PACIENTŲ SU SPECIALIAISIAIS POREIKIAIS SLAUGOS POREIKIŲ IR SLAUGOS DOKUMENTACIJOS ATITIKIMAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

Vilija Dmukauskienė

PACIENTŲ SU SPECIALIAISIAIS POREIKIAIS SLAUGOS

POREIKIŲ IR SLAUGOS DOKUMENTACIJOS ATITIKIMAS

Magistro darbas

Darbo vadovas: prof.. A. Šeškevičius

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

TVIRTINU Slaugos fakulteto dekane prof. Dr. J. Macijauskiene 2011m ... mėn ... d.

PACIENTŲ SU SPECIALIAIS POREIKIAIS SLAUGOS

POREIKIŲ IR SLAUGOS DOKUMENTACIJOS ATITIKIMAS

Klinikines slaugos magistro baigiamasis darbas

Vadovas: Prof. A. Šeškevičius 2011m... mėn ... d. Recenzentė: Doc. O. Kučikienė 2011 m. mėn. d. Atliko: Vilija Dmukauskienė 2011 m mėn d. KAUNAS, 2011

V. Dmukauskienė Pacientų su specialiaisiais slaugos poreikiais slaugos poreikių ir slaugos dokumentacijos atitikimas, magistro baigiamasis darbas/mokslinis vadovas prof. A. Šeškevičius; – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos Akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2011- p.57

SANTRAUKA

Darbo aktualumas: remiantis apibrėţtimi, jog didėja pacientų su specialiaisiais nuolatinės

slaugos poreikiais skaičius namuose, būtina plėtoti ambulatorinės slaugos sistemą. Tam, kad padidėjus paslaugų poreikiui nenukentėtų slaugos kokybė, būtina analizuoti paciento slaugos poreikių tenkinimo namuose aspektus, t.y. šių poreikių nustatymo kokybę bei dokumentavimo kokybę.

Darbo tikslas: Ištirti pacientų su specialiaisiais poreikiais slaugos poreikius ir nustatyti ar

šiuos poreikius atitinka vedama rašytinė slaugos istorijų dokumentacija.

Tyrimo uţdaviniai: Nustatyti pacientų su specialiaisiais nuolatinės slaugos poreikiais,

slaugos poreikius; Analizuoti pacientų su specialiais nuolatinės slaugos poreikiais, slaugos istorijas.; Nustatyti pacientų su specialiaisiais nuolatinės slaugos poreikiais slaugos poreikių ir slaugos istorijose dokumentuotų duomenų pagrindinius neatitikimus.

Tyrime siekta išsiaiškinti, kaip slaugytojai, lakantys pacientus su specialiaisiais nuolatinės

slaugos poreikiais nustato pacientų slaugos poreikius ir juos dokumentuoja. Realizuojant tyrimą buvo atlikta teorinė mokslinės literatūros analizė ir įvykdytas momentinis tyrimas, apklausiant raštu 33 pacientus su specialiais nuolatinės slaugos poreikiai ir įvertintos 33 lankytų pacientų slaugos istorijos. Tyrimo rezultatams pateikti naudojami metodai: kiekybinė aprašomoji

statistikosanalizė ir Kontent struktūrintoji turinio analizė, kai socialinė informacija analizuojama

naudojantis kiekybiniais indikatoriais. Tyrimo rezultatai: Tyrimas atskleidė, kad analizuotose slaugos istorijose dokumentinė dalis pildoma pakankamai kokybiškai. Yra nurodomi slaugomo paciento kontaktiniai duomenys, bei ligos diagnozės. Dokumentinėje dalyje nėra nurodyta sveikatos prieţiūros specialistų komandos kontaktinių duomenų: neįvardintas šeimos gydytojas, socialinis darbuotojas, psichologas beik kitų komandos nariai. Pacientai, arba jo atstovai nėra pasirašę dokumentinėje dalyje taip nurodydami sutikimą gauti saugos paslaugas namuose. Vertinant slaugos istorijų rašymo kokybę pagal originalią anketą išryškėjo šios problemos: slaugos istorijos rašomos nenuosekliai, rašoma tik slaugos problema, nėra rašomos slaugos diagnozės, neatliekamas visuminis (12 gyvybinių veiklų) poreikių vertinimas. Įvertinant apklaustų pacientų slaugos poreikius ir palyginus juos su slaugos istorijose nurodytais slaugos poreikiais nustatyta: slaugytojos nekokybiškai įvertino saugios aplinkos, bendravimo gyvybinės veiklos, miego gyvybinės veiklos esančius slaugos poreikius. Gerai įvertintos kvėpavimo, šlapinimosi ir tuštinimosi gyvybinėse veiklose esantys slaugos poreikiai.

SUMMARY

A final ma paper “Patients’ with special needs nursing care needs and nursing documentation matching” by V. Dmukauskienė / supervisor A. Šeškevičius; the Faculty of Nursing of Lituanian University of Health Sciences, Department of Nursing and Care. – Kaunas, 2011- s.57

The work‘s topicality: based on the definition, that the number of patients with special

constant nursing care at home is increasing, it is necessary to develop ambulatory care system. It is necessary to analyze the needs of the patient's nursing home issues, namely the identification of needs quality and documentation quality.

The aim of work: To investigate patients’, with special needs, nursing needs and determine whether these needs are kept in accordance with written documentation of nursing stories.

The tasks of research:

1. Identify nursing needs of patients with special constant care needs. 2. Analyze nursing stories of patients with special constant care needs.

3. Identify nursing needs and nursing records document the key data gaps of patients with

special constant care needs.

The study aimed to explore how nurses determine patients' care needs and document them, when nurses are visiting patients with special constant care needs.

Unlocking the study was carried out analysis of theoretical scientific literature and carried out a snapshot survey by interviewing 33 patients with special constant care needs and attendance of patients evaluated 33 nursing history and evaluated 33 patients attended nursing history. To show the research results was used these methods: Quantitative descriptive statistical analysis and

Kontent content analysis when social information is analyzed using quantitative indicators. The work results: The study revealed that the history which were analyzed filled enough

qualitatively. The patient's contact details and disease diagnosis are shown. Family doctor, social worker, psychologist and other team members were missed in a documentary part. Patients or their representatives have not signed the documentary part in order to give consent for security services at home. In assessing the quality of nursing stories according to the original questionnaire revealed the following problems: nursing history are written inconsistently, only the nursing problem is written, nursing diagnosis is not written, needs assessment is not carried out in total. Considering the care needs of patients surveyed and compared them with the nursing care needs of the records listed as follows: nurses assessed inequality the safety environment, vital activity of communication, sleep vital activity of nursing needs. Respiratory, urinary and bowel needs were assessed well.

TURINYS

SANTRAUKA ... 3

ĮVADAS ... 8

1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 10

1.1. Specialių poreikiai ir jų nustatymo teisinis reglamentavimas ... 10

1.2. Slauga pirminėje sveikatos prieţiūroje ... 13

1.3. Slaugos dokumentavimas, slaugos poreikių vertinimas ... 15

2. TYRIMO METODAI IR METODOLOGIJA ... 18

2.1 Tyrimo charakteristika ... 18

3. TYRIMO REZULTATAI ... 26

3.1 Slaugos istorijų rašymo analizė ... 26

3.2. Pacientų su specialiaisiais nuolatinės slaugos poreikiais poreikių atitikimo analizė pagal paciento gyvybines veiklas ( N. Roper slaugos modulis) ... 30

3.3 Slaugytojų poţiūris į atliekamą slaugos dokumentavimą ... 45

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 49

IŠVADOS ... 53

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 54

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 55

SANTRUMPOS

n – tyrime dalyvavusių respondentų skaičius; pan. – panašiai;

pav. – paveikslas; proc. – procentai;

PSO – Pasaulinė Sveikatos Organizacija; pvz. – pavyzdţiui;

t.y. – tai yra; t.t. – taip toliau; VšĮ – viešoji įstaiga; ţr. – ţiūrėti.

SĄVOKOS

Asmens sveikatos prieţiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę prieţiūrą. (LR medicinos norma MN 28: 2004)

NEĮGALIŲJŲ SLAUGA NAMUOSE

Neįgaliųjų slauga, ugdymas ir (ar) prieţiūra (pagalba jiems) jų pačių, jų tėvų (įtėvių), globėjų ar rūpintojų namuose, neįgaliųjų slauga, ugdymas ir (ar) prieţiūra (pagalba jiems) globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose, kurios nėra visiškai finansuojamos iš valstybės ir (ar) savivaldybės biudţeto, ir neįgaliųjų slauga, ugdymas ir (ar) prieţiūra (pagalba jiems) globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose, kurios, nors ir visiškai finansuojamos iš valstybės ir (ar) savivaldybės biudţeto, bet pagal šį įstatymą nėra stacionarios. Slaugomais namuose taip pat laikomi neįgalieji, gydomi stacionarinėse asmens sveikatos prieţiūros įstaigose (išskyrus neįgaliuosius, slaugomus ar gydomus slaugos įstaigose, kurios pagal šį įstatymą yra stacionarios) ar gaunantys socialines paslaugas kitose, nestacionariose, socialinės globos įstaigose. (LR Valstybinių šalpų ir išmokų įstatymas, 2005)

SLAUGOS POREIKIAI

Pagrindiniai fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai paciento poreikiai, kuriems patenkinti reikia kitų pagalbos.(LR medicinos norma MN 57:2010)

BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJAS

Bendrosios praktikos slaugytojas turintis galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenziją ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatyta tvarka įgijęs bendruomenės slaugytojos specializaciją. .(LR medicinos norma MN 57:2010)

ĮVADAS

Temos aktualumas. Sparti sveikatos prieţiūros reforma įgalina nuolat keisti ir tobulinti

slaugos mokslą ir praktiką. Keičiasi ir slaugytojo vaidmuo, kompetencijos ir samprata. Kaip teigia A. Šeškevičius (2005) šiandien slaugytojo pagrindinis uţdavinys yra padėti asmenims, šeimoms ir ţmonių grupėms įvertinti ir siekti fizinės, protinės, dvasinės ir socialinės sveikatos atsiţvelgiant į jų darbo ir gyvenimo sąlygas. Dėl to vystomos ir atliekamos tokios funkcijos, kurios stiprintų ir išsaugotų sveikatą, uţkirstų kelią ligoms. Taip pat teikiamos paslaugos ligos ir slaugos laikotarpiais, atsiţvelgiant į ţmogaus fizinius, protinius ir socialinius gyvenimo aspektus. [25] Šiandien slaugytojas turi rūpintis sveikaisiais, sergančiaisiais, turinčiais negalią ir mirštančiais.

Taigi, šiandien slauga yra pilnavertė ir labai svarbi sveikatos prieţiūros sritis, turinti savo stiklus siekius ir strategijas.

Kaip nurodo V. Lesauskaitė (2008) Lietuvos gyventojų senėjimas yra 21a. fenomenas, įpareigojantis plėsti netik stacionarias slaugos paslaugas, bet ir ambulatorinę slaugą.[9] Tačiau ambulatorinės slaugos poreikis auga ne vien dėl demografinio visuomenes senėjimo. Sparčiai didėja ir kita, specialių slaugos paslaugų reikalaujanti grupė – neįgalieji asmenys. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2007 m. šalyje gyveno 253 159 neįgalūs asmenys, 2008 m. šalyje gyveno 258 848 asmenys, gaunantys netekto darbingumo pensijas ir išmokas, 2009 m. buvo priskaičiuoti 269 033 neįgalūs asmenys.[24] Tai kiek daugiau nei 7 proc. visų Lietuvos gyventojų. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pastaraisiais metais ambulatorinės slaugos paslaugų apimtys padidėjo 15 proc. [24]Todėl siekiant gerinti senų ir neįgalių pacientų gyvenimo kokybę, išsaugoti jų savarankiškumą, skatinti jų prisitaikymą gyvenamojoje aplinkoje, reikia plėtoti slaugos paslaugų pacientų namuose – ambulatorinė slauga.

Uţ slaugos namuose teikimą yra atsakingos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančios įstaigos. Pagal įsigaliojusią naująją tvarką, prie šių įstaigų prisirašiusiųjų pacientų, turinčių specialiuosius nuolatinės slaugos poreikius, namuose vykdomi šeimos gydytojų paskyrimai, diagnostinės procedūros. Bendruomenės slaugytojai ne tik slaugo pacientus, bet ir konsultuoja jų artimuosius, apmoko, kaip naudotis medicinos pagalbos priemonėmis. Pirminėje sveikatos prieţiūroje vykdoma slauga uţtikrina gyventojų sveikatos išsaugojimą, sergančiųjų slaugymą, reabilitaciją po sunkios ligos, nelaimingų atsitikimų bei dar turimos sveiktos palaikymą kai gydymas nebėra veiksmingas. Neįgalieji ir seni ţmonės, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos poreikiai yra ta visuomenės grupė, kuriais slauga namuose yra paskutinė viltis pagerinti savo gyvenimo kokybę ir prailginti gyvenimo trukmę.

Darbo mokslinis naujumas. Šiandien specialiųjų slaugos poreikių fenomenas yra maţai

nagrinėtas. Daugiausia mokslinėje literatūroje yra kreipiamas dėmesys į bendruosius bendruomenės slaugos aspektus, neiširiant sunkiai sergančiųjų asmenų prieţiūrą namuose. Taip pat nenagrinėjami ir šių asmenų slaugos poreikių patenkinimo kokybė. Siekiant gerinti bendruomenės slaugos kokybę, būtina analizuoti paciento slaugos poreikių tenkinimo namuose aspektus, t.y. šių poreikių nustatymo kokybę bei dokumentavimo kokybę.

TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Tyrimo tikslas: Ištirti pacientų su specialiaisiais poreikiais slaugos poreikius ir nustatyti ar šiuos

poreikius atitinka vedama rašytinė slaugos istorijų dokumentacija.

Tyrimo uţdaviniai:

1. Nustatyti pacientų su specialiaisiais nuolatinės slaugos poreikiais, slaugos poreikius. 2. Analizuoti pacientų su specialiais nuolatinės slaugos poreikiais, slaugos istorijas.

3. Nustatyti pacientų su specialiaisiais nuolatinės slaugos poreikiais slaugos poreikių ir slaugos istorijose dokumentuotų duomenų pagrindinius neatitikimus.

4. Atlikti bendruomenės slaugytojų slaugančių pacientus su specialiais poreikiais namuose apklausą apie slaugos istorijos dokumentaciją.

Tyrimo subjektas: pacientai su specialiaisiais nuolatinės slaugos poreikiais ir jų slaugos

istorijos dokumentavimas

Tyrimo duomenys

Duomenų rinkimo metodas. Duomenys rinkti atliekant apklausą raštu. Slaugos istorijos vertintos naudojant Kontent turinio analizės metodą.

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Specialių poreikiai ir jų nustatymo teisinis reglamentavimas

Kiekvienas ţmogus gimdamas atsineša savo misiją ir siekius, tačiau kiekvieno asmens gyvenimas ir veikla pasemta bendraisiais ţmoniškaisiais poreikiais. Kaip teigia Maslow A. (2006) kiekvienas ţmogus norintis pilnaverčio gyvenimo ir motyvuotai siekiantis socialinių tikslų privalo patenkinti pagrindinius savo socialinius poreikius:

1. Fiziologiniai poreikiai-maistas, vanduo, oras, alkis, troškulys; 2. Saugumo poreiki ai-išvengti skausmo ir fizinės ţalos;

3. Priklausomybės ir meilės poreikis - jaustis saugiai, palaikant artimus, intymius santykius su kitais;

4. Pagarbos poreikis - turėti tam tikrą statusą ir pripaţinimą savo grupėje, aplinkoje; 5. Saviraiškos poreikis - potencijos ir gebėjimų išraiška;

6. Paţintinio supratimo poreikis - savęs supratimas ir išorinio pasaulio suvokimas. [16]

Poreikis – tai reikmė, kurią apsprendţia individo asmenybė ir visuomenės išsivystimo lygis. Individas vienu metu gali turėti daug poreikių, todėl siekdami patenkinti savo poreikius, ţmonės gerina savo buitį, gamina maistą, perka mašinas, bendrauja su kitais ţmonėmis, kuria, rašo knygas, dţiaugiasi išradimais.[16] Ţmogaus poreikiai yra beribiai, jie kinta ir turi tendenciją didėti. Tačiau liga, sveikatos sutrikimas pakeičia ţmogaus poreikius . Liga, nelaimė, trauma pakeičia ţmogaus socialinius vaidmenis ir poreikius, atsirandi kiti, ligos įtakoti poreikiai, kurie vadinami – specialiaisiais poreikiais. Susirgus poreikiai pradedami suvokti kitaip:

1. fiziologiniai (numalšinti skausmą, kompensuoti skysčių trūkumą ir t.t.)

2. psichologiniai (poreikis, kad pacientu kas rūpintųsi, padėtų nugalėti nerimą baimę neţinomybę)

3. socialiniai (paciento vaidmens suvokimas, pareigų prisiėmimas ir pan.)[6].

Šiuos poreikius išreiškia turi visi pacientai, tik skiriasi jų pasireiškimas ir patenkinimo formos. Jie yra kintantys ir priklausantys nuo ţmogaus sveikatos būklės. Jei ţmogus pasveiksta grįţta į savo socialią aplinką ir gali joje funkcionuoti, kinta ir jo poreikiai, grįţtama prie senesnių siekių ir tikslų. Tačiau nevisa ţmogus gali pasveikti, negalia, senatvė, sunkios somatinės ligos

galia padaryti negrįţtamų pokyčių ţmogaus gyvenime. Tada atsiranda specialių poreikių tenkino būtinybė.

Specialieji poreikiai – tai pagrindiniai fiziologiniai socialiniai ir psichologiniai poreikiai

asmeniui praradus fizines, psichologines ir socialines galias. Specialieji poreikiai tenkinami įvairiomis techninėmis, finansinėmis, socialinėmis priemonėmis ir paslaugomis, kurių tikslas – jas gaunančiajam neįgaliajam, senam asmeniui uţtikrinti lygias ugdymo, profesinės, socialinės bei visaverčio integravimosi į visuomenę.[23]

Lietuvoje specialieji poreikiai nustatomi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybų (toliau – NDNT) teritoriniuose skyriuose. Kaip nurodymo Neįglaiųjų ir darbingumo nustatymo elektorininėje prieigoje, sergantiems, neįgaliems asmenims gali būti nustatomi šie keturi bendrieji, pirminiai, specialieji poreikiai:

1. specialusis nuolatinės slaugos poreikis;

2. specialusis nuolatinės prieţiūros (pagalbos) poreikis;

3. specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis;

4. specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis.[20]

Vienam asmeniui gali būti nustatomas tik vienas specialusis poreikis, išskyrus atvejus, kai asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės prieţiūros (pagalbos) poreikis. Tokiu atveju šiam asmeniui gali būti nustatytas ir specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis. Šie poreikiai nustatomi Teisę į specialiųjų poreikių nustatymą, neatsiţvelgiant į amţių, neįgalumo ar darbingumo lygį, turi mūsų šalies piliečiai bei joje savo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravę asmenys.[20] Specialieji poreikiai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. geguţės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 „Dėl specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės prieţiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir paţymų formų patvirtinimo" (Ţin., 2005, Nr. 60-2130; 2010, Nr. 68-3424).[23]

Specialieji poreikiai asmenims yra nustatomi terminuotai. Po termino pasibaigimo vertinimas poreikių būtinumas, sveikatos pokytis.

Šie poreikiai gali būti nustatomi tokiais terminais: 1. šešiems mėnesiams;

3. dvejiems metams;

4. trejiems metams, kai specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas senatvės pensijos amţiaus sulaukusiems asmenims; [20]

5. šešeriems metams, kai nustatomas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis; iki senatvės pensijos amţiaus; neterminuotai.

Kaip nurodo A. Petrauskas (2011) ši nauja veikla kelia nemaţai abejonių, tačiau nuolat slaugomiems pacientams bet kokia finansinė, socialinė, ar psichologinė pagalba yra labai naudinga. Šie asmenys nėra savarankiški ir nepajėgūs socialiai dalyvauti visuomenėje. Taip pat jiems būtina nuolatinė profesionali pagalba iš medicinos darbuotojų. [23]

Asmenų su specialiaisiais poreikiais prieţiūros vykdymas ir kontrolė yra pakirsta pirminei sveikos prieţiūros sistemai, kuri turi uţtikrinti tinkamą šių pacientų prieţiūrą. PSO pirminę sveikatos prieţiūrą apibrėţia taip: „Pirminė sveikatos prieţiūra yra būtiniausia sveikatos prieţiūros grandis, visuotinai prieinama atskiriems individams ir šeimoms, jiems patiems dalyvaujant procese priimtina forma ir uţ paslaugas mokant tiek, kiek bendruomenė ar šalis gali sau leisti mokėti. Pirminė sveikatos prieţiūra yra šalies sveikatos prieţiūros sistemos, kurios pagrindu ji yra, ir bendros socialinės bei ekonominės šalies raidos dalis. Ji yra pirminė individų, šeimų ir bendruomenės kontakto su nacionaline sveikatos sistema grandis, priartinanti sveikatos prieţiūrą prie ţmonių gyvenimo ir darbo vietų, pirmasis nenutrūkstamo sveikatos prieţiūros proceso elementas. Pirminė sveikatos prieţiūra uţsiima pagrindinėmis bendruomenės sveikatos problemomis, teikdama reikalingas profilaktikos, gydymo, sveikatos išsaugojimo bei reabilitacijos paslaugas“. PSO akcentuoja 8 veiklos sritis, sudarančias pirminės sveikatos prieţiūros pagrindą:

1. tinkamas labiausiai paplitusių ligų ir suţeidimų gydymas; 2. būtiniausių vaistų tiekimas;

3. sveikatos mokymas apie daţniausias sveikatos problemas, jų nustatymą, prevenciją ir kontrolę;

4. parama tinkamai mitybai, aprūpinimas maisto produktais;

5. pakankamas aprūpinimas ţmonių reikmėms naudojamu vandeniu ir pagrindinė sanitarijos veikla;

6. motinos ir vaiko sveikatos prieţiūra, šeimos planavimas; 7. imunizavimas nuo svarbiausių infekcinių ligų;

Tačiau nuolat kintanti visuomenėje ir atsirandantis vis naujų paslaugų poreikis skatina keisti ir šią instituciją. Kaip teigia Kulik J. ir Balčiūnienė D. (2004) pirminė sveikatos prieţiūra turi gebėti teikti 45 proc., visų medicininių paslaugų Lietuvoje. O vienos iš naujų šios sistemos paslaugų yra pacientų su specialiais poreikiais slaugymas namuose.[7]

Apibendrinant galima teigti, specialiaisiais poreikiais yra laikomi asmens pagrindiniai fiziologiniai socialiniai ir psichologiniai poreikiai asmeniui praradus fizines, psichologines ir socialines galias, kurie yra kompensuojami įvairiomis materialinėmis, socialinėmis ir fizinėmis priemonėmis. Lietuvoje specialieji poreikiai pradėti nustatyti 2005 m. asmenims praradusiems savarankiškumą ir galimybę be kitų pagalbos gyventi ir dalyvauti visuomenėje.

1.2. Slauga pirminėje sveikatos prieţiūroje

Pirminėje sveikatos prieţiūra uţ slaugą bendruomenėje yra atsakinga bendruomenės slaugytojo institucija.

Pasak Ţydţiūnaitės V. (2006), slaugytojo misija yra suteikti saugią ir kokybišką rūpą pacientams ir tarnauti jiems. Slaugytojo misijos turinys apima šiuos turinio elementus: sveikatos stiprinimą, ligų prevenciją ir visuomenės saugą nuo įvairių biologinių, elgsenos, socialinių ir aplinkos pavojų sveikatai. Slaugytojo misija yra orientuota į išgijimą, siekiant dţiaugtis paciento kasdieniais pasiekimais, remiantis savęs ir paciento įgalinimu.[29]

Pastaruoju metu imta kalbėti apie bendruomenės slaugą, kuri reiškia platų poţiūrį į ţmogaus sveikatą, kai priţiūrimas ne tik individas, bet ir jį supanti aplinka. Bendruomenės slauga atliekama pacientų namuose arba artimiausiose sveikatos prieţiūros įstaigose. Ši sveikatos prieţiūra apima neatidėliotiną pagalbą institucijose, nors iš esmės tai yra neinstitucinė sveikatos prieţiūros praktika, kad būtų uţtikrinta sveikatos paslaugų kokybė ir prieinamumas.[28]

Skiriamos šešios pagrindinės bendruomenės slaugos praktikos: • sveikatos palaikymas;

• ligų ir kitų sveikatos sutrikimų profilaktika; • ligų gydymas;

• reabilitacija;

• sveikatos ir sveikatos prieţiūros vertinimas; • moksliniai tyrimai. [19]

Sveikatos palaikymas yra viena svarbiausių bendruomenės slaugos sričių ir daţniausiai apibrėţiama kaip sveikatos mokymas. Sveikatos mokymas yra kryptinga, planinga ir sisteminga ugdytojų ir ugdytinių sąveika, suteikianti ţinių, kaip stiprinti, tausoti ar grąţinti sveikatą. [17] Sveikatos terminų ir apibrėţimų standarte (1997) sveikatos mokymas apibrėţiamas kaip kryptingos pastangos suteikti visuomenei ţinių, kaip apsisaugoti nuo ligų ir stiprinti sveikatą. [13] Tai gali būti vaikų ir paauglių bendruomenėje mokymas apie narkotinių ir toksinių medţiagų, alkoholio vartojimo ir rūkymo ţalą sveikatai, visų bendruomenės narių ar atskirų jos grupių sveikos gyvensenos mokymas ir propagavimas (sveikatos mitybos, fizinio aktyvumo įtakos sveikatai ir kt). Sveikatos palaikymo tikslas bendruomenėje įgyvendinamas siekiant šių tarpinių tikslų:

1. padidinti bendruomenės narių sveikos gyvensenos laikotarpį;

2. sumaţinti sveikatos netolygumus tarp pavienių bendruomenės populiacijų; 3. pasiekti, kad visi bendruomenės nariai turėtų galimybę naudotis sveikatos

palaikymo paslaugomis.[19]

Ligų ir kitų sveikatos sutrikimų profilaktikos priemonės skiriamos į trijų lygių (pirminio, antrinio ir tretinio) priemonių grupes. [28] Pirminės profilaktikos tikslas išvengti galimų sveikatos sutrikimų - traumų, infekcijų (gripo, erkinio encefalito) plitimo, nelaimingų atsitikimų. Vyresniems ţmonėms tai yra pagalba ir mokymas kaip saugiau susitvarkyti savo buitį, jaunų ţmonių populiacijose sveikos gyvensenos populiarinimas siekiant išvengti lėtinių ligų, širdies ligų rizikos. Antrinės profilaktikos tikslas kaip galima anksčiau nustatyti ir gydyti jau esamus sveikatos sutrikimus ir ligas. Tai prevencinės gimdos kaklelio vėţio, krūtų vėţio, prostatos vėţio patikros programos, antsvorio, cholesterolio, cukraus lygio sekimas ir pan. Tretinės profilaktikos priemonėmis siekiama sustabdyti įsisenėjusios ligos progresavimą, išvengti neįgalumo ir pagerinti gyvenimo kokybę.[26] Ligų gydymas taikomas:

1. tiesiogiai teikiant paslaugas asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų; 2. netiesiogiai padedant asmenims gauti reikiamas gydymo priemones;

3. parengiant programas ir projektus, kurie sumaţintų nesveikos aplinkos poveikį ir pagerintų gyvenimo sąlygas . [28]

Tiesioginės paslaugos bendruomenėje galėtų būti dienos centrų pagyvenusiems ţmonėms, ar atskirų negalios rūšių ligoniams steigimas. Netiesioginė pagalba -bendruomenės slaugytojo pagalba sunkiai sergantiems uţsiregistruoti ir nuvykti pas reikiamą specialistą. Reabilitacijos paslaugos bendruomenėje gali būti teikiamos šeimose, dienos

centruose, anoniminių alkoholikų grupėse, specialiai įrengtose patalpose ar ţaidimų aikštelėse psichikos negalią turintiems asmenims.[19]

Sveikatos ir sveikatos prieţiūros įvertinimas būtinas, siekiant ţinoti bendruomenėje gyvenančių ţmonių sergamumą, skaičių ligonių, sergančių viena ar kita liga, senų ir pagyvenusių ţmonių skaičių ir jų poreikius, šeimas, kurioms būtina pagalba auginant vaikus, mokant sveikos gyvensenos. Tokius duomenis bendruomenės slaugytoja gali gauti ir susisteminti iš jau esamų informacijos šaltinių sveikatos prieţiūros įstaigose, savivaldybės socialinės rūpybos skyriuje, tačiau daţnai duomenų nepakanka, todėl aktualu patiems organizuoti mokslinius tyrimus, apklausas. Tyrimo objektu gali būti gyvensenos įpročiai, ţalingų įpročių paplitimas. Gauti rezultatai padėtų geriau organizuoti bendruomenės narių švietimą ir sveikatos mokymą. Tyrimai gali būti atliekami ir siekiant nustatyti tam tikrų medikamentų naudojimo veiksmingumą, gyventojų pasitenkinimą pirminės sveikatos prieţiūros paslaugomis, suţinoti jų pageidavimus ir poreikius .[28]

Aptartos bendruomenės slaugos praktikos sritys rodo, kad bendruomenės slaugytojui reikia daigybės įvairių (ne tik su medicinine praktika ir profesinėmis ţiniomis susijusių) įgūdţių ir gebėjimų. Bendruomenė slaugytojas turi turėti vadybos, psichologijos ir kitų įgūdţių, nes jam tenka bendrauti su įvairaus amţiaus, skirtingos psichologinės būklės ţmonėmis, tenka bendradarbiauti su kitomis bendruomenėje veikiančiomis įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis, gali tekti net vadovauti vienam ar kitam projektui, organizuoti komandinį darbą.

1.3. Slaugos dokumentavimas, slaugos poreikių vertinimas

Šiuo metu gydymo įstaigose naudojami įvairūs slaugos dokumentavimo būdai, daţniausiai - slaugos istorijos. Slaugos dokumentavimas uţtikrina prieţiūros tęstinumą ir perimamumą, atsakomybę uţ paciento prieţiūrą, išryškina slaugos veiksmų efektyvumą.[2] Slaugos informacija yra svarbi ir kitiems komandos nariams, tai slaugytojo darbo mobilizavimo, savikontrolės ir kontrolės, profesinio tobulėjimo priemonė. Informacija slaugos istorijoje turi būti aiškiai suformuluota ir uţrašyta, lakoniška, nedviprasmiška. Pateikiama tik svarbiausia informacija, nesileidţiant į smulkmenas. [6]

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje medicinos normoje MN 28: 2004 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ yra nurodyta, kad slaugymas – slaugytojo veikla, padedanti uţtikrinti paciento pagrindines gyvybines veiklas pagal slaugos poreikius, bei jo atliekamos paskirtos gydymo, diagnostikos procedūros .[18]

Gyvybinės veiklos – tai asmens kasdieninės gyvenimo veiklos, iš kurių vienai sutrikus,

keičiasi asmens fizinė, psichikos ir socialinė būklė [27]

Slaugos poreikiai – tai pagrindiniai fiziologiniai, psichiniai ir socialiniai paciento,

šeimos, bendruomenės poreikiai, kuriems patenkinti reikalinga slaugytojo pagalba. Slaugos

poreikių nustatymas – slaugos proceso dalis, kuomet surenkama informacija apie paciento

sveikatą, šeimą, namų ir darbo aplinką, nustatomos sveikatos problemos ir slaugos poreikiai .[3] Slaugos poreikių vertinimas - tai informacijos apie esamas slaugos problemas ir reikalingus resursus rinkimas.[4] Slaugos poreikių nustatymas yra pirmoji viso slaugos proceso dalis ir svarbus dėl daugelio prieţasčių. Slaugos poreikiai gali atsirasti dėl fizinių socialinių, psichologinių ir dvasinių patirčių, kurios turi prognostinę vertę visos ligos metu: psichikos sveikatos pokyčiams, gyvenimo kokybei, bei jos kitimui ir ligos baigtims . Individualus pacientų poreikių vertinimas yra tinkamo pacientų aptarnavimo ir paslaugų plėtros pagrindą . Pirmosiomis slaugos poreikių vertinimo teorijų kūrėjomis laikomos V.A Henderson. (1996) ir D.E.Orem (1985). Jos teigia, kad vienas iš svarbiausių slaugytojo uţdavinių yra ligos poreikių sisteminis nustatymas. Poreikių vertinimas apima ne tik sisteminį poţiūrį į problemos nustatymą ir prieţastis, bet ir klinikinius sprendimus. Tuo remiantis slauga gali būti planuojama garantuojant paciento autonomiškumą ir išlaikant jo orumą . Sergančiųjų poreikiai turi būti vertinami visuminiu (holistiniu) poţiūriu, todėl pacientų poreikių vertinimą sudaro :

 fizinių poreikių vertinimas;

 psichologinių ir dvasinių poreikių vertinimas;  socialinių poreikių vertinimas.[27]

Visi poreikiai yra labai svarbūs, tačiau nė vieno iš jų negalima pradėti tenkinti, kol neišspręstos fizinės ir funkcinės problemos (simptomai). Svarbu išsiaiškinti ne tik tam tikrų simptomų intensyvumą, bet ir kaip juos jaučia kiekvienas ligonis individualiai. Socialinių poreikių vertinimas būtinas, rūpinantis sergančiuoju ir jo šeima yra labai svarbu išsaugoti nesuardytą šeimos vientisumą. Paprastai šeimos gali pasirūpinti sergančiojo poreikių tenkinimu, tačiau kritiniais momentais ir jiems gali prireikti slaugytojų pagalbos. Dvasinius poreikius pacientams yra gana sunku suformuluoti, todėl sunku ir įvertinti. Vertinant segančiųjų slaugos poreikius pirmiausia reikia nustatyti svarbiausius veiksnius, galinčius parodyti, kur slypi potenciali ar reali problema.

Kiekvienos ligos ir konkretaus ţmogaus atveju slaugos poreikiai skiriasi, todėl siekiant sukurti individualizuotą slaugos planą, svarbu įvertinti sergančiojo būklę bei jo poreikius. Pasitelkus į pagalbą sergančiuosius ir jų artimuosius, bendraujant su jaus kaip su visaverčiais partneriais, galima ligoniui suteikti neįkainojamą paramą, vertinant savo būklę, nusprendţiant, kiek jis pats dar gali padėti ir kiek profesionalios prieţiūros jam reikia.

2. TYRIMO METODAI IR METODOLOGIJA

2.1 Tyrimo charakteristika

Tyrimo metu naudotas specialiai šiam tyrimui sukurti trys klausimynai (ţr. priedas Nr. 1, Nr.2, Nr. 3), kurie po bandomojo tyrimo buvo perţiūrėti ir patvirtinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos komisijos. Šiais klausimynais buvo siekiama išsiaiškinti ar bendruomenės slaugytojų vedamoje slaugos dokumentacijoje atţymėti pacientų su dideliais slaugos poreikiais, atitinka pacientų visus esamus slaugos poreikius. Taip pat siekta išanalizuoti slaugos istorijų rašymo tvarkingumą, nuoseklumą ir tinkamumą bei pačių slaugytojų nuomonę apie jų vedamos slaugos dokumentacijos kokybę.

Atlikta konkrečios pacientų populiacijos – pacientų su dideliais slaugos poreikiai besigydančių namuose slaugos poreikiai ir jų dokumentavimas - mikrolygio analizė .

Tai vienmomentinis, aprašomojo pobūdţio tyrimas, kuris atliktas 6 etapais:

I etapas – mokslinės literatūros paieška LSMU ir Kauno viešosios bibliotekos informacijos ištekliuose, suvestiniuose Lietuvos bibliotekų kataloguose, duomenų bazėse. Rasta literatūra nagrinėta taikant aprašomąją analizę.

II etapas – klausimynų sudarymas. Remiantis literatūros analize buvo sukurti trys originalūs klausimynai: 1 pacientams, 1slaugos istorijų vertinimui ir 1 slaugytojams.

III etapas –tyrimo vykdymas.

Respondentams, sutikusiems dalyvauti tyrime, buvo pateiktos „asmens sutikimo“ bei „asmens informavimo“ formos (ţr. priedai Nr. 6, Nr. 7), kuriose jie supaţindinami su tyrimo tikslu, metodais, tyrimo eiga. Iškilus klausimams galėjo skambinti nurodytu telefonu. Anketos pildytos palatosenamuose pacientams patogiu laiku. Pacientams uţpildyti anketas padėjo tyrėja. Vienos anketos uţpildymas truko 30–40 min.

IV etapas – duomenų rinkimas ir duomenų bazės sudarymas MS Excel 2003 programa. V etapas – aprašomoji duomenų analizė, rezultatų aptarimas.

VI etapas – išvadų pateikimas.

Tyrimo apribojimai. Realizuojant netikimybinę tiriamųjų atranką, ne kiekvienas

populiacijos narys turėjo tikimybę patekti į tiriamųjų imtį, kadangi iš anksto buvo numatytas respondentų skaičius. Tad tyrime dalyvavo tik iškeltus kriterijus atitinkantys pacientai. Pateikiami duomenys neturėtų būti traktuojami kaip reprezentatyvūs visuminės pacientų su specialiaisiais

poreikiais ir slaugytojų pildančių jų dokumentaciją, populiacijos atţvilgiu. Atlikus uţsibrėţtus tikslus tyrimas nebuvo tęsiamas.

Tyrimo etikos principų uţtikrinimas. Atliekant tyrimą buvo laikomasi etikos principų.

Asmens sveikatos prieţiūros įstaigos vadovai, slaugytojos ir pacientai turėjo teisę apsispręsti dėl dalyvavimo tyrime.

1. Pradedant tyrimą, pirmiausia kreiptasi į gydymo įstaigos administraciją ir paprašyta

leidimo atlikti anketinę apklausą ir tyrinėti slaugos istorijas. Asmens sveikatos prieţiūros įstaigų slaugos vadovams, susipaţinus su atliekamo tyrimo tikslu ir uţdaviniais, buvo pristatytas tyrimo instrumentas – klausimynai – ir gautas gydymo įstaigų raštiški sutikimai. Kreiptasi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos komisiją ir gautas leidimas tyrimui atlikti.

2. Vykdant anketinę apklausą, visų pirma, vyko prisistatymas slaugytojams, kurie lanko

pacientus su specialiaisiais poreikiais namuose, paaiškintas, tyrimo tikslas. kam visa tai daroma. Tyrėjai supaţindinus slaugytojus su atliekamo tyrimo aspektais, buvo paklausiama, kurie jų lankomi pacientai atitinka išsikeltus kriterijus ir kurie pacientai sutiktų dalyvauti tyrime (taikytas savanoriškumo principas).

3. Pacientai, sutikę dalyvauti tyrime, buvo supaţindinti su anketa, jos turiniu. Taikytas anonimiškumo principas, perspėjant pacientus, kad jiems nereikia rašyti vardo ir pavardės.

2.2. Tyrimo metodų charakteristika

Tyrimas atliktas naudojant du metodus tai anketinę apklausą, ir Kontent turinio analizę.

Anketinės apklausos metodas patogus tuo, kad prieš pateikiant klausimyną respondentas

yra supaţindinamas su tyrimo tikslu, tolimesnio rezultatų panaudojimo galimybėmis bei paaiškinama, kad bus uţtikrinamas respondentų konfidencialumas ir anonimiškumas.

„Kontent“ turinio analizės metodas. Taikyta struktūrintoji turinio analizė, kai socialinė

informacija analizuojama naudojantis kiekybiniais indikatoriais. Buvo sukurtas klausimynas kurio pagalba įvertintos slaugytojų rašomų slaugos istorijų turiniai.

Tyrimo metodai.:

Duomenų rinkimo metodas. Duomenys rinkti atliekant apklausą raštu. Slaugos istorijos vertintos naudojant Kontent turinio analizės metodu.

Duomenų analizės metodas. Tyrimo rezultatams pateikti naudota aprašomoji statistinė

analizė. Tyrimo rezultatams pateikti naudojamas aprašomosios analizės metodas. Duomenų bazė

buvo sudaryta Microsoft Office Excel 2003 programoje bei analizuojama ir aprašoma. Aprašomosios duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose. Daugelyje jų

įvertinti poţymių pasikartojimo daţniai (proc.). Kai kurie duomenys pateikti absoliučiais skaičiais( n)

Slaugos poreikių vertinimo klausimynas. Klausimynas pacientams su specialiaisiais

slaugos poreikiais besigydantiems namuose sukurtas remiantis 2007 išleisto LR sveikatos ministro įsakymo “Dėl slaugos paslaugų ambulatorinėse asmens sveikatos prieţiūros įstaigose ir namuose teikimo reikalavimų patvirtinimo” prieduose esančia “Paciento slaugos poreikių namuose vertinimo” anketa, (Ţr. Priedas Nr. 5) bei Dambrauskienės R., Razbadausko A. ir Kiaunytės A. knygoje (2008) “Slaugos modelio praktinis taikymas” pateiktomis slaugos poreikių vertinimo metodikomis. Klausimyną sudaro klausimai apie 12 gyvybinių veiklų pagal N. Roper slaugos modelį. (Ţr. Priedas Nr. 1) klausimynas sukurtas siekiant įvertinti apklaustų pacientų dabar esančius slaugos poreikius. Anketavimas atliktas savaitės bėgyje, po paskutinio slaugytojos apsilankymo pas pacientą. Klausimyne vertintos šios gyvybinės veiklos :

Saugios aplinkos pritaikymas. Vertinti šie slaugos poreikiai: savirūpa, rega, klausa,

koordinacija, pusiausvyra, orientacija, namų aplinkos pritaikymas;

Bendravimas. Bendravimo veikla, sąmonė, gebėjimas mąstyti ir priimti sprendimus,

nerims baimė, agresyvumas, negatyvumas, liūdesys, ţinios apie ligą;

Kvėpavimas. Dusulys, kosulys, skrepliavimas, krūtinės skausmas;

Valgymas ir gėrimas. Savarankiškumas valgant, apetitas, pykinimas, vėmimas, rijimas,

burnos prieţiūra, burnos infekcija, dantų protezai.

Šlapinimas ir tuštinimas. Šlapinimasis, tuštinimas, viduriavimas, stoma, meteorizmas, Asmens higiena ir apranga. Viso kūno higieninė būklė, odos būklė, pragulos, kitos

ţaizdos, savarankiškumas atliekant higieną, odos parazitai, ţinios apie asmens higieną.

Kūno temperatūros reguliavimas. Kambario temperatūra, apsirengimo adekvatumas

temperatūrai, kūno temperatūra.

Judėjimas ir transportavimas. Judėjimo funkcijos įvertinimas, pagalbinių priemonių

poreikis, silpnumas, griuvimo rizika.

Laisvalaikio veikla. Uţimtumo poreikis. Lyties raiška. Šeimyninė padėtis.

Miegas. Miego kokybė, prabudimas naktį, migdomieji vaistai,

Paliatyviosios pagalbos poreikis. Poreikio būtinumas, kitų specialistų pagalba.[27] Klausimyne uţduoti papildomi klausimai:

 apie slaugytojos lankomumo daţnį;  apsilankymo laiko trukmę;

 asmens veiklą nuolatiniai prieţiūrai.

Taip pat vertinta dokumentinė slaugos istorijų pildymo dalis. Dokumentinė dalis vertinta remiantis 2007 išleisto LR sveikatos ministro įsakymo: “Dėl slaugos paslaugų ambulatorinėse asmens sveikatos prieţiūros įstaigose ir namuose teikimo reikalavimų patvirtinimo” prieduose esančia dokumentavimo forma – „Paciento slaugos namuose lapas, dokumentinė dalis“. (ţr. priedai Nr. 4)

Klausimynas slaugos istorijų turiniui vertinti. (ţr. priadai Nr. 2) Sukurtas klausimynas

siekiant įvertinti slaugos istorijų rašymo kokybę. Atskleidţiant istorijos rašymo reikalingų poreikių tikslumą, nuoseklumą, išpildymą, etiką ir pagrįstumą. Istorija nagrinėjama pagal Kontent analizės būdu sukurtą klausimyną. Analizuota visa slaugos istoriją nuo pat rašymo pradţios. Taip pat buvo vertintas slaugos istorijose aprašomų pacientų slaugos poreikių vertinimas atliktas pagal pacientų slaugos poreikių vertinimo klausimyną. Šis vertinimas atliktas vertinant naujausią slaugytojos įrašą slaugos istorijoje. Todėl apklausti pacientai ir istorijos vertintos savaitės bėgyje po paskutinio slaugytojo apsilankymo namuose pas pacientą su specialiaisiais poreikiais, tam, kad slaugos poreikių vertinimas nebūtų iškraipytas.

Klausimynas slaugytojoms. (ţr. priedas Nr. 3 )Sudarytas anoniminis klausimynas

slaugytojams siekiant įvertinti slaugytojų poţiūrį apie atliekamą slaugos dokumentavimą. Slaugytojų klausimyną sudaro 2 dalys:

1. Sociodemografiniai respondentų duomenys: amţius, lytis, darbo staţas, išsilavinimas 2. Slaugytojų poţiūris į slaugos dokumentavimą

2.3. Tyrimo medţiaga

Tyrimo populiacija – tikslioji, respondentai pasirinkti tikslingai iš trijų privačių šeimos

klinikų, kurios sudariusios sutartis su Valstybinė ligonių kasa dėl teikiamų paslaugų apmokėjimo, todėl teikiamos paslaugos bendruomenėje apmokomos kaip viešniose įstaigose - poliklinikose. Pasirinktos 11 skirtingų šeimos gydytojų apylinkių, siekiant uţtikrinti rezultatų teisingumą.(ţr.1 pav.)

1 pav. Tyrimo imties paskirstymas

Tyrimo imtis – patogioji netikimybinė. Kiekvienam populiacijos nariui nėra tikimybės

patekti į tiriamųjų imtį. Todėl pateikiami duomenys nebus traktuojami kaip reprezentatyvūs visuminės asmenų, turinčių specialiųjų poreikių ir visų slaugytojų rašančių šių pacientų slaugos istorijas, populiacijos atţvilgiu. Imties dydis: apklausta 33 pacientai su specialiaisiais poreikiais. Išanalizuotos 33 slaugos istorijos, vedamos apklaustiems pacientams ir apklausta 11 slaugytojų, kurie veda apklaustų pacientų istorijas. (ţr. 2 pav. )

2 pav. Suminis imties pavaizdavimas

2 klinika

33 pacientai 11 slaugytojų

1 klinika

3 klinika

Įvertintos 33 slaugos istorijos, kurias rašo

apklausti slaugytojai, apklaustiems pacientams Apklausta po 3 pacientus iš 11 skirtingų

Šeimos gydytojų apylinkių

Apklausta 11 slaugytojų, lankančių šiuos pacientus

Tyrime dalyvaujantys pacientai turėjo atitikti šiuos kriterijus:

 Pacientai yra sąmoningi ir samprotaujantys;  Pacientai turi gydytis namuose;

 Pacientai turi fizinę negalią;

 Pacientams įstatymo nustatyta tvarka turi būti nustatytus nuolatinės slaugos poreikius. Netirti tie pacientai, kurie nesupranta lietuviškai, yra neraštingi ir kurių kognityviniai gebėjimai bei kalbėjimo funkcijos yra sutrikę. Taip pat gautas ţodinis slaugytojų lankančių šiuos pacientus namuose leidimas apklausti išsirinktus pacientus.

Pacientų demografinė charakteristika. Atliekant tyrimą buvo svarbu ţinoti respondentų

demografinius duomenis, kurie iš dalies sąlygoja ir tyrimo duomenis. Respondentų imtis lytiškumo poţiūriu yra mišri, nes apklausoje dalyvavę respondentai yra ir vyriškos, ir moteriškos lyties. Iš viso tyrime dalyvavo 33 pacientas su nuolatinės slaugos poreikiais. Iš jų 18 (55 proc. ) vyrų ir 15 (45 proc. ) moterų.(ţr. 3 pav. )

55% 45%

Vyrai Moterys

3 pav. Pacientų paskirstymas pagal lytį

Taip pat domėtasi, kiek metų pacientai turi nustatytus specialiuosius nuolatinės slaugos poreikius. Išanalizavus duomenis daugiau kaip pusė respondentų (60 proc.) nustatytus specialiuosius nuolatinė slaugos poreikius turi daugiau nei trys metai. 3 respondentai (10 proc.) specialiuosius nuolatinės slaugos poreikius nustatytus turi vos metai ir 30 proc. visų apklaustų pacientų specialiuosius nuolatinės slaugos poreikis turi 2 metus. Taip pat išanalizavome ir pacientų pasiskirstymą pagal amţių. Daugiausia (33 proc.) pacientų buvo daugiau nei 71 m. amţiaus. Vienas pacientas buvo 25- 30 m. amţiaus. Po tris pacientus buvo iš 51- 55 m. intervalo,

bei 56-60 m. intervalo. Taigi 23 proc., buvo iki 71 m. ribos bei 10 pacientų senesnių nei 71 m. amţius. (ţr. 1 lentelė)

1 lentelė. Tirtų pacientų sociodemografinė charakteristika

Poţymis Pacientai n33 (%) Amţiaus grupės 25 – 30; 1 (3%) 41 – 45 2 (7%) 46-50 m. 1 (3%) 51-55 m. 3(10%) 56 – 60 m. 3 (10%) 61- 65 m. 5(17%) 66-70m. 5(17%) Daugiau nei 71 m. 10(33%)

Specialiųjų nuolatinės slaugos poreikių nustatymo laikas

1 metai ; 3 (10%)

2 metai 10 (30 %)

Daugiau nei 3 metai 20 (60%)

Slaugytojų demografinė charakteristika. Visi apklausti slaugytojai yra moterys.

Analizuojant slaugytojus pagal amţių, darbo staţą ir lytį gauta : 18 proc. slaugytojų buvo nuo 31- 35 m. amţiaus, 3 slaugytojai (27proc.) buvo nuo 36- 40 m. amţiaus, 4 slaugytojai (37proc.) buvo 41- 45 m. amţiaus intervale, bei 2 slaugytojai (18 proc.) buvo 46- 50 m. amţiaus intervale. Analizuojant slaugytojų imtį pagal darbon staţą daugiausia apklaustųjų slaugytojų dirba jau 13

-15 metų (55 proc.), 18 proc. visų slaugytojų dirba 9-12 m. ir tiek pat slaugytojų dirba 6-8 m. slaugytojo darbą. Vienas iš apklaustų slaugytojas dirba tik 2-5 metus. (ţr. 2 lentelė )

2 lentelė. Tirtų slaugytojų sociodemografinė charakteristika

Poţymis Slaugytojai n11 (%) Lytis, moterys; 11 (100 %) Amţiaus grupės 31 – 35; 2 (18%) 36– 40; 3 (27%) 41 – 45 4 (37%) 46-50 m. 2 (18%) Darbo staţas m. 2 – 5; 1(9%) 6 – 8; 2(18%) 9-12; 2(18%) 13-15. 6(55%)

Analizuojant respondentus pagal išsilavinimą: daugiausia 55 proc.(n= 6) respondentų turėjo profesinį (med. mokyklos) išsilavinimą, 9 proc. (n= 1) buvo įgijusios aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei 36 proc. (n= 4) turėjo aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. (ţr.2 pav.).

55% 9% 36% Profesinis (med. mokyklos) Aukštasis universitetinis išsilavinimas Aukštasis neuniversitetinis Slaugytojų išsilavinimas

5 pav. Slaugytojų išsilavinimas

Apibendrinimas. Galima teigti, kad tyrime dalyvavo slaugytojos visos moterys, turinčios nuo 36 iki 45 metų,, kurių išsilavinimas daugiausia yra profesinis (med. mokyklos), bei darbo stažas bendruomenės slaugytojų yra 13- 15 metų.

3. TYRIMO REZULTATAI

Pacientų slaugos poreikių vertinimas ir dokumentavimas yra svarbi slaugos proceso dalis, tačiau dabartiniu metu slaugos dokumentavimo kokybei skiriama maţai dėmesio. Šiame darbe siekiama atskleisti ar teisingai ir išsamiai bendruomenės slaugytojai rašo slaugos istorijas, kaip įvertinama paciento būklę, ar nustatyti paciento slaugos poreikiai atitinka įrašus slaugos istorijoje, t.y. ar atitinka realybę.

3.1 Slaugos istorijų rašymo analizė

Svarbi slaugos proceso dalis dokumentavimas. Slaugos dokumentavimo sistema turi būti paţangi ir atitikti tobulėjančią slaugos praktiką.

Siekiant įvertinti slaugytojų slaugos istorijų rašymo kokybę, buvo sudaryta originali vertinimo anketa, kurioje suformuoti rašymo nuoseklumo, tikslumo ir pildymo kriterijai.

Visų pirma vertintas dokumentinė slaugos istorijų pildymo dalis. Dokumentinė dalis vertinta remiantis 2007 išleisto LR sveikatos ministro įsakymo: “Dėl slaugos paslaugų ambulatorinėse asmens sveikatos prieţiūros įstaigose ir namuose teikimo reikalavimų patvirtinimo” prieduose esančia dokumentavimo forma – „Paciento slaugos namuose lapas, dokumentinė dalis“.

Kaip atskleidė tyrimo rezultatai, visi slaugytojai slaugos istorijose rašė paciento vardą, pavardę, slaugomo paciento gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą, asmens sveikatos prieţiūros įstaigą, kontaktinio asmens vardą, pavardę, telefono numerį bei jo gyvenamąja vietą. Nebuvo uţpildyti šios pacientų slaugos istorijos skiltys: „Bendruomenės slaugytojo vardas,

pavardė, kontaktinis telefono numeris“, „Socialinio darbuotojo vardas, pavardė, telefono numeris“, „Kitų specialistų, kurie teikia paslaugas, vardas, pavardė, telefono numeris“. 34

proc.(n=11) slaugos istorijų nebuvo paţymėta pirmo apsilankymo data, 66 proc. istorijų ši skiltis uţpildyta. Maţiau nei pusė (44 proc.) slaugos istorijų nėra ir paciento kontaktinio numerio. 68 proc. slaugos istorijų nėra nurodyta gydančio gydytojo vardo ir pavardės. 35 proc. visų analizuotų slaugos istorijų nėra nurodyta medicininė diagnozė, ligos, kuriomis pacientas serga. 74 proc. slaugos istorijose nėra paciento parašo, kuris yra kaip sutikimas bendruomenės slaugytojui lankytis namuose ir teikti įvairias medicinines paslaugas. Nėra ir atsakingo uţ pacientą su

specialiaisiais nuolatinės slaugos poreikiais nuolatinę prieţiūrą atliekančio asmens sutikimą, patvirtinančio parašo.(ţr. 3 lentelė).

3 lentelė. Paciento slaugos namuose lapo dokumentinės dalies uţpildymo analizė Paciento slaugos istorijos

dokumentinės dalies skiltys

Nagrinėtos slaugos istorijose

Taip, paţymėta /yra Ne, nepaţymėta /ne

Slaugomo paciento vardas, pavardė

100 proc. -

Pirmojo apsilankymo data 66 proc. 34 proc.

Slaugomo paciento gimimo metai

100 proc. -

Gyvenamosios vietos adresas 100 proc. -

Asmens telefono numeris 56 proc. 44 proc.

Asmens sveikatos prieţiūros įstaiga, kurią ligonis pasirinko

100 proc. -

Šeimos gydytojo (gydančio gydytojo) vardas, pavardė, telefono numeris

32 proc. 68 proc.

Bendruomenės slaugytojo vardas, pavardė, telefono numeris

- 100 proc.

Socialinio darbuotojo vardas, pavardė, telefono numeris

- 100 proc.

Kitų specialistų, kurie teikia paslaugas, vardas, pavardė, telefono numeris

- 100 proc.

Kita svarbi informacija (liga, kuri diagnozuota pacientui, ir kt.)

65 proc. 35 proc.

Kontaktinio asmens vardas, pavardė; Gyvenamoji vieta, Telefono numeris

100 proc. -

Sutikimas slaugos paslaugoms gauti, patvirtinimas parašu.

Analizuojant slaugos istorijose dokumentuotus pacientų slaugos poreikius pagal sudarytą vertinimo anketą nustatyta, kad 28 (85 proc.) pacientų slaugos istorijos rašomos nenuosekliai – nenurodoma slaugos problema, nenurodoma problemos prieţastis ir nenurodoma kai ši problema sprendţiama. Sekančio apsilankymo metu nurodoma nauja slaugos problema, o rašoma kaip yra sprendţiama pirmoji (ankstesnė) slaugos problema.. Kitose 5 slaugos istorijose pacientų poreikiai ir problemos aprašomos nuosekliai - kiekvieną kart aptariama anksčiau nustatyta slaugos problema ir nurodomi kokie buvo problemos sprendimo būdai, bei įvardinama nauja slaugos problema ( ţr. 4 lentelė).

4 lentelė. Slaugos istorijų rašymo problematika Slaugos istorijų pildymo

problema

Paaiškinimas

Nenuoseklus slaugos pildymas

(28 iš 33 slaugos istorijų)

Įvardinta slaugos problema nėra aprašoma, analizuojama ir

sprendţiama. Kito slaugytojos apsilankymo metu išryškėja, jog yra išlikusi ankstesnė slaugos problema ir papildomai atsiradusi nauja slaugos problema. Senoji problema pradedama spręsti, naujoji ignoruojama.

Nėra rašomos slaugos diagnozės

(33 iš 33 slaugos istorijų)

Vietoj slaugos diagnozės rašoma slaugos problema.

Nevertinami ir neaprašomi paciento poreikiai pagal nustatytą formą

(33 iš 33 slaugos istorijų)

Paciento slaugos poreikių namuose vertinimas pagal nustatytą ir patvirtintą formą (vertinti visas 12 gyvybinių veiklų ) nėra vykdomas. Nuoseklus vertinimas atliktas pirmo apsilankymo pas pacientą metu. Kitų apsilankymų pas pacientą metu vertinamos pavienės gyvybinės veiklos ir uţrašomos problemos

Nėra pildomi slaugos planai Nustatytoms slaugos problemoms nėra sudaryti slaugos planai. Vėliau slaugos poreikiai nėra vertinti.

Slaugos istorijos pildomos surašant „apsilankymo statusą“

Visi tirti pacientų klinikiniai statusai rašomi 025/a formoje, daţniausiai vizitas aprašomas trumpai: nusakoma paciento

savijauta, AKS uţfiksavimas, ŠSD uţfiksavimas, vaistų vartojimo kontrolė, skausmo buvimas/ nebuvimas bei atlikta procedūra pvz. kraujo paėmimas, ţaizdos perrišimas,.

Kaip nurodyta 4 lentelėje, visose slaugos istorijose yra rašoma tik slaugos problema „vidurių uţkietėjimas“, „nemiga“, „skausmas“, „pragula“, „nerimas“, tačiau galima šių problemų prieţastis nenurodoma. Neteisingai rašomos slaugos diagnozės.

Visose analizuotose slaugos istorijose slaugos poreikiai nėra vertinami pagal LR sveikatos ministro minėtą įsakyme nurodytą slaugos poreikių vertinimo formą. Slaugos poreikiai vertinti slaugytojo tik pirmo apsilankymo pas pacientą metu, tačiau analizė atskleidė, kad slaugos poreikiai nuolat kito ir jie įvardijami tik pavieniais atvejais. Visuminis, nuoseklus, poreikių įvertinimas nebuvo atliekamas.

Visi slaugytojai apsilankę pas pacientą rašo paciento statusą „tradiciniu medicininiu statusu“ ir rašomas 025/a formoje. Statusai daţniausiai aprašomi trumpai: nusakoma paciento savijauta, AKS uţfiksavimas, ŠSD uţfiksavimas, vaistų vartojimo kontrolė, bei atlikta procedūra pvz. kraujo paėmimas, ţaizdos perrišimas. Vertinant įrašus nustatyta, kad visi slaugytojai savo apsilankymo metu dokumentuoja paciento savijautą nusakančius ţodţius: „savijauta nepakito“, savijauta normali“, „pacientė atrodo gerai“, „būklė stabili“, „pacientui viskas gerai“, taip pat pamatuojamas kraujospūdis ir širdies susitraukimų daţnis. (ţr. 5 lentelė). Pagal patvirtintą „Slaugos paslaugų namuose sąrašą“ rašo atliktas slaugos intervencijas, uţ kurias apmoka Teritorinės ligonių kasos.

5. Lentelė. Slaugytojų paciento statuso rašymo vertinimas Paciento klinikiniai

poţymiai

Įrašų vertinimas

Savijauta Tirtose slaugos istorijose vizito aprašas pradedamas, „savijauta nepakito“, savijauta nepablogėjo“, „savijauta patenkinama“, „savijauta gera“, „savijauta normali“, „jaučiasi gerai“, „pacientė atrodo gerai“.

AKS Kiekvieno apsilankymo metu visose slaugos istorijose nurodomas pamatuotas AKS.

ŠSD Kiekvieno apsilankymo metu visose slaugos istorijose nurodomas išskaičiuotas ŠSD.

Skausmas Nenaudojant jokių skausmo vertinimo skalių, trumpai parašoma ar pacientui skaida, neskauda.

Įvertinus visas pasirinktas formas 025/a, galima teigti, kad slaugytojai visada ir visose savo įrašą uţtvirtina parašu ir štampu, bei išlaikomi slaugytojo, apsilankymų pas pacientą intervalai: apsilankoma vieną kart per mėnesį išlaikant 3 – 3,5 savaitės intervalą.

Apibendrinimas. Slaugytojai dokumentinėje slaugos istorijų dalyje ne visas skirsnius užpildo. Įvardinta slaugos problema nėra aprašoma, analizuojama ir sprendžiama. Vietoj slaugos

diagnozės parašoma slaugos problema. Nustatytoms slaugos problemoms nėra sudaryti slaugos planai Nepakankamai išsamiai rašo pacientų statusus.

3.2. Pacientų su specialiaisiais nuolatinės slaugos poreikiais poreikių atitikimo

analizė pagal paciento gyvybines veiklas ( N. Roper slaugos modulis)

Siekiant įvertinti, kaip nustatomi ir dokumentuojami pacientų su specialiaisiais nuolatinės slaugos poreikiais. Buvo išanalizuotos slaugos istorijos, kuriose slaugytojai nurodo, jų nuomone esančius nuolatinės slaugos poreikius. Taip pat buvo apkalsti pacientai ir įvertinant jų poreikiai pagal 12 gyvybinių veiklų.

Visų pirma įvertinome saugios aplinkos palaikymo gyvybinę veiklą. Šioje veikloje vertinti 7 slaugos poreikiai : savirūpa, rega, klausa, koordinacija, pusiausvyra, orientacija, namų aplinkos pritaikymas. Kaip atskleidė tyrimas 5 iš septynių poreikių slaugytojų slaugos istorijoje įvertinti netinkamai. Labiausiai išsiskyrė pacientų nuomonė savirūpos poreikio vertiname. 82,9 proc. pacientų nurodė, kad „pats visiškai neapsitarnauja“ ir tik 21,5 proc. slaugos istorijose tai buvo paţymėta. Tuo tarpu net 66,3 proc. slaugytojų istorijose buvo nurodyta, kad pacientai „iš

dalies atsitarnauja pats“. (ţr. 3 pav.)

12.2% 0.0% 66.3% 18.1% 21.5% 82.9%

Apsitarnauja pats Iš dalies apsitarnauja pats Pats visiškai neapsitarnauja Paciento nurodytas poreikis Slaugytojų slaugos istorijoje nurodytas poreikis

3 pav. Savirūpos poreikio vertinimas pacientų ir slaugytojo atţvilgiu

Analizuojant regos ir klausos poreikius tiek slaugytojai tiek pacientai slaugos poreikius nurodė beveik vienodai. Vertinant klausos būklę 98,7 proc. slaugos istorijose buvo paţymėta, kad pacientas girdi blogai ir 84,3 proc. pacientų nurodė, kad girdi blogai. 11,3 proc. slaugytojų nurodė, kad su klausa problemų nėra ir 16,7 proc. pacientų nurodė, kad girdi gerai. Vertinant regą

87,0 proc. slaugytojų savo istorijose paţymėjo, kad reikalingi pacientams akiniai, 86,3 proc. pacientų taip pat nurodė, kad jiems reikia akinių. 23,0 proc. slaugos istorijose nebuvo nurodyta, kad pacientams akiniai nereikalingi, tam pritarė ir 12,7 proc. pacientų. (ţr. 4 pav.)

12.7% 86.3% 16.7% 84.3% 23.0% 87.0% 11.3% 89.7% Akiniai nereikalingi Akiniai reikalingi Girdi gerai Girdi blogai R e g a K la u sa

Pacientai Slaugos istorijose paţymėta

4 pav. Regos ir klausos slaugos poreikio vertinimas pacientų ir slaugytojų nuomone

Vertinant koordinaciją ir pusiausvyrą daugiau kaip trys ketvirtadaliai pacientų (atitinkamai 86,7 proc. ir 90,3 proc.) nurodė, kad ši veikla sutrikusi. 87,3 proc. pacientų orientacija laike, vietoje ir erdvėje nėra sutrikusi. 85,8 proc. slaugytojai slaugos istorijose taip pat nurodė, kad ši veikla nėra sutrikusi. (ţr. 5 pav.)

86.7% 14.3% 90.3% 9.7% 13.7% 87.3% 53.8% 37.2% 92.3% 8.7% 15.2% 85.8% Sutrikusi Nesutrikusi Sutrikusi Nesutrikusi Sutrikusi Nesutrikusi K o o rd in a c ija P u s ia u s v y ra O ri e n ta c ija

Pacientai Slaugos istorijose paţymėta

5 pav. Orientacijos, koordinacijos, pusiausvyros poreikių vertinimas pacientų ir slaugytojų poţiūriu

Analizuojant namų aplinkos pritaikymo poreikį, buvo gauti šie duomenys : 97,2 proc. pacientų teigė, kad jiems jau nebereikia pritaikyti namų aplinkos, nes ji jau pritaikyta, tai nurodė slaugos istorijose ir slaugytojos (87.3 proc.). Tačiau et 86,7 proc. pacientų nurodė, kad jiems reikia įvairių pagalbinių priemonių, 23,8 proc. slaugos istorijose nurodyta, kad šiems pacientam reikia pagalbinių priemonių, siekiant uţtikrinti saugumą. (ţr. 6 pav. ).

86.7% 87.3% 23.8% 97.2% Pagalbinių priemonių reikia Nereikalinga pakeisti

namų aplinką, ji jau pakeista

Pacientai Slaugos istorijose paţymėta

6 pav. Namų aplinkos pritaikymo ir pagalbinių priemonių poreikis, pacientų ir slaugytojų poţiūriu

Tam, kad tiksliau įvertinti slaugytojų rašomos dokumentacijos kokybę pacientų buvo klausta ar saugios aplinkos gyvybinėje veikloje buvo problemų praeityje. Kaip atskleidė tyrimo rezultatai beveik visiems (93,0 proc.) pacientams buvo problemų namų aplinkos pritaikyme. Taip pat 93,0 proc. pacientų nurodė koordinacijos sutrikimus. (ţr. 7 pav.)

52.5% 15.0% 12.3% 56.5% 49.7% 19.5% 89.5% 89.5% 26.5% 15.5% 89.7% 53.5% 93.0% 93.0% Savirūpa Rega Klausa Koordinacija Pusiausvyra Orientacija Namų aplinkos pritaikymas

Slaugytojų slaugos istorijoje nurodytas poreikis Paciento nurodytas poreikis

7 pav. Saugios aplinkos pritaikymo gyvybinės veiklos uţtikrinimo problemų buvimo praeityje vertinimas

Bendravimo gyvybinės veiklos vertinimas. Bendravimo gyvybinę veiklą gali įtakoti

aukščiau išanalizuoti klausos, regos sutrikimai, kurie, daugiau kaip trims ketvirtadaliams pacientų yra sutrikę. Tačiau šiai gyvybiniai veiklai palaikyti yra svarbi ir sąmonė, gebėjimas mąstyti, jaučiamas nerimas, baimė. Taip pat šioje veikloje yra vertinama: liūdesys, agresyvumas bei turimos ţinios apie ligą. Kaip atskleidė gauti tyrimo rezultatai nei vienam iš pacientų nėra sutrikusi sąmonė. 93,8 proc. pacientų bendravimas yra normalus, nesutrikęs, bei 7,2 proc. (n= 2) pacientų bendravimas yra iš dalies sutrikęs. Kaip nurodė patys pacientai, po insulto, buvo sutrikusi kalba ir jie iš naujo mokėsi kalbėti. Slaugytojai visose slaugos istorijose paţymėjo, kad apklaustų pacientų bendravimo veikla ir poreikiai yra normalūs. (Ţr. 8 pav.)

93.8% 7.2% 100.0% 100.0% 0 100.0% Normalus iš dalies sutrikęs Nesutrikusi B e n d ra v im a s S ąm on ė

Pacientai Slaugos istorijose paţymėta

8 pav. Pacientų bendravimo poreikių vertinimas pagal slaugytojų ir pacientų poţiūriu

Siekiant labiau atskleisti bendravimo gyvybinės veiklos ypatumus pacientų buvo klausta apie liūdesį, nerimą baimę, gebėjimą mąstyti, priimti sprendimus ir pacientų agresyvumą. 93,3 proc. pacientų teigė jaučiantys nuolatinį liūdesį, tačiau tik 53,8 proc. slaugytojų pacientų slaugos istorijose tai paţymėjo. 47,2 proc. slaugytojų slaugos istorijose šio fakto nebuvo paminėjusios. 83,1 proc. slaugytojų nurodė, kad pacientams nebūna agresyvumo, negatyvumo priepuolių, tačiau kiek daugiau nei pusė pacientų, ( 56,0 proc.) nurodė, kad tokie priepuoliai, o ypač negatyvumo nuotaikos jiems daţnos. 92,0 proc. pacientų nurodė, kad jaučia baimę, nerimą. Tačiau 74 proc. slaugytojų lankančių šiuos pacientus namuose šio poreikio slaugos istorijoje nenurodė, ir neanalizavo ir tik 26,0 proc. slaugytojų nurodė, kad jų lankomi pacientai jaučia nerimą ir liūdesį. Vertinant pacientų gebėjimą mąstyti ir priimti sprendimus, tiek pacientų tiek slaugytojų duomenys beveik sutapo. 91,2 proc. pacientų nurodė, kad dar geba mąstyti ir priimti sprendimus. Taip nurodė ir 83,8 proc. slaugytojų šiuos pacientus kas mėnesį lankančius namuose. Vertinant

pacientų ţinių apie savo ligą, sveikatą ir slaugą pakankamumą, net 63,8 proc. pacientų nurodė, kad jų ţinios geros, 17,2 proc., kad ţinios apie ligą yra pakankamos ir 10 proc. pacientu nurodė, kad ţinios yra nepakankamos. Slaugytojai pacientų ţinių apie ligą ir sveikatą poreikio nevertino nei vienoje iš slaugos istorijų ir nesidomėjo. (ţr. 9 pav. ir10 pav. )

83.8% 17.2% 92.0% 8.0% 56.0% 44.0% 93.3% 6.7% 91.2% 9.8% 26.0% 74.0% 17.9% 83.1% 53.0% 47.0% Yra Nėra Yra Nėra Yra Nėra Yra Nėra G eb ėj im as m ąs ty ti ir p ri ri m ti s p re n d im u s N e ri m a s ,b ai m ė A g re s y v u m a s , n e g a ty v u m a s Li ūd es ys

Pacientai Slaugos istorijose paţymėta

9 pav. Bendravimo gyvybinės veiklos poreikių vertinimas pacientų ir slaugytojų poţiūriu

63.8% 17.2% 10.0% Geros Pakankamos Nepakankamos Pacientai

10 pav. Ţinių pakankamumo apie savo ligą, sveikatą ir slaugą vertinimas pacientų nuomone

Analizuojant buvusius slaugos poreikius pacientų gyvenime išryškėjo, kad pacientai praeityje buvo sunerimę ir baiminosi dėl savo ateities (89,0 proc.). Taip nurodė net 93,5 proc. pačių pacientų, jie ir praeityje jautė nuolatinę baimę.16,3 proc. pacientams buvo sutrikusi sąmonė, tačiau slaugos istorijose tai nėra paţymėta. Taip pat net 84,7 proc. pacientų nurodė, kad

negatyvumas ir agresyvumas buvo slaugos problema ir praeityje, tačiau tik 19,7 proc. slaugytojų slaugos istorijose tai yra paţymėta. 56,3 proc. pacientų nurodė, kad jie nepakankamai praeityje ţinojo apie savo ligą, sveikatą ir slaugą. (Ţr. 11 pav. )

12.5% 0.0% 32.3% 16.5% 19.7% 49.5% 8.3% 39.5% 16.5% 55.5% 89.0% 84.7% 56.3% 93.5% Bendravimas Sąmonė Gebėjimas mąstyti ir priimti

sprendimus Nerimas Agresyvumas, negatyvumas Liūdesys Ţinios apie ligą

Slaugytojų slaugos istorijoje nurodyti buvę poreikiai Pacientų nurodyti buvę poreikiai

11 pav. Bendravimo gyvybinės veiklos slaugos poreikių vertinimas praeityje pacientų ir slaugytojų poţiūriu

Kvėpavimo gyvybinės veiklos vertinimas. Šioje gyvybinėje veikloje vertinamas kosulys,

dusulys, skrepliavimas, bei krūtinės angina. Apklausti pacientai nurodė, kad jie šiuo metu nejaučia nei krūtinės skausmo nei nėra jiems skrepliavimo. Tačiau 12,9 proc. pacientų nurodė, kad šiuo metu vargina kosulys. Slaugytojai šio sutrikimo nepaţymėjo savo slaugos istorijose. 26,8 proc. pacientų nurodė, kad juos vargina dusulys ir 15,9 proc. slaugos istorijose šis poreikis buvo nurodytas. (ţr. 12 pav.) 26.8% 12.9% 0.0% 100.0% 0.0% 100.0% 100.0% 0.0% 100.0% 0.0% 100.0% 74.2% 88.1% 85.1 15.9% Yra Nėra Yra Nėra Yra Nėra Yra Nėra D u s u ly s K o s u ly s S k re p lia v im a s K rū tin ės s k a u s m a s

Pacientai Slaugos istorijose paţymėta

12 pav. Gyvybinės veiklos, „kvėpavimas“ slaugos poreikių vertinimas pagal slaugytojų ir pacientų poţiūrį

Taip pat vertintas ir kvėpavimo veiklos buvusių slaugos poreikių kaita. Kaip atskleidė tyrimo rezultatai 59,5 proc. visų pacientų nurodė, kad praeityje yra buvęs dusulys, tačiau nagrinėtose slaugos istorijose tik 32,5 proc. slaugytojų tai dokumentavo. 36,5 proc. pacientų nurodė, kad buvo ir kosulys. Analizuojant slaugytojų ankstesnius įrašus, tik 24,6 proc. slaugos istorijose yra paminėtas šis kvėpavimo veiklos poreikis. Tačiau praeityje skrepliavimą slaugos istorijose nurodė 22,3 proc. slaugytojų ir 15,5 proc. pacientų. (ţr. 13 pav.)

32.5% 24.6% 22.3% 0.0% 59.5% 36.5% 15.5% 9.0% Dusulys Kosulys Skrepliavimas Krūtinės skausmas

Slaugytojų slaugos istorijoje nurodyti buvę poreikiai Pacientų nurodyti buvę poreikiai

13pav. Kvėpavimo gyvybinėje veikloje buvę slaugos poreikiai pacientų ir slaugytojų poţiūriu

Miegas svarbus asmens gyvenimo kokybės palaikymo elementas. Miegojimo gyvybinei

veiklai turi įtakos daugelis biologinių ir fiziologinių veiksnių. Labai svarbūs biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Miego gyvybinės veiklos vertinime yra svarbu suţinoti: ar pacientas vartoja vaistus dėl miego, prabudimo naktį arba anksti ryte daţnumą bei ar miegas yra sutrikęs ar nėra sutrikęs.

Kaip atskleidė tyrimas 76,2 proc. pacientams miegas yra sutrikęs, nekokybiškas, tačiau tik 44,2 proc. slaugytojų slaugos istorijose tai nurodė. Paklausti pacientai ar vartoja vaistus miego kokybei pagerinti net 68,9 proc. visų apklaustų pacientų nurodė, kad vaistus vartoja, 12,1 proc. pacientų nurodė, kad vaistų nevartoja. 82,6 proc. slaugytojų savo slaugos istorijose paţymi kad „pacientai daţnai pabunda anksti ryte“. 52,6 proc. pacientų, kad anksti ryte pabusti tik kartasi pasitaiko. (ţr. 14 pav.)