PETIES SĄNARIO BŪKLĖS IR FUNKCIJOS POKYČIŲ ĮVERTINIMAS GYDANT ROTATORIŲ SAUSGYSLIŲ PLYŠIMUS ATROSKOPIJOMIS

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

ARNAS ALBERTAS MARTINĖLIS

PETIES SĄNARIO BŪKLĖS IR FUNKCIJOS POKYČIŲ

ĮVERTINIMAS GYDANT ROTATORIŲ SAUSGYSLIŲ PLYŠIMUS

ATROSKOPIJOMIS

Magistro baigiamasis darbas

Vadovas: Dr. Valdemar Loiba

2

TURINYS

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7

6. SANTRUMPOS ... 8

7. SĄVOKOS ... 9

8. ĮVADAS ... 10

9. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 11

9.1. Darbo tikslas ... 11

9.2. Uždaviniai ... 11

10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

11. TYRIMO METODIKA ... 17

11.1. Tyrimo planas ... 17

11.2. Objektyvus kompleksinis klinikinis funkcinis tyrimas ... 17

11.3. Peties sąnario amplitudės matavimas atitraukiant bei lenkiant žąstą ... 18

11.4. Skausmo įvertinimas ... 18

11.5. Peties sąnario būklės įvertinimas naudojantis Paprastuoju peties klausimynu ... 18

11.6. Tyrimo metodika ir dalyvių atranka ... 19

12. REZULTATAI ... 20

12.1. Bendrieji duomenys ... 20

12.2. Objektyvus kompleksinis klinikinis funkcinis tyrimas ... 20

12.3. Peties sąnario judesių amplitudė atitraukiant bei lenkiant žąstą ... 21

12.4. Skausmas ... 21

12.5. Paprastasis peties klausimynas ... 22

13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32

14. IŠVADOS ... 33

15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 34

16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 35

3

1. SANTRAUKA

Autorius: Arnas Albertas Martinėlis

PETIES SĄNARIO BŪKLĖS IR FUNKCIJOS POKYČIŲ ĮVERTINIMAS GYDANT ROTATORIŲ SAUSGYSLIŲ PLYŠIMUS ATROSKOPIJOMIS

Tyrimo tikslas: Įvertinti peties sąnario būklės ir funkcijos pokyčius gydant rotatorių sausgyslių plyšimus (RSP) artroskopiniu būdu.

Uždaviniai: Klinikiniais testais (šeši skirtingi testai) įvertinti pacientų peties sąnario funkciją prieš ir po rotatorių sausgyslių plyšimo artroskopinio gydymo. Įvertinti pacientų peties sąnario būklę prieš ir po rotatorių sausgyslių plyšimo artroskopinio gydymo naudojant paprastąjį peties testą (PPT). Įvertinti pacientų peties sąnario skausmą naudojant verbalinę skausmo įvertinimo skalę ir judesių amplitudę prieš ir po rotatorių sausgyslių plyšimo artroskopinio gydymo naudojant goniometrą.

Metodai: Atlikta 50 pacientų analizė. Dokumentuoti duomenys: lytis, amžius, skausmo skaitinė reikšmė prieš tyrimą prieš operaciją, skausmo skaitinė reikšmė prieš tyrimą po operacijos, skausmo skaitinė reikšmė po tyrimo prieš operaciją, skausmo skaitinė reikšmė po tyrimo po operacijos, žasto atitraukimo laipsnis prieš operaciją, žasto atitraukimo laipsnis po operacijos, žasto lenkimo laipsnis prieš operaciją, žasto lenkimo laipsnis po operacijos, “tuščių skardinių” testo skaitinė reikšmė prieš operaciją, “tuščių skardinių” testo skaitinė reikšmė po operacijos, “rankos nukritimo” testo skaitinė reikšmė prieš operaciją, “rankos nukritimo” testo skaitinė reikšmė po operacijos, “teres minor ir infraspinatus” testo skaitinė reikšmė prieš operaciją, “teres minor ir infraspinatus” testo skaitinė reikšmė po operacijos, “pakėlimo” testo skaitinė reikšmė prieš operaciją, “pakėlimo” testo skaitinė reikšmė po operacijos, “išorinės rotacijos” testo skaitinė reikšmė prieš operaciją, “išorinės rotacijos” testo skaitinė reikšmė po operacijos. Duomenų analizė atlikta SPSS programa, o rezultatai laikomi patikimais, kai p<0,05. Tyrimo dalyviai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Ortopedijos Traumatologijos klinikoje dėl peties sąnario rotatorių sausgyslių plyšimo planine tvarka nuo 2016.10.01 iki 2017.11.01 operuoti pacientai, kuriems buvo atlikta artroskopinė operacija dėl peties sąnario rotatorių sausgyslių plyšimo.

Tyrimo rezultatai: Analizuotoje imtyje vyrai sudarė 62%, moterys 38%. Pacientų TST vidurkis po operacijos pagerėjo 2.04 ± 0.41 balo. RNT vidurkis pagerėjo 1.7 ± 0.18 balo. TMIT vidurkis pagerėjo - 1.98 ± 0.17 balo. PT vidurkis pagerėjo 2 ± 0.17 balo. IRT vidurkis pagerėjo 1.96 ± 0.19 balo. ŽA vidurkis pagerėjo 105.5 ± 7.04 laipsnio. ŽL vidurkis pagerėjo 91.3 ± 6.94 laipsnio.

Pacientų skausmo vidurkis prieš tyrimą po operacijos sumažėjo 4.06 ± 0.41 balo, o po tyrimo po operacijos 5.5 ± 0.47 balo. Pacientų PPT vidurkis po operacijos padidėjo 55.6 ± 3.03 balo.

4 Išvados: Po artroskopinio gydymo, peties sąnario funkcija pagerėjo visiems RSP pacientams, vertinant šešiais skirtingais klinkiniais testais. Po artroskopinio gydymo, peties sąnario būklė pagerėjo visiems RSP pacientams, vertinant paprastuoju peties testu. Po artroskopinio gydymo, peties sąnario skausmas sumažėjo naudojant verbalinę skausmo įvertinimo skalę, o judesių amplitudė padidėjo visiems RSP pacientams, vertinant goniometru.

Rekomendacijos: Gydant peties sąnario rotatorių sausgyslių plyšimą pirmo pasirinkimo taktika turėtų būti artroskopinis gydymas. Po operacinio gydymo labai svarbu pacientą nukreipti tolimesniam reabilitaciniam gydymui. Klinikinis ištyrimas, paprastasis peties klausimynas, skausmo įvertinimas bei judesių amplitudės įvertinimas yra reikšmingas įrankis diagnozuojant rotatorių sausgyslių plyšimą.

5

2. SUMMARY

Author: Arnas Albertas Martinėlis

EVALUATION OF THE VARIATION OF CONDITION AND FUNCTION OF SHOULDER JOINT IN ROTATOR CUFF TEAR ARTHROSCOPIC TREATMENT

Object: To evaluate the variation of condition and function of shoulder joint in rotator cuff tear arthroscopic treatment.

Tasks: To evaluate the shoulder joint function of the patients using six different clinical examinations before and after rotator cuff tear arthroscopic treatment. To evaluate the shoulder joint condition of the patients before and after rotator cuff tear arthroscopic treatment using simple shoulder test. To evaluate the shoulder joint pain of the patients using verbal pain scale and shoulder joint motion amplitude using goniometer before and after rotator cuff tear arthroscopic treatment.

Methods: 50 patients were analysed. Documented data: gender, age, numerical value of pain before examination before operation, numerical value of pain before examination after operation, numerical value of pain after examination before operation, numerical value of pain after examination after operation, abduction degree of upper arm before operation, abduction degree of upper arm after operation, flexion degree of upper arm before operation, flexion degree of upper arm after operation, numerical value of the “Empty can” test before operation, numerical value of “Empty can” test after operation, numerical value of the “Drop arm” test before operation, numerical value of “Drop arm” test after operation, numerical value of the “Teres minor and infraspinatus” test before operation, numerical value of “Teres minor and infraspinatus” test after operation, numerical value of the “Lift off” test before operation, numerical value of “Lift off” test after operation, numerical value of the “External rotation” test before operation, numerical value of “External rotation” test after operation. Data analysis was made by using SPSS software, results were recognized as statistically significant when p<0,05.

Participants of the study: Patients, treated by scheduled arthroscopy in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno Klinikos Orthopaedics and Traumatology clinic from 2016 October 1 till 2017 November 1 because of rotator cuff tear.

Results: Analysed sample contained of 62% men and 38% women. The arithmetical mean of “Empty can” test numerical value improved by 2.04 ± 0.41 after operation. “Drop arm” test arithmetical mean improved by 1.7 ± 0.18. “Teres minor and infraspinatus” test arithmetical mean improved by 1.98 ± 0.17. “Lift off” test arithmetical mean improved by 2 ± 0.17. “External rotation” test arithmetical mean improved by 1.96 ± 0.19. Arithmetical mean of the abduction degree of upper arm improved by 105.5 ± 7.04. Arithmetical mean of the flexion degree of upper arm improved by 91.3 ± 6.94. Arithmetical mean of numerical value of the pain before examination after operation dropped by 4.06 ± 0.41, after

6 examination after operation – 5.5 ± 0.47. Arithmetical value of simple shoulder test score after operation improved by 55.6 ± 3.03.

Conclusions: After arthroscopy, function of shoulder joint improved to all rotator cuff tear patients, using six different clinical examinations. After arthroscopy, condition of shoulder joint improved to all rotator cuff tear patients, using simple shoulder test. After arthroscopy, shoulder joint pain dropped using verbal pain scale and motion amplitude improved using goniometer to all rotator cuff tear patients.

Recomendations: Arthroscopy should be first-line method in rotator cuff tear treatment. It is really important to direct patients to continue their treatment by rehabilitation after surgery. Clinical examination, simple shoulder test, pain and motion amplitude evaluation are significant tools in rotator cuff diagnostics.

7

3. PADĖKA

Dėkoju Valdemar Loiba, profesoriui Alfredui Smailiui bei profesoriui Rimtautui Gudui, taip pat LSMUL KK Ortopedijos Traumatologijos klinikoje dirbantiems gydytojams rezidentams ir Simonui Kaupui už konsultacijas bei pagalbą vykdant tyrimą.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

8

6. SANTRUMPOS

RSP – rotatorių sausgyslių plyšimas PPT – paprastasis peties klausimynas

LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno Klinikos OKKFT – objektyvus kompleksinis klinikinis funkcinis tyrimas

TST – “tuščių skardinių” testas RNT – “rankos nukritimo” testas

TMIT – “teres minor ir infraspinatus” testas PT – “pakėlimo” testas

IRT – “išorinės rotacijos” testas ŽA – žąsto abdukcija

9

7. SĄVOKOS

Debridmentas – negyvų audinių šalinimas, apvalymas.

Impidžmentas – peties sąnario rotatorių sausgyslių sudirginimas ir uždegimas ir jų sąlygotas ankštumas popetinėje angoje.

10

8. ĮVADAS

Rotatorių sausgyslių plyšimas (RSP) yra vienas dažniausių peties sąnario sutrikimų ir skausmo priežasčių [1,2,3]. Šios patologijos išsivystymo priežastys bei gydymo būdai kėlė daug diskusijų chirurgų ortopedų visuomenėje. Šioje srityje aktyviai dirbo Duplay, Von Meyer, Codman ir Neer, kurių dėka išaiškintas pagirindinis degeneracinis RSP mechanizmas [4]. Įvairių tyrimų rezultatai rodo, jog po operacinio gydymo, pažeidimai gali atsinaujinti nuo 15% iki net 94% atvejų, o tai susiję su pačio plyšimo dydžiu, vyresniu amžiumi bei riebalų infiltracija į rotatorių manžetės raumenis [5,6]. Deja ne visi žmonės kreipiasi pagalbos į gydymo įstaigą, nes tik nedidelė dalis peties sąnario rotatorių sausgyslių plyšimų yra jaučiami pacientui. Ligoniai skundžiasi skausmu peties sąnario srityje, taip pat galimi ir rankos funkcijos sutrikimai, tačiau patologiniai pokyčiai lemia ne tik vietinius pažeisto sąnario negalavimus [7]. Šis pažeidimas sąlygoja sumenkusią pacientų gyvenimo kokybę, gali sukelti stiprius skausmus, tam tikrais atvejais galinčius trukdyti miegoti, bei peties sąnario funkcijos sutrikimą, o mokslinėje literatūroje tikslinama, jog RSP pastebi tik kas trečias pacientas, nes pažeidimas dažnai nesukelia skausmo, o funkciniai pakitimai būna maži [8]. Todėl kiekvienas gydytojas, ne tik ortopedas traumatologas, turėtų suprasti šios ligos esmę ir kaip tinkamai ją gydyti [9,10,11]. Atliktose studijose skelbiama, jog RSP yra pagrindinė peties sąnario operacinio gydymo priežastis [3]. Taip pat, atlikta tyrimų, kuriuose teigiama, jog operacinis gydymas yra sėkmingesnis už konservatyvų [8]. Artroskopinis rotatorių sausgyslių plyšimo gydymas leidžia pasiekti gerus rezultatus: pagerėja gyvenimo kokybė ir sąnario funkcija, išnyksta skausmas, sumažėja artrozės ir raumenų riebalinės degeneracijos rizika, tačiau gydymo technika reikalauja įgūdžių, kuriems išlavinti reikia laiko [6,7,12,13].

Dėl visų minėtų priežasčių svarbu apibrėžti, koks šio gydymo efektyvumas mūsų ligoninėse. Apžvelgus Lietuvos ortopedų traumatologų išspausdintus straipsnius, nepavyko rasti LSMUL KK atliktų peties sąnario rotatorių sausgyslių plyšimo artroskopinio operacinio gydymo efektyvumo vertinančių tyrimų, todėl šiame darbe bus vertinami 2016m. ir 2017m. LSMUL KK Ortopedijos Traumatologijos klinikoje dėl RSP planine tvarka operuotų pacientų peties sąnario būklės ir funkcijos pokyčiai prieš ir po rotatorių sausgyslių plyšimų gydymo operaciniu būdu, naudojantis paprastuoju peties klausimynu, objektyviu peties sąnario ištyrimu, sąnario amplitudės bei skausmo nustatymu.

11

9. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI

9.1. Darbo tikslas

Įvertinti peties sąnario būklės ir funkcijos pokyčius gydant rotatorių sausgyslių plyšimus artroskopiniu būdu.

9.2. Uždaviniai

1. Klinikiniais testais (šeši skirtingi testai) įvertinti pacientų peties sąnario funkciją prieš ir po rotatorių sausgyslių plyšimo artroskopinio gydymo.

2. Įvertinti pacientų peties sąnario būklę prieš ir po rotatorių sausgyslių plyšimo artroskopinio gydymo naudojant paprastąjį peties testą (PPT).

3. Įvertinti pacientų peties sąnario skausmą naudojant verbalinę skausmo įvertinimo skalę ir judesių amplitudę prieš ir po rotatorių sausgyslių plyšimo artroskopinio gydymo naudojant goniometrą.

12

10.

LITERATŪROS APŽVALGA

Žmogaus petys yra sudėtinga anatominė struktūra, sudaryta iš:  peties sąnario,

 petinio raktikaulio sąnario (art. acromioclavicularis),  krūtinkaulinio raktikaulio sąnario (art. sternoclavicularis),  popetinio (spatium subacromiale) bei

 pomentinio (spatium subscapulare) tarpų [14,15,16,17,18,19].

Kiekvienas sąnarys sudarytas iš kaulų ir minkštųjų audinių, kurie suteikia sąnariui judrumo ir stabilumo. Peties sąnarys yra judriausias žmogaus organizme. Sąnarį sudaro didelė rutulio formos žastikaulio galva ir nedidelė sekli sąnarinė duobė. Kaulinės struktūros ir minkštieji audiniai mažai riboja judesių amplitudę, todėl sąnarys yra laisvas, o judesiai vyksta trijose pagrindinėse plokštumose. Nuo mentės prasidedantys keturi raumenys ir sausgyslėmis besitvirtinantys prie žastikaulio didžiojo ir mažojo gumburėlių vadinami rotatoriais (1 Lentelė):

 Antdyglinis raumuo (m. supraspinatus),  Podyglinis raumuo (m. infraspinatus),  Mažasis apvalusis raumuo (m. teres minor),  Pomentinis raumuo (m. subscapularis).

Rotatorių terminas nėra įvardintas tarptautinėje anatominėje nomenklatūroje (terminas daugiau funkcinis arba klinikinis), tačiau plačiai naudojamas klinikinėje praktikoje ir mokslinėje literatūroje.

Petinio raktikaulio ir krūtinkaulinio raktikaulio sąnarių judesių amplitudė nedidelė, todėl jie daro mažą įtaką peties sąnario judrumui. Nors tarp mentės ir krūtinės ląstos nėra tikro sąnario, tačiau mentė laisvai juda krūtinės ląstos atžvilgiu. Šis judesys sudaro 1/3 visos judesio amplitudės, reikalingos keliant ranką į viršų iki 180°. Jeigu peties sąnarys tampa nejudrus, išlikęs mentės judesys leidžia pakelti ranką iki 60°. Popetinis tarpas taip pat nėra sąnarys. Šiame tarpe keliant ranką juda antdyglinio raumens sausgyslė. Trintį tarp raumens sausgyslės ir petinės ataugos sumažina didelis podeltinis tepalinis maišelis (bursa subdeltoidea). Petinė atauga riboja žastikaulio judesius peties sąnaryje keliant ranką.

13 Peties sąnario anatomija (1 pav.)

Rotatoriai (1 lentelė)

RAUMUO PRISITVIRTINIMO

VIETA FUNKCIJA KRAUJOTAKA ĮNERVACIJA

Antdyglinis raumuo (m. supraspinatus) Pr.: mentės antdyglinėje duobėje. Pb.: tvirtinasi prie žastikaulio didžiojo gumburėlio. Atitraukia žastikaulį, įtempia viršutinę sąnarinės kapsulės dalį, centruoja žastikaulio galvą į sąnarinę duobę ir neleidžia jai pakilti į viršų. a. suprascapularis n. suprascapularis Podyglinis raumuo (m. infraspinatus) Pr.: mentės podyglinėje duobėje. Pb.: tvirtinasi prie žastikaulio didžiojo gumburėlio. Suka žastikaulį į išorę, įtempia užpakalinę peties sąnario kapsulės dalį, centruoja ir stabilizuoja žastikaulio galvą. a. suprascapularis et a. circumflexa scapulae n. suprascapularis

1

ADR

2

3

4

5

6

1 žastikaulio didysis gumburėlis,

2 dvigalvio žasto raumens ilgoji sausgyslė, 3 žastikaulio mažasis gumburėlis,

4 petinė atauga,

5 snapinis peties raištis, 6 snapinė atauga, 7 pažastinis nervas,

MAR mažasis apvalusis raumuo,

PDR podyglinis raumuo,

ADR antdyglinis raumuo,

14

Mažasis apvalusis raumuo (m. teres minor) Pr.: apatinio – lateralinio mentės krašto užpakalinis paviršius. Pb.: mažojo gumburėlio apatinė dalis ir žastikaulio kaklas. Suka žastikaulį į išorę, centruoja ir stabilizuoja žastikaulio galvą. a. suprascapularis et a. circumflexa scapulae n. axillaris Pomentinis raumuo (m. subscapularis) Pr.: mentės priekinio paviršiaus pomentinė duobė. Pb.: mažasis gumburėlis ir žastikaulio kaklas. Suka žastikaulį į vidų, centruoja ir stabilizuoja žastikaulio galvą. a. suprascapularis, a. circumflexa scapulae et aa.subscapularis n. subscapularis superior et inferior

Snapinė atauga išilgai dalina rotatorių vientisumą priekinėje - viršutinėje dalyje. Susidaręs trikampės formos tarpas tarp pomentinio raumens viršutinio ir antdyglinio raumens priekinio krašto vadinamas rotatorių intervalu. Šis tarpas iš išorės padengtas podeltinio tepalinio maišelio lapeliu po kuriuo yra plonas antdyglinio ir pomentinio raumenų sausgyslių skaidulų sluoksnis, snapinis žastikaulio (lig. coracohumerale), viršutinis lūpinis raištis (lig. glenohumerale superius) ir sąnarinė kapsulė. Rotatorių intervalas iš vidaus padengtas sinoviiniu dangalu šalia kurio yra dvigalvio žasto raumens ilgosios sausgyslės intrasąnarinė dalis. Didelis podeltinis maišelis padengia rotatorius ir jų sausgysles, žastikaulio proksimalinės dalies lat. paviršių, deltinio raumens ir petinės ataugos vidinį paviršių. Rotatorių intervale kartais būna angos, kuriomis peties sąnario ertmė susisiekia su podeltiniu maišeliu.

Geras peties sąnario anatomijos žinojimas užtikrina teisingą šios patologijos supratimą. Rotatorių manžetė yra dinaminis mentės – žastikaulio jungties stabilizatorius, tuo tarpu statiniai šios jungties stabilizatoriai yra kapsulė, mentės sąnarinės duobės lupos ir mentės – žastikaulio raiščiai. Taigi rotatoriai atlieka ne tik žastikaulio sukimą, tačiau kartu centruoja ir stabilizuoja žastikaulio galvą sąnaryje. Kai yra pažeista rotatorių manžetė, tokiu atveju atliekant fleksiją jau iki 60° įvyksta žastikaulio migracija į viršų dėl stiprių deltinių raumenų ir taip susidaro popetinis ankštumas (impidžmentas) [4].

Išnagrinėjus lietuvių autorių darbus gaunami kontraversiški rezultatai. Vienoje publikacijoje skelbiama, jog po artroskopinio peties sąnario rotatorių sausgyslių plyšimo gydymo 97% pacientų pasiekti geri ir labai geri klinikiniai rezultatai vertinant Constant skale bei 83% tiriamųjų pasiekė turėtus fizinio aktyvumo lygius, todėl padaryta išvada, jog toks gydymo metodas užtikrina gerus klinikinius rezultatus bei daugumai pacientų pilnai atstato peties sąnario funkciją ir darbingumą. Nagrinėtame tyrime dalyvavusių pacientų amžius nuo 37 iki 66 metų (vidurkis 45,7) [20]. Kita studija teigia, jog po rotatorių sausgyslių rekonstrukcinės operacijos, peties sąnario būklė ir pacientų gyvenimo kokybė

15 reikšmingai pagerėjo, tačiau kontrolinių grupių (sveikos pusės peties sąnarių) rezultatų nepasiekė bei reikšmingai nuo jų skyrėsi. Šio darbo tiriamųjų amžius nuo 33 iki 78 metų (vidurkis 56,4) [7].

Analizuojant įvairius tyrimus pasaulinėje literatūroje, paaiškėjo, jog RSP pilno išgydymo (nuo 6% iki 100% atvejų) bei atsinaujinančių plyšimų (nuo 15% iki 92% ir nuo 40% iki 94% atvejų) dažnis stipriai svyruoja [1,5,6]. Vidutinis RSP pacientų amžius siekia apie 55 metus [4,21]. Literatūros šaltiniuose nenurodoma tiesioginio RSP ryšio su žmogaus rase, tačiau nėra aiški ir priklausomybė nuo lyties. Viename darbe buvo įžvelgta priklausomybė nuo vyriškos lyties (66 % gydytų dėl RSP buvo vyrai). Vis dėl to, kitose studijose vyrų ir moterų santykis buvo 1 : 1, taigi šis klausimas lieka diskutuotinas [4]. Nors yra publikacijų, skelbiančių, kad moterų ir vyrų atsistatymas po peties artroskopijos panašus, pavyko rasti šaltinių teigiančių, jog vyriška lytis vis tik yra rizikos veiksnys rotatorių sausgyslių plyšimo operacinio gydymo komplikacijoms. Neseniai nustatyta, kad RSP rizika rūkančių žmonių tarpe yra didesnė negu nerūkančių. Įdomu, kad peties sąnario rotatorių sausgyslių plyšimą turinčių žmonių tarpe, pasireiškiantis dusulys aprašomas kaip reikšmingas rizikos veiksnys poartroskopinėms komplikacijoms atsirasti, o dažniausia - venų trombavimasis (36,7% visų komplikacijų). Taip pat ištirta, kad RSP pacientai, prieš operaciją nesugebantys atlikti 25°pažeisto peties sąnario išorinės rotacijos, patenka į rizikos grupę pasikartojantiems plyšimams [6,22,23,24].

Operacinis gydymas yra pranašesnis už konservatyvų. Tyrime lygintos chirurginiu (A grupė) ir konservatyviu (B grupė) metodu gydytos pacientų grupės, o rezultatai parodė, jog grupė, kuriai buvo atlikta operacija pasiekė geresnius klinikinius rezultatus (80.2) pagal Constant skalę, nei konservatyvios terapijos dalyviai (68.55), taip pat A grupė rodė geresnius jėgos atsistatymo rodiklius (93%), negu B (76,8%) [8]. Taip pat, galima teigti, jog toks metodas ne tik efektyvus gydymo, bet ir diagnostikos įrankis [25]. Šių metų studija nagrinėjo konservatyvaus gydymo metodo – polideoksiribonukleotido injekcijos daliniams rotatorių sausgyslės (supraspinatus) plyšimams. Rezultatai parodė, jog tokia terapija sumažino skausmą judesio metu, tačiau ramybėje, pečio skausmas, vertinant jį pagal VAS skalę bei stebėtas pažeistų struktūrų gyjimo laipsnio didėjimas nebuvo statistiškai reikšmingi [26]. Esant pooperacinei infekcijai, pakartotinis debridementas artroskopu taip pat indikuotinas, o implanto pašalinimas reikalingas retai [27]. Verta paminėti, jog artroskopinis gydymas sukelia mažesnę infekcijos riziką už atvirą metodą [28]. Tonotsuka H. ir kiti nurodo, jog jei po operacijos tikimasi pilno peties sąnario amplitudes atsistatymo, po 3 mėnesių peties priekinis lenkimas turėtų siekti bent 120°, o išorinė rotacija – bent 20° [29]. Svarbu paminėti, jog paciento gijimui reikalingas ir reabilitacinis gydymas, kurio sėkmė negalima be bendradarbiavimo tarp chirurgo ir reabilitologo. Taip pat būtina kiekvieno paciento reabilitacijos eigą vertinti individualiai [30,31,32]. Manoma, jog be deltinio raumens paramos, rotatorių raumenys nusilpsta, atrofuoja, todėl gali būti lengviau pažeidžiami [33]. Tyrimai sėkmingam paciento atsistatymui rekomenduoja kombinuotą fizioterapiją ant žemės bei vandenyje [34]. Deja, nustatyta, jog per pastaruosius metus RSP pacientų gydymas menkai tobulėja, nepaisant ženkliai padidėjusio studijų

16 skaičiaus [35]. Galiausiai, yra ir studijų, nurodančių, jog artroskopinė rotatorių sausgyslių operacija gali lemti staigią žasto galvos osteonekrozę. Ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į vyresnio amžiaus moteris, kurioms pažeista dominuojanti ranka [36].

Paprastasis peties klausimynas yra geras įrankis tirti RSP. Jis buvo sudarytas remiantis Ch. Neer ir ASES vertinimo skalėmis, tačiau autoriai nenurodė, kodėl ir kaip atrinko 12 klausimų, kurie sudaro paprastąjį peties klausimyną [7,14,37]. Naujausiuose tyrimuose paprastasis peties klausimynas dažnai naudojamas kaip patikimas būdas įvertinti pacientų klinikinę būklę. Taip pat, PPT plačiai taikomas skirtingose studijose, siekiant palyginti kitų diagnostinių įrankių patikimumą [38,39,40].

17

11.

TYRIMO METODIKA

11.1. Tyrimo planas

Į LSMUKK atvykę pacientai, kuriems buvo diagnozuotas peties sąnario rotatorių sausgyslių plyšimas, buvo vertinami operacijos dieną prieš intervencinį gydymą ir šešis mėnesius po jo. Tyrimą sudaro objektyvus kompleksinis klinikinis funkcinis tyrimas („tuščių skardinių“ testas, „rankos nukritimo“ testas, „teres minor ir infraspinatus“ testas, „pakėlimo“ testas, „išorinės rotacijos“ testas), peties sąnario amplitudės matavimas atitraukiant bei lenkiant žąstą, skausmo įvertinimas bei peties sąnario būklės įvertinimas naudojantis paprastuoju peties klausimynu (PPT).

11.2. Objektyvus kompleksinis klinikinis funkcinis tyrimas

Mokslinėje literatūroje šie testai apibūdinami kaip specialiai pritaikyti peties sąnario rotatorių sausgyslių plyšimams tirti [41]. Kiekvienas testas buvo vertinamas skalėje nuo 0 iki 4 (0 – neatlikta, 1 – beveik neatlikta, 2 – sunkiai atlikta, 3 – nesunkiai atlikta, 4 – pilnai atlikta).

• „Tuščių skardinių“ testas (angl. “Empty can” test)

Testas buvo atliekamas stovinčiam arba sėdinčiam pacientui. Jo buvo prašoma ištiestą ranką laikyti 90 laipsnių fleksijoje ir 30 laipsnių horizantaliame atitraukime per peties sąnarį ir atlikti pilną vidinę rotaciją su nuleistais į apačią nykščiais, imituojant skardinės išpylimą. Tuomet tiriančiojo rankomis būdavo sukuriama žemyn rankas spaudžianti jėga, o pacientas buvo vertinamas pagal tai, kaip jai priešinasi.

• „Rankos nukritimo“ testas (angl. “Drop arm” test)

Pacientas paprašomas laikyti ištiestas rankas 90 laipsnių atitraukime per peties sąnarį ir ištiesus lėtai pritraukti jas prie liemens. Testas teigiamas, jei pacientas negali iš lėto pritraukti rankos („ranka nukrenta“), o rezultatai tikslinami tiriant abi viršutines galūnes.

• „Teres minor ir infraspinatus“ testas (angl. “Teres minor and infraspinatus” test)

Pacientas paprašomas pritraukti rankas prie liemens, alkūnes sulenkus 90 laipsnių ir mėginti atlikti išorinę rotaciją, o tiriantysis rankomis sukuria priešingą jėgą, o pacientas vertinamas, kaip sugeba jai pasipriešinti.

18 Testas atliekamas pacientui stovint. Pacientas paprašomas priliesti nugarą plaštakos nugariniu paviršiumi ir tada vertintas gebėjimas pakelti plaštaką nuo nugaros.

• „Išorinės rotacijos“ testas (angl. “External rotation” test)

Pacientas paprašomas ranką laikyti maždaug 20 laipsnių pritraukime per peties sąnarį prie liemens ir 90 laipsnių fleksijoje per alkūnės sąnarį. Tiriantysis pasyviai pasuka tiriamojo ranką į pilną išorinės rotacijos poziciją. Vertinamas paciento sugebėjimas išlaikyti ranką toje pozicijoje.

11.3. Peties sąnario amplitudės matavimas atitraukiant bei lenkiant žąstą

Prieš operaciją ir po jos, matuokliu vertinta peties sąnario amplitudė laipsniais pritraukiant ir lenkiant žąstą. Amplitudės matavimai atlikti norint įvertinti sąnario funkcionalumo pokytį pritaikius operacinį gydymą. Tyrimai rodo, jog vertinant peties sąnario funkciją statistiškai reikšmingi rezultatai pasiekti tiriant peties sąnario amplitudę pritraukiant bei lenkiant žąstą [42].

11.4. Skausmo įvertinimas

Skausmas vertintas plačiai naudojama ir klinikinėje praktikoje pripažintoje verbaline skausmo skale – pacientas paprašomas įvertinti jaučiamą skausmą nuo 0 iki 10. [43,44] Tiriamojo vertinti skausmą buvo prašoma prieš ir po funkcinio testo prieš gydymą ir po jo siekiant įvertinti operacijos reikšmę skausmo suvaldyme bei nemalonių jutimų pokyčius judesių metu.

11.5. Peties sąnario būklės įvertinimas naudojantis Paprastuoju peties klausimynu (Priedas nr. 2)

PPT yra pacientui skirtas diagnostinis įrankis, kuriame pacientas pats įvertina savo peties sąnario būklę. Testas susideda iš 12 klausimų, į kuriuos reikia atsakyti „taip“ arba „ne“ ir kiekvienas klausimas vertas 8.3 taško skalėje nuo 0 iki 100 [45]. Šis klausimynas leidžia pacientui įvertinti juntamą skausmą pažeistame sąnaryje, jo funkciją bei judesių amplitudę. Taip tyrime objektyvius duomenis papildo paciento subjektyvūs rezultatai. PPT yra validuotas Lietuvoje, išverstas į mūsų kalbą ir naudotas mokslinėse studijose, o tyrimai rodo, jog šis klausimynas yra patikimas diagnostinis įrankis [7,46].

19 11.6. Tyrimo metodika ir dalyvių atranka

Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninės Kauno klinikų Ortopedijos Traumatologijos klinikoje dėl peties sąnario rotatorių sausgyslių plyšimo planine tvarka nuo 2016 metų spalio 1 dienos iki 2017 metų lapkričio 1 dienos operuoti 67 18-75 m. amžiaus pacientai, kuriems diagnozuotas nors vieno rotatorių manžetės sausgyslės plyšimas ir dėl to atlika artroskopinė operacija (susiuvimas). Iš tiriamųjų sąrašo buvo išbraukti 17 pacientų, kurie atsisakė dalyvauti arba kuriems artroskopiškai nebuvo siūtos rotatorių manžetę sudarančios sausgyslės, todėl į tyrimą įtraukta 50 atvejų.

Atlikome prospektyvinę studiją. Pacientai tirti du kartus – parą prieš gydymą ir praėjus šešiems mėnesiams po jo. Dokumentavome šiuos duomenis: lytis, skausmo skaitinė reikšmė prieš tyrimą prieš operaciją, skausmo skaitinė reikšmė prieš tyrimą po operacijos, skausmo skaitinė reikšmė po tyrimo prieš operaciją, skausmo skaitinė reikšmė po tyrimo po operacijos, žasto atitraukimo laipsnis prieš operaciją, žasto atitraukimo laipsnis po operacijos, žasto lenkimo laipsnis prieš operaciją, žasto lenkimo laipsnis po operacijos, “tuščių skardinių” testo skaitinė reikšmė prieš operaciją, “tuščių skardinių” testo skaitinė reikšmė po operacijos, “rankos nukritimo” testo skaitinė reikšmė prieš operaciją, “rankos nukritimo” testo skaitinė reikšmė po operacijos, “teres minor ir infraspinatus” testo skaitinė reikšmė prieš operaciją, “teres minor ir infraspinatus” testo skaitinė reikšmė po operacijos, “pakėlimo” testo skaitinė reikšmė prieš operaciją, “pakėlimo” testo skaitinė reikšmė po operacijos, “išorinės rotacijos” testo skaitinė reikšmė prieš operaciją, “išorinės rotacijos” testo skaitinė reikšmė po operacijos. Šešių mėnesių po operacijos laiko tarpas tiriant taikomas ir kitose rotatorių sausgyslių pažeidimo studijose, gaunami statistiškai reikšmingi rezultatai [3,14].

Ligonio ištyrimas susidėjo iš objektyvaus kompleksinio klinikinio funkcinio tyrimo (“tuščių skardinių”, “rankos nukritimo”, “teres minor ir infraspinatus”, “pakėlimo”, “išorinės rotacijos” testai), peties sąnario amplitudės matavimo atitraukiant bei lenkiant žąstą, skausmo įvertinimo (netaikius gydymo, prieš ir po OKKFT ,taip pat atlikus operaciją ir praėjus šešiems mėnesiams prieš ir po OKKFT) peties sąnario būklės įvertinimo naudojantis paprastuoju peties klausimynu (PPT). Abu kartus pacientui taikyta tokia pati tyrimo taktika, o analizė atlikta lyginant prieš gydymą ir po jo gautus rezultatus. Statistinė analizė atlikta naudojantis SPSS programa, o rezultatai laikomi patikimais, kai p<0,05.

20

12.

REZULTATAI

12.1. Bendrieji duomenys

Išanalizuota 50 atvejų. Imtyje vyrai sudarė 62% (31), moterys – 38% (19).

12.2. Objektyvus kompleksinis klinikinis funkcinis tyrimas

Pacientų TST vidurkis prieš operaciją 1.84 ± 0.09, po operacijos – 3.88 ± 0.03. Moterų TST vidurkis prieš operaciją 1.63 ± 0.06, po operacijos – 3.9 ± 0,32. Vyrų TST vidurkis prieš operaciją – 1.97 ± 0.11, po operacijos – 3.87 ± 0.03.

Pacientų TST vidurkis prieš operaciją, lyginant su laikotarpiu po operacijos, pagerėjo 2.04 ± 0.41 balo. Moterų TNT rezultatai buvo prastesni prieš operaciją, tačiau geresni po operacijos, lyginant su vyrais.

Pacientų RNT vidurkis prieš operaciją 2.16 ± 0.12, po operacijos – 3.86 ± 0.04. Moterų RNT vidurkis prieš operaciją 1.79 ± 0.1, po operacijos – 3.84 ± 0.04. Vyrų RNT vidurkis prieš operaciją 2.39 ± 0.13, po operacijos 3.87 ± 0,03.

Pacientų RNT vidurkis prieš operaciją, lyginant su laikotarpiu po operacijos, pagerėjo 1.7 ± 0.18 balo. Vyrų RNT rezultatai yra geresni ir prieš operaciją, ir po jos, lyginant su moterimis, tačiau moterų RNT pokytis didesnis.

Pacientų TMIT vidurkis prieš operaciją 2.00 ± 0.12, po operacijos – 3.98 ± 0.01. Moterų TMIT vidurkis prieš operaciją 1.9 ± 0.11, po operacijos 4 ± 0. Vyrų TMIT vidurkis prieš operaciją 2.06 ± 0.12,

po operacijos – 3.97 ± 0.02.

Pacientų TMIT vidurkis prieš operaciją, lyginant su laikotarpiu po operacijos, pagerėjo 1.98 ± 0.17 balo. Vyrų TMIT rezultatai yra geresni prieš operaciją ir prastesni po operacijos, lyginant su moterimis.

Pacientų PT vidurkis prieš operaciją 1.96 ± 0.12, po operacijos – 3.96 ± 0.02. Moterų PT vidurkis prieš operaciją 1.74 ± 0.12, po operacijos – 4 ± 0. Vyrų PT vidurkis prieš operaciją 2.1 ± 0.12,

po operacijos – 3.94 ± 0.03.

Pacientų PT vidurkis prieš operaciją, lyginant su laikotarpiu po operacijos, pagerėjo 2 ± 0.17 balais. Moterų PT rezultatai prieš operaciją prastesni, tačiau po operacijos geresni, lyginant su vyrais.

Pacientų IRT vidurkis prieš operaciją 1.98 ± 0.13, po operacijos – 3.94 ± 0.02. Moterų IRT vidurkis prieš operaciją 1.47 ± 0.11, po operacijos 3.95 ± 0.02. Vyrų IRT vidurkis prieš operaciją 2.29 ± 0.13, po operacijos – 3.94 ± 0.03.

21 Pacientų IRT vidurkis prieš operaciją, lyginant su laikotarpiu po operacijos, pagerėjo 1.96 ± 0.19 balo. Vyrų IRT rezultatai prieš operaciją geresni ir prastesni po operacijos, lyginant su moterimis.

Prasčiausi pacientų rezultatai priešoperaciniame laikotarpyje gauti atliekant TST, geriausi – RNT. Pooperaciniame periode geriausi pacientų rodmenys gauti po TMIT. Prasčiausi – po RNT. Labiausiai padidėjusi balų suma, lyginant pooperacinį ir priešoperacinį laikotarpius, gauta atlikus TST. Moterų rezultatų pokyčiai didesni visuose testuose.

12.3. Peties sąnario judesių amplitudė atitraukiant bei lenkiant žąstą

Pacientų ŽA vidurkis prieš operaciją 68.7° ± 4.89°, po operacijos 174.2° ± 0.95°. Moterų ŽA vidurkis prieš operaciją 61.1° ± 4.35°, po operacijos 174.2° ± 0.96°. Vyrų ŽA prieš operaciją 73.4° ± 5.2°, po operacijos – 174.2° ± 0.96°.

Pacientų ŽA vidurkis prieš operaciją, lyginant su laikotarpiu po operacijos, pagerėjo 105.5 ± 7.04 laipsnio.

Vyrų ŽA rezultatai prieš operaciją geresni ir po operacijos vienodi, lyginant su moterimis. Pacientų ŽL vidurkis prieš operaciją 81.2 ± 4.71°, po operacijos 172.5° ± 1.37°. Moterų ŽL vidurkis prieš operaciją 72.9° ± 4.48°, po operacijos 172.9° ± 1.35°. Vyrų ŽL prieš operaciją 86.3° ± 4.85°, po operacijos – 172.3° ± 1.4°.

Pacientų ŽL vidurkis prieš operaciją, lyginant su laikotarpiu po operacijos, pagerėjo 91.3 ± 6.94 laipsnio.

Vyrų ŽA rezultatai prieš operaciją geresni ir po operacijos prastesni, lyginant su moterimis. Pacientų ŽA buvo žemesnė prieš gydymą, tačiau didesnė po jo, lyginant su ŽL. Moterų peties sąnario judesių amplitudės atitraukiant bei lenkiant žąstą pokytis didesnis.

12.4. Skausmas

Pacientų skausmo vidurkis prieš tyrimą, prieš operaciją 4.14 ± 0.29, po operacijos 0.08 ± 0.03. Moterų skausmo vidurkis prieš tyrimą, prieš operaciją 5.26 ± 0.27, po operacijos – 0.11 ± 0.05. Vyrų skausmo vidurkis prieš tyrimą, prieš operaciją 3,45 ± 0.28, po operacijos – 0.07 ± 0.03.

Pacientų skausmo vidurkis po tyrimo, prieš operaciją 5.92 ± 0.32, po operacijos 0.42 ± 0.1. Moterų skausmo vidurkis po tyrimo, prieš operaciją 7 ± 0.25, po operacijos – 0.47 ± 0.1. Vyrų skausmo vidurkis po tyrimo, prieš operaciją – 5.26 ± 0.34, po operacijos – 0.39 ± 0.09.

22 Pacientų skausmo vidurkis prieš tyrimą, prieš operaciją, lyginant su laikotarpiu po operacijos, sumažėjo 4.06 ± 0.41 balo. Vyrų skausmo vidurkis prieš tyrimą buvo mažesnis tiek prieš, tiek po operacijos, lyginant su moterimis, tačiau moterų skausmo pokyčiai didesni.

Pacientų skausmo vidurkis po tyrimo, prieš operaciją, lyginant su laikotarpiu po operacijos, sumažėjo 5.5 ± 0.47 balo. Vyrų skausmo vidurkis po tyrimo buvo mažesnis tiek prieš, tiek po operacijos, lyginant su moterimis, tačiau moterų skausmo pokytis didesnis.

12.5. Paprastasis peties klausimynas

Pacientų PPT vidurkis prieš operaciją 42.2 ± 2.11, po operacijos 97.8 ± 0.37. Moterų PPT vidurkis prieš operaciją 31.5 ± 1.5, po operacijos – 97.0 ± 0.45. Vyrų PPT vidurkis prieš operaciją 48.8 ± 2.17, po operacijos – 98.2 ± 0.32.

Pacientų PPT vidurkis po operacijos, lyginant su laikotarpiu prieš operaciją, padidėjo 55.6 ± 3.03 balo. Vyrų PPT vidurkiai buvo aukštesni ir prieš operaciją, ir po jos, lyginant su moterimis, tačiau moterų PPT pokytis didesnis.

23 1 diagrama. TST rezultatai prieš ir po operacijos.

24 2 diagrama. RNT rezultatai prieš ir po operacijos.

25 3 diagrama. TMIT rezultatai prieš ir po operacijos.

26 4 diagrama. PT rezultatai prieš ir po operacijos.

27 5 diagrama. IRT rezultatai prieš ir po operacijos.

28 6 diagrama. ŽA rezultatai prieš ir po operacijos.

29 7 diagrama. ŽL rezultatai prieš ir po operacijos.

30 8.1 diagrama. Skausmo pries tyrimą įvertinimo rezultatai.

31 9 diagrama. PPT rezultatai prieš ir po operacijos.

32

13.

REZULTATŲ APTARIMAS

Mūsų tyrimas rodo, jog operacinis gydymas yra efektyvus metodas gydyti RSP, kaip Italijoje, JAV ir kt. užsienio studijose dažniausiai tiriamos grupės, kuriose vyrų ir moterų būna po lygiai. Mūsų darbe vyrų 62%, o moterų 38%.

Vertinant peties sąnario funkcijos ir būklės pagerėjimą po operacijos, šio darbo ir užsienio literatūros duomenys sutapo.

Savo tyrime nustatėme, jog po artroskopijos, visiems pacientams peties sąnario skausmai sumažėjo, o jų amplitudė ženkliai padidėjo, lyginant su priešoperaciniu laikotarpiu. Tokie rezultatai sutampa su užsienio studijomis.

Galiausiai, nuo pasaulinių studijų nesiskyrė ir gydymo efektyvumo skirtumai tarp lyčių – moterims nustatyti ženklesni pooperaciniai pokyčiai.

33

14.

IŠVADOS

1. Po artroskopinio gydymo, peties sąnario funkcija pagerėjo visiems RSP pacientams, vertinant šešiais skirtingais klinkiniais testais.

2. Po artroskopinio gydymo, peties sąnario būklė pagerėjo visiems RSP pacientams, vertinant paprastuoju peties testu (PPT).

3. Po artroskopinio gydymo, peties sąnario skausmas sumažėjo naudojant verbalinę skausmo įvertinimo skalę, o judesių amplitudė padidėjo visiems RSP pacientams, vertinant goniometru.

34

15.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Gydant peties sąnario rotatorių sausgyslių plyšimą pirmo pasirinkimo taktika turėtų būti operacinis gydymas.

2. Po operacinio gydymo labai svarbu pacientą nukreipti tolimesniam reabilitaciniam gydymui. 3. Klinikinis ištyrimas, paprastasis peties klausimynas, skausmo įvertinimas bei judesių amplitudės

35

16.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Rashid M, Cooper C, Cook J, Cooper D, Dakin S, Snelling S et al. Increasing age and tear size reduce rotator cuff repair healing rate at 1 year. Acta Orthop. 2017;88(6):606-611.

2. Djahangiri A, Cozzolino A, Zanetti M, Helmy N, Rufibach K, Jost B et al. Outcome of single-tendon rotator cuff repair in patients aged older than 65 years. J Shoulder Elbow Surg. 2013;22(1):45-51.

3. Malavolta E, Assunção J, Beraldo R, Pinto G, Gracitelli M, Ferreira Neto A. Rotator cuff repair in the Brazilian Unified Health System: Brazilian trends from 2003 to 2015. Rev Bras Ortop. (English Edition). 2017;52(4):501-505.

4. Rotator Cuff Pathology: Background, Anatomy, Pathophysiology. Emedicine.medscape.com. 2010. Nuoroda: https://emedicine.medscape.com/article/1262849-overview

5. Chona D, Lakomkin N, Lott A, Workman A, Henry A, Kuntz A et al. The timing of retears after arthroscopic rotator cuff repair. J Shoulder Elbow Surg. 2017;26(11):2054-2059.

6. Shimokobe H, Gotoh M, Honda H, Nakamura H, Mitsui Y, Kakuma T et al. Risk factors for retear of large/massive rotator cuff tears after arthroscopic surgery: an analysis of tearing patterns. J Orthop Surg Res. 2017;12(1):140.

7. Ryliškis S. Peties sąnario būklės ir pacientų gyvenimo kokybės pokyčių įvertinimas gydant

rotatorių sausgyslių plyšimus operaciniu būdu. Daktaro disertacija. Biomedicinos mokslai, medicina (07 B), Vilnius, 2009.

8. De Carli A. Functional treatment in rotator cuff tears: is it safe and effective? A retrospective comparison with surgical treatment. Muscle Ligaments Tendons J. 2017;7(1):40-45.

9. Jeon Y, Kim R, Shin S. What Influence Does Progression of a Nonhealing Rotator Cuff Tear Have on Shoulder Pain and Function?. Clin Orthop Relat Res. 2017;475(6):1596-1604.

10. Abechain J, Godinho G, Matsunaga F, Netto N, Daou J, Tamaoki M. Functional outcomes of traumatic and non-traumatic rotator cuff tears after arthroscopic repair. World J Orthop. 2017;8(8):631.

11. Simon M, Popp D, Lutter C, Schöffl V. Functional and Sports-Specific Outcome After Surgical Repair of Rotator Cuff Tears in Rock Climbers. Wilderness Environ Med. 2017;28(4):342-347.

12. Shimokobe H, Gotoh M, Honda H, Nakamura H, Mitsui Y, Kakuma T et al. Risk factors for retear of large/massive rotator cuff tears after arthroscopic surgery: an analysis of tearing patterns. J Orthop Surg Res. 2017;12(1).

36

13. Visonà E, Vio S, Franceschi G, Maron A, Corona K, Cerciello S, Merolla G, Berizzi A, Aldegheri R. Orthopedic resident’s learning curve for arthroscopic subscapularis tendon repair: short-term clinical and radiographic outcomes. Musculoskelet Surg. 2017 Dec 1;101(2):145-51.

14. Neer CI. Shoulder reconstruction. Philadelphia, W.B. Saunders, 1990.

15. Norris TR. Orthopaedic knowledge update: shoulder and elbow 2. Amer Academy of Orthopaedic, 2002.

16. Česnys G, Tutkuvienė J, Barkus A, Gedrimas V, Jankauskas R, Ringelienė R, Žukienė J. Žmogaus

anatomija. I Tomas. Vilniaus universiteto leidykla, 2008.

17. Resch H and Beck E. Arthroscopy of the shoulder. Diagnosis and therapy. Springer-Verlag, 1992. 18. Skinner HB, McMahon PJ. Current diagnosis & treatment in orthopedics. McGraw Hill

Education, 2014.

19. Kaupas S, Ryliškis S. Rotatorių sausgyslių plyšimų priežasčių, diagnostikos metodų ir gydymo

būdų apžvalga. Mokslo tiriamasis darbas. Vilnius, 2010.

20. Gudas R, ir kt. „Artroskopinės Rotatorių Susiuvimo Operacijos”. VIII Lietuvos Ortopedų-Traumatologų Draugijos Suvažiavimas: 2006 m. Balandžio 28-29 d., Panevėžys: Tezės, 2006:17.

21. Keener J, Wei A, Kim H, Paxton E, Teefey S, Galatz L et al. Revision Arthroscopic Rotator Cuff Repair: Repair Integrity and Clinical Outcome. J Bone Joint Surg Am. 2010;92(3):590-598.

22. Baumgarten K, Gerlach D, Galatz L, Teefey S, Middleton W, Ditsios K et al. Cigarette Smoking Increases the Risk for Rotator Cuff Tears. Clin Orthop Relat Res. 2009;468(6):1534-1541.

23. Heyer J, Kuang X, Amdur R, Pandarinath R. Identifiable risk factors for thirty-day complications following arthroscopic rotator cuff repair. Phys Sportsmed. 2017;46(1):56-60.

24. Wong S, Pitcher A, Ding D, Cashman N, Zhang A, Ma C et al. The effect of patient gender on outcomes after reverse total shoulder arthroplasty. J Shoulder Elbow Surg. 2017;26(11):1889-1896.

25. Andrews J, Broussard T, Carson W. Arthroscopy of the shoulder in the management of partial tears of the rotator cuff: A preliminary report. Arthroscopy: J Arthrosc Relat Surg. 1985;1(2):117-122.

26. Do H, Lee J, Lim J. Polydeoxyribonucleotide injection in the patients with partial-thickness tear of supraspinatus tendon: a prospective and pilot study using ultrasound. Phys Sportsmed. 2018;:1-8.

27. Jenssen K, Lundgreen K, Madsen J, Dimmen S. Targeted intervention of acute postoperative infection after rotator cuff repair results in good functional outcomes. Knee Surg Sports Traumatol Arthrosc. 2017;26(1):285-291.

28. Hughes JD, Hughes JL, Bartley JH, Hamilton WP, Brennan KL. Infection rates in arthroscopic versus open rotator cuff repair. Orthop J Sports med. 2017 Jul 18;5(7):2325967117715416.

37

29. Tonotsuka H, Sugaya H, Takahashi N, Kawai N, Sugiyama H, Marumo K. Target range of motion at 3 months after arthroscopic rotator cuff repair and its effect on the final outcome. J Orthop Surg. 2017;25(3):230949901773042.

30. van der Meijden OA, Westgard P, Chandler Z, Gaskill TR, Kokmeyer D, Millett PJ. Rehabilitation after arthroscopic rotator cuff repair: current concepts review and evidence-based guidelines. Int J Sports Phys Ther. 2012 Apr;7(2):197-218.

31. Sgroi TA, Cilenti M. Rotator cuff repair: post-operative rehabilitation concepts. Curr Rev Musculoskelet Med. 2018 Mar 1;11(1):86-91.

32. Conti M, Garofalo R, Rose G, Massazza G, Vinci E, Randelli M et al. Post-operative rehabilitation

after surgical repair of the rotator cuff. Musculoskelet Surg. 2009;93(S1):55-63.

33. Jobe F, Moynes D. Delineation of diagnostic criteria and a rehabilitation program for rotator cuff injuries. Am J Sports Med. 1982;10(6):336-339.

34. Brady B, Redfern J, Macdougal G, Williams J. The addition of aquatic therapy to rehabilitation following surgical rotator cuff repair: a feasibility study. Physiother Res Int. 2008;13(3):153-161.

35. McElvany MD, McGoldrick E, Gee AO, Neradilek MB, Matsen III FA. Rotator cuff repair: published evidence on factors associated with repair integrity and clinical outcome. Am J Sports Med. 2015 Feb;43(2):491-500.

36. Kim J, Jeong H, Shin S, Yoo J, Rhie T, Park K et al. Rapid Progressive Osteonecrosis of the Humeral Head After Arthroscopic Rotator Cuff Surgery. Arthroscopy: J Arthrosc Relat Surg. 2018;34(1):41-47.

37. Richards R, An K, Bigliani L, Friedman R, Gartsman G, Gristina A et al. A standardized method for the assessment of shoulder function. J Shoulder Elbow Surg. 1994;3(6):347-352.

38. Roy J, Macdermid J, Faber K, Drosdowech D, Athwal G. The Simple Shoulder Test Is Responsive in Assessing Change Following Shoulder Arthroplasty. J Orthop Sports Phys Ther. 2010;40(7):413-421.

39. Beckmann J, Hung M, Bounsanga J, Wylie J, Granger E, Tashjian R. Psychometric evaluation of

the PROMIS Physical Function Computerized Adaptive Test in comparison to the American Shoulder and Elbow Surgeons score and Simple Shoulder Test in patients with rotator cuff disease. J Shoulder Elbow Surg. 2015;24(12):1961-1967.

40. Tashjian R, Hung M, Keener J, Bowen R, McAllister J, Chen W et al. Determining the minimal clinically important difference for the American Shoulder and Elbow Surgeons score, Simple Shoulder Test, and visual analog scale (VAS) measuring pain after shoulder arthroplasty. J Shoulder Elbow Surg. 2017;26(1):144-148.

38

41. van Kampen D, van den Berg T, van der Woude H, Castelein R, Scholtes V, Terwee C et al. The diagnostic value of the combination of patient characteristics, history, and clinical shoulder tests for the diagnosis of rotator cuff tear. J Orthop Surg Res. 2014;9(1):70.

42. Safoury YA, Eldesoky MT, Abutaleb EE, Atteya MR, Gabr AM. Postoperative physical therapy program for latissimus dorsi and teres major tendons transfer to rotator cuff in children with obstetrical brachial plexus injury. Eur J Phys Rehabil Med. 2017 Apr;53(2):277-85.

43. Kliger M, Stahl S, Haddad M, Suzan E, Adler R, Eisenberg E. Measuring the Intensity of Chronic Pain: Are the Visual Analogue Scale and the Verbal Rating Scale Interchangeable?. Pain Pract. 2014;15(6):538-547.

44. Au E, Loprinzi C, Dhodapkar M, Nelson T, Novotny P, Hammack J et al. Regular use of a verbal pain scale improves the understanding of oncology inpatient pain intensity. J Clin Oncol. 1994;12(12):2751-2755.

45. Ryliškis S, Brophy R, Kocius M, Marx R. Shoulder activity level in the preoperative assessment

of patients with rotator cuff tears. Knee Surg Sports Traumatol Arthrosc. 2009;17(12):1522-1528.

46. Naghdi S, Nakhostin Ansari N, Rustaie N, Akbari M, Ebadi S, Senobari M et al. Simple shoulder test and Oxford Shoulder score: Persian translation and cross-cultural validation. Arch Orthop Trauma Surg. 2015;135(12):1707-1718.

39

17.

PRIEDAI

40 Priedas nr. 2