LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJASLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
KRISTINA DRINGELYTĖ
Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojų miego kokybės ir
gyvenimo kokybės sąsajos
Magistro studijų programos „Išplėstinė slaugos praktika“ (valst. kodas 6211GX008) baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Lekt. m. dr. Jurgita Gulbinienė
TURINYS
ĮVADAS ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Miego fiziologija ... 11
1.2. Miego sutrikimai ir jų poveikis sveikatai ... 14
1.3. Veiksniai darantys poveikį miego kokybei... 17
1.4. Miego kokybės gerinimo būdai ... 21
1.4.1. Miego higienos ugdymas ... 22
1.4.2. Fizinė veikla ir jos poveikis miego kokybei ... 22
1.4.3. Aromaterapijos poveikis miego kokybei ... 23
1.4.4. Muzikos terapija ir jos poveikis miego kokybei ... 24
1.4.5. Subalansuota mityba ir jos poveikis miego kokybei ... 25
1.5. Gyvenimo kokybė ... 26
1.6. Miego poveikis gyvenimo kokybei ... 27
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 29
2.1. Tyrimo organizavimas ... 29
2.2. Tiriamųjų kontingentas ... 29
2.3. Naudoti klausimynai ... 31
2.3.1. Pitsburgo miego kokybės indeksas ... 31
2.3.2. SF-36 gyvenimo kokybės klausimynas ... 32
2.3.3. Papildomi klausimai ... 33
2.4. Statistinė duomenų analizė ... 34
3. REZULTATAI ... 35
3.1. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojų bendras miego kokybės įvertinimas ... 36
3.1.1. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojų miego kokybės įvertinimas pagal miego sutrikimo pasireiškimą ... 37
3.1.2. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojų miego kokybės įvertinimas
pagal amžių ... 43
3.2. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojų gyvenimo kokybės įvertinimas .... 45
3.2.1. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojų gyvenimo kokybės įvertinimas pagal miego sutrikimų pasireiškimą ... 46
3.2.2. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojų gyvenimo kokybės įvertinimas pagal amžių ... 47
3.3. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojų miego sąsajos su gyvenimo kokybe ... 48 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 51 IŠVADOS ... 54 REKOMENDACIJOS ... 55 PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 56 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 57
SANTRAUKA
Kristina Dringelytė. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojų miego kokybės ir
gyvenimo kokybės sąsajos. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - Lekt. m. dr. Jurgita Gulbinienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2020, 66 p.
Darbo tikslas: Ištirti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojų miego ir gyvenimo
kokybės sąsajas.
Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojų miego
kokybę. 2. Nustatyti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojų gyvenimo kokybę. 3. Nustatyti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojų miego ryšį su gyvenimo kokybe.
Tyrimo metodika: Tyrimas vykdytas 2019 m. sausio – kovo mėnesiais. Apklausa vykdyta
anoniminio anketavimo būdu. Naudotas Pitsburgo miego kokybės indeksas (PMKI), SF-36 gyvenimo kokybės klausimynas ir papildomi klausimai. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p 0,05.
Tiriamieji: Tyrime dalyvavo 124 slaugytojai, dirbatys privačiose pirminės sveikatos
priežiūros įstaigose.
Darbo išvados: 1. Daugiau kaip pusė pirminės sveikatos priežiūros slaugytojų patiria
miego sutrikimus. Slaugytojai, patiriantys miego sutrikimus, turi reikšmingai blogesnę subjektyvią miego kokybę, miego latentiškumą, trumpesnę miego trukmę, blogesnę savijautą dienos metu, daugiau vartoja vaistų miego gerinimui nei slaugytojai, neturintys miego sutrikimų. Jaunesnio amžiaus slaugytojams dėl miego sutrikimų reikšmingai blogesnė savijauta dienos metu. 2. Vyresnio amžiaus pirminės sveikatos priežiūros slaugytojų bendras sveikatos vertinimas reikšmingai blogesnis nei jaunesnio amžiaus slaugytojų. Vyresnio amžiaus slaugytojų reikšmingai prastesnis fizinis aktyvumas, jaučia didesnį skausmą. Slaugytojai, patiriantys miego sutrikimus, turi reikšmingai prastesnę fizinę ir psichinę sveikatą nei slaugytojai, neturintys miego sutrikimų. 3. Pirminės sveikatos priežiūros slaugytojų miego kokybė turi silpną reikšmingą ryšį su gyvenimo kokybe. Prastesnė miego kokybė susijusi su prastesne gyvenimo kokybe.
ABSTRACT
Kristina Dringelytė. Relationship between primary care centres nurses‘ sleep and quality
of life. Master's thesis. Supervisor - Dr. Lecturer Jurgita Gulbinienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2020, 66 p.
The aim of the research: To assess the relationship between primary care centres nurses‘
sleep and quality of life.
Tasks of work: 1. To evaluate primary care centres nurses sleep quality. 2. To evaluate
primary care centres nurses quality of life. 3. To find connection between primary care centres nurses sleep quality and quality of life.
Methods of investigation: A quantitative study with anonymous survey was conducted in
private primary care centres. Were used Pittsburgh sleep quality assessment index (PSQI), SF-36 quality of life questionnaire and additional questions. Respondents were interviewed in January 2019 - March 2019.
Object: Primary care centres nurses. In total 124 respondents were surveyed.
Conclusions: 1. More than half of primary healthcare nurses experience sleep problems.
Nurses experiencing sleep problems have significantly worse subjective quality of sleep, sleep latency, shorter sleep expectanty, feeling worse during the day and are taking more medications to improve sleep than nurses without sleep problems. Younger age nurses have significantly lower wellbeing during the day due to sleep disorders. 2. Older primary healthcare nurses have significantly worse overall health assessment than younger nurses. Older nurses have significantly lower physical activity and feel more pain. Nurses experiencing sleep disorders have significantly worse physical and mental health than nurses without sleep problems. 3. The quality of sleep for primary healthcare nurses have a weak significant link to quality of life. A lowe quality of sleep is linked to a lower quality of life.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo baigiamojo darbo vadovei lekt. m. dr. Jurgitai Gulbinienei už pagalbą bei naudingus patarimus rengiant magistro diplominį darbą.
Už bendradarbiavimą ir pagalbą atliekant tyrimą norėčiau padėkoti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojoms, sutikusioms dalyvauti tyrime, už sugaištą laiką pildant anketas.
Dėkoju savo šeimai už supratimą, kantrybę ir moralinį palaikymą darbo rašymo metu.
SANTRUMPOS
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija LM (angl. NREM) – lėtasis miegas PM (angl. REM) – paradoksinis miegas
PMKI (angl. PSQI) – Pitsburgo miego kokybės indeksas PSP - Pirminė sveikatos priežiūra
PSPC - Pirminės sveikatos priežiūros centras NMF - Nacionalinis miego fondas
ŽODYNĖLIS
Pirminė sveikatos priežiūra - sveikatos priežiūros grandis orientuota į asmens ir vietos
bendruomenės sveikatos problemų sprendimą, teikiant sveikatos stiprinimo, ligų diagnostikos ir gydymo paslaugas (1).
Hipnograma - kokybinis miego struktūros aprašymas (2).
Miego higiena - apibrėžiama kaip elgesio ir aplinkos rekomendacijų rinkinys, skirtas sveikam
miegui skatinti (3).
Miego kokybė - tai tam tikrų miego komponentų, tokių kaip užmigimo laiko, miego trukmės ir
efektyvumo, prabudimų, medikamentų vartojimo bei savijautos dienos metu visuma, kuri padeda nustatyti blogai ir gerai miegančius asmenis (4).
ĮVADAS
Miegas yra neatsiejama žmogaus egzistencijos dalis, gyvybiškai svarbi gerai fizinei ir psichinei sveikatai. Miegodamas žmogus praleidžia beveik trečdalį savo gyvenimo. Miegas ypatingai reikalingas norit išvengti įvairių sveikatos sutrikimų, išlaikyti produktyvumą, našumą darbo aplinkoje, teigiamas emocijas laisvalaikio metu, atgauti fizines bei psichines jėgas (6). Miego kokybė yra sveikatos sistemos mechanizmo dalis, kuri susijusi su individo paveldėtomis savybėmis, psichologinėmis savybėmis, psichine sveikata, emociniais ir pažinimo veiksniais bei socialiniais aplinkos veiksniais (7) Esant miego trūkumui, sutrikimams, moterys slaugytojos, priešingai nei vyrai slaugytojai, yra labiau linkusios patirti psichologines problemas dėl galimų hormonų poveikio ar patiriamo spaudimo jų pačių šeimose (8). Ypatingai miego sutrikimo pasėkmių reikia išvengti slaugytojams, nes kiekviena klaida darbo metu gali vienaip ar kitaip pakenkti pacientui. Slaugytojas darbo metu turi jaustis pailsėjęs, maksimaliai susikoncentravęs į kiekvieną atliekamą manipuliaciją. Šiuolaikinėje, visą parą dirbančioje, visuomenėje laikas, kurį skirtume miegui, yra sutrumpinamas dėl poreikio atlikti kuo daugiau darbų, praplėsti socialinės galimybės. Naujausi tyrimai atkreipė dėmesį į žmogaus gyvenimo būdą, ypač santykį su darbu – šis bene labiausiai veikia miegą. Pamaininis darbas ir ilgos darbo valandos (daugiau nei 48 valandos per savaitę) yra susijusios su trumpa miego trukme ir prastos kokybės miegu (9). Sutrikusio miego pasekmės atsiliepia kasdieninėje veikloje, sukeldamos mokymosi, atminties, koncentracijos sutelkimo sunkumus, nuotaikų pokyčius, emocinį stresą, nepasitenkinimą darbo ir laisvalaikio veikloje. Tai būdinga daugiau kaip pusei suaugusiųjų Vakarų pasaulio gyventojų, kurių miego sutrikimai yra dažni, o nuo 15 iki 20 proc. suaugusiųjų praneša apie lėtines miego problemas. Jungtinių Amerikos Valstijų medicinos instituto duomenimis, kasmet išlaidos susijusios su miego trūkumu bei miego sutrikimais, siekia šimtus milijardų dolerių (10).
Dauguma žmonių supranta, kad svarbu gerai išsimiegoti, tačiau daugelis nežino apie prasto miego pasėkmes ir, kad nepakankamas miego kiekis tampa chroniška liga (11) Nepakankamas miegas yra susijęs su svorio padidėjimu, persivalgymais, treniruočių stoka (12). Esant miego sutrikimams, prastėja savijauta dienos metu, nepailsėjus didėja transporto priemonių avarijų rizika, nelaimingų atsitikimų darbe rizika, blogėja fizinė, psichinė sveikata, ko pasekoje prastėja gyvenimo kokybė (11). Svarbų vaidmenį sprendžiant su miego kokybe susijusias problemas, atlieka pačio žmogaus turimos žinios apie miegą. Miego įsitikinimai apie bendrą miego higieną turi įtakos žmogaus gyvensenos modeliui. Jos savo ruožtu veikia miego kokybę ir gyvenimo kokybę. Nuo to, kaip mes rūpinamės savimi, savo sveikata, priklauso ir kokią gyvenimo kokybę turime (12).
Miego ir gyvenimo kokybės tyrimai visuomenėje yra plačiai paplitę, tačiau tyrimų, nagrinėjančių pirminės sveikatos priežiūros slaugytojų miego ir gyvenimo kokybę yra nedaug.
Pirminės sveikatos priežiūros komanda, kurią sudaro gydytojai, išplėstinės praktikos slaugytojai, bendrosios praktikos slaugytojai ir kiti, kurie vykdo ligų diagnozavimą, gydymą, profilaktiką, stebi ir koordinuoja lėtinių ligų eigą, padeda pacientui pasirinkti reikalingas paslaugas ir nukreipia jas gauti, padeda spręsti socialines problemas (13). Tai labai svarbi asmens sveikatos priežiūros grandies dalis, efektyvus miegas ir gera gyvenimo kokybė yra reikalingi veiksniai, siekiant teikti aukštos kokybės, saugias sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl šios priežasties reikalingas PSP slaugytojų miego ir gyvenimo kokybės ištyrimas bei analizė.
Darbo tikslas - ištirti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojų miego kokybės ir gyvenimo
kokybės sąsajas.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojų miego kokybę. 2. Nustatyti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojų gyvenimo kokybę.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Miego fiziologija
Miegas, tai periodiškai pasikartojanti elgesinės ramybės būsena, kurios metu centrinė nervų sistema, ribodama ryšius su aplinka, padeda organizmui atstatyti savo jėgas ir pasiruošti naujai dienai (14). Vidinis biologini laikrodis yra pagumburyje, kuriame kontroliuojami pagrindiniai organizmo ritmai: miego ir būdravimo ritmas, temperatūra, hormonų sekrecija. Miego metu organizme persitvarko daugelio organų ir sistemų veiklos: sulėtėja kvėpavimo ritmas, sumažėja širdies susitraukimų dažnis, smegenų ir raumenų bioelektrinio aktyvumo dažnis. Sumažėja kraujo spaudimas tose kraujagyslėse, kuriomis tiekiamas kraujas organams. Įvairių kūno dalių temperatūra nukrinta vidutiniškai 0,5 - 1ºC (8).
Miego būsena turi atitikti kelis kriterijus:
• Sensoriniai pokyčiai: akys užmerktos, padidėja slenkstis dirgikliams, susilpnėja atsakas į veikiančius dirgiklius dėl pokyčių smegenų neuronų sinapsėse ir nervinių takų pralaidumo į smegenų žievę.
• Motoriniai pokyčiai: judesiai apriboti arba tampa labiau šabloniški. Gali būti ne viena miego poza – tuomet kiekviena jų atitinka tam tikrą miego stadiją, nes skiriasi lėtojo miego ir paradoksinio miego kūno padėtys.
• Sugebėjimas greitai grįžti į budrumo būseną - žmogus gali būti pažadintas (15). Normalus miegas skirstomas į dvi būsenas:
• Paradoksinis (aktyvusis) miegas (REM miegas) - (PM fazė ); • Lėtųjų elektroencefalogramos bangų miegas - (LM fazė):
• LM 1 stadija - snaudimas; • LM 2 stadija - miego pradžia; • LM 3 stadija - lėtosios bangos; • LM 4 stadija - delta bangos (15).
Kiekviena miego stadija turi savitas charakteristikas: smegenų bangas, akių judesius, raumenų tonusą. Paprastai miegas prasideda trumpu LM 1-os stadijos epizodu, kuris pereina į LM 2-ąją stadiją, vėliau į LM 3-ąją bei LM 4-ąją, kol galiausiai pasiekiamas PM. Miegas toliau kinta cikliškai, vėl iš naujo pereina LM stadijas ir t.t. (žr.: 1 pav.). Per naktį pasikartoja 4 - 6 miego ciklai. Vidutinė tokio ciklo trukmė yra 90 minučių. Vėliau, nakties eigoje, miego ciklai trumpėja. LM 3-oji bei LM 4-oji miego stadijos dominuoja pirmąją nakties dalį, o antroje nakties pusėje ilgėja ir dažnėja paradoksinio miego fazė (7). LM sudaro apie 75-80 proc. viso miego, tuo tarpu PM tenka
20-25 proc. miego laiko. Vidutiniškai pirmasis ciklas trunka nuo 70 iki 100 minučių, antrasis ir vėlesni būna ilgesni – 90-120 minučių (15).
1 pav. Hipnograma su pažymėtais miego ciklais (15)
Kūno padėtis keičiasi būdraujant ir miego fazėse (žr.: 2 pav.). Sapnuodamas žmogus įsivaizduoja, kad juda, tačiau giliose LM (lėtojo miego) stadijose ir PM (paradoksinio miego) metu mes nejudame. Pojūčiai LM fazėje yra silpni arba jų visai nėra, mąstymas yra logiškas. PM fazėje pojūčiai jaučiami viduje ir yra ryškūs, mąstymas keistas, nelogiškas (15).
2 pav. Žmogaus elgesinių būsenų apžvalga miego metu (15)
Miego trukmė ir jo fazės bei stadijos ilgainiui kinta dėl tam tikrų fiziologinių būklių, taip pat priklauso nuo genetinių ypatumų. Visų žmonių miego poreikis yra skirtingas, miego laikas yra genetiškai sąlygotas (7).
Viso miego metu organizme vyksta atkuriamieji procesai: aktyvinama makromolekulinė sintezė nervinėse ląstelėse, atkuriamas nervinis audinys, palaikoma kūno temperatūra, įvykusios sintezės produktai vartojami nervų sistemos sinapsiniams ryšiams atkurti, kurie po dienos veiklos būna nusilpę, programuojamas genetinis elgesys bei psichika (7). Miegas yra svarbus:
• Ląstelių baltymų sintezei vykti; • Gautai informacijai apdoroti; • Nervinių ląstelių veiklai gerinti; • Receptorių kiekiui sinapsėje atkurti;
• Autonominei ir autoimuninei nervų sistemos veiklai reguliuoti (7)
Miego funkcija - smegenų veiklos sureguliavimas ir jos atkūrimas: susitvarko biocheminiai, bioelektriniai procesai, miegodamas žmogus auga, sustiprinama atmintis, formuojasi asmenybė. Miegant, visi organai, išskyrus smegenis, ilsisi, gauna maisto. Intensyviai atsinaujina ir kaupiasi žmogaus organizmo funkciniai ir fiziologiniai ištekliai, susireguliuoja vidinės nervų sistemos funkcijos ir taip organizmas paruošiamas gyvenimui ir dienos veiklai (7).
Pagrindinis miegą apibūdinantis požymis - miego kokybė. Tai tam tikrų miego komponentų, tokių kaip užmigimo laiko, miego trukmės ir efektyvumo, prabudimų, medikamentų vartojimo bei savijautos dienos metu visuma, kuri padeda nustatyti blogai ir gerai miegančius asmenis (4). Išskiriami fiziologiniai procesai, kurie lemia miego kokybę:
• Homeostazinė reguliacija atsakinga už miego pasireiškimą ir jo trukmę, vykstant cheminių medžiagų kiekio pokyčiams kai kuriose smegenų dalyse;
• Cirkadinis miego reguliacijos mechanizmas nulemia biologinį optimalų miego ir būdravimo laiką 24 val. laikotarpyje;
• Ultradinis - reguliuoja LM ir PM epizodų kaitą miego metu (16).
Nuo miego homeostazės ir cirkadinio ritmo reguliarumo priklauso laiko kiekis, kurio reikia užmigimui, prabudimui, jautrumui pašaliniams garsams miego metu. Jau būdravimo metu vykstantys procesai gali sąlygoti miego kokybę (16).
Nacionalinio miego fondo (NMF) rekomendacijose teigiama, kad sveikiems asmenims, kurių miego kokybė yra normali, tinkama miego trukmė skiriasi priklausomai nuo amžiaus, tačiau sutariama, kad miego trukmė mažesnė nei 7 valandos per parą yra nepakankama. Naujagimiams reikalinga 14 - 17 val., kūdikiams 12 - 15 val., vaikams 11 - 14 val., ikimokyklinio amžiaus vaikams 10 - 13 val., mokyklinio amžiaus vaikams 9 - 11 val., paaugliams 8 - 10 val., nuo 7 iki 9 valandų jauniems suaugusiems, ir 7-8 val. miego vyresnio amžiaus žmonėms (17). Shao M. F. (18) naudodamas Pitsburg miego kokybės klausimyną, įrodė, jog iš 435 slaugytojų, daugiau nei pusė tiriamųjų (57 proc.) susiduria su prasta miego kokybe, ko pasekoje, darbo metu daugiau pasitaikė profesinės traumos, ligos, didesni vartojamų vaistų kiekiai, moterims dažniau pasireiškė
priešmenstruacinio ciklo išsibalansavimas (18). Aliyu I. ir bendraautorių (19) atlikto tyrimo metu įrodė, jog 61 proc. slaugytojų susiduria su miego sutrikimais, dėl kurų atsiranda mieguistumas darbo metu, sumažėja pasitenkinimas darbu, sunkesnis darbo krūvio įveikimas (19).
Apibendrinant galima teigti, kad kokybiškas miegas yra neatsiejama geros sveikatos ir gyvenimo kokybės dalis, kuris, kaip ir pats gyvenimas, yra sąlygojamas įvairių veiksnių ir priklausomas nuo kiekvieno žmogaus.
1.2. Miego sutrikimai ir jų poveikis sveikatai
Dažniausiai miego sutrikimų priežastis yra aiški, ją gali nurodyti pats žmogus. Tačiau kai kuriuos vargina reikšmingesnės su miegu susijusios problemos. Daugumą jų galima diagnozuoti apklausus patį žmogų ir su juo miegančius asmenis. Pirmiausia, žmogus, turintis miego sutrikimų, turėtų juos savais žodžiais apibūdinti. Vėliau reikėtų išsiaiškinti apie miego rėžimą - kada einama miegoti, kiek reikia laiko užmigimui, kada keliamasi, kaip dažnai pabundama naktį, kas lemia pabudimą, ar žmogus jaučiasi mieguistas pabudęs. Taip pat svarbu apklausti miegantįjį kartu lovoje ar tame pačiame kambaryje - ar miego metu girdimas knarkimas, blaškymasis per miegus. Vertinant funkcinius miego sutrikimus, gali būti naudojami subjektyvūs miego tyrimų metodai: Pitsburgo miego kokybės indeksas (angl. Pitsburg Sleep Quality Index), Šiaurės šalių miego klausimynas (angl. Basic Nordic Sleep Questionnaire), miego dienynas ir kiti. Mieguistumą galima įvertinti naudojant Epworth mieguistumo skalę (angl. Epworth Sleepiness scale). Įtarus rimtesnius miego sutrikimus, pavyzdžiui, obstrukcinę miego apnėją, asmenims duodamas užpildyti specializuotas klausimynas dėl obstrukcinės miego apnėjos sindromo (OMAS) (angl. Obstructive sleep apnoea syndrome), kurį sudaro klausimynas dėl OMAS ir Epworth mieguistumo skalė (20, 21). Aili K. ir bendraautoriai (22) teigia, jog norint tinkamai įvertinti miego procentą, reikalinga analizuoti ne mažiau kaip dviejų naktų duomenis, o norint įvertinti miego efekyvumą - reikia ne mažiau kaip penkių naktų. Tam, kad būtų tinkami bendro miego laiko rezultatai, reikalinga daugiau nei septynių parų duomenų analizė (22). Senthilvel E. ir bendraautoriai (23) atliko analizę, kaip dažnai PSP centruose aptinkami miego sutrikimų simptomai. Tyrėjai naujiems pacientams davė kelis miego kokybės klausimynus. Rezultatai parodė, jog 28 proc. pacientų susiduria su padidėjusiu mieguistumu, didelė obstrukcinės miego apnėjos rizika nustatyta 24,8 proc. pacientų, 30 proc. pacientų nustatyti nemigos diagnozė. Analizuojant pacientų ligos istorijas, 24,8 proc. miego kokybės vertinamų istorijų buvo nepilnai užpildytos, todėl miego kokybės vertinimui netinkamos. Dokumentacija apie paciento miego sutrikimus buvo nustatytos 8,9 proc. pacientų ligos istorijų.
Atlikus duomenų analizę, tyrėjai 2 proc. pacientų nukreipė į miego klinikas, 6,9 proc. – į psichiatrijos klinikas dėl miego sutrikimų (23).
Vienas iš trijų suaugusiųjų Europoje turi nusiskundimų dėl miego, kurie daro įtaką kognityviniams procesams, psichologinei, emocinei būklei, bendrai savijautai, darbui, asmeniniam gyvenimui (24, 25). Vyresniame amžiuje dažniau susiduriama su kognityvinių funkcijų susilpnėjimu, stebimi miego sutrikimai, tokie kaip naktinio miego fragmentiškumas, ankstyvas pabudimas. Jauniems žmonėms dėl miego sutrikimų gali pasireikšti kognityvinių funkcijų sutrikimai, analogiški senų žmonių kognityvinių funkcijų sutrikimams (26). Akerstedt T. ir bendraautoriai (27) nustatė labiausiai miego kokybei veikiančius veiksnius: viršvalandžius, darbo krūvį, stresą darbe. Kuo daugiau žmogus dirba, adaptuoja savo smegenis prie nuolat besikeičiančios aplinkos, tuo didesnis miego poreikis (27). Beebe D. ir bendraautoriai (28) įrodė, jog slaugytojai, dirbantys nakties metu, dažniau susiduria su prasta miego kokybe nei slaugytojai dirbantys dienos metu. Tyrimo rezultatai rodo, jog prastą miego kokybę turi 50 proc. slaugytojų, dirbančių dienos metu ir 66 proc. slaugytojų, dirbančių nakties metu (28). Teigiama, jog miego sutrikimai, sunkumas užmiegant, padidėjęs mieguistumas dienos metu siejami su neigiamu poveikiu žmogaus gerovei, kasdieniniam funkcionavimui ir gyvenimo kokybei (29). Tarptautinėje miego sutrikimų klasifikacijoje išskiriama 81 skirtingi miego sutrikimai (30). Dažniausiai jie siejami su šias simptomais: mieguistumu dienos metu, sunkumu užmigti, jėgų nebuvimu, išsiblaškymu darbo metu (31). Mažesnis nei 7 valandų miegas gali padaryti neigiamą įtaką širdies, endokrininei ir nervų sistemoms (32). Taip pat padidėja rizika atsirasti:
• Suaugusiųjų ir vaikų nutukimui (33);
• Diabetui bei sutrikusiai gliukozės tolerancijai (34); • Širdies ligoms, arterinei hipertenzijai (35);
• Nuotaikų, asmenybės kaitai, depresijai; • Polinkiui į alkoholio vartojimą (36).
Short M. A. ir Louca M. (37) nustatė, jog blogos kokybės miegas veikia nuotaiką, sukeldamas pyktį, depresiją, nerimą, pasimetimą, nuovargį, sumažėjusį energingumą. Tiriamieji buvo stebimi 3 paras. Pirmas dvi naktis tiriamieji miegojo po 10 valandų, trečiąją naktį nemiegojo visai. Iš viso turėjo 36 valandų miego nepakankamumą. Miego metu kas 2 valandas tiriamieji buvo pabudinami, duodama anketa, vertinanti esamą nuotaiką. Depresiškumo, pykčio, pasimetimo, neramumo, energijos ir nuovargio skalės iškart neigiamai pakito po bemiegės nakties. Jau po pirmos nakties visų tiriamųjų savijauta pablogėjo ir su kiekviena diena vis labiau prastėjo (27). Nutt D. ir bendraautoriai (38) teigia, jog net 83 proc. depresiją turinčių pacientų turi ir bent vieną miego sutrikimo simptomą. Bet koks miego sutrikimų pasireiškimas skatina depresiją, stresą (38).
Nepriklausomai nuo to, ar miego trūkumas yra dėl miego sutrikimų, ar dėl gyvenimo būdo, ar ūmus ar chroniškas, jis neigiamai veikia specifines galvos smegenų sritis, kurios yra susijusios su kognityviniais procesais (žr.: 3 pav) (39).
3 pav. Prastos miego kokybės poveikis sprendimo/ų priėmimui (39)
Nekompensuojant miego trūkumo, gali atsirasti rimtesni sutrikimai: • Trumpi sąmonės aptemimai - mikromiegas;
• Nedėmesingumas darant svarbias užduotis, dėl ko daromos klaidos; • Reakcijos laiko pailgėjimas;
• Sulėtėjęs mąstymas; • Atminties susilpnėjimas;
• Netinkamų sprendimų priėmimas;
• Reikia įdėti daugiau pastangų, norint tinkamai atlikti darbą; • Pailgėjusi užduočių atlikimo trukmė;
• Darbo kokybės suprastėjimas;
• Sunkiau išmokstama ir įsisavinama nauja informacija (40).
Jų pobūdis ir sunkumas priklauso nuo to, kiek individo organizmas yra jautrus miego trūkumui. Nėra tiksliai žinoma, kodėl vieni žmonės geriau toleruoja miego trūkumą nei kiti. Teigiama, kad net vienas iš trijų suaugusiųjų Jungtinėse Amerikos Valstijose miega mažiau nei 7 valandas nakties metu (37). Pasak Knudsen H.K. ir bendraautorių (41) persidirbimas darbe taip pat
Gyvensenos veiksniai (asmeniniai ir susiję su darbu) Miego trūkumas Miego nepakankamumas; Prasta miego kokybė Miego trikdymas Neigiamas kognityvinių - pažintinių funkcijų pasireiškimas Sutrumpėjusi miego trukmė; Padidėjęs mieguistumas dienos metu; Padidėjęs nuovargis; Pailgėjęs atsigavimo laikotarpis; Sumažėjęs pasitikėjimas priimamais sprendimais Gailestis dėl priimto sprendimo
susijęs su sunkumu užiegant, miego trukme bei kokybe. Stresas darbe padidina miego sutrikimų pasireiškimą. Nesprendžiant miego sutrikimų priežasčių, gali atsirasti su miegu susyjuosios ligos:
• Nemiga (insomnija) - diagnozuojama, jei atsigulus neužmiegama ilgiau kaip 30 minučių, miegama trumpiau kaip 6 valandas ir tai tęsiasi ilgiau nei 3 savaites. Manoma, kad ji tęsiasi dėl sutrikusių biologinių pokyčių, psichikos sutrikimų, organinių ligų, tokių kaip miego apnėja, miego ir būdravimo ritmo sutrikimai, somatinės ligos ir kita (42).
• Mieguistumas (hipersomnija) - dienos budrumo sumažėjimas, nepriklausantis nuo miego kokybės. Kaip mieguistumo padarinys išskiriamas sumažėjęs darbingumas (42).
• Narkolepsija - pagrindinis sindromo simptomas yra nenugalimas miego priepuolis (42).
• Miego apnėja apibūdinama kvėpavimo sustojimu, kuris trunka mažiausiai 10 sekundžių, pasikartoja 8 - 10 kartų per valandą, kuomet nėra kvėpavimo sistemos sutrikimų (42).
Apibendrinant galime teigti, kad miego sutrikimai silpnina kognityvines funkcijas, neigiamai veikia nuotaiką, sukelia nuovargį, sumažėjusį energingumą, didina riziką atsirasti įvairiems sveikatos sutrikimams, o nesprendžiant miego sutrikimų priežasčių, gali atsirasti ir su miegu susijusios ligos.
1.3. Veiksniai darantys poveikį miego kokybei
Miego kokybę galima apibūdinti kaip tam tikrų struktūrinių komponentų visumą (tokių kaip užmigimas, prabudimai nakties metu, mieguistumas dienos metu, knarkimas, pauzės kvėpavimo metu ir kt.), kuri yra sąlygojama biologinių, socialinių, ekonominių, aplinkos ir gyvensenos veiksnių (žr.: 4 pav.).
4 pav. Miego kokybę sąlygojantys veiksniai (adaptuota pagal N. Roper ir kt. modelį) (43)
Atsižvelgiant į pateiktą schemą, galima daryti prielaidą, jog kokybiškam, geram miegui įtakos gali turėti tiek išorinės, tiek vidinės aplinkybės.
Fiziniai (išoriniai) veiksniai gali paveikti vidinius organizmo funkcijų ciklus tokius kaip širdies plakimas, kvėpavimas, kūno temperatūra, medžiagų apykaita, kurie pasireiškia nuovargiu, apsunkintu miegu, nesugebėjimu priimti efektyvių sprendimų. Miegą gali neigiamai paveikti girdimas knarkimas, fizinės mankštos prieš miegą. Fiziniai pratimai naudingi, jeigu atliekami dienos metu. Fuller G ir Manford M. (20) bei Piščalkienė V. ir bendraautoriai (1) nustatė fizinio
Socialiniai kultūriniai: išsilavinimas, darbas, tradicijos, santykiai šeimoje Biologiniai: cirkadinis ritmas, lytis, amžius Aplinkos: saugumas, triukšmas, temperatūra Fiziniai: fizinės mankštos prieš miegą Gyvensenos: žalingi įpročiai, fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai MIEGO KOKYBĖ Psichologiniai: nuotaika, depresija, nerimas, požiūris į
miegą, žinios apie miegą
aktyvumo ir miego kokybės sąsajas: miego kokybę pagerina didesnis fizinis aktyvumas bei strūktūruotas dienos režimas (1, 20).
Socialiniai veiksniai - miegui daro poveikį vieta, kurioje žmogus miega (vienas ar su lovos partneriu). Pakartotinus atsibudimus nakties metu gali lemti šalia miegantys kūdikiai, maži vaikai arba partneris (20). Mokslininkai siekia nustatyti sociodemografinius faktorius, kurie gali nulemti prastą miego kokybę. Staškutė I. (44) teigia, jog moteriškoji lytis, nesantuokinis statusas, žemesnis išsilavinimas, mažesnis pajamų lygis bei didėjantis amžius yra rizikos veiksniai, lemiantys prastą miego kokybę, trumpesnę miego trukmę, miego sutrikimus ir vyresnio amžiaus asmenų nemigą (44).
Psichologiniai veiksniai - trumpalaikę nemigą gali sukelti džiugus susijaudinimas. Depresija nulemia ankstyvą atsikėlimą ryte, o nerimą jaučiantiems asmenims sunkiau užmigti vakare (1).
Aplinkos veiksniai - lengviau užmiegama pažįstamoje aplinkoje, kurioje žmogus jaučiasi saugus. Miegui daro įtaka kambario temperatūra - lengviau užmiegama vėsesnėje aplinkoje. Triukšmas gali trikdyti, gali netrikdyti miego, priklausomai nuo to ar žmogus miega pažįstamoje aplinkoje (20).
Ekonominiai veiksniai. Nuo būsto dydžio priklauso, ar jame gyvenantys žmonės turės savo atskirus kambarius, atskiras lovas, ar miegos toje pačioje lovoje ar tame pačiame kambaryje. Ekonominiams miegą veikiantiems veiksniams priskiriamas darbo pobūdis, darbo pamainos - miegą gali sutrikdyti vėlyvas ar pamaininis darbas (20).
Amžius. Carskadon M. ir Dement W.C. (26) nustatė miego trukmės pokyčius skirtingo amžiaus žmonėms - vyresni kaip 30 metų žmonės miega 7 - 8 val., 50 - 60 metų žmonės miega iki 8 – 9 val., pradeda dažniau atsibusti naktį, anksčiau užmiega ir anksčiau nubunda. Trumpinant miego laiką po 1,3 - 1,5 valandos, tikimybė, jog dienos metu bus jaučiamas silpnumas siekia 32 proc. (26).
Gyvenimo būdo veiksniai. Miegui daro įtaką ir su žmogaus gyvenimo būdu susiję veiksniai. Irish L. A ir bendraautoriai (45) atliko tyrimą, kurio metu siekė įvertinoti kavos ir vandens poveikį miego kokybei. Tyrime dalyvavo 30 tiriamųjų, įprastai vartojančių kavą. Tyrėjai eksperimentinio tyrimo metu vieniems tiriamiesiems davė išgerti kavos, kitiems vandens 9:00 val., 13:00 val., 17:00 val., ir 21:00 val.. Rezultatai parodė, kad kofeino vartojimas pasireiškia su aktyvesne saviraiška, sunkumu užmigti, pablogėjusia miego kokybe (45). Alkoholio, kofeino, medikamentų vartojimas, miegojimas dienos metu ir kita gali sutrikdyti įprastą miego rėžimą (20) (žr.: 1 lentelė).
1 lentelė. Veiksniai, turintys poveikį miego kokybei (20)
Veiksnys Poveikis
Alkoholis • Skatina prabudimus miego metu
• Žmogus tampa mieguistas dienos metu
Nikotinas • Sukelia susijaudinimą
• Apsunkina užmigimą
• Skatina prabudimus miego metu • Žmogus tampa mieguistas dienos metu Kava ir kiti stimuliuojantys gėrimai • Apsunkina užmigimą
• Skatina prabudimus miego metu
Medikamentai • Dauguma sukelia sedaciją
Skausmas, artritas, riešo kanalo sindromas
• Apsunkina užmigimą
• Skatina prabudimus miego metu
Stresas • Apsunkina užmigimą
• Skatina prabudimus miego metu
Nikturija • Skatina prabudimus miego metu
Miegas dienos metu • Apsunkina užmigimą
Su miegu susiję sutrikimai yra rimta ir aktuali problema šiuolaikinėje visuomenėje ir būtina ją spręsti. Tai patvirtina Vidal-Thomas M.C. ir bendraautorių (46) atliktas tyrimas, kuriame buvo tiriamas PSP slaugytojų požiūrį į nemigą, 93,5 proc. apklaustų slaugytojų teigė, jog tai rimta problema (46).
Miego kokybės gerinimas prasideda nuo neigiamai miegą veikiančių veiksnių pašalinimo iš kasdienybės:
• Miego aplinka veikia miegą. Miego aplinkoje reikėtų atsikratyti visų galimų miego dirgiklių, tokių kaip triukšmas, ryškios šviesos, televizija ar kompiuteris. Reikėtų įsigyti patogų čiužinį ir pagalvę. Kambario temperatūra, kuriama miegama turi būti vėsesnė.
• Miego režimo laikymasis. Miegoti ir keltis tuo pačiu laiku kiekvieną dieną.
• Fiziniai pratimai rekomenduojami dienos metu. Rekomenduojama treniruotis ne mažiau 30 minučių per dieną, bet ne vėliau nei 5 ar 6 valandas prieš einant miegoti. • Vengti kofeino ir nikotino. Kava, kola, tam tikros rūšies arbata ir šokoladas savo
sudėtyje turi kofeino ir jo poveikis tęsiasi apie 8 valandas.
• Vengti persivalgymo ir saikingai gerti prieš miegą. Rekomeduojami lengvi užkandžiai, nes gausus maistas gali sukelti virškinimo sutrikimus trikdančius miegą. Gausus skysčių vartojimas privers dažnai keltis šlapintis.
• Nevartoti medikamentų, kurie trikdo miegą. Kai kurie vaistai, skiriami širdies ir kraujagyslių ligoms, kvėpavimo takų (pavyzdžiui, astmos) gydymui, taip pat nemedinkamentinės gydymo priemonės (žolelių preparatai nuo kosulio, peršalimo ar alergijos), gali paveikti miego struktūrą.
• Stresas, susijaudinimas neigiamai veikia miego kokybę - sunkiau užmigti, galimi pabudimai miego metu.
• Vengti miegoti dienos metu, nes tai gali sukelti sunkumų užmigti naktį.
• Ritualinė veikla, tokia kaip skaitymas, muzikos klausymas, prieš miegą gali padėti atsipalaiduoti, pagerinti miego kokybę
• Reikėtų pabūti natūralioje saulės šviesoje nors 30 minučių per dieną.
• Jei prabudus nebeužmiegama ilgiau nei 20 minučių, reiktų keltis ir užsiimti kokia nors atpalaiduojančia veikla, kol vėl bus jaučiamas mieguistumas (45, 47).
Apibendrinant galima teigti, jog mus veikia daugelis veiksnių, kurie blogina miego kokybę. Siekiant pagerinti miego kokybę, svarbu savo kasdieniniame gyvenime atrasti veiksnius, kurie neigiamai veikia miegą ir kaip įmanoma labiau sumažinti jų pasireiškimą. Tokiu būdu pagerės savijauta pabudus, jausis didesnis produktyvumas, sumažės dėl nuovargio padaromų klaidų skaičius.
1.4. Miego kokybės gerinimo būdai
Vidal-Thomas M. C ir bendraautoriai (46) analizavo, miego gerinimo metodus rekomenduojamus pacientams pirminės sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų. Pacientams pateikiami tokie metodai kaip konsultacijos internetu su klinika, žurnalų apie miegą skaitymas, privalomi miego gerinimo kursai, sesijos PSP centre, kursai su farmacijos specialistais. Miego sutrikimų gydymui, PSP įstaigos taiko pažintinio elgesio terapiją, duodami patarimai, susiję su miego higiena, vaistiniais augalais, taikoma akupunktūra (46). Mokslinės literatūros šaltiniuose galima rasti miego kokybės gerinimo būdų, pagrįstų mokslo įrodymais. Išskiriami dažniausi nemedikamentiniai miego gerinimo būdai: miego higienos ugdymas, treniruočių programos, aromaterapija, muzikos terapija ir mitybos subalansavimas (48 - 61; 55-62).
1.4.1. Miego higienos ugdymas
Miego higiena - tai įpročiai ir praktika, padedantys gauti reikalingą miego kiekį ir kokybę. Tai atsakas į aplinkos veiksnius, galinčius turėti įtakos miegui. Tyrėjai teigia, kad miego kokybės ugdymas yra aktualus žmonėms, turintiems miego sutrikimų. Chen P. H. ir bendraautorių (48) atliktas tyrimas vertino mokymo miego higienos poveikį dirbančioms moterims, susiduriančioms su prasta miego kokybe. Tiriamieji praėjo 5 savaičių mokymo programą, kurią sudarė temos apie tinkamos miego aplinkos sudarymą, miego įpročius, alkoholio, dietos, tabako poveikį miego kokybei bei alternatyvius miego gerinimo metodus. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamiesiems tiek po 3 savaičių, tiek po 5 savaičių mokymo programos, miego kokybė pagerėjo. Įvertinus miego kokybę pagal Pitsburgo mieko kokybės indeksą, praėjus programą buvo nustatyta, kad pagerėjo 6 komponentų įvertinimai: subjektyvaus miego kokybės įvertinimas, miego latentiškumas, miego trukmės, miego sutrikimų, vaistų miego gerinimu vartojimo bet savijautos dienos metu. Tyrėjai rekomenduoja užsiimti edukacine, poilsine veikla, būtin aktyviems. Tam reiktų skirti 16 savaičių - 3-5 kartus per savaitę po 45 minutes aktyvaus laiko (48).
Apibendrinant galime teigti, jog miego kokybės gerinimas prasideda nuo žinių apie miego svarbą, tinkamos miegui aplinkos sudarymą, neigiamų įpročių, fizinio aktyvumo padidinimo. Kartais reikia labia nedaug , kad miego kokybė pradėtų gerėti.
1.4.2. Fizinė veikla ir jos poveikis miego kokybei
Miego higienos ugdymo programą sujungus aerobine fizine veikla, gaunamas geresnis miego kokybės gerinimo rezultatas. Kathryn J. R. ir bendraautoriai (49), atliko tyrimą, kurio metu nagrinėjo vidutinio aerobinio fizinio aktyvumo kartu su miego higienos ugdymu efektyvumą, gerinant miego, nuotaikos ir gyvenimo kokybę vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems miego sutrikimų. 6 savaites trukusioje programoje tiriamieji 4 kartus per savaitę užsiiminėjo dvejomis veiklomis: ėjimu, mynimu dviračiu patalpoje, bėgimu ant bėgimo takelio. Treniruotės vyko po pietų/vakare, tarp 13-19 val. 1 savaitė – 10-15 min. per dieną, 2 savaitę – 15-20 min. per dieną, 3 savaitę – 20-25 min. per dieną, 4 savaitę – 25-30 min. per dieną, 5-6 savaitę – 30-40 min. per dieną. Baigus programą buvo atliekami du pratimai po 20 min., arba vienas iš pratimų 30-40min.. Rezultatai parodė, jog tiriamieji užsiėmę fizine veikla gavo žinių apie miego higieną, pagerino savo miego kokybę - pagerėjo miego latentiškumas, miego trukmė, savijauta dienos metu ir miego efektyvumas, sumažėjo depresiškumo jausmas, mieguistumas dienos metu, atsirado didesnis gyvybingumas (49).
Pei-Yu Yang ir bendraautoriai (50) atliko sisteminę literatūros analizę, kurioje nagrinėjo, fizinių treniruočių programos poveikį miego kokybei vidutinio amžiaus ir vyresniems žmonėms, turintiems miego sutrikimų. Rezultatai rodo, kad tiriamieji, kurie turėjo treniruočių programą nuo 10 iki 16 savaičių, bendras Pitsburgo miego kokybės indekso įvertinimas buvo geresnis, lyginant su kontrolinėmėmis grupėmis (50).
Tyrėjai įrodė ir atsipalaidavimo nauda, kuri pagerina ne tik miego kokybę, bet ir kognityvines funkcijas. Jungxian S. ir bendraautoriai (51), nagrinėjo atsipalaidavimo įtaką miego kokybei ir kognityvinėms funkcijoms vyresnio amžiaus žmonėms. Į atsipalaidavimo programą buvo įtraukta raumenų atpalaidavimo programa bei meditacija, paremta miego kokybės ugdymo programa. Rezultatai vertinti po 3, 6 ir 12 mėnesių. Nustatyta, jog tiriamųjų grupė, dariusi savęs atpalaidavimo programą, pagerino savo miego kokybę ir kognityvines funkcijas - sumažėjo mieguistumas, pagerėjo Pitsburgo miego kokybės indekso įvertinimas, pagerėjo atmintis, pažintinės funkcijos (51).
Apibendrinat galima teigti, kad fizinė veikla gali pagerinti miego kokybę. Rezultatas reikšmingesnis fizinę veiklą sujungus kartu su ugdomąją veikla. Taip pat vyresnio amžiaus žmonėms naudinga užsiimti atsipalaidavimu, kurio rezultatai itin reikšmingi.
1.4.3. Aromaterapijos poveikis miego kokybei
Remiantis sisteminės literatūros apžvalgos duomenimis, kuriuos pateikia Hwang E. ir Shin S. (52), aromaterapijos procedūros yra veiksmingos ir skatina miegą. Teigiama, kad aromaterapija yra naudingiau nei masažo terapiją, kuomet norima pagerinti miego kokybę (52). Lytle J. ir bendraautoriai (53) tyrimo metu siekė nustatyti aromaterapijos poveikį naudojant 100 proc. levandų aliejų. Tyrimo metu tyrėjai 3 ml. levandų aliejaus įlašindavo į dubenėlį ir pastatydavo 1 m. atstumu nuo paciento nakties metu, nuo 22 val. iki 6 val. Tyrėjai pastebėjo, kad 4 val. nakties pacientams sumažėdavo kraujo spaudimas. Geresnė miego kokybė nustatyta tiriamosios grupės pacientams nei kontrolinės (53). Karadag E. ir bendraautoriai (54) vertino levandų eterinio aliejaus poveikį miego kokybei ir nerimui. Du lašai 2 proc. eterinio levandų aliejaus buvo užlašinti ant 2 x 2 cm. medvilninės vatos ir padėta 30 cm. nuo pacieno nosies. Tiriamųjų 15 dienų buvo prašoma ramiai pakvėpuoti 20 min. prieš einant miegoti, 21-24 val. Rezultatai parodė, jog tiriamųjų, kurie kvėpavo levandų aliejumi, miego kokybė pagerėjo, sumažėjo nerimo jausmas (54). Chien L. W. ir bendraautoriai (55) tyrė levandų aromaterapijos poveikį nervų sistemai vidutinio amžiaus moterims, turinčioms miego sutrikimų. Eksperimentinė tiriamųjų grupė gaudavo levandų inhaliaciją 20 minučių du kartus per savaitę, iš viso 24 savaites. Kontrolinei grupei buvo skiriama mokymo
programa apie miego higieną, be jokių intervencijų. Miego kokybė buvo įvertinta 4-12 savaičių laikotarpyje. Rezultatai parodė, jog tiriamųjų, kurie atlikdavo levandų inhaliacijas, miego kokybė reikšmingai pagerėjo, lyginant su tiriamaisias, kurie turėjo tik mokymo programą. Tačiau palyginus tiriamuosius po 1 ir 3 mėnesių, skirtumo tarp miego kokybės rezultatų nebuvo. Tyrėjai padarė išvadą, kad levandų inhaliacijos miego kokybę gali pagerinti tik neilgam laikui, nes organzimas pripranta prie šio aromato(55).
Slaugytojų darbas yra fiziškai aktyvus, todėl svarbu atpalaiduoti kojas. Won J. S. ir Chae Y. R. (56) tyrė aromaterapinio masažo poveikį skausmui, miegui. Tiriamiesiems pacientams buvo daromas apatinės kojų dalies aromaterapinis masažas, kuris truko 20 minučių du kartus per savaitę ir toks ciklas truko keturias savaites. Miego kokybė tarp tiriamųjų reikšmingai nepagerėjo, tačiau teigiama, kad savijauta buvo daug geresnė (56).
Apibendrinant galime teigti, kad aromaterapija plačiai naudojama miego kokybės gerinimui, nerimo, streso mažinimui, depresijos slopinimui, atsipalaidavimui.
1.4.4. Muzikos terapija ir jos poveikis miego kokybei
Keletas mokslinių tyrimų analizavo muzikos poveikį miego kokybei suaugusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms. Hui-Ling Lai ir Good M. (57) tyrime nagrinėjo švelnios muzikos poveikį vyresnių vyrų ir moterų miego kokybei. Tiriamieji, turintys miego sutrikimų, 3 savaites prieš miegą, 45 min. klausėsi raminančios muzikos. Tiriamieji galėjo pasirinkti muziką: vakarietišką muziką (arfa, sintezatorius, fortepijonas, orkestas, lėtas džiazas) arba kinų orkestrą (liaudiška muzika). Muzikos tempas parinktas 60-80 ritmas kartais per minutę, be mušamųjų instrumentų, sinchronizacijos, akcentuoto ritmo. Klausantis muzikos reikėjo atsisėsti, ištiesti kojas, atsipalaiduoti, apie nieką negalvoti. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog tiriamųjų grupė, kuri naudojo muzikos terapijos metodą prieš miegą, pagerino savo miego kokybę. Pagerėjo Pitsburgo miego kokybės indekso įvertinimas bei miego kokybės komponentai: bendra miego kokybė, ilgesnė miego trukmė, geresnis miego efektyvumas, trumpesnis miego latentiškumas, mažiau miego sutrikimų, geresnė savijauta dienos metu (57). Teigiamą muzikos poveikį miego kokybei gerinti, įrodė ir Niet G. ir bendraautoriai (58), atlikę sisteminę literatūros apžvalgą ir nagrinėję muzikos įtaką atsipalaidavimui ir miego kokybės gerinimui. Rezultatai rodo, jog su muzika susijęs atsipalaidavimas turėjo reikšmingą teigiamą poveikį tiriamųjų, turinčių miego sutrikimų, miego kokybei (58). Lai H. L. ir Good M. (59) taip pat ištyrė muzikos poveikį miego kokybei vyresnio amžiaus žmonėms. Atrinkti tiriamieji neturėjo depresijos požymių, pažinimo sutrikimų, nevartojo vaistų miego gerinimui, negerė kavos prieš miegą. Tiriamieji prieš miegą 45 min. klausėsi ramios,
savo pasirinktos muzikos, iš viso – 3 savaites. Muziką galima buvo pasirinkti iš penkių rūšių vakarietiškos arba iš vienos rūšies kinietiškos muzikos. Po 3 savaičių nustatytas miego kokybės pagerėjimas, kuris buvo įvertintas Pitsburgo miego kokybės indeksu. Tyrėjai nustatė, kad pagerėjo subjektyvios miego kokybės vertinimas, miego trukmė, miego efektyvumas, miego latentiškumas, miego sutrikimai bei savijauta dienos metu (59).
Apibendrinant galima teigti, kad muzikos terapija yra dar vienas lengvai pritaikomas, miego kokybę gerinantis metodas, kuris padeda atsipalaiduoti, pagerinti miego efektyvumą, savijautą dienos metu.
1.4.5. Subalansuota mityba ir jos poveikis miego kokybei
Pateikiama vis daugiau įrodymų, kad miegas priklauso nuo žmogaus mitybos. Peuhkri K. ir bendraautoriai (60) analizavo miego ir dietos sąsajas. Jie įrodė, kad svarbu, kokius maisto produktus vartojame, kokias maisto medžiagas gauname prieš miegą. Rezultatai rodo, jog tinkamų maisto produktų valgymas prieš miegą ir vengimas nerekomenduotinų maisto produktų, gali būti naudingas miego kokybei (2 lentelė). Triptofanas, B grupės vitaminai didina serotonino lygį smegenyse, juos vartojant gali pagerėti nuotaika ir miego kokybė (60).
2 lentelė. Maisto produktai, gerinantys miego kokybę (60) Maisto produktai
Triptofanas Sėklos, riešutai, sojos produktai, Mozzarella sūris (sumažinto riebalų kiekio), aviena, jautiena, kiauliena, vištienos krūtinėlė, kalakutiena, žuvis (tunas), jūrų gėrybės (krabas), nevirtos avižos, avižų selenos, lęšiai, pupelės (baltosios), kiaušiniai.
B grupės vitaminai Lašiša, lapinės daržovės, kepenys, kiaušiniai, pienas, jautiena, austrės, moliuskai, midijos, ankštinės daržovės, vištiena, kalakutiena, kiauliena, natūralus jogurtas, mielės, pilno grūdo probuktai, upėtakis, saulėgrąžos.
Paskutinis rimtesnis valgymas turėtų būti 2-3 valandos prieš miegą. Subalansuota mityba, kurioje yra daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, mažai riebalų ir daug baltymų, B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų ir nerafinuotų angliavandenių, gali pagerinti miego kokybę (60).
Spaeth A. M ir bendraautoriai (61) vertino tiriamųjų kūno sudėtį, energijos sąnaudas, kalorijų suvartojimą ir miegą. Tyrėjai vertino, kaip energijos balansas ir dieta yra susiję su miego
fiziologija. Rezultatai parodė, jog didesnė riebalų masė organizme, didesnis kalorijų suvartojimas, mažesnis energijos sunaudojimas yra susijęs su trumpesniu miego laiku, mažesniu miego efektyvumu (61). Katagiri R. ir bendraautoriai (62) vertindami darbingo amžiaus moteris nustatė, jog didelis angliavandenių vartojimas neigiamai veikia miego kokybę. Prastos kokybės miegas yra susijęs su per mažai valgomu daržovių ir žuvies kiekiu, per daug vartojamais konditerijos gaminiais bei makaronais, energetinių gėrimų, gaiviųjų gėrimų su cukrumi vartojimu, pusryčių nevalgymu, nereaguliariu maitinimusi (62).
Apibendrinant galima teigti, kad subalansuota mityba turi įtakos miego kokybei. Tinkamų maisto produktų, tokių kaip kiaušiniai, žuvis, kalakutiena ir kitų, valgymas prieš miegą ir vengimas nerekomenduotinų maisto produktų, tokių kaip energetiniai gėrimai, konditerijos gaminiai ir kiti, gali pagerinti miego kokybę.
1.5. Gyvenimo kokybė
Su gyvenimo kokybe susijusius klausimus nagrinėja įvairių profilių specialistai: medikai, sociologai, filosofai, psichologai. Sociologai gyvenimo kokybę vertina kaip materialią ir nematerialią gerovę, filosofijoje kokybė apibūdinama kaip išskirtinė norma, tam tikras gėrio laipsnis (63, 64). Medicininiu aspektu gyvenimo kokybė siejama su sveikata. Pasaulinė Sveikatos organizacija (PSO) gyvenimo kokybę apibūdina kaip individo savos pozicijos gyvenime suvokimą, jo tikslų, lūkesčių, interesų bei kultūros vertybių sistemoje, kurioje jis gyvena, suvokimą (44, 65). Visko visuma tampa svarbia žmogaus sveikatos dalimi. Tik sveikas žmogus gali fiziškai, protiškai ir socialiai veikti bei pajusti teigiamą emocinę būseną: pasitenkinimą ir laimę, kas yra subjektyvūs gyvenimo kokybės komponentai (66). Pagrindinės gyvenimo kokybės vertinimo priemonės sveikatos priežiūros srityje yra įvairūs tarptautiniu mastu pripažinti klausimynai, kurie skirstomi į bendruosius ir specifinius. Bendrieji skirti kokios nors vienos ligos (pvz.: bronchinės astmos, širdies nepakankamumo), būklės (pvz.: skausmo), funkcijos sutrikimo (pvz.: miego) subjektyviam įvertinimui. Specifiniai klausimynai vertina konkrečius sveikatos pakitimus, pvz.: dusulio stiprumą (44). Vienas iš klausimynų, apimantis bendrą sveikatos būklę, kasdieninę veiklą, jausmus yra „SF- 36 gyvenimo kokybės klausimynas“.
Gyvenimo kokybę vertiname pagal fizinę ir psichinę sveikatą, kurią nulemia įvairūs veiksniai, tokie kaip demografiniai rodikliai, socialinė parama, profesinė gyvenimo kokybė (žr.: 5 pav.) (67).
5 pav. Slaugytojų fizinę ir psichinę sveikatą nulemiantys veiksniai (67)
Slaugytojų fizinei ir psichinei sveikatai palaikyti svarbu kontroliuoti profesinę gyvenimo kokybę. Tai padaryti gali padėti socialinė parama bei demografinės charakteristikos koregavimas (aukštesnis išsilavinimas, šeimos sukurimas, darbo krūvio reguliavimas) (67).
1.6. Miego poveikis gyvenimo kokybei
Slaugytojų profesija yra ypatingai vertinama ir užima aukštą vietą sveikatos priežiūros srityje. Tačiau didelis darbo krūvis, sveikatos priežiūros sudėtingumas neigiamai veikia slaugytojų fizinę ir psichinę sveikatą, pavyzdžiui, padidina riziką atsirasti nemigai, depresijai (68). Lo C. ir Lee P. H (69) atliktame tyrime nagrinėjo miego ir gyvenimo kokybės sąsajos. Tiriamųjų su prastu miego kokybės įvertinimu (77,7 proc.) gyvenimo kokybės įvertinimas visose srityse taip pat buvo reikšmingai mažesnis nei tiriamųjų, kurių miego kokybė įvertinta gerai. Prastesnis gyvenimo kokybės įvertinimas atsispindėjo ir tiriamųjų, kurie miega mažiau nei 5,5 val. per naktį lyginant su tais, kurie miega ilgiau (69). Panašūs rezultatai buvo gauti ir Zamiam Z. ir bendraautorių (70) atliktame tyrime, kur buvo vertinama slaugytojų miego kokybės įtaka gyvenimo kokybei. Slaugytojų, kurie miegojo mažiau nei 4,5 val. per naktį gyvenimo kokybės įvertinimai buvo prastesni nei tų, kurie miegojo ilgiau nei 9,8 val. (70). Kunzweiler K. ir bendraautorių (71)
Demografinė charakteristika
Amžius, šeimyninis statusas, išsilavinimas, darbo stažas kaip slaugytojo, darbo metas,
pamaininis darbas, patirtis darbe ir gyvenime.
Profesinė gyvenimo kokybė
Nuovargis, perdegimo sindromas, stresas, užuojautos patenkinimas.
Socialinė parama Artimieji ir draugai, bendradarbiai, vadovai. Fizinė sveikata Psichinė sveikata
atliktame tyrime buvo nagrinėjami veiksniai, darantys įtaką miego kokybei tarp slaugytojų. Tyrimo rezultatai parodė, jog 33 proc. slaugytojų susiduria su prasta miego kokybe, kuri susijusi su prasta gyvenimo kokybe. Slaugytojai, kurių gyvenimo kokybė įvertinta gerai, miego kokybės įvertinimas buvo reikšmingai geresnis, nei tų, kurių gyvenimo kokybė įvertinta vidutiniškai ar prastai (71).
Reguliari miego ir budrumo būsenų kaita yra vienas iš pagrindinių gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių. Nuo miego homeostazės ir cirkadinio (24 val. trunkančios veiklos) ritmo reguliarumo priklauso laiko kiekis, kurio reikia užmigimui, prabudimui. Jau būdravimo metu vykstantys procesai gali sąlygoti miego kokybę, pvz.: pašaliniai garsai gali sunkinti užmigimo procesą (72). Chin W ir bendraautoriai (73) nustatė, jog slaugytojoms, miegančioms mažiau nei 6 valandas per naktį, didesnė tikimybė susirgti perdegimo sindromu, kuris gali būti susijęs tiek su darbu, tiek su asmenybe, tiek su pacientais (73). Moksliniai tyrimai parodė, jog kuo daugiau slaugytojai gaus paramos iš bendradarbių, artimųjų, vadovų, tuo mažesnė tikimybė susirgti perdegimo sindromu. Kuo daugiau palaikymo gaus iš vadovų, tuo mažiau patirs su miegu susijusius sunkumus (74). Zhang Y. ir bendraautoriai (75) pastebėjo didelį ryšį tarp darbo, šeimos konfliktų ir depresijos simptomų tarp slaugytojų. Miego sutrikimai šiai sąsajai turėjo įtakos 40,54 proc. (75).
Apibendrinant galime teigti, kad šios dvi sritys - miegas ir gyvenimo kokybė, tarpusavyje susijusios ir viena nuo kitos priklausomos. Norint užtikrinti gerą gyvenimo kokybę, svarbu ne tik vertinti sveikatos rizikos, socialinius veiksnius, sveikatos sistemos efektyvumą, sveikatos gerinimo ir prevencijos programas, bet ir užtikrinti tinkamą poilsį, siekiant kuo geresnės miego kokybės.
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimas atliktas 2019 m. sausio mėn. - 2019 m. kovo mėn., Kauno miesto pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, gavus įstaigų vadovų sutikimus ir bioetikos komisijos leidimą Nr. BEC-1L(B)-25 (žr.: 1 priedas). Tyrimas vykdytas 33-ose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Pirminės sveikatos priežiūros centrai buvo atrinkti tikslinės atrankos būdu.
Tyrimas vykdytas laikantis etikos principų. Visi tyrimo dalyviai buvo informuoti apie tyrimo eigą ir sutiko dalyvauti tyrime, pasirašydami informuoto tiriamojo asmens formą (žr.: 2 priedas) ir sutikimo formą (žr.: 3 priedas). Tiriamųjų konfidencialumas buvo užtikrinamas, nes pateikta anoniminė anketa - vardo, pavardės, adresų nebuvo klausiama. Tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrintai. Tiriamiesiems anketos buvo paliekamos sutartam laikui, kad visi PSPC įstaigoje dirbantys slaugytojai galėtų jas užpildyti. Tiriamieji patys pildė parengtą klausimyną, taip išvengiant tyrėjo įtakos.
2.2. Tiriamųjų kontingentas
Tyrimo imtį sudarė privačiose Kauno miesto PSP įstaigose dirbantys slaugytojai. Kauno mieste iš viso yra 36 privatūs PSPC, tyrime sutiko dalyvauti 33 privatūs PSPC.
Apklausos metu 33-ose tiriamuosiuose privačiose Kauno miesto pirminės sveikatos priežiūros įstaigose buvo išdalinta 162 anketų, sugrįžo užpildytų ir tinkamų tolimesniam naudojimui 124 anketos. Bendras atsako dažnis yra 76,5 proc. (žr.: 3 lentelė).
3 lentelė. Išdalintų ir sugrąžintų klausimynų skaičius PSPC ir atsako dažnis Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos Išdalinta
anketų
Gauta
anketų Atsako dažnis (proc.)
1. D.Vaikšnienės šeimos klinika 1 1 100
2. Individuali įmonė Jūsų šeimos klinika 6 6 100
3. UAB „Ave vita” klinika 2 2 100
4. UAB „Bendrosios medicinos praktika” 4 4 100
5. UAB „Gaižiūnų šeimos klinika” 4 4 100
6. UAB „Medgintras” 14 10 71,4
7. UAB „Signata” 10 3 30
8. UAB „Sveikatos projektai” 3 3 100
9. UAB „Sveikatos ratas” 7 5 71,4
10. UAB „Vita longa” 15 13 86,7
11. UAB Aušros medicinos centras 7 5 71,4
12. UAB Diagnostikos laboratorija 11 4 36,4
13. UAB Inmedica 14 9 64,3
14. UAB J.Auksakytės klinika 4 3 75
15. UAB Saulės šeimos medicinos centras 11 11 100
16. UAB Šeimos medicinos centras „Vivat Vita” 4 4 100
17. UAB „Ars medica” 5 5 100
18. UAB Eigulių šeimos sveikatos centras 1 1 100
19. UAB „Eikime kartu” 2 2 100
20. UAB „Fama Bona” 3 3 100
21. UAB „Pasirink” 2 2 100
22. UAB Rasos klinika 2 1 50
23. UAB Kalniečių šeimos klinika 3 1 33,3
24. UAB L. Morkūnienės šeimos klinika 2 1 50
25. UAB Panemunės šeimos sveikatos centras 4 3 75
26. UAB Vilijampolės sveikatos centras 2 1 50
27. V.Rožukienės Ąžuolyno šeimos sveikatos centras 2 1 50
28. VŠĮ „Auki sveikas” 6 6 100
29. VŠĮ Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centras 4 3
30. Vytauto Šimkaus šeimos medicinos centras 1 1 100
31. UAB „Endemik” 1 1 100
32. UAB Žaliakalnio poliklinika 1 1 100
33. UAB „Marių klinika” 4 4 100
Iš viso: 162 124 76,5
Tiriamųjų įtraukimo kriterijai:
• Slaugytojai, dirbantys pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
• Perskaitę informuoto sutikimo formą ir pasirašę sutikimą dalyvauti apklausoje.
Tiriamųjų ir anketų atmetimo kriterijai:
• Slaugytojai, nesutikę dalyvauti vykdomoje apklausoje ir nepasirašę sutikimo. • Neteisingai ar nepilnai užpildytos anketos.
2.3. Naudoti klausimynai
Apklausai naudoti klausimynai:
• Pitsburgo miego kokybės indeksas (angl. Pittsburgh Sleep Quality Index) (žr.: 6 priedas);
• SF-36 gyvenimo kokybės klausimynas (žr.: 7 priedas); • Papildomai sudaryti klausimai (žr.: 5 priedas).
Siekiant patikrinti naudotų klausimynų patikimumą, buvo apskaičiuoti jų vidinio suderinamumo rodikliai (Cronbach α) (žr.: 4 lentelė).
4 lentelė. Klausimynų vidinis suderinamumas
Skalė Teiginių kiekis Cronbach α
Gyvenimo kokybės klausimynas 36 0,870
Pitsburg miego kokybės klausimynas 14 0,761
Nustatyta, jog SF-36 gyvenimo kokybės klausimyno teiginių suderinamumas yra geras, Cronbach α 0,870, o Pitsburgo miego kokybės indekso klausimyno Cronbach α yra 0,761 (žr.: 4 lentelė).Vidinis klausimynų suderinamumas - Cronbacho alfa reikšmė - turėtų būti nuo 0 iki 1. Jei Cronbacho alfa siekia 0,60 - klausimynas tinka tyrimams (76).
2.3.1. Pitsburgo miego kokybės indeksas
Tyrimui atlikti buvo naudotas Pitsburgo miego kokybės indeksas (angl. Pittsburgh Sleep Quality Index) (PKMI) (žr. 6 priedas). Šis klausimynas sukurtas 1989 m. Buysse D. J. ir bendraautorių (77), išverstas į daugelį pasaulio kalbų. Į lietuvių kalbą Pitsburgo miego kokybės indeksas išverstas Mapi kompanijos 2006 m. (77). Klausimynas skirtas savo miego kokybės per pastarąjį mėnesį, įvertinimui. Šis klausimynas gali būti naudojamas vykdant pradinį suaugusių asmenų miego kokybės vertinimą, vertinant gydymo veiksmingumą, bei atliekant mokslinius tyrimus (78). Kausimynas susideda iš 19 klausimų tiriamajam ir 5 klausimų jo kambario ar lovos partneriui. Šio tyrimo metu klausimų skirtų kambario/lovos partneriui nenaudojome.
• Subjektyvią miego kokybę - įvertinimui analizuojamas klausimyno klausimas, kuriame pats tiriamasis vertina savo miego kokybę per pastarąjį mėnesį (6 klausimyno klausimas);
• Miego latentiškumą - išsiaiškinamas tiriamojo užmigimo laikas (2 ir 5a klausimyno klausimai);
• Miego trukmę - vertinamas valandų skirtumas tarp tiriamojo atsikėlimo valandos ir nuėjimo miegoti valandos (4 klausimyno klausimas);
• Įprastinį miego efektyvumą - analizuojamas tiriamojo atsigulimo ir atsikėlimo laikas bei miego valandų skaičius per naktį (1, 3 ir 4 klausimyno klausimai);
• Miego sutrikimus - vertinamas prabudimų nakties metu skaičius ir dažnumas (5b - 5j klausimyno klausimai);
• Vaistų miego gerinimui vartojimą - analizuojamas vaistų miegui gerinti vartojimo dažnis (7 klausimyno klausimas);
• Blogą savijautą dienos metu - vertinam pagal tai ar tiriamasis jaučia mieguistumą, motyvacijos sumažėjimą (8 ir 9 klausimyno klausimai).
Klausimyno teiginiai vertinti pagal Likerto balų skalę. Tiriamasis, atsakydamas į 7 skalių klausimus, pats įvertina savo miegą nuo 0 balų (nėra sutrikimų) iki 3 balų (turi miego sutrikimų). Po to suskaičiuojama visų grupių balų suma ir gaunamas bendras balas. Pitsburgo miego kokybės indekso bendras balas gali svyruoti nuo 0 iki 21 balo: 0 - 5 balų - miego sutrikimų nėra; 6 - 10 balų - pasireiškia epizodiniai miego sutrikimai; 11 - 15 balų - vidutiniai miego sutrikimai ir 16 - 21 balų - nustatomi labai ryškūs miego sutrikimai (5).
2.3.2. SF-36 gyvenimo kokybės klausimynas
SF-36 gyvenimo kokybės klausimynas (žr.: 7 priedas) - tai plačiai taikomas klausimynas, kuris 1992 – 2005 m. laikotarpiu buvo naudotas 4400 moksliniuose tyrimuose (79). Klausimynas naudojamas paskutinių keturių savaičių savijautos vertinimui. SF-36 gyvenimo kokybės klausimynas yra jautrus pokyčiui, t.y. geba aptikti įvykusį pacientų sveikatos būklės pasikeitimą, todėl gali būti naudojamas gyvenimo kokybės vertinimui prieš ir po gydymo. Klausimai apima visas žmogaus gyvenimo sritis - fizinę, psichologinę, socialinę ir dvasinę būsenas (79). SF-36 gyvenimo kokybės klausimynas sudarytas iš 36 klausimų, kurie sudaro 2 skales, kurios vertina fizinę bei psichinę sveikatą ir sugrupuojami į 8 sritis:
I. Fizinės sveikatos skalė
• Fizinio aktyvumo sritis – vertina ar dabartinė sveikata kiek nors riboja vienokią ar kitokią fizinę veiklą - lipimą laiptais, ėjimą, energingą veiklą ir kita (3a - 3j kl.); • Veiklos apribojimo dėl fizinių problemų sritis – vertina ar fizinė sveikata
sumažina praleidžiamą laiką darbe; nudirbamų darbų kiekį ir ar apriboja darbo rūšį (4a - 4d kl.);
• Skausmo sritis – vertina ar jis pasireiškė, kokio intensyvumo, ar skausmas sutrikdė kokią nors veiklą (7 - 8 kl.);
• Bendros sveikatos vertinimo sritis - analizuojamas pagal tai, kaip tiriamasis ją vertina (1, 11a - 11d kl.);
II. Psichinės sveikatos skalė
• Energingumo/Gyvybingumo sritis - apibūdinami energijos kiekiu, nuovargio jutimo dažnumu, gyvenimo pilnatvės jutimu (9a, 9e, 9g, 9i kl.);
• Socialinės funkcijos sritis - vertinama atsižvelgiant į tai, ar tiriamajam fizinė sveikata/emociniai sutrikimai trukdė bendrauti su žmonėmis; apribojo socialinę veiklą (6, 10 kl.);
• Veiklos apribojimo dėl emocinių problemų sritis - vertinamas pagal tai, ar emociniai sutrikimai sumažina praleidžiamą laiką darbe, nudirbamų darbų kiekį, kokybę (5a, 5b, 5c kl.);
• Emocinės būklės sritis - vertina nuotaikos pokyčius, nervingumą, ramumą, laimės jutimą(9b, 9c, 9d, 9f, 9h kl.).
Kiekvienam klausimui pateikiami 5 atsakymų variantai (išskyrus 3–ąjį klausimą su 3 atsakymų variantais ir 7–ąjį klausimą su 6 variantais). Kiekviena skalė, naudojant skaičiavimo algoritmą, vertintama nuo 0 iki 100 balų, kur didesnis balų skaičius reiškia geresnę gyvenimo kokybę (79).
2.3.3. Papildomi klausimai
Pirmoje anketos dalyje pateikti bendrieji klausimai, skirti sužinoti tiriamojo lytį, amžių, išsilavinimą, PSP įstaigą, kurioje dirbama, darbo stažą PSP įstaigoje, bendrą darbo stažą slaugoje bei darbo krūvį per paskutinį mėnesį (1 - 7 anketos klausimai) (žr.: 5 priedas).
2.4. Statistinė duomenų analizė
Tyrimo duomenų statistiniai analizei atlikti buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 17.0 versija. Kintamųjų normalumui tikrinti buvo naudojamas Kolmogorovo – Smirnovo testas. Gautų kintamųjų įvertinimui buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai ir duomenys, pateikiami procentais ir dažniais, bei vidurkiais ir standartiniais nuokrypiais. Ryšiams nustatyti buvo naudojamas Spearmano koreliacijos koeficientas r. Statistiškai patikima laikoma, kai p < 0,05. Ryšio stiprumo interpretavimas pateiktas 4 lentelėje (80).
4 lentelė. Koreliacijos koeficiento reikšmės (80)
Ryšio stiprumas Koreliacijos koeficiento reikšmė
Labai stiprus ryšys - 1 ir + 1
Stiprus ryšys nuo - 1 iki - 0,7 ir nuo 0,7 iki 1
Vidutinis ryšys nuo - 0,7 iki - 0,5 ir nuo 0,5 iki 0,7
Silpnas ryšys nuo - 0,5 iki - 0,2 ir nuo 0,2 iki 0,5
Labai silpnas ryšys nuo - 0,2 iki 0 ir nuo 0 iki 0,2
Nėra ryšio 0
Statistiškai reikšmingiems skirtumams nustatyti taikytas neparametrinis Mann-Whitney kriterijus arba χ² kriterijus bei jo reikšmingumas p.
3. REZULTATAI
Tyrime dalyvavo 124 tiriamieji slaugytojai, moterys (100 proc.). Slaugytojų amžiaus vidurkis 41,3 (±13,4) metai. Jauniausiai slaugytojai 22 metai, vyriausiai - 67 metai. Slaugytojus suskirstėme į dvi gupes pagal amžių: slaugytojų nuo 22 m. iki 40 metų buvo 58 (46,8 proc.), o nuo 41 m. iki 67 m. amžiaus slaugytojų buvo daugiau - 66 (53,2 proc.). Didžiausia dalis slaugytojų turėjo aukštesnįjį išsilavinimą 44,4 proc. (n=55). Aukštajį neuniversitetinį išsilavinimą turėjo 29 proc. (n=36) slaugytojų, aukštąjį universitetinį - 26,6 proc. (n=33) slaugytojų.
Slaugytojų darbo stažo vidurkis dabartinėje PSP įstaigoje 12 (±9,7) metų. Bendro darbo stažo vidurkis 18,7 (±14,3) metai (žr.: 6 lentelė).
6 lentelė. Tiriamųjų charakteristika Amžiaus vidurkis (SN)
Amžiaus grupės n (proc.)
Nuo 22 m. iki 40 m. Nuo 41 m. iki 67 m. 41,29 (±13,4) 58 (46,8) 66 (53,2) Išsilavinimas n (proc.) Aukštesnysis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis 55 (44,4) 36 (29,0) 33 (26,6)
Darbo stažas PSP įstaigoje
vidurkis (SN) 12 (±9,7)
Bendras darbo stažas slaugoje
vidurkis (SN) 18,7 (±14,3)
Darbo krūvis n (proc.)
0,25 etatas 0,5 etatas 0,75 etatas 1 etatas 1,25 etatas 1,5 etatas 5 (4,0) 4 (3,2) - 85 (68,6) 17 (13,7) 13 (10,5)
Analizuojant slaugytojų pasiskirstymą pagal darbo krūvį, didžiausia dalis slaugytojų 85 (68,6 proc.) dirbo 1 etato darbo krūviu. Tik nedidelė dalis slaugytojų (13,7 proc., n=17) dirbo 1,25 etatu ir 1,5 etatu (10,5 proc., n=13). Mažiausiai slaugytojų dirbo 0,25 etatu (4,0 proc., n=5) ir 0,5 etatu (3,2 proc., n=4) (žr.: 6 lentelė).
3.1. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojų bendras miego kokybės
įvertinimas
Tyrimo metu siekėme ištirti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojų miego kokybę. Tyrimo rezultatai rodo, jog visų tiriamųjų Pitsburgo miego kokybės indekso (PMKI) vidurkis yra 6,1 (±2,7), kas rodo, jog slaugytojai susiduria su miego sutrikimais.
Detaliau išanalizavus pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų miego sutrikimus, nustatėme, kad beveik pusė slaugytojų (43,5 proc., n=54) susiduria su epizodiniais miego sutrikimais. Nedidelė dalis slaugytojų (8,1 proc., n=10) patiria vidutinius miego sutrikimus, 48,4 proc. (n=60) slaugytojų miego sutrikimai nepasireiškia (žr.: 2 pav.). Tolimesnei rezultatų analizei, slaugytojus suskirstėme į dvi grupes:
• 1 grupė - miego sutrikimų nėra (PMKI ≤ 5);
• 2 grupė - miego sutrikimai yra (PMKI > 5) (žr.: 6 pav.).
6 pav. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojų bendri miego sutrikimai (n=124)
Įvertinus slaugytojų miego sutrikimų pasireiškimą (miego sutrikimų nėra, epizodiniai arba vidutiniai) pagal amžiaus grupes, nustatyta, kad 41 - 67 m. slaugytojai dažniau (57,6 proc., n=38) neturi miego sutrikimų, negu 22 - 40 m. slaugytojai (37,9 proc., n=22). Jaunesnio amžiaus slaugytojams reikšmingai dažniau pasireiškia epizodiniai miego sutrikimai (56,9 proc., n=33) nei vyresnio amžiaus slaugytojams (31,8 proc., n=21) (χ²=8,051; df=2; p=0,018) (žr.: 7pav.).
