ŠLAPIMO IŠSISKYRIMO SISTEMĄ VEIKIANČIŲ AUGALINIŲ PREPARATŲ ASORTIMENTO IR POREIKIO TYRIMAS

FARMACIJOS FAKULTETAS FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA

BENITA LILEIKYTĖ

ŠLAPIMO IŠSISKYRIMO SISTEMĄ VEIKIANČIŲ

AUGALINIŲ PREPARATŲ ASORTIMENTO IR

POREIKIO TYRIMAS

Darbo vadovas doc., dr. Zita Barsteigienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė

Ramunė Morkūnienė... Data...

ŠLAPIMO IŠSISKYRIMO SISTEMĄ VEIKIANČIŲ AUGALINIŲ

PREPARATŲ ASORTIMENTO IR POREIKIO TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

TURINYS

1.1.Šlapimo išsiskyrimo sistemos ligos ... 13

1.1.1.Intersticinis cistitas ... 13

1.1.2.Šlapimo takų akmenys ... 15

1.1.3.Lėtinis inkstų nepakankamumas ... 16

1.1.4.Gerybinė prostatos hipertrofija ... 19

1.1.5.Autoimuninės inkstų ligos ... 20

1.1.6.Šlapimo takų uždegimas ... 22

1.2. Augaliniai preparatai vartojami šlapimo sistemos ligų atveju ... 22

2.TYRIMO METODIKA ... 26

2.1.Tyrimo organizavimas ... 26

2.2.Tyrimo metodai ... 26

3.REZULTATAI ... 28

3.1. Respondentų atranka ir socialinė charakteristika ... 28

3.2. Respondentų požiūris į šlapimo išsiskyrimą veikiančių augalinių preparatų vartojimą .... 30

3.3. Respondentų požiūris į šlapimo išsiskyrimą veikiančių augalinių preparatų asortimentą . 38 3.4. Šlapimo išsiskyrimą veikiančių augalinių preparatų asortimentas ... 42

3.4.1. Augaliniai vaistiniai preparatai ... 42

3.4.2. Maisto papildai ... 43

3.4.3. Arbatos ... 45

3.5. Šlapimo išsiskyrimą veikiančių augalinių preparatų rinka Lietuvoje ... 47

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 49

IŠVADOS ... 51

SANTRAUKA

B. Likeikytės magistro baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė doc., dr. Zita Barsteigienė;

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedra. – Kaunas. Darbo tikslas: Įvertinti šlapimo išsiskyrimo sistemą veikiančių augalinių preparatų asortimentą ir poreikį.

Darbo uždaviniai: 1. Ištirti augalinės kilmės preparatų, vartojamų šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimų atvejais asortimentą, įvertinti ar jis tenkina gyventojų poreikius; 2. Išsiaiškinti klausimus susijusius su šlapimo išsiskyrimo sistemą veikiančių preparatų vartojimu, remiantis vaistinės lankytojų apklausa Kelmės mieste.

Darbo metodai: Teorinis analizės metodas, empiriniai analizės metodai, instrumentinis tyrimo metodas, statistiniai tyrimo metodai.

Tyrimo dalyviai: Tyrime dalyvavo 300 respondentų, kurie lankėsi Kelmės mieste esančioje UAB „Eurovaistinė“ filialo vaistinėje, iš kurių 176 respondentai, turėjo šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimų.

Rezultatai: Nustatyta, kad apklausoje dalyvavo 68 proc. moterų. Daugiausia – 34 proc. pasisakiusių respondentų 21-40 m. amžiaus, 36 proc. – su aukštuoju išsilavinimu. 57 proc. dažniausiai renkasi augalinius vaistinius preparatus. 40 proc. respondentų augalinius preparatus vartoja gydymui, 42 proc. respondentų pasirinkimą lemia mažesnis šalutinis poveikis lyginant su sintetiniais vaistiniais preparatais. 39 proc. apklaustųjų nurodė, jog didžiausią įtaką augalinio preparato pasirinkimui turi vaistininko ar gydytojo rekomendacijos. Pusė respondentų renkasi arbatas. 20 proc. respondentų renkasi anksčiau pirktus žinomus augalinius preparatus. Daugiau nei pusei apklaustųjų įtakos neturi gamintojas, kilmė ir kaina. 74 proc. respondentų nurodė, jog vartodami augalinius preparatus pajuto pagerėjimą, o 56 proc. augalinius preparatus vartojo su kitais vaistais.

Tyrimo metu, nustatyta, kad 68 proc. respondentų vaistinėje esantis augalinių preparatų asortimentas – tenkina, o 44 proc. nurodė, jog augalinių preparatų vaistinėje pakanka. 68 proc. apklaustųjų nurodė, kad norimą augalinį preparatą visada randa vaistinėje, o 39 proc. respondentų asortimentą vertina kaip gerą. Neesant norimam augaliniam preparatui, 46 proc. respondentų renkasi kitą pasiūlytą, panašias savybes turintį, augalinį preparatą.

SUMMARY

B. Lileikytė. Investigation of the range and the demand for preparations with herbal origin having an impact on the urinary system. Master Thesis/Research adviser associate professor dr. Zita Barsteigienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmacognosy. – Kaunas.

Research aim: To assess the range of and the demand for preparations with herbal origin having an impact on the urinary system.

Research objectives: 1. To examine the range of herbal preparations used in cases of disorder of the urinary system and to assess the demands of the population for such preparations. 2. To clarify the issues relating to the usage of herbal preparations and their impact on the urinary system on the basis of a survey conducted among the visitors of the pharmacy in Kelmė.

Research methods: Theoretical analysis method, empirical analysis methods, instrumental research method, statistical research methods.

Research participants: 300 respondents, who visited the branch of UAB “Eurovaistinė” in Kelmė participated in the research; 176 of them had disorders of the urinary excretion system.

Research outcomes: 68 percent of the respondents were women, 34 percent of the respondents were between 21 and 40 years of age, 36 percent had higher education. 57 percent mostly chose herbal medicinal preparations. 40 percent of the respondents used herbal preparations for treatment; the choice of these for 42% of the respondents was determined by fewer side effects in comparison to the synthetic medication. 39% of the respondents pointed out that the biggest impact for them to choose was their doctor’s or pharmacist’s recommendation. Half of the respondents chose various herbal teas. 20% of the respondents choose well-known herbal preparations that they bought in the past. The producer, the origin and the price of the herbal preparations had no impact on more than half of the respondents. 74% of the respondents pointed out that they felt a relief while using herbal preparations, while 56% used them together with other drugs.

It was established that the range of herbal diuretics meant for treating disorders of urinary excretion system consists of 39 products, out of which 6 are kinds of herbal drugs, 21 kinds of food supplements and 12 kinds of teas.

SANTRUMPOS

ŠTA – šlapimo takų akmenligė

LIN – lėtinis inkstų nepakankamumas LIL – lėtinė inkstų liga

LIFN – lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas GFG – glomerulų filtracijos greitis

SĄVOKOS

 Augalinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veiklioji (-iosios) medžiaga (-os) yra arba augalinė (-ės) medžiaga (-os), arba augalinis (-iai) ruošinys (-iai), arba tokios (-ių) augalinės (-ių) medžiagos (-ų) ir tokio (-ių) augalinio (-ių) ruošinio (-ių) mišinys (Farmacijos įstatymas, 2006).

 Maisto papildas – tai maisto produktai, skirti papildyti įprastą racioną, ir kurie, vieni arba derinyje su kitomis medžiagomis, yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų šaltinis, turintis mitybinį arba fiziologinį poveikį, kuriais prekiaujama dozuota forma, t.y. tokiomis formomis kaip kapsulės, pastilės, piliulės, tabletės ir kitos panašios formos, miltelių maišeliai, ampulės su skysčiu, buteliukai su lašų dozatoriumi bei kitos panašios skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formos (Europos parlamento ir tarybos direktyva, 2002).

 Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas (Farmacijos įstatymas, 2006).

ĮVADAS

Pirmieji vaistai, kuriuos pradėjo vartoti žmogus buvo augalinės kilmės. Prabėgo tūkstančiai metų, tačiau ir dabar šie preparatai užima svarbią vietą. Daug lėšų kasmet skiriama naujų augalinių preparatų kūrimui, naujų augalų tyrinėjimams – analizuojama jų cheminė sudėtis, farmakologinis ir toksikologinis veikimas, įvairių augalų sąveika su kitais vaistais bei jų sąveika žmogaus organizme (Barsteigienė ir kt., 2003).

Ligų profilaktikai ir gydymui, be sintetinių vaistų itin dažnai vartojami gamtos sukurti vaistai. Nors sukuriama vis daugiau naujų sintetinių preparatų, augaliniai preparatai savo populiarumu nenusileidžia, dėl švelnesnio ir platesnio gydomojo poveikio.

Daugeliui žmonių augalinės kilmės vaistai – patraukli įprastinio gydymo sintetiniais preparatais alternatyva, nes šių preparatų paprasta įsigyti, tinkamai vartojami jie sukelia mažai šalutinių poveikių, yra gerai toleruojami, o vartojimo metu nereikalinga atidi gydytojo priežiūra. Greta šių priežasčių, fitoterapija populiari dar ir todėl, kad pacientai ją vertina kaip natūralų ir sveikatai nežalingą gydymo būdą (Jaskovskienė, 2005).

Anot J. Vasiliausko (1991), apie 40 proc. visų vartojamų preparatų buvo gaunama iš vaistinių augalų. Vaistiniuose augaluose gausu biologiškai aktyvių elementų, todėl jų farmakologinis poveikis labai platus. Augaliniai preparatai turi platesnį veikimo spektrą ir sukelia mažiau šalutinių poveikių nei sintetiniai medikamentai (Kažemėkaitis, 2004).

Vaistiniai augalai šiuolaikinėje medicinoje padeda gydyti įvairias ligas, jų tarpe, ir šlapimo išsiskyrimo sistemos ligas. Šlapimo sistema, susidedanti iš inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės ir šlaplės, reguliuoja organizmo vandens kiekį, druskų pusiausvyrą bei šalina atliekas (Panda, 2005). Ši sistema nustato kas bus pašalinta, o kas – pasisavinta organizme.

Esant šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams gali pasireikšti tokie simptomai kaip: didelis ar mažas kraujo spaudimas, ausų niežėjimas, odos bėrimas, depresija ar nuotaikos svyravimai, ausų ar akių dirginimas, nemiga ar nerimas, aiškiai matomi reljefiniai ratilai po akimis, alergijos ar šienligė, bėrimas, PMS, skausmas jaučiamas aplink klubus, skausmas aplink gaktos kaulus, skausmingas šlapinimasis bei vandens sulaikymas organizme (Josian, 2012).

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Įvertinti šlapimo išsiskyrimo sistemą veikiančių augalinių preparatų asortimentą ir poreikį.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti augalinės kilmės preparatų, vartojamų šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimų atvejais asortimentą, įvertinti ar jis tenkina gyventojų poreikius;

2. Išsiaiškinti klausimus susijusius su šlapimo išsiskyrimo sistemą veikiančių preparatų vartojimu, remiantis vaistinės lankytojų apklausa Kelmės mieste.

Darbo naujumas ir aktualumas.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Šlapimo išsiskyrimo sistemos ligos

Kiekvieno žmogaus organizme veikia keletas mechanizmų, kurie iš organizmo šalina žalingus medžiagų apykaitos produktus. Tokią funkciją atlieka šlapimo išsiskyrimo sistema. Šlapimo išsiskyrimo sistemą sudaro inkstai, kurių veiklos pagrindas yra nefronai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė ir šlaplė.

Šlapimą gamina du inkstai, iš kurių šlapimas į šlapimo pūslę atiteka dviem šlapimtakiais (ureteriais). Kai pūslėje yra 200–250 ml šlapimo, kyla noras šlapintis. Iš šlapimo pūslės šlapimas pašalinamas per šlaplę (šlaplė kitaip vadinama šlapimkanaliu arba uretra) (Tamošauskienė ir kt., 2006).

Šlapimo organai (inkstai ir šlapimo takai) su šlapimu šalina iš organizmo medžiagų apykaitos produktus bei kitas nereikalingas medžiagas, reguliuoja organizmo skysčių, druskų kiekį bei šarmų-rūgščių balansą. Šlapimo organuose šlapimas surenkamas ir iš jų pašalinamas (Baltrušaitis ir kt., 1990).

Atsiradus problemoms su šlapimo sistemos veiklą palaikančiais organais, vystosi ligos, dėl kurių šlapimo išsiskyrimo sistema neatlieka savo funkcijos.

Sergant inkstų ir šlapimo latakų ligomis, nustatomi šie svarbiausieji požymiai (Žiugžda, 1980):  skausmas;

 įvairūs šlapinimosi sutrikimai;  pabrinkimai;

 padidėjęs vienas arba abu inkstai;  Pasternackio simptomas;

 padidėjęs arterinis kraujo spaudimas.

Pirmieji trys požymiai nustatomi apklausiant pacientą, padidėję inkstai nustatomi apčiuopiant, Pasternackio simptomas nustatomas suduodant per juosmenį, o kraujo spaudimas nustatomas jį matuojant. Siekiant efektyvesnio įvertinimo skiriami laboratoriniai ir funkciniai tyrimai.

1.1.1. Intersticinis cistitas

dar vadinama skausmingos šlapimo pūslės sindromu. IC yra dažnai susijęs su visa eile kitų ligų, tokių kaip dirgliosios žarnos sindromas, endometriozė, fibromialgija bei lėtinis nuovargio sindromas (Aniulienė, 2011).

Pacientų, kuriuos vargina IC gyvenimo kokybė yra ženkliai pablogėjusi, juos vargina dažnas šlapinimasis, sekina lėtinis dubens dugno skausmas, ko pasekoje įtakojama bendra ir psichologinė žmogaus savijauta. Rizikos veiksniams priskiriama paciento lytis: moterys IC serga dažnau nei vyrai (Clemens, 2005). Tiksli IC priežastis yra nežinoma, tačiau tyrimai parodė, kad šią sąlygą gali sukelti šlapimo pūslės pažeidimai (Hanno, 2014).

Pradinės sąlygos, anot R. Aniulienės (2011), galinčios sukelti skausmingą šlapimo pūslės sindromą yra: lėtinė šlapimo šalinimo disfunkcija, šlaplės spazmai, sukeliantys šlaplės padidintą jautrumą, pasikartojančios šlapimo takų infekcijos, šlapimo pūslės urotelio patologijos ar glikozaminoglikano sluoksnis.

IC diagnozuojamas atmetimo būdu (Hanno, 2014). Diagnozavimo metu atliekama išsami anamnezė ir fizinis ištyrimas. Tyrimų metu vertinami šie aspektai (Hanno, 2014):

 istorija (įvertinami simptomai, dubens skausmas arba diskomfortas, šlapinimasis ir skuba, ir naktinis šlapinimasis);

 fizinis egzaminas (dubens tyrimas moterims ir skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas vyrams);  šlapimo tyrimas;

 šlapimo kultūra;  citologija.

Pacientams, kuriuos vargina IC, geriausiai tinka kompleksinis gydymas, susidedantis iš daugelio veiksnių (Aniulienė, 2011):

 Labai svarbi gyvenimo būdo, mitybos ir skysčių modifikacija;  Labai naudingas pacientų mokymas dėl jų būklės bei savikontrolės.

1.1.2. Šlapimo takų akmenys

Inkstų akmenligė (šlapimo takų akmenligė) – liga, kuria sergant, inkstuose ar šlapimo takuose susidaro akmenys (Balvočius, 2011). Teorijų, aiškinančių akmenų susidarymą, yra keletas, todėl iki šiol nėra sukurta etiopatogenezės grandį sėkmingai veikiančių vaistų, kurie padėtų išvengti šlapimo takų akmenų, tiesiogiai „tirpdytų“ juos ar veiktų taip, kad nesusidarytų naujų (Šilinis ir kt., 2006).

Šlapimo takų akmenligė (ŠTA) plačiai paplitusi liga. Ja serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniau atsiranda senstant gyventojams. Akmenų susiformavimo rizika per visą gyvenimą yra nuo 1 proc. iki 15 proc. priklauso nuo amžiaus, lyties, rasės ir geografinės vietovės. Vyrai serga 3 kartus dažniau negu moterys, o liga dažniausiai manifestuoja apie 20-40 gyvenimo metus (Lingeman et al., 2007).

Inkstų akmenys ir ŠTA diagnostika remiasi jai būdinga klinika (skausmai ir jų iradiacija, inksto sutrenkimo simptomas ir jo skausminga palpacija), laboratoriniais tyrimais (eritrociturija, galima leukociturija ir proteinurija šlapime, azotemija ar leukocitozė kraujyje esant inkstų funkcijos nepakankamumui ar šlapimo takų infekcijai), radiologiniais, rentgeniniais ar ultragarsiniais tyrimais, kurie parodo akmenų lokalizaciją, jų santykį su šlapimo takais, hidronefrozės laipsnį, inkstų funkcijos būklę (Šilinis ir kt., 2006).

Akmenligė pasireiškia daugeliu simptomų ir patologinių pakitimų, kurie reikalauja aktyvios chirurginės taktikos. Praktika rodo, kad net iki 92 proc. viršutinių šlapimo takų akmenų gali būti pašalinti be operacijos su minimaliom komplikacijom (Balčiūnas, 2008). ŠTA diagnozuojama naudojant kompiuterinę tomografiją. Šiuo prietaisu galima ne tik diagnozuoti ŠTA, bet ir išmatuoti akmenų dydį ir tankį. ŠTA taip pat galima nustatyti atlikus šlapimo tyrimą.

Šlapimo takų akmenų sudėtis gali labai įvairuoti, tačiau dažniausiai akmenis sudaro kalcio turintys junginiai. Dabartinė šlapimo takų akmenų klasifikacija: šlapimo rūgšties akmenys (uratai), kalcio oksalatai arba kalcio fosfatai su kalcio oksalatais (sudaro 75 proc. visų akmenų), cistiniai akmenys, retos formos – ksantininiai, matricininiai, silikatiniai, triamtereno, efedrino, indinaviro ir kiti akmenys (Turk C. et al., 2012). Akmenis sudarantys skirtingi cheminiai junginiai yra nevienodo tankio ir kietumo, todėl akmens sudėtis turi didelę reikšmę parenkant gydymo planą (Vinikovas ir kt., 2015). Gydymo parinkimui taip pat reikšmingi akmens vieta ir dydis (Lingeman et al., 2007).

perkutanine nefrolitotripsija, atvira operacija, laparoskopine ar retroperitoncoskopine operacija (Andreika ir kt., 1999).

1.1.3. Lėtinis inkstų nepakankamumas

Lėtiniu inkstų nepakankamumu (LIN) vadinama iš lėto trinkanti inkstų veikla, kai pamažu inkstai netenka koncentracinės galios, nepašalina su šlapimu įvairių baltyminių medžiagų, ir dėl to padidėja jų koncentracija kraujo serume, pasireiškia antrinė acidozė, nuodijamas organizmas (Žiugžda, 1995).

Lėtinį inkstų funkcijos nepakankamumą gali sukelti daugelis ligų. Tai lėtinis glomerulonefritas, lėtinis pielonefritas, neuropatija, inkstų policistozė (Dainys, 2008). LIN gali sąlygoti ne tik įvairūs inkstų, bet ir kitų organų sistemų susirgimai. Lėtinė inkstų liga (LIL) daugiau nei dešimt kartų padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, todėl dauguma sergančių miršta dėl staigiai įvykusio infarkto, insulto ar kitų širdies ir kraujagyslių ligų (Go et al., 2004).

Sergant LIN visų pirma sutrinka pagrindinė inkstų funkcija – organizmo valymas. Sutrikus šio organo funkcijoms, organizme sulaikomi skysčiai bei įvairios kenksmingos medžiagos. LIN kliniškai pasireiškia dideliu vis progresuojančiu silpnumu, fiziniu ir dvasiniu išsekimu, galvos skausmais, mieguistumu, blogu skoniu burnoje, visišku apetito nebuvimu, pykinimu, vėmimu, kartais – viduriavimu, apatija, vangumu, sąmonės pritemimu (Žiugžda, 1995).

Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas (LIFN) yra progresuojantis glomerulų filtracijos greičio (GFG) mažėjimas dėl neatitaisomo nefronų žuvimo. LIN diagnozuojamas tuomet, kai tris mėnesius glomerulų filtracijos greitis (GFG) būna <90ml/min/1,73m2 _{(Mahan et al., 2006). LIL galima} vadinti bet kurią pirminę arba antrinę inkstų ligą, galinčią sukelti inkstų nepakankamumą (Stevens et al., 2006). Kad būtų diagnozuota LIL, reikalingas bent vienas iš šių požymių, trunkančių 3 mėnesius ir ilgiau (Bumblytė, 2007):

 patologiniai šlapimo pokyčiai;

 pablogėjusi inkstų funkcija (t.y. glomerulų filtracijos greitis <60ml/min/1,73m2_);

1 lentelė. Lėtinės inkstų ligos ir lėtinio inkstų nepakankamumo klasifikacija

(Pundžienė ir kt., 2007) Lėtinės inkstų

ligos stadija GFG (ml/min/1,73m

2_{) Lėtinio inkstų nepakankamumo apibūdinimas}

1 ≥90 Inkstų liga be GFG sumažėjimo

2 60-89 I laipsnio GFG sumažėjimas (mažas) 3 30-59 II laispnio GFG sumažėjimas (vidutinis) 4 15-29 III laipsnio GFG sumažėjimas (ryškus)

5 <15 (arba dializuojamas) IV laipsnis – galutinis inkstų funkcijos sutrikimas

Stadijos nustatomos pagal glomerulų filtracijos greitį (GFG). Pirmoje stadijoje inkstų funkcija yra gera (GFG normalus ar net padidėjęs), tačiau jau esti inkstų pažeidimo požymių (pvz., patologiniai šlapimo pokyčiai). LIN prasideda nuo antros stadijos, kai GFG tampa mažesnis nei 90ml/min/1,73m2 (Pundžienė ir kt., 2007). LIN komplikacijos paprastai atsiranda trečioje stadijoje, kai GFG <60ml/min/1,73m2. Ketvirta stadija, kai GFG <30ml/min/1,73m2. Klinikinėje praktikoje ji vadinama predializiniu laikotarpiu, nes ligonis pradedamasruošti pakaitinei inkstų terapijai. Penkta stadija kai GFG <15ml/min/1,73m2, rodo galutinį, negrįžtamą inkstų nepakankamumą, kai reikia pradėti dializes (Pundžienė ir kt., 2007).

Atsiradus LIN simptomams atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, taip pat nustatinėjamas glomerulų filtracijos greitis, atliekamas inkstų ultragarsinis tyrimas, jei prireikia - inkstų biopsija. Atsiradus neigiamiems inkstų funkcijos pakitimams pradedamas inkstų ligos gydymas. LINF gydymą galima suskirstyti į konservatyvų gydymą ir pakaitinę inkstų terapiją, kuri pradedama išsivysčius galutiniam inkstų funkcijos nepakankamumui (Žiginskienė, 2002).

Išskiriami 5 konservatyvaus LIN gydymo tikslai. Pirmas konservatyvaus LIN gydymo tikslas – gydyti pagrindinę inkstų ligą bei jos paūmėjimą. Esant LIN būtina kuo skubiau nustatyti ir šalinti priežastis. Dažniausios priežastys, pasunkinančios inkstų funkcijos nepakankamumą (Žiginskienė, 2002, 2013):

 sumažėjusi inkstų perfuzija dėl hipovolemijos, hipotenzijos, infekcijos, vaistų, mažinančių GFG vartojimo ir kt.;

 nefrotoksinių vaistų vartojimas;

 radioaktyviosios kontrastinės medžiagos;  šlapimo takų obstrukcija;

Antruoju konservatyvaus LIN gydymo tikslu siekiama nepabloginti inkstų funkcijos. Stebėjimo metu būtina koreaguoti vaistų, išsiskiriančių per inkstus, dozes, ilginti laiko intervalus tarp vartojamų dozių. Pagal galimybės reikia vengti nefrotoksinių vaistų ir jų derinių, intraveninių radiokontrastinių medžiagų (Žiginskienė, 2002).

Trečiasis konservatyvaus LIN gydymo tikslas – sulėtinti inkstų funkcijos nepakankamumo progresavimą, kuomet visose ligos stadijose rekomenduojama hipertenzijos korekcija (Cassidy et al., 1998). Inkstų funkcijos nepakankamumo sulėtinimui taikomas tinkamų vaistų parinkimas, ribojamas natrio chloridas maiste, taip pat ribojamas baltyminių produktų kiekis.

Ketvirtasis konservatyvaus LIN gydymo tikslas gydyti inkstų nepakankamumo sukeltas komplikacijas. LIN komplikacijoms priskiriami šie sutrikimai: skysčių perteklius, hiperkalemija, metabolinė acidozė, kalcio-fosforo apykaitos sutrikimai, antrinė hiperurikemija, inkstinė anemija, hiperlipidemija ir kt.

Penktasis konservatyvaus LIN gydymo tikslas – atrinkti ir paruošti pacientus inkstų pakaitinei terapijai. Perikarditas, ureminės neuropatijos diagnozė – tai indikacija pradėti pakaitinę inkstų terapiją. Šio tikslo metu pradedamas gydymas, kadangi inkstai nebeatlieka savo funkcijos (Žiginskienė, 2013).

Įveikus visus konservatyvaus gydymo etapus arba pacientui sergant galutiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, reikalingas gydymas, pakeičiantis neveikiančius inkstus, tad pradedama pakaitinė inkstų terapija. Pakaitinė inkstų terapija paprastai pradedama, kai glomerulų filtracija sumažėja iki 10-15 ml/min. (Žiginskienė, 2002)

Hemodializė (HD), peritoninė dializė ir inkstų transplantacija – tai pagrindinės pakaitinės inkstų terapijos rūšys (Berthoux et al., 1999).

Didžioji dalis visų gydomų pakaitine inkstų terapija pacientų gydomi HD. Procedūros metu toksinės medžiagos ir vanduo pro pusiau pralaidžią membraną (dializatorių) teka iš paciento kraujo į dializatą – tokiu būdu išvalomas kraujas (Žiginskienė, 2002). Šiai procedūrai atlikti reikalingas aparatas, vadinamas dirbtiniu inkstu. Kad būtų galima atlikinėti HD, pacientui reikia atlikti nedidelę operaciją, suformuoti kraujagyslinę jungtį – arterioveninę fiskulę (Žiginskienė, 2002).

Peritoninė dializė – kita dializės forma, kurios metu pusiau pralaidžios membranos funkciją atlieka pilvaplėvė. Norint atlikti peritoninę dializę taip pat reikia atlikti nedidelę operaciją, kurios metu į pilvo ertmę įstatomas minkštas plastikinis kateteris (Žiginskienė, 2002). Šiuo kateteriu sujungiama dializės tirpalo sistema ir pilvo ertmė. Išskiriami 2 pagrindiniai peritoninės dializės būdai (Žiginskienė, 2002):

1) ambulatorinė peritoninė dializė – vykdoma suaugusiems asmenims, nes jie patys gali atlikti procedūrą namuose. Šios dializės metu toksinės medžiagos, susikaupusios kraujyje pašalinamos į tirpalą esantį paciento pilvo ertmėje. Tirpalas keičiamas 4 kartus per dieną; 2) automatinė peritoninė dializė – vykdoma vaikams, su specialu aparatu, kuris pakeičia skysčius

pilvo ertmėje, kontroliuoja dializinių skysčių vartojimą, išleidžia panaudotą tirpalą, užpildo pilvo ertmę nauju tirpalu. Dializė atliekama namuose miegant.

Pats efektyviausias pakaitinės inkstų terapijos būdas – inkstų transplantacija. Deja, ši operacija gali būti atliekama ne visiems pacientams. Prieš inksto persodinimo operaciją pacientui atliekama daugybė tyrimų, kurių metų įvertinamos kontraindikacijos persodinimui. Persodinamas artimo giminaičio ar sutuoktinio inkstas, kurį padovanojo savo artimajam (jei dera kraujo grupės, sutampa imunologiniai rodikliai) arba staiga mirusio žmogaus inkstas (Dainys, 2008).

1.1.4. Gerybinė prostatos hipertrofija

Gerybinė prostatos hipertrofija (GPH) dar vadinama gerybine prostatos hiperplazija arba gerybiniu prostatos išvešėjimu. GPH arba prostatos adenoma yra dažniausia vyresnio, pagyvenusio ir senyvo amžiaus vyrų šlapinimosi sutrikimų priežastis. Tiriant histologiškai, GPH nustatoma 50 proc. - 60 metų ir 90 proc. - 80 metų vyrams (Matjošaitis ir kt., 2002).

Dauguma sergančių vyrų kenčia nuo iritacinių simptomų, tokių kaip poliakiurija ir dažnas imperatyvus noras šlapintis laikant šlapimą arba jo nelaikant (Mereckas, 2008). Pirmieji gerybinio prostatos išvešėjimo požymiai būna susiję su pasunkėjusiu šlapinimusi (Dainys, 2008b):

 dažnai, ypač naktį, norisi šlapintis;

 net tuomet, kai labai norisi, sunku pradėti šlapintis, išbėga nedaug šlapimo;  šlapinantis esti silpna šlapimo srovė ir itin pablogėjusi (žema) jos trajektorija;  kai kyla noras šlapintis, tenka skubiai ieškotis tualeto;

 šlapinantis skauda, degina, peršti;  šlapime pasirodo kraujo.

Su amžiumi vyrų prostata, joje vešant jungiamajam audiniui, didėja. Padidėjusi prostata sutrikdo normalų šlapimo nutekėjimą iš šlapimo pūslės. Esant sutrikusiam šlapimo nutekėjimui, šlapimo pūslėje po pasišlapinimo lieka dalis šlapimo. Jeigu tai kartojasi nuolatos, gali išsivystyti šlapimo takų infekcija (Slaninienė, 2005). GPH nustatoma atliekant digitalinį rektalinį prostatos tyrimą, tiriant šlapimą, inkstų funkciją, atliekant transabdominalinę arba transektalinę echoskopiją ir kt.

GPH gydomas konservatyviu ir operaciniu būdu. Konservatyviam GPH gydymui vartojami hormonai (estrogenai, antiandrogenai), bet dėl feminizacijos požymių ir neigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai jų vartojimas ribotas (Bumblys ir kt., 1995). Pastaraisiais metais plačiai vartojami fitoterapiniai preparatai, kurie nutraukia testosterono virtimą dihidrotestosteronu (Matjošaitis ir kt., 2002). Augalinės kilmės vaistai, skirti gerybiniam prostatos išvešėjimui gydyti, paprastai gaminami iš moliūgų sėklų aliejaus, dilgėlių šaknų, afrikietiškojo alyvmedžio žievės ir vėduoklinės palmės vaisių (Dainys, 2008).

Radikaliausias gydymo būdas yra operacija – prostatos adenomos pašalinimas. Chirurginis gydymo būdas taikomas ir tuomet, kai atsiranda komplikacijų (šlapimo pūslėje susidarė akmuo, vis kartojasi inkstų ar šlapimo takų uždegimas, kraujuoja iš šlapimo pūslės, trinka inkstų veikla). Lietuvoje šiuo metu daromos šios operacijos (Dainys, 2008b):

 gerybiškai išvešėję prostatos audiniai endoskopiškai pašalinami per šlaplę. Tai vadinamoji transuretinė prostatos rezekcija, kai nereikia daryti atviros operacijos, nelieka randų;

 daroma atvira operacija, kurios metu pašalinami gerybiškai išvešėję audiniai. Ši operacija būtina, kai esti šlapimo pūslės akmenų ar išvaržų (divertikulų);

 taikoma išvešėjusios prostatos termoterapija, kai per šlaplę įkištas specialus prietaisas termiškai paveikia prostatą ir ji sumažėja.

1.1.5. Autoimuninės inkstų ligos

Žinoma daugiau nei 40 autoimuninių susirgimų, kurie yra trečia pagal dažnumą mirties nuo ligų priežastis (po širdies-kraujagyslių ligų ir piktybinių susirgimų) (Bagdonaitė, 2013).

ląstelės bei baltymai. Autoimunine liga susergama, kai autoreaktyvūs T limfocitai ir autoantikūniai sukelia audinių pažeidimą, pasireiškiant II–IV tipo padidėjusio jautrumo reakcijoms (Bagdonaitė, 2013). Autoimuninės ligos yra plačiai paplitusios – gali pasireikšti visose amžiaus grupėse, turi savybę ilgai tęstis, sukelti lėtines ligas, taip pažeisdamos bet kurią organų sistemą.

Autoimuninė liga, priklausomai nuo imuninio atsako, gali būti organui specifinė ar sisteminė (1 pav.).

1 pav. Autoimuninių ligų charakteristika (Bagdonaitė, 2013)

Autoimuninėms inkstų ligoms priskiriamos šios ligos:  ūmus neritinis sindromas;

 intersticinis nefritas;  IgA nefropatija;  glomerulonefritas;  Goodpasture sindromas;  Anti-GBM liga;

 ANCA - neutrofilų citoplazmos antikūnas;  membranoproliferacinis glomerulų pažeidimas;  tankiųjų intarpų liga;

 paraproteinų depozicija inkstuose;  Alport sindromas;

1.1.6. Šlapimo takų uždegimas

Šlapimo takų uždegimus sukelia bakterijų patekimas į šlaplę, iš kurios jos keliauja aukštyn, t.y. į šlapimo pūslę. Jei bakterijos pakyla iki šlapimo pūslės, tokia liga vadinama cistitu. Jei bakterijos toliau keliauja aukštyn, į inkstų geldeles ir taureles tokia liga vadinama pielonefritu (Abraitis ir kt., 2014).

Cistitas – sindromas, apimantis šiuos simptomus: jautrumas bei skausmingumas šlapinantis šlapinimosi dažnis, šlapimo nelaikymas, viršgaktinės srities jautrumas (Grigaliūnaitė, 2002). Pagrindinis cistito sukelėjas – E. coli (žarnyno lazdelė). Bendrųjų ligos simptomų (karščiavimo, bendro negalavimo) nebūna, periferinis kraujo tyrimas pakitimų nerodo. Pasak P. Kaltenio (2007), šlapime būna nedaug baltymų, padaugėjęs leukocitų, neretai – eritrocitų kiekis (kartais – makrohematurija). Cistito diagnozė dažniausiai grindžiama klinikine simptomatika ir paprasčiausių laboratorinių tyrimų rezultatais. Dažniausiai cistitas gydomas antibiotikais atsižvelgus į šlapimo pasėlio tyrimo atsakymą (Abraitis ir kt., 2014). Cistitas gydomas medikamentais, tokiais kaip: trimetoprimas, nitrofurantoinas, ciproflokacinas, taip pat taikomi liaudies medicinos būdai - gydymui ypač tinka salierų sėklos.

Pielonefritas – tai viršutinių šlapimo takų infekcija, kuri pažeidžia parenchimos tubulointersticinį audinį ir inksto kolektorinę sistemą (Becknell et al., 2015). E. coli yra dažniausias bakterinės kilmės patogenas, atsakingas už pielonefrito išsivystymą 85 – 90 proc. atvejų (Mishra et al., 2013). Pielonefritas diagnozuojamas remiantis bent vienu iš trijų būdingų simptomų (karščiavimas, pilvo ar šono skausmas, intoksikacija, buvusi arba esama šlapimo takų infekcija) ir bent vienu sisteminės infekcijos požymiu (leukocitų kiekio, bakteriurija ≥105 arba C – reaktyvinio baltymo padidėjimu) (Bitsori et al., 2015). Diagnozės patvirtinimui atliekami šlapimo, kraujo ir ultragarsiniai tyrimai. Gydymo metu skiriami antibakteriniai vaistai. Vėliau paskiriami medikamentai profilaktiniam gydymui. Patartina keletą mėnesių vartoti spanguolių ekstrakto tabletes.

1.2. Augaliniai preparatai vartojami šlapimo sistemos ligų atveju

Augalinio vaistinio preparato sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme (2006), kuriame rašoma, kad „augalinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veiklioji medžiaga yra arba augalinė medžiaga, arba augalinis ruošinys, arba tokios augalinės medžiagos ir tokio augalinio ruošinio mišinys“. Šiame įstatyme taip pat pateiktas tradicinio augalinio vaistinio preparato apibrėžimas - „Tradicinis augalinis vaistinis preparatas – augalinis vaistinis preparatas, kuris atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus ir jam gali būti taikoma supaprastinta tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo procedūra“(LR farmacijos įst., 2006).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/24/EB, kuri buvo priimta 2004 metų kovo 31 dieną nurodyta, kad augalinis preparatas – „tai preparatas, gaunamas perdirbant augalinę žaliavą į gydomąsias medžiagas, ją ekstrahuojant, distiliuojant, spaudžiant, frakcionuojant, gryninant, koncentruojant arba fermentacijos būdu. Jos apima smulkintas arba miltelių pavidalo augalines medžiagas, tinktūras, ekstraktus, eterinius aliejus, išspaustas sultis“.

Augaliniai preparatai turi savyje cheminių junginių teigiamai veikiančių žmogaus organizmą ir tai vadinama veikliosiomis medžiagomis. Augale gali būti kelios ar net keliolika tokių medžiagų, kurios gali kauptis visame augale arba lapuose, žieduose, šaknyse, šakniastiebiuose, žieduose, vaisiuose, pumpuruose, sėklose ar žievėje. Dauguma veikliųjų medžiagų yra moksliškai ištirtos ir aprašytos, tačiau dar daugiau jų yra nežinomos (Skripkaitė ir kt., 2016).

Augalinio vaistinio preparato sudėtyje yra iš tam tikros augalo dalies išskirtos veikliosios medžiagos. Gaminant tokius vaistinius preparatus, į kurių sudėtį įeina augalo veiklioji medžiaga yra lengviau reguliuoti ir išgauti, tikslesnį poveikį, konkrečiam negalavimui palengvinti, nes galima išgauti kompleksinį jų veikimą (Zittlau et al., 2005). Kaip vaistinio preparato žaliava gali būti naudojami augalo pumpurai, lapai, žolė, žiedai arba žiedynai, šaknys arba šakniastiebiai, vaisiai, žievė.

Gydant šlapimo sistemos ligas būtina atsižvelgti į vaistinių preparatų paskirtį ir veikliąsias medžiagas tinkamas konkrečios ligos gydymui. Šlapimo takų infekcijų gydymui naudojamas paprastasis apynys (lot. Humulus lupulus), kurio vaistinė žaliava – apynių spurgai, pasižymintys šlapimą varančiu poveikiu, todėl tinkami gydyti šlapimo pūslės ir inkstų uždegimus (Sasnauskas, 2013).

V. Sasnausko (2013) teigimu, valgomasis salieras (lot. Apium graveolens), kurio vaistinė žaliava – šaknys, pasižymi inkstų veiklą stimuliuojančiu poveikiu. Šakniavaisių sultys ir užpilas tinka gydyti šlapimo pūslės akmenligę, uždegimą. Sergant cistitu kaip diuretinė priemonė vartojamos salierų sėklos.

Paprastasis kukurūzas (lot. Zea mays), kurio purkos yra vaistinė žaliava ir tinka gydyti šlapimo pūslės ir inkstų uždegimus, dėl šlapimą varančio poveikio (Skripkaitė ir kt., 2016).

apsaugo nuo akmenligės, palengvina sunkiųjų metalų evakuaciją iš organizmo (Ragažinskienė ir kt., 2005). Šio augalo vaistinė žaliava – antžeminė dalis – žolė. Sergant šlapimo pūslės uždegimu ruošiamos asiūklių žolės sėdimosios vonios.

Bruknė (lot. Vaccinium vitis-idaea) pasižymi šlapimo varomuoju, antiseptiniu veikimu. Jų toks poveikis susijęs su arbutinu, kuris šarminėje terpėje skyla ir išskiria laisvą hidrochinoną, kuris veikia antiseptiškai (Skripkaitė ir kt., 2016). Bruknių lapų užpilas vartojamas sergant šlapimtakių akmenlige, šlapimo pūslės uždegimu. J. Zittlau et al. (2005) teigimu, bruknės mažina šlapimo pH, didina rūgštingumą, tad ligų sukėlėjai nebegali taip lengvai daugintis.

Paprastojo kadagio (lot. Juniperus communis) vaisių preparatai skatina šlapimo išsiskyrimą, dezinfekuoja šlapimo takus, todėl vartojami šlapimtakių ligoms, kaip antimikrobinė priemonė, trumpalaikiam vartojimui (Skripkaitė ir kt., 2016). Kaip vaistinė žaliava naudojamos kadagio uogos – kankorėžėliai.

Juodieji serbentai (lot. Ribes nigrum) skatina šlapimo išsiskyrimą, slopina uždegimą, stabdo mikrobų vystymąsi, skiriami šlapimtakių uždegimų gydymui. Išoriškai juodųjų serbentų lapų nuovirai vartojami nuo šlapimo pūslės ligų (Skripkaitė ir kt., 2016).

Šlapimo takų infekcijos gydymui tinkami miltinės meškauogės (lot. Arctostaphylos uva-ursi) lapai, kadangi juose yra 6 proc. bevandenio arbutino, flavonoidų, rauginių medžiagų, karboksirūgščių ir monotropeino (Weiss et al., 2005). Svarbiausia veiklioji medžiaga arbutinas pasižymi šlapimtakius dezinfekuojančiomis savybėmis, nors jis veikia ne tiesiogiai, tačiau šlapimas yra šarminamas, prasideda arbutino antibakterinis veikimas. Meškauogės lapais galima gydyti visas uždegimines šlapimo takų ligas, infekcijas, tačiau gydant būtina gerti daug skysčių (Weiss et al., 2005).

Valgomojo krieno (lot. Armoracia rusticana) šaknyse esantys garstyčių aliejai ir glikozidai antibakteriškai veikia gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas bei grybelių kolonijas. Kadangi jie veikia labai stipriai, tinka gydyti bakterines šlapimtakių infekcijas (Skripkaitė ir kt., 2016).

Paprastosios rykštenės (lot. Solidago virgaurea) žolėje yra saponinų, flavonoidų, fenilglikozidų. Ji tinka praskalauti šlapimtakius, pasižymi priešuždegiminiu veikimu ir slopina lygiųjų raumenų spazmus. Gydant šlapimtakių uždegimą, rykštenės preparatai mažina uždegimą.

varpučio (lot. Elytrigia repens) preparatai slopina šlapimo pūslės uždegimus, akmenligę; paprastoji spanguolė (lot. Vaccinium oxycoccos) pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, tad tinka šlapimo takų infekcijų gydymui.

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas

Šlapimo išsiskyrimo sistemą veikiančių augalinių preparatų asortimento ir poreikio tyrimas atliktas Kelmės vaistinėje, priklausančioje UAB „Eurovaistinė“. Tyrimo metu įvertintas šlapimo išsiskyrimo sistemą veikiančių augalinių preparatų asortimentas vaistinėje bei atliktas šių preparatų poreikio tyrimas apklausiant vaistinės lankytojus. Prieš atliekant tyrimą apžvelgta literatūra, panašūs (nes analogiška tema darbų nerasta) moksliniai darbai ir straipsniai lietuvių ir užsienio kalbomis, kuriuose nagrinėta šlapimo išsiskyrimo sistemos ligos, vartojami augaliniai preparatai, jų poreikis ir asortimentas.

Nustatytas tyrimo tikslas, suformuluoti tyrimo uždaviniai bei pasirinkti tyrimo metodai. Prieš atliekant asortimento analizę ir anketavimą, gautas Bioetikos centro leidimas atlikti šlapimo išsiskyrimo sistemą veikiančių augalinių preparatų asortimento ir poreikio tyrimo apklausą ir gautų duomenų analizę (1 priedas). Prieš tai gautas UAB „Eurovaistinė“, kurios filialas Kelmės mieste, vadovo leidimas vykdyti anketinę apklausą (2 priedas).

Tyrimo metu anonimiškai apklausta 300 respondentų, užtikrinant jų duomenų konfidencialumą. Tyrimas atliktas 2017 m. kovo – liepos mėnesiais.

2.2. Tyrimo metodai

Tyrimo metodų parinkimas viena iš svarbiausių tyrimo proceso dalių. Atsižvelgiant į darbo pobūdį, tikslą ir uždavinius, baigiamojo darbo tyrimui atlikti pasirinkti keturi metodai: teorinis analizės metodas; empirinis tyrimo metodas; instrumentinis tyrimo metodas ir statistinės analizės metodas.

Teorinis analizės metodas. Naudojant šį metodą analizuota mokslinė medžiaga, kurioje

Empiriniai analizės metodai. Pasirinktas anketinės apklausos metodas. Atlikta vaistinėje

besilankančių asmenų kiekybinė apklausa, siekiant nustatyti augalinių preparatų, naudojamų šlapimo išsiskyrimo sistemos ligų atveju, poreikį. Jos metu gauti pirminiai duomenys, kuriuos susisteminus, įvertinus gautus rezultatus, gaunami antriniai duomenys. Anot K. Kardelio (2002), empiriniai tyrimai svarbūs tuo, kad jais remiantis gauti duomenys leidžia daryti apibendrinimus ir išvadas, t.y. nustatyti empirinius dėsningumus bei kurti teorinius apibendrinimus. Metodas ganėtinai patikimas bei lengvai atliekamas, kadangi jam nereikia didelių kaštų, nereikia specialių žinių vykdant techninį apklausos darbą, duomenys gali būti išreiškiami kiekybine forma ir pan.

Instrumentinis tyrimo metodas. Pagrindinis tyrimo instrumentas – anketa (3 priedas), kurioje

pateikta 20 uždaro tipo klausimų, į kuriuos respondentai turėjo atsakyti pasirinkdami iš pateiktų atsakymų variantų. Klausimų tikslas – nuodugniai pažinti tiriamąjį reiškinį, t.y. nustatyti gyventojų požiūrį į šlapimo išsiskyrimo sistemą veikiančių augalinių preparatų poreikį. Anketavimo metodas pasirinktas todėl, kad tyrimui yra svarbi respondentų nuomonė šiuo klausimu, o anketos yra pats tinkamiausias metodas atskleisti tai nuomonei. Anketoje pateikiami klausimai aiškūs, naudojamos lengvai suprantamos sąvokos. Anketą galima suskirstyti į 3 dalis: identifikavimo duomenys, klausimai apie šlapimo išsiskyrimo sistemą veikiančių augalinių preparatų naudojimą ir šlapimo išsiskyrimo sistemą veikiančių augalinių preparatų asortimentą.

Statistiniai tyrimo metodai. Duomenų apdorojimui naudotąsi: sisteminimo metodu (atsakymų

grupavimas ir grafinis duomenų vaizdavimas) ir kriterijų vertinimo bei sintezės metodu (gautų rezultatų apibendrinimas ir išvadų formavimas). Atlikus pirminių duomenų analizę, gauti duomenys naudojantis

Microsoft Office Excel 2010 programa perkelti į grafikus. Taip pat atlikta aprašomoji ir palyginiamoji

3. REZULTATAI

3.1. Respondentų atranka ir socialinė charakteristika

Tyrimo metu apklausta 300 respondentų, kurie apsilankė Kelmės miesto UAB “Eurovaistinė” filialo vaistinėje. Tyrimas atliktas 2017 m. kovo 6d. – liepos 3 d.

Pirmoji dalis klausimų (1-3 klausimai) skirta surinkti indentifikavimo duomenis apie respondentus. Rinkta informacija apie lytį, amžių ir išsilavinimą. Iš 300 repondentų, dalyvavusių apklausoje, 203 (68 proc.) buvo moterys ir 97 (32 proc.) vyrai (2 pav.).

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį (N=300)

Išsiaiškinus kiek moterų ir kiek vyrų dalyvavo apklausoje, toliau siekta sužinoti kokio amžiaus respondentai dalyvavo rengtoje apklausoje. Amžiaus grupės pateiktos dvidešimties metų intervalu, tad respondentai suskirstyti į keturias amžiaus grupes: iki 20 m., 21-40 m., 41-60 m. ir virš 60 metų.

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių (N=300)

Iš gautų duomenų matyti, jog apklausoje daugiausiai dalyvavo respondentai, kurie priklausė antrai ir trečiai amžiaus grupėms, t.y. 21-40 metų asmenys, kurie sudarė daugiau nei trečdalį – 100 (34 proc.) ir 41-60 m. – 91 (30 proc.) respondentų. Vyraujanti amžiaus pasiskirstymo dinamika tokia: iki 20 m. – 67 (22 proc.), 21-40 m. – 100 (34 proc.), 41-60 m. – 91 (30 proc.), virš 60 m. – 42 (14 proc.). Tyrimo metu pastebėta, jog vaistinėje dažniau lankosi vyresnio amžiaus žmonės, tačiau tapti respondentais sutiko vangiai, vengė atsakinėti į klausimus. Aktyvesniu susidomėjimu dalyvauti tyrime pasižymėjo jaunesnio amžiaus respondentai, tai matoma iš surinktų duomenų.

Respondentų išsilavinimas tiesioginės įtakos tyrimo aktualumui neturi. Tačiau norėta sužinoti, kokį išsilavinimą turi apklaustieji respondentai (4 pav.).

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (N=300)

Nustatyta, jog anketinėje apklausoje daugiausiai dalyvavo aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai – 106 (36 proc.). Kiti respondentai pagal išsilavinimą pasiskirstė taip: vidurinį išsilavinimą įgiję – 82 (27 proc.), profesinį – 45 (15 proc.), o aukštesnįjį – 67 (22 proc.) respondentai.

Apibendrinti tiriamųjų socialiniai-demografiniai duomenys pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Respondentų socialinė charakteristika

Socialiniai – demografiniai požymiai Respondentų skaičius Procentinė išraiška

Apibendrinant, identifikacinius duomenis, galima teigti, kad apklausoje daugiausiai dalyvavo moterų – 203 (68 proc.), dažniausiai 21-40 m. amžiaus grupės – 100 (34 proc.) su aukštuoju išsilavinimu – 106 (36 proc.) respondentų.

3.2. Respondentų požiūris į šlapimo išsiskyrimą veikiančių augalinių preparatų

vartojimą

Antroji dalis klausimų (4-15 klausimai) skirti išsiaiškinti respondentų požiūrį į šlapimo išsiskyrimą veikiančių augalinių preparatų vartojimą. Ši klausimų dalis padėjo išsiaiškinti kaip dažnai respondentai vartoja augalinius preparatus, kokie kriterijai lemia jų pasirinkimą.

Visų pirma išsiaiškinta kokius vaistus dažniausiai vartoja respondentai (5 pav.).

5 pav. Vaistai, kuriuos dažniausiai renkasi respondentai (N=300)

Nustatyta, jog daugiau nei pusė – 171 (57 proc.) respondentų dažniausiai renkasi šlapimo išsiskyrimą veikiančius augalinius vaistinius preparatus, likusioji dalis – 129 (43 proc.) renkasi sintetinius vaistinius preparatus.

Siekiant nustatyti kuo tikslesnius duomenis apie šlapimo išsiskyrimą veikiančių augalinių preparatų vartojimą, vertintas respondentų santykis su nusiskundimais susijusiais su šlapimo išsiskyrimo sistemos ligomis (6 pav.).

0 50 100 150 200

171 129

Sintetiniai vaistiniai preparatai Augaliniai vaistiniai preparatai

6 pav. Respondentų nusiskundimai susiję su šlapimo išsiskyrimo sistemos ligomis (N=300)

Anketavimo metu, išsiaiškinta, kad didžioji dalis – 176 (59 proc.) respondentų turėjo nusiskundimų dėl šlapimo išsiskyrimo sistemos ligų, likusieji – 124 (41 proc.) – nusiskundimų neturėjo. Tyrimo metu domėtąsi respondentais, kurie turėjo šlapimo išsiskyrimo sistemos problemų, tad asmenys, kurie pasisakė neturintys ar neturėję šios problemos, tikslesnių duomenų surinkimui – tolimesniame anketavime nedalyvavo.

Asmenų, susidūrusių su šlapimo išsiskyrimo sistemos problemomis, teirautasi kokiu tikslu vaistinėje perkami augaliniai preparatai (7 pav.).

7 pav. Augalinių preparatų, skirtų šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams, įsigijimo tikslas (N=176)

Nustatyta, jog dažniausiai augalinius preparatus, skirtus šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams gydyti, respondentai renkasi gydymo tikslais – 71 (40 proc.). Profilaktikai ir kaip pagalbinę

0 50 100 150 200 176 124 Neturėjo nusiskundimų Turėjo nusiskundimų Respondentų skaičius (N) 0 20 40 60 80 46 71 46 13 Neperka

Kaip pagalbinę priemonę prie sintetinių vaistinių preparatų Gydymui

Profilaktikai

priemonę prie sintetinių vaistinių preparatų renkasi po 46 (26 proc.) apklaustųjų. Augalinių preparatų šių ligų gydymui neperka – 13 (8 proc.) respondentų.

Tyrimo metu domėtasi kas nulėmė augalinio preparato, šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams pasirinkimą (8 pav.).

8 pav. Augalinių preparatų, skirtų šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams, įsigijimą lemia (N=176)

Iš gautų duomenų matyti, jog apklausoje daugiausiai respondentų, kurių pasirinkimą įsigyti augalinius preparatus, skirtus šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams, lemia mažesnis šalutinis poveikis lyginant su sintetiniais vaistiniais preparatais – 74 (42 proc.) ir švelnesnis, nors ir ilgesnis augalinio preparato poveikis – 63 (36 proc.). Palyginus nedidelę dalimi pasirinkimą gali lemti kaina – 19 (11 proc.) ir kiti kriterijai – 20 (11 proc.).

Respondentų taip pat klausta kas turi įtakos augalinio preparato, šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams pasirinkimui (9 pav.).

9 pav. Augalinių preparatų, skirtų šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams, pasirinkimą įtakoja (N=176) 0 20 40 60 80 74 63 19 20 Kita Kaina

Švelnesnis, nors ir ilgesnis poveikis

Mažesnis šalutinis poveikis lyginant su sintetiniais vaistiniais preparatais Respondentų skaičius (N) 0 20 40 60 80 69 31 25 21 30

Siekis gydytis natūralesnėmis priemonėmis

Kaina

Reklama žiniasklaidoje, televizijoje, internete ir pan. Aplinkinių (šeimos, draugų ir pan.) teigiami atsiliepimai Vaistininko ar gydytojo rekomendacijos

Nustatyta, jog didžioji dalis respondentų įsigydami augalinius preparatus, skirtus šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimų gydymui perka atsižvelgdami į vaistininko ar gydytojo rekomendacijas – 69 (39 proc.). Likusių pasirinkimų pasiskirstymo dinamika tokia: aplinkinių (šeimos, draugų ir pan.) teigiamais atsiliepimais remiasi 31 (18 proc.) respondentas, reklama žiniasklaidoje, televizijoje, internete ir pan. – 25 (14 proc.), siekiant gydytis natūralesnėmis priemonėmis – 30 (17 proc.)., o į kainą atsižvelgia 21 (12 proc.) respondentas.

Naudojantiems augalinius preparatus svarbi preparato grupė (10 pav.).

10 pav. Augalinių preparatų, skirtų šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams grupės pasirinkimas (N=176)

Nustatyta, jog pusė apklaustųjų dažniausiai vartoja arbatas – 88 (50 proc.), trečdalis jų vartoja augalinius vaistinius preparatus – 58 (33 proc.), o augalinius maisto papildus renkasi 30 (17 proc.) respondentų.

Tyrimo metu nustatyta šlapimo išsiskyrimo sistemos gydymui skirtų augalinių preparatų pasirinkimo pirmenybė (11 pav.).

11 pav. Respondentų pirmumo kriterijai įsigyjant augalinį preparatą, skirtą šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams (N=176)

0 20 40 60 80 100

88 58 30

Augaliniai maisto papildai Augaliniai vaistiniai preparatai Arbatos Respondentų skaičius (N) 0 10 20 30 40 50 60 36 28 55 17 40 Rekomenduoti gydytojo ar vaistininko

Naujai registruoti (natifikuoti) Respondentų nuomone veiksmingi

Pacientui prieinama kaina Anksčiau pirkti ir žinomi

Tyrimo metu, nustatyta, kad trečdalis respondentų pirmenybę teikia manomai veiksmingiems augaliniams preparatams, šlapimo išssiskyrimo sistemos sutrikimų gydymui – 55 (31 proc.), tačiau jie taip pat atsižvelgia į gydytojo ar vaistininko rekomendacijas – 40 (23 proc.), penktadalis teikia pirmumą anksčiau įsigytiems ir jau bandytiems augaliniams preparatams – 36 (20 proc.). Palyginus, ganėtinai mažai respondentų renkasi pigius, pacientams prieinama kaina, preparatus – 28 (15 proc.) ir naujai registruotus – 17 (10 proc.) augalinius preparatus, šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimų gydymui.

Apklausos metu domėtasi ir augalinių preparatų gamintojo įtaka pasirinkimui (12 pav.).

12 pav. Augalinių preparatų, skirtų šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams, gamintojo pasirinkimas (N=176)

Nustatyta, jog 109 (62 proc.) respondentams, augalinio preparato šlapimo išsiskyrimo sistemos gydymui gamintojas įtakos neturi, tuo tarpu 67 (38 proc.) – gamintojas svarbus.

Išsiaiškinus gamintoją, apklausoje dalyvavę asmenys nurodė ir augalinio preparato šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams kilmės svarbą (13 pav.).

13 pav. Augalinių preparatų, šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams kilmės svarba (N=176)

0 20 40 60 80 100 120 67 109 Nesvarbu Svarbu Respondentų skaičius (N) 0 50 100 150 30 29

117 Pasirinkimui įtakos neturi

Importuoti augaliniai preparatai

Lietuviški augaliniai preparatai

Nustatyta, jog daugiau nei pusei respondentų – 117 (66 proc.) augalinio preparato kilmė, šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams įtakos neturi. Tuo tarpu lietuviškų augalinių preparatų ir importuotų augalinių preparatų pasirinkimas beveik toks pats, atitinkamai 30 (17 proc.) ir 29 (17 proc.) apklaustųjų.

Tyrimo metu įvertinta augalinių preparatų kainos svarba respondentams (14 pav.).

14 pav. Augalinių preparatų, skirtų šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams kainos svarba (N=176)

Apklausos metu, nustatyta, kad daugiau nei pusei respondentų – 107 (61 proc.) kaina neturi įtakos augalinio preparato pasirinkimui. Vidutinio brangumo ir pigiausius renkasi ganėtinai panašus skaičius respondentų, atitinkamai 29 (16 proc.) ir 25 (14 proc.). Brangiausius augalinius preparatus įsigyti gali tik 15 (9 proc.) respondentų.

Surinkus duomenis apie įvairius pasirinkimų kriterijus renkantis augalinius preparatatus šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams, domėtasi ir jų požiūris į preparatų veiksmingumą (15 pav.).

15 pav. Augalinių preparatų, skirtų šlapimo išssiskyrimo sistemos sutrikimams, veiksmingumas respondentų nuomone (N=176)

0 50 100 150

25 29 15

107 Kaina neturi įtakos mano_pasirinkimui

Nustatyta, kad vartojant augalinius preparatus, šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams, 131 (74 proc.) respondento nuomone, vartojami preparatai veiksmingi, pagerėjimo nepajuto – 45 (26 proc.) apklaustųjų.

Analizuotas ir augalinių preparatų vartojimas kartu su kitais vaistiniais preparatais (16 pav.).

16 pav. Augalinių preparatų, šlapimo išssiskyrimo sistemos sutrikimams, vartojimas su kitais vaistais (N=176)

Iš gautų duomenų matyti, jog apklausoje dalyvavę respondentai nurodo, kad kartu su augaliniais preparatais, skirtais šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams, vartoja ir kitus vaistus – 99 (56 proc.), kita dalis respondentų – 77 (44 proc.) – nevartoja.

Apibendrinti respondentų požiūrio, į šlapimo išsiskyrimą veikiančių augalinių preparatų vartojimą, duomenys pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. Respondentų požiūris į augalinių preparatų, skirtų šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams, vartojimą

Kintamieji Kintamųjų kategorijos Respondentų _skaičius Procentinė _išraiška Vaistų pasirinkimas Augaliniai vaistiniai preparatai 171 57

Sintetiniai vaistiniai preparatai 129 43

Nusiskundimai dėl šlapimo išsiskyrimo sistemos ligų Skundžiasi 176 59 Nesiskundžia 124 41 Augalinio preparato įsigijimo tikslas Profilaktikai 46 36 Gydymui 71 40

Kaip pagalbinė priemonė prie sintetinių vaistinių

preparatų 46 26

Neperka 13 8

Augalinio preparato įsigijimą lemia

Mažesnis šalutinis poveikis lyginant su sintetiniais

vaistiniais preparatais 74 42

Švelnesnis, nors ir ilgesnis poveikis 63 36

Kaina 19 11

Kita 20 11

Augalinio preparato pasirinkimą įtakoja

Vaistininko ar gydytojo rekomendacijos 69 39

Aplinkinių (šeimos, draugų ir pan.) teigiami

atsiliepimai 31 18

Reklama žiniasklaidoje, televizijoje, internete ir pan. 25 14

Kaina 21 12

Siekis gydytis natūralesnėmis priemonėmis 30 17

Augalinio preparato formos pasirinkimas

Arbatos 88 50

Augaliniai vaistiniai preparatai 58 33

Augaliniai maisto papildai 30 17

Pirmumo kriterijai renkantis augalinius preparatus

Anksčiau pirkti ir žinomi 36 20

Pigūs 28 16

Kokybiški 55 31

Naujai atsiradę 17 10

Rekomenduoti gydytojo ar vaistininko 40 23

Augalinių preparatų gamintojo pasirinkimas Turi įtakos 67 38 Neturi įtakos 109 62 Augalinių preparatų kilmės svarba

Lietuviški augaliniai preparatai 30 17

Importuoti augaliniai preparatai 29 17

Pasirinkimui įtakos neturi 117 66

Augalinių preparatų kainos svarba

Pigiausi 25 14

Vidutinio brangumo 29 16

Brangiausi 15 9

Kaina neturi įtakos pasirinkimui 107 61

Augalinių preparatų veiksmingumas Veiksmingi 131 74 Neveiksmingi 45 26 Augalinių preparatų vartojimas su kitais vaistais Vartoja 99 56 Nevartoja _{77 44}

augalinių preparatų kaina, šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams, įtakos respondentų pasirinkimui neturi – 107 (61 proc.). Trys ketvirtadaliai apklaustųjų – 131 (74 proc.) nurodė, jog vartodami augalinius preparatus pajuto pagerėjimą, o daugiau nei pusė jų – 99 (56 proc.) augalinius preparatus vartoja su kitais vaistais.

3.3. Respondentų požiūris į šlapimo išsiskyrimą veikiančių augalinių preparatų

asortimentą

Trečioji anketos klausimų dalis (16-20 klausimai) skirta, išsiaiškinti respondentų požiūrį į šlapimo išsiskyrimą veikiančių augalinių preparatų asortimentą. Ši klausimų dalis padėjo išsiaiškinti respondentų nuomonę apie vartojamų augalinių preparatų asortimentą vaistinėje, jų poreikius susijusius su šlapimo išsiskyrimą veikiančių augalinių preparatų asortimento dydį.

Tyrimo metu klausta, apie vaistinėje esančių šlapimo išsiskyrimą veikiančių augalinių preparatų asortimentas tenkina respondentus (17 pav.).

17 pav. Respondentų pasitenkinimas dėl šlapimo išsiskyrimą veikiančių augalinių preparatų asortimento (N=176)

Tyrimo metu nustatyta, kad daugiau nei du trečdaliai respondentų – 120 (68 proc.) yra patenkinti šlapimo išsiskyrimą veikiančių augalinių preparatų asortimentu vaistinėje, ir tik trečdalis – 56 (32 proc.) – nepatenkinti.

Taip pat nustatyta, kokių augalinių preparatų trūkumą jaučia apklaustieji (18 pav.).

18 pav. Respondentų nuomonė dėl šlapimo išsiskyrimą veikiančių augalinių preparatų asortimento trūkumo (N=176)

Iš gautų duomenų matyti, jog apklausoje dalyvavę respondentai nurodo, kad jiems šlapimo išsiskyrimą veikiančių augalinių preparatų asortimento pakanka – 78 (44 proc.). Kiti apklaustieji nurodė, kad jiems nepakankamas arbatų asortimentas – 42 (24 proc.), taip pat trūksta augalinių vaistinių preparatų – 35 (20 proc.) ir maisto papildų – 21 (12 proc.).

Anketavimo metu, domėtasi ir apie augalinio preparato, skirto šlapimo išsiskyrimo sistemos gydymui, buvimą vaistinėje (19 pav.).

19 pav. Respondentų nuomonė apie norimo augalinio preparato, skirto šlapimo išsiskyrimo sistemos gydymui, buvimą vaistinėje (N=176)

Tyrimo metu nustatyta, kad norimą augalinį preparatą, skirtą šlapimo išsiskyrimo sistemos gydymui, visada randa 119 (68 proc.) respondentų, tuo tarpu neranda – 57 (32 proc.).

Taip pat respondentų prašyta įvertinti augalinių preparatų, skirtų šlapimo išsiskyrimo sistemos gydymui, asortimentą (20 pav.).

0 20 40 60 80 42 35 21 78 Augalinių preparatų asortimentas pakankamas Trūksta maisto papildų Trūksta augalinių vaistų Trūksta arbatų

Respondentų skaičius (N)

0 20 40 60 80 100 120

119

57 Nėra galimybės_{įsigyti norimo}

Gali įsigyti norimą

20 pav. Respondentų nuomonė apie augalinių preparatų, skirtų šlapimo išsiskyrimo sistemos gydymui, asortimentą (N=176)

Nustatyta, kad respondentai vaistinės augalinių preparatų, skirtų šlapimo išsiskyrimo sistemos gydymui, asortimentą vertiną kaip gerą – 68 (39 proc.). Likusių respondentų nuomonių dinamika pasiskirstė taip: asortimentas patenkinamas – 48 (27 proc.), labai geras – 40 (23 proc.), prastas – 12 (7 proc.), labai prastas – 8 (4 proc.). Matoma, kad nepatenkintų asortimentu apklaustųjų procentas labai mažas, tad galima teigti, jog vaistinėje esantis augalinių preparatų, skirtų šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams asortimentas vertinamas palankiai.

Tyrimo metu, nustatyti ir respondentų sprendimai, neradus norimo augalinio preparatao (21 pav.).

21 pav. Respondentų sprendimai neradus norimo, šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams skirto, augalinio preparato (N=176)

Nustatyta, jog neradus norimo vaisto beveik pusė apklaustųjų – 81 (46 proc.) perka kitą pasiūlytą panašias savybes turintį augalinį preparatą, beveik trečdalis respondentų – 51 (29 proc.) esant galimybei

0 10 20 30 40 50 60 70 8 12 48 68 40 Labai geras Geras Patenkinamas Prastas Labai prastas Respondentų skaičius (N) 0 20 40 60 80 100 81 51 44

Kreipiasi į kitą vaistinę

Esant galimybei prašo vaistininko jį užsakyti Perka kitą pasiūlytą panašias savybes turintį augalinį preparatą

prašo vaistininko užsakyti norimą augalinį preparatą, o ketvirtadalis – 44 (25 proc.) kreipiasi į kitas vaistines.

Apibendrinti respondentų požiūrio, į šlapimo išsiskyrimą veikiančių augalinių preparatų asortimentą, duomenys pateikti 4 lentelėje.

4 lentelė. Respondentų požiūris į augalinių preparatų, skirtų šlapimo išsiskyrimo sistemos sutrikimams, asortimentą

Kintamieji Kintamųjų kategorijos Respondentų _skaičius Procentinė _išraiška Augalinių preparatų asortimento poreikio patenkinimas Tenkina 120 68 Netenkina 56 32 Augalinių preparatų trūkumo įvertinimas Arbatos 42 24

Augaliniai vaistiniai preparatai 35 20

Maisto papildai 21 12

Augalinių preparatų pakanka 78 44

Augalinio preparato buvimas vaistinėje Randa 119 68 Neranda 57 32 Augalinių preparatų asortimento vertinimas Labai prastas 8 4 Prastas 12 7 Patenkinamas 48 27 Geras 68 39 Labai geras 40 23 Respondentų sprendimai dėl trūkstamų augalinių preparatų

Perka kitą pasiūlytą panašias savybes turintį

augalinį preparatą 81 46

Esant galimybei prašo vaistininko užsakyti 51 29

Kreipiasi į kitą vaistinę 44 25

3.4. Šlapimo išsiskyrimą veikiančių augalinių preparatų asortimentas

3.4.1. Augaliniai vaistiniai preparatai

Augaliniai vaistiniai preparatai gaminami iš šviežių arba džiovintų vaistingųjų augalų arba jų dalių, sulčių, dervų ir kitų augalo dalių. Preparatų gamyboje retai vartojami cheminiai konservantai ar kiti sintetiniai priedai. Augalinių vaistinių preparatų sudėtyje yra keletas ar keliolika veikliųjų medžiagų, turinčių įtakos įvairioms organizmo funkcijoms. Augalinių vaistinių preparatų poveikis lyginant su sintetiniais – švelnesnis, retai sukeliantis pašalinį poveikį. Kaip ir kiti vaistiniai preparati augaliniai vaistiniai preparatai turi privalumus ir trūkumus (2 lentelė).

5 lentelė. Augalinių vaistinių preparatų privalumai ir trūkumai (Atmakuri et al., 2010)

Privalumai Trūkumai

Mažesnė kaina Negydo staigiai susirgus ar atsitikus

nelaimingam atsitikimui Didesnis efektyvumas

Geresnė organizmo tolerancija Perdozavimo rizika savigydos atveju

Saugesni Standartizavimo sunkumai

Turi mažiau šalutinių poveikių Prieinamesni

Dažniausiai ekologiški

Išskiriamos kelios ligų grupės, kurios tradiciškai dažniausiai gydomos augaliniais preparatais, prie jų priskiriamos ir šlapimo takų, prostatos ligos, akmenligė, kitos šlapimo sistemos ligos. Šių ligų gydymui augaliniai vaistiniai preparatai pakankamai efektyvūs, tad nereikia vartoti sintetinių. Vaistinėse yra keletas augalinių vaistinių preparatų šlapimo sistemos ligoms gydyti (3 lentelė).

6 lentelė. Augaliniai vaistiniai preparatai šlapimo sistemos ligų gydymui Augalinio

preparato pavadinimas

Forma _pakuotėje Kiekis Sudėtis Gamintojas

Rowatinex Kapsulės N100 Alfa ir beta pinenai, kamfenas, cineolis,

fenchonas, borneolis, anetolis. Rowa

Canephron Tabletės N60

Skėtinių širdažolių žolės milteliai, vaistinių gelsvių šaknų milteliai, kvapiųjų rozmarinų

lapų milteliai. Bionorica

Berberis-Homaccord

Geriamieji

lašai 30 ml

Berberis vulgaris D2, Berberis vulgaris D10,

Permixon Kapsulės N60 Šlaužiančiųjų serenojų vaisių sterolinių _{lipidų ekstraktas} Pierre Fabre

Prostamol Uno Kapsulės N30, N60 Sabalpalmių vaisių tirštasis ekstraktas Berlin-Chemie

Gentos Geriamieji _lašai 50 ml

Populus tremuloides D1, Serenoa repens (Sabal serrulatum) D6, Conium maculatum D6, Kalium iodatum D12, Ferrum picrinicum D12.

Richard Bittner AG

3 lentelėje pateiktas augalinių vaistinių preparatų asortimentas Kelmės miesto UAB „Eurovaistinė“ filialo vaistinėje. Šiose vaistinėse rasti 6 rūšių augaliniai vaistiniai preparatai šlapimo sistemos sutrikimams gydyti. Pastebėta, kad augaliniai vaistiniai preparatai, skirti šlapimo sistemos ligų gydymui, išskirti į 3 formas: kapsules, tabletes ir geriamuosius lašus. Į šių vaistinių preparatų sudėtį įeina įvairūs augalai ir jų dalys.

3.4.2. Maisto papildai

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-772 patvirtinta higienos norma HN 17:2003 „Maisto papildai“, pagal kurią maisto papildas buvo apibrėžiamas kaip „maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną, kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų šaltinis, turintis mitybinį arba fiziologinį poveikį“.

Apie maisto papildų teigiamą poveikį sveikatai kyla daug diskusijų mokslinėje literatūroje, nes nėra moksliškai pagrįstų duomenų (Klupšaitė-Rulinskienė ir kt., 2014). Prieš patenkant į rinką, su maisto papildu neatliekami daugiapakopiai klinikiniai tyrimai, kuriais būtų įrodytas papildo gydomasis poveikis, saugumas ir nepageidaujamas poveikis. Taigi maisto papildas nėra vaistas, jis papildo žmogaus mitybą, o jame esančios veikliosios medžiagos koncentracija yra nepakankama žmogaus ligoms gydyti (Barsteigienė ir kt., 2003).