Suaugusio patinėlio kūnas apvalesnis, šviesesnis, permatomas, 1,0x1,1 mm dydžio. Po susiporavimo žūsta. Patelės patenka į bičių darbininkių ar tranų perus iki akelių užlipdymo arba 8-9 jų vystymosi dieną. Po korio akelės užlipdymo patelė padeda nuo 2 iki 5 kiaušinėlių. Pritvirtina juos prie korio sienelės. Vystymasis nuo kiaušinėlio iki suaugusios erkės: patelių trunka 8-9 dienas, patinėlių – 6-7 dienas. Patelės, po susiporavimo su patinėliais, prisitvirtina prie jaunų išsiritančių bičių ar tranų. Patinėliai pasilieka korio akelėje ir žūsta (Киреевский, 2006). Iki 85 proc. Varroa erkių yra uždaromos bičių perų akelėse (Plant Health Australia, 2012).

Apis cerana bitės sugeba aptikti ir pašalinti Varroa erkes nuo suaugusių bičių ir iš perų akelių. Tuo tarpu Apis mellifera bitės neturi tokio elgesio savybių (Wantuch, Tarpy, 2009).

Atlikti tyrimai įvertinant bičių užsikrėtimo parazitais lygį, bičių populiacijos dydį, maisto atsargų kiekį, bičių šeimos būklę po žiemojimo. Daugiau nei 400 bičių kolonijų buvo stebimos tris sezonus Ontarijuje ir Kanadoje. Dauguma bičių šeimų buvo užsikrėtę Varroa erkėmis rudens metu (75,7 proc.). 27,9 proc. pasireiškė nozematozė, o 6,1 proc. - trachėjos erkės. Žiemos mirtingumas sudarė 27,2 proc., tačiau atsižvelgiant į visus mirtingumą įtakojusius faktorius nustatyta, kad didžiausią įtaką turėjo Varroa erkių invazija (sudarė >85 proc. šeimų mirčių). Varroa destructor erkėmis rudenį užsikrėtusi bičių šeima nusilpsta, sukaupia mažai maisto atsargų, šeimos dydis sumažėja. Varroa erkių ir Nosema invazija pavasarį smarkiai sumažina bičių populiaciją iki vasaros pradžios. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad didžiausią įtaką bičių šeimų sumažėjimui ir mirtingumui šiaurės klimate turi Varroa erkės (Guzman-Novoa et al., 2009). Parazitizmas sumažina suaugusių bičių kūno svorį ir ilgaamžiškumą, taip pat tranų sėklinių pūslelių masę ir spermatozoidų skaičių(Wantuch, Tarpy, 2009). Tyrimais nustatyta, kad po žiemojimo žuvusių bičių kolonijose vyravo didesnis užsikrėtimo Varroa erkėmis lygis, nei kolonijose, kurios liko gyvos (Danaut, et al 2012).

19 1979 metais Lietuvoje buvo nustatytos varozės erkės Varroa destructor. Šis ektoparazitas įgavo didesnį ar mažesnį atsparumą daugumai sintetinių akaricidinių preparatų. Keletui veikliųjų medžiagų peritroidų: akrinatrinui (vaistas Gabon PA 92), flumethrinui (vaistas Bayvarol, Varrostop), fluvalinatui (vaistas Apistan, Klartan, Mavrick, Minadox) (Balžekas, Tamašauskienė, 2010).

Profilaktika ir gydymas

Nustatyta, kad laukinių bičių tarpe Varroa destructor erkių gerokai sumažėjo. Medunešių bičių motinėlės poruojasi su 10-30 tranų, tai lemia visų darbininkių genetinį kintamumą. Komercinės bitės poruojasi su giminingomis bitėmis, tai gali lemti sumažėjusią genetinę įvairovę šeimose (Oldroyd, 2007).

Bičių saugumas – priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti bitininkų bites. Biologinis bičių saugumas yra priklausomas nuo bitininkų. O taip pat labai svarbus jų verslui. Dėl egzotinių ir endeminių kenkėjų nustatymo didėja išlaidos ir mažėja produktyvumas. Nuo bičių sveikatingumo priklauso daug augalininkystės pramonės šakų, kurios priklausomos nuo bičių apdulkinimo. Biologinio saugumo grėsmė gali būti sumažinta bitininkams bendradarbiaujant (Plant Health Australia, 2012).

Sintetiniai akaracidai jau seniai vieni iš dažniausiai bitininkų naudojamų preparatų prieš Varroa erkes. Net jei kartą preparatas buvo labai veiksmingas, erkėms vystosi atsparumas šioms cheminėms medžiagoms. Kaip alternatyva gali būti naudojama oksalo ar skruzdžių rūgštys, taip pat augalinės kilmės pesticidai (pvz.: čiobrelių aliejus). Tačiau šių akaracidų taikymas reikalauja daugiau darbo ir negali užtikrinti pakankamos erkių kontrolės (Wantuch, Tarpy, 2009).

Atliktas laboratorinis tyrimas parodė, kad varozės erkės dar neįgavę atsparumo cheminiam preparatui flumethrinui, o jo efektyvumas 94,1 proc. (Balžekas, Tamašauskienė, 2010).

1.6. Bitininkystė Lietuvoje

Į Lietuvą bičių motinos atvežtos iš Vakarų Europos. Išplito Bakfasto, Nigros, Krajinos rasių bitės. 1997-2000 metais buvo atlikti Lietuvos žemdirbystės instituto bityne tyrimai, siekiant nustatyti ar naujai įvežamos rasės tinka Lietuvos klimatui, medunešio sąlygoms. Kaip vystosi ir kokią produkciją duoda grynarasės ir mišrūnės bitės. Įvertinus rezultatus nustatyta, kad kontrolinės bičių šeimos Kaukazo x Krajinos pirmos kartos mišrūnės surinko vidutiniškai po 39,8 kg/b.š medaus. Bakfasto x Krajinos pirmos kartos mišrūnės surinko 30 proc. daugiau medaus. Mažiausiai medaus surinko grynarasės Nigra bitės (Tamašauskienė, 2005).

20 Lietuvoje 63,1 proc. bitynų laiko nežinomos kilmės mišrūnes, dažniausiai vadinamomis „vietinėmis“. 21,6 proc. bitininkų kas keletą metų įsigyja Krajinos rasės (21,6 proc.) ar Bakfasto (7,4 proc.), Kaukazo (5,3proc.) vaisingų ar nevaisingų motinėlių, bet panaudoja jas tik bityno dalyje. Kiekvienus metus motinėles keičia 3,2 proc., kas dvejus - 19,1 proc., kas trejus - 8,0 proc. bitininkų. 64,9 proc., bitininkų, kurie motinėlių visai nekeičia, leidžia bitėms motinėles pasikeisti pačioms (tai - viena iš mažo produktyvumo priežasčių) (Račys, Tamašauskienė, 2008).

21 2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI

Tyrimas atliktas 2012-2013 metais, liepos-rugsėjo mėnesiais, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete, Veterinarijos akademijoje, Gyvulininkystės katedroje. Duomenys rinkti šiaurės rytų Lietuvoje, Aukštaitijos regione, Utenos, Ignalinos ir Švenčionių rajonuose. Tyrimas atliktas vadovaujantis pateikta schema (1 pav.).

1 pav. Tyrimo schema

Tyrimui atlikti buvo pasirinkta 10 bitynų: 5 profesionalių bitininkų ir 5 bitininkų mėgėjų.

Bitynų atranka vykdyta atsitiktiniu principu. Prieš pateikiant anketas, bitininkams buvo pateikta informacija apie tyrimo temą, kokiu tikslu atliekamas šis tyrimas.

Tyrime naudoti bitynai turėjo atitikti sekančius kriterijus. Profesionalūs bitynai:

1. Profesionaliems bitynams buvo priskirti tokie bitynai, kuriuose bičių šeimų buvo ne mažiau 80;

2. Bitininkai yra įgiję profesinę kvalifikaciją bitininkystės srityje; 3. Bitininkai priklauso nacionalinei/tarptautinei organizacijai;

TYRIMO

METODIKA

22 4. Dalyvauja mokymuose apie bičių sveikatą ir bitininkystę;

5. Savanoriškas sutikimas dalyvauti tyrime.

Mėgėjų bitynai:

1. Mėgėjų bitynams buvo priskirti bitynai, turintys iki 40 bičių šeimų; 2. Bitininkai neturėjo profesinės kvalifikacijos;

3. Bitininkai nepriklausė nacionalinei/tarptautinei organizacijai;

4. Nedalyvavo specialiuose mokymuose apie bičių sveikatą ir bitininkystę; 5. Savanoriškas sutikimas dalyvauti tyrime.

Šiam tyrimui atlikti buvo panaudota anketinė apklausa. Tyrimas buvo atliekamas šiais etapais: pasiruošimas tyrimui, tyrimo proceso organizavimas, duomenų rinkimas ir apdorojimas. Klausimyne (anketoje) buvo 13 atviro tipo klausimų.

Trys klausimai buvo skirti informacijai apie bitininką: ar priklauso nacionalinei/tarptautinei organizacijai, ar yra įgijęs profesinę kvalifikaciją bitininkystės srityje, ar per pastaruosius 3 metus dalyvavo mokymuose apie bičių sveikatą ir bitininkystę.

Klausimyne buvo septyni klausimai apie bityną: ar bitininkas atlieka bityne gydymą nuo parazitų bendradarbiaudamas koordinuojant darbus su aplinkiniais bitininkais, kokius naudoja preparatus, nurodyti bičių šeimų skaičių, bičių veislę, ar buvo vykdomas motinų įkėlimas per paskutinius 2 metus, spiečių įkėlimą. Taip pat pateikti informaciją apie Varroa destructor paplitimą bityne, ar pasireiškė staigių bičių mirčių.

Taip pat buvo pateikti keturi klausimai apie bityno medaus produkciją: kiek vidutiniškai gauta medaus iš vienos bičių šeimos (kg), bitininkai turėjo pateikti paskutinių medaus kokybės tyrimų (medaus drėgnio, diastazės aktyvumo ir rūgštingumo) duomenis (medaus kokybiniai tyrimai yra privalomi bitynams realizuojantiems medų).

Gauti tyrimo rezultatai buvo apdorojami, sumuojami ir sisteminami. Tyrimo rezultatų suvedimui ir statistiniam apdorojimui buvo naudojamaMicrosoft Office Excel 2007 programa.

23 3. REZULTATAI

Išanalizavus literatūros šaltinius ir atlikus bitininkų apklausą, paaiškėjo, kad, vertinant bičių produktyvumą ir sveikatingumą didžiausią dėmesį reikia skirti į Varroa destructor erkių pasireiškimą, bičių veislę ir motinėlės amžių.

3.1. Bitininkų profesionalų bitynų tyrimai

3.1.1. Profesionalių bitynų produktyvumo ir medaus kokybės analizė

Bityno produktyvumas yra vienas iš svarbiausių bityno rodiklių. Buvo atlikta bitynų medaus produkcijos analizė.

1 lentelė. Bičių šeimų skaičius ir produktyvumas Bityno Nr. Bičių šeimų _skaičius

Medaus kiekis iš vienos bičių šeimos

vidutiniškai (kg) Iš viso medaus (kg) Bičių šeimos, kuriose keistos motinėlės Nr.1 200 130 26000 200 Nr.2 116 100 11600 116 Nr.3 105 100 10500 60 Nr.4 150 80 12000 70 Nr.5 90 100 9000 90 Viso: 661 510 69100 536

Iš pateiktų 1 lentelės duomenų matyti, kad bityne Nr.1 bičių šeimos yra produktyviausios. Bityne Nr.4 bičių šeimos buvo mažiausiai produktyvios, jų produktyvumas buvo net 1,6 karto mažesnis, lyginant su pirmo bityno šeimomis, tai sudarė beveik 38proc.. Bitynuose Nr.2, Nr.3 ir Nr.5 šeimų produktyvumas buvo vienodas, tačiau 30 kg (23 proc.) mažesnis nei pirmame bityne.

Vidutiniškai viena bičių šeima profesionalaus bitininko bityne pagamino 102 kg medaus. Iš viso viename bityne gauta medaus – 13820 kg.

24 Bitininkams svarbus ne tik gaunamo medaus kiekis, bet ir medaus kokybė. Kiekvienas bitininkas prieš pateikdamas medų vartotojui privalo ištirti medaus drėgnį, diastazės aktyvumą ir medaus rūgštingumą.

Pagal techninio reglamento reikalavimus medaus drėgnis neturi viršyti 20 proc., rūgštingumas – ne daugiau kaip 40 mekv/kg, o diastazės aktyvumas ne mažesnis nei 8 Gote vienetai.

2 lentelė. Medaus kokybės rodikliai:

Bityno Nr. Drėgnis, proc. Rūgštingumas, mekv/kg Diastazės fermentų

skaičius, Gote vnt. Nr.1 17,80 7,73 20,40 Nr.2 18,80 11,03 _29,00 Nr.3 17,50 6,80 25,00 Nr.4 19,00 7,11 16,76 Nr.5 17,79 19,05 27 ,00

Įvertinus duomenis antroje lentelėje, visų bitynų medus atitinka šiuos reikalavimus. Didžiausias drėgnis buvo bityne Nr.4, o mažiausias bityne Nr.3. Didžiausias rūgštingumas buvo bityne Nr.5, o mažiausias (2,8 karto mažesnis) bityne Nr.3. Diastazės fermentų skaičius bityne Nr.2 buvo didžiausias, o bityne Nr.4 – mažiausias.

3.1.2. Bityno užsikrėtimo Varroa destructor erkėmis analizė

Visi bitininkai 2012 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais atliko profilaktinį bičių gydymą nuo Varroa destructor erkučių. Nors daugelio bitynų gydymo schemos skyrėsi, tačiau visuose buvo naudojamas tas pats preparatas – Varostop. Praėjus gydymo laikui (30 dienų) buvo įvertinamas atsitiktinai parinktų avilių užsikrėtimas erkėmis.

Iš trečios lentelės duomenų matome, kad daugiausiai užkrėstų Varroa destructor erkėmis bičių šeimų buvo bityne Nr.3 ir Nr.5, o bityne Nr.1 užkrėstų bičių šeimų nebuvo. Panašus užsikrėtimas buvo bitynuose Nr.2 ir Nr.4., tačiau 1,6 karto mažesnis, nei trečiame bityne.

25 3 lentelė. Bičių šeimos, užsikrėtę Varroa destructor erkėmis

Bityno Nr. Tirtos bičių

šeimos Užkrėstos bičių šeimos Užkrėstos bičių šeimos(%)

Nr.1 14 0 0 Nr.2 8 3 38 Nr.3 8 5 63 Nr.4 10 4 40 Nr.5 7 4 57 Viso: 47 16

Pagal 3 lentelės duomenis, matyti, kad bityne Nr.1 sergančių bičių šeimų nebuvo. Jei, pagal pagaminamo medaus vidurkį, produktyviomis šeimomis laikysime tas šeimas, kurios pagamino daugiau nei 100 kg medaus, o neproduktyviomis, kurios pagamino mažiau arba lygiai 100 kg, tuomet produktyvus yra bitynas Nr.1, o bitynai Nr.2, Nr.3, Nr.4 ir Nr.5 – neproduktyvūs.

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% Nr.1 Nr.2 Nr.3 Nr.4 Nr.5 Pr ocen tai Bičių šeimos Erkėtumas, %

26 Iš 2 paveikslo matyti, kad didžiausias bičių erkėtumas Varroa destructor erkėmis buvo bityne Nr.4. Bityne Nr.1 erkių nebuvo aptikta. Bityne Nr.2 erkėtumas buvo 2,3 karto mažesnis, nei bityne Nr.4. Bityne, tačiau didesnis 1,2 karto nei penktame bityne. Bityne Nr.5 erkėtumas buvo beveik 3 kartus mažesnis, nei 4 bityne.

Atliekant tolimesnę bityno analizę siekta išsiaiškinti, kokią įtaką bičių šeimų produktyvumui turėjo bičių erkėtumas.

0 50 100 150 200 250 <100 kg >100 kg B ič ių še imų sk aič iu s Medaus kiekis Sveikos

Užsikrėtę Varroa erkėmis

3 pav. Varroa destructor erkių įtaka bičių šeimų produktyvumui

Iš 3 paveikslo matyti, kad sveikų ir produktyvių bičių šeimų buvo 100 proc. daugiau, nei užsikrėtusių Varroa destructor erkėmis, nes užsikrėtusių ir produktyvių bičių šeimų visai nebuvo. Neproduktyvios buvo 461 bičių šeima, iš kurių Varroa destructor erkės buvo aptiktos net 48 proc. bičių šeimų. Palyginus produktyvias ir neproduktyvias bičių šeimas, pastarųjų buvo 2,3 karto daugiau, nei produktyvių.

3.1.3. Motinėlių keitimo bityne analizė

Pirmoje lentelėje nustatyta, kad bičių motinėlės per paskutinius 2 metus buvo keistos 536 šeimose. Bitynuose Nr.1 ir Nr.2 ir Nr.5 buvo pakeista 100 proc. motinėlių. Bityne Nr.3 bičių motinėlių buvo pakeista 57 proc. šeimų. O bityne Nr.4 buvo pakeista 53 proc. bičių šeimų.

27 0 50 100 150 200 250 300 350 <100 kg >100 kg B iči ų še im ų sk a iči us Medaus kiekis Nekeista motinėlė Keista motinėlė

4 pav.Bičių produktyvumo priklausomybė nuo bičių motinėlės keitimo.

Pagal gautus duomenis 4 paveiksle, matoma, kad bičių šeimose, kuriose motinėlė nebuvo keista per paskutinius 2 metus, vyravo nedidelis produktyvumas, o produktyvių bičių šeimų visai nebuvo.

3.1.4. Bičių veislės įtakos analizė

Nuo tinkamai pasirinktos bičių veislės dažnai priklauso bitininkavimo sėkmė. Bičių veislė turi įtakos ne tik bičių produktyvumui, bet jų „ramumui“ ir kitiems veiksniams. Atlikę bityno analizę nustatėme, kad profesionaliuose bitynuose buvo 536 veislinių bičių šeimų (Bakfasto, Kraina – margo). Mišrūnių bičių buvo 125 šeimos.

Pagal gautus duomenis 5 paveiksle matoma, kad veislinėse bičių šeimose sveikų bičių buvo 2,2 karto daugiau nei užkrėstų. Tai sudaro 30 proc. visų veislinių bičių šeimų. Bičių mišrūnių šeimose beveik pusė bičių (48 proc.) buvo užsikrėtę Varroa destructor erkėmis.

28 0 100 200 300 400 500 600

Veislinės bitės Mišrūnės bitės

B ič ių šei m ų sk ai či u s

Užsikrėtusios Varroa erkėmis Sveikos

5 pav. Sergamumo Varroa destructor erkėmis pasireiškimas veislinių ir mišrūnių bičių šeimose

3.2. Bitininkų mėgėjų bitynų tyrimai 3.2.1. Mėgėjiškų bitynų produktyvumo analizė

Atlikus surinktų duomenų apie mėgėjiškų bitynų veiklą analizę, nustatėme, kad bičių produktyvumas pagal medaus kiekį šiuose bitynuose skyrėsi.

4 lentelė Bičių šeimų skaičius ir produktyvumas

Bityno Nr. Bičių šeimos

Medaus kiekis iš vienos bičių šeimos vidutiniškai

(kg)

Iš viso medaus (kg)

Bičių šeimos, kuriose keistos motinėlės Nr.6 20 65 1300 0 Nr.7 10 65 400 0 Nr.8 11 60 660 0 Nr.9 35 40 2275 0 Nr.10 16 50 800 0 Viso: 92 280 5435 0

29 Iš pateiktų 4 lentelės duomenų matyti, kad daugiausiai medaus viena bičių šeima pagamino šeštame ir septintame bitynuose. Bityne Nr.9 bičių šeima pagamino 25 kg arba 27proc. mažiau medaus, nei daugiausiai pagaminę bičių šeimos. Bityne Nr. 8 bičių šeima pagamino 8 proc. mažiau medaus, nei bitynuose Nr.6 ir Nr.7, tačiau 20 kg arba 33 proc. daugiau, nei mažiausiai pagaminusiame bityne Nr.9. Bityne Nr.10 bičių šeima pagamino 10 kg arba 20 proc. daugiau medaus nei devintame bityne, tačiau 15 kg arba 23 proc. mažiau nei daugiausiai pagaminę Nr. 6 ir Nr. 7 bitynai.

Vidutiniškai viena bičių šeima bitininkų mėgėjų bityne pagamino 56 kg medaus. Iš viso - 1087 kg medaus.

Kadangi bitininkai mėgėjai nurodė, kad visas gautas medus skiriamas šeimos reikmėms ir medaus kokybiniai tyrimai nebuvo atliekami.

3.2.2. Mėgėjiškų bitynų bičių šeimų užsikrėtimo erkėmis analizė

Išanalizavus 5 lentelę matyti, kad visos bičių šeimos yra užkrėstos bityne Nr.7. Bityne Nr.9 bičių šeimos buvo užsikrėtę mažiausiai. Bičių šeimos šeštame ir dešimtame bitynuose yra beveik 2,5 karto mažiau užsikrėtę, nei septintame bityne. Bityne Nr.8 bitės užsikrėtę 1,7 karto mažiau, nei bityne Nr.7.

5 lentelė. Bičių šeimos užsikrėtimas Varroa destructor erkėmis.

Bityno Nr. Tirta bičių šeimų Užkrėsta bičių šeimų Užkrėstos bičių šeimos

(proc.) Nr.6 7 3 43 Nr.7 5 5 100 Nr.8 5 3 60 Nr.9 10 3 30 Nr.10 5 2 40 Viso: 32 16

30 Analizuojant bityno veiklą svarbu ne tik nustatyti užsikrėtusias erkėmis šeimas, bet ir įvertinti bičių šeimų erkėtumą.

6 pav. Tirtų bičių šeimų erkėtumas, (proc.)

Pagal duomenis 6 paveiksle matoma, kad didžiausias erkėtumas Varroa destructor erkėmis yra bityne Nr.7. Bityne Nr.9 erkių aptikta mažiausiai, net 10 kartų mažiau, nei septintame bityne. Bitynuose Nr.6 ir Nr.8 erkių buvo aptikta panašiai, beveik 4 kartus mažiau, nei rasta septintame. Bityne Nr.10 erkių aptikta beveik 3 kartus mažiau, nei bityne Nr.7, bet beveik 3 kartus daugiau, nei bityne Nr.9.

3.2.3. Varroa destructor erkių įtaka bičių produktyvumui

Tikslas išsiaiškinti kokią įtaką bičių šeimų produktyvumui turėjo užsikrėtimas Varroa destructor erkėmis. Bičių šeimos pagal pagaminamo medaus vidutinį kiekį (56 kg), suskirstytos į 2 grupes: labai produktyvias ir mažai produktyvias. Daug medaus pagamino (produktyvi) bičių šeima nuo 56 kg, mažai (neproduktyvi) – iki 56 kg. Produktyvūs yra 6,7 ir 8 bitynai, o ne produktyvūs – 9 ir 10.

31 7 paveiksle matome, kad bičių šeimose, kurios buvo produktyvios, užsikrėtusių Varroa destructor erkėmis buvo 1,6 karto daugiau, nei sveikų bičių. O neproduktyvių bičių šeimose, sergančių buvo 1,9 karto mažiau nei sveikų.

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 <56 kg >56 kg B ič ių šei m ų sk ai či u s Medaus kiekis

Užsikrėtusios Varroa erkėmis bitės Sveikos bitės

7 pav. Užkrėstų Varroa destructor erkėmis bičių šeimų įtaka medaus kiekiui mėgėjų bityne

Tirtuose mėgėjiškuose bitynuose bičių motinėlės nebuvo keistos per paskutinius 2 metus. Taip pat visos bitės buvo mišrūnės.

3.3. Profesionalių ir mėgėjiškų bitynų bičių šeimų palyginimas

Galutiniame analizės etape buvo palygintos abi bitynų grupės (profesionalūs ir mėgėjiški) tarpusavyje. Iš

gautų duomenų (8 paveikslas) matome, kad bitininkų mėgėjų bičių šeimose Varroa destructor erkių

aptikta 1,2 karto daugiau, nei profesionalų. Pas profesionalius bitininkus sveikų bičių šeimų yra 2 kartus daugiau, nei sergančių, tuo tarpu mėgėjų tik 1,5 karto daugiau sveikų.

32 8 pav. Mėgėjų bitininkų ir profesionalių bitininkų bičių šeimų sergamumas, (proc.)

Išanalizavus ir palyginus bitininkų mėgėjų ir profesionalų bičių šeimų produktyvumą, 1 ir 4 lentelėse, nustatyta, kad profesionaliuose bitynuose viena bičių šeima pagamina 2,3 karto daugiau medaus, nei mėgėjiškame bityne.

33 4. REZULTATŲ APTARIMAS

Vertingos bičių motinėlės šeimose dažniausiai išgyvena du sezonus. Paskui jų produktyvumas mažėja (Straigis, 2002) Bityne Nr.1 bičių šeimos buvo pačios produktyviausios, šiame bityne taip pat buvo pakeistos visos veislinės motinėlės, o Varroa destructor erkių neaptikta.

Tačiau, įvertinus bityną Nr. 2, kuriame taip pat visos motinėlės buvo pakeistos, bičių šeimų produktyvumas buvo vidutinis (>100 kg). Bet šiame bityne 38 proc. bičių šeimų buvo užsikrėtę Varroa destructor erkėmis, nors bičių erkėtumo procentas buvo nedidelis, lyginant su kitais bitynais.

Bityne Nr.3 taip pat buvo vidutinis bičių produktyvumas. Šiame bityne aptiktos Varroa destructor erkės, šeimų sergamumas siekė net 63 proc., ir buvo didžiausias, lyginant su kitais bitynais. Erkėtumo procentas buvo kelis kartus didesnis, nei antrame bityne. Beveik pusėje šio bityno bičių šeimų nebuvo keistos bičių motinėlės.

Bityne Nr.4 bičių erkėtumas buvo didžiausias – net 25 proc., o produktyvumas mažiausias. Literatūroje teigiama, kad komercinės bitės poruojasi su giminingomis bitėmis, tai gali lemti sumažėjusią genetinę įvairovę šeimose ir mažesnį atsparumą Varroa destructor erkėms (Oldroyd, 2007). Medaus viena bičių šeima pagamino tiek pat kiek ir antrame ir trečiame bitynuose – vidutiniškai 100 kg. Šiame bityne taip pat beveik pusėje šeimų nebuvo keistos bičių motinėlės.

Bityne Nr.5. produktyvumas buvo vidutinis. Visos veislinės motinėlės buvo pakeistos, tačiau bičių šeimų sergamumas varoze buvo didelis – net 57 proc., erkėtumo procentas buvo 2,8 karto mažesnis, nei didžiausio erkėtumo bityne – Nr.4. .

Įvertinus profesionalių bitynų bičių šeimų produktyvumą nustatyta, kad produktyvios (<100 kg medaus pagaminančios) yra tik sveikos šeimos. Šeimose, kuriose buvo nedidelis produktyvumas (>100 kg medaus), buvo aptiktos Varroa destructor erkės.

Bičių darbininkių elgesys priklauso nuo motinėlės siunčiamų signalų apie jos reprodukcinį pajėgumą. Kuomet bitės darbininkės keičia motinėlę, bitininkams yra labai nuostolinga, kadangi naujos motinėlės užauginimas užtrunka apie tris savaites, o naujų darbininkių karta užauga dar po 3 savaičių. Tai sumažina bičių darbo pajėgumą, todėl sumažėja medaus gamyba ir net augalų apdulkinimas (Niño et al, 2013).Bičių šeimose, kuriose nebuvo keistos motinėlės per paskutinius 2 metus, o bitės pačios augino ir keitė motinėles, produktyvių šeimų nebuvo visai.

34 Taip pat nustatyta, kad veislinėse bičių šeimose sveikų buvo daugiau 2,2 karto, nei užsikrėtusių Varroa destructor erkėmis. Mišrūnių bičių šeimose užsikrėtimas varoze siekė beveik 50 proc. Kadangi vykdant bičių selekciją didelis dėmesys kreipiamas bičių atsparumui ligoms (Meixner et. al., 2010).

Medaus kokybės rodikliai atitiko Medaus techninio reglamento reikalavimus, parengtus pagal Tarybos direktyvą 2001/110/EB dėl medaus.

Varroa destructor erkių buvo aptikta visuose bitininkų mėgėjų bitynuose, o užsikrėtimas buvo didelis – nuo 30proc. iki 100proc., tuo tarpu profesionaliuose bitynuose užsikrėtimas buvo nuo 0 proc. iki 63 proc. Kad profesionaliuose bitynuose mažesnis bičių erkėtumas teigia ir Ralph Buchler su bendraautoriais (2010).

Bitynuose Nr.6 ir 7 bičių šeimų produktyvumas buvo didžiausias, lyginant su kitomis. Tačiau bityne Nr.7 bičių šeimų sergamumas ir bičių erkėtumas buvo didžiausi. Mažiausias erkėtumas buvo bityne Nr.9, tačiau ir šeimų produktyvumas lyginant su kitomis buvo mažas. Mėgėjų bitynuose veislinių bičių šeimų nebuvo.

Tačiau, palyginus profesionalių ir mėgėjų bitynų duomenis, profesionaliuose sveikų bičių šeimų yra 2,2 kartus daugiau nei sergančių. O mėgėjų bitynuose sveikų bičių šeimų yra tik 1,5 karto daugiau nei sergančių. Profesionalių bitynų vienos bičių šeimos produktyvumas yra beveik 2,3 karto didesnis, nei bitininkų mėgėjų.

35 IŠVADOS

1. Produktyviausios bičių šeimos, kuriose bičių motinėlė keičiama kas du metus, ir nesirgo varoze. 2. Bičių šeimos sergančios varoze yra mažiau produktyvios. Iš sergančios šeimos profesionaliame

bityne medaus gaunama 35 kg arba 27 proc. mažiau.

3. Veislinės bičių šeimos labiau atsparios varozei, nei mišrūnės. Veislinėse šeimose sergamumas siekė 31 proc., o mišrūnių šeimose – net 48 proc.

4. Profesionaliuose bitynuose daugiau sveikų bičių šeimų nei mėgėjų. Profesionalų bitininkų bitynuose sergamumas siekė 33 proc., o mėgėjų 40 proc.

36 LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Baltuškevičius A. Vaškas. http://www.bitininkas.lt/VASKAS.html. Prieiga per internetą 2014.01.07

2. Balžekas J. ir Tamašauskienė D. Varostop efektyvumas. Cheminio preparato Varostop efektyvumo prieš varozės erkes tyrimas http://bitininkas.lt/lt/?page_id=3495 prieiga per internetą 2012.07.25

3. Balžekas J.J. Dirbtinis apvaisinimas. http://bitininkas.lt/lt/?page_id=345. Prieiga per internetą 2014.01. 07

4. Brown’s R. Bee Product Bible Wondrous products from one if natures most productive creatures. USA. 1993. P. 6-7

5. Buchler R., Berg S., Le Conte Y. Breeding for resistance to Varroa destructor in Europe. Apidologie. 2010. Vol.41 (3). P. 393-408.

6. Ceileris K. 300 patarimų bitininkui mėgėjui 1997 Vilnius. P.5-11

7. Coffey F.M. Parasites of the honeybee. Departament of agriculture, Fisheries and Food 2007 8. Core A., Runckel Ch., Ivers J., Quock Ch, Siapno T., DeNault S., Brown B., De Risi J.,

Christopher D. Smith, Hafernik J. A New Threat to Honey Bees, the Parasitic Phorid Fly Apocephalus borealis. Plos One Journal Information. 2012. 7(1).

9. Danaut B., Evans J.D., Ping Y.Ch., Gauthier L., Neumann P. Dead or Alive: Deformed Wing Virus and Varroa destructor Reduce the Life Span of Winter Honeybees. Apllied and Environmental Microbiology 2011, 74(4). P. 981-982 .

10. Delaplane, S. K., van der Steen, J. and Guzman-Novoa, E. Standard methods for estimating strength parameters of Apis mellifera colonies. Journal of Apicultural Research 2013. 52(1). 11. Engel S. M. Classification Of The Bee Tribe Augochlorini (Hymenoptera: Halicidae).

American Museum of Natural History 2000. P. 5-6.

12. Gregorc A., Evans D.J., Scharf M., Ellis D.J. Gene expression in honey bee (Apis mellifera) larvae exposed to pesticides and Varroa mites (Varroa destructor) Journal of Insect

Physiology.2012. (58). P. 1042–1049

13. Jagaitė R. EK uždraudė tris bitėms žalingus pesticidus. Ūkininko patarėjas 2013.65(3022) 14. Khoury S.D., Mary R. Myerscough Andrew B. Barron A. Quantitative Model of Honey Bee

37 15. Kocher D.S., Richard J.G., Tarpy R.D., Grozinger M.Ch Queen reproductive state modulates pheromone production and queen-worker interactions in honeybees. Behavioral Ecology. 2009. P.1008-1014

16. Komisijos ataskaita Parlamentui ir Tarybai dėl Tarybos reglamento (EB) Nr.1234/2007 priemonių, susijusių su bitininkystės sektoriumi, įgyvendinimo Europos komisija. 2013. Briuselis

17. Kreitlow L. K., Tarpy R.D. Environmental and Genotypic Effects on Russian-Hybrid and Italian Honey Bee (Apis mellifera) (Hymenoptera: Apidae) Foraging Behavior. Entomological Society of America. 2006. 35(6): P. 1610-1616

18. Kriščiūnas J. Medus. http://www.bitininkas.lt/MEDUS.html. Prieiga per internetą 2014.01.07 19. Marshall M. Bees’ royal jelly secret revealed.

http://www.newscientist.com/article/dn20414-bees-royal-jelly-secret-revealed.html. Prieiga per internetą 2014.01.06

20. Meixner M. D., Costa C., Kryger P., Fani Hatjina F., Bouga M., Ivanova E., Buchler R. Conserving diversity and vitality for honey bee breeding. Journal of Apicultural Research. 2010. Vol. 49(1). P. 85-92.

21. Močiškytė M. Keičiame bičių motinėles.

http://www.agroakademija.lt/gyvulininkyste/bitininkyste/?SId=261. Prieiga per internetą 2014.01.07

22. Neupane R. K., Woyke J., Wilde J. Effect Of Initial Strength Of Honey Bee Colonies (Apis mellifera) Supered In Different Ways On Maximising Honey Production In Nepal. Journal of Apicultural Science. 2012. Vol.56. No 2, 71

23. Niño L.E., Malka O, Hefetz A., Tarpy R.D., Grozinger M.Ch. Chemical Profiles of Two Pheromone Glands Are Differentially Regulated by Distinct Mating Factors in Honey Bee Queens (Apis mellifera L.). Plos One Journal Information. 2013. 8 (11)

24. Plant Health Australia. Biosecurity Manual for the Honey Bee Industry. Reducing the risk of exotic and established pests affecting honey bees. Version 1.0. 2012

25. Račys J., Tamašauskienė D. Situacija Lietuvos bitynuose. http://bitininkas.lt/naujienos/situacija_bitynuose.html. Prieiga per internetą 2014.01.07 26. Rangel J., Keller J.J. Tarpy R.D. The effects of honey bee (Apis mellifera L.) queen

38 27. Rauckis M. Bičių produktai. http://www.bitininkas.lt/KT-PRODUKTAI.html. Prieiga per

internetą 2014.01.07.

28. Richard J.F., Tarpy R.D., Grozinger M.Ch. Effects of Insemination Quantity on Honey Bee Queen Physiology.. Plos One Journal Information. 2007. 2(10):

29. Sammataro D., Avitabile A. The Beekeepers Handbook 1998. USA. P. 10-15 30. Skrebutėnas P., Kaip bitės gyvena. Bitininko žinynas. Vilnius. 1963. 83-92 31. Straigis J. Mėgėjiškoji bitininkystė. Vilnius. 2002. P. 118.

32. Straigis J. Bitininkystė. Vilnius. 1994. P. 29-31, 52-53, 63.

33. Tamašauskienė D. Bakfasto ir Nigra bitės Lietuvoje. http://bitininkas.lt/lt/?page_id=741. Prieiga per internetą 2013.12.12.

34. Wantuch A.H, Tarpy R.D. Removal of Drone Brood From Apis mellifera (Hymenoptera: Apidae) Colonies to Control Varroa destructor (Acari: Varroidae) and Retain Adult Drones. Journal Entomological Society of America. 2009. 102(6). P. 2033-2040

35. Winston L.M. The Biology of the Honey bee 1991. P. 46-49 36. Киреевский Р. И. Болезни пчeл. Москва. 2006. P.71-72 .

39 1 PRIEDAS. Profesionalių bitynų duomenys:

Informacija apie bitininką

Bityno Nr.

Nr.1 Nr.2 Nr.3 Nr.4 Nr.5

Ar priklauso tarptautinei/nacionalinei

organizacijai

Taip Taip Taip Taip Taip

Ar bitininkas įgijęs profesinę kvalifikaciją

bitininkystės srityje

Taip Taip Taip Taip Taip

Dalyvavimas kursuose

bitininkystės klausimais Taip Taip Taip Taip Taip

Informacija apie bityną

Bičių šeimų skaičius bityne 200 116 105 150 90

Veislinių bičių šeimų

skaičius 200 116 60 70 90

Ar buvo vykdomas veislinių motinėlių įkėlimas per

paskutinius 2 metus

Taip (visose)

Taip

(visose) Taip (60 šeimų)

Taip (70 šeimų)

Taip (visose) Ar bitininkas atlieka bityne

gydymą nuo parazitų Taip Taip Taip Taip Taip

Kokius preparatus naudoja (išvardinti) 1.Varostop; 2.Oksalo rūgštis; Gabon PA 92; Varostop; Jonažolių nuoviro sirupas; Pelyno nuoviro sirupas; Varostop; Oksalo rūgštis; Varostop; VARIDOL 125 ml/mg Varostop; Oksalo rūgštis;

40 Varroa destructor erkių

paplitimas aviliuose ir bičių erkėtumas. Kiek rasta erkių.

14 (0) 8 (3) Rasta:2,14,5 8 (5) Rasta:6,15,7,11,3 10 (4) Rasta: 13, 11, 5, 20. 7(3) Rasta: 3, 7, 6.

Ar pasireiškė staigių bičių

mirčių Ne Ne Ne Ne Ne

Ar buvo įkeltų spiečių Ne Ne Ne Ne Ne

Informacija apie medų Kiek vidutiniškai gauna

medaus iš vienos bičių šeimos (kg)

130 100 100 80 100

Medaus kokybės tyrimai

Drėgmė, % 17,8 ±0,43 18,33±0,33 17,5±0,45 19,00±0,37 17,79±0,34 Rūgštingumas, mekv/kg 7,73±0,38 11,03±0,40 6,8±0,35 7,11±0,43 19,05±0,33 Diastazės fermentų skaičius,

Gote vnt. 20,4±2,4 29,00±3,9 25±3,8 20,4±4,2 27±3,5

Bitininkų mėgėjų duomenys

Informacija apie bitininką Bityno Nr.

Ar priklauso tarptautinei/nacionalinei

organizacijai Nr.6 Nr.7 Nr.8 Nr.9 Nr.10

Ar bitininkas įgijęs profesinę

kvalifikaciją bitininkystės srityje Ne Ne Ne Ne Ne Dalyvavimas kursuose bitininkystės

klausimais. Ne Ne Ne Ne Ne

41

Bičių šeimų skaičius bityne 20 10 11 35 16

Veislinių bičių šeimų skaičius Nėra Nėra Nėra Nėra Nėra Ar buvo vykdomas veislinių motinėlių

įkėlimas per paskutinius 2 metus Ne Ne Ne Ne Ne

Ar bitininkas atlieka bityne gydymą

nuo parazitų Taip Taip Taip Taip Taip

Kokius preparatus naudoja (išvardinti)

Varostop; Oksalo rūgštis; Pelyno nuoviro sirupas; Varostop; Varostop; Oksalo rūgštis Varostop; Oksalo rūgštis; Varostop

Varroa destructor erkių paplitimas. Tirta avilių (užkrėsta) . Aptiktas erkių

skaičius vnt. 7(3) Rasta: 3, 7, 6 5(5) Rasta: 15, 11, 16, 8, 12. 5 (3) Rasta: 4,8, 2. 10 (3) Rasta: 2, 2, 1. 5 (2) Rasta: 15, 2)

Ar pasireiškė staigių bičių mirčių Ne Ne Ne Ne Ne

Ar buvo įkeltų spiečių Taip Ne Taip Taip Ne

Informacija apie medų Kiek vidutiniškai gauna medaus iš

vienos bičių šeimos (kg) 65 65 60 40 50

Medaus kokybės tyrimai

Drėgmė, % - - - - -

Rūgštingumas, mekv/kg - - - - -