LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
DOVILĖ ŠUKYTĖ
PACIENTŲ IR GYDYTOJŲ NUOMONĖS APIE PRIVALOMOJO
SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMŲ
PREVENCINIŲ PROGRAMŲ ĮVERTINIMAS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentė Mokslinis vadovas
Dovilė Šukytė Doc. dr. Vytenis Kalibatas
SANTRAUKA Visuomenės sveikatos vadyba
PACIENTŲ IR GYDYTOJŲ NUOMONĖS APIE PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMŲ PREVENCINIŲ PROGRAMŲ ĮVERTINIMAS
Dovilė Šukytė
Mokslinis vadovas doc. dr. Vytenis Kalibatas.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2017. 65 p.
Darbo tikslas. Ištirti ir įvertinti pacientų bei gydytojų nuomones apie privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamas prevencines programas.
Uždaviniai. Nustatyti kaip yra informuojami pacientai apie pirminės sveikatos priežiūros centro vykdomas programas; Įvertinti pacientų ir gydytojų nuomonę apie pirminės sveikatos priežiūros centro vykdomas prevencines programas; Nustatyti sąsajas tarp pacientų informuotumo ir nuomonės apie vykdomas prevencines programas ir pacientų socialinių-demografinių charakteristikų.
Tyrimo metodika. anoniminė anketinė viešosios įstaigos ,,X‘‘ rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pacientų apklausa (n=377) ir kokybinis gydytojų tyrimas (n=5). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 17 versijos paketu ir Microsoft Office Excel 2007 programa.
Rezultatai. Tyrimo metu buvo apklausta 370 pacientų, kurių amžiaus vidurkis sudarė 53 metus. Dažniausiai pacientai informuojami apsilankymo metu, ir tik mažiau nei kas dešimtas pacientas yra informuojamas telefonu, el. paštu, laišku ar kitomis priemonėmis. dauguma pacientų pirminės sveikatos priežiūros centro dėmesį prevencinėms programoms vertina tik vidutiniškai. Gydytojai mano, kad pirminės asmens sveikatos priežiūros centro darbą, susijusį su prevencinių programų vykdymu, organizavimu vertina teigiamai.
Išvados. Pacientai apie prevencines programas statistiškai reikšmingai dažniausiai yra informuojami apsilankymo pas gydytoją metu; nustatyta, kad didžioji dalis apklaustų pacientų apie vykdomas prevencines programas pirminėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje vertina vidutiniškai, pirminės asmens sveikatos priežiūros gydytojai prevencinių programų prie esamos situacijos vertina teigiamai (gerai); daugiausia pacientai yra girdėję apie gimdos kaklelio vėžį, o mažiausiai prostatos vėžį bei daugiau norėtų sužinoti apie širdies ir kraujagyslių programą ir tiesiosios žarnos vėžį.
SUMMARY Public Health Management
THE EVALUATION OF PATIENTS' AND DOCTORS' OPINION ABOUT THE PREVENTIVE PROGRAMMES FINANCED BY THE FINANCES/RESOURCES FROM MANDATORY HEALTH INSURANCE FUND
Scientific leader doc. dr. Vytenis Kalibatas
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Health Management. Kaunas; 2017. 65 p.
Aim of the study. To research and evaluate the opinion of patiens and doctors about the preventive programs funded from mandatory health insurance fund.
Objectives. Identify the way of how the patients are informed about preventive programs carried out at the center of primary health care; Evaluate the opinion of patients and doctors about the preventive programs carried out at the center of primary health care; Identify the connections between informativeness and opinions about carried out preventive programs and patients social- demographic characteristics.
Methods. Anonymous type question survey of patients from public organization „X“ district municipality primary health care (n=377) and qualitative survey of doctors (n=5). Statistical data analysis carried out by using SPSS 17 version packet and Microsoft Office excel 2007 programme.
Results: 370 patients was questioned during the survey of which, the overage of the age was 53 years old. Mostly the patiens get information on their visit time to the doctor, less then every tenth of the patients are informed by the phone, by email, letter or ect. Most of the patients the attention to preventive programs of primary health care center evaluates just as overage. Doctors thinks, that the work of primary health care center, related to permormance and organization of preventive programs, rates possitive.
Conclusions. Statistically significant way to the patients of getting the information about preventive programs is during their visit time to the doctor; Identified, that the biggest part of questioned patients rates as average the preventive programs performed at the primary health care institution, doctors of primary health care center based on existing situation the preventive programs rates positively (good); mostly the patients heard about cervix cancer, least heard about prostate cancer, about heart and blood-vessels programe and a rectum cancer patients would like to know more.
SANTRUMPOS
DNR – Deoksiribonukleorūgštis
DTL cholesterolis – „Gerasis“ cholesterolis, didelio tankio lipoproteinų cholesterolis ES – Europos sąjunga
GPH – Gėrybinės prostatos hiperplazija
iFOBT – Imunocheminio slapto kraujavimo testas KPP – Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padaliniai
PAASPĮ – Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaiga PASPĮ – Pirminė asmens sveikatos priežiūros įstaiga
PP – Prevencinės programos
PSA – Prostatos specifinis antigenas PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SŽV – Storosios žarnos vėžys
ŠKL – Širdies ir kraujagyslių ligos VLK – Valstybinė ligonių kasa ŽPV – Žmogaus papilomos virusas
PAGRINDINIAI TERMINAI IR SĄVOKOS
Gimdos kaklelio vėžys – gimdos kaklelio piktybinis navikas. Moterų liga, šiuo metu pasaulyje antra pagal dažnumą, moterų vėžinis susirgimas (po krūties vėžio) bei trečia pagal mirštamumą. Gimdos kaklelio vėžys yra viena dažniausių vėžio rūšių, tampančių moterų mirties priežastimi. [1]
Krūties vėžys – krūties audinio piktybinis navikas. [1]
Prevencija - priemonių, padedančių saugoti, stiprinti ir atkurti sveikatą bei išvengti ligų, visuma. [2]
Prostatos vėžys – tai priešinės liaukos piktybinė liga. [1]
Storosios žarnos vėžys – piktybinis navikas, kuris gali lokalizuotis gaubtinėje ir aklojoje, riestinėje ir tiesiojoje žarnoje. [1]
Širdies ir kraujagyslių ligos – chroniškas ir progresuojantis sutrikimas, pabloginantis širdies ir kraujagyslių funkcinę veiklą. [3]
TURINYS
SANTRAUKA ... 2
SUMMARY………...3
SANTRUMPOS ... 4
PAGRINDINIAI TERMINAI IR SĄVOKOS ... 5
ĮVADAS ... 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Prevencinės programos Lietuvoje ir užsienio šalyse ... 9
1.2. Prevencinių programų susirgimų epidemiologija, profilaktika ... 17
1.3. Informavimas, informuotumas ir nuomonės apie prevencines programas ... 23
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 29
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 34
3.1. Respondentų socialinės – demografinės charakteristikos ... 34
3.2. Pacientų informavimas apie pirminės sveikatos priežiūros centro vykdomas programas ... 35
3.3. Pacientų ir gydytojų nuomonės apie pirminės sveikatos priežiūros centro vykdomas prevencines programas ... 38
3.4. Sąsajos tarp pacientų informuotumo ir nuomonės apie vykdomas prevencines programas ir pacientų socialinių – demografinių charakteristikų ... 40
IŠVADOS ... 57
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 58
LITERATŪRA ... 59
ĮVADAS
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, lėtinės neinfekcinės ligos yra aktuali sveikatos problema. Šių ligų prevencija – prioritetinė sveikatos politikos sritis. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos institucijų politinių dokumentų nuostatose, šalys siekia suvaldyti šias ligas ir taikyti įrodymais pagrįstas intervencijas. [4]
Širdies ir kraujagyslių ligos yra svarbiausia Europos moterų ir vyrų mirties priežastis. Dėl šių ligų Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimų duomenimis 53 regiono šalyse kasmet miršta 4,35 milijono žmonių, o Europos Sąjungos šalyse – 1,9 milijono. Kasmet pasaulyje išaiškinama daugiau nei 10 mln. naujų susirgimų piktybiniais navikais. Prognozuojama, kad šis rodiklis iki 2020 m. padidės 50 proc. Tai yra tragiški skaičiai kalbant apie tai, kad daugelis piktybinių navikų yra išvengiami. [5]
Aktualumas: Daug dėmesio skiriama nedalyvavimo prevencinėse programose veiksnių analizei. Vienų tyrimų rezultatai papildo kitus, kitų tyrimų – prieštarauja. Nėra aiškaus atsakymo dėl veiksnių, stipriai susijusių su nedalyvavimu prevencinėse programose, nes tyrimų rezultatai interpretuojami atsižvelgiant į konkrečios šalies kontekstą.
Lietuvoje buvo atlikta keletas tyrimų, susijusių su prevencinių programų įgyvendinimu. Buvo aliktas šių programų efektyvumo vertinimas bei nagrinėjami prevencinių programų įgyvendinimo organizaciniai ypatumai PASPĮ administratorių požiūriu.
Atlikti vertinimai rodo atskirų prevencinių programų veiksmingumą, jų įgyvendinimo tikslingumą ir teigiamą poveikį asmens ir visuomenės sveikatai. Vienas iš prevencinių programų įgyvendinimo efektyvumo rodiklių yra tikslinių grupių dalyvavimas. Prevencinės programos šalyje įgyvendinamos jau kelerius metus, tačiau dalyvavimo jose apimtys išlieka žemos.
Lietuvoje atlikta keletas tyrimų, kurie nagrinėjo gyventojų dalyvavimo prevencinėse programose veiksnius. Nustatyta, kad informuotumas ir dalyvavimas onkologinių ligų prevencijos programose susijęs su socialiniais, ekonominiais ir demografiniais veiksniais. Reikėtų pažymėti, kad tampriai susiję šių programų paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose ypatumais.
Naujumas: Gyventojų informuotumą, dalyvavimą ir požiūrį į onkologinių ir širdies kraujagyslių ligų prevencines programas sąlygoja įvairūs veiksniai. Apie širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų prevencinių programų įgyvendinimą pirminės asmens sveikatos priežiūros grandyje gydytojų požiūriu savo darbuose atliko ir apibendrino šie autoriai: G. Petronytė, V. Kanapeckienė, A. Eigirdaitė, V. Jurkuvėnas. Mano pasirinktoje
savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančių gydytojų ir pacientų nuomonė nebuvo tirta. Taigi, manau, kad tai būtų nauja ir labai aktualu žinoti ne tik didžiųjų miestų kontingento nuomonę šiuo klausimu, bet ir mažesnių miestų bei rajonų. [4]
Tikslas – Ištirti ir įvertinti pacientų bei gydytojų nuomones apie privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamas prevencines programas.
Uždaviniai:
1. Nustatyti, kaip yra informuojami pacientai apie pirminės sveikatos priežiūros centro vykdomas programas;
2. Įvertinti pacientų ir gydytojų nuomonę apie pirminės sveikatos priežiūros centro vykdomas prevencines programas;
3. Nustatyti sąsajas tarp pacientų informuotumo ir nuomonės apie vykdomas prevencines programas ir pacientų socialinių – demografinių charakteristikų.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Turtingose ir išsivysčiose šalyse su aukštu ekonominiu lygiu onkologiniai susirgimai, ŠKL bei kitos ligos, tampa sunki našta sveikatos apsaugos politikams. Tačiau šios ligos įgyja dar didesnį pagreitį.
1.1. Prevencinės programos Lietuvoje ir užsienio šalyse
Daugelyje šalių egzistuoja didžiulė atskirtis tarp profilaktinės priežiūros rekomendacijų ir profilaktikos taikymo praktikoje. Daugybė priežasčių įtakoja per mažą profilaktinės medicinos taikymą praktikoje. Išskiriamia keletas priežasčių: (gydytojo barjerai) žinių ir konsultavimo įgūdžių trūkumas, neįvertinama profilaktinės priežiūros reikšmė, nepakankamas apmokėjimas už profilaktinę priežiūrą, nėra vienodų profilaktinės priežiūros rekomendacijų, laiko trūkumas, išankstinis nusistatymas, kad pacientas greičiausiai nesilaikys rekomendacijų, gydytojo asmenybės charakteristikos bei požiūris. Pagrindiniai barjerai įtakojantys prevencines programas tarp pacientų ir sveikatos apsaugos sistemos: mažas informuootumas, abejingumas gydytojais nustatant diagnozę, diskomfortas, nenoras keisti gyvenimo būdą, tam tikros gyvenimo normos, gyventojų neapsidraudimas PSDF, nepakankamos lėšos už profilaktiką, dokumentacijų problemos, gyventojų migracija šalies viduje, nepakankamai sutvarkyta informacijos šaltiniai. Gydytojų vykdoma profilaktinė priežiūra priklauso ir nuo pačio gydytojo gyvenimo būdo pasirinkimo. Pacientų lytis, gaunamos pajamos taip pat turi įtakos profilaktinių priemonių pasirinkimui ir skyrimui. Daugeliuose šalyse trūksta informacijos apie prevencines programas, jų reikalingumą ir naudą. Neigiamą įtaką turi klaidingas požiūris apie profilaktinę sveikatos priežiūrą. Daugelis žmonių mano, kad kuo brangesni ir didesni atliekamų tyrimų skaičius, tuo profilaktika yra geresnė. Tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių gyventojai, mano, kad sergamumą įtakoja šios neigiamos priežastys: ilgalaikis ir nuolatinis stresas bei įtampa, gyvenimo sąlygos, žalingi įpročiai, mažas aktyvumas, per ddielis svoris.
Profilaktikos patikrinimams ir gyvenimo būdo keitimui reikalingos paciento pastangos. Jei pacientas nėra įsitikinęs profilaktikos priemonių naudingumu, jų brangumu ar sukeliamu diskomfortu – gali jų atsisakyti. Vykdant tam tikrą ligų profilaktiką, pagrindinis veiksnys yra tinkamas ir geras užmokestis. Labai svarbu, kad gydytojas tinkamai susiplanuotų savo darbo laiką ir praktikos organizavimą. Tai įtakotų gerus pokyčius naudojant įvairias priemones. Rezultatus labai sunku pastebėti iš anksto. Juos galima pamatyti tik po ilgesnio laiko. Medicininių duomenų kaupimo sistema irgi yra labai svarbi. Ji turėtų būti gerai
organizuota ir būtų skiriama pakankamai laiko profilaktikai. To pasiekti įmanoma į darbą įtraukiant visą įstaigos personalą ir mažinant žmonių skaičių. Personalas turėtų pakeisti požiūrį ir praktikos įpročius, o tai įtakotų programų efektyvumui atliekant įvairius mokslinius tyrimus. [6]
Pacientams turėtų būti prieinamos saugios ir kokybiškos paslaugos, kurios skatintų gyventojus dalyvauti ir naudotis prevencinėmis sveikatos priežiūros programomis. Tai turėtų būti vykdoma nuosekliai. Sveikatos stiprinimas ir ligų profilaktika, jų išaiškinimas laiku, medicininė ir socialinė reabilitacija, tai svarbus veiksnys įtakojantis onkologinių ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligų sergamumą. [7]
Žmonės turėtų suvokti, kad sveikata yra didžiausias turtas ir ja pasirūpinti privalo jie patys. Tai įtakoja visuomeninį, socialinį, ekonominį gyvenimą, nes tik sveiki žmonės gali sukurti stabilesnį ekonomikos produktyvumą. Taigi svarbiausias žmonijos išlikimo uždavinys – ligų išvengimas ir geros sveikatos išsaugojimas.
Lietuva yra ta šalis, kurioje vykdoma nemažaia sveikatos programų. Pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas ligų prevencijai. Sveikatos priežiūros įstaigos, Ligonių kasos teikia tam didelį dėmesį. Šalyje didžiausias prioritetas skiriamas šešioms prevencinėms susirgimų profilaktikos programoms iš kurių keturios yra skirtos onkologinių susirgimų prevencijai ir profilaktikai.
Svarbiausias prioritetas Lietuvos Vyriausybės programoje suteikti gyventojams prieinamumą ir tinkamą paslaugų kokybę. Sveikatinimo veiklos tobulinimas turėtų apimti ankstyvąją ligų diagnostiką, sergamumo ir mirtingumo mažinimą, ambulatorinių paslaugų plėtrą pirminėje sveikatos priežiūros grandyje.
Labai svarbu, kad savo veiklą tinkamai suderintų visos grandys: valstybės, savivaldybių, sveikatos priežiūros įstaigos, Ligonių kasos ir taip paskatintų žmonių norą rūpintis savo sveikata. [2]
Kaip jau minėjome, labai svarbu ir savalaikė ligų nustatymo diagnostika. Taigi tam pirminėse sveikatos priežiūros grandyse yra taikoma finansinė skatinimo sistema. [5]
Mūsų šalyje, kaip ir daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, širdies ir kraujagyslių ligos bei onkologiniai susirgimai – tai tie veiksniai, kurie įtakoja dažniausias mirties priežastis. Taigi tam ir vykdomos profilaktinės programos, kurių pagalba siekiama sumažinti sergamumą ir mirtingumą ankstyvose stadijose.
Be kompetentingo valdymo, prioritetų nustatymo, išteklių planavimo PSO teigimu nebūtų užtikrintas kompetentingas profilaktinių programų vykdymas. Dažniausiai šiose programose dalyvauja asmenys, kurie dažnai lankosi pirminės asmens sveikatos
priežiūros įstaigose. Informacija nepasiekia tų gyventojų, kurie yra padidintos rizikos grupėje. Taigi PSO akcentuoja tokį spendimų priėmimą, kuris būtų nukreiptas į tikslinę grupę. Be įvairių sričių komptetentingų specialistų neįmanoma pasiekti bendro tikslo. Visos grandys turi veikti tikslingai, kryptingai ir vieningai. [8]
Lietuvos gyventojai domisi prevencinėmis programomis ir pritaria jų vykdymui. Tai parodė atlikti tyrimai. Minusas yra tas, kad dalyvaujančių prevencinėse programose skaičius išlieka mažas. Pagrindinės priežastys, kurios įtakoja mažą gyventojų aktyvumą yra šios: laiko stoka, gera savijauta, informacijos stygius iš ASPĮ ir informacijos stygius iš viešosios erdvės. [9]
PP įgyvendinimas atliktų tyrimų duomenimis leidžia sumažinti gyventojų sergamumą onkologinėmis ligomis nuo 30 iki 70 procentų, o mirtingumą nuo jų apie 30 procentų per penkerius metus. Pradėjus įgyvendinti PP nuo 2004 metų ir integravus jas į PASPC galima daryti tokias išvadas.
Vis dar tenka apgailestauti, kad Lietuvoje įgyvendinamų prevencinių programų patikrų apimtis nesiekia Europos Tarybos rekomendacijų. Pagal jas (rekomendacijas) tokiose programose turėtų dalyvauti ne mažiau kaip 80 proc. Taigi lieka dalis nepanaudotų lėšų, skirtų šių programų įgyvendinimui. [10]
Medicininės technologijos, paslaugų įvairovė, jų kokybė, medicinos įrangos galimybės nulemia tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir tai įtakoja pacientų poreikius ir tampa svarbia sveikatos sistemos reformos dalimi Lietuvoje. [11]
Savalaikis informacijos pateikimas gyventojams, teisė gauti išsamią informaciją, laiku individualių kvietimų išdalijimas – labai svarbus šeimos gydytojo vaidmuo, nes pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistai geriausiai žino situaciją jų aptarnaujamoje teritorijoje. [12-18]
Prevencinės programos Europoje. Gimdos kaklelio prevencija. Kas antra
moteris miršta nuo gimdos kaklelio vėžio. Labai svarbu ankstyva ligos diagnostika ir prevencija. Tačiau kiekvienais metais Europoje 33 500 moterims yra diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys, o nuo šios ligos 15 000 moterų miršta.
Per metus Suomijoje nuo gimdos kaklelio vėžio miršta apie 100 moterų, o tuo tarpu Lietuvoje ši liga nusineša apie 250 moterų gyvybių, tai yra 3 kartus daugiau. Deja, dėl gimdos kaklelio ligos Lietuvoje profilaktika priklauso nuo pačios moters požiūrio į savo sveikatos priežiūrą.
Nacionalinė moterų patikrinimo programa Švedijoje yra vykdoma 50 metų, kur patikros metu siekiama aptikti gimdos kaklelio ląstelių pakitimus. Dėka šios programos
susirgimų sumažėjo dvigubai. Švedijos moterys garsėja kaip labiausiai savo sveikata besirūpinančios europietės. Pvz. Švedijos moterys (23 – 60 m.) kas trejus metus visos amžiaus pagal gyvenamosios vietos registrą gauna kvietimą apsilankyti artimiausioje klinikoje gimdos kaklelio ląstelių tyrimams. Šie kvietimai moteris pasiekia paštu, nes ši sistema labai patogi. Valstybinės klinikos duomenimis Švedijoje yra ištiriama beveik milijoną moterų. Gimdos kaklelio tyrimai Švedijoje taip pat rekomenduojamas homoseksualioms. Švedijos moterys bent kartą turėjusios lytinių santykių, raginamos atvykti į klinikas ir pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Kai moterys neatvyksta pasitikrinti, kvietimas yra kartojamas. Taip pat šeimos gydytojai aiškinasi, kodėl pacientė vengia tikrintis sveikatos priežiūros įstaigose. Tokios sistemos pasiteisino Skandinavų šalyse (Suomijoje, Norvegijoje) bei Anglijoje. Geriausia gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonė yra ŽPV vakcina. [19]
Krūties vėžio prevencija. Švedijoje krūties vėžio prevencijos programa pradėta
vykdyti nuo 1980 metų. [1] Šiaurinėse Švedijos dalyse nuo 1986 m. vykdytose patikrose dalyvavusių moterų 10 metų laikotarpiu mirtingumas nuo šios ligos sumažėjo tik 16 proc. Ilgesni stebėjimo rezultatai patvirtino dalyvavimą patikroje moterų mirtingumo sumažėjimą (26–30 proc.). [20]
Nacionaliniu mastu Jungtinės Amerikos Valstijose krūties vėžio prevencijos programa pradėta vykdyti nuo 1991 m. Per visą programos laikotarpį, JAV pasitikrino daugiau nei 3,7 milijono moterų. Iš kurių yra diagnozuota netgi 44 885 krūties vėžio atvejų. [21] Mirtingumas nuo krūties vėžio Jungtinės Amerikos Valstijose paskutiniais metais pastoviai mažėja. [22]
Krūties vėžio prevencija Anglijoje pradėta vykdyti 1988 metais. Programos pradžioje buvo kviečiamos dalyvauti moterys, kurių amžius siekė 50–64 metai bei 65 metų moterys tik prašymais. Tačiau nuo 2008 m. galinčios ir norinčios dalyvauti krūties vėžio programoje, amžius buvo praplėstas (47–73 metų). Su tikslu, kad pirmą kartą moteris ateis atlikti mamografinę patikrą ne vėliau kaip 50 metų amžiaus. [1]
Norvegijoje krūties vėžio programa vykdoma nuo 1996 m. Mamografinė patikra atliekama visoje šalyje šiomis pagalbomis: 28 stacionarių ir 4 mobilių mamografų pagalba. Norvegijoje mirtingumas nuo šios programos pradžios sumažėjo netgi 30 procentų. [22]
Krūties vėžio prevencijos programos metu Suomijoje, Olandijoje yra patikrinama beveik 85 proc. moterų. Tačiau Turkijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Danijoje patikrinama tik apie 20 procentų tikslinės moterų populiacijos. Danijoje kol kas neįdiegta nacionalinė patikrinimo programa, tačiau taikomos oportuistinės arba lokalios patikrinimo programos. Labai pagerino patikrinimo rezultatus Čekija (2008 m.). [22]
Kol kas nėra konkretaus būdo, kuris padėtų išvengti krūties vėžio. Labai svarbu reguliariai atlikti mamograminį tyrimą, kuris leistų anksti ir laiku nustatyti ligą. Strategijos, kurios gali padėti išvengti krūties vėžio, apima svorio priaugimo ir nutukimo kontroliavimą [23], reguliarų fizinį aktyvumą [24], alkoholio vartojimo sumažinimą. Moterys, žindymo laikotarpiu, kuris trunka metus ar daugiau, gali sumažinti riziką susirgti krūties vėžiu [25]. Riziką sukelia ir pakitusi hormonų (estrogeno ir progesterono) gamyba menopauzės metu. Taikant gydymą tamoksifenu ar raloksifenu galima sumažinti riziką susirgti krūties vėžiu. [26]
Siekiant minimizuoti ir sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio ir palengvinti susirgimo socialinę bei ekonominę naštą, sistemingai ieškoma ankstyvų ligos nustatymo būdų bei kitų efektyvių diagnostinių metodų pagalbos. [27]
Ankstyvai krūties vėžio diagnostikai ES šalyse skiriama daug dėmesio: plačiai taikomi įvairūs klinikiniai, vaizdiniai ir instrumentiniai metodai (rentgeno, ultragarso, magnetinio rezonanso tomografija, aspiracinė punkcija, stulpelinė biopsija), taip pat ir morfologiniai (mikroskopiniai). Dalis jų yra tik kaip papildomi naviko išplitimui įvertinti ar tolimesniam gydymui parinkti. Patys svarbiausi tyrimai navikui diagnozuoti yra: savityra, klinikinis ištyrimas, apžiūra, apčiuopa, mamografija, krūtų echoskopija, aspiracinė punkcija ir morfologinis ištyrimas bei išskyrų iš spenelio/spenelio nuograndų citologinis tyrimas.
Atlikti tyrimai daugelyje šalių įrodė, kad sistemingai vykdomos atrankinės krūties vėžio patikros programos naudojant mamografiją padeda sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio 20–35 proc. tarp 50– 69 m. moterų. [1]
Širdies ir kraujagyslių ligos. Šalys, kuriose ekonomika yra aukšto lygio, gali sau
leisti prevencines programas taikyti visos populiacijos mastu didelės rizikos asmenims. Ekonomiškai silpnesnėse šalyse tokios programos yra sunkiai taikomos. Daugiausiai pozityvios patirties turi Austrija. Šioje šalyje nacionalinė prevencinė sveikatos patikra pradėta 1976 m., o atnaujinta 2005 m. Kitose Europos šalyse tokiose, kaip Suomija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija sistemingai siekiama pagerinti ŠKL prevencijos priemones bei rizikos valdymą. Kiekviena valstybė turi apsispręsti, kokią dalį visų sveikatos išlaidų gali tekti gydymui ir kokia – prevencijai. [28]
Storosios žarnos vėžys. Anglijoje SŽV pradėta vykdyti 2006 m. nacionaliniu
lymeniu asmenims nuo 60-69 m., o nuo 2010 m. amžiaus riba išplėsta iki 74 m. Manoma, kad pavyks sumažinti mirtingumą nuo SŽV iki 16 proc.
Taip pat nacionalinė atrankinė SŽV patikros programa atlikta Kroatijoje. Programa apima laikotarpį nuo 2007-2011 m. Šios mprogramos metu buvo diagnozuota 472 SŽV atvejai.
Vokietija 2002 metais pradėjo vykdyti SŽV programą vyresniems negu 55 metų žmonėms. Šioje šalyje programa bei FOBT tyrimas atliekamas kasmet ir nuo 55 metų amžiaus – kas dvejus metus. Yra įrodymų, kad 2003-2008 metais yra atlikta 2,8 mln. atrankinių kolonoskopijų. Paskutinių šešerių metų kolonoskopijų tyrimų kaupimo aktyvumas parodė, kad dalyvauja 15,5 proc. vyrų ir 17,2 proc. moterų. Dešimties metų laikotarpyje šalyje planuojama atlikti atrankinę koloniskopiją 40 proc. moterų ir 30 proc. vyrų, vyresnių nei 55 m. [29]
Prostatos vėžys. Tai XXI amžiaus pavojingiausias vyrų susirgimas. Laiku
diagnozavus šį susirgimą ir pritaikius profilaktines patikros programas, galima sumažinti ligos progresavimą. [30]
Prevencinės programos Lietuvoje. Mūsų šalyje gyventojų dalyvavimas
vykdomose prevencinėse programose nėra pakankamai aukštas. Taigi darome prielaidą, kad šios programos vyksta nepakankamai sklandžiai. Pagal Valstybinės ligonių kasos duomenis profilaktinių programų patikrų apimtis nesieka Europos tarybos rekomendacijų. Svarbiausias Lietuvos Respublikos strateginis tikslas – sveikatos saugojimas, ligų prevencijos vykdymas, siekinat mažinti mirtingumą ir sergamumą. Tai buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833.
Lietuvoje pradėta vykdyti iš PSDF biudžeto finansuojamos onkologinių su-sirgimų prevencijos ir profilaktikos programos, įgyvendinant 2003 m. gruodžio 2 d. Europos Sąjungos rekomendacijas ir Valstybinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003–2010 metų programos nuostatas.
Buvo pasirinktas netradicinis vykdymo modelis, siekiant kuo greičiau pradėti vykdyti šias svarbias vėžio prevencijos programas. Prevencinių programų vykdymas buvo integruotas į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemą. Pacientų informavimą ir pirminių patikros tyrimų atlikimą buvo numatyta teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Nustačius patologinių pakitimų, pacientai buvo siunčiami specialisto ištyrimui. Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms sumokamos PSDF biudžeto lėšos už kiekvieną suteiktą prevencinės programos paslaugą. Aktyviau prevencines programas vykdančios pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi galimybę dažniau nustatyti ankstyvųjų stadijų onkologinius susirgimus, taigi ir gauti papildomų lėšų už skatinamąsias ankstyvosios piktybinių navikų diagnostikos paslaugas. Už gerus darbo rezultatus nuo 2008
m. PSDF biudžeto lėšos PASP įstaigoms mokamos diferencijuotai. Du iš gerų darbo rezultatų rodiklių siejami su prevencinių programų vykdymo intensyvumu. Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose patikrinama daugiau prisirašiusiųjų pacientų dėl gimdos kaklelio ir priešinės liaukos vėžio, gauna daugiau PSDF biudžeto lėšų.
PSDF biudžete lėšos prevencinių programų išlaidoms apmokėti numatomos atskira eilute, t. y. užtikrinama, kad šios lėšos bus panaudojamos išskirtinai prevencinėms programoms, o ne kitų paslaugų išlaidoms apmokėti. [31]
Sveikatos apsaugos ministerija nustato PSDF lėšas pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimui ir apmokėjimui. Remiantis atliktais įvairiais tyrimais, apsilankymus pas gydytojus kiekvienais metais sudaro apie 2/3, o lėšų ambulatoriniams paslaugoms skiriama apie 173,5 mln. eurų. Pastaraisiais metais Lietuvoje gyventojų skaičius mažėjo, o kasmetinė PSDF lėšų suma skirta pirminei asmens sveikatos priežiūrai ne. Vis dažniau kalbama apie šios sveikatos priežiūros organizavimo problemas: didelį šeimos gydytojų darbo krūvį, šeimos gydytojų trūkumą kai kuriose savivaldybėse, pacientų eiles gydymo įstaigose. [9]
Finansavimo įtaka sveikatos sistemai visuomet kritiškai svarbi. Visi pripažįsta, kad medicinos paslaugų kainos neatitinka tikrosios savikainos. Į sveikatos priežiūrą žiūrima kaip į prekę ir ūkio šaką. Kuriamos didesnės paslaugų pirkėjų grupės, o sąnaudas bus siekiama mažinti. [32]
Kainos už suteiktas paslaugas pagal prevencines programas sudaro:
1. Informavimo paslauga apie gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktiką – 1,44 eurų;
2. Informavimo paslauga dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimo atlikti mamografiją – 3,75 eurų;
3. Informavimo apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir prostatos specifinio antigeno (PSA) nustatymo paslauga – 12,15 eurų;
4. Informavimo apie storosios žarnos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir imunocheminio slapto kraujavimo testo išmatose (iFOBT) rezultatų įvertinimo paslauga – 7, 47 eurų;
5. Informavimo paslauga ŠKL tikimybę, įvertinimas, ar siuntimas išsamiai įvertinti ŠKL tikimybę – 15,20 eurų. [33]
Valstybės funkcijų vykdymas yra neatsiejama nuo finansinių išteklių. Pagrindinis ir svarbiausias sveikatos sektoriaus finansavimo šaltinis yra PSDF biudžetas.
Valstybėms ž vienas didžiausių iššūkių – išlaikyti tvarius biudžetus, t. y. suvaldyti išteklių srautus arba užtikrinti finansinį biudžeto tvarumą.
Valstybinės ligonių kasos pradėjo taikyti du naujus rodiklius, į kuriuos atsižvelgiama mokant už gerus šeimos gydytojo darbo rezultatus – Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos vykdymą ir vaikų dantų profilaktinių tikrinimų intensyvumą. [34]
Valstybinės Ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsižvelgia į naudotojus (vartotojus), į tam tikrų paslaugų kokybę ir prienamumą, stengiantis kuo geriau panaudoti gaunamus resursus.
Ligonių kasų duomenimis, biudžeto lėšomis yra finansuojos šios prevencinės susirgimų profilaktikos programos:
1. Gimdos kaklelio piktybinių navikų programa;
2. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa; 3. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa;
4. Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa;
5. Storosios žarnos ankstyvosios diagnostikos programa. [2]
Prevencinės programos yra skirtos tam, kad būtų galima kuo anksčiau diagnozuoti ir sėkmingiau gydyti ligas. Efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek žmonių yra ištiriama: kuo daugiau, tuo efektyvumas didesnis. Žinojimas padeda suformuoti atitinkamas nuostatas visuomenėje ir keisti žmonių elgesį, skatinti juos dažniau pasinaudoti suteiktomis galimybėmis pasitikrinti sveikatą.
Visose programose yra numatyta informavimo apie jas paslauga. Už tai gydymo įstaigos gauna nustatytą atlygį. Paciento informuotumas apie programą labai priklauso nuo pirminės asmens sveikatos priežiūros grandies: tinkamai paaiškinęs programos naudą, gydytojas paskatina pacientą ja naudotis.
Įvairiose ekonominės ir socialinės veiklos srityse pastebėta, kad informacijos asimetrija sukuria neskaidrią aplinką, kurioje atsiranda vietos ir abejotiniems sprendimams (teisiniams, ekonominiams), ir neteisėtiems mokėjimams, dėl to dažniausiai nukenčia paslaugų vartotojas. Valstybinė ligonių kasa, teikdama sveikatos sistemos finansavimo gerinimo siūlymus, siekia „gerinti matomumą“ – bendradarbiauti sveikatos sistemos institucijoms, įstaigoms, organizacijoms (pacientų, medikų, visuomenės, tarp jų – jaunimo ir pagyvenusių žmonių), kurių veikloje svarbi ir sveiko gyvenimo būdo sklaida, akademinei bendruomenei (sveikatos mokslų, šios srities teisininkų).
Vartotojas, kuris gauna pakankamai informacijos, įgyja daugiau žinių ir yra veikiamas gaunamos informacijos, linkęs keisti savo požiūrį ir elgseną – tiek sveikatos sistemoje, tiek kasdieniame gyvenime. Tikėtina, kad toks žmogus, žinodamas ne tik finansines, bet ir kitas „netinkamo“ požiūrio ir elgesio pasekmes:
pasirūpins sumokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį, kad nebūtų ne-draustas (nes žinos, kad rimtai susirgus, neapsidraudusiam gali tekti patirti nepakeliamų finansinių išlaidų);
žinos savo, kaip paciento, teises ir nesudarys sąlygų galimam piktnaudžiavimui (neteisėtiems mokėjimams, priemokoms ir pan.);
bus linkęs laiku pasitikrinti sveikatą, skiepytis nuo išvengiamų ligų ar dalyvauti prevencinėse programose (nes žinos, kad skiepai ir ankstyva diagnostika gelbėja gyvybes, o gydymo išlaidos ne tik mažesnės, bet ir pats gydymas paprastai trumpesnis, mažesni jo šalutiniai poveikiai);
racionaliau vartos vaistus ir maisto papildus (žinodamas apie jų galimą šalutinį ir kitokį poveikį), daugiau išmanys sudėtingus tyrimus (ne visada būtinus ir veiksmingus).
Manome, kad informuota apie sveikatos sistemą ir privalomojo sveikatos draudimo finansavimo modelį visuomenės dalis prisideda prie racionalaus ir efektyvaus lėšų, skiriamų sveikatai, panaudojimo. [35]
Apibendrinant galima teigti, kad sveikata yra didžiausias turtas. Vienas iš svarbiausių uždavinių yra išvengti ligų ir išsaugoti sveikatą. Buvo įgyvendinta prevencinių susirgimų profilaktikų programos, siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo onkologinių ir ŠKL susirgimų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis vykdomos prevencijos programos, galimybė nurodyto amžiaus asmenims, kurie jaučiasi sveiki, nemokamai profilaktiškai pasitikrinti, ar neserga tam tikromis ligomis. Ilgalaikis ir nuoseklus darbas prevencinių programų srityje, gerina gyventojų sveikatą, mažina sergamumą ir mirtingumą.
1.2. Prevencinių programų susirgimų epidemiologija, profilaktika
Gimdos kaklelio vėžys. Didžiausias mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio yra
Rumunijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Estijoje (rodiklis 18,7–10,4/100 000 atv./per metus) , o mažiausias Suomijoje per metus – 1,6 atv. /100 000. [36]
Europos Sąjungos naujoms įstojusioms šalims būdingas didelis gimdos kaklelio vėžio sergamumas (išskyrus Maltą). Labai didelis sergamumas registruojamas Rumunijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Lietuvoje, Estijoje (20,7-25,5/100 000 atv.).
Mažiausias sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra registruojama šiose šalyse: Suomijoje, Airijoje, Nyderlanduose ir Islandijoje (<9,4 /100 000 atv.). Didžiausias sergamumas ir mirtingumas gimdos kaklelio vėžiu tarp Baltijos regionų ir Šiaurės Europos šalių didelis yra registruojamas Lietuvoje. [37]
Krūties vėžys. Kiekvienais metais pasaulyje naujų krūties vėžio atvejų yra
diagnozuojama daugiau nei 1 000 000.
Sergamumo vidurkis Europoje – 67,9 sergančių iš 100 000 moterų, o pasaulyje – apie 50 sergančiųjų iš 100 000 moterų. Lietuvoje vidurkis siekia – 34 sergančios iš 100 000 moterų. Nuo 1995 metų sergamumas krūties vėžiu Europos šalyse visose amžiaus grupėse didėja, išskyrus Šveicariją, Slovėniją ir Škotiją.
Vienas iš dažniausių moterų mirštamumo nuo onkologinių ligų priežasčių yra krūties vėžys. Lietuvoje nuo šios ligos mirtingumas siekia apie 32 mirusios/100 000 moterų, pasaulyje 26 mirusios/100 000 moterų. [1]
Priešinės liaukos (prostatos) vėžys. Prostatos vėžys viena iš dažniausia vyrų
onkologinė liga JAV [1], Vakarų Europoje. [38, 39]
Vieni iš didžiausi prostatos vėžio sergamumo rodikliai yra Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Šiaurės ir Vakarų Europoje bei Šiaurės Amerikos regionuose, mažiausi – Afrikoje ir Azijoje. [1] Tačiau ši liga retai pasitaiko 40–50 metų vyrams [40], Europoje didžiausi sergamumo rodikliai užfiksuoti Airijoje (183,2/100 000), mažiausi – Graikijoje (27,9/100 000). [41]
Prostatos vėžio sergamumas, mirtingumas ir išgyvenamumas didėja nuo amžiaus ir ligos stadijos, tame tarpe ir Lietuvoje. [42] Daugelio tyrėjų nuomone, norint mažinti mirtingumą, reikia kuo anksčiau diagnozuoti prostatos vėžį. Todėl Lietuvoje nuo 2006 m. pradėta vykdyti priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurios tikslas – diagnozuoti ankstyvos stadijos prostatos vėžį, programos vykdymą sąlygojo nuo 2006 m. staigus sergamumo rodiklio padidėjimas. [43]
Storosios žarnos vėžys. Ši liga susijusi su socialiniais–ekonominiais veiksniais.
Ja sergama išsivysčiusiose valstybėse ir pasitaiko tarp aukštesnio socialinio sluoksnio žmonių. Storosios žarnos vėžys susijęs su gyvenimo būdo veiksniais, mažu judėjimu, kaloringo maisto vartojimu. O tai labai sąlygoja sergamumo didėjimą storosios žarnos vėžiu. Didžiausias
sergamumas yra fiksuojamas Šiaurės ir Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikos šalyse, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. [44]
Lietuvoje sergamumo rodikliai išlieka dideli, o išgyvenamumo rodikliai yra vieni mažiausių Europoje. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1 500 storosios žarnos sergamumu ir beveik 1 000 mirčių nuo šios ligos. [45]
Širdies ir kraujagyslių ligos. ŠKL tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje, yra
pagrindinė mirties priežastis. ŠKL apima platų intervalą ligų, susijusių su kraujotakos sistemos ligomis. Įskaitant išeminę širdies ligą bei galvos smegenų kraujotakos ligas. Dėl ŠKL Europos regione kasmet miršta 4,35 milijono, Europos Sąjungoje – 1,9 milijono žmonių. Vyrų mirtingumoas nuo šios ligos rodiklis vidutiniškai siekia apie 53 procentus ir yra didesnis didesnis nei moterų. Vyrų rodiklis laviruoja tarp 151 ir 1 500 mirusiųjų 100 000 gyventojų. Moterų rodikliai laviruoja nuo 97 iki 1054/100 000 gyv. Lietuvoje vyrų ir moterų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų rodikliai yra vienas iš didžiausių ES. [46]
Krūties vėžio profilaktika. Kasmet Lietuvoje krūties vėžys yra diagnozuojamas
per 1 300 (72/100 tūkst.). Mirtingumas šios ligos deja ne mažėja (31,7/100 tūkst.). Lietuvos moterų sergamumas krūties vėžiu palyginti su kitomis ES šalimis yra maždaug du kartus mažesnis, o mirštamumas toks pat. Tinkamai vykdant atrankinę mamografinės patikros programą, mirtingumą nuo krūties vėžio galima sumažinti 30 proc.
Krūties vėžio rizikos veiksniai. Ši pavojinga moterų liga yra įtakojama keletos
veiksnių. Reikėtų pažymėti alkoholio įtaką moters organizmui. Negalima atmesti ir paveldimumo veiksnio. Susirgti šia liga didesnė tikimybė toms moterims, kurių artimiausioms giminaitėms menopauzės metu buvo diagnozuotas šis susirgimas. Tai didina krūties vėžio riziką net 3 kartus, o abiejų krūtų net 5 kartus. [47]
Krūties vėžio ankstyvoji diagnostika. Šios ligos gydymo sėkmė priklauso nuo
ankstyvosios diagnostikos. Išanalizavus įvairių šalių duomenis, įdiegus prevencinę programą, galime daryti išvadą, kad mirtingumas nuo šios ligos gali sumažėti 30 proc.
Krūties vėžio profilaktika. Svarbią vietą sėkmingame gydyme užima ankstyva
mastopatijos diagnozė. Neatsiejama dalis profilaktikos priemonių dvasios ir sielos ramybė. Dažni pergyvenimai, ilgalaikos stresas – tai didžiausi faktoriai, kurie įtakoja hormonų pusiausvyrą moters organizme.
Gimdos kaklelio vėžio profilaktika. Pasaulyje po krūties vėžio susirgimų, antroje
vietoje atsiduria gimdos kaklelio piktybinis navikas. Svarbiausias rizikos veiksnys šiams susirgimui ŽPV.
Gimdos kaklelio vėžio diagnostikos metodai. Šis susirgimas neturi šiai ligai
būdingų specifinių simptomų. Moterys labai dažnai jaučiasi gerai, niekuo nesiskundžia. Vėlesniu laikotarpiu galimi skausmai pilvo apačioje; gausus kraujavimas iš makšties; kraujavimas iš šlapimo pūslės ir šlapinimosi sutrikimai; kraujavimas iš tiesiosios žarnos; svorio kritimas. Auksinis standartas šios ligos diagnostikoje tai citologinio tepinėlio tyrimas, kolposkopija bei biopsiją ir histologinis medžiagos ištyrimas.
Gimdos kaklelio vėžio profilaktika. Be sudėtingų tyrimų didžiulę įtaką šios ligos
profilaktikai turi vakcinacija. Jai reikia daug vilčių, tačiau patikros programos išlieka esminės. [1]
Pagal PSO ekspertų duomenis, sistemingai ir efektyviai vykdant ir kontroliuojant vėžio profilaktiką yra tikimybė, kad iki 2020 m. sergamumą galima sumažinti 25 proc., o mirtingumą 50 proc. Tam pagrindas – savalaikė ikivėžinių būklių diagnostika.
Prostatos, arba priešinė liaukos profilaktika. Per metus nustatoma apie 2 000
naujų šios ligos atvejų. Ši liga dažnaisuia pasireiškia vyrams kurių amžius daugiau kaip 50 m. Tai paslaptinga liga, kuri ilgą laiką gali nesukelti jokių nepatogumų. Labai nedidelei vyrų daliai prostatos vėžys vystosi sparčiai ir gali išplisti į kitus organus. [48]
Prostatos vėžio atsiradimo priežastys. Tikrosios prostatos vėžio atsiradimo
priežastys kol kas nėra pakankamai aiškios.
Prostatos vėžio simptomai. Pasak Aleksandravičiūtės ir Jaruševičiaus (2008) kai
prostatos vėžys yra ankstyvoje stadijoje, jokių juntamų simptomų nebūna. Jie atsiranda, kai vėžinis mazgas būna pakankamai didelis, kad galėtų spausti šlaplę ir trikdyti šlapinimąsi. Vyrų, peržengusių 50 metų amžiaus ribą, prostata dažniausiai būna padidėjusi, išvešėjusi ne dėl vėžio, bet dėl daug dažniau pasitaikančios gerybinės prostatos hiperplazijos (GPH). Abiem atvejais, ar prostata būtų padidėjusi dėl vėžio, ar dėl GPH, simptomai panašūs:
Šlapinimasis pasunkėja, nes šlapimo srovė, verždamasi per padidėjusios prostatos spaudžia šlaplę, susilpnėja, susiaurėja;
Šlapinimasis padažnėja, ypač naktį, nes, susiaurėjus šlaplei, šlapimo pūslėje po šlapinimosi nuolat lieka šlapimo;
Šlapinimosi metu skauda;
Šlapimas kraujingas (šis simptomas nėra dažnas).
Prostatos vėžio diagnostika. Pirmiausia pacientą apžiūri šeimos gydytojas ir
esant reikalui, siunčia pas urologą. Ankstyva priešinės liaukos vėžio diagnostika labai aktuali, nes leidžia pasiekti gerus ankstyvo gydymo rezultatus. Problema ta, kad ankstyvų stadijų
prostatos vėžiu sergantys pacientai niekuo nesiskundžia. Nėra specifinių prostatos vėžio simptomų. Pirmieji simptomai atsiranda tada, kai liga jau pažengusi. Kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo sėkmingiau ji gydoma. Jei diagnozuotas prostatos vėžys nėra išplitęs, tai pasveikimo prognozės geros. [1]
Norint išsiaiškinti prostatos vėžį, reikia atlikti digitalinį rektalinį ir PSA tyrimus. Digitalinis rektalinis – nėra malonus tyrimas, tačiau verta paminėta, kad procedūra neskausminga. Pažeista prostata yra padidėjęas gruoblętumas, hiperplazija. PSA tyrimas pagerina ankstyvosios ligos diagnozę.
Priešinės liaukos profilaktika. Prostatos vėžį labai sunku pastebėti ankstyvojoje
stadijoje. Liga gali pasireikšti ir sukelti sveikatos problemų tik po kelerių metų, todėl labai svarbu žinoti prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos būdus. Taikant PSA profilaktines patikros programas, mažėja ligos recidyvavimo ir progresavimo rizika, tai atskleidė JAV ir daugelio kitų šalių patirtis. Pastebėta, kad atliekant profilaktinius patikrinimus diagnozuojama daugiau mažos rizikos ankstyvų stadijų navikų, mažėja metastazinės ir vietiškai išplitusios ligos atvejai, pirminės diagnozės metu konstatuojamas mažesnis PSA lygis, tai gerina gydymo rezultatus bei ligos prognozę. Anksčiau nustatomas prostatos vėžys taikant profilaktinės patikros programas. Todėl didesniam pacientų skaičiui (padidėja nuo 67 proc. iki 92 proc.) galima skirti radikalų gydymą, išgyvenamumas ilgėja iki 5 m. [49]
Storosios žarnos vėžio profilaktika. Lietuvoje kasmet išaiškinama per 1 300
naujų šios ligos atvejų, dažniausiai ja serga 60–75 metų amžiaus žmonės. Laiku pastebėjus liga ir pradėjus tinkamą gydymą, yra didelė tikimybė pasveikti. Tenka apgailestauti, kad Lietuvoje šiandien 25 procentai sergančių šia liga ieško medikų pagalbos tik tada, kai jiems nustatoma jau ketvirta vėžio stadija ir išgelbėti jų nebeįmanoma.
Storosios žarnyno vėžio rizikos veiksniai. Intensyviai diskutuojama dėl gaubtinės
ir tiesiosios žarnos vėžio etiologijos. Išskiriama nemažai šios ligos rizikos veiksnių. Net 75 proc. gali būti vėžio atvejų patogenezės mechanizmų paleidžiamieji veiksniai. Onkologonius susirgimus lemia, net ketvirtadalis genetiniai ir įgimti pakitimai. Tačiau genetiniai ir įgimti pakitimai nėra koreguojami, todėl labai įtakoja patirkos. Taip pat labai kitas svarbus veiksnys lemiantis susirgti šia liga įtakoja paveldimumas, koreguojami ir nekoreguojami veiksniai. Pagrindinis nekoreguojamas veiksnys yra metai. Koreguojami veiksniai: sveikas maistas, tinkamas aktyvumas, svorios kontroliavimas. Labai svarbu pacientus informuoti apie koreguojamus veiksnius.
Koreguojami ir nekoreguojami veiksniai:
Pacientai jau sirgę storosios žarnos vėžiu arba atrasti, tam tikti polipai. Koreguojami veiskniai, arba kitos ligos, skatinačios susirgti šia liga. Paveldimumas. [1]
Storosios žarnos diagnostika. Storosios žarnos vėžys iš pradžių nesukelia jokių
simptomų. Atsižvelgiant į šeimą, jų sergamumą, tam tikrus veiksnius ar įvairiwms įtarimams, siūloma atlikti digitalinius tyrimus. Tyrime yra atliekama apčiuopa apie 8 cm. Virš tiesiosios žarnos. Pagrindinis storosios žarnos vėžio tyrimas – digitaliniai bei koloskopiniai tyrimai. [1]
Storosios žarnos vėžio profilaktika. Pagrindiniai veiksniai įtakojantys
profilaktiką: mitybos įpročiai, adenomų šalinimas, kraujavimo testas. Kol kas profilaktiką sudaro: 1. Informavimo, slapto kraujavimo išmatose testas ir rezultatų įvertinimas. 2. Siuntimą atlikti kolonoskopiją, bbūtinybei atlikti biopsiją. 3. Biopsijos medžiagos ištyrimas ir įvertinimas. Šios išvardintos visos 3 paslaugos – nemokamos. [1]
Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika. Lietuvos vyrų ir moterų standartizuoti
mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodikliai yra vieni iš didžiausių ES. Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta beveik dvigubai daugiau gyventojų, negu vidutiniškai ES šalyse senbuvėse. Vyrų šie rodikliai didesni tik Bulgarijoje ir Latvijoje, o moterų – Rumunijoje ir Bulgarijoje. [6]
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Biologiniai: padidėjęs kraujospūdis,
padidėjusi gliukozės koncentracija, DTL cholesterolis, viršsvoris/nutukimas. Susiję su gyvensena: tabako vartojimas, nesveika mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas fizinis aktyvumas, stresas. Nemodifikuojami: amžius, lytis, genetika, rasė. Modifikuojami: mažos pajamos, išsilavinimas, gyvenimo sąlygos, darbo sąlygos. [49]
Simptomai. Asmens gyvenimą, jo kasdienybę labai paveikia sirgimas širdies ir
kraujagyslių sistemos ligomis. Tokiems žmonėms gana dažnai (beveik 15 procentų visų sergančių šiomis ligomis) atsiranda panikos, liguisto nerimo požymiai ar netgi depresijos simptomai. Didžioji dalis žmonių, kurie lankosi konsultacijose pas gydytojus, skundžiasi įvairiais skausmais, kurie panašūs į širdies skausmus. Žmonėms užeina nerimo, panikos priepuoliai, kurie pasireiškia greitu širdies plakimu, oro trūkumu, pradeda jausti didžiuliu skausmu širdies plote ir panašiai. Kadangi žmonės įsitikinę, jog tai sukelia būtent sirgimas širdies ir kraujagyslių ligomis, jiems išsivysto mirties baimė. Visa tai sukelia stresą, kuris gali persivystyti ir į depresiją ar įvairius nerimo sutrikimus. Įtampa, žmogaus psichinė būsena gali labai pabloginti sergančių žmonių sveikatos būklę. Tai gali būti padidėjusį mirštamumą lemiantis faktorius. [50]
Diagnostika. Išsamaus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės KPP įvertinimo
paslauga apima: echokardiografiją; dvimačiu režimu ir doplerinį tyrimą; veloergometriją; kaklo ir (ar) periferinių kraujagyslių dvigubą ultragarsinį skenavimą; kulkšnies-žasto indekso nustatymą; C reaktyvaus baltymo kiekio nustatymą; gliukozės koncentracijos kraujo plazmoje nustatymą; mikroalbuminurijos nustatymą; bendrojo cholesterolio koncentracijos kraujo serume nustatymą; didelio ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos kraujo serume nustatymą; trigliceridų koncentracijos kraujo serume nustatymą; glomerulų filtracijos greičio nustatymą;
Profilaktika. Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos 40-55 m. vyrų ir
50-65 m. moterų identifikavimas ir informavimas apie didelę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, šios tikimybės įvertinimo, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymo ar siuntimo išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę paslaugos suteikimas. Ši paslauga apima:
•Įsakymu patvirtintos formos informacinio pranešimo įteikimą pasirašytinai; •Pokalbį su pacientu apie širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemones bei patarimus, kaip stiprinti ir išsaugoti sveikatą;
•Gliukozės, bendrojo cholesterolio, didelio ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio, trigliceridų koncentracijos kraujo plazmoje nustatymą ir kt. tyrimus;
•Jei įtariama patologija – pacientas siunčiamas į KPP (specializuotą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinį). [51]
Galima teigti, kad tiek užsienio šalyse, tiek Lietuvoje mirtingumas ir sergamumas ŠKL ir onkologinėmis ligomis išlieka didelis. Labai svarbu šių ligų profilaktika stiprinant ir tausojant žmonių sveikatą susirgimų prevencijos srityje.
1.3. Informavimas, informuotumas ir nuomonės apie prevencines programas
Pacientų informavimas. Šeimos gydytojas yra pagrindinis gyventojų
informavimo apie prevencines programas šaltinis. Jis tampa ir pagrindiniu gyventojų dalyvavimo prevencinėse programose motyvu. Bendrosios praktikos gydytojams kontaktuojant su savo pacientais, gali juos nukreipti dalyvauti prevencinėse programose, kurie padėtų laiku nustatyti ligas ir pradėti gydymą laiku. Paskutniu metu bendrosios praktikos gydytojai apkrauti e.paslaugomis, popieriais. Didžiąją dalį darbo laiko šeimos gydytojai praleidžia pildydami įvarius dokumentus, t. y. išrašydami receptus, neturi laiko papasakoti pacientams apie jiems priklausančias programas, o ir pacientai tikisi iš gydytojo diagnostikos ir gydymo, o ne kalbų. Lieka vis mažiau laiko, kuris galėtų būti skiriamas pacientui, atsiranda eilės patekti pas gydytoją. Taip atsiranda pacientų nepasitenkinimas sveikatos priežiūros
sistema. Kiekvienai šaliai būdingas skirtingas problemų sprendimo būdas, pacientų motyvacija, jų informavimas, bei gydytojų skatinimas vykdyti profilaktinio patikrinimo programas. Svarbu išsiaiškinti savo šalyje vyraujančias kliūtis ir jas šalinti.
PSO didžiulį dėmesį skiria žmonių švietimui, informavimui, sąmoningumo kėlimui, norėdama, kad gyventojai suprastų patikrinimų naudą, rūpintusi savo sveikata, norėtų tikrintis. Pacientams labai svarbu suvokti ankstyvosios diagnostikos reikšmę ir naudą. Visa tai turėtų didžiulę įtaką sveikatai ir geresnei gyvenimo kokybei. [8]
Gyventojų mažas dalyvavimo mastas prevencinėse programose Lietuvoje dažniausiai įtakojamas lyties, amžiaus ir socialinio statuso. Taip pat nemažą dalį įtakos sudaro demografiniai ir socialiniai veiksniai. Pasak R. Kalėdienės, „Aukštesnės socialinės ekonominės padėties žmonių sveikata gerėja greičiau negu žemesnės padėties žmonių grupių, tai didina sveikatos netolygumus“.
Svarbią vietą šioje srityje turi užimti efektyvus visuomenės informavimo priemonių taikymas, orientuotas ne tik į socialiai pažeidžiamas grupes, bet ir nukreiptas į socialinių ir ekonominių netolygumų mažinimą. [4]
Visuomenės informavimas – tai savotiška reklama, kuri įtakoja žmogų, jo gyvenimo kokybę ir gali teigiamai arba neigiamai veikti žmogaus sveikatą. [52]
Ne tik užsienyje, bet ir mūsų šalyje yra nagrinėjamos gyventojų informuotumo problemos sveikatos paslaugų teikime. R. Giedrikaitė ir kt. autoriai nagrinėjo gyventojų informuotumo svarbą. [13] Informacijos stygius, jos nepakankamumas, turi didelę reikšmę sveikatos paslaugų teikimui. [53]
Sveika gyvensena ir gyventojų sveikatinimas neatsiejama geresnės sveikatos dalis. [2] Gydytojų pareiga suteikti pacientui reikiamą informaciją, gauti jo sutikimą atlikti reikiamus tyrimus ir gydyti bei paisyti jo valią. [54]
Japonijoje buvo atlikta keletas tyrimų, kurie atskleidė, kad informuotumas teikiant susirgimų profilaktikos programas yra labai reikšmingas. [55] Tyrimo metu dalyvavo 39 228 vyrai ir moterys. Tyrimo metu išaiškėjo, kad gyventojų informuotumas ir informacijos sklaida yra svarbūs veiksnai, kovoje prieš ŠKL bei onkologinius susirgimus. Barselonoje ir Ispanijoje, 2001 m. – 2006 m. buvo atliekamas tyrimas, kiek moterų dalyvauja gimdos kaklelio vėžio prevencijoje. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tyrimo metus dalyvavo tik 51 proc. moterų, kurios priklausė tikslinei populiacijai. Tyrimas parodė, kad neaktyvus moterų dalyvavimas lemia didėjantis gimdos kaklelio susirgimų skaičių. Todėl reikia didelį dėmesį skirti susirgimų prevencijai bei informuotumui. [56] Susirgimų prevencijai įtakos turi šiė aspektai: gyventojų žema socialinė padėtis, žemesnis išsilavinimo lygis, vyresnis amžius bei
informacijos stoka. Patys gyventojai mažiau domisi susirgimų profilaktika. Taip pat parodo atlikti tyrimai Ispanijoje, kuriems buvo taikomos širdies ir kraujagyslių sistemos ligų prevencijos priemonės. [57]
Pasak autorių A. Eigirdaitės, G. Petronytės, V. Kanapeckienės bei V. Jurkuvėno atliktų tyrimų duomenys apie PAASPĮ praktiką atkleidė, kad dažniausiai gyventojus apie prevencines programas informuoja gydytojai ar slaugos specialistai, gyventojų apsilankymo PAASPĮ metu. Kitas gyventojų informavimo priemones taiko mažiau nei pusė PAASPĮ: informacija pateikiama įstaigos informaciniuose skelbimuose bei interneto svetainėse, pacientai informuojami asmeniškai paštu.
Daugiau gydytojų iš Vilniaus, Kauno ir Panevėžio regionų, lyginant su gydytojais iš Klaipėdos ir Šiaulių regionų, nurodė, kad informuoja gyventojus apie prevencines programas pateikdami informaciją ir įstaigos interneto svetainėje.
Pagal atliktą tyrimą, administratorių nuomone, papildomas gyventojų informavimo priemones taiko mažuma PAASPĮ. Jų nuomone, PAASPĮ, kuriose taikomos papildomos gyventojų informavimo priemonės, dažniausiai gyventojai informuojami: pateikiant informaciją apie prevencines programas skelbimų lentose, platinant lankstinukus ir informacinius pranešimus. Administratoriai pagrindinėmis kliūtimis, su kuriomis susiduriama informuojant gyventojus apie prevencines programas, nurodė gyventojų kontaktų PAASPĮ trūkumą ir gyventojų nesuinteresuotumą dalyvauti prevencinėse programose. [58]
Anot A. Eigirdaitės ir kt. autorius 2013 m. atliktuose tyrimuose nurodoma, jog dažniausiai gyventojus apie PP informuoja gydytojai (97,5 proc.) arba slaugos personalas (83,5 proc.), tačiau taip gyventojai informuojami tik apsilankymo pirminės sveikatos priežiūros įstaigose metu. Neinformatyvias priemones mažiau vykdo kaip pusę (42,7 proc.) PASPĮ, kai informacijos kiekis pateikiamas stende (56,8 proc.) ir internetiniame puslapyje (37,5 proc.), asmeninis kvietimas bendruoju paštu (33,8 proc.) [31].
Šiuo metu pagrindinis informavimo apie prevencines programas šaltinis yra PASPĮ. Gyventojams patogiausia ir jie išreiškia didelį norą informaciją gauti iš savo šeimos gydytojo apsilankymo pas gydytoją metu arba iš bendrosios praktikos slaugytojos. Net 71 proc. apklaustųjų atsakė, kad apie prevencines programas nebuvo informuoti arba jiems buvo tik užsiminta, o tam priežastys yra įvairios: nepakankamas dėmesys informavimui, laiko stoka ir beveik ¾ pacientų šiuo klausimu paliekama nežinioje. [58]
Šiuo metu vis tik svarbiausia grandis informacijos skleidime priklauso pirminės asmens sveikatos priežiūros gydytojams. Šį teiginį patvirtina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių autoriai. Asmeninis gydytojų požiūris, motyvacija prevencinių programų sklaidai turi
įtakos pacientų dalyvavimui šiose programose. Tyrimų duomenimis nustatyta, kad pacientų aktyvesnis dalyvavimas yra tose prevencinėse programose, kurios yra rekomenduojamos valstybinių institucijų arba įstaigos vadovų.
Dar viena kliūtis sėkmingam dalyvavimui prevencinėse programose visuomenės sveikatos biurams ir pirminės sveikatos grandies sektoriui nesutvarkyta įstatyminė bazė ir nepakankamai išspręstas finansavimas. [9]
Dažnai informacija pasiekia gyventojus apie visas prevencines programas iš žiniasklaidos, draugų, giminaičių ar sveikatos renginių metu. [9]
Pacientų ir gydytojų nuomonė apie prevencines programas. Pagal A.
Eigirdaitės, G. Petronytės, V. Kanapeckienės bei V. Jurkuvėno atliktus tyrimus galima susidaryti nuomonę, kad vis tik gydytojų teigiamas požiūris į prevencines programas turi didelę įtaką. Tyrimo duomenys atskleidė, kad, beveik visų gydytojų (99 proc.) nuomone, žinių ir kompetencijos jiems pakanka. [10]
Pagal G. Petronytę, V. Kanapeckienę, A. Eigirdaitę bei V. Jurkuvėną atliktą tyrimą, paaiškėjo, kad gyventojų požiūris į prevencines programas yra teigiamas. Respondentai mano, kad prevencinės programos yra reikalingos. Buvo lyginti gyventojai, nežinantys apie prevencines programas su žinančiais bei nedalyvavę jose, lyginant su dalyvavusiais. Iš jų tyrimo rezultatų paaiškėjo, kad prevencinės programos reikalingos. Demografiniai ir socialiniai veiksniai yra susiję su gyventojų informuotumu, dalyvavimu prevencinėse programose ir požiūriu į šias prevencines. [4]
Remiantis atliktais įvairių autorių tyrimais, respondentai yra girdėję apie vykdomas prevencines programas finansuojamas iš PSDF. Iš atliktų tyrimų paaiškėjo, kad daugiausia respondentai yra girdėję apie gimdos kaklelio, prostatos bei krūties vėžio profilaktikų programas. Tačiau mažiausiai respondentai yra girdėję apie storosios žarnos vėžio bei ŠKL programas. [59]
Gydytojų, pacientų informuotumas. Remiantis 2012 m. Higieno instituto tyrimu,
kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti gyventojų žinomumą bei koks požiūris į prevencines programas. Geresnį informuotumą ir žinomumą turi moterys, apie vykdomas gimdos kaklelio ir krūties vėžio programas, o vyrai –ŠKL ir ir prostatos vėžį. Tačiau atliktu tyrimu, beveik pusę apklaustųjų nesinaudojo prevencinėmis programomis. Nesinaudojimo veiksniai: gera sveikata, laiko trūkumas ir didelis užimtumas, negauti kvietimai, informacijos stoka bei nepaknkamas informuoptumas. Tačiau gyventojai apie vykdomas ir organizuojamas prevencines programas vetina teigiamai ir mano, kad reikalingos. [8]
Pasak J. Kutkauskienę, pacientui teikiamą informaciją galima suskirstyti į informaciją, kuri teikiama tinkamai medicinos praktikai, t. y. gydytojo pareigos informuoti pacientą tinkamam vykdymui ir paciento teisės į informaciją apsaugai užtikrinti bei ekonominę informaciją, kuria siekiama apsaugoti paciento turtinius interesus. Gydytojo teikiama informacija turi atitikti paprastos, tinkamos ir teisingos informacijos kriterijus. [54]
Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad vis daugiau gyventojų žino apie prevencines programas, tačiau dalyvavimas jose išlieka mažas. Gyventojai nurodo keletą priežasčių, kodėl nedalyvauja šiose programose: gera savijauta, laiko stoka bei informavimo trūkumas (iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei viešojoje erdvėje). Remiantis daugelio atliktais tyrimais, tiek socialiniai bei ekonominiai, tiek demografiniai veiksniai yra susiję su gyventojų informuotumu ir dalyvavimu prevencinėse programose. Užsienio gydytojai teigia, kad gyventojai dažniausiai nedalyvauja programose dėl geros savijautos, požiūrio, kad tyrimai nebūtini, dėl sunkumų užsiregistruoti gydymo įstaigoje, dėl ilgų eilių, dėl didelių atstumų į gydymo įstaigą, baimės bei patiriamų nepatogumų tyrimo metu.
Lietuvoje atliktos gyventojų apklausos atskleidė skirtingą prevencinių programų žinomumą. Dvejose didžiuosiuose Lietuos miestuose Vilniuje ir Panevėžyje, gyventojai nepakankamai yra pasinaudoję storosios žarnos vėžio bei ŠKL programomis. Efektyviausiia, geriausiai yra pasinaudoję gimdos kaklelio prevencine programa. Bei kiti atlikti tyrimai Lietuvoje, parodė, kad Lietuvos pacientai turi mažai žinių apie nemokamas prevencines programas. Remiantis duomenimis, galima teigti, kad moterims žinomiausios yra gimdos kaklelio ir krūties vėžio prevencinės programos (žinomumas atitinkamai 83,3 proc. ir 78,2 proc.), vyrams(prostatos vėžio žinomumas (60,9 proc.). Tačiau gyventojai mažiausiai žino apie šias dvi vykdomas Lietuvoje programas: širdies ir kraujagyslių ligų (36,4 proc.) bei storosios žarnos programos (29,2 proc.).
Gerai informuotas ir pakankamai žinių turintis medikas gali suteikti kokybiškas paslaugas. Vienas iš svarbiausių žmogiškųjų išteklio tikslų – sukurti kuo palankesnes ir geresnes darbo sąlygas darbuotojams, suteikiant galimybę rūpintis sveikata organizuojant savanoriškus profilaktinius darbuotojų sveikatos tikrinimus. Remiantis magistranto A. Raitelaičio atlikto tyrimo rezultatais, pagal žinias apie vykdomas Lietuvoje prevencines programas, medikų pasiskirstymas jog žino apie prevencines programnas sudaro – 57,5 proc. o 42,5 proc. – nežino, kokios prevencinės programos yra vykdomos. [7]
Galime daryti išvadą, kad vienas esminių dalykų yra informacijos sklaida. Informacijos, žinių stoka turi įtakos susirgimų prevencijai. Siekiant stiprinti žmonių sveikatą, reikia didinti gyventojų informuotumą, naudojant įvairias komunikacijos priemones. Gerai
informuotas medikas gali suteikti kokybiškas paslaugas apie prevencinių programų svarbą ir jų vykdymą pirminiuose asmens sveikatos priežiūros centruose.
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS
Tyrimo rūšis. Buvo atliekamas kokybinis (interviu) ir kiekybinis tyrimas (anketavimas). 1-as ir 3-ias uždaviniai buvo sprendžiami tik kiekybiniu tyrimu, o 2-as uždavinys buvo sprendžiamas kokybiniu ir kiekybiniu tyrimais.
Tiriamas reiškinys / kontekstas. Buvo orientuotasi į respondentų profesinę, socialinę, emocinę ir pan. patirtį ir jos raišką išsisakymuose, kurie geriausiai atitinka šios patirties turinį.
Teorinis modelis ir jo taikymas. Fazė – interpretacinė. Analizė – interpretacinis paaiškinimas bei nuorodos į kitus tyrinėjimus ir teorinius modelius.
Tyrimo organizavimas. Tyrimas buvo įgyvendinamas tokiais etapais: 1. Klausimyno sudarymas.
2. Apklausos metodo parinkimas. 3. Interviu. 4. Anketavimas. 5. Duomenų transkripcija. 6. Duomenų analizė. 7. Rezultatų apibendrinimas. 8. Išvados.
Pacientams anketos buvo dalinamos jiems belaukiant prie gydytojų kabinetų. Interviu gydytojams įvyko raštu. Anketos pildymas ir interviu trukdavo nuo 5-10 min.
Abu tyrimai vyko 2016 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais, pirminės asmens sveikatos priežiūros centro įstaigoje.
Anketas dalino pati magistrinio darbo studentė.
Tiriamasis kontingentas. Į tyrimą įtraukti VšĮ „X“ pirminėje asmens sveikatos priežiūros grandyje dirbantys gydytojai bei pacientai, atrinkti tikslinės atrankos būdu – t. y. pacientai, kurie yra prisirašę prie „X“ įstaigos ir patenkantys į tikslinę nustatytą prevencinių programų amžiaus grupę. Tiriamasis kontingentas. Remiantis Panevėžio teritorinių kasų 2016 metų duomenimis, VšĮ „X“ įregistruotų asmenų skaičius, pagal prevencinių programų amžiaus grupes sudarė: atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa įregistruotų moterų (50–69 m.) skaičius – 2 727, gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programa įregistruotų moterų (25–60 m.) skaičius – 3 798, priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa įregistruotų vyrų (50–75m.) skaičius –
2 737, asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa įregistruotų moterų (50–65m.) ir vyrų (40– 55m.) skaičius – 4 020, storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa įregistruotų asmenų (50–74 m.) skaičius – 6 028.
Vykdant apklausą, buvo laikomasi: privatumo, informacijos tikslumo, pagarbos, anonimiškumo bei geranoriškumo. Buvo suteikiama tiksli informacija apie atliekamą tyrimą. Tyrėja žodžiu įsipareigojo visiems tyrimo dalyviams, kad nebus skelbiama informacija, susijusi su konkrečia įstaiga ar asmeniu. Kokybinis tyrimas pasirinktas norint pažinti ir suprasti prevencinių programų vykdymą, gydytojų požiūrį, nuomonę.
Remiantis įstaigos direktoriaus metinės veiklos ataskaita, gydytojų skaičius įstaigoje – 18 gydytojų. Kokybiniame tyrime sutiko dalyvauti 5 „X“ pirminės asmens sveikatos priežiūros centro gydytojai. Interviu trukdavo 5-10 min. Pirminės asmens sveikatos priežiūros direktorė rekomendavo gydytojus, kurie tikrai atsakys į klausimus. Kadangi direktorė paminėjo, kad bus tikrai su respondente nešnekančiu. Apklausa vykdavo iš anksto susitarus su gydytojais (darbo kabinetuose).
Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas. Kiekybiniam tyrimui atlikti buvo išdalinta 377 anoniminių anketų pacientams. Imtis buvo sudaryta apskaičiuojant prie asmens sveikatos priežiūros įstaigos prisirašiusių asmenų skaičių, atitinkantį prevencinių programų
amžiaus ribą. Pacientų imtis apskaičiuota remiantis:
http://www.surveysystem.com/sscalc.htm. Tikimybė 95 proc., patikimumo paklaida 5. Apskaičiavus imtį, apklaustųjų skaičius sudarė 377. Tyrime sutiko dalyvauti 377 respondentai, iš kurių anketų tinkamumams buvo 370.
Tyrimo klausimynas. Įvadinė dalis – kreipimasis į respondentą. I dalis – sociodemografinė dalis (1-5 klausimai) – klausimai siekiant išsiaiškinti respondentų lytį, amžių, išsilavinimą, užsiėmimas bei gaunamos pajamos. 1-am uždaviniui buvo naudojamas 12 ir 16 klausymai, 2-am uždaviniui – 13 klausymas, 3-am uždaviniui – 6, 14-15 klausimai. Bendrai informacijai sužinoti apie prevencijas buvo naudojami 7-10 klausimai (5 priedas).
Kokybinio tiriamojo kontingento imtis. Ją sudaro asmenys, kurie gali pateikti kompetentingus teiginius apie tiriamąjį objektą, jo požymius ar funkcionavimą. Buvo imama iš 5 gydytojų interviu.
Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai. Anoniminė anketa (1 priedas) ir kokybinė apklausa(2 priedas). Pacientų anketos leido atsakinėti struktūruotai ir neužimant daug laiko. Anketavimas (informacija gaunama raštu, anonimiškai). Siekiant kuo giliau išanalizuoti mums rūpimą problemą, tyrimui buvo pasirinktas kiekybinis metodas – pacientų
