1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS
Psichiatrijos klinika
Baigiamasis mokslinis darbas
PACIENTŲ, SERGANČIŲ ŪMINIU MIOKARDO INFARKTU SU ST SEGMENTO
PAKILIMU,
GYDYMO
REŽIMO
LAIKYMOSI
SĄSAJOS
SU
SOCIODEMOGRAFINIAIS
VEIKSNIAIS,
NERIMO
IR
DEPRESIJOS
SIMPTOMŲ RAIŠKA
Darbo autorė: Rugilė Juočytė VI k. 20 gr.
Darbo mokslinė vadovė: prof. dr. Virginija Adomaitienė Darbo recenzentai:doc. dr. Darius Leskauskas
Kaunas 2018
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. SUMMARY ... 4
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
5. SANTRUMPOS ... 6
6. SĄVOKOS ... 7
7. ĮVADAS ... 8
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
8.1. Tikslas...9
8.2. Uždaviniai...9
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
10. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 13
11. REZULTATAI ... 15
11.1. Tiriamųjų imties charakteristika...15
11.2. Gydymo režimo laikymosi sąsajos su sociodemografiniais veiksniais...16
11.3. Nerimo simptomų raiškos sąsajos su gydymo režimo laikymusi...18
11.4. Nerimo simptomų raiškos sąsajos su gydymo režimo laikymusi ir sociodemografiniais veiksniais...19
11.5.Depresijos simptomų raiškos sąsajos su gydymo režimo laikymusi ... 22
11.6. Depresijos simptomų raiškos sąsajos su gydymo režimo laikymusi ir sociodemografiniais veiksniais...23 12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 27 13. IŠVADOS ... 29 14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 30 15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 31 16. PRIEDAI ... 34
3
1. SANTRAUKA
Rugilė Juočytė. Pacientų, sergančių ūminiu miokardo infarktu su ST segmento pakilimu, gydymo režimo laikymosi sąsajos su sociodemografiniais veiksniais, nerimo ir depresijos simptomų raiška.
Tyrimo tikslas: Nustatyti ir įvertinti gydymo režimo laikymosi sąsajas su sociodemografiniais veiksniais, nerimo ir depresijos simptomų raiška, sergant ūminiu miokardo infarktu su ST segmento pakilimu (STEMI). Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti sergančiųjų STEMI sociodemografinius veiksnius. 2. Nustatyti ir įvertinti gydymo režimo laikymosi sąsajas su sociodemografiniais veiksniais. 3. Nustatyti ir įvertinti nerimo simptomų raiškos sąsajas su gydymo režimo laikymusi. 4. Nustatyti ir įvertinti depresijos simptomų raiškos sąsajas su gydymo režimo laikymusi. Tyrimo metodai: Tiriamieji apklausti naudojantis sociodemografiniu klausimynu, MMAS-8 ir HADS, pagal MMAS-8 išskirti į tris grupes. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS20 ir Microsoft Office Excel 2010. Nagrinėjami požymiai vertinti skaičiuojant aritmetinį vidurkį ir standartinį nuokrypį. Tikrinat statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Tyrimo dalyviai: 200 tiriamųjų, 2017-2018 metais gydytų LSMUL KK Kardiologijos klinikoje dėl STEMI. Tyrimo rezultatai: Vyrai reikšmingai jaunesni už moteris, gyvenantys poroje, dažniau dirbantys (p = 0,0001), gaunantys didesnes pajamas (p = 0,001). Blogas gydymo režimo laikymasis nustatytas 47,2 proc., vidutinis – 31,5 proc., o geras – 21,3 proc. tiriamųjų. Nenustatytas reikšmingas ryšys tarp gydymo režimo laikymosi ir sociodemografinių veiksnių. Nerimo simptomai nenustatyti 60,4 proc. tiriamųjų, lengvai išreikšti nerimo simptomai nustatyti 28,4 proc., vidutiniai - 10,2 proc., sunkūs - 1 proc. Reikšmingo ryšio tarp gydymo režimo laikymosi ir nerimo simptomų raiškos nestebėta (p = 0,648). Blogas gydymo režimo laikymasis reikšmingai susijęs su lengva ir vidutine nerimo simptomų raiška tarp nedirbančių / esančių pensijoje tiriamųjų ir moterų (p = 0,008). Depresijos simptomai nenustatyti 81,2 proc. tiriamųjų, lengvi depresijos simptomai nustatyti 16,2 proc., vidutiniai - 2,0 proc., sunkūs - 0,5 proc.. Depresijos simptomų raiška statistiškai reikšmingai susijusi su gydymo režimo laikymusi (p = 0,032). Nustatytas reikšmingas ryšys tarp labiau išsilavinusių (p = 0,009), 65 metų amžiaus ir vyresnių (p = 0,003), nedirbančių / esančių pensijoje (p = 0,012) tiriamųjų lengvų ir vidutinių depresijos simptomų pasireiškimo ir blogo gydymo režimo laikymosi. Išvados: 1) Sergantys STEMI reikšmingai dažniau buvo vyrai, jaunesni nei moterys, gyvenantys poroje, dirbantys, gaunantys didesnes nei minimalus užmokestis pajamas, o moterys, sergančios STEMI, reikšmingai dažniau buvo vyresnės nei vyrai, vienišos, esančios senatvės pensijoje/nedirbančios, gaunančios minimalias pajamas. 2) Gerai gydymo režimo laikėsi kas 5-tas, vidutiniškai – kas 3-čias, o blogai – kas 2-ras sergantis STEMI ir nustatyta, kad gydymo režimo laikymasis nesusijęs su sociodemografiniais veiksniais. 3) Nerimo simptomų raiška nebuvo reikšmingai susijusi su gydymo režimo laikymusi, tačiau reikšmingai dažniau blogai gydymo režimo laikėsi moterys ir nedirbantys / esantys pensijoje tiriamieji, kuriems būdinga lengva ir vidutinė nerimo simptomų raiška. 4) Lengva ir vidutinė depresijos simptomų raiška buvo reikšmingai susijusi su blogu gydymo režimo laikymusi, o reikšmingai dažniau blogai gydymo režimo laikėsi 65 m. amžiaus ir vyresni, turintys aukštesnį nei 12 m. išsilavinimą bei esantys pensijoje / nedirbantys tiriamieji.
4
2. SUMMARY
Rugilė Juočytė. Associations Between Sociodemographic Factors, Expression of Anxiety, Depression Symptoms and Medication Adherence in Patients with Acute Myocardial Infarction with ST-Segment Elevation.
The aim of the study: To determine and evaluate associations between sociodemographic factors, expression of anxiety, depression symptoms and medication adherence in patients with acute myocardial infarction with ST-segment elevation (STEMI). Objectives: 1. To determine and evaluate sociodemographic factors of patients with STEMI. 2. To determine and evaluate the link between sociodemographic factors and medication adherence 3. To determine and evaluate the link between expression of anxiety disorder symptoms and medication adherence. 4. To determine and evaluate the link between expression of depression symptoms and medication adherence. Methods: A sociodemographic questionnaire, MMAS-8 and HADS have been used. The patients were divided into three groups according to MMAS-8. The data were analyzed using SPSS20 and Microsoft Office Excel 2010. The examined data was evaluated by calculating arithmetic mean and Standard deviation. P-values less than 0,05 were accepted to indicate statistical significance. Target group: 200 patients, that were treated in LSMUL KK Cardiology clinic during 2017-2018, for STEMI. Results: Men were significantly younger than women, living with partner, employed (p = 0,0001), earned more money (p = 0,001). Bad medication adherence was determined to 47,2 pct., moderate – 31,5 pct., good adherence – 21,3 pct. patients. No link was revealed between medication adherence and socio-demographic factors. No anxiety disorder was found in 60,4 pct. patients, 28,4 pct was diagnosed with moderate anxiety disorder., 10,2 pct. – with mild, severe anxiety symptoms - 1 pct. No link was found between expression of anxiety symptoms and medication adherence (p = 0,648). Statistically significant link was revealed between unemployed pensioners and women expression of mild and moderate anxiety symptoms and medication nonadherence (p = 0,008). No depression was found in 81,2 pct. patients, 16,2 pct. was diagnosed with mild depression, 2,0 pct. with moderate, severe depression - 0,5 pct. Statistically significant link was revealed between expression of depression symptoms and medication adherence (p = 0,032). Statistically significant link was found between patients with higher than average education (p = 0,009), 65 years old or elder (p = 0,003), unemployed pensioners (p = 0,012) expression of mild and moderate depression symptoms and medication nonadherence. Conclusions: 1) It was determined, that patients with STEMI significantly often were men, younger than women, living with partner, employed, earning more money, women significantly more often were elder than men, living alone, unemployed / pensioners, earning less money. 2) Good medication adherence was found in every fifth, moderate – every third and bad – every second patient with STEMI. No link between medication adherence and socio-demographic factors was investigated. 3) No link between expression of anxiety symptoms and medication adherence was found. Statistically significant link between unemployed / pensioners and women expression of mild and moderate anxiety symptoms and medication nonadherence was revealed. 4) Statistically significant link between expression of mild and moderate depression symptoms and medication nonadherence was found. Statistically significant link between patients with higher than average education, 65 years old or elder, unemployed / pensioners’ expression of depression symptoms and medication non adherence was revealed.
5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Interesų konflikto nebuvo.
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Magistrinio darbo atlikimui gautas LSMU Bioetikos centro leidimas: Nr. BEC-MF-239, išdavimo data – 2017-01-25.
6
5. SANTRUMPOS
AKFI – angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai ARB – angiotenzino receptorių blokatoriai
HADD – ligoninės nerimo ir depresijos skalės depresijos subskalė HADN – ligoninės nerimo ir depresijos skalės nerimo subskalė HADS – ligoninės nerimo ir depresijos skalė
IŠL – išeminė širdies liga
MI - miokardo infarktas
MMAS-8- 8 klausimų Morisky - Green gydymo režimo laikymosi vertinimo skalė SN - standartinis nuokrypis
STEMI – ūminis miokardo infarktas su ST segmento pakilimu ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos
7
6. SĄVOKOS
Depresija – psichikos simptomų derinys, pasireiškiantis prislėgta nuotaika, malonumo jutimo ir aktyvumo, energijos sumažėjimu.
Išeminė širdies liga – ūminė ar lėtinė širdies miokardo liga, kuri atsiranda dėl sumažėjusio miokardo aprūpinimo arteriniu krauju ir pasireiškia ūminiais ar lėtiniais išemijos sindromais, tokiais kaip stabilioji ar nestabilioji krūtinės angina, miokardo infarktas.
Miokardo infarktas – negrįžtamas širdies raumens dalies pakenkimas ir žuvimas, kuris atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo.
Miokardo infarktas su ST segmento pakilimu - negrįžtamas širdies raumens dalies pakenkimas ir žuvimas, kuris atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo, trombui užkimšus vainikinę kraujagyslę. Elektrokardiogramoje matomas ST segmento pakilimas.
Nerimas – nemaloni emocinė būsena, pasireiškianti bloga nuojauta, įtampa, neramumu.
Gydymo režimo laikymasis – tai toks paciento elgesys – vartojant medikamentus, laikantis dietos ar keičiant gyvenimo būdą – kuris atitinka rekomendacijas, gautas iš sveikatos priežiūros specialisto.
8
7. ĮVADAS
Šiandieninėje medicinoje gydymo režimo laikymasis kardiologinėmis ligomis sergančių pacientų tarpe yra labai aktuali tema. Gydytojo ir paciento bendradarbiavimas gydymo procese bei gydytojo paskirtų vaistų vartojimo režimo laikymasis yra vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos sveikatos priežiūros paslaugų rezultatų kokybei [1]. Progresuojantis nerimo ir depresijos simptomų pasireiškimas apsunkina gydymo režimo laikymąsi. Ši problema lemia kardiologinės ligos raišką, padidėjusią atkryčio riziką, kartotinus hospitalizavimus. Svarbu išsiaiškinti, nuo ko priklauso bendradarbiavimas ir nebendradarbiavimas savo gydymo procese, ar nebendradarbiavimą labiausiai lemia pasireiškiantys nerimo, depresijos simptomai, ar sociodemografiniai veiksniai. Pasirinkti tiriamieji, sergantys ūminiu miokardo infarktu su ST segmento pakilimu (STEMI) ir gydomi LSMUL KK kardiologijos klinikoje, kadangi ši grupė vartoja daug medikamentų, didesnė menkesnio gydymo režimo laikymosi tikimybė, taip pat kardiovaskulinė patologija yra susijusi su psichikos sutrikimais. Beje miokardo infarktas (MI) yra dažniausia širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) pasekmė, lemianti ligonių klinikinę būklę ir prognozę [2]. Šiame tyrime gydymo režimo laikymosi ryšys su sociodemografiniais veiksniais, depresijos ir nerimo simptomų raiška buvo įrodomas naudojant anoniminį anketavimą, pasitelkiant:
1. Sociodemografinį klausimyną.
2. HADS, pasižyminčią dideliu jautrumu ir specifiškumu, identifikuojant ne psichiatrinių ligonių patiriamą emocinį stresą [3].
3. MMAS-8, patikimą ir tinkamą priemonę išsiaiškinti pacientų gydymo režimo laikymąsi [4]. Šiame tyrime ieškoma ryšio tarp gydymo režimo laikymosi ir sociodemografinių veiksnių, depresijos ir nerimo simptomų raiškos. Bandoma išsiaiškinti didžiuosius perspėjančius signalus, kurie leistų identifikuoti pacientus, esančius rizikos grupėje, įspėjančioje apie didesnę riziką, kad pacientai blogai laikysis gydymo režimo ar apskritai nutrauks paskirtą gydymą. Taigi labai svarbu išsiaiškinti veiksnius, nulemiančius blogą gydymo režimo laikymąsi, įvertinti kiekvieno jų svarbą, atrasti ir plėtoti veiksmingiausias strategijas gydymo režimo nesilaikymo atvejų mažinimui, jog galima būtų laiku užkirsti tam kelią ir išvengti blogų kardiologinės ligos išeičių.
9
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
8.1. Tikslas:
Nustatyti ir įvertinti gydymo režimo laikymosi sąsajas su sociodemografiniais veiksniais, nerimo ir depresijos simptomų raiška, sergant ūminiu miokardo infarktu su ST segmento pakilimu.
8.2. Uždaviniai:
1. Nustatyti sergančiųjų ūminiu miokardo infarktu su ST segmento pakilimu sociodemografinę charakteristiką.
2. Nustatyti ir įvertinti gydymo režimo laikymosi sąsajas su sociodemografiniais veiksniais. 3. Nustatyti ir įvertinti nerimo simptomų raiškos sąsajas su gydymo režimo laikymusi. 4. Nustatyti ir įvertinti depresijos simptomų raiškos sąsajas su gydymo režimo laikymusi.
10
9. LITERATŪROS APŽVALGA
Širdies ir kraujagyslių ligos sukelia didžiulį sveikatos, gyvenimo kokybės pablogėjimą, ekonominę naštą. Išeminė širdies liga ir miokardo infarktas yra viena pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje [5], tarp jų ir Lietuvoje [6]. MI apibrėžiamas kaip miokardo funkcijos sutrikimas dėl vainikinių kraujagyslių perfuzijos lygio ir miokardo energijos poreikio skirtumų [7]. MI įvyksta dėl miokardo išemijos, kai sumažėja kraujo pritekėjimo lygis ir sutrinka normalus širdies raumens funkcionavimas. Ilgalaikė išemija, deguonies trūkumas lemia miokardo ląstelių žūtį ir širdies nekrozę [8]. Ši liga dažnai nulemia prastas klinikines baigtis (blogiausia prognozė išgyvenus miokardo infarktą su ST segmento pakilimu), stipriai pablogina asmenų funkcinę būklę ir bendrą sveikatą [9]. Taigi daug kalbama apie kardiovaskulinių ligų pasireiškimo mažinimą vengiant rūkymo ir tabako gaminių, kasdien mankštinantis, sveikai maitinantis, išlaikant normalų svorį, stebint ir normalizuojant cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje [5]. Tačiau retai minima gydymo režimo laikymosi svarba, nors netinkamas paskirtų vaistų vartojimas yra pagrindinė kardiovaskulinės ligos valdymo kliūtis.
Netinkamas paskirtų vaistų vartojimas tai paskirtų vaistų nevartojimas, savavališkas paskirtų vaistų vartojimo nutraukimas, vaistų dozių praleidimas, netinkamų vaistų dozių vartojimas ne pagal paskyrimus, paskirtų medikamentų vartojimas ne nurodytu laiku, netaisyklingas pagalbinių priemonių naudojimas, medikamentų laikymas netinkamomis sąlygomis, jų vartojimas su netinkamu maistu ar gėrimais, kitam asmeniui skirtų ar pasenusių medikamentų vartojimas [10]. Gydymo režimo laikymasis gali būti vertinamas tiek objektyviais, tiek subjektyviais būdais. Subjektyvios priemonės apima savarankiškus paciento globėjų, šeimos narių ar gydytojų pranešimus apie gydymo režimo nesilaikymą. Patvirtinti įrankiai, kaip antai MMAS-8 klausimynas, gali padėti gydytojų klinikinėje praktikoje įvertinti pacientų gydymo režimo laikymąsi [11]. Netiesioginiai, objektyvūs gydymo režimo laikymosi vertinimo būdai apima vaistų vartojimo stebėjimą elektroninėmis priemonėmis, tablečių skaičiavimą, tiesioginę stebėseną, vaisto koncentracijos kraujyje nustatymą, biologinių žymenų naudojimą [12].
Blogas gydymo režimo laikymasis kelia susirūpinimą gydytojams, sveikatos priežiūros sistemoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams (pvz., mokėtojams), nes yra daug įrodymų, kad blogas gydymo režimo laikymasis yra paplitęs ir susijęs su nepageidaujamais padariniais, didesnėmis sveikatos priežiūros išlaidomis [13]. Taigi geresnis supratimas apie veiksnius, lemiančius gydymo režimo nesilaikymą kardiovaskulinėmis ligomis sergančių pacientų tarpe, gali padėti laiku atkreipti dėmesį į galimai nebendradarbiausiančių gydymo procese pacientų grupes [14]. Moksliniuose tyrimuose randamas
11 ryšys tarp MI sergančių pacientų gydymo režimo nesilaikymo, nerimo, depresijos simptomų, kardiologinės ligos raiškos.
Literatūroje yra daugybė įrodymų, pabrėžiančių psichologinių veiksnių poveikį širdies ligų atsiradimui. Depresija - labai didelė psichosocialinė našta - taip pat turi neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms [15]. Neigiamos emocijos, būdingos depresijai, apsunkina stresinių situacijų išgyvenimą, o tai dažniausiai padidina kraujo spaudimą, kuris laikomas pagrindiniu širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo rizikos veiksniu. [16] Iš tiesų, žmonėms, sergantiems depresija, yra dvigubai didesnė tikimybė patirti MI [15]. Taip pat depresija dažnai pasireiškia asmenims tik persirgus MI [17]. Šis širdies ir kraujagyslių ligų komorbidiškumas didina sergančiųjų depresija mirčių skaičių labiau nei šios žmonių grupės savižudybės [18]. Pacientai, nesilaikantys gydymo antidepresantais režimo, turi padidėjusią atkryčio, hospitalizavimo, depresijos pasikartojimų riziką, mažesnę remisijos tikimybę. Yra nustatoma stipri asociacija tarp netinkamo antidepresantų vartojimo ir blogesnių klinikinių išeičių, didesnių gydymo kaštų [19]. Pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, kuriems pasireiškia depresijos simptomai ir kurie nesilaiko gydymo režimo, patirti nepalankų širdies ir kraujagyslių įvykį yra 5 kartus didesnė tikimybė nei tiems, kuriems nepasireiškia depresijos simptomai ir laikosi gydymo režimo [20].
Po depresijos simptomų nerimas yra antras svarbus blogo gydymo režimo laikymosi rodiklis tarp pacientų, sergančių išemine širdies liga (IŠL). Pasireiškiančių nerimo simptomų neigiamas poveikis gydymo režimo laikymuisi padidėja kartu esant depresijos simptomams. Šis ryšys buvo stebimas atliktos studijos, tyrusios 606 pacientus, sirgusius išemine širdies liga, metu. Simptomai buvo įvertinti naudojantis HAD (angl. Hospital Anxiety and Depression) savęs vertinimo klausimynu, o gydymo režimo laikymasis - Morisky – Green savęs vertinimo klausimynu. Lyginant pacientus, kuriems nenustatyti depresijos simptomai ir pacientus, kuriems būdinga depresijos simptomatika, pastariesiems buvo nustatyta iki 3,6 karto didesnė blogo gydymo režimo laikymosi tikimybė, o pacientams, kuriems pasireiškė nerimo sutrikimai, iki 3,2 karto didesnė blogo gydymo režimo laikymosi tikimybė. Taip pat buvo nustatyta silpna koreliacija su geru gydymo režimo laikymusi kartu pasireiškiant nerimo ir depresijos simptomams (r = 0,30, p <0,01). Pacientams, kuriems pasireiškė ir nerimo, ir depresijos simptomai, buvo nustatyta 4,4 kartų didesnė gydymo režimo nesilaikymo tikimybė nei pacientams, kuriems šie simptomai nepasireiškė. Taigi statistiškai reikšmingas stipriausias ryšys su blogu gydymo režimo laikymusi buvo pastebėtas tarp pacientų, kurie kenčia nuo nerimo ir depresijos simptomų vienu metu [21].
Medikamentinis gydymas yra viena svarbiausių ŠKL gydymo grandžių kartu su nemedikamentiniu ir intervenciniu gydymu, tačiau dažnai laukiamų rezultatų nestebima dėl pacientų blogo gydymo režimo laikymosi [22]. Blogas gydymo režimo laikymasis yra paplitęs tarp
12 kardiovaskulinėmis ligomis sergančių pacientų [13]. Gydymo režimo laikymasis pagal rekomenduojamas gaires išlieka nepakankamas, kadangi pacientai neįsigyja jiems išrašytų medikamentų. Analizė, atlikta Kanadoje, parodė, kad 27 proc. visų išrašytų receptų nepanaudojami per pirmąsias 7 dienas nuo išvykimo iš ligoninės patyrus MI. Detaliau analizuojant ŠKS skirtus medikamentus išsiaiškinta, kad 8 proc. pacientų nepradėjo naudoti paskirtu beta blokatorių ir tik 44 proc. pacientų vartojo gydytojo paskirtus antiagregantus [23]. Kitais tyrimais buvo nustatyta, kad iki 1 m. po IŠL diagnozavimo tik 21 proc. pacientų vartojo visus tris vaistus. 71 proc. pacientų vartojo tik aspiriną, 46 proc. – β - blokatorius, o 44 proc. pacientų vartojo tik lipidus reguliuojančius vaistus [24]. Buvo išsiaiškinta, kad, praėjus porai metų nuo hospitalizavimo dėl ūminio koronarinio sindromo, gydymą statinais tęsė tik apie 40 proc. pacientų [25]. Blogas įrodymais pagrįsto gydymo režimo laikymasis po išgyvento ŪMI prisideda prie blogesnių ligos išeičių [26], lemia didesnį sergamumą [27, 28] ir mirštamumą [27, 29]. Pacientai, kurie po persirgto MI nevartoja visų gydytojo paskirtų medikamentų, turi didesnę mirties riziką per vienerius metus [23]. Buvo nustatyta, kad pacientams, sergantiems ūmiais koronariniais sindromais ir kurie per mėnesį laiko liovėsi vartoję aspiriną, beta adrenoreceptorių blokatorius ir statinus, buvo 3,8 karto didesnė mirties tikimybė per vienerius metus lyginant su pacientais, kurie toliau vartojo bent vieną iš minėtų grupių medikamentų [29]. Blogas gydymo statinais režimo laikymasis per metus po hospitalizacijos dėl MI susijęs su 12 - 25 proc. padidėjusiu santykiniu mirtingumo pavojumi [26]. Jungtinių Amerikos valstijų 216 ligonininėse atlikto tyrimo metu buvo įvertinta 7425 pacientų, prieš šešias savaites patyrusių ŪMI ir gydytų perkutanine koronarine intervencija, medikamentinio gydymo režimo laikymasis Morisky – Green savęs vertinimo klausimynu (MMAS - 8). Pagal ši klausimyną pacientai buvo suskirstyti į tris grupes: geras gydymo režimo laikymasis (8 balai), vidutinis gydymo režimo laikymasis (6 - 7 balai) ir blogas gydymo režimo laikymasis (< 6 balai). Vidutinis ir blogas gydymo režimo laikymasis buvo nustatytas atitinkamai 25 proc. (1845) ir 4 proc. (302) pacientų. Studijos metu išsiaiškinta, kad nepakankamas gydymo režimo laikymasis netrukus po išgyvento MI išlieka dažnas (≤ vienas trečdalis pacientų). Buvo stebėta, kad blogesnis gydymo režimo laikymasis gali būti susijęs su didesniu mirties, ligos remisijos pavojumi [30].
13
10. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Tyrimas buvo atliekamas Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno Klinikų Kardiologijos klinikoje. LSMUL KK Kardiologijos klinikoje standartizuotos anketinės, atsitiktinės atrankos būdu nuo 2017.01.30 iki 2018.11.20 buvo apklausti 200 STEMI sergantys pacientai (diagnozė I21.0, I21.1 ar I21.2), apklaustas kas 3-ias sergantis STEMI pacientas, esant standartiniam nuokrypiui SD - 5, patikimumui – 95 proc. Į tyrimą nebuvo įtraukti psichinėmis ligomis sergantys pacientai ir mažiau nei 3 d. po MI įvykimo esantys pacientai.
Nustatyti tiriamųjų imties charakteristiką buvo naudojamas sociodemografinis klausimynas (autorius - sudarytojas), išsiaiškinta tiriamųjų lytis, amžius, šeimyninė padėtis, turimas darbingumo lygis, išsilavinimas, gaunamos mėnesio pajamos, gyvenamoji vieta.
Tiriamųjų gydymosi režimo laikymasis buvo vertinamas MMAS - 8 skale, leidusia išskirti tris tiriamųjų grupes (geras gydymo režimo laikymasis, vidutinis gydymo režimo laikymasis ir gydymo režimo nesilaikymas). Į pirmus septynis klausimus reikėjo atsakyti teigiamai arba neigiamai. Už teigiamą atsakymą buvo skiriama 0 balų, o už neigiamą – 1 balas. Į aštuntąjį klausimą galima buvo pasirinkti tinkantį atsakymą iš 5 variantų: „niekada“ – 4 balai, „beveik niekada” – 3 balai, „kartais” – 2 balai, „dažnai“ – 1 balas, „beveik niekada” – 0 balų. Aštuntojo klausimo balai padalinti iš 4 ir susumuoti su visais surinktais balais. Respondentai, surinkę < 6 balus, buvo priskirti blogo gydymo režimo laikymosi grupei, surinkę 6 - < 8 - vidutinio, 8 - gero gydymo režimo laikymosi grupei.
Depresijai ir nerimui įvertinti naudota ligoninės nerimo ir depresijos skalė (HADS). Skalę sudaro 14 klausimų. Tai saves vertinimo įrankis, sukurtas nustatyti depresijos ir nerimo simptomus ir jų sunkumą per praėjusią savaitę. Kiekvienas klausimas turi keturis atsakymo variantus, atitinkamai vertinamus nuo 0 iki 3 balų. Buvo skaičiuojami ligoninės nerimo ir depresijos skalės nerimo subskalės (HADN) ir ligoninės nerimo ir depresijos skalės depresijos subskalės (HADD) surinkti balai. HADD (2, 4, 6, 8, 10, 12, 14 klausimai) ir HADN (1, 3, 5, 7, 9, 11, 13 klausimai) subskalių rezultatai buvo vertinti vienodai: 0 - 7 balai – vertinta kaip norma; 8 - 10 balų – vertinta kaip lengvas sutrikimas; 11 - 14 balų – vertinta kaip vidutinis sutrikimas; 15 - 21 balas – vertinta kaip sunkus sutrikimas.
Tiriamųjų konfidencialumas buvo užtikrinamas, nes anketa anoniminė, tiriamojo vardo, pavardės, adresų nebuvo klausiama ir jie nebuvo įvardijami tyrime (buvo naudojama kodavimo sistema). Tiriamiesiems prieš apklausą pateiktos tiriamojo asmens informavimo ir sutikimo formos. Tyrimo rezultatai buvo skelbiami tik apibendrinti. Taikant tyrimo metodą (klausimynus), pacientų apklausa sukėlė tik mažus nepatogumus, susijusius su sugaištu laiku (bendras tyrimo laikas iki 30 min.).
14 Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą SPSS 20.0 (Statistical Package for Social Sciences) ir Microsoft Office Excel 2010. Nagrinėjami požymiai vertinti skaičiuojant aritmetinį vidurkį ir standartinį nuokrypį. Analizuojant požymius buvo tikrinamos hipotezės apie vidurkių ir dažnių skirtumus bei požymių tarpusavio priklausomybę. Tikrinant hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Skirtumai ir ryšiai laikomi statistiškai reikšmingais, kai reikšmingumas p < 0,05. Kokybinių požymių statistinis ryšys buvo tiriamas susietų lentelių metodu. Skirtumai ir ryšiai tarp kokybinių požymių buvo analizuojami, taikant χ2 kriterijus. Kiekybinių duomenų skirstinio atitikimas normaliajam skirstiniui buvo tikrinamas Kolmogorovo – Smirnovo testu. Tiesinis ryšys tarp kiekybinių kintamųjų buvo vertinamas Pearson koreliacijos koeficientu. Dviejų grupių vidurkiams palyginti, esant normaliam skirstiniui, taikytas Stjudento t-testas. Kiekybiniai duomenys, neturėję normaliojo skirstinio, lyginti neparametrinių dydžių lyginamaisiai testais. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikti lentelėse. Daugumoje jų įvertinti požymių pasikartojimo dažniai (proc.). Pateikiant rezultatus nurodytas statistinių hipotezių reikšmingumas.
15
11. REZULTATAI
11.1.Tiriamųjų imties charakteristika
Tyrime dalyvavo 200 tiriamųjų (1 lentelė), iš jų 148 vyrai (74 proc.) ir 52 moterys (26 proc.).
1 lentelė
Tiriamųjų, sergančių miokardo infarktu su ST segmento pakilimu, sociodemografinės charakteristikos
Kategorija Kintamieji Lytis Viso
n (proc.) P (χ2) Vyrai n (proc.) Moterys n (proc.) Amžius <65 m. ≥65 m. 91 (61,5) 57 (38,5) 5 (9,6) 47 (90,4) 96 (48,0) 104 (52,0) 0,0001 (41,480) Išsilavinimas (metais) ≤12 m. >12 m. 81 (54,7) 67 (45,3) 29 (55,8) 23 (44,2) 110 (55,0) 90 (45,0) 0,897 (0,017) Šeimyninė
padėtis Gyvena poroje Vienišas (a)
128 (87,1) 19 (12,9) 17 (32,7) 35 (67,3) 145 (72,9) 54 (27,1) 0,0001 (57,455) Darbingumas Dirba Pensininkas / nedirba Pensininkas / dirba Neįgalus 66 (47,8) 34 (24,6) 10 (7,2) 28 ( 20,3) 4 (8,0) 36 (72,0) 3 (6,0) 7 (14,0) 70 (37,2) 70 (37,2) 13 (6,9) 35 (18,6) 0,0001 (38,608)
Pajamos Pajamų negauna Pajamas gauna 8 (5,4) 140 (94,6) 3 (5,8) 49 (94,2) 11 (5,5) 189 (94,5) 0,921 (0,010) <380, eur. 381-760, eur. 761-1000, eur. >1000, eur. Pajamų negauna 70 (47,3) 48 (32,4) 12 (8,1) 10 (6,8) 8 (5,4) 42 (80,8) 6 (11,5) 1 (1,9) 0 (0,0) 3 (5,8) 112 (56,0) 54 (27,0) 13 (6,5) 10 (5,0) 11 (5,5) 0,001 (19,708) Gyvenamoji vieta Miestas Kaimas 97 (65,5) 51 (34,5) 37 (71,2) 15 (28,8) 134 (67,0) 66 (33,0) 0,459 (0,548)
Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 63,88±11,8 (24-94) metai. Nustatyta, kad vyrai, sergantys STEMI (diagnozė I21.0, I21.1 ar I21.2), buvo reikšmingai jaunesni (amžiaus vidurkis 60,55±11,14 (24-82) prieš 73,33±8,22 (47-94); p=0,033). Pagal amžių tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: jaunesnius nei 65 metų amžiaus bei 65 metų amžiaus ir vyresnius. Nustatyta, kad amžiaus grupėje iki 65 metų reikšmingai didesnę dalį sudarė vyrai (n=91/61,5proc. prieš n=5/9,6proc; p=0,0001), o 65-ių metų amžiaus ir vyresnių grupėje reikšmingai didesnę dalį sudarė moterys.
Pagal išsilavinimą tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: turinčius žemesnį išsilavinimą (mokėsi ≤12 metų) ir turinčius aukštesnį išsilavinimą (mokėsi >12 metų). Didesnė dalis tiriamųjų, sergančių
16 STEMI, turėjo žemesnį nei vidurinį išsilavinimą (55,0 proc. prieš 45,0 proc.). Nustatyta, kad tiriamųjų skaičius abiejose grupėse nepriklausė nuo tiriamųjų lyties (≤12 metų buvo n = 81/54,7 proc. vyrų prieš n = 29/55,8 proc. moterų; >12 metų buvo n = 67/45,3 proc. vyrų prieš n = 23/44,2 proc. moterų; χ2 = 0,017; p = 0,897) .
Nustatant šeimyninę padėtį, į sociodemografinio klausimyno klausimą atsakė 199 pacientai (147 vyrai ir 52 moterys). Pagal šeimyninę padėtį tiriamieji buvo suskirstyti į gyvenančius poroje ir vienišus. Nustatyta, kad reikšmingai didesnė dalis tiriamųjų, sergančių STEMI, gyveno poroje (n = 145/72,9 proc. prieš n = 54/27,1 proc.; χ2 = 57,455; p = 0,0001). Nustatyta, kad vyrai reikšmingai dažniau gyveno poroje (n=128/87,1 proc. prieš n=17/32,7 proc.; χ2 = 57,455; p = 0,0001), o moterys reikšmingai dažniau buvo vienišos (n = 35/67,3 proc. prieš n = 19/12,9 proc.; χ2 = 57,455; p = 0,0001).
Tiriamieji buvo skirstomi į dirbančiuosius, nedirbančius pensininkus, dirbančius pensininkus, neįgaliuosius. Į klausimą apie darbingumą atsakė 188 tiriamieji: 138 vyrai ir 50 moterų. Nustatyta, kad vyrai, sergantys STEMI, reikšmingai dažniau buvo dirbantys (47,8 proc. prieš 8,0 proc., χ2 = 38,608; p = 0,0001), o moterys reikšmingai dažniau buvo pensijoje / nedirbančios (72,0 proc. prieš 24,6 proc.; χ2 = 38,608; p = 0,0001).
Nustatant gaunamų pajamų dydį, į klausimą tinkamai atsakė visi 200 tiriamųjų: 148 vyrai ir 52 moterys. Nustatyta, kad moterys reikšmingai dažniau gauna mažesnes nei 380, eur. pajamas (80,8 proc. prieš 47,3 proc.; χ2 = 19,708; p = 0,001), o vyrai reikšmingai dažniau gauna didesnes (381-760, eur.) pajamas (32,4 proc. prieš 11,5 proc., χ2 = 19,708; p = 0,001).
Pagal gyvenamąją vietą tiriamieji buvo skirstomi į gyvenančius kaime ir į gyvenančius mieste. Nustatyta, kad didesnė dalis tiriamųjų gyvena mieste (67,0 proc. prieš 33,0 proc.). Reikšmingo skirtumo tarp gyvenančių mieste vyrų ir moterų (65,5 proc. prieš 71,2 proc.) bei gyvenančių kaime vyrų ir moterų (34,5 proc. prieš 28,8 proc.), sergančių STEMI, nenustatyta (χ2 = 0,548; p = 0,459).
Nustatyta, kad, sergantieji STEMI, reikšmingai dažniau buvo vyrai, jaunesni nei moterys, gyvenantys poroje, dirbantys, gaunantys didesnes nei minimalus užmokestis pajamas, o moterys, sergančios STEMI, reikšmingai dažniau buvo vyresnės nei vyrai, vienišos, esančios senatvės pensijoje / nedirbančios, gaunančios minimalias pajamas. Nenustatyta reikšmingo ryšio tarp gyvenančiųjų kaime ir mieste, tarp turinčiųjų aukštesnį nei vidurinį ir žemesnį nei vidurinį išsilavinimą ir STEMI.
11.2. Gydymo režimo laikymosi sąsajos su sociodemografiniais veiksniais
Sergantieji STEMI pagal gydymo režimo laikymąsi buvo suskirstyti į tris grupes: tiriamuosius, kurie gerai laikosi gydymo režimo, tiriamuosius, kurie vidutiniškai laikosi gydymo režimo ir tiriamuosius,
17 kurie blogai laikosi gydymo režimo (2 lentelė). Buvo nustatomas ir įvertinamas gydymo režimo laikymosi ryšys su sociodemografiniais veiksniais.
2 lentelė
Gydymo režimo laikymosi sąsajos su sociodemografiniais veiksniais Kategorija Kintamieji Gydymo režimo laikymasis Viso
n (proc.) P (χ2) Blogas n (proc.) Vidutinis n (proc.) Geras n (proc.) Amžius <65 m. ≥65 m. 41 (44,1) 52 (55,9) 29 (46,8) 33 (53,2) 24 (57,1) 18 (42,9) 94 (47,7) 103 (52,3) 0,366 (2,009) Išsilavinimas (metais) ≤12 m. >12 m. 52 (55,9) 41 (44,1) 34 (54,8) 28 (45,2) 23 (54,8) 19 (45,2) 109 (55,3) 88 (44,7) 0,988 (0,024) Lytis Vyras Moteris 71 (76,3) 22 (23,7) 42 (67,7) 20 (32,3) 33 (78,6) 9 (21,4) 146 (74,1) 51 (25,9) 0,370 (1,988) Šeimyninė padėtis Gyvena poroje Vienišas (a) 67 (72,0) 26 (28,0) 46 (75,4) 15 (24,6) 30 (71,4) 12 (28,6) 143 (73,0) 53 (27,0) 0,871 (0,275) Darbingumas Dirba Pensininkas ir nedirba Pensininkas ir dirba Neįgalusis 29 (32,2) 36 (40,0) 8 (8,9) 17 (18,9) 0 (0,0) 20 (35,7) 22 (39,3) 2 (3,6) 12 (21,4) 0 (0,0) 20 (50,0) 12 (30,0) 2 (5,0) 6 (15,0) 0 (0,0) 69 (37,1) 70 (37,6) 12 (6,5) 35 (18,8) 0 (0,0) 0,495 (5,387)
Pajamos Pajamų negauna Pajamas gauna 6 (6,5) 87 (93,5) 4 (6,5) 58 (93,5) 0 (0,0) 42(100,0) 10 (5,1) 187 (94,9) 0,240 (2,855) <380, eur. 381-760, eur. 761-1000, eur. >1000, eur. Pajamų negauna 52 (55,9) 23 (24,7) 7 (7,5) 5 (5,4) 6 (6,5) 36 (58,1) 15 (24,2) 3 (4,8) 4 (6,5) 4 (6,5) 24 (57,1) 15 (35,7) 2 (4,8) 1 (2,4) 0 (0,0) 112 (56,9) 53 (26,9) 12 (6,1) 10 (5,1) 10 (5,1) 0,677 (5,730) Gyvenamoji vieta Miestas Kaimas 59 (63,4) 34 (36,6) 47 (75,8) 15 (24,2) 26 (61,9) 16 (38,1) 132 (67,0) 65 (33,0) 0,202 (3,201) Nustatant ir įvertinant amžiaus, lyties, išsilavinimo, gaunamų pajamų ir gyvenamosios vietos sąsajas su gydymo režimo laikymusi, klausimyną teisingai užpildė 197 tiriamieji. Iš jų blogas gydymo režimo laikymasis nustatytas 93 (47,2 proc.), vidutinis gydymo režimo laikymasis – 62 (31,5 proc.), o geras gydymo režimo laikymasis – 42 (21,3%) tiriamiesies. Gerai gydymo režimo laikėsi kas penktas sergantysis STEMI.
Nustatant ir įvertinant šeimyninės padėties sąsajas su gydymo režimo laikymusi, į klausimą tinkamai atsakė 196 tiriamieji. Iš jų blogas gydymo režimo laikymasis nustatytas 93 (47,4 proc.), vidutinis gydymo režimo laikymasis – 61 (31,1 proc.), o geras gydymo režimo laikymasis – 42 (21,4%) tiriamiesies.
18 Nustatant ir įvertinant darbingumo sąsajas su gydymo režimo laikymusi, į klausimą tinkamai atsakė 186 tiriamieji. Iš jų blogas gydymo režimo laikymasis nustatytas 90 (48,4 proc.) vidutinis gydymo režimo laikymasis – 56 (30,1 proc.), o geras gydymo režimo laikymasis – 40 (21,5%) tiriamiųjų.
Nustatyta, kad gerai gydymo režimo laikėsi kas 5-tas, vidutiniškai - kas 3-čias, o blogai – kas 2– ras sergantis STEMI tiriamasis ir nustatyta, kad gydymo režimo laikymasis nesusijęs su sociodemografiniais veiksniais (amžiumi, lytimi, išsilavinimu, šeimynine padėtimi, darbingumu, gaunamomis pajamomis, gyvenamąja vieta).
11.3. Nerimo simptomų raiškos sąsajos su gydymo režimo laikymusi
3 lentelė
Nerimo simptomų raiškos sąsajos su gydymo režimo laikymusi Kategorija Kintamieji Gydymo režimo laikymasis Viso
n (proc.) P (χ2) Blogas n (proc.) Vidutinis n (proc.) Geras n (proc.) Nerimas Norma Lengvas Vidutinis Sunkus 50 (53,8) 30 (32,3) 12 (12,9) 1 (1,1) 41 (66,1) 15 (24,2) 5 (8,1) 1 (1,6) 28 (66,7) 11 (26,2) 3 (7,1) 0 (0,0) 119 (60,4) 56 (28,4) 20 (10,2) 2 (1,0) 0,648 (4,215)
Vertinant nerimo simptomų raišką 197 tiriamųjų, sergančių STEMI, tarpe (3 lentelė), nerimo simptomai nenustatyti didžiajai daliai tiriamųjų (60,4 proc.), lengvai išreikšti nerimo simptomai nustatyti 28,4 proc., vidutiniškai išreikšti nerimo simptomai nustatyti 10,2 proc., sunkūs nerimo simptomai - 1 proc. visų tiriamųjų.
Analizuojant pacientus pagal nerimo simptomų raišką ir gydymo režimo laikymąsi nustatyta, kad lengvi ir vidutiniai nerimo simptomai dažniau pasireiškė tiriamiesiems, kurie blogai laikėsi gydymo režimo, atitinkamai 32,3 proc. ir 12,9 proc.. Vidutinis ir geras gydymo režimo laikymasis dažniau buvo nustatomas tiriamiesiems, kuriems nebuvo išreikštų nerimo simptomų. Sunkūs nerimo simptomai buvo stebėti pas du respondentus, kurie blogai ar vidutiniškai laikėsi gydymo režimo. Tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp gydymo režimo laikymosi ir nerimo simptomų raiškos nestebėta (p = 0,648, χ2 = 4,215).
Taigi nustatyta, kad, sergant STEMI, nerimo simptomų raiška nebuvo susijusi su gydymo režimo laikymusi.
19
11.4. Nerimo simptomų raiškos sąsajos su gydymo režimo laikymusi ir siociodemografiniais veiksniais
4.1. lentelė
Nerimo simptomų raiškos sąsajos su gydymo režimo laikymusi ir siociodemografiniais veiksniais (I)
Kategorija Kintamieji Nerimas Gydymo režimo laikymasis Viso n (proc.) P (χ2) Blogas n (proc.) Vidutinis n (proc.) Geras n (proc.)
Lytis Vyras Norma
Lengvas Vidutinis Sunkus 47 (66,2) 18 (25,4) 6 (8,5) 0 (0,0) 26 (61,9) 12 (28,6) 3 (7,1) 1 (2,4) 23 (69,7) 9 (27,3) 1 (3,0) 0 (0) 96 (65,8) 39 (26,7) 10 (6,8) 1 (0,7) 0,713 (3,732) Moteris Norma Lengvas Vidutinis Sunkus 3 (13,6) 12 (54,5) 6 (27,3) 1 (4,5) 15 (75,0) 3 (15,0) 2 (10,0) 0 (0,0) 5 (55,6) 2 (22,2) 2 (22,2) 0 (0,0) 23 (45,1) 17 (33,3) 10 (19,6) 1 (2,0) 0,008 (17,282) Amžius <65 m. Norma Lengvas Vidutinis Sunkus 28 (68,3) 9 (22,0) 4 (9,8) 0 (0,0) 18 (62,1) 8 (27,6) 2 (6,9) 1 (3,4) 17 (70,8) 6 (25,0) 1 (4,2) 0 (0,0) 63 (67,0) 23 (24,5) 7 (7,4) 1 (1,1) 0,772 (3,286) ≥65 m. Norma Lengvas Vidutinis Sunkus 22 (42,3) 21 (40,4) 8 (15,4) 1 (1,9) 23 (69,7) 7 (21,2) 3 (9,1) 0 (0,0) 11 (61,1) 5 (27,8) 2 (11,1) 0 (0,0) 56 (54,4) 33 (32,0) 13 (12,6) 1 (1,0) 0,315 (7,061) Šeimyninė padėtis
Gyvena poroje Norma Lengvas Vidutinis Sunkus 41 (61,2) 19 (28,4) 7 (10,4) 0 (0,0) 32 (69,6) 12 (26,1) 1 (2,2) 1 (2,2) 21 (70,0) 8 (26,7) 1 (3,3) 0 (0,0) 94 (65,7) 39 (27,3) 9 (6,3) 1 (0,7) 0,417 (6,057)
Vienišas (a) Norma Lengvas Vidutinis Sunkus 9 (34,6) 11 (42,3) 5 (19,2) 1 (3,8) 9 (60,0) 2 (13,3) 4 (26,7) 0 (0,0) 7 (58,3) 3 (25,0) 2 (16,7) 0 (0,0) 25 (47,2) 16 (30,2) 11 (20,8) 1 (1,9) 0,433 (5,910)
Analizuojant tiriamuosius pagal nerimo simptomų raišką, lytį ir gydymo režimo laikymąsi, moterys, kurioms nestebėta nerimo simptomų ir blogai laikėsi gydymo režimo, sudarė 13,6 proc., kurioms stebėti lengvi nerimo simptomai ir blogai laikėsi gydymo režimo - 54,5 proc., kurioms stebėti vidutiniai nerimo simptomai ir blogai laikėsi gydymo režimo – 27,3 proc., kurioms stebėti sunkūs simptomai ir blogai laikėsi gydymo režimo – 4,5 proc. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp moterų blogo gydymo režimo laikymosi ir lengvų ir vidutinių nerimo simptomų pasireiškimo (p = 0,008) (4.1. lentelė). Moterys, kurioms nustatyta lengvų ir vidutinių nerimo simptomų raiška, reikšmingai dažniau blogai laikėsi gydymo režimo. Sąsajų tarp vyrų gydymo režimo laikymosi ir nerimo simptomų raiškos nerasta (p = 0,713).
20 Vertinant ryšį tarp nerimo simptomų raiškos, amžiaus ir gydymo režimo laikymosi, vidutinis ir geras gydymo režimo laikymasis 65 m. amžiaus ar vyresniems tiriamiesiems dažniau buvo nustatomas, kuomet nerimo simptomų nestebėta. Lengvi ir vidutiniai nerimo simptomai dažniau pasireiškė pacientams (65 m. amžiaus ir vyresniems), kurie blogai laikėsi gydymo režimo, atitinkamai 40,4 proc. ir 15,4 proc., o vidutinis ir geras gydymo režimo laikymasis dažniau buvo nustatomas nesant nerimo simptomų. Jaunesnių nei 65 m. amžiaus grupėje geras gydymo režimo laikymasis buvo nežymiai dažnesnis nesant nerimo simptomų. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp amžiaus, gydymo režimo laikymosi ir nerimo simptomų raiškos nestebėta.
Vertinant ryšį tarp nerimo simptomų raiškos, šeimyninės padėties ir gydymo režimo laikymosi, sąsajų nerasta.
4.2. lentelė
Nerimo simptomų raiškos sąsajos su gydymo režimo laikymusi ir siociodemografiniais veiksniais (II)
Kategorija Kintamieji Nerimas Gydymo režimo laikymasis Viso n (proc.) P (χ2) Blogas n (proc.) Vidutinis n (proc.) Geras n (proc.) Išsilavinimas (metais) ≤12 m. Norma Lengvas Vidutinis 28 (53,8) 15 (28,8) 9 (17,3) 22 (64,7) 10 (29,4) 2 (5,9) 14 (60,9) 8 (34,8) 1 (4,3) 64 (58,7) 33 (30,3) 12 (11,0) 0,374 (4,246) >12 m. Norma Lengvas Vidutinis Sunkus 22 (53,7) 15 (36,6) 3 (7,3) 1 (2,4) 19 (67,9) 5 (17,9) 3 (10,7) 1 (3,6) 14 (73,7) 3 (15,8) 2 (10,5) 0 (0,0) 55 (62,5) 23 (26,1) 8 (9,1) 2 (2,3) 0,524 (5,158)
Darbingumas Dirba Norma Lengvas Vidutinis 20 (69,0) 6 (20,7) 3 (10,3) 15 (75,0) 3 (15,0) 2 (10,0) 14 (70,0) 5 (25,0) 1 (5,0) 49 (71,0) 14 (20,3) 6 (8,7) 0,909 (1,006) Pensininkas ir nedirba Norma Lengvas Vidutinis Sunkus 11 (30,6) 17 (47,2) 7 (19,4) 1 (2,8) 16 (72,7) 4 (18,2) 2 (9,1) 0 (0,0) 8 (66,7) 3 (25,0) 1 (8,3) 0 (0,0) 35 (50,0) 24 (34,3) 10 (14,3) 1 (1,4) 0,008 (6,951) Pensininkas ir dirba Norma Lengvas Vidutinis 5 (62,5) 3 (37,5) 0 (0,0) 1 (50,0) 1 (50,0) 0 (0,0) 1 (50,0) 0 (0,0) 1 (50,0) 7 (58,3) 4 (33,3) 1 (8,3) 0,203 (5,946) Neįgalusis Norma Lengvas Vidutinis Sunkus 11 (64,7) 4 (23,5) 2 (11,8) 0 (0,0) 6 (50,0) 4 (33,3) 1 (8,3) 1 (8,3) 4 (66,7) 2 (33,3) 0 (0,0) 0 (0,0) 21 (60,0) 10 (28,6) 3 (8,6) 1 (2,9) 0,779 (3,235)
Analizuojant tiriamuosius pagal nerimo simptomų raišką, išsilavinimą ir gydymo režimo laikymąsi, reikšmingo skirtumo tarp turinčiųjų aukštesnį nei vidurinį ir žemesnį išsilavinimą ryšio su nerimo simptomų raiška ir gydymo režimo laikymusi nerasta (p = 0,524 ir 0,374) (4.2. lentelė).
21 Dirbančiųjų, dirbančių pensininkų ir neįgaliųjų grupėse statistiškai reikšmingo ryšio tarp nerimo simptomų raiškos ir gydymo režimo laikymosi nestebėta (p>0,05). Vidutiniškai ir gerai besilaikantiems gydymo režimo nedirbantiems pensininkams nerimo simptomai dažniau nepasireiškė nei tiems, kurie gydymo režimo laikėsi blogai. Nedirbantiems pensininkams, kurie blogai laikėsi gydymo režimo, nerimo simptomai nenustatyti 30,6 proc., lengvi nerimo simptomai nustatyti 47,2 proc., vidutiniai – 19,4 proc., sunkūs – 2,8 proc. Reikšmingai dažiau blogai laikėsi gydymo režimo nedirbantys pensininkai, kuriems būdinga lengva ir vidutinė nerimo simptomų raiška. (p = 0,008, χ2 = 6,951).
4.3. lentelė
Nerimo simptomų raiškos sąsajos su gydymo režimo laikymusi ir siociodemografiniais veiksniais (III)
Kategorija Kintamieji Nerimas Gydymo režimo laikymasis Viso n (proc.) P (χ2) Blogas n (proc.) Vidutinis n (proc.) Geras n (proc.) Pajamos Pajamų negauna Norma Lengvas Vidutinis 3 (50,0) 1 (16,7) 2 (33,3) 2 (50,0) 2 (50,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 5 (50,0) 3 (30,0) 2 (20,0) 0,329 (2,222) Pajamas gauna Norma
Lengvas Vidutinis Sunkus 47 (54,0) 29 (33,3) 10 (11,5) 1 (1,1) 39 (67,2) 13 (22,4) 5 (8,6) 1 (1,7) 28 (66,7) 11 (26,2) 3 (7,1) 0 (0,0) 114(61,0) 53 (28,3) 18 (9,6) 2 (1,1) 0,654 (4,171) <380, eur. Norma Lengvas Vidutinis Sunkus 25 (48,1) 20 (38,5) 6 (11,5) 1 (1,9) 24 (66,7) 8 (22,2) 3 (8,3) 1 (2,8) 18 (75,0) 5 (20,8) 1 (4,2) 0 (0,0) 67 (59,8) 33 (29,5) 10 (8,9) 2 (1,8) 0,346 (6,735) 381-760, eur. Norma Lengvas Vidutinis 13 (56,5) 6 (26,1) 4 (17,4) 12 (80,0) 3 (20,0) 0 (0,0) 8 (53,3) 6 (40,0) 1 (6,7) 33 (62,3) 15 (28,3) 5 (9,4) 0,259 (5,283) 761-1000, eur. Norma Lengvas Vidutinis 5 (71,4) 2 (28,6) 0 (0,0) 2 (66,7) 1 (33,3) 0 (0,0) 1 (50,0) 0 (0,0) 1 (50,0) 8 (66,7) 3 (25,0) 1 (8,3) 0,221 (5,726) >1000, eur. Norma Lengvas Vidutinis 4 (80,0) 1 (20,0) 0 (0,0) 1 (25,0) 1 (25,0) 2 (50,0) 1 (100,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 6 (60,0) 2 (20,0) 2 (20,0) 0,323 (4,667) Gyvenamoji vieta Miestas Norma Lengvas Vidutinis Sunkus 32 (54,2) 19 (32,2) 8 (13,6) 0 (0,0) 32 (68,1) 11 (23,4) 3 (6,4) 1 (2,1) 19 (73,1) 5 (19,2) 2 (7,7) 0 (0,0) 83 (62,9) 35 (26,5) 13 (9,8) 1 (0,8) 0,415 (6,075) Kaimas Norma Lengvas Vidutinis Sunkus 18 (52,9) 11 (32,4) 4 (11,8) 1 (2,9) 9 (60,0) 4 (26,7) 2 (13,3) 0 (0,0) 9 (56,2) 6 (37,5) 1 (6,2) 0 (0,0) 36 (55,4) 21 (32,3) 7 (10,8) 1 (1,5) 0,944 (1,716)
22 Analizuojant tiriamuosius pagal nerimo simptomų raišką, gaunamas pajamas ir gydymo režimo laikymąsi nustatyta, kad pajamų negaunantieji gerai gydymo nesilaikė nepriklausomai nuo nerimo simptomų raiškos (4.3. lentelė). Pajamas gaunančiųjų grupę sudarė didžioji dalis tiriamųjų (187 pacientai). Pajamas gaunančių pacientų grupėje lengvi ir vidutiniai nerimo simptomai dažniausiai pasireiškė tiriamiesiems, kurie blogai laikėsi gydymo režimo, atitinkamai 33,3 proc. ir 11,5 proc. Lengvi ir vidutiniai nerimo simptomai taip pat dažniau nustatyti mažiau nei 380 eur. uždirbantiesiems, kurie blogai laikėsi gydymo režimo. Nustatyta, kad gydymo režimo laikymasis statistiškai reikšmingai nesusijęs su nerimo simptomų raiška ir gaunamosis pajamomis.
Statistiškai reikšmingo ryšio tarp gyvenamosios vietos, gydymo režimo laikymosi ir nerimo simptomų raiškos nenustatyta.
Nustatyta, kad, sergant STEMI, nerimo simptomų raiška nebuvo susijusi su gydymo režimo laikymusi, tačiau nustatyta, kad reikšmingai dažniau blogai laikėsi gydymo režimo moterys ir nedirbantys pensininkai, kuriems būdiga lengva ir vidutinė nerimo simptomų raiška.
11.5. Depresijos simptomų raiškos sąsajos su gydymo režimo laikymusi
5 lentelė
Depresijos simptomų raiškos sąsajos su gydymo režimo laikymusi Kategorija Kintamieji Gydymo režimo laikymasis Viso
n (proc.) P (χ2) Blogas n (proc.) Vidutinis n (proc.) Geras n (proc.) Depresija Norma Lengvas Vidutinis Sunkus 67 (72,0) 21 (22,6) 4 (4,3) 1 (1,1) 55 (88,7) 7 (11,3) 0 (0,0) 0 (0,0) 38 (90,5) 4 (9,5) 0 (0,0 0 (0,0) 160 (81,2) 32 (16,2) 4 (2,0) 1 (0,5) 0,032 (13,822)
Vertinant depresijos simptomų raišką 197 tiriamųjų, sergančių STEMI, tarpe (5 lentelė), galime teigti, kad depresijos simptomai nenustatyti didžiajai daliai tiriamųjų (81,2 proc.), lengvai išreikšti depresijos simptomai nustatyti 16,2 proc., vidutiniškai išreikšti depresijos simptomai nustatyti 2,0 proc., sunkūs depresijos simptomai - 0,5 proc. visų tiriamųjų. Analizuojant pacientus pagal depresijos simptomų raišką ir gydymo režimo laikymąsi nustatyta, kad lengvi ir vidutiniai depresijos simptomai dažniau pasireiškė pacientams, kurie blogai laikėsi gydymo režimo, atitinkamai 21 (22,6 proc.) ir 4 (4,3 proc.). Vidutinis ir geras gydymo režimo laikymasis dažniau buvo nustatomas tiriamiesiems, kuriems nebuvo depresijos simptomų. Nustatyta, kad lengva ir vidutinė depresijos simptomų raiška statistiškai reikšmingai susijusi su blogu gydymo režimo laikymusi sergant STEMI (p=0,032,χ2=13,822).
23
11.6. Depresijos simptomų raiškos sąsajos su gydymo režimo laikymusi ir siociodemografiniais veiksniais
6.1. lentelė
Depresijos simptomų raiškos sąsajos su gydymo režimo laikymusi ir siociodemografiniais veiksniais (I)
Kategorija Kintamieji Depresija Gydymo režimo laikymasis Viso n (proc.) P (χ2) Blogas n (proc.) Vidutinis n (proc.) Geras n (proc.)
Lytis Vyras Norma
Lengvas Vidutinis 55 (77,5) 13 (18,3) 3 (4,2) 39 (92,9) 3 (7,1) 0 (0,0) 30 (90,9) 3 (9,1) 0 (0,0) 124(84,9) 19 (13,0) 3 (2,1) 0,130 (7,117) Moteris Norma Lengvas Vidutinis Sunkus 12 (54,5) 8 (36,4) 1 (4,5) 1 (4,5) 16 (80,0) 4 (20,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 8 (88,9) 1 (11,1) 0 (0,0) 0 (0,0) 36 (70,6) 13 (25,5) 1 (2,0) 1 (2,0) 0,412 (6,103) Amžius <65 m. Norma Lengvas Vidutinis 35 (85,4) 4 (9,8) 2 (4,9) 28 (96,6) 1 (3,4) 0 (0,0) 21 (87,5) 3 (12,5) 0 (0,0) 84 (89,4) 8 (8,5) 2 (2,1) 0,375 (4,232) ≥65 m. Norma Lengvas Vidutinis Sunkus 32 (61,5) 17 (32,7) 2 (3,8) 1 (1,9) 27 (81,8) 6 (18,2) 0 (0,0) 0 (0,0) 17 (94,4) 1 (5,6) 0 (0,0) 0 (0,0) 76 (73,8) 24 (23,3) 2 (1,9) 1 (1,0) 0,003 (8,932) Šeimyninė
padėtis Gyvena poroje Norma Lengvas Vidutinis 52 (77,6) 12 (17,9) 3 (4,5) 43 (93,5) 3 (6,5) 0 (0,0) 28 (93,3) 2 (6,7) 0 (0,0) 123(86,0) 17 (11,9) 3 (2,1) 0,082 (8,284) Vienišas (a) Norma
Lengvas Vidutinis Sunkus 15 (57,7) 9 (34,6) 1 (3,8) 1 (3,8) 12 (80,0) 3 (20,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 10 (83,3) 2 (16,7) 0 (0,0) 0 (0,0) 37 (69,8) 14 (26,4) 1 (1,9) 1 (1,9) 0,611 (4,489)
Analizuojant tiriamuosius pagal depresijos simptomų raišką, lytį ir gydymo režimo laikymąsi išsiaiškinta, kad vyrams, kurie blogai laikėsi gydymo režimo, tendencingai dažniau pasireiškė lengvi depresijos simptomai (6.1. lentelė). Lengvi depresijos simptomai nustatyti 18,3 proc. vyrų, kurie blogai laikėsi gydymo režimo, 7,1 proc., kurie vidutiniškai laikėsi gydymo režimo ir 9,1 proc. tirtų vyrų, kurie gerai laikėsi gydymo režimo. Vidutiniai depresijos simptomai nustatyti tik vyrams, kurie blogai laikėsi gydymo režimo. Moterims, kurios blogai laikėsi gydymo režimo, taip pat dažniau pasireiškė depresijos simptomai. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp gydymo režimo laikymosi, nerimo simptomų raiškos ir lyties nenustatyta.
Tiriant gydymo režimo laikymosi sąsajas su depresijos simptomų raiška priklausomai nuo amžiaus nustatyta, jog blogai besilaikantiems gydymo režimo 65 metų amžiaus ir vyresniems
24 tiriamiesiems dažnesnė depresijos simptomų raiška. 65 metų amžiaus ir vyresni tiriamieji, esant išreikštiems lengviems ir vidutiniams depresijos simptomams, statistiškai reikšmingai blogiau laikėsi gydymo režimo (p = 0,003, χ2 = 8,932). Ryšio tarp jaunesnių nei 65 m. amžiaus tiriamųjų gydymo režimo laikymosi ir depresijos simptomų raiškos nenustatyta (p = 0,375).
Analizuojant tiriamuosius pagal depresijos simptomų raišką, šeimyninę padėtį ir gydymo režimo laikymąsi išsiaiškinta, kad ir vienišiems, ir poroje gyvenantiems tiriamiesiems, kurie blogai laikosi gydymo režimo, dažniau nustatomi depresijos simtpomai nei tiems, kurie vidutiniškai ar gerai laikosi gydymo režimo. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp šeimyninės padėties, depresijos simptomų raiškos ir gydymo režimo laikymosi nerasta.
6.2. lentelė
Depresijos simptomų raiškos sąsajos su gydymo režimo laikymusi ir siociodemografiniais veiksniais (II)
Kategorija Kintamieji Depresija Gydymo režimo laikymasis Viso n (proc.) P (χ2) Blogas n (proc.) Vidutinis n (proc.) Geras n (proc.) Išsilavinimas (metais) ≤12 m. Norma Lengvas Vidutinis Sunkus 39 (75,0) 8 (15,4) 4 (7,7) 1 (1,9) 29 (85,3) 5 (14,7) 0 (0,0) 0 (0,0) 20 (87,0) 3 (13,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 88 (80,7) 16 (14,7) 4 (3,7) 1 (0,9) 0,429 (5,950) >12 m. Norma Lengvas 28 (68,3) 13 (31,7) 26 (92,9) 2 (7,1) 18 (94,7) 1 (5,3) 72 (81,8) 16 (18,2) 0,009 (9,467) Darbingumas Dirba Norma
Lengvas Vidutinis 23 (79,3) 4 (13,8) 2 (6,9) 20(100,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 17 (85,0) 3 (15,0) 0 (0,0) 60 (87,0) 7 (10,1) 2 (2,9) 0,183 (6,228) Pensininkas ir nedirba Norma Lengvas Vidutinis 21 (58,3) 14 (38,9) 1 (2,8) 18 (81,8) 4 (18,2) 0 (0,0) 11 (91,7) 1 (8,3) 0 (0,0) 50 (71,4) 19 (27,1) 1 (1,4) 0,012 (6,320) Pensininkas ir dirba Norma Lengvas 6 (75,0) 2 (25,0) 2 (100,0) 0 (0,0) 2 (100,0) 0 (0,0) 10 (83,3) 2 (16,7) 0,549 (1,200) Neįgalusis Norma Lengvas Vidutinis Sunkus 14 (82,4) 1 (5,9) 1 (5,9) 1 (5,9) 9 (75,0) 3 (25,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 6 (100,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 29 (82,9) 4 (11,4) 1 (2,9) 1 (2,9) 0,482 (5,498)
Vertinant išsilavinimo, depresijos simptomų raiškos ir gydymo režimo laikymosi sąsajas pastebėta, kad tiriamieji, turintys ir žemesnį nei vidurinį išsilavinimą, ir aukštesnį išsilavinimą, kurie blogai laikosi gydymo režimo, patiria depresijos simptomus dažniau nei tie, kurie gydymo režimo laikosi vidutiniškai ar gerai (6.2. lentelė). Tačiau statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tik tarp turinčiųjų aukštesnį išsilavinimą (mokėsi >12 metų) lengvų depresijos simptomų pasireiškimo ir blogo gydymo
25 režimo laikymosi (13 iš 16 tiriamųjų, kuriems pasireiškė lengvi depresijos simptomai, blogai laikėsi gydymo režimo; p = 0,009, χ2 = 9,467).
Ryšys tarp neįgaliųjų, dirbančiųjų gydymo režimo laikymosi ir depresijos simptomų raiškos nestebėtas. Statistiškai reikšmingai dažniau blogai laikėsi gydymo režimo nedirbantys pensinio amžiaus tiriamieji, kuriems pasireiškė lengvi depresijos simptomai (p = 0,012, χ2 = 6,320).
6.3. lentelė
Depresijos simptomų raiškos sąsajos su gydymo režimo laikymusi ir siociodemografiniais veiksniais (III)
Kategorija Kintamieji Depresija Gydymo režimo laikymasis Viso n (proc.) P (χ2) Blogas n (proc.) Vidutinis n (proc.) Geras n (proc.) Pajamos Pajamų negauna Norma Lengvas 5 (83,3) 1 (16,7) 3 (75,0) 1 (25,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 8 (80,0) 2 (20,0) 0,747 (0,104) Pajamas gauna Norma
Lengvas Vidutinis Sunkus 62 (71,3) 20 (23,0) 4 (4,6) 1 (1,1) 52 (89,7) 6 (10,3) 0 (0,0) 0 (0,0) 38 (90,5) 4 (9,5) 0 (0,0) 0 (0,0) 152(81,3) 30 (16,0) 4 (2,1) 1 (0,5) 0,05 (12,661) <380, eur. Norma Lengvas Vidutinis Sunkus 35 (67,3) 13 (25,0) 3 (5,8) 1 (1,9) 31 (86,1) 5 (13,9) 0 (0,0) 0 (0,0) 22 (91,7) 2 (8,3) 0 (0,0) 0 (0,0) 88 (78,6) 20 (17,9) 3 (2,7) 1 (0,9) 0,159 (9,262) 381-760, eur. Norma Lengvas Vidutinis 18 (78,3) 4 (17,4) 1 (4,3) 14 (93,3) 1 (6,7) 0 (0,0) 13 (86,7) 2 (13,3) 0 (0,0) 45 (84,9) 7 (13,2) 1 (1,9) 0,672 (2,346) 761-1000, eur. Norma Lengvas 5 (71,4) 2 (28,6) 3 (100,0) 0 (0,0) 2 (100,0) 0 (0,0) 10 (83,3) 2 (16,7) 0,424 (1,714) >1000, eur. Norma Lengvas 4 (80,0) 1 (20,0) 4 (100,0) 0 (0,0) 1 (100,0) 0 (0,0) 9 (90,0) 1 (10,0) 0,574 (1,111) Gyvenamoji vieta Miestas Norma Lengvas Vidutinis 42 (71,2) 15 (25,4) 2 (3,4) 42 (89,4) 5 (10,6) 0 (0,0) 24 (92,3) 2 (7,7) 0 (0,0) 108(81,8) 22 (16,7) 2 (1,5) 0,062 (8,962) Kaimas Norma Lengvas Vidutinis Sunkus 25 (73,5) 6 (17,6) 2 (5,9) 1 (2,9) 13 (86,7) 2 (13,3) 0 (0,0) 0 (0,0) 14 (87,5) 2 (12,5) 0 (0,0) 0 (0,0) 52 (80,0) 10 (15,4) 2 (3,1) 1 (1,5) 0,764 (3,350)
Analizuojant tiriamuosius pagal depresijos simptomų raišką, gaunamas pajamas ir gydymo režimo laikymąsi nustatyta, kad pajamų negaunantieji gerai gydymo nesilaikė nepriklausomai nuo depresijos simptomų raiškos (6.3. lentelė). Pajamas gaunančiųjų grupę sudarė didžioji dalis tiriamųjų (187 pacientai). Pajamas gaunančių pacientų grupėje lengvi ir vidutiniai depresijos simptomai dažniausiai pasireiškė tiriamiesiems, kurie blogai laikėsi gydymo režimo, atitinkamai 23,0 proc. ir 4,6 proc.
26 Depresijos simptomai dažniau nustatyti tiems, kurie blogai laikėsi gydymo režimo, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio. Nustatyta, kad gydymo režimo laikymasis statistiškai reikšmingai nesusijęs su gaunamomis pajamomis ir depresijos simptomų raiška.
Ir mieste, ir kaime gyvenantiems tiriamiesiems, kurie blogai laikėsi gydymo režimo, dažniau nustatyti depresijos simptomai. Tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp gyvenamosios vietos, gydymo režimo laikymosi ir depresijos simptomų raiškos nenustatyta.
Nustatyta, kad, sergant STEMI, lengva ir vidutinė depresijos simptomų raiška buvo reikšmingai susijusi su blogu gydymo režimo laikymusi, o reikšmingai dažniau blogai gydymo režimo laikėsi 65 m. amžiaus ir vyresni, turintys aukštesnį nei 12 m. išsilavinimą bei esantys pensijoje/nedirbantys tiriamieji.
27
12. REZULTATŲ APTARIMAS
Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad beveik pusė pacientų (47,2 proc.) blogai laikosi gydymo režimo. Nustatyta, kad gerai gydymosi režimo laikėsi kas 5-tas, vidutiniškai – kas 3-čias, o blogai – kas 2-ras sergantis STEMI. Šie duomenys neprieštarauja kitų autorių atliktoms studijoms, kuriuomis nustatyta, kad apie trečdalis pacientų, patyrusių ūmų kardialinį įvykį, blogai laikosi gydymo režimo nepriklausomai nuo paskirtų medikamentų [30, 31]. Kitų studijų duomenimis per pirmuosius metus po išgyvento MI, gerai gydymo režimo laikosi tik apie 50 proc. pacientų, sergančių IŠL [32, 33]. Retrospektyvinio kohortinio tyrimo metu, į kurį buvo įtraukti 4591 pacientai, sergantys ŪMI, buvo išsiaiškinta, kad daugiau nei 25 proc. praėjus savaitei po išrašymo iš ligoninės nevartoja paskirtų vaistų [23]. Kita didelė perspektyvinė studija, tyrusi 13,830 pacientų, sergančių ūmiu koronariniu sindromu, nustatė, kad 20 proc. pacientų, praėjus 6 mėnesiams po išrašymo iš ligoninės, nebevartoja skirtų angiotenzino receptorių blokatorių (ARB) ar angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių (AKFI) [34].
Šiame tyrime reikšmingo gydymo režimo laikymosi ryšio vien su sociodemografiniais veiksniais nenustatyta. Reikšmingo ryšio nerasta galimai dėl to, nes pasirinkta nepakankama tiriamųjų imtis, tyrimas atliktas tik LSMUL KK Kardiologijos skyriuje. Tačiau nustatyta, kad blogas gydymo režimo laikymasis reikšmingai susijęs su lengva ir vidutine nerimo simptomų raiška tarp nedirbančių pensinio amžiaus tiriamųjų ir moterų (p=0,008). Taip pat nustatytas reikšmingas ryšys tarp labiau išsilavinusių (p=0,009), 65 metų amžiaus ir vyresnių (p=0,003), nedirbančių pensinio amžiaus (p=0,012) tiriamųjų lengvų depresijos simptomų pasireiškimo ir blogo gydymo režimo laikymosi. Kitų atliktų studijų duomenimis rastas ryšys tarp tam tikrų pacientų sociodemografinių charakteristikų ir gydymo režimo laikymosi. Nustatyta, kad gydymo režimo laikymasis priklauso nuo lyties. Moterys, vartojančios vaistus nuo hipertenzijos ir statinus, 10 proc. blogiau laikosi gydymo režimo nei vyrai [35]. Taip pat ir „PURE“ („Prospective Urban Rural Epidemiology“) studijos duomenimis moterys, kurioms nustatyta IŠL, blogiau laikosi paskirto gydymo režimo nei vyrai [36]. Moterys dažniau teikia neformalią globą, priežiūrą artimiesiems ir padeda gydymo eigoje, o savo pačių sveikata rūpinasi mažiau, skirto gydymo režimo laikosi blogiau [37]. Buvo nustatyta, kad ilgalaikis sergančiųjų kardiovaskulinėmis ligomis gydymo režimo laikymasis būna blogesnis esant žemesniam išsilavinimui [38]. Tokius rezultatus gali lemti prastesnis supratimas apie ligą ir jos gydymą, žinių stoka. „PURE“ studijos metu taip pat išsiaiškinta, kad geriau gydymo režimo antiagregantais ir statinais laikosi pacientai, turintys aukštesnį išsilavinimą [36]. Studijos, tyrusios paciento amžiaus sąsajas su gydymo režimo laikymusi, pateikia skirtingas išvadas. „PURE” studijos duomenimis, pacientai, jaunesni nei 60 metų, blogiau laikosi gydymo režimo nei 60
28 metų ir vyresni [36]. Vidutinio amžiaus žmonės yra darbingo amžiaus asmenys visuomenėje, galimai patiriantys didesnį stresą, susijusį su darbu, turi mažiau laisvo laiko, kas gali lemti mažesnį rūpinimąsi savo sveikata ir blogesnį gydymo režimo laikymąsi. Visgi manoma, kad vyresnis amžius gali būti rizikos veiksnys gydymo režimo laikymuisi. Vyresni žmonės dažniau serga ŠKL, juos dažniau vargina atminties regėjimo sutrikimai, suprastėjusios kognityvinės funkcijos, kas lemia nebesugebėjimą toliau dirbti, blogesnį gydymo režimo laikymąsi [39]. Nustatyta, kad gydymo režimo laikymasis geresnis tarp poroje gyvenančių žmonių. Tuomet gero gydymo režimo laikymosi tikimybė padidėja 1,27 karto. Taip pat geriau gydymo režimo laikosi gyvenantys šeimoje asmenys, tada tikimybė gerai laikytis gydymo režimo padidėja 1,38 karto [40]. Taip pat stabili sutuoktinių šeimyninė padėtis didina galimybę išvengti ŪMI ir sumažinti mirtingumą nuo ŠKL, nes sutuoktiniai anksčiau atkreipia dėmesį į vienas kito negalavimus ir skatina laiku kreiptis į gydytojus [41]. Retrospektyvinės analizės, tyrusios 14 257 pacientus, kuriems pirmą sykį paskirti statinai, metu, buvo nustatyta, kad 36 proc. pacientų gerai laikėsi režimo, o reikšmingai dažniau geras gydymo režimo laikymasis buvo stebimas tarp gaunančiųjų didesnes nei vidutines pajamas [42].
Statistiškai reikšmingo ryšio tarp gydymo režimo laikymosi ir nerimo simptomų raiškos nestebėta (p = 0,648). Kitų studijų metu taip pat nebuvo rasta statistiškai reikšmingo ryšio vien tik tarp nerimo simptomų ir gydymo režimo laikymosi [43]. Galbūt nerimo simptomai lemia geresnį gydymo režimo laikymąsi susirūpinus dėl galimų neigiamų padarinių savo sveikatai. Tačiau nustatytas nerimo ir depresijos simptomų komorbidiškumas. Neigiamas poveikis gydymo režimo laikymuisi padidėja kartu esant depresijos simptomams. Studijos, tyrusios 606 pacientus, sirgusius išemine širdies liga, metu nustatyta, kad pacientams, kuriems pasireiškė ir nerimo, ir depresijos simptomai, buvo 4,4 kartus didesnė gydymo režimo nesilaikymo tikimybė nei pacientams, kuriems šie simptomai nepasireiškė [21].
Šio tyrimo metu išsiaiškinta, kad depresijos simptomų raiška statistiškai reikšmingai susijusi su gydymo režimo laikymusi sergant ŪMI (p = 0,032, χ2 = 13,822). Tarp pacientų, sergančių ūminėmis kardiologinėmis ligomis, didelei daliai pasireiškia depresijos simptomai 7 - 31 proc. ir yra susiję su blogesnėmis ligos išeitimis [44], kurios siejamos su blogesniu gydymo režimo laikymusi. Atlikta metaanalizė pateikė išvadas, kad ūmų koronarinį įvykį patyrę pacientai, kuriems pasireiškia depresijos simptomai, daugiau nei tris kartus dažniau blogai laikosi gydymo režimo lyginant su pacientais, kuriems depresijos simptomai nepasireiškia [43]. Stebint pacientus, stacionarizuotus dėl ūmios išeminės širdies ligos, buvo nustatyta, kad pasireiškiantys depresijos simptomai buvo susiję su blogesniu gydymo režimo laikymusi. Blogas gydymo režimo laikymasis pasireiškė 15 proc. pacientams be depresijos simptomų, 29 proc. su lengvais depresijos simptomais ir 37 proc. su vidutiniais ir sunkiais depresijos simptomais [45].
29
13. IŠVADOS
1. Nustatyta, kad, sergantieji STEMI, reikšmingai dažniau buvo vyrai, jaunesni nei moterys, gyvenantys poroje, dirbantys, gaunantys didesnes nei minimalus užmokestis pajamas, o moterys, sergančios STEMI, reikšmingai dažniau buvo vyresnės nei vyrai, vienišos, esančios senatvės pensijoje / nedirbančios, gaunančios minimalias pajamas.
2. Nustatyta, kad gerai gydymosi režimo laikėsi kas 5-tas, vidutiniškai – kas 3-čias, o blogai – kas 2-ras sergantysis STEMI ir nustatyta, kad gydymo režimo laikymasis nesusijęs su sociodemografiniais veiksniais (amžiumi, lytimi, išsilavinimu, šeimynine padėtimi, darbingumu, gaunamomis pajamomis, gyvenamąja vieta).
3. Nustatyta, kad, sergant STEMI, nerimo simptomų raiška nebuvo reikšmingai susijusi su gydymo režimo laikymusi, tačiau nustatyta, kad reikšmingai dažniau blogai gydymo režimo laikėsi moterys ir nedirbantys / esantys pensijoje tiriamieji, kuriems būdinga lengva ir vidutinė nerimo simptomų raiška.
4. Nustatyta, kad, sergant STEMI, lengva ir vidutinė depresijos simptomų raiška buvo reikšmingai susijusi su blogu gydymo režimo laikymusi, o reikšmingai dažniau blogai gydymo režimo laikėsi 65 m. amžiaus ir vyresni, turintys aukštesnį nei 12 m. išsilavinimą bei esantys pensijoje / nedirbantys tiriamieji.
30
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Pacientų ir jų artimųjų mokymas dėl gydymo režimo laikymosi. 2. Psichosocialinė pagalba pacientams ir jų artimiesiems.
3. Pastebėjus depresijos ar nerimo sutrikimo simptomus, skirti psichiatro konsultaciją dėl nerimo sutrikimo ir depresijos nustatymo ir tolimesnio gydymo.
4. Geresnis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas (būklės, gydymo režimo laikymosi sekimas vizitų ir pokalbių telefonu metu; rekomenduojamas nuotolinės pacientų stebėsenos sistemos plėtojimas).
5. Pacientų priežiūra po išrašymo iš stacionaro (reguliarūs vizitai pas šeimos gydytoją ir kardiologą, konsultacijos telefonu, nuotolinė stebėsena).
31
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Martin LR, Williams SL, Haskard KB, DiMatteo MR. The challange of patient adherence. Ther
Clin Risk Manag [Internet]. 2005;1(3):189–99. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1661624/pdf/tcrm0103-189.pdf
2. Stone GW, Selker HP, Thiele H, Patel MR, Udelson JE, Ohman EM, et al. Relationship between Infarct Size and Outcomes Following Primary PCI Patient-Level Analysis from 10 Randomized Trials. J Am Coll Cardiol. 2016;67(14):1674–83.
3. Brennan C, Worrall-Davies A, McMillan D, Gilbody S, House A. The Hospital Anxiety and Depression Scale: A diagnostic meta-analysis of case-finding ability. J Psychosom Res. 2010;69(4):371–8.
4. de Oliveira-Filho AD, Morisky DE, Neves SJF, Costa FA, De Lyra DP. The 8-item Morisky Medication Adherence Scale: Validation of a Brazilian-Portuguese version in hypertensive adults. Res Soc Adm Pharm. 2014;10(3):554–61.
5. Benjamin EJ, Blaha MJ, Chiuve SE, Cushman M, Das SR, Deo R, et al. Heart Disease and Stroke Statistics’2017 Update: A Report from the American Heart Association. Vol. 135, Circulation. 2017. p. e146–603.
6. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys. Mirties priežačių registro statistinė informacija (2017). Available at: http://www.hi.lt/lt/mpr-statistine-informacija.html
7. Dusi V, Ghidoni A, Ravera A, De Ferrari GM, Calvillo L. Chemokines and Heart Disease: A Network Connecting Cardiovascular Biology to Immune and Autonomic Nervous Systems. Vol. 2016, Mediators of Inflammation. 2016.
8. Khan MZ, Pervaiz MK, Iqbal M. Biostatistical analysis of modifiable risk factors of myocardial infarction. J Med Sci. 2016;24(3):124–7.
9. Yanishi K, Nakamura T, Nakanishi N, Yokota I, Zen K, Yamano T, et al. A Simple Risk Stratification Model for ST-Elevation Myocardial Infarction (STEMI) from the combination of blood examination variables: Acute myocardial infarction-kyoto multi-center risk study group. PLoS One. 2016;11(11).
10. Lim LS, Haq N, Mahmood S, Hoeksema L, Surricchio M, Abraham-Katz R Ben, et al. Atherosclerotic cardiovascular disease screening in adults: American College of Preventive Medicine position statement on preventive practice. Am J Prev Med. 2011;40(3).
11. Morisky DE, Green LW, Levine DM. Concurrent and Predictive Validity of a Self-reported Measure of Medication Adherence. Med Care [Internet]. 1986;24(1):67–74. Available from:
http://content.wkhealth.com/linkback/openurl?sid=WKPTLP:landingpage&an=00005650-198601000-00007
12. Chisholm-Burns MA, Spivey CA, Garrett C, McGinty H, Mulloy LL. Impact of clinical pharmacy services on renal transplant recipients’ adherence and outcomes. Patient Prefer Adherence. 2008;2:287–92.
13. Ho PM, Bryson CL, Rumsfeld JS. Medication adherence: Its importance in cardiovascular outcomes. Circulation. 2009;119(23):3028–35.
14. Crowley MJ, Zullig LL, Shah BR, Shaw RJ, Lindquist JH, Peterson ED, et al. Medication Non-Adherence After Myocardial Infarction: An Exploration of Modifying Factors. J Gen Intern Med. 2015;30(1):83–90.
15. Chaddha A, Robinson EA, Kline-Rogers E, Alexandris-Souphis T, Rubenfire M. Mental Health and Cardiovascular Disease. American Journal of Medicine. 2016;129(11):1145–8.
16. Plante GE. Depression and cardiovascular disease: a reciprocal relationship. Metabolism. 2005;54(5):45–8.
