ALPRAZOLAMO, DIKLOFENAKO IR HALOPERIDOLIO MIŠINIO ANALIZĖ PLONASLUOKSNĖS IR EFEKTYVIOSIOS SKYSČIŲ CHROMATOGRAFIJOS METODAIS

FARMACIJOS FAKULTETAS

ANALIZINĖS IR TOKSIKOLOGINĖS CHEMIJOS KATEDRA

MIGLĖ PROČKIENĖ

ALPRAZOLAMO, DIKLOFENAKO IR HALOPERIDOLIO MIŠINIO

ANALIZĖ PLONASLUOKSNĖS IR EFEKTYVIOSIOS SKYSČIŲ

CHROMATOGRAFIJOS METODAIS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: Doc. Dr. Andrejus Ževžikovas _________ _______ (Parašas) (Data)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

ANALIZINĖS IR TOKSIKOLOGINĖS CHEMIJOS KATEDRA

TVIRTINU: Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis

Data

ALPRAZOLAMO, DIKLOFENAKO IR HALOPERIDOLIO MIŠINIO

ANALIZĖ PLONASLUOKSNĖS IR EFEKTYVIOSIOS SKYSČIŲ

CHROMATOGRAFIJOS METODAIS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: Doc. Dr. Andrejus Ževžikovas _________ _______ (Parašas) (Data) Kaunas, 2017 Darbą atliko Magistrantė Miglė Pročkienė Data Recenzentas

Vardas Pavardė Parašas Data

Turinys

SANTRAUKA ... 5

SANTRUMPOS ... 8

1. ĮVADAS ... 9

2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

2.1. Alprazolamo, diklofenako ir haloperidolio vartojimo paplitimas ... 11

2.1.1. Alprazolamo, diklofenako ir haloperidolio vartojimo paplitimas Lietuvoje ... 11

2.1.2 Alprazolamo, diklofenako ir haloperidolio vartojimo paplitimas Baltijos šalyse ... 13

2.1.3 Vaistinių medžiagų suvartojimo statistikos palyginimas su ligomis, kurių gydymui jos yra skiriamos ... 15

2.3 Apsinuodijimo bei piktnaudžiavimo atvejai medikamentais Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose ... 17

2.4. Bendrosios žinios apie vaistines medžiagas ... 19

2.4.1. Alprazolamas ... 19

2.4.2. Diklofenakas ... 19

2.4.3. Haloperidolis ... 20

2.5. Vaistinių medžiagų farmakologinis poveikis ... 21

2.5.1. Alprazolamas ... 21

2.5.2. Diklofenakas ... 21

2.5.3. Haloperidolis ... 21

2.6. Vaistinių medžiagų metabolizmas ir farmakokinetika ... 22

2.6.1. Alprazolamas ... 22

2.6.2. Diklofenakas ... 23

2.6.3. Haloperidolis ... 24

2.7. Vaistinių medžiagų nepageidaujami reiškiniai, apsinuodijimo simptomai ir toksinės koncentracijos ... 25

2.7.2. Diklofenakas ... 27

2.7.3. Haloperidolis ... 28

2.8. Alprazolamo, diklofenako ir haloperidolio kokybinis vertinimas plonasluoksnės chromatografijos metodu ... 31

2.8.1. Plonasluoksnė chromatografija (PC) ... 31

2.8.2. Plonasluoksnės chromatografijos metodikos, tinkamos identifikuoti alprazolamą, diklofenaką arba haloperidolį ... 31

2.9. Alprazolamo, diklofenako ir haloperidolio kokybinis vertinimas efektyviosios skysčių chromatografijos metodu ... 32

2.9.1. Efektyvioji skysčių chromatografija (ESC) ... 32

2.9.2. Efektyviosios skysčių chromatografijos metodikos, tinkamos identifikuoti alprazolamą, diklofenaką arba haloperidolį ... 33

3. EKSPERIMENTINĖ DALIS ... 36

3.1. Tyrimo objektas ir metodika ... 36

3.1.1. Tyrimo objektas ... 36

3.1.2. Kokybinis ir kiekybinis vertinimas plonasluoksnės chromatografijos (PC) metodu ... 36

3.1.3 Kokybinis vertinimas efektyviosios skysčių chromatografijos (ESC) metodu ... 38

3.2. Rezultatai ir aptarimas ... 40

3.2.1. Plonasluoksnės chromatografijos metodo optimizavimas ... 40

3.2.2. Vaistinių preparatų analizė plonasluoksnės chromatografijos metodu ... 42

3.2.3. Standartinių tirpalų kalibracinių kreivių sudarymas PC analizei ... 43

3.2.4. Kiekybinis, veikliųjų medžiagų, esančių tirpale, skaičiavimas taikant PC ... 44

3.2.5. Efektyviosios skysčių chromatografijos metodo optimizavimas ... 44

3.2.5.1. Pritaikytos ESC metodikos validacija ... 45

3.2.5.1.1. Specifiškumas ... 45

3.2.5.1.2. Metodo glaudumas (preciziškumas) ... 48

IŠVADOS ... 49

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 49

SANTRAUKA

ALPRAZOLAMO, DIKLOFENAKO IR HALOPERIDOLIO MIŠINIO KOKYBINĖ ANALIZĖ PLONASLUOKSNĖS IR EFEKTYVIOSIOS SKYSČIŲ CHROMATOGRAFIJOS

METODAIS

Miglės Pročkienės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. A. Ževžikovas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra. – Kaunas.

Raktiniai žodžiai: alprazolamas, diklofenakas, haloperidolis, plonasluoksnė chromatografija, efektyvioji skysčių chromatografija, kokybinis vertinimas, kiekybinis vertinimas.

Darbo tikslas: Pritaikyti plonasluoksnės chromatografijos ir efektyviosios skysčių chromatografijos metodikas mišinio sudaryto iš alprazolamo, haloperidolio ir diklofenako kokybiniam ir kiekybiniam tyrimui.

Tyrimo objektas ir metodai: Optimizuojant PC metodiką, analizuoti etaloniniai 0,1 mg/ml koncentracijos alprazolamo, diklofenako, haloperidolio metanoliniai tirpalai ir jų mišinys. Tirpiklių sistemoms buvo naudoti etilacetatas, metanolis, sotus amoniako tirpalas. Dėmių stebėjimui naudota CAMAG TLC visualizatorius, stebima esant UV šviesai (254 nm). Optimizuotos metodikos pritaikytos tiriant metanolinius darbinius tirpalus, pagamintus iš vaistinių preparatų „Xanax“, „Diclac ID“ ir „Haloperidol–Richter“.

Siekiant pritaikyti ESC metodiką tiriamųjų junginių analizei, buvo tirti etaloniniai 0,1 mg/ml koncentracijos alprazolamo, diklofenako ir haloperidolio metanoliniai tirpalai bei jų mišinys. Medžiagų atskyrimui ir identifikavimui naudotas chromatografas Waters 2695 su fotodiodų matricos detektoriumi Waters 996 (210 – 400 nm bangų ilgio diapazonas). Chromatografavimui naudoti sieros rūgštis, išgrynintas vanduo, acetonitrilas. Optimizuota ESC metodika pritaikyta tiriant metanolinius darbinius tirpalus, pagamintus iš vaistinių preparatų „Xanax“, „Diclac ID“ ir „Haloperidol – Richter“. Rezultatai ir išvados: Nustatyta, kad tiriamosioms medžiagoms nustatyti tinkama PC metodika yra TE: eliuentas etilacetato–metanolio–sotaus amoniako tirpalo mišinys (85:10:5). Metodika TE pritaikyta medžiagų, išskirtų iš vaistinių preparatų, mišinio skirstymui, komponentų identifikavimui ir kiekybiniam nustatymui.

Nustatyta ir modifikuota ESC metodika, tinkama alprazolamo, diklofenako ir haloperidolio mišinio skirstymui, kurios tirpiklių sistema sudaryta iš sieros rūgšties vandenyje ir acetonitrilo. ESC metodika pritaikyta medžiagų, išskirtų iš vaistinių preparatų, mišinio skirstymui ir komponentų identifikavimui. Vykdyta kokybinio tyrimo validacija.

SUMMARY

ALPRAZOLAM, DICLOFENAC AND HALOPERIDOL MIXTURE ANALYSIS USING TLC AND HPLC METHODS

Key words: alprazolam, diclofenac, haloperidol, thin layers chromatography, high performance liquid chromatography, qualitative determination, quantative analysis.

Aim: To optimize thin – layer chromatography and high performance liquid chromatography methods for alprazolam, diclofenac, haloperidol and their mixture qualitative and quantative analysis.

Object and methods: For TLC method optimization alprazolam, diclofenac, haloperidol and their mixture stock solutions (0,1 mg/ml) in methanol were analyzed. For mobile phase ethylacetate, methanol, strong ammonia solutions were used. For spots visualizationCAMMAG TLC visualizer was used by performing observation under exposure of UV light (254 nm). Optimized methods were applied for pharmaceutical products “Xanax”, “Diclac ID”, “Haloperidol - Richter”. After optimization of the method, the calibration curves were made by chromatogram area evaluation using CAMAG visualizer and VideoScan program.

For HPLC method optimization alprazolam, diclofenac, haloperidol and their mixture stock solutions (0,1 mg/ml) in methanol were analyzed. Chromatograph Waters 2695 with photo diode array detector Waters 996 (210 – 400 nm wave length) was used for qualitative determination. Analysis was made using sulphuric acid, purified water and acetonitrile. Optimized method was applied for analysis of pharmaceutical products “Xanax”, “Diclac ID”, “Haloperidol - Richter”.

Results: The best mobile phase for alprazolam, diclofenac, haloperidol mixture analysis using TLC is TE (ethylacetate–methanol– strong ammonia solution (85: 10: 5)). TE system is suitable for the separation of mixture components, as well as qualitative and quantative analysis of the components.

HPLC method was modified and applied for the separation ofalprazolam, diclofenac and haloperidol mixture. Sulphuric acid in water and acetonitrile were used as eluents. HPLC method is also suitable for qualitative analysis of examined substances in pharmaceutical products. Validation of the qualitative analysis was performed.

SANTRUMPOS

COX-1 – ciklooksigenazė-1 COX-2 – ciklooksigenazė-2

DDD – nustatyta paros vaisto dozė, kuri yra vaisto suvartojimo techninis vienetas ESC – efektyvioji skysčių chromatografija

GABA – γ -amino sviesto rūgštis

IUPAC – tarptautinė teorinės ir taikomosios chemijos sąjunga PC – plonasluoksnė chromatografija

Rf – sulaikymo rodiklis Rt – sulaikymo laikas TS – tirpiklių sistema UV – ultravioletinė šviesa

1. ĮVADAS

Dėl medicinos mokslų tobulėjimo žmonės gyvena ilgiau, gerėja jų gyvenimo kokybė, taip pat įvairiuose statistikos duomenyse pastebima, kad vis daugiau visuomenės narių yra vyresnio amžiaus. Būtent dėl šio reiškinio didėja vaistų vartojimo pavojai. Atsiranda terminas „polifarmacija“, kai asmuo vartoja kelis sveikatinimui skirtus preparatus. Dėl to atsiranda vaistų sąveikų pavojus, kuris lemia būtinybę sveikatos specialistams atidžiau peržiūrėti pacientų vartojamus vaistu bei teikti daugiau informacijos apie galimus vaistų sąveikų pavojus.

Vykstant metaboliniams procesams žmogaus organizme gali sąveikauti įvairios medžiagos: vaistas, maisto papildas, vaistažolės ar maistas. Gali kisti jų farmakokinetiniai parametrai ar jų poveikis organizmui. Taip pat vartojant kelis preparatus didėja ir nepageidaujamų reiškinių pavojus.

Nepageidaujami reiškiniai ir įvairių sveikatinimo preparatų sąveikos gali neigiamai paveikti žmogaus sveikatą, jo gyvenimo kokybę. Kai kuriais atvejais šie veiksniai gali lemti paciento mirtį. Todėl galima teigti, jog būtina vykdyti ne tik prevencines programas, bet ir žinoti galimus vaistinių medžiagų analizės būdus. Tai ypač svarbu, esant ūminiam ar lėtiniam apsinuodijimui.

Peržiūrėjus įvairius literatūros šaltinius nebuvo rasta instrumentinės analizės metodikų, kurios būtų pritaikytos alprazolamo, diklofenako ir haloperidolio mišinio analizei. Įvairių analizės metodikų stoka skatina ieškoti metodikų, skirtų įvairių vaistinių medžiagų mišinių analizei. Taip pat būtina paminėti, jog diklofenako ir haloperidolio perdozavimo požymiai yra labai panašūs: regos suprastėjimas, greitas svorio augimas, krūtinės skausmas, kvėpavimo apsunkėjimas ir pykinimas bei vėmimas. Alprazolamas sąveikauja su haloperidoliu, nors sąveikos reikšmė vidutinė, tačiau veikiamos sistemos yra gyvybiškai svarbios: gali per ilgai slopinti centrinę nervų sistemą bei kvėpavimo organus [16]. Visi vaistiniai preparatai yra receptiniai, tačiau statistiniais duomenis šių vaistinių medžiagų vartojimas didėja. Taip pat reikėtų paminėti, jog dažnai žmonės vaistus vartoja neracionaliai, nesilaiko gydytojo sudaryto gydimo plano, o nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pavyzdžiui, diklofenakas) vartojami nesilaikant rekomenduojamos maksimalios paros dozės, pacientai dažniausiai remiasi jaučiamų negalavimų stiprumu. Greitas ir tikslus apsinuodijimą sukėlusios medžiagos identifikavimas mažina mirties atvejų tikimybę ir padeda lengviau nustatyti mirties priežastis.

Siekiant pagerinti ir pagreitinti teismo chemijos laboratorijos darbą, nustatant galimas apsinuodijimo priežastis, tikslinga naudoti analizės metodus, kurie gebėtų identifikuoti keletą

medžiagų vienos analizės metu. Šiame darbe aprašyti alprazolamo, diklofenako, haloperidolio ir jų mišinio, kurie gali sukelti apsinuodijimus, kokybinės ir kiekybinės analizės būdai plonasluoksnės chromatografijos ir efektyviosios skysčių chromatografijos instrumentiniais metodais.

Darbo tikslas: Pritaikyti plonasluoksnės chromatografijos ir efektyviosios skysčių chromatografijos metodikas mišinio, sudaryto iš alprazolamo, haloperidolio ir diklofenako kokybiniam ir kiekybiniam tyrimui.

Darbo uždaviniai:

1. Suradus atskirų mišinio komponentų nustatymo bendrumus ir modifikuojant metodikas, atskirti alprazolamą, haloperidolį ir diklofenaką, naudojant PC metodiką.

2. Pritaikyti PC metodiką alprazolamo, haloperidolio ir diklofenako, išskirtų iš vaistinių preparatų (registruotų Lietuvoje), mišinio skirstymui bei jo komponentų kokybiniam ir kiekybiniam įvertinimui.

3. Suradus atskirų mišinio komponentų nustatymo bendrumus bei modifikuojant metodikas, atskirti alprazolamą, haloperidolį ir diklofenaką, naudojant ESC metodą.

4. Pritaikyti ESC metodiką alprazolamo, haloperidolio ir diklofenako, išskirtų iš vaistinių preparatų (registruotų Lietuvoje), mišinio skirstymui bei jo komponentų kokybiniam įvertinimui (identifikavimui) ir validuoti kokybinį tyrimą.

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Alprazolamo, diklofenako ir haloperidolio vartojimo paplitimas

2.1.1. Alprazolamo, diklofenako ir haloperidolio vartojimo paplitimas Lietuvoje

Vaistų suvartojimo statistiniams duomenims rinkti ir analizuoti naudojama ATC (anatominė terapinė cheminė) vaistų klasifikacija. Ši klasifikacija vėliau buvo tobulinama Norvegijos mokslininkų ir sukurta ATC – DDD sistema (DDD – paros nustatyta vaisto dozė, kuri yra vaisto suvartojimo techninis vienetas). Vaistų suvartojamas pateikiamas DDD skaičiumi, kuris tenka 1000 gyventojų per vieną dieną [1].

Pagal ATC klasifikaciją išskiriama 14 grupių (2010 – 2015 statistikos duomenimis, kuriuos pateikia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba), daugiausiai vaistų suvartojama C grupės (širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai), antroje vietoje yra nervų sistemą veikiantys vaistai, kuriems priklauso alprazolamas ir haloperidolis, trečioje vietoje – virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys vaistai, o ketvirtoje vietoje raumenų ir skeleto sistemą veikiantys vaistai, kuriems priklauso diklofenakas [9]. Per penkerius metus (2010 – 2014 m.) nervų sistemą veikiančių vaistų suvartojimas padidėjo 6,15 %, o raumenų ir skeleto sistemą veikiančių vaistų suvartojimas sumažėjo 1,23%. 2011 – 2015 metais nervų sistemą veikiančių vaistų suvartojimas padidėjo 2,63 %, o raumenų ir skeleto sistemą veikiančių vaistų suvartojimas sumažėjo 4,90 % [9, 10].

Alprazolamas priklauso nervų sistemą veikiantiems vaistams ir yra benzodiazepinų darinys. Dažniausiai iš benzodiazepinų darinių 2010 – 2015 metais buvo vartojamas lorazepamas. 2010 metais dažniau nei alprazolamas buvo vartojamas bromazepamas, tačiau nuo 2011 metų alprazolamas tapo dažniau vartojamu vaistu. Diazepamo, chlordiazepoksido, medazepamo suvartojimas lyginant 2010 ir 2016 metus sumažėjo. Stebint 2010 ir 2016 metus labiausiai suvartojimas padidėjo alprazolamo (1,89 karto), antroje vietoje bromazepamo (1,30 karto), trečioje – lorazepamas (1,01 karto). Pagal 2010 – 2016 metų statistikos duomenis, galima teigti, jog alprazolamo suvartojimas didėja (1 Lentelė.) [9, 10, 11].

ATC kodas

Pavadinimas DDD /1000 Lietuvos gyventojų/per dieną

2010 metai 2011 metai 2012 metai 2013 metai 2014 metai 2015 metai 2016 metai N05BA12 Alprazolamas (DDD 1 mg) 4,690 5,431 6,485 7,429 8,193 8,578 8,851

Diklofenakas yra raumenų ir skeleto sistemą veikiantis vaistas, kuris yra priskiriamas acto rūgšties dariniams ir jiems artimoms medžiagoms. Nuo 2010 iki 2013 metų diklofenako suvartojimas augo, tačiau 2014 metais jo suvartojimas sumažėjo ir tapo panašus į 2012 metų, 2015 metais preparato vartojimas šiek tiek sumažėjo, tačiau 2016 metais vėl pastebimas vartojimo didėjimas. Diklofenakas yra dažniausiai vartojamas vaistas iš acto rūgšties darinių ir jų artimų medžiagų grupės: 2010 metais – 79,77 %; 2011 metais – 79,46 %; 2012 metais – 79,18 %; 2013 metais – 78,50 %; 2014 metais – 80,87 %; 2015 metais – 77,58 %, 2016 metais – 78,84 %. Diklofenako vartojimas deriniuose nuo 2010 iki 2016 metų padidėjo 1,22 karto. 2010 – 2016 metais daugiausiai augo diklofenako, aceklofenako ir indometacino suvartojimas [9, 10, 11].

Išanalizavus statistikos duomenis, kuriuose yra vaistinių preparatų suvartojimas pagal bendrinį pavadinimą 2014 metais, diklofenakas yra šeštoje vietoje (20,714 DDD /1000 Lietuvos gyventojų/ per dieną) po dažniausiai vartojamų kardiologijoje vaistų. 2015 metais diklofenakas pagal šiuos duomenis atsiranda aštuntoje vietoje (20,625 DDD /1000 Lietuvos gyventojų/ per dieną). Pagal 2010 – 2016 metų statistikos duomenis diklofenako suvartojimas didėjo (2 lentelė) [9, 10, 11].

ATC kodas

Pavadinimas DDD /1000 Lietuvos gyventojų/per dieną

2010 metai 2011 metai 2012 metai 2013 metai 2014 metai 2015 metais M01AB05 Diklofenakas (DDD 0,1 g) 18,836 19,027 20,494 21,132 20,714 20,625

1 Lentelė. Alprazolamo suvartojimas 2010 – 2016 metais Lietuvoje

Haloperidolis yra antipsichozinis nervų sistemą veikiantis vaistas, kuris priklauso butirofenono dariniams. Antipsichozinių vaistų suvartojimas nuo 2010 iki 2016 metų išaugo 1,43 karto. Butirofenono dariniams priklauso haloperidolis ir meperonas. Haloperidolis yra apie 5 kartus dažniau vartojamas nei meperonas. Haloperidolis 2010 metais sudarė 19,25 % suvartojamų antipsichozinių vaistų, 2011 m. – 18,40 %, 2012 m. – 16,94 %, 2013 m. – 16,34 %, 2014 m. – 16,61 %; 2015 m. – 15,42 %, 2016 m. – 15,46%. Remiantis 2010 – 2016 metų statistikos duomenimis galima teigti, jog haloperidolio suvartojimas Lietuvoje auga (3 lentelė) [9, 10, 11].

ATC kodas

Pavadinimas DDD /1000 Lietuvos gyventojų/per dieną 2010 metai 2011 metai 2012 metai 2013 metai 2014 metai 2015 metai 2016 metai N05AD01 Haloperidolis (DDD 8 mg) 1,812 1,863 1,947 1,953 2,030 2,037 2,085

2.1.2 Alprazolamo, diklofenako ir haloperidolio vartojimo paplitimas Baltijos

šalyse

Alprazolamo suvartojimas visose Baltijos šalyse didėjo, tačiau didžiausias pokytis stebimas Lietuvoje (1,38 karto). 2010 ir 2011 metais daugiausiai alprazolamo vartojo Estijos gyventojai, tačiau 2012 metais daugiausiai alprazolamo buvo suvartota Lietuvoje (4 lentelė) [13, 33].

ATC kodas Pavadinimas Šalis DDD /1000 gyventojų/per dieną 2010 metai 2011 metai 2012 metai 2013 metai 2014 metai 2015 metai N05BA12 Alprazolamas Estija 5,55 5,74 5,89 6,09 6,21 6,32

Latvija 4,23 4,73 5,18 5,58 5,76 6,14 Lietuva 4,69 5,43 6,49 7,43 8,19 8,58 3 Lentelė. Haloperidolio suvartojimas 2010 – 2016 metais Lietuvoje

Daugiausiai iš Baltijos šalių diklofenako 2010 – 2015 metais suvartojo Latvijos gyventojai, antroje vietoje Lietuvos gyventojai ir mažiausiai vaistinės medžiagos suvartoja Estijos gyventojai.

Diklofenako vartojimas mišiniuose, taip pat atitinką tą patį šalių eiliškumą, kaip ir vartojant tik diklofenaką. Latvijos gyventojai suvartoja apie 1,09 karto daugiau, o Estijos – vidutiniškai 1,6 karto mažiau nei lietuviai (5 lentelė) [13, 33].

2013 metų duomenimis tarp TOP 15 dažniausiai vartojamų vaistų diklofenakas Estijoje yra 12 vietoje (13,12 DDD /1000 gyventojų/ per dieną), Latvijoje trečioje vietoje (23,85 DDD /1000 gyventojų/ per dieną), o Lietuvoje penktoje vietoje (20,49 DDD /1000 gyventojų/ per dieną). 2016 metų duomenimis tarp TOP 15 dažniausiai vartojamų vaistų diklofenakas nebepatenka į Estijos sąrašą, Latvijos sąraše yra penktas (20,89 DDD /1000 gyventojų/ per dieną), o Lietuvoje yra septintas (20,51 DDD /1000 gyventojų/ per dieną) [13, 33].

Daugiausiai 2010 – 2015 metais haloperidolio vartoja Latvijos gyventojai, antroje vietoje Lietuvos gyventojai, o trečioje – Estijos. Latvijos gyventojai suvartoja apie 1,4 karto daugiau haloperidolio nei lietuviai, o Estijos gyventojai suvartoja vidutiniškai 2,3 karto mažiau (6 lentelė) [13, 33].

ATC kodas Pavadinimas Šalis DDD /1000 gyventojų/per dieną 2010 metai 2011 metai 2012 metai 2013 metai 2014 metai 2015 metai M01AB05 Diklofenakas Estija 13,12 13,09 13,12 12,66 12,07 11,12 Latvija 21,48 22,19 23,85 21,34 21,48 20,98 Lietuva 18,84 19,03 20,49 21,13 20,71 20,63 M01AB55 Diklofenakas mišiniuose Estija 0,08 0,07 0,06 0,06 0,04 0,05 Latvija 1,77 1,83 1,80 1,73 1,69 1,58 Lietuva 0,73 0,73 0,77 0,78 0,79 0,81 5 Lentelė. Diklofenako ir diklofenako mišiniuose suvartojimas 2010 – 2015 metais

2.1.3 Vaistinių medžiagų suvartojimo statistikos palyginimas su ligomis, kurių

gydymui jos yra skiriamos

Alprazolamas dažniausiai vartojamas nerimui mažinti, dažnai nerimo jausmą jaučia pacientai sergantys depresija. Lietuvos Higienos instituto duomenimis 2010 metais buvo registruoti 14,7 depresijos atvejai tenkantys 1000 gyventojų; 2011 m. – 15,73; 2012 m. – 16,57; 2013 m. – 16,45; 2014 m. – 16,49; 2015 m. – 15,99. Remiantis duomenimis, galima teigti, kad vis didesniam Lietuvos gyventojų skaičiui diagnozuojama depresija. Iš pateiktos diagramos (1 pav.), kurioje yra alprazolamo suvartojimas ir sergamumas depresija, galima matyti, kad alprazolamo suvartojimas didėja, o depresijos atvejų daugėja [3].

ATC kodas

Pavadinimas Šalis DDD /1000 gyventojų/per dieną 2010 metai 2011 metai 2012 metai 2013 metai 2014 metai 2015 metai N05AD01 Haloperidolis Estija 0,82 0,79 0,80 0,77 0,81 0,78

Latvija 2,62 2,59 2,72 2,89 3,01 3,10 Lietuva 1,81 1,86 1,95 1,95 2,03 2,04 6 Lentelė. Haloperidolio suvartojimas 2010 – 2015 metais Baltijos šalyse

1 pav. Alprazolamo suvartojimas [8, 9, 10] ir sergamumas depresija [3] 2010 – 2015 metais Lietuvoje

Diklofenakas labai dažnai vartojamas reumatoidinio artrito sukeliamo skausmo malšinimui. Lietuvos Higienos instituto duomenimis 2010 metais buvo registruoti 3,91 artrito atvejai tenkantys 1000 gyventojų; 2011 – 4,19; 2012 m. – 4,4; 2013 m. – 4,49; 2014 m. – 4,65; 2015 m. – 4,59. Atsižvelgus į statistinius duomenis, galima pastebėti, kad nustatoma vis daugiau artrito atvejų Lietuvoje. Diagramoje pateikiamas diklofenako ir diklofenako mišiniuose suvartojimas ir nustatyti artrito atvejai 2010 – 2015 metais (2 pav.). Matomas visų pateikiamų duomenų augimas [3].

Haloperidolis vartojamas esant psichozėms ir psichozinėms būsenoms: kliedesiams ir haliucinacijoms, sergant ūmine ir lėtine šizofrenija, paranoidinių sutrikimų bei manija. Higienos instituto duomenimis registruoti šizofrenijos, šizotipinio ir kliedesių sutrikimai pateikiami 7 lentelėje [3].

Liga Užregistruotų susirgimų skaičius 1000 Lietuvos gyventojų 2010 metai 2011 metai 2012 metai 2013 metai 2014 metai 2015 metai Šizofrenija 3,81 3,96 4,08 4,15 4,15 4,13 Šizofrenija, šizotipinis, kliedesinis sutrikimai 6,08 6,34 6,54 6,69 6,69 6,62

2 pav. Diklofenako ir diklofenako deriniuose suvartojimas [8, 9, 10] ir sergamumas artritu 2010 – 2015 metais Lietuvoje [3]

Palyginus vaistų suvartojimo ir sergamumo statistinius duomenis galima teigti, kad didėja vaistų suvartojimas bei sergamumas šizofrenija ir ją lydinčiomis būsenomis (3 pav.).

2.3 Apsinuodijimo bei piktnaudžiavimo atvejai medikamentais Lietuvoje ir

Jungtinėse Amerikos Valstijose

2010 metais atliktais tyrimais nustatyta, kad piktnaudžiavimas receptiniais vaistais tapo viena iš pagrindinių mirties priežasčių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mirčių skaičius dėl piktnaudžiavimo vaistais 2010 buvo didesnis nei žmonių skaičius, kurie žuvo automobilių avarijose ir didesnis nei mirčių, kurių priežastis buvo šaunamųjų ginklų naudojimas (8 lentelė) [23].

Mirties atvejų priežastis Atvejų skaičius

Medikamentų perdozavimas 38329

Automobilių avarijos 35498

Šaunamieji ginklai 31672

3 pav. Haloperidolio suvartojimas [8, 9, 10] ir sergamumas šizofrenija, šizotipiniu ir kliedesiniu sutrikimais [3] 2010 – 2015 metais Lietuvoje

8 Lentelė. Mirties atvejų priežastys 2010 metais JAV

2010 metų duomenimis asmenys piktnaudžiaujantys receptiniais vaistais sudarė 26 %: 17 % - skausmą malšinančiais vaistais, 4,1 % - trankviliantais, 3,6 % - stimuliantais ir 1,3 % - raminamaisiais. Jungtinėse Amerikos Valstijose piktnaudžiavimas receptiniais vaistais išaugo 132 % [23].

2010 metais Lietuvoje buvo atliekama apsinuodijimų statistikos analizė. Ją atliko Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 2010 metais Lietuvos teritoriniai sveikatos centrai užfiksavo 1946 suaugusiųjų apsinuodijimo atvejus. Iš jų apsinuodijimo medikamentais buvo užfiksuoti 805 atvejai, alkoholiu – 523 atvejai, alkoholio su kitomis medžiagomis – 162 atvejai, dujomis bei smalkėmis – 118 atvejai ir 69 apsinuodijimo buitinėmis medžiagomis atvejai. Iš pateiktų duomenų galima teigti, kad apsinuodijimas medikamentais yra viena iš pagrindinių apsinuodijimo priežasčių [2, 8].

Atlikta ir vaikų apsinuodijimų analizė, iš viso užfiksuoti 992 vaikų apsinuodijimų atvejai. 450 atvejų vaikai buvo apsinuodiję medikamentais, 336 – alkoholiu, 37 – įvairiomis dujomis (anglies monoksidu, ašarinėmis, chloro ir kitomis dujomis), 22 vaikai apsinuodijo vartodami alkoholį kartu su medikamentais ar narkotinėmis medžiagomis [8, 23].

Tiek Lietuvos, tiek Jungtinių Amerikos Valstijų statistika rodo, kad netinkamas medikamentų vartojimas yra viena iš pagrindinių apsinuodijimų priežasčių.

Palyginus visus gautus duomenis galima teigti, kad didėjant sergamumu ligomis, didėja pacientų apsinuodijimo galimybė, todėl atsiranda vis didesnis preparatų nustatymo galimybių poreikis. Tinkami metodai padėtų greičiau nustatyti apsinuodijimo priežastį tiek esant ūminiam apsinuodijimui, tiek nustatant medžiagas po paciento mirties.

2.4. Bendrosios žinios apie vaistines medžiagas

2.4.1. Alprazolamas

Bruto formulė: C17 H13 ClN4. Molekulinė masė: 308,8 [30]. ATC kodas: N05BA12 [4].

IUPAC pavadinimas: 8 - chloro -1- fenil-4H-[1,2,4] triazolo [4,3-a] [1,4] - benzodiazepinas [30]. Fizikinės savybės: Balti arba beveik balti kristaliniai milteliai. Praktiškai netirpūs vandenyje, laisvai tirpstantys metileno chloride, mažai tirpūs acetone ir 96 % etanolyje. Būdingas polimorfizmas [30]. Farmakoterapinė grupė: anksiolitikai, benzodiazepinų dariniai [4].

Lietuvoje registruotų vaistinių preparatų firminiai pavadinai: Alprasedon, Alprazolam – Grindeks, Alprazolam Ingen Pharma, Alprazolam Orion, Frotin, Xanax, Zomiren [7].

Vaisto forma: tabletės, pailginto atpalaidavimo tabletės [7]. Vaisto formos stiprumas: 0,25 mg; 0,5 mg; 1mg; 2mg [7].

2.4.2. Diklofenakas

Bruto formulė: C14H10Cl2NNaO2. Molekulinė masė: 318,1. [29] ATC kodas: M01AB05. [5]

5 pav. Alprazolamo struktūrinė formulė

6 pav. Diklofenako struktūrinė formulė

IUPAC pavadinimas: Natrio 2-[(2,6-dichlorofenil)amino]fenil]acetatas [29].

Fizikinės savybės: balti arba švelniai gelsvi kristaliniai milteliai. Šiek tiek higroskopiški, ribotai tirpsta vandenyje, gerai tirpsta metanolyje, tirpūs alkoholyje, mažai tirpūs acetone. Lydymosi temperatūra 280 °C [29].

Farmakoterapinė grupė: nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir priešreumatiniai vaistiniai preparatai [5].

Lietuvoje registruotų vaistinių preparatų firminiai pavadinai: Cataflam, Diclac, Diclac ID, Dicloberl, Diclober retard, Diclofenac – ratiopharm, Diclofenac Sopharma, Diclofenacum Ziaja, Diclomelan, Diclovit, Dicuno, DIOMPRAZ, Feloran, Naklofen, Olfen, Olfen Depocaps, Olfen Lactab, Olfen Rectocaps, Ortofen, Uniclophen, Voltaren, Voltaren Akti, Voltaren Emulgel [7].

Vaisto forma: dengtos tabletės, prailginto atpalaidavimo tabletės, injekcinis ar infuzinis tirpalas, gelis, skrandyje neirios tabletės, žvakutės, prailginto atpalaidavimo kietosios kapsulės, kietosios kapsulės, vaistinis pleistras, tiesiosios žarnos kapsulės, akių lašai, minkštosios kapsulės [7].

Vaisto formos stiprumas:10 mg;11,6 mg; 23,2 mg; 50 mg; 75 mg; 100mg; 140 mg; 150 mg [7].

2.4.3. Haloperidolis

Bruto formulė: C12H23ClFNO2. Molekulinė masė: 375,9 [31]. ATC kodas: N05AD01 [6].

IUPAC pavadinimas: 4-[4-(4-chlorofenil)-4-hidroksipiperidin-1-il-(4-fluorfenil)butan-1-onas [31]. Fizikinės savybės: Balti arba beveik balti milteliai. Praktiškai netirpūs vandenyje, mažai tirpūs 96 % etanolyje, metanolyje ir metileno chloride [31].

Farmakoterapinė grupė: antipsichoziniai, butirofenono dariniai [6].

Lietuvoje registruotų vaistinių preparatų firminiai pavadinimai: HALOPERIDOL – RICHTER, HALOPERIDOL DECANOATE RICHTER [7].

Vaisto forma: injekcinis tirpalas, tabletės, geriamieji lašai [7].

7 pav. Haloperidolio struktūrinė formulė

Vaisto formos stiprumas: 1,5 mg; 5mg [7].

2.5. Vaistinių medžiagų farmakologinis poveikis

2.5.1. Alprazolamas

Alprazolamas priklauso plačiai benzodiazepinų vaistų grupei, kurie yra vartojami nemigai ir nerimo sutrikimams gydyti. Šiuo poveikiu ši vaistų grupė pasižymi dėl savo veikimo mechanizmo: benzodiazepinai jungiasi prie γ-amino sviesto rūgšties (GABA) receptorių, vieno iš svarbiausio centrinės nervų sistemos neuromediatoriaus receptoriaus. Alprazolamas potencijuoja GABA neurotransmisijos poveikį visose centrinės nervų sistemos vietose [14, 29].

Vaisto molekulė prisijungusi prie GABA receptorių sukelia chlorido jonų kanalo atsidarymą, dėl to padidėja laidumas chlorido jonams. Benzodiazepinai padidina chlorido jonų kanalo atsidarymo dažnumą. Chlorido jonų patekimas sukelia hiperpoliarizaciją ir taip sumažina posinapsinio signalo poveikį. Nerimas slopinamas selektyviai keičiant GABA signalo perdavimą į neuronus ir slopinant signalo perdavimą smegenų limbinėje sistemoje [39].

2.5.2. Diklofenakas

Diklofenakas yra fenilacto rūgšties darinys, kuris slopina ciklooksigenazę ir turi analgetinį, uždegimą slopinantį ir temperatūrą mažinantį poveikį. Dažniausiai šis vaistas naudojamas reumatoidiniam artritui, osteoartritui gydyti bei oftalmologijoje [14].

Diklofenakas yra neselektyvus nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, kuris geba sumažinti prostaglandinų sintezę uždegimo ar audinio pažeidimo vietoje bei centrinėje nervų sistemoje, inhibuodami ciklooksigenazės izoformas COX-1 ir COX-2 [28].

2.5.3. Haloperidolis

Haloperidolis priklauso neuroleptikų vaistų grupei, priskiriamas „tipiniams“ antipsichoziniams vaistams. Dažniausiai vartojamas ūminėms psichozėms slopinti ir pasižymi pykinimą bei vėmimą mažinančiu poveikiu. Haloperidolis pasižymi stipriu centriniu antidopaminerginiu poveikiu ir silpnu anticholinerginiu bei anti-α-adrenerginiu poveikiu [38].

Haloperidolis veikia D2 dopamino receptorius. Vaisto molekulė prisijungusi prie D2 receptorių sumažina ciklinio adenozinmonofosfato gamybą inhibuodamas dopaminui jautrią adenililciklazę ir atidarydamas kalio kanalus, bet užblokuodamas kalcio kanalus [14].

2.6. Vaistinių medžiagų metabolizmas ir farmakokinetika

2.6.1. Alprazolamas

Alprazolamas yra metabolizuojamas CYP3A fermento. Susidaro du pagrindiniai metabolitai: α-hidroksialprazolamas ir 4-hidroksialprazolamas. Manoma, kad α-hidroksialprazolamas susidaro alprazolamą veikiant CYP3A5, o 4-hidroksialprazolamas susidaro veikiant CYP3A4 fermentu [12].

Vėliau iš 4-hidroksialprazolamo susidaro benzofenanonas. Benzofenonas ir α – hidroksialprazolamas yra pagrindiniai metabolitai, tačiau jų koncentracija plazmoje būna labai maža. Benzofenonas yra beveik neaktyvus, o α-hidroksialprazolamas yra du kartus silpniau veikiantis nei alprazolamas [4].

Alprazolamas greitai absorbuojamas po pavartojimo per burną. Jo metabolizmas yra didėjantis, t.y. iš pradžių jis vyksta lėčiau, o vėliau vis greitėja. Apie 80 % dozės yra pašalinama su šlapimu per 72 valandas: 11 % išsiskiria nepakitusio, 15 % α-hidroksialprazolamo pavidalu ir 9 % - benzofenono pavidalu. Apie 7 % dozės išsiskiriama su išmatomis [25].

Alprazolamo pusinis eliminacijos laikas 11 – 15 valandų, vidutiniškai 12 valandų. Pasiskirstymo tūris apie 0,7 L/kg. Plazmos klirensas 0,7ml/min/kg. Jungimasis su baltymais stiprus apie 70 – 80 % [25].

Alprazolamo terapinė koncentracija serume svyruoja nuo 0,005 iki 0,050 mg/l, tačiau gali būti ir didesnė – 0,025 – 0,102 mg/l [25].

Po vienkartinės 1mg dozės pavartotos oraliai, plazmos koncentracijos maksimumas yra 0,011 – 0,020 mg/l, kuris pasiekiamas maždaug per 1,75 valandos [25].

2.6.2. Diklofenakas

Diklofenakas gali būti metabolizuojamas dviem keliais iki hidroksidiklofenak-acil-gliukuronido. Pirmasis būdas – diklofenakas yra hidrolizuojamas CYP2CD fermento į hidroksidiklofenaką, vėliau vyksta gliukorinidacija ir jis paverčiamas į hidroksidiclofenak-acil-gliukuronidą. Antrasis būdas – pirmiausiai vyksta gliukorinidacija (atsakingi fermentai UGT2B7, UGT1A3, UGT1A9) ir diklofenakas paverčiamas į diklofenak-acil-gliukoronidą, kuris vėliau veikiamas CYP2C8, vyksta hidrolizacijos reakcija ir galiausiai gaunamas hidroksidiklofenak-acil-gliukuronidas [15].

Susidarę hidroksilinti metabolitai gali būti: 3-hidroksi-, 4-hidroksi-, 5-hidroksi-, 45-dihidroksi, 3-hidroksi–diklofenakas. Du metabolitai, kurie turi fenolinę grupę, yra aktyvus, tačiau nėra aktyvesni už nepakitusį diklofenaką [5].

Diklofenakas gerai pasisavinimas iš virškinamojo trakto. 70 % dozės yra šalinama su šlapimu: 20 – 30 % pašalinama pagrindinio metabolito 4-hidroksi– diklofenako konjugatų pavidalu, iki 15 % šalinama nepakitusio vaisto pavidalu. 10 – 20 % vaisto šalinama su tulžimi kaip 4-hidroksi– diklofenakas ir mažiau nei 5 % pašalinama nepakitusio vaisto. Diklofenakas patenka į sinovinį skystį ir didžiausia jo koncentracija pasiekiama po maždaug 2 – 4 valandų, kai yra pasiekiama didžiausia plazmos koncentracija. Diklofenakas mažais kiekiais patenka į motinos pieną [19].

Diklofenako bioprieinamumas yra apie 50 – 60 %. Pusinis eliminacijos laikas yra apie 1 – 2 valandas, o sinoviniame skystyje – 3–6 valandos. Pasiskirstymo tūris yra 0,17L/kg. Plazmos klirensas apie 0,4 ml/min/kg. Jungiasi stipriai su baltymais daugiau nei 99 % [19, 21].

Po 150mg paros dozės (vartojant tris kartus po 50mg) didžiausia plazmos koncentracija yra 0, 1 – 2,2 mg/l diklofenako ir 0,3 – 2,0 mg/l 4-hidroksi– diklofenako. Sinoviniame skystyje didžiausia plazmos koncentracija 0,1 – 0,6 mg/l diklofenako ir 0,2 – 1,0 mg/l 4-hidroksi– diklofenako [25].

2.6.3. Haloperidolis

Haloperidolis metabolizacijos metu veikiama šoninė jo grandinė, kuri yra oksiduojama į propriono rūgšties darinius, kuris yra vėliau konjuguojamas arba vykdoma keto grupės redukcija [25].

Oksidacija vyksta N-dealkilizacija. Šlapime aptinkami šie metabolitai: 4- fluorobenzoilpropiono rūgštis ir 4-fluorofenilaceto rūgštį (kuri vėliau konjuguojama su glicinu ir gaunama 4-fluorofenilacto rūgštis). Abu oksidacijos metu gauti metabolitai yra neaktyvūs. Ketono grupės redukcijos metu gaunamas antrinis alkoholis (redukuotas haloperidolis) [18, 25].

Haloperidolis yra lengvai absorbuojamas iš virškinamojo trakto. Pirmiausiai vaistas kaupiasi raumenyse, vėliau patenka į smegenis. Haloperidolis pasižymi tuo, kad lengvai pereina smegenų kraujo barjerą. Vaistinė medžiaga yra lėtai šalinama su šlapimu, apie 40 % dozės yra eliminuojama per 5 dienas ir tik 1 % pašalinama nepakitusio vaisto pavidalu, apie 15 % pašalinama su tulžimi, o likusi dalis su išmatomis. Haloperidolis gali patekti ir į motinos pieną [24, 20].

Haloperidolio bioprieinamumas svyruoja nuo 38 % iki 86 %, tačiau vidutiniškai 58 %. Pusinis elimacijos laikas 10 – 40 valandų, vidutis laikas yra 20 valandų. Pasiskirstymo tūris varijuoja nuo 10 iki 30 L/kg, tačiau vidutiniškai yra apie 18 L/kg. Plazmos klirensas 8 – 17 ml/min/kg (vidutiniškai 12 ml/min/kg). Haloperidolis stipriai jungiasi su baltymais: apie 92 % [25].

Farmakokinetinių duomenų variacijas lemia vaistinės medžiagos metabolizmas kepenyse, nes tarp organizmų varijuoja grįžtamųjų oksidacijos ir redukcijos reakcijų greitis [5].

Terapinė pusiausvirinė koncentracija taip pat skiriasi tarp individų. Tačiau vartojant dozes nuo 15 mg per dieną, haloperidolio koncentracija kraujo serume dažniausiai yra mažesnė nei 0,05 mg/l. Klinikinių tyrimų metu, gydant šizofreniją ir panašius sutrikimus nustatytas terapinis langas yra 0,0056 – 0,0169 mg/l [25, 18].

Atliktame dėl fermento CYP2D6 polimorfizmo tyrime nustatyta vidutinė haloperidolio koncentracija serume buvo 0,007 ir 0,0072 mg/l. Pacientams, kurių fermento CYP2D6 aktyvumas yra ypač greitas, vartojant 14 mg paros dozę, koncentracija nustatyta 0,0073 – 0,0020 mg/l. Esant vidutiniam fermentų aktyvumui, kai paros dozė yra 12 mg – 0,0086 – 0,0042 mg/l, o esant mažam aktyvumui, kai paros dozė 13mg, - 0,0069 – 0,0095 mg/l [25].

2.7. Vaistinių medžiagų nepageidaujami reiškiniai, apsinuodijimo simptomai ir

toksinės koncentracijos

2.7.1. Alprazolamas

Nepageidaujami reiškiniai

Vartojant alprazolamą daugiau nei 1 iš 10 pacientų gali pasireikšti depresija, sedacinis poveikis, dėl to atsiranda raminamasis poveikis, taip pat gali atsirasti ir mieguistumas bei sutrikti judesių koordinacija. Taip pat labai dažnai pacientams gali pasireikšti galvos skausmas ir svaigimas,

atminties ir kalbos sutrikimai, gali atsirasti irzlumas ar mieguistumas. Paveikiamas ir virškinamasis traktas – gali atsirasti vidurių užkietėjimas ar burnos džiūvimas [4].

Kiek rečiau, nuo 1 iki 10 pacientų iš 100, gali jausti virškinamojo trakto sutrikimus tokius, kaip apetito sumažėjimas, pykinimas. Taip pat gali padidėti ar sumažėti kūno svoris. Gali būti veikiama ir nervų sistema – atsiranda sumišimas, orientacijos sutrikimai, gali padidėti nerimas, nemiga ir nervingumas, sutrikti dėmesys ir koncentracija. Taip pat gali padidėti mieguistumas, gali atsirasti letargija ar tremoras. Paveikiama ir lytinė sistema: gali atsirasti lytinės veikos sutrikimai, gali sumažėti arba padidėti lytinis potraukis. Gali pasireikšti jautrumo reakcijos vaistui – dermatitas [4].

Apsinuodijimo simptomai

Lengvas apsinuodijimas alprazolamu pasireiškia mieguistumu, sumišimu ir letargija. Sunkių apsinuodijimų metu yra stipriai slopinama centrinė nervų sistema. CNS slopinimas gali pasireikšti stipriu mieguistumu, netgi koma. Taip pat sunkais atvejais pasireiškia ataksija, gali pasireikšti sunki hipotenzija, slopinamas kvėpavimo centras, dėl to sutrinka kvėpavimo funkcija. Retais atvejais pasireiškia koma bei labai retai – mirtis [4].

Toksinio poveikio mechanizmas remiasi farmakologiniu poveikiu – inhibuojami, vieno iš pagrindinių neurotransmiterių, γ-aminosviesto rūgšties, receptoriai. Slopinama centrinė nervų sistema, nugaros nervai ir smegenų gumburo veikla [27].

Toksinės koncentracijos

Toksinės alprazolamo ir jo metabolito α-hidroksialprazolamo koncentracijos pateikiamos 9 lentelėje [25].

2.7.2. Diklofenakas

Nepageidaujami reiškiniai

Kaip ir daugelis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo diklofenakas neigiamai veikia virškinamąjį traktą: didėja kraujavimo rizika iš virškinamojo trakto, gali atsirasti opos, ypač dažnai skrandžio, po išopėjimo gali sekti gleivinės prakiurimas. Didesnė rizika jausti nepageidaujamus reiškinius virškinamajam traktui turi senyvo amžiaus pacientai [5].

Vartojant diklofenaką gali pasireikšti astmos priepuoliai, Kvinkės edema arba dilgėlinė. Didesnę riziką jausti tokius simptomus jausti turi pacientai, sergantys astma, sezoniniu alerginiu rinitu, nosies gleivinės paburkimu, lėtine obstrukcine plaučių liga, lėtine infekcine kvėpavimo takų liga [5].

Medžiaga Kur aptinkama Alprazolamo koncentracija α – hidroksialprazolamo koncentracija Širdyje esantis kraujas 2,1 mg/l Neaptinkamas Poranktinė arterija 2,3 mg/l 0,12 mg/l Šlapimas 1,0 mg/l 1,4 mg/l Tulžis 2,8 mg/l 1,3 mg/l Stiklakūnis 0,58 mg/l Neaptinkamas Kepenys 9,2 μg/g 0,83 μg/g Inkstai 3,9 μg/g Neaptinkamas

Skrandžio turinys 13mg /110ml Neaptinkamas 9 Lentelė. Toksinės alprazolamo ir jo aktyvaus metabolito koncentracijos

Labai retai, gydymo pradžioje, gali pasireikšti sunkios odos reakcijos: eksfoliacinis dermatitas, Stivenso – Džonsono sindromas, toksinė epidermio nekrolizė [5].

Vartojant diklofenaką gali pasunkėti kepenų funkcijos sutrikimai, padidėti kepenų fermentų aktyvumas. Diklofenakas gali sutrikdyti inkstų veiklą. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad vartojant preparatą didelėmis dozėmis, didėja kraujagyslių trombozės galimybė, dėl kurios didėja infarkto bei insulto rizika. Taip pat laikinai gali paveikti trombocitų agregaciją [5, 26].

Apsinuodijimo simptomai

Specifinių apsinuodijimo simptomu diklofenako perdozavimo atveju nėra. Perdozavimo atveju pasireiškia pykinimas, vėmimas, kraujavimas iš virškinamojo trakto, viduriavimas, galvos svaigulys, spengimas ausyse ar netgi traukuliai. Esant sunkiam apsinuodijimui, pasireiškia ūminiai inkstų ir kepenų funkcijų sutrikimai [5].

Toksinio poveikio mechanizmas

Toksinio poveikio mechanizmas grindžiamas farmakologiniu poveikiu. Diklofenakas slopina ciklooksigenazės izoformas, dėl to sumažėja prostaglandinų gamyba, skausmas ir uždegimas. Prostaglandinai dalyvauja palaikant virškinamojo trakto vientisumą, reguliuoja kraujo tekėjimą inkstuose. Todėl pirmiausiai šie organai ir yra pažeidžiami perdozavimo metu [25].

Toksinės koncentracijos

Nėra nustatyta tiksli diklofenako toksinė koncentracija. Dažniausiai toksinis poveikis yra susijęs su ilgalaikiu preparato vartojimu. Tačiau literatūroje aprašomi atvejai, kai apsinuodijama vaistų mišiniais, kuriuose yra diklofenako. Pavyzdžiui, yra žinomas atvejis, kai 19 metų vyras pateko į ligoninę suvartojęs 1,5 g diklofenako natrio druskos ir 4 g chlormezanono. Po 7 valandų diklofenako koncentracija plazmoje buvo 60,1 mg/l, o po 15 valandų 0,19mg/l. Chlormezanonas nebuvo aptiktas. Po apsinuodijimo pacientas atsigavo po 2 dienų [25].

2.7.3. Haloperidolis

Nepageidaujami reiškiniai

Vartojant haloperidolį daugiau nei 1 iš 10 pacientų kaip nepageidaujama reakcija, gali pasireikšti ažitacija, nemiga, galvos skausmas, ekstrapiramidiniai sutrikimai, hiperkinezija [6].

Kiek rečiau, nuo 1 iki 10 pacientų iš 100, gali jausti depresiją, taip pat gali pasireikšti psichoziniai sutrikimai, vėlyvoji diskinezija, distonija, akatizija, okulogirinė krizė, bradikinezija, „kaukės“ veidas, tremoras ir svaigulys. Taip pat gali atsirasti regos sutrikimai, kraujospūdžio sumažėjimas (ortostatinė hipotenzija, hipotenzija). Gali būti paveikiamas ir virškinamasis traktas: pacientams gali užkietėti viduriai, atsirasti burnos džiūvimas arba padidėti seilių sekrecija, gali atsirasti pykinimas ir vėmimas. Taip pat gali atsirasti alerginės reakcijos, bėrimai, gali susilaikyti šlapimas, o vyrams atsirasti erekcijos sutrikimų. Vartojant haloperidolio preparatus gali padidėti arba sumažėti kūno svoris, gali daryti įtaką kepenų funkcijos tyrimų rodmenims [6].

Vienas pavojingiausių nepageidaujamų reiškinių širdžiai, kuriuos gali sukelti haloperidolis yra QT pailgėjimas, kuris pastebimas elektrokardiogramoje. Dėl, kurio gali atsirasti speciali skilvelinės tachikardijos rūšis – torsade de pointes, skilvelinės aritmijos, įskaitant ir skilvelių virpėjimą bei skilvelinę tachikardiją. Visi šie širdies ritmo sutrikimai yra ypatingai pavojingi ir gali baigtis mirti, tačiau būtina paminėti, kad šie nepageidaujami reiškiniai dažniau gali atsirasti vartojant dideles haloperidolio dozei bei pacientams, kurie turi polinkį tokiems sutrikimams [6].

Apsinuodijimo simptomai

Apsinuodijimo metu pasireiškia sunkus ekstrapiramidiniai reiškiniai (raumenų frigidiškumas, bendras arba vietinis tremoras), hipertenzija bei sedacija. Ypač sunkių apsinuodijimo metu gali pacientą ištikti koma, taip pat sunkaus apsinuodijimo metu yra slopinamas kvėpavimo centras. Kaip viena pavojingiausių pašalinių reakcijų perdozavus gali atsirasti širdies ritmo sutrikimai: tachikardija, skilvelių tachikardija bei QT tarpo pailgėjimas, kuris sukelia ypač pavojingas torsade de pointes aritmijas [6, 24].

Toksinio poveikio mechanizmas

Toksinio poveikio mechanizmas grindžiamas stipriu centriniu antidopaminerginiu, anticholinerginiu bei anti-α-adrenerginiu poveikiu. Paveikiama kardiovaskulinė ir centrinė nervų sistemos. Manoma, kad anticholinerginis preparato poveikis sukelia tachikardiją. α-adrenerginių receptorių blokada gali sukelti ortostatinę hipotenziją. Taip pat esant didelėms preparato dozėms sukeliamas širdies membranos slopinimas dėl šios ir kitų veiksnių atsiranda torsade de pointes aritmijos. Centrinio poveikio sedacija ir anticholinerginis efektas sukelia CNS slopinimą. Ekstrapiramidiniai reiškiniai pasireiškia dėl dopamino receptorių blokados [27].

Toksinės koncentracijos

Minimali mirtina haloperidolio dozė, manoma, yra daugiau nei 3 gramai. Toksinis poveikis pastebimas, kai vaistinės medžiagos koncentracija yra didesnė nei 0,05 mg/l, tačiau koncentracija varijuoja tarp pacientų. Ištyrus pacientus po mirties, kurie vartojo dideles haloperidolio dozes dėl noro nusižudyti, buvo nustatytos haloperidolio ir redukuoto haloperidolio koncentracijos, kurios pateiktos 10 lentelėje [19].

Medžiaga Kur aptinkama Haloperidolio koncentracija Redukuoto haloperidolio koncentracija Kraujas 1,9 mg/l 1,4 mg/l Tulžis 3,4 mg/l 1,6 mg/l Kepenys 44 μg/g 43 μg/g Šlapimas 6,6 mg/l 5,7 mg/l

Atvejais, kai buvo manoma, kad natūraliai ištiko širdies mirtis nustatytos koncentracijos, nurodomos 11 lentelėje [25]. Medžiaga Kur aptinkama Haloperidolio koncentracija Redukuoto haloperidolio koncentracija Kraujas 0,6 mg/l Nepranešama Tulžis 0,4 mg/l 0,5 mg/l Kepenys 5,0 μg/g 13 μg/g Šlapimas 0,4 mg/l 2,3 mg/l Inkstai 0,7 μg/g 2,3 μg/g

10 Lentelė. Toksinės haloperidolio ir redukuoto haloperidolio koncentracijos [25]

11 Lentelė. Galimai mirtį sukėlusios haloperidolio ir redukuoto haloperidolio koncentracijos

2.8.

Alprazolamo,

diklofenako

ir

haloperidolio

kokybinis

vertinimas

plonasluoksnės chromatografijos metodu

2.8.1. Plonasluoksnė chromatografija (PC)

Tai Europos farmakopėjoje aprašytas popieriaus chromatografijos metodas, kuris naudojamas medžiagų atskyrimui. Nejudanti fazė tolygiai padengta absorbcine medžiaga. Nejudančios fazės plokštelė gali būti pagaminta iš stiklo, plastmasės ar metalo, dažniausiai aliuminio. Atskyrimas remiasi absorbcija, pasiskirstymu ir jonų mainų reakcijomis. Dėl šių mechanizmų analitės ir tirpiklių sistema (eliuentas) juda sorbentu padengta plokštele (nejudančia faze) [37].

Tai vienas iš paprasčiausių ir dažniausiai taikomų metodų, tinkamas kokybiniams tyrimams ir medžiagų mišinio išskirstymui. Taip pat labai patogu, kad atlikus išskirstymą, medžiagas galima naudoti kiekybiniams tyrimams [34].

Pagrindinis matavimo vienetas, kuriuo vertinamas analičių judėjimas nejudančia faze yra sulaikymo faktorius, žymimas Rf ir apskaičiuojamas pagal formulę:

Rf reikšmės gali būti nuo 0 iki 1 [34].

2.8.2. Plonasluoksnės chromatografijos metodikos, tinkamos identifikuoti

alprazolamą, diklofenaką arba haloperidolį

Moksliniuose šaltiniuose pateikiama kelios plonasluoksnės chromatografijos metodikos, kurios gali būti naudojami alprazolamo, diklofenako ar haloperidolio analizei. 12 lentelėje pateikiamos sistemos, kurias galima naudoti medžiagoms atskirti [25].

Sistema Alprazolamas Diklofenakas Haloperidolis

TE Rf 0.47 Rf 0.12 Rf 0.76

TAE Rf 0.67 Rf 0.90 Rf 0.51

TE sistema

 Plokštelė: Silica gel G, 250 mm storio.

 Eliuentas: etilacetatas-metanolis-sotus amoniako tirpalas (85:10:5). TAE sistema:

 Plokštelė: Silica gel G, 250 mm storio.  Eliuentas: metanolis

Atliekant literatūros apžvalgą nebuvo rasta informacijos apie alprazolamo, diklofenako ir haloperidolio mišinio analizę, todėl padaryta išvada, jog optimaliausia eliuentas tokio mišinio analizei bus rasta eksperimentiškai.

2.9. Alprazolamo, diklofenako ir haloperidolio kokybinis vertinimas efektyviosios

skysčių chromatografijos metodu

2.9.1. Efektyvioji skysčių chromatografija (ESC)

Efektyvioji skysčių chromatografija dar gali būti vadinama didelio slėgio skysčių chromatografija. Tai kolonėlinės chromatografijos metodas, naudojamas junginių atskyrimui, identifikavimui bei kiekybinei medžiagų analizei [24].

Pagrindinis matavimo vienetas šiame metode yra sulaikymo laikas arba sulaikymo indeksas. Jį nulemia eliuento judėjimo greitis ir kolonėlės diametras. Metodas remiasi absorbcijos mechanizmu. Absorbcija vyksta tarp judančių tirpalų ir nejudančios kietos fazės. Naudojami tirpalai yra mažiau poliški nei nejudanti fazė – tokia sistema vadinama normalių fazių. Taip pat yra ir atvirkštinių fazių chromatografija, jos metu naudojama stacionari fazė yra mažiau poliška nei naudojami eliuentai [22].

Yra išskiriamos dvi atskyrimo technikos:

 Izokratinis eliuavimas – tai tokia technika, kai viso tyrimo metu nesikeičia mobilios fazės (eliuentų) sudėtis. Tai pats paprasčiausias metodas ir pirmiausiai taikomas atskyrimo technikoms kurti [22].

 Gradientinis eliuavimas – tai toks metodas, kai tyrimo metu keičiama mobilios fazės sudėtis. Gali būti keičiamas poliariškumas, pH ar joninė jėga. Šie parametrai turi didelę įtaką tiriant medžiagas, kurių sulaikymo laikai labai skiriasi [22].

2.9.2. Efektyviosios skysčių chromatografijos metodikos, tinkamos identifikuoti

alprazolamą, diklofenaką arba haloperidolį

Moksliniuose šaltiniuose pateikiama daug ir įvairių efektyviosios skysčių chromatografijos metodų, kurie gali būti naudojami alprazolamo, diklofenako ar haloperidolio analizei. 13 lentelėje pateikiamos sistemos, kurias galima naudoti medžiagoms atskirti [25].

Sistema Alprazolamas Diklofenakas Haloperidolis

HX RI 470; RI 616; RI 421

HY RI 379 RI 592 RI 316

HZ RT 4.0 min RT 14.8 min RT 5.8 min

HAA RT 17.0 min RT 22.1 min RT 14.4 min

HAX RT 6.4 min RT 8.7 min RT 11.1 min

HAY RT 6.4 min RT 10.0 min. RT 6.2 min

HX sistema:

 Kolonėlė: Lichrospher 60 RP – Select B (125_4.0mm i.d., 5 μm) su prieškolonėle Lichrospher 60 RP – Select B (4_4.0mm i.d., 5 mm).

 Mobili fazė: (A:B) trietilamonio fosfato buferinis tirpalas (25 mmol/l, pH 3.0)–acetonitrilas.  Tekėjimo greitis 1 ml/min. (A:B) (100:0) iki (30:70) per 30 minučių, išlaikoma 10 minučių ir

grįžtama į pradinę būseną per 3 minutes, ekvilibracija vykdoma 10 minučių, tada leidžiamas analitės tirpalas.

 Detektorius: fotodiodų matricos detektorius.

HY sistema:

 Kolonėlė: C18 symmetry (250_4.6mm i.d., 5 μm).

 Mobili fazė: (A:B) sieros rūgštis (0.5mL 2.5 mol/l) vandenyje (500 ml)– sieros rūgštis (0.5ml 2.5 mol/l) acetonitrile (500 ml).

 Tekėjimo greitis (98:2), 3 minutes, (2:98) per 23 min., sulaikoma 10 min., grįžtama į pradinę būseną per 2 min, ekvilibracija 8 min. prieš injakuojant.

 Detektorius: fotodiodų matricos detektorius. HZ sistema:

 Kolonėlė: C18 end-capped LiChrospher 100 RP-18e (125_4.0mm i.d., 5 μm), su prieškolonėle LiChrocart 124–4.

 Mobili fazė: 146 μL trietilaminas ir apie 750 μl fosforo rūgšties į 530 ml vandens. pH = 3.3 naudojant 10 % kalio hidroksido tirpalą ir pridedama 470mL acetonitrilo.

 Tekėjimo greitis 0.6 ml/min.

 Detektorius: fotodiodų matricos detektorius. HAA sistema:

 Kolonėlė: C8 Symmetry (250 × 4,6 mm, 5μm) su prieškolonėle Symmetry C18 (20 mm).  Kolonėlės temperatūra: 30° C.

 Mobili fazė (A:B) fosfatinis buferis (pH 3,8) – acetonitrilas.

 Gradientinis eliuavimas: (85:15) 6,5 min, pereinant į (65:35) iki 25 min pereinant į (20:80) 3 minutes, grįžtant į pradinę sistemą per 7 minutes.

HAX sistema:

 Kolonėlė: Supelcosil LC – DP (250 × 4,6 mm, 5μm).

 Mobili fazė: acetonitrilas: fosforo rūgštis (0,025% v/v): trietilamino buferis (25:10:5).  Tekėjimo greitis: 0,6 ml/min.

HAY sistema:

 Kolonėlė: LiChrospher 100 RP – 8 (250 × 4, 0 mm, 5μm).

 Mobili fazė: acetonitrilas: fosforo rūgštis (0,025% v/v): trietilamino buferis (60:25:15).  Tekėjimo greitis: 0,6 ml/min.

 Detektorius: fotodiodų matricos detektorius (ƛ = 229 nm).

Atlikus literatūros analizę nerasta tyrimų, kurių metu būtų analizuotas alprazolamo, diklofenako ir haloperidolio mišinys. Todėl padaryta išvada, jog optimaliausias metodas tokio mišinio analizei bus rastas eksperimentiškai.

3. EKSPERIMENTINĖ DALIS

3.1. Tyrimo objektas ir metodika

3.1.1. Tyrimo objektas

Siekiant sukurti optimalias plonasluoksnės ir efektyviosios skysčių chromatografijos metodikas, kokybiniam alprazolamo, diklofenako ir haloperidolio įvertinimui, buvo tiriami atskiri vaistinių medžiagų tirpalai bei jų mišinys.

3.1.2. Kokybinis ir kiekybinis vertinimas plonasluoksnės chromatografijos (PC)

metodu

Įranga

Nustatant optimalias chromatografavimo sąlygas, buvo naudojamos chromatografinės plokštelės, kurios yra padengtos silikagelio sorbcine mase, jų matmenys 20x20 cm (silikagelis 60 F254; Merck, Vokietija). Chromatografavimui naudotos stiklo kameros su šlifuoto stiklo dangčiais. Mėginių užnešimui ant chromatografinių plokštelių buvo naudojama CAMAG LINOMAT 5 pusiau automatinio išpurškimo sistema, kuriai reikalingos azoto dujos.

Tirpikliai

Eliuentų sistemoms buvo naudoti: metanolis, etilacetatas, sotus amoniako tirpalas. Tiriamųjų medžiagų standartiniai ir tiriamieji tirpalai buvo ruošti naudojant metanolį.

Ryškikliai

Cheminiai ryškikliai nebuvo naudojami. Buvo naudotas CAMMAG TLC visualizatorius Etaloniniai tirpalai

Etaloniniai tiriamųjų medžiagų tirpalai ruošti jų standartus – alprazolamą (Sigma– Aldrich, JAV), diklofenaką (Sigma–Aldrich, JAV) ir haloperidolį (Sigma–Aldrich, JAV) – tirpinant metanolyje. Gauti etaloniniai alprazolamo (AE1), diklofenako (DE1) ir Haloperidolio (HE1) 0,1 mg/ml koncentracijos tirpalai. Tiriamųjų medžiagų mišinys buvo paruoštas sumaišant po 1 ml etaloninių tirpalų – gautas etaloninis medžiagų mišinio tirpalas (ADHE1).

Tiriamieji tirpalai

Tiriamieji tirpalai buvo paruošti iš vaistinių preparatų, kurie yra parduodami Lietuvos vaistinėse.

Alprazolamo darbinis tirpalas (A1) buvo pagamintas iš vaistinio preparato „Xanax“ (Pfizer) 1 mg stiprumo tablečių. 4 tabletės „Xanax“ 1 mg, kurių bendras svoris 0,5173 g, disperguotos grūstuvėlėje. Milteliai perkelti į stiklinėlę ir naudojantis automatine pipete užpilti 5 ml metanolio. Nuosėdos atskirtos centrifuguojant. Visas tirpalas virš centrifugato buvo filtruojamas per PVDF filtrą, kurio porų dydis 0,45μm. Gautas metanolinis alprazolamo tirpalas naudotas tolimesniuose tyrimuose.

Diklofenako darbinis tirpalas (D1) buvo pagamintas iš vaistinio preparato „Diclac ID“ (SANDOZ) 75 mg stiprumo tablečių. 1 tabletės „Diclac ID“ 75 mg, kurios svoris 0,2098 g, disperguota grūstuvėlėje. Milteliai perkelti į stiklinėlę ir naudojantis automatine pipete užpilti 10 ml metanolio. Nuosėdos atskirtos centrifuguojant. Visas tirpalas virš centrifugato buvo filtruojamas per PVDF filtrą, kurio porų dydis 0,45μm. Pirminių bandymų metu buvo nustatyta, kad tokia tirpalo koncentracija yra per didelė, todėl tirpalas skiedžiamas: 1 ml iš pirminio diklofenako tirpalo ir 4ml metanolio. Gautas metanolinis diklofenako tirpalas naudotas tolimesniuose tyrimuose.

Haloperidolio darbinis tirpalas (H1) buvo pagamintas iš vaistinio preparato „Haloperidol – Richter“ (Gedeon Richter) 1,5 mg stiprumo tablečių. 4 tabletės „Haloperidol – Richter“ 1,5 mg, kurių bendras svoris 1,0043 g, disperguotos grūstuvėlėje. Milteliai perkelti į stiklinėlę ir naudojantis automatine pipete užpilti 5 ml metanolio. Nuosėdos atskirtos centrifuguojant. Visas tirpalas virš centrifugato buvo filtruojamas per PVDF filtrą, kurio porų dydis 0,45μm. Gautas metanolinis haloperidolio tirpalas naudotas tolimesniuose tyrimuose.

Tiriamųjų tirpalų mišinys buvo sudarytas imant kiekvienos medžiagos 1 ml paruošto metanolinio tirpalo.

Plonasluoksnės chromatografijos analizė

Optimalios sąlygos buvo nustatytos naudojant tiriamųjų medžiagų etaloninius tirpalus: AE1, DE1, HE1, ADHE1. Kiekviena medžiaga ant silikagelio plokštelės buvo užneša naudojantis CAMAG LINOMAT 5 automatinio išpurškimo sistema. Nugaravus metanoliui, plokštelės buvo patalpinamos į chromatografavimo kameras, kuriose buvo atitinkamos tirpiklių sistemos. Chromatografinė plokštelė kameroje buvo laikoma tol, kol tirpiklių sistemos kilimas pasiekdavo 12 cm. Pirminių bandymų metu buvo pastebėta, kad esant 10 cm tirpiklių nueitam keliui, ties finišo linija neryškiai matėsi diklofenako palikta dėmė. Vėliau plokštelės buvo išimamos iš kameros,

išdžiovinamos ir dedamos į CAMAG TLC visualizatorių, stebima esant UV šviesai (254 nm). Visualizatoriuje buvo nustatytos medžiagų dėmės ir automatiškai apskaičiuotos Rf reikšmės.

Atlikus tyrimus, nustatytos tinkamiausios tirpiklių sistemos alprazolamo, diklofenako ir haloperidolio mišinio atskyrimui. Norit įvertinti metodikos tinkamumą, tyrimai pakartotinai buvo atliekami su darbiniais tirpalais, kurie buvo paruošti iš vaistinių preparatų. Ant chromatografinės plokštelės buvo patalpinami medžiagų standartiniai tirpalai bei jų mišinys analogiškai buvo patalpinami ir darbiniai tirpalai bei jų mišinys. Atliekant šiuos tyrimus buvo išlaikomos tokios sąlygos, kuriomis buvo atliekami ankstesni tyrimai: išlaikoma tirpiklių koncentracija, kiekybinė sudėtis, kameros pripildymas garais. Chromatografinė plokštelė kameroje buvo laikoma tol, kol nuteitas tirpiklių kelias pasiekdavo 12 cm. Vėliau plokštelės buvo išimamos iš kameros, išdžiovinamos, dedamos į CAMAG TLC visualizatorių ir stebimos esant UV šviesai (254 nm). Visualizatoriuje buvo nustatytos medžiagų dėmės ir automatiškai apskaičiuotos Rf reikšmės.

Tolimesniuose tyrimuose buvo atliekama kiekybinė tiriamųjų preparatų analizė, taikant plonasluoksnės chromatografijos metodiką. Kiekybiniam įvertinimui buvo sudarytos atskiros kalibracinės kreivės kiekvienam analizuojamam junginiui.

3.1.3 Kokybinis vertinimas efektyviosios skysčių chromatografijos (ESC) metodu

Įranga

Naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (ESC), tinkamoms sąlygoms nustatyti buvo naudotas chromatografas (Waters 2695) su fotodiodų matricos detektoriumi (Waters 996, 210 – 400 nm bangų ilgio diapazonas). Medžiagų atskyrimui naudota chromatografinė kolonėlė ACE C18 (25cm×4,6 mm), sorbento dalelių dydis 5 μm. Gradientinė sistema sudaryta iš sieros rūgšties ir acetonitrilo.

Tirpikliai

Etaloninių ir darbinių tirpalų ruošimui buvo naudotas metanolis.

Chromatografavimui buvo naudoti sieros rūgštis, išgrynintas vanduo, pagamintas „Milipore“ (JAV) vandens gryninimo sistema, acetonitrilas.

Etaloniniai tirpalai

Etaloniniai tiriamųjų medžiagų tirpalai ruošti jų standartus – alprazolamą (Sigma– Aldrich, JAV), diklofenaką (Sigma–Aldrich, JAV) ir haloperidolį (Sigma–Aldrich, JAV) - tirpinant metanolyje. Gauti etaloniniai alprazolamo (AE2), diklofenako (DE2) ir Haloperidolio (HE2) 0,1 mg/ml koncentracijos tirpalai. Tiriamųjų medžiagų mišinys buvo paruoštas sumaišant po 1 ml etaloninių tirpalų – gautas etaloninis medžiagų mišinio tirpalas (ADHE1).

Tiriamieji tirpalai

Tiriamieji tirpalai buvo paruošti iš vaistinių preparatų, kurie yra parduodami Lietuvos vaistinėse.

Alprazolamo darbinis tirpalas (A2) buvo pagamintas iš vaistinio preparato „Xanax“ (Pfizer) 1 mg stiprumo tablečių. 1 tabletė „Xanax“ 1 mg, kurios svoris 0,13145 g, disperguota grūstuvėlėje. Milteliai perkelti į stiklinėlę ir naudojantis automatine pipete užpilti 10 ml metanolio. Nuosėdos atskirtos centrifuguojant. Visas tirpalas virš centrifugato buvo filtruojamas per PVDF filtrą, kurio porų dydis 0,45μm. Gautas metanolinis alprazolamo tirpalas naudotas tolimesniuose tyrimuose.

Diklofenako darbinis tirpalas (D2) buvo pagamintas iš vaistinio preparato „Diclac ID“ (SANDOZ) 75 mg stiprumo tablečių. 1 tabletės „Diclac ID“ 75 mg, kurios svoris 0,21359 g, disperguota grūstuvėlėje. Milteliai perkelti į stiklinėlę ir naudojantis automatine pipete užpilti 10 ml metanolio. Nuosėdos atskirtos centrifuguojant. Visas tirpalas virš centrifugato buvo filtruojamas per PVDF filtrą, kurio porų dydis 0,45μm. Pirminių bandymų metu buvo nustatyta, kad tokia tirpalo koncentracija yra per didelė, todėl tirpalas skiedžiamas 10 kartų (1 ml iš pirminio diklofenako tirpalo ir 9 ml metanolio). Gautas metanolinis diklofenako tirpalas naudotas tolimesniuose tyrimuose.

Haloperidolio darbinis tirpalas (H2) buvo pagamintas iš vaistinio preparato „Haloperidol – Richter“ (Gedeon Richter) 1,5 mg stiprumo tablečių. 1 tabletė „Haloperidol – Richter“ 1,5 mg, kurios svoris 0,25320 g, disperguota grūstuvėlėje. Milteliai perkelti į stiklinėlę ir naudojantis automatine pipete užpilti 10 ml metanolio. Nuosėdos atskirtos centrifuguojant. Visas tirpalas virš centrifugato buvo filtruojamas per PVDF filtrą, kurio porų dydis 0,45 μm. Gautas metanolinis haloperidolio tirpalas naudotas tolimesniuose tyrimuose.

Analizė

Tinkamiausios sąlygos alprazolamo, diklofenako ir haloperidolio mišinio analizei, naudojant ESC, nustatytos tiriant etaloninių tirpalų mišinį ADHE2. Siekiant surasti optimalią metodiką, keista eliuento sudėtis. Injekcijos tūris (10 μl) buvo nekintamas. Alprazolamas, diklofenakas ir haloperidolis mišinyje identifikuoti pagal UV absorbcijos spektrus, esant maksimaliai šviesos sugerčiai 210 – 400 nm ilgio šviesos bangų diapazone.

Nustačius tinkamas sąlygas, tiriamąjį mišinį sudarančių medžiagų atskyrimui, jos buvo pritaikytos analizuojant iš vaistinių preparatų pagamintus darbinius tirpalus, siekiant patikrinti metodikos tinkamumą alprazolamo, diklofenako ir haloperidolio mišinio kokybiniam įvertinimui vaistiniuose preparatuose.

3.2. Rezultatai ir aptarimas

3.2.1. Plonasluoksnės chromatografijos metodo optimizavimas

Eliuento parinkimas

Siekiant nustatyti optimalią tirpiklių sistemą, kuri leistų atskirti ir kiekybiškai įvertinti alprazolamą, diklofenaką ir haloperidolį, buvo atlikti eksperimentiniai tyrimai. Buvo išbandytos literatūroje nurodytos galimos sistemos [25]. Tirpiklių sistemos tinkamumas buvo vertinamas pagal etaloninių tirpalų dėmių poslinkį chromatogramoje.

TAE sistema: Eliuentas: metanolis

Sistema yra tinkama atskyrimui, tačiau ji pasižymi dideliu nestabilumu, tai įrodo Rf reikšmių varijavimas (haloperidolio paklaida didesnė nei 0,6). Šios sistemos stabilumui įtaką daro tirpiklių sistema, jos šviežumas, plokštelės įdėjimas į kamerą. Šios sistemos chromatogramoje gerai matomos medžiagų dėmės, tačiau nėra metodo atsikartojamumo. Ši metodika preparatų atskyrimui yra tinkama, bet dėl sistemos nestabilumo ji nepritaikoma analizei.

Medžiaga Vidutinė Rf reikšmė Standartinis nuokrypis Paklaida Pasikliautinasis intervalas Alprazolamas 0,6125 0,00957 0,00479 0,5973 – 0,6277 Diklofenakas 0,8875 0,01500 0,00750 0,8636 – 0,9114 Haloperidolis 0,1550 0,6807 0,3403 0,0467 – 0,2633 TE sistema

Eliuentas: etilacetatas – metanolis – sotus amoniako tirpalas (85:10:5). 11 pav. Chromatograma, taikant TAE metodiką. 1 – Alprazolamas AE1;

2 – Diklofenakas DE1; 3 – Haloperidolis HE1

Medžiaga Vidutinė Rf reikšmė Standartinis nuokrypis Paklaida Pasikliautinasis intervalas Alprazolamas 0,7860 0,1140 0,00510 0,7718 – 0,8002 Diklofenakas 0,9280 0,0447 0,00200 0,9224 – 0,9336 Haloperidolis 0,5920 0,00837 0,00374 0,5816 – 0,6024

Sistema stabili, gautos Rf reikšmės atsikartoja atliekant pakartotinius tyrimus.

3.2.2. Vaistinių preparatų analizė plonasluoksnės chromatografijos metodu

Tyrimų metu nustatyta, jog kokybinei analizei dėl sistemos stabilumo ir duomenų pasikartojamumo patikimiau naudoti TE metodiką, kurios tirpiklių sistemą sudaro etilacetatas – metanolis – sotus amoniako tirpalas (85:10:5). Nustatyta, kad metodika yra tinkama ir kokybiniam medžiagų įvertinimui, ir mišinio atskyrimui. (12 pav.)

12 pav. Chromatograma, taikant TE metodiką.

1 – Alprazolamas A1; 2 – Diklofenakas D1; 3 – Haloperidolis H1; 4 – tiriamųjų medžiagų mišinys ADH1