LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika
Valdas Stasiukynas
Šunų kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio plyšimo diagnostikos
metodai
Diagnostic methods of canine cranial cruciate ligament rupture
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: vet. Gyd. Dovilė Ţakaitienė
2 DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimo diagnostikos metodai“:
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Valdas Stasiuyknas
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Valdas Stasiukynas
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Vet. Gyd. Dovilė Ţakaitienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) dr. doc. Birutė Karvelienė
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
Turinys
Turinys ...3 SANTRAUKA ...4 SUMMARY ...5 SANTRUMPOS ...6 ĮVADAS ...7 1. LITERATŪROS APŢVALGA ...81.1 Kelio sąnario sandara ir funkcija ... 8
1.1.1 Kelio sąnarys ... 8
1.1.2 Kelio sąnario raiščiai ... 9
1.1.3 Kelio sąnario meniskai ... 10
1.2 Kelio sąnario kryţminių raiščių bei meniskų paţeidimai ... 10
1.3 Kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio plyšimo epidemiologija ... 11
1.4 Kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio paţeidimo diagnozavimas ... 12
1.5 Kelio sąnario girnelės išnirimų prieţastys ... 14
1.6 Kelio sąnario girnelės išnirimų klasifikacija ... 15
2. TYRIMO MEDŢIAGA IR DARBO METODIKA ...17
3. REZULTATAI...19
4. REZULTATŲ APTARIMAS...34
IŠVADOS ...35
LITERATŪROS SĄRAŠAS ...36
4
SANTRAUKA
Šunų kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio plyšimo diagnostikos metodai Valdas Stasiukynas
Magistro baigiamasis darbas
Darbo apimtis: 41 puslapiai, 22 paveikslėlių, 35 literatūros šaltiniai.
Darbo tikslas: išsiaiškinti skirtingų veiksnių įtaką šunų kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio paţeidimo atsiradimui, įvertinti klinikinio pasireiškimo formas bei aptarti daţniausiai taikomus diagnostikos metodus.
Tyrimui gyvūnai atrenkami specialiai nebuvo. Visi gyvūnai atvykę į kliniką, kurie turėjo klinikinių poţymių- šlubavimą uţpakalinėmis galūnėmis, buvo įtraukti į tyrimo protokolą. O įtarus galimą priekinio kryţminio raiščio paţeidimą buvo tiriami toliau.
Darbo metu buvo siekta nustatyti šunų su kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio paţeidimo daţnumą atsiţvelgiant į šlubavimo laipsnį, sąnario paţeidimo stiprumą, veislę, svorį, lytį, amţių, laikymo sąlygas. Kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio plyšimas diagnozuotas remiantis anamnezės duomenimis, klinikinio, uţpakalinių kojų ortopedinio tyrimo bei rentgenogramų rezultatais.
Įvertinus 2017 lapkričio mėn. – 2018 lapkričio mėn. surinktus duomenis, nustatyta, jog iš 30 tirtų atvejų, kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio plyšimas daţniausiai diagnozuotas vidutinės bei gigantiškos veislės šunims. Tiriant diagnostikos metodus, paaiškėjo, jog stalčiaus bei
kompresijos testai gali patvirtinti PKR plyšimą. Pagal amţių netrauminės kilmės kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio plyšimas daţniausiai pasitaiko vyresniems nei 4 metų amţiaus šunims, o jaunesniems nuo 1 iki 3 metų amţiaus trauminės kilmės. Nustatyta, jog 3 šlubavimo laipsnis patvirtina kryţminio raiščio plyšimą 100 proc.
Raktiniai ţodţiai: kryţminio raiščio plyšimas, šuo, veislė, svoris, lytis, amţius, šlubavimo laipsnis.
5
SUMMARY
The title of the masters thesis is „Diagnostics methods of canine cranial cruciate ligament rupture“.
The volume of the thesis: 41 pages, 22 pictures, 35 scientific sources.
Aim of the thesis: To investigate different factors, which causes cranial cruciate ligament rupture in dogs, evaluate clinical signs and discuss the most common diagnostics methods.
During the research, all data of limping dogs were collected on the protocol and then examined further if dogs had possible cranial cruciate ligament rupture.
The aim of the work was to determine the frequency of factors such as lameness degree, knee joint injury intensity, breed, weight, gender and age. Canine cranial cruciate ligament disease was diagnosed based on anamnesis data, clinical examination, orthopedic examination and x-rays results.
Research was performed from 2017.11.01 to 2018.11.01. All estimated data showed that from 30 analyzed cases CCL rupture was common diagnosed to midium and giant breed dogs. During the research about diagnostic methods, it turned out, that drawer and tibial compression tests can verify CCL rupture. The most common non-traumatic CCL rupture according to the age was diagnosed for the dogs older than 4 years and trauma had influence on CCL rupture for younger than 3 years old dogs. It was diagnosed, that 3 lameness degree confirms cranial cruciate ligament rupture for 100%.
6
SANTRUMPOS
7
ĮVADAS
Kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio paţeidimas yra viena daţniausių ortopedinių ligų, kuri pasireiškia šlubuojančiam šuniui. (2) Šunų kelio sąnarys yra organas, kurį sudaro keli audinių tipai, kurie turi veikti kartu, kad išlaikytų jam teikiamą svorį, bendrą sveikatos būklę bei funkcionavimą. PKR paţeidimai įvyksta esant rizikos veiksnių spektrui, dėl kurių bendras galutinis rezultatas ir yra neveiksni traumuota galūnė. (1) Kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio paţeidimas gali būti dalinis, pilnas arba avulsinės kilmės. Šunų (PKR) plyšimas daţniausiai įvardijamas kaip traumos pasekmė. Ši patologija šunims taip pat gali būti siejama su genetika, veisle, amţiumi, svoriu, lytimi, kastravimu, aktyvumo daţnumu ar mitybos aspektais. (3) Corr S. teigimu, daţniau nutrūksta priekinis kryţminis raištis lyginant su uţpakaliniu. Pastarajam plyšus, kaip pasekmė išsivysto menisko paţeidimas, kuris pasitaiko iki 77 proc. visų atvejų. (4, 5)
Diagnozuojant kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio paţeidimą šunims, surenkama išsami anamnezė ir atliekamas klinikinis bei ortopedinis uţpakalinių kojų tyrimas: gyvūno apţiūra apčiupos būdu, sėdėjimo testas, stalčiaus judesio testas, blauzdikaulio kompresijos testas, rentgeninis tyrimas.
Darbo tikslas: ištirti skirtingų veiksnių įtaką šunų kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio paţeidimo atsiradimui, įvertinti klinikinio pasireiškimo formas bei aptarti tiksliausius ir daţniausiai taikomus diagnostikos metodus.
Darbo uţdaviniai:
1. Ištirti šunų PKR paţeidimų atvejų daţnumą.
8
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1 Kelio sąnario sandara ir funkcija
1.1.1 Kelio sąnarys
Kelio sąnarys yra sudėtingas junginys uţpakalinėje galūnėje. Sąnarys yra lygiavertis ţmogaus sąnariui ir yra didţiausias sinovinis organas gyvūno organizme. Kelio sąnarys apjungia tris kaulų grupes: šlaunikaulį, blauzdikaulį bei girnelę. Taip pat sąnarys susideda iš trijų maţesnių sąnarių : šlaunikaulinio kelio girnelės sąnario, vidinio šlaunikaulinio blauzdikaulio sąnario bei išorinio šlaunikaulinio blauzdikaulio sąnario. Be to šlaunikaulinį blauzdikaulio sąnarį sudaro šlaunikaulio ir blauzdikaulio krumpliai, šlaunikaulinis kelio girnelės sąnarys sudarytas iš skridinio ir girnelės ir proksimalinio blauzdikaulinio šeivikaulio sąnario. Natūralioje padėtyje kelio sąnarys yra sulenktas. Judėjimo metu sąnarys yra pilnai ištiesiamas, tačiau šlaunikaulis ir blauzdikaulis niekada nesudaro vientisos linijos, o šunims uţpakalinės galūnės kampas tarp kaulų yra apie 1500
(12) (1 pav.).
1 pav. Kelio sąnario kryžminio raiščio plyšimas. Blauzdikaulis yra perstumtas į priekį ir
9
1.1.2 Kelio sąnario raiščiai
10 2 pav. Kelio sąnario anatominė sandara (3).
1.1.3 Kelio sąnario meniskai
Meniskas yra pusmėnulio formos diskas, kuris yra tarp šlaunikaulio gumburo ir blauzdikaulio plokštumos. Kelio sąnaryje yra du meniskai, kurie yra išsidėstę iš vidinės ir išorinės blauzdikaulio pusių (2). Meniskas turi uţpakalinį bei priekinį vidinį ir išorinį raiščius, kurie jungiasi su blauzdikauliu. Meniskų raiščiai apjungia meniskus su šlaunikauliu ir blauzdikauliu.
Uţpakaliniai menisko raiščiai (vidinis ir išorinis) prasideda nuo kaudalinės menisko dalies. Vidinis raištis biagiasi duobėje prie blauzdikaulio uţpakalinės tarpgumburinės pakylos, o išorinis kaudaliai vidinio raiščio (8). Priekiniai meniskų raiščiai prasideda priekinėje menisko dalyje, o uţsibaigia dubėje prie blauzdikaulio priekinės tarpgumburinės pakylos priekyje kryţminio raiščio. (7, 8). Meniską su šlaunikauliu jungiantis raištis prasideda nuo išorinio menisko uţpakalinės dalies ir eidamas dorsaliai baigiasi prie šlaunikaulio vidinio gumburo dalies. Šis raištis jungia šlaunikaulį su menisku (8).
1.2 Kelio sąnario kryţminių raiščių bei meniskų paţeidimai
11 paţeidimą (10). Menisko paţeidimas nustatomas lenkiant ir palpuojant kelio sąnarį, kol jaučiama krepitacija- išgirstamas ar jaučiamas traškėjimas (5).
PKR paţeidimas yra viena iš daţniausiai pasitaikančių šlubavimo prieţastimi. Kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio plyšimas yra lydimas traumų. Taip pat, šis paţeidimas galimas dėl kitų faktorių, kurie yra genenetinis paveldimumas, kūno masės indeksas, lytis, veislė, kastracija, mitybos racionas ar net endokrininės ligos (11). Be to įtakos turi ir su amţiumi susiję priekinio kryţminio raiščio pakitimai, nutukimas, kelio girnelės išnirimas, siauras tarpkrumplinis griovelis (3).
1.3 Kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio plyšimo epidemiologija
Yra įrodyta, jog šunų veislė ir amţius daro įtaką raiščio paţeidimui. PKR plyšimas labiau pasireiškė rotveilerių veislėje lyginant su vakarų škotijos baltaisiais bei jorkšyro terjerais, taip pat ir kalėms, vyresniems ir nutukusiems šunims. Be to buvo nustatyta, jog kastracija nebuvo susijusi su padidėjusia kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio plyšimo rizika (12). Daugėjant ţmonių populiacijai, daugėja ir įsigijamų šunų skaičius, kas ir parodo, jog į klinikas atveţa vis daugiau pacientu su PKR paţeidimais. JAV atlikti tyrimai parodė, kad iš 1,243,681 šunų klinikinių atvejų, kurių amţius yra daugiau nei 4 metai, turi didensę riziką susirgti PKR paţeidimu nei jausnesni.
Labiausiai linkusios veislės į PKR paţeidimą yra niūfaundlendai, rotveileriai, labradoro retriveriai ir bokseriai, o maţiausią santykinę riziką PKR priklauso maţų veislių nykštukiniai taksai, taksai, miniatiūriniai šnauceriai, ši-cu bei pekinai. Taip pat Witsbergas įrodė, jog lytis, amţius ir veislė yra rizikos veiksniai, susiję su PKR plyšimu (13). PKR paţeidimui didesnę riziką turi kastruoti lyginant su nekastruotais šunimis (14).
Kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio plyšimas skirstomas taip:
Nutrūkę abu raiščio pluoštai;
Nutrūkęs uţpakalinis išorinis pluoštas;
Nutrūkęs priekinis vidinis pluoštas;
Pluoštai nepaţeisti, bet yra suplonėję ir pailgėję, todėl neatlieka savo funkcijos (15).
12 uţpakalinėmis kojomis.
Esant uţpakalinio kryţminio raiščio paţeidimui, ne visada gali pasireikšti nuo svorio priklausantis šlubavimas (2,7). Nuo svorio nepriklausantis šlubavimas intensyvėja, tačiau retsykiais šuo atgauna aktyvų statusą. Šuns eisena yra normali, tačiau šlubavimas pasireiškia po fizinio krūvio, nes PKR funkcija pirmiausia yra stabilizuoti kelio sąnarį, kai jis yra sulenktas. Bėgimo metu, kelio sąnarys yra labiau sulenktas stovėsenos, kai perkliamas svoris į atraminę koją atsispyrimo fazėje (2).
1.4 Kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio paţeidimo diagnozavimas
Diagnozuojant PKR paţeidimą, reikia atkreipti dėmesį į šuns klinikinę išraišką, kuri gali svyruoti nuo staigaus iki lėto progresuojančio šlubavimo. Šlubavimas yra vertinamas nuo neţymaus iki sunkiausio laipsnio, kai paţeista koja yra laikoma pakelta, jaučiamas skausmas ja remiantis. Gyvūnui yra sunku sėdėti, atsikelti bei atsigulti, todėl gali sėdėti atkišę paţeistą koją į šoną. Šlubavimo intensyvumas paprastai padidėja po fizinio krūvio ar ilgai nejudant (2). Šunims vaikščiojant ar palpuojant paţeistą koją, girdima krepitacija, tai yra traškėjimas, kuris rodo, jog meniskas yra paţeistas.
Priekinio kryţminio raiščio paţeidimui įvertinti daţniausiai naudojami metodai yra: 1. Palpacija;
2. „Sėdėjimo testas“; 3. Stalčiaus judesio testas;
4. Blauzdikaulio kompresijos testas; 5. Rentgenograma;
6. „Streso“ rentgenograma; 7. Ultrasonografija;
8. Magnetinio rezonanso tomografija; 9. Atroskopija;
10. Kompiuterinė tomografija; 11. Termografija.
1. Palpacija- apčiuopos būdu įvertinama keturgalvio šlaunies raumens sausgyslė ir nustatoma ar nėra patinimo, kas leistų įtarti, jog yra paţeisti aplink sąnarius esantys audiniai- raiščiai, fascijos ir pan. PKR plyšimo metu būdinga paţeistos kojos raumenų atrofija ir krepitacija tiesiant ar lenkiant kelio sąnarį. Taip pat krepitacija siejama su menisko paţeidimais (2).
13 ir parodo sėdėjimo pozą, kuriai būdinga paţeistos kojos išmetimas į išorinę kūno pusę (3).
3. Stalčiaus judesio testas- vienos rankos nykščiu imama uţ išorinio sezamiškojo kauliuko, o smiliumi virš kelio girnelės, kitos rankos nykščiu laikome uţ šeivikaulio galvutės, o smiliumi blauzdikaulio skiauterė ir likusiais pirštais apimame šlaunikaulį bei blauzdikaulį. Pastarąjį judinant į priekį ir atgal stebima sagitalinės plokštumos judėjimas, kuris suaugusiems šunims leidţiamas iki 2mm, o jauniems 1-3 mm. Daliniam PKR, galimas 2-3 mm judėjimas sulenktam keliui ir jo nebuvimas tiesiam keliui. (16) Šie testai daţnai būna neigiami, todėl tikslesniam diagnozavimui būtina, jog šuo būtų atsipalaidavęs arba atliekama sedacija (17) (2pav.).
3 pav. A – stalčiaus judesio testas, B – blauzdikaulio kompresijos testas (cTTA - a new method for treating cranial cruciate ligament rupture in dogs: early results; 2016)
4. Blauzdikaulio kompresijos testas- atliekamas šuniui gulint ant šono laterolateralinėje pozicijoje. Viena ranka suimama keturgalvio šlaunies raumens distalinė dalis smilių uţdedant ant priekinės blauzdikaulio skiauterės dalies. Kita ranka suimama ta pati koja uţ pėdos kaulų. Lenkiant pėdą jaučiamas blauzdikaulio skiauterės judėjimas į priekį. Esant daliniam PKR plyšimui, testas turi būti atliekamas įvairaus kelio sąnario sulenkimo kampu (18) (1pav.).
5. Rentgenograma- priekinio kryţminio raiščio paţeidimas yra daţniausia kelio sąnario liga, tačiau ją ne visuomet pavyksta nustatyti tik stalčiaus ar kompresijos testais, todėl yra taikomas ir rentgenografinis tyrimas. Naudojamas norint patvirtinti ne tik raiščio plyšimą, bet ir diferencijuoti nuo kitų paţeidimų, nes klinikiniai priekinio kryţminio raiščio plyšimo poţymiai yra panašūs i kitas kelio sąnario patologijas- kelio sąnario patinimas, blauzdikaulio pasislinkimas kranialiai ţiūrint mediolatelarinę projekciją ir kt (19).
14 7. Ultrasonografija- yra naudinga vertinant kremzlių anomalijas, meniskų trūkimus, raumenų, sausgyslių, raiščių paţeidimus bei neoplazijas. PKR plyšimą galima diagnozuoti radus plūduriuojančių raiščio dalelių. Jei kelio sąnaryje esantys riebalai trikdo PKR vaizdą, į sąnarį gali būti švirkščiama fiziologinis tirpalas, kad susidarytų anechoiškas vaizdas (21).
8. Magnetinio rezonanso tomografija- naudojama PKR plyšimui nustatyti, tačiau tyrimo kaina bei bendrosiso anestezijos rizika sumaţina pacientų skaičių. Privalumas yra toks, kad tiriant šiuo aparatu, galima ivertinti visą kelio sanarį bei aplinkinius audinius ir nustatyti galimus gretutinius paţeidimus, be to diferencijuoti dalinį bei pilną priekinio kryţminio raišcio plyšimą (21).
9. Artroskopija- procedūros metu galima nustatyti PKR plyšimą, fibrino pasidengimą, spalvos pakitimus (2).
10. Kompiuterinė tomografija- panašus į magnetinio rezonanso aparatą, tačiau tinka, kai greitai reikia ištirti didelę dalį kūno, pvz., po traumos įvertinti daugybinius krūtinės ląstos, pilvo, plaučių, kaulų suţalojimus. Magnetinis tomografas geriau mato minkštuosius audinius, t. y. jis yra pranašesnis tiriant smegenų audinį, sąnarių ligas ir pan. Todęl KT retai naudojamas esant sąnario ligoms (21).
11. Termografija- yra neinvazinė diagnostinė vizualizavimo procedūra,skirta aptikti ir stebėti ligos eigą bei parodyti kūne esančias anomalijas. Naudojant atvaizdų atpaţinimo analizę, kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio plyšimas buvo 85 proc. sėkmingai diferencijuotas lyginant su sveiku sąnariu (23).
1.5 Kelio sąnario girnelės išnirimų prieţastys
Teigiama, jog kelio sąnario girnelė išnirsta dėl įvykusios traumos, plyšus šlaunikauliniam girnelės sąnariui bei yra įtakojama genetikos (7, 24). Atliktais tyrimais įrodyta, kad kelio sąnario girnelė daţniau išnirsta į išorę didelių veislių šunims, o į vidinę pusę- įvairioms veislėms, bet daţniau maţų veislių šunims. Taip pat, kelio girnelės išnirimas yra daţnesnis didelių veislių patinams ir maţų veislių patelėms (24).
Kelio sąnario girnelė gali išnirti į vidinę arba išorinę puses, todėl skirstoma į:
15 daţniausiai būna prasčiau išsivystęs šlaunikaulio skridinio griovelis (28).
Išorinis kelio sąnario girnelės išnirimas- tai protarpinis ar nuolatinis kelio sąnario girnelės išnirimas iš skridinio griovelio išorinės pusės link (29). Šis išnirimas būdingesnis didelių veislių šunims (7). Kelio sąnario girnelės išnirimas į išorinę pusę atsiradimas nėra ţinomas, tačiau manoma, jog tai sukelia coxa valga patologija klubo sąnaryje, dėl ko keturgalvis šlaunies raumuo pasisuka į išorinę pusę nuo išilginės ašies šlaunikaulio skridiniui ir dėl šios anomalijos, išorinė jėga išstumia girnelę iš skridinio griovelio (3). Kelio sąnario girnelės išnirimai skirstori į 4 grupes. Klinikiniai simptomai gali būti silpnai arba išvis neišreikšti, kai yra 1-2 laipsnio išnirimas (30).
1.6 Kelio sąnario girnelės išnirimų klasifikacija
Klasifikacija pagal Putnamą bei Singletoną (4 pav.):
1 laipsnis Kelio sąnario girnelė gali būti lengvai išstumiama iš šlaunikaulio skridinio, kai tiesiame koją. Lankstant kelio sąnarį negirdima pašalinių garsų- krepitacijos. Priverstinai išnarinus kelio sąnario girnelę, ji pati atsistato į buvusią padėtį (25).
2 laipsnis Esant šiam paţeidimo laipsniui galimas neţymus šlubavimas. Kelio sąnario girnelė gali nesunkiai išnirti į vidinę pusę sukant blauzdikaulį į vidinę pusę (7). Kelio sąnario girnelė yra išnirusi tol, kol nėra atstatoma į pradinę padėtį arba šuo pats ištiesia kelio sąnarį. Kulnas yra atitrauktas, kai yra išorinis išnirimas, kai pirštai taip pat nukreipti į išorinę pusę (2).
3 laipsnis Kelio sąnario girnelė yra pastoviai išnirusi, bet ją galima atstatyti į pradinę padėtį, jei ištiesiam šuns kelio sąnarį. Šlaunikaulio skridinio sąnarinis paviršius su erozijomis sukelia šuns šlubavimą, o gyvūnas koją laiko pusiau sulenktą (7).
16 4 pav. Blauzdikaulio pozicija šlaunikaulio skridinio atžvilgiu esant I – IV laipsnio kelio girnelės
17
2. TYRIMO MEDŢIAGA IR DARBO METODIKA
Tyrimas buvo atliktas 2017 lapkričio mėn. - 2018 lapkričio mėn. LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Viso tyrimo metu buvo laikomasi Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymo. Tyrimui buvo pasirinkti šunys atsitiktine eilės tvarka, neskirstant į jokius kriterijus.
Buvo rinkti ir registruoti pacientų anamnezė ir duomenys:
1) Gyvenimo anamnezė: amţius, veislė, lytis, gyvūno laikymo sąlygos, apsilankymo prieţastis klinikoje
2) Su šlubavimu siejama anamnezė: ar gyvūnas šlubuoja, kuria galūnė šlubuoja, kiek laiko stebimas gyvūno šlubavimas, ar šlubavimas atsirado ūmus ar progresuojantis, ar gyvūnas šlubuoja bėgimo ar ėjimo metu, ar gyvūnas yra turėjęs traumų.
3) Su gydymu siejami anamnezės duomenys: ar gyvūnui iki šiol jau yra taikytas chirurginis gydymas siekiant pašalinti šlubavimo prieţastį, ar gyvūnui taikytas medikamentinis gydymas.
Gyvūnų svoris buvo vertinamas gyvūną sveriant veterinarinėmis svarstyklėmis.
Visiems gyvūnams be išimties buvo atliekamas klinikinės apţiūros ir ortopedinis tyrimai. Tiriant bendrus gyvybinius parametrus buvo vertinama gleivinių spalva, KPL, širdies ritmo daţnis, kvėpavimo daţnis, matuojama temperatūra.
Ortopedinės apţiūros metu buvo vertinama: eisena, stovėjmo testas, sėdėjimo testas. Stovėjimo testo metu buvo kreipiamas dėmesys į galinių kojų padėtį. Tiriant ortopediškai buvo palpuojami kelio sąnariai, vertinama kelio sąnario apimtis, temperatūra, keturgalvio raumens atrofija, atliekami kelio girnelės išnirimo, stalčiaus ir kompresijos testai, matuojamas kelio sąnario kampas slankmačiu.
Rentgeninis tyrimas buvo atliekamas siekiant įvertinti ir atmesti gretutines ligas sukeliančias šlubavimo klinikinę išraišką, ir pacientams, kurie neturėjo šlubavimo poţymių. Tyrimo metu gyvūnams buvo taikoma bendra nejautra taikant įvairius anestezijos protokolus.
Rentgeninis tyrimas atliekamas buvo kelio sąnario srities taikant ML projekciją, kelio ir kulno sąnariams esant sulenktiems 900
kampu. Rentgenogramoje buvo vertinama: kaulinio audinio ir minkštųjų audinių, supančių kelio sąnarį, rentgenokontrastiškumas, kelio sąnario kampas rentgenogramoje buvo matuojamas naudojant vaizdo analizavimo programą ,, Medical ECONET CD- Viewe“.
18 sąnarinio blauzdikaulio paviršiaus taškus (22) (22pav.).
19
3. REZULTATAI
Tyrimo metu buvo analizuojama šunų šlubavimo laipsnio pasiskirstymas tarp šunų, suskirstytų į amţiaus grupes. (5 pav.)
5 pav.Šlubavimo laipsnių pasireiškimas pagal amžių.
Šunys suskirstyti į 3 grupes pagal amţiaus kategorijas. 1-o šlubavimo laipsnis daugiausia pasireiškė 1-3 metų amţiaus grupės tiriamiesiems ir sudarė - 20 proc. 8-10 metų amţiaus grupės pacientams šio laipsnio šlubavimas tyrimo metu nustaytas nebuvo. 2-o ir 3-o šlubavimo laipsnis daţniausiai pasireiškė 8-10 metų amţiaus grupės tiriamiesiems ir pasiskirtė tolygiai po 50 proc. 4-7 metų amţaius grupės pacientams taip pat buvo daţniausiai nustatomas 2-o ir 3-o laipsnio šlubavimas. Statistiškai apdorojus duomenis, nustatyta, jog amţius įtakos neturėjo šlubavimo laipnsio pasireiškimui (p>0,05). 20% 6,70% 40% 46,70% 50% 40% 46,70% 50% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
1-3 metai, n=5 4-7 metai, n=15 8-10 metai, n=10
20 Tyrimo metu buvo analizuota šunų kelio sąnario PKR paţeidimo pobūdis atsiţvelgiant į amţių (6 pav. ).
6 pav. Raiščio pažeidimo priežasties pasiskirstymas pagal amžių.
21 Tyrimo metu buvo kreipiamas dėmesys į svorio įtaka kelio sąnario PKR plyšimui (7 pav.).
7 pav. Raiščio plyšimo dažnumas pagal svorį.
22 Tyrimo metu buvo analizuojama ar šuns šlubavimo laipsnis ir amţius buvo statistiškai priklausomi (8 pav.).
8 pav. Šlubavimo laipsnių pasireiškimas pagal svorį.
23 Tyrimo metu buvo analizuojama ar stalčiaus judesio testas ir lytis buvo statistiškai priklausomi (9 pav.)
9 pav. Stalčiaus testo pasireiškimas pagal lytį.
24 Tyrimo metu buvo analizuojama ar kompresijos testas ir lytis buvo statistiškai priklausomi (10 pav.).
10 pav. Kompresijos testo pasireiškimas pagal lytį.
25 Išanalizavus duomenis buvo nustatyta ar lytis turėjo įtakos kelio sąnario PKR plyšimui (11 pav.).
11 pav. Raiščio plyšimo pasireiškimo dažnumas pagal lytį.
26 Tyrimo metu buvo analizuojama ar šlubavimo laipsnis turėjo įtakos PKR paţeidimui (12 pav.).
12 pav. Šlubavimo laipsnio priklausomybė nuo raiščio pažeidimo.
27 Buvo bandoma išsiaiškinti ar stalčiaus judesio testo rezultatas galėjo patvirtinti PKR plyšimą (13 pav.).
13 pav. Stalčiaus testso rezultatai pagal raiščio pažeidimo pasireiškimą.
28 Buvo bandoma išsiaiškinti ar kompresijos testo rezultatas galėjo patvirtinti PKR plyšimą (14 pav.).
14 pav. Kompresijos testso rezultatų įtaka priekinio raiščio pažeidimo patvirtinimui.
29 Tyrimo metu buvo analizuojama ar laikymo sąlygos gali turėti įtakos priekinio kryţminio raiščio paţeidimui (15 pav.).
15 pav. Raiščio pažeidimo priežasties pasireiškimas pagal laikymo sąlygas.
30 Tiriant priekinio kryţminio raiščio paţeidimą, vienas iš svarbesnių diagnostikos faktorių yra šlubavimo laipsnis. Taigi buvo bandoma nustatyti ar laikymo sąlygos yra susijusios su šuns šlubavimo laipnsio pasireiškimu (16 pav.).
16 pav. Šlubavimo laipsnių pasireiškimas atsižvelgiant į laikymo sąlygas.
31
131,044 139,335
Prieš operaciją Po operacijis
17 pav. Kelio sąnario kampo vidurkis matuojant goniometru.
Kelio sąnario kampo vidurkis prieš operaciją buvo 131,04 proc, o po operacijos 139,34 proc. Vidutinis kelio sąnario kampas sveikiems šunims yra 135 laipsniai.
27,56 24,13
Prieš operaciją Po operacijos
32 Prieš operaciją kelio sąnario kampo vidurkis buvo 27,56 proc., o po operacijos 24,13 proc. Prieš ir po operacijos blauzdikaulio sąnario plokštumos kampas (TPA) sumaţėja iki 5 laipsnių
Tyrimo metu buvo analizuojama ar sėdėjimo testas turi įtakos nustatant šlubavimo laipsnį (19 pav.).
19 pav. Kojos padėties sėdint pasiskirstymas atsižvelgiant į šlubavimo laipsnį.
33 Tyrimo metu buvo analizuojama ar stovėsenos testas turi įtakos nustatant šlubavimo laipsnį (20 pav.).
20 pav. Stovėsenos padėtis atsižvelgiant į šlubavimo laipsnį.
34
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Aptariant rezultatus, jauno amţiaus šunims PKR plyšimo prieţastis daţniausiai yra trauma, priešingu atveju vyresnio amţiaus šunims paţeidimas siejamas su degeneraciniais audinio pakitimais, arba pasireiškia kaip senos traumos pasekmė. Teigiama, jog neesant traumai PKR plyšimas yra sukeliamas dėl ekstraląstelinės matricos degeneracijos (31).
Išanalizavus duomenis apie šunų svorį, nustatyta, kad PKR svoris įtakos neturėjo. F. E. T. Brown taip pat teigia, jog kelio sąnario kryţminio raiščio paţeidimui svoris neturi įtakos (11).
Mūsų tyrimo duomenimis, PKR plyšimas dėl traumos daţniausiai pasitaikė jauniems šunims nuo 1 iki 3 metų amţiaus (80 proc.), o netrauminės kilmės daţniausiai pasitaikė seniems šunims nuo 8 iki 10 metų amţiaus (80 proc.). O tarp 4 ir 7 metų amţiaus rezultatai pasiskirstė beveik tolygiai – netrauminės kilmės (53,30 proc.) bei trauminės kilmės (46,70 proc.). Lyginant su uţsienio literatūra, kurioje minima, jog šunims jaunesniems nei 2 metų amţiaus tikėtina didesnė rizika trauminiam paţeidimui, o vyresniems nei 8 metų amţiaus yra didesnė rizika raiščio plyšimui dėl degeneracinių pakitimų (33, 12). Gauti rezultatai yra panašūs į uţsienio literatūroje pateikiamus tyrimų rezultatus.
Suskirsčius šunis pagal lytį, nustatėme, jog daţniau PKR paţeidimą turėjo patinai (62,50 proc.) nei patelės (50 proc.). Keeley BJ tyrimo rezultatuose nustatyta, jog patelėms daţniau diagnozuojami kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio plyšimas nei patinams (32). Duomenų neatitikimus galėjo iškreipti skirtinga pacientų imtis.
Literatūroje autoriai teigia, kad atsisėdęs šuo, paţeistą koją nukelia į šoną, sėdi ant kėdės, pakopų ar laiptelių. Šlubavimas paūmėja po fizinio krūvio ar poilsio. Be to, po fizinio krūvio pasireiškęs šlubavimas atsiremiant, pailsėjus pranyksta (2).
35
IŠVADOS
1. Kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio plyšimui įtakos turėjo – šlubavimo laipsnis, neturėjo – amţius, svoris, lytis, laikymo sąlygos.
2. Traumos pasėkmė PKR paţeidimui atsirasti daţniausiai pasitaikė, kai šunų amţius yra 1-3 metų, o degeneracijos pasėkmė PKR paţeidimui atsirasti daţniausiai pasitaikė, kai šunų amţius yra 8-10 metų.
3. Stalčiaus ir kompresijos testai turėjo įtakos kelio sąnario PKR plyšimui patvirtinti - atitinkamai 73.9 proc ir 76.5 proc.
4. Šlubavimo laipsniui patvirtinti įtakos turėjo – sedėjimo testas (92.9 proc.), neturėjo – stovėsenos testas.
5. Tyrimo duomenimis daţniausiai PKR plyšimas pasitaikė gigantiškos veislės šunims (50-70kg) 75 proc., o maţos veislės šunims (1-10kg) iš vis nepsitaikė- 0 proc.
36
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. James L. Cook DVM, PhD, Diplomate, ACVS, Cranial Cruciate Ligament Disease in Dogs: Biology versus Biomechanics; 2010.
2. Fossum T. W. Small Animal Surgery. 4th ed. St. Louis, MO: Mosby/Elsevier; 2013. p. 1323-1364.
3. Muir P. Advances in the Canine Cranial Cruciate Ligament. Iowa; 2010; p. 43, 45, 53, 54, 95 – 97 4. Corr S. Decision making in the management cruciate disease in dogs; 2009.
5. Dillon D, Gordon – Evans WJ, Griffon DJ, Knap KM, Bubb CL, Evans RB. Risk factors and diagnostic accuracy of clinical findings for meniscal disease in dogs with cranial cruciate ligament disease. Veterinary surgery. 2014; 43(4): 446.
6. Hilde de Rooster, Tanya de Bruin, and Henri van Bree Morphology and Function of the Cruciate Ligaments, 2010.
7. Tobias K. M., and Spencer A. Johnston. Veterinary Surgery: Small Animal. St. Louis, MO: Elsevier, 2012; p. 906-998.
8. Howard E E, and Lahunta A Miller's Anatomy of the Dog. Missouri: Elsevier, 2013; p.177-181, 262-263.
9. Hayes GM, Langley – Hobbs SJ, Jeffrey ND. Risk factor for medial meniscal injury in association with cranial cruciate ligament rupture. Journal of small animal practice. 2010; 51:630– 634.
10. Dyce K, Wensing C. Textbook of Veterinary Anatomy. Missouri; 2010; p. 88, 91 – 93, 492, 494 – 496.
11. Frances E. Taylor-Brown, Richard L. Meeson R, Brodbelt D, Church D, McGreevy P, Thomson P et al. Epidemiology of Cranial Cruciate Ligament Disease Diagnosis in Dogs Attending Primary-Care Veterinary Practices in England. Veterinary Surgery. 2015;44: 777-783.
12. P. Adams, R. Bolus, S. Middleton, A. P. Moores and J. Grierson, Influence of signalment on developing cranial cruciate rupture in dogs in the UK Journal of Small Animal Practice. 2011;(52): 347–352.
13. Witsberger TH, Villamil JA, Schultz LG, Hahn AW, Cook JL. Prevalence of and risk factors of hip dysplasia and cranial cruciate ligament deficiency in dogs. Journal of American Veterinary Medicine Association. 2008; 232(12):1818 – 1824.
37 15. Vaitkus V. Dalinis šuns kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio trūkimas: 23 klinikinių atvejų analizė. Veterinarija ir zootechnika, 2001; 18-23.
16. Han S, Cheon H, Cho H, Kim J, Kang J, Yang M et al. Evaluation of partial cranial cruciate ligament rupture with positive contrast computed tomographic arthrography in dogs. Journal of Veterinary Science. 2008; 9(4): 395.
17. Carobbi B, Ness GM. Preliminary study evaluating tests used to diagnose canine cranial cruciate ligament failure. Journal of small animal practice. 2009; 50(5): 224 – 225.
18. Might KR, Bachelez A, Martinez SA, Gay JM. Evaluation of the drawer test and the tibial compression test for differentiating between cranial and caudal stifle subluxation associated with cruciate ligament instability. Veterinary surgery. 2013; 42 (4):392.
19. Marino D. C. Diagnostic Imaging of the Canine Stifle: A Review. Veterinary Surgery. 2010; 39(3): 284, 286.
20. Bree H V, Hilde D R, Gielen I. "Stress Radiography of the Stifle" Advances in The Canine Cranial Cruciate Ligament Muir/Advances in The Canine Cranial Cruciate Ligament, 2013; p. 113-116.
21. Marino Dominic. C. and Catherine A. Loughin. Diagnostic Imaging of the Canine Stifle: A Review. Veterinary Surgery. 2010; 39(3): 284, 286.
22. Lillian SU, Katy L. Townsend, Jennifer Au and Thomas E. Wittum Comparison of tibial plateau angles in small and large breed dogs, 2015.
23. Tomas Infernuso, Catherine A. Loughin, Dominic J. Marino, Scott E. Umbaugh, Patrick S. Solt Thermal Imaging of Normal and Cranial Cruciate Ligament-Deficient Stifles in Dogs, 2009.
24. Gibbons SE, Macias C, Tonzing MA, Pinchbeck GL, MacKee WM. Patellar luxation in 70 large breed dogs. Journal of Small Animal Practice. 2006; 47(1):3.
25. Isaka M, Befu M, Matsubara N, Ishikawa M, Arase Y, Tsuyama T, Doi A, Namba S. Corrective surgery for canine patellar luxation in 75 cases (107 limbs): landmark for block recession. Veterinary Science Development 2014: 30-32.
26. Pérez P, Tails W, Lafuente P. Management of medial patellar luxation in dogs: what you need to know. Veterinary Ireland Journal 2014;(12): 635.
27. Piermattei Dl, Flo Gl, Decamp Ce. Brinker, Piermattei and Flo’s handbook of small animal orthopedics and fracture repair. Fourth edition. Missouri; 2006. 562 – 566, 572, 574 – 577, 579, 585 – 587, 605.
28. Griffith C, LaPrade R, Coobs B, Olson E. Anatomy and biomechanics of the posterolateral aspect of the canine knee. Journal of Orthopaedic Research. 2007;25(9): 1231.
38 30. Grevenhof E, Hazewinkel H, Heuven H. Breeding implications resulting from classification of patellae luxation in dogs. Journal of Animal Breeding and Genetics. 2015;133(4): 317.
31. Comerford E, Smith K, Hayashi K. Update on the aetiopathogenesis of canine cranial cruciate ligament disease. Veterinary and Comparative Orthopaedics and Traumatology. 2011;24(2): 91-98. 32. Guthrie, J., Keeley BJ., Maddock E., Bright, S. and May, C. (2012) ‘Effect of signalment on the presentation of canine patients suffering from cranial cruciate ligament disease’. The Journal of small animal practice., 53(5): 273–277.
33. Nicole Buote, Jason Fusco and Robert Radasch. Age, Tibial Plateau Angle, Sex, and Weight as Risk Factors for Contralateral Rupture of the Cranial Cruciate Ligament, 2008.
34. Piermattei Dl, Flo Gl, Decamp Ce. Brinker, Piermattei and Flo’s handbook of small animal orthopedics and fracture repair. Fourth edition. Missouri; 2006. 562 – 566, 572, 574 – 577, 579, 585 – 587, 605.
35. Canine cruciate ligament injury, [ţiūrėta 2018.12.18]. Prieiga per internetą: < http://csu-
39
Priedai
1 priedas. Anketa. (V. Stasiukyno). 1. Informacija apie gyvūną:
2. Gyvūno rūšis: Veislė: Amţius: Lytis: Svoris: Vardas:
3. Ar gyvūnas kastruotas/nekastruotas? Jei kastruotas, tai kokiame amţiuje? 4. Ananmnezė:
5. Apsilankymo prieţastis klinikoje:
6. Ar gyvūnas turėjęs traumą? Kada ir kokia?
7. Ar kada nors buvo atlikta(os) ortopedinė(s) operacija(os)? Jei taip kokia(ios)? 8. Ar gyvūnas šlubuoja? taip/ ne
9. Jūsų nuomone kuria koja gyvūnas šlubuoja? Galine dešine/ galine kaire/ abejomis 10. Prieš kiek laiko buvo pastebėtas šlubavimas?
11. Kuriuo momentu gyvūnas šlubuoja?
Krūvio metu/ po krūvio/ po poilsio kol išsivaikšto/ periodiškai/ nepastebėta 12. Ar buvo naudotas medikamentinis gydymas? Jei taip, tada koks? 13. Rentgenografinis tyrimas ir aprašas (jei atliekama).
14. Atitinkančius kriterijus paţymėti varnele: Stalčiaus judesio testas
Blauzdikaulio kompresijos testas Sėdėjimo testas
Rentgenograma Streso rentgenograma
15. Ar anksčiau buvo atliktas chirurginis kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio plyšimo gydymas? Jei taip, prieš kiek laiko?
16. Jei taip ar kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio plyšimas buvo diagnozuotas dar kartą tai pačiai kojai?
17. Ar buvo kartotas chirurginis kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio plyšimo gydymas? 18. Kitos lydinčios ortopedinės ligos.
19. Įvertinti abiejų galinių kojų kelio sąnario priekinio kryţminio raiščio plyšimo laipsnį (trūkimas/ dalinis/ pilnas), kai gyvūnas yra seduotas.
40 2 priedas. Pažeistos kojos blauzdikaulio sąnarinės plokštumos kampas (TPA). (V. Stasiukyno
41 3 priedas. Sveikos kojos blauzdikaulio sąnarinės plokštumos kampas (TPA) (V. Stasiukyno
