VAISTINĖS PREKĖS ŽENKLO IR KITŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA RENKANTIS VAISTINĘ

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

JUSTINA MAJAUSKAITĖ

VAISTINĖS PREKĖS ŽENKLO IR KITŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA

RENKANTIS VAISTINĘ

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

doc. dr. A. Baranauskas

(2)

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis Data

VAISTINĖS PREKĖS ŽENKLO IR KITŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA RENKANTIS VAISTINĘ Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

doc. Dr. Algirdas Baranauskas Data

Recenzentas Darbą atliko

Magistrantė Justina Majauskaitė

Data Data

(3)

TURINYS

SANTRUMPOS ... 5 SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 8 SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS ... 10 ĮVADAS ... 11

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

1.1 Prekės ženklo sąvoka... 13

1.2 Prekės ženklo klasifikacija ... 13

1.3 Prekės ženklo funkcijos... 15

1.4 Lietuvos vaistinių prekių ženklai ... 16

1.5 Vaistinių prekių ženklų raida ... 16

1.6 Veiksniai, turintys įtakos renkantis vaistinę. ... 18

1.6.1 Prekės ženklo įtaka, renkantis vaistinę ... 18

1.6.2 Vaistinės vietos įtaka, renkantis vaistinę ... 18

1.6.3 Asortimento įtaka, renkantis vaistinę – produktų kokybė, įvairovė... 19

1.6.4 Reklamos įtaka, renkantis vaistinę ... 20

1.6.5 Papildomų paslaugų įtaka, renkantis vaistinę ... 21

1.6.6 Kainų įtaka renkantis vaistinę ... 22

1.6.7 Farmacijos specialisto įtaka renkantis vaistinę ... 23

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI... 24

2.1 Tyrimo tikslas ... 24

2.2 Tyrimo objektas ... 24

2.3 Tyrimo organizavimas ... 24

2.4 Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis)... 25

2.5 Tyrimo metodai ... 25

2.6 Duomenų analizės metodai ... 25

2.7 Respondentų demografinės ir socialinės charakteristikos ... 26

3. REZULTATAI ... 28

3.1 Veiksniai lemiantys respondentų apsisprendimą renkantis vaistinės prekinį ženklą ... 28

3.2 Respondentų demografinės bei socialinės padėties įtaka vaistinės prekinio ženklo pasirinkimą lemiantiems veiksniams ... 28

3.2.1 Respondetų lyties įtaka vaistinės prekinio ženklo pasirinkimą lemiantiems veiksniams ... 29

(4)

3.2.3 Respondetų socialinės padėties visuomenėje įtaka vaistinės prekinio ženklo pasirinkimą

lemiantiems veiksniams ... 32

3.2.4 Respondentų gaunamų pajamų įtaka vaistinės prekinio ženklo pasirinkimą lemiantiems veiksniams ... 34

3.3 Respondentų demografinės bei socialinės padėties įtaka jų lojalumui tai pačiai vaistinei ... 35

3.4 Respondentų lojalumo ir populiariausių Lietuvoje vaistinių prekės ženklų įvaizdžio tyrimas ... 37

3.5 Respondentų lankymosi vaistinėje įpročiai ... 40

3.6 Respondentų lankymosi vaistinėje priežastys ... 42

3.6.1 Lankymosi vaistinėje priežasčių ir respondentų demografinės bei socialinės padėties ryšiai ... 43

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 49

5. IŠVADOS ... 51

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 52

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 53

(5)

SANTRUMPOS

% (proc.) - procentai

LSMU – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas.

SSPS - statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa χ2 – chi kvadrato kriterijus

(6)

SANTRAUKA

Justinos Majauskaitės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. A. Baranauskas(2014/2016m.) Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas

Magistrinio darbo tema: „Vaistinės prekės ženklo ir kitų veiksnių įtaka renkantis vaistinę“.

Tikslas: Išanalizuoti vaistinės prekės ženklą ir kitus veiksnius, kurie turi įtakos gyventojams renkantis

vaistinę.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti prekės ženklo sampratą.

2. Nustatyti veiksnius formuojančius vaistinės pasirinkimą. 3. Įvertinti vaistinės pasirinkimą formuojančių veiksnių reikšmę.

Metodai: Teorinis. Magistro baigiamajame darbe analizuojama prekės ženklo samprata, taip pat

išnagrinėti ir aprašyti moksliniai tyrimai bei straipsniai, kurie yra susiję su nagrinėjama tema.

Empirinis. Tyrimo metu taikytas metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimo dalyviai – Kauno miesto gyventojai, kurie lankosi vaistinėse. Klausimyną sudaro 11 klausimų. Apklausta 420 respondentų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 22.0 versiją.

Rezultatai: Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad 66 % respondentų, kurie užpildė anketą yra vyresnio

amžiaus moterys. Atsakiusieji pagrindinę lankymosi priežastį vaistinėje, nurodė, kad serga lėtinėmis ligomis ir turi nuolat vartoti vaistus. Pažymint veiksnius, kurie lemia vaistinės pasirinkimą, vaistinės prekės ženklą rinkosi 21,3 % respondentų, o daugiausiai respondentų rinkosi patogią vaistinės vietą 85,9 %. Šis veiksnys buvo svarbus visoms amžiaus grupėms. Taip pat atitinkamai 65,3 % ir 43,2 % respondentų pažymėjo, kad renkantis vaistinę įtakos turi vaistininko profesionalus ir malonus aptarnavimas. 38,5 % apklaustųjų renkantis vaistinę turi įtakos nuolat taikomos nuolaidos ir akcijos, vaistų kainos. Mažas pajamas gaunantiems žmonėms tai itin aktualu (p < 0,05). Respondentų nuomone, renkantis vaistinę mažiausiai įtakos turi gydytojo rekomendacija, artimųjų ir draugų rekomendacijos.

Tyrimo išvados:

1. Prekės ženklas gali būti apibrėžiamas kaip tam tikras pavadinimas, žymuo, simbolis, dizainas išsiskiriantis spalvingumu, kurio pagrindinė paskirtis – atskirti prekės ženklus nuo kitų.

(7)

3. Vertinant, respondentų pasirinkimus, matome, kad vaistinės prekės ženklas nėra itin reikšmingas. Tai aktualu buvo 21,3 % respondentų, tačiau dar mažiau įtakos turėję veiksniai yra gydytojo, draugų ir artimųjų rekomendacijos, platus prekių asortimentas. Pagal gautus tyrimo rezultatus didžiausią įtaką renkantis vaistinę turi patogi vaistinės vieta. Šiam kriterijui įtakos turi socialinės charakteristikos – socialinė padėtis, pajamos (p < 0,05).

Rekomendacijos:

Vaistinių rinkodaros ir personalo skyriaus vadybininkams.

(8)

SUMMARY

Master Thesis by J.Majauskaitė/ scientific supervisor doc. dr. A. Baranauskas (2015/2016m.m). Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Drug technology and social pharmacy. Kaunas

Topic of Master’s thesis: Pharmacy trademark and other factors influencing the choice of a pharmacy. Aim: To investigate pharmacy trademark and other factors which influence resident’s choice of a

pharmacy.

Objectives:

1. To analyze trademark conception.

2. Identify the factors that influence pharmacies choice.

3. Rate the importance of factors that influence pharmacies choice.

Research methods: Theoretical. Master's thesis analyzes the concept of the brand, as well as analyze and describe the scientific studies and articles that are related to the subject.

Empirical. The study applied anonymous questionnaire method. The study participants - Kaunas city residents who visit pharmacies. The questionnaire consists of 11 questions. Handed out 420 questionnaires. The data obtained were analyzed using SPSS version 22.0

Results: The survey results revealed that 66% of respondents who completed the questionnaire are aged

women. Those replying main reason for visiting a pharmacy, said to be suffering from chronic illnesses. While choosing a pharmacy the most influential factor is location (85,9%). This factor is important in all age groups. Pharmacy brand as factor chose 21.3% of respondents. Also, respectively 65,3% and 43,2% of the respondents pointed out that the choice is influenced by the pharmacist pharmacy professional and pleasant service. 38,5% of respondents choosing the pharmacy is influenced by the consistent application of discounts, promotions and the prices of medicines. These factors is very important for low-income earners (p < 0,05). Least influence choosing pharmacy have the advice of medical personnel, relatives or friends.

Conclusions:

(9)

2. Most respondents (85,9%) pointed comfortable place as main factor choosing pharmacy. Choosing pharmacy 38,5% respondents was influenced by continuous discounts - 45,4% by low price. Also important (65,3%) factor was pharmacist professional services and pleasant communication (43,2%). 3. Evaluating which factors have the greatest impact when choosing a pharmacy, we can see that the pharmacy brand is not very important. Pharmacy brand was influencing 21,3% of respondents. Even less important factors was doctors, friends, relatives recommendations and a wide range of goods. According to the results obtained, the greatest impact when choosing a pharmacy was comfortable location of pharmacy. This factor is affected by the social characteristics such as social status and income (p < 0,05).

Recommendations:

For Pharmacy marketing and human resources division managers.

(10)

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Anketa - tai formalizuoti klausimai, kuriais siekiama gauti informacijos iš respondentų.

Farmacijos specialistas - vaistininkai, farmakotechnikai arba Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka jiems prilyginti asmenys.

Kiekybinis tyrimas - tai struktūruotas, mokslinės hipotezės tikrinimu grįstas socialinis realybės

tyrimas, taikant statistinės duomenų analizės metodus.

Maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba

derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis.

Papildomos vaistinės paslaugos – vaistinėje teikiamos paslaugos, tiesiogiai nesusijusios su

LR Farmacijos įstatyme nurodytomis vaistininko pareigomis.

Respondentas - tyrimo dalyvis užpildęs anketą ar žodžiu atsakęs į klausimus.

Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti,

kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas.

Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą,

(11)

ĮVADAS

Temos aktualumas ir naujumas. Šiuo metu prekės ženklo reikšmė rinkoje sparčiai auga,

kadangi gausėja produktų, kurie panašūs savo funkcijomis, todėl prekės ženklas vartotojui tampa viena iš svarbiausių prekių atpažinimo priemonių, o įmonei – konkurenciniu pranašumu. Jau nuo senų laikų gamintojai, norėdami išskirti savo gaminamus produktus ar siūlomas paslaugas iš kitų, žymėjo juos tam tikrais ženklais ar užrašais, na, o vartotojas vertina prekės ženklą todėl, kad jis padeda daug lengviau ir tiksliau pasirinkti tarp gausybės galimybių [27]. Apie 1990 m. prekės ženklas darėsi vis svarbesnis, kai vartotojai net kasdieniams poreikiams tenkinti pradėjo rinktis jiems pažįstamus ir teigiamas asociacijas keliančius prekės ženklus. Prekės ženklas pats savaime neužtikrina įmonės konkurencinio pranašumo rinkoje. Gerų rezultatų pasiekia tik įmonės, sugebančios valdyti prekės ženklą, perteikiant jo identitetą, apibrėžiant jo elementus, unikalumą bei vertę [14].

Šiuo darbu siekiama išsiaiškinti kas turi įtakos gyventojams pasirinkti vieną ar kitą vaistinę. Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje yra nemažai atliktų tyrimų, kuriuose nagrinėjami vaistinės pasirinkimą lemiantys veiksniai. Vaistinės pasirinkimui įtakos turi įvairūs veiksniai. Pagrindiniai, svarbiausių iš visų – vaistinės vieta [15,26], vaistų kainos, taikomos nuolaidos [25,35], taip pat profesionalus aptarnavimas [13,35]. Atlikti tyrimai pakankamai išsamiai parodo, kokie veiksniai yra svarbūs vaistinės pasirinkimui, tačiau stokojama tyrimų, kuriuose būtų nagrinėja prekės ženklo įtaka renkantis vaistinę. Todėl svarbu nustatyti ar vaistinės prekės ženklą galime vertinti kaip vieną iš veiksnių, kurie turi įtakos vaistinės pasirinkimui.

Norint atlikti vaistinės pasirinkimą lemiančių veiksnių įvertinimą, buvo atliekamas tyrimas, kurio objektas – Kauno miesto gyventojai, kurie lankosi vaistinėse. Pasirinktas empirinis tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Apklausta 420 respondentų.

(12)

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Išanalizuoti vaistinės prekės ženklą ir kitų veiksnius, kurie turi įtakos gyventojams renkantis vaistinę.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti prekės ženklo sampratą.

(13)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Prekės ženklo sąvoka

Dauguma prekės ženklą sieja su etiketėmis, logotipais, kampanijomis, tačiau nagrinėjant mokslinę literatūrą galima išsiaiškinti tikslesnę prekės ženklo sąvoką. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme ji nusakoma kaip „bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai [18]. Urbanskienė (2006) teigia, kad prekės ženklas – pavadinimas, simbolis, dizainas, išskirtinis spalvingumas, tam tikras elementų išdėstymas ar kita prekės identifikavimo informacija. Tai dažniausiai gamintojo naudojamas produkto vardas, kuris skiriasi rinkoje nuo konkurentų produkcijos pavadinimų ir yra apsaugotas įstatymo [27]. Prekės ženklo išskirtinumą pabrėžia ir kiti autoriai (A. R. Mehrazeen ir kt. 2012) [33]. Anot Ch. Meyer ir A. Schwager (2007), prekės ženklas – tai prekės vardas ir neapčiuopiamos prekės savybės, kurios užima tam tikrą vietą vartotojo sąmonėje. Tai konkuruojančių prekių visuma. Taip pat sėkmingas prekės ženklas formuoja klientų patirtį, o kiekvieno pasiūlymo ypatybė suteikia vertę [30].

Nagrinėjant prekės ženklo sąvokas galime išskirti pagrindinius sandaros elementus– tai simbolis, vardas, spalvos ar jų kombinacija, kurie yra apsaugoti įstatymo. Svarbu pažymėti ir tai, kad prekės ženklas svarbus tiek įmonei, tiek vartotojui [2].

1.2 Prekės ženklo klasifikacija

Prekių ženklai yra labai įvairūs. Turint omenyje prekių ženklų gausą ir įvairovę, ženklus bandoma klasifikuoti į atskiras grupes pagal tam tikrus rodiklius. Mokslinėje literatūroje randama daug įvairių prekės ženklo klasifikavimo kriterijų. Svarbiausi iš jų – pagal nuosavybę, paskirstymą, asortimentą, hierarchiją, geografinę veikimo sritį, suvokimą ir palyginamumą su konkurentais [27].

Prekių ženklai skiriasi tuo, kad vieni apibūdina prekes, o kiti – paslaugas. Todėl vienas iš pagrindinių ir paprasčiausių prekių ženklų klasifikavimų yra būtent šios grupės:

1. Produktų prekių ženklai – tai matomi, paliečiami dalykai;

2. Paslaugų prekių ženklai – tiesiogiai nematomi prekių ženklai [18].

Šiai klasifikacijai taip pat dar priskiriami ženklai:

(14)

2. Plačiai žinomi ženklai - yra gerai žinomas tam tikrame visuomenės sluoksnyje [18]. Prekės ženklai nustatomi pagal geografinę veikimo sritį [27]:

1. Nacionaliniai ir regioniniai- veikiantys vienoje šalyje ar regione 2. Multinacionaliniai - veikiantys keliose šalyse

3. Pasauliniai- veikiantys plačiame geografiniame regione

Albrechtas J. (2006) išskiria tai, kad „prekės ženklas vartotojui tai labai patikimas koncentruotos informacijos šaltinis, padedantis išsirinkti trokštamą prekę tarp konkuruojančių analogų“.

Prekės ženklus suskirto į kelias grupes:

 Individualus;

 Grupinis;

 Įmonės struktūrinio padalinio;

 Paskirstymo grandinių tarpininkų prekių ženklai.

1 Lentelė. Prekių ženklų pavadinimai ir jų apibūdinimai (Albrechtas, 2006)

Prekės ženklo pavadinimas Prekės ženklo apibūdinimas

Individualus Skirtas konkrečiai prekei, paslaugai

Grupinis, apimantis firmos vardą Apima ir prekę gaminančios firmos vardą. Vienai grupės prekei lojalūs vartotojai linkę išbandyti ir kitą tos pačios grupės prekę

Padalinio Prekės ženklas įvardija labai stambios firmos konkretaus struktūrinio padalinio prekes

Grupinis, neapimantis firmos vardą Prekės ženklas, kuriuo vadinama grupė firmos prekių, tačiau tos pačios firmos vardas į jį neįeina

Paskirstymo grandinių tarpininkų Mažmeninės prekybos centrų tinklo ženklas, kai prekės gaminamos specialiai šiam tinklui. Tokiu ženklu siekiama kurti lojalumą ne tiek prekei, tiek parduotuvei. Agento ženklas padeda pasiekti išskirtinumą kitų tarpininkų atžvilgiu.

(15)

1.3 Prekės ženklo funkcijos

Prekės ženklas yra labai stipri jėga, teikianti daug naudos tiek gamintojui, tiek vartotojui. Mokslinėje literatūroje nurodoma daug ir įvairių prekės ženklo funkcijų.

Išskiriamos šios prekės ženklo funkcijos :

 pirkėjui (vartotojui);

 pardavėjui (gamintojui) [27]. Pirkėjui svarbios prekės ženklo funkcijos:

1. Funkcinio naudingumo funkcija. Pirkėjas tikisi iš produkto aukštos kokybės, praktiškumo kurį siekia su prekiniu ženklu.

3. Psichologinio naudingumo funkcija. Pirkėjas tikisi iš produkto prabangos, prekės ženklą sieja su tam tikro statuso įsigijimu ir prestižo pojūčiu.

4. Ekonominio naudingumo funkcija. Prekės ženklas siejamas su maža kaina ir taupumu. Prekės ženklo funkcijos, kurios svarbios pardavėjui: suteikia galimybę formuoti pirkėjo požiūrį, daryti įtaką jo elgsenai, o tai skatina pakartotiną naudojimąsi produktu, teigiamos informacijos apie prekinį ženklą skleidimą rinkoje, lengvesnį naujo produkto įterpimą į rinką [27].

Įmonei svarbios prekės ženklo funkcijos:

1. Pardavimų skatinimas, jei ženklas rinkoje pripažintas;

2. Naujų prekių įvedimo į rinką palengvinimas – esant žinomam prekės ženklui lengviau įvesti naujas prekes;

3. Rėmimo priemonių efektyvumo sustiprinimas; 4. Prekės gyvavimo ciklo pailginimas;

5. Pirkėjų lojalumo įmonei sustiprinimas; 6. Papildomos vertės prekei suteikimas;

7. Rinkos segmentavimo palengvinimas; finansinės naudos (turto) sukūrimas [1].

Kuvykaitė R. (2001), nagrinėdama prekės ženklo funkcijas, išskiria įmonei svarbias tokias funkcijas [27].

1. Atskyrimo funkcija. Prekės ženklas padeda atskirti vienos įmonės prekes nuo kitų įmonių prekių.

2. Sąsajos funkcija. Nurodo konkrečią įmonę, kuri siūlo prekę su šiuo prekės ženklu, taip pat leidžia susieti prekes su ypatinga jų kokybe.

(16)

Apibendrinant, galima teigti, kad prekės ženklo funkcijos yra svarbios ir vartotojui, ir pardavėjui. Prekės ženklo išskirtinumą, specifinį prekių ženklo identifikavimą galime vertinti kaip svarbiausią prekės ženklo funkciją, kuri vartotojui palengviną apsisprendimą, o pardavėjui skatina pardavimus.

1.4 Lietuvos vaistinių prekių ženklai

Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje pastebimas nuolatinis farmacijos pramonės augimas, taigi pastaruoju metu vaistinė yra ne tik sveikatos priežiūros dalis, tačiau taip pat ir pelningas verlas. Norint išlikti konkurencingu rinkos dalyviu reikia nuolat stiprinti savo poziciją, būti patrauklesniu vartotojui, išsiskirti iš kitų, o prekės ženklas mums leidžia lengviau identifikuoti prekes ir paslaugas ir tai paskatino prekės ženklų atsiradimą. Pirmasis vaistinių prekės ženklas, kuris 1996m. buvo užregistruotas Valstybiniame patentų biure - „ Žalgirio vaistinė“ [19].

Šiuo metu Lietuvoje vaistinių ir jų filialų yra beveik 1400 [10]. Pagrindiniai rinkos dalyviai yra didieji vaistinių tinklai. Tai „Eurovaistinė“, „Gintarinė vaistinė“, „Camelia“, „Benu“. Šių vaistinių filialų yra visoje Lietuvoje, jie yra puikiai žinomi ir atpažįstami. Vaistinių prekių asortimentas yra beveik vienodas, o šiuolaikinė rinka perpildyta panašias vartojimo savybes turinčių prekių, tada lieka tik tokia išeitis – konkurencija tarp gaminių ir paslaugų išorinės išvaizdos, bei jų pateikimo. Vaistinės gali konkuruoti teikdamos farmacinę paslaugą, kurdamos išskirtinius produktus, (kosmetiką, maisto papildus esančius būtent tik toje vaistinėje ir pan.) [2].

1.5 Vaistinių prekių ženklų raida

(17)

„Eurovaistinė“

2000m. atsirado prekės ženklas, kuris šiuo metu labai gerai žinomas. Įmonei net neprireikė dešimtmečio, kad išsiplėstų ir Lietuvoje 2006m.vaistinių tinklui priklausė daugiau nei 200 vaistinių. Tai viena iš lyderiaujančių ir naujoves diegiančių vaistinių. Šis vaistinių prekės ženklas pirmasis Lietuvoje atidarė vaistinę kurioje buvo savitarnos skyrius [8], kas šiuo metu tai nieko nebestebina. Taip pat Eurovaistinės ženklas išsiskiria iš kitų tuo, kad tai vienintelė vaistinė, turinti galimybę visą parą aptarnauti gyventojus jiems neišlipant iš automobilio. Šis vaistinių ženklas palaiko ir sveiko gyvenimo idėjas, skatina rūpintis sveikata organizuodami „Eurovaistinės“ maratonus didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir mažesniuose miesteliuose.

„BENU“

„BENU“ prekės ženklas Lietuvoje atsirado 2012 m., kai tuo metu buvusį vaistinių prekės ženklą „ Šeimos vaistinė“ valdanti kompanija suvienodino prekės ženklus daugiau nei 700 vaistinių esančių skirtingose šalyse. Tai multinacionalinis prekės ženklas, nes šiuo ženklu vaistinių yra ir kitose Europos šalyse (Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Šveicarijoje ir kt.). BENU yra ne tik vaistinių prekės ženklas, bet tokiu ženklu galime rasti ir pažymėtų maisto papildų ir kitų vaistinių prekių (pirmosios pagalbos priemonių, nėštumo testų, termometrų). Tai leidžia prekes išskirti iš kitų ir atpažinti jas užsienio šalyse.

„Gintarinė vaistinė“

„Gintarinė“ vaistinė prekės ženklą įregistravo 2003 metais. Prekės ženklas gerai žinomas, turintis filialų visoje Lietuvoje tiek didžiuosiuose miestuose, tiek mažuose miesteliuose [10]. Siekdami užsibrėžtų tikslų, tapti antruoju populiariausiu ženklu Lietuvoje 2015 m. pradžioje „Gintarinė“ vaistinė atnaujino prekės ženklą [28]. Prekės ženklo pokyčiai siejami su verslo strategija. Įmonės savo prekės ženklą paprastai keičia dėl dviejų pagrindinių priežasčių – jos arba bėga nuo savo negatyvios praeities, arba išsiplečia ir klesti tiek, kad nebesutelpa į senojo prekės ženklo rėmus [27].

„Camelia“

(18)

Apibendrinant galime teigti, kad kiekvienas vaistinių prekės ženklas stengiasi išsiskirti, diegdamas naujoves, dalyvaudamas visuomenės veikloje, kurdamas to paties prekės ženklo maisto papildus ar pradėjęs vykdyti farmacinės rūpybos elementus taip siekdamas kuo daugiau išpopuliarėti, būti paklausus ir išlikti konkurencingas rinkoje.

1.6 Veiksniai, turintys įtakos renkantis vaistinę.

1.6.1 Prekės ženklo įtaka, renkantis vaistinę

Lietuvoje gerai žinomi ir populiarūs yra keli vaistinių prekių ženklai. Patys žymiausi yra “Camelia vaistinė”, “Eurovaistinė”, “Gintarinė vaistinė”, “Benu”. Nors pagrindinės įmonei prekės ženklo funkcijos yra prekės ženklo atskyrimas iš kitų, sąsajos ir pardavimų skatinimas, vis dėl to sunku atskirti šiuos apibrėžimus nuo Lietuvos Farmacijos įstatyme apibrėžtos vaistinės sąvokos. Tai sieja visas vaistines. Išskirtinumo vaistinių prekių ženklai siekia įsiliedami visuomenės veikloje, organizuodami ir remdami įvairius sporto ir labdaros renginius.

2014m. Šiaulių mieste buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama įvertinti, kiek apklausoje dalyvavusiems respondentams yra svarbus prekės ženklo žinomumas. Ir kaip rodo gauti tyrimo rezultatai, pasirenkant vaistinę visuomenės vaistinės vardo žinomumas respondentams nesvarbus arba nei svarbus, nei nesvarbus (sudaro 25 % ir 24 % apklaustųjų) [26].

1.6.2 Vaistinės vietos įtaka, renkantis vaistinę

Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenis nuo 1994m. iki 2009m. vaistinių skaičius Lietuvoje nuolat augo ir tai lėmė, kad šiuo metu Lietuva turi gerai išvystytą vaistinių pasiskirstymą, o vienam gyventojui tenkančių vaistinių rodiklis yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje [10]. Remiantis atliktais tyrimais galime išskirti populiariausias vaistinių vietas: [13].

 Prie judrios gatvės

 Prie didelio visuomeninio objekto

 Miesto ar miestelio centre

 Prie (arba) pačioje pirminės sveikatos priežiūros įstaigos

 Prie gausiai žmonių lankomos vietos

 „Miegamajame“ miesto rajone

 Daugiabučiame name

(19)

Remiantis Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatais, galima teigti, kad vaistinės vieta yra vienas iš svarbiausių veiksnių renkantis vaistinę. 2014m. Kauno mieste atliktas tyrimas atskleidė, kad 66% tyrime dalyvavusių vaistinės klientų, svarbiausiu kriterijumi, renkantis minėtą vaistinę, laiko - jos vietą. Tai ypač svarbu jaunesnio ir vidutinio amžiaus žmonėms [15].

Kito tyrimo, kuris buvo atliktas 2014m. Šiaulių mieste rezultatai buvo panašūs ir parodė, kad vaistinės vieta buvo svarbi 79 % respondentų [26].

2008m. atlikto tyrimo “ Prekinio ženklo įvaizdžio įtaka klientų lojalumui” rezultatai parodė, kad respondentų paklausus kas daro didžiausią įtaką pasirenkant vaistinę, didžioji dalis paminėjo, jog svarbu patogi vieta. Tai sudarė 26 % apklaustųjų ir tai buvo daugiausiai respondentų atsakymų surinkęs veiksnys [29].

Suomijoje atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti veiksnius, turinčius įtakos renkantis vaistinę parodė, kad renkantis vaistinę buvo išskirti 3 pagrindiniai veiksniai, kurių svarbiausias buvo vaistinės vieta, tada vaistinės asortimentas ir personalas [30].

2014m. atliktas tarptautinis tyrimas, norint išsiaiškinti, kokie veiksniai turi įtakos renkantis visuomenės vaistinę Lenkijoje ir D. Britanijoje. Rezultatai parodė, kad šių šalių gyventojams svarbūs skirtingi veiksniai. Lenkijos gyventojai, kaip svarbiausią veiksnį rinkosi vaistinės vietą (84%), profesionalią ir aukštos kokybės paslaugą (82 %), geras vaistų kainas (78%). Tuo tarpu D. Britanijos gyventojai veiksnius pagal svarbumą išskyrė taip: profesionalią ir aukštos kokybės paslaugą (90 %), vaistinės vietą (89 %), gerą patarimą iš vaistininko (86%) [35].

Panašūs rezultatai buvo gauti ir 2011m. atliktoje studijoje Katare. Respondentams vaistinės pasirinkimą nulėmė šie veiksniai: vaistinės vieta (90%), kokybiškos paslaugos ir platus asortimentas (79%), vaistinės darbo laikas (76%), profesionalus aptarnavimas (66%) [31].

Atlikus tyrimą Maltoje populiariausias atsakymas, kurį pateikė respondentai kodėl renkasi visuomenės vaistinę tai buvo - vaistinė yra šalia namų ar darbo (80 %), kitiems rinktis būtent tą visuomenės vaistinę turi įtakos mėgstamas vaistinės darbuotojas (44%) [38].

1.6.3 Asortimento įtaka, renkantis vaistinę – produktų kokybė, įvairovė.

(20)

paskirtį turinčia preke. Kuo didesnis vaistinės asortimentas, tuo finansiškai naudingiau dalį prekių pateikti būtent tokiu būdu. Prekės perkėlus į savitarną, jų apyvarta padidėja kone dvigubai, tačiau padaugėja ir vagysčių [7]

.

2014 m. atlikti tyrimai atskleidė, kad „jauniausieji klientai (iki 35 m.), be vietos, kaip gana svarbų kriterijų nurodė vaistinės „asortimentą“ (Iki 18 m. - 50%; 18-25 m. - 37,50%; 26-35 m. - 45,00%) [15]. Vienas iš svarbiausių veiksnių pasirinkti atitinkamą visuomenės vaistinę yra siūlomų prekių asortimentas, kuris užtikrina pacientų poreikių tenkinimą ir leidžia sėkmingai konkuruoti rinkoje ir joje išsilaikyti [26].

2015 m. vaistinių prekės ženklo „Camelia“ atliktas tyrimas atskleidė, kad daliai gyventojų patraukliausia ta vaistinė, kurioje yra didžiausias reikalingų vaistų asortimentas [25].

Atliktas tyrimas Maltoje parodė, kas turi įtakos gyventojams renkantis visuomenės vaistinę. Vaistinės asortimentas (38%), vaistinės išplanavimas (17%) [38].

1.6.4 Reklamos įtaka, renkantis vaistinę

Reklama - tai informacijos skleidimas apie prekes, jų privalumus, vertę, įsigijimo sąlygas ir vietą, pasitelkiant plakatus, spaudą, radiją, televiziją, žadinančios norą įsigyti prekę arba pasinaudoti tam tikromis paslaugomis. Reklama- informavimo rūšis, neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, kuri suvokiama kaip tam tikras reiškinys: reklamos pilna visur - televizijoje, radijuje, spaudoje, internete, ant namų sienų ar įvairių įrenginių lauke [22].

Reklama yra rinkodaros dalis ir atsižvelgiant į įmonės tikslus yra išskiriami reklamos tikslai:

 Nustatyto lygio žinių apie siūlomą prekę (paslaugą) formavimas potencialiems vartotojams,

 Įmonės, jos prekių ir paslaugų įvaizdžio formavimas,

 Poreikio įsigyti prekę (paslaugą) formavimas,

 Potencialių vartotojų noro kreiptis į reklamos davėjo firmą sužadinimas,

 Kvietimas pirkti būtent reklamuojamą prekę reklamoje nurodytose pardavimo vietose,

 Prekės (paslaugos) pardavimo skatinimas,

 Prekių apyvartos spartinimas,

 Pastangų užmegzti ilgalaikius ryšiu su pritrauktais vartotojais realizavimas,

 Patikimo verslo partnerio įvaizdžio formavimas bendradarbiaujantis su kitais rinkos dalyviais [2].

(21)

ir specializuotose interneto svetainėse“ [20]. Gyventojams receptinių vaistinių preparatų reklama yra neprieinama, tačiau nereceptinių vaistinių preparatų reklamos yra plačiai paplitusios, kaip ir bet kurios kitos reklamos. Vaistų reklama yra vienas iš svarbiausių faktorių, kurie daro įtaką didelius vaistų pardavimus [5].

2010m. LSMU atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama įvertinti vyresnio amžiaus pacientų vaistų vartojimo valdymą. Buvo tirta, kaip vaistų reklama lemia vaistų įsigijimą. Gauti rezultatai atskleidė , kad beveik trečdalis respondentų (36,0 %) vis dėlto tiki vaistų reklama ir, prisitaikę sau, įsigyja vaistus reklamos dėka, o 40,4 % kartais, bet vis gi domisi reklama, kuri daro įtaką vaistų pirkimą ar kitą įsigijimo būdą [3].

1.6.5 Papildomų paslaugų įtaka, renkantis vaistinę

Šiuo metu vaistinėje vis daugėja papildomų paslaugų, kuriomis gali naudotis gyventojai. Tai skatina pacientus pasirūpinti savo sveikata, padėti kontroliuoti jau esamas ligas. Galima išskirti papildomas paslaugas, kurios yra šiuo metu populiarios visuomenės vaistinėse:

 Ūgio, svorio matavimas

 Kūno masės riebalų procentinis nustatymas

 Kraujospūdžio matavimas

 Cholesterolio, gliukozės koncentracijos kraujyje nustatymas

 Kaulų mineralinio tankio matavimas

 Kojų venų tyrimas

 Regėjimo patikrinimas

 Akispūdžio matavimas

Remiantis atliktais tyrimais, galima išskirti populiariausią papildomą paslaugą teikiamą visuomenės vaistinėse, kuria naudojosi apklausoje dalyvavę respondentai. Tai kraujospūdžio matavimas [26, 13]. Šis rezultatas neabejotinai susijęs ne tik su šios paslaugos prieinamumu, tačiau ir su dideliu širdies ir kraujagyslių ligų sergamumu. Šia paslauga galima pasinaudoti beveik visose visuomenės vaistinėse, ji yra nemokama, gyventojai dažnai pasimatuoja ir patys be farmacijos specialisto pagalbos.

Mažiau populiarios papildomos paslaugos, kuriomis rečiau naudojasi gyventojai: ūgio ir svorio matavimai [26, 13], cholesterolio ir gliukozės kiekio nustatymas kraujyje [13], kaulų mineralinio tankio nustatymas [4].

(22)

Pasinaudoję papildomomis paslaugomis teikiamomis vaistinėje, pacientai neabejoja jų nauda. 2012 m. atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti visuomenės vaistinės pacientų požiūrį į vaistinėje gaunamą sveikatinimo informaciją ir teikiamas papildomas paslaugas, rezultatai parodė, kad 95 % respondentų, kurie yra naudojęsi kaulų mineralinio tankio nustatymo paslauga, apie savo kaulų lūžių riziką sužinojo vaistinėje. 69,6 % pacientų mano, jog papildomos paslaugos padeda kontroliuoti ligos eigą, 72,3 % - įspėja apie gręsiančią ligą. 55,8 % tiriamųjų vaistinėje aptikus matavimų normų neatitikimų kreipiasi į šeimos gydytoją [4].

1.6.6 Kainų įtaka renkantis vaistinę

Kaip ir kiekvienoje komercinės veiklos srityje didelę reikšmę klientui renkantis pardavėją, turi prekių ar paslaugų kaina. Ne išimtis ir vaistinės. Didelę reikšmę tai turi mažas pajamas gaunantiems žmonėms [15]. Todėl dažnai naudojamos nuolaidos, įvairios lojalumo programos, akcijos. Svarbiausi paciento apsisprendimą įsigyti vaistus lemiantys marketingo elementai - farmacinė paslauga, vaistinė ir kaina [16].

2015 m. rugsėjo mėnesį „Camelia“ vaistinė atliko tyrimą, kuriame buvo nustatyta, kad gyventojai vis dažniau vaistines renkasi pagal kainas ir taikomas nuolaidas. Šio veiksnio aktualumas, lyginant su prieš pusmetį atlikto tyrimai rezultatais, išaugo 6 % ir sudarė 37 % respondentų. Tyrime dalyvavo 1005 respondentai [25].

Šiaulių mieste atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad 39,8 % respondentų rinktųsi kitą vaistinės tinklą, kuris pasiūlytų mažesnes vaistų kainas. Toks rezultatas patvirtina, kad vaistinės klientams vaistų kainos yra labai aktualus veiksnys, renkantis vaistinę [24].

2015 m. LSMU atliktuose tyrimuose nustatyta, kad vaistinės pasirinkimą akcijos ir nuolaidos daro įtaka 48 % respondentų [15], o 37 % respondentų vaisto kainos sumažėjimas, skatina dalyvauti lojalumo programose [26].

Atlikus tyrimą Estijoje paaiškėjo, kad moterims renkantis vaistinę įtakos turi vaistų kainos, platus vaistinės asortimentas. Šio tyrimo respondentai vyrai daugiau akcentavo vaistinės vietą, greitą ir malonų aptarnavimą. Taip pat tyrimo respondentams svarbu suteikta farmacinė paslauga, kokybiška konsultacija, o konfidencialumas bei privatumas aktualiausias buvo jauniems ir didesnes pajamas gaunantiems respondentams [37].

(23)

Tyrimas Bosnijoje ir Hercogovinoje parodė, kad dauguma respondentų rinkosi būtent tą visuomenės vaistinę, kuri buvo arti namų ar darbo vietoje, kurioje geros kainos (74,4%) [36].

1.6.7 Farmacijos specialisto įtaka renkantis vaistinę

Vaistinėje, kaip niekur kitur yra svarbus, farmacijos specialisto ir klientų ryšys. Kai sutrinka sveikata dažniausiai pirmiausia kreipiamasi į vaistinę, tačiau nemaža dalis gyventojų atėję į vaistinę neturi išankstinių žinių apie jiems reikalingus vaistus, todėl turi būti išsiaškintos visos detalės, kurios gali turėti įtakos vaistų parinkimui. Tai kliento amžius, lytis, kitų vaistų vartojimas ir kt., todėl natūralu, kad be visapusio gyventojų pasitikėjimo būtų sunku įsivaizduoti šios srities specialistų kasdienį darbą [25]. Atlikti tyrimai parodė, kad pasitikėjimas farmacijos specialistais Lietuvoje yra ganėtinai aukštas – 93 %.

2008m. atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad net 45,9% tyrime dalyvavusių apklaustųjų renkantis vaistinę turi įtakos dirbančio farmacininko malonus ir rūpestingas elgesys, išklausymas ir paskirtų vaistinių preparatų vartojimo paaiškinimas. 27% tyrime dalyvavusių žmonių svarbus susidaręs pirmas įspūdis apie vaistinę, o 21,6% vaistinę renkasi dėl pažįstamo vaistininko [13].

2014m. atliktas tarptautinis tyrimas, norint išsiaiškinti, kokie veiksniai turi įtakos renkantis visuomenės vaistinę Lenkijoje ir D. Britanijoje. Lenkijos gyventojams, nors ir ne pats svarbiausias veiksnys, tačiau profesionali ir aukštos kokybės paslauga yra gana reikšminga – rinkosi 85 % respondentų. Tuo tarpu D. Britanijos gyventojai profesionalią ir aukštos kokybės paslaugą rinkosi kaip labiausiai lemiantį veiksnį renkantis vaistinę (90 %), o gerą patarimą iš vaistininko (86 %). Geras patarimas iš vaistininko yra vienas iš farmacinės rūpybos elementų [35].

Maltoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad respondentams renkantis vaistinę įtakos turėjo mėgstamas vaistinės darbuotojas (44%) [38].

Apibendrinimas

(24)

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

2.1 Tyrimo tikslas

Išanalizuoti vaistinės prekės ženklą ir kitus veiksnius, kurie turi įtakos gyventojams renkantis vaistinę.

2.2 Tyrimo objektas

Norint nustatyti veiksnius, kurie turi lemiamą reikšmę renkantis vaistinę, buvo atliekamas klientų apklausos tyrimas, kurio objektas – vaistinių klientai Kaune.

2.3 Tyrimo organizavimas

Magistro darbas buvo atliktas 2014- 2016m., kad tyrime nebūtų pažeistos tiriamųjų teisės, 2015 spalio 2 d. buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universitete veikiančio Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-FF-08. Kiekybinis tyrimas buvo atliekamas nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 30d. Visas tyrimas procesas buvo atliekamas etapais:

1-asis etapas – atliekama mokslinės literatūros paieška ir analizė pasirinkta magistrinio darbo tema

2-asis etapas – kiekybinio tyrimo anketos sudarymas. Anketa sudaryta pagal rastus ir išanalizuotus mokslinius darbus, atsižvelgus į pirminius tyrimo uždavinius ir tikslą. Tiriamosios populiacijos dydžio bei imties nustatymas.

3-asis etapas - buvo atliktas pilotinis kiekybinis tyrimas su 20 atsitiktinių vaistinės lankytojų. Kadangi respondentams neiškilo sunkumų atsakant į anketos klausimus, ji nebuvo koreguojama.

4- asis etapas – atliekamas kiekybinis tyrimas, apklausti 420 respondentų, kurie lankosi Kauno miesto vaistinėse. Duomenų kodavimas į kompiuterinę laikmeną.

(25)

2.4 Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis)

Siekiant nustatyti tyrimo imties dydį buvo naudojama Schwarze formulė (Schwarze, 1993).

𝑛 = 𝑁 ∙ 1,962∙ 𝑝 ∙ 𝑞 𝜀2_{∙ (𝑁 − 1) + 1,96}2_{∙ 𝑝 ∙ 𝑞}

Populiacijos dydis (N) – 304,097 tūkst. Kauno miesto gyventojų pagal Lietuvos Statistikos Departamento 2014 m. duomenis.

Gautas reikalingas imties dydis (n = 384), kuris su 95% tikimybe leis teigti tyrimo rezultatus esant patikimus. Suskaičiavus anketas, kurios buvo surinktos vaistinėse gauta, kad apklausta daugiau nei būtina pagal aukščiau minėtą formulę. Buvo išdalinta 420 anketų iš kurių 403 grįžo pilnai užpildytos ir buvo tinkamos atlikti šiam tyrimui. Turint tokios imties duomenis gauti tyrimo rezultatai su 95,12% patikimumo intervalu.

2.5 Tyrimo metodai

Teorinis. Magistro baigiamajame darbe analizuojama prekės ženklo samprata, taip pat išnagrinėti ir aprašyti moksliniai tyrimai bei straipsniai, kurie yra susiję su nagrinėjama tema.

Empirinis. Tyrimo metu taikytas metodas - anoniminė anketinė apklausa. Tyrimo dalyviai – Kauno miesto gyventojai, kurie lankosi vaistinėse. Išdalinta 420 anketų, iš kurių 403 užpildytos teisingai. (Atsakomumas 96%).

Anketą sudaro 11 klausimų. Klausimyną galima padalinti į dvi dalys :

Pirmąją dalį sudaro 7 klausimai, kurie skirti nustatyti veiksnius lemiančius vaistinės pasirinkimą; Antrojoje dalyje pateikiami 4 demografiniai klausimai. Anketa pateikiama priede (Nr. 1).

2.6 Duomenų analizės metodai

(26)

2.7 Respondentų demografinės ir socialinės charakteristikos

Vaistinės klientų – apklausos dalyvių segmentavimas pagal jų socialines ir demografines charakteristikas suteikia galimybę nustatyti kiek skirtingi prekės ženklo pasirinkimo veiksniai svarbūs skirtingos socialinės padėties, amžiaus, lyties respondentams.

Apklausoje dalyvavo 403 respondentai - didžioji dalis (265) iš jų buvo moterys, mažesniąją dalį (138) sudarė vyrai (žr. pav. 1).

Lytis Skaičius Procentas

Moteris 265 65,8%

Vyras 138 34,2%

Suma 403 100%

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį

Didžioji dalis respondentų buvo vyresnio amžiaus žmonės. Daugiau kaip pusė visų anketas atsakiusiųjų buvo 45-74 metų intervale. Į nuo 18 iki 44 metų intervalą pateko 35% respondentų, o mažiausią 10% dalį sudarė vyresni nei 75 metai (žr. pav. 2).

Amžius Skaičius Procentas

18-29 75 18,6% 30-44 67 16,6% 45-59 101 25,1% 60-74 120 29,8% 75 ir daugiau 40 9,9% Suma 403 100%

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių

Skirstant šio tyrimo respondentus pagal socialinę padėtį, daugiau kaip pusė (52%) nurodė, kad yra dirbantys. Kita reikšminga į anketos klausimus atsakiusiųjų dalis (35%) buvo pensininkai. Bedarbiai ir moksleiviai-studentai sudarė tik atitinkamai 5% ir 8% visų apklausos dalyvių (žr. pav. 3).

(27)

Soc. padėtis Skaičius Procentas Moksleivis, studentas 31 7,7% Dirbantis 210 52,6% Nedirbantis 21 5,2% Pensininkas 139 34,5% Suma 403 100%

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal socialines grupes

Šiek tiek netikėta tendencija užfiksuota analizuojant respondentus pagal mėnesines pajamas. Beveik pusė (49%) respondentų nurodė gaunantys mažiau nei 300 eurų mėnesinį atlygį. Į šią kategoriją turbūt pateko didžioji dalis pensininkų, moksleivių-studentų ir nedirbančiųjų bei dalis minimalią mėnesio algą gaunančių dirbančiųjų. Kita dalis (47%) apklaustųjų nurodė uždirbantys 300-1000 eurų per mėnesį ir tik 4% respondentų atlyginimai viršijo 1000 eurų ribą (žr. pav. 4).

Pajamos Skaičius Procentas

<300 eur 196 48,6% 300-600 eur 96 23,8% 600- 1000 eur 93 23,1% >1000 eur 18 4,5%

Suma 403 100%

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal mėnesnes pajamas

(28)

3. REZULTATAI

3.1 Veiksniai lemiantys respondentų apsisprendimą renkantis vaistinės prekinį

ženklą

Vertinant tyrimo rezultatus, kuriuose respondentai nurodė veiksnius, turinčius reikšmės renkantis vaistinę, itin dažnai (85,9% anketų) buvo nurodoma, kad vaistinės vieta yra svarbus veiksnys. Profesionalų aptarnavimą pažymėjo 65,3% respondentų, žemesnės vaistų ir kitų produktų kainos bei malonus aptarnavimas buvo svarbus atitinkamai 45,4% ir 43,2% apklaustųjų. Nuolatinės nuolaidos ir žinomas vaistinių tinkle prekinis ženklas buvo svarbūs atitinkamai 38,5% ir 21,3% respondentų. Platų prekių asortimentą kaip veiksnį svarbų renkantis vaistinę nurodė 19,1% atsakiusiųjų. Artimųjų ir draugų ar gydytojo rekomendacijos svarbios tik atitinkamai 12,9% ir 5,7% respondentų (žr. lentelę 2).

2 lentelė. Veiksniai lemiantys vaistinės prekinio ženklo pasirinkimą

Žinomas vaistinių tinklo

prekinis ženklas Gydytojo rekomendacija

Artimųjų ir draugų rekomendacijos

Skaičius Procentas Skaičius Procentas Skaičius Procentas

86 21,3% 23 5,7% 52 12,9%

Profesionalus aptarnavimas Malonus bendravimas

Vaistinė yra patogioje vietoje (netoli namų, darbo, gydymosi įstaigos)

Skaičius Procentas Skaičius Procentas Skaičius Procentas

263 65,3% 174 43,2% 346 85,9%

Platus prekių asortimentas Nuolat taikomos nuolaidos Žemesnės nei kitose vaistinėse _{vaistų ir kitų produktų kainos} Skaičius Procentas Skaičius Procentas Skaičius Procentas

77 19,1% 155 38,5% 183 45,4%

3.2 Respondentų demografinės bei socialinės padėties įtaka vaistinės prekinio

ženklo pasirinkimą lemiantiems veiksniams

(29)

3.2.1 Respondetų lyties įtaka vaistinės prekinio ženklo pasirinkimą lemiantiems

veiksniams

Analizuojant kokią įtaką turi vaistinių tinklo prekinio ženklo žinomumas skirtingas respondentų lytis nustatyta, kad šis veiksnys svarbesnis vyrams nei moterims. Vyrai šį veiksnį įvardino 37% anketų, kai tuo tarpu moterys tik 13,2%. Pearson Chi-Square testas parodė, kad hipotezė jog žinomas vaistinių prekinis ženklas skirtingos lyties respondentams turi įtakos skirtingai pasitvirtino – p < 0,05.

Tiriant kaip skirtingos lyties respondentams renkantis vaistinę turi įtakos gydytojo rekomendacija nustatyta, kad šį veiksnį pasirinko tik 6,8% moterų ir dar mažiau – 3,6% vyrų. Atliktas Pearson Chi-Square testas parodė, kad tokio skirtumo nepakanka, kad su reikšmingumo lygmeniu p = 0,05 būtų galima tvirtinti, kad šiam veiksniui įtakos turi respondento lytis p > 0,05.

Nors artimųjų ir draugų rekomendacijomis rėmėsi daugiau respondentų (14,3% moterų ir 10,1% vyrų), to nepakako, kad Pearson Chi-Square testas patvirtintų ir šią hipotezę p > 0,05.

Tiriant kaip profesionalus aptarnavimas lemia skirtingos lyties respondentus renkantis vaistinės prekės ženklą nustatyta, kad šį atsakymo variantą pasirinko 69,4% moterų ir 57,2% vyrų. Nors skirtumas nėra didelis, Pearson Chi-Square testas patvirtino, kad šis veiksnys vyrams ir moterims turi įtakos skirtingai p < 0,05.

Malonus bendravimas renkantis vaistinę taip pat labiau turi įtakos moterims (60,4%) nei vyrams (50,0%). Pearson Chi-Square testas šią hipotezę patvirtino, nors ir visai šalia nustatytos klaidos tikimybės (p = 0,05) p < 0,05.

Tyrimas parodė, kad ir moterims ir vyrams yra svarbu, jog vaistinė būtų patogioje vietoje (netoli namų, darbo, gydymosi įstaigos). Šį atsakymo variantą pasirinko 86,0% moterų ir 85,5% vyrų, todėl rasti duomenų, kad šiam veiksniui įtakos turėjo respondentų lytis nepavyko p > 0,05. Nuolat taikomas nuolaidas skirtingos lyties atstovai anketose rinkosi labai panašiai, 38,5% moterų ir 38,4% vyrų p > 0,05. Tuo tarpu platus prekių asortimentas moterims buvo ženkliai svarbesnis nei vyrams. Dailiosios lyties atstovės šį veiksnį rinkosi 25,3% anketų, kai tuo tarpu vyrų tik 7,2%. Pearson Chi-Square testas hipotezę patvirtino su p < 0,05 klaidos tikimybe.

(30)

3 lentelė. Veiksnių lemiančių vaistinės pasirinkimą pasiskirstymas pagal respondentų lytį

Vaistinės pasirinkimą lemiantis veiksnys

Lytis Suma Procentas

Moteris Vyras

Skaičius Procentas Skaičius Procentas Žinomas vaistinių tinklo

prekinis ženklas 35 13,2% 51 37,0% 86 21,3% Gydytojo rekomendacija; 18 6,8% 5 3,6% 23 5,7% Artimųjų ir draugų rekomendacijos; 38 14,3% 14 10,1% 52 12,9% Profesionalus aptarnavimas; 184 69,4% 79 57,2% 263 65,3% Malonus bendravimas; 160 60,4% 69 50,0% 229 56,8% Vaistinė yra patogioje

vietoje (netoli namų, darbo, gydymosi įstaigos); 228 86,0% 118 85,5% 346 85,9% Platus prekių asortimentas; 67 25,3% 10 7,2% 77 19,1% Nuolat taikomos nuolaidos; 102 38,5% 53 38,4% 155 38,5%

Žemesnės nei kitose vaistinėse vaistų ir kitų

produktų kainos; 98 37,0% 85 61,6% 183 45,4%

3.2.2 Respondentų amžiaus įtaka vaistinės prekinio ženklo pasirinkimą

lemiantiems veiksniams

Nagrinėjant kaip įvairi respondentų demografinė bei socialinė padėties lemia vaistinės prekinio ženklo pasirinkimą toliau tyrėme kaip skirtingus atsakymus rinkosi skirtingų amžiaus grupių respondentai. Svarbiausią vaistinės prekinio ženklo pasirinkimą lemiantį veiksnį, kad vaistinė yra patogioje vietoje, visų amžiaus grupių respondentai rinkosi ganėtinai panašiai. Priklausomai nuo amžiaus grupės, anketų skaičius, kuriose buvo pažymėtas šis atsakymo variantas svyravo tarp 77,2% 45-59 metų amžiaus grupėje iki 100% 75 metų ir vyresnių respondentų grupėje. Hipotezė, kad skirtingoms amžiaus grupėms šis veiksnys buvo reikšmingas nevienodai pasitvirtino p < 0,05.

Vertinant kiek svarbus profesionalus aptarnavimas kaip veiksnys renkantis vaistinę skirtingoms respondentų amžiaus grupėms nustatyta tendencija, kad su amžiumi aptarnavimo profesionalumas tampa vis svarbesniu veiksniu, tik vyriausio amžiaus grupėje procentas pakrenta. Ryšio buvimą patvirtina Pearson Chi-Square testas p < 0,05.

(31)

grupėse šis veiksnys jau užleido pozicijas kitiems, tačiau hipotezė, kad skirtingoms amžiaus grupėms malonus bendravimas svarbus nevienodai pasitvirtino p < 0,05.

Kitas veiksnys, kurio pasirinkimui turėjo įtakos respondentų amžius (p < 0,05), buvo platus prekių asortimentas. Lyginant 18-29 ir 30-44 metų amžiaus respondentų atsakymus nustatytas šuolis nuo 33,3% iki 40,3% pasirinkusiųjų šį atsakymo variantą, tačiau vyresnio amžiaus grupėse šis veiksnys buvo pasirenkamas vis rečiau. 45-59, 60-74 ir 75 bei vyresnio amžiaus respondentai šį atsakymo variantą rinkosi atitinkamai 15,8%, 5,8% ir 5% anketų (p < 0,05).

Kadangi skirtingos amžiaus grupės atsakymo variantą, kad jiems svarbios nuolat taikomos nuolaidos, rinkosi nevienodai, Pearson Chi-Square testo rezultatas p < 0,05 patvirtina jog ryšys tarp amžiaus grupių ir šio veiksnio yra. 18-29 amžiaus grupėje šį atsakymo variantą rinkosi 30,7 respondentų, 30-44 amžiaus grupėje tik 13,4%, o 45-59, 60-74 ir 75 bei vyresnio amžiaus respondentai šį atsakymo variantą rinkosi atitinkamai 41,6%, 54,2% ir 40% anketų.

Labai panaši tendencija gauta tiriant kaip skirtingoms apklaustųjų amžiaus grupėms turi įtakos žemesnės nei kitose vaistinėse vaistų ir kitų produktų kainos. Lyginant dvi jauniausias amžiaus grupes stebimas šio veiksnio aktualumo sumažėjimas, tačiau vyresnio amžiaus grupėse šio vaistinės prekės ženklo pasirinkimą lemiančio veiksnio svarba stipriai išaugo (nuo 13,4% 30-40 amžiaus grupėje iki 70% – vyriausio amžiaus grupėje) p < 0,05. Nepaminėti veiksniai skirtingose amžiaus grupėse buvo renkamiesi ganėtinai panašiai ir Pearson Chi-Square testo rezultatai viršijo mūsų nusistatytą klaidos tikimybę p = 0,05 todėl papildomai šie veiksniai skirtingose amžiaus grupėse nenagrinėti.

4 lentelė. Veiksnių lemiančių vaistinės pasirinkimą pasiskirstymas pagal respondentų amžių

Amžius

18-29 30-44 45-59

Skaičius Procentas Skaičius Procentas Skaičius Procentas Žinomas vaistinių tinklo

prekinis ženklas 14 18,7% 7 10,4% 25 24,8% Gydytojo rekomendacija 2 2,7% 4 6,0% 7 6,9% Artimųjų ir draugų rekomendacijos 16 21,3% 8 11,9% 15 14,9% Profesionalus aptarnavimas 39 52,0% 39 58,2% 69 68,3% Malonus bendravimas 42 56,0% 45 67,2% 72 71,3% Vaistinė yra patogioje

vietoje (netoli namų, darbo, gydymosi įstaigos)

67 89,3% 58 86,6% 78 77,2%

Platus prekių

asortimentas 25 33,3% 27 40,3% 16 15,8%

Nuolat taikomos

(32)

Žemesnės nei kitose vaistinėse vaistų ir kitų produktų kainos 21 28,0% 9 13,4% 50 49,5% Vaistinės pasirinkimą lemiantis veiksnys Amžius Suma Procentas 60-74 75 ir daugiau

Skaičius Procentas Skaičius Procentas Žinomas vaistinių tinklo

103 85,8% 40 100,0% 346 85,9%

Platus prekių

asortimentas 7 5,8% 2 5,0% 77 19,1%

Nuolat taikomos

nuolaidos 65 54,2% 16 40,0% 155 38,5%

Žemesnės nei kitose vaistinėse vaistų ir kitų produktų kainos

75 62,5% 28 70,0% 183 45,4%

3.2.3 Respondetų socialinės padėties visuomenėje įtaka vaistinės prekinio ženklo

pasirinkimą lemiantiems veiksniams

Atliekant tyrimą kaip respondentų socialinė padėtis turi įtakos veiksniams lemiantiems vaistinės prekės ženklo pasirinkimą nustatyta, kad apklaustieji skirtingos socialinės padėties respondentams nevienodai svarbi vaistininko darbo kokybė. Profesionalus aptarnavimas buvo svarbiausias pensijinio amžiaus respondentų grupei - apklaustieji šį veiksnį rinkosi 72,7% anketų. Rečiausiai šį veiksnį rinkosi moksleiviai ir studentai - 48,4% anketų.

Renkantis vaistinę maloniai bendraujantis personalas svarbiausias buvo nedirbantiems (76,2%), o mažiausiai svarbus, kiek netikėtai – pensininkams (38,8%). Pearson Chi-Square testas abiem atvejais patvirtino esant ryšiui tarp aptarnavimo kokybės ir respondento socialinės padėties visuomenėje - rezultatas p < 0,05.

(33)

Atliekant tyrimą, kaip socialinės grupės vertino plataus prekių asortimento svarbą renkantis vaistinę gauta, kad svarbiausias šis veiksnys moksleiviams ir studentams (29%), o mažiausiai svarbus pensininkams (5,8%) – p < 0,05.

Nuolat taikomos nuolaidos bei žemesnės nei kitose vaistinėse vaistų ir kitų produktų kainos skirtingoms socialinėms grupėms aktualios skirtingai. Pearson Chi-Square testas abiem veiksniams patvirtino ryšius su respondentų socialine padėtimi atitinkamai p < 0,05 patikimumu. Kiti veiksniai viršijo klaidos tikimybę p = 0,05 tiriant jų svarbą skirtingoms respondentų socialinėms grupėms.

5 lentelė. Veiksnių lemiančių vaistinės pasirinkimą pasiskirstymas pagal respondentų socialinę padėtį

Socialinė padėtis visuomenėje

Moksleivis, studentas Dirbantis Nedirbantis Skaičius Procentas Skaičius Procentas Skaičius Procentas Žinomas vaistinių tinklo

vietoje (netoli namų,

darbo, gydymosi įstaigos) 29 93,5% 174 82,1% 12 57,1% Platus prekių

asortimentas 9 29,0% 57 26,9% 3 14,3%

Nuolat taikomos

nuolaidos 7 22,6% 68 32,1% 15 71,4%

6 19,4% 75 35,4% 11 52,4%

Socialinė padėtis visuomenėje Pensininkas

Suma Procentas Skaičius Procentas

prekinis ženklas 34 24,5% 86 21,3% Gydytojo rekomendacija 9 6,5% 23 5,7% Artimųjų ir draugų rekomendacijos 11 7,9% 52 12,9% Profesionalus aptarnavimas 101 72,7% 263 65,3% Malonus bendravimas 54 38,8% 229 56,8% Vaistinė yra patogioje

(34)

Platus prekių

asortimentas 8 5,8% 77 19,1%

Nuolat taikomos

nuolaidos 65 46,8% 155 38,5%

91 65,5% 183 45,4%

3.2.4 Respondentų gaunamų pajamų įtaka vaistinės prekinio ženklo pasirinkimą

lemiantiems veiksniams

Tiriant kaip gaunamos pajamos turi įtakos respondentams renkantis vaistinę nustatyta, kad augant respondentų pajamoms mažėja tokių veiksnių kaip taikomos nuolaidos ar žemesnės kainos reikšmė. Nuolat taikomos nuolaidos aktualiausios (55,2%) buvo uždirbantiems 300-600 eurų per mėnesį, o uždirbantys daugiau nei 1000 eurų šį veiksnį pasirinko tik 5,6% anketų (p < 0,05).

Panaši tendencija gauta ir vertinant kaip žemesnės nei kitose vaistinėse vaistų ir kitų produktų kainos lemia skirtingas pajamas gaunančius apklaustuosius. Šis veiksnys aktualiausias (55,6%) mažiausias pajamas (<300 eurų) gaunantiems respondentams ir mažiausiai svarbus turtingiausiems – virš 1000 eurų uždirbantiems (22,2%) (p < 0,05).

6 lentelė. Veiksnių lemiančių vaistinės pasirinkimą pasiskirstymas pagal respondentų gaunamas pajamas

Vidutinės mėnesio pajamos

<300 eurų 300-600 eurų 600- 1000 eurų Skaičius Procentas Skaičius Procentas Skaičius Procentas Žinomas vaistinių tinklo

175 89,3% 68 70,8% 85 91,4%

Platus prekių

asortimentas 22 11,2% 21 21,9% 31 33,3%

Nuolat taikomos

(35)

109 55,6% 50 52,1% 20 21,5%

Vidutinės mėnesio pajamos >1000 eurų

Suma Procentas Skaičius Procentas

prekinis ženklas 4 22,2% 86 21,3% Gydytojo rekomendacija 1 5,6% 23 5,7% Artimųjų ir draugų rekomendacijos 5 27,8% 52 12,9% Profesionalus aptarnavimas 11 61,1% 263 65,3% Malonus bendravimas 9 50,0% 229 56,8% Vaistinė yra patogioje

18 100,0% 346 85,9% Platus prekių

asortimentas 3 16,7% 77 19,1%

Nuolat taikomos

nuolaidos 1 5,6% 155 38,5%

4 22,2% 183 45,4%

3.3 Respondentų demografinės bei socialinės padėties įtaka jų lojalumui tai pačiai

vaistinei

(36)

7 lentelė. Respondentų lojalumo pasiskirstymas pagal gaunamas pajamas

Jūsų vidutinės mėnesinės pajamos:

Suma >300 300-600 eur 600- 1000 eur >1000 eur Ar visada naudojatės tos pačios vaistinės paslaugomis? Taip Skaičius 75 29 46 9 159 Procentas 38,3% 30,2% 49,5% 50,0% 39,5% Ne Skaičius 121 67 47 9 244 Procentas 61,7% 69,8% 50,5% 50,0% 60,5%

Tiriant kaip klientų lojalumas priklausė nuo jų lyties gauta, kad lojalesni vienai vaistinei vyrai. Vyrai šį atsakymą rinkosi 47,1% anketų, o moterys - 35,5%. Pearson Chi-Square testas patvirtino, kad klientų lojalumui turi įtakos jų lytis p < 0,05.

8 lentelė. Respondentų lojalumo pasiskirstymas pagal lytį

Jūsų lytis:

Suma Moteris Vyras

Ar visada naudojatės tos pačios vaistinės paslaugomis? Taip Skaičius 94 65 159 Procentas 35,5% 47,1% 39,5% Ne Skaičius 171 73 244 Procentas 64,5% 52,9% 60,5%

Atlikus tyrimą, kaip respondentų lojalumas priklauso nuo jų amžiaus nustatyta, kad daugiausiai lojaliais vienai vaistinei nurodė esantys 30-44 metų amžiaus grupėje (53,7% anketų). Mažiausiai lojalūs pasirodė esantys vyriausio amžiaus (75 metų ir vyresni respondentai) – 25% anketų. Hipotezė, kad klientų lojalumui turi įtakos klientų amžius pasitvirtino p < 0,05.

9 lentelė. Respondentų lojalumo pasiskirstymas pagal amžių

(37)

Ištyrus kaip socialinė padėtis visuomenėje lemia respondentų lojalumą nustatyta, kad lojaliausi nurodė esantys moksleiviai ir studentai (51,6% anketų) – mažiausiai lojalūs nedirbantys (33,3% anketų). Hipotezė, kad klientų lojalumui turi įtakos socialinė padėtis nepasitvirtino p > 0,05.

10 lentelė. Respondentų lojalumo pasiskirstymas pagal socialinę padėtį

Kokia Jūsų socialinė padėtis visuomenėje

Suma Moksleivis

studentas Dirbantis Nedirbantis Pensininkas Ar visada naudojatės tos pačios vaistinės paslaugomis ? Taip Skaičius 16 87 7 49 159 Procentas 51,6% 41,0% 33,3% 35,3% 39,5% Ne Skaičius 15 125 14 90 244 Procentas 48,4% 59,0% 66,7% 64,7% 60,5%

3.4 Respondentų lojalumo ir populiariausių Lietuvoje vaistinių prekės ženklų

įvaizdžio tyrimas

(38)

5 pav. Vaistinės prekės ženklo populiarumas

Vertinant kurie teiginiai tapo charakteringais skirtingiems vaistinių prekės ženklams buvo nustatyta, kad visose vaistinėse aptarnavimo profesionalumas vertinamas gana panašiai, nuo 17,02% „Benu“ vaistinėje iki 19,53% „Gintarinėje“ vaistinėje. Teiginys „didžiausios nuolaidos“ žmonėms dažniausiai (22,74%) asocijuojasi su „Camelia“ vaistinės prekės ženklu, antroje vietoje „Norfa“ vaistinės su 17,98%. Platus maisto papildų asortimentas dažniausiai (19,21%) respondentams asocijavosi su „Euro“ vaistinės prekės ženklu. „Camelia“ ir „Norfa“ vaistinių prekės ženklai respondentams asocijuojasi su mažomis vaistų kainomis, tuo tarpu prie teiginio „didelės vaistų kainos“ vyravo „Benu“ vaistinės prekės ženklas. Specialiais pasiūlymais kiekvienam labiausiai respondentus vilioja „Gintarinė“ ir „Norfos“ vaistinės, o plačiu kosmetikos asortimentu išsiskyrė „Euro“ vaistinė.

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% "Gintarinė" vaistinė "Camelia" vaistinė "Euro" vaistinė "Norfa" vaistinė "Benu" vaistinė

Kurį vaistinių prekių ženklą Jūs renkatės:

(39)

6 pav. Vaistinės prekės ženklo sąsajos su įvaizdį formuojančiais teiginiais

Tiriant kaip šie teiginiai turi įtakos vaistinės pasirinkimui buvo atilikta Correlation analizė. Nustatyta, kad su teiginiu „šį vaistinės prekės ženklą renkuosi dažniausiai“ stipriausiai (net 0,92) koreliavo su profesionaliu aptarnavimu. Taip pat šis teiginys koreliavo (0,49) su „mažomis vaistų kainomis“, plačiu kosmetikos (0,48) ir maisto papildų (0,46) asortimentu. Marketinginiai teiginiai „didžiausios nuolaidos“ ir „specialūs pasiūlymai kiekvienam“ koreliavo atitinkamai 0,36 ir 0,26 stiprumu. Respondentų teiginį „šio prekės ženklo nesirenku niekada“ dažniausiai lėmė didelės vaistų kainos – koreliacija 0,39. 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% "Gintarinė" vaistinė "Camelia" vaistinė "Euro" vaistinė "Norfa" vaistinė "Benu" vaistinė

Kas Jums labiausiai siejasi su šių prekės ženklų vaistinėmis?

Profesionalus aptarnavimas Mažos vaistų kainos Didelės vaistų kainos

(40)

7 pav. Lankytojų lojalumą lemiantys veiksniai

Paskutinis anketos klausimas buvo skirtas nustatyti, kokios priemonės ar veiksniai labiausiai lemia respondentų lojalumą. Susumavus atsakymo variantus visiškai sutinku ir sutinku gauta, kad vykdomos akcijos, kaip veiksnys turintis įtakos klientų lojalumui buvo minimas 57,55% anketų. Praktiškai taip pat aukštai buvo reitinguojami ir lojalumo kortelės, patogi vaistinės vieta bei malonus aptarnavimas – atitinkamai 56,92%, 56,76% ir 56,12%. Sumuojant atsakymus nežinau, nesutinku ir visiškai nesutinku, dažniausiai minimi reklaminiai laikraštukai (29,73%) ir reklama per radiją/televiziją, internete (29,25%).

3.5 Respondentų lankymosi vaistinėje įpročiai

Daugiausiai respondentų (39%) nurodė, kad vaistinėje lankosi rečiau nei kartą per savaitę, 41% atsakiusiųjų vaistinėje lankosi kartą per mėnesį arba rečiau, o 20% lankosi dažnai – 2-5 kartus per savaitę (žr. pav. 8). 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Lojalumo kortelės Vykdomos akcijos “Laimės valandos” Malonus aptarnavimas Teikiamos papildomos paslaugos (galimybė pasimatuoti

kraujospūdį, atliekami įvairūs tyrimai (cholesterolio… Reklama per radiją/televiziją; internete

Reklaminiai laikraštukai Patogi vaistinės vieta Ilgos darbo valandos

Darbas savaitgaliais

Kas yra efektyviausia, siekiant gyventojų lojalumo vaistinės prekės ženklui

(41)

Lankomumas Skaičius Procentas

Rečiau nei kartą per

mėnesį 64 15,9%

Kartą per mėnesį; 101 25,1% Rečiau nei kartą per

savaitę; 159 39,5%

2-3 kartus per savaitę; 67 16,6% 4- 5 kartus per savaitę; 12 3%

Suma 403 100%

8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lankymosi vaistinėje dažnumą

Siekiant įvertinti kaip lankymosi vaistinėje įpročius lemia respondentų demografinė ir socialinė padėtis, buvo atlikti Crosstabs su Chi-Square testai. Į Crosstabs testą įtraukus respondentų lytį, ryškesnių tendencijų, kad lytis įtakotų apsilankymų vaistinėje dažnumą nesimato. Atliktas Chi-Square testas tai patvirtina, Pearson Chi-Square p = 0,078, o tai yra daugiau nei mūsų nusistatyta klados tikimybė p = 0,05. Nagrinėjant ryšius kaip vaistinės lankomumą lemia ar respondentas moksleivis-studentas, dirbantis, bedarbis ar pensininkas, ar turi įtakos gaunamos pajamos, rezultatų negalima buvo laikyti patikimais dėl per mažų kai kurių atsakymų kombinacijų tikėtinų dažnių reikšmių. Chi-Square testui, kurio rezultatų lentelė didesnė nei 2x2, pakanka, kad ne daugiau nei 20% tikėtinų dažnių nebūtų mažesni nei 5 ir visi tikėtini dažniai būtų didesni nei 1 [32].

Vertinant kaip dažnai respondentai lankosi vaistinėje priklausomai nuo jų amžiaus matoma ryški tendencija – apklaustųjų lankymasis vaistinėje su amžiumi dažnėja. Jauniausioje grupėje 51,6% respondentų nurodė vaistinėje lankąsi rečiau nei kartą per mėnesį, kai tuo tarpu vyriausioje grupėje dauguma apklaustųjų vaistinėje apsilanko nuo kelis kartus mėnesyje iki 2-3 kartų per savaitę. Atlikus Chi-Square testą gautas p = 0,0000 < 0,05 tik patvirtina, kad hipotezė jog vaistinės lankomumas priklauso nuo respondento amžiaus yra labai tvirta (žr. lentelę 11).

16%

25% 39%

17%

3% _{reciau nei karta}

(42)

11 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal jų amžių ir lankymosi vaistinėje dažnį

Kaip dažnai Jūs lankotės vaistinėje:

Suma rečiau nei kartą per mėnesį kartą per mėnesį; rečiau nei kartą per savaitę; 2-3 kartus per savaitę; 4-5 kartus per savaitę; Jūsų amžius 18-29 Skaičius 33 28 13 0 1 75 Procentas 51,6% 27,7% 8,2% 0,0% 8,3% 18,6% 30-44 Skaičius 16 22 20 5 4 67 Procentas 25,0% 21,8% 12,6% 7,5% 33,3% 16,6% 45-59 Skaičius 13 32 41 11 4 101 Procentas 20,3% 31,7% 25,8% 16,4% 33,3% 25,1% 60-74 Skaičius 1 17 66 35 1 120 Procentas 1,6% 16,8% 41,5% 52,2% 8,3% 29,8% 75 ir daugiau Skaičius 1 2 19 16 2 40 Procentas 1,6% 2,0% 11,9% 23,9% 16,7% 9,9% Suma Skaičius 64 101 159 67 12 403 Procentas 100,0% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

3.6 Respondentų lankymosi vaistinėje priežastys

(43)

12 lentelė. Respondentų lankymosi vaistinėje priežastys

Sergate lėtinėmis ligomis, todėl turite nuolat vartoti vaistus;

Jūs, arba jūsų artimieji susirgo ūminėmis

ligomis, ir Jums reikia medikamentinės pagalbos

Skaičius Procentas Skaičius Procentas

235 58,3% 159 39,5%

Vaistinėje perkate kosmetiką ar maisto papildus Konsultuojatės Jums aktualiais klausimais, susijusiais su sveikata

Skaičius Procentas Skaičius Procentas

188 46,7% 110 27,3%

3.6.1 Lankymosi vaistinėje priežasčių ir respondentų demografinės bei socialinės

padėties ryšiai

Analizuojant kaip lankymosi vaistinėje priežastis lemia demografinė ir socialinė padėtis nustatyta, kad sergamumui lėtinėmis ligomis įtakos turėjo lytis. Pasirinkusių šią lankymosi vaistinėje priežastį moterų buvo 49,8%, o vyrų 74,6%. Chi-Square testas parodė, kad šis ryšys itin stiprus (p < 0,05).

13 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal jų lytį ir lankymosi vaistinėje priežastį

Lankymosi vaistinėje priežastys

Lytis Suma Procentas

Moteris Vyras

Skaičius Procentas Skaičius Procentas Sergate lėtinėmis ligomis,

todėl turite nuolat vartoti vaistus;

132 49,8% 103 74,6% 235 58,3%

Jūs, arba jūsų artimieji susirgo ūminėmis ligomis, ir Jums reikia medikamentinės pagalbos; 128 48,3% 31 22,5% 159 39,5% Vaistinėje perkate kosmetiką ar maisto papildus 141 53,2% 47 34,1% 188 46,7% Konsultuojatės Jums aktualiais klausimais, susijusiais su sveikata. 55 20,8% 55 39,9% 110 27,3%