DARBAS ATLIKTAS

DARBAS ATLIKTAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Vaistų vartojimo problemų identifikavimas ir jų sprendimo būdai vaistininko praktikoje visuomenės vaistinėje“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-05-12 Toma Juščiūtė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-05-12 Toma Juščiūtė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-05-12 Toma Juščiūtė

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(aprobacijos data) (katedros vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

Baigiamojo darbo recenzentas

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TOMA JUŠČIŪTĖ

VAISTŲ VARTOJIMO PROBLEMŲ IDENTIFIKAVIMAS IR JŲ

SPRENDIMO BŪDAI VAISTININKO PRAKTIKOJE VISUOMENĖS

VAISTINĖJE

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. dr. Vaidas Skyrius

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė

Data

VAISTŲ VARTOJIMO PROBLEMŲ IDENTIFIKAVIMAS IR JŲ

SPRENDIMO BŪDAI VAISTININKO PRAKTIKOJE VISUOMENĖS

VAISTINĖJE

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. dr. Vaidas Skyrius

Recenzentas Darbą atliko

Magistrantė

Toma Juščiūtė

Data Data

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

1.1. Vaistų vartojimo problemų klasifikacija ... 13

1.2. Vaistų vartojimo problemų identifikavimo svarba ... 16

1.3. Dažniausiai pasitaikančios vaistų vartojimo problemos ... 18

1.4. Vaistų terapijos klaidos ... 19

1.5. Vaistų vartojimo problemų sprendimo būdai vaistininko praktikoje ... 19

1.6. Rizikos veiksniai galintys įtakoti vaistų vartojimo problemų atsiradimą ... 21

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 24

2.1. Tyrimo organizavimas ... 24

2.2. Tyrimo eiga... 24

2.3. Tyrimo objektas ... 24

2.4. Tyrimo metu taikyti metodai ... 25

2.5. Anketinės apklausos metodo privalumai ir trūkumai ... 25

2.6. Tyrimo instrumentas ... 26

2.7. Instrumento validavimas ... 26

2.8. Tiriamųjų atranka ir tyrimo imtis ... 27

2.9. Tyrimo kontingentas ... 28

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 29

3.1. Duomenys apie vaistinių preparatų vartojimo ypatumus ... 29

SANTRAUKA

T. Juščiūtės magistro baigiamasis darbas „Vaistų vartojimo problemų identifikavimas ir jų sprendimo būdai vaistininko praktikoje visuomenės vaistinėje“. Mokslinis vadovas doc. dr. V. Skyrius; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas, 2020.

Tyrimo tikslas. Nustatyti dažniausiai pasitaikančias vaistų vartojimo problemas visuomenės vaistinės filiale, Kauno mieste, ir pateikti identifikuotų problemų sprendimo būdus.

Uždaviniai:

1. Identifikuoti vaistų vartojimo problemas apklausoje dalyvavusių žmonių tarpe.

2. Išsiaiškinti paciento lūkesčius farmacinės paslaugos turiniui, sprendžiant vaistų vartojimo problemas.

3. Nustatyti lėtinių ligų paplitimą ir turimos informacijos apie ligą kiekį, apklausoje dalyvavusių žmonių tarpe.

4. Pateikti vaistų vartojimo problemų sprendimo būdus.

Metodika. Tyrimas buvo atliekamas 2019 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais tinklinėje visuomenės vaistinėje, Kauno mieste. Tyrimas pradėtas nuo mokslinės literatūros analizės. Išanalizavus literatūrą buvo suformuluotas tyrimo tikslas bei uždaviniai, pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Paruoštą anketą sudarė 15 uždaro tipo klausimų. Gautų duomenų analizė buvo atlikta IBM SPSS (angl. Statistical Package for the Social Siences) programiniu paketu, 23.0 versija.

valdymą ir nemedikamentinį ligos gydymą turėtų suteikti ir vaistininkas. Tyrimo rezultatai parodė, kad 66,2 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių serga bent viena lėtine liga. Didžiausią dalį sergančių lėtinėmis ligomis sudarė sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, antroje vietoje pagal sergančiųjų skaičių yra endokrininės sistemos ligos, tokios kaip skydliaukės veiklos sutrikimai ir cukrinis diabetas

SUMMARY

T. Juščiūtė Master’s thesis “Drug related problems identification and resolution by pharmacists in community pharmacy“ Supervisor Assoc. prof. Vaidas Skyrius; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Drug Technology and Social Pharmacy. Kaunas 2020.

Purpose. Identify the most recent drug related problems at community pharmacy in Kaunas city and provide solutions to problems.

Objectives.

1. To identify drug related problems among the people surveyed.

2. To find out the patient’s expectations for the content of the pharmaceutical service, solving drug related problems.

3. To determine prevalence of chronic diseases and amount of information about disease amoung the people surveyed.

4. To present solutions for the drug related problems.

Methods. The study was conducted in 2019 September - November at the community pharmacy in Kaunas. The study started with the analysis of literature. After analyzing the literature, the purpose and objectives of the research were formulated, and the chosen research method was an anonymous questionnaire. The questionnaire consisted of 15 closed-ended questions. The analysis of the obtained data was processed with IBM SPSS (Statistical Package for the Social Siences) software package, version 23.0.

over-the-counter medicines from a pharmacist. 44.8 % of respondents who reported having at least one chronic disease responded that in their opinion, information about the course of the disease, its management and non-medical treatment of the disease should also be provided by a pharmacist. The results of the study showed that 66.2 % of people in the survey have at least one chronic disease. The majority of patients with chronic diseases were with cardiovascular diseases, followed by endocrine diseases such as thyroid disorders and diabetes.

SĄVOKOS

Farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [1].

Farmacinė rūpyba – vaistininko farmacinės veiklos dalis, kuri apima gyventojų, kuriems paskirtas gydymas vaistais, individualias konsultacijas siekiant nustatyti ir, bendradarbiaujant su gydytoju, išspręsti su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugas vykdant lėtinių ligų valdymo programas; tikslinį gyventojų informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose; dalyvavimą sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose ir kitas susijusias Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas papildomas paslaugas, teikiamas vaistinėse. [1]

Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [1].

Naudos ir rizikos santykis – vaistinio preparato palankaus terapinio poveikio ir keliamo pavojaus asmens ir visuomenės sveikatai santykis, nustatytas vertinant to preparato kokybę, saugumą ir veiksmingumą [1].

Polifarmacija – penkių ar daugiau skirtingų vaistų vartojimas [2].

Vaistinis preparatas – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas [1].

SANTRUMPOS

df – laisvės laipsniai

FIP (International Pharmaceutical Federation) – nacionalinė farmacijos federacija

PCNE – Pharmaceutical Care Network Europe

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

p – statistinio reikšmingumo lygmuo

PI – Doc – problemos – intervencijos dokumentacija

NCC – MERP – Nacionalinė vaistų vartojimo klaidų prevencijos koordinavimo tarnyba

NRV – nepageidaujama reakcija į vaistą

r – koreliacijos stiprumas

SPSS (Statistical Package for the Social Siences) – statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programinė įranga

ĮVADAS

Netinkamas vaistų vartojimas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nėra pasiekiami laukiami gydymo rezultatai ir taip švaistomi ne tik pinigai, bet ir kiti svarbūs ištekliai. Ši problema yra plačiai paplitusi visame pasaulyje, o ypač sparčiai besivystančiose šalyse [3].

Pasak PCNE (Pharmaceutical Care Network Europe), vaistų vartojimo problema – tai „veiksnys ar aplinkybės nepageidaujamai veikiančios paciento gydymą vaistais ir trukdančios pasiekti norimų gydymo rezultatų“ [4].

1999 metais Minesotos projekto metu buvo išskirtos septynios pagrindinės vaistų vartojimo problemos, tokios kaip nereikalingas vaistas, netinkamas vaistas, per didelė vaisto dozė, per maža vaisto dozė, papildomas vaistas, nepageidaujama reakcija į vaistą ir nurodymų nesilaikymas vartojant vaistą [5]. Vaistų vartojimo problemos, tokios kaip nepageidaujamos vaisto reakcijos, vaistų sąveikos ir netinkamo vaisto vartojimas, yra pakankamai dažnos tarp senyvo amžiaus pacientų ir sukelia net apie 30 proc. visų hospitalizacijos atvejų [6]. Taip pat netinkamas vaistų vartojamas gali būti siejamas su sumažėjusiu gydymo efektyvumu, padidėjusiomis sveikatos priežiūros išlaidomis bei gali padidinti nepageidaujamų vaistų reakcijų tikimybę [3].

Farmacijos specialisto atsakomybė yra užtikrinti, kad paciento vartojami vaistai būtų efektyviausi ir saugiausi, kokie tik yra įmanomi. Taip pat farmacijos specialisto pareiga padėti identifikuoti, spręsti ir užkirsti kelią bet kokioms iškylančioms vaistų vartojimo problemoms [5].

Tyrimo aktualumas: Kadangi vis labiau pabrėžiama visuomenės vaistininko intervencijos svarba identifikuojant vaistų vartojimo problemas, todėl atlikto tyrimo metu buvo siekiama identifikuoti vaistų vartojimo problemas, kurios pasitaiko tarp vaistinės lankytojų bei pasiūlyti problemų sprendimo būdus, kuriuos būtų galima pritaikyti vaistininko praktikoje. Tai užtikrintų greitesnį problemų identifikavimą ir sprendimą, todėl padidėtų gydymo efektyvumas ir sumažėtų sveikatos priežiūrai skirtos išlaidos.

Tyrimo praktinė reikšmė.: Vaistų vartojimo problemų identifikavimas yra svarbi farmacinės rūpybos dalis. Todėl atlikus tyrimą buvo identifikuotos esamos ir galimos vaistų vartojimo problemos bei pasiūlyti jų sprendimo būdai, kuriuos galima pritaikyti vaistininko praktikoje, visuomenės vaistinėje.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Nustatyti dažniausiai pasitaikančias vaistų vartojimo problemas visuomenės vaistinės filiale, Kauno mieste, ir pateikti identifikuotų problemų sprendimo būdus.

Darbo uždaviniai:

1. Identifikuoti vaistų vartojimo problemas apklausoje dalyvavusių žmonių tarpe.

2. Išsiaiškinti paciento lūkesčius farmacinės paslaugos turiniui, sprendžiant vaistų vartojimo problemas.

3. Nustatyti lėtinių ligų paplitimą ir turimos informacijos apie ligą kiekį, apklausoje dalyvavusių žmonių tarpe.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Vaistų vartojimo problemų klasifikacija

Norint tinkamai identifikuoti su vaistų vartojimu susijusias problemas, būtina žinoti kaip jos klasifikuojamos. Vaistų vartojimo problemų klasifikavimas yra svarbi farmacinės rūpybos dalis be kurios nebūtų įmanomas vaistų vartojimo problemų identifikavimas ir analizavimas. Terminas farmacinė rūpyba pirmą kartą literatūroje apibūdintas 1975 metais kaip veikla, kuri pacientui padeda užtikrinti saugų ir racionalų vaistų vartojimą [7].

Pasaulyje nėra vienos bendros vaistų vartojimo problemų klasifikacijos [8]. Skirtinguose šaltiniuose galima rasti įvairių klasifikacijų, iš kurių reikia pasirinkti labiausiai tinkamą [9]. Dažniausiai vaistų vartojimo problemoms klasifikuoti yra naudojama PCNE (Pharmaceutical Care Network Europe) paruošta sistema, kadangi yra nuosekli ir nuolatos atnaujinama [8]. PCNE klasifikacijoje išskiriamos tokios vaistų vartojimo problemos kaip nepageidaujama reakcija į vaistą, netinkamas vaisto pasirinkimas, netinkamas vaisto dozavimas, netinkamas vaisto vartojimas ir vaisto – vaisto ar vaisto – maisto tarpusavio sąveika. PCNE klasifikavimo sistema yra hierarchinė, suteikia atskirus kodus problemoms, priežastims ir intervencijoms. Pati pirmoji klasifikacija buvo sukurta 1999 metais konferencijos metu, siekiant sukurti plačiai pritaikomą klasifikaciją [4].

1999 metais Minesotos projekto metu buvo patvirtinta vaistų vartojimo problemų klasifikacija, kuri šiuo metu yra plačiai naudojama daugelyje JAV visuomenės vaistinių. Šioje klasifikacijoje išskirtos tokios vaistų vartojimo problemos kaip nereikalingas vaistas, reikalingas papildomas vaistas, netinkamai parinktas vaistas, per maža vaisto dozė, per didelė vaisto dozė, nepageidaujamos reakcijos į vaistą ir netinkamas vaisto vartojimas [5].

Šiek tiek rečiau, tačiau taip pat yra naudojamos Hepler – Strand, Granada, problemos – intervencijos dokumentacijos (PI – Doc), Chipolle/Morley/Strand ir Apoteket AB (Nacionalinė Švedijos farmacijos agentūra) klasifikacijos [10].

Chipolle/Morley/Strand klasifikacija. Šioje klasifikacijoje vaistų terapijos problemos apibrėžiamos kaip bet koks paciento patirtas nepageidaujamas reiškinys, susijęs su vaistų terapija, kuris trukdo pasiekti norimų gydymo rezultatų [11]. Vaistų terapijos problemos:

 Papildomos terapijos poreikis;  Nereikalinga terapija;

 Per didelė vaisto dozė;

 Vartojimo laikymosi problema [11].

1998 metais Ispanijos ekspertų grupė priėmė sprendimą dėl su vaistų vartojimu susijusių problemų apibrėžimo bei analizės, taip buvo sukurta Granada klasifikacija. Apibrėžimas: vaistų terapijos problemos yra sveikatos problemos, suprantamos kaip neigiami klinikiniai rezultatai, atsirandantys dėl farmakoterapijos, kuri dėl įvairių priežasčių nepasiekia terapijos tikslų arba sukelia nepageidaujamą poveikį [11]. Su vaistų vartojimu susijusios problemos:

 Indikacija. Pacientas nevartoja tinkamų vaistų arba pacientas vartoja vaistus, kurių jam nereikia;

 Veiksmingumas. Pacientas naudojasi klaidingai pasirinktu vartojimo būdu;  Vaistas. Pacientas vartoja mažesnę nei reikia dozę, intervalą ar trukmę;  Saugumas. Pacientas vartoja didesnę nei reikia dozę, intervalą ar trukmę;  Pacientas vartoja vaistą, kuris sukelia nepageidaujamą poveikį [11].

Hepler – Strand klasifikacijoje problemos ir priežastys yra atskirtos. Apibrėžimas: įvykis ar aplinkybė, susijusi su paciento gydymu vaistais, kuris tukdo pasiekti optimalų gydymo rezultatą [11]. Su vaistų vartojimu susijusios problemos:

 Netinkamas vaisto pasirinkimas;  Netinkamas dozavimas;

 Negalėjimas gauti vaistų;  Per didelė vaisto doze;  Neigiamos vaisto reakcijos;  Vaistų sąveika;

 Vaistų vartojimas be indikacijos [11].

Problemos – intervencijos dokumentacijos (PI – Doc) klasifikacija yra Vokietijoje sukurta hierarchinė sistema. Ši sistema buvo įdiegta daugumoje Vokietijos visuomenės vaistinių. Subkategorijos nurodo su vaistų vartojimu susijusių problemų priežastis [11,12]. Su vaistų vartojimu susijusios problemos:

 Netinkamas vaisto pasirinkimas;  Netinkamas vaisto vartojimas;  Netinkama dozė;

 Kitos [11].

Nacionalinės vaistų vartojimo klaidų prevencijos koordinavimo tarnybos (NCC- MERP) taksonomija. Ši hierarchinė klasifikacija su vaistų vartojimu susijusias problemas apibrėžia kaip siekiamą išvengti įvykį, kuris sukelia netinkamą vaistų vartojimą ar žalą pacientui. Ši klasifikacija atskiria problemas nuo priežasčių [11]. Su vaistų vartojimu susijusios problemos:

 Dozės praleidimas;  Netinkama dozė

 Netinkama koncentracija;  Netinkamas vaistas;  Netinkama vaisto forma;  Neteisingas vartojimo būdas;  Netinkama vartojimo trukmė;  Netinkamas vartojimo laikas;  Priežiūros klaida;

 Pasibaigęs vaisto galiojimo laikas;  Kitos [11].

1 lentelė. Su vaistų vartojimu susijusių problemų klasifikacija pagal PSO [13]

Problema Problemos atsiradimo priežastis

1. Susijusi su vaistų pasirinkimu

Nėra indikacijos vaistui; per daug vaistų tai pačiai indikacijai; vaistas neatitinka ligos gydymo gairių; kontraindikuotinas vaistas;

 Per daug vaistų tai pačiai indikacijai 1. Susijusi su vaistų

formos pasirinkimu

Pacientui netinkama vartoti vaisto forma;

2. Susijusi su tinkamos dozės pasirinkimu

Per maža vaisto dozė; per didelė vaisto dozė; per dažnas dozavimas; per retas dozavimas;

3. Susijusi su gydymo trukme

 per trumpa gydymo trukmė;  per ilga gydymo trukmė; 4. Susijusi su vaistų

išdavimu

5. Susijusi su vaistų vartojimo procesu

Netinkamas vaistų vartojimo intervalas; pavartota per maža vaisto dozė; pavartota per didelė vaisto dozė; vaistas nėra vartojamas; vartojamas netinkamas vaistas; vaistas vartojamas netinkamu būdu; 6. Susijusi su pačiu

pacientu

Pacientas vartoja mažesnę/didesnę dozę nei paskirta ar iš viso nevartoja; pacientas piknaudžiauja vaistais; vartoja nereikalingą vaistą; vaistų sąveika su maistu; netinkamos vaistų laikymo sąlygos; netinkami dozavimo intervalai; netinkamai vartojamas vaistas; pacientas negali vartoti paskirtos vaisto formos; pacientas nesupranta nurodymų kaip vartoti vaistą;

7. Susijusi su paciento duomenimis

Nėra atnaujinto paciento vaistų sąrašo; nepakanka klinikinės informacijos apie pacientą;

8. Kita  Nėra ar netinkamas vaistų poveikio stebėjimas;  Nėra akivaizdžios problemos atsiradimo priežasties;

Skirtingų vaistų vartojimo klasifikacijų yra nemažai, tačiau visų jų tikslas yra sumažinti su vaistų vartojimu susijusių problemų skaičių ir taip pagerinti pacientų gyvenimo kokybę bei sumažinti sveikatos priežiūrai skirtas išlaidas.

1.2. Vaistų vartojimo problemų identifikavimo svarba

Vaistų vartojimo problemų identifikavimas yra labai svarbi farmacinės rūpybos dalis, dauguma atliktų tyrimų įrodė teigiamą farmacinės rūpybos poveikį pacientų bei ekonomikos atžvilgiais [14]. Vaistų vartojimo problemos yra siejamos su padidėjusiu mirtingumu ir sveikatos priežiūros išlaidomis, todėl vaistų vartojimo problemų identifikavimas ir sprendimas turėtų būti viena pagrindinių sveikatos priežiūros sistemos užduočių [15].

Identifikuojant ir spręndžiant vaistų vartojimo problemas vaistininkai gali būti laikomi vieni iš labiausiai prieinamų sveikatos priežiūros specialistų, dėl pakankamai didelio visuomenės vaistinių skaičiaus ir dėl to, kad pacientams nereikia registracijos prieš atvykstant konsultacijai [18]. Vokietijoje visuomenės vaistinės ne tik užtikrina vaistų tiekimą pacientams, tačiau taip pat yra atsakingos už svarbios informacijos teikimą pacientams, kad būtų užtikrintas saugus ir tinkamas vaistinių preparatų vartojimas. Vokietijoje farmacijos specialistai taip pat teikia farmacinę paslaugą bei informuoja apie ligų profilaktiką [19].

Pastaruoju metu Vokietijoje nereceptinių vaistų jau galima įsigyti ne tik vaistinėse. Šie pokyčiai užtikrina paprastesnį vaistų įsigijimą pacientams. Tačiau padidėjęs nereceptinių vaistinių preparatų pasiekiamumas yra gana pavojingas, kadangi pacientai neretai galvoja, kad be recepto įsigyti vaistai yra nepavojingi, dėl to pacientai dažnai neinformuoja sveikatos priežiūros specialisto apie vartojamus nereceptinius vaistinius preparatus ar papildus [19]. Visuomenės vaistininkų intervencija ypač svarbi, kai pacientas perka nerepetinius vaistinius preparatus, nesikonsultavęs su sveikatos priežiūros specialistu. Švedijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 7 proc. respondentų sutiko su teiginiu, kad nereceptiniai vaistai yra visiškai nekenksmingi, nepaisant to, kaip jie vartojami. Amerikoje atliktas tyrimas atskleidė, kad net 41 proc. vartotojų mano, jog nereceptiniai vaistai yra per silpni, kad galėtų sukelti kažkokių problemų. Viename iš Vokietijoje atliktų tyrimų savigyda sudarė maždaug 4 proc. nepageidaujamomis vaistų reakcijomis susijusių hospitalizavimų atvejų. 53 proc. šių reakcijų atsirado dėl netinkamo nereceptinių vaistų vartojimo [20].

Apskaičiuota, jog JAV per metus su netinkamu vaistų vartojimu susijusio sergamumo ir mirštamumo išlaidos sudaro 177 milijardus JAV dolerių. Norint tinkamai identifikuoti problemas, susijusias su keliais vartojamais vaistais, reikia žinoti visą vartojamų vaistų sąrašą. Norint tinkamai įvertinti galimas vaistų vartojimo problemų rizikas kai kuriuose šalyse naudojama „rudo krepšelio“ vaistų peržiūra. Jos metu pacientas į vaistinę atsineša visus vartojamus vaistinius preparatus ir vaistininkas įvertina jų sąveikas bei tinkamumą pacientui [21].

Apibendrinant galima teigti, jog vaistų vartojimo problemos yra siejamos su blogesne paciento gyvenimo kokybe, didesniu sergamumu, mirtingumu bei didesnėmis sveikatos priežiūros išlaidomis, todėl būtina jas kuo greičiau identifikuoti ir spręsti.

1.3. Dažniausiai pasitaikančios vaistų vartojimo problemos

Vaistų vartojimo problemų klasifikacijose pateikiama nemažai su vaistų vartojimu susijusių problemų. Tačiau siekiant šias problemas identifikuoti kuo greičiau reikia žinoti, kokios su vaistų vartojimu susijusios problemos dažniausiai pasitaiko tam tikrų pacientų tarpe.

Dažniausiai su vaistų vartojimu susijusias problemas sukelia tam tikros klaidos, tokios kaip vaistinių preparatų skyrimo arba vaistų vartojimo klaidos [9]. 2006 metais Lietuvoje atlikto tyrmo metu, kuriame buvo tiriamos dažniausiai pasitaikančios vaistų vartojimo problemos visuomenės vaistinėse, nustatyta, jog dažniausios yra papildomo vaisto skyrimo (52,03 proc.) ir nurodymų nesilaikymo (30,56 proc.) problemos, o rečiau pasitaiko per didelės vaisto dozės skyrimo (3,0 proc.) ir per mažos vaisto dozės skyrimo problemos (9,46 proc.) [24].

Jordanijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai pasitaikančios su vaistų vartojimu susijusios problemos yra pacientų priežiūros trūkumas, pacientų savigyda ir tai, kad pacientas nesuprato jam pateiktos informacijos apie vaistų vartojimą ar informacija pacientui iš viso nebuvo pateikta [22].

Dar viena dažnai pasitaikanti su vaistų vartojimu susijusi problema yra savigyda. Savigyda yra gydymasis nereceptiniais vaistais, kurie skirti nedideliems susirgimams gydyti be sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos ar priežiūros. Per paskutinį dešimtmetį savigyda sparčiai išpopuliarėjo ne tik dėl didėjančių receptinių vaistų kainų, tačiau ir dėl pacientų noro gydytis patiems [19].

Vienas iš vaistų vartojimo problemų rizikos veiksnių yra polifarmacija. Olandijoje polifarmacija yra plačiai paplitusi tarp senyvo amžiaus pacientų, kadangi jie kasdien naudoja penkis ar daugiau skirtingų vaistų [25]. Nepageidaujamas vaistų poveikis yra penkta dažniausiai pasitaikanti mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, insulto ir kvėpavimo sistemos ligų JAV [26]. Tai pat Portugalijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad net 46,8 proc. stacionare besigydančių senyvo amžiaus pacientų susiduria su vaistų vartojimo problemomis [24].

Nemaža dalis gyventojų susiduria su vaistų vartojimo problemomis, kurių dažnu atveju galima išvengti. Todėl vis dažniau atliekami tyrimai, dažniausiai pasitaikančioms su vaistų vartojimu susijusioms, problemoms identifikuoti ir spręsti.

1.4. Vaistų terapijos klaidos

Dažniausiai pasitaikančios gydymo vaistais klaidos yra dozavimo klaidos, nurodymų nebuvimas arba neaiškumas ir neteisingas vaisto skyrimas. Kiti faktoriai gali būti išsiblaškymas, prastai perduodama informacija tarp sveikatos priežiūros specialistų [28].

Didelė dalis vaistų terapijos klaidų yra nepastebimos ir nežinomos. Tai vadinama ledkalnio fenomenu. Kuriame tai, ką mes žinome yra ledkalnio viršūnėje, o nežinomos klaidos vaizduojamos po vandeniu ir sudaro apie 90 proc. visų vaistų terapijos klaidų. Ledkalnio fenomenas vaizduoja klaidas, kurias matome ir potencialias klaidas, kurių nepastebime (1 pav.) [28].

1 pav. Ledkalnio fenomenas

.

1.5. Vaistų vartojimo problemų sprendimo būdai vaistininko praktikoje

Pastaraisiais metais visuomenės vaistinės labai pasikeitė. Seniau vaistininko pagrindinė atsakomybė buvo vaistų išdavimas ar pardavimas, tačiau mažai dėmesio buvo skiriama paciento konsultacijai apie jo vartojamus vaistus ir jo sveikatos būklę. Šiuo metu darosi vis svarbiau, kad vaistininkas prisidėtų prie visuomenės sveikatos gerinimo, infekcinių ligų valdymo bei pacientų sąmoningumo, vaistinių preparatų vartojimo klausimais, ugdymo [18].

Nustatytos klaidos

Farmacijos specialistų atsakomybė yra identifikuoti, spręsti ir užkirsti kelią vaistų vartojimo problemų atsiradimui. Vaistų vartojimo problemas, kurios buvo identifikuotos pacientams, svarbu kuo greičiau išspręsti, kadangi nesprendžiamos vaistų vartojimo problemos užkerta kelią pacientui gauti efektyvų ir saugų gydymą [5].

Vaistų vartojimo problemų sprendimo būdai vaistininko praktikoje:

 Stengtis įgauti paciento pasitikėjimą. Išklausyti paciento išgyvenimus, jausmus ir stengtis nesmerkti paciento.

 Išklausyti. Atidžiai išklausyti pacientą, stengtis suprasti jo rutiną, požiūrį į gydymą.  Nesmerkti paciento. Stengtis suprasti, kodėl pacientas priešiškai nusiteikęs prieš gydymą.  Išreikšti susirūpinimą. Stengtis geriau suprasti pacientą, įsivaizduoti save jo vietoje.

 Nustatyti prioritetus. Padėti pacientui identifikuoti ir suskirstyti, pagal svarbą, gydymo tikslus. Išsiaiškinti skirtumus tarp to, ką pacientai daro dabar ir to, ką turėtų daryti.

 Skatinti nemedikamentinius gydymo metodus. Paaiškinti, kad nemedikamentinės priemonės svarbios ir gali papildyti gydymą vaistais.

 Informuoti pacientą apie vaistus bei sveikatos būklę. Pateikti informaciją apie vartojamus vaistus bei sveikatos būklę pacientui suprantamai ir aiškiai.

 Priimti sprendimus kartu su pacientu. Stengtis pacientus įsitraukti į sprendimo priėmimo procesą dėl jų gydymo. Aptarti atlernatyvas, jų privalumus ir trūkumus. Galiausiai priimti bendrą sprendimą [29].

2 lentelė. Vaistų vartojimo problemos ir jų sprendimo būdai [29]

Vaistų vartojimo problema Problemos sprendimo būdas

Baimė neturėti vaistų Informuoti apie vaistus ir sveikatos būklę, padėti pacientui atsisakyti nereikalingų vaistų.

Vaistų vartojimo baimė Išreikšti susirūpinimą, dėl vartojamų vaistų saugumo. Jei pacientas pritaria ir jei galima pakeiskite gydymą. Sprendimą priimti kartu, leisti pacientui pasirinkti.

Dozių didinimo nesėkmės Įsiklausyti į paciento išgyvenimus, stengtis įtikinti pacientą rinktis papildomą nemedikamentinį gydymą, kurio dėka galbūt pavyks išvengti vaistų dozių didinimo.

Nepageidaujamų reakcijų į vaistą baimė, kurios pasireiškė šeimos nariams

Pacientas negalėjo toleruoti neigiamo vaistų poveikio

Išklausyti pacientą, aptarti gydymo alternatyvas ir priimti sprendimus kartu.

Kuo daugiau vaistų vartoja, tuo blogesnė sveikatos būklė

Padėti suskirstyti sveikatos gerinimo tikslus pagal prioritetus. Gerbti paciento nuomonę.

Pacientas nemėgsta vartoti vaistų

Išklausyti pacientą, nesmerkti jo požiūrio. Paaiškinti kaip vaistų terapija gali prisidėti prie sveikatos gerinimo.

Pacientas abejoja dėl vaistų poveikio

Informuoti pacientą apie jo sveikatos būklę bei vartojamus vaistinius preparatus, apie prevencinį vaistų poveikį.

Manoma, kad maždaug pusė su vaistų vartojimu susijusių problemų gali būti išvengta vykdant intervencijas skirtinguose vaistų vartojimo etapuose [30]. PSO paskelbta programa „Gydymas vaistais be žalos“ per 5 metus siekia pasauliniu mastu sumažinti išvengiamų vaistų vartojimo problemų net iki 50 proc. [30]. Vaistų vartojimo optimizavimas ir vaistų vartojimo problemų prevencija yra pagrindiniai veiksniai, kurie padeda gerinti sveikatos priežiūrą, sumažinti gydymo išlaidas ir išsaugoti daugiau gyvybių [22].

Nepageidaujami vaistų vartojimo reiškiniai ir nepakankamas lėtinių ligų valdymas atsakingi už nemažą skaičių hospitalizacijos atvejų, kurių galima išvengti. Farmacijos specialistų intervencijos parodė teigiamą poveikį pagerėjusioje hipertenzijos ir dislipidemijos kontrolėje bei sumažėjusiuose su vaistų vartojimu susijusiuose hospitalizavimo atvejuose. Dėja, dauguma literatūroje aprašomų vaistininku intervencijų nėra integruotos į kasdienę visuomenės vaistinės veiklą, greičiausiai todėl, kad daugumoje tyrimų aprašomos sudėtingos intervencijos, kurios pareikalautų nemažai farmacijos specialisto laiko [31].

Apibendrinant galima teigti, jog daugelį, pacientams iškylančių, su vaistų vartojimu susijusių problemų gali identifikuoti ir išspręsti visuomenės vaistinės vaistininkas. Tačiau tam neužtenka vien farmacijos specialisto žinių, būtinas paciento bei sveikato priežiūros specialisto bendradarbiavimas.

1.6. Rizikos veiksniai galintys įtakoti vaistų vartojimo problemų atsiradimą

Geriatriniai pacientai turi didesnę riziką susidurti su vaistų vartojimo problemomis dėl pakitusios farmakokinetikos ar farmakodinamikos. Su vaistų vartojimu susijusios problemos siejamos su padidėjusiomis sveikatos priežiūros išlaidomis, hospitalizavimo atvejais, ilgesne hospitalizavimo trukme bei blogesne pacientų gyvenimo kokybe. Taip pat, skiriant vaistus vyresniems pacientams reikia atsižvelgti į tinkamo vaisto skyrimą, nepageidaujamų reakcijų valdymą, vaisto – vaisto sąveikų prevenciją [8]. Nepageidaujamos reakcijos į vaistą dažniau pasitaiko senyviems pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, kadangi vaistas lėčiau pasišalina iš organizmo [33]. Taip pat polifarmacija dar labiau padidina nepageidaujamų reiškinių riziką. Dėl šių priežasčių farmacijos specialisto intervencija peržiūrint ir koreguojant vaistų dozes pagal metabolines organizmo funkcijas gali ženkliai sumažinti nepageidaujamų reakcijų atsiradimą [34].

Pacientų amžius ir vaistinių preparatų vartojimo skaičius yra rizikos veiksniai, vaistų vartojimo problemų atsiradimui [13]. Pacientai sergantys keliomis lėtinėmis ligomis ir susiduriantys su polifarmacija, sudaro pažeidžiamą grupę, kuriai dažniausiai kyla vaistų vartojimo problemos, kurias būtina identifikuoti ir kuo greičiau išspręsti [34]. Nustatyta, jog pacientai, sergantys hipertenzija dažnai vartoja kelis skirtingus vaistus ir turi gretutinių ligų, o tai gali sukelti su vaistų vartojimu susijusias problemas. Dažniausiai šios problemos yra susijusios su prasta arterinio kraujo spaudimo kontrole [35]. Pacientai, kurie serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis turi didenę riziką susidurti su vaisto – vaisto sąveika, lyginat su kitomis lėtinėmis ligomis. Galima priežastis yra senyvas amžius, polifarmacija ir kardiologijoje vartojamų vaistų farmakokinetinės ar farmakodinaminės savybės [34].

Anestetikai yra vaistų grupė, kuri dažniausiai sukelia nepageidaujamas vaistų reakcijas. Nepageidaujamos vaistų reakcijos sukelia didelį sergamumą bei mirtingumą, yra atsakingos už apie 6 proc. hospitalizacijos atvejų, mirštamumas nuo nepageidaujamų vaistų reakcijų sudaro 2 proc. ir per metus kainuoja apie 654 milijonų eurų. Jos ne tik daro neigiamą įtaką paciento gyvenimo kokybei bet ir hospitalizavimo trukmei, nepavykus identifikuoti nepageidaujamų reakcijų gali kilti nepageidaujami reiškiniai, kurie turi įtakos paciento sveikatos priežiūros išlaidoms. Dažniausiai naudojamas nepageidaujamų reakcijų apibrėžimas yra reakcija į vaistą, kuris yra kenksmingas, vartojant standartinemėmis dozėmis. Šis apibrėžimas kilo 1972 metais iš PSO pranešimo apie vaistų vartojimo kontrolę. Yra dvi plačiausiai naudojamos nepageidaujamų reakcijų klasifikacijos. A reakcijos yra priklausomos nuo vaisto dozės ir nuspėjamos. B tipo reakcijos yra nuo dozės nepriklausomos ir nenuspėjamos [36].

Farmakodinaminė sąveika yra pakitęs vaisto poveikis, o farmacinė sąveika tai nesuderinamų vaistų sąveika [34].

Žinoma nemažai rizikos veiksnių, kurie didina vaistų vartojimo problemų atsiradimo tikimybę. Tačiau dažnai šiuos rizikos veiksnius, konsultacijos metu, gali pastebėti vaistininkas, todėl naujausiuose sveikatos preižiūros reformose vis daugiau dėmesio skiriama visuomenės vaistinėms, kuriose dirbantys vaistininkai tampa vis svarbesne sveikatos priežiūros dalimi.

Yra nemažai skirtingų vaistų vartojimo klasifikacijų, kurios padeda greitai suskirstyti identifikuotas problemas. Dalis šių klasifikacijų yra naudojamos kai kurių valstybių visuomenės vaistinėse, siekiant greičiau identifikuoti bei spręsti iškylančias su vaistų vartojimu susijusias problemas. Lietuvos visuomenės vaistinėse kol kas nėra naudojama nei viena su vaistų vartojimu problemomis susijusi klasifikacija.

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

2.1. Tyrimo organizavimas

Tyrimo pradžioje buvo atlikta mokslinės literatūros, atitinkančios magistro baigiamojo darbo temą, analizė. Atlikus mokslinių straipsnių analizę, sudarytas tyrimo planas – nustatyti tyrimo tikslai, suformuluoti uždaviniai ir parinkti tiriamųjų kriterijai. Išanalizavus surinktą literatūrą, paruoštas tyrimo instrumentas anoniminė anketa. Surinktų anketų duomenys buvo susisteminti ir interpretuoti.

2.2. Tyrimo eiga

Norint įvertinti vaistų vartojimo problemas Lietuvos visuomenės vaistinėje, atliktas kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa. Siekiant identifikuoti su vaistų vartojimu susijusias problemas, empirinio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo – lapkričio mėn., pateikus reikiamus dokumentus ir prašymą, gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centro leidimas tyrimui atlikti (1 priedas). Taip pat buvo gautas įstaigos, kurioje planuojamas tyrimas, padalinio vadovo pritarimas su parašu tyrimui atlikti. Gavus visus reikalingus sutikimus, pradėtas kiekybinis tyrimas pasirinktoje tirti visuomenės vaistinėje. Surinkus anketas duomenys buvo susisteminti ir išanalizuoti. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 23 (Statistical Package for Social Sciences, 23 versija) programine įranga.

2.3. Tyrimo objektas

Tiriamieji – tinklinės visuomenės vaistinės pacientai, kurie apsilankymo vaistinėje metu įsigijo bent vieną receptinį ar nereceptinį vaistinį preparatą.

2.4. Tyrimo metu taikyti metodai

Teorinis analizės metodas. Išanalizuotos ir aprašytos mokslinės publikacijos bei tyrimai, susiję su magistro baigiamajame darbe nagrinėjama tema. Mokslinės literatūros lietuvių ir anglų kalbomis paieškai naudotos duomenų bazės: ScienceDirect, Google scholar, PubMed.

Empiriniai analizės metodai. Tyrimo metu pirminė informacija buvo renkama kiekybiniu būdu. Tyrimui atlikti buvo taikomas anketinės apklausos metodas. Respondentams buvo išdalintos anoniminės anketos, sudarytos iš 15 klausimų. Popierinės anketos buvo dalinamos vaistinėje jos darbo metu. Respondentų buvo prašoma anketas užpildyti vaistinėje, išimtinais atvejais, norint užtikrinti didesnį respondentų atsakomumą bei sutrumpinti sugaištą laiką vaistinėje, respondentai, jiems patogiu metu, galėjo užpildyti elektroninę anketos versiją, kuri nesiskyrė nuo vaistinėje dalinamos popierinės anketos.

Statistiniai tyrimo metodai. Gautų duomenų analizė buvo atlikta IBM SPSS (angl. Statistical Package for the Social Sciences) programiniu paketu, 23.0 versija. Ši programa buvo pasirinkta, nes ja patogu apdoroti surinktą informaciją ir yra pritaikyta darbui su duomenimis bei jų analize. Statistiniams ryšiams įvertinti buvo naudojamas Pearsono chi kvadrato (χ2_{) kriterijus. Remiantis juo, gauti rezultatai} laikomi statistiškai reikšmingi, kai statistinio reikšmingumo lygmens reikšmė yra p < 0,05. Tuo tarpu jei statistinio reikšmingumo lygmens reikšmė p >0,05 rezultatai laikomi statistiškai nereikšmingais. Taip pat analizuojant rezultatus buvo nustatytas koreliacijos stiprumas (r) ir laisvės laipsniai (df).

2.5. Anketinės apklausos metodo privalumai ir trūkumai

Anketa – tai tyrimo priemonė, susidedanti iš klausimų rinkinio, kurio pagalba siekiama surinkti reikiamą informaciją iš respondento [37].

Anketinės apklausos metodas pasirinktas, kadangi turi nemažai privalumų. Taikant šį metodą galima užtikrinti respondento anonimiškumą, todėl atsakant į pateiktus klausimus žmogus jaučiasi saugiai ir atsako kiek įmanoma sąžiningiau. Taip pat anketos pildymas nesukelia didelių nepatogumų respondentui, išskyrus anketos pildymui skirtą laiką. Be to anketinės apklausos nebrangios, rezultatai gaunami greitai, nesudėtinga rezultatų analizė bei galima apklausti didelį kiekį žmonių.

Siekiant užtikrinti klausimų tinkamumą, prieš pradedant tyrimą, yra atliekama anketos validacija, kurios metu išsiaiškinama ar visi klausimai yra aiškūs ir suprantami vienodai. Taip yra užtikrinamas klausimų aiškumas, bei tikslus ir sąžiningas respondentų atsakymas į juos.

2.6. Tyrimo instrumentas

Išanalizavus mokslinę literatūrą susijusią su baigiamojo darbo tema ir suformulavus darbo tikslą bei uždavinius buvo sudaryta tyrimo anketa, kurią sudaro 15 uždaro tipo klausimų. Anketos pradžioje respondentas yra supažindinamas su anketos pildymo tikslu, jam pateikiama trumpa instrukcija, kaip pildyti anketą, taip pat yra nurodomi tyrimą organizuojantys asmenys į kuriuos galima kreiptis iškilus klausimams ar norint pateikti pasiūlymus.

Pirmoje anketos dalyje respondentas turi atsakyti į sociodemografinius klausimus, tokius kaip lytis, amžius, išsilavinimas. Toliau anketą sudaro klausimai apie vaistinių preparatų vartojimo ypatumus, klausimai apie suteikiamą vaistininko konsultaciją bei apie lėtines ligas ir jų valdymą. Šia anketa siekiama išsiaiškinti respondentų nuomonę apie turimą informaciją dėl paskirto ar įsigyto be recepto vaisto vartojimą ir iškylančias problemas, susijusias su vaistų vartojimu. Anketa pateikiama prieduose (žr. 2 priedą).

2.7. Instrumento validavimas

Tyrimo instrumento validavimas atliktas visuomenės tinklinėje vaistinėjė, Šiaurės pr. 8d, Kaune. Apklausta 15 pacientų. Respondentams pildant anketas žodžiu buvo klausiama apie anketos atsakymų žymėjimo suprantamumą ir klausimų aiškumą.

2.8. Tiriamųjų atranka ir tyrimo imtis

Tyrimas buvo atliekamas 2019.09.01 – 2019.11.30 laikotarpiu, visuomenės tinklinėje vaistinėje Kauno mieste. Lietuvos Statistikos Departamento 2019 metų pradžios duomenimis šio miesto gyventojų skaičius – 286 754 [38]. Tyrime dalyvavę respondentai – visuomenės vaistinės, kur buvo vykdomas tyrimas, pacientai, apsilankę ir įsigiję receptinius ir nereceptinius vaistinius preparatus. Pagrindinis respondentų atrankos kriterijus – bent vieno receptinio ar nereceptinio vaistinio preparato įsigijimas. Siekiant gauti statistiškai reikšmingus rezultatus buvo apskaičiuotas imties dydis, kuris priklauso nuo populiacijos bei paklaidos dydžių.

Tyrimo imtis apskaičiuota naudojant Paniotto formulę.

𝑛 = 1

∆2₊ 1 𝑁 Čia:

n – imties dydis;

∆ – imties paklaidos dydis, kai paklaida ±5 proc. (∆ = 0,05);

N – generalinis visumos dydis.

n=

= =

2.9. Tyrimo kontingentas

Tyrime dalyvavo 394 respondentai. Didžioji dalis respondentų buvo moterys – 59,4 % (N = 234), o likusi dalis 40,6 % buvo vyrai (N = 160). Išsamūs sociodemografiniai respondentų duomenys pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė. Respondentų sociodemografiniai duomenys

Požymis Grupė N % Lytis Moteris 234 59,4 Vyras 160 40,6 Amžius 16 – 25 77 19,6 26 – 35 71 18,0 36 – 45 54 13,7 46 – 55 49 12,4 56 – 65 42 10,7 66 – 75 68 17,3 76 – 85 27 6,9 86 – 95 5 1,3 96 – 100 1 0,3 Išsilavinimas Vidurinis 78 19,8 Profesinis 72 18,3 Aukštasis neuniversitetinis 84 21,3 Aukštasis universitetinis 160 40,6 Lėtinės ligos, kuriomis serga

Širdies ir kraujagyslių sist. ligos 159 60,9

Kvėpavimo sistemos ligos 61 23,4

Kaulų ir sąnarių ligos 65 24,9

Inkstų ir kepenų ligos 27 10,3

Endokrininės sistemos ligos 93 35,6

Virškinimo sistemos ligos 57 21,8

Kitos ligos 11 4,2

Iš viso sergančių 261 66,2

Neserga jokia lėtine liga 133 33,8

respondentų atsakė esantys 76 – 85 metų amžiaus. Mažiausią dalį respondentų sudarė 86 – 95 ir 96 – 100 metų amžiaus žmonės, kurie atitinkamai sudarė 1,3 proc. (n=5) ir 0,3 proc. (n=1).

Gavus rezultatus nustatyta, jog didžioji dalis respondentų turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą (40,6 proc.; n=160). Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad 33,8 proc. (n=133) respondentų neserga jokia lėtine liga, o 66,2 proc. (n=261) apklausoje dalyvavusių žmonių serga bent viena lėtine liga. Didžiausią dalį sergančių lėtinėmis ligomis sudarė sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis (60,9 proc.; n=159), antroje vietoje pagal sergančiųjų skaičių yra endokrininės sistemos ligos, tokios kaip skydliaukės veiklos sutrikimai ir cukrinis diabetas. 4,2 proc. (n=11) respondentų nurodė sergantys kitomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip dermatitas, migrena, venų varikozė ir alergija.

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Duomenys apie vaistinių preparatų vartojimo ypatumus

Tyrimo metu respondentų buvo klausiama kiek skirtingų vaistinių preparatų jie vartoja per parą. Gauti rezultatai parodė, kad bent vieną vaistą vartoja 23,9 proc. (n= 94) respondentų, 23,6 proc. (n= 93) apklaustųjų vartoja 2 skirtingus vaistus, paaiškėjo, kad 3 skirtingus vaistinius preparatus per parą vartoja 16,5 proc. (n=65) respondentų, 9,9 proc. (n=39) apklaustųjų atsakė, kad vartoja 4 skirtingus vaistus ir kad vartoja 5 ir daugiau skirtingų vaistų per parą nurodė 11,4 proc. (n=45) respondentų. 14,7 proc. (n=58) atsakiusiųjų nurodė, kad šiuo metu jokių vaistinių preparatų nevartoja (2 pav.)

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal skirtingų vartojamų vaistų kiekį per parą

23,9% 23,6% 16,5% 9,9% 11,4% 14,7% Vartoju 1 vaistą Vartoju 2 vaistus Vartoju 3 vaistus Vartoju 4 vaistus

Palyginus gautus rezultatus su sociodemografiniais respondentų parametrais paaiškėjo, jog vyresnio amžiaus respondentai per parą vartoja statistiškai reikšmingai daugiau skirtingų vaistinių preparatų, nei jaunesni apklausos dalyviai (χ2_{=318,543, df=80, p<0,001, r=0,163). Rezultatus palyginus} su lytimi ir išsilavinimu statistiškai rekšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

Gauti tyrimo rezultatai nesutampa su 2015 metų Eurostato pateiktais duomenimis. Pagal Eurostato duomenis moterys vartoja daugiau vaistinių preparatų, nei vyrai, tačiau jų nuomone, šie skirtumai gali priklausyti nuo to, kad moterys pagal vidutinę gyvenimo trukmę dažniau sulaukia senyvo amžiaus, todėl ir pastebimas didesnis vaistų vartojimas [39].

Taip pat Amerikoje atlikto tyrimo metu pastebėta, jog 82 proc. amerikiečių vartoja bent vieną vaistą, o 29 proc. penkis ir daugiau skirtingų vaistų [40]. Tuo tarpu šio tyrimo, kuris buvo atliktas Kauno mieste, nustatyta, kad bent vieną vaistą vartoja 23,9 proc., o penkis ir daugiau vaistų vartoja 11,4 proc. respondentų.

Toliau anketoje tyrimo dalyvių buvo klausiama ar jie žino, kam skirti jų vartojami vaistai. Net 73,6 proc. (n=290) respondentų atsakė žinantys, kokiai indikacijai yra vartojami jų vaistai, 19,5 proc. (n=77) apklaustųjų turi nepakankamai informacijos apie tai, todėl atsakė, kad tik iš dalies žino, kam yra skirtas vartojamas vaistas ar vaistai. 2,5 proc. (n=10) tyrimo dalyvių atsakė, kad nežino, kam yra skirti vartojami vaistiniai preparatai, o 4,3 proc. (n=17) apklausoje dalyvavusių žmonių atsakė manantys, kad ši informacija nėra svarbi (3 pav).

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal turimas žinias apie vartojamų vaistų indikacijas

Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad moterys lyginant su vyrais dažniau žino kam yra skirti vartojami vaistiniai preparatai (χ2=52,63, df=3, p<0,001, r=0,287) (3 pav.)

Taip pat nustatyta, kad aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys žmonės statistiškai reikšmingai dažniau žino kam yra skirti jų vartojami vaistai, nei žmonės turintys vidurinį išsilavinimą (χ2_{=35,473, df=9, p=0,00005, r=-0,161).} 73,6% 19,6% 2,5% 4,3% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Taip Iš dalies Ne Manau, kad ši informacija nėra svarbi

Rezultatus lyginant su amžiumi statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,005).

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir turimas žinias apie vartojamų vaistų indikacijas

Atliekamo tyrimo metu apklausoje dalyvavusių žmonių buvo klausiama ar visuomet prieš pradėdami vartoti vaistą, pirmą kartą, perskaitote pakuotės lapelį. Respondentas galėjo atsakyti „Taip“ arba „Ne“. Gavus rezultatus duomenys pasiskirstė panašiai. Visuomet pakuotės lapelį perskaito 50,8 proc. (n=200) apklaustųjų, o 49,2 proc. (n=194) respondentų atsakė, jog ne visuomet prieš pradėdami vartoti vaistą, pirmą kartą, perskaito pakuotės lapelį (5 pav.).

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pakuotės lapelio skaitymą

Išanalizavus tyrimo metu gautus rezultatus nustatyta, jog moterys dažniau nei vyrai, prieš pradėdamos vartoti vaistinį preparatą, pirmą kartą, perskaito pakuotės lapelį (χ2_{=26,776, df=1, p<0.001,} r=0,261). Taip pat pastebėta, jog respondentai turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą statistiškai

86,8% 9,4% 0,9% 2,9% 54,4% 34,4% 5,0% 6,3% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0%

Taip Iš dalies Ne Manau, kad ši

informacija nėra svarbi Ar žinote, kam skirti naudojami vaistai

?

Moterys Vyrai

50,8%

49,2%

Ar visuomet prieš pradėdami vartoti vaistą pirmą kartą perskaitote pakuotės lapelį?

reikšmingai dažniau prieš pradėdami vartoti vaistą, pirmą kartą, perskaito pakuotės lapelį, lyginant su vidurinį išsilavinimą turinčiais žmonėmis (χ2_{=21,486, df=3, p=0,00008, r=-0,194).}

Analizuojant rezultatus statistiškai reikšmingų skirtumų, lyginant su respondentų amžiumi, nebuvo nustatyta (p>0,05).

6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir pakuotės lapelio skaitymą

7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą ir pakuotės lapelio skaitymą

Malaizijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, jog moterys linkusios dažniau perskaityti vaisto pakuotės lapelį, lyginant su vyrais (p=0,001). Taip pat tyrimų metu nustatyta, kad aukštenį išsilavinimą turintys žmonės dažniau perskaito pakuotės lapelio informaciją, nei žemesnį išsilavinimą turintys. Spėjama, kad taip yra todėl, kad aukštesnio išsilavinimo žmonės geriau supranta pateiktą informaciją apie vaistinį preparatą ir yra linkę daugiau sužinoti apie vartojamus vaistus [41]. Šių tyrimų rezultatai sutampa su šiame darbe aprašytais rezultatais dėl pakuotės lapelio informacijos.

61,5% 38,5% 35,0% 65,0% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% Taip Ne

Ar visuomet prieš pradėdami vartoti vaistą pirmą kartą perskaitote pakuotės lapelį?

Moterys Vyrai 63,8% 36,2% 43,6% 56,4% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% Taip Ne

Ar visuomet prieš pradėdami vartoti vaistą pirmą kartą perskaitote pakuotės lapelį?

Kitas anketos klausimas padėjo išsiaiškinti, ar respondentai laikosi gydytojo paskirto vaistų vartojimo režimo. Dauguma respondentų atsakė, kad laikosi gydytojo nurodymų (70,3 proc.; n=277), 10,4 proc. (n=41) tiriamųjų atsakė, kad vaistus vartoja tada, kai prisimena, 15,2 proc. (n=60) respondentų vaistus vartoja savo nuožiūra ir nepaiso gydytojo rekomendacijų. Mažiausia dalis atsakiusiųjų nurodė, kad kai pamiršta vaistus išgerti laiku, prisiminus vartoja net kelias vaistinio preparato dozes iš karto metu (4,1 proc.; n=16) (8 pav.).

8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gydytojo nurodymų laikymąsi

Išanalizavus tyrimo rezultatus pastebėta, kad aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys žmonės dažniau laikosi gydytojo paskirto vaistinių preparatų vartojimo režimo, nei vidurinį išsilavinimą turintys žmonės (χ2_{=23,604, df=12, p=0,023, r=0,061). Lyginant šiuos duomenis su lytimi, statistiškai} reikšmingų rezultatų nenustatyta (p>0,05).

Respondentų buvo prašoma įvertinti kaip dažnai susiduria su nurodytais teiginiais apie vaistinių preparatų vartojimą. Į teiginį kaip dažnai nereceptinius vaistus perkate savo nuožiūra didžiausia dalis (25,1 proc.; n=99) respondentų atsakė „Kartais“, šiek tiek mažiau respondentų pasirinko atsakymą „Dažnai“ (23,1 proc.; n=91), o mažiausias skaičius (10,2 proc.; n=40) respondentų į šį teiginį atsakė „Niekada“.

Pasidomėjus apklausoje dalyvaujančių žmonių, kaip dažnai jie pamiršta laiku vartoti vaistus, daugiausiai apklaustųjų atsakė „Niekada“ (28,4 proc.; n=112), o mažiausia dalis respondentų pasirinko atsakymą „Visada“ (2,0 proc.; n=8).

Trečiuoju teiginiu siekta išsiaiškinti, kaip dažnai respondentai informuoja sveikatos priežiūros specialistą apie vartojamus maisto papildus. Paaiškėjo, kad net 37,3 proc. (n=147) apklausoje dalyvavusių žmonių niekada neinformuoja sveikatos priežiūros specialisto apie vartojamus maisto papildus, 29,9 proc. (n=118) respondentų informuoja tik kartais. Visada apie vartojamus maisto papildus informuoja tik 10,2 proc. (n=40) respondentų (9 pav).

70,3% 10,4%

15,2% 4,1%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

Laikausi gydytojo nurodymų Vartoju tada, kai prisimenu Vartoju savo nuožiūra Jei pamirštu pavartoti vaistus, prisiminus

pavartoju kelias dozes iš karto

9 pav. Respondentų atsakymai apie vaistinių preparatų vartojimą

Išanalizavus rezultatus paaiškėjo, jog turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą statistiškai reikšmingai dažniau nereceptinius vaistinius preparatus perka savo nuožiūra, nesikonsultavę su gydytoju ar vaistininku, lyginant su vidurinį išsilavinimą turinčiais žmonėmis (χ2_{=53,245, df=12, p<0,001,} r=-0,279). Šiuos duomenis palyginus su lytimi statistiškai reikšmingų rezultatų nenustatyta (p>0,05).

Šio tyrimo metu statistiškai reikšmingų rezultatų tarp lyties ir nereceptinių vaistų įsigijimo, nepasitarus su gydytoju ar vaistininku, dažnio nenustatyta. Tačiau Ispanijoje atlikto tyrimo metu pastebėta, jog 16,96 proc. (n=2715) moterų ir 14,46 proc. (n=1469) vyrų nereceptinius vaistus perka savo nuožiūra. Remiantis šiais rezultatais moterys statistiškai reikšmingai dažniau, nei vyrai, perka nereceptinius vaistinius preparatus savo nuožiūra (p<0.05) [41].

Anketoje respondentai turėjo įvertinti pateiktus teiginius, susijusius su vaistinių preparatų vartojimu. Kiekvienam teiginiui reikėjo parinkti respondento nuomone teisingiausią variantą. Paprašius respondentų įvertinti teiginį „Aš gerai suprantu, kiek ilgai man reikės vartoti paskirtą vaistą“ didžioji dalis sutiko su teiginiu (35,8 proc.; n=141), 33,3 proc. (n=131) apklausos dalyvių visiškai sutiko su teiginiu, o 2,5 proc. (n=10) respondentų visiškai nesutiko su pateiktu teiginiu.

Su teiginiu „Laikausi gydytojo paskirtos vaistų vartojimo trukmės” visiškai sutiko 32,2 proc. (n=127) respondentai, sutiko 39,1 proc. (n=154) apklausos dalyvių, o 1,5 proc. (n=6) respondent atsakė visiškai nesilaikantys gydytojo paskirtos vaistų vartojimo trukmės.

Paprašius įvertinti teiginį, susijusį su vaisto formos ir vartojimo būdo priimtinumu, didžioji dalis respondentų (35,3 proc.; n=139) visiškai sutiko, jog vaisto forma ir vartojimo būdas jiems yra priimtinas ir netrukdo tęsti medikamentinio gydymo. Mažiausia dalis apklaustųjų su šiuo teiginius visiškai nesutiko (2,8 proc,; n=11).

20,1% 2 ,0 % 1 0 ,2 % 21,6% 5 ,3 % 7 ,4 % 23,1% 10,2% 15,2% 25,1% 54,1% 29,9% 10,1% 28,4% 37,3% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

Nereceptinius vaistus perkate savo nuožiūra Pamirštate laiku vartoti vaistus Informuojate sveikatos priežiūros specialistą

apie vartojamus maisto papildus

Pagal gautus rezultatus galima pasakyti, kad dauguma respondentų gerai supranta, kiek ilgai jiems reikės vartoti gydytojo paskirtą vaistą ir laikosi gydytojo paskirtos vaistų vartojimo trukmės. Taip pat daugeliui atsakiusiųjų vartojamo vaisto forma ir būdas yra priimtinas, todėl netrukdo tęsti gydymo (10 pav.).

10 pav. Respondentų atsakymai susiję su vaistų vartojimu

Išanalizavus gautus rezultatus nustatyta, kad pacientai, kurie turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą dažniau laikosi gydytojo paskirtos vaistų vartojimo trukmės, nei tie pacientai, kurie turi vidurinį išsilavinimą (χ2_{=23,623, df=12, p=0,023, r=0,071). Taip pat nustatyti statistiškai reikšmingi} skirtumai tarp skirtingo amžiaus žmonių ir gydytojo paskirtos vaistų vartojimo trukmės laikymosi dažnio (χ2_{=91,154, df=64, p=0,015, r=-0,006). Lyginant rezultatus statistiškai reikšmingų skirtumų tarp} lyčių nenustatyta (p>0,05).

Rezultatai parodė, jog moterys, palyginus su vyrais, geriau supranta kiek ilgai joms reikės vartoti gydytojo paskirtą vaistą (χ2_{=10,661, df=4, p=0,031, r=-0,147). Lyginant rezultatus su} išsilavinimu ir amžiumi statistiškai reikšmingų skirtumų nepastebėta (p>0,05).

Tyrimo metu apklausoje dalyvavusių žmonių buvo klausiama iš kur jie gauna informaciją apie vartojamus nereceptinius vaistus (kaip dozuoti, kada tinkamiausia vartoti vaistinius preparatus ir tt.). Atsakydami į šį klausimą respondentai galėjo pažymėti kelis jiems tinkančius atsakymo variantus. Beveik ketvirtadalis (35,8 proc.; n=303) respondentų atsakė, kad dažniausiai informaciją apie nereceptinių vaistų vartojimą gauna iš vaistininko, 25,2 proc. (n=213) atsakiusiųjų teigė, kad

5,3% 6,6% 32,2% 35,3% 33,3% 9,7% 16,2% 39,1% 34,8% 35,8% 25,1% 23,4% 22,9% 20,3% 21,8% 42,1% 35,8% 4,3% 6,9% 6,6% 17,8% 18,0% 1,5% 2,8% 2,5% 0,0% 5,0% 10,0%15,0%20,0%25,0%30,0%35,0%40,0%45,0%

Dažnai pamirštu pavartoti paskirtus vaistus Kartais savo nuožiūra pakeičiu vaisto dozę Laikausi gydytojo paskirtos vaisto vartojimo trukmės Vaisto forma ir vartojimo būdas man priimtinas ir

netrukdo tęsti gydymo

Aš gerai suprantu, kiek ilgai man reikės vartoti paskirtą vaistą

informaciją gauna iš šeimos gydytojo, o mažiausia dalis 5,2 proc. (n=44) respondentų teigė informaciją gaunantys iš kitų šaltinių. Grafiškai rezultatai pavaizduoti 11 paveiksle.

11 pav. Iš kur respondentai gauna informaciją apie vartojamus nereceptinius vaistus Pastaba: respondentai galėjo pasirinkti kelis atsakymo variantus, todėl paveiksle pateikta procentinė suma yra daugiau kaip 100 proc.

Austrijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, jog moterys, lyginant su vyrais, labiau linkusios informacijos, susijusios su sveikata, ieškoti internete (p=0.02) [42].

Anketoje buvo domimasi ar respondentai žino, kad tam tikri maisto produktai gali turėti įtakos kai kurių vaistų poveikiui. Respondentų atsakymai pasiskirstė panašiai, tačiau daugiausiai 40,9 proc. (n=161) apklausoje dalyvavusiųjų, atsakė, kad žino, kad maisto produktai gali turėti įtakos vaistų poveikiui. 32,5 proc. (n=128) respondentų atsakė, kad tik iš dalies žino šią informaciją ir 26,6 proc. (n=105) atsakė, jog nežino, kad maisto produktai gali turėti įtakos vaisto poveikiui (12 pav.).

12 pav. Respondentų informuotumas apie maisto produktų įtaką vaisto poveikiui

41,9% 54,1% 76,9% 30,7% 11,2% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% Iš interneto Iš šeimos gydytojo Iš vaistininko Iš šeimos narių, draugų Iš kitų šaltinių

Kur gaunate informaciją apie vartojamus nereceptinius vaistus?

40.9%

32.5% 26.6%

Ar žinote, kad maisto produktai gali turėti įtakos vaisto poveikiui?

Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog moterys turi daugiau informacijos apie maisto produktų įtaką vaistų poveikiui lyginant su vyrais (χ2_{=22,264, df=2, p=0,00001, r=0,235). Taip pat nustatytą, jog} aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys respondentai turi daugiau žinių, apie galimą maisto produktų įtaką vaistų poveikiui, už vidurinį išsilavinimą turinčius respondentus (χ2_{=19,630, df=6, p=0,003,} r=-0,156). Tarp respondentų amžiaus ir žinių, apie kai kurių maisto produktų įtaką vaistų poveikiui, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05) (13 pav.)

13 pav. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal informuotumą apie maisto produktų įtaką vaisto poveikiui

3.1.1. Vaistų vartojimo problemų identifikavimas ir jų sprendimo būdai

Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 11,4 proc. (n=45) respondentų per parą vartoja penkis ar daugiau skirtingų vaistinių preparatų, o tai reiškia, kad šie žmonės susiduria su polifarmacija. Kaip žinoma polifarmacija siejama su didesne vaistų vartojimo problemų atsiradimo riziką [25]. Norint išspręsti ar sumažinti polifarmacijos problemą, reikėtų peržiūrėti paciento vartojamus vaistinius preparatus ir nuspręsti ar visi jie reikalingi. Jei visi vaistai turi būti vartojami, vaistininkas gali identifikuoti jų tarpusavio sąveikas ir dėl to galinčias kilti problemas.

Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad 19,6 proc. (n=77) respondentų tik iš dalies žino kam skirti vartojami vaistai, o 2,5 proc. (n=10) iš viso nežino kam yra skirti jų vartojami vaistai. Tai rodo, kad daliai apklausoje dalyvavusių žmonių trūksta informacijos apie vaistus. Šią informaciją pacientui turėtų suteikti gydytojas arba vaistininkas, dėl to žmonės būtų labiau informuoti ir galimai sumažėtų su vaistų vartojimu susijusių problemų. Taip pat ši informuotumo stokos problema nebūtų aktuali, jei respondentai prieš pradėdami vartoti vaistinį preparatą, pirmą kartą, visuomet perskaitytų pakuotės lapelį. Buvo nustatyta, jog net 49,2 proc. (n=194) respondentų to nedaro arba tai daro ne visuomet. Šią

50,0% 29,9% 20,1% 27,5% 36,2% 36,3% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0%

Taip Iš dalies Ne

Ar žinote, kad maisto produktai gali turėti įtakos vaisto poveikiui?

problemą galėtų išspręsti vaistininkas. Problemos sprendimo būdas: prieš išduodant ir parduodant receptinius ir nereceptinius vaistinius preparatus pacientą visuomet, jam suprantamai ir aiškiai, informuoti, kam skirtas vaistas.

Nustatyta, kad 15,2 proc. (n=60) respondentų vartoja vaistinius preparatus savo nuožiūra, taip pat 20,1 proc. (n=79) ir 21,6 proc. (n=85) respondentų atsakė, jog nereceptinius vaistinius preparatus, atitinkamai visuomet ir labai dažnai, perka nepasitarę su gydytoju ar vaistininku. 6,6 proc. (n=26) ir 16.2 proc. (n=64) respondentų atitinkamai visiškai sutinka ir sutinka su teiginiu „Kartais savo nuožiūra pakeičiu vaisto dozę”. Gautus rezultatus galima identifikuoti kaip savigydą, kuri neretai sukelia vaistų vartojimo problemas. Problemos sprendimo būdas: pastebėjus, jog vaistinėje žmogus renkasi nereceptinius vaistinius preparatus visuomet jam patarti bei padėti išsirinkti jo atvejui saugiausią, efektyviausią bei geriausios kainos preparatą. Pacientams, kurie savo nuožiūra pakeičia vaisto dozę reikėtų suprantamai paaiškinti apie galimą neigiamą poveikį pavartojus per didelę ar per mažą vaistinio preparato dozę. Informuoti, kad dozuojant vaistą pagal rekomendacijas yra pasiekiamas terapinis poveikis ir gaunama saugi vaisto dozė.

Nustatyta, jog 4,1 proc. (n=16) apklausoje dalyvavusių žmonių pamiršę pavartoti vaistą, prisiminus pavartoja kelias vaisto dozes iš karto, tai galima identifikuoti kaip per didelės vaisto dozės problemą. Problemos sprendimo būdas: vaistininkas turi suprantamai paaiškinti pacientui, kad pamiršus pavartoti vaistą negalima vartoti kelių dozių vienu metu. Gydymo efektyvumas taip nepadidėja, tačiau galimas vaisto perdozavimas.

Taip pat nustatyta, jog tik 28,4 proc. (n=112) respondentų niekuomet nėra pamiršę laiku pavartoti vaisto, visi kiti respondentai kartais, dažnai, labai dažnai arba nuolatos pamiršta laiku pavartoti vaistinius preparatus. Tai galima identifikuoti kaip per retą vaistų dozavimo problemą, kadangi respondentai praleidžia vaisto dozę. Problemos sprendimo būdas: vaistininkas turi suprantamai pacientui suteikti informaciją apie tinkamo vaistų vartojimo svarbą.

Nustatyta, kad 37,3 proc. (n=147) apklausoje dalyvavusių žmonių, niekada neinformuoja sveikatos priežiūros specialisto apie vartojamus maisto papildus. Galima numanyti, kad tai yra informacijos trūkumas, kadangi maisto papildai taip pat gali keisti kai kurių vaistinių preparatų poveikį ir taip sukelti vaistų vartojimo problemas. Taigi 37,3 proc. (n=147) respondentų gali kilti vaisto – maisto sąveika, kuri priskiriama prie vaistų vartojimo problemų. Problemos sprendimo būdas: išduodant ar parduodant vaistinį preparatą pacientui visuomet jį informuoti apie galimas vaisto sąveikas su maisto produktais ir maisto papildus, kurių reikėtų vengti vartojant vaistą.

informuoti pacientą, kad gydymo efektyvumui yra svarbi vaistų vartojimo trukmė, todėl jos būtina laikytis.

Identifikuota netinkamos vaisto formos problema. 2,8 proc. (n=11) respondentų su teiginiu „Vaisto forma ir vartojimo būdas man priimtinas ir netrukdo tęsti gydymo” visiškai nesutiko, o 6,9 proc. (n=27) apklaustųjų su teiginiu nesutiko. Tai rodo, kad vaistinio preparato vaisto forma respondentams parinkta netinkamai, neatsižvelgiant į jų būklę bei poreikius. Problemos sprendimo būdas: jeigu įmanoma, pakeisti vaistinio preparato formą į tokią, kuri būtų patogi vartoti pacientui. Jeigu tokios galimybės nėra, informuoti pacientą apie pasėkmes, kurios gali kilti dėl vaistų nevartojimo.

Tyrimo metu identifikuotos aštuonios skirtingos vaistų vartojimo problemos, tačiau didžiają dalį jų būtų galima išspręsti vaistininko praktikoje, visuomenės vaistinėje.

3.2. Duomenys apie vaistininko konsultaciją

Anketoje respondentai turėjo įvertinti kaip dažnai susiduria su nurodytais teiginiais susijusiais su vaistininko konsultaciją. 36,8 proc. (n=145) respondentų atsakė, kad vaistininkas labai dažnai padeda išsirinkti tinkamiausią nereceptinį vaistą, 29,2 proc. (n=115) teigė, kad vaistininkas visada padeda išsirinkti tinkamiausią nereceptinį vaistą ir tik 1,8 proc. (n=7) respondentų atsakė, kad vaistininkas niekada nepadeda išsirinkti jiems tinkamiausio nereceptinio vaisto.

Pasiteiravus kaip dažnai vaistininkas informuoja respondentus apie galimas vaistų tarpusavio sąveikas didžioji dalis 35,5 proc. (n=140) apklausoje dalyvavusių žmonių atsakė „Kartais“, 7,4 proc. (n=29) respondentų atsakė „Visada“, panašus kiekis atsakiusiųjų pasirinko atsakymą „Labai dažnai“ (7,9 proc.; n=31), o kad vaistininkas niekada neinformuoja apie galimas vaistų sąveikas atsakė net 29,7 proc. (n=117) respondentų.

Taip pat respondentų buvo klausiama kaip dažnai vaistininkas informuoja apie galimas nepageidaujamas reakcijas į vaistą. 33,5 proc. (n=132) respondentų atsakė, kad vaistininkas šią informaciją suteikia tik kartais. 11,9 proc. (n=47) apklaustųjų pasirinko atsakymą „Labai dažnai”, kad vaistininkas visuomet informuoja atsakė vos 8,4 proc. (n=33) atsakiusiųjų ir 21,6 proc. (n=85) respondentų atsakė, kad vaistinikas niekada jų neinformuoja apie galimas nepageidaujamas reakcijas į vaistą.