Dažniausiai pasitaikančios alpakų reprodukcinės problemos The most common reproductive problems of alpacas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Lina Maldžiūtė

Dažniausiai pasitaikančios alpakų reprodukcinės

problemos

The most common reproductive problems of alpacas

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: vet. gydytoja Jurgita Autukaitė

2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Dažniausiai pasitaikančios alpakų reprodukcinės problemos“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.2.1 Alpakų reprodukcijos organai ... 9

1.2.2 Veisimo amžius ... 11

1.2.3 Lytinis ciklas ir apvaisinimas ... 11

1.3 Reprodukcinės problemos ... 12

1.3.1 Genetiniai, anatominiai, fiziologiniai pakitimai ... 13

1.3.2 Infekcinės priežastys... 13

1.3.3 Apsunkintas atvedimas ir abortas ... 14

1.3.4 Kiti veiksniai ... 15

1.4 Mityba, laikymo sąlygos, šėrimas ... 15

1.5 Sezoniškumas ... 16

2 TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 17

2.1 Tyrimo atlikimo vieta, objektai ... 17

2.2 Tyrimo metodai ... 17 3 TYRIMO REZULTATAI... 18 4 REZULTATŲ APTARIMAS ... 26 IŠVADOS ... 28 PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS ... 29 PADĖKA ... 30 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 31 PRIEDAI ... 34

4

SANTRAUKA

Dažniausiai pasitaikančios alpakų reprodukcinės problemos

Lina Maldžiūtė Magistro baigiamasis darbas

Alpakoms sparčiai populiarėjant Lietuvoje yra aktualus sėkmingas alpakų kergimas, apsivaisinimas bei reprodukcijos problemos, kurios yra susijusios su šių gyvūnų fiziologija, ilgu gestaciniu periodu.

Darbe buvo nagrinėjama nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d. pasitaikiusios alpakų reprodukcinės problemos, dėl kurių buvo kreipiamasi į LSMU Stambiųjų gyvūnų kliniką. Tyrimo metu diagnozuojant reprodukcines problemas buvo remiamasi anamneze, klinikiniais tyrimais, bei specialiaisiais tyrimais, dažniausiai – ultragarsiniu ir bakteriologiniu.

Tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai pasitaikantys alpakų reprodukciniai sutrikimai yra: neapsivaisinimas - 53,85 proc., genetiniai sutrikimai - 19,23 proc., distokijos - 15,39 proc., priešlaikinis atvedimas - 11,54 proc.

Neapsivaisinimas sukeltas endometrito sudarė - 38,46 proc., metrito - 3,85 proc., streso - 11,54 proc. Iš neapsivaisinusių patelių, kurioms buvo diagnozuotas endometritas buvo išskirtos 37 mikroorganizmų rūšys, iš kurių daugiausia buvo Bacillus cereus (13,51 proc.) ir Staphylococcus spp. (13,51 proc.). Dažniausiai alpakų reprodukciniai sutrikimai pasireiškė rudens sezono metu (42,32 proc.), rugsėjo mėnesį (23,08 proc.).

Reprodukcinės problemos pasireiškė alpakoms, kurios buvo 4 metų amžiaus (53,61 proc.) ir buvo šeriamos specializuotu pašaru (84,61 proc.).

Raktažodžiai: alpaka, reprodukcinės problemos, endometritas, metritas, distokijos, stresas, priešlaikinis atvedimas, genetiniai sutrikimai, abortas, sezonas, amžius, šėrimas.

5

SUMMARY

The most common reproductive problems of alpacas

Lina Maldžiūtė Master‘s Thesis

Alpaca‘s rapidly increasing popularity in Lithuania are relevantfor successful alpaca mating, fertility and reproductive problems, which are related to the physiology of these animals, the long gestation period.

In Master‘s Thesis were examined the most common reproductive problems of alpacas, which were notified of LSMU Large animal clinic from 2015 February 1 to 2016 November 1. During the investigation the diagnosis of reproductive problems, were based on medical history, clinical examination, special investigations, usually - ultrasound and bacteriological examination.

The study found, that the most common reproductive problems of alpacas are: infertility 53.85%, genetic disorders 19.23%, dystocia 15.39% and premature fetch constitute 11.54%.

Infertility caused by endometritis consists of 38.46 %, metritis 3.85 %, stress 11.54%. The infertile females who have been diagnosed with endometritis isolated 37 microorganisms, most of which was Bacillus cereus 13.51% and Staphylococcus spp. 13.51%. Mostly alpaca‘s reproductive disorders occurred in the autumn season 42.32%, 23.08 % in September.

Reproductive problems commonly occurred for alpacas, which was 4 years old 53,61% and which were fed a specialized diet 84.61%.

Keywords:alpaca, reproductive problems, endometritis, metritis, distocia, stress, premature birth, genetic disorders, abortion, season, age, feeding.

6

SANTRUMPOS

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. M – metai. Ml – mililitras. Mm – milimetras. Ng – nanogramas. Proc. – procentai. Spp. – gentis. Val. – valandos.

7

ĮVADAS

Kupranugarinių šeimai priklausančios alpakos yra paplitusios visame pasaulyje. Šie nuostabūs gyvūnai vis labiau ir sparčiau populiarėja ir Lietuvoje. Pirmosios alpakos į Lietuvą yra atvežtos 2011 m. Alpakos reprodukcijos efektyvumu nepasižymintys gyvūnai dėl gana ilgo gestacijos periodo, todėl yra labai svarbus tinkamas patelių kergimas, kad būtų išsaugotas reprodukcinis efektyvumas ir būtų vykdomas sėkmingas bandos didinimas. Kupranugarinių šeimos atstovų jauniklių atsivedimai natūraliose bandose retai siekia 40 proc., tuo tarpu auginamose bandose 70 proc. (3,6). Alpakų nevaisingumas siekia 30 – 50 proc., iš jų 10 proc. sudaro abortai, daugeliu atveju priežastys lieka nenustatytos, idiopatinės kilmės (21).

Užsienio šalių mokslininkai yra labiau linkę studijuoti alpakų vilnos kokybę ir su tuo susijusius genetinius parametrus. Alpakų reprodukciniai sutrikimai yra dažna problema alpakų bandose, nors mokslininkų mažai tyrinėjama.

Pastaraisiais metais alpakoms sparčiai populiarėjant Lietuvoje susiduriama su įvairiomis ligomis, taip pat ir reprodukcinėmis problemomis. Mūsų šalies alpakų augintojai susiduria su tokiomis problemomis kaip patelių neapsivaisinimas, priešlaikinis atvedimas, abortai, atvestų jauniklių paveldėtos ligos, apsigimimai.

Lietuvoje iki šiol nebuvo atlikta jokių tyrimų, analizių ar mokslinių darbų susijusių su alpakomis ir su alpakų reprodukcinės sistemos sutrikimais.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenis nuo 2015 m. vasario 01 d. iki 2016 m. lapkričio 01 d. Lietuvoje buvo deklaruotos 255 alpakos, pas 23 laikytojus, 18 rajonų. Šiuo metu, Lietuvoje, 2016 m. lapkričio 23 d. duomenimis, yra deklaruota 197 alpakos, pas 19 laikytojų, 15 Lietuvos rajonų. Šie duomenys gali skirtis nuo realaus ir tikslaus alpakų skaičiaus Lietuvoje, nes nevisi augintojai deklaruoja auginamus gyvūnus.

Darbo tikslas: Nustatyti dažniausiai pasitaikančias alpakų reprodukcines problemas.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti ir apibendrinti mokslinę literatūrą apie dažniausiai pasitaikančias alpakų reprodukcines problemas.

8 3. Nustatyti dažniausiai pasitaikančias alpakų reprodukcines problemas.

4. Nustatyti ir palyginti reprodukcinių problemų pasireiškimo sezoniškumą, amžiaus, laikymo sąlygų, bei šėrimo įtaką.

9

1 LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Alpakų kilmė

Alpaka – kupranugarinių (lot. Camelidae) šeimos porakanopis žinduolis. Šiai šeimai priklauso vienakupriai ir dvikupriai kupranugariai, guanakai, lamos ir vikunos (13). Alpakos yra kilusios iš Pietų Amerikos, paplitusios Ekvadoro, Peru, Čilės, Šiaurės Bolivijos, Andų kalnuose. Pastaruoju metu yra išplitusios Šiaurės Amerikoje, Europoje bei Australijoje (11,13,20). Alpakų yra dvi veislės: Suri (sudaro 10 proc.) ir Huacaya (sudaro 90 proc.), alpakos yra išveistos iš vikunų ir vadinamos lot.

Vicugna pacos (13,18,20). Alpakų gyvenimo trukmė siekia 15 – 20 metų, o svoris 50 – 70 kilogramų

(1,13).

1.2 Reprodukcijos fiziologija

1.2.1 Alpakų reprodukcijos organai

Alpakų reprodukcijos sistemą sudaro išoriniai ir vidiniai lytiniai organai (1 pav.).

Išorinius lytinius organus sudaro: vulva ir klitoris. Vulva yra maža, nuo 2,5 iki 3 cm, gerai apibrėžta išorinių lytinių lūpų, gali gulėti šiek tiek pasvirusi į vertikalią padėtį, maždaug 4–6 cm nuo pilvo ir išangės (2,25). Nepaisant pokyčių vykstančių kiaušidėse ar seksualinio imlumo, vulva lieka beveik nepakitusi (2).

Vidinius lytinius organus sudaro: prieangis, makštis, gimdos kaklelis, gimda, kiaušintakiai, kiaušidės. Prieangis yra maždaug 15 – 18 cm ilgio (2). Makštis yra 13,4 – 16 cm ilgio ir 3,4 ± 0,7 cm skersmens (2,4,25). Gimdos kaklelis yra sudarytas iš skaidulinės kremzlės, kuri yra spiralės formos su keteromis ir sudaro tris linkius (apsisukimus) išilgai gimdos kaklelio - tai vadinama gimdos kaklelio žiedais (2,13,25). Padidėjus progesterono kiekiui ant gimdos kaklelio atsiranda raukšlės. Gimdos kaklelis yra nuo 2 iki 5 cm ilgio ir nuo 2 iki 4 cm skersmens, yra du arba trys gimdos kaklelio žiedai, sudarantys spiralės formos raukšlę, su dviem arba trimis linkiais, kurie sudaro dviejų arba trijų žiedų vaizdą (2,13,25) (2 pav.). Alpakų gimda yra vamzdžio formos, vingiuota, gana tvirta ir ilga 20,4 ± 4,2 cm (2). Gimda yra dviragė ir primena raidę “Y”, gimdos kūnas yra trumpas 3 – 3,5 cm, ir beveik tokio pačio skersmens (2,13,25). Gimdos ragai yra tiesūs.Gimdos tonusas atsiranda ir pasiekia maksimumą estrogeniniame etape. Gimda tampa raukšlėta kai yra pastovi progesterono koncentracija (2). Kairysis gimdos ragas yra didesnis už dešinįjį (2). Kiaušintakių gaureliai yra dalinai sudaryti iš žiedinių lygiųjų

10 raumenų (2). Alpakų kiaušidės yra rutuliškos formos 1,3-1,9 × 0,9-1,3 × 0,9-1,3 cm dydžio, bet jų dydis gali kisti priklausomai nuo fiziologinių pakitimų organizme (2,13,25). Kiaušidės viršūnės forma yra didelė, apskrita, kuri pereina, liečiasi su piltuvėlio kraštais ir kiaušintakiu (1,2,13). Vienos kiaušidės svoris gali siekti nuo 1,9 iki 2,4 g (2). Ant suaugusių patelių kiaušidžių paviršiaus galima pastebėti daug įvairaus nuo 2 iki 5 mm dydžio folikulų, kurie ovuliuoja (2,13).

1 pav. Alpakų reprodukcijos organai (2). 2 pav. Gimda (2).

A – gimdos ragas, B – kairės pusės kiaušidė, A – gimdos kūnas,

C – skliautas, B – gimdos kūnas ir spiraliniai žiedai. D – šlapimo pūslė,

E – makštis, F – makšties prieangio sfinkteris, G – šlaplės anga, H – vulvos lūpos, I – klitoris.

11 1.2.2 Veisimo amžius

Alpakos yra nesezoniniai, poliestriniai gyvūnai (1,2,13,25). Brendimas, ovuliacija bei poravimosi veiksmai pastebimi patelėms, kurios yra 12 mėnesių amžiaus ir sveria apie 33 kg (t.y. pasiekusios 60 proc. kūno masės) (1,2,13,25). Patelės pilnai lytiškai subręsta sulaukusios 24 mėnesių amžiaus (1,2,13,25). Daugelis augintojų alpakas pradeda kergti per anksti, 15 – 18 mėnesių amžiaus (25). Alpakos gali poruotis ištisus metus (13,25). Labai svarbu yra atsižvelgti į alpakų amžių.Veisiamos patelės turi būti pilnai lytiškai subrendusios. Tai turi įtakos reprodukcijai bei gali sukelti įvairias patologijas. Pilnai nesubrendusių patelių apvaisinimas gali baigtis ankstyvąja embriono mirtimi, komplikacijomis po atvedimo, tai turi didelės įtakos jauniklių sveikatingumui (2). Reikėtų atsargiai poruoti senesnio amžiaus pateles, nes didėjant amžiui ir vadų skaičiui, alpakų vaisingumas mažėja (2). Alpakų vaisingumas sumažėja sulaukus 10 metų, dėl gimdos degeneracinių pokyčių (2).

1.2.3 Lytinis ciklas ir apvaisinimas

Kupranugarinių šeimos patelių kiaušidžių folikulų augimo bangos yra sukeliamos liuteinizuojančio hormono ir ovuliatoriaus, todėl alpakų patelės neturi reguliaraus rujos ciklo, lyginant su kitomis gyvūnų patelėmis, kurioms būdinga spontaninė ovuliacija (13,25). Norint apvaisinti patelę reikia paskatinti LH bangą ir sukelti folikulų ovuliaciją, tai nutinka kai patelė yra laikoma kartu su patinu (1,2,25). Jeigu patelė atsigula, prisileidžia patiną, tikėtina, kad ovuliacija pasireikš per 24 – 48val., po kopuliacijos (1,2,25).

Apie 80 proc. alpakų patelių apsivaisina natūraliu būdu (1,3,13). Alpakų folikulų augimo fazė trunka 3 – 9dienas, bręndimo fazė – 2 – 8 dienas, folikulai pasiekia 7 – 12 mm skersmens dydį, sekanti regresijos fazė trunka 3 – 8 dienas (25) (3pav.). Folikulai kurie yra didesni nei 12 mm skersmens ir išsilaiko daugiau nei 25 dienas yra laikomi – cistomis (25).

12 Po ovuliacijos, folikulas formuoja geltonkūnį. Progesterono koncentracija kraujyje padidėja 3 – 4 dieną po susikergimo (> 0,2 ng/ml), 6 – 7 dieną progesterono koncentracija sparčiai didėja ir viršūnę pasiekia 8 – 10 dieną po kopuliacijos (1,13). Jei patelė neapsivaisina, 10 – 12 dieną po sukergimo, progesterono koncentracija krenta atgal į pradinę, bazinę normą (<0,2 ng/ ml) (1,13) (4 pav.).

4pav. Alpakų progesterono koncentracija kraujo serume

(http://www.alpacasnz.co.nz/articles-progesterone.htm priega per internetą 2016 – 05 – 16).

98 proc. alpakų embrionų implantuojasi endometriumo kairiajame gimdos rage, tai sukelia asimetriją tarp kairiojo ir dešiniojo gimdos rago (1,4,5,25). Viso alpakingumo metu išlieka geltonasis kūnas (1,4,5).

Kupranugarinių placenta yra difuzinė, epiteliochorinė (1,2). Savo sandara placenta yra labai panaši į kumelės bei paršavedės placentą (1,2). Alpakų gestacijos periodas trunka 335 – 360 dienų (11,5 mėnesių) ir yra vienas iš ilgiausiai trunkančių vaikingumų auginamų guvūnų tarpe (2,13,26).

1.3 Reprodukcinės problemos

Alpakų reprodukcinės problemos yra neapsivaisinimas – 75,6 proc., ankstyvojo neštumo metu kylantys sutrikimai – 18,3 proc., anatominiai pakitimai – 4,9 proc., elgesio sutrikimai – 2,4 proc. (6).

Alpakų nevaisingumo priežastys gali būti suskirstytos į keturias grupes: 1. Genetiniai, anatominiai, fiziologiniai pakitimai.

2. Infekcinės ligos.

3. Apsunkintas atvedimas (distokijos). 4. Kiti veiksniai.

13 1.3.1 Genetiniai, anatominiai, fiziologiniai pakitimai

Anatominiai, genetiniai bei fiziologiniai pakitimai aptinkami klinikinio tyrimo metu, atliekant įvairias procedūras bei manipuliacijas, tokias kaip echoskopija, rektinis, akušerinis – ginekologinis tyrimas. Alpakoms nustatomi tokie pakitimai kaip: kiaušidžių hipoplazija, disgenezė, segmentinė aplazija, makšties ar gimdos kaklelio aplazija, vienaragė gimda, gaurelių hipoplazija, nuolatinė mergystės plėvė ar jos perforacija, biseksualumas, pseudohermafroditizmas (2,21,22,23,25). Gali būti nustatytas sutrikęs Miūlerio kanalų vystymasis, kuris sukelia anomaliją – dvigubą gimdos kaklelį (2,22,25). Patelių neapsivaisinimo priežastimi gali tapti susiformavusios folikulinės cistos, sutrikęs folikulų vystymasis (24,25). Alpakoms nustatomos intrauterinės bei periuterinės sąaugos.

Genetiniai veiksniai, kurie susiję su chromosomų sutrikimais galimi ir alpakų tarpe. Minutinės chromosomos sindromas, kuris sąlygoja alpakų nevaisingumą. Šis sindromas mejozės ir interfazės metu sukelia branduolio transkripcijos pakitimus (17,22). X chromosomos monosomija ir trisomija sukelia lytinių liaukų displaziją, disgenezę, kiaušidžių hipoplaziją ir sutrikdo normalų lytinį brendimą, ko pasekoje alpakos tampa steriliomis (17,22,25). Lyties chromosomų chimerizmas yra susijęs su heteroseksualių gyvūnų giminingu poravimusi (17,22,25). Alpakoms priešingai nei galvijams ar avims lyties chromosomų chimerizmas nevaisingumo nesukelia, bet sutrinka reprodukcinės funkcijos, vystosi kiaušidžių hipoplazija (17,22,25).

1.3.2 Infekcinės priežastys

Viena dažniausių priežasčių, kuri sukelia alpakų nevaisingumą – endometritas ir metritas (6). Infekcija į gimdą patenka nuo genitalijų, dėl prastų zoohigieninių sąlygų, netaisyklingo ir agresyvaus veisimo (3,15). Įmanomas infekcijos įnešimas kergimo metu iš patino. Didesnė infekcijos rizika kyla po atvedimo, ypatingai tais atvejais, kai yra apsunkintas vaikavimasis (netaisyklinga vaisiaus padėtis, ilgai trunkantis vaikavimasis, antisanitarinės ginekologinės manipuliacijos, jatrogeninės klaidos, retesniais atvejais placentos užsilaikymas) (3,15). Laiku negydomas vaginitas gali sukelti gimdos kaklelio uždegimą, kadangi sudaromos palankios sąlygos mikroorganizmams plisti ir daugintis (3).

Kupranugarinių šeimos atstovams būdingas kiaušidžių hidrobursitas. Kiaušidžių hidrobursito atveju galima ankstyvoji embriono žūtis, abortas, pūlingas endometritas, uždara piometra, kiaušintakių disfunkcija (15).

14 1.3.2.1 Mikroorganizmai sukeliantys reprodukcijos sutrikimus

Norint tiksliai nustatyti užsikrėtimo bei nevaisingumo priežastis reikėtų atlikti citologinius, bakteriologinius tyrimus ar biopsiją. Įvairius reprodukcinės sistemos sutrikimus gali sukelti:

Ureaplasma spp., Mycoplasma spp., Trichomonas spp., Campylobacter spp., taip pat įvairūs grybeliai

(3,15,16). Atliekant tyrimus ir nustatinėjant mikroorganizmų rūšį, svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi mikroorganizmai yra patogeniniai, kai kurie iš jų yra natūrali gimdos mikroflora. Išskiriamos kelios mikroorganizmų rūšys, kurios esant palankioms sąlygoms gali tapti patogeniniais (16).

Alpakoms, kaip galvijams ir kumelėms, sergančioms endometritu, bakterijos išskiriamos iš pūlingų išskyrų yra panašios. Escherichia coli, Streptococcus zooepidemicus, Streptococcus pyogenes, beta – hemoliziniai streptokokai, Enterococcus spp., koaguliazei neigiami stafilokokai, Proteus spp.,

Enterobacter aerogenes, Klebsiella pneumoniae ir Arcanobacter pyogenes (3,16,27,29). Pseudomonas aeruginosa, Aeromonas hydrophila, Trypansoma evansii, Trichomonas fetus, Chlamydophila abortus, Corynebacteriumspp. buvo išskirtos iš negalinčių susikergti alpakų patelių, todėl galima teigti, kad tai

susiję su lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis, kurios sukelia nevaisingumą ir abortą (3,15,16,29). Taip pat iš endometritu sergančių alpakų buvo išskirta Aspergillus spp. ir Mucor spp. (3). Negydomas gimdos uždegimas, gali sukelti salpingitą (kiaušintakių uždegimą), kuris sukelia negrįžtamus pokyčius organizme bei nevaisingumą (3). Listeria monocytogenes sukelia placentitą bei endometritą, kuris dažniausiai pasireiškia pavasarį, tai susiję su blogos kokybės pašarais (7,9). Encephalitozoon cuniculi taip pat sukelia placentitą, priešlaikinį atsivedimą, bei perinatalines mirtis (10). Chlamydophila

abortus, kuri avims bei ožkoms sukelia 63 proc. abortų, 30 – 40 proc. alpakų sukelia kiaušidžių

hidrobursitą (15).

Laiku pastebėjus infekcinius susirgimus ir taikant tinkamą gydymą, 30 – 60 proc. alpakų vėl gali būti kergiamos ir susilaukti palikuonių (3). Pateles rekomenduojama pradėti kergti po gydymo praėjus 2 – 4 savaitėms, nes kergimo metu kyla rizika pakartotiniam užsikrėtimui (3).

1.3.3 Apsunkintas atvedimas ir abortas

Alpakoms kaip ir kitoms patelėms abortų priežastimi gali būti Brucella abortus, Brucella

melitensis, placentitas, endometritas, toksoplazmozė, kurpranugarių raupai, Kū – karštinė,

tripanosomos, leptospirozė, chlamidijozė, sarkocistų sukeltas eozinofilinis miozitas, Streptococcus

sanguis tipas 1, Arcanobacter pyogenes (3,9,15). Listeria monocytogenes abortą sukelia gestacijos

15 priežastimi (8,9). Campylobacter fetus porūšis venerealis – sukelia 6,25 proc. abortų 2 – 4 vaikingumo savaitėje (9,27).

Labai retais atvejais alpakoms nustatomi dvyniai. Esant dvyniams alpakoms pasireiškia ankstyvieji abortai per pirmąsias 35 dienas (45 – 58 proc.), vėlyvesni abortai įvyksta dėl placentos nepakankamumo (19). Manoma, kad alpakoms kaip ir kumelėms, placentos nepakankamumas atsiranda dėl gaurelių hipoplazijos, kurią įtakoja dvynių atsiradimas (21).

Distokijos alpakoms pasitaiko dėl gimdos nepaslankumo, plyšimo, nepilnai atsidariusio gimdos kaklelio, anatominių – fiziologinių pakitimų (14). Daugelis abortų yra idiopatinės kilmės (21).

1.3.4 Kiti veiksniai

Reprodukcijos sutrikimus taip pat gali sukelti įvairūs veiksniai: patirtos traumos, sužeidimai, sumušimai, jatrogeninės ligos, sukeltos įvairių manipuliacijų metu, stresas (šilumos, šalčio), įvairūs aplinkos veiksniai (žmonės, klimatinės sąlygos, pergrupavimas, netinkamas sugrupavimas ir t.t.), giminingas veisimas, parazitiniai susirgimai ir kitos laiku negydomos ligos (14).

1.4 Mityba, laikymo sąlygos, šėrimas

Alpakų mityba kaip ir kitų rūšių gyvūnams yra svarbus aspektas. Siekiant efektyvios reprodukcijos reikalinga subalansuota ir pilnavertė mityba. Blogos kokybės, nesubalansuotas pašaras sutrikdo fiziologinę būklę, hormonų veiklą, folikulų ir geltonojo kūno funkciją, susilpnėja imunitetas bei imuninis atsakas, sumažėja progesterono kiekis kraujyje (2,6,13). Didelę įtaką turi laikymo, klimatinės sąlygos bei pašaro prieinamumas (6). Pietų Amerikoje auginamos alpakos ne visuomet turi pakankamai pašaro bei tinkamas laikymo sąlygas. Jauniklių mirtingumas siekia 30 proc., o apsivaisinimas 40 – 60 proc. (6). Šiaurės Amerikoje auginamos alpakos dažniausiai yra nutukusios (6). Nutukimas sąlygoja įvairius sveikatos sutrikimus, mažina jauniklio gyvybingumą ir sukelia atsivedimo komplikacijas (6).

Alpakoms kaip ir kitų rūšių patelėms gestacijos periode yra svarbi subalansuota mityba, praturtinta mikroelementais – variu, selenu, cinku bei vitaminais A, D, E (2,6). Esant nepilnavertei mitybai, bei trūkstant mikroelementų bei vitaminų sutrinka reprodukcinės funkcijos. Alpakų patelės turi būti šeriamos specializuotu alpakoms skirtu pašaru, per dieną užtenka duoti 200 – 400 g pašaro bei smulkaus geros kokybės šieno.

16 Alpakas baltymingais pašarais reikėtų šerti atsargiai. Fiziologiškai jos turi aukštesnį šlapalo kiekį kraujyje (BUN), per didelis kiekis baltymų gali sukelti sveikatos problemas (6). Kol kas šis mechanizmas dar nėra mokslininkų pilnai išanalizuotas (6). Blogos laikymo sąlygos bei nepilnavertė mityba gali sukelti embrionų žūtį, sumažinti imuninį atsaką, sukelti placentos užsilaikymą, kiaušidžių cistas, metritą, atvedimo komplikacijas (2,6,12).

1.5 Sezoniškumas

Natūraliai alpakos gyvena atšiauriuose Andų kalnų aukštumose. Alpakų poravimosi metas yra per šiltus ir lietingus mėnesius t.y. nuo lapkričio iki balandžio mėnesio, kai natūraliai padaugėja pašaro (1,2,13). Alpakos, laikomos švelnesnėse klimatinėse sąlygose ir aprūpintos pašaru ištisus metus, gali daugintis bet kada, ir atvesti palikuonius bet kuriuo metų laiku (1,2,13). Alpakos yra laikomos nesezoninio dauginimosi gyvūnais. Sezoniškumas gali atsirasti pasikeitus auginimo, klimatinėms sąlygoms,esant nepilnavertei mitybai, patiriant stresą (1,2,5).

17

2 TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1 Tyrimo atlikimo vieta, objektai

Tyrimas buvo atliekamas nuo 2015 m. vasario 01 d. iki 2016 m. lapkričio 01 d. Šiuo laikotarpiu buvo ištirta ir išanalizuota 26 alpakų patelės, kurios gydėsi LSMU Stambiųjų gyvūnų klinikoje, Kaune. Duomenys buvo renkami stebint akušerinius – ginekologinius pacientus LSMU Stambiųjų gyvūnų klinikoje, vykstant į ambulatorines išvykas ir remiantis LSMU Stambiųjų gyvūnų klinikų kompiuterinėje programoje „GYKIS“ esančiais duomenimis. Tiriamieji duomenys statistiškai buvo apdoroti „Microsoft Office Exel 2007“ programa.

2.2 Tyrimo metodai

Tyrimui buvo atrinktos alpakų patelės, kurioms pasireiškė reprodukcijos sistemos sutrikimai - nesusikergimas, apsunkintas, priešlaikinis atsivedimas, abortas, atvesti alpakiukai turėjo genetiškai paveldėtas ligas, apsigimimus. Diagnozuojant akušerinius – ginekologinius susirgimus buvo remiamasi iš klientų surinkta anamneze, alpakų klinikiniu tyrimu bei specialiaisiais tyrimais: morfologiniu ir biocheminiu kraujo tyrimu, ultragarsiniu, bakteriologiniu tyrimu.

Bakteriologinis mėginys buvo imamas iš alpakų patelių makšties prieangio, gimdos. Tam naudojamas specialus sterilus vaginoskopas, sterilios transportinės terpės su viduje esančiu vatos tamponėliu. Bakteriologinis mėginys buvo imamas siekiant išskirti ir identifikuoti mikroorganizmus bei nustatyti jautrumą antimikrobinėms medžiagoms. Bakteriologiniai tyrimai buvo atliekami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Mikrobiologijos ir virusologijos institute.

Bendras klinikinis tyrimas buvo atliekamas pagal klinikinio tyrimo protokolą (1 priedas). Kraujo mėginys morfologiniam ir biocheminiam kraujo tyrimui buvo imamas iš vena jugularis. Tyrimai buvo atliekami LSMU Stambiųjų gyvūnų klinikos laboratorijoje. Esant reikalui buvo atliekamas ultragarsinis tyrimas, naudojant „Midray“ portatyvinį ultragarso aparatą.

18

3 TYRIMO REZULTATAI

3.1 Dažniausiai pasitaikančios alpakų reprodukcinės problemos

Tyrimo metu iš viso buvo ištirta 26 alpakų patelės ir nustatytos dažniausiai pasitaikančios reprodukcinės problemos (5 pav.).

5 pav.Nustatyti dažniausiai pasitaikantys alpakų reprodukcijos sutrikimai (n=26).

Net 14 (53,85 proc.) iš 26 tirtų alpakų buvo nustatytas neapsivaisinimas. 5 (19,23 proc.) atvejai kada buvo nustatyti genetiniai sutrikimai. Distokijos pasireiškė 4 (15,39 proc.) alpakoms, o mažiausiai 3 (11,54 proc.), priešlaikiniai jauniklio atvedimo atvejai.

Tyrimo metu buvo analizuojami patelių nevaisingumą sukėlę veiksniai, kurie turėjo įtakos pasireiškiančioms reprodukcinėms problemoms (6pav.).

53,85 % 19,23 % 11,54 % 15,39 % Neapsivaisinimas Genetiniai, vystymosi sutrikimai Priešlaikinis atvedimas Distokijos

19

6 pav. Alpakų nevaisingumo priežastis sukėlę veiksniai (n=26).

Tyrimo metu buvo nustatyta 10 endometrito atvejų (38,46 proc.). 5 alpakos (19,23 proc.) atvedė jauniklius, kuriems buvo nustatyti genetiniai ir vystymosi sutrikimai (hermafroditizmas, rachitas, aklumas, Atresia ani, neišsivystę dubens kaulai, dvigubas šlaunikaulis, sutrumpėjęs blauzdos kaulas). Nustatyti 3 distokijų (11,54 proc.), streso (11,54 proc.) bei priešlaikinio atvedimo atvejai (11,54 proc.) atvejai. Vienai sirgusiai alpakai buvo diagnozuotas metritas (3,85 proc.). Abortavo 1 iš visų tirtų alpakų (3,85 proc.).

Iš 10 alpakų sirgusių endometritu buvo paimti gimdos bakteriologiniai mėginiai, mikroorganizmų išskyrimui ir jautrumo antimikrobinėms medžiagoms nustatymui. Iš tirtų mėginių buvo išskirtos 37 mikroorganizmų rūšys (7 pav.).

0 2 4 6 8 10 12 G yvū n ų sk aičiu s Reprodukcinės problemos

20

7 pav. Mikroorganizmai išskirti iš endometritu sergančių alpakų.

Iš 5 (13,51 proc.) bakteriologiniams tyrimams pristatytų mėginių buvo išskirta Bacillus cereus.

Staphylococcus spp. išskirta iš 3 (8,11proc.) mėginių, 2 (5,41 proc.) mėginiuose nustatyti Staphylococcus spp. (koaguliazei neigiami) mikroogranizmai.

Bakteriologinio tyrimo metu 4 mėginiuose taip pat buvo išskirta (10,81 proc.) Corynebacterium

spp.ir (10,81 proc.) Clostridium spp. mikroorganizmai. Streptococcus spp. buvo išskirtasiš 1 (2,70

proc.) pristatyto mėginio, 3 (8,11 proc.) mėginiuose aptikt ialfa – hemoloziniai streptokokai. Bakteriologinio tyrimo metu 3 mėginiuose (8,11 proc.) išskirtos gram neigiamos lazdelės ir (8,11 proc.) mieliagrybiai. Coccobacillus spp. buvo išskirta iš 2 (5,41 proc.) mėginių.

0 1 2 3 4 5 6

Acitonebacter spp. Actinomyces spp. Bacillus cereus Beta- hemolizinės lazdelės Clostridium spp. Coccobacillus spp. Corynebacterium spp. Diplococcus spp. Enterobacter agglomerans Enterobacter spp. Gram - lazdelės Mieliagrybiai Staphylococcus spp. Staphylococcus spp. (koaguliazei neigiami) Streptococcus spp. Streptococcus spp.(alfa-hemoliziniai) Mikroorganizmų skaičius M ik roor gan izm ai

21 Mažiausiai išskirta buvo Enterobacter spp. (2,70 proc.), Acitonebacter spp. (2,70 proc.),

Actinomyces spp. (2,70 proc.), beta – hemolizinės lazdelės (2,70 proc.), Diplococcus spp. (2,70 proc.) ir

(2,70 proc.) Enterobacter agglomerans.

3.2 Sezono įtaka alpakų reprodukcinėms problemoms

Reprodukcinių problemų atvejai alpakoms pasireiškė skirtingais metų laikais (8 pav.).

8 pav. Metų laiko įtaka alpakų reprodukcijos problemoms (n=26).

Vertinant alpakų reprodukcinių problemų pasireiškimą pagal metų laiką, matyti, kad daugiausia sutrikimų pasireiškė 42,31 proc. (n=11) rudenį. Pavasario metu reprodukciniai sutrikimai sudarė 26,92 proc. (n=7). Šiltuoju metų laiku, vasarą, sutrikimai sudarė 19,23 proc. (n=5). Mažiausiai alpakos sirgo žiemos mėnesiais – 11,54 proc. (n=3).

Reprodukcinės alpakų patelių problemos bei nevaisingumo priežastys yra pastebimos ir skirtingais sezonais (9 pav.).

26,92 % 19,23 % 42,31 % 11,54 % 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Pavasaris Vasara Ruduo Žiema

P roc en tai, % Metų laikas

22

9 pav. Sezono įtaka reprodukciniams sutrikimams (n=26).

Analizuojant sezono įtaką reprodukciniams sutrikimams, galime teigti, kad daugiausiai susirgimų pasireiškė rudenį. Endometritas sudarė 19,23 proc. (n=5), genetiniai, vystymosi sutrikimai 11,54 proc. (n=3), distokijos – 7,69 proc. (n=3). Mažiausiai 3,85 proc. (n=1) buvo streso įtakotas neapsivaisinimas.

Vasaros sezono metu endometritas sudarė 11,54 proc. (n=3), genetiniai, vystymosi sutrikimai – 3,85 proc. (n=1) ir priešlaikinis atsivedimas 3,85 proc. (n=1).

Pavasarį dėl patirto alpakų streso pasireiškė 7,69 proc. (n=2) neapsivaisinimų ir priešlaikinių atvedimų. Po 3,85 proc. (n=1) sudarė endometritas, distokijos ir neapsivaisinimas dėl metrito.

Žiemos laikotarpiu kaip ir pavasarį 3,85 proc. (n=1) sudarė endometritas, genetiniai, vystymosi sutrikimai (3,85 proc.) ir įvykęs abortas (n=1).

0 5 10 15 20 25 P roc en tai, % Reprodukcinis sutrikimas

23 Alpakų reprodukciniai sutrikimai išanalizuoti atsižvelgiant į sutrikimus, pasireiškusius atskirais metų mėnesiais (1 lentelė).

1 lentelė. Alpakų reprodukcijos sutrikimai atskirais metų mėnesiais.

Mėnesiai Reprodukciniai sutrikimai Bendras sutrikimų skaičius Endomet ritas Genetiniai, vystymosi sutrikimai

Distokija Stresas Priešlaikinis atsivedimas Metrit as Abort as Sausis - 1 - - - - 1 2 Vasaris 1 - - - 1 Kovas 1 - - 1 1 - - 3 Balandis - - - 1 - - - 1 Gegužė - - 1 - 1 1 - 3 Birželis 1 1 - - 1 - - 3 Liepa 2 - - - 2 Rugpjūtis - - - - Rugsėjis 2 2 1 1 - - - 6 Spalis 1 1 1 - - - 3 Lapkritis 2 - - - 2 Gruodis - - - -

Analizuojant kiekvieno mėnesio alpakų reprodukcijos sukeliamas problemas, matome, kad daugiausia 23,08 proc. (n=6) alpakų patelėms reprodukcijos sutrikimai pasireiškė rugsėjo mėnesį: 7,69 proc. (n=2) atvejai, endometrito, 7,69 proc. (n=2) genetinių, vystymosi sutrikimų, 3,85 proc. (n=1) distokijų ir 3,85 proc. neapsivaisinimas dėl streso.

Mažiausiai reprodukcinių sutrikimų pasireiškė: 3,85 proc. (n=1) vasario mėnesį (endometritas) ir 3,85 proc. (n=1) balandžio mėnesį – streso įtakotas neapsivaisinimas.

Kovo mėnesį sutrikimų buvo 11,54 proc. (n=3), iš kurių 3,85 proc. (n=1) buvo endometrito sukeltas neapsivaisinimas, 3,85 proc. sudarė streso įtakotas neapsivaisinimas ir priešlaikinis atsivedimas (n=1). Gegužės mėnesį buvo 11,54 proc. (n=3) sutrikimų, iš kurių 3,85 proc. (n=1) buvo distokijos, 3,85 proc. priešlaikinis atvedimas ir 3,85 proc. (n=1) metrito sukeltas neapsivaisinimas. Birželio mėnesį pasireiškė taip pat 11,54 proc. (n=3) sutrikimų, iš kurių 3,85 proc. (n=1) sudarė endometritas, 3,85 proc. sudarė atvestas jauniklis su genetiniu, vystymosi sutrikimu ir 3,85 proc.(n=1) priešlaikinio atsivedimo atvejis.

24 Sausio mėnesį reprodukcijos sutrikimai sudarė 7,69 proc. (n=2), iš kurių 3,85 proc. (n=1) buvo patirtas abortas ir 3,85 proc. (n=1) atvestas jauniklis su genetiniu, vystymosi sutrikimu. Liepos ir lapkričio mėnesiais reprodukcijos sutrikimai sudarė 7,69 proc. (n=2), nustatytas neapsivaisinimas dėl endometrito.

3.3 Amžiaus įtaka alpakų reprodukcijai

Tyrimo metu alpakų patelių (n=26) amžius buvo nuo 3 iki 5 metų, kaip buvo teigiama alpakų augintojų. Dalis Lietuvos alpakų augintojų, alpakas įsigyja be kilmės dokumentų, kurie tiksliai nurodytų alpakų amžių. Tik Lietuvoje atvesti jaunikliai yra registruojami ir taip galime žinoti jų tikslų amžių (10 pav.).

10 pav. Amžiaus įtaka alpakų reprodukcijai (n=26).

Tyrimo metu nustatyta, kad vyresnėms alpakoms dažnesni reprodukciniai sutrikimai. 53,85 proc. reprodukcinių sutrikimų pasireiškė alpakoms, kurios buvo 4 metų amžiaus, 34,62 proc. 3 metų amžiaus ir 11,54 proc. patelėms sulaukusioms 5 metų amžiaus.

3.4 Laikymo sąlygų bei šėrimo įtaka

26 alpakos, kurioms buvo pasireiškusios reprodukcinės problemos, buvo laikomos naujai įrengtuose tvartuose, specialiai pritaikytuose, pastatytuose laikyti šios rūšies gyvūnus. Visos alpakos

0 2 4 6 8 10 12 14 16 3 4 5 G yvūn ų skai či us Amžius, metais

25 kiekvieną dieną, įvertinus oro sąlygas, yra išleidžiamos mocionui į lauką, o naktį parvedamos į tvartą. Esant blogoms oro sąlygoms (didelė drėgmė, lietus, stiprus vėjas) alpakos yra laikomos tvarte, siekiant išsaugoti vilnos kokybę, bei išvengti sveikatos sutrikimų (11 pav.).

11pav. Laikymo sąlygų ir šėrimo įtaka (n=26).

Tyrimo metu 3 patelės abortavo (11,54proc.) ir viena (3,85proc.) alpaka atsivedė jauniklį anksčiau alpakavimosi termino. Šios patelės buvo šeriamos avims skirtu kombinuotu pašaru, papildant racioną avižomis bei šienu. Likusios 22 patelės (84,61 proc.) buvo šeriamos specialiu, alpakoms skirtu belgišku pašaru „Alpafos“ ir „Alpamine“,, bei duodant smulkų geros kokybės šieną.

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 P roc ent ai , % Reprodukcijos problemos

26

4 REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo metu išanalizavus surinktus duomenis nustatyta, kad iš 26 alpakų patelių, kurių savininkai kreipėsi pagalbos į LSMU Stambiujų gyvūnų kliniką, pagrindinė priežastis buvo neapsivaisinimas. Mokslinėje literatūroje taip pat teigiama, kad patelių nepasivaisinimas sudaro 76 proc. visų atvejų (3,6,13). Apsivaisinimo sutrikimai atsiranda dėl blogų zoohigienių sąlygų, netaisyklingo, grubaus veisimo, apsunkinto atvedimo, įvairių akušerinių – ginekologinių manipuliacijų, kurių metu į gimdą gali patekti mikroorganizmai (3,15).

Tyrimo metu, iš patelių sirgusių endometritu, buvo išskirta Bacillus cereus, Staphylococcus

spp., koaguliazei neigiami stafilokokai, Streptococcus spp., afla – hemoliziniai streptokokai, Clostridium spp., Corynebacterium spp., Enterobacter spp. Kaip teigiama literatūroje taip ir atliktame

tyrime, išskirti mikroorganizmai vyrauja tokie patys, tačiau reikia nepamiršti, prieš skiriant gydymą, kad kai kurie išskirti mikroorganizmai yra natūrali gimdos mikroflora (16,27,29).

Van Saun RJ teigia, jog alpakų reprodukcinius sutrikimus dažniausiai sukelia neapsivaisinimas (75,6 proc.), gestaciniame periode atsiradusios problemos (18,3 proc.), anatominiai pakitimai (4,9 proc.), elgesio sutrikimai (2,4 proc.) (6). Tyrimo metu nustatyta, kad endometritas, metritas, stresas taip pat turėjo įtakos alpakų reprodukcijai. Priešlaikiniai atvedimai, abortai sudarė 15,38 proc., anatominiai pakitimai, kurie sukėlė distokijas, jauniklių genetiniai ir vystymosi sutrikimai sudarė 30,77 proc.

Nustatyta, kad alpakos dažniau sirgo rudens nei žiemos mėnesiais. Literatūroje teigiama, jog Pietų Amerikoje alpakoms reprodukciniai sutrikimai pasireiškia lapkričio – balandžio mėnesiais (2,6). Alpakos yra nesezoninio dauginimosi gyvūnai, todėl sunku spręsti ar metų laikas turi įtakos reprodukcijai, nes kaip teigia mokslininkai tai priklauso nuo klimatinių, laikymo sąlygų bei šėrimo (1,2,5,13).

Tyrimo metudaugiau sirgo alpakos sulaukusios 4 metų amžiaus, reprodukciniai sutrikimai siekė 53,85 proc., 3 metų amžiaus patelėms sudarė 34,62 proc. visų susirgimų, 5 metų amžiaus alpakos sirgo mažiausiai, tai sudarė 11,54 proc. Literatūroje teigiama, kad dažniausiai sutrikimai pasireiškia pilnai lytiškai nesubrendusioms patelėms arba veikiant kitiems veiksniams turintiems įtakos reprodukcijai (2). Laikymo sąlygos, tyrimo metu, pas visas augintojus buvo panašios. Oro sąlygos lėmė alpakų mociono kiekį. Alpakoms, kurios buvo šeriamos avims skirtu kombinuotu pašaru ir avižomis pasireiškė priešlaikinis vaikavimasis ir abortas, tai sudarė 15,39 proc. Specializuotą pašarą gavusios alpakos (84,61 proc.) taip pat turėjo reprodukcinių sutrikimų. Literatūros šaltiniuose teigiama, jog esant

27 nepilnavertei mitybai priešlaikinis atvedimas siekia 30 proc., nesubalansuota, nepilnavertė mityba, oro, laikymo sąlygos, gali pabloginti reprodukcinius rodiklius (6).

28

IŠVADOS

1. Išanalizavus ir apibendrinus mokslinę literatūrą, galima teigti, jog dažniausiai pasitaikančios alpakų reprodukcinės problemos visame pasaulyje (75 proc.) ir Lietuvoje (53,85 proc.) yra patelių neapsivaisinimas.

2. Tyrimo metu, tiriant bakteriologinius mėginius iš neapsivaisinusių patelių, buvo nustatyta:

 Endometritas 38,46 proc. atvejų.

 Iš patelių, sirgusių endometritu, išskirta 37 mikroorganizmų rūšys, kurių daugiausia sudarė 13,51 proc. Bacillus cereus ir 13,51 proc. Staphylococcus spp., iš jų 5,41 proc. koaguliazei neigiami stafilokokai.

3. Dažniausiai pasitaikančios alpakų reprodukcinės problemos yra:

 Neapsivaisinimas 53, 85 proc., jį sukėlusios priežastys: o Endometritas;

o Metritas; o Stresas;

 Genetiniai ir vystymosi sutrikimai 19,23 proc.

 Distokijos 15,39 proc.

 Priešlaikinis atvedimas 11,54 proc. 4. Dažniausiai reprodukcinės problemos nustatytos:

 Rudens sezono metu (42,31 proc.), rugsėjo mėnesį (23,08 proc.);

 Alpakoms sulaukusioms 4 metų amžiaus 53,85 proc.

 Sutrikimai pasireiškė ir patelėms, kurios buvo šeriamos specializuotu pašaru. Laikymo sąlygos įtakos neturėjo, kadangi pas visus augintojus alpakos buvo laikomos panašiomis sąlygomis.

5. Išanalizavus gautus duomenis galima teigti, kad dažniausiai alpakų reprodukcinės problemos pasireiškė patelėms 4 metų amžiaus,rudens sezono metu, rugsėjo mėnesį. Alpakos buvo šeriamos specializuotu, alpakoms skirtu pašaru ir laikomos panašiomis sąlygomis. Dažniausia problema – patelių neapsivaisinimas, sukeltas endometrito. Endometrito metutarp išskirtų mikroorganizmų didžiausią dalį sudarė Bacillus cereus ir Staphyloccocus spp. mikroorganizmai.

29

PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS

1. Alpakas įsigyti iš patikimų pardavėjų, su kilmės dokumentais bei visa ligos istorija ir kvalifikuoto veterinarijos gydytojo apžiūra/patikra.

2. Šerti alpakas specializuotu pašaru, geros kokybės šienu. 3. Nesudaryti stresinių situacijų, tinkamai sugrupuoti. 4. Apsaugoti nuo šalčio bei karščio streso.

5. Planuoti alpakų kergimus.

6. Parinkti tinkamą poravimuisi patiną.

7. Privaloma nuolatinė veterinarijos gydytojo priežiūra, gyvūnų auginimo bei sveikatingumo klausimais.

8. Esant vaikingai patelei, būtina kvalifikuoto veterinarijos gydytojo akušerinė – ginekologinė priežiūra.

30

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei Stambiujų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytojai Jurgitai Autukaitei, už suteiktą galimybę pažinti alpakas, už visokeriopą pagalbą rašant baigiamąjį darbą, už supratingumą, suteiktas žinias, patarimus, bei atsakymus į rūpimus klausimus.

Dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Mikrobiologijos ir virusologijos instituto mokslo darbuotojai Ritai Šiugždinienei už skirtą laiką analizuojant alpakų bakteriologinius mėginius.

Dėkoju Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Ignalinos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai už suteiktus duomenis apie deklaruotas alpakas Lietuvoje.

31

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. David E.Anderson, Meredyth L. Jones, Matt D. Miesner. Veterinary Tecniques for Llamas and Alpacas, edition 1. Wiley – Balckwell, 2013 May. p. 239, 240.

2. Chris Cebra, David E. Anderson, Ahmed Tibary, Robert J. Van Saun, LaRue Willard Johnson.Llama and alpaca care: medicine, surgery, reproduction, nutrition and herd health, edition 1.Elsevier Health Sciences, 2014.p. 71-78, 106, 163, 168 - 172, 180 .

3. Tibary A, Fite C, Anouassi A, Sghiri A.Infectious causes of reproductive loss in camelids.Theriogenology. 2006 Aug; 66(3): p. 633-47.

4. Claire Whitehead BVM&S MSDiplomate ACVIM (Large Animal) MRCVSLecturer in camelid medicine and reproduction,Royal Veterinary College. Reproductive anatomy, physiology and behaviour in camelids.British Veterinary Camelid SocietyProceedings of 2007 conference p. 25 – 32.

5. Argañaraz ME, Apichela SA, Zampini R, Vencato J, Stelletta C. Biochemical and protein profile of alpaca (Vicugna pacos) uterine horn fluid during early pregnancy. Reprod Domest Anim. 2015 Feb; 50(1): p. 121-8.

6. Van Saun RJ. Effect of nutrition on reproduction in llamas and alpacas. Theriogenology. 2008 Aug; 70(3): p.508-14.

7. Karin Hoelzer, Régis Pouillot and Sherri Dennis. Animal models of listeriosis: a comparative review of the current state of the art and lessons learned. Veterinary Research. 2012 March 14; 43(18).

8. Carman S, Carr N, DeLay J, Baxi M, Deregt D, Hazlett M. Bovine viral diarrhea virus in alpaca: abortion and persistent infection. J Vet Diagn Invest. 2005 Nov; 17(6): p. 589 – 93. 9. C. A. Bidewell,N. G. A. Woodger,A. J. C. Cook,T. V. Carson, S. L. Gale, J. I. Chante, S. M.

Williamson. Campylobacter fetus subspecies fetus abortion in alpacas (Vicugna

pacos).Veterinary Record. 2010; 167: p. 457-458.

10. J. D. Webster, M. A. Miller, R. Vemulapalli. Encephalitozoon cuniculi-Associated Placentitis and Perinatal Death in an Alpaca (Lama pacos). Veterinary Pathology.2008 March; 45(2): p. 255-25.

11. Mina Martini, Iolanda Altomonte, Amanda Marilia da Silva Sant'ana, Giada Del Plavignano, Federica Salari. Gross, mineral and fatty acid composition of alpaca (Vicugna pacos) milk at 30 and 60 days of lactation.Small Ruminant Research. 2015 November; 132: p.50-54.

32 12. T. Husakova, L. Pavlata, A. Pechova, K. Hauptmanova, L. Tichy. Assessment of selenium

status in alpaca. Small Ruminant Research. 2014 April;117(2–3): p. 176-182.

13. Jane Vaughan. Ovarian function in South American camelids (alpacas, llamas, vicunas, guanacos). Animal Reproduction Science. 2011 April;124(3–4): p. 237-243.

14. A. Tibary, J. Rodriguez, S. Sandoval. Reproductive emergencies in camelids. Theriogenology. 2008 August; 70(3): p. 515-534.

15. Ali A, Al-Sobayil FA, Hassanein KM, Al-Hawas A. Ovarian hydrobursitis in female camels (Camelus dromedarius): the role of Chlamydophila abortus and a trial for medical treatment.Theriogenology. 2012 Jun; 77(9): p. 1754-8.

16. Gideon Dauda Mshelia, Godfrey Okpaje, Yepmo Andre Casimir Voltaire, and Godwin Onyeamaechi Egwu.Comparative studies on genital infections and antimicrobial susceptibility patterns of isolates from camels (Camelus dromedarius) and cows (Bos indicus) in Maiduguri, north-eastern Nigeria.Springerplus. 2014; 3: p. 91.

17. Terje Raudsepp and Bhanu P. Chowdhary. Chromosome Aberrations and Fertility Disorders in Domestic Animals. Annual Review of Animal Biosciences. 2016; 4: p. 15-43.

18. Gabriela Molina, Ingrid Teich, Marco Antonini, Carlo Renieri, Antonietta La Terza, Monica Balzarini. Spatial structure of skin follicles in Suri and Huacaya alpacas. Small Ruminant Research. 2016 July; 140: p. 22-26.

19. A.J. Campbell, L.K. Pearson, T.E. Spencer, A. Tibary. Double ovulation and occurrence of twinning in alpacas (Vicugna pacos).Theriogenology. 2015 August; 84(3): p. 421-424.

20. Rıza Atav and Fatih Türkmen.Investigation of the dyeing characteristics of alpaca fibers (Huacaya and Suri) in comparison with wool.Textile Research Journal. 2015 August; 85 (13): p. 1331 – 1339.

21. D. L. Schaefer, R. J. Bildfell, P. Long and C. V. Löhr. Characterization of the Microanatomy and Histopathology of Placentas From Aborted, Stillborn, and Normally Delivered Alpacas (Vicugna pacos) and Llamas (Lama glama).Veterinary Pathology. 2012 March; 49(2): p.313-321.

22. Elizabeth Fellows, Michelle Kutzler, Felipe Avila, Pranab J. Das and Terje Raudsepp. Ovarian Dysgenesis in an Alpaca with a Minute Chromosome 36.J. Hered. 2014 November-December; 105(6): p. 964 – 968.

23. Rachel H.H. Tan and John J. Dascanio. Infertility associated with persistent hymen in an alpaca and a llama.Can Vet J. 2008 Nov; 49(11): p. 1113–1117.

33 24. Rongli You, Junping He, Lihua Lv, Zhixue Cheng, Ruina Zhang, George W. SmithandChangsheng Dong.A Clinical Study of Infertility in Alpacas in China. Journal of Animal and Veterinary Advances.2012; 11(21): p. 3953-3956.

25. J.L. Vaughan, A. Tibary. Reproduction in female SouthAmericancamelids: Areview and clinicalobservations. Small Ruminant Research. 2006 February; 61(2-3): p. 259-281.

26. Hardefeldt LY, Semrad SD, Crump PM, Caragual C, Peek SF. Effects of gestational age on physical findings of immaturity, body weight, and survival in neonatal alpacas (2002-2010).J Vet Intern Med. 2013 Sep-Oct;27(5): p. 1234-7.

27. Dellepiane H., Morales S.Enterobacterias aisladas en mucosa uterina pre copula de alpaca (Vicugna pacos) en Cerro de Pasco. In:VII World congress on South American camelids. 2015 October 28 – 30; Puno (Peru), 2015. p. 50 – 53.

28. Pasquel H., Silvia et al.Determinación de la presencia de Campylobacter fetus subsp. Venerealis en alpacas y llamas en la zona de Puno. Rev. investig. vet. Perú. 2011; 22 (3): p. 278-282. 29. A.M. Nabih and R.H. Osman. Bacteriological studies of endometritis as a main cause for

reproductive and fertility problems in she-camel.Assiut Vet. Med. J. 2012 July; 58 (134): p. 396 – 402.

34

PRIEDAI