PACIENTŲ PO PRIEKINIO KRYŽMINIO RAIŠČIO OPERACIJOS FUNKCINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS ANTROJO REABILITACIJOS ETAPO PABAIGOJE

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SPORTO INSTITUTAS

TAUTVYDAS RADŽIUS

PACIENTŲ PO PRIEKINIO KRYŽMINIO RAIŠČIO OPERACIJOS

FUNKCINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS ANTROJO

REABILITACIJOS ETAPO PABAIGOJE

Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija” baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Dr. Vilma Mauricienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SPORTO INSTITUTAS

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanė Prof. dr. Jūratė Macijauskiėnė Parašas... Data...

PACIENTŲ PO PRIEKINIO KRYŽMINIO RAIŠČIO OPERACIJOS

FUNKCINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS ANTROJO

REABILITACIJOS ETAPO PABAIGOJE

Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija” baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Dr. Vilma Mauricienė

Parašas... Data...

Recenzentas Darbą atliko

... Magistrantas Parašas... Tautvydas Radžius

Data... Parašas... ... Data... ...

Turinys

Priekinio kryžminio raiščio anatomija ir funkcija ... 9

Priekinio kryžminio raiščio traumos priežastys ... 10

Priekinio kryžminio raiščio traumos mechanizmas ... 10

Priekinio kryžminio raiščio plyšimo diagnostika ... 11

Priekinio kryžminio raiščio traumos gydymas ... 12

Reabilitacija po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos ... 14

Kelio sąnario funkcinės būklės vertinimas ... 15

Objektyvūs tyrimo metodai ... 16

Subjektyvūs tyrimo metodai ... 18

TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODAI ... 19

TYRIMO REZULTATAI ... 28 IŠVADOS ... 52 PRAKTINĖ REKOMENDACIJA ... 53 PUBLIKACIJOS ... 54 LITERATŪRA ... 55 PRIEDAI ... 61

SANTRAUKA

Radžius T. Pacientų po priekinio kryžminio raiščio operacijos funkcinės būklės įvertinimas antrojo reabilitacijos etapo pabaigoje, magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas dr. Vilma Mauricienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas; Sporto institutas. Kaunas, 2015., 61p.

Tyrimo tikslas - nustatyti pacientų po priekinio kryžminio raiščio operacijos funkcinę būklę

antrojo reabilitacijos etapo pabaigoje.

Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų po priekinio kryžminio raiščio operacijos

objektyvius funkcinės būklės požymius antrojo reabilitacijos etapo pabaigoje; 2. Įvertinti pacientų po priekinio kryžminio raiščio operacijos subjektyvius kelio sąnario funkcijos ir judesių baimės vertinimo duomenis antrojo reabilitacijos etapo pabaigoje; 3. Nustatyti pacientų po priekinio kryžminio raiščio operacijosobjektyvių ir subjektyvių funkcinės būklės požymių sąsajas.

Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 20 tiriamųjų, iš jų 9 moterys ir 11 vyrų, kuriems buvo

atlikta priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinė operacija. Funkcinė būklė įvertinta praėjus 6 – 8 savaitėms po atliktos antrinės reabilitacijos. Tiriamiesiems matuota kelio sąnario judesių amplitudė, raumenų jėga, įvertinta šlaunikaulio padėtis blauzdikaulio atžvilgiu ir pėdos mobilumas. Subjektyviam kelio sąnario funkcinės būklės įvertinimui naudota IKDC 2000 forma ir judesių baimės klausimynas (TSK 11).

Išvados: 1. Vertinant pacientų po priekinio kryžminio raiščio operacijos objektyvius

funkcinės būklės požymius antrojo reabilitacijos etapo pabaigoje nustatyta, kad: blauzdos lenkimo ir tiesimo amplitudės pažeistoje kojoje statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05). Vyrų blauzdos tiesimo amplitudė pažeistoje ir sveikoje kojoje statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Blauzdą tiesiančių, šlaunį tiesiančių, rotuojančių, atitraukiančių ir pritraukiančių raumenų jėga pažeistoje ir sveikoje kojoje statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Nustatyta statistiškai mažesnė blauzdą lenkiančių raumenų jėga pažeistoje kojoje nei sveikoje kojoje (p<0,05). Pėdos mobilumo rezultatai tarp sveikos ir pažeistos kojos statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Šlaunikaulio padėtis blauzdikaulio atžvilgiu tarp sveikos ir pažeistos kojos statistiškai reikšmingai nesiskyrė. 2. Vertinant pacientų po priekinio kryžminio raiščio operacijos subjektyvius funkcinės būklės požymius antrojo reabilitacijos etapo pabaigoje nustatyta, kad: daugiau nei pusė tiriamųjų subjektyviai kelio sąnario funkciją vertino blogai; Daugiau nei pusė tiriamųjų subjektyviai kelio sąnario funkciją vertino blogai; 45 proc. tiriamųjų jautė didelę judesių baimę. 3. Vertinant pacientų po priekinio kryžminio raiščio operacijos objektyvių ir subjektyvių funkcinės būklės požymių tarpusavio sąsajas, nustatyta, kad: pėdos mobilumas susijęs su subjektyviu kelio sąnario funkcijos vertinimu: esant mažesnėms laivakaulio nusileidimo testo reikšmėms subjektyvus funkcinės būklės vertinimas yra geresnis.

SUMMARY

Radžius T. Patients functional assessment after anterior cruciate ligament reconstruction at the end of second rehabilitation phase, master thesis / research supervisor Ph. D. Vilma Mauricienė; Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of Nursing, Institute of Sports, Kaunas, 2015., 61p.

Aim: To identify patients functional state after anterior cruciate ligament reconstruction at the

end of second rehabilitation phase.

Tasks: 1. To evaluate objective indicators of patients functional state after anterior cruciate

ligament reconstruction at the end of second rehabilitation phase. 2. To assess patients subjective evaluation of knee function and fear of movement after anterior cruciate ligament surgery at the end of second rehabilitation phase. 3. To identify correlation between subjective and objective evaluation of patients functional state after anterior cruciate ligament reconstruction at the end of second

rehabilitation phase.

Methods: Respondents - 20 patients (9 female and 11 male) after anterior cruciate ligament

reconstruction surgery. Fuctional status was evaluated 6 – 8 weeks after rehabilitation. Knee joint range of motion, muscle strength, femoral bone positioning with tibial bone and foot mobility was measured. To evaluate subjective knee joint fuction IKDC 2000 form and movement fear questionnaire were used (TSK 11).

Conclusions: 1. After objective evaluation of patients functional status in the end of the

second rehabilitation phase, it was estimated, that knee flexion and extension range of motion statistically significant increased (p<0,05). Men knee extension amplitude was statistically

significantly different (p<0,05). No statistically significant difference of muscle strength of quadriceps, hip extensors, external and internal rotators, hip abductors and adductors in injured and uninjured leg was estimated. Hamstrings were measured to be less strong in the injured leg than in the uninjured one (p<0,05). Feet mobility results and Q angle were same in both legs. 2. After subjective evaluation of knee function indicators after anterior cruciate ligament reconstruction: more that 50% of respondents evaluated subjective knee function as bad; 45% of respondents noted high level fear of movement. 3. After evaluation of subjective and objective criteria coherencies, it was estimated that feet mobility correlates with subjective knee function evalutation – the smaller navicular drop test values, the better subjective knee functional evaluation.

SANTRUMPOS

MM – milimetrai KG – kilogramai

ĮVADAS

Priekinis kryžminis raištis (PKR) yra dažniausiai pažeidžiama kelio sąnario struktūra. Pagrindinė jo funkcija - išlaikyti stabilų kelio sąnarį. Trys ketvirtadaliai PKR pažeidimų įvyksta nekontaktinių traumų metu, kai sutrinka stabilizuojančių ir dinaminių stuktūrų veikla. PKR plyšimą lydi sekantys simptomai: skausmas, tinimas, kelio sąnario nestabilumas, statinės ir dinaminės pusiausvyros sutrikimai, propriocepcijos pokyčiai, judesių amplitudės sumažėjimas kelio sąnaryje. Pacientų funkcinė veikla apribojama, todėl sumažėja raumenų jėga. Galiausiai tampa sunku vaikščioti, lipti laiptais. Sportininkai kuriam laikui turi nutraukti sportinę veiklą [53, 29, 55].

Plyšus PKR pacientai patiria funkcinius ir psichologinius pokyčius. Atsiradusi judesių baimė, kuri trunka net po rekonstrukcinės operacijos, dažnai siejama su baime patirti pakartotinę traumą. Todėl tokių pacientų reabilitacija gali būti sunkesnė ir ilgesnė [31].

Reabilitacija po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinių operacijų padeda atgauti prarastas funkcijas. Pacientai po PKR rekonstrukcinių operacijų dažniausiai atlieka pirminį (3 darbo dienos) ir antrinį (14 darbo dienų) reabilitacijos etapus. Antrojo reabilitacijos etapo pagrindinis tikslas – siekti atstatyti buvusį paciento funkcinį pajėgumą, pagerinti gyvenimo kokybę, o sportininkams padėti greičiau grįžti į sportinę veiklą. Tam pasitarnauja dvi pagrindinės reabilitacijos priemonės – kineziterapija ir fizioterapija.

Kineziterapijos metu siekiama mažinti skausmą ir tinimą, sugrąžinti prarastą judesių amplitudę ir raumenų jėgą, lavinti propriocepciją ir pusiausvyrą. Taip pat būtina lavinti taisyklingą judesių stereotipą. Gydant fizioterapinėmis procedūromis, skatinama audinių kraujotaka, malšinamas skausmas ir uždegimas.

Po atlikto antrinio reabilitacijos etapo svarbu įvertinti paciento funkcinę būklę. Tai galima atlikti panaudojant objektyvius ir subjektyvius kelio sąnario funkcijos vertinimo metodus. Paciento ištyrimas yra naudingas siekiant nustatyti išlikusius funkcinius trūkumus, sudaryti tolimesnę kineziterapijos programą bei pateikti rekomendacijas.

Temos aktualumas:

Mokslinėje literatūroje vis dar randama nedaug tyrimų, kurie išsamiai vertintų pacientų funkcinę būklę antrojo reabilitacijos etapo pabaigoje. Šie vertinimai būtų naudingi tolimesnių fizinio aktyvumo formų ir laisvalaikio planavimui, grįžimui į sportinę veiklą.

TYRIMO TIKSLAS

Nustatyti pacientų po priekinio kryžminio raiščio operacijos funkcinę būklę antrojo reabilitacijos etapo pabaigoje.

TYRIMO UŽDAVINIAI

1. Įvertinti pacientų po priekinio kryžminio raiščio operacijos objektyvius funkcinės būklės požymius antrojo reabilitacijos etapo pabaigoje.

2. Įvertinti pacientų po priekinio kryžminio raiščio operacijos subjektyvius kelio sąnario funkcijos ir judesių baimės vertinimo duomenis antrojo reabilitacijos etapo pabaigoje.

3. Nustatyti pacientų po priekinio kryžminio raiščio operacijos objektyvių ir subjektyvių funkcinės būklės požymių sąsajas.

LITERATŪROS APŽVALGA

Priekinio kryžminio raiščio anatomija ir funkcija

Priekinis kryžminis raištis tvirtinasi prie šoninio šlaunikaulio krumplio medialinės pusės ir baigiasi prie blauzdikaulio tarpkrumplinės pakylos (1 pav.). Vidutinis PKR ilgis apie 38 mm, plotis apie 11 mm. PKR užtikrina kelio sąnario stabilumą sagitalinėje plokštumoje, neleidžia išsiskirti šlaunikauliui su blauzdikauliu. PKR sudaro nelygiagretūs kolageniniai pluoštai. Raištį galima skirstyti į du funkciškai ir anatomiškai skirtingus pluoštus: priekinis vidinis (anteromedialinis) ir užpakalinis šoninis (posterolateralinis). Šis suskirstymas paremtas pagal tai, kaip jie tvirtinasi prie blauzdikaulio. Skirtinguose blauzdos lenkimo ir tiesimo kampuose pluoštų skaidulos įsitempia nevienodai. Lenkiant blauzdą įsitempia priekinis vidinis, o tiesiant - užpakalinis šoninis pluoštas. Raištyje yra daug sensorinių receptorių (mechanoreceptorių), kurie itin svarbūs propriocepcijai [2, 45].

1 pav. Priekinis kryžminis raištis [20].

Priekinis kryžminis raištis apsaugo šlaunikaulį nuo pasislinkimo pirmyn ir atgal, o blauzdikaulį – nuo pasislinkimo pirmyn šlaunikaulio atžvilgiu. Taip pat riboja blauzdikaulio sukimąsi į vidų ir į išorę šlaunikaulio atžvilgiu. Blauzdos tiesimo metu jis įsitempia, apsaugodamas kelį nuo hiperekstenzijos. Tiesiant blauzdą užpakalinis šoninis pluoštas įsitempia, o priekinis vidinis pluoštas atsipalaiduoja. Kai blauzda yra sulenkta, tai priekiniai kryžminiai raiščiai yra horizontalioje padėtyje, todėl priekinis vidinis pluoštas įsitempia, o užpakalinis šoninis pluoštas atsipalaiduoja. Nors priekinis vidinis pluoštas yra pagrindinis stabilizatorius atliekant blauzdos tiesimą, tačiau užpakalinis šoninis pluoštas stabilizuoja kelį, kai vyksta blauzdos tiesimas (pernešant svorį) [13, 45, 70].

Priekinio kryžminio raiščio traumos priežastys

Priekinis kryžminis raištis traumuojamas tiesioginio arba netiesioginio kontakto metu. Kontaktiniai PKR plyšimai dažniausiai įvyksta dėl stipraus smūgio į koją. Tai gali įvykti autoavarijų metu, krentant iš didelio aukščio bei griuvimų metu. Tokio tipo traumos ypač būdingos krepšininkams, futbolininkams ir kitiems kontaktinių sporto šakų žaidėjams [28, 41].

Nekontaktinių PKR traumų rizikos veiksniai skirstomi į keturias grupes:

• Aplinkos. Aplinkos veiksniai apima meteorologines sąlygas, paviršių tipus (žolė, grubūs, slidūs paviršiai), avalynę ir jos pritaikymą paviršiui, apsaugines priemones, tokias kaip kelio įtvarai ir kt. [41].

• Anatominiai. Jie apima apatinės galūnės funkcinius rodiklius, kurie susiję su kelio sąnario stabilumu, tokius kaip: šlaunikaulio padėtis blauzdikaulio atžvilgiu, pėdos mobilumas, kūno masės indeksas, šlaunikaulio vagos plotis, priekinio kryžminio raiščio geometrija[41].

• Hormoniniai. Lytiniai hormonai dalyvauja kolageno sintezės reguliacijoje. Todėl manoma, kad dažni raiščių plyšimai moterims gali būti susiję ir su lytinių hormonų pusiausvyra organizme [41].

• Neuroraumeniniai. Neuroraumeniniai rizikos veiksniai ir toliau tiriami, o jų išaiškinimas yra glaudžiai susijęs su traumų mechanizmu. Nors šie tyrimai teikia tvirtą teorinį pagrindą, tačiau tolesni tyrimai reikalingi nustatyti ryšį tarp PKR traumų ir neuroraumeninių rizikos faktorių. Neuroraumeniniai rizikos veiksniai gali būti suskirstyti: susiję su pakeistu judėjimo modeliu, pakitęs raumenų aktyvinimo modelis ir neadekvatus raumenų sustingimas [41].

Priekinio kryžminio raiščio traumos mechanizmas

Asmenys, patyrę priekinio kryžminio raiščio traumą, dažnai pajaučia pokštelėjimą kelio sąnaryje. Netrukus atsiranda skausmas ir tinimas. Galimybę aktyviai judėti sumažina kelio nestabilumo ir išnirimo jausmas. Pacientai nestabilumo jausmą apibūdina, kaip kaulų trynimąsi vienas į kitą [23].

Kontaktinės PKR traumos išsivystymo mechanizmą lemia: • Kelio sąnario hiperekstenzija

• Fiksuota apatinė galūnė plantarinėje fleksijoje

• Šlaunikaulio išorinė rotacija esant fiksuotai blauzdai [5, 23].

Kontaktinės traumos apima maždaug trisdešimt procentų visų PKR traumų, likę septyniasdešimt procentų - nekontaktiniai plyšimai [5, 23, 60].

Nekontaktiniai PKR plyšimai įvyksta: • Staigiai sustojus

• Keičiant bėgimo kryptį

• Maksimaliai susitraukus keturgalviui šlaunies raumeniui, kai blauzdos tiesimas yra arti arba ties 0° laipsnių

• Šlaunikauliui slystant blauzdikaulio atžvilgiu, kai šlaunis yra tiesimo padėtyje • Nusileidžiant ant vienos kojos, kai blauzda rotuota į vidų šlaunikaulio atžvilgiu [5, 60].

Išskiriami trys PKR plyšimų laipsniai:

I laipsnis – daliniai mikroplyšimai iki 10 proc. pluošto su galimomis hemoragijomis. Sąnario laisvumas nestebimas. Dalinius priekinio kryžminio raiščio plyšimus nustatyti yra sunku.

II laipsnis – nevisiškas plyšimas -10 – 100 proc. pluošto su hemoragijomis. Galimas kelio sąnario funkcijos sutrikimas. Fiksuojamas padidėjęs poslinkis pirmyn.

III laipsnis – visiškas plyšimas - 100 proc. pluošto ir didelis sąnario laisvumas. Teigiami Lackman‘o ir priekinio „stalčiaus” testai. Atsiranda PKR plyšimui būdingi simptomai: skausmas, nestabilumas, tinimas ir kt. [34, 43, 44].

Priekinio kryžminio raiščio plyšimo diagnostika

Nustatant priekinio kryžminio raiščio plyšimą tyrėjas turi įvertinti: • Laiką (kada įvyko trauma)

• Traumos mechanizmą • Skausmą, tinimą

• Funkcinį pajėgumą (eisena, lipimas laiptais) • Kelio sąnario stabilumą.

Yra trys pagrindiniai testai naudojami PKR plyšimui nustatyti:

• Lachmano testas. Testas taikomas siekiant paneigti PKR pažeidimą. Atlikimas: Gulima ant nugaros, koja sulenkta 20º–30º kampu. Tyrėjas viena ranka stabilizuoja šlaunį, o kita ranka apima blauzdos artimąją vidinę dalį. Artimasis vidinis blauzdikaulio galas švelniai traukiamas pirmyn. Jeigu priekinis pasislinkimas yra daugiau nei 5 mm, Lachmano testas yra teigiamas. Šis testas

laikomas kliniškai patikimiausiu testu [7, 22, 49].

• Priekinio stalčiaus testas. Taikomas siekiant patvirtinti PKR pažeidimą. Atlikimas: Gulima ant nugaros, kojos per klubo sąnarį sulenktos 45°, per kelio sąnarį 90° kampu. Tyrėjas suima artimąjį blauzdos galą ir stumteli blauzdą pirmyn. Šį manevrą reikia atlikti trijose padėtyse:

neutralioje, kai blauzdikaulis rotuotas 30° į išorę, kai blauzdikaulis rotuotas 30° į vidų. Normalus testo rezultatas ─ ne didesnis nei 6─8 mm laisvumas. Šis testas yra mažiausiai patikimas, nes dažnai atliekant šį testą pacientas jaučia stiprų skausmą ir negali sulenkti kojos reikiama testui atlikti amplitude. Stiprus skausmas dažnai lemia neigiamą testo rezultatą, nors priekinis kryžminis raištis gali būti pažeistas [22, 49, 61].

• Pivot shift (sukimosi ašies poslinkio) testas. Taikomas siekiant patvirtinti PKR pažeidimą. Atlikimas: gulima ant nugaros, koja per kelio sąnarį ištiesta ir atremta į kineziterapeuto klubakaulio dyglį. Viena ranka kineziterapeutas suima artimąjį užpakalinį blauzdos paviršių ir blauzdą stumia pirmyn. Kitą ranką deda ant priekinio tolimojo šlaunies paviršiaus ir šlaunį stumia atgal. Po to nežymiai atitraukia paciento koją, kūnas veikia kaip atramos taškas, padeda sukelti kelio sąnariui valgus jėgą. Išlaikydamas priekinį blauzdos slydimą ir valgus padėtį, tyrėjas lenkia paciento koją per kelio sąnarį 20─30° kampu, tada girdimas spragtelėjimas [22, 49, 61].

Įvertinti objektyvius raiščio plyšimo požymius, plačiai naudojamas – artrometras [54]. Tiksliai diagnozei nustatyti dažnai atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas. Šiuo aparatu galima įvertinti visa kelio sąnario būklę ir nustatyti gretutinius aplinkinių audinių pažeidimus [15, 16].

Priekinio kryžminio raiščio traumos gydymas

Konservatyvus gydymas taikomas vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams, jeigu jų aktyvumo lygis yra žemas ir nėra kitų kelio sąnario struktūrų pažeidimų [57]. Vaikams siūloma atidėti operaciją, kol kaulų augimo plokštelės bus visiškai užsidariusios. Pagal Ramski De. et al. (2013) pacientai, pasirinkę neoperacinį PKR plyšimo gydymą, užtrunka ilgesnį laiką, kol grįžta į buvusį funkcinį aktyvumą, lyginant su operuotais pacientais [17].

Konservatyvaus gydymo metu siūloma:

• Pusiausvyros ir propriocepcijos lavinimas gerina kelio sąnario stabilumą, didina raumenų jėgą, padeda greičiau sugrįžti į buvusį aktyvumo lygį

• Atviros kinetinės grandinės pratimai padeda greičiau atgauti prarastą keturgalvio ir užpakalinių šlaunies raumenų jėgą

• Treniruotės su treneriu turi geresnį poveikį atstatant funkcinę būklę

• Kelio įtvarai padeda sumažinti nestabilumo jausmą ir rekomenduojami pacientams pasirinkusiems konservatyvų gydymą [46].

Operacinis

Jeigu išlieka kelio sąnario nestabilumas po atliktų kineziterapijos procedurų ar kitų fizinės veiklos užsiėmimų, rekomenduojama atlikti PKR rekonstrukcinę operaciją dėl galimų kelio sąnario kremzlių pažeidimų. Operacija turėtų būti atliekama esant “tyliam” kelio sąnariui, t.y., kai blauzdos lenkimo ir tiesimo amplitudė yra normos ribose [46].

Pagal Strehl A. et al (2007) atliktą tyrimą, dviems trečdaliams pacientų po konservatyvaus gydymo vistiek reikalinga PKR rekonstrukcinė operacija [63].

Priekinio kryžminio raiščio pažeidimai yra susiję su kelio sąnario kinematikos pokyčiais. Todėl PKR rekonstrukcijos pagrindiniai tikslai yra atstatyti kinematiką, panaikinti kelio sąnario nestabilumą ir, kiek įmanoma, apsaugoti nuo osteoartrito išsivystymo. Nes osteoartritas dažnai pasireiškia po PKR rekonstrukcinių operacijų, ypač jei buvo pažeisti meniskai [33].

Optimalus laikas PKR rekonstrukcinės operacijos atlikimui:

Ilgalaikiai tyrimai parodė, kad poūmiu laikotarpiu (6 savaitės po traumos) atlikta PKR rekonstrukcija lemia greitesnį kelio sąnario judesių amplitudės atsistatymą, sumažina degeneracinių procesų žalą [36]. Tačiau Frobell RB et al. (2013) atliktu subjektyvaus kelio funkcijos tyrimu (5 metai po operacijos) nustatė, kad operacijos atlikimo laikas po PKR pažeidimo nesusijęs su kelio sąnario funkcijos atsistatymu [25].

Operacinio gydymo rezultatai, lyginant skirtingus transplantantus:

Girnelės raiščio transplantantas ir užpakalinių šlaunies raumenų sausgyslių transplantantas panašiai stabilizuoja kelio sąnarį. Naudojant girnelės raiščio transplantantą kyla didesnė tikimybė, kad po operacijos pacientui bus skausminga priekinė kelio sąnario dalis. Nėra skirtumo tarp transplantantų, vertinant blauzdos lenkėjų ir tiesėjų raumenų jėgą, net du metus po operacijos. Nesiskiria ir subjektyvūs kelio sąnario vertinimo rezultatai. Naudojant sintetinius transplantantus, dažniau patiriami pakartotiniai plyšimai, lydi stiprus skausmas ir nestabilumas, pasiekiamas mažesnis aktyvumo lygis [46].

Blogus PKR pooperacinius gydymo rezultatus gali lemti:

• Ilgas laiko tarpas tarp PKR plyšimo ir rekonstrukcinės operacijos atlikimo • Nuolatinis kelio sąnario nestabilumas

• Blauzdos tiesimo deficitas prieš operaciją

• Didesnis nei 20 procentų operuotos kojos priekinių ir užpakalinių šlaunies raumenų jėgos skirtumas, lyginant su sveika koja

Reabilitacija po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos

Reabilitacija po priekinio kryžminio raiščio operacijos stipriai pasikeitė per pastarąjį dešimtmetį. Intensyvūs moksliniai tyrinėjimai aiškino kelio sąnario biomechanikos pokyčius po PKR traumos ir atliktos rekonstrukcinės operacijos [39]. Tai leido iš esmės pakeisti reabilitacijos planą ir jo vykdymą.

Pooperacinė reabilitacija suskirstyta į keturias fazes:

Pirma fazė (1 savaitė)

Pirmos fazės svarbiausias tikslas yra pooperacinių komplikacijų kontrolė: • Skausmo kontrolė

• Tinimo ir uždegimo kontrolė • Judesių amplitudės didinimas • Neuroraumeninė kontrolė [30].

Nebūtina naudoti įtvarus. Tinkama skausmo, tinimo ir uždegimo kontrolė padeda išvengti keturgalvio šlaunies raumens, blauzdos tiesimo amplitudės pokyčių. Pooperaciniam skausmui malšinti tinka PRICE metodo taikymas:

• P (protect) – apsauga • R (rest) – poilsis • I (ice) – šaldymas ledu

• C (compression) – suspaudimas (elastinis tvarstis) • E (elevation) – pakėlimas [72].

Šios fazės metu taikomas pasyvus ir aktyvus judesių amplitudės didinimas padeda mažinti skausmą, stimuliuoja kremzlių homeostazę, mažina šlaunies keturgalvio raumens atrofiją. Girnelės mobilizacija padeda didinti kelio sąnario judesių amplitudę. Nepažeidžiant suformuoto naujo priekinio kryžminio raiščio, rekomenduojama raumenų jėgą didinti uždaros kinetinės grandinės (saugios amplitudės 0° - 60°) ir atviros kinetinės grandinės (saugios amplitudės 90° - 40°) pratimais [30].

Antra fazė (2 – 9 savaitė)

Ledo aplikacijas (krioterapija) naudoti ir antrosios fazės metu. Blauzdos lenkimo amplitudę didinti palaipsniui. Siekiant apsisaugoti nuo artrofibrozės simptomų atsiradimo, blauzdos tiesimo didinimą ir girnelės mobilizaciją galima atlikti šiek tiek stipriau [30].

Antros fazės metu keturgalvio šlaunies ir užpakalinių šlaunies raumenų jėgą galima didinti izometriniais, izokinetiniais ir izotoniniais pratimais nepažeidžiant raiščio. Izotoniniai pratimai didina ištvermę ir nesukelia priekinių kelio skausmų [30].

Rekomenduojama pradėti neuroraumenines treniruotes atliekant pliometrinius pratimus, lavinti statinę ir dinaminę pusiausvyrą. Neuroraumeninės treniruotės pagreitina funkcinį atsistatymą bei apsaugo nuo pakartotinio PKR pažeidimo [30].

Eisenos lavinimas yra būtina antrosios fazės dalis. Galima pradėti minti naudojant veloergometrą. Plaukioti rekomenduojama nuo trečios savaitės. Bėgioti tiesia linija ir minti dviratį lauke galima pradėti nuo aštuntos savaitės [30].

Trečia fazė (9 – 16 savaitė)

Judesių amplitudės didinimas išlieka svarbiausiu tikslu. Kadangi šioje fazėje raištis ima stiprėti, kelio sąnarį stabilizuojančių raumenų jėga galima didinti intensyviau, atliekant uždaros ir atviros kinetinės grandinės pratimus. Būtina sekti skausmo ir tinimo kitimus, nes pagal tai galime spręsti apie treniruotės poveikį kelio sąnariui. Neuroraumeninė treniruotė turi po truputį pereiti daugiau prie dinaminės pusiausvyros ir pliometrinių pratimų. Būtinas koordinacijos lavinimas keičiant paviršių stabilumą, keičiant pratimų atlikimo greitį ir kt. Trečioje fazėje reikia pradėti bėgiojimą lauke nuo tryliktos savaitės po operacijos [30].

Ketvirta fazė (16 – 22 savaitė)

Pagrindiniai tikslai:

• Kelio sąnarį stabilizuojančių raumenų maksimalus raumenų jėgos ir ištvermės didinimas

• Optimizuoti neuroraumeninę kontrolę atliekant pliometrinius pratimus • Specifinių sportinių pratimų atlikimas bendram judrumui didinti [30].

Apibendrinimas: iš vienos fazės į kitą reikėtų pereiti tada, kai praeitos fazės tikslai yra

įgyvendinti. Pacientai gali grįžti į sportinę veiklą, kuomet: • Visiškai atsistato judesių amplitudė

• Šuolių testo ir šlaunies keturgalvio / užpakalinių raumenų jėgos rezultatai pasiekia 85 procentus, lyginant su sveikąja koja

• Šlaunies keturgalvio ir užpakalinių šlaunies raumenų jėgos santykis yra mažesnis nei 15 procentų, lyginant su sveikąja koja

• Atliekant specifinius sportinius pratimus nedidėja skausmas ir tinimas [30].

Kelio sąnario funkcinės būklės vertinimas

Funkcinės būklės vertinimas įvairiais reabilitacijos laikotarpiais padeda reabilitaciją atliekančiai komandai priimti su gydymu susijusius sprendimus. Taip pat tyrimo duomenys teikia naudingą informaciją apie gydymo eigą, intervencijų efektyvumą, nurodo išlikusius sutrikimus.

Tyrėjas turi nuspręsti, kokius tyrimo metodus taikyti, kad gauti duomenys būtų naudingi vertinant funkcinę būklę. Ištyrimui dažniausiai naudojami objektyvūs ir subjektyvūs tyrimo metodai.

Objektyvūs tyrimo metodai

Judesių amplitudės vertinimas

Po rekonstrukcinių priekinio kryžminio raiščio operacijų pacientams sumažėja blauzdos lenkimo ir tiesimo amplitudė. Kelio sąnario judesių amplitudės praradimas neigiamai veikia apatinės galūnės funkciją. Blauzdos lenkimo amplitudės sumažėjimas keičia eisenos modelį, limituojamas atsitūpimo judesys, sunku lipti laiptais ir atsisėsti. Blauzdos tiesimo amplitudės sumažėjimas taip pat keičia eisenos modelį, sunku bėgti ir atlikti šuolius [32].

Kelio sąnario judesių amplitudės sumažėjimas siejamas su osteoartrito išsivystymu po priekinių kryžminių raiščių rekonstrukcinės opracijos [58].

• Amplitudės norma moterims: nuo +5° iki 143° • Amplitudės norma vyrams: nuo +6° iki 140°

Judesių amplitudės matavimui naudojamas goniometras arba inklinometras. Taip pat judesių amplitudę galima įvertinti testuojant pacientus su 3D judesių analizės sistemomis.

Raumenų jėgos vertinimas

Po PKR rekonstrukcinių operacijų dėl sumažėjusio krūvio nyksta kojos raumenys, tai turi reikšmės simptomų išryškėjimui. Nustatyta, kad po operacijos sumažėja kojos raumenų jėga, ypač keturgalvio šlaunies raumens. Raumenų jėgos vertinimas padeda nustatyti raumenų jėgos pokyčius skirtinguose reabilitacijos etapuose, įvertinti jėgos santykį tarp raumenų grupių bei nustatyti deficitą tarp pažeistos ir sveikos kojos [12].

Raumenų jėga gali būti vertinama manualiniais arba instrumentiniais metodais. Atliekant raumenų jėgos matavimą dinamometru, jėga išreiškiama jėgos kilogramais [3].

Manualinis raumenų jėgos vertinimas pagal Lovett metodą:

• 5 balai - raumens funkcija normali, nugalima gravitacijos jėga

• 4 balai - raumens funkcija gera: raumuo gali įveikti tam tikrą pasipriešinimą, bet neturi normalios jėgos

• 3 balai - raumens funkcija patenkinama: raumuo įveikia trauką, ir atlieka dalį normalių funkcijų

• 2 balai - raumens funkcija dalinė: raumuo atlieka judesį, bet neįveikia žemės traukos • 1 balas - raumens funkcijos pėdsakai: raumuo neatlieka funkcijos, bet susitraukia • 0 balų - visiškas raumenų sutrikimas, nenustatoma čiuopiant pirštais [3].

Manualinis raumenų jėgos testavimas yra subjektyvus ir mažai patikimas. Todėl siūloma rinktis intrumentinius raumenų jėgos testavimo metodus (rankiniai ir izokinetiniai dinamometrai). Nustatyta, kad rankinio dinamometro rezultatų amplitudė yra mažesnė nei izokinetinio dinamometro [3, 24]. Tačiau dabar užsienio lietratūroje dauguma raumenų jėgos tyrimų atliekama tik su izokinetiniais dinamometrais.

Pėdos mobilumo vertinimas

Pėdos hiperpronacija didina vidinę blauzdos rotaciją. Nustatyta, kad pėdos mobilumo pokyčiai (hiperpronacija) yra susiję su didesne priekinio kryžminio raiščio apkrova, todėl didėja pažeidimo tikimybė [6].

Klinikinis pėdos hiperpronacijos vertinimas atliekamas naudojant laivakaulio nusileidimo testą. LN testu matuojamas laivakaulio aukščio pokytis, kai pėda yra apkrauta (stovima pozicija) ir atpalaiduota (sėdima pozicija) [6]. Pagal Loudon K. et al (1996) tyrimą, LN testo rezultatus pėdą galima skirstytį į supinuotą, normalią ir hiperpronuotą (1 lentelė) [42].

1 lentelė. Pėdos tipas pagal LN testo rezultatus.

Laivakaulio nusileidimo testo reikšmės (mm)

Supinuota pėda <6 mm

Normali pėda 6 – 9 mm

Hiperpronuota pėda >9

Šlaunikaulio padėties blauzdikaulio atžvilgiu vertinimas

Šlaunikaulio padėtis blauzdikaulio atžvilgiu vertinama, siekiant išsiaiškinti ar nėra padidėjusi kelių (valgus) padėtis. Vertinimas atliekamas matuojant Q kampą. Q kampas yra suformuotas iš linijos einančios nuo priekinio viršutinio klubakaulio dyglio ir girnelės centro, ir linijos, nuo girnelės centro iki blauzdikaulio šiurkštumos [48]. Nustatyta, kad moterų Q kampas yra didesnis nei vyrų. Normalus vyrų Q kampas 10─12°, moterų ─ 15─17° [51].

Didesnis Q kampas lemia girnelės šoninį panirimą, manoma, yra šis kampas susijęs su priekiniais kelio skausmais ir didesne rizika patirti PKR traumą [48, 9].

Binder D. et al. (2001) atlikto tyrimą, kurio metu nustatyta, kad asmenų, turinčių mažesnį Q kampą, keturgalvio raumens jėga yra didesnė [9].

Subjektyvūs tyrimo metodai

Subjektyvus kelio sąnario funkcijos vertinimas

Šiuo metodu kelio sąnario funkciją vertina pats pacientas. Tai itin svarbu tyrėjui, siekiant išsiaiškinti problemas susijusias su pažeidimu ar gydymu. Ortopedijoje naudojami klausimynai sudaryti iš klausimų apie skausmą, funkciją, gyvenimo kokybę ir aktyvumo lygį. Daugelyje mokslinių tyrimų, kurie aiškinasi priekinio kryžminio raiščio operacijos, reabilitacijos efektyvumą, kartu su objektyviu paciento ištyrimu naudoja subjektyvaus kelio sąnario vertinimo klausimynus. Klausimynai dažniausiai yra vertinami balais, todėl nesudėtinga duomenis apdoroti statistiškai bei palyginti su kitais rezultatais [14, 38].

Judesių baimės vertinimas

Asmenys, patyrę PKR traumas, kurį laiką jaučia ne tik funkcinio pajėgumo sumažėjimą, bet ir padidėjusią baimę. Baimė po PKR traumų siejama su pakartotino pažeidimo baime [19]. Pagal Brand E. et al. (2009) psichosocialinis baimės faktorius gali sumažinti funkcinį lygį [10]. Pacientai dažnai linkę katastrofuoti savo skausmą, o tai neigiamai veikia judėjimą. Be to galiausiai prisideda depresija, nerimas, tuomet skausmo lygis dar labiau didėja [27].

Moksliniai tyrinėjimai parodė, kad judesių baimė yra susijusi su sportininkų sunkumais grįžti į sportinę veiklą. Po PKR rekonstrukcinės operacijos praėjus 3 – 4 metams, pacientai jaučia pakartotinos traumos baimę ir su tuo sieja prastesnę gyvenimo kokybę.

TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODAI

Tyrimo organizavimas

Tyrimas atliktas VšĮ “Pagrindinis ortopedijos servisas” ambulatorinės reabilitacijos centre. Tyrimo trukmė 2014-11-01 – 2015-04-01.

Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas. Nr. BEC – FMR(M) – 125 (1 priedas).

Tyrime dalyvavo asmenys patyrę priekinio kryžminio raiščio plyšimą ir atvykę atlikti ambulatorinę reabilitaciją į “Pagrindinį ortopedijos servisą”. Reabilitacijos trukmė – 14 darbo dienų. Po atliktos ambulatorinės reabilitacijos asmenys buvo testuojami paskutinę lankymosi dieną įstaigoje. Tyrimo metu buvo siekiama surinkti objektyvius ir subjektyvius duomenis apie asmens apatinių galūnių funkcinę būklę antrojo reabilitacijos etapo pabaigoje.

Prieš atliekant testavimus asmenys buvo supažindinti su tyrimo eiga, naudojamais įrankiais. Visi tiriamieji užpildė dalyvavimo tyrime sutikimo formas.

Tiriamiesiems judesių amplitudė buvo matuota du kartus, prieš ir po antrinės reabilitacijos. Antrojo reabilitacijos etapo pabaigoje matuota raumenų jėga, pėdos mobilumas, šlaunikaulio padėtis blauzdikaulio atžvilgiu, pateikta anketinė apklausa, subjektyvi kelio sąnario vertinimo forma ir judesių baimės klausimynas.

Viso tyrimo metu buvo užtikrintas tiriamųjų asmeninių duomenų konfidencialumas. Tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti. Visi tyrimo metodai buvo neinvaziniai. Taikant testus, rizikos bei žalos tiriamieji nepatyrė.

Tyrimo objektas

-

Tiriamojo kontingento charakteristika

Tiriamaisiais pasirinkti asmenys, kuriems buvo atlikta priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinė operacija. Tyrime dalyvavo 20 asmenų, visi sulaukę pilnametystės.

Vertinant tiriamųjų pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta, jog moterys sudarė 45 proc. (9), vyrai – 55 proc. (11). Visų pacientų amžius - 33,7±8,9 metai. Amžiaus skirtumas tarp vyrų ir moterų nebuvo statistiškai reikšmingas(p=0,613, p>0,05).

Vertinant amžiaus grupes pagal PSO rekomendacijas: du tiriamieji buvo vidutinio amžiaus, aštuoniolika – jauno amžiaus. Įvertinus kokiu būdu tiriamieji patyrė priekinio kryžminio raiščio plyšimą (kontaktinė, nekontaktinė trauma), trims tiriamiesiems PKR plyšo kontaktinės traumos metu.

Iš 20 tiriamųjų, 3 tiriamųjų dominuojanti koja – kairė, likusių 17 - dešinė. Traumuota koja dešinė – 11 tiriamųjų, 9 – kairė. Pakartotinę traumą patyrusiųjų nebuvo. Visiems tiriamiesiems rekonstrukcinė operacija atlikta naudojant užpakalinių šlaunies raumenų transplantantą.

Tyrimo metodai

• Kelio sąnario judesių amplitudės vertinimas (blauzdos lenkimo ir tiesimo amplitudė) • Šlaunikaulio padėties blauzdikaulio atžvilgiu vertinimas (Q kampas)

• Pėdos mobilumo vertinimas (laivakaulio nusileidimo testas) • Raumenų jėgos vertinimas (dinamometrija)

• Judesių baimės vertinimas (judesių baimės klausimynas)

• Subjektyvus kelio sąnario funkcijos vertinimas (IKDC 2000 klausimynas)

Anketinė apklausa

Anketinę apklausą sudarė klausimai susiję su tiriamojo charakteristika (amžius, lytis, dominuojanti koja).

Traumos ypatybės: kuri koja traumuota, kada įvyko trauma, kaip įvyko trauma, ar trauma pirma ar pakartotinė?

Kelio sąnario judesių amplitudės vertinimas

Matuojama atviroje kinetinėje grandinėje, pacientui gulint ant nugaros. Tiriamasis aktyviai sulenkia koją per kelio sąnarį, kulnu braukdamas per kušetę. Vienas goniometro galas dedamas išilgai šlaunies viduriniojo trečdalio, o kitas – blauzdos viduriniojo trečdalio. Goniometro sukimosi ašis turi sutapti su kelio sąnario lenkimo ašimi. Pamatuojama abiejose kojose. Rezultatai pažymimi protokole pacientui atvykus į reabilitaciją ir antrojo reabilitacijos etapo pabaigoje.

Blauzdos tiesimo matavimas

Matuojama pacientui gulint ant nugaros, abi kojos laikomos ištiestos. Kineziterapeutas pakišdamas pirštus po paciento keliais patikrina ar abu keliai prisispaudę prie paviršiaus. Jeigu pirštai

po keliais gali palysti, tuomet matuojama kiek laipsnių kelis neišsitiesia, goniometras dedamas tokiu pat principu, kaip ir matuojant blauzdos lenkimą. Jeigu keliai prisipaudę prie paviršiaus, tuomet būtina patikrinti ar nėra blauzdos hipertiesimo per kelio sąnarį. Tai galima patikrinti viena ranka laikant distalinę šlaunies dalį, o kita keliant aukštyn distalinį blauzdos galą. Jei kulnas atkyla, o kelio apatinė dalis lieka prisispaudusi prie paviršiaus, tuomet reikia išmatuoti hipertiesimo dydį. Tai galima atlikti padėjus volelį po distaliniu blauzdos galu pridedant goniometrą, kaip ir matuojant blauzdos lenkimą. Kadangi po artroskopinių operacijų pacientai dažnai neištiesia kelio iki 0 laipsnių ribos, todėl jų blauzdos ištiesimo amplitudė buvo žymima su (-) ženklu, o esant kelio hipertiesimui prie skaičiaus prirašomas (+) ženklas.

• Amplitudės norma moterims: nuo +5° iki 143° • Amplitudės norma vyrams: nuo +6° iki 140°.

Šlaunikaulio padėties blauzdikaulio atžvilgiu vertinimas

Q kampas ─ tai kampas tarp linijos, einančios nuo priekinio viršutinio klubakaulio dyglio iki girnelės centro, ir kitos linijos, einančios nuo blauzdikaulio šiurkštumos iki girnelės centro (2 pav.).

2 pav. Q kampas

Q kampas matuojamas pacientui stovint, kojos laikomos pečių plotyje, kojų raumenys, kiek įmanoma atpalaiduoti. Kineziterapeutas pasižymi su markeriu tris taškus: priekinį viršutinį klubakaulio dyglį, girnelės centrą ir blauzdikaulio šiurkštumą (3 pav.). Vienas goniometro galas nukreipiamas į priekinį viršutinį klubakaulio dyglį, o kitas į blauzdikaulio šiurkštumą. Goniometro sukimosi ašis turi sutapti su girnelės centru.

3 pav. Q kampo matavimas [50].

Pėdos mobilumo vertinimas

Laivakaulio nusileidimo (angl. navicular drop) testas pirmą kartą pristatytas Brody (1982) kaip priemonė kiekybiškai įvertinti pėdos pronaciją bėgikams (Vinicombe et al., 2001). Testo paskirtis pavaizduoti laivakaulio šiurkštumos poslinkį sagitalioje plokštumoje iš neutralios į stovimą (atpalaiduotą) poziciją (Vinicombe et al., 2001).

Testas atliekamas tiriamajam sėdint, 90 laipsnių kampu sulenkus blauzdas. Pažymima laivakaulio šiurkštuma ir surandama neutrali pašokikaulio sąnario pozicija. Šalia pėdos, statmenai paviršiaus ant kurio vyksta tyrimas, pridedama kortelė, kurioje pažymimas laivakaulio aukštis. Tiriamojo paprašoma atsistoti ir vėl pažymimas laivakaulio šiurkštumos aukštis. Skirtumas tarp pirmos ir antros žymos yra testo rezultatas. Naudojama milimetrinė liniuotė. Užsirašomas aukščių skirtumas (4 pav.).

Aukštas laivakaulio nusileidimo testo rezultatas, manoma, gali nulemti traumas dėl perkrovų (Moen et al., 2012). Taip pat tai padeda nustatyti asmenis, kuriems reiktų ortopedinių priemonių. Headlee et al (2008) tvirtina, kad teigiamas laivakaulio nusileidimo testas yra vidinių pėdos raumenų nuovargio indikacija.

Raumenų jėgos vertinimas

Raumenų jėgos vertinimui buvo taikoma dinamometrija. Raumenų jėga buvo matuojama rankiniu Lafayette dinamometru (5 pav.), siekiant objektyvaus įvertinimo. Raumens jėga, matuojant Lafayette dinamometru buvo išreiškiama kilogramais (Kendal et al., 2005). Matuojama tris kartus, užrašomas matavimų sumos vidurkis. Prieš pradedant matavimą įsitikinama ar asmuo suprato, kaip atliekamas judesys, todėl pirmasis matavimo rezultatas nefiksuojamas ir atliekami dar trys matavimai. Prašoma tiriamojo judesį atlikti visa įmanoma jėga iki atsirandant nemaloniam pojūčiui ar skausmui. Asmuo atlikdamas judesius gali laikytis įsikibęs į kušetės kraštus/laikiklius. Visi matavimai buvo atlikti pacientui gulint.

5 pav. Lafayette rankinis dinamometras

Šlaunies tiesimas

Padėtis: tiriamasis guli ant pilvo, matuojamoji koja sulenkiama per kelio sąnarį 90° kampu, dinamometras dedamas arčiau kelio sąnario ir prašoma tiriamojo kelti koją aukštyn (6 pav.).

Šlaunies išorinė rotacija

Padėtis: tiriamasis guli ant pilvo, matuojamoji koja sulenkta per kelio sąnarį 90° kampu. Dinamometras dedamas vidinėje blauzdos pusėje, arčiau čiurnos sąnario ir prašoma stumti blauzdą į vidų (link kitos kojos) (7 pav.).

7 pav. Šlaunies išorinė rotacija [50]

Šlaunies vidinė rotacija

Padėtis: tiriamasis guli ant pilvo, matuojamoji koja sulenkta per kelio sąnarį 90° kampu. Dinamometras dedamas šoninėje blauzdos pusėje, arčiau čiurnos sąnario ir prašoma stumti blauzdą į šoną (8 pav.).

8 pav. Šlaunies vidinė rotacija [50]

Šlaunies atitraukimas

Padėtis: tiriamasis guli ant šono, apatinė koja per kelio sąnarį sulenkiama 90° kampu, dinamometras dedamas ant viršutinės kojos, ties distaliniu šlaunies galu ir prašoma koją kelti aukštyn (9 pav.).

9 pav. Šlaunies atitraukimas [50]

Šlaunies pritraukimas

Padėtis: tiriamasis guli ant šono, viršutinė koja sulenkiama per kelio sąnarį ir padedama priekyje apatinės kojos. Dinamometras dedamas ant apatinės kojos, arčiau čiurnos sanario ir prašoma koją kelti aukštyn (10 pav.).

10 pav. Šlaunies pritraukimas [3]

Blauzdos lenkimas

Padėtis: tiriamasis guli ant pilvo, matuojamoji koja sulenkiama per kelio sąnarį 90° kampu. Dinamometras dedamas ant nugarinės blauzdos pusės, arčiau čiurnos sąnario ir prašoma lenkti blauzdą į save (11 pav.).

Blauzdos tiesimas

Padėtis: tiriamasis guli ant pilvo, matuojamoji koja sulenkiama per kelio sąnarį 90° kampu. Dinamometras dedamas ant priekinės blauzdos pusės, arčiau čiurnos sąnario ir prašoma tiesti blauzdą pirmyn (nuo savęs) (12 pav.).

12 pav. Blauzdos tiesimas [50]

Subjektyvus kelio sąnario funkcijos vertinimas

Subjektyvūs duomenys apie asmenų funkcines galimybes po reabilitacijos buvo įvertinti pildant IKDC (International Knee Documentation Committee) klausimyną. Remiantis atsakymais į klausimus, įvertinti simptomai, sportinis aktyvumas bei funkcija. Atsakymai buvo vertinti balais ir apskaičiuoti pagal IKDC formulę procentais.

IKDC=  !!!_!  ×  100

A – balų suma pacientui užpildžius anketą, B – mažiausia galimų balų suma, C – skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios galimų balų sumos.

Gauti rezultatai vertinami: labai geri - 90 – 100 proc., 70 – 90 proc. – geri, 50 – 70 proc. – patenkinami, mažiau 50 proc. – blogi. Teigiamai vertinami labai geri ir geri rezultatai.

Judesių baimės vertinimas

Asmenims, patyrusiems priekinio kryžminio raiščio plyšimą, buvo pateiktas modifikuotas judesių baimės vertinimo klausimynas (TSK–11) (angl. Tampa scale of kinesiophobia). Buvo siekiama nustatyti pacientų judesių baimės lygį po atliktos antrinės reabilitacijos. Asmenys pagal keturių balų sistemą turėjo įvertinti autorių pasiūlytus teiginius apie judesių baimę atliekant judesius. Kiekvienas klausimas yra įvertinamas 4 balų sistemoje, kur 4 balai reiškia visišką sutikimą su teiginiu, o 1 balas – visišką nesutikimą. Bendra balų suma svyruoja nuo 11 iki 44 balų. Didesnė balų suma rodo stipriau

išreikštą judesių baimę. Klinikiniu požiūriu 4 balų pokytis yra vertinamas kaip minimalus reikšmingas pokytis.

Matematinė statistika

Duomenų analizei naudotas IBM SPSS 22.0 duomenų programinis paketas. Kiekybiniai duomenys pateikiami kaip aritmetinis vidurkis ± standartinė vidurkio įverčio paklaida (SEM), arba kaip atvejų (tiriamųjų) skaičius ar jų procentinis pasiskirstymas. Duomenims tarp nepriklausomų imčių palyginti taikytas neparametrinis Manio-Vitnio-U testas, tarp priklausomų imčių – neparametrinis Vilkoksono testas. Skirtumai, kai p<0,05 laikyti statistiškai reikšmingais.

Ryšio reikšmingumui, stiprumui ir krypčiai nustatyti naudotas Spearman’o koreliacijos koeficientas, nes tyrimo duomenys nebuvo pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį. Ryšys statistiškai reikšmingas, kuomet p<0,05. Ryšio stiprumo interpretavimas:

1. koreliacijos koeficiento reikšmė nuo 0,00 iki 0,25 rodo, kad ryšio tarp kintamųjų nėra;

2. koreliacijos koeficiento reikšmė nuo 0,25 iki 0,50 rodo silpną ryšį;

3. koreliacijos koeficiento reikšmė nuo 0,50 iki 0,75 rodo vidutinio stiprumo ryšį; 4. koreliacijos koeficiento reikšmė nuo 0,75 iki 1,00 rodo stiprų ryšį.

TYRIMO REZULTATAI

Kelio sąnario judesių amplitudės vertinimas

Blauzdos lenkimo ir tiesimo amplitudės matuotos prieš reabilitaciją sveikoje ir pažeistoje kojoje.

Tiriamiesiems atvykus į reabilitaciją bendros blauzdos lenkimo amplitudės vidutinės reikšmės tarp sveikos ir pažeistos kojos statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Tiriamųjų blauzdos lenkimo amplitudės prieš reabilitaciją pateikiamos (13 pav.)

13 pav. Tiriamųjų blauzdos lenkimo amplitudės reikšmės prieš reabilitaciją. * - statistiškai

reikšmingas skirtumaslyginant skirstinius

0 20 40 60 80 100 120 140 160

Pažeista koja Sveika koja

Lai

p

sn

iai

Blauzdos lenkimo amplitudės

Blauzdos lenkimas *

Tiriamiesiems atvykus į reabilitaciją blauzdos tiesimo amplitudės vidutinės reikšmės tarp sveikos ir pažeistos kojos statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Tiriamųjų blauzdos tiesimo amplitudės prieš reabilitaciją pateikiamos (14 pav.).

14 pav. Tiriamųjų blauzdos lenkimo amplitudės reikšmės prieš reabilitaciją. * - statistiškai

reikšmingas skirtumaslyginant skirstinius

Analizuojant judesių amplitudės duomenis skirtingose lyties grupėse, vyrų grupėje lyginant blauzdos lenkimo amplitudes tarp pažeistos ir sveikos kojos nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05). Moterų grupėje lyginant blauzdos lenkimo amplitudes tarp pažeistos ir sveikos kojos taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05). Vyrų ir moterų blauzdos lenkimo judesių amplitudžių rezultatai prieš reabilitaciją pateikiami(15 pav.).

-20 -15 -10 -5 0 5 10 15

Pažeista koja Sveika koja

Lai

p

sn

iai

Blauzdos tiesimo amplitudės

Blauzdos tiesimas *

15 pav. Vyrų ir moterų blauzdos lenkimo amplitudės reikšmės prieš reabilitaciją. * - statistiškai

reikšmingas skirtumaslyginant skirstinius

Vyrų grupėje lyginant blauzdos tiesimo amplitudes tarp pažeistos ir sveikos kojos nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05). Moterų grupėje lyginant blauzdos tiesimo amplitudes taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pažeistos ir sveikos kojos (p<0,05). Vyrų ir moterų blauzdos tiesimo judesių amplitudžių rezultatai prieš reabilitaciją pateikiami (16 pav.).

16 pav. Vyrų ir moterų blauzdos tiesimo amplitudės reikšmės prieš reabilitaciją. * - statistiškai

reikšmingas skirtumaslyginant skirstinius

0 20 40 60 80 100 120 140 160 Vyrai Moterys Lai p sn iai

Blauzdos lenkimo amplitudės

Pažeista koja Sveika koja * * -12 -10 -8 -6 -4 -2 0 2 4 6 Vyrai Moterys Lai p sn iai

Blauzdos tiesimo amplitudės

Pažeista koja Sveika koja *

Įvertinus tiriamųjų blauzdos lenkimo ir tiesimo amplitudes sveikoje ir pažeistoje kojoje po reabilitacijos nustatyta, kad:

Blauzdos lenkimo amplitudės vidutinės reikšmės tarp sveikos ir pažeistos kojos statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p≥0,05). Tiriamųjų blauzdos lenkimo amplitudės po reabilitacijos pateikiamos (17pav.).

17 pav. Tiriamųjų blauzdos lenkimo amplitudės reikšmės po reabilitacijos

Tiriamųjų blauzdos tiesimo amplitudės vidutinės reikšmės tarp sveikos ir pažeistos kojos statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Tiariamųjų blauzdos tiesimo amplitudės po reabilitacijos pateikiamos (18 pav.).

18 pav. Tiriamųjų blauzdos tiesimo amplitudės reikšmės po reabilitacijos. * - statistiškai reikšmingas

skirtumaslyginant skirstinius

0 20 40 60 80 100 120 140 160

Pažeista koja Sveika koja

lai

p

sn

iai

Blauzdos lenkimo amplitudės

Blauzdos lenkimas -15 -10 -5 0 5 10 15

Pažeista koja Sveika koja

Lai

p

sn

iai

Blauzdos tiesimo amplitudės

Blauzdos tiesimas *

Analizuojant duomenis skirtingose lyties grupėse nustatyta, kad:

Po reabilitacijos vyrų grupėje lyginant blauzdos lenkimo amplitudes tarp pažeistos ir sveikos kojos nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p≥0,05). Moterų grupėje lyginant blauzdos lenkimo amplitudes tarp pažeistos ir sveikos kojos statistiškai reikšmingas skirtumas taip pat nenustatytas (p≥0,05). Vyrų ir moterų blauzdos lenkimo judesių amplitudžių rezultatai po reabilitacijos pateikiami (19 pav.).

19 pav. Vyrų ir moterų blauzdos lenkimo amplitudės reikšmės po reabilitacijos.

Vyrų grupėje lyginant blauzdos tiesimo amplitudes po reabilitacijos tarp pažeistos ir sveikos kojos nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05). Moterų grupėje lyginant blauzdos tiesimo amplitudes nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pažeistos ir sveikos kojos (p≥0,05). Vyrų ir moterų blauzdos tiesimo judesių amplitudžių rezultatai po reabilitacijos pateikiami (20 pav.).

124 126 128 130 132 134 136 138 140 Vyrai Moterys Lai p sn iai

Blauzdos lenkimo amplitudės

Pažeista koja Sveika koja

20 pav. Vyrų ir moterų blauzdos tiesimo amplitudės reikšmės po reikšmės po reabilitacijos. * -

statistiškai reikšmingas skirtumaslyginant skirstinius

Po reabilitacijos tiriamųjų blauzdos lenkimo amplitudė pažeistoje kojoje statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05). Sveikoje kojoje blauzdos lenkimo amplitudė po reabilitacijos statistiškai reikšmingai nepakito (p≥0,05). Blauzdos lenkimo amplitudės pokytis pažeistoje ir sveikoje kojoje pateikiamas (21 pav).

21 pav. Tiriamųjų blauzdos lenkimo amplitudžių reikšmės prieš ir po reabilitacijos. * - statistiškai

reikšmingas skirtumaslyginant skirstinius

Po reabilitacijos visų tiriamųjų blauzdos tiesimo amplitudė pažeistoje kojoje statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05). Blauzdos tiesimo amplitudė sveikoje kojoje statistiškai reikšmingai

-6 -5 -4 -3 -2 -1 0 1 2 3 4 5 Vyrai Moterys Lai p sn iai

Blauzdos tiesimo amplitudės

Pažeista koja Sveika koja * 0 20 40 60 80 100 120 140 160

Pažeista koja Sveika koja

Lai

p

sn

iai

Blauzdos lenkimo amplitudės

Prieš reabilitaciją Po reabilitacijos *

nepakito (p≥0,05). Blauzdos tiesimo amplitudės pokytis pažeistoje ir sveikoje kojoje pateikiamas (22 pav.).

22 pav. Tiriamųjų blauzdos tiesimo amplitudžių reikšmės prieš ir po reabilitacijos. * - statistiškai

reikšmingas skirtumaslyginant skirstinius

Vyrų grupėje po reabilitacijos blauzdos lenkimo amplitudė pažeistoje kojoje statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05). Moterų grupėje po reabilitacijos blauzdos lenkimo amplitudė pažeistoje kojoje taip pat statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05). Vyrų ir moterų grupėje sveikosios kojos blauzdos lenkimo amplitudžių matavimai nesiskyrė abiejų matavimų metu. Priklausomai nuo lyties blauzdos lenkimo amplitudės pokytis pažeistoje kojoje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p≥0,05) (23 pav.). -20 -15 -10 -5 0 5 10 15

Pažeista koja Sveika koja Prieš reabilitaciją

Po reabilitacijos *

23 pav. Vyrų ir moterų blauzdos lenkimo amplitudžių reikšmės prieš ir po reabilitacijos. * -

statistiškai reikšmingas skirtumaslyginant skirstinius

Vyrų grupėje po reabilitacijos blauzdos tiesimo amplitudė pažeistoje kojoje statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05). Moterų grupėje po reabilitacijos blauzdos tiesimo amplitudė pažeistoje kojoje taip pat statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05). Vyrų ir moterų grupėje sveikosios kojos blauzdos tiesimo amplitudžių matavimai nesiskyrė abiejų matavimų metu. Blauzdos tiesimo amplitudės pokytis pažeistoje kojoje tarp vyrų ir moterų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p≥0,05) (24 pav.).

24 pav. Vyrų ir moterų blauzdos tiesimo amplitudžių reikšmės prieš ir po reabilitacijos. * -

statistiškai reikšmingas skirtumaslyginant skirstinius

0 20 40 60 80 100 120 140 160 Vyrai Moterys Bl au zd os le n k imo amp li tu d ė lai p sn iai s

Pažeista koja pr. reab. Pažeista koja po reab.

Amplitudės pokytis paž. kojoje

Sveika koja pr. reab. Sveika koja po reab.

* * -10 -8 -6 -4 -2 0 2 4 6 Vyrai Moterys Bl au zd os ti es imo amp li tu d ė l ai p sn iai s

Pažeista koja pr. reab. Pažeista koja po reab. Amplitudės pokytis paž. kojoje

Sveika koja pr. reab. Sveika koja po reab. *

Pėdos mobilumo vertinimas

Pėdos mobilumas buvo vertinamas atliekant laivakaulio nusileidimo testą. Pėdos mobilumo sveikoje ir pažeistoje kojoje rezultatai po atliktos antrinės reabilitacijos (25 pav.).

Lyginant visų tiriamųjų pėdos mobilumo rezultatus pažeistoje ir sveikoje kojoje statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p≥0,05).

Vyrų grupėje lyginant pažeistos ir sveikos kojos testo rezultatus statistiškai reikšmingas skirtumas tarp abiejų kojų nenustatytas p≥0,05). Moterų grupėje tarp pažeistos ir sveikos kojos pėdų mobilumo taip pat nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p≥0,05).

Laivakaulio nusileidimo testo rezultatai vyrų ir moterų grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė nei pažeistoje (p≥0,05), nei sveikoje kojoje (p≥0,05).

25 pav. Tiriamųjų pėdos mobilumo reikšmės pažeistoje ir sveikoje kojoje.

Mokslinėse publikacijose nurodoma, kad laivakaulio nusileidimo testas yra tinkamas susieti pėdos hiperpronaciją su priekinio kryžminio raiščio plyšimais. Pagal K. Loudon et al. (1996) didesnės šio testo reikšmės pažeistoje kojoje reiškia, kad hiperpronuota pėda žymiai stipriau apkrauna priekinį kryžminį raištį ir tuo pačiu yra susijusi su skausmais kelio srityje [42]. Interpretuojant laivakaulio nusileidimo testo reikšmes laikoma, kad testo rezultatas <6mm – supinuota pėda, 6 – 9mm – normali pėda, >9mm – hiperpronuota pėda. Pagal šias normas suskirstytos reikšmės (26 pav.). Šio tyrimo metu, hiperpronuota pėda nustatyta vyrų grupėje pažeistojoje kojoje.

0 2 4 6 8 10 12

Vyrai Moterys Bendras rezultatas

M il ime tr ai Pažeista koja Sveika koja

26 pav. Tiriamųjų pėdų skaičius suskirstytas pagal laivakaulio nusileidimo testo normas.

Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pėdos tipų nenustatytas (p≥0,05). 27 pav. pateikiamas pėdų pasiskirstymas pažeistoje ir sveikoje kojoje pagal pėdos tipą.

27 pav. Tiriamųjų pėdų tipai pažeistoje ir sveikoje kojoje.

0 2 4 6 8 10 12 Vyrai Moterys A tve jų s k ai či u s Supinuota pėda Normali pėda Hiperpronuota pėda 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Pažeista koja Sveika koja

A tve jų s k ai či u s Supinuota pėda Normali pėda Hiperpronuota pėda

Šlaunikaulio padėties blauzdikaulio atžvilgiu vertinimas

Šlaunikaulio padėtis blauzdikaulio atžvilgiu buvo vertinama matuojant Q kampą. Šis kampas tiriamiesiems buvo matuotas antrojo reabilitacijos etapo pabaigoje abiejose kojose (28 pav.). Vertinant Q kampo matavimo rezultatus vyrų ir moterų grupėse tarp pažeistos ir sveikos kojos statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo rastas nei vienoje grupėje: vyrų (p≥0,05), moterų (p≥0,05).

28 pav. Vyrų ir moterų Q kampo reikšmės.

Pagal Prentice & Voight (2001) normalus vyrų Q kampas 10° - 12°, o moterų 15°- 17°. Vyrų grupėje Q kampo reikšmės svyravo tarp 10° - 23°, moterų – 9° - 22° [51]. 29 pav. pateikiamas vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal Q kampo reikšmes.

29 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal Q kampo reikšmes.

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 Vyrai Moterys Lai p sn iai Pažeista koja Sveika koja 0 2 4 6 8 10 12 14 16 Vyrai Moterys Mažesnis Q kampas Q kampo norma Didesnis Q kampas

Raumenų jėgos vertinimas

Raumenų jėga tiriamiesiems buvo matuota ir vertinta po atliktos antrinės reabilitacijos. Tyrimo rezultatai vertinti vyrų ir moterų grupėse lyginant pažeistą koją su sveika.

Vyrų grupėje atliekant blauzdos lenkimą, raumenų jėga pažeistojoje kojoje buvo 9,8±1,5 kg, sveikojoje – 15,1±1,1 kg. Tarp sveikosios ir pažeistosios kojų nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05). Moterų grupėje atliekant blauzdos lenkimą, raumenų jėga pažeistojoje kojoje buvo 10,2±1.5 kg, sveikojoje – 12,8±1.4 kg. Tarp sveikosios ir pažeistosios kojų nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p≥0,05). Vyrų ir moterų raumenų jėgos rezultatai atliekant blauzdos lenkimą pateikiami (30 pav.).

30 pav. Vyrų ir moterų raumenų jėgos reikšmės atliekant blauzdos lenkimą. * - statistiškai

reikšmingas skirtumaslyginant skirstinius

Vyrų grupėje atliekant blauzdos tiesimą, raumenų jėga pažeistojoje kojoje buvo 20,8±2,9 kg, sveikojoje – 22,3±2,4 kg. Tarp sveikosios ir pažeistosios kojų nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p≥0,05). Moterų grupėje atliekant blauzdos tiesimą, raumenų jėga pažeistojoje kojoje buvo 19,7±1,9 kg, sveikojoje – 19,2±1,8 kg. Tarp sveikosios ir pažeistosios kojų nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p≥0,05). Vyrų ir moterų raumenų jėgos rezultatai atliekant blauzdos tiesimą pateikiami (31 pav.). 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 Vyrai Moterys K il ogr amai

Blauzdos lenkimas

31 pav. Vyrų ir moterų raumenų jėgos reikšmės atliekant blauzdos tiesimą.

Vyrų grupėje atliekant šlaunies tiesimą, raumenų jėga pažeistojoje kojoje buvo 18,9±1,8 kg, sveikojoje – 19,5±1,8 kg. Tarp sveikosios ir pažeistosios kojų nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p≥0,05). Moterų grupėje atliekant šlaunies tiesimą, raumenų jėga pažeistojoje kojoje buvo 20,6±1,5 kg, sveikojoje – 19,7±1,2 kg. Tarp sveikosios ir pažeistosios kojų taip pat nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p≥0,05). Vyrų ir moterų raumenų jėgos rezultatai atliekant šlaunies tiesimą pateikiami (32 pav.).

32 pav. Vyrų ir moterų raumenų jėgos reikšmės atliekant šlaunies tiesimą.

Vyrų grupėje atliekant šlaunies išorinę rotaciją, raumenų jėga pažeistojoje kojoje buvo 14±1,4 kg, sveikojoje – 15,2±1 kg. Tarp sveikosios ir pažeistosios kojų nenustatytas statistiškai reikšmingas

0 5 10 15 20 25 30 Vyrai Moterys K il ogr amai

Blauzdos tiesimas

Šlaunies tiesimas

skirtumas (p≥0,05). Moterų grupėje atliekant šlaunies išorinę rotaciją, raumenų jėga pažeistojoje kojoje buvo 14,5±1 kg, sveikojoje – 13,5±0,9 kg. Tarp sveikosios ir pažeistosios kojų nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p≥0,05). Vyrų ir moterų raumenų jėgos rezultatai atliekant šlaunies išorinę rotaciją pateikiami (33 pav.).

33 pav. Vyrų ir moterų raumenų jėgos reikšmės atliekant šlaunies išorinę rotaciją.

Vyrų grupėje atliekant šlaunies vidinę rotaciją, raumenų jėga pažeistojoje kojoje buvo 12,6±1,2 kg, sveikojoje – 13±1,2 kg. Tarp sveikosios ir pažeistosios kojų nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p≥0,05). Moterų grupėje atliekant šlaunies vidinę rotaciją, raumenų jėga pažeistojoje kojoje buvo 12,1±0,9 kg, sveikojoje – 12±1,2 kg. Tarp sveikosios ir pažeistosios kojų nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p≥0,05). Vyrų ir moterų raumenų jėgos rezultatai atliekant šlaunies vidinę rotaciją pateikiami (34 pav.).

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 Vyrai Moterys K il ogr amai

Šlaunies išorinė rotacija

Pažeista koja Sveika koja

34 pav. Vyrų ir moterų raumenų jėgos reikšmės atliekant šlaunies vidinę rotaciją.

Vyrų grupėje atliekant šlaunies atitraukimą, raumenų jėga pažeistojoje kojoje buvo 15,3±1,6 kg, sveikojoje – 16,7±1,2 kg. Tarp sveikosios ir pažeistosios kojų nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p≥0,05). Moterų grupėje atliekant šlaunies atitraukimą, raumenų jėga pažeistojoje kojoje buvo 15±1,1 kg, sveikojoje – 14,6±1,1 kg. Tarp sveikosios ir pažeistosios kojų nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p≥0,05). Vyrų ir moterų raumenų jėgos rezultatai atliekant šlaunies atitraukimą pateikiami (35 pav.).

35 pav. Vyrų ir moterų raumenų jėgos reikšmės atliekant šlaunies atitraukimą.

10.5 11 11.5 12 12.5 13 13.5 14 Vyrai Moterys K il ogr amai

Šlaunies vidinė rotacija

Pažeista koja Sveika koja 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 Vyrai Moterys K il ogr amai

Šlaunies atitraukimas

Vyrų grupėje atliekant šlaunies pritraukimą, raumenų jėga pažeistojoje kojoje buvo 11,7±1,3 kg, sveikojoje – 13,5±0,9 kg. Tarp sveikosios ir pažeistosios kojų nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p≥0,05). Moterų grupėje atliekant šlaunies pritraukimą, raumenų jėga pažeistojoje kojoje buvo 10,1±1,3 kg, sveikojoje – 12,2±1,2 kg. Tarp sveikosios ir pažeistosios kojų nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p≥0,05). Vyrų ir moterų raumenų jėgos rezultatai atliekant šlaunies pritraukimą pateikiami (36 pav.).

36 pav. Vyrų ir moterų raumenų jėgos reikšmės atliekant šlaunies pritraukimą.

Vyrų ir moterų grupėje apskaičiuoti raumenų jėgos santykiai tarp blauzdos lenkėjų ir tiesėjų, pritraukėjų ir atitraukėjų, išorinių ir vidinių rotatorių.

Vyrų grupėje blauzdos lenkimo ir tiesimo raumenų jėgos santykiai L:T pažeistojoje kojoje buvo (0,6±0,1), sveikojoje – (0,7±0,1). Lyginant blauzdos lenkimo ir tiesimo raumenų jėgos santykius tarp pažeistos ir sveikos kojos, statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p≥0,05). Moterų grupėje blauzdos lenkimo ir tiesimo raumenų jėgos santykiai L:T pažeistojoje kojoje yra (0,6±0,1), sveikojoje – (0,7±0,1). Lyginant blauzdos lenkimo ir tiesimo raumenų jėgos santykius tarp pažeistos ir sveikos kojos, statistiškai reikšmingas skirtumas taip pat nenustatytas (p≥0,05). Vyrų ir moterų grupėje blauzdos lenkimo ir tiesimo raumenų jėgos santykiai pateikiami (37 pav.).

0 2 4 6 8 10 12 14 16 Vyrai Moterys K il ogr amai

Šlaunies pritraukimas

37 pav. Blauzdos lenkimo ir tiesimo raumenų jėgos santykiai pažeistoje ir sveikoje kojoje.

Vyrų grupėje šlaunies pritraukimo ir atitraukimo raumenų jėgos santykis P:A pažeistojoje kojoje buvo (0,7±0,1), sveikojoje – (0,8±0,1). Lyginant šlaunies pritraukimo ir atitraukimo raumenų jėgos santykius tarp pažeistos ir sveikos kojos, statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p≥0,05). Moterų grupėje šlaunies pritraukimo ir atitraukimo raumenų jėgos santykiai P:A pažeistojoje kojoje buvo (0,7±0,1), sveikojoje – (0,8±0,1). Lyginant šlaunies pritraukimo ir atitraukimo raumenų jėgos santykius tarp pažeistos ir sveikos kojos, statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p≥0,05). Vyrų ir moterų grupėje šlaunies pritraukimo ir atitraukimo raumenų jėgos santykiai pateikiami (38 pav.).

38 pav. Šlaunies pritraukimo ir atitraukimo raumenų jėgos santykiai pažeistoje ir sveikoje kojoje.

0.54 0.56 0.58 0.6 0.62 0.64 0.66 0.68 0.7 0.72 Vyrai Moterys

L : T

P : A