LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Vaiva Dambrauskaitė
Balandžių susirgimų patomorfologinė analizė
Pathomorphological analyses of pigeon diseases
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Doc. dr. Alius Pockevičius
DARBAS ATLIKTAS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Balandžių susirgimų patomorfologinė analizė“.
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas,
pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 ĮVADAS... 6 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 7 1.1 Bakterinės ligos ... 7 1.1.1 Tuberkuliozė ... 7 1.1.3 Chlamidiozė (ornitozė) ... 8 1.1.4 Kolibakteriozė ... 9 1.1.5 Salmoneliozė ... 10 1.2 Virusiniai susirgimai ... 111.2.1 Paramiksovirozė (Niūkaslio liga) ... 11
1.2.2 Adenovirozė ... 12 1.2.3. Herpesvirozė ... 12 1.2.4 Raupai ... 13 1.3 Grybeliniai susirgimai ... 14 1.3.1 Kandidamikozė (Pienligė)... 14 1.4 Parazitiniai susirgimai ... 14 1.4.1 Kokcidiozė ... 14 1.4.2 Askaridiozė ... 15 1.4.3 Ektoparazitai ... 15 1.5 Neinfekciniai susirgimai... 16 1.5.1 Apsinuodijimas pašarais ... 16 1.5.2 Kiaušinių distocija... 17 1.5.3 Kiti susirgimai ... 17
2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI ... 18
3. REZULTATAI ... 21
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 40
5. IŠVADOS ... 42
SANTRAUKA
Darbo tema: Balandžių susirgimų patomorfologinė diagnostika (Balandžių susirgimų
patomorfologinė analizė).
Šio darbo tikslas: atlikti naminių balandžių susirgimų analizę.
Tyrimo metu patomorfologiškai ištirtos 84 balandžių gaišenos (56 dekoratyviniai balandžiai ir 28 sportiniai, 51 patinas ir 33 patelės) iš 7 skirtingų balandinių. Pakitusių organų mėginiai tirti histologiškai. Atliktas histologinių mėginių dažymas hematoksilinu – eozinu ir Cylio – Nylseno būdu. Taip pat sudaryta anketa balandžių susirgimų klausimais, į kurią atsakė 42 balandžių augintojai.
Nustatyta, kad dažniausiai pasitaikančios balandžių gaišenos patomorfologinio tyrimo metu diagnozuotos užkrečiamosios ligos (70 proc.): tuberkuliozė, paramiksovirozė, kolibakteriozė, kokcidiozė. Pastebėta tuberkuliozės ir kokcidiozės pasireiškimo priklausomybė nuo paukščių amžiaus (p ≤ 0,05). Priklausomai nuo veislės, enterokolitas statistiškai patikimai dažniau pasitaiko pas sportinius balandžius nei pas dekoratyvinius. Lyginant ligų pasireiškimą tarp skirtingų lyčių tiek patelės, tiek ir patinai sirgo visomis ligomis. Pagal apklausos duomenis dažniausiai balandžių augintojai susiduria su salmonelioze, paramiksoviroze ir chlamidioze. Paukščius vakcinuoja 59 proc. augintojų ir dažniausiai renkasi dvivalentę vakciną nuo salmoneliozės ir paramiksoviruso.
Darbo apimtis 45 puslapiai; darbe pateikiama 24 paveikslai ir 3 lentelės; naudoti 33 literatūros šaltiniai.
SUMMARY
Work topic: Pathomorphological analyses of pigeon diseases. Our work aim was to carry out analyses of pigeon diseases.
The study investigated 84 pigeon corpses (56 decorative pigeons and 28 sports, 51 male and 33 female) from 7 different pigeon keepers. Samples of changed organ's were investigated histologically. Samples were dyed with hematoxylin and eosin, Ziehl–Neelsen methods. There was designed a questionnaire, to which 42 pigeon keepers answered.
There were found, that for the most part of pathomorphological investigation's time, contagious diseases were set out to 70 proc. of corpses: tuberculosis, paramixovirosis, colibacteriosis, coccidiosis. There were noticed, that tuberculosis and coccidiosis occurrence is dependent by bird's age (p ≤ 0,05). Dependently by a breed - enterocolitis, which is statistically more reliable to sports pigeons then to decorative doves. Comparing two sexes, both males and females were suffered same diseases equally. By a data collected from a questionnaire most pigeon owners encounter salmonella, paramixovirosis and chlamydiosis. They do vaccinate (59 proc.) and most of them choose divalent vaccine from salmonella and paramixovirus.
ĮVADAS
Balandžiai laikomi vienais iš seniausių domestikuotų paukščių. Pirmą kartą jie rašytiniuose šaltiniuose paminėti prieš 5000 metų Mesopotamijoje. Balandžiai senovės kultūroje atliko pasiuntinio, maisto, naminio augintinio, religinio simbolio funkcijas.
Susidomėjimas naujomis balandžių veislėmis, kaip ir kitais naminiais gyvūnais (šunimis ir katėmis) prasidėjo XVIII amžiuje ir tęsiasi iki šiol (Gilbert, Shapiro, 2013).
Šiuolaikinių naminių balandžių auginimas dažniausia yra laisvalaikio praleidimo būdas. Šis hobis sutraukia nemažą ratą bendraminčių ir Lietuvoje. Balandininkai užsiima sportinių, dekoratyvinių ir netgi mėsinių paukščių auginimu ir veisimu. Rengiamos parodos, mugės, varžybos.
Tačiau vis dar labai trūksta informacijos apie balandžių sveikatingumą, pasitaikančias ligas ir būdus kaip su jomis kovoti. Didžioji dalis veterinarų nėra susipažinę su balandžių ligomis ir negali padėti augintojui. Paprastai augintojai laiko paukštį iki kol jis suserga. Sergantis paukštis nėra gydomas arba gydoma netinkamai dėl savininko žinių stokos, veterinarų gydančių paukščius trūkumo ir pasmerkiamas nugaišti.
Siekiant keisti nusistovėjusią padėtį Lietuvoje, mėginsim susipažinti su šiuo metu pasitaikančiais balandžių susirgimais, juos išanalizuoti.
Darbo tikslas:
Atlikti naminių balandžių susirgimų analizę. Uždaviniai:
1. Atliekant naminių balandžių gaišenos patomorfologinius tyrimus diagnozuoti balandžių susirgimus.
2. Nustatyti naminių balandžių susirgimų pasireiškimą priklausomai nuo jų amžiaus, veislės, lyties.
3. Atlikti balandžių augintojų apklausą balandžių susirgimų klausimais ir išanalizuoti jų rezultatus.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Balandžių augintojai dažniausiai susiduria su užkrečiamosiomis balandžių ligomis. Užkirsti kelią plisti užkrečiamomis ligomis sudėtinga dėl balandžių dažno kontakto su laukiniais paukščiais ar tarpusavyje lenktynių, parodų, mugių metu ir paukščių migracijos tarp balandinių.
Infekciniai susirgimai neišvengiami, tačiau tam tikri veiksniai sumažina ligų pasireiškimą. Sveiki, tinkamai prižiūrimi paukščiai, turintys stiprią imuninę sistemą rečiau patirs sveikatos sutrikimų. Oportunistinių ligų pasireiškimą skatina prasta mityba, per didelis populiacijos tankumas, klimatinės sąlygos, stresinės situacijos, nauji balandžiai pulke. Ligos ir vektoriai, tokie kaip salmoneliozė, trichomonozė, erkės, utelės, endoparazitai gali padidinti sergamumą ir mirtingumą infekcinėmis ligomis (Harrison, Lightfoot, 2006).
1.1 Bakterinės ligos
1.1.1 Tuberkuliozė
Tuberkuliozė yra svarbi liga, apimanti visas paukščių rūšis. Buvo identifikuota keletas mikobakterijų rūšių sukeliančių paukščių tuberkuliozę, bet dažniausiai nustatoma Mycobacterium
avium serotipai 1, 2, 3 ir Mycobacterium genavense. Paukščių tuberkuliozės sukėlėjas M. avium yra
aerobinės, sporų neformuojančios, nejudrios, lazdelės formos bakterijos, kurių ilgis gali būti 1 – 3
μm. Jos silpnai Gram teigiama ir dažosi rūgštiniais dažais (Cylio – Nilseno metodu). Bakterijos
labai atsparios aplinkos poveikiui ir gali išgyventi dirvoje iki 4 metų. M. avium atsparios aukštai ir žemai temperatūrai, drėgmės trūkumui, pH pokyčiams ir daugeliui naudojamų dezinfekcinių priemonių (Kuldeep Dhama et al., 2011). Paukščiai tuberkulioze gali užsikrėsti tiesiogiai, prariję užkrėstas išmatas, arba per užterštą maistą ir vandenį. Vabzdžiai gali veikti kaip mechaniniai vektoriai. Inkubacinis laikotarpis nuo kelių mėnesių iki kelių metų (Doneley, 2010).
Balandžių augintojai pastebi tokius simptomus kaip prasta fizinė forma ir neįprastas elgesys, pavyzdžiui: išsekimas, apatija, nenoras skraidyti, prastas apetitas ir svorio netekimas, viduriavimas, poliurija, dusulys, menkas apsiplunksnavimas, galimos masės ant odos ir akių junginės, sąnarių patinimas, šlubavimas mazgelių formavimasis po oda ir granuliomos junginės maišelyje (Bolfion et al., 2010; Palmeri et al., 2013; Mayahi et al., 2013).
Liga turi ilgą inkubacinį laikotarpį ir užsitęsusią ligos eigą, simptomai gali būti stebimi savaitėmis ir mėnesiais. Liga mažai paplitusi jaunų paukščių tarpe ir pažeidimai yra švelnesni, nei lyginant su suaugusias paukščiais. Ligos eiga gali būti suskirstyta į tris etapus: latentinį, pažeidimo
plėtrą, išsekimo periodą. Klasikinės infekcijos forma pasireiškia tuberkulų vystymusi daugelyje organų. Kita infekcijos forma gali pasireikšti pažeidimais žarnyne (Kuldeep Dhama et al., 2011).
Skrodžiant galima rasti padidėjusias kepenis ir blužnį su tuberkulioziniais mazgeliais, kurių randama ir žarnyne, kiaušidėse, sėklidėse, plaučiuose, kaulų čiulpuose (Kuldeep Dhama et al., 2011; Palmeri et al. 2013).
Makroskopiškai granuliomos dažnai yra nuo pilkos iki baltos spalvos, nuo apvalios iki ovalios formos, nuo tvirtų iki labai kietų. Mikroskopiškai granuliomos gali turėti arba neturėti kazeozinės nekrozės centrą (kazeozinės ir nekazeozinės granuliomos). Nekazeozinės granuliomos dažnai yra ovalios ir mikroskopiškai sudarytos iš makrofagų su epitelioidiniais makrofagais bei kartais daugiabranduolėmis gigantiškomis ląstelėmis su periferine zona iš fibroblastų, limfocitų ir plazminių ląstelių. Kazeozinės granuliomos yra panašios morfologijos kaip nekazeozinė, išskyrus tai, kad jų centras suformuotas pilkai baltai geltonos varškės konsistencijos (kietos ir dehidratuotos) masės panašios į sūrį. Tuberkuliozės atveju dažniausiai susidaro kazeozinės granuliomos. Mikroskopiškai kazeozinės granuliomos sudarytos iš nekrozinės masės centre, aplink kurią gausu makrofagų, T ir B limfocitų, plazminių ląstelių ir fibroblastų bei apgaubta fibrozinės kapsulės (Zachary et al., 2012).
1.1.3 Chlamidiozė (ornitozė)
Paukščių chlamidiozę sukelia viduląstelinė bakterija Chlamydophila psittaci priklausanti
Chlamydiaceae šeimai. Bakterija randama tiek pas paukščius, tiek ir pas žinduolius, žmones. Ji
skaitoma į 6 genotipus ir jie žymimi raidėmis A-F. Pas balandžius randami A, B, C, D ir E genotipai. C. psittaci sukeliama infekcija paukščiams gali pasireikšti kaip ūmi, užsitęsusi, lėtinė ar subklinikinė forma, kuri pas šeimininką organizme gali gyvuoti mėnesiais ar metais, nesukeliant klinikinių ligos simptomų (Piasecki et al., 2012; Dickx et al., 2010).
Tai sisteminė infekcija, kartais mirtina paukščiams. Inkubacinis periodas trunka nuo 3 dienų iki kelių savaičių. Klinikiniai požymiai skiriasi priklausomai nuo ligos sunkumo, sukėlėjo virulentiškumo, infekcinės dozės, streso faktorių paukščio rūšies ir amžiaus. Pastebimi bendri simptomai tokie kaip paukščių mieguistumas, anoreksija, pasišiaušusios plunksnos. Taip pat serozinės išskyros iš akių ir nosies, konjunktyvitas, viduriavimas su žalsvomis ar gelsvomis išmatomis. Liga gali plisti per užsikrėtusių paukščių išmatas, šnervių išskyras ir aerozolius. Pas užsikrėtusius paukščius randami pažeidimai oro maišuose, padidėjusios kepenys ir blužnis (Smith et al., 2010; Doosti, Arshi, 2011; Zocevic et al., 2013).
Stebimi įvairūs klinikiniai požymiai susiję su kvėpavimo sistema. Tai kvėpuojant skleidžiami garsai kaip braškėjimas, gleivės iš snapo, sloga. Dėl užkimštu šnervių ertmių išskyromis, paukščiai kvėpuoja atvira burna, snapas pravertas. Paukščiai dažnai čiaudėja. Konjunktyvitas gali būti vienpusis ar abipusis.
1.1.4 Kolibakteriozė
E. coli – tai gram neigiama, sporų neformuojanti bakterija, auganti tiek aerobinėmis, tiek
anaerobinėmis sąlygomis, ir galinčios būti skirtingos formos ir dydžio. Daugelis atmainų yra judrios ir turi žiuželius. E. coli užsikrečiama horizontaliu būdu. Bakterijas platina užsikrėtę paukščiai per išmatas, vandenį, pašarus, graužikai gali būti ligos nešiotojais (Kabir, 2010).
Šiuo metu labiausia paplitę šie paukščiams patogeniškų Escherichia coli serotipai O1:K1, O2:K1 ir O78:K80, tačiau ligą gali sukelti ir O8, O35 serotipai. Be to paukščiams patogeniškos E.
coli gali smarkiai skirtis savo virulentiškumu. Eksperimentiniai tyrimai parodė, kad kvėpavimo
takai, pagrinde plaučiai ir oro maišai yra svarbiausios patogeninės E. coli patekimo vietos. Bakterijos F1 fimbrijomis prikimba prie oro maišų epitelio ląstelių. Pasidauginusios bakterijos patenka į kraujotaką ir sukelia kraujo septicemiją, daugybinius pažeidimus vidaus organuose ir staigią paukščių mirtį. Paukščiams pasireiškia lokalizuota arba sisteminė liga. Ūmiai ligos formai būdinga septicemija, sukelianti mirtį, poūmei formai būdingas perikarditas, aerosakulitas ir perihepatitas. Reprodukcinio trakto infekcija sukelia salpingitą ir/arba peritonitą su dideliu mirtingumu (Awad, 2014; Ewers et al., 2003).
E. coli laikoma normali balandžių žarnyno mikroflora. Klaidinga manyti, kad tai pirminis
patogenas. Dažniausia ji yra lydinti infekcija šalia virusinių ligų: cirkoviruso, herpesviruso, adenoviruso. Paukščiams patogeniška E. coli sukelia skirtingus sindromus, įskaitant sisteminę ir lokalizuotą infekciją, tokias kaip kvėpavimo sistemos kolibaciliozę, ūmią kolisepticemija, salpingitą, trynio maišo infekciją. Infekcija inicijuoti arba sustiprinti gali predisponuojantys faktoriai, tokie mikoplazminė ar virusinė infekcijos ir aplinkos veiksniai (Hooimeijer, 2006; Schouler et al., 2012).
1.1.5 Salmoneliozė
Salmonelė - tai judri, gramneigiama bakterija. Salmonella spp. turi daugiau nei 2300 serotipų it priklauso Enterobacteriaceae šeimai. Balandžiams dažniausiai pasireiškia S. typhimuium serotipas.
S. typhimurium sukelia uždegimą žarnyno gleivinėje.
Liga plinta horizontaliu ir vertikaliu keliu. Dažnai ligą platina lėtine besimptome salmonelioze sergantys paukščiai per išmatas. Organinėje medžiagoje, tokioje kaip išmatos ar purvas bakterijos gali išgyventi ilgą laiką (iki dviejų metų). Liga perduodama prarijus užterštą pašarą ir vandenį, arba įkvėpus plunksnų dulkių ar išmatų. Dėl netinkamų sanitarinių sąlygų infekcija gali plisti per pašarus, vandenį, maisto talpyklas. Liga gali būti perduodama jaunikliams, jeigu bakterijos lokalizuojasi lytinėse liaukose.
Balandžiams salmoneliozę sukeliantis S. typhimurium priskiriamas prie invazinių Salmonella
spp. serotipų, kurie kitaip nei kitos nevirusinės infekcijos gali patekti pro nepažeistą žarnyno barjerą
ir tapti pirminiu patogenu. Bakterijos patekusios į virškinamąjį traktą, čia replikuojasi ir įsiveržia į kraujotaką sukeldama bakteremiją. Su krauju ar limfine sistema bakterijos išnešiojamos po įvairias organus: plaučius, kepenis, blužnį, sėklides, kiaušides, smegenis, raumenis, akis, odą ir sąnarius. Inkubacinis periodas ūmiu atveju gali trukti 3 – 5 dienas.
Liga gali būti poūmė, ūmi, lėtinė ar subklinikinė. Klinikiniai požymiai pastebimi pas paukščius: depresija, mieguistumas, anoreksija, svorio netekimas. Ūmias atvejais pastebimas ryškus viduriavimas, dehidratacija, išmatos gali būti su krauju ar gleivėtos, tamsia žalios spalvos, plunksnos prie kloakos suteptos. Šlubavimas ir nusvirę sparnai gali būti susiję su patinusiais sąnariais dėl septinio artrito. Pastebimi neurologiniai sutrikimai, traukuliai. Paukščiai tampa nevaisingi arba pasireiškia didelis embrionų mirtingumas dėl lytinių liaukų pažeidimų.
Dėl salmoneliozės stebimi žarnyno pažeidimai su fibriniu enteritu ir židininiu išopėjimu. Taip pat randamos padidėjusios kepenys ir padidėjusi blužnis, sėklidžių ir kiaušidžių uždegimas. Galimi nekrozės ir abscesų formavimasis plaučiuose ir oro maišuose (Kabir, 2010; Tully et al., 2000; Doneley, 2010).
1.2 Virusiniai susirgimai
1.2.1 Paramiksovirozė (Niūkaslio liga)
Niūkaslio liga yra viena ekonomiškai svarbiausia ir paplitusi naminių paukščių liga visame pasaulyje. Niūkaslio ligos viruso prototipas yra paukščių paramikso viruso serotipas 1 (PMV-1), priklausantis Aluvavirusų genčiai, Paramyxoviridae šeimai (Tirumurugaan et al., 2011). Balandžių PMV-1 yra viengubos vijos RNR virusas (Schuleret et al., 2012). Atpažįstamos devynios paukščių paramikso viruso serologinės grupės. Balandžių paramikso virusas-1 pirmą kartą buvo atpažintas 1980-ųjų pradžioje. Virusas randamas laukinių balandžių populiacijose ir yra svarbus sportinių balandžių pulkuose (Phalen, 2006). Balandžių PMV-1 paveikia balandžius ir karvelinius paukščius (Columbiformes), žinoma, kad gali užkrėsti naminius paukščius. Pasaulyje paplitusi sportinių balandžių populiacija, balandžių PMV-1 išplatino laukinių paukščių, tokių kaip Keršulio (Columba
pagumbus), Pietinio purplelio (Streptopelia decaocto), tarpe. Liga laikoma endeminė tose šalyse,
kur yra didelė karvelinių paukščių populiacija (Kim et al., 2008).
Balandžių PMV-1 gali pasireikšti dvejomis formomis. Pirmuoju atveju dominuoja neurologiniai požymiai. Ataksija ir tortikolis yra dažniausiai pasitaikantys požymiai. Antruoju atveju pasireiškia poliurija su neurologiniais pažeidimais arba be jų. Tiek pirmosios, tiek antrosios ligos formos metu stebimi ryškūs klinikiniai požymiai ir didelis mirtingumas (Phalen, 2006).
Virusas plinta per kvėpavimo takus, išmatas ir oraliniu būdu išskiriamus sekretus. Virusas taip pat gali plisti mechaniniais vektoriais, tokiais kaip vėjas, vabzdžiai, žmonės ir apyvokos daiktai.
Inkubacinis periodas gali trukti nuo 3 iki 28 dienų, priklausomai nuo viruso kamieno. Balandžių PMV-1 gali sukelti staigią mirtį. Klinikiniai požymiai gali apimti centrinę nervų sistemą, kvėpavimo ir virškinimo sistemas. Paukščiams pasireiškia apatija, drebulys, paralyžius, susuktas kaklas, ataksija, tortikolis, opistotonusas, konjunktyvitas, išskyros iš šnervių, poliurija ir viduriavimas (Doneley, 2010).
Patologiniai anatominiai pokyčiai - hemoragijos vidaus organuose, ypatingai virškinamajame trakte, taip pat širdyje, odoje. Dažnai randamos nekrozės žarnyno sienelėje ar limfiniame audinyje. Paukščiai rodantys neurologinius simptomus neturi patologinių pakitimų centrinėje nervų sistemoje. Kvėpavimo sistemos gleivinėje galima rasti hemoragijų (Hines, Miller, 2012).
1.2.2 Adenovirozė
Adeno virusas yra linijinis, dvigrandis DNR virusas, priklausantis Adenoviridae šeimai. Kuri padalinta į penkias gentis: Mastadenovirus (išskirtas iš židuolių), Aviadenovirus (išskirtas iš paukščių), Atadenovirus (išskirtas iš reptilijų), Siadenovirus (išskirtas iš roplių ir paukščių),
Ichtadenovirus (išskirtas iš žuvų). Aviadenovirus gentis dalinama į aštuonias skirtingas rūšis, kuri
kiekviena turi vieną ar keletą viruso tipų ar porūšių (Bodewes et al., 2013).
Adenovirozė pažeidžia kvėpavimo ir virškinimo trakto sistemas, akis ir kitus organus, sukelia gastroenteritą ir kvėpavimo ligas daugeliui rūšių (Lee et all., 2014).
Daugelis latentine forma sergančių paukščių yra ligos nešiotojai, platinantys virusą su išmatomis. Galimas vertikalus viruso perdavimo kelias.
Balandžių adenovirozė skirstomas į įterptinių kūnelių enteritą ir įterptinių kūnelių hepatitą. Įterptinių kūnelių enteritą sukelia balandžių adeno viruso tipas I. Ligą platina latentine forma sergantys paukščiai per išmatas. Užsikrečiama oraliai prarijus užkrėstų išmatų. Jautriausi ir dažniausiai sergantys yra jauni balandžiai iki vienerių metų, gegužės – rugpjūčio mėnesiais. Sergantys paukščiai vangūs, viduriuoja vandeningomis žaliomis su gleivėmis išmatomis, dėl to netenka daug svorio. Kartais po ryškaus pagerėjimo, liga paūmėja ir balandis gaišta. Gaišusiems paukščiams nustatomos išplitusios nekrozės sritys kepenyse ir didelis įterptinių kūnelių skaičius hepatocitų branduoliuose, žarnyno epitelyje. Įterptinių kūnelių hepatitas sukeliamas balandžių adeno viruso tipo II. Gali sirgti visų amžiaus grupių paukščiai. Pasireiškia vėmimas, viduriavimas geltonomis vandeningomis išmatomis. Paukščiai gaišta staigiai, per 24 – 48 h nuo klinikinių požymių atsiradimo. Randamos padidėjusiso šviesiai geltonos spalvos kepenys su židinininėmis ir išplitusiomis nekrozės sritimis (Brian et al., 2007).
1.2.3. Herpesvirozė
Virusas priklauso Herpesviridae šeimai, turi DNR ir apvalkalėlį. Dauginasi šeimininko ląstelių branduoliuose. Tai latentinė infekcija. Pirmą karą liga aprašyta 1945 metais. Didelis procentas suaugusių balandžių yra šios ligos nešiotojai. Liga dažniausiai pasireiškia dešimties šešiolikos savaičių amžiaus jaunikliams. Ligos klinika nėra akivaizdi iki pat gaišimo, bet galima pastebėti paukščių apatiškumą, anoreksiją, konjunktyvitą, burnos ir ryklės išopėjimus, dusulį, viduriavimą. Neurologiniai požymiai galimi, bet retai pasireiškia. Sergantys paukščiai jautrūs antrinei infekcijai.
Stebimi šie patologiniai anatominiai pakitimai: kvėpavimo takų uždegimas ir išopėjimas, virškinimo trakto uždegimas ir išopėjimas, blužnies nekrozė ir inkstų nekrozė, kepenų nekrozė.
Kepenys gali būti padidėjusios su geltonai pilkomis dėmelėmis ir pakraujavimais. Tiriant histologiškai randama ūmi nekrozė su uždegimu ir įterptiniai kūneliai ląstelių branduliuose. Įterptiniai kūneliai branduoliuose matomi greta nekrozės sričių, kartais epitelio ląstelėse (Gailbreath, Oaks, 2008; Doneley, 2010; Woźniakowski et al., 2013; Kaženiauskas, 2005).
1.2.4 Raupai
Paukščių raupų virusas tai didelis (iki 400 nm), dvigrandis DNR virusas, galintis natūraliai užkrėsti daugiau kaip 232 paukščių rūšių iš 23 būrių. Virusas priklauso Avipoxvirus genčiai ir
Poxviridae šeimai. Atpažįstama 10 paukščių raupų viruso rūšių (Doneley, 2010; Le Loc’h et al.,
2014).
Sergant raupais atsiranda pažeidimai ant odos, burnos, stemplės ir trachėjos, nors virusą galima aptikti ir kituose organuose (Weli et al., 2003). Dažniausiai matomos dvi raupų formos: odos ir difterinė, nors kartais stebima trečia – sisteminė forma. Dažniausiai raupų viruso odos forma pasireiškia ant neplunksnuotų kūno dalių: kojų, pėdų, prie snapo pagrindo ir akių vokų. Pakitimai atsiranda dėl epitelio hiperplazijos. Esant difterinei ligos formai kazeoziniai, nekroziniai pažeidimai vystosi burnos, ryklės ir viršutinių kvėpavimo takų gleivinėje (Pledger, 2005; Smits et al., 2005).
Virusas paprastai yra lėtai plintantis per tiesioginį ar netiesioginį kontaktą. Netiesiogiai plinta per sąlyti su užterštu pašaru, vandeniu, šėryklomis, laktomis ir įkvėpus užkrėstų pleiskanų. Tiesiogiai plinta nurijus užkrėstų gaišenų dalių ar esant fiziniam kontaktui su užsikrėtusiu paukščiu. Virusas patenka per oda ar gleivinę. Sausame šaše virusas gali išlikti mėnesius ar net metus. Svarbus virusą platinantis vektorius yra vabzdžiai, mintantys užkrėstų balandžių krauju ir vėliau perduodantis virusą sveikiems paukščiams (Pledger, 2005).
Inkubacinis periodas 7-9 dienos, kol pasirodo smulkios pūslelės. Virusas į organizmą patenka per pažeistą odą arba gleivinę. Pro nepažeistą epitelį prasiskverbti negali. Virusas gali likti atsiradimo taške ir sukelti lokalizuotą infekciją arba plisti su krauju į kepenis ir kaulų čiulpus, sukeliant sisteminę infekciją. Sisteminė ligos forma reta, bet mirtingumas yra aukštas. Žemas mirtingumas prie odos formos, jei kvėpavimo ir mitybos funkcijos nėra pažeistos. Išgijusiems balandžiams susidaro imunitetas 6-12 mėnesių ir ilgiau. Balandžiams dažnai pasireiškia odos gumbai po sausos raupų infekcijos. Tiriant histologiškai randami įterptiniai kūneliai ląstelių citoplazmoje, dar vadinami Bolingerio kūneliais (Doneley, 2010; Pledger, 2005).
1.3 Grybeliniai susirgimai
1.3.1 Kandidamikozė (Pienligė)
Kandidamikozę dar žinomą kaip pienligę sukelia į mieles panašus Candida genties grybas. Dažniausiai sutinkama rūšis Candida albicans tačiau C. parapsilosis, C. krusei ir C. tropicalis taip pat gali sukelti ligą (Harrison, Lightfoot, 2006).
C. albicans yra oportunistinis patogenas randama sveikų balandžių virškinamajame trakte kaip
įprasta mikroflora. C. albicans išskiriama iš įvairių paukščių rūšių, kaip vištų, balandžių, kalakutų, žąsų, fazanų, papūgų ir kitų. Kandidamikozė plinta per užterštą aplinką, užsikrečiama prarijus maisto ar vandens, jaunikliams perduoda tėvai su gūžio pienu. Tačiau ši liga niekada nebūna pirminis infekcijos šaltinis, dažniausiai C. albicans dauginasi ir ligą sukelia, kada slopinama virškinamojo trakto mikroflora. Tam įtakos turi infekcijos, antibiotikų vartojimas, stresas, prastos higieninės sąlygos, mityba, gūžio stazė. Gali būti sukeliami burnos ir virškinamojo trakto pažeidimai. Burnos kandidamikozė dažnesnė esant snapo anomalijoms ar liežuvio traumoms (Redig, 2005; Mugale et al., 2014).
Tipiškais atvejais pastebimas išsiplėtusio gūžio ir skrandžio ištuštinimas, regurgitacija, gūžio stazė, apetito praradimas, anoreksija ir apatija. Atsiranda pažeidimų virškinamajame trakte, ypač burnos ryklės, gūžio ir stemplės gleivinėje. Burnos gleivinėje randama nuo lengvo paraudimo iki gleivinio ar katarinio eksudato. Paukščiai gali viduriuoti. Jaunikliai skursta, prastai auga.
Skrodžiant gaišusius paukščius randama sustorėjusi virškinamojo trakto gleivinė su dėmelėmis, gūžyje balkšvos spalvos plokštelės, kurios gali būti ir burnoje po liežuviu. Nosies, ryklės, stemplės, gūžio, skrandžio gleivinės padengtos nuo baltai žalios iki geltonai žalios sustorėjusios difterinės membranos (Harrison, Lightfoot, 2006; Redig, 2005).
1.4 Parazitiniai susirgimai
1.4.1 Kokcidiozė
Kokcidiozę, dar žinoma kaip eimeriozę, sukelia vienaląsčiai pirmuonys eimerijos, parazituojantis žarnyne. Pirmuonys priklauso Eimeriidae šeimai, Eimeria genčiai. Dažniausiai balandžių žarnyne parazituoja Eimeria labbeana ir Eimeria columbarum. Apie 50 procentų balandžių užsikrėtę eimerijomis (Kaženiauskas, 2005; Tully et al., 2000).
Parazitų gyvenimo ciklas tiesioginis. Paukščiai užsikrečia prariję invazinių sporuliuotų oocistų. Žarnyne vyksta nelytinis dauginimasis (šizogonija). Sporocistos skverbiasi į žarnyno gleivinę, iš jų formuojasi šizontai. Jie subręsta gleivinėje ir po šios stadijos sukelia dideliu gleivinės pažeidimus. Prasidėjus lytiniam dauginimuisi, formuojasi makrogametos (moteriškos) ir mikrometocitai (vyriški). Po lytinio dauginimosi gaminamos oocistos, kurios su išmatomis patenka į aplinką. Esant palankiomis sąlygomis, oocistos sporuliuoja ir tampa invazinėmis. Eimerijų vystimosi ciklas trunka 6 – 8 dienas, klinikiniai požymiai matomi po 4 – 6 dienų nuo užsikrėtimo (Doneley, 2010).
Užsikrėtę paukščiai gali nerodyti jokių klinikinių požymių, kol nepatiria streso. Savininkai turėtų pastebėti paukščių silpnumą, svorio mažėjimą, diarėją su kraujų ir gleivėmis. Skrodžiant randami pakitimai žarnyne, hemoragijos (Brian, 2007; Doneley, 2010).
1.4.2 Askaridiozė
Ligą sukelia helmintai parazituojantys plonosiose žarnose. Balandžiams askaridiozę sukelia
Ascaridia columbia. Šių nematodų ilgis svyruoja nuo 25 – 74 mm (patinėlių) iki 68 – 122 mm
(patelių). Askaridžių vystimosi ciklas tiesioginis, be tarpinio šeimininko. Su išmatomis išskiriami pilkos spalvos, ovalūs kiaušinėliai patenka į aplinką. Juose per 16 – 21 dieną susiformuoja invazinė lerva. Pastaroji, patekusi į paukščio skrandį, išsineria iš kiaušinėlio apvalkalo ir migruoja į plonųjų žarnų gleivinę. Po 20 dienų sugrįžta į žarnų spindį ir pilnai subrendusios (28 – 50 dienų) pradeda dėti kiaušinėlius.
Paukščių žarnyne parazituodamos apie metus laiko askaridės pažeidžia gleivinę ir gali sukelti intoksikaciją (Doneley, 2006; Kaženiauskas, 2005; Tully et al., 2000).
Liga paprastai plinta per sausas išmatas, susimaišiusias su dulkėmis. Sergantys paukščiai suliesėja, pasireiškia anemija, išsekimas, suaugusiems paukščiams pastebimi reprodukciniai sutrikimai, jaunikliai atsilieka augimu. Žarnų epitelio pažeidimai sumažina imunini atsaką, taip atveriami vartai antrinei infekcijai. Antrinės komplikacijos jaunikliams gali sukelti mirtį (Tanveer et al., 2010).
1.4.3 Ektoparazitai
Balandžiai gali užsikrėsti daugeliu ektoparazitų rūšių. Pas karvelius dažnai aptinkama
Columbicola columbae ir Campanulotes bidentatus rūšių utelės. Šios parazituoja sparnų ir uodegos
plunksnose. Plunksnose taip pat parazituoja ir Megninia columbae, Falculifer rostratus ir
epidermiu, sukeldamos odos pleiskanojimą, plunksnų kritimą ir nuplikimus. Kojų epidermį pažeidžia ir po žvyneliais parazituoja Cnemidocoptes mutans erkės, sukeldamos niežulį ir keratitą. Pažeistos kojos gali deformuotis ir trukdyti paukščiams normaliai vaikščioti. Pagrindiniai kraują siurbiantys parazitai aptinkami pas balandžius yra Dermanyssus gallinae, Argas reflexus ir
Ornithonyssus sylviarum. Ilgu straubliuku pradurdamos odą erkės minta kraujų ir išleidžia toksiškas
seiles. Ant paukščių erkės randamos tik nakties metu, diena jos pasislepia aplinkoje. Sukeliamas nerimas, nuovargis, išliesėjimas, odos pažeidimai dėl kasymosi, anemija (Kaženiauskas, 2005; Tully et al., 2000).
Ektoparazitų paplitimas ir gausa priklauso nuo sezoniškumo ir šeimininko gyvenimo cikliškumo. Prisitaikę prie paukščių fiziologijos parazitai dauginasi ir plinta. Po veisimosi periodo ir netekus daug energijos paukščiai šeriasi, susilpnėja jų imunitetas, tai sudaro palankesnę terpę ektoparazitams (Hamstra, Badyaev, 2009).
1.5 Neinfekciniai susirgimai
1.5.1 Apsinuodijimas pašarais
Balandžių apsinuodijimą sukelia netinkami pašarai, ypač jei paukštis laikomas uždarytas ir maitinamas tik šeimininkų pateiktu pašaru. Nepakankamai išvalyti pašarai nuo piktžolių sėklų yra pagrindinė apsinuodijimo priežastis. Šiose augaluose esantys taninai ir alkaloidai nuodingi paukščiams. Taninai turi kartų skonį, taip augalas apsisaugo nuo kenkėjų, tačiau balandžiai turi mažai jautrius skonio receptorius. Negalavimus dažniausiai sukelia: dirvinis bastutis (Brassica
campestris), garstukas (Sinapis arvensis), kibusis lipikas (Galium aparine), vijoklinis rūgtis (Polygonum convolvulus), dirvinis vijoklis (Convolvulus arvensis) (Brian, 2007; Jonaitis, 2002).
Apsinuodiję balandžiai pradeda gerti dvigubai daugiau vandens. Paukščiai tuštinasi žaliomis vandeningomis ir rūgštaus kvapo išmatomis. Jaučiamas minkštas išsiplėtęs gūžys, pilnas vandeningo turinio. Stebimas bendras paukščių būklės silpnumas dėl skeleto raumenų pažeidimų.
Balandžių gaišenos sulysusios, dehidruotos, aptinkamos kraujosruvos poodiniame audinyje, matomi pažeidimai raumeniniame audinyje. Gužyje nemalonaus kvapo turinys, kuriame galima rasti piktžolių sėklų. Kepenyse padidėjusios su išmėtytomis tamsiomis dėmėmis. Inkstai edemiški, padidėję, šlapimtakiai išryškėję. Plonųjų žarnų gleivinė paraudusi, kai kur kraujosruvos. Žarnų turinys gleivingas, skystas, žalsvai pilkos spalvos (Jonaitis ir kt., 2002; Doneley, 2010).
1.5.2 Kiaušinių distocija
Kartais balandžių patelėms pasitaiko kiaušinių distocija – negalėjimas padėti kiaušinį. Kiaušinis dažniausiai užstringa distalinėje kiaušlatakio dalyje, jungtyje su kloaka. To priežastys gali būti kiaušlatakio raumenų disfunkcija, kalcio apykaitos sutrikimai, vitamino E ir seleno trūkumas, netinkama mityba, nutukimas, deformuoti kiaušiniai, kiaušlatakio infekcija ar sisteminė liga. Taip pat įtakos turi ir genetinis polinkis ir aplinkoje esantys streso faktoriai. Distociją gali sąlygoti ir kiaušlatakio susisukimas ar suspaudimas.
Distocijos požymiai – ūmi depresija, įtemptas pilvas, plati stovėsena, mosavimas uodega, dusulys, pilvo pūtimas, dusulys ar staigi mirtis. Kiaušinis gali suspausti dubens kraujagysles, inkstus ir nervus, sukeliant šlubavimą, kraujotakos sutrikimus, parezę ir paralyžių. Distocija gali sukelti medžiagų apykaitos sutrikimus, trukdydami normalų tuštinimąsi, sukelti žarnų nepraeinamumą ir inkstų ligas (Harrison, Lightfoot, 2006).
1.5.3 Kiti susirgimai
Maistinių medžiagų trūkumas (vitaminų ir aminorūgščių) gali sukelti plunksnų anomalijas. Taip pat joms įtakos turi ir benzimidazolo produktų naudojimas šėrimosi metu.
Poliurija gali būti sukeliama neinfekcinių veiksnių. Dažniai ji susijusi su patiriamu stresu balandžių transportavimo metu, išskyrus balandžių poras. Jaunikliams gali atsirasti poliurija keičiantis pašarui iš tėvų atryjamo gūžio pieno į grūdus. Vitamino D3 perteklius irgi gali sąlygoti sutrikimus. Neinfekcinės poliurijos metu naktį paukščiai tuštinasi normaliomis išmatomis, skirtingai nei infekcinės.
Balandžiams taip pat pasitaiko oro maišų plyšimas. Tai gali būti traumos, tokios kaip petikaulio lūžio ar pradūrimo atliekant injekciją, pasekmė. Oras veržiasi iš oro maišų ir kaupiasi po oda, ypač kaklo srityje, o tai gali sukelti kvėpavimo sutrikimų (Tully et al., 2000).
2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI
Tyrimas atliktas 2013 gegužės mėn. – 2014 gegužės mėn. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Patologijos centre.
Patomorfologiškai tirtos balandžių gaišenos iš 7 skirtingų balandinių. Ištirtų balandžių skaičius – 84. Tarp kurių buvo 56 dekoratyviniai balandžiai ir 28 sportiniai, 51 patinas ir 33 patelės. Dekoratyvinių balandžių grupę sudarė Omsko koduotieji, Rostovo spalvotieji, Krymo vienuoliai, poviniai balandžiai, vokiečių parodiniai, domininkonai, drugeliai. Sportinių balandžių grupę sudarė Klaipėdos aukštaskrydžiai, Permės aukštaskrydžiai, Amerikos aukštaskrydžiai, Sūduvos baltagalviai.
Sudaryta anketa balandžių sveikatingumo klausimais. Apklausti 42 balandžių augintojai. Tyrimo ir apklausos duomenų statistinė analizė apskaičiuota naudojantis kompiuterine programa Microsoft Office Excel 2007. Duomenys statistikai patikimi jei p ≤ 0,05.
Remiantis P. Mačiulskio ir kt. (2007) metodiniais nurodymais atliktas paukščio gaišenos patologinis anatominis tyrimas, siekiant nustatyti organų ar audinių patologinius pokyčius.
Paimti pakitusių organų ir audinių mėginiai histopatologiniam tyrimui. Mėginiai fiksuojami 10 proc. neutraliu formalino tirpalu, bent 24 val.
Patologinė medžiaga supjaustyta, sudėta į biopsines kasetes, plauta tekančiu vandeniu, vėliau sudėta į audinių įmirkymo procesorių „Shandon Pathcentre, JAV“, kuriame atlikta audinių dehidratacija, skaidrinimas ir inpregnavimas parafinu.
Kitame etape tiriamieji mėginiai, naudojant audinių įliejimo įrangą „Tes 99“, įlieti į parafininius blokus. Vėliau, naudojant rotacinį mikrotomą „Sakura Accu-Cut® SRM ™, Japonija”,
iš parafininių blokų atpjauti 4 μm storio audinių pjūviai, kurie 37 ºC temperatūros vandens vonelėje
ištiesinti ir perkelti ant objektinių stiklelių. Juos išdžiovinus, audinių pjūviai nudažyti hematoksilinu ir eozinu naudojant histologinių pjūvių automatinį dažymo įrenginį „Sakura Tissue-Tek® DRS ™,
Japonija“.
Nudažyti audinių pjūviai uždengti ilgalaikio saugojimo dengiamąja terpe „Thermo Shandon
Consul-Mount histology formulatio“ ir analizuoti bei vertinti „Olympus BX61“ mikroskopu.
Mikroskopinės nuotraukos darytos naudojant histologinių vaizdų analizatorių „Olympus
Preparatų dažymo hematoksilinu – eozinu eiga: 1. Ksilene I laikoma 6 min.
2. Ksilene II laikoma 7 min. 3. Izopropile laikoma 2 min.
4. Etilo alkoholyje 96 proc. I laikoma 2 min. 5. Etilo alkoholyje 96 proc. II laikoma 2 min. 6. Vandenyje plaunama 3 min.
7. Hematoksilino Mayr dažuose laikoma 10 min. 8. Vandenyje plaunama 5 min.
9. Etilo alkoholyje 96 proc. laikoma 2 min. 10. Vandenyje plaunama 5 min.
11. Eozino dažuose laikoma 2 min. 12. Vandenyje plaunama 1 min.
13. Etilo alkoholyje 96 proc. I laikoma 1 min. 14. Etilo alkoholyje 96 proc. II laikoma 1 min. 15. Izopropile laikoma 1 min.
16. Izopropile laikoma 1 min. 17. Ksilene I laikoma 1 min. 18. Ksilene II laikoma 1 min.
Preparatų dažymo Cylio Nilseno eiga: 1. Ksilene I laikoma 6 min. 2. Ksilene II laikoma 7 min. 3. Izopropanolyje laikoma 2 min.
4. Etilo alkoholyje 94 proc. laikoma 4 min.
5. Filtruotame karbolio fuksino tirpale laikoma 20 min. 6. Vandenyje plaunama 1 min.
7. Rūgščiu alkoholiu skalaujama, kol pjūvis įgauna rožinę spalvą ir nebesiplauna dažai 8. Vandenyje plaunama 1 min.
9. Mejerio hematoksiline laikoma 1 min. 10. Vandenyje plaunama 5 min.
11. Metileno mėlynojo tirpale laikoma 1 min. 12. Vandenyje plaunama trumpai
14. Nusausinama
15. Ksilene laikoma 1 min.
3. REZULTATAI
Patomorfologiškai ištyrus 84 gaišenas nustatyta (1 pav.), kad dažniausiai balandžiai serga užkrečiamosiomis ligomis, kurios sudarė 70 proc. visų susirgimų. Užkrečiamosios bakterinės ligos nustatytos 43 proc., virusinės ir parazitinės 13 proc., o grybelinės 1 proc. gaišusių paukščių. Neužkrečiamosios ligos sudarė 30 proc. visų susirgimų.
Iš užkrečiamųjų bakterinių ligų daugiausiai pasitaikė tuberkuliozė, kuri sudarė 28 proc. visų nustatytų (2 pav.). Kolibakteriozė (10 proc.) ir chlamidiozė (5 proc.) aptikta rečiau. Užkrečiamosioms virusinėms ligoms priskiriama paramiksovirozė nustatyta 11 proc., o raupai 2 proc. gaišusių paukščių. Kokcidiozė aptinkama kaip parazitinis susirgimas 8 proc, paukščių, o askaridiozė – 5 proc. Tačiau askaridės sutinkamos ir kaip gretutinė liga dar 8 proc. gaišusių paukščių. Užkrečiamosios grybelinės ligos nėra dažnos, kandidamikozė pasireiškė 1 proc. paukščių. Enterokolitas nustatytas 17 proc. gaišusių paukščių, rečiau pneumonija (8 proc.) ir kepenų nekrozė (5 proc.). Tuberkuliozė 28% Paramiksovirozė 11% Kokcidiozė 8% Kolibakteriozė 10% Raupai 2% Kandidamikozė 1% Chlamidiozė (Ornitozė) 5% Enterokolitas 17% Pneumonija 8% Kepenų nekrozė 5% Askaridiozė 5%
Susirgimai suskirstyti pagal paukščių amžių (3 pav.). Išskirtos dvi balandžių grupės: jaunikliai (nuo 0 iki 1 metų) ir suaugę balandžiai (nuo 1 metų). Matome, kad kai kuriomis ligomis serga tik vienos amžiaus grupės paukščiai. Tuberkulioze ir kepenų nekroze serga tik suaugę paukščiai, o kokcidiozė, raupai ir kandidamikozė pasireiškia tik jaunikliams. Tačiau remiantis apskaičiuotu patikimumu (1 lent.), tuberkuliozė turėjo įtakos tik suaugusiųjų amžiaus grupei. Sergamumas tuberkulioze tarp suaugusiųjų siekė 47 proc., jauniklių 0 proc. Sergamumas kokcidioze jaunikliams nustatytas 21 proc., suaugusiems 0 proc. Kiti susirgimai būdingi tiek jaunikliams, tiek suaugusiems paukščiams ir amžiaus grupei įtakos neturėjo.
3 pav. Susirgimų pasireiškimas priklausomai nuo amžiaus
1 lentelė Sergamumas priklausomai nuo amžiaus
Nr. Susirgimai Jaunikliai Suaugę Patikimum as
1 Tuberkuliozė 0 proc. 47 proc. ≤ 0,05 2 Paramiksovirozė 12 proc. 10 proc. > 0,05
3 Kokcidiozė 21 proc. 0 proc. ≤ 0,05
4 Kolibakteriozė 18 proc. 4 proc. ≤ 0,05
5 Raupai 6 proc. 0 proc. > 0,05
6 Kandidamikozė 3 proc. 0 proc. > 0,05 7 Chlamidiozė (Ornitozė) 3 proc. 6 proc. > 0,05 8 Enterokolitas 15 proc. 18 proc. > 0,05 9 Pneumonija 12 proc. 6 proc. > 0,05
10 Kepenų nekrozė 0 proc. 8 proc. > 0,05 11 Askaridiozė 9 proc. 2 proc. > 0,05
Susirgimai išskirstyti pagal veisles (4 pav.). Visos balandžių veislės sugrupuotos į dvi stambesnes grupes: sportinius ir dekoratyvinius. Tik dekoratyviniai balandžiai sirgo raupais, kandidamikoze, chlamidioze ir kepenų nekroze. Tačiau duomenys gali būti netikslūs dėl mažo šiomis ligomis sirgusių balandžių skaičiaus. Skirtingos veislės netūrėjo įtakos sergamumui. Statistiškai patikimas sergamumas enterokolitu sportinių veislių balandžių grupėje (2 lent.). Tuberkuliozė dažniau pasitaikė dekoratyviniams balandžiams nei sportiniams, kadangi jie rečiau laikomi palaidi. Sportiniai balandžiai sergantys tuberkulioze dėl sąnarių pažeidimų, nusilpimo, lengviau tampa plėšriųjų paukščių grobiu.
4 pav. Susirgimų pasireiškimas priklausomai nuo veislės
2 lentelė Sergamumas priklausomai nuo veislės
Nr. Susirgimai Sportiniai Dekoratyviniai Patikimumas
1 Tuberkuliozė 18 proc. 34 proc. > 0,05
2 Paramiksovirozė 18 proc. 7 proc. > 0,05
3 Kokcidiozė 11 proc. 7 proc. > 0,05
4 Kolibakteriozė 14 proc. 7 proc. > 0,05
5 Raupai 0 proc. 4 proc. > 0,05
6 Kandidamikozė 0 proc. 2 proc. > 0,05
7 Chlamidiozė (Ornitozė) 0 proc. 7 proc. > 0,05
9 Pneumonija 3 proc. 11 proc. > 0,05 10 Kepenų nekrozė 0 proc. 7 proc. > 0,05
11 Askaridiozė 7 proc. 4 proc. > 0,05
Susirgimai suklasifikuoti pagal paukščių lytį (5 pav.). Daugelis susirgimų pasireiškė tiek pas pateles, tiek pas patinus. Ligų pasireiškimas skirtingose lyčių grupėse įtakos neturėjo (3 lent.).
5 pav. Susirgimų pasireiškimas priklausomai nuo lyties
3 lentelė Sergamumas priklausomai nuo lyties
Nr. Susirgimai Patelės Patinai Patikimumas 1 Tuberkuliozė 33 proc. 26 proc. > 0,05 2 Paramiksovirozė 9 proc. 12 proc. > 0,05 3 Kokcidiozė 9 proc. 8 proc. > 0,05 4 Kolibakteriozė 6 proc. 12 proc. > 0,05
5 Raupai 0 proc. 4 proc. > 0,05
6 Kandidamikozė 0 proc. 2 proc. > 0,05 7 Chlamidiozė (Ornitozė) 6 proc. 4 proc. > 0,05 8 Enterokolitas 15 proc. 18 proc. > 0,05 9 Pneumonija 9 proc. 8 proc. > 0,05 10 Kepenų nekrozė 6 proc. 4 proc. > 0,05 11 Askaridiozė 6 proc. 4 proc. > 0,05
Tuberkuliozė
Paukščių gaišenos dažnai išliesėję, kai kurie turėjo padidėjusius kojų ir/ar sparnų sąnarius. Dalis padidėjusių sąnarių atsivėrę. Prapjovus sąnarius matoma gelsva varškinė masė. Įvairaus dydžio baltai gelsvos spalvos granuliomos, sudarytos iš standžios kazeozinės masės randamos parenchiminiuose organuose: kepenyse, blužnyje, plaučiuose. Kapsule apribotos granuliomos aptiktos pilvo ertmėje sukibusios su žarnomis, taip pat kaklo, galvos srityje po oda. Kepenys ir blužnis padidėjusios, hiperemiškos.
6 pav. Kepenys su granuliomomis
Pakitę organai su granuliomomis tirti histologiškai. Mėginiai dažyti hematoksilinu eozinu ir Cylio-Nilseno būdu. Granuliomos sudarytos iš epiteloidinių ląstelių ir pakraščiuose apsuktos limfocitinių ląstelių. Granuliomos branduolyje matoma kazeozinė masė.
7 pav. Granulioma kepenyse (dažyta hemotoksilinu ir eozinu, x 40)
Granuliomos sudarytos iš epitelioidinių ląstelių ir pakraščiuose apsuktos limfocitinių ląstelių.
8 pav. Granulioma kepenyse (dažyta hemotoksilinu ir eozinu, x 100)
Mėginyje dažytajame Cylio-Nilseno metodu aptiktos tuberkuliozę sukeliančios mikobakterijos.
9 pav. Mikobakterijų sankaupa granuliomoje (dažyta Cylio-Nilseno būdu x 1000)
10 pav. Mikobakterijos epiteliniame audinyje (dažyta Cylio-Nilseno būdu x 1000)
Kolibakteriozė
Pilvo ir krūtinės ertmėje vidaus organų suaugimai, įvairaus dydžio su nelygiu paviršiumi koligranuliomatoziniai židiniai. Randami fibrino susikaupimai perikarde, ant kepenų, žarnų. Stebimas oro maišų sustorėjimas ir fibrino atsidėjimas, plaučių uždegimas. Širdies miokardas nevienodos spalvos, marmuriškas. Žarnos paraudusios.
13 pav. Koligranuliominiai dariniai ir fibrino susikaupimas kepenų paviršiuje
Chlamidiozė (ornitozė)
Išoriškai apžiūrint gaišenas pastebėtas blefaritas, konjuktyvitas, serozinės išskyros iš nosies ertmės. Skrodžiant paukščius randamos padidėjusios, tamsiai raudonos hiperemiškos kepenys. Plaučiai tamsiai raudonos spalvos, hiperemiški, taip pat plonųjų žarnų uždegimas.
Paramiksovirozė (Niūkaslio liga)
Pagal surinktus anamnezės duomenis balandžiams pasireiškė ryškūs nerviniai pažeidimai. Paukščiai sunkiai juda ir nepastovi ant kojų, sukasi ratu, galva ir kaklas perkreipti ar užversti ant nugaros. Plunksnos suterštos vandeningomis, išmatomis be šlapimo rūgšties. Gaišenos išliesėjusios. Pažeidimai randami virškinamajame trakte. Kraujosrūvos stebimos liaukiniame skrandyje, plonųjų žarnų gleivinėje. Žarnos paraudusios.
Raupai
Matomi ryškūs pakitimai ant odos. Apie snapą, akis, ausų landas, susiformavę šašai. Tirti balandžiai jauni, pilnai neapsiplunksnavę, todėl šašai randami ir neplunksnuotų kūno vietų, tokių kaip uodegos pagrindas. Viršutiniuose kvėpavimo takuose, sinusuose, ryklėje yra kazeozinės masės dariniai, kurių spalva įvairuoja nuo balkšvos iki geltonos.
12 pav. Kazeozinė masė sinusuose
Askaridiozė
Plonosios žarnos paraudusios, esant didesnei askaridžių invazijai, jos būna įtemptos ir išsipūtusios, stebimas žarnų turinio nepraeinamumas. Prapjovus randami suaugusių nematodų invazija.
13 pav. Suaugusios askaridės žarnyne
Kandidamikozė
Gaišena išliesėjusi, aptiktos balkšvos masės plėvelės burnoje apie liežuvį, ryklėje, taip pat šnervėse. Skrodžiant rasta pažeista stemplės ir gūžio gleivinės, ant jų matomos gelsvos plėvelės. Gleivinės paraudusios.
Ektoparazitai
Balandžių plunksnos nušiurusios, nežvilga, vietomis matomos plunksnų nelygumai ir iškandžiojimai. Praskleidus uodegos ir sparnų plunksnas pastebėti plunksnagraužiai. Pas dalį paukščių šių ektoparazitų matoma kaklo ir galvos srityje.
Enterokolitas
Stebimi žarnų pakitimai. Spalvos pokyčiai yra visame žarnyne, tiek plonosiose, tiek storosiose žarnose, gleivinė paraudusi. Išmatos nepilnai susiformavusios, žalios spalvos, vandeningos.
Tiriant histologiškiai randamas opinis enterokolitas. Žarnų gleivinėje matoma uždegiminių ląstelių, limfocitų infiltracija.
15 pav. Opinis enterokolitas (dažyta hematoksilinu ir eozinu, x100) Pasklidusios įvairios uždegiminės ląstelės
Plaučių uždegimas
Skrodžiant balandžius aptikti pakitimai plaučiuose. Plaučių hiperemija ir nekrozė. Dažniausiai nekrozė apėmusi ne visus plaučius, o tik vieną jų pusę ar dalį. Audinys netipiškos tamsiai rudas ar pilkšvas spalvos, trapios konsistencijos. Hiperemiški plaučiai tamsiai raudoni.
17 pav. Plaučių hiperemija su nekrozės zonomis
Histologiniuose plaučių preparatuose matomas uždegimas. Ryški uždegiminių ląstelių infiltracija (limfocitai, neutrofilai) ir hiperemija. Taip pat viename preparate matoma bronchopneumonija su ryškiu fibrininio audinio atsidėjimu.
18 pav. Intersticinė pneumonija (dažyta hematoksilinu ir eozinu x 100) Matoma plaučių hiperemija ir uždegiminių ląstelių infiltracija.
19 pav. Fibrino atsidėjimas plaučiuose (dažyta hematoksilinu ir eozinu x 100). Rodykle pažymėta fibrino susikaupimas alveolėje.
Kepenų nekrozė
Skrodžiant gaišusius paukščius ryškiausi pakitimai aptikti kepenyse. Kepenys padidėjusiso, trapios. Spalvos pokyčiai nuo šviesios varinės spalvos su bespalvėmis zonomis iki tamsios hiperemiškos su nekrozės zonomis. Šie paukščiai taip pat turėjo pažeistas, paraudusias plonąsias ir storąsias žarnas, plaučius.
Histologiškai kepenų preparatuose matoma hepatocitų nekrozė.
16 pav. Hepatocitų nekrozė (dažyta hematoksilinu ir eozinu x 200). Aiškių ląstelių ribų nesimato.
Anketos duomenų analizė
Lietuvos balandžių augintojai atsakę į anketos klausimus nurodė su kokiomis ligomis tenka susidurti (20 pav.). Beveik 69 proc. augintojų nurodė susiduriantys su salmonelioze. 39 proc. apklaustųjų pasitaikė paramiksovirozė ir chlamidiozė (ornitozė). Trichomonozę pastebėjo 35 proc., kokcidiozę 27 proc., tuberkuliozę, kandidamikozę ir askaridozę 15 proc. balandininkų. Rečiau nurodomi raupai (8 proc.), aspergiliozė (8 proc.) ir hemofiliozė (4 proc.). 15 proc. apklaustųjų nenurodė nė vieno susirgimų su kuriuo būtų susidūrę.
Ligas augintojai dažniausiai nustato savarankiškai, taip nurodė 61 proc. apklaustųjų. Į veterinarą kreipiasi 22 proc., o 17 proc. pasitiki patyrusių augintojų nuomone. Žinant šiuos rezultatus galima geriau suprasti balandininkų nurodytas ligas. Dažniausiai pastebimos ligos, turinčios ryškius klinikinius simptomus, kaip salmoneliozė (viduriavimas), pramiksovirozė (nerviniai reiškinai), chlamidiozė (kvėpavimo sutrikimai, konjunktyvitas), trichomonozė (burnos ertmėje gelsvi gumbeliai).
21 pav. Ligą nustatė
Anketos duomenimis vakcinaciją kaip ligų prevencijos priemonę naudoja daugiau nei puse apklaustųjų (22 pav.). Dažniausiai paukščiai vakcinuojami dvivalente salmoneliozės ir paramiksovirozės vakcina (27 proc.). Vienvalentės salmoneliozės ir paramiksovirozės vakcinos naudojamos rečiau. 8 proc. nurodė vakcinuojantys paukščius trivalente vakcina nuo salmoneliozės, paramiksovirozės ir mikoplazmozės. Dehelmintizaciją atlieka didžioji dalis apklaustų balandžių augintojų (23 pav.).
22 pav. Vakcinacijos
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikto patomorfologinio tyrimo duomenimis, mūsų tirti balandžiai dažniausiai sirgo užkrečiamosiomis ligomis (70 proc.). Dažniau aptiktos bakterinėmis ligomis nei virusinėmis, iš kurių dažniausiai aptikta tuberkuliozė (28 proc.). Tuberkuliozė, pasitaiko ir kitose šalyse, tačiau didelis sergančių paukščių kiekis nustebino. Kita vertus 2010 metais atlikus tyrimą Irane, iš 140 balandžių rodžiusiu klinikinius simptomus, tuberkuliozė nustatyta 35 paukščiams. Didelis sergamumas aiškinamas paukščių padidintu jautrumu susijusiu su veisle ir mikobakterijų padermės patogeniškumu.
Antras dažniausiai pasitaikęs bakterinis susirgimas – kolibakteriozė, sukeliamas E. coli, kuri balandžių organizme randama kaip normali žarnyno mikroflora ir pasireiškianti nusilpus imunitetui (Kabir, 2010).
Chlamidioze sergančių balandžių rasta 5 proc. Tačiau ligos mastai gali būti gerokai didesni. Irake tiriant balandžių išmatas aptikta, kad 14,3 proc. balandžių yra chlamidiozės nešiotojai, nerodantys jokių klinikinių simptomų (Arshi, Doosti, 2011).
Remiantis Ch. Tanoka et al. (2005) Japonijoje atliktais balandžių išmatų tyrimais matome bakterinių ligų pasiskirstymą. 19 proc. tirtų balandžių yra užsikrėtę Mycobacterium spp. (tuberkuliozę), 22,9 proc. Chlamydia spp. (ornitoze), 3,9 proc. Salmonella spp. (salmonelioze). Tikėtina, kad esamą susirgimų skirtumą įtakoja klimatinės sąlygos, individualus šiuo vietovių balandžių atsparumas ir skirtingo patogeniškumo sukėlėjų padermės.
Enterokolitas, pneumonija ir kepenų nekrozė aptikta pas gaišusius balandžius galima išsivystė dėl netinkamų laikymo sąlygų, streso, patiriamo, auginant balandžius perpildytose balandinėse. Augintojai nevisada skiria pakankamai dėmesio higieninėms sąlygoms, tinkamų pilnaverčių ir subalansuotų pašarų parinkimui ir profilaktikos atlikimui.
Dažniausiai pasitaikiusi virusinė liga – balandžių paramiksovirozė (11 proc.). Paramiksovirozė pavojinga liga pasauliniu mastu ir sukelianti daug ekonominių nuostolių dėl didelio gaištamumo ir balandžių galimybės užkrėsti naminius paukščius. Didelę rizika balandžių PMV – 1 viruso plitimui turi neskiepytų balandžių populiacija, platinanti virusą išmatomis (Kim et al., 2008).
Remiantis atliktais Tanveer et al. (2010) tyrimais nematodais užsikrėtę apie 40 proc. balandžių. Askaridozė kaip pagrindinė liga aptikta 5 proc. tirtų balandžių gaišenų. Tačiau pas 8 proc. kitomis ligomis sergančių paukščių aptikta askaridžių.
Lyginant susirgimų ir amžiaus priklausomybę, pastebėta, kad tuberkulioze serga tik suaugę paukščiai, kuriems yra daugiau nei vieneri metai laiko. Suaugę paukščiai gali užkrėsti savo
jauniklius, tačiau tuberkuliozė lėtinė liga, turinti ilgą latentinį periodą ir pirmieji klinikiniai požymiai pasireiškia tik po keletos mėnesių ar net metų (Dhama et al., 2011). Kokcidiozė atvirkščiai, užsikrečia jaunikliai, turintys netvirtą imuninę sistemą ir sunkiai kovojantys su patogenais. Kiti susirgimai neturi statistiškai patikimos priklausomybės nuo amžiaus. Ligų priklausomybės nuo veislės ir lyties nepastebėta.
Atsakę į anketą, didesnė dalis balandininkai nurodė, kad paukščiai serga salmonelioze, paramiksoviroze, chlamidioze, trichomonoze, kokcidioze. Kitus susirgimus, nurodė rečiau. 15 proc. savininkų nenurodė jokių susirgimų, dažniausiai dėl žinių trūkumo. Tačiau net 61 proc. atsakė, kad ligas nustatinėja savarankiškai. Žinant šiuos rezultatus galima geriau suprasti balandininkų nurodytas ligas. Dažniausiai savarankiškai pastebimos ligos, turinčios ryškius klinikinius simptomus, kaip salmoneliozės (viduriavimas), paramiksovirozės (nerviniai reiškinai), chlamidiozės (kvėpavimo sutrikimai, konjunktyvitas), trichomonozės (burnos ertmėje gelsvi gumbeliai). Į veterinarą kreipiasi 22 proc. balandininkų ir dažniausia nėra patenkinti gauta informacija.
Dehelmintizaciją kelis kartus metuose profilaktiškai ar prieš vakcinaciją atlieka didžioji dalis augintojų. Savo paukščius vakcinuoja mažiau nei 60 proc. augintojų. Salmoneliozės ir paramiksovirozės dvivalentę vakciną renkasi daugiausia šeimininkų.
5. IŠVADOS
1. Dažniausiai nugaišusiems balandžiams patomorfologinio tyrimo diagnozuotos užkrečiamosios ligos (70 proc.): tuberkuliozė, paramiksovirozė, kolibakteriozė, kokcidiozė, rečiau chlamidiozė, askaridiozė, raupai, kandidamikozė.
2. Nepriklausomai nuo amžiaus paramiksovirozė, chlamidiozė, kolibakteriozė, askaridiozė, enterokolitai, pneumonija pasireiškė tiek pas jauniklius, tiek pas suaugusius paukščius. Priklausomai nuo amžiaus, tuberkulioze serga tik suaugę paukščiai (p < 0,05), kokcidioze – jaunikliai (p < 0,05).
3. Abiejų veislių grupių balandžiai vienodai serga paramiksoviroze, kolibakterioze, kokcidioze, askaridioze. Enterokolitas pasireiškė dažniau sportinių veislių balandžiams negu dekoratyvinių (p < 0,05).
4. Patinai ir patelės vienodai serga visomis ligomis, statistiškai patikimų duomenų ligų priklausomybės atžvilgiu nėra.
5. Apklausos duomenimis, augintojai daugiausiai susiduria su salmonelioze, paramiksoviroze, chlamidioze.
6. Vakcinaciją atlieka 59 proc. augintojų ir dažniausiai naudojama dvivalentė vakcina nuo paramiksovirozės ir salmoneliozės. Dehelmintizaciją atlieka didžioji dalis augintojų (77 proc.)
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Awad W.A., Hess C., Khayal B., Aschenbach J.R., Hess M. In Vitro Exposure to
Escherichia coli Decreases Ion Conductance in the Jejunal Epithelium of Broiler Chickens.
Plos One 2014. 9, P.1 – 8.
2. Brian H. C. Essentials of Avian Medicine and Surgery. Blackwell. 2007 P 301, 314.
3. Bodewes R.,.vandeBildt M.W.G., Schapendonk C.M.E., vanLeeuwen M., vanBoheemen S., deJong A.A.W., Osterhaus A.D.M.E., Smits S.L., Kuiken T. Identification and characterization of anoveladenovirus in the cloacal bursa of gulls. Virology 440. 2013. P 84–88.
4. Bolfion M., Salehi M., Ashrafi H. J, Soleimani K., Keshavarz R., Aref P. P., Mohammad T. M., Tadayon K., Mosavari N. Outbreak of avian mycobacteriosis in flocks of domestic pigeons: An epidemiological approach. IRAN. J. MICROBIOL. 2 (4) : P 189-193.
5. Dickx V., Beeckman D. S. A., Dossche L., Tavernier P., Vanrompay D. Chlamydophila psittaci in homing and feral pigeons and zoonotic transmission Journal of Medical Microbiology . 2010, 59, P 1348–1353.
6. Doneley B. Avian Medicine and Surgery in Practice. Manson publishing, London. 2010. P 113, 166, 168, 204 – 205.
7. Doneley B. PROCEEDINGS OF THE NORTH AMERICAN VETERINARY CONFERENCE VOLUME 20 JANUARY 7-11, 2006 ORLANDO, FLORIDA SMALL ANIMAL EDITION.
8. Doosti A., Arshi A. Determination of the Prevalence of Chlamydia psittaci by PCR in Iranian Pigeons. International Journal of Biology Vol. 3, No. 4; October 2011. P 79 – 82. 9. Gailbreath K. L., Oaks J. L. Herpesviral Inclusion Body Disease in Owls and Falcons is
Caused by the Pigeon Herpesvirus (Columbid herpesvirus 1). Journal of Wildlife Diseases, 2008, 44(2), P 427–433.
10. GilbertM. T. P., Shapiro M. D. Pigeons, Domestication of. C. Smith (ed.),Encyclopedia of Global Archaeology, Springer Science+Business Media New York 2013.
11. Harrison G. J., Lightfoot T. L. Clinical Avian Medicine Volume I, II. Spix Publishing, Palm Beach, Florida. 2006 P 526 – 529, 584 – 585, 700 – 701.
12. Hamstra T. L., Badyaev A. V. Comprehensive investigation of ectoparasite community and abundance across life history stages of avian host. Journal of Zoology 2009. P 1–9.
13. Hines N. L.,Miller C. L. Avian Paramyxovirus Serotype-1: A Review of Disease Distribution, Clinical Symptoms, and Laboratory Diagnostics. Veterinary Medicine International. Volume 2012.
14. Jonaitis E., Mažeikienė Z., Aniulienė A., Pockevičius A., Januškevičius PIKTŽOLIŲ SĖKLOMIS UŽTERŠTŲ LESALŲ ĮTAKA NAMINIŲ BALANDŽIŲ SVEIKATAI . A.VETERINARIJA IR ZOOTECHNIKA. T. 18(40). 2002. P 42 – 45.
15. Kabir M. S. L. Avian Colibacillosis and Salmonellosis: A Closer Look at Epidemiology, Pathogenesis, Diagnosis, Control and Public Health Concerns. Int. J. Environ. Res. Public Health 2010, 7, P 89-114.
16. Kaženiauskas A. K. Užkrečiamosios paukščių ligos. VšI Terra publika, Kaunas. 2005. P 17. Kim L. M.,. King D. J, Guzman H, Tesh R. B., Travassos da Rosa A. P. A., Bueno Jr. R.,
Dennett J. A., Afonso C. L. Biological and Phylogenetic Characterization of Pigeon Paramyxovirus American Pigeons and Doves Serotype 1 Circulating in Wild North. J. Clin. Microbiol. 2008, 46(10) P 3303 – 3310.
18. Lee S.Y., Kim j.h., Park Y.M., Shin O.S., Kim H., Choi H.G., Song J.W. A Novel Adenovirus in Chinstrap Penguins (Pygoscelis antarctica) in Antarctica. Viruses 2014. 6, P. 2052-2061.
19. Le Loc‘h G., Ducatez M.F., Canus-Bounclaiville C., Guerin J.L., Bertagnoli S. Diversity of Avipoxviruses in captive-bred Houbata bustard. Veterinary Research 2014, 45, P. 1 – 10. 20. Mačiulskis P., Baniulienė A., Pockevičius A., Juodžiukynienė N. Mikroskopiniai ir
mikroskopiniai organų ir audinių tyrimai. Naujasis lankas, Kaunas. 2007 P. 23 – 24.
21. Pledger A. Avian pox virus infection in a mourning dove. Can Vet J Volume 46, 2005. P 1143 – 1145.
22. Redig P. MYCOTIC INFECTIONS IN BIRDS II: CANDIDA, CRYPTOCOCCOSIS AND AVIAN GASTRIC YEAST (FKA MEGABACTERIA) Proceeding of the NAVC North American Veterinary Conference Jan. 8-12, 2005, Orlando, Florida P. 1195 – 1196.
23. Schouler C., Schaeffer B., Brée A., Mora A., Dahbi G., Biet F., Oswald E., Mainil J., Blanco J., Moulin-Schouleura M. Diagnostic Strategy for Identifying Avian Pathogenic Escherichia coli Based on Four Patterns of Virulence Genes. Journal of Clinical Microbiology 2012. 50, P. 1673–1678
24. Schuler K. L, Green D. E., Justice-Allen A. E., Jaffe R ., Cunningham M., Thomas N. J., Spalding M. G., Ip H. S. Expansion of an Exotic Species and Concomitant Disease Outbreaks: Pigeon Paramyxovirus in Free-Ranging Eurasian Collared Doves. EcoHealth 9, 2012. P 163–170.
25. Smith K.A., Campbell C.C.T., Murphy J., Stobierski M.G., Tengelsen L.A. Compendium of Measures To Control Chlamydophila psittaci Infection Among Humans (Psittacosis) and Pet Birds (Avian Chlamydiosis), National Association of State Public Health Veterinarians (NASPHV), 2010 P. 1 – 17.
26. SMITS J.E., TELLA J.L., CARRETE M., SERRANO D., LO´PEZ G. An Epizootic of Avian Pox in Endemic Short-toed Larks (Calandrella rufescens) and Berthelot’s Pipits (Anthus berthelotti) in the Canary Islands, Spain. Vet Pathol 2005. 42, P. 59 – 65.
27. Tanveer M. K., Kamran A., Abbas M., Umer N.C., Azhar M.A., Munir M. Prevalence and chemo-therapeutical investigations of gastrointestinal nematodes in domestic pigeons in Lahore, Pakistan. Tropical Biomedicine. 2011. 28(1) P 102–110.
28. Tanaka C., Miyazava C., Watarai M., Ishiguro N. Bacteriogical Survey of Feces from Feral Pigeons in Japan. J. Vet. Med. Sci 2005. 67(9), P. 951 – 953.
29. Tirumurugaan K. G., Kapgate S., Vinupriya M. K.., Vijayarani K., Kumanan K., Elankumaran S. Genotypic and Pathotypic Characterization of Newcastle Disease Viruses from India. Plos One 2011, 6, 1 – 10.
30. Tully T. T., Dorrestein A. K., Jones A. K. Avian medicine. Oxford. 2000 P 174, 320 – 322, 330.
31. Weli S. C., Okeke M. I., Tryland M., Nilssen Ø., Traavik T. Characterization of avipoxviruses from wild birds in Norway. The Canadian Journal of Veterinary Research 2004. 68 P 140-145.
32. Woźniakowski G. J., Samorek-Salamonowicz1 E., Szymański P., Wencel P., Houszka M. Phylogenetic analysis of Columbid herpesvirus-1 in rock pigeons, birds of prey and non-raptorial birds in Poland. Woźniakowski et al. BMC Veterinary Research 2013, 9:52.
33. Zocevic A., Vorimore F., Vicari N., Gasparini J., Jacquin L., Sachse K., Magnino S., Laroucau K. A Real-Time PCR Assay for the Detection of Atypical Strains of Chlamydiaceae from Pigeons. Plos One 2013. 8, P.1 – 5.
